LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
NENUMATYTO posėdžio NR. 391
STENOGRAMA
2020 m. balandžio 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
I. DEGUTIENĖ ir J. LIESYS
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, pradedame balandžio 23 dienos vakarinį posėdį. Tuoj registruosimės. Registruojamės.
Užsiregistravo 39 Seimo nariai. Dėl vedimo tvarkos – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš kreipiuosi į jus ir kolegas. Kadangi pasikeitęs žanras, kaip sakė kolega, dauguma klauso mažumos, tai siūlyčiau po kiekvieno įstatymo iškart balsuoti, neatidėti tų balsavimų. Žaisti čia nereikia. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš lygiai tą pačią mintį turėjau ir norėjau jums pasiūlyti. (Balsai salėje) Mintys sutampa, tai galime dirbti toliau. Iškart noriu pasakyti, kad su klausimais dėl pavasario sesijos darbų programos papildymo mes iš viso negalime nieko daryti ir siūlyti, nes programa dar nėra pasirašyta ir nėra paskelbta. Taigi mums šito darbo dirbti nereikia. Aš irgi taip pat siūlau, kaip A. Sysas pasiūlė, kad po kiekvieno klausimo po pateikimo mes apsispręstume ir balsuotume.
14.05 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 153 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4716 (pateikimas)
Pirmasis klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 153 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4716. Pateikimas. Gabrielius kažką nori pasakyti.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Kolegos, jeigu galima, labai trumpai. Aš norėčiau tik…
PIRMININKĖ. Jūs arčiau mikrofono.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Kolegos, jeigu galima, aš labai trumpai, nežinau, ar galima iš tribūnos, keletą minučių dėmesio. Aš suprantu, kad balsavimas dėl šio klausimo negalimas, bet aš norėčiau išsakyti argumentus, kodėl šitas klausimas turėtų būti darbotvarkėje, kodėl mes tada kreipėmės į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kad jie pateiktų kuo skubiau išvadą dėl šio klausimo. Jeigu sutiktumėte, aš tik dvi minutes dėmesio užimsiu ir labai greitai išsakysiu argumentus. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, bet mes matome, čia parašyta, kad gali prieštarauti Konstitucijai. Kol nebus Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados, tol negalima pateikti, nebent Seimas nuspręstų kitaip. Negalima taip? (Balsai salėje) Prašom. Per šoninį mikrofoną jūs galite pasakyti nuomonę.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mieli kolegos, kaip šis klausimas apskritai atsidūrė darbotvarkėje ir nuo ko mes jį pradėjome svarstyti. Kai kurie mūsų kolegos iš valdančiųjų pusės tuomet siūlė, turėjo tokių, sakykim, stipriai populistinių siūlymų valdyboje, kad būtų leidžiama už parlamentines lėšas įsigyti įvairių medicininių preparatų ir juos dalinti medikams. Tuomet jau sakiau ir valdybos posėdyje, ir tą šiandien galime patvirtinti visi, girdėję tai, ką sakė tiek ekspertai, tiek Vyriausybės atstovai: problemos su ekonomika yra realios, biudžetas yra nesurenkamas, jo surenkama bus dar mažiau, neaišku, už kokias palūkanas valstybė turės skolintis. Krizė yra reali. Neatsitiktinai kitų valstybių atstovai, vadovai jau šiandien mažinasi atlyginimus, rodo pavyzdį ir supranta, solidarizuojasi su tais, kurie šiandien neturi darbo, negauna pajamų, jų verslams yra sunkios dienos. Mano supratimu, šitas Seimas galėtų padaryti bent mažytį žingsnį – tol, kol situacija nepradeda taisytis, atsisakyti nereikalingų, nebūtinų įsigijimų už kanceliarines ir reprezentacines lėšas. Kadangi dabar mes žinome, yra Teisės departamento išvada, kad tai gali prieštarauti Konstitucijai, mano kvietimas, mano prašymas nedalyvaujančiai, tikiuosi, kad ji stebi šitą posėdį, poniai A. Širinskienei nedelsiant surinkti Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdį, apsvarstyti, pateikti pasiūlymus Seimui ir leisti mums priimti šitą sprendimą. Tokio solidaraus žingsnio, man atrodo, tikrai labai reikia, tokio ženklo, mano nuomone, tikrai labai reikia. Ačiū, kolegos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Deja, noriu pasakyti, kad, kaip ir reikalauja Statutas, mes turime sulaukti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados. Beje, kitas klausimas, kurį pateiks Seimo narė V. Čmilytė-Nielsen, irgi yra Seimo statuto to paties straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, bet Teisės departamentas nemato, kad tai gali prieštarauti Konstitucijai, nes greičiausiai yra kitokia formuluotė. Bet kol ateis gerbiama Viktorija, dėl vedimo tvarkos – gerbiamas P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Ar gali įjungti? Ačiū. Jeigu mes kalbame apie įstatymų projektus, kurie galimai gali prieštarauti Konstitucijai, tai mes turime laikytis ir Statuto, ir Konstitucijos ir tikrai nepaversti šio posėdžio tam tikru balaganu, kas būtent būtų naudinga valdantiesiems tai parodyti. Bet aš matau, kad jau kelintą kartą yra kreipiamasi į tyrus, įvardinant vienos Seimo narės pavardę. Aš siūlau kanceliarijai čia įdėti portretą ir kiekvienas mes, kreipdamiesi į portretą, prašytume, kad būtų sušauktas komiteto posėdis, kad atsižvelgtų ir visa kita, ir tada būtų aiškesnis santykis.
Šiaip dėl to pasiūlymo dėl parlamentinių lėšų. Pavyzdžiui, tikrai aš nesigiriu, bet yra toks principo reikalas – padidintos Seimo nario atlyginimo dalies nenaudoju savo asmeninėms reikmėms. Bet, gerbiamas Gabrieliau, jūs esate partijos lyderis, frakcijos seniūnas, parodykite Lietuvai, kas yra konservatoriai. Jūs nebenaudokite, nuspręskite, kad jūs nenaudojate parlamentinių lėšų. Bet aš turiu omeny, tai būtų frakcijos sprendimas. Ir tada jūs parodytumėte visus kitus, ir demaskuotumėte. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Neduosiu daugiau niekam kalbėti. O kviečiu V. Čmilytę-Nielsen. (Balsai salėje) Tikrai nedarykime balagano, būkime rimti ir greitai dirbkime.
14.09 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 153 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4729 (pateikimas)
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, mes, liberalai, teikiame alternatyvų siūlymą iš esmės tam, kuris ką tik prieš tai nuskambėjo, jis irgi yra susijęs su parlamentinėmis išlaidomis, skiriamomis mums, Seimo nariams, kas mėnesį, kaip ir reprezentacinėmis išlaidomis, kurios yra skiriamos Seimo Pirmininkui ir jo pavaduotojams. Mes siūlome parodyti solidarumą šiandieną su visais, kas Lietuvoje patiria sunkumus dėl šios susidariusios situacijos, ir manome, kad tai būtų tiek simbolinis gestas, tiek ir realus mūsų žingsnis, ir siūlome perpus sumažinti šias skiriamas lėšas iki metų pabaigos.
Kodėl būtent pasirinktas toks laikotarpis? Todėl, kad šiandieną jau kalbama apie tai, kad mūsų ekonomika patiria didelį smūgį ir prognozės varijuoja tarp pesimistiškų ir labai pesimistiškų. Tai reiškia, kad nebus realiai nė vieno žmogaus Lietuvoje, kurio ši situacija nepalies. Mes manome, kad būtų ir logiška, ir racionalu, kad Seimo nariai parodytų taupymo pavyzdį patys.
Dabar, galbūt numatydama jūsų klausimus, iš karto atsakau, kad aš pati priėmiau sprendimą, kaip, matyt, ir dalis jūsų, karantino metu atsisakyti naudoti parlamentines lėšas. Tačiau, viena vertus, pritardama tam, kad tai gali būti kiekvieno Seimo nario asmeninė iniciatyva, aš manau, kad mums, kaip Seimui, kaip Lietuvos Respublikos parlamentui, parodyti tokį pavyzdį būtų ir gražu, ir teisinga. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolege. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama kolege, jūs dėl 2 straipsnio dalies numatote įsigaliojimą 2021 m. sausio 1 d., bet tai jau bus kita kadencija. Ar nederėtų pataisyti tą datą, nes kita kadencija pati tegu ir apsisprendžia? Mes galime dėl kitos kadencijos priimti sprendimą padidinti, o dėl sumažinimo tegul sprendžia ta kadencija, kuri bus.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Aš manyčiau, kad yra pakankamai logiška numatyti visiems šiems metams. Taip, tai tiesa, tai paliečia ir ateinančią kadenciją…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš apie 1 dalį neklausiau.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Aš suprantu. Apie būtent įsigaliojimą ir grįžimą prie dabartinės koeficiento sumos. Be abejo, eigoje galima taisyti, bet aš manau, kad mūsų pasiūlymas yra pamatuotas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gal su kadencija siekime, ne…
PIRMININKĖ. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama kolege, kadangi teko būti pavaduotoju ir domėtis kanceliarijos reikalais, tai visi pinigėliai asignavimų valdytojui lieka… nei kaukių, nei nieko mes kam nors nupirkti ar perduoti pinigus taip paprastai negalime, liaudiškai šnekant. Dalis Seimo narių, čia esančių ir nesančių, neišnaudoja ir šiandien visų skirtų lėšų ir jos paprasčiausiai lieka biudžete, neišnaudojamos. Seimo biudžete.
Mano klausimas būtų siejamas su tuo, kuo vadovaudamasi jūs pasiūlėte tokius dydžius? Žiūrėjote į panaudojamas pinigų sumas, žmones ar dar ką nors? Koks atskaitos kriterijus buvo? Ačiū. Ir kaip įsivaizduojate tų pinigų panaudojimą?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū. Taip, jūs teisingai pastebite, kad vien automatinis tų lėšų atsisakymas neišsprendžia problemos, mes negalime sakyti, kad už jas bus paremti vaikai globos namuose ar nupirktos medicininės priemonės. Tačiau, mano įsitikinimu, tai visų pirma ir simbolinis mūsų parodymas, solidarumo parodymas šiandien. Todėl mes ir siūlome tokį projektą, kuris, mano galva, yra laiku šiandien.
O kuo vadovaujantis būtent šie skaičiai yra pasirinkti? Na, kaip jūs ir minėjote, tikrai toli gražu ne visi Seimo nariai išleidžia visas lėšas iki paskutinio cento. Mes manome, kad tiesiog traukiantis galimybėms visiems ir taupant lėšas skirtingose srityse būtų visai natūralu, kad ir Seimo nariai, pradėję nuo savęs, tokį pavyzdį parodytų.
PIRMININKĖ. P. Urbšys klausia.
P. URBŠYS (MSNG). Naudodamasis proga tikrai noriu atsiprašyti gerbiamų konservatorių, nes, pasirodo, tikrai sprendimas yra priimtas partiniu lygiu, kad karantino metu nebūtų naudojamos parlamentinės lėšos. Atsiprašau, aš to nežinojau.
Dabar norėčiau paklausti, ką jūs patartumėte tiems Seimo nariams, kurie iš tikrųjų tikėdamiesi, kad bus parlamentinės lėšos, ir naudojasi įvairiomis paslaugomis, žiniasklaidos paslaugomis, taip pat ir kitų ūkio subjektų paslaugomis… kur leido būtent jiems atsiskaityti už parlamentines lėšas. Kai kuriais atvejais dabar yra susidarę net įsiskolinimai, nes sulėtėjo atsiskaitymai. Pavyzdžiui, dabar ypač sunkiai gyvena žiniasklaida, ypač sunkiai gyvena smulkusis ir vidutinis verslas, ir jie tikrai labai jautriai reaguoja į tas negautas sumas. Šiuo atveju jūs siūlote suspenduoti. Tai ar jūs nemanote, kad kai kurie Seimo nariai tiesiog bus paduoti į teismą už tai, kad jie nevykdo savo įsiskolinimo procedūrų?
PIRMININKĖ. Kolega, laikas!
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Aš manau, visų pirma, atsakydama į jūsų klausimą… Pirmas momentas, mes nesiūlome visiškai atsisakyti. Būtent dėl tų jūsų minėtų priežasčių siūlome per pusę mažinti. Bet, antras dalykas, esant tokiai kritinei situacijai, kad visos Seimo nario lėšos yra, tarkime, kokioms nors reikmėms, kurios yra tęstinės, galų gale ir iš savo kišenės galima prisidėti, solidarizuotis.
Aš atkreipiu dėmesį į tai, ką siūlome: mes siūlome ne visiškai atsakyti, o sumažinti tas skiriamas sumas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama Viktorija.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Jūs atsakėte į visus klausimus. Noriu paklausti, Nagli, gal galite nekalbėti? Ar labai norite kalbėti už? (Balsai salėje)
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Pritariu šiai pataisai, bet noriu atkreipti gerbiamos V. Čmilytės-Nielsen dėmesį, kad pavyzdys turėtų būti ne tik Seimo – pavyzdys turėtų būti ir savivaldybių tarybų. Noriu atkreipti dėmesį, kad jūsų frakcija Klaipėdos miesto taryboje palaiko V. Grubliauską, branginant statybinius projektus, branginant ta dalimi, kuri susijusi su prabangių medžiagų pirkimu.
PIRMININKĖ. Bet čia ne į temą kalbate.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš į temą kalbu. V. Čmilytė-Nielsen siūlo sumažinti Seimo reprezentacines išlaidas, aš siūlau praplėsti svarstymo metu šitą įstatymą, kad taip vyktų su visais politikais visose… O pavyzdį iš Klaipėdos teikiu todėl, kad gerbiamos V. Čmilytės-Nielsen kolegos balsavo už V. Grubliausko pasiūlymą 3 mln. pabranginti statybų projektą perkant dangas iš Kinijos. Prabangias Kinijos dangas. Jeigu mes remiame Lietuvos piliečius, nustokime remti Kinijos verslą, pradėkime remti Lietuvos verslą. Aš čia tokį gerą palinkėjimą iš esmės pritardamas gerbiamos V. Čmilytės-Nielsen pasiūlymui.
PIRMININKAS. B. Matelis – prieš.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš savo poziciją išsakysiu balsuodamas, bet tiesiog norėjau atsakyti kolegai Povilui. Jeigu mes taip rūpinamės savo ateitimi, kiek mes turime įsipareigojimų, tai paklauskime tų 10 tūkst. Lietuvos žmonių, kurie turėjo savo įsipareigojimų savo šeimai, savo vaikams, taip pat turėjo įsipareigojimų ir kitiems subjektams, ir staiga valdžia sustabdė verslą ir visus išmetė iš darbo. Ar mes… Gal pirmiausia turėtume verkšlenti dėl tų 10 tūkst. žmonių, o ne dėl savęs. Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 36 Seimo nariai: už – 33, prieš – 1, susilaikė 2. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymas numatomas gegužės 12 dieną.
Replika po balsavimo – V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega Nagli, tiesiog faktų teisingumo dėlei – Liberalų sąjūdžio frakcija, lygiai kaip ir jūsų sutuoktinė, yra toje pačioje pusėje – opozicijoje merui Klaipėdoje.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, aš nepaklausiau, ar pritariate, kad pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Ar pritariate? Pritariate. Gerai. Dėkui.
Gerbiamas P. Urbšys. Replika po balsavimo.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai, reaguodamas į tokią jausmingą Seimo nario B. Matelio repliką, aš tikiuosi, nei jis, nei čia kas nors sėdintis neįsideda parlamentinių lėšų sau į kišenę. Būtent šios parlamentinės lėšos yra skirtos tam verslininkui, kuriam šiandien yra sunkiausia.
14.22 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4739 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau Užimtumo įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. M. Majauskas. Prašom į tribūną.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami valdantieji, kurie, tikiuosi, stebite šį posėdį iš savo patogių kabinetų ar apygardų, gerbiami kolegos opozicijos nariai, mes kartu I. Šimonyte ir D. Kreiviu teikiame įstatymo projektą, kuriuo sakome, kad dabartinė tvarka, kuria yra kompensuojama žmonėms, kurie negali eiti į darbą, tiems, kurių verslai ir įmonės yra uždaryti, turi būti keičiama.
Pagal dabartinę galiojančią tvarką sistema veikia taip, jog valstybė skatina verslus mokėti žmonėms minimalų atlyginimą. Tai yra minimali prastova, kuri yra lygi minimaliam atlyginimui – 607 eurai popieriuje, arba 437 eurai į rankas.
Iš tikrųjų sunku pasakyti, kodėl valstybė pasirenka tokį nejautrų, neteisingą ir neracionalų sprendimą ir pasirinkimą daro. Jis yra visų pirma nejautrus, nes žmogui, kuris anksčiau gaudavo vidutinį atlyginimą, dabar staiga reikia išgyventi už minimumą. Sunku tai padaryti. Mes puikiai galime įsivaizduoti, ir aš net neabejoju, kad taip padaryti, išgyventi už minimumą, yra tikrai labai labai sudėtinga.
Tuo labiau kad žmogus, kuris šiandien turi išgyventi už minimumą, niekuo nekaltas, jog jo verslas, jo įmonė, jo veikla turėjo būti suspenduota, uždaryta, ir ne dėl jo paties, o dėl visos visuomenės labo. Jeigu visos visuomenės naudai yra uždaromas verslas, uždaroma veikla ir žmogus siunčiamas į prastovą, tai visa visuomenė ir turi prisiimti kompensaciją, žalą ir padengti tam asmeniui bent jau esminę jo darbo užmokesčio dalį, o ne siųsti jį gyventi už minimumą.
Dabartinė tvarka sako, jeigu asmuo yra siunčiamas į prastovą, 90 % moka valstybė, bet tik tuo atveju, jeigu darbdavys jam moka minimumą. Jeigu tik darbdavys jam nori mokėti daugiau, valstybės subsidija krenta. Sunku paaiškinti, kaip racionaliai galima taip motyvuoti darbdavį mokėti žmogui minimumą. Atvirkščiai, mes turėtume jį skatinti mokėti didesnį atlyginimą, o ne minimumą. Taigi tai yra neteisingas sprendimas ir nejautrus sprendimas, nes žmogui išgyventi už minimumą labai sudėtinga.
Antra, neracionalus yra sprendimas, nes tas minimumas, kurį žmogus gauna už prastovą, yra reikšmingai mažesnis negu nedarbo išmoka. Jei asmuo pasirinktų eiti į Užimtumo tarnybą, ta išmoka būtų reikšmingai didesnė. Taigi mes skatiname žmones kreiptis į Užimtumo tarnybą ir tuo atveju mes už juos mokėtume patys kaip valstybė, mūsų mokesčių mokėtojai, daugiau, negu kad jis turėtų prastovą ir gautų tą patį atlyginimą. Taigi tai yra, kaip ir minėjau, neracionalus, neteisingas ir nejautrus sprendimas. Nejautrus, nes išgyventi už minimumą sudėtinga, nejautrus, neracionalus, nes, kaip ir minėjau, mes tokiu sprendimu skatiname jį kreiptis į Užimtumo tarnybą, ir neteisingas, nes žmogus tikrai nekaltas, kad jo darbo vieta yra uždaryta. Jeigu ji uždaryta visos visuomenės naudai, tai visa visuomenė ir turi prisiimti finansinę naštą kompensuojant jam darbo užmokestį. Todėl šiuo įstatymo projektu yra siūloma nustatyti kelis dalykus: sieti prastovą ne su minimalia alga, o su jo buvusiu darbo užmokesčiu, nustatyti, kad prastova yra ne mažesnė kaip 70 % jo buvusio darbo užmokesčio, bet kartu ir ne mažesnė negu minimumas, nes jeigu prieš tai gavo minimumą, tai kad žemiau nekristų. Ne didesnė negu buvęs jo atlyginimas ir valstybės subsidija tokiu atveju išlieka 90 %. Lubos uždėtos – vidutinis darbo užmokestis. Labai panaši tvarka galioja Estijoje, pagal kurią ir siūlome koreguoti tvarką čia, Lietuvoje. Mielai atsakysiu į klausimus, jeigu tokių būtų.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, kodėl jūs siūlote keisti tik šį įstatymą ir šį straipsnį? Tai siejama tik su ekstremaliosios situacijos ir karantino prastova, bet mūsų įstatymuose yra apibrėžta prastova ir jos apmokėjimo dydis. Jei žmogus atsiduria prastovoje ne karantino metu, jam mokama būtent tie dydžiai, kurie numatyti ir šiandien svarstomame įstatyme. Jūs siūlote, kad karantino metu už prastovą reikia mokėti daugiau. Ar tai yra logiška? Tada reikėtų apskritai didinti prastovos išmokos dydį visais atvejais, tai būtų logiškiau, nes jūs visą laiką kalbate apie jautrumą ir teisingumą, ir logiškumą. Tai kodėl jūs teikiate tik vieną įstatymo pataisą?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš pakartosiu tai, ką sakiau, kad karantino atveju žmogus neturi darbo vietos ne dėl to, kad įmonei sekasi blogai, ne todėl, kad jam sekėsi blogai, o todėl, kad visa Lietuva yra karantinuota ir ta įmonė, ir jo darbo vieta yra uždaryta visos visuomenės naudai ir visa visuomenė turi prisiimti finansinę naštą už tai, kad to žmogaus veikla yra sustabdyta ir jis negali sau užsidirbti. Taigi šioje situacijoje ta kompensacija racionaliai ir logiškai turėtų būti didesnė negu įprastomis sąlygomis, nes įprastomis sąlygomis žmogus galbūt gali eiti ieškoti kito darbo, kita veikla užsiimti. Dabar visa Lietuva karantinuota, jis neturi darbo, neturi jokios galimybės ir karantinuota ne dėl jo paties, o dėl visos visuomenės sveikatos. Taigi šiuo atveju, man atrodo, čia yra prioritetas. Tokių žmonių jau dabar kreipėsi apie 60 tūkst. ir laukia tų prastovų išmokų. 300 tūkst., rodos, ministerija jau išėmė tuos skaičius kažkodėl iš savo lentelės, bet apie 300 tūkst. paskelbta prastova. Manau, kad tai yra gana reikšmingas skaičius žmonių, kurie tikrai nenusipelnė šiandien gyventi už minimumą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiami kolegos, niekas nenori kalbėti. Galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Pritarta bendru sutarimu po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatomas svarstymas gegužės 26 d. Ar pritariate? Pritarta.
