LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 201
STENOGRAMA
2014 m. lapkričio 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas J. NARKEVIČIUS
PIRMININKAS (J. NARKEVIČ, LLRAF*). Dar kartą laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Pradedame popietinį posėdį. Registruojamės.
Ačiū. Užsiregistravo 52 Seimo nariai.
15.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Dianos Gumbrevičiūtės-Kuzminskienės skyrimo lygių galimybių kontrolieriumi“ projektas Nr. XIIP-2532 (pateikimas)
Pirmas mūsų darbotvarkės klausimas, kurį pristatys gerbiamoji Seimo Pirmininkė ponia L. Graužinienė – Seimo nutarimo „Dėl Dianos Gumbrevičiūtės-Kuzminskienės skyrimo lygių galimybių kontrolieriumi“ projektas Nr. XIIP-2532. Pateikimas. Prašome, gerbiamoji Pirmininke ponia Graužiniene.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiu, kaip ir priklauso man pagal teisės aktus, Lietuvos Respublikos Seimui Dianos Gumbrevičiūtės-Kuzminskienės kandidatūrą skirti ją lygių galimybių kontroliere. Kaip žinote, jau tikrai ilgas laiko tarpas, kai ši institucija neturi vadovo, o vaiko teisių apsaugos kontrolierei gerbiamajai E. Žiobienei krūvis ir apimtis yra tikrai didžiulė, juolab kad jai tiesiogiai rūpintis iškilusiais vaikų klausimais yra daug darbo ir daug laiko. Esu įsitikinusi, kad dėl to, kad ji eina dvejas pareigas, kenčia Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbas, todėl siūlyčiau atidžiai išnagrinėti, susipažinti, išklausyti ir labai siūlau pritarti, nes labai atsakingai rinkausi žmogų. Turbūt iš jums pateiktos biografijos matote, kad žmogus tikrai tinka pagal kvalifikaciją, pagal išsilavinimą ir pagal dalykines, ir žmogiškąsias savybes šioms pareigoms. Atsakysiu į visus klausimus, jeigu jūs manęs ko klausite.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame gerbiamajai Pirmininkei.
Dabar paprašysime pretendentės ponios D. Gumbrevičiūtės-Kuzminskienės prisistatyti iki 10 minučių ir tada bus laikas klausimams bei atsakymams. Prašau, jūsų laikas.
D. GUMBREVIČIŪTĖ-KUZMINSKIENĖ. Laba diena. Esu Diana Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė. Baigiau Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, apsigyniau diplominį darbą moterų teisių klausimais, t. y. „Moterų darbo teisių apsauga“. Vėliau įstojau į Mykolo Romerio universiteto doktorantūrą ir sėkmingai apsigyniau disertaciją tema – „Lygiateisiškumo principo užtikrinimas Europos Sąjungos ir Lietuvos darbo teisėje“.
Dirbu advokate. Kontora įsteigta daugiau kaip prieš dvyliką metų. Dirbame tiek su fiziniais, tiek su juridiniais asmenimis labai plačioje srityje, iš esmės civilinės teisės, darbo teisės srityje, taip pat specializuojamės žmogaus teisių srityje. Vedžiau vienas pirmųjų nediskriminavimo bylų: bylas dėl diskriminavimo pagal etninę priklausomybę, dėl lytinės orientacijos, dėl lyties, amžiaus ir kitas. (Triukšmas salėje)
Dėkoju už pasitikėjimą, kad tikrai teikiate mano kandidatūrą šiam atsakingam darbui, ir esu pasiruošusi atsakyti į pateiktus klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū už trumpą prisistatymą. Pirmasis klausimą užduoda G. Jakavonis. Prašau, pone Gediminai. Nematau. Ponia M. A. Pavilionienė. Prašau, jūsų klausimas.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamoji pretendente, jūsų veiklos sritys yra labai reikšmingos, tai lygiateisiškumo gynimas, šeimos teisė, taip pat žmogaus teisė. Sakykite, jeigu taptumėte kontroliere, ar pritartumėte minčiai, jog Lygių galimybių įstatymą būtina papildyti nuostata, jog žmogaus, asmens negalima diskriminuoti darbo rinkoje dėl šeiminės padėties? Ačiū.
D. GUMBREVIČIŪTĖ-KUZMINSKIENĖ. Taip, mano atsakymas būtų vienareikšmis – taip, nes teisinis apibrėžtumas leidžia žmonėms įgyvendinti savo teises efektyviau. Tačiau manau, kad ir šiandien esamas reglamentavimas leidžia žmonėms kreiptis dėl šeiminės padėties pažeidimo, nes nediskriminavimo principas, lygiateisiškumo principo užtikrinimo klausimas yra plečiamai aiškinamas teismų. Dėkoju už klausimą. Manyčiau, kad taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponia D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamoji pretendente, ar jūs nemanote, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai būtų galima ir reikėtų suteikti papildomus įgaliojimus ekspertuojant kai kuriuos teisės aktus, susijusius su jūsų kuruojama sritimi? Aš kalbu apie aiškiai diskriminacinius teisės aktus, kurių kartkartėmis pasirodo mūsų darbotvarkėje, ir galbūt tokiu būdu būtų galima užkirsti kelią diskriminacijos priežasčiai atsirasti, o ne jau paskui kovoti su pasekmėmis?
D. GUMBREVIČIŪTĖ-KUZMINSKIENĖ. Labai dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų vienas iš būdų kovoti su diskriminacija yra ginti pažeistas teises tuomet, kai jos yra pažeistos, t. y. žmonės kreipiasi į teismus ir gina savo teises. Bet tos priemonės nėra tokios efektyvios kaip proaktyvios priemonės, t. y. individualiomis pažeistų teisių gynimo priemonėmis žmonės tiesiog apgina savo teisę, bet visuomenė nesužino apie pažeidimą, apie tai, kas yra diskriminacija. O štai jūsų siūlymas iš tikrųjų yra proaktyvus, t. y. žvelgimas į priekį, kaip užkirsti kelią diskriminacijos apraiškoms. Todėl manyčiau, kad lygių galimybių kontrolierius tikrai galėtų, man atrodo, ir dabar daro, kai iš tikrųjų yra pakviečiamas ekspertuoti tam tikrus teisės aktus, bet galėtų turbūt ir savo iniciatyva kreiptis ir ekspertuoti šiuos teisės aktus, ir užbėgti už akių diskriminacijos apraiškoms teisės aktuose.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponia G. Purvaneckienė. Prašom.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pretendente, aš skaičiau jūsų CV. Jūsų išsilavinimas, pasiekimai darbo, profesinėje srityje yra įspūdingi. Bet aš norėčiau paklausti. Paskutiniu metu (ne paslaptis) Lygių galimybių kontrolieriaus įstaiga dirbo blankiai. Ką jūs galvojate daryti, kad suaktyvintumėte tos įstaigos darbą?
D. Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė. Dėkoju jums už klausimą. Iš tikrųjų manau, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba galėtų būti aktyvesnė tam tikrose srityse. Man šiuo metu kyla mintis apie žmonių su negalia klausimą, tai yra Lietuva yra ratifikavusi Neįgaliųjų konvenciją ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba yra ta institucija, kuri turėtų prižiūrėti konvencijos įgyvendinimą. Štai šioje srityje aš matau didesnį aktyvumą. Taip pat vieną iš tokių funkcijų galbūt būtų galima išplėsti, t. y. vadinamąją amicus curiae ir locus standi teisę. Tai reiškia, kad organizacija, institucija galėtų kreiptis į teismus, kai yra žmogaus teisių pažeidimas, tačiau nėra nukentėjusio asmens. Tai yra būtų išplėstos organizacijos galios apginti visų asmenų, kurie jaučia, kad buvo pažeistos jų teisės, bet nesikreipė į teismus, teisės ir laisvės. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimą užduoda ponas V. A. Matulevičius. Prašom.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamoji pretendente, jūsų būsimos pareigos yra šiek tiek panašios į vaikščiojimą per minų lauką. Mano klausimas irgi būtų su tuo susijęs. Neseniai mes perskaitėme, kad Latvijos užsienio reikalų ministras prisipažino viešai, jog jis yra seksualinių mažumų atstovas. Kodėl mes nesusiduriame su panašiais prisipažinimais Lietuvoje? Kas trukdo? Ką tai sako? Ačiū.
D. Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė. Ačiū jums už klausimą. Sociologinių tyrimų duomenimis (taip pat statistikos rezultatai rodo), žmonės, kurie yra netradicinės lytinės orientacijos, vengia prisipažinti. Ir matome iš skundų, kad 2013 m. nebuvo nė vieno skundo dėl lytinės orientacijos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Tačiau mes matome, kad faktiškai ta diskriminacija šių asmenų egzistuoja. Atskleidimas lytinės tapatybės yra priežastis, kad žmonės atleidžiami iš darbo, su jais nesisveikina kaimynai ir jie patiria kitų nepatogumų.
Todėl aš manyčiau, kad vis dėlto visuomenės švietimas, mokymas, tolerancijos ugdymas yra tas būdas, kad padėtume asmenims atsiskleisti, jeigu tai yra būtina.
PIRMININKAS. Ponas A. Sysas. Prašom, jūsų klausimas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pretendente (kairėje pusėje, raudonas taškelis dega), aš norėčiau paklausti, gal jūs susipažinote su struktūra būsimos įtaigos, kuriai jums teks vadovauti? Kaip jums atrodo, ar nereikėtų didinti žmonių skaičiaus sprendžiant, problemų gana daug? Ar tuos sprendimus priimsite šiek tiek vėliau, giliau susipažinusi su problemomis, kurių yra šitoje tarnyboje? Labai ačiū.
D. Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų nesu labai susipažinusi su organizacijos struktūra tuo aspektu, ar reikėtų didinti žmonių skaičių. Bet pažįstu žmonių, dirbančių šitoje organizacijoje, ir žinau, kad susiduriama su viena problema, kad jeigu darbo apimtis padidėja, padidėja dėl to, kad Lietuva ratifikavo Neįgaliųjų teisių konvenciją, tačiau nebuvo padidintas žmonių skaičius. Todėl galbūt efektyvumo sumetimais ir reikės šį klausimą spręsti. Bet šiuo momentu aš tiksliai negaliu pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pretendente (mojuoju), prieš keletą mėnesių socialinės apsaugos ir darbo ministrei uždaviau klausimą, remdamasis viešais duomenimis, ar ji žino, kad Lietuvoje yra vienas žemiausių atlyginimo rodiklių tarp moterų ir vyrų, dirbančių tą patį darbą. Žadėjau ministrei tą patį klausimą užduoti po metų. Ką jūs ta linkme galėtumėte nuveikti, kad ministrės atsakymas dar po pusmečio būtų daugmaž paguodžiantis? Ačiū.
D. Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė. Dėkoju jums už klausimą. Taip, iš tikrųjų atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungos valstybėse yra. Jeigu aš neklystu, siekia beveik 20 %. Moterys dažniau užima feminizuotas darbo vietas, dirba mažiau apmokamus darbus. Aš manau, kad vienas iš būdų būtų peržiūrėti teisės aktus, galbūt suaktyvinti socialinių partnerių galimybes, veiklą šitoje srityje, kad būtų atkreiptas dėmesys. Labai svarbu yra švietimas, kad moterys žinotų, kad tai yra teisių pažeidimas ir kad inicijuotų galbūt ir bylas arba kreiptųsi su skundais dėl lygių galimybių.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir priešpaskutinis – ponas A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pretendente, ar jūs pritariate tos pačios lyties šeimų kūrimui ir įvaikintų vaikų auklėjimui pagal savo orientaciją?
D. Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė. Dėkoju už tokį sudėtingą klausimą. Iš tikrųjų šį klausimą aš esu kėlusi savo disertacijoje ir manau, kad visi žmonės turi būti ginami, neatsižvelgiant į jų lytinę orientaciją, lytį, rasę, amžių ir t. t. Lietuva yra demokratinė valstybė, ir demokratinės valstybės yra pozityvi pareiga užtikrinti tiek daugumos, tiek mažumos teises. Todėl mano atsakymas yra taip, teigiamas. Dėl įvaikinimo galbūt nedetalizuosiu, nežinau. Bet dėl partnerystės įstatymo įteisinimo – tai taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas A. Matulas. Jūsų klausimas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, dirbau tokį darbą ir pripažįstu, kad daugiau nukenčia moterys. Bet mačiau ne vieną atvejį, kai nukenčia ir vyrai, jie yra diskriminuojami. Kaip jūs manote, kodėl Lietuvoje įsivyrauja matriarchatas ir kodėl, pavyzdžiui, lygių galimybių kontrolieriumi visą laiką siūloma moteris? Ar jūs sugebėsite įsigilinti į vyrų problemas, su kuriomis susiduriame mes?
D. Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė. Dėkui už klausimą. Manau, kad atsakymas yra įstatymo pavadinime. Mes turime Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą, vadinasi, atstovaujama ne tik moterims, bet ir vyrams. Taip pat turime Lygių galimybių įstatymą, kai yra saugomos vyrų dėl amžiaus, dėl kitų pagrindų teisės ir laisvės. Todėl nemanau, kad bus problema įsigilinti ir į vyrų padėtį, į vyrų skundus, jeigu jie bus teikiami. Tuo labiau kad skundų daugiau gaunama iš vyrų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausimas. Ponia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pretendente, jeigu jus patvirtintų į tą pareigybę, pasakykite man tris prioritetus, nuo ko jūs pirmiausia pradėsite ir į ką kreipsite dėmesį. Ačiū.
D. Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė. Dėkui. Labai sudėtingas klausimas. Iš tikrųjų nesu taip giliai apgalvojusi, bet manau, kad žinių užtektų, bandyčiau susidirbti su institucija, išsiaiškinti, kokių didžiausių problemų per metus iškilo, ir stiprinti organizaciją, stiprinti ta linkme, kad būtų aktyvesnė ir efektyviai tirtų skundus, gintų pažeistas žmonių teises.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame gerbiamajai pretendentei poniai D. Gumbrevičiūtei-Kuzminskienei. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Norite ką pasakyti?
D. Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame. Dabar pateikimas jau įvyko ir lieka susitikti, yra nustatytas su frakcijų seniūnais darbo grafikas, kada ruošiamasi susitikti. Svarstymą planuojame lapkričio 25 d. Be abejo, pagrindinis komitetas bus Žmogaus teisių komitetas. Mes pirmąjį vakarinės darbotvarkės klausimą baigėme.
15.20 val.
2014 m. lapkričio 25 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Gerai, paprašysime dar kartą gerbiamąją ponią Pirmininkę L. Graužinienę pristatyti mūsų kitos savaitės darbotvarkę.
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū, kolegos, už labai gerą mano kandidatės priėmimą. Tikiuosi, kad ir balsavimo rezultatai bus labai teigiami.
Šiandien noriu pristatyti antradienio darbotvarkę. Pirmasis biudžeto svarstymas. Kaip jūs žinote, po pirmojo svarstymo mes nebalsuojame, bet visi komitetai pateiks savo išvadas ir siūlymus Vyriausybei, bus grąžinamas biudžetas, bus atsižvelgta ir į išsakytas Valstybės kontrolės pastabas ir mes grąžinsime Vyriausybei jį tobulinti. Taip pat yra lydimieji įstatymų projektai, susiję su biudžetu. Noriu pasakyti, tikiuosi, kad spės susitikti teisėjai, kandidatai į Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Tikimės priėmimo ir kad spėsime paskirti lygių galimybių kontrolierę. Tikiuosi, kad visi paskyrimai bus kartu.
Pereisime prie svarstymų mūsų įstatymų projektų, kurie yra apsvarstyti komitetuose. Gal nieko nenorėčiau išskirti. Sugrąžinome dėl atmintinų dienų, kadangi buvome susitarę išbraukti ir jau tikrai praleidau tą terminą svarstyti, tai įrašome į antradienį. Tikiuosi, kad apsispręsime, kuriems pritariame, kuriems ne, bus aišku. Galbūt tiek norėčiau akcentuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas K. Starkevičius nori paklausti. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, mes, grupė Seimo narių iš įvairių frakcijų, tiksliau, visų frakcijų, esame parengę kreipimąsi į Europos Komisiją dėl nuostolių Lietuvos žemdirbiams kompensavimo Rusijos Federacijoje įvedus apribojimus žemės ūkio ir maisto produktų importui iš Europos Sąjungos valstybių įgyvendinant afrikinio kiaulių maro prevencijos ir visas kitas priemones. Europos Komisija išeis kalėdinių atostogų, tai norėtųsi apsvarstyti. Čia yra iš visų frakcijų. Daugelis narių esame parengę. Aš manau, daug laiko neužtruktų tokį kreipimąsi priimti kitą antradienį. Yra surinkti 47 parašai.
L. GRAUŽINIENĖ. Jeigu parašai yra surinkti, be abejo, mes įtrauksime. Kadangi ne vienam teisės aktui yra surinkti parašai, kiek mane informavo, tai mes įtrauksime visus į rezervą ir tada matysime, kaip bus svarstoma. Tikiuosi, kad su tekstu susipažins ir žemės ūkio ministrė, kuri taip pat pasakys apie tas galimybes mums ką nors iškovoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas B. Bradauskas. Prašom, jūsų klausimas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamoji Pirmininke, šiandien Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šildymui pratęsimo iki kitų metų liepos 1 d. įstatymo projektą Aš labai norėčiau prašyti, kad antradienį šis klausimas atsidurtų darbotvarkėje, kitaip mes galime su biudžetu nespėti šio klausimo priimti. Prašymas būtų įtraukti šį klausimą svarstyti. Ačiū.
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Jeigu tik komitetas padarė visus procedūrinius sprendimus, tai tikrai įtrauksime, nes tai susiję su biudžetu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ponas J. Razma. Prašom, jūsų klausimas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, ketvirtadienį neturime posėdžio. Jeigu jūs nebeturite projektų, tai gal opozicijai palikite, mes užpildysime tą dieną?
L. GRAUŽINIENĖ. Ne, aš noriu iš karto atsakyti ir be jokios politikos. Kadangi pagal mūsų nustatytą grafiką nėra posėdžių, o dirba komitetai, komisijos ir dirba vienmandatėse Seimo nariai, tai tiesiog yra tas mėnesinio laikotarpis, kuris yra skirtas kitiems darbams. Kiekvieną mėnesį jūs turite tą laisvą savaitę kitiems darbams.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia V. V. Margevičienė. Prašom.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kad leidote užsiregistruoti. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, yra Švietimo įstatymo pataisa įtraukta į darbo programą, jos projekto Nr. XIIP-2341. Gal galėtumėte jį įtraukti į posėdžio darbotvarkę?
L. GRAUŽINIENĖ. Reikia pasižiūrėti, kaip ten yra ir su laiku. Jau dabar reikėtų pasitikslinti pagal laiką, kiek mes spėsime, nes darbotvarkė ganėtinai perpildyta. Įvertinkime ir tai, kad tikrai yra Seimo narių surinktų parašų reikiamas skaičius dėl projektų ir daugelio projektų yra svarstymo stadija. Mes pasižiūrėsime, ar yra galimybė pagal laiką spėti dar antradienį. Jeigu ne, tada artimiausiame posėdyje.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame gerbiamajai Seimo Pirmininkei. Atsakėte. Balsuojame. Yra prašymas balsuoti dėl kitos savaitės darbotvarkės.
Ačiū. Balsavo 74: už – 73, prieš nėra, 1 susilaikė. Taigi darbotvarkei pritarta.
15.26 val.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas Nr. XIP-2502(3)ES (priėmimo tęsinys)
Kitas klausimas. Siūlau grįžti prie rytinio 1‑10 klausimo – Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto Nr. XIP-2502(3). Mes buvome padarę pertrauką. Taigi gerbiamoji ponia D. Mikutienė. Prašom pristatyti savo poziciją, komiteto poziciją, tada judėsime toliau.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Seimo Sveikatos reikalų komitetas buvo susirinkęs per pertrauką ir nutarė: siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui grąžinti Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą Nr. XIP-2502(3) svarstyti pagrindiniam komitetui atsižvelgiant į Etikos ir procedūrų komisijos išvadas. Pritarta bendru sutarimu. Prašau Seimo pritarti.
PIRMININKAS. Aišku, padaryti pertrauką. Gerbiamieji, pagal Statuto 158 straipsnio 3 dalį siūlau balsuoti, pritarti ar nepritarti Seimo Sveikatos reikalų komiteto siūlymui daryti pertrauką, kad projektas būtų atidėtas ir jį taisytų komitetas. Būtų svarstymo stadija. Balsuojame. Darome pertrauką tam, kad komitetas svarstytų. Balsuojame už, prieš. Remiamės Seimo statuto 158 straipsnio 3 dalimi ir, be abejo, dar 4 dalimi.
Balsavo 75: už – 73, prieš nėra, susilaikė 2. Yra pertrauka. Grąžinama pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui nagrinėti, bus svarstymo stadija. Ponas R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kaip posėdžio pirmininkas galėtumėte pasiūlyti, iki kada atidėti. Nes antrą kadenciją mes su tuo įstatymu kažkokius žaidimus žaidžiame: vis atidedame ir atidedame, kaip Sveikatos komitetas vis nagrinėja, taip nagrinėja. Gal pasakome iki gruodžio 4 d., iki kito posėdžio ir baigiame šiuos dalykus? Žmonės laukia, yra problema, mes lyg ir išsidirbinėjame lygioje vietoje. Padarykime gruodžio 4 d., ir baigta. Tegul apsvarsto Sveikatos reikalų komitetas iki gruodžio 3 d.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jeigu aš padaryčiau, būtų teisingai apkaltintas, kad pažeidžiau Statutą. Yra grąžintas komitetui, be to, jūs dėl šito balsavote ir kito balsavimo jau negali būti. Ačiū. Šis klausimas baigtas.
Grįžtame prie darbotvarkės. Yra prašymas, kadangi mūsų gerbiamoji kolegė ponia ministrė V. Baltraitienė turi darbo reikalų, išnagrinėti 2-10 klausimą. Neprieštaraujate?
15.29 val.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2032, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1621 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2033 (pateikimas)
Ačiū. Prašome ponią V. Baltraitienę pristatyti Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pateikimas. Prašom, ponia ministre.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Laba diena, įstatymas teikiamas kaip Seimo narės, įregistruotas dar vasarą, tikrai ne kaip ministrės.
