LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 166
STENOGRAMA
2018 m. gegužės 8 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, labas rytas, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gegužės 8 d. Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 90 Seimo narių.
R. Budbergytė. Prašau.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF*). Tiesiog ir mane užregistruokite, nes nespėjau paspausti.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2018 m. gegužės 8 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tvirtinimas ir tikslinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Po Seniūnų sueigos gauta Teisės departamento išvada išbraukti 2-3 klausimą. Jis ir išbrauktas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Ar daugiau turite pasiūlymų dėl darbotvarkės? Galime pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
10.01 val.
Seimo Gegužės 3-iosios deklaracijos projektas Nr. XIIIP-2066(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo Gegužės 3-iosios deklaracijos projektas Nr. XIIIP-2066(2). Pranešėjas – Seimo narys A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mano kalba bus labai trumpa. Praeitą ketvirtadienį ši rezoliucija buvo pateikta. Esame trys bendraautoriai: Seimo Pirmininkas, G. Kirkilas ir aš. Ji, aišku, yra skirta tai dienai ir turi tarptautinį aspektą, kad buvo svarstoma kartu dalyvaujant ir Lenkijos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados atstovams. Kolegos A. Gumuliauskas ir E. Jovaiša, taip pat ir P. Urbšys per šitas dienas pateikė panašių pastabų dėl Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimo akto tikslesnio pavadinimo ir taip pat dėl kai kurių kitų terminų. Aš visas jas priėmiau, įregistravau antrą projektą ir toliau siūlau tiesiog bendru sutarimu pritarti.
PIRMININKAS. Diskutuoti užsirašė Seimo narys A. Gumuliauskas. Prašau.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pati Liublino unija ir jos sudarymo aplinkybės tikrai buvo nevienareikšmiškos. Kada buvo planuota sudaryti federacinę Abiejų Tautų Respubliką, mūsų derybininko J. Chodkevičiaus pastangomis, LDK suverenumas buvo išplėstas, ir faktiškai Abiejų Tautų Respublika tapo tokia hibridine valstybe (tarp federacijos ir konfederacijos).
Be abejonės, J. Chodkevičiaus pastangomis, LDK suverenios teisės buvo praplėstos, todėl mes ir akcentavome, kad tai yra suverenių valstybių sąjunga. Malonu, kad kolega Andrius atsižvelgė į tai, aš manau, kad dabar su tomis pastabomis, kurios yra įtrauktos į deklaracijos galutinį tekstą, mes tikrai sutinkame. Jeigu mes būtume šiek tiek anksčiau gegužės 2 dieną pamatę šitą tekstą, aš manau, kad jokių problemų dėl tos deklaracijos priėmimo gegužės 3 dieną nebūtų buvę. Tikrai kviesčiau ateityje, jeigu yra, sakykim, tokių istorinių problemų dėl vieno ar kito kokio nors akto teksto, tam yra Valstybės istorinės atminties komisija, galite kreiptis: tikrai išvengsime nesusipratimų ir darbo kokybė pagerės. Aš siūlau pritarti po svarstymo šiai deklaracijai, kadangi ji tikrai kokybiškai yra kitokia.
PIRMININKAS. Daugiau diskutuoti niekas neužsirašė. Priėmimas. Pagal Statuto 184 straipsnį po rezoliucijos projekto svarstymo Seimas nusprendžia, ar priimti rezoliuciją be pataisų. Šiuo atveju – deklaraciją.
Už – keturi, prieš nėra užsirašiusių. (Balsai salėje) Balsuojame.
Šios deklaracijos priėmimas
Gerbiami kolegos, galime pasidžiaugti vienbalsiu rezultatu. Balsavo 100 Seimo narių: už – 100. Deklaracija priimta. (Gongas)
Gerbiami kolegos, ta gražia proga… A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš, kaip bendraautoris, noriu pasveikinti ir padėkoti, kad suradote tokį gerą skaičių, balsavusių už. Labai ačiū. Visiems ačiū.
PIRMININKAS. Dėkodami visiems už tokį gerą skaičių galime paminėti kitą gerą skaičių ir pasveikinti mūsų kolegą Seimo narį S. Tumėną, įstojus į rimtą klubą. (Plojimai)
10.07 val.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 1, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 12, 27, 29, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 41 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1668(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Fizinių asmenų bankroto įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 41 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1668. Pranešėjas – Seimo narys V. Rinkevičius, Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymas.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą, atsižvelgė į Teisės departamento bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabas ir pritarė projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komitetas – A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Sveiki visi. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Fizinių asmenų bankroto įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą ir nusprendė siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Fizinių asmenų bankroto įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektui ir patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš nėra, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų už užsirašė Seimo narys M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, čia taip labai biurokratiškai nuskambėjo visas procesas, bet iš tikrųjų pats projektas yra pakankamai svarbus. Vienas dalykas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiuo projektu yra nustatoma: jeigu sukėlei žalą, padaręs tyčinį nusikaltimą ar nusikaltimą iš neatsargumo, tokią žalą tu vis tiek privalėsi grąžinti, negalėsi bankrutuoti ir pabėgti nuo materialinės ir moralinės žalos atlyginimo. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Daugiau dėl motyvų niekas neužsirašė. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
10.10 val.
Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1352(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1352(2) svarstymas. Pranešėja – Seimo narė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą, bendru sutarimu nutarė iš esmės jam pritarti, šiek tiek jį patobulino ir įregistravo projektą Nr. 2. Apgailestavome, kad negalėjome atsižvelgti į papildomo komiteto išvadą, sujungti šį ir vėlesnį įstatymų projektus, nes vėlesnį įstatymo projektą vis dėlto siūlytume grąžinti Vyriausybei dar patobulinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Atsiprašau, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada – Z. Streikus. Nematau. G. Burokienė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šį klausimą. Sprendimas buvo iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-1352 ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei pasiūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą sujungti su Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2, 3, 6, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1465. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto išvados pateiktos. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame. Gerai, balsuojame.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 96, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Po svarstymo projektui Nr. XIIIP-1352 pritarta.
10.12 val.
Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2, 3, 6, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1465VK (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2, 3, 6, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1465VK. Pranešėja – Seimo narė I. Šimonytė. Svarstymas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas Seimo Pirmininke. Šį įstatymo projektą komitetas taip pat apsvarstė. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės kontrolė 2017 m. kovo 29 d. valstybinio audito ataskaitoje „Ar sudarytos sąlygos viešojo sektoriaus vidaus kontrolės sistemai efektyviai veikti“ pateikė išties daug ir labai svarbių rekomendacijų ir pateiktas įstatymo projektas tik iš dalies ir fragmentiškai atsižvelgia į Valstybės kontrolės pastebėjimus, turėtų būti iš esmės peržiūrėta įstatymo taikymo sritis; turėtų būti konceptualiai sutvarkyti vidaus kontrolės principai; turėtų būti aiškiai apibrėžtos vidaus kontrolės dalys; taip pat pakankamai reglamentuota vadovų atsakomybė ir kiti aspektai; pačių vidaus audito tarnybų steigimas viešajame sektoriuje, nes yra daug skirtingų situacijų ir daug modifikacijų, kada yra reikalingi skirtingi sprendimai. Mes diskutavome apie tai komitete taip pat ir su Vyriausybės atstovais ir bendru sutarimu galiausiai priėmėme sprendimą, ir siūlome Seimui grąžinti Vyriausybei šį įstatymo projektą patobulinti, ką, bent jau kiek supratome iš Vyriausybės atstovų intencijų, tikrai pati Finansų ministerija supranta, kad reikėtų padaryti. Tai siūlyčiau Seimui pritarti tokiam sprendimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl komiteto išvados niekas neužsirašė kalbėti. Ar galime pritarti bendru sutarimu, ar reikia balsuoti dėl Audito komiteto siūlymo grąžinti iniciatoriams tobulinti? Galime pritarti bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
10.15 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-281(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-281(3). Pranešėjas – Seimo narys P. Gražulis, Audito komitetas. Svarstymas.
P. GRAŽULIS (TTF). Audito komitetas apsvarstė ir vienbalsiai nutarė atmesti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Nebūčiau kalbėjusi, bet matau, kad gerbiama Virginija nori pasisakyti dėl savo įstatymo projekto.
Išties išsamiai svarstėme šitą projektą, atsižvelgėme į daugelį dalykų, visų pirma į Vyriausybės išvadą ir į tai, kad nors pats įstatymo tikslas iš tikrųjų yra svarbus ir pati problema yra spręstina, kiti būdai turėtų būti pasitelkti šitai problemai spręsti. Tai taip pat paminėta ir Vyriausybės išvadoje.
Komitete taip pat buvome sutarę, kad Vyriausybė, nieko nelaukusi, Aplinkos ministerijai demonstruojant tinkamą lyderystę, pasiūlys vis dėlto civilizuotus ir kvalifikuotus sprendimus, dabar įstatymų, tiesą sakant, netgi ir leidžiamus, o jeigu reikia ką nors patobulinti, tai tada tuos patobulinimus, kad būtų galima šitą problemą išspręsti.
Atmetimas nėra dėl to, kad pati problema nespręstina, bet dėl to, kad išties pasiūlytas sprendimo būdas, tiek komiteto, tiek Vyriausybės nuomone, nėra tas būdas, kuriuo reikėtų šitą problemą spręsti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – Seimo narė V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Šito įstatymo projekto tikslas buvo dėl iškilusių problemų urėdijų reformos kontekste, kai su tarnybinėms reikmėms netinkamuose butuose daug metų gyvenančiais jau išėjusiais į užtarnautą poilsį ten dirbusiais eiguliais ar kitais miško darbuotojais (jie kartu atliko tų pastatų priežiūros funkciją ir galiausiai miško priežiūros funkciją) šiuo metu nutraukiama sutartis ir būstai atiduodami parduoti aukcionuose, o tie žmonės metami į gatvę. Tai yra labai rimta socialinė problema, todėl mes šitą problemą norime išspręsti ir suteikti galimybę šitiems žmonėms įsigyti būstus. Be abejo, projekte komitetams svarstant buvo įžvelgta tam tikrų kaip ir pavojų, tačiau jis yra svarstytinas.
Aš labai norėčiau paprašyti, kad mes, socialiai atsakingi, plataus požiūrio politikai, pasižiūrėtume labai rimtai į šitą klausimą ir spręstume šių žmonių problemas, nes tai iš tikrųjų yra pakankamai… socialinė problema, turėtume leisti šitą projektą ne atmesti, o jį tiesiog tobulinti ir ieškoti kitų išeičių. Aš pati tikrai nesirengiu nuleisti rankų, tikrai eisiu iki galo ir ieškosiu būdų, kaip išspręsti šitas problemas ir padėti tiems žmonėms, kurie tikrai buvo daug metų maitinti pažadais. Jiems buvo netgi suteikta kaip ir galimybė ir pažadėta, kad jie galės tuose būstuose pasilikti arba galės net ir privatizuoti. Šiandieną mes turime jiems suteikti galimybę. Tuo labiau kad savivaldybės juos perimti kaip socialinius būstus atsisako dėl labai didelio nusidėvėjimo, kai kurie net 70 % nusidėvėję, o socialinių būstų savivaldybėse nėra.
Mes turime spręsti šitą problemą ir ieškoti išeičių. Galbūt suteikti galimybę jiems gyventi, kol jie yra gyvi. Mes tikrai turime ieškoti išeičių. Ne vien tiktai urėdijų problema. Čia yra kartu ir krašto apsaugos, ir vidaus reikalų problemos, klausimai. Tokių žmonių yra gana daug. Todėl aš labai prašau šitą projektą grąžinti tobulinti ir ieškoti sprendimų, kaip padėti tiems žmonėms.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti. Turime apsispręsti balsuodami, nes buvo skirtingos nuomonės. Kas pritaria Audito komiteto išvadai atmesti, balsuoja už, kas nepritaria tokiai išvadai, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 59, prieš – 8, susilaikė 31. Pritarta komiteto išvadai – projektas atmestas. (Balsai salėje)
Replika po balsavimo – I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau repliką po balsavimo, kad vis dėlto tie žmonės, kurie parėmė komiteto išvadą, jaustųsi ramūs. Ponia Virginija gerai žino, kad šitą projektą patobulinti taip, kad būtų išspręsta ta problema, neįmanoma, todėl yra reikalingi kiti projektai, kuriais galėtume tą problemą išspręsti, jeigu iš viso įstatymą reikia keisti. Tiesiog siūlyčiau kartu su Vyriausybe ir su Aplinkos ministerija tą sprendimą rasti, visi bus patenkinti ir tos bėdos bus išspręstos. Labai ačiū.
PIRMININKAS. V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). …pasisakyti. Mes truputį suklydome su gerbiama Ingrida, čia kitas projektas bus svarstomas. Dabar buvo visiškai kitas klausimas. Dėl dabartinio 1-7 klausimo, atrodo, mes pasisakėme kartu čia, dėl urėdijų tarnybinių butų.
Dabar buvo balsuojama visiškai dėl kito projekto.
10.20 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1448 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1448. Pranešėjas – Seimo narys N. Puteikis. Svarstymas.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Audito komiteto sprendimas – atmesti. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū.