14.29 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4725 (pateikimas)
Toliau – Užimtumo įstatymo 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4725 pateikimas. G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki, kolegos. Noriu pristatyti Užimtumo įstatymo projektą, kuris susijęs su labai neseniai svarstytu įstatymu, kuomet nustatėme išmoką savarankiškai dirbantiems asmenims ir nustatėme, kokie savarankiškai dirbantys asmenys gali į tokias išmokas pretenduoti. Tuomet nustatėme, kad jie turi atitikti tris sąlygas – tai, kad savarankiška veikla būtų buvusi registruota bent tris mėnesius per 12 pastarųjų mėnesių iki karantino ir nebūtų išregistruota; antra sąlyga, kad nedirbtų pagal darbo sutartį ir negautų su darbo santykiais susijusių pajamų; ir trečia sąlyga susijusi su tuo, kad juridinio asmens atveju neturėtų likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.
Taisydami įstatymą, koreguodami jį Seime, Socialinių reikalų ir darbo komitete, nustatėme tokius atvejus, kai savarankiškai dirbantys asmenys nors ir turi darbo sutartį, tačiau negauna iš to jokių pajamų. Tarkime, trečiais vaiko priežiūros metais mamos turi galiojančią darbo sutartį, tačiau jokių pajamų iš to negauna, dažnai verčiasi individualia veikla, tačiau pagal galiojusią redakciją joms būtų nepriklausiusi išmoka. Socialinių reikalų ir darbo komitetas pataisė tą redakciją ir pridėjo sąvoką „ir negauna su darbo santykiais susijusių pajamų“, tačiau vis dėlto taip, kaip dabar skamba toji sąlyga, „Sodra“ vis tiek traktuoja, kad žmogus turi atitikti abi sąlygas, tai yra ir neturėti darbo santykių, ir negauti darbo pajamų. Tai jeigu žmogus neatitinka bent vienos iš tų sąlygų, tai yra, pavyzdžiui, dirba, nors ir negauna pajamų, jam išmoka nepriklauso.
Todėl siūlau pataisyti įstatymą taip, kad jis atitiktų ir Seimo, ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto valią, ir įrašyti, kad neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, išskyrus atvejus, kai negauna su darbo santykiais susijusių pajamų. Tokiu atveju tokiems žmonėms, kurie neturi jokių pajamų iš darbo santykių, iš darbo sutarties ir užsiima individualia veikla, ir atitinka kitas dvi sąlygas, tokia išmoka priklausytų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, nežinau, ar tai yra taikymo problema, ar tai yra įstatymo problema. Situacijos tokios, kai žmogus turėjo darbinius santykius iki karantino ir individualią veiklą, tačiau darbiniai santykiai vėliau nutrūko labai greitai, tarkim, per savaitę, nes buvo kažkokia veikla, kurią karantinas labai paveikė. Ir atskaitos taškas, atskaitos data, kaip aš suprantu, yra ta pati karantino paskelbimo diena, kurią būklė yra vertinama, ar žmogus atitinka kriterijus, ar neatitinka. Ar jūs manytumėte, kad tai yra teisinga?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš manau, kad svarstant įstatymą galima pakoreguoti, tačiau taip, kaip aš suvokiu šitą sąlygą, tai būtų traktuojama kiekvienos paraiškos pateikimo metu, taigi einamojo mėnesio metu. Jeigu aš einamojo mėnesio metu neturiu pajamų, tai turbūt man išmoka ir priklausytų. Tačiau taip pat gavome iš Buhalterių asociacijos pastabų, kad vis dėlto gal reikėtų kalbėti apie priskaičiuotą darbo užmokestį, kurio duomenis „Sodra“ tikrai turi, ir tai būtų aiškesnė sąvoka negu kad visai negauna pajamų. Kalbant apie tikslinimą, aš manau, kad būtų galima diskutuojant įrašyti aiškesnę sąvoką, kad tikrai nebekiltų jokių klausimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau nėra norinčių klausti. Nematau norinčių kalbėti. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritariame bendru sutarimu po pateikimo.
Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatomas svarstymas gegužės 19 dieną. Ar sutinkate? Sutinkate. Dėkoju. (Balsai salėje) Gegužės 19 dieną.
14.33 val.
Darbo kodekso 113 ir 115 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4674(2) (pateikimas)
Toliau – Darbo kodekso 113 ir 115 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, pandemija yra gana ypatingas atvejis ir iššūkis verslui ir darbuotojams, ypač smulkiam ir vidutiniam verslui. Kaip girdėjome antradienį iš premjero lūpų, 200 tūkst. Lietuvos gyventojų, dirbančiųjų šiuo metu turi laikinąjį nedarbingumą. Visų pirma tai yra žmonės, kurių vaikai neina į mokyklas ir darželius, jie grįžę į namus rūpintis vaikais; antroji grupė yra saviizoliacijoje, karantine esantys žmonės, neinantys į darbą, kad neužkrėstų savo bendradarbių. Dažname kolektyve yra taip nutikę, ypač smulkiose įmonėse, kad kolegos dirba dvigubu tempu.
Dabartinis Darbo kodeksas neleidžia įforminti realiai nudirbamo darbo ir pavadavimo, kas vyksta realybėje, tai yra kai įmonėms arba mažosioms įmonėms yra leista dirbti, vykdyti veiklą, tačiau personalas yra namie, rūpinasi vaikais arba yra izoliacijoje. Todėl kai kurios įmonės, net ir turėdamos užsakymų, ir darbuotojai, turintys darbo, negali išdirbti ir apdirbti visų darbų. Laikotarpis toks, kad naujo žmogaus ar laikino žmogaus negali paimti, nes tiesiog aplinkybės ir greito apmokymo reikia, todėl dažnai tas darbas ir ta našta nugula ant vieno iš kolegų – jis turi atlikti dvigubą, trigubą darbą už kitus. Prisiminkime, kad šiuo metu kas šeštas žmogus turi laikinąjį nedarbingumą. Kitaip tariant, kas šešta darbo valanda yra prarasta darbingame kolektyve.
Kaip tai spręsti? Ypač didysis iššūkis yra smulkiosioms įmonėms. Šiuo metu smulkiosioms įmonėms (terminologiškai, juridiškai tai skamba „mažosios įmonės“) neleidžiama turėti suminės darbo apskaitos. Suminė darbo apskaita Darbo kodekse leidžia didesnėms įmonėms (virš 20 darbuotojų) tris mėnesius taikyti suminę darbo apskaitą. Vadinasi, įmonė gali paprašyti darbuotojo šį mėnesį dirbti daugiau, bet per trijų mėnesių laikotarpį išlyginti perdirbtas valandas. Mažosioms įmonėms tai yra neleidžiama ir faktiškai nudirbti viršvalandžiai nėra apskaityti. Geranoriško susitarimo praktiniu atveju tarp darbdavio mažosios įmonės ir darbuotojo pasakoma: klausyk, aš ten tau atsiskaitysiu kažkada. Bet juridiškai įstatymas neleidžia taikyti mažosioms įmonėms (iki 20 darbuotojų) suminės darbo apskaitos. Čia yra būtinas darbo lankstumas, kad žmonės gautų ir galėtų iš darbdavio paprašyti apskaityti tabeliuose jų nudirbtus viršvalandžius ir to mėnesio ar dienos papildomą darbą už kolegas.
Todėl mūsų siūlymas yra keisti du Darbo kodekso straipsnius. Pirmasis straipsnis susijęs su tuo, kad tiktai ekstremaliosios situacijos metu didžiosioms įmonėms leidžiama pailginti suminės darbo apskaitos periodą nuo trijų iki penkių mėnesių. Anksčiau kažkada buvo šeši mėnesiai, dabar buvo sutrumpinta iki trijų mėnesių. Mes pandemijos atveju prašome penkių mėnesių.
O antrasis straipsnis legalizuoja mažųjų įmonių iki 20 darbuotojų teisę turėti suminę apskaitą.
Profsąjungos vakar išplatino daug tokios nerimą keliančios informacijos ir aš skubu šiek tiek nuraminti, nes jeigu įmonė apsisprendžia taikyti suminę darbo apskaitą, ji turi susiderinti su darbo taryba dėl suminės darbo apskaitos įvedimo. Kiekviena įmonė, turinti virš 50 darbuotojų, privalo turėti darbo tarybą. Todėl su profsąjungomis bus derinami šitie dalykai. Tai yra tik laikini dalykai ir laikini siūlymai, kad įmonėse dirbantys darbuotojai, dirbantys už kolegas, kurių yra 200 tūkst. namuose šiuo metu, galėtų gauti ir apiforminti savo aiškiai dirbamas valandas. Mielai atsakyčiau į klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Klausia A. Papirtienė.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš norėjau paklausti, gerbiamas kolega, ar šis jūsų įstatymo projektas buvo išdiskutuotas su socialiniais partneriais, konkrečiai su profesinėmis sąjungomis, ir kokia jų nuomonė dėl suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio ilginimo ir dėl galimybės mažosioms įmonėms įvesti suminę darbo laiko apskaitą? Kodėl kriziniu laikotarpiu dabar verslo problemas norima spręsti darbuotojų teisių sąskaita? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Visų pirma, asmeniškai dėkoju, kad atvykote šiandien į posėdį. Dialogas tarp valdančiųjų ir opozicijos irgi yra būtinas, ne tiktai tarp darbdavių ir darbuotojų. Ačiū, jog atėjote šiandien.
Jūsų klausimas labai prasmingas. Karantino metu nebuvo galimybės susitikti su profsąjungomis ir aptarti. Šiandien yra pateikimo stadija. Tačiau jūsų traktuotė, kad tai yra verslo problemų sprendimas, man atrodo, yra klaidinga. Įsivaizduokite mažą kepyklą. Kepykloje, kuriai leista ir apie kurią šnekėjo M. Tečer pavyzdžiu gerbiama SVV tarybos pirmininkė, vidutiniškai dirba du ar trys asmenys. Staiga vienam arba dviem darbuotojams prireikė prižiūrėti namuose nepilnametį vaiką todėl, kad jis negali eiti į darželį arba mokyklą. Kepyklos atidarymo valandos yra nuo 8 val. ryte iki 20 val. vakare. Dabar, ar tai yra bendra problema, ar tai yra tik verslo problema, kad nėra šiuo metu darbuotojo, kuris gali atlikti šitą darbą?
Šis pasiūlymas leistų mažos kepyklos savininkui, įdarbinančiam iki 20 darbuotojų, leisti apskaityti šito žmogaus, kuris dirbtų daug daugiau valandų ir už kolegas kepykloje atbūtų nuo 8 val. iki 20 valandos, darbo laiką. Jeigu šio įstatymo redakcijos nebūtų, tada faktiškai darbuotojas greičiausiai dirbtų, tai praktikoje vyksta, kepykloje kas nors dirba, daro, bet darbdavys turbūt sako, klausyk, Darbo kodeksas neleidžia įforminti, atsiprašau, garbės žodis, aš jums atsilyginsiu. Tai yra bendra Lietuvos problema, tai nėra verslo problema, tai yra ir darbuotojo saugumo dalykas, kad jo darbo valandos būtų apskaičiuotos, ir smulkios įmonės, kurios šiandien turi darbo jėgos trūkumą, gautų šią teisę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, kodėl mes visą laiką Rytuose einame nevakarietišku keliu? Jūs puse lupų užsiminėte, kad nesurasi žmogaus, nes vakariečiai, jeigu krizė, tada trumpina darbo laiką, leidžia dirbti keliems žmonėms tą patį darbą, kad visi turėtų pajamų, einama tokiu keliu. Jūs visą laiką siūlote leisti daugiau.
Tada aš klausiu jūsų, kodėl nenaudoja darbdaviai dabartinės Darbo kodekso normos, kuri po 2016 metų pailgėjo, tai yra viršvalandžiai – 120 valandų. Jeigu jūs paklausite Darbo inspekcijoje, kiek naudoja viršvalandžių, tai nesiekia ir 80 valandų. Per krizę visiškai užteks kelis mėnesius mokėti, paprasčiausiai dirbti viršvalandžius, jeigu tikrai nėra žmogaus, ir mokėti normalius pinigus, o ne daryti suminę darbo laiko apskaitą ir nemokėti atlyginimo. Kodėl einate tokiu keliu? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Įvardyti atvejai atliepia, kodėl suminės apskaitos laikotarpis kažkada buvo sumažintas nuo šešių mėnesių iki trijų mėnesių. Didelės korporacijos liepdavo piko momentu, šventiniu momentu dirbti milžiniškus viršvalandžius ir dirbtus viršvalandžius išdėliodavo per ilgą šešių mėnesių laikotarpį. Normaliu atveju tą galima daryti per tris mėnesius, gerbiamas Algirdai.
Bet šiandien yra nenormalus atvejis, tai yra infekcinė epidemija, kai dažname kolektyve net pamainos yra atskiriamos, kad nesimaišytų, neduok, likime, susimaišys pamainos, apsikrės vieni nuo kitų. Todėl tiek šilumos ūkyje, tiek gamyboje net neleidžia žmonėms susitikti. Tarp pamainų yra dezinfekuojama. Normalios ekonominės krizės laikotarpiu, taip, kai yra darbo jėgos perteklius, tada neleidi dirbti viršvalandžių, bet samdai daugiau darbo jėgos, bet šiandien tu negali paimti naujos darbo jėgos, darbuotojų į savo kolektyvą, nes jie fiziškai negali maišytis su kitais. Čia reikia galvoti apie šiandieną, kad yra faktinė tokia situacija susidariusi. Kalbama ne apie šešis mėnesius, kaip būdavo seniau, bet tik penki mėnesiai, tiktai pandemijos atveju ir mažosioms įmonėms leidžiama. Aš suprantu nuogąstavimus, bet tikrai įžvelkime čia daugiau teigiamybių negu negatyvo.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Profsąjungos ne visada nepritaria panašioms iniciatyvoms. Trišalėje taryboje būna kompromisinių variantų ar sprendimų. Bet šį kartą šis jūsų pasiūlymas susilaukė ypač neigiamos profsąjungų reakcijos.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Nagli, kitas klausimas – Darbo kodekso pakeitimai dėl nulinių darbo valandų. Pagrindinės profsąjungų kritikos strėlės buvo dėl to, todėl mes prašysime kitu klausimu pavėlinti svarstymą iki kito posėdžio, kad ir valdančioji dauguma tikrai turėtų galimybę paklausti kritinių klausimų. Šiuo atveju profsąjungų raštuose nebuvo nieko minima apie suminę apskaitą.
PIRMININKĖ. Atsiprašau. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Jeigu įsigilintume į įstatymo turinį, tai vienareikšmiškai parašyta – suminė darbo laiko apskaita, esant būtinumui, gali būti įvedama mažosiose įmonėse, nesilaikant informavimo ir konsultavimo procedūros. Man atrodo, pas mus problema yra ne ta, kiek valandų dirba žmogus, o kaip mokama už tas valandas. Tai, kad pas mus atlyginimų skirtumai Europos Sąjungoje yra didžiausi, akivaizdu, ir tai yra pasekmė to, kad nesiskaitoma su silpniausiojo teisėmis, dirbančiojo teisėmis. Man atrodo, kaip tik reikėtų stengtis šiuo atveju, būtent ekstremaliosios situacijos atveju, kai pažeidžiamiausias tampa tas silpnesnis socialinis partneris, koncentruotis į jį. Jūs norite kaip tik jį palikti be savo teisių gynimo, be galimybės gintis. Ką jūs kalbate apie kitą straipsnio nuorodą dėl to konsultavimosi, tai šita 15 straipsnio nuoroda faktiškai panaikina galimybę, kurią jūs norite įtvirtinti kitame straipsnyje.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Povilai, jeigu žiūrėtume giliau, juridiškai į kitus straipsnius, referencijas, tai esmė tokia, kad, kaip ir sakiau pristatydamas, įmonės virš 50 darbuotojų privaloma tvarka turi turėti Darbo tarybą. Tai konsultavimasis yra visų pirma su Darbo taryba. Mažos įmonės – mažiau 50 darbuotojų neprivalo turėti darbo tarybų. Kadangi ligi šiol nebuvo joms numatytos teisės taikyti suminę apskaitą, tai nebuvo nei su kuo konsultuotis, nei įrankio šitą daryti. Šiandien, jeigu mes numatome, kad reikėtų konsultuotis, išlieka neaišku, nes mažosiose įmonėse iki 50 darbuotojų dažniausiai nėra nei profsąjungų, nei darbo tarybų. Tai jeigu mes paliksime, kad mažosioms įmonėms leidžiame taikyti suminę apskaitą, tačiau prievolę konsultuotis, nelieka aiškumo, su kuo. Tai čia aš labai prašyčiau, teisinga pastaba, saugumą reikia užtikrinti, po pateikimo reikia su profesinėmis sąjungomis sugalvoti mechanizmą, kad tai būtų išspręsta greitai, nes mažosiose įmonėse nėra nei darbo tarybų, nei profsąjungų, tai neaišku, su kuo konsultuotis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. Vienas – už, vienas – prieš. V. Čmilytė-Nielsen – už.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai gyvename neordinarioje situacijoje, iš 1 mln. 300 tūkst. dirbančiųjų beveik 600 tūkst. yra išvesti iš rikiuotės. Tai reikalauja peržiūrėti kai kurias nuostatas. Manau, labai svarbu atkeipti dėmesį, kad šis įstatymo projektas yra nukreiptas į mažuosius verslus, į mažąsias, į smulkiuosius, ir, be abejo, reikia kalbėti ir apie saugiklius, ir apie dialogą su socialiniais partneriais. Tačiau šiame etape kviečiu palaikyti šį tikrai reikalingą pakeitimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prieš – A. Papirtienė.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Griežtai pasisakau prieš, kadangi šis įstatymo projektas tėra vis dėlto reveransas verslui darbuotojų teisių sąskaita ir net nediskutavus apie tai su darbuotojų atstovais. Suminė darbo laiko apskaita šiuo atveju reiškia, kad bus apribotos darbuotojų teisės gauti papildomą apmokėjimą už dirbamus viršvalandžius, nes tiesiog tai nebus laikoma viršvalandžiais. Ir dabar pagal galiojantį Darbo kodeksą gali būti įvesta suminė darbo laiko apskaita, bet ne ilgiau kaip tris mėnesius. Dėl ilgesnio laikotarpio tikrai galima susitarti su socialiniais partneriais, pavyzdžiui, šakos kolektyvinėje sutartyje, jeigu tokia būtinybė yra. Ir tai galima padaryti socialinio dialogo keliu ir tikrai nereikia įstatymo. Tikrai nereikėtų teikti dabar tokių nepamatuotų Darbo kodekso pakeitimų, kurie yra orientuoti į darbuotojų darbo sąlygų bloginimą ir jų teisių varžymą. Suprantu, kad kai kurie darbdaviai sako, kad jiems yra dabar blogai, bet jeigu kažkam blogai, tikrai nereikia stengtis, kad visiems būtų blogai. Raginu nepalaikyti šito įstatymo projekto.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Balsavo 43 Seimo nariai. Atsiprašau, balsavo 42: už – 31, prieš – 7, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatomas svarstymas gegužės 7 dieną. Ar pritariate? Pritarta.
14.51 val.
Darbo kodekso 6, 66, 67, 85, 86, 87 ir 88 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4731, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4732 (pateikimas)
Vėl Simonas, taip? S. Gentvilas. Darbo kodekso 6, 66, 67, 85, 86, 87 ir 88 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4731 ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4732 pateikimas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, neordinarus veiksmas iš tribūnos, bet prašyčiau pagal Statuto numatytas normas frakcijos vardu nukelti klausimą į kitą posėdį ir balsuoti dėl to, kad automatiškai būtų įkeltas, nes, aš įsivaizduoju, toks ir profsąjungų klausimų sulaukęs, ir, manau, dauguma norėtų paklausti klausimų, tai reikėtų suteikti progą ir valdantiesiems klausti. Prašau pertraukos Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu iki kito posėdžio ir balsuoti už tai.
PIRMININKĖ. Liberalų frakcijos vardu buvo paprašyta pertraukos iki kito posėdžio. Ar sutinkate? (Balsai salėje) Ne, viskas, sutinkate. Pertrauka iki kito posėdžio.
14.51 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4740 (pateikimas)
Toliau – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4740 pateikimas. P. Kuzmickienė.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiandien didelei daliai žmonių dėl karantino apribojimo dirbti gerokai sumažėjo pajamos. Tarp tokių atsidūrė viena jautriausių visuomenės grupių – būsimos mamos. Šiandien šeimos, kurios išgyvena kūdikio laukimo džiaugsmą, kartu išgyvena ir didelį nerimą. Mamos yra didelėje nežinomybėje. Dirbus ir sąžiningai mokėjus mokesčius, turėjus teisėtų lūkesčių į socialines garantijas, deja, pagal dabartinius teisės aktus nebus tokie lūkesčiai išpildomi. Todėl šiuo siūlymu kviečiu pasirūpinti būsimomis mamomis, jų ramybe, užtikrinant, kad jų pajamos artimiausius dvejus metus nemažėtų. Karantino laiku sumažėjusios pajamos neturės tokiu atveju įtakos. Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos bus apskaičiuotos pagal sąžiningai mokėtus mokesčius.
Teikiamu įstatymo projektu siekiama numatyti galimybę moteriai, kuriai motinystės socialinio draudimo stažo skaičiavimo laikotarpiu buvo paskelbta prastova ar ji buvo atleista iš darbo dėl paskelbto karantino, motinystės socialinio draudimo stažą skaičiuoti iki atleidimo iš darbo dienos, o prastovos atveju išskaičiuoti prastovos laikotarpį.
Tiesą pasakius, Teisės departamento išvadoje yra šiokių tokių pastabų. Manau, svarstant komitete galima būtų į tas pastabas atsižvelgti. Bet siūlymo esmės Teisės departamento pastabos nekeičia. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Niekas jūsų klausti nenori. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Galime. Pritarta bendru sutarimu po pateikimo. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatomas svarstymas gegužės 7 dieną.
14.54 val.
Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 5, 6, 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4097(2) (pateikimas)
Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2072 (svarstymas)
Čia, kur yra pajuodinta, kaip suprantu, tuos projektus atsiėmėte. Gerbiamas Algirdai, čia mano pajuodinta, bet suprantu, kad jūs norite pateikti. (Balsai salėje) Kitą dieną. Tai reiškia, kad projektai Nr. XIIIP-4097 ir Nr. XIIIP-2072 kitą kartą. (Balsai salėje) Ar pertraukos prašote iki kito posėdžio?
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Pertrauka iki kito posėdžio. Jeigu pertrauka iki kito posėdžio, tada šie du mano išvardinti įstatymų projektai bus arba kitą savaitę, arba… Nežinau, nematau Seimo Pirmininko.
Kai ateis, tada paklausiu… Va, gerbiamas Seimo Pirmininke, dabar iškilo toks klausimas, nes yra paprašyta pertrauka iki kito posėdžio, tai gal galėtumėte pasakyti, kaip čia dirbsime toliau ir kada tas kitas posėdis bus? Taip, prašau į tribūną.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, aš kaip tik dabar nešiuosi kitų dviejų posėdžių darbotvarkę. Vakar valdyba posėdžiavo, posėdžių neištrynė iš darbotvarkės, jie bus numatyti antradienį ir ketvirtadienį. O pagal Statutą taip, jeigu atsiranda perkėlimų į kitą posėdį, jie privalomai privalo būti įtraukti į artimiausią posėdį, tai yra į antradienio posėdį. Jeigu, nežinau, jeigu būtų įdomu, aš galėčiau trumpai pristatyti.
PIRMININKĖ. Tai gal tada naudokimės proga, tegul Pirmininkas pristato kitos savaitės darbotvarkę, ir turėkime omeny, kadangi bus pateikta dar daug klausimų, jeigu bus paprašyta pertraukos iki kito posėdžio, tai privaloma tvarka turės būti įtraukta kitą savaitę, antradienį, į darbotvarkę.
V. PRANCKIETIS. Nuosekliai pradedant, yra energetikos paketas ir daug priėmimų, toliau Administracinių nusižengimų kodekso vėlgi priėmimas, Advokatūros įstatymo, Notariato įstatymo, daug tokių jau iš darbų programos paimtų projektų, Azartinių lošimų įstatymo priėmimas ir Civilinės saugos įstatymo, Nepaprastosios padėties…
Toliau yra suprojektuota taip, kad balsavimas būtų po priėmimų, taip pat vienu metu – nuo 11 val. 25 min. iki 11 val. 40 min. Toliau eina daug svarstymų ir iki pertraukos… prieš pertrauką balsavimas svarstymo stadijoje, po to pertrauka nuo 13 iki 14 valandos.
Toliau jau prasideda pirmuoju – tai Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, svarstymas, toliau Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo straipsniai ir daugelis kitų. Toliau vėl balsavimas bus po svarstymo, taip pat koncentruotai vienu metu.
Dviejų dienų darbų programoje yra 18 lapų. Toliau popietinėje darbotvarkėje prasideda pateikimai. Tai yra ministro V. Šapokos dėl susitarimo su… iš dalies keičiamas 2004 metų sutarties su Danijos Karalyste, Estija ir kitomis ratifikavimas, Mokesčių administravimo… Pamatysite visi turbūt tuos pateikimus akivaizdžiai, kai registruosime šias darbotvarkes.
Ir trumpai dar apie tai, kas numatoma ketvirtadienio posėdžiams. (Balsai salėje) Antradienio posėdį numatoma baigti 17 val. 10 min., kad posėdžiai būtų ir sveikatingi, o ketvirtadienio, balandžio 30 dienos, posėdyje yra numatyta dėl A. Dulkio atleidimo svarstymas ir priėmimas, dėl M. Macijausko skyrimo Respublikos valstybės kontrolieriumi svarstymas ir priėmimas, toliau Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimas ir toliau kiti numatyti svarstymai. Taip pat 11 val. 20 min. būtų balsavimas, po to 11 val. 30 min. pertraukėlė. Iki 13 valandos būtų taip pat ministrų pateikimai, R. Karoblio didelių projektų pateikimas ir Vyriausybės valanda nuo 12 iki 13 valandos.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Pirmininke, kadangi jūsų pasisakymas dabar – ne darbotvarkės klausimas, mes tiesiog patys, tiksliau, aš išprovokavau, kad jūs pasakytumėte, kaip mes čia dirbsime kitą savaitę, o jūs plačiau paaiškinote, todėl Seimo nariai negali užduoti Seimo Pirmininkui klausimų. Tiesiog tai buvo…
V. PRANCKIETIS. Informacija.
PIRMININKĖ. Netikėtas toks paklausimas ir iš esmės atsakymas į mano užduotą klausimą. Pirmininke, ačiū, dabar viskas aišku, kai bus pertrauka iki kito posėdžio, vadinasi, antradienį jūsų klausimai bus įtraukti į darbotvarkę.
V. PRANCKIETIS. Jums leidus, aš darbotvarkę nešiu registruoti.
PIRMININKĖ. Taip, prašau.
15.00 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4714 (pateikimas)
Dirbame toliau. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Negražu už nugaros, kolegos, apšnekinėti, bet šiandien yra tokia diena, kai turbūt bus galima įrašyti į kalendorių todėl, kad I. Šimonytė siūlo pridėtinės vertės mokesčio lengvatą, kas šiaip atrodytų… (Plojimai) …atrodytų toks oksimoronas, bet, kaip kažkas teisingai sakė – ypatingiems laikams ypatingos priemonės. Projekto esmė yra labai paprasta. Yra siūlymas taikyti maitinimo įstaigoms sumažintą pridėtinės vertės mokesčio tarifą 9 % – tokį, kokį ir taikome daugeliui kitų pozicijų.
Dėl ko atsirado iniciatyva? Turbūt atsirado ne dėl tos priežasties, dėl kurios ilgą laiką ji buvo, sakykim, siūloma kitų siūlytojų, tai yra rinkos dalyvių, kad daugelis šalių taiko, kas yra tiesa. Iš tikrųjų daugelis šalių taiko. Tai šiandien ponia E. Šiškauskienė mums minėjo. Bet turbūt pagrindiniai motyvai buvo tokie, kad jeigu bus taikomas sumažintas tarifas, tai mums bus lengviau mokėti atlyginimus darbuotojams. Bet šiaip jau pridėtinės vertės mokesčio lengvatų pagrindinė paskirtis yra nauda galutiniam vartotojui. Priklausomai nuo to, ar konkurencijos intensyvumas yra didelis ar mažas, nauda galutiniam vartotojui gali būti didelė, maža arba neegzistuojanti. Labai dažnai, priklausomai nuo rinkos konjunktūros, jeigu yra didelė paklausa, žmonių pajamos auga, tai pridėtinės vertės mokesčio lengvatos nesitransformuoja į sumažėjusias kainas, nes tiesiog nėra logikos tas kainas mažinti. Tačiau dabar mes turime ypatingą situaciją tiek dėl Vyriausybės sprendimo, tiek dėl apskritai situacijos, kuri yra šituo naujuoju virusu daroma restoranų, barų, kitų maitinimo įstaigų veiklai. Dabar yra sunkūs laikai ir tie laikai tęsis. Sakykim, atšaukus formalius apribojimus turbūt bus gana sunkūs ir dėl tos priežasties, kad paklausa veikiausiai nukentės, žmonės kurį laiką baiminsis gausiau lankytis tokiose vietose. Turizmas bus tikrai ženkliai sumažėjęs, tai yra šalies pasiekiamumas. Vadinasi, didelis būrys klientų, kurie iki šiol buvo turbūt vieni iš pagrindinių maitinimo įstaigų klientų, tai yra atvykę į Lietuvą turistai, jie tiesiog nebus tie klientai, bent jau kažkiek laiko. Todėl yra siūloma nustatyti sumažintą pridėtinės vertės mokesčio tarifą, kuris, taip, šiuo atveju iš tiesų būtų subsidija realiai šitam verslui.
Viena iš didžiausių turbūt problemų dabartinės verslo paramos, kuri yra taikoma Vyriausybės, yra ta, kad yra bandoma nustatyti labai daug visokiausių reikalavimų ir paskui dėl tų reikalavimų didelė dalis verslo negali pasinaudoti. Čia būtų gana taikli parama tam verslui, kuris tiesiogiai nukentėjo tiek nuo Vyriausybės sprendimų, tiek ir nukentės nuo bendros ekonominės aplinkos ir kurį laiką tikrai negalės sparčiai plėtotis.
Tai mes siūlome su kolega M. Majausku. Panašus pasiūlymus taip pat buvo įregistruotas ir kolegų iš Liberalų sąjūdžio. Tikiuosi, kad galėtume pritarti, pateikti svarstyti, paprašyti Vyriausybės išvados, nes čia turbūt nėra pats skubiausias klausimas. Būtų gerai, kad Vyriausybė pasakytų savo nuomonę. Nors taip vertindama, maždaug žinodama, kokios yra apyvartos šito verslo, ir galėdama įvertinti, koks čia galėtų būti pajamų netekimas, tai darant prielaidą, kuri yra visiškai nelogiška, kad apyvartos būtų panašios, kokios buvo 2019 metais, mes kalbėtume apie kažkokius niolika milijonų eurų. Tiksliau aš jų suskaičiuoti negaliu. Tai galėtų padaryti Vyriausybė. Bet kuriuo atveju, lyginant su 5 mlrd. planu, kurį Vyriausybė yra pasiryžusi skirti tam, kad ekonomika nepatirtų nuosmukio arba jis būtų kuo mažesnis, tikrai tai nėra milžiniški pinigai. Toks būtų pristatymas. Ar kas nors turėtų klausimų?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Pritariu jūsų iniciatyvai, ypač dėl to motyvo, kad naudos gavėjas yra, kaip jūs sakote, galutinis vartojas, bet ištarus A norėtųsi išgirsti ir B. Jūs pati sakote, kad didžioji dauguma Europos valstybių taiko PVM lengvatą taip pat ir maistui. Tai gal reikėtų prie šitos jūsų iniciatyvos, aš raginu jus prie šitos iniciatyvos prijungti apskritai maistą, ne prabangų, bet tą elementarų maistą.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Matot, čia prabangumas irgi toks labai sąlyginis, nes kokia nors valgykla, esanti kur nors Seime arba ne Seime, taip pat yra maitinimo paslaugų teikėja ir ten nėra nieko prabangaus. Čia nereikia įsivaizduoti, kad tik restoranams yra šita lengvata. Ji būtų taikoma visoms maitinimo įstaigoms – ir toms, kurios išsinešti maistą parduoda, ir toms, kurios prekiauja vietose.
Ir taip, ir ne. Maisto prekių PVM lengvata yra socialiai teisinga, dėl to nėra ginčo, nes socialiai jautriausios grupės žmonės, disponuojantys mažiausiomis pajamomis, didžiausią dalį savo pajamų yra linkę tam išleisti. Bet jūs puikiai žinote, kad vėlgi, priklausomai nuo konkurencijos, ta kaina perduodama vartotojams arba ne. Maistui įsigyti žmonės taupo daug mažiau negu maitinimo paslaugoms, nes maitintis reikia, maistą pirkti reikia, ir žmonės, kurie parduoda maistą, tą neblogai žino. Jų motyvacija mažinti kainą yra tikrai gerokai mažesnė negu maitinimo įstaigų, kurių klientūra sumažėjo, tarkime, 40 %. Čia yra nepalyginami dalykai. Maisto prekių parduotuvės išliko atidarytos visą karantino laikotarpį ir tikrai tam tikrą apyvartą turėjo, skirtingai nuo maitinimo įstaigų. Bet, žinote, jūsų valia yra registruoti pasiūlymą ir tada tiesiog turės būti svarstomi visi klausimai.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas. Klausti – minutė, atsakyti – dvi.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Tikrai spėsiu per minutę. Gerbiama Ingrida, ar nereikėtų iš karto numatyti, kad tai netaikoma Seimui ar Vyriausybei, pavyzdžiui, nes būsime apkaltinti, kad ieškome asmeninės naudos, nes čia yra net dvi kavinės, kuriose kartais Seimo nariai valgo?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Kartais Seimo nariai sugeba ir geriausią reikalavimą savo elgesiu sugadinti, tai čia pakomentuosiu turbūt tiek, daugiau būtų jau, matyt, ironizavimas. Maitinimo įstaigos nekaltos, kad jos dirba Seime. Jos laimėjo konkursą ir turbūt turėtų turėti tokias pačias teises kaip ir kiti verslo subjektai.
PIRMININKĖ. Klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiama pranešėja, iš tiesų jūs esate visiškai teisi. Labai keista jus matyti tribūnoje pristatant tokį įstatymo projektą, nes aš prisimenu, kai jūs buvote finansų ministrė, o mes tada buvome opozicijoje ir teikėme kažką labai panašaus, jūsų argumentai buvo tada visiškai kitokie. Prisipažinsiu, kai pamačiau, kad jūs teikiate šitą įstatymo projektą, aš tikėjausi, nes jus pažįstu kaip itin sumanų ir tikrai labai protingą žmogų, gal argumentų kokių nors tokių įdomesnių, o ne tokių, kokius mes taikėme, kai teikėme tai, kai jūs buvote finansų ministrė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš jums pasakysiu, kad…
A. MAZURONIS (MSNG). Aš dar labai trumpai praplėsiu klausimą. Taip, maitinimo sektorius, jeigu jau kalbėtume rimtai, maitinimo paslaugas teikiančios įmonės susiduria šiandien su problema, lygiai taip pat kaip susiduria ir grožio sritis, kirpyklos, apgyvendinimo įstaigos, logistikos įmonės ir panašiai. Jeigu svarstant šią PVM įstatymo pataisą gimtų iniciatyvos su lengvatiniu PVM tiems kitiems sektoriams, ar jūs irgi palaikytumėte tuos pasiūlymus ir balsuotumėte už tokias pataisas?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Taip. Yra keletas apribojimų. Pirmiausia aš priminsiu, kad 2009 metais situacija buvo visiškai kita, mes neturėjome euro, mes neturėjome galimybės sau leisti biudžeto deficito, kurį finansuotume skolindamiesi pigiai, ir todėl mūsų sprendimai, gaila, bet buvo labai paprasti – kaip įmanoma labiau sumažinti deficitą. Net ir tomis aplinkybėmis aš buvau tas žmogus, kuris pritarė viešbučių lengvatos įvedimui, kad mes eksperimento tvarka įsitikintume, ar tai turi didelį poveikį kainoms, ar ne. Ir ne, neturėjo, nes tuo metu ekonomika jau augo. Dabar mes kalbame apie priešingą situaciją.
Yra Europos Sąjungos teisė, kuri leidžia kam nors taikyti lengvatinius tarifus arba ne. Jeigu aš teisingai atsimenu, daliai tų veiklų, apie kurias jūs minėjote, galimybė pagal smulkaus verslo lengvatą taikyti tuos sumažintus tarifus yra. PVM mokėtojų tarp mūsų kirpėjų turbūt nėra taip labai daug, bet, manau, galima šitą klausimą taip pat svarstyti.
PIRMININKĖ. Klausia P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama Ingrida, aš irgi kiek kartų stovėjau šioje tribūnoje, irgi teikiau PVM lengvatą maistui, tai yra šviežiai mėsai, daržovėms, bet iš Vyriausybės aš palaikymo negavau. Argumentai būdavo, ir premjeras yra pasakęs, ir finansų ministras, kad lėšos liks pas pardavėją. Tokiu atveju toks likimas nesulauks jūsų teikimo.
Ir dar antras klausimas. Jūs buvote ministre 2008 metais. Kitos šalys per krizę apskritai mažina PVM, o dabar jūs nemąstote, kad reikėtų kaip dabar, nes visos šakos yra paliestos. Kodėl dabar mes išskiriame vieną? Apskritai sumažinti iki 20, iki 19. Jūsų nuomonė?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Grįšiu prie to paties, kad per aną krizę mes neturėjome galimybės kažko mažinti, išskyrus išlaidas, mums reikėjo sumažinti neatitikimą, kuris antraip būtų siekęs 16 % BVP, mes tiek nebūtume galėję finansuoti.
Dabar mūsų situacija kita ir mums reikia tiesiog nuspręsti, kas labiau stimuliuoja vartojimą. Ar koks nors mokesčių mažinimas, tarkime, PVM sumažinimas vienu ar dviem procentiniais punktais (aš noriu priminti, kad mūsų pajamų santykis su BVP jau dabar yra labai mažas, mes jo dar labiau mažinti nelabai turime kur), ar vis dėlto išlaidų didinimas, kad moki paklausa palaikytų ekonomiką per išlaidas, tarkime, pensijas ar kokias nors kitas grupes žmonių, kurie yra labiau linkę vartoti negu kitos grupės?
Matote, jūs dabar kalbate apie tuos laikus, kai ekonomika augo, ir tada požiūris yra truputį kitas, nes žmonės, kurių didėjančios pajamos, moka už prekes tiek, kiek kainuoja prekė. Dabar mes turime kitą ekonomikos ciklo pusę, ir taip – realiai bent jau dalis tos lengvatos tikrai virs subsidija maitinimo sektoriui, tikrai taip, ir aš to visiškai neneigiu. Bet mes tą sektorių esame labai neproporcingai nuskriaudę, jeigu galima taip pasakyti. Todėl aš net nesibaiminu tokią subsidiją pasiūlyti.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Ingrida, kaip teisingai jūs aiškinamajame rašte ir vardinate, restoranų verslas yra didelė šešėlinio verslo galimybių dalis, todėl, kaip apskaičiuota STT, vienų pietų, vienos dienos pietų metu neapskaitoma 800 tūkst. eurų. Tai čia iš tikrųjų sveikintinas siūlymas, nes mažiau yra daugiau. Bet norėčiau šiek tiek jūsų komentaro. E. Šiškauskienė šiandien atsakė, kad Latvijoje, Estijoje restoranų ir kavinių veikla nebuvo uždrausta karantino metu. Estijoje net ir viešbučiai nebuvo uždrausti. Aš tik hipotetinį klausimą: jeigu mes nebūtume uždraudę karantino metu maitinimo įstaigų, gal būtų nereikėję ir šio pasiūlymo, bet kadangi labai griežtai mes viską reguliavome, pagalbos nesuteikėme, tai dabar iš tikrųjų reikia ieškoti pilno paketo?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Man labai sunku pasakyti pagal atskirus segmentus, nes manau, kad yra per anksti daryti išvadas. Bet mes galime pažiūrėti, kaip pasaulį mato švedai, kurie labai dažnai minimi kaip tas kitas, to kito požiūrio pavyzdys, kur irgi neuždarytos maitinimo įstaigos, darželiai, mokyklos iki gimnazijos ir dauguma kitų veiklų yra tokios, kokios buvo. Švedijos finansų ministerija savo ekonomikos prognozę yra sumažinusi iki minus keturių, jeigu neklystu, čia prieš dvi savaites tai buvo. Tarptautinis valiutos fondas jiems prognozuoja minus šešis. Ekonomikos nuosmukis ateis ne tiek iš vidaus rinkos, kiek jis ateis iš tarptautinės aplinkos, iš smūgio tarptautinei prekybai, eksportui ir taip toliau, ir panašiai. Tai aš nemanau, kad restoranų lauktų labai geri laikai, tuo atveju, jeigu apskritai ekonomika per prekybinį ir per kitus kanalus patirtų didelį nuosmukį. Šiuo atveju turbūt skirtumo nėra.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, Europos Sąjungoje vyksta daug diskusijų dėl to, ar maistas išsinešti yra maisto paslauga ar maistas. Nes jeigu PVM lengvata maisto paslaugai – tai maisto paslauga. Dabar jeigu išsinešti, „Maxima“ irgi gali sakyti, mano maistas irgi toks pats išsinešti, kaip ir kažkokios kavinės, kurios gamina maistą išsinešti. Kaip jūs manote, kaip turėtų būti traktuojama?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Čia yra toks, mano nuomone, nesunkus įvertinimas. Yra verslų, kurių pagrindinė veikla yra maitinimas. Bet taip, iš ten gali užsisakyti maisto į namus arba išsinešti to maisto. Ir yra verslų, kur yra išsineštinis maistas, kurio galima pasiimti iš kai kurių langelių dideliuose prekybos centruose, yra ten kažkokia „o“ mažoji. Bet turbūt galima įstatymo projektą patikslinti tam, kad tų neaiškumų nebūtų ir niekas nebūtų įgaliotas traktuoti situaciją vienaip ar kitaip.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus. Už – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Gera pradžia – pusė darbo. Siūlau tikrai pritarti. Tai būtų proga Lietuvai patekti į tų Europos valstybių šeimą, kai PVM lengvata taikoma ne tik už maitinimą, bet ir už maistą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai, jeigu mes kalbame apie tą 19 straipsnį, kur yra numatomos lengvatos, tai šio straipsnio logika buvo tokia, kad 9 % PVM tarifas netaikomas būtent viešosioms paslaugoms, susijusioms su šilumos energetika, susijusioms su keleiviu vežimu, su buitinės energetikos vartojimu, tai yra už malkas. Ir kažkodėl kažkuriuo metu atsirado turizmo veikla. Garantuoju, kad ta išlyga atsirado dėka lobistinių žingsnių, kurie buvo padaryti link tų Seimo narių, kurie tada turėjo galių tą intarpą padaryti. Tikiuosi, kad dabar čia vadovaujamasi tik viešuoju interesu. Bet jeigu mes pradedame vis dėlto daryti tam tikras išlygas vienam ar kitam verslui, tikrai mes sukuriame tam tikrą prielaidą manyti kitam verslui, kad jis dabar yra lygiai tokioje pat blogoje padėtyje, bet kadangi neturi įtakingų užtarėjų Seime, tai niekas ir nesiūlo įtraukti būtent į 9 % PVM taikymo tarifo sąrašą. Jei mes iš esmės kalbame apie valstybės su žmogumi santykio teisingumą, tai geriausia yra tada, kai teisingumą mes įgyvendiname ne išskirtinėmis lengvatomis vieniems ar kitiems ūkio subjektams, bet būtent padarome taip, kad tai paliestų daugmaž visus, daugmaž visiems ūkio subjektams būtų aišku, kad Seimas vis dėlto dirba visų naudai, o ne atskirų verslo grupių naudai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi nuomonės skiriasi, prašom balsuoti.
Balsavo 43 Seimo nariai: už – 42, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta. Buvo prašoma Vyriausybės išvados. Ar tam pritariate? Pritariate. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymas numatomas birželio 9 dieną.
Replika po balsavimo.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš tik mielam kolegai Povilui pasakysiu, kad mes jau ir taip turime ne tokį trumpą sąrašą tų veiklų, kurioms yra taikomos lengvatos, ir visą šį ūkį vis tiek šiek riboja Europos Sąjungos teisė. Ta Europos Sąjungos praktika, iš ko lengvatos atsiranda, kartais atsiranda iš konjunktūrinių kokių nors dalykų, bet labai dažnai atsiranda iš tokios paprastos gyvenimiškos patirties. Ir čia turbūt yra vienas iš tų atvejų.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, pritariame, kad pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, o data – birželio 9 diena? Dėkoju.
15.18 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4460 (pateikimas)
Toliau. Dar Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas, tik pranešėjas jau kitas – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, išties siūlau įstatymo projektą, kuriuo siūlau sumažinti PVM tarifą iki 5 % nereceptiniams vaistams. Nuo 2018 m. gruodžio 20 d. lengvatinis 5 % PVM tarifas Lietuvoje taikomas kompensuojamiems vaistams, medicinos pagalbos priemonėms, taip pat nekompensuojamiems receptiniams vaistams. Šiuo metu didžiojoje dalyje Europos šalių taikomas vienodas PVM tarifas. Pavyzdžiui, Lenkijoje tiek receptiniams, tiek nereceptiniams – 8 %, Belgijoje – 6 %, Kroatijoje – 5 %, Vengrijoje – 5 %, Islandijoje – 4 %, Čekijoje – 10 %, Portugalijoje – 6 %, Olandijoje – 6 %, Liuksemburge – 3 %, ir taip toliau. Todėl būtų tikslinga ir mums Lietuvoje taikyti vienodą tarifą. Šitą įstatymo projektą aš registravau šių metų vasario 3 dieną, kai išties to visiškai nesiejau su dabartine pandemija, tiesiog pateikiau dėl to, kad, kaip sakiau, dauguma Europos Sąjungos valstybių taiko tokį sumažintą vienodą tarifą. Šiuo metu tai yra dar aktualiau, nes žinome, kad iš esmės nuo koronaviruso kažkokių specifinių vaistų nėra, žmonės daugiausiai gydosi nereceptiniais vaistais. Todėl, jeigu būtų pritarta šito įstatymo projektui po pateikimo, paprašyta Vyriausybės išvados ir toks įstatymo projektas išvystų dienos šviesą, be abejonės, kad žmonėms papigtų vaistai. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau jūsų paklausti, ką jūs galvotumėte apie medicinos pagalbos priemones, jeigu ir joms būtų taikoma 5 % PVM lengvata? Kokia būtų nuomonė?
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš manau, tikrai tai reikėtų daryti, nes dabar yra nenormalu, kai kai kurioms kompensuojamoms medicinos priemonėms, kurias kompensuoja valstybė iš PSDF biudžeto, taikoma lengvata, o jų nepakanka, žmonės perka papildomai tų priemonių ir tada jau moka visai kitą kainą. Lygiai taip pat su kai kuriomis medicinos priemonėmis odontologijoje, pavyzdžiui, jeigu perka valstybinė įstaiga, viešoji įstaiga ar perka iš PSDF biudžeto centralizuotai, taikomas vienas PVM tarifas, jeigu tam tikras odontologijos priemones ir medžiagas perka privati įmonė, tai jau tada moka 21 % tarifą. Tai irgi yra nenormalu. Tikrai čia reikia sistemiškai dar pagalvoti ir, jeigu jūsų prisidėtumėte ir kartu ar atskirai įregistruotume tokius pasiūlymus, man atrodo, būtų įvesta tam tikra logiška tvarka, kaip ir matome daugumoje Europos Sąjungos valstybių.
PIRMININKĖ. Klausia D. Kaminskas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, gal galėtumėte pateikti maždaug informaciją, kiek yra parduodama nereceptinių vaistų, už kokią sumą, gal domėjotės, kiek toks sumažinimas atsieitų biudžetui? Ir klausimas kaip medikui, ar tai neskatins žmonių nereceptinių vaistų, pakartosiu, vartoti taip sumažinus tas kainas?
A. MATULAS (TS-LKDF). Negaliu tiksliai pasakyti, nes teiravausi ir Finansų ministerijos, ir Sveikatos apsaugos ministerijos, ir kai kurių tarnybų, kol kas išskirti ir tiksliai pasakyti, kokia tai būtų suma, negali, bet, manau, tai nebūtų didelė suma. Aš nemanau, kad paskatintų didesnį pirkimą, negu dabar buvo daroma, kai ir prekybos tinkluose, ir degalinėse buvo leidžiama prekiauti kai kuriais vaistais. Bet sakau, logika tokia, kad taikyti skirtingą tarifą, atsižvelgiant į tai, kas kompensuoja, kas užmoka, kas perka, yra nelogiška. Mes turėtume žiūrėti į tas Vakarų valstybes, kurios įsivedusios logišką vienodą tvarką.
PIRMININKĖ. Klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiamas pranešėjau, išties labai gera dar viena PVM lengvata, bet kaip kažkada yra sakiusi buvusi finansų ministrė I. Šimonytė, kad nemokamų pietų nebūna ir viskas gyvenime kainuoja. Taip ir visos PVM lengvatos biudžete atveria papildomą pajamų skylę, kuri paprastai gali būti finansuojama arba kompensuojama dviem būdais: arba daugiau skolinantis, arba atsisakant kažkokių viešųjų paslaugų ar viešojo intereso funkcijų. Tai kokią skylę jūs matote ir kaip jūs įsivaizduotumėte, kaip ta skylė, priėmus šitą PVM lengvatą, turėtų būti finansuojama, kokiu būdu?
A. MATULAS (TS-LKDF). Kaip jūs sakėte, viena buvusi finansų ministrė yra taip pat pasakiusi, kad gyvenimas kartais padiktuoja kai kuriuos sprendimus. Tai šiandien pandemijos metu būtent gyvenimas ir diktuoja, kad vaistai turi būti dar labiau atpiginti. Nemanau, kad čia susidarys kokia nors didelė finansinė našta valstybei. Tuo labiau pats asmeniškai siūlau, kad jeigu bus pritarta po pateikimo, reikėtų Vyriausybės nuomonės. Ji išsamiai išanalizuotų situaciją ir pateiktų savo siūlymus.
Aš tikiuosi, nebus taip, kaip praeitais metais, kai mes keli buvome pateikę metų pradžioje įstatymo projektą, kuriuo siūlėme pritaikyti 5 % lengvatinį tarifą…
PIRMININKĖ. Trumpink, trumpink.
A. MATULAS (TS-LKDF). …nekompensuojamiems receptiniams vaistams. Seimas po pateikimo pritarė. Vyriausybė padarė išvadą, kad idėja gera, bet ne taip realizuojama, ir šitas įstatymo projektas dabar yra Seime, bet nesvarstomas. Man kanceliarijos darbuotojai vis neša pasirašyti (čia prieš kurį laiką), kad aš atsiimu, nors tą patį praeitais metais Vyriausybė realizavo teikdama biudžetą. Aš beveik įsitikinęs, kad taip gali būti padaryta ir dabar, nes, sakau, kaip rodo kitų šalių, Europos Sąjungos valstybių logika, tuo keliu mes turime eiti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš noriu visus pakviesti pritarti šitai pataisai, nes tikrai pagerėtų ir žmonių sveikata, ir medikamentų prieinamumas pagerėtų pacientams, kurių dar ir pajamos yra mažesnės. Siūlau pritarti šitai pataisai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Urbšys – prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami opozicijos daugumos atstovai, aš norėčiau suprasti logiką, nes, kiek atsimenu, jūs valdančiuosius labai daug kritikavote dėl to, kad jie sugalvojo mažinti mokesčius ir tokiu būdu sumažinti įplaukas į biudžetą, būtent sumenkinti biudžetines sumas viešajam sektoriui, tuo pabloginti viešųjų paslaugų kokybę.
Dabar yra jau antras siūlymas mažinti PVM – būtent tokiu būdu sumažiname įplaukas į biudžetą. Jeigu mes įsivaizduojame, kas gali atsitikti po koronaviruso, tai mes aiškiai turėsime, ko gero, situaciją, kurią turėjome po 2008 metų ekonominės krizės. Jeigu mes vis dėlto dabar pradėsime išskirti atskiras verslo grupes, tikrai sustiprinsime neskaidrumą mūsų visuomenėje.
Kodėl dabar būtinai reikėjo siūlyti vaistininkus? Aš suprantu, įstatymo projektas buvo registruotas prieš pandemiją, bet dabar situacija iš esmės pasikeitė. Man atrodo, kad mes vis dėlto turėtume telktis dėl opesnių sveikatos apsaugos sistemos problemų. Kodėl mes pamiršome tą klausimą, kad dabar iki šios dienos brukamas žmogui tas pirmo paskyrimo vaistas, kuris neatitinka kokybės, nors tai prieštarauja Konstitucijai? Kodėl mes iš esmės nepasižiūrime, kaip sumažinti vaistų kainas, o vis dėlto einame tuo tarsi lengviausiu keliu patenkindami interesus vaistinių, kurios turi dirbtinį monopolį šitoje rinkoje?
PIRMININKĖ. Kolegos, balsuojame. (Balsai salėje)
Balsavo 42 Seimo nariai: už – 36, prieš – 1, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymas numatomas birželio 9 dieną. Ar pritariate? Pritariate. Ir prašome Vyriausybės išvados.
Toliau posėdžiui pirmininkaus J. Liesys.
PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF). Gerbiami kolegos, dirbame toliau.
15.29 val.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4710 (pateikimas)
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4710. Pranešėjas – E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip žinoma, parama būstui yra nustatoma dviem įstatymais, mano pristatomu Paramos būstui įsigyti įstatymu ir taip pat yra kitas įstatymas, tai yra Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas. Kaip žinoma, vienas iš jų reguliuoja asmenis, kurie nori įsigyti būstus regionuose, kitas – tuos, kurie turi per mažas pajamas.
Iš tikrųjų turbūt žinome, kad pagrindinė problema jaunai šeimai yra pirminis įnašas. Jis neseniai buvo 15 %. Gaila, kaip sako, šiuo metu bankuose be pirminio įnašo 20 % paskolą nelabai gali gauti. Iš tikrųjų bent jau 15 % aš švelninu tą situaciją, ir tie žmonės, kurie potencialiai yra klientai įsigyti socialinį būstą, vis dėlto dažnai ryžtasi vietoj socialinio būsto imti paskolas, nes faktiškai paskolos atidavimo finansinė išraiška yra labai panaši į tą išraišką, kuri yra mokama nuomojant būstą. Aišku, socialinio būsto sulaukti sunku, iš tikrųjų šiek tiek padidinus bent galimybę gauti paramą nuo 10 % iki 15 %, padidėtų ir galimybės asmenims įsigyti būstą, tiems, kurie neturi pakankamai pajamų patys finansuoti, ir tie, kurie turi mažas, jaunos šeimos galėtų gauti tą paramą.
Dar norėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų pagal minėtą Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą jau yra teikiama mažiausia parama – iki 15 %. Ten toliau eina daugiau, nuo šeimos dydžio – 20–25 %. Iš tikrųjų šis pasiūlymas dėl įstatymo subalansuotų tam tikrą situaciją, kai regionuose kai kurios kaimiškos teritorijos netenka galimybės gauti paramą pagal Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą.
Vėlgi manau, kad šiuo metu tokia paskata galėtų vis dėlto suaktyvinti ir įsigyjamo būsto rinką, bent šiek tiek prisidėti ir prie to, kad turto vystytojai taip pat gautų pajamų. Aišku, šiuo įstatymu nesiūloma padidinti asignavimų biudžete, kad galimybės taip pat būtų didesnės, bet, manau, kitų metų biudžete vis dėlto šis įstatymas, kuris suteikia galimybę apsirūpinti būstu, turėtų sulaukti daugiau dėmesio ir didesnių finansų, didesnės paramos. Manau, kad vis dėlto asmenys, kurie galbūt ir sunkiau gyvena, bet vis dėlto stengiasi susiorganizuoti sau būstą, privalo gauti tam tikrą paramą, o neiti ir laukti socialinio būsto ilgose eilėse, kur laukti reikia labai ilgai.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Gerbiami kolegos, trumpai. Nori paklausti P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (MSNG). Gerbiamasis Edmundai, kaip dabar žinote, jaunas žmogus yra iki 40 metų, kuris dar nėra sulaukęs 40 metų. Bet, kaip žinome, pagal statistiką gyventojų amžiaus trukmė ilgėja. Ar nereikėtų tos sąvokos pakeisti, pavyzdžiui, jaunas iki 45, 50 metų, tada paliestų… Kai kas siūlo iki 60 metų, jis nori gyventi iki 120 metų. Kodėl mes šios vietos nekeičiame, kaip jūs galvojate, ar nereikėtų to cenzo pakeisti iki 45 metų?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Nežinau, galbūt įstatymais galėtume sureguliuoti kitaip, nerašyti, kad jaunos šeimos, o galbūt ir nustatyti tam tikrą amžiaus cenzą. Bet šis įstatymas labiau orientuotas į pajamas, nes ir parama būstui įsigyti nepriklausomai nuo amžiaus gali būti teikiama ir vyresniems, tiems, kurie neturi atitinkamų pajamų. (Balsai salėje) O kitas įstatymas – taip, labiau jaunoms šeimoms.
PIRMININKAS. Dėkojame. Prašau. Gerbiamas A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkoju, gerbiamas pranešėjau. Du labai trumpai klausimai.
Pirmas panašus kaip prieš tai buvusiam jūsų kolegai. Iš tiesų labai gerai didinti paramą, bet kiekviena parama yra pinigai, kainuoja, jie turi būti iš kur nors paimti, arba papildomai skolinantis valstybei, arba iš kur nors kitur paimami. Tai koks lėšų šaltinis numatytas jūsų projekte, vis tiek apie tai galvojote?
Antras klausimas, kuris labai svarbus ir padės man apsispręsti, kaip balsuoti dėl jūsų pateikto siūlymo. Ar jūsų siūlomam įstatymo projektui pritaria I. Šimonytė?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Pažiūrėsime. Iš tikrųjų, kaip ir minėjau, šis įstatymas iš esmės padidina galimybę, bet finansų poreikio niekaip nepadidins. Aišku, mes turėsime apsispręsti kitame biudžete, ar iš tikrųjų laikomės to principo, kad šeimoms, kurios gauna mažas pajamas ir stengiasi išspręsti pačios problemą, o neina į savivaldybę ir laukia kažkokio socialinio būsto, kurį gaus gal po 10 metų, jeigu skatiname, tai turėsime ir padidinti. Iš esmės kol kas čia apie biudžeto išlaidas nekalbame. O su I. Šimonyte, pamatysime, kaip bus.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Gerbiama Budbergyte, duokite A. Sysui pasisakyti. Ačiū, A. Sysas nenori. Dėkojame.
Gerbiami kolegos, prašom pasakyti, ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Klausiu, ar galime pritarti bendru sutarimu? Yra prieš. Prašom, P. Urbšys. Nemačiau, tik dabar pastebėjau.
P. URBŠYS (MSNG). Ačiū, kad pastebėjote. Aš klausausi jūsų pateikimų dėl PVM lengvatų mažinimo maitinimo ir gėrimų tiekėjams, dėl PVM sumažinimo nereceptiniams vaistams, būtent dabar padidinti iki 15 % valstybės įsipareigojimą dėl būsto įsigijimo jaunoms šeimoms. Gerbiami konservatoriai, jūs nesiruošiate laimėti rinkimų? Esmė yra ta, aš taip suprantu, kad jūs suteikiate kozirį būtent valdantiesiems rinkimų kampanijos metu sugretinti jūsų siūlymus su jūsų rinkimų programa. Jeigu ten jūsų programoje neatsiras šitų dalykų, kuriuos dabar siūlote, tada jiems sudarysite progą pasakyti, kad jūs apgaudinėjate žmones.
Kita vertus, man atrodo, kad šita sesija, po truputėlį šitas posėdis įgauna tam tikrą parengiamąjį darbą būsimuosiuose rinkimuose. Bet kas yra blogiausia, kad jūs tokiais projektais suteikiate pagrįstus lūkesčius žmonėms. Tie žmonės, kurie dabar išgirs, kad yra siūloma tarsi padaryti kažką geriau, ir po to, kai jie pamatys, kad to neįgyvendina nei šie valdantieji, nei kiti valdantieji po rinkimų, tai tas nusivylimas dar labiau padidės ir jūs dar labiau išvarysite tą žmogų iš mūsų Lietuvos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš, pritardamas šiam siūlymui, kartu noriu pasakyti ir gerbiamam Povilui. Gerbiamas Povilai, aš nežinau, ar jūs pragyvenote bent vieną dieną be kokio nors įtarinėjimo? Dabar yra sunkmetis ir kai kurios laikinos priemonės tik palengvins žmonėms išgyventi tą sunkmetį, tiek kiekvienam žmogui, tiek verslui. Jūs netgi per maisto PVM sumažinimo pristatymą išsitarėte, kad čia kažkas bendrauja su lobistais ar turi kažkokių interesų. Aš iš maisto gamintojų pažįstu tik savo žmoną ir Kavarsko koldūninės savininką, bet balsavau už. Tai ką, mane už tai irgi persekiosite, pasodinsite?
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonės išsiskyrė. Balsuojame.
Užsiregistravo 42 Seimo nariai. Balsavo 41 Seimo narys: už – 38, prieš – 1, susilaikė 2. Pritarta po pateikimo.
Siūlomas kaip papildomas nagrinėti Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstymas birželio 11 dieną. Dėkojame. Pritarta.
15.40 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4733 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Pelno mokesčio įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4733. Pranešėja – V. Čmilytė-Nielsen. Prašom, V. Čmilytė-Nielsen. Pelno mokesčio įstatymas. Nėra pranešėjos. Yra. Eugenijau, prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, mūsų frakcijos nariai teikia Pelno mokesčio įstatymo 30 straipsnio įstatymo pataisą, numatančią, kad būtų panaikintas vienas apribojimas, kuris yra kad ir nedidelis mokestis, tačiau vis dėlto yra taikomas.
Kai įmonė patiria nuostolį, ji nemoka pelno mokesčio. Tačiau po to, kai įmonės veikla vėl tampa pelninga, leidžiama įmonei susikaupusius nuostolius perkelti į priekį ir nemokėti pelno mokesčio, nes prieš tai turėjo nuostolio. Iki 2014 metų visas sukauptas nuostolis būdavo neapmokestinamas. Nuo 2014 metų padarytas tam tikras apsunkinimas, kad tik 70 % yra neapmokestinama, o nuo likusių 30 % yra mokamas 5 % pelno mokestis. Dabar vėl siūlome grįžti iki tos situacijos, kokia buvo iki 2014 metų, tai yra visas sukauptas nuostolis, net ir įmonei pradėjus pelningai dirbti, yra neapmokestinamas.
Mūsų logika yra tokia: krizė apims daug smulkių verslų, kurie sukaups nuostolius, ir tik jie atsigaus, iš karto įsijungs tas 5 % apmokestinimas, 5 % pelno mokesčio nuo tų 30 %, kurie iš sukaupto pelno perkeliami į pelningus metus, tačiau vis dėlto yra apmokestinami. Tai mes siūlome taikyti tą tvarką, kaip buvo iki 2014 metų – neapmokestinti visos sumos, kuri perkeliama iš sukauptų nuostolių į pelningus metus.
Noriu pasakyti, kad tokia situacija arba toks reglamentavimas šiandien yra ir Estijoje, ir Latvijoje, o Lietuvoje mes papildomai apmokestiname įmones, iš nuostolingos būsenos perėjusias į pelningą. Kadangi Lietuvos konkuruojančios rinkos dažniausiai ir būna Estijoje bei Latvijoje daugeliui verslų, mes norime suvienodinti verslo apmokestinimo sąlygas, kartu pritaikydami jas, padarydami tokias, kaip yra Estijoje ir Latvijoje. Žinoma, jos dar netaps tokios, nes, pavyzdžiui, Estija ir Latvija taiko nulinį tarifą reinvestuojamam pelnui, o Lietuva dar vis dėlto apmokestina reinvestuojamą pelną. Čia būtų kito įstatymo reglamentavimas. Tačiau bent šita maža dalimi, kuri nėra jokia naujovė, o tik prieš šešerius metus… (Balsai salėje) Yra naujovė, prieš šešerius metus padidintas apmokestinimas. Tai siūlome grįžti į tą būseną, kokia buvo iki 2014 metų. Toks mūsų siūlymas.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam pranešėjui.
Kadangi klausiančiųjų nėra, dėl motyvų nėra, galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dabar siūlomas… Nereikia. Pritarta bendru sutarimu. N. Puteikis prašo balsuoti, jis nesutinka. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 37, balsavo 37: 32 – už, prieš – 1, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 18 dieną. Galime pritarti? Pritarta. Dėkojame.
15.44 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 211 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4592 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Lietuvos banko įstatymo 211 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4592. Prašom, gerbiamas Juliau Sabatauskai.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, pagrindinė priežastis, paskatinusi parengti šį projektą, – siekis užtikrinti proporcingesnį ir teisingesnį Lietuvos banko vykdomos elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų priežiūros finansavimo klausimą, nes fintecho sektorius Lietuvoje auga įspūdingai ir nuo 2016 metų išaugo dvigubai.
Prieš keletą dienų Finansų ministerijos skelbtais duomenimis, net ir pandemijos sukeltos krizės ir nuosmukio kontekste prognozuojamas spartus augimas, šiemet – mažiausiai 15 %. Natūralu, kad su tokiu augimo tempu didėja ir valstybės šios rinkos priežiūros kaštai. Tam skirta daugiau žmogiškų išteklių, investuojama į naujus IT įrankius, tačiau, pasižiūrėję į 2019 metų statistiką, ką mes matome – kad iš licencijas turėjusių ir atitinkamai Lietuvos banko priežiūros įstaigų priežiūros mokestį mokėjo tik apie pusę jų. Priežiūros finansavimo trūkumus dar geriau iliustruoja skaičiai, parodantys, kaip neproporcingai įmokos paskirstomos tarp rinkos dalyvių. Pavyzdžiui, elektroninių pinigų įstaigų atveju 2019 metais vos penkios iš 49 licencijas turinčių įstaigų sumokėjo 83 % surinktos sumos, o mokėjimo įstaigų atveju – penkios iš 46 sumokėjo 55 % visos sumos. Tad beveik visa priežiūros našta tenka ilgą laiką įmonėje dirbančioms įmonėms, įstaigoms, tokioms kaip, pavyzdžiui, Lietuvos paštas. Taip yra todėl, kad Banko įstatymas šiuo metu nenumato priežiūros mokesčio grindų, o tik lubas, kurios yra 0,65 % nuo metinių pajamų.
Jei panagrinėtume konkretų pavyzdį, tai prieš keletą metų, įvedus tokį reguliavimą, toks priežiūros mokestis Lietuvos paštui išaugo 17 kartų, beveik 17 kartų. Todėl numatoma įvesti grindis, kurios būtų 2 tūkst. eurų per metus, ir truputį sumažinti lubas, kurios siektų 0,3 %, kad visi rinkos dalyviai prisidėtų prie priežiūros kaštų kompensavimo ir būtų proporcingesnis ir teisingesnis mokesčių mokėjimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, klausti norinčių nėra, dėl motyvų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Siūlomas komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, svarstysime gegužės 26 dieną. Sutarėme? Ačiū. Dėkojame.
Prašom. D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš iš tikrųjų norėjau padėkoti kolegoms, kad į opozicinę darbotvarkę buvo įtrauktas Elektroninių ryšių įstatymo pataisos projektas, tačiau valdančiųjų balsais praeitame posėdyje buvo siūlyta pataisyti ir vėl jį teikti, bet nematau, ką jame taisyti, nes tai buvo kompromisas, būtent kompromisas iš mūsų pusės suderintas. Jeigu jiems patiems jo nebereikėjo, nematau, ką taisyti ir ką teikti, tai neteiksiu šiandien. Dėkui.
15.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4643(3) (pateikimas)
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4643(3). Pranešėjas – gerbiamas K. Starkevičius. Prašom, Kazimierai, į tribūną! (Balsai salėje)
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena. Iš tikrųjų kolegos prašė ūkiškai trumpai, aš ir pasistengsiu taip pristatyti. Prieš gerą savaitę šį klausimą pristačiau ir pritrūkau tik keleto balsų, kad šis nutarimas būtų priimtas. Jo esmė yra, kad į Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ su kolegomis R. Petrauskiene ir L. Kasčiūnu siūlome įrašyti ir dėl žemės ūkio ir kaimo saugumo užtikrinimo. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nori klausti R. Petrauskienė. Ir E. Pupinis nori klausti. Nenori. Dėkojame. Bendru sutarimu galime pritarti, kolegos? (Balsai salėje) Yra motyvų. Nespėja mikrofonas. Ačiū Kazimierui. P. Urbšys turi nuomonę. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Ne, čia jau pasisakymai – prieš ar už.
PIRMININKAS. Taip, taip.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami konservatoriai, tai jūs mane dabar įtikinkite tikrai, kad jūs šios sesijos, būtent šio posėdžio nesugalvojote tam, kad pakedentumėte savo politines plunksnas. Akivaizdu tai, kad jeigu dabar mes kalbame apie Nacionalinio saugumo strategiją, būtent ten (…), susijusios su valstybės maisto rezervo kaupimu. Aiškiai yra akcentuojamas žemės ūkis. Tai žemės ūkis… pasidaro demografinė krizė, tuo pas mus svarbi ne tik mažėjanti Lietuva, bet, jūsų siūlymu, ypač kaimiškų vietovių, tai, kad būtent emigracija kelia grėsmę Lietuvos socialiniam, ekonominiam, politiniam stabilumui ūkio, ir dar įrašote – ypač žemės ūkio. Jeigu jūs nusprendėte būtent nusiųsti žinutę dabar žemės ūkio sektoriui, kad tie žmonės atsikvošėtų ir suprastų, kad šį kartą konservatoriai yra tikrieji jų atstovai, kad jie nebalsuotų už valstiečius, tai čia daroma labai dirbtiniu ir primityviu būdu. Iš tikrųjų problema yra su valstybės rezervu, bet ar tik su maisto rezervu? Ką mes turime dabar koronaviruso akivaizdoje? Nebuvo sukauptas joks valstybinis rezervas tam, kad galėtume reaguoti į šitą iššūkį. Jeigu mes kalbame apie tai, kad reikia žiūrėti į šią problemą valstybiškai, o ne per rinkimų žiūronus, tai gal pradėkime tą dalyką daryti. Kokį pavyzdį jūs dabar rodote?
PIRMININKAS. Dėkojame. A. Anušauskas. (Balsai salėje)
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Taip, norėjau kartu, kadangi vis tiek polemika vienaip ar kitaip vystoma. Aš suprantu, kad kai kam prabėgę ketveri metai atrodo kaip viena diena, kai pozuoji nuotraukose su valstiečių lyderiu prieš ketverius metus, po ketverių metų, atrodo, niekas nepasikeitė. Daug kas pasikeitė. Sveikas atvykęs į žemę! Iš tikrųjų pasikeitė – atsirado virusas. Reikalingos priemonės, kurios keičia ir politikų požiūrį į kai kuriuos ekonomikos tvarkymo reikalus.
Kita vertus, kai kalbame apie Nacionalinio saugumo strategiją, taip, strategiją reikia iš esmės peržiūrėti, bet dar kartą… Aš suprantu, kad jūs visą laiką moralizuojate, salėje būnate, bet, kiek aš prisimenu, tai jūs balsuojate kartu su valstiečiais, kai reikia atmetinėti opozicijos siūlymus. Per paskutinius posėdžius buvo po pateikimo neleista, ne po pateikimo, o per pateikimą neleista svarstyti projektų išvis nė vieno. Opozicijos visi buvo atmetami. Tai apie ką mes kalbame? Jeigu dabar yra proga pateikti, bent jau pateikti mums tuos projektus, kad jie būtų svarstomi komitete, žinoma, kad mes ja naudosimės, ir naudojamės. O visa kita, apie plunksnų kedenimą, žinote, jūs savo plunksnas kedenkite kiek sau norite, o rimta politinė jėga eina visada su savo programa, kuri nėra sustingusi. Ji vis dėlto turi atsižvelgti ir į kintančias sąlygas, ir į žmonių poreikius. Tai ir yra daroma.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kolegos, nuomonės išsiskyrė. Balsuojame.
Užsiregistravo 43, balsavo 42: už – 39, prieš – 1, susilaikė 2. Po pateikimo yra pritarta. Siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Svarstysime gegužės 28 dieną, pritariame? Pritariame. Dėl vedimo tvarkos – L. Kasčiūnas. Prašau. (Balsai salėje) Sekundėlę, sekundėlę!
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Specialiai atsistojau, kad visus matyčiau. Pirmiausia aš dėkoju už balsavimą, bet mane nustebino gerbiamas Povilas. Iš tikrųjų rimtas politikas esate, mes turime…
PIRMININKAS. Per mikrofoną būtų gerai.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). …peržiūrėti savo nacionalinio saugumo dokumentus po to, kai pamatėme pamokas, pamatėme savo nepasirengimą. Čia daugiau akcentuojamas valstybės maisto rezervas, žemės ūkio sritis, bet lygiai taip pat reikės kalbėti apie medicininę žvalgybą, apie bioterorizmą, apie globalių prekybos grandinių peržiūrą ir panašiai. Traktuokime šitą mūsų pasiūlymą kaip startą rimtai Saugumo strategijos peržiūrai. Ačiū.
15.56 val.
Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4571(2) (pateikimas)
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Kitas darbotvarkės klausimas – Farmacijos įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4571. Pranešėjas – gerbiamas A. Matulas. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, teikiu Farmacijos įstatymo pataisas. Trumpai primenu istoriją, kad Europos Komisija savo laiku pareikalavo, kad farmakotechnikų darbas turėtų būti kontroliuojamas vaistininkų. 2012 metais parlamentas priėmė tokį įstatymo projektą ir nustatė tvarką, kad farmakotechnikams, tai yra žmonėms, baigusiems technikumą, tiksliau, turintiems faktiškai bakalauro išsilavinimą, būtų sudaryta galimybė persikvalifikuoti. Bet per penkerius metus nebuvo sudaryta galimybė, buvo rengiamos programos ir 2015 metais įstatymo galiojimas buvo pratęstas dar penkeriems metams, bet nuo 2017 metų iš esmės persikvalifikuoti galimybės nėra. Todėl, jeigu įsigaliotų įstatymo nuostata nuo 2021 m. sausio 1 d., vadinasi, kiekvienoje vaistinėje turėtų dirbti ne tik farmakotechnikas, bet ir vaistininkas.
Mes šiuo metu turime 1 tūkst. 346 vaistines, turime 1 tūkst. 234 farmakotechnikus ir susidarytų tokia situacija: apie 30 % vaistinių nereikėtų nieko keisti, nes didesnėse vaistinėse dirba ir vaistininkai, ir netgi po kelis farmakotechnikus arba vaistininkus; apie 10 % vaistinių reikėtų keisti darbo laiką ir apie 60 % mažesnių vaistinių rajonuose, miesteliuose, pavyzdžiui, Žeimelis… Ne taip seniai buvau Pakruojo rajono Žeimelio ambulatorijoje ir šnekėjau su vaistininke, jų apyvarta yra labai maža, dirba farmakotechnikė, iš esmės ne tik neįsteigti antro etato, išlaikyti vaistininko nebūtų galimybės, tiesiog užsidarytų. Prasmė tada šeimos gydytojo kabineto irgi abejotina, nes žmonėms išrašytų vaistų reikėtų važiuoti pirkti už 15 kilometrų ir panašiai. Apie 60 % vaistinių turėtų arba užsidaryti, arba ženkliai trumpinti darbo laiką.
Tokiu dirbtiniu būdu mes vaistininko specialybę padarytume deficitinę. Matyt, būtų taip panašiai kaip dabar rajono ligoninėse, kadangi per tuos metus, mes vakar klausėme ataskaitą Sveikatos reikalų komitete, rajonų, regionų ligoninių ir poliklinikų būklė pablogėjo faktiškai du kartus, nes skola išaugo, du kartus didesnė, negu buvo prieš gerus metus. Jos išsilaiko tik dėl to, kad atvažiuoja medikai dirbti. Šiandien girdėjau ministrą, kad tokios ligoninės neva turi užsidaryti, nes nėra kas jose dirba, tai labai gaila, nes, pavyzdžiui, Norvegijoje žinau ne vieną kolegą, kuris dirba, ir ligoninėje šimtas procentų atvykstančių iš Slovakijos, iš Lietuvos, iš Latvijos, iš Vengrijos specialistų. Mes sudarytume tokią situaciją, kad tiesiog, matyt, vaistininkai taptų deficitine specialybe, nes turėtų dirbti kiekvienoje vaistinėje ir po valandą, po dvi, todėl siūlome, kad nuo naujų metų farmakotechnikų darbą galėtų kontroliuoti vaistininkas nuotoliniu būdu. Atkreipiu dėmesį, kad Teisingumo ministerija, Europos Teisės departamentas parašė, kad prieštaravimų dėl teikiamo įstatymo projekto Europos teisei nėra.
Yra keli profesinių sąjungų atsiliepimai, farmacininkų profesinių sąjungų, kurios teigia, kad tas įstatymo projektas netinkamas, kad vis dėlto toks reikalavimas turėtų būti. Bet man skambino keliolika farmakotechnikų, kurie yra pasipiktinę ir sako, kodėl mūsų profesinės sąjungos atstovauja tik vaistininkams, o ne visiems, tarp jų ir 1 tūkst. 234 farmakotechnikams.
Kolegos, labai prašyčiau pritarti įstatymo projektui, kad tokios nuostatos, kad būtent vietoje turi dirbti ir vaistininkas ir kontroliuoti, kad tai būtų galima daryti nuotoliniu būdu, kaip mes darome posėdžius… Taip mes neeliminuotume iš rinkos virš tūkstančio darbuotojų, kurie dirba puikiai, kurie turi didžiulę patirtį. Jeigu pritartumėte, prašyčiau, kad būtų pateikta Vyriausybės nuomonė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori klausti gerbiamas R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau paklausti. Vaistininkai yra aukščiausios kvalifikacijos magistro laipsnį turintys specialistai ir tikrai jų paruošiama ne tiek daug, kad galėtų dirbti kiekvienoje vaistinėje. Jūsų ta įžvalga tikrai teisinga, nes šitame etape jų paprasčiausiai tiek ir nebūtų. Dabar daugiausia tai būtų rajoninės vaistinės ir vaistinės kaimuose, jos net neturėtų jokių galimybių dirbti ir paslaugų prieinamumas sumažėtų visiems pacientams. O nuotoliniu būdu vaistininkai… Ar jų kiekis pakankamas, kad galėtų nuotoliniu būdu teikti farmacinę paslaugą, dirbant tik farmacininkui? Turbūt užtektų jų, kaip jūs manote?
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš esu susipažinęs su Vaistų kontrolės tarnybos 2019 metų ataskaita. Joje yra įvardinta, kiek dabar licencijų turi vaistininkai, kiek farmakotechnikai. Išties atrodytų, kad vaistininkų lyg ir pakanka, bet kadangi daug jų yra išvykusių, nors turi pasiėmę licenciją, labai daug dirba didmeninės prekybos įmonėse ir farmacijos kompanijose, todėl, kaip minėjau, apie 60 % vaistinių, mažų vaistinių reikėtų gerokai trumpinti darbo laiką arba tas mažas vaistines, kaip minėjau, Žeimelio, tiesiog uždaryti, nes apyvarta tokia, kad jos negali… Ir taip moka minimumą, nes apyvarta labai maža. Jeigu bus reikalavimas priimti dar vieną specialistą su aukštuoju išsilavinimu… Iš esmės 30 % vaistinių nieko nereikės daryti. Kur jūs matėte, kad iš esmės tinklinėse vaistinėse dirbtų po vieną vaistininką arba po vieną farmakotechniką? Ten dirba ir tie, ir tie, ir dar ne po vieną. Tai išties peilis būtų vėlgi regionams, rajonams, dar išlikusioms mažoms vaistinėms miesteliuose.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, norėčiau pataisyti: jūs kalbėkite vienaskaita, nes aš atsiėmiau savo parašą. Į mus abu kreipėsi dvi profsąjungos, kurios veikia: tiek Vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga, tiek Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga. Aš tik perfrazuosiu, nedėstysiu visos situacijos, bet perfrazuosiu, perskaitysiu jų klausimus mums abiem ir kaip jūs jiems atsakysite viešai.
Jūsų teikiamas įstatymo pakeitimo projektas parodo, kad 15 metų vykdomos perkvalifikavimo studijos buvo nereikalingos. Valstybės iškeltų reikalavimų, atitinkančių ES direktyvą, šiandien yra atsisakoma. Tuomet kokiu tikslu 15 metų buvo vykdomos minėtos studijos? Noriu priminti, kad mes anksčiau per 10 metų perkvalifikavome visus socialinius darbuotojus, priversdami juos turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, kad galėtų atlikti savo darbą. Šiuo atveju 15 metų neužteko, jūs dar norite pratęsti 15 metų.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš tikrai necitavau jūsų, nes aš įregistravau antrąjį variantą, atsižvelgdamas į Teisės departamento pasiūlymus. 15 metų neužteko dėl to, kad bent 2–3 metus buvo rengiamos programos. Nuo 2017 metų iš esmės neįmanoma persikvalifikuoti, o be to, tai brangiai kainuoja. Bet, duok Dieve, tie, kurie persikvalifikavo, šiandien jau turi magistro laipsnį, yra vaisininkai ir jie turi kitokią galimybę dirbti ir užsidirbti. Tai, duok Dieve, tie, kurie persikvalifikavo, pakilo laiptais aukščiau pagal savo specialybę ir panašiai, todėl turime džiaugtis. O, pasirodo, Europos Sąjungos direktyva nereikalauja. Aš pamenu, kai mes 2012 metais svarstėme šitą įstatymo projektą, buvo neteisingai išversta, kad turi būti būtinai vaistininkas vietoje. Pasirodo, Europos Sąjungos direktyva reikalauja kontrolės, bet nereikalauja dirbti vietoje. Dar kartą sakau, kad Teisingumo ministerija ir Europos teisės departamentas pasakė, kad šis teikiamas įstatymo projektas neprieštarauja. Vadinasi, mes patys perlenkėme lazdą. Duok Dieve, kad tie žmonės sugebėjo, turėjo laiko, pinigų, persikvalifikavo ir šiandien turi visai kitas galimybes siekti karjeros.
PIRMININKAS. D. Kaminskas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų man labai keistas šis įstatymo teikimas. Norėčiau atkreipti kolegų dėmesį, kad Danijoje gyvena 5 mln. 711 tūkst. ir turi 300 vaistinių. Čia 2017 metų duomenimis. Lietuvoje yra 1 tūkst. 346, jeigu aš teisingai… Faktas tas, kad pradeda trūkti, nes mes turime gerokai per didelį tinklą, tiksliau, didžiausią vaistinių tinklą Europos Sąjungoje. Ar jums nekyla klausimas, kodėl vaistai yra brangūs? Kur nusėda tokio didžiulio vaistinių tinklo išlaikymas? Niekur kitur, o į vaistų kainą. Kaip jūs manote?
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš trečią kartą pakartosiu, gerbiamas Kaminskai. Jeigu tai būtų… tas įstatymo projektas panaikintų kai kurias tinklines vaistines dideliuose miestuose, aš iš esmės sutikčiau, kad Lietuvoje, ypač dideliuose miestuose, prieinamumas yra didelis. Bet šis įstatymo projektas, jei jis įsigalios nuo Naujųjų metų, sunaikins likusias mažas vaistines Kėdainių rajone, Pasvalio rajone, Biržų, Akmenės, Skuodo, Pakruojo ir taip toliau, ir taip toliau, todėl man keistas yra jūsų noras. Juo labiau kad ir Konstitucinis Teismas yra pasakęs: valstybė turi garantuoti paslaugas, tarp jų ir farmacijos, prieinamas vienodai visoje Lietuvoje. Tai jeigu dėl šito, kaip aš minėjau, apie 60 % vaistinių turės keisti, trumpinti darbo laiką arba užsidaryti, kas dėl to laimės?
Jeigu yra toks geras prieinamumas, kam jūs tada leidote, asmeniškai teikėte įvairius siūlymus prekiauti vaistais dar parduotuvėse ir panašiai, ir panašiai. Mano manymu, mes turime džiaugtis, kad šalia šeimos gydytojo dar yra išlikusi vaistinė. Gydytojui, galiu vardinti dešimtis ambulatorijų, šeimos gydytojų kabinetų, išrašius receptą, reikia laukti, kol jį atveš arba važiuoti 15–20 kilometrų nusipirkti į rajono centrą, nes po to neliks nė vienos, iš esmės neliks nė vienos vaistinės mažame miestelyje. Tiesiog du specialistai dėl mažos apyvartos negalės gauti atlyginimo. Kam mums reikia įsivesti tokius reikalavimus, kurių nereikalauja Europos Sąjunga?
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam pranešėjui. Motyvai – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Aš suprantu, kad tikrai rūpi vaistinių problemos. Šiuo atveju, jei mes kalbame, kodėl vaistų kainos yra užaukštintos mūsų valstybėje, viena iš priežasčių yra ta, kad yra monopolizuota vaistinių rinka. Faktiškai yra trys stambūs žaidėjai ir būtent jie diktuoja visas sąlygas. Ir jeigu kalbame apie tai, kad čia neva ši pataisa dėl to, kad suteiktų galimybę aptarnauti klientą ne vaistininkui, o farmakotechnikui, tai būtent išspręstų, – netiesa. Aš ne kartą siūliau būtent tą monopolį panaikinti, bet draugiškai valstiečiai su konservatoriais ir kitais, esančiais Seime, blokavo šį siūlymą.
Tai dabar, jeigu mes kalbame, kad vaistinės nėra vien komercinių paslaugų teikėjai, bet būtent yra ne kas kita, bet sveikatos paslaugų teikėjai, tai gal tada mes turėtume suklusti dėl tokio siūlymo. Dabar žiūrėkite, šeimos gydytojas konsultuoja nuotoliniu būdu. Ateina į vaistinę žmogus, kad gautų vaistų, čia irgi gauna nuotoliniu būdu vaistininko konsultaciją. Ar kas nors suskaičiavo, kiek dabar yra mirčių ne nuo koronaviruso, o būtent nuo kitų ligų? Jų yra daug daugiau ir sąskaita to, kad ta sveikatos apsaugos kokybė tų žmonių ligų gydymo atžvilgiu sumažėjo. Man atrodo, tikrai nepataikaukime konkrečioms vaistinėms, bet, jeigu norime demonopolizuoti šitą rinką, spręskime iš esmės, o ne tokiais neaiškiais siūlymais.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ir gerbiamas R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų reikėtų pažiūrėti į dabartinę situaciją, kokia ji reali yra. Vaistininkų kiekis yra nepakankamas, kad galėtų būti dabar kiekvienoje dirbančioje vaistinėje ir galėtų jie teikti farmacinę paslaugą. Vis dėlto, matyt, tas laikotarpis, kuris buvo perkvalifikuoti, buvo per trumpas ir turbūt požiūris į vaistininkų ruošimą… Galbūt tada reikėtų ir daugiau jų ruošti, jeigu mes tokia tendencija einame, kad kiekvienoje vaistinėje būtų po vaistininką. Tai vis dėlto atsižvelgdamas į dabartinę situaciją, aš manyčiau, kad šitas sprendimas yra tikrai logiškas. Ateityje būtų galima ir peržiūrėti, jeigu būtų paruošta pakankamai vaistininkų, kurie galėtų visiškai uždengti visą tinklą. Tai aš siūlyčiau visiems pritarti šitai pataisai, nes šiuo laiku, šiuo etapu ji tikrai yra logiška.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nuomonės išsiskyrė, balsuojame.
Užsiregistravo 43, balsavo 43: už – 34, prieš – 3, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta.
Siūlomas pagrindinis svarstymo komitetas Sveikatos reikalų komitetas ir svarstysime gegužės 28 dieną. (Balsai salėje)
Prašau, gerbiamasis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, na, kažkada tikrai pridarėme nemažai klaidų, kai mes visus vertėme siekti išsilavinimo ir tapti tam tikrais profesionalais. Aš žinau, kad dar yra tokių problemų, kai įstaigose dirba asmenys, kurie visą gyvenimą dirbo vienoje institucijoje, bet dar turi reikalavimus likus iki pensijos baigti aukštąjį mokslą. Apskritai yra absurdas, kai specialistai finansininkai eina mokytis socialinio mokslo ir baigia tuos mokslus vien todėl, kad išliktų darbe. Tai iš tikrųjų P. Čimbaro taip pat yra įstatymo projektas, manau, turime kuo greičiau grįžti, išbraukti tas nesąmones, tuos reikalavimus profesionalams dar kartą mokytis vien todėl, kad kažkas sugalvojo apginti savo rinką ir reikalingas kažkoks popieriukas.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū už pareikštą nuomonę.
Gerbiami kolegos, Azartinių lošimų įstatymo priėmimo projektas. Negalime jo vykdyti, nes nepraėjo 72 valandos po svarstymo.
Baudžiamojo kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja V. Abramikienė atsiėmė savo sprendimą ir siūlymą.
Baudžiamojo kodekso papildymo 1671 straipsniu įstatymo projektas. Pranešėja V. Čmilytė. Nėra pagrindinio komiteto ir Vyriausybės išvados. Negalime svarstyti.
16.14 val.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 5 straipsnio ir 22 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4567 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio ir 22 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4567. Prašau. Gerbiamas S. Gentvilas. Sekundėlę.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, šiandien mes, daugelis Seimo narių, planavome teikti Kriminalinės žvalgybos įstatymo projektą, tačiau noriu paaiškinti keletą aplinkybių, kodėl prašysiu atidėti iki kito posėdžio. Visų pirma šią savaitę buvo trijų advokatų suėmimas ir šitas projektas šiek tiek susijęs. Todėl geriau atvėsti ir nedaryti greitų sprendimų ir perkelti į kitą savaitę šitą diskusiją.
Antrasis argumentas yra R. Karbauskio kreipimasis į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl šito įstatymo projekto ir jo autorystės. R. Karbauskis prašo atlikti antikorupcinį vertinimą dėl šito projekto autorystės komentuodamas, kodėl kažkas kitas rengė šitą projektą. Tai aš, kad viešumoje nesklandytų kažkokios spekuliacijos, iš karto pasakau: Seime yra aštuonių asmenų delegacija Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje Strasbūre, kur mes diskutuojame apie žmogaus teisių klausimus. Į mus kreipėsi Advokatų tarybos pirmininkas praeitais metais kalbėdamas, kad jis rengia skundą Strasbūrui prieš Lietuvą dėl perteklinio persekiojimo, sekimo ir prastai veikiančio, be saugiklių esančio Kriminalinės žvalgybos įstatymo. Grupė, kurioje yra visų frakcijų nariai, susitikinėjo su Advokatų taryba daug kartų ir pasiūlė kol kas nesikreipti į europinį teismą ir institucijas su skundu prieš Lietuvą, bet paieškoti kompromiso čia, Lietuvoje.
Advokatų taryba parengė įstatymo projektą, atnešė jį į Seimą, pasiūlė jį diskutuoti Kriminalinės žvalgybos komisijoje. Tuometinis pirmininkas D. Gaižauskas nesiėmė kompromiso. Tada buvo prašoma registruoti projektą ir jis yra oficialiai raštu Advokatų tarybos perduotas mums, aštuoniems Seimo parlamentarams, kaip lydraštis, registruotas čia. Tad gerbiamam R. Karbauskiui aš siūlyčiau nesikreipti į STT, o paklausti savo kolegų E. Vareikio, V. Ačienės ir kitų, kurie irgi gavo tą patį projektą su lydraščiu iš Advokatų tarybos. Siūlyčiau užsiimti ne sensacijomis apspjaudant opoziciją pranešimais, bet esminiu turiniu, žiūrėti, kokių saugiklių šiandien trūksta institucijoms, o net devynios institucijos turi teisę prašyti teismų sankcijų pasiklausyti privačių žmonių gyvenimo.
Iš mūsų, projekto rengėjų, nuostatų matyti, kad teismai gauna apie tūkstantį užklausų per metus dėl sankcijų prieš asmenis ir jų privataus gyvenimo pasiklausymo pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą. Išskirtinai vienas, du atmetimai, virš 99 % yra patenkinama šitų dalykų. Todėl aš manyčiau, kad šitie argumentai turėtų būti girdimi ne opozicijos posėdyje, bet prieš tą patį R. Karbauskį ir atvėsus šios savaitės diskusijai. Todėl prašau perkelti klausimą į kitą posėdį ir balsuoti dėl atidėjimo frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame. Pritarta pertraukai iki kito posėdžio.
Dabar dėl vedimo tvarkos – P. Urbšys. (Balsai salėje) Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, iš tikrųjų, man atrodo, jūs man turėtumėte padėkoti – šitame posėdyje turite ir oponuojančią nuomonę, nes kitu atveju čia būtų ne kas kita, o komunistų partijos suvažiavimo tęsinys.
Jeigu kalbėtume apie tą iniciatyvą, kuri dabar lyg ir užmarinuojama, bet man, žinokit, asmeniškai yra keista. Kai tvirtinote VSD vadovą antrai kadencijai, akivaizdžiai buvo faktų, kad viršyti įgaliojimai ir kad duomenys apie asmenis galėjo būti renkami neteisėtai. Kažkodėl jūs nubalsavote, kad čia viskas gerai ir antrą kadenciją jis gali daryti tą patį. Paskui jūs rengiate kažkokį įstatymo projektą, kuris tarsi leistų žmogui gintis dėl tų neteisėtų veiksmų. Kur jūsų nuoseklumas?
PIRMININKAS. Dėkojame.
16.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo narei Irinai Rozovai pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-4450 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo narei Irinai Rozovai pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-4450. Pranešėjas – S. Šedbaras. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tiesiog aš norėčiau atsiklausti Seimo salėje esančių kolegų, ar mes galime šį nutarimą priimti per du etapus? Galutinai užbaigti nutarimo priėmimą reikėtų patvirtinant komisijos sudėtį ir jos pirmininką. Kadangi nėra visų frakcijų, jos negalės pasiūlyti savo atstovų, tačiau aš galvoju, kad būtų galima iš principo pritarti tokios komisijos sudarymui ir priimti 1 straipsnį, sudaryti komisiją ir pasiūlyti Seimo frakcijoms pasiūlyti savo atstovus į komisiją.
Mes, atrodo, jau vieną precedentą turėjome, kai taip ir darėme, nes kai iš anksto yra pasiūlomi nariai, jie išsirenka pirmininką, o yra buvę, kad balsavimo pabaigoje komisija nebuvo sudaryta. Turbūt logiška būtų pradžioje apsispręsti, ar komisija sudaroma, o paskui patvirtinama jos sudėtis ir pirmininkas. Jeigu mes taip sutartume, tada iš tiesų aš galėčiau pradėti šio nutarimo pateikimą.
Šis nutarimas kilo 43-ims, rodos, Seimo nariams pateikus teikimą Statuto nustatyta tvarka sudaryti komisiją dėl kolegės I. Rozovos veiksmų, o šis teikimas kilo dėl to, kad Valstybės saugumo departamentas patarė Seimo Pirmininkui neišduoti leidimo kolegei dirbti su įslaptinta informacija. Turint galvoje jau Konstitucinio Teismo suformuotą praktiką, tai, kad yra bandoma kai kurias aplinkybes panašioje situacijoje nutylėti arba jų neminėti, gali būti traktuojama kaip Konstitucijos sulaužymas arba šiurkštus priesaikos nesilaikymas.
Šiuo atveju mes nesprendžiame klausimo, ar kolegė I. Rozova yra kalta, ar nekalta. Šiuo atveju būtų tiktai sprendžiamas kausimas sudaryti komisiją, kuri parengtų preliminarią išvadą, kuri būtų teikiama Seimui, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar ne, sprendžiant Seimo narės kaltės klausimą. Turbūt trumpai būtų tiek.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Jūsų nori klausti A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiamas pranešėjau, iš tiesų įdomi iniciatyva, įdomi iniciatyva tuo, kad, kiek aš žinau, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas šiuo metu vykdo tyrimą dėl ponios I. Rozovos ir šis tyrimas dar nėra baigtas. Elementari logika, man atrodo, diktuotų tokią veiksmų seką, kad jeigu yra kokia nors abejonė, kurią išreiškė specialiosios tarnybos, ta abejonė keliauja šiuo atveju į NSGK, kuriam yra suteiktas laikinosios tyrimo komisijos statusas, yra tiriami veiksmai, atlikti ar neatlikti, formuluojamos išvados ir tada tų išvadų pagrindu yra imamasi ar nesiimama apkaltos.
Šiuo atveju jūs iniciatyvos imatės nė nesulaukęs NSGK išvados, o tai man suponuoja labai didelę politinę dedamąją visame šiame procese, ne teisinę dedamąją, ne kokių nors pažeidimų dedamąją, bet politinę dedamąją ir norą išsiaiškinti kažkokius santykius.
Ar jūs nemanote, kad su šita iniciatyva jūs šiek tiek paskubėjote ir taip suteikėte labai daug politinio atspalvio visam šiam procesui, nepalaukęs NSGK išvadų, kur tyrimas, kiek aš žinau, jau eina į pabaigą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, čia yra ne mano iniciatyva, aš prieš akis turiu 43 Seimo narių parašus. Iš jų aš taip greitai dabar negaliu pasakyti, bet ar tik nebus didžioji dalis arba beveik visi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai, taip pat ir jo pirmininkas. Šie procesai yra visiškai atskiri: Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas aiškinasi vienus klausimus, o Seimo narių grupė kelia labai aiškų ir vieną konkretų klausimą, ar nėra pagrindo pradėti apkaltos procesą. Nes jeigu tokį klausimą kelia Seimo nariai, daugiau kaip 1/4 Seimo narių, jie tokią teisę turi. Statute pasakyta, kad Seimas sudaro komisiją, nėra pasakyta, kad gali sudaryti. Sudaro komisiją. Vadinasi, Seimas yra įpareigotas vykdyti Statutą ir sudaryti komisiją spręsti konkrečiai šį klausimą, kurio negali spręsti arba negali pakeisti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, tai yra visiškai skirtingų institucijų atsakomybė, Seimo institucijų.
Komitetas tęsia savo tyrimą, kaip jam toliau einasi, o ši speciali komisija turėtų išsiaiškinti būtent tuos klausimus, kuriuos iškėlė Seimo narių grupė, pasirašiusi teikimą ir teikdama Seimui tą konkretų klausimą – yra pagrindas siūlyti Seimui ar nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Kaip baigsis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimas, mes negalime prognozuoti, tačiau jie tikrai nesprendžia šio klausimo, nes jie tokios kompetencijos neturi.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų tai turbūt valdančiųjų gyvybės klausimas, nes praradus I. Rozovą kartu su visa opozicija faktiškai jiems tai yra, kaip ir sakiau, gyvybės klausimas. Ar nemanote, kad jie iš paskutinių gins ir sabotuos visus veiksmus, kurių imsimės čia spręsti Seime. Ar nemanote, kad vis dėlto gali būti ir kiti sprendimo būdai, be apkaltos, kad kaip nors šią problemą išspręstume ir įvertintume tokį elgesį kaip tėvynės išdavimą. Ačiū.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia, politinėje institucijoje, Seime, kitų mechanizmų, kitų įrankių mes neturime. Kaip dabar elgsis dauguma, mes galime prognozuoti, dėlioti, tačiau aš matau parašus, kai pasirašo ir didžiosios frakcijos seniūnas, ir NSGK pirmininkas, ir kiti kolegos, ne tik iš opozicijos, bet ir iš daugumos. Tai turbūt kyla tokių abejonių, kurias reikėtų išsklaidyti, ir kažin ar valdančiajai daugumai palikti šitą klausimą visiškai neišsiaiškintą politiškai būtų naudinga. Aš negaliu daugiau nieko pasakyti. O tokių bandymų vengti tiesos nustatymo, žinoma, gali būti, bet kažin ar tai yra tas kelias – vengti tiesos išsiaiškinimo.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą ir atsakytus klausimus. Dabar bus pasikeitimas nuomonėmis. A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš norėčiau šiek atsakyti apie tai, ką mes svarstėme Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Kaip žinome, mandatas yra suteiktas apsvarstyti kelis klausimus, tai yra I. Rozovos klausimas ten yra tik vienas iš jų. Kiti klausimai yra susiję su visai kitais dalykais. Kas susipažino su informacija? Kodėl? Kokiu metu? Ką darė? Ir taip toliau. Tai tiesiogiai su apkaltos procesu iš tikrųjų niekaip nesusiję. Tyrimo metu apklausta ir I. Rozova, ir kiti su tuo susiję asmenys tiek, kiek mums pavyko padaryti komitete. Pagrindinė informacija yra. Saugumo departamento informacija taip pat pateikta, mes turėjome galimybę ir juos apklausti. Apkaltos komisija iš esmės taip pat turės galimybę atlikti savo įvertinimą iš savo pusės. Juo labiau kad apkaltos komisija būtų ne iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, o iš visų frakcijų tolygaus atstovavimo principu parinktų atstovų. Taigi tai būtų visai kitas dalykas.
O kalbant apie tai, ar jau yra politinė dedamoji, ar ne, žinoma, kad jau yra. Vien užtęsus šį procesą, o tai atsitiko ir buvo akivaizdu, išaiškėjo, kad ta politinė dedamoji niekur neišnyko – naudotis ponios I. Rozovos balsu valdančiosios koalicijos nutarimams paremti.
PIRMININKAS. Gerbiamas A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, išties nesinorėtų kartoti, bet jeigu vis tik prisimintume chronologiškai, kas įvyko, tai Saugumo departamentas nesuteikė teisės poniai I. Rozovai dirbti su įslaptinta informacija ir pateikė kažkokią pažymą Seimo Pirmininkui. Ta pažyma ar tie duomenys nukeliavo į NSGK. NSGK pradėjo tyrimą tam, kad išsiaiškintų, ar yra kokių nors sulaužytos priesaikos ar tėvynės išdavimo, kaip čia garsiai buvo pasakyta, prielaidų. Nepamirškime paprasto dalyko, kad nesuteikimas teisės dirbti su įslaptinta informacija dar automatiškai nereiškia, kad žmogus ką nors pažeidė ar sulaužė kokią nors priesaiką. NSGK vykdo tyrimą ir formuluoja išvadas. NSGK visi nariai turi teisę susipažinti su slapta informacija, prašyti Saugumo departamento galbūt suteikti papildomos informacijos, jeigu jiems kyla kokių nors klausimų, turi visus įrankius tam, kad tą tyrimą sėkmingai nuvestų prie pabaigos ir suformuluotų išvadas ir pasiūlymus Seimui. Aš nedirbu NSGK, man labai sudėtinga spręsti, ar yra koks nors pagrindas, ar nėra pagrindo pradėti apkaltos procesą, sprendžiant vien iš tos medžiagos, kurią aš girdėjau viešai. Tam mes Seime ir sudarėme, ir NSGK suteikėme laikinosios tyrimo komisijos statusą, kad jie visa tai išsiaiškintų ir mums pateiktų išvadas, rekomendacijas ir siūlymus. Šiandien mes nei tų išvadų, nei tų rekomendacijų, nei tų siūlymų dar neturime, nors tyrimas komitete eina į pabaigą ir mes jau turime iniciatyvą, užbėgant, nesulaukiant komiteto išvadų, imtis kokių nors veiksmų.
Gerbiami kolegos, jeigu mes dar neturime konstatavimo, kad kažkas padaryta blogai, kaip mes galime imtis kažkokių tolesnių veiksmų? Į elementarią veiksmų logiką man niekaip nesipaišo toks veiksmų mechanizmas. Todėl aš neprieštarauju iš principo, kad ten yra ar nėra pažeidimų, bet prieštarauju tokiai įvykių sekai, manau, kad mes turime palaukti, kol komitetas pateiks mums išvadas, ir tik tada imtis arba nesiimti kažkokių veiksmų tų išvadų pagrindu, todėl manau, kad šiandien mes neturėtume priimti šio nutarimo projekto.
PIRMININKAS. Dėkojame už išsakytas nuomones, kurios išsiskyrė. Balsuojame. Mes turėsime dar klausimų po to.
Užsiregistravo 42, balsavo 42: už – 37, prieš – 1, susilaikė 4. Po pateikimo yra pritarta.
Gerbiami kolegos, dabar, kai mes baigsime šią procedūrą, tada, gerbiamas Landsbergi, gausite teisę. Skaitau pagal Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 231 straipsnį, 232 straipsnį nutarta, kad reikia sudaryti komisiją. Siūloma komisiją sudaryti iš 12 Seimo narių. Ar mes galime? Taip siūlo organizatoriai. Ar sutinkame, kad tai būtų 12 narių? Sutinkame. Bendru sutarimu pritarta. Dėkojame.
Dabar dėl kvotų. Kvotos būtų tokios: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 4 vietos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija – 3, Mišri Seimo narių grupė – 1, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija – 1, Liberalų sąjūdžio frakcija – 1, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija, atsiprašau, – 1 ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 1. Tai iš viso būtų 12.
Siūloma tą komisiją sudaryti kovo 30 dieną, kitą ketvirtadienį. Pritariame? (Balsai salėje) Atsiprašau, balandžio 30 dieną. Suklydau. Pritariame. Ačiū. Dabar prašau, gerbiamas eilės tvarka. Gerbiamas G. Landsbergis. Prašom. Arčiau mikrofono.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš tiktai norėjau pasakyti dėl sudėties. Kadangi paprastai būdavo sudaroma arba Seimo salėje paskelbus, iš karto sudaroma komisijos sudėtis, arba artimiausioje Seniūnų sueigoje. Tai aš siūlyčiau kitą antradienį Seniūnų sueigoje tiesiog sudaryti sudėtį. Viskas. Pasiūlyti sudėtį.
PIRMININKAS. Kolegos, aš frakcijas perskaičiau, tai jūs duosite pavardes ir tada bus galima visą tą išspręsti antradienį.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerai, antradienį Seniūnų sueigoje bus siūloma.
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamas A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš tik norėjau priminti, kad Mišrioje Seimo narių grupėje šiandien yra jau ne 10 Seimo narių, kaip buvo prieš gana trumpą laiką, bet 16, ir paklausti, ar jūs teisingai suskaičiavote kvotas, kad mums tik vieną vietą paskaičiavote. Man atrodo, kad lyg ir dvi aš suskaičiuoju.
PIRMININKAS. Pasitikrinsime, bet man atrodo, kad jūs galite tik vieną. Dar trūksta pora narių, kad gautumėte dvi. Tai einame toliau.
Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4447(3). Pranešėjas – V. Juozapaitis. J. Razma turėjo dar žodį. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmininke, kad neliktų kažkokių dviprasmiškumų. Kadangi jūs pasakėte kad komisija sudaroma 30 dieną, opozicijos lyderis paminėjo antradienį, tai fiksuokime, kad yra 28 diena. Ryte Seniūnų sueiga suderina pavardes, o posėdyje 28 dieną sudaro…
PIRMININKAS. Aš noriu pasakyti, kad antradienį Seniūnų sueiga patikslins pavardes, ir jūs tada galėsite Seniūnų sueigoje viską nuspręsti, jeigu…
J. RAZMA (TS-LKDF). Ne, mes, kaip suprantu, šiandien posėdyje fiksuojame, kada bus nutarimo priėmimo data. Tai fiksuokime, kad tai…
PIRMININKAS. Tai kada siūlote, 28 dieną imti?
J. RAZMA (TS-LKDF). 28-ą.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Tai balandžio 30 dieną paimame ir lieka balandžio 28 diena.
Gerbiamas Vytautai, prašom į tribūną.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Labai dėkoju jums už kvietimą, bet jūs nepabaigėte sakyti, kur aš esu kviečiamas. Bet, nepaisant to, aš prašysiu nekviesti manęs, kadangi tų dviejų teisės aktų projektai sulaukė nekokios Teisės departamento išvados, ten yra problemų dėl konstitucingumo kol kas ir man teks tuos projektus tobulinti.
PIRMININKAS. Supratau. Jūs šių klausimų dabar nepristatysite.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Taip, aš dabar nepristatysiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ten toliau kitas yra Asociacijų, būtent Asociacijų. Jie yra susiję. Tai yra tas pat.
PIRMININKAS. Ir Asociacijų. Tai jūs dabar atsisakote, bus klausimas sprendžiamas vėliau, taip? (Balsai salėje) Dėkojame, ačiū. Supratome. Čia yra parašyta, kad Asociacijų įstatymo straipsnių pakeitimai gali prieštarauti Konstitucijai. O kitas?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Abu įstatymai yra susiję.
PIRMININKAS. Supratau. Jeigu jie susiję, tada taip. Dėkojame. Išsiaiškinome.
16.36 val.
Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 8, 28, 30, 33, 41, 43, 61, 62, 89, 90, 92 straipsnių, 1 ir 3 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4507 (pateikimas)
Tada skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Diplomatinės tarnybos įstatymo 8, 28, 30, 33, 41, 43, 61, 62, 89, 90, 92 straipsnių, 1 ir 3 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4507. Prašom. Gerbiama R. Budbergytė jau tribūnoje.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, pandemija, karantinas, uždarytos sienos. Mes visi prisimename, kaip to rūstaus laikotarpio pradžioje mums visiems buvo neramu, ar mes turėsime medicininių kaukių, ar turės medikai medikamentų, ar grįš iš užsienio mūsų tėvynainiai, kurie tikrai atsidūrė prie uždarytų sienų. Visi labai gerai prisimename… (Labai sunku, žinokite, kalbėti su kauke, labai atsiprašau.) Labai gerai visi prisimename, kaip iš tiesų puikiai pasirodė mūsų diplomatinė tarnyba, kuri dėjo daug pastangų. Jos dėka pasiekė siuntos iš Kinijos tų labai reikalingų medicininių dalykų, kurie pagelbėjo mums iš tiesų, nes Vyriausybė buvo nesuplanavusi tam tikrų rezervų.
Mes labai gerai prisimename tas situacijas, kaip iš tiesų buvo padaryta viskas, kad kiek galima daugiau žmonių – lietuvių, įstrigusių tolimuose kraštuose, grįžtų ten, kur laukia jų šeimos ir jie galėtų toliau karantiną tęsti savo namuose.
Taigi, sakyčiau, diplomatinė tarnyba labai garbingai atlaikė tą smūgį ir reikia tuo didžiuotis. Ačiū jums visiems, ne tik diplomatai, bet ir valstybės tarnautojai, kurie dirba diplomatinėse tarnybose.
Tačiau šiandien teikiu Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas ir jų yra gana daug. Pabandysiu paaiškinti, kodėl jos yra reikalingos.
Prieš gerus 15 metų teko prisidėti prie Valstybės tarnybos įstatymo naujos redakcijos ir labai gerai prisimenu ekspertų indėlį, prisidedant prie tų pataisų. Teko lankytis Kopenhagoje. Tada man ekspertai parodė vieną labai įspūdingą pastatą Kopenhagoje ir sako: o čia stovi mūras, kurio mes negalime iki šiol pajudinti, – tai Užsienio reikalų ministerija. Praėjus tiek daug metų (tikrai didžiuojuosi, kad diplomatinė tarnyba veikia puikiai, dirba gerai), aš vis dėlto siūlau tam tikras pataisas, kurios padarytų tą tarnybą dar geriau veikiančią, skaidresnę, sakyčiau, modernesnę ir galbūt net demokratiškesnę.
Siūlomo projekto tikslas yra tikrai sudaryti lygias galimybes, kad dirbantys žmonės diplomatinėje tarnyboje galėtų vienodomis galimybėmis, lygiomis galimybėmis daryti karjerą, kad jų tarnybinės veiklos vertinimas būtų skaidresnis, aiškesnis, kad būtų suvienodintos diplomatinėje tarnyboje dirbančių diplomatų, taip pat toje pačioje tarnyboje dirbančių valstybės tarnautojų socialinės garantijos. Labai svarbu yra motyvuoti, kad tarnyboje liktų dirbti žmonės, kurie turi aukštą kvalifikaciją, didelę motyvaciją, yra Lietuvos patriotai ir iš tiesų yra patyrę tų mūsų diplomatinių patrankų šaudmenys. Jų mums reikia, kaip pademonstravo, kaip pradžioje minėjau, pandemija ir sunki situacija, kokioje visada gali atsidurti valstybė. Taigi siūlau daugiau skaidrumo ir taip pat daugiau to, kad mes galėtume tikrai pasakyti, kad diplomatai visą laiką yra mūsų fronto linijose.
Dar vieną dalyką pridurčiau, kas yra nauja ir su kuo galbūt kai kas ir nenorės sutikti, kad šiuo projektu mes taip pat siūlome gal ne suvienodinti, bet padaryti vienodesnes kompensacijas už darbo sąlygas užsienyje dirbantiems žmonėms, paliekant faktiškai tik nedidelę išimtį – aukščiausią ambasadoriaus rangą turintį žmogų. Kitiems, dirbantiems užsienyje, vis dėlto numatyti, kad kompensacija už darbo sąlygas užsienyje yra mokama ne pagal turimą diplomatinį rangą ar einamas pareigas, bet pagal tai, kiek tenai, užsienyje gyvenant, reikia sumokėti daugiau už aukštesnį pragyvenimo lygį ar kitokius dalykus.
Gerbiami kolegos, labai prašyčiau pritarti po pateikimo ir mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti Ž. Pavilionis. Prašau.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Pritardamas nemažai jūsų teiginių, aš vis dėlto prašyčiau atsižvelgti į tai, kad lygia greta, kiek žinau, Užsienio reikalų ministerija rengia panašius diplomatinės tarnybos pakeitimus. Žinodamas, kad šioje srityje reikėtų siekti tam tikro nacionalinio konsensuso ir balanso, ir sutarimo ir su Užsienio reikalų ministerija, ir su prezidentūra, aš siūlyčiau vis dėlto palaukti to projekto ir pabandyti, kai jau salėje bus daugiau žmonių susirinkę, surasti tą kompromisą, kuris iš tikrųjų tenkintų, kiek įmanoma, visus ir, aišku, pasiektų tuos tikslus, apie kuriuos jūs kalbėjote. Bet aš siūlyčiau dabar skubotai nesvarstyti šio įstatymo arba bent jau jam nepritarti.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Aš galėčiau tik atsakyti į jūsų šį siūlymą vienu savo tokiu potyriu, kurį aš turiu, kad daugelį gerų dalykų mes Lietuvos valstybėje esame numarinę vien todėl, kad yra pasiūlymų sulaukti kokio nors kompleksinio klausimo sprendimo. Labai gerbdama jūsų nuomonę, nes jūs tikrai patyręs diplomatas ir daug nusipelnęs diplomatinei tarnybai, gerbiamas kolega, aš vis dėlto galvoju ir siūlau, kad mes galėtume šiandien pereiti pateikimo stadiją, sulaukti ir pasiūlymų iš Užsienio reikalų ministerijos, po to iš tiesų tuos visus pasiūlymus svarstyti, sujungti į vieną projektą, bet jokiu būdu nepasiremti vien tik tikėjimu, kad galbūt tas projektas ateis. O kas bus, jeigu jis neateis? Aš siūlyčiau vis dėlto nevengti šiandien… Mes ne be reikalo susirinkome Seimo salėje be valdančiųjų. Mes iš tiesų susirinkome todėl, kad matome, kad yra projektų, kurių reikia neatidėlioti ir, pasinaudojant galimybe, turint opozicinę darbotvarkę, siūlyti pataisas, kurios garantuoja judėjimą į priekį.
PIRMININKAS. A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, aš neapsistosiu prie vienos ar kitos pataisos, bet tik noriu atkreipti kolegų dėmesį, kad vien Teisės departamentas pateikė 29 pataisas ir pati paskutinė iš jų yra labai aiški. Jie siūlo kreiptis į Vyriausybę išvadų.
Kodėl? Nes tai, kas siūloma įstatymo projekte, yra kalbama apie finansus, apie pinigus – reikėtų apie 1 mln. Jeigu esame rimti Seimo nariai, žinome, kad negalime priimti tokio projekto, nes tada reikės keisti ir Biudžeto įstatymą. Šiuo atveju aš siūlau iš tikrųjų kreiptis į Vyriausybę išvados ir paskui žiūrėsime.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Ar po pateikimo jūs siūlote kreiptis į Vyriausybę išvados? Jeigu dabar jisai yra, jūsų nuomone, nevertas net pateikimo, kad pereitų Seime, tai kokiu pagrindu į tą Vyriausybę mes galime kreiptis? Aš manau, kad ta suma – 886 tūkst. eurų yra tikrai labai nedidelė, kaip minėjau. Diplomatinė tarnyba tikrai pademonstravo nepaprastai didelį indėlį, mano akimis žiūrint, prisidėdama iš tiesų tokiose ekstremaliose situacijoje, pademonstruodama, kad jinai yra verta to milijono. Aš manau, kad jeigu mes pateiksime šitą projektą, Vyriausybė neabejotinai ras kur tą 1 mln., kurio reikia, kad būtų išspręsti tie įsisenėję klausimai, sakykim, skauduliukai tos tarnybos.
PIRMININKAS. M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sėkmingai veikiančios institucijos visą laiką remiasi tam tikru balansu – skaidrumo ir efektyvumo, teisių ir diskrecijos. Šiuo atveju aš tame projekte matau, nesileisdamas iš tikrųjų į daug tokių konkrečių atvejų, kuriuos būtų galima analizuoti detaliai, bet tam tikrai nėra laiko, aš matau, kad visas akcentas yra teisių ir skaidrumo pusėje, bet efektyvumo, diskrecijos, netgi strateginio veikimo sąskaita.
Labai konkrečiai pažiūrėjus, jeigu būtų jūsų įstatymo nuostatos įgyvendintos, diplomatų rotacija taptų iš esmės neįmanoma, nes būtų kvestionuojama. Kai dabar per vasarą reikia perrotuoti šimtus diplomatų, tai tiesiog įstrigtų laike ir Lietuvos diplomatinė tarnyba sustotų. Ar jūs nemanote, kad vis dėlto projektas nėra deramai parengtas, kad atsižvelgtų į diplomatinės veiklos specifiką, jos reikalavimus ir kad jo įgyvendinimas galėtų tiesiog paralyžiuoti šiaip jau sėkmingai veikiančią Lietuvos diplomatinę tarnybą.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gerbiamas kolega, labai ačiū už jūsų nuomonę, bet aš galvoju atvirkščiai, nei jūs galvojate. Manau, kad tai, ką turi dabar šiuo metu diplomatinė tarnyba, tam tikrus, sakykim, netobulumus savo reglamentavimo, kaip tik yra stabdžiai, kad negali būti ta karjera tokia, kuri užtikrintų ir efektyvumą, ir iš tiesų ir tą skaidrumą. Aš nemanyčiau, kad tai, apie ką jūs kalbate, yra savitikslis dalykas tas efektyvumas ir sustabdytų kažkokią rotaciją. Niekas nepaskaičiavo, jūs taip pat nepaskaičiavote, mes nepaskaičiavome. Manau, kad komitetai ir Užsienio reikalų komitetas galėtų tai padaryti ir suskaičiuoti. Aš siūlyčiau vis dėlto pritarti Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisoms po pateikimo, nes tai, kad žmonės tarnyboje turi būti gerai motyvuoti siekti karjeros, yra be galo svarbu valstybei.
PIRMININKAS. Ir A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, galbūt ir nebūčiau klausęs, bet išgirdus buvusių užsienio reikalų ministro ar diplomatų klausimus man iš karto kilo aibė klausimų. Užsienio reikalų ministerija čia tokia kaip teisėjų uždara grupė. Jeigu žmonės net iš vidaus kreipiasi su prašymais, kad ne viskas gerai, bandoma viską slėpti viduje, nors visur kalbame apie skaidrumą, viešumą, diplomatijos karjerą, kad tikrai nebūtų inkorporuoti iš šalies, ir mes kiekvienas žinome, kaip tai daroma, kai diplomatai, kurie laukia eilėje, taip ir nesulaukia savo karjeros, nes visą laiką atsiranda politikas, kuris gali geriau atlikti šitas pareigas… Kodėl yra toks požiūris, jūsų manymu, į šitą tarnybą, kodėl mes negalime viešai kalbėti? Apie saugumo viršininką daugiau kalbėjome negu apie Užsienio reikalų ministerijoje vykstančius procesus. Ačiū.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Todėl, kad tai yra, kaip jūs ir pats pasakėte, gerbiamas kolega, per daug uždarumo apskritai turinti valstybės tarnybos dalis. Tai labiausiai, kaip ir ne veltui paminėjau pradžioje, kad ir danai, Danija iš tiesų yra senos demokratijos šalis, yra kažkada paminėję man, kad tai labai sunkiai įveikiama tarnybos dalis tokiems pokyčiams, kurie daugiau demonstruotų viešumo ir daugiau, sakyčiau, XXI amžiuje modernumo.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamai Rasai. Kolegos, ar mes galime?.. (Balsai salėje) Reikėtų išklausyti nuomones.
J. Sabatauskas. Prašom dėl motyvų.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų reikėtų pritarti šitam projektui, kad būtų skaidresnė ir teisingesnė sistema, o nebūtų dviejų greičių, kai politikai be eilės, kad ir kokie politikai būtų išmintingi, gabūs ir reikalingi diplomatinėje tarnyboje, bet kad nebūtų tai masinis reiškinys, mes pasikliautume profesionalumu. Ir ta diplomatų karjeros sistema vis tiktai būtų užtikrinta ir aiški visiems, ir lygiai visiems teisinga. Ačiū.
PIRMININKAS. M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegos, vis dėlto siūlyčiau nepritarti šiam įstatymo projektui dėl dviejų priežasčių. Pirma, tai yra įstatymo rengėjų transliuojamas priešiškumas diplomatinei tarnybai kaip institucijai. Ir aš tai sakau labai pamatuotai, ir tie pavyzdžiai su Danija tarsi skleidžia mitą, kad diplomatinė tarnyba yra kažkokia (…), kai mes žinome, kad ji tiesiog turi labai specifinę funkciją. Ir jeigu jau reikia problemų apie tarnybos neefektyvumą ir neskaidrumą, galima pasidomėti bent kelių dabar veikiančių, tiksliau, turėčiau sakyti, neveikiančių ministerijų veikla ir kokios ten yra promocijos – ne pagal nuopelnus ir taip toliau. Aš dabar neminėsiu konkrečių pavadinimų, galėsiu įstatymo autoriams jas privačiai pasakyti. Kitaip tariant, čia yra susidomėjimas kažkodėl vienos institucijos veikla.
Ir antra priežastis, kodėl nereikėtų pritarti, kad patys įstatymų rengėjai pripažįsta, jog įstatymo projektas yra parengtas prastai. Tai rodo ir Teisės departamento pastabos, tai rodo analizė, kad įgyvendinus jo nuostatas daugybė procedūrų, kurios veikia, tiesiog negalėtų veikti, jos įstrigtų ir diplomatinė tarnyba būtų paralyžiuota. Ta taktika, kaip vienas klasikas sakydavo, „brasai v period, a tam razberiomsia“, pateikime bet kaip parengtą projektą, o paskui tegu komitetas ar Vyriausybė aiškinasi, man atrodo, yra giliai ydinga. Negalima pritarti projektams, kurie, jeigu būtų įgyvendinti tokie, kokie yra, gali sukelti tikrai realios žalos, noriu pasakyti, vienai geriau veikiančių Lietuvos valstybės tarnybos rūšių. Tikrai siūlau nepritarti, leisti rengėjams tobulinti, atsižvelgti į specialistų pastabas ir ateiti su gerai parengtu projektu vėlesniu laiku.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kolegos, nuomonės išsiskyrė, balsuojame.
Užsiregistravo 37 Seimo nariai. Balsavo 34 Seimo nariai: už – 14, prieš nėra, susilaikė 20. Po pateikimo nepritarta.
Alternatyva: kas balsuoja už – kad tobulintume, kas prieš – atmestume po pateikimo. Prašom. (Balsai salėje) Už – tobulinti, prieš – atmesti.
Dėkojame. Užsiregistravo 38 Seimo nariai. Balsavo 38 Seimo nariai: už – 37, prieš – 1. Siūlome gerbiamai teikėjai įstatymo projektą tobulinti.
16.54 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 278 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4472 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 278 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4472.
Pranešėja – A. Gedvilienė. Prašom. (Balsas salėje) Ačiū. A. Gedvilienė nenori kalbėti.
Tada kitas – Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 161 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4672(2). (Balsai salėje) Ji nenori kalbėti, tai ką aš galiu padaryti? Dabar pristatys V. Čmilytė-Nielsen. Prašom. (Balsai salėje)
J. RAZMA (TS-LKDF). Grįžkite prie paskelbto, jūs kurį paskelbėte? Medžioklės ar? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Administracinių nusižengimų kodekso 278 straipsnio projektas. Buvo paskelbta.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerai, aš frakcijos vardu dėl to klausimo pateikimo prašau pertraukos, nes tai yra aplinkosauginis klausimas, o šiandien, kaip žinome, paklusę R. Karbauskio nurodymui, negali dalyvauti nei aplinkos ministras, nei komiteto pirmininkas. Bus tiesiog geriau, kai tai bus normaliame posėdyje, nes klausimas visiems aktualus, svarbu, kad ir daugumos atstovai dalyvautų.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jūs prašote iki kito posėdžio?
J. RAZMA (TS-LKDF). Iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pertrauka iki kito posėdžio. Bendru sutarimu galime sutarti? Ačiū, sutarta.
16.56 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3987 (pateikimas)
Medžioklės įstatymas yra… irgi ne, nes eina kartu.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, vėl frakcijos vardu prašysiu pertraukos iki kito posėdžio, nes, kaip žinome, pagrindinės medžiotojų gretos yra valdančiųjų pusėje, tai tikrai reikia, kad jie dalyvautų ir patys galėtų prisidėti prie tos srities skaidrinimo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Bendru sutarimu galime pritarti? Dėkojame.
16.56 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 161 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4672(2) (pateikimas)
Aš paskelbiau kitą – Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 161 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4672. Prašom. G. Vaičekauskas.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Sveiki visi. Ačiū, pirmininke. Karantinas baigsis, o gyvenimas tęsis. Sunku visiems, taip pat nelengva ir verslui. Siūlau šiek tiek atleisti antialkoholinį kumštį, atšaukti kai kuriuos perteklinius draudimus. Kalbėsime ne apie girtuoklystės skatinimą, o apie darbo vietų atsiradimą po karantino, vasarą. Liberalai siūlo nuo birželio 1 dienos leisti prekybą silpnu alkoholiu, kartoju, silpnu alkoholiu pajūrio paviljonuose, lauko kavinėse, mugėse, parodose, automobilinėse parduotuvėse ant ratų. Tas draudimas prekiauti silpnu alkoholiu laikinuose paviljonuose prie jūros yra apskritai nesuprantamas, nes jeigu stovi pastatas ant betoninio pamato, tai čia galima prekiauti, o jeigu ant medinių grindų, jau nebegalima prekiauti. Visiškai nelogiškas sprendimas buvo.
Kitas dalykas. Mielieji, jokie mūsų draudimai nuo alkoholizmo negydo. Galima girtis sumažėjusių psichozių skaičiumi, tačiau matoma tik ta statistika, kurią norima matyti, o rimti tyrimai rodo ką kita. Vilniaus universiteto tyrimu, praeitais metais mūsų šalyje reguliariai girtavo 5 % žmonių, šie asmenys suvartojo 35 % viso alkoholio kiekio. Ir jie geria ne viešose vietose, renginiuose, kavinėse ar restoranuose, jie geria namuose arba tarpuvartėse. Tuo tarpu 50 % Lietuvos gyventojų alkoholį vartoja restoranuose, kavinėse, baruose, tačiau jie tai daro nereguliariai ir nėra priklausomi nuo alkoholio. Taip pat piliečiai ir šalies svečiai dėl karantino turi galimybę laisvalaikio ir pasilinksminimo formas perkelti į lauko erdves, kur susidarytų mažesni žmonių sambūriai ir didesni atstumai. Netrukus Paluknio oro uoste prasidės gyvos muzikos koncertai, jau rodo filmus gryname ore.
Taigi, atsižvelgiant į šiuos faktus, liberalai siūlo nuo šių metų birželio 1 dienos liberalizuoti alkoholio kontrolės draudimus ir leisti silpnų alkoholinių gėrimų, kartoju, silpnų alkoholinių gėrimų rūšis pardavinėti bei vartoti nestacionariuose įrenginiuose, tai yra alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 %, ir paplūdimiuose taip pat iki 22 %, o štai parodose – iki 13 laipsnių, mugėse ir kituose masiniuose renginiuose – iki 7,5 %. Pagaliau pradėkime tikėti žmonėmis, o ne draudimais. O dabar pulkite!
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Bet jūsų nori klausti A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Dėkui už jūsų pateiktą įstatymo projektą, kuris galų gale kaip gaivaus vėjo gūsis įsiveržė į tą draudimų sukaustytą mūsų plenarinių posėdžių salę ir mūsų valstybę, galima taip pasakyti. Dėkui jums už tai, kad jūs pasakėte viską, ką aš galvoju, ir po kiekvienu jūsų žodžiu tikrai pasirašyčiau. Tik klausant jūsų pristatymo man kilo du tokie neaiškumai.
Visų pirma aš turiu didelį priekaištą, kad jūs į savo projektą įrašėte tik silpną alkoholį, o neįrašėte stipresnio alkoholio. Antras dalykas, kur, mano nuomone, jūsų įstatymo trūkumas, galbūt būtų galima praplėsti ar registruoti pataisas, yra ir daugiau absurdiškų draudimų, susijusių su alkoholio kontrole Lietuvoje, kad, pavyzdžiui, sekmadienį parduodamas tik iki 15 valandos. Kuo sekmadienis skiriasi nuo šeštadienio arba nuo pirmadienio, jūs man pasakykite, kodėl pirmadienį iki 20 valandos, o sekmadienį iki 15 valandos? Na, niekaip negaliu paaiškinti niekam: nei vaikams, nei močiutėms, nei uošvienei – niekam. Tokių absurdiškų reguliavimų yra ir daugiau. Kadangi jau gaivaus vėjo gūsis į salę įsiveržė, kodėl jūs nesvarstėte varianto visus tuos absurdus išbraukti iš teisinio reguliavimo, o išbraukėte tik tam tikrus?
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, gerbiamas Andriau, už palaikymo žodžius, tačiau noriu pasakyti, kad šis dalykas liečia tik pokarantininį periodą. Pradėkime nuo vieno gero dalyko, pradėkime nuo šio, apie kurį mes dabar kalbėjome. O taip, čia ir pono P. Čimbaro neklausė niekas, atmetė, išsijuokė apie sekmadienius kalbant. Kaip ir jums, taip ir man reikia aiškinti žmonėms, kodėl 19 metų vaikinas gali šaudyti armijoje, kariuomenėje, bet jis negali alaus nusipirkti? Jis gali mylėtis, bet jis negali alaus nusipirkti. Baisu.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam pranešėjui. Motyvai. Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Siūlomas komitetas. (Balsai salėje: „Ekonomikos!“)
Gerbiami kolegos, siūlomas Ekonomikos komitetas ir svarstysime gegužės 26 dieną. Dėkojame.
17.03 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl energetinės nepriklausomybės ir Astravo branduolinės elektrinės keliamos grėsmės“ projektas Nr. XIIIP-4611(2) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl energetinės nepriklausomybės ir Astravo branduolinės elektrinės keliamos grėsmės“ projektas Nr. XIIIP-4611. Prašom. Ž. Pavilionis. (Balsai salėje) Per šoninį.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, iš tikrųjų tokiais nacionalinės svarbos klausimais projektus reikėtų svarstyti tuomet, kai Seime yra daugiau Seimo narių, kad būtų matoma, kad tai yra bendras visų frakcijų sprendimas. Tai tikrai šiuo atveju, manau, visi sutiksite, kad reikia daryti pertrauką iki kito posėdžio. Prašau frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti frakcijos vardu per kitą posėdį šį klausimą svarstyti? Dėkojame. Pritarta.
17.03 val.
Civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4743 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4743. Pranešėjas – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, atkreipiu dėmesį, kad antradienį priėmėme Prezidento veto ir pritarėme Prezidento redakcijai dėl Civilinio kodekso. Šiandien yra registruotas Liberalų frakcijos kartu su kolegomis konservatoriais J. Razma, A. Kupčinsku ir kitais naujas siūlymas dėl kompromisinio varianto, kurį būtų galima pasiūlyti tiek turizmo sektoriui, tiek vartotojų atstovams. Kaip žinome, prieš pusantros savaitės buvo priimta Civilinio kodekso redakcija, kurioje buvo įtvirtinta per skubų darbą visuomet galiojanti nuostata, kad vartotojams, kurių kelionės neįvyko, pinigai bus grąžinami per šešis mėnesius nuo neįvykusios kelionės arba pinigų pareikalavimo. Prezidento veto grąžino prie 14 dienų termino. Šiuo įstatymo projektu teikiamas vidutinis variantas, tai yra 90 dienų terminas, apie tai neoficialiai kalbėta ir su vartotojų teisių atstovais, galėtų būti kaip kompromisas.
Kodėl jo reikia? Priėmę antradienį Prezidento veto, mes neišgirdome iš tikrųjų iš valdančiosios daugumos, Vyriausybės apie pagalvę turizmo sektoriui. Žinome, kad Estijos vyriausybė skiria 25 mln. paskolinę beprocentinę garantiją išskirtinai turizmo sektoriui. Kitos valstybės, tokios kaip Danija, skyrė 200 mln. negrąžinamą paskolą turizmo sektoriaus įmonėms, kurios iš esmės yra šiandien tarp kūjo ir priekalo, tai yra neįvykusių kelionių ir vartotojų, kurie nori iškart atgauti pinigus. Mes matome, kad, nesukūrus pagalvės (o Vyriausybė nesukuria kol kas pagalvės), nukentės visų pirma patys vartotojai, nes jų lūkestis yra, kad per dvi savaites iš esmės būtų grąžinti pinigai.
Kelionių kuponas, kuris yra pasiūlytas, šiandien yra neprivalomas. Tuo tarpu daugelyje valstybių – Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje, Ispanijoje ir Belgijoje iš esmės jie yra privalomi. Tiktai neišnaudojus kelionės kuponų, tada įsijungia pinigų grąžinimo mechanizmas. Mūsų atveju kelionių kuponas yra neprivalomas, todėl tai greičiausiai taps B alternatyva, nes keliautojai puikiai žino, kad sienos uždarytos, avialinijos neskraidina, tad kelionių planus turbūt ir dėl sveikatos situacijos reikėtų atidėti ir pinigų grąžinimas bus pirmoji alternatyva, o pinigų turizmo sektoriaus įmonėse šiuo metu nėra. Mes matome, kad įsipareigojimai artimiausiais metais yra virš 30,5 mln. eurų.
Šiandien turizmo įmonės dirba, priešingai negu daugelis kitų sektorių, jie nepasiėmė prastovų, nes reikia aptarnauti klientus, kurie keičia datas, ima kuponus, todėl negali išeiti iš tikrųjų į prastovą, bet pajamų už tai negauna. Pajamos ateis tiktai esant dviem sąlygom: arba Vyriausybė sukurs per „Invegą“ kažkokią pagalbos schemą, galimai tai galėtų būti ir valstybės pagalba, ką taiko kitos valstybės, tiesiog pripažindamos, kad sektorių reikia išgelbėti ir atiduoti pinigų dalį neskaičiuojant ir nežiūrint biurokratinių niuansų, arba tai yra grąžinimo termino pailginimas. Šiuo atveju mes kartu su konservatoriais esame įregistravę skubią pataisą. Siūlome 90 dienų terminą vietoje prieš tai nuspręsto pusės metų termino ir Prezidento grąžinto 14 dienų termino.
Baigdamas aš mielai atsakysiu į klausimus, bet iš karto Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu prašau įstatymą svarstyti skubos tvarka ir svarstymą numatyti kitą savaitę, tai yra ketvirtadienį, nes jau šiandien į turizmo sektoriaus įmones, kurių yra virš kelių šimtų, kreipiasi žmonės ir nori atgauti pinigus, o pinigų nėra. Neišvengiamai bus inicijuojami bankrotai ir bankrotų virtinė pasieks, deja, turbūt didžiąją daugumą įmonių, todėl įstatymo reikia itin skubiai. Mielai atsakyčiau į klausimus.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti gerbiamas B. Matelis. (Balsai salėje) Yra, yra.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš puikiai suprantu jūsų pasiūlymą. Matyt, ieškote, žiūrite į kompromisą, nes iš tiesų iki tol buvęs įstatymas, kaip matėme, baigėsi nekaip, bet man kelia šiek tiek abejonę tos datos – kuponas trims mėnesiams. Vadinasi, išeitų, kad jūs tikite, kad po trijų mėnesių visos agentūros, tai yra liepos pabaigoje, jau galės siūlyti keliones ir atlyginti… Tai yra liepos pabaigoje visa Lietuva galės keliauti, turistauti ir atlyginti už tuos kuponus. Ar iš tiesų jūs manote, kad taip bus realiai? Aš noriu, kad tas įstatymas realiai veiktų. Mes dar galime svarstyti, kad bus po pusės metų, bet po trijų mėnesių aš tiesiog abejoju, kad visi keliausime.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas Broniau, už teisingą klausimą. Patikslinu – parašyta 90 dienų nuo Turizmo įstatymo 171 straipsnyje išvardintų aplinkybių išnykimo. Tos aplinkybės Turizmo įstatymo 171 straipsnyje yra aprašytos – karantino aplinkybės. Kitaip tariant, nuo sienų atsivėrimo, nuo galimybės išvykti į numatytą šalį leidimo atsiradimo, tada prasideda skaičiavimas 90 dienų. Ne nuo neįvykusios kelionės, bet nuo tada, kai jau įmanoma įvykdyti tą kelionę. Jeigu turizmo operatorius nevykdo tos kelionės, tada jis per tris mėnesius turi grąžinti pinigus.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam pranešėjui. Gerbiami kolegos, dėl motyvų. P. Urbšio nėra. Ar būtina, Andriau? Ačiū, Andrius ne. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame, pritarta. Ar galime pritarti skubai bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Tada būtų svarstymas… (Balsai salėje) Čia frakcijos vardu buvo prašyta. (Balsai salėje) Kartoju, frakcijos vardu buvo prašyta, mes galime pritarti. Taip. Svarstysime balandžio 30 dieną, o pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas… Ekonomikos komitetas, taip. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Pritariame? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
17.11 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 135 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4730 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 135 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4730. Pranešėja – V. Čmilytė-Nielsen. Dėl Seimo statuto. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, vakar buvo įsimintina pasaulio diena – šventėme Pasaulio žemės dienos 50-ies metų minėjimą. Šiandien, deja, matome, kad dega didžiausias Lenkijos nacionalinis parkas visiškai prie Lietuvos sienos ir vėjo krypčiai pasikeitus turbūt pamatysime pelenus ir virš mūsų padangės Suvalkijoje.
Šitas Statuto pakeitimas liečia ir Prezidento išsakytą lūkestį, kad kiekvienas teisės aktas būtų vertinamas per aplinkosauginę perspektyvą. Lietuvoje iš tikrųjų per 30 metų turime kuo pasigirti. Matome, kaip prieš dvejus metus Raudonojoje knygoje su džiaugsmu iš tikrųjų galėjome išbraukti trečdalį nykstančių rūšių, priešingai plačiai skambantiems taršos skandalams, matome, kad iš tikrųjų Lietuvos upėse vėl atsiranda lašišų, gervės šiandien yra dažnas reginys. Tačiau to nėra gana ir šiuo Statuto pasiūlymu siūloma, kad kiekvienas Seimo teikiamas teisės projektas aiškinamajame rašte būtų vertinamas, kaip jis atitinka Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą. Kaip tai veiktų biurokratiškai žvelgiant?
Šiuo metu Vyriausybės yra numatyta, kad Aplinkos ministerija yra koordinatorius siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, yra patvirtinta darbotvarkė iki 2030 metų, suburta komisija, kuri kiekvienais metais vertina ir iš tikrųjų sinchronizuoja Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, juos perkelia į Lietuvos strateginius dokumentus, tokius kaip Nacionalinė pažangos programa, Lietuvos bendrasis planas, trumpojo ir ilgojo laikotarpio projektai. Taigi Vyriausybė jau dirba su šitais dokumentais ir sinchronizuoja savo veiklą, tačiau Seime teikiant teisėkūros iniciatyvas šito vertinimo nėra atliekama, todėl labai džiaugčiausi, jeigu pritartumėte šitai iniciatyvai, kad kiekvienas teisės aktas būtų vertinamas per aplinkosauginę, socialinę ir tvaraus vystymosi perspektyvą, atsižvelgiant į Vyriausybės (…).
PIRMININKAS. Dėkojame kolegai, bet nori jūsų dar paklausti L. Kasčiūnas ir V. Aleknaitė-Abramikienė.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Simonai, aš labai noriu paklausti, kaip jūs įsivaizduojate tokio kriterijaus atsiradimą, pavyzdžiui, kai mes teiksime, mano yra vienas iš pasiūlymų, kad ne policijos pareigūnas baustų, sakykim taip, už viešosios tvarkos pažeidimą, o teismo keliu. Toks yra klausimas. Ką tai turi bendro su aplinkosauga ir tvariu vystymusi? Tokių klausimų yra tūkstančiai, milijonai. Ar nebus taip?.. Kodėl nepalankios šeimai aplinkos kriterijų neįvesti, kodėl kitų kriterijų neįvesti, kodėl būtent šitą? Prašau paaiškinti.
S. GENTVILAS (LSF). Labai prasmingas klausimas jūsų, Laurynai. Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų yra 17 ir jie nėra tik aplinkosauginiai, jie yra ir socialiniai, keletas iš jų yra ekonominiai. Ten įeina ir žmogaus teisių klausimai, žmogaus visokeriopo potencialo galimybių išnaudojimas. Ten įeina ir aibė dalykų, susijusių su lygybe, prieinamumu prie demokratijos priemonių, tokių kaip teisė į gynybą, teisė apsiginti, teisė į laisvę. Todėl tikrai įmanoma įvertinti jūsų minimą Baudžiamojo ar Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimą pagal Jungtinių Tautų gerąją praktiką.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamas kolega, klausantis jūsų, man susidarė įspūdis, kad ne jūs rengėte šį teisės aktą, kurį pristatote, ir kad neadekvačiai pristatėte jo turinį. Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai neša savyje toli gražu ne vien aplinkosaugos turinį. Ten yra siekiama ideologizuotų tikslų, tokių kaip, tarkim, reprodukcinių teisių užtikrinimas nepilnametėms merginoms nuo 15 metų, ir kitų ideologizuotų tikslų. Kitas dalykas, tai nėra tarptautinė sutartis ir ji valstybėms nėra privaloma. Tai yra tik politinis dokumentas. Ar jums neatrodo, kad pajungdami visą Lietuvos teisėkūros procesą ideologizuotiems tikslams, mes kartu suvaržytume savo valstybės suverenias teises?
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Vilija, mes čia kaip liberalai ir konservatoriai tikrai gal išsiskirsime kai kuriomis nuostatomis, konkrečiai požiūriu į šeimos ugdymo doktriną, reprodukcinę sveikatą… Bet teisės aktą rengiau aš ir mano padėjėja. Teisės aktas derintas su Lietuvos aplinkosaugos koalicija, į kurią įeina šešios organizacijos, tai „Lašišos dienoraštis“, Darnaus vystymosi institutas, Baltijos aplinkos forumas ir daugelis kitų.
Dabar dėl jūsų paminėtų nuostatų, taip, jos yra šio dokumento dalis, bet jos nėra kaip nors ideologizuotos ar dar kaip nors, jų įsipareigojimus yra prisiėmusi Vyriausybė, sukūrusi įgyvendinimo strategiją iki 2030 metų, įkūrusi komisiją, paskyrusi Aplinkos ministeriją atsakingą, ir kiekvienais metais yra rengiama ataskaita. Valstybėje tai jau vyksta, valstybės strateginiame planavime jau yra institualizuota ši veikla.
Dabar klausimas, ar teisės aktai bus vertinami pagal tai, ar ne. Konkrečiai atsakant jums dėl reprodukcinės sveikatos, kur mūsų nuomonės gal išsiskirs, na, bus parašyta, kad gal įvertinus vieną iš 17 tikslų socialinėje ar šeimos dimensijoje yra taip, anaip ir trečiaip. Bet kad būtų vertinama, man atrodo, privalu.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam pranešėjui. Gerbiami kolegos, dabar D. Šakalienė dėl motyvų.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Atsiprašau, dėl motyvų aš tik norėčiau pasakyti, kad darnaus vystymosi tikslai apie tai ir kalba, kad mes turėtume tvarų pasaulį visais įmanomais požiūriais, ne tik aplinkosaugos, ką minėjo Simonas. Bet tikrai negalėjau susilaikyti nepakomentavusi kolegės, kad nereikėtų užtikrinti paauglėms reprodukcinių teisių, tai šiek tiek gąsdina, nes jau mes turime valdančiųjų ministrą, kuris liepė moterims apsigalvoti karantino metu. Tik noriu pasakyti, kad reprodukcinių teisių užtikrinimas kiekvienai jaunai merginai ir moteriai, manau, visų mūsų bendras tikslas, nes šiandien mes turime tokią unikalią situaciją, kai nėščių paauglių Lietuvoje yra daugiau negu Švedijoje, negu Nyderlanduose, kur lytinis švietimas veikia kokybiškai, kur kontraceptikai yra prieinami ir kompensuojami. Jeigu mes nenorime nėščių paauglių, tai supraskime, kad reprodukcinių teisių užtikrinimas nėra toks blogas dalykas. Siūlau, aišku, pirmiausia dėl aplinkosauginių motyvų balsuoti už ir apskritai nustoti bijoti darnaus vystymosi tikslų.
PIRMININKAS. Dėkojame. S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, mielas Simonai, įsivaizduokime… galbūt nusileiskime nuo tų tokių labai aukštų frazių prie paprasto teisėkūros proceso. Įstatymo iniciatyvos teisę turi ne tik Vyriausybė, Prezidentas, bet turi ir eilinis Seimo narys. Tai dabar ką mes parašysime aiškinamajame rašte? Kaip dažnai būna? Reikia 5 mln., bet užrašome, kad biudžeto lėšų nereikės. Tai ką mes čia dabar turėsime įrašyti ir koks ekspertas mums dabar padės teikiant, sakykim, ATPK pataisą, kad sugriežtintume atsakomybę už karantino pažeidimus. Koks ekspertas pasakys, kiek ši pataisa atitinka Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus? Tai gal nenuvertinkime pačios šios idėjos, tų tikslų? Galbūt Vyriausybės teikiami esminiai, keičiantys teisinį reguliavimą įstatymai turėtų būti vertinami? Galbūt, aš nieko prieš. Bet kiekvienam eiliniam Seimo nariui padaryti šį punktą tokį formalizuotą ir save apsunkinti arba tiesiog nereikšmingai pažymėti, kad čia atitinka kažkurį punktą, tikrai bus papildoma biurokratinė našta kiekvienam Seimo nariui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonės išsiskyrė. Balsuojame.
Dėkojame. Užsiregistravo 40: už – 17, prieš – 4, susilaikė 19. Įstatymo projektui nepritarta. Alternatyva, ar siūlome tobulinti, ar atmetame. Balsuojame. (Balsai salėje) Kodėl? Tai čia aišku, kad už – tobulinti, kas už atmetimą – kitaip.
Užsiregistravo 38, balsavo 36: už – 33, prieš – 3, susilaikiusių nėra. Įstatymas, pateikimas, siūlomas tobulinti.
Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Seimo narių pareiškimai. Nėra. Ačiū. (Balsas salėje) N. Puteikis užimtas, neturi laiko. Registruojamės.
Užsiregistravo 38. Dėmesio, šios dienos posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.