Gal pradėsiu nuo to, kad kol subrendo šis įstatymas, tikrai dirbau ne aš viena, dirbome keletas Seimo narių su visomis institucijomis daugiau nei metus. Kodėl reikėjo įtraukti tą įstatymą ir kokia yra situacija?
Iš tiesų laidojimo paslaugas teikiančios įmonės turi teisę, tai yra ir susitarime su Strasbūru, kad mirusiųjų kūnus galima pervežti į kitą valstybę, bet reikia nustatyti tvarką ir dokumentus. Apie patį pervežimą įstatymo pataisose aš nekalbu, kalbu apie tai, kai vežama kremuoti, nesvarbu, į kurią valstybę vežtų, nes turbūt pavieniai asmenys niekada to nedaro, o samdo laidojimo įmones, aš jas taip paprastai vadinsiu. Kas atsitinka?
Buvo gauta skundų, pirmiausia kreipiausi į Muitinės departamentą, ar jie fiksuoja, ar jie tikrina tas mašinas, važiuojančias per sieną? Buvo atsakyta – ne, nes tai yra laisvas žmonių judėjimas, nors aš abejoju, ar karsto vežimas yra laisvas žmonių judėjimas. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas, jokiuose teisės aktuose nėra numatyta, kad turėtų tikrinti. Sienos apsaugos tarnyba taip pat netikrina, nes tai iš tikrųjų yra laisvas judėjimas, važiuoja arba į Lenkiją, arba į Latviją. Taip pat niekas netikrina. Mūsų prašymu buvo pasidomėta ir fiksuota, kad laidojimo mašinos važiuoja tos įmonės, kuri turi oficialiai registruotas laidojimo mašinas. Vienos įmonės mašinos per metus važiavo 18 kartų. Nė karto nebuvo išsiimtas leidimas ir nė karto nebuvo fiksuota, kad vyksta kremavimas. Tada kyla klausimas – ko važinėja? Arba yra slepiamos pajamos, arba kas gali paneigti, kad kartu su karstu neišvežamas ir gyvas žmogus, narkotikai, ginklai ir t. t. Tai vienas dalykas. Niekur netikrina. Per visus metus pagal Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktą, ministro įsakymą, buvo išsiimtas tik vienas leidimas išvežti kremuoti palaikus. Daugiau tokių leidimų nebuvo prašyta.
Pradėjusi aiškintis su kitomis ministerijomis, tiek su Vidaus reikalų ministerija, tiek su Sveikatos apsaugos ministerija, Vyriausybės kanclerio buvo sukviesta darbo grupė, kuri prie to dirbo, Aplinkos ministerija, kuri yra parengusi Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas, aš galiu labai drąsiai pasakyti, kad sulaukėme tik paprasčiausio atsirašinėjimo ir nenoro spręsti šį klausimą, išskyrus Mokesčių inspekciją, kuri turi pažymą, kad iš tikrųjų įtaria, kad yra vykdomas nelegalus verslas, nėra apskaitomos pajamos, yra tikrinamos kelios laidojimo įmonės, kurios, žinome, iš žmonių paima pinigus ir veža kremuoti. Mokesčių inspekcija taip pat pripažino, kad įstatyme reikia nustatyti tvarką, kurios būtų laikomasi, kad būtų numatyta atsakomybė. Sustabdžius, patikrinus, kad veža, jeigu nėra jokios atsakomybės, vadinasi, tu negali imtis jokių priemonių.
Todėl atsirado Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisa, kurioje yra, kad teikiant laidojimo paslaugas, ne šiaip, kad mirė artimas ir norima išvežti į kitą valstybę, bet teikiant laidojimo paslaugas žmogaus palaikai gabenami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Dar yra mūsų papildymas, kad žmogaus palaikai kremuoti vežami į užsienio valstybę tik gavus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą leidimą vežti žmogaus palaikus ir tik nustatytus specialius reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis. Įstatymu yra nustatyta, kad už tai yra atsakingas Visuomenės sveikatos centras. Jeigu laidojimo įmonė nori vežti kremuoti žmogaus palaikus, elektroniniu paštu turi informuoti, kad nori gauti tokį leidimą, tada ateina į vietą, patikrina, kiekviename rajone yra specialistai, kurie patikrina, kad tikrai vežami palaikai, užplombuoja karstą ir išduoda pasą (…), su kuriuo gali pervažiuoti sieną ir tada oficialiai užfiksuota, kad ta paslauga yra atlikta žmogui. Kas dabar gali paneigti, kad apskritai tie lavonai, atsiprašau, palaikai yra išvežami? Galima kalbėti, kad gali būti ir taip. Šiandien „Delfi“ perskaičiau straipsnį, kad Klaipėdoje teisiamas vienos įmonės darbuotojas, kuris prisipažino, kad garaže per metus laikė 36 lavonus, žmonių palaikus. Neaišku, ką su jais darė ir kokius pinigus iš žmonių ėmė.
Tą pataisą taip pat siūlome numatyti ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse, kad už nelegalų palaikų išvežimą kremuoti į užsienio valstybę, tvarkos pažeidimą būtų bauda nuo 100 iki 300 Lt. Tokia yra esmė.
Gal man būtų lengviau atsakyti į klausimus, kadangi turiu visų ministerijų atsakymus, bet labiausiai remiuosi Mokesčių inspekcijos atsakymu, kad šito įstatymo reikia, kad būtų galima kontroliuoti šitą verslą, apskaityti pajamas, kad žmonės nebūtų apgaudinėjami. Tikrai buvo ne vienas atvejis, kai sako, mes išvešime į užsienį, kremuosime gerokai pigiau, o kai parveža, reikia mokėti kur kas didesnius pinigus. Reikia, kad būtų tvarka, o oficialiam, legaliam verslui tai tikrai netrukdys vežti kremuoti kur nori, į kurią nori valstybę.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju poniai Seimo narei V. Baltraitienei. Dabar – klausimai ir atsakymai. Pone Sabatauskai, jūsų klausimas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji kolege, iš tiesų paklausius, kai jūs kalbate apie tokius galimus piktnaudžiavimus, pažiūrėjus į siūlomą tekstą, galimi ir kiti piktnaudžiavimai. Ar iš esmės tai nebus Paslaugų direktyvos apribojimas, kai vienos šalies leidimų išdavimo tvarka turi atitikti tos direktyvos nustatytus reikalavimus ir tai, kad valstybės narės negali apriboti kitoje valstybėje narėje įsisteigusio teikėjo laisvės teikti paslaugas, numatant įpareigojimą gauti valstybės narės kompetentingų institucijų leidimą? Kita vertus, ar nesukurs papildomų trukdžių būtent mirusiojo giminėms, nes įstatyme nepasakyta, kas turi gauti leidimą? Aha, jūs norite kremuoti, bet ne Lietuvoje, o kitoje valstybėje. O kodėl jūs ten norite? Todėl, kad ten pigiau netgi įvertinant pervežimo kaštus. Ar čia nėra…
PIRMININKAS. Ačiū, jūsų klausimo laikas baigėsi.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš noriu jums pasakyti: teikiant laidojimo paslaugas, ne žmogus, o teikiant laidojimo paslaugas. Vadinasi, teikia tas, kas yra įregistravęs įmonę. Jeigu paprašo kaimyno, jis negali būti paslaugos teikėjas, jeigu nėra įregistravęs savo veiklos. Mes šnekame apie teikiant laidojimo paslaugas, tik ta įmonė, kuri teikia laidojimo paslaugas, kuri yra įsiregistravusi, yra registre ir oficialiai deklaruoja savo veiklą ir pajamas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamoji pranešėja, ar aš teisingai suprantu, kad priėmus tokį įstatymą žmonės turės mažesnį pasirinkimą? Vadinasi, bus sunkiau išvažiuoti kremuoti į užsienį ir jie bus priversti kremuoti palaikus Lietuvoje. Atitinkamai bus palaikomos aukštesnės kainos. Todėl noriu paklausti, ar tas siūlymas nesusijęs ir su tuo krematoriumu, kuris veikia Kėdainiuose, jo naudai?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Lietuvoje yra vienas krematoriumas, todėl aš negaliu pasakyti, ar tai susiję ar nesusiję. Aš ėjau į visas ministerijas, į visas institucijas ir noriu pasakyti, kad jeigu jūs palaikote šešėlinį verslą, taip, tai sutrukdys. Šešėliniam verslui tai šitas įstatymas labai smarkiai sutrukdys.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponia Z. Žvikienė. Prašau.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas galbūt susijęs daugiau ne su verslu. Kai kalbame apie žmogaus palaikus ir jų gabenimą, aš jums pritariu, kad turi būti ir specialus transportas, ir tam tikra tvarka, kad mes žinotume, kaip ir kada išvažiuoja palaikai iš Lietuvos, nes kalbama daugiau apie žmogų, ne tiek apie verslą.
Aš noriu jūsų paklausti. Kai jūs kalbėjotės su institucijomis, jūs pasakykite, kaip tarp Europos Sąjungos valstybių bus galima kontroliuoti, ar leidimą turi, ar neturi paslaugas teikianti įmonė? Jūs žinote, kad pasienyje nėra tikrinama nei muitinės pareigūnų, turiu omeny tarp Europos Sąjungos valstybių, nei sienos apsaugos nėra. Pavyzdžiui, su Latvija. Jūs puikiai važiuojate per sieną, ten jokių tarnybų nėra, išskyrus mobilias muitinės grupes, kurios gali sustabdyti transportą ir patikrinti. Gal jie paaiškino, kaip tuos leidimus būtų galima iš principo kontroliuoti kelyje, kertant Europos Sąjungos narės sieną?
Dar viena tokia pastaba, kad čia gal šiek tiek…
PIRMININKAS. Ačiū.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Taip, pirmiausia kalbėjome su Muitinės departamentu, su Sienos apsaugos tarnyba, su policija, kuri gali tikrinti, žiūrėti. Nesvarbu, ar tu tikrini, ar netikrini, vis tiek įstatyme nėra numatyta privalomo reikalavimo. Tada pasirinktinai galima, matai, kad važiuoja mašina, turi teisę sustabdyti ir patikrinti. Iki tol nebuvo tokios teisės.
Aš noriu dar kitiems pasakyti. Ar žinote, kad buvo tokių atvejų, kai sukrauna po penkis, po keturis į juodus maišus ir veža be jokio karsto? Kitose valstybės ir mūsų valstybės viduje taip pat yra reikalavimai turėti tuos visus dokumentus, bet kai reikia išvežti, jau šito nebėra. Jeigu tu viduje kremuoji, taip, tu turi atitikti viską, gauti iš policijos leidimą, kad šitą kūną galima kremuoti, kad nėra pradėta ikiteisminio proceso, kad viskas yra aišku. Pirmiausia turi būti Policijos departamento leidimas, kad gali šitą kūną kremuoti. Kai veža į užsienį, nieko nereikia visiškai. Todėl jeigu bus tas (…), vadinasi, visi reikalavimai turės būti tokie patys. Tarp kitko, Lenkijoje yra, ir ką daro tie nelegalūs? Žinote, kai fūros važiuoja ir visi susisiekia… Jeigu stovi policija, tai važiuoja pro kitą pusę. Čia yra tikri faktai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs pristatėte projektus: ir Nr. XIIP-2032, ir lydimąjį Nr. XIIP-2033. Ačiū. Motyvai už ir prieš. Ponia V. M. Čigriejienė – motyvai už. Prašau.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, kadangi esu šio įstatymo iniciatorė, ir kuriam teikiamas šis įstatymas, arba pataisa… tikrai tai reikia įforminti įstatymu. Jūs neįsivaizduojate, kokius kryžiaus kelius nuėjo ministrė ir aš nuėjau lankydama įvairias institucijas, kurios, taip „lietuviškai“ sakant, atsifutbolindavo. Na, nėra tokio žodžio, atsiprašau už lietuvių kalbą. Kurie balsuosime prieš, propaguosime šešėlinį verslą. Turi būti palaikų transportavimo kontrolė, turi būti surenkami mokesčiai.
Aišku, Lietuvos pilietis gali kremuoti kūną, kur jis nori: Lenkijoje, Rygoje, Kėdainiuose, kur yra krematoriumas. Bet jūs puikiai žinote, kokios čia buvo procedūros dėl kremavimo, kai pas gerbiamąjį dabartinį Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską tas įstatymas stalčiuje pragulėjo ketverius metus. Tai žiūrėkite. Čia važiavo tiesiog mašinos iš laidojimo paslaugų, norėjo blokuoti tą įstatymą, bet mes vis dėlto jį priėmėme, atidarėme krematoriumą. Žmonės džiaugiasi, kad Lietuvoje gauna kultūringą paslaugą – vokiška tvarka tame krematoriume, normaliai ir labai išdidžiai vyksta atsisveikinimas su kūnu. Klausykite, kodėl kūnai turi būti transportuojami nelegaliai? Pažiūrėkite, kas darosi. Lietuvai reikia surinkti mokesčius ar ne? Reikia. Tai siūlau visiems pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir motyvai prieš – ponas L. Balsys. Prašau.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau nepritarti šitam įstatymo projektui, nes yra perteklinis. Iš tikrųjų motyvas, kai kalbama apie artimųjų žmonių laidojimą, kad reikia surinkti daugiau mokesčių, čia ką tik girdėjome, nuskambėjo iš kolegės, na, truputėlį makabriškai.
Kai artimieji laidoja savo mylimą žmogų, jiems reikia kuo daugiau pagalbos ir kuo mažiau, ir kuo labiau supaprastintų procedūrų. Tuo labiau kad dabar niekas netrukdo vežti palaikus, kur tik nori, – į Rygą, Lenkiją ar Kėdainius. Tai yra Europos Sąjungos teritorija, laisvas judėjimas. Juo labiau kad tas pervežimas ir dabar jau yra reglamentuojamas, yra įstatymas, tiksliau, taisyklės, kaip galima, kaip negalima. Dažniausiai tai daro laidojimo firmos, kurios turi licencijoje nurodytą savo veiklos rūšį, ten yra išvardyta atsakomybė, priemonės ir visa kita. O jeigu reikia kovoti su šešėliu, kai gabenami narkotikai karstuose arba gyvi žmonės, ką čia kažkokių baisybių pripasakojo ponia ministrė, tai čia yra jau turbūt teisėsaugos, policijos ir kitų tarnybų reikalas, o ne įstatymo reikalas.
Taigi įstatymo siūlymas yra perteklinis. Aš manau, kad reikia jo nepalaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kaip autorė pabrėžė, registravo kaip Seimo narė. Taigi prašau ir kreiptis kaip į Seimo narę. Dabar balsuojame. Priminsiu, kad balsuojame dėl Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo ir dėl lydinčio Administracinių teisių pažeidimo kodekso 1621 straipsnio.
Balsavimas baigtas. Balsavo 76: už – 64, prieš – 2, susilaikė 10. Taigi po pateikimo yra pritarta.
Siūlomi komitetai: Socialinių reikalų ir darbo komitetas pagrindinis, Teisės ir teisėtvarkos komitetas papildomas. Svarstymo data būtų gruodžio 16 d. Tai būtų dėl Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimo.
Dėl Administracinių teisių pažeidimo kodekso atvirkščiai: Teisės ir teisėtvarkos komitetas būtų pagrindinis, o papildomas – Socialinių reikalų. (Balsai salėje) Atsiprašau, Sveikatos reikalų komitetas. Ačiū už pataisymą, ne Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o Sveikatos reikalų komitetas. (Balsai salėje) Taip, ir pirma suklydau. Prašau.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Aš, gerbiamasis posėdžio pirmininke, mažą pastabą dėl vedimo tvarkos. Jeigu mes pristatome du įstatymus iš karto, tai gal tada leiskite dėl motyvų kalbėti dviem už ir dviem prieš, arba atskirai pateikite, nes mes neturime galimybės kalbėti dėl antro įstatymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju poniai Aurelijai. Kitą kartą galbūt ir būtų tokia galimybė. Projekto autorė ponia Virginija. Prašau.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš dar labai trumpai. Ačiū, kad balsavote už, manau, komitetuose svarstys ir išnagrinės labiau tuos dalykus. Bet štai čia nuskambėjo, kad yra patvirtintos taisyklės, kaip laidojimo namai savo veiklą įsiforminę. Tai pasakykite, jūs visi žinote, kiek yra išvežta kremuoti? Kodėl tik vienas oficialiai? Kodėl tik vienas? Taip, vienas oficialiai išėmė leidimą pagal Sveikatos ministerijos įsakymą. Vienas! Kur visi kiti dingo? Kur juos išvežė kremuoti? Aš šneku apie Lenkiją ir Latviją.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Aš manau, kad šią diskusiją bus galima pratęsti svarstymo stadijoje. Šiandien šis klausimas baigtas.
15.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-2359(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas, tai būtų jau svarstymas. Prašau pasiruošti komitetų pirmininkus arba deleguotus Seimo narius. Pirmasis kalbės ponas B. Bradauskas. Ruošiasi ponas A. Salamakinas. Prašau, pone Broniau.
Mes kalbėsime dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projekto. Svarstymo stadija. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Prašau, pirmininkas ponas B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė visų komitetų siūlymus „Dėl konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ ir nutarimui pritarė bendru sutarimu. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas – A. Salamakinas. Ruošiasi ponia Z. Žvikienė.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė nutarimo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia Z. Žvikienė. Ruošiasi ponas S. Dmitrijevas. Ponia Zita pristatys Audito komiteto išvadą.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą ir iš esmės jam pritarė bei pateikė kai kuriuos nežymius pasiūlymus, kuriems pagrindinis komitetas pritarė.
Už balsavo 3, prieš nebuvo, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame poniai Zitai. Ponas S. Dmitrijevas pristatys Ekonomikos komiteto. Ruošiasi ponas A. Lydeka.
S. DMITRIJEV (DPF). Ačiū, pirmininke. Ekonomikos komitetas svarstė ir pritarė iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui Nr. XIIP-2359. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas A. Lydeka pateiks Europos reikalų komiteto išvadą. Ruošiasi ponas V. Fiodorovas.
A. LYDEKA (LSF). Gerbiamieji kolegos, Europos reikalų komitetas kaip visada labai atsakingai išnagrinėjo šį įstatymo projektą ir priėmė tokį sprendimą: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Seimo nutarimo projektui, numeris ankščiau minėtas, taip pat siūlyti Biudžeto ir finansų komitetui rekomenduoti Vyriausybei: pirma, užtikrinti, kad laiku ir efektyviai būtų panaudotos 2007–2013 metų laikotarpio Europos Sąjungos finansinės paramos lėšos; antra, ypatingą dėmesį skirti pašalinti priežastims, ypač viešųjų pirkimų vykdymo srityje, trukdančioms tinkamai panaudoti Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšų asignavimus, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės išvadas ir rekomendacijas bei Europos Audito rūmų nurodytas Europos Sąjungos lėšų panaudojimo klaidų priežastis; trečia, įvertinti ir atsižvelgti į 2007–2013 metų Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų panaudojimo patirtį peržiūrint 2014–2020 metų Europos Sąjungos finansinės paramos panaudojimo, valdymo ir kontrolės sistemą. Šis komiteto sprendimas priimtas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir ponas V. Fiodorovas pristatys Informacinės visuomenės plėtros komiteto poziciją. Ruošiasi ponas S. Bucevičius.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Informacinės visuomenės plėtros komitetas nusprendė pritarti svarstomam nutarimo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti komiteto sprendimui dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projekto. Nuspręsta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas S. Bucevičius, Kaimo reikalų komitetas. Ruošiasi ponas A. Paulauskas ar kitas deleguotas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Kaimo reikalų komitetas taip pat svarstė šį įstatymo projektą, tai yra konsoliduotas ataskaitas, ir pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Pono A. Paulausko nėra, taigi pavaduotojas M. Mackevičius, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvada. Ruošiasi ponia K. Miškinienė. Jūs, taip? Gerai. Prašau. Ponas D. Petrošius.
D. PETROŠIUS (LSDPF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas spalio 22 d. svarstė minėtą projektą ir vienbalsiai pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū D. Petrošiui, pristačiusiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą. K. Miškinienė, ruošiasi ponia D. Mikutienė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas spalio 22 d. svarstė minėtą projektą ir jam pritarė. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad 2013 m., kaip ir ankstesniais metais, palyginus didelė valstybės biudžeto asignavimų dalis yra panaudota neteisėtai, tai yra pažeidžiant atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, taip pat į tai, kad Šeimos gerovės ir vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimo programos asignavimai buvo panaudoti tik 53 %. Sprendimas priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame poniai K. Miškinienei, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkei. Prašau D. Mikutienę pristatyti Sveikatos reikalų komiteto poziciją. Ruošiasi ponia A. Pitrėnienė arba kas nors kitas.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas A. Zeltinis pristatys Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto poziciją. Ruošiasi ponas J. Sabatauskas ar kas nors kitas, kas deleguotas. Prašau.
A. ZELTINIS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektą Nr. XIIP-2359 ir nutarė siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui Nr. XIIP-2359.
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komitetas – ponas S. Šedbaras. Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas svarstė šį projektą lapkričio 5 d. ir bendru sutarimu už nutarė pritarti nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Ponas B. Juodka arba kas nors kitas iš Užsienio reikalų komiteto. Ruošiasi ponas V. Bukauskas.
D. PETRULIS (LSDPF). Gerą dieną, kolegos, Seimo Užsienio reikalų komitetas svarstė minėtą Seimo nutarimo projektą spalio 22 d. ir vienbalsiai jam pritarė. Komiteto sprendimas yra siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū D. Petruliui. Ponas V. Bukauskas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pozicija. Ruošiasi L. Talmontas arba kas nors kitas deleguotas iš Žmogaus teisių komiteto.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžių pirmininke. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė minėtą nutarimą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Valentinai. Žmogaus teisių komiteto nėra jokio nario, taip, čia, salėje? Gal ponia Marija Aušrinė perskaitys išvadą Žmogaus teisių komiteto? Taip, gerai. Prašau.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas svarstė 2013 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį ir jį patvirtino bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Mantai. Aš manau, kad gerbiamoji ponia Marija nesupyks, kadangi vyras uzurpavo jums suteiktą… (Balsai salėje) Ačiū. Gerai. Manau, po šios mažos pertraukėlės galime eiti prie svarstymo kito etapo. Norinčių pasisakyti nėra. Dėl mūsų pasiūlymo prašau pagrindinio komiteto pirmininką poną B. Bradauską čia, arčiau mūsų, padėti, pristatyti ir analizuoti pasiūlymus.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes į visų komitetų siūlymus atsižvelgėme, išnagrinėjome ir tuos, kurie buvo priimtini, įvertinome, priėmėme ir siūlome pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Mes gal ponui… Gerai. Dėl 1 straipsnio mes turime pasiūlymą – Audito komiteto poziciją, kuriai jūsų komitetas nepritarė.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). (…) pozicijoms, kurios yra nereikšmingos, ir, atvirai pasakius, jos nekeičia esmės. Todėl komiteto tokia nuomonė. Mes pritarėme bendru sutarimu įstatymo projektui, ir aš siūlau pirmininkui, kad sutaupytume laiko, toms pozicijoms, kurioms nebuvo pritarta, nes jos yra neesminės ir nekeičia esmės…
PIRMININKAS. Ačiū. Procedūriškai mes turime kiekvieną pasiūlymą, jeigu pagrindinio ir papildomo komitetų nuomonės skiriasi, čia pateikti ir dėl jų balsuoti arba bendru sutarimu, tokia yra procedūra. Taigi mes turime dėl 1 straipsnio Audito komiteto pasiūlymą. Gal aš dėl laiko pristatysiu. Pasiūlymas yra toks: „Lietuvos Respublikos 2013 metų (įrašyti žodį „metinių“) valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį.“ Pagrindinis komitetas nepritarė ir mes dabar turime su jumis…
Gerbiamieji, komitetas nepritarė. Taigi mes dabar turime balsuoti. Pirma balsuojame už Audito komiteto pasiūlymą įrašyti ar neįrašyti. Tie, kurie balsuos už, vadinasi, pritars, kad būtų įrašyta „metinių“, kurie balsuos prieš ar susilaikys, balsuos už pagrindinio komiteto poziciją.
Dėl motyvų? Prašau. Gerai. Ponia Z. Žvikienė – motyvai už.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Šis Audito komiteto pasiūlymas yra susijęs su labai paprastu dalyku. Ataskaitos gali būti ketvirtinės, pusmetinės ir metinės. Tiesiog čia buvo aiškiai pasakyta, kad tokių ir tokių metų metinės ataskaitos rinkinys. Ne pusės metų, ne ketvirčio. Bet man atrodo, kad komitetas pritarė. Aš siūlau pritarti šitai nuostatai, nes ji eina per daugelį straipsnių.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvų prieš nėra.
Balsuojame. Atsirado. Atsiprašau, dar nebuvo. Ponia Kristina, malonu.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tiesiog skaitant labai keistai atrodo, kai metų metinė ataskaita. Mūsų komitetas svarstydamas „Sodros“ konsoliduotas… taip pat atkreipė į tai dėmesį, ir mums atrodo, kad šis žodis yra perteklinis.
PIRMININKAS. Jeigu metinė būtų vienintelė, tai taip, jeigu nebūtų pusmetinės, ketvirtinės. Tokia pastaba.
Balsuojame, gerbiamieji. Aš tik pakartosiu, kad kas balsuos už, balsuos už pasiūlymą, kurį pateikė Audito komitetas, kas balsuos prieš arba susilaikys, pritars pozicijai pagrindinio komiteto, kuris nepritarė tam pasiūlymui. Gerbiamieji, vyksta balsavimas. Dar kartą pakartosiu. Matau, gerbiamiesiems konservatoriams yra tam tikrų neaiškumų. Kas balsuos už, vadinasi, pritars pasiūlymui, kurį pateikė Audito komitetas. Ačiū.
Balsavo 67: už – 22, prieš – 19, susilaikė 26. Vadinasi, pasiūlymui nepritarta. Lieka pagrindinio komiteto pozicija.
Dabar 2 punktas. Taip pat Audito komiteto pasiūlymas, irgi analogiškas, irgi nepritarė. Gal bendru sutarimu galime nepritarti Audito komitetui? Ne. Ponia Zita vis dėlto reikalauja. Tada procedūriškai. Skaitau pasiūlymą – papildyti metinių valstybės konsoliduotųjų, žodžiu „metinių“. Komiteto argumentai – Seimo statuto daugelyje straipsnių, kurie reglamentuoja ataskaitų rinkinių pateikimą, svarstymą ir tvirtinimą, nustatyta, kad tvirtinamas valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinys ir valstybės išteklių fondų, kurių lėšų sąmatas tvirtina Seimas, būtent metinių ataskaitų rinkiniai. Ar aš teisingai, pone pirmininke, citavau argumentus?
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Audito komiteto pastabos tik vilkinti laiką čia, Seimo posėdžių salėje. Daugiau nieko.
PIRMININKAS. Ačiū, pone pirmininke. Dabar motyvai. Ponia Z. Žvikienė.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Aš neturiu kitų motyvų. Aš labai gerbiu gerbiamąjį B. Bradauską, bet aš dar kartą noriu priminti, kad ir 2013 m., ir 2014 m. rinkinių ataskaitos nebūtinai turi būti metinės, gali būti ketvirtinės arba pusmetinės, todėl reikėtų nutarime aiškiai ir įvardyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Tik priminsiu, kad čia, matyt, nėra asmeninė Seimo nario nuomonė, čia yra pateikiama viso komiteto nustatyta tvarka išnagrinėta ir priimta išvada.
Balsuojame, gerbiamieji. Analogiškai. Kas balsuos už, pritars Audito komiteto pasiūlymui, kas balsuos prieš ar susilaikys, reikš, kad nepritars šitam pasiūlymui, kaip ir pagrindinis komitetas. Ačiū.
Balsavo 62: 18 – už, prieš – 15, susilaikė 29. Taigi ir šitam Audito komiteto pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas būtų dėl 2 straipsnio 3 punkto, jį pateikė Europos reikalų komitetas. Aš turėčiau prašymą. Kadangi komiteto išvada iš esmės pritarti, gal Europos reikalų komiteto (…) su tuo sutinka?
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Taip, pritariame.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada mes gal bendru sutarimu pritariame pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto pozicijai? Ačiū. Pritarta.
3 straipsnis. Irgi Europos reikalų komiteto… Viskas. Pasiūlymus mes jau išnagrinėjome padedami gerbiamojo pagrindinio komiteto pirmininko. Labai ačiū jums.
Dabar dėl viso. Ar galime bendru sutarimu pritarti be balsavimo? Pritariame. Ačiū. Šio klausimo svarstymas baigtas.
Seimo Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Galime pritarti? Galime.
Dabar priėmimas. Pasiūlymų nėra. 1 straipsniui bendru sutarimu galime pritarti? Pritariame. 2 straipsniui? Galime. Pritariame. 3 straipsniui? Galime. Ačiū. Pastraipsniui yra priimtas.
Dėl viso sakyti motyvus norinčių nėra.
Balsuojame. Priminsiu, kad balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projekto. Priėmimo stadija. Ačiū.
Šio nutarimo priėmimas
Įvyko balsavimas, kuriame dalyvavo 64 Seimo nariai. Balsavo 63 Seimo nariai: 60 – už, prieš nėra, susilaikė 3. Lietuvos Respublikos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ yra priimtas. (Gongas)
16.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Privatizavimo fondo 2013 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-2361(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Svarstymas. Prašau poną B. Bradauską pateikti pagrindinio komiteto išvadą. Ruošiasi ponia J. Vaickienė. Seimo nutarimo „Dėl Privatizavimo fondo 2013 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-2361(2), dabartiniu metu yra jo svarstymo stadija. Biudžeto ir finansų komiteto išvada.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos! Mes įvertinome Audito komiteto siūlymus ir tai, kad jie nepritarė šio nutarimo projektui, ir numatėme daugelį priemonių. Pavedėme Finansų ministerijai ištaisyti klaidas, Finansų ministerija sutiko tai padaryti. Biudžeto ir finansų komitete 8 balsavus už, 2 susilaikius buvo pritarta šiam nutarimo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju ponui pirmininkui. Papildomo Audito komiteto poziciją, matyt, pristatys ponia Z. Žvikienė. Atsiprašau, jūs. Prašau, Donatai Jankauskai.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Komiteto pirmininkė turėjo išvykti, todėl įpareigojo mane, kaip pavaduotoją, pristatyti komiteto išvadą. O išvada, kaip jau iš dalies ir minėjo gerbiamasis B. Bradauskas, tik papildysiu, yra priimta bendru sutarimu. Komiteto sprendimas toks: atsižvelgiant į tai, kad Valstybės kontrolė pateikė neigiamą nuomonę dėl Privatizavimo fondo 2013 m. finansinių ataskaitų rinkinio, siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti iniciatorių pateiktą Seimo nutarimo „Dėl Privatizavimo fondo 2013 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą Nr. XIIP-2361 pagal Audito komiteto pasiūlymus. Kaip jau buvo minėta, kadangi pasiūlymams pagrindinis komitetas nepritarė, tai prašysiu dėl jų balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar nagrinėsime pasiūlymus pastraipsniui. Audito komitetas yra kalbėję ir dėl vieno, ir dėl kito. Pone Broniau Bradauskai, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininke, prašau. Dabar Audito komitetas pristatys pasiūlymus dėl pavadinimo. Kas pristatys? Siūlymą pristatys D. Jankauskas. Prašau.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Pasiūlyta iš pavadinimo išbraukti žodį „patvirtinimo“, nes jo turinyje yra siūloma tvirtinti ne ataskaitų rinkinį…
PIRMININKAS. Ačiū, supratome. Pone pirmininke, jūsų komiteto pozicija. (Balsai salėje) Nepritarti. Jūsų komitetas nepritarė, nes Privatizavimo fondas yra valstybės išteklių fondas, kurio ataskaitų tvirtinimo procedūra yra nustatyta Seimo statute. Ar bendru sutarimu galime nepritarti Audito komiteto pasiūlymui? Ne. Motyvai. Motyvai už? Nėra norinčių. Motyvai prieš? Nėra norinčių.
Balsuojame. Tie, kurie balsuos už, balsuos už Audito komiteto pasiūlymą, kurie balsuos prieš ar susilaikys, pritars pagrindinio komiteto pozicijai nepritarti. Vyksta balsavimas dėl Audito komiteto pasiūlymo dėl pavadinimo.
Rezultatai: už – 28, prieš – 12, susilaikė 18. Nepritarta pasiūlymui. Aritmetika neklysta dabar? Nepritarta. Vadinasi, pasiūlymui nepritarta, lieka komiteto pozicija. Pavadinimas nekeičiamas.
Kitas pasiūlymas dėl 1 straipsnio. Pone Donatai, pristatysite?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Prašau.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Kaip ir minėjau, 1 straipsnyje, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės išvadą, yra siūloma tvirtinti ne metinių ataskaitų rinkinį, o biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį, toliau išdėstyta pasiūlymo redakcija netvirtinti finansinių ataskaitų rinkinio. Tačiau kadangi jau apsispręsta balsuojant dėl pavadinimo, tai suprantu, kad sprendimas dėl ataskaitų rinkinio tvirtinimo jau yra priimtas, todėl neprašau balsuoti, nes…
PIRMININKAS. Ačiū, supratome. Pone pirmininke, komiteto pozicija.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Aš jau pristatydamas klausimą sakiau, kad Biudžeto ir finansų komitetas atsižvelgė į Valstybės kontrolės pateiktus pasiūlymus ir Audito komiteto išvadas ir papildė įstatymo projektą 2 straipsniu, kuriame nurodė, ką reikėtų pataisyti ir sutvarkyti. Todėl aš manau, kad problema yra išspręsta, manyčiau, kad ataskaitai reikia pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Autorius pasakė, kad pasiūlymas netenka esmės, nes pirmajam pasiūlymui dėl pavadinimo nepritarta, taigi iš principo pasiūlymas atsiimtas. Komiteto pozicija yra nepritarti. Problema išspręsta. Pasiūlymo lyg ir nėra, balsuoti lyg ir nereikia dėl šito. Ačiū. Ačiū gerbiamajam pagrindinio komiteto pirmininkui ponui Broniui.
Dabar dėl viso projekto. Gal galime sutarti bendru sutarimu, nes nėra norinčių dėl motyvų nei už, nei prieš? Galime. Pritariame po svarstymo bendru sutarimu.
Pasirodo, yra ypatinga skuba. Pritarti galime? (Balsai salėje)
Priėmimo stadija. Išsakyti motyvus už, prieš nėra norinčių, bet prieš tai mes, be abejo, pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl viso išsakyti motyvų nėra norinčių. Priėmimo stadija. Balsuojame. Priminsiu, kad balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Privatizavimo fondo 2013 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projekto Nr. XIIP-2361(2).
Šio nutarimo priėmimas
Balsavimas baigtas. Ačiū. Už – 48, prieš – 1, susilaikė 8. Paminėtas Seimo nutarimas (projekto Nr. XIIP-2361(2) priimtas. (Gongas)
16.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2013 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-2362(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas. Irgi svarstymas. Prašau gerbiamąjį Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką pristatyti poziciją dėl Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2013 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projekto. Ponas B. Bradauskas. Prašau.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėto nutarimo projektą ir jam pritarė. Prašau ir jūsų pritarimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Audito komiteto išvada. Ponas V. Saulis.
V. SAULIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Audito komitetas kaip papildomas lapkričio 7 d. apsvarstė minėtą Seimo nutarimo projektą. Mes išnagrinėjome Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus, taip pat nuodugniai išnagrinėjome Valstybės kontrolės pasiūlymus ir pritarėme iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2013 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui. Pritarėme bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi pasiūlymų nėra, norinčių dalyvauti diskusijoje nėra, norinčių išsakyti motyvus nėra, tai gal galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritariame po svarstymo.
Pirmininkė dėl šio klausimo irgi siūlo ypatingą skubą. Taigi priėmimas. Norinčių išsakyti motyvus nėra.
Pastraipsniui. Vienas straipsnis. Galime priimti? Prieš nėra.
Taigi balsuojame dėl viso projekto, kuris turi vieną straipsnį. Priminsiu, jog balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2013 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projekto. Ypatinga skuba. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Ačiū už balsavimą. Už – 45, prieš – 1, susilaikė 9. Paskelbtas Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
16.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2013 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-2364(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-5 klausimas. Irgi svarstymas. Paprašysiu Ekonomikos komiteto atstovą. Nėra. Kas iš Ekonomikos komiteto pristatys išvadą? Prašau. Dabar aš paskelbsiu. Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2013 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas. Ponas R. Žilinskas, Ekonomikos komiteto išvada. Ruošiasi ponas D. Jankauskas.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, komiteto sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2013 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui ir komiteto išvadoms, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės 2014 m. spalio 10 d. išvadą ir ataskaitą. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas D. Jankauskas. Prašom. Audito komitetas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas apsvarstė projektą. Sprendimas yra iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2013 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir Audito komiteto pasiūlymus, kurie yra grynai redakcinio pobūdžio, ir dėl jų balsuoti neprašysiu. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi yra pasiūlymų, kviečiu poną Roką dar prie tribūnos, kad atstovautų pagrindinio komiteto pozicijai. O dabar mes nagrinėkime pasiūlymus. Pirmasis Audito komiteto pasiūlymas dėl pavadinimo. Ponas Donatas. Prašom trumpai pristatyti.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Pasiūlymas buvo įrašyti žodį „metinių“, analogiškai kaip ir kituose nutarimuose, bet jeigu pagrindinis komitetas tam nepritarė, tai neprašau balsuoti.
PIRMININKAS. Atsiimate. Viskas aišku, dėl šito neturėtume balsuoti. Dėl 1 straipsnio? Irgi atsiimate. Tada viskas. Ačiū ponui R. Žilinskui už aktyvų pristatymą ir pasirengimą tam.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju.
PIRMININKAS. Dabar dėl viso projekto po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Galime. Pritariame. Ponia Pirmininkė taip pat siūlo ypatingą skubą, kuriai, matau, niekas neprieštarauja.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Bendru sutarimu. Ačiū. 2 straipsnio nėra. Dėl viso nėra norinčių sakyti motyvus. Vyksta balsavimas. Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2013 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projekto Nr. XIIP-2364. Ypatinga skuba. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Dėkojame už balsavimą 56 Seimo nariams. Už – 52, prieš nėra, susilaikė 4. Skelbtas Seimo nutarimo projektas priimtas. (Gongas)
16.23 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo 2013 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-1702(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Pranešėjas – pagrindinio komiteto atstovas ponas V. Saulis. Pavadinimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo 2013 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas. Prašom. Audito komiteto išvada.
V. SAULIS (LSDPF). Dar kartą labas. Noriu pristatyti pagrindinio, šiuo atveju kaip pagrindinio, Audito komiteto išvadą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo 2013 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą. Taip pat išnagrinėjome Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, į kurias atsižvelgėme. Taip pat nuodugniai išnagrinėjome Valstybės kontrolės pateiktą medžiagą ir jų pasiūlymus. Kadangi Valstybės kontrolė pareiškė besąlyginę nuomonę dėl finansinių ataskaitų rinkinio, taip pat besąlyginę nuomonę dėl fondo lėšų sąmatos įvykdymo ataskaitos ir jos aiškinamojo rašto ir taip pat besąlyginę nuomonę dėl fondo lėšų ir turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumo ir jų naudojimo pagal įstatymo nustatytus tikslus, todėl komitetas priėmė sprendimą pritarti Lietuvos Respublikos Seimo mano jau minėtam nutarimo projektui. Tam pritarta bendru komiteto sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame ponui V. Sauliui. Pristatė Audito komiteto poziciją. Kadangi pasiūlymų nėra, norinčių kalbėti ir sakyti motyvus nėra, bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo? Pritariame.
Seimo Pirmininkės prašymas – taikyti ypatingą skubą. Nėra prieštaraujančių.
Priėmimas. Pasiūlymų nėra. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. Dėl viso norinčių sakyti motyvus nėra. Balsuojame. Priminsiu, balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo 2013 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Ačiū. Balsavimas įvyko. Balsavo 56. Už – 46, prieš – 1, susilaikė 9. Seimo nutarimas „Dėl Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo 2013 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ priimtas. (Gongas)
16.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 2013 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-2340(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Taip pat svarstymo stadija. Ponia K. Miškinienė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė, pristatys išvadą dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 2013 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projekto. Prašom, ponia Kristina.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Lapkričio 12 d. Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė minėtą Seimo nutarimo projektą ir tiesiog siūlo atsižvelgti į Valstybės kontrolės valstybės audito ataskaitoje pateiktas išvadas ir rekomendacijas ir pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui, kuris šiuo metu svarstomas.
Taip pat komitetas siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei atsižvelgti į Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitoje pateiktą rekomendaciją, kad didesnė dalis užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo ir darbo rinkos paslaugų teikimo išlaidų turėtų būti finansuojama iš valstybės biudžeto ar kitų finansavimo šaltinių, o ne iš Užimtumo fondo pervedamomis valstybinio socialinio draudimo lėšomis. Taigi svarstytina galimybė 2015 m. 80 mln. Lt sumažinti nedarbo socialinio draudimo lėšų sumą aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms teikti, tokią sumą papildomai skiriant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomai Užimtumo didinimo programai, aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms finansuoti. Komitetas balsavo bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Pagrindinis komitetas pristatė savo poziciją. Ponia Z. Žvikienė, Audito komiteto, kaip papildomo komiteto, išvada. Išvadą mums pateiks ponia Z. Žvikienė.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 2013 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą ir bendru sutarimu iš esmės pritarė pateiktam projektui. Sprendimas skambėtų šitaip: atsižvelgiant į Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitoje dėl 2013 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo finansinio teisėtumo audito rezultato pateiktas išvadas ir rekomendacijas bei Audito komiteto pasiūlymus, pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 2013 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui. Pasiūlymai yra tie patys, dėl žodžio „metinių“ įtraukimo, tačiau, kaip žinau, pagrindinis komitetas jiems nepritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame Audito komiteto atstovei poniai Z. Žvikienei. Analizuojame pasiūlymus. Audito komiteto pasiūlymai. Kas pristatys? Ponia Zita? Prašom. Dėl pavadinimo pirmasis.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū. Ir dėl pavadinimo, ir dėl kito straipsnio, dėl 1 straipsnio, yra lygiai tas pats pasiūlymas įtraukti žodį „metinių“. Tiesiog kviečiu, net nežinau, gal mes galime balsuoti dėl abiejų nuostatų, nes čia yra pasiūlymas tik dėl vieno žodžio.
PIRMININKAS. Jūs pasiliekate prie savo pasiūlymų, taip?
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Taip. Bendru sutarimu buvo pritarta.
PIRMININKAS. Gerai. Tada pagrindinis komitetas, ponia Kristina, jūsų pozicija.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Bet jau balsavome.
PIRMININKAS. Ne, ne, čia kiekvienas projektas eina atskirai. Autorė neatsiėmė savo pasiūlymo, vadinasi, procedūra. Ponia Kristina, komiteto pozicija.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, išties komitete vyko diskusija tuo klausimu. Mes atsiklausėme Valstybės kontrolės. Valstybės kontrolė pasakė išties, kad šis žodis perteklinis ir dėl to tiesiog pasiūlė įrašyti žodį „metų“. „Metinių“ yra perteklinis, palikti „metų“. Dėl to komitetas ir nepritarė.
PIRMININKAS. Nepritarė. Ačiū. Komiteto pozicija yra aiški. Dėkojame ir dėl vieno, ir dėl kito pasiūlymo. Ačiū.
Dabar bendru sutarimu gal sutarsime nepritarti pasiūlymui? Negalime. Dėl pasiūlymų motyvų norinčių išsakyti nėra, balsuojame. Balsuojame dėl pirmo, dėl pavadinime esančio. (Balsai salėje) Ir dėl antro, sutinku, galim dėl dviejų iš karto. Balsuojame. Kas balsuoja už, pritaria Audito komiteto pasiūlymui, kas susilaiko ar prieš – pagrindinio komiteto, kuris nepritaria pasiūlymui. Ačiū.
Balsavo 49: už – 21, prieš – 10, susilaikė 18. Taigi nepritarta. Manau, šiandien dėl to, kad buvo pristatyta kolegė lygiųjų galimybių… Kadangi dvi damos turi skirtingas pozicijas, manau, kad čia nepažeistas lygių galimybių principas. Ačiū.
Dėl viso. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Nėra prieštaraujančių. Pritarta. Ponia Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Pritariame.
Priėmimas. Motyvų nėra. Balsuojame. Priminsiu, kad mes balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 2013 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projekto. Priėmimas ypatinga skuba.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 44, prieš nėra, susilaikė 4 iš 48 balsavusiųjų. Taigi Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
16.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2013 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-2363(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – analogiško pobūdžio. Pranešėja – Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė ponia Dangutė. Ji pristatys išvadą dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2013 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projekto. Prašom, ponia Dangute.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė minėtą Seimo nutarimą Nr. XIIP-2363 ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai pirmininkei. Papildomo Audito komiteto pozicija. Gerbiamasis Seimo narys N. Puteikis. Prašom.
N. PUTEIKIS (MSNG). Atsižvelgęs į Valstybės kontrolės 2014 m. rugsėjo 15 d. valstybinio audito išvadoje Nr. 9-45 pateiktą besąlyginę nuomonę, Audito komitetas bendru sutarimu pritarė šiam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, pritarėte. Pasiūlymų nėra, norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Dėl viso projekto po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Taikoma ypatinga skuba. Neprieštaraujate?
Priėmimas. Norinčių dalyvauti priėmime nėra. Vieno straipsnio nutarimas. Dėl viso projekto balsuojame. Priminsiu, balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2013 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projekto Nr. XIIP-2363(2). Seimo nutarimas. Ypatinga skuba. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Ačiū už balsavimą. Balsavo 48: 44 – už, prieš nėra, susilaikė 4. Taigi Seimo nutarimui (projekto Nr. XIIP-2363) pritarta. (Gongas)
16.36 val.
Produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1203 2 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2229, Maisto įstatymo Nr. VIII-1608 1, 2, 4, 5, 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2230 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas bus jau pateikimas. Devyni Seimo nariai ir ponia D. Mikutienė. Taigi prašom pateikti Produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1203 2 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2229. Prašom, ponia D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Jei leisite, aš turbūt iškart abu, nes jie yra susiję.
PIRMININKAS. Prašom, galite ir lydimąjį.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, jums visiems šiandien buvo išsiųsta pagal statistikos duomenis ir Maisto ir veterinarinės tarnybos duomenis parengta medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, valstybinės kontrolės lentelė.
Šie du įstatymų projektai buvo parengti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2014 metų rugsėjo 24 d. išvadą „Dėl audito dėl maisto saugos užtikrinimo“. Išvada skamba taip: „Lietuvoje nėra bendros medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, kontrolės sistemos ir vienos institucijos, kuri vykdytų minėtą kontrolę. Šiuo metu teisiniai santykiai yra susiję su nesaugaus maisto ir su maistu besiliečiančių gaminių pateikimu rinkai, reglamentuojami kelių sričių teisės aktais, tai ir maisto, gaminių, besiliečiančių su maistu, saugos ir produktų saugos.“
Šių projektų tikslas yra siekiant teisinio aiškumo, taikant produktų saugą ir maisto bei medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, saugą reglamentuojančius teisės aktus, atriboti Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos maisto įstatymo taikymo sritis.
Taip pat projektais nustatoma priskirti atsakomybę už Maisto įstatymo pažeidimų taikymo funkciją Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Atribojus produktų saugą ir maisto saugą reglamentuojančius teisės aktus, būtų suteikta teisinio aiškumo reglamentuojant minėtus teisinius santykius ir išvengta dvejopo tų pačių santykių teisinio reguliavimo, ypač kreipiant dėmesį į kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar maistas ir su maistu besiliečiantys gaminiai yra saugūs, ar ne, ir rinkos ribojimo priemonių tinkamą taikymą.
Jeigu būtų pritarta siūlomą atsakomybės už Maisto įstatymo pažeidimus taikymo funkciją priskirti valstybinei maisto kontrolės institucijai Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, pagal kompetenciją įgaliotai surašyti Maisto įstatymo pažeidimo protokolus, būtų taupomi žmogiškieji ištekliai ir laiko sąnaudos, reikalingi surinkti visą medžiagą ir pateikti kitai institucijai. Be to, nutarimą byloje priimtų situaciją išnagrinėjusi ir su ja jau susipažinusi institucija, kurios specialistai pagal kompetenciją galėtų kompetentingai įvertinti, ar nebuvo pažeisti Maisto įstatyme nustatyti reikalavimai.
Dar kartą norėčiau pažymėti, kad medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, kontrolė yra labai svarbi siekiant užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį. Kitų Europos Sąjungos šalių patirtis rodo, kad sudėtingas ne tik pats kontrolės procesas, bet ir medžiagų, ir gaminių, besiliečiančių su maistu, gamyba. Trūksta kompetentingų specialistų, laboratorijų, akredituotų tyrimo metodų, bendro požiūrio dėl teisės aktų interpretavimo. Kitų šalių patirtis rodo, pavyzdžiui, Čekija turi specialų gamintojų ir importuotojų registrą, daugiau dėmesio skiria importo kontrolei, Austrija 2010 m. sudarė specialią inspektorių grupę, kurios specializacija yra tik medžiagų gaminių, skirtų liestis su maistu, kontrolė, Danijoje tikrinami visi medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, sektoriai.
Ką pasirinks Lietuva? Šiandieną mes pateikėme kartu su kolegomis A. Matulu ir V. M. Čigriejiene šio įstatymo projektą. Siūlome jam pritarti, kad galėtume užtikrinti bendrą kontrolės principą, kuris yra taikomas ir maisto produktams nuo lauko iki stalo.
PIRMININKAS. Ačiū pateikėjai poniai Dangutei. Klausimai. Vienas klausimas – ponas V. A. Matulevičius. Prašau.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamoji pranešėja, gal galite paaiškinti, kodėl siūlote netaikyti kontrolės pašarams ir kokias tai gali turėti pasekmes, ką, savo augintinius nuodysime galbūt ir toliau, maistu, pašaru ir gyvuliai maitinasi? Ačiū.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, nežinau, kodėl taip parašė Europos teisės departamentas, tačiau pirmajame aiškinamojo rašto punkte ir kalbama apie tai, kad Europos Komisija, siekdama tobulinti vartojamų gaminių saugos reglamentavimo sistemą Europos Sąjungoje, pateikė siūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento bei vartojamų gaminių saugos. Šiuo siūlomu reglamentu būtų panaikinama 2001 direktyva, o naujajame reglamente būtų įtvirtinta nuostata, pagal kurią šis reglamentas turėtų būti netaikomas maistui, argumentuojant tuo, kad maistą reglamentuojančiais Europos Sąjungos teisės aktais jau yra nustatyta specialioji tvarka. Tačiau Sveikatos reikalų komitete svarstant šį įstatymą, jeigu jūs pritarsite, žinoma, mes kviesime specialistus, Europos teisės departamento specialistus ir žiūrėsime, kad tikrai nieko nebūtų praleista ir viskas būtų padaryta teisingai.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus, ypač į vieną. Norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Gal po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Galima. Po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Sveikatos reikalų komitetas, papildomu komitetu – Kaimo reikalų komitetas, svarstymas numatomas gruodžio 16 d. Prieštaraujančių nėra ir dėl vieno, ir dėl kito klausimo.
Aš neįvardinau lydimojo Maisto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projekto, dėl kurio buvo pasiūlymas. Taigi 2-9, 2-9a klausimai baigti.
Kitas darbotvarkės klausimas. Mums dabar lieka 2-14 klausimas, tačiau reikiamų 29 Seimo narių parašų nėra, todėl nenagrinėsime.
Liko 2-15 ir du rezerviniai klausimai. Rezervinių klausimų autorius prašo pirmiau. Turiu paklausti Seimo. Negalima. Viskas aišku. Einame pagal darbotvarkę. Demokratija įvykdyta.
16.42 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1712 (pateikimas)
2-15 klausimas. Pranešėja – ponia V. V. Margevičienė. Prašau pristatyti klausimą. Pateikimo stadija. Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1712. Ponia V. V. Margevičienė. Prašom.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Labą vakarą, gerbiamieji kolegos. Ačiū, gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke.
Iš tikrųjų Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 31 straipsnio pakeitimo įstatymas yra labai paprastas, labai lengvai įgyvendinamas. Man jį pasiūlė, aš ne pati sugalvojau, kai kurie seniūnai. Visa esmė yra ta, kad mes tiesiog keičiame 31 straipsnio 4 dalį, išbraukiame sakinį „į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu“. Kadangi Valstybės tarnybos įstatyme tokia norma jau yra numatyta, tai tiesiog mes pagražiname Vietos savivaldos įstatymą ir išbraukiame dubliuojantį sakinį. Tai ir viskas, ką noriu jums pasakyti. Laukiu jūsų klausimų, o šiaip siūlau pritarti. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, manau, svarstys, kviesime seniūnus, tarsimės ir tada priimsime įstatymą, jeigu iš tikrųjų mums pasakys, kad to reikia. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia ponas D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų Vietos savivaldos įstatymo nuostata, kad į seniūnų pareigas galima skirti tik konkurso būdu ir netgi nuoroda, kad komisijoje turi dalyvauti ne mažiau kaip trys ir ne daugiau kaip keturi seniūnaičiai, buvo siekiama priartinti gyventojų, vietos bendruomenių galimybę daryti įtaką seniūno skyrimui į pareigas. Tuo seniūno iškėlimu iš visų valstybės tarnautojų rato, aš suprantu, kad buvo siekiama priartinti valdžią prie žmonių ir padidinti gyventojų, tai yra seniūnaičių, galimybes kaip gyventojų išrinktų atstovų daryti įtaką dėl to, kas bus skiriamas į seniūno pareigas. Jeigu jūsų siūloma nuostata bus priimta, ar nebus taip, kad į seniūno pareigas, deja, kaip ir iki šiol, nors įstatymas to neleido, kai kuriose savivaldybėse taip buvo daroma, bus galima pervesti, perkelti iš kitų pareigų ir ramiai pasakyti, kad yra pavedama laikinai eiti pareigas, ir tas laikinumas tęsis keletą metų. Viena vertus, gyventojai turi seniūną, kita vertus, kaip ir neturi.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, mes visi privalome laikytis įstatymų. Seniūnas yra valstybės karjeros tarnautojas ir jis pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir turi eiti šias pareigas.
PIRMININKAS. Ponas E. Jonyla, jūsų klausimas.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamoji kolege, jūs minite tik seniūnaičius ir kalbate apie keturis žmones. Įdomu, kas tą komisiją turėtų sudaryti? Aš čia nematau bendruomenių pirmininkų, ir manau, kad gali būti vienas iš tų variantų, kad susitari su seniūnaičiais ir daugiau kitų nuomonės nereikia, jeigu jų yra 4. Ar tai vadinsis demokratija ir kokią įtaką tada turės administracijos direktorius ir administracija? Dėkoju.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, cituoju, kas lieka parašyta: „Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių. Ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai.“
E. JONYLA (LSDPF). Bendruomenių atstovai.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Bendruomenių atstovai, taip. Mes viso to nekeičiame, taip ir lieka. (Balsai salėje) Konkursas pagal Valstybės tarnybos įstatymą taip, kaip numatyta. Kolegos, jūsų valia pritarti ar nepritarti. Teisės departamento išvada yra, mes jai pritariame.
PIRMININKAS. Ačiū autorei, kuri pristatė projektą, pasirašytą 30 Seimo narių. Dabar mes turime motyvus prieš. Kaip suprantu, reikia suteikti žodį. Ponas J. Razma – motyvas prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Mūsų frakcija priėmė sprendimą nepritarti tam projektui, nes jis eliminuoja bendruomenių dalyvavimą skiriant seniūnus. Tada iš tikrųjų būtų galima perkėlimo būdu kokį nors savivaldybės administracijos valdininką nuleisti į seniūno pareigas. Manau, kad seniūnaičių dalyvavimas dabar bent šiek tiek priartina prie to, ką mes siūlome stiprinti, kad seniūnas bendruomenėse būtų renkamas tiesiogiai. Šis siūlymas būtų žingsnis atgal, pasakant, kad seniūnas yra eilinis tarnautojas, į tas pareigas galima bet ką atkelti. Siūlome nepritarti projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvų už nėra. Balsuojame, gerbiamieji. Priminsiu, kad balsuojame dėl Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, kurio autorė yra ponia V. V. Margevičienė ir dar 30 Seimo narių. Ačiū.
Balsavo 44: už – 13, prieš – 6, susilaikė 25. Taigi, ponia Vince Vaidevute, jūsų teikiamas projektas nesurinko reikiamų balsų. Nepritarta.
Kokie pasiūlymai iš dviejų variantų? Grąžiname autoriams tobulinti? Bendru sutarimu. Ačiū. Grąžinta autoriams tobulinti… (Balsai salėje) Bendru sutarimu? Gerai. Vyrai šiandien reikalauja pavakary pabalsuoti. Seimo narių teisė. Taigi skelbiu balsavimą. Kas už – grąžinti autoriams tobulinti, prieš – visiškai atmesti. Už – grąžinti autoriams tobulinti, prieš – atmesti.
Ačiū. Nepaisant aršios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos diskusijos, jie dar ir balsavo, išreiškė savo nuomonę. Grąžinta autoriams tobulinti balsų dauguma. Ačiū.
16.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. XII-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2393 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas, jau būtų rezerviniai klausimai. Prašau vieną iš autorių poną J. Razmą pristatyti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. XII-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektą Nr. XIIP-2393. Pateikimas. Pateiks ponas J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiuo projektu realizuojama dviejų opozicinių frakcijų: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos ir Liberalų sąjūdžio frakcijos, taip pat Mišrios Seimo narių grupės išreikšta politinė valia, priėmus sprendimus, atšaukti savo atstovus iš Seimo Etikos ir procedūrų komisijos. Aš nekartosiu, plačiai nedėstysiu motyvų, jie buvo viešai paskelbti priimant tą sprendimą.
Esminis dalykas – opozicinės frakcijos mato, kad pagal dabartinius principus sudaryta Etikos ir procedūrų komisija neturi autoriteto, neatlieka misijos. Ten priimami tiesiog daugumos politiniai sprendimai, todėl nemato prasmės taip sudarytoje Etikos ir procedūrų komisijoje toliau dalyvauti. Ypač yra problema komisijos pirmininkui, kuris yra opozicijos atstovas, bet turi prisiimti atsakomybę už komisijos sprendimus, kuriems jis nepritarė.
Mes siūlome, kad reikia sustoti ir nuoširdžiai pasitarti, kokius principus numatyti formuojant šią komisiją. Yra geras, manau, A. V. Patacko pasiūlymas, kad opozicijos atstovus deleguotų valdantieji, o valdančiųjų atstovus parinktų opozicija. Tai galbūt tuomet būtų santūrūs, subalansuoti žmonės, kurie siektų bendro sutarimo. Gal tuomet būtų mažiau aštrumų. Tai vienas iš variantų.
Yra variantas kaip ir dėl kitų etikos komisijų numatyti autoritetą turinčių visuomenės atstovų dalyvavimą toje komisijoje, kokį trečdalį pakviečiant kaip narius. Ar dar kokie nors variantai, ar komisijos sprendimų priėmimas dviem trečdaliais. Bet tai jau būtų tolesni dalykai. Šiuo momentu mes tiesiog teikiame mūsų deleguotų atstovų atšaukimą.
PIRMININKAS. Ačiū už pateikimą. Dabar klausimai. Jūsų nori paklausti ponas E. Šablinskas. Prašau, pone Eduardai.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis kolega, o gal reikėtų palaukti, kartu su tikrai neblogu A. V. Patacko pasiūlymu viskas kompleksiškai vyktų?
J. RAZMA (TS-LKDF). Jeigu mes norėsime realizuoti A. V. Patacko pasiūlymą, tai komisiją teks formuoti visiškai iš naujo. Taigi šis atstovų atšaukimas tam tikrai netrukdo. Tiesiog yra pareiškimai, yra frakcijų sprendimai, ir tokiais atvejais paprastai Seimo nutarimai dėl komisijų, komitetų yra keičiami. Taip daroma ir šį kartą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis kolega, aš, atvirai sakant, vakar perskaičiau tą projektą ir nepatikėjau savo akimis. Aš suprantu jūsų motyvus (…) desperatiškas žingsnis, kad Etikos ir procedūrų komisija panaudojama nešvariems tikslams. Ar gali būti taip, kad ji būtų sudaryta be opozicijos atstovų? Tai nesuprantama.
J. RAZMA (TS-LKDF). Mes tikrai ne iš karto žengėme tokį žingsnį. Maždaug prieš metus mūsų atstovai buvo pasakę, kad sustabdo veiklą, kelias savaites buvo tokia situacija, paskui patikėjo Seimo Pirmininkės pažadais, kad kas nors bus inicijuojama. Tačiau praėjo beveik metai, nieko nedaroma, todėl mes siūlome jau stipresnį veiksmą, nes, nieko nedarant, taip ir bus bandoma pragyventi, matyt, visą kadenciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū ponui Jurgiui už pateikimą ir atsakymus į klausimus.
Norinčių sakyti motyvus nėra. Gal bendru sutarimu? Gerai. Vyksta balsavimas. Priminsiu, kad vyksta balsavimas dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. XII-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projekto. Pateikimo stadija.
Ačiū už balsavimą. Užsiregistravo 50 Seimo narių, balsavo 49 Seimo nariai. Už – 29. Taigi balsų dauguma yra pritarta. Po pateikimo yra pritarta.
Dėl komitetų. Kadangi pagrindinio komiteto negali būti skiriama, tai pasiūlymus siūlome Seimo nariams arba frakcijoms teikti tiesiogiai Seimo Pirmininkei. Dabar mes galime apsispręsti dėl svarstymo datos. Gal autoriai pasiūlys? Pavasario sesijoje. (Balsai salėje) Viskas, viena pozicija – pavasario sesijoje. Kokia bus kita?
Prašau. Ponas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, nereikia čia daryti humoro iš to projekto. Yra žmonių pareiškimai, yra frakcijų sprendimai, todėl, aš manau, poros savaičių pamąstyti užtektų. Numatykime gruodžio 2 ar 4 d., kada bus posėdžiai.
PIRMININKAS. Gerai. Gal tiktų gruodžio 11 d.?
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerai.
PIRMININKAS. Dabar mes turime du pasiūlymus. Vienas pasiūlymas – pavasario sesijoje, kitas pasiūlymas – gruodžio 11 d. Dabar už pirmąjį pasiūlymą balsuosime už. Kas susilaikys ar balsuos prieš, bus kitas pasiūlymas. Nealternatyviai. (Balsai salėje) Gerai. Alternatyvus. Kas balsuoja už, balsuoja už pasiūlymą svarstyti pavasario sesijoje, kas balsuoja prieš – svarstyti gruodžio 11 d. Skelbiu balsavimą. Už – pavasario sesija, prieš – gruodžio 11 d. Už – svarstymas pavasario sesijoje, prieš – svarstymas gruodžio 11 d.
Balsavimo rezultatai: balsavo 51: už – 23, prieš – 28. Svarstymas numatytas gruodžio 11 d. Pasiūlymai pagal Statuto numatytą tvarką. Ačiū, rezervinis 2 klausimas yra baigtas.
16.59 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. XII-38 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2394 (pateikimas)
R-3 klausimas. Pateikėjas irgi yra ponas J. Razma. Prašau. Jis pristatys Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. XII-38 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą Nr. XIIP-2394. Ponas J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš, aišku, tikėjausi, kad mes abu projektus vienu kartu apsvarstėme, nes jie susiję. Kadangi vienas iš atšaukiamų Seimo narių yra Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas, logiška, kad jį atšaukus iš narių jis nebegali būti komisijos pirmininku. Tai dėl to… Na, dar šiandien neatšauktas, bet mes kalbame apie nutarimą, kuris pateikimo stadijoje aprobuotas, tai aš kviesčiau tiesiog šį nutarimą iš esmės laikyti lydimuoju ir jam pritarti, nes jis yra automatiškai kitas, jeigu priimsime pirmąjį.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik atsakysiu, kad pirmasis klausimas buvo pristatytas ir tik po pateikimo jam pritarta. Kadangi neatšaukti komisijos nariai, tai jie, man atrodo, turėtų vykdyti savo pareigas, jeigu mes norime dėl kito, tai dabar atskirai dėl jo ir turime apsispręsti.
Klausimų jums nėra, matyt, todėl ir išėjote baigęs pateikimą. Norinčių išsakyti motyvus nėra. Gal bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime, bendru sutarimu po pateikimo yra pritarta.
Dabar turime apsispręsti. Komiteto nėra. Gruodžio 11 d.? (Balsai salėje) Kartu? Du variantai. Ar antrasis variantas yra dėl gruodžio 11 d.? Negirdžiu. (Balsai salėje) Kaip? Pavasario? Yra vienas pasiūlymas – svarstyti pavasario sesijoje. Pone Jurgi, jūs turite pasiūlymų dėl sesijos? Aš rimtai klausiu, o jūs kalbate ir juokaujate.
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip, kaip jūs klausiate, tikrai neatrodo, kad rimtai klaustumėte. Man atrodo, akivaizdu, kad tie projektai eina vienas po kito, jeigu ten nusprendėme gruodžio 11 d., tai tą dieną po jo rašykime ir šito svarstymo stadiją, kad jeigu jie toliau sėkmingai judės, finišą pasiektų kartu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, matyt, visi čia esantys Seimo nariai išgirdo konkretų pasiūlymą, kad būtų svarstoma gruodžio 11 d. Iki šiol šito nebuvo. Ponas M. Zasčiurinskas. Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, pirmininkas skiriamas po to, kai komisija suformuota. Vadinasi, bent savaitę vėliau, nes logikos nėra.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Nutraukiu diskusiją. Kadangi yra du pasiūlymai, mes tiesiog turime priimti sprendimą demokratiškai.
Alternatyvus balsavimas. Taip pat, kaip ir buvo praeitą kartą. Už – pavasario sesija, prieš – gruodžio 11 d. Dabar mes balsuoja dėl svarstymo datos. (Balsai salėje)
Ačiū. Balsavimas įvyko. Balsavo 48: už – 22, prieš – 26. Svarstymas, kaip ir praeito klausimo, numatytas gruodžio 11 d. (Balsai salėje)
Gerbiamieji po rezervinių klausimų nematau Seimo narių, norinčių perskaityti pareiškimus. (Balsai salėje) Nebent dabar kas? Gerbiamasis opozicijos… (Balsai salėje)
Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės. Vyksta registracija. Gerai, kad pavyko mums Seimo posėdį baigti su gera nuotaika. Tai svarbiausia, grįžime į šeimas su gera nuotaika.
Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Ačiū už bendradarbiavimą. Gero vakaro. Popietinis Seimo posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.