Motyvai. Motyvai už – Seimo narys K. Mažeika. Nėra salėje. Motyvai prieš – Seimo narys R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Iš tiesų siūlau nepritarti komiteto pozicijai, nes žmonės, kurie dirba Trečiojo amžiaus universitete, kurie užsiima šia visuomenine veikla, aš manau, turėtų turėti galimybę ir teisę gauti. Jeigu pasižiūrėsime į mūsų regionus, rajonus, būtent šie žmonės ir yra mūsų šviesuliai, arba, kaip sakyti, to švietimo nešėjai. Jeigu pažiūrėsime į miestus, mes tokios problemos neturime. Iš tiesų aš siūlau nepritarti komiteto pasiūlymui, tada, atmetus komiteto išvadą, būtų galimybė paskirti kitą pagrindinį komitetą. Bet Trečiojo amžiaus universiteto steigėjams, dalyviams tikrai reikėtų pritarti.
Sako, ne tas. Tai kitas tada, atsiprašau. Sukeisti laikai? (Šurmulys salėje) Šitas yra. Pirmininke, vadinasi, čia yra supainiota darbotvarkė, nes mes turime, kad būtent šitas projektas… (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Projektas Nr. XIIIP-1448.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Tada atsiprašau, Pirmininke. Šitas yra dėl pirmenybės teisės įgyti tiems, kurie dešimt metų pragyveno.
PIRMININKAS. Taip.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip pat siūlau atmesti šitą komiteto projektą ir paskirti kitą komitetą – Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Mano įsitinimu, keista, kai mes žmones, kurie gyvena dešimt metų ir daugiau ir dirba savo darbą, ar tai būtų girininkai, ar tai būtų eiguliai, ar tai būtų kokie nors inspektoriai, ar kariškiai, ar dar kiti asmenys, iškraustome, iškeliame. Tai buvo, galima sakyti, daugiau tarnybiniai butai, aišku, jie nebuvo privatizuoti, todėl tikrai siūlau, kolegos, nepritarti šiam projektui, kad žmonės galėtų juos įsigyti.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narė A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog raginčiau pritarti pagrindinio komiteto pozicijai ir norėčiau atkreipti kolegų dėmesį į tai, kad tiek Vyriausybės, tiek Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados yra išskirtinai neigiamos. Pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnyba pabrėžia, kad projektas sukuria spragų, ir tada juo pasinaudoti ir lengvatomis būstui įsigyti galės pasinaudoti netgi asmuo, kuris gali turėti pakankamai lėšų ir neatitinka socialiai remtino asmens kriterijų. Taip pat STT atkreipia dėmesį, kad šiuo projektu, jo teikiamomis lengvatomis galės pasinaudoti ir asmenys, kurių šeimos nariai turi kitus būstus, arba asmenys, kurie turėjo būstą ir yra pardavę. Tikrai projektas sukuria labai daug spragų, todėl siūlyčiau jį atmesti ir pritarti komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Turime apsispręsti ir balsuoti dėl Audito komiteto išvados. Kas balsuoja, kad projektas būtų atmestas, balsuoja už, kiti balsuoja prieš arba susilaiko. (Šurmulys salėje)
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 41, prieš – 15, susilaikė 47. Išvadai nepritarta. Turime paskirti kitą komitetą. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog siūlyčiau paskirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Tikrai ne Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nes ir taip nesusitvarko su darbais. Darbų yra labai daug ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas delsia su išvadomis jau net mėnesį, o gal du. Tai yra socialinis klausimas ir tai turėtų svarstyti Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Mano galva, tai yra teisingiausia, bet tikrai ne Teisės ir teisėtvarkos komitetas. (Balsai salėje: „Teisingai.“)
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog labai prašyčiau nešmeižti Teisės ir teisėtvarkos komiteto, pažiūrėkite į darbotvarkes, kur turime po 40 įstatymų projektų, ir pamatysite, kad mes tikrai dirbame puikiai.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, Pirmininke. Kadangi tai yra valstybės turtas, aš siūlyčiau Biudžeto ir finansų komitetą.
PIRMININKAS. Skelbiu alternatyvų balsavimą. Pirmiausia balsuosime dėl pirmojo ir antrojo pasiūlymų, t. y. TTK, toliau SRDK. Kas balsuoja už, balsuoja už TTK, kas balsuoja prieš, balsuoja už SRDK. Iš tų, kas laimės, balsