AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KLIMATO KAITOS VALDYMO FINANSINIŲ INSTRUMENTŲ ĮSTATYMO NR. XI-329 9 IR 10 STRAIPSNIŲ, 1 IR 2 PRIEDŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 19 d. pasitarimo protokolo Nr. 15 12 klausimo 5 punktą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2017 m. liepos 3 d. pasitarimo pas Ministrą Pirmininką protokolo Nr. 11 3 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija parengė Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo (toliau – Įstatymas), susijusio su Klimato kaitos specialiąja programa (toliau – KKSP), pakeitimo projektą. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. ir 2002 m. liepos 11 d. nutarimus dėl Konstitucijos 131 straipsnio 2 dalies taikymo išaiškinimo ir vykdant 2017 m. liepos 26 d. patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto NR. XIIIP-499”, kuris įpareigoja panaikinti Klimato kaitos programos lėšų panaudojimo proporcijas, keičiamos KKSP programos nuostatos. Įstatymo projekte nustatomos patikslintos KKSP lėšų ir išlaidų planavimo ir panaudojimo nuostatos.
Nenusižengiant Konstitucinio Teismo išaiškinimui, perkeliant ir įgyvendinant 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 631), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2392 (OL 2017 L 350, p. 7), 10 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatoma, kaip naudojamos apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcione gautos pajamos, užtikrinant jų naudojimas visoms klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo priemonėms finansuoti, tarp jų ir besivystančių šalių finansavimui. Pateikta Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomo Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostata užtikrina, kad būtų finansuojamos visos minėtos Direktyvos 10 straipsnio 3 dalyje nurodytos su klimato kaita susijusios priemonės.
Papildomai keičiami galiojančio Įstatymo 1 priedo lentelės 29 punkto k papunktis ir 2 priedo 7 punktas, įgyvendinant 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2392, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, siekiant išlaikyti dabartinius jos taikymo aviacijos veiklai apribojimus ir pasirengti nuo 2021 m. įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę, nuostatas, pagal kurias iki 2023 m. pratęsiamas ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymas tik Europos ekonominės erdvės šalių orlaivių naudotojų skrydžiams.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Įstatymo projekto rengimą inicijavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė, tel. 8 706 61867.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Programos lėšos tvarkomos vadovaujantis specialiųjų programų principais. 3 dalyje numatyta, kad ne mažiau kaip 40 procentų Programos lėšų turi būti skiriama energijos vartojimo ir gamybos efektyvumo didinimo projektams ir ne mažiau kaip 40 procentų lėšų – atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui skatinti, aplinkai palankioms technologijoms diegti. Įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, esant motyvuotam įgaliotosios institucijos siūlymui, gali nustatyti kitas, negu Įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatytas, proporcijas. Įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti reikalavimai Vyriausybės įgaliotai institucijai parengti einamųjų metų sąmatas ir ataskaitas ir jas tvirtinti, apsvarsčius su Nacionaliniu klimato kaitos komitetu ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetu.
Įgyvendinant 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 421/2014, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje, siekiant iki 2020 m. įgyvendinti tarptautinį susitarimą, kuriuo tarptautinės aviacijos išmetamiesiems teršalams nustatoma viena pasaulinė rinkos priemonė (OL 2014 L 129, p. 1), 1 priedo lentelės 29 punkto k papunktyje nustatyta, kad išimtis visų orlaivių naudotojų skrydžiams, kurių bendras metinis išmetamųjų teršalų kiekis yra mažesnis negu 1 000 tonų, dalyvauti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje taikoma tik iki 2020 m.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo pakeitimo projekte siūlomi šie pakeitimai:
1. Pakeičiamas KKSP pavadinimas atsisakant žodžio „specialioji“ ir 10 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad lėšos planuojamos valstybės biudžete ir naudojamos šio Įstatymo 3 straipsnyje nurodytoms klimato kaitos priemonėms finansuoti. Taip pat atsisakoma nuostatos vadovautis specialiųjų programų principais. Atitinkamai pakeičiamos Įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalys dėl Programos pavadinimo patikslinimo. Pabrėžtina, kad perkeliant ir įgyvendinant 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 631), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2392 (OL 2017 L 350, p. 7), 10 straipsnio 3 dalies nuostatas, Programos pajamos, gautos iš prekybos apyvartiniais taršos leidimais, turi būti paskirstomos ir naudojamos su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie klimato kaitos susijusioms priemonėms finansuoti Lietuvoje ir besivystančiose šalyse. Įgyvendinant 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 525/2013 (ES) dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB (OL 2013 L 165, p. 13), 16 ir 17 straipsnių reikalavimus, kuriuos reikia vykdyti pagal 2014 m. birželio 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 749/2014 dėl valstybių narių pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 525/2013 teikiamos informacijos struktūros, formato, pateikimo tvarkos ir peržiūros (OL 2014 L 203, p. 23) XIII priede nustatytą formą, Lietuva turi pateikti ataskaitas apie šių pajamų panaudojimą Lietuvoje ir besivystančiose šalyse. Lietuvą prisidėti prie tarptautinio klimato kaitos finansavimo besivystančiose šalyse įpareigoja JT bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) ir Paryžiaus susitarimas, priimtas pagal JTBKKK. Atkreiptinas dėmesys, kad KKSP tikslinis lėšų panaudojimas ypač svarbus Lietuvos ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančių sektorių (žemės ūkis, transportas, pastatai, namų ūkiai ir kt.) metiniams išmetamųjų ŠESD mažinimo tikslams vykdyti po 2020-ųjų metų, nes ES struktūrinių ir investicinių fondų lėšos sumažės (tuo tarpu kai 2013-2020 m. laikotarpiu apie 80% su klimato kaitos ir energetikos tikslų iki 2020 m. vykdymu susijusių investicijų iš Daugiametės finansinės programos 2014-2020 m. lėšų). Lietuva privalės vykdyti daug ambicingesnius klimato kaitos ir energetikos tikslus iki 2030-ųjų metų. Paskaičiuota, kad 2021-2030 m. laikotarpiu šiems tikslams įgyvendinti reikės apie 7,6 mlrd. eurų arba 1-2% BVP.
2. Vykdant 2017 m. liepos 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-499”, kuris įpareigoja panaikinti Klimato kaitos programos lėšų panaudojimo proporcijas, Įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje išbraukiama nustatyta ne mažesnė kaip po 40 procentų lėšų panaudojimo proporcija energijos efektyvumo didinimo ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo projektams ir priemonėms. Tokiu būdu paliekamos tik finansavimo sritys neribojant konkrečiais procentais lėšų panaudojimo, kas leistų Vyriausybei lengviau planuoti einamųjų metų lėšas, atsižvelgiant į Vyriausybės programos ir jos įgyvendinimo plano patvirtintus prioritetus, valstybės ekonominę ir socialinę padėtį.
3. Atitinkamai išbraukiamas ir Įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 4 punktas, kuriame nurodoma, kad Vyriausybė, esant motyvuotam Programos lėšas administruojančios institucijos siūlymui, gali pakeisti Įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatytas proporcijas. Atsisakius Programos lėšų panaudojimo proporcijų, ši nuostata tampa perteklinė.
4. Atsižvelgiant į Finansų ministerijos pastabas, išbraukti Įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai, nes KKSP yra Aplinkos ministerijos Strateginio veiklos plano dalis, kuri sudaroma ir už ją atsiskaitoma pagal bendras Strateginės veiklos planavimo taisykles, taip pat išbraukiamos nuostatos, kuriose nustatyta, kad Programos einamųjų metų sąmatas ir ataskaitas rengia įgaliota Vyriausybės institucija ir jas apsvarsto su Seimo Aplinkos apsaugos komitetu ir Nacionaliniu klimato kaitos komitetu.
5. Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje patikslinama, kad einamaisiais biudžetiniais metais nepanaudotos Programos lėšos naudojamos kitiems metams šio straipsnio 3 dalies 1-7 punktuose nurodytoms priemonėms finansuoti. 10 straipsnio 4 dalies struktūra pakeičiama atsisakius daugumos punktų.
Patvirtinimas Įstatymo pakeitimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė Programos lėšas galėtų planuoti ir skirstyti, atsižvelgiant į Vyriausybės programos ir jos įgyvendinimo plano prioritetus klimato kaitos poveikio mažinimo srityje.
6. Įgyvendinant 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2392, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, siekiant išlaikyti dabartinius jos taikymo aviacijos veiklai apribojimas ir pasirengti nuo 2021 m. įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę, nuostatas, keičiamas galiojančio Įstatymo 1 priedo lentelės 29 punkto k papunktis, nustatant kad išimtis visų orlaivių naudotojų skrydžiams, kurių bendras metinis išmetamųjų teršalų kiekis yra mažesnis negu 1 000 tonų, dalyvauti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje taikoma ne iki 2020 m., o iki 2030 m.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Įstatymas neigiamos įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įstatymo straipsnių pakeitimai neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai nurodyti 11 punkte.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Nauji terminai nenustatomi.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.
Priėmus Įstatymo pakeitimus, bus keičiami šie teisės aktai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1443 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymą“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymas Nr. D1-275 „Dėl Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. D1-231 „Dėl Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų skyrimo ir prekybos jais tvarkos aprašo patvirtinimo“, naujai parengtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančių orlaivio naudotojų 2017–2023 metų laikotarpiu sąrašo patvirtinimo“ projektas.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Įstatymui įgyvendinti nereikės papildomų lėšų. Kiek pavyks valstybės ir savivaldybių lėšų sutaupyti, įgyvendinant KKSP lėšomis finansuojamus projektus, priklausys nuo to, kokie konkrečiai projektai bus vykdomi.
13. Įstatymo projekto rengimo metų gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: klimato kaita, programa, finansavimas.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra.