LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (1)

DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADVOKATŪROS ĮSTATYMO NR. IX-2066 2, 9, 16, 17, 23, 24, 35, 39, 56, 57, 59, 60, 64, 66, 67, 68, 69 STRAIPSNIŲ IR KETURIOLIKTOJO SKIRSNIO

Pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2795(2)

2023-11-22 Nr. 102-P-60

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininkės pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: nariai: Arvydą Anušauską pavaduojantis Bronislovas Matelis, Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, komiteto biuro padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Kviestieji asmenys: Seimo narys Jurgis Razma, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovai: Teisinių paslaugų politikos grupės vadovė Aurelija Giedraitytė, vyresnioji patarėja Neringa Keršienė, Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto sprendimas	Argumentai, pagrindžiantys sprendimą
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2023-11-21	3				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, esminių pastabų neturime, tik siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo projekto 3 straipsniu keičiamo Advokatūros įstatymo 16 straipsnio 5 punkte prieš žodį „mokestis“ įrašytini žodžiai „Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio“.	Nepritarti	Mokesčius už advokatų egzamino laikymą tvirtina teisingumo ministras (Advokatūros įstatymo 14 str. 1 d., Advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo egzamino laikymo ir apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto teisingumo ministro 2020 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1R-164), o ne visuotinis advokatų susirinkimas. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto sprendimas	Argumentai, pagrindžiantys sprendimą
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo narys Jurgis Razma 2023-11-22	13	3, 4			Argumentai: Projekto 13 straipsniu, keičiamo Advokatūros įstatymo (toliau tekste – Įstatymas) 64 straipsnio, nustatančio Europos Sąjungos valstybės narės teisininko teisės teikti nuolatines teisines paslaugas įgijimo sąlygas Lietuvoje (toliau tekste – ir  kandidatas  teisinių paslaugų teikimui LT) 3 ir 4 dalys yra išbraukiamos. Šiose, šiuo metu galiojančiose  dalyse numatyti konkretūs dokumentai, kurie patvirtina aplinkybes, sąlygas, kurias  kandidatas siekiantis teikti teisines paslaugas LT, turi atitikti. Kartu šio Įstatymo  64 straipsnio 2 dalyje Projektu siekiama nustatyti, kad kandidatų teikiamų dokumentų sąrašą (ne tik prašymų ir dokumentų pateikimo tvarką) tvirtina Lietuvos advokatūra. Teikėjų nurodytas 64 str. 3-4 dalių keitimo motyvas – šiose dalyse  reguliuojama įgyvendinimo tvarka, ne  esminiai santykiai, kuriuos nebūtina reguliuoti įstatymu,  TTK išvadoje teigiama, kad Advokatūros įstatyme turi būti įtvirtintos nuostatos dėl teisės teikti teisines paslaugas suteikimo ir šios teisės ribojimo pagrindai, o įgyvendinimo tvarką tikslinga detalizuoti įgyvendinamuosiuose teisės aktuose). Sutiktina, kad įgyvendinimo tvarka (šiuo atveju – prašymų dokumentų teikimo tvarka) gali būti nustatoma poįstatyminiu teisės aktu. Tačiau sudarymas ir patvirtinimas dokumentų sąrašo, kai šiais dokumentais kartu nustatomas ir kokios aplinkybės jais turi būti patvirtinamos arba nepatvirtinamos šiais dokumentais (kaip pavyzdžiui, profesinės civilinės atsakomybės už klientui padarytą žalą teikiant teisines paslaugas draudimo dokumentas ir kt.) reiškia, kad kartu įvirtinami  teisės gauti ar negauti leidimą teikti teisines paslaugas pagrindai – aplinkybės (sąlygos), kurios Projektu iš Įstatymo yra išbraukiamos (64 straipsnio 3, 4 dalis), t. y. nebebus nustatytos įstatymu. Būtent nuo Lietuvos advokatūros akte nustatytų sąlygų jos reikalaujamuose kandidatui pateikti dokumentuose įvykdymo apimties priklausys, ar  ES valstybės narės asmuo galės ar negalės teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvoje. Tai neatitinka Konstitucijos, nes asmens teisės atsiradimo sąlygos nustatomos ne įstatymu, o poįstatyminiu aktu. Konstitucinis Teismas yra suformulavęs labai aiškią doktriną, susijusią su žmogaus teisių atsiradimu ir jų įgyvendinimu, taip pat įvardijęs ką galima reglamentuoti poįstatyminiais aktais. Teismas ne kartą konstatavo, kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu. Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti asmens teisės atsiradimo sąlygų, riboti teisės apimties. Atsižvelgiant į tai, kad Projektu teisės teikti teisines paslaugas užsieniečiui[1] Lietuvoje įgijimo sąlygos nekiltų  iš  poįstatyminiame Advokatūros akte nurodytų dokumentų sąrašo, siūlau palikti galioti Projektu išbraukiamas šiuo metu galiojančias Įstatymo 64 straipsnio 3, 4 dalis, kuriose nustatytas ne tik dokumentų sąrašas, bet ir kartu aplinkybės/sąlygos (teisės teikti teisines paslaugas įgijimo sąlygos), kurias Įstatyme nurodyti dokumentai turi patvirtinti. Pasiūlymas Pakeisti Projekto 13 straipsniu keičiamą Įstatymo 64 straipsnį papildant jį naujomis 3 ir 4 dalimis ir šias dalis išdėstyti taip: „3. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, pageidaujantis teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, Lietuvos advokatūrai pateikia prašymą. Kartu su prašymu turi būti pateikti šie dokumentai: 1) asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantis dokumentas; 2) Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis asmens įregistravimą Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingoje institucijoje. Šis dokumentas turi būti išduotas ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius iki jo pateikimo Lietuvos advokatūrai; 3) profesinės civilinės atsakomybės už klientui padarytą žalą teikiant teisines paslaugas draudimo dokumentą arba garantiją dėl tokios žalos atlyginimo. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas prašymas, surašytas pareiškėjo, pateikiamas lietuvių kalba. Europos Sąjungos valstybėse narėse, išduoti dokumentai, pateikiami Lietuvos advokatūrai, neturi būti legalizuoti ir jiems netaikomi tolygūs formalumai. Lietuvos advokatūra, turėdama pagrįstų abejonių, gali reikalauti iš Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtinti toje valstybėje narėje išduotų dokumentų autentiškumą. Jeigu teisės aktai nenustato kitaip, dokumentai pateikiami išversti į lietuvių kalbą, o vertimas turi būti patvirtintas vertimą atlikusio asmens parašu.“	Nepritarti	Analogiškas pasiūlymas Lietuvos advokatūros pasiūlymui dėl kurio buvo apsispręsta 2023-10-27 TTK vykusių klausymų ir 2023-11-08 TTK posėdžio metu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – LRKT) yra išaiškinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymais turi būti reguliuojami svarbiausi visuomeniniai santykiai, t. y. su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusios nuostatos (LRKT 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. gegužės 5 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, Advokatūros įstatyme (toliau ‒ Įstatymas) turi būti įtvirtintos nuostatos dėl teisės teikti teisines paslaugas suteikimo ir šios teisės ribojimo pagrindai, o įgyvendinimo tvarką tikslinga detalizuoti įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Akcentuotina, kad Europos Sąjungos  valstybės narės (toliau ‒ ES VN) teisininkams, pageidaujantiems teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, teisės teikti minėtas teisines paslaugas įgijimo ir paslaugų teikimo sąlygos nustatytos, be kita ko, Įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje, kuriame numatoma, kad teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje turi ES VN teisininkas, turintis savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktą teisininko profesinį vardą, nurodytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše, ir Įstatymo 66 straipsnio 1 d., kurioje reguliuojama ES VN teisininko pareiga būti apdraudusiam savo profesinę civilinę atsakomybę. Įstatymo 64 straipsnio 3 ir 4 d., kurių siūloma atsisakyti, tik detalizuojami dokumentai, kurie turi būti pateikiami pagrindžiant atitikimą minėtoms sąlygoms ir jų pateikimo tvarka. Balsavimui teikta formuluotė „kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nario Jurgio Razmos pasiūlymui“. Balsavimo rezultatai: už – 0, prieš – 4, susilaikė – 5.
2.	Seimo narys Jurgis Razma 2023-11-22	13	2			Argumentai Pagal Konstitucinio Teismo doktriną „Kai Konstitucija nereikalauja įstatymu reguliuoti tam tikrų su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių, jie gali būti reguliuojami ir poįstatyminiais aktais – aktais, reglamentuojančiais žmogaus teisių įgyvendinimo procesinius (procedūrinius) santykius, atskirų žmogaus teisių įgyvendinimo tvarką“. Todėl Prašymų, dokumentų  pateikimo tvarka (ne dokumentų sąrašas nustatantis kokias aplinkybes jie turi patvirtinti, kas turi būti pašalinta iš Projekto kaip nurodyta Pasiūlymų 1 punkte) gali būti nustatyta poįstatyminiu aktu. Kai kada poreikį įstatymų nustatytą teisinį reguliavimą detalizuoti ir sukonkretinti poįstatyminiuose teisės aktuose gali lemti būtinumas teisėkūroje remtis specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija (Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutarimas). Tačiau aptariamu atveju specialių advokatų žinių  poreikio dėl užsieniečių Prašymų, dokumentų pateikimo  tvarkos nekyla, o Lietuvos advokatūros nuomonę, suderinimą prieš priimant įsakymą, galėtų įvertinti Teisingumo ministras, taip užtikrinant teisės akto priėmime, jo paskelbime konstitucinius skaidrumo, viešumo principus, ypač atsižvelgiant į tai, kad dėl teisės teikti teisines paslaugas Lietuvoje įgijimo kreipsis užsieniečiai teisininkai, kuriems itin svarbu šį aktą, tinkamai aktualizuotos redakcijos, greitai susirasti Teisės aktų registre. Todėl siūlau Projekto 13 straipsniu 64 straipsnio 2 dalies pirmą  nuostatos formuluotę išdėstyti taip: Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 13 straipsniu keičiamą Įstatymo 64 straipsnio 2 dalies pirmą nuostatą ir ją išdėstyti taip: „2. Europos Sąjungos valstybės narės teisininką, pageidaujantį teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, registruoja, šio teisininko registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs (įvertinęs) Lietuvos advokatūros nuomonę. ir šių dokumentų sąrašą tvirtina Lietuvos advokatūra  <...>“	Nepritarti	Projekto ankstesnių svarstymų metu buvo suderinta, kad tiek dokumentų sąrašą, tiek dokumentų pateikimo tvarką tvirtins Lietuvos advokatūra, kuriai kaip advokatų savivaldą įgyvendinančiai institucijai suteikti įgaliojimai registruoti Europos Sąjungos  valstybės narės teisininkus, pageidaujančius teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad Advokatūros įstatymas suteikia įgaliojimus Lietuvos advokatūrai tvirtinti ir kitus norminio pobūdžio teisės aktus, susijusius su advokatų veikla. Balsavimui teikta formuluotė ‑ kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nario Jurgio Razmos pasiūlymui. Balsavimo rezultatai: už – 0, prieš – 4, susilaikė – 5.
3.	Seimo narys Jurgis Razma 2023-11-22	18 (73)	(1)			Argumentai: Projekto 18 straipsniu keičiamo Įstatymo 73 straipsnio 1 dalies teisės teikti teisines paslaugas trečiosios šalies užsieniečiui Lietuvoje įgijimo sąlygos kils iš poįstatyminiame Advokatūros akte nurodytų dokumentų sąrašo. Vadovaujantis argumentais, išdėstytais Pasiūlymų 1 punkte dėl teisės teikti teisines paslaugas ES teisininkams Lietuvoje įgijimo, siūlome, kad minėtas dokumentų sąrašas, taikomas ES šalių teisininkams,  kuriais kartu nustatomos ir sąlygos veiklai pradėti, nustatytas Įstatyme, būtų taikomas ir Įstatymo 73 straipsnyje  nurodytiems užsieniečiams iš trečiųjų šalių, kurie siekia įgyti teisę teikti teisines paslaugas Lietuvoje. Todėl siūlau Projektu  keičiamo (pildomo) Įstatymo 73 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį  papildyti formuluote: “kai jis atitinka sąlygas, nurodytas dokumentuose, kurie įvardyti šio Įstatymo 64 straipsnyje“ ir šios dalies pirmą sakinį išdėstyti taip: „Trečiosios šalies teisininkas, turintis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir pageidaujantis Lietuvos Respublikoje teikti šiame skirsnyje nurodytas teisines paslaugas, turi būti įregistruotas į Lietuvos advokatūros tvarkomą Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, kai jis atitinka sąlygas, nurodytas dokumentuose, kurie įvardyti šio Įstatymo 64 straipsnyje“. Kartu vadovaujantis argumentais, išdėstytais Pasiūlymų 2 punkte  iš Projektu keičiamame 73 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje siūlau įrašyti išbraukti žodžius „ir šių dokumentų sąrašą tvirtina Lietuvos advokatūra“ ir įrašyti šiuos žodžius: „teisingumo ministras, suderinęs (įvertinęs) Lietuvos advokatūros nuomonę.“  ir šį antrą sakinį išdėstyti taip: “Trečiosios šalies teisininko, pageidaujančio Lietuvos Respublikoje teikti šiame skirsnyje nurodytas teisines paslaugas, registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarką nustato „teisingumo ministras, įvertinęs Lietuvos advokatūros nuomonę.“ Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 18 straipsniu keičiamą Įstatymo 73 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 sakinius ir juos išdėstyti taip: „Trečiosios šalies teisininkas, turintis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir pageidaujantis Lietuvos Respublikoje teikti šiame skirsnyje nurodytas teisines paslaugas, turi būti įregistruotas į Lietuvos advokatūros tvarkomą Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, jei jis atitinka sąlygas, nurodytas dokumentuose, kurie įvardyti šio Įstatymo 64 straipsnyje. Trečiosios šalies teisininko, pageidaujančio Lietuvos Respublikoje teikti šiame skirsnyje nurodytas teisines paslaugas, registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarką nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina Lietuvos advokatūra. teisingumo ministras, suderinęs (įvertinęs) Lietuvos advokatūros nuomonę.“	Nepritarti	Žr. 1 ir 2 pastabų argumentus. Be to, siūloma formuluotė neatitiktų teisinės logikos, nes  sąlygas teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje trečiosios šalies teisininkams nustato Projekto 18 straipsniu keičiamo Įstatymo 73-76 str.,  o ne dokumentai. Dokumentai tik įrodo, kad asmuo atitinka Įstatyme nustatytas sąlygas. Be to, negalėtų būti daroma nuoroda į 64 str. 3 str., kurio siūloma atsisakyti, nes jame nustatytos sąlygos teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės teisininkams, o ne trečiosios šalies teisininkams. Balsavimui teikta formuluotė „kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nario Jurgio Razmos pasiūlymui“. Balsavimo rezultatai: už – 0, prieš – 4, susilaikė – 5.
4.	Seimo narys Jurgis Razma 2023-11-22	12 18 (76) 19	2 (2) 2	11		Argumentai: Kartu vadovaujantis tais pačiais argumentais (užtikrinant teisės akto priėmime, jo paskelbime konstitucinius skaidrumo, viešumo principus, ypač atsižvelgiant į tai, kad dėl teisės teikti teisines paslaugas Lietuvoje įgijimo kreipsis užsieniečiai teisininkai, kuriems itin svarbu šį aktą, tinkamai aktualizuotos redakcijos, greitai susirasti Teisės aktų registre), keistinas Projekto 12 straipsniu keičiamo Įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 11 punktas. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 12 straipsniu keičiamą Įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) nustato šio Įstatymo 64 straipsnio 2 dalyje, 73 straipsnio 1 dalyje ir 76 straipsnio 2 dalyje nurodytą registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarką ir tvirtina dokumentų sąrašą.“ Argumentai: Analogiškais argumentais vadovaujantis keistina ir Projekto 18 straipsniu keičiama Įstatymo 76 straipsnio 2 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 18 straipsniu keičiamą Įstatymo 76 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: “Trečiosios šalies teisininko, netekusio teisininko profesinio vardo, pageidaujančio Lietuvos Respublikoje teikti šio straipsnio 5 dalyje nurodytas teisines paslaugas, registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarką nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina Lietuvos advokatūra. teisingumo ministras, suderinęs (įvertinęs) Lietuvos advokatūros nuomonę.“ Argumentai: Kartu keistina ir Projekto 19 straipsnio 2 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teisingumo ministras, Lietuvos advokatūra iki 2024 m. vasario 15 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“	Nepritarti	Projekto ankstesnių svarstymų metu buvo suderinta, kad tiek dokumentų sąrašą, tiek dokumentų pateikimo tvarką tvirtins Lietuvos advokatūra, kuriai kaip advokatų savivaldą įgyvendinančiai institucijai suteikti įgaliojimai registruoti Europos Sąjungos valstybės narės teisininkus, pageidaujančius teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad Advokatūros įstatymas suteikia įgaliojimus Lietuvos advokatūrai tvirtinti ir kitus norminio pobūdžio teisės aktus, susijusius su advokatų veikla. Įgyvendinant projektą, priimti ar pakeisti teisingumo ministro įsakymų nenumatoma. Balsavimui teikta formuluotė „kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nario Jurgio Razmos pasiūlymui“. Balsavimo rezultatai: už – 0, prieš – 4, susilaikė – 5.
5.	Seimo narys Jurgis Razma 2023-11-22	18 (76) 9 16 35 56 59 64 19	(2)			Argumentai: Projekto 18 straipsniu keičiamo Įstatymo 73 straipsnio 1 dalies paskutinėse dviejose nuostatose nustatoma, kad „už įregistravimą į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą imamas Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio mokestis[2]. Šis mokestis negali būti didesnis už mokestį, imamą iš asmenų, siekiančių būti pripažintų advokatais.“ Projekte įvedama sąvoka „mokestis“, kuri vartojama kita reikšme tiek turiniu, tiek jų paskirtimi nei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Konstitucinio Teismo doktrinoje, taip pat mokesčius ir rinkliavas reglamentuojančiuose įstatymuose. Komiteto išvadoje teigiama, kad Projekte naudojamos skirtingos formuluotės skirtingais tikslais: 1)       Įmokos, sumos reikalingos Advokatūros funkcijoms atlikti (Periodinės įmokos); 2)       Mokesčiai, vienkartinio pobūdžio mokėjimas už administracinio pobūdžio paslaugą, pavyzdžiui, įrašymą į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, įregistravimą į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Pastebėtina, kad vartojama Projekte sąvoka „Mokestis“ yra konstitucinė sąvoka. Valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus nustato Seimas (Konstitucijos 67 str. 15 punktas); Mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai (127 str. 3 d.), o savivaldybės gali nustatyti tik vietines rinkliavas (ne mokesčius);  pagal Konstitucijos 121 straipsnį (savo biudžeto sąskaita taip pat gali nustatyti  mokesčių ir rinkliavų lengvatas). Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavęs,  kad pagal Konstituciją mokesčius gali nustatyti tik Seimas ir tik įstatymu. Tačiau Projektu keičiamo įstatymo 73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokestį nustatys Advokatų susirinkimas.  Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs ir „mokesčio“ sampratos turinį, nurodydamas, kad  mokesčiai mokami esant tikslinga numatyti  apmokestinamam objektui (Konstitucinio Teismo 1996  m. kovo 15 d. nutarimas), t. y. priešingai nei yra teikiamu Projektu, kuriame mokesčio sąvoka siejama su vienkartiniu mokėjimu. Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavęs,  kad pagal Konstituciją mokesčius gali nustatyti tik Seimas ir tik įstatymu; taip pat yra konstatavęs, kad mokesčiai –  įstatymu nustatyti privalomi, neatlygintiniai juridinių ir fizinių asmenų atitinkamo dydžio mokėjimai nustatytu laiku į valstybės  (savivaldybės) biudžetą (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutarimas). Projekte numatyta priešingai – „mokestis“ nustatomas už administracinio pobūdžio paslaugą – įrašymą/ įregistravimą į konkretų sąrašą, kai Konstitucinis Teismas pabrėžė, jog sumokant mokestį asmeniui nėra atlyginama konkrečia paslauga, yra  („neatlygintiniai mokėjimai“). Projekte numatytus mokėjimus galima traktuoti kaip įmoką/rinkliavą/atlyginimą už atliekamas paslaugas (įrašymą į sąrašą ir pan.), bet vadovaujantis Konstitucija ir konstitucine doktrina tai nėra mokestis. Akcentuotina, kad minėtos KT doktrinos keli dešimtmečiai laikomasi Mokesčio administravimo įstatyme, kuriame  numatyta, kad  Mokestis – mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. Kaip matyti, prievolė nėra siejama su gauta paslauga. Rinkliavų[3] įstatyme apibrėžiama valstybės rinkliava kaip privaloma įmoka už valstybės ir vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų (toliau – institucijos), išskyrus teismus, teikiamas paslaugas, išskyrus specialiuose įstatymuose nustatytas paslaugas, už kurias šiuose įstatymuose nustatyta tvarka numatytas kitoks atlyginimas. Rinkliavų įstatyme Institucijų teikiamos paslaugos apibrėžtos taip: – juridinę galią turinčių dokumentų bei jų dublikatų išdavimas, taip pat jų perregistravimas ir kitos paslaugos. Taigi, nei mokesčius, nei rinkliavas reglamentuojantys įstatymai nenumato, kad mokestis yra mokamas už paslaugas, kaip tai siekiame numatyti Projektu.  Galiojančio Įstatymo 50 str. 5 d. numatyta, kad „Advokatas kliento vardu ir iš kliento lėšų turi teisę mokėti žyminį mokestį, valstybės rinkliavas ar kitas įmokas, susijusias su teisinių paslaugų suteikimu.“ Šis straipsnis nėra keičiamas, nors akivaizdu, kad joje nurodyta Įmoka, susijusi su teisinių paslaugų teikimu, yra vienkartinis mokėjimas, o ne periodinis mokėjimas. Toks reguliavimas paneigia pirmiau nurodytą Projekto teikėjų poziciją, kuria teigta, kad sąvoka „įmoka“ Projekte vartojama apibūdinti periodinius mokėjimus, o „mokestis“ – vienkartinis mokėjimas. Vien tai, kad partijų ar asociacijų veiklą reglamentuojantys įstatymai numato nario mokestį nėra pagrindas už Projekte keičiamame Įstatyme numatytas paslaugas nustatyti mokestį. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 18 straipsniu keičiamą Įstatymo 76 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2 Už įregistravimą į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą imamas Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio mokestis įmoka. Šis mokestis Įmoka negali būti didesnis už mokestį didesnė už įmoką, imamą iš asmenų, siekiančių būti pripažintų advokatais.“ Atitinkamai keistini kiti pirma nurodyti straipsniai tiek, kiek jie susiję su mokesčio sąvoka. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus siūlau Projektu keičiamuose Įstatymo  9, 16, 35, 56, 59, 64, 73, 76 straipsniuose bei Projekto 19 straipsnyje sąvokose vartojamą mokesčio sąvoką keisti į kurią nors kitą sąvoką – užmokestį, atlyginimą, rinkliavą, įmoką arba vartoti tik įmokos sąvoką, esant poreikiui ją skirstyti į periodines ir vienkartines aiškiai įstatyme apibrėžiant jų skirtumą.	Nepritarti	Pažymėtina, kad dėl sąvokos „mokestis“ buvo diskutuota 2023-10-27 TTK vykusių klausymų metu ir apsispręsta sąvokos nekeisti, taip pat pritarta 2023-11-08 TTK posėdyje. Sąvoka „mokestis“ naudojama ne tik mokesčių įstatymuose, bet ir kituose teisės aktuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatyme vartojamos sąvokas „stojimo mokestis“, „nario mokestis“, Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatyme – „stojimo administravimo mokestis“. Taigi tai patvirtina, kad sąvoka „mokestis“ gali būti naudojama ne tik į valstybės biudžetą mokamiems mokesčiams apibūdinti, bei tai, kad privatūs subjektai už suteiktas paslaugas imdami atlygį taip pat gali vartoti „mokesčio“ sąvoką. Akcentuotina, kad Lietuvos advokatūra pabrėžė, kad toks atskyrimas jai itin svarbus, siekiant pabrėžti mokesčio kaip vienkartinio pobūdžio mokėjimo pobūdį. Balsavimui teikta formuluotė „kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nario Jurgio Razmos pasiūlymui“. Balsavimo rezultatai: už – 0, prieš – 4, susilaikė – 5.

Komiteto pirmininkė                                                                           (Parašas)                                                                                                          Irena Haase

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė

---

[1] Pagal Konstitucijos 48 str. užsieniečių darbą Lietuvoje reguliuoja įstatymas.

[2] Pastebėtina, kad dėl Projektu keičiamame Įstatyme netinkamai atlygio/ įmokų įvardijimo mokesčiu pastabas teikė ir Seimo Teisės departamentas tik kitais argumentais.

[3] Šiame Įstatyme mokesčio sąvoka apima ir 13 straipsnio 5 punkte nurodytas įmokas ir rinkliavas, tačiau  tik administravimo prasme ir  tik tiek, kiek tai nustatyta Rinkliavų įstatyme (žr.14 str. 3 d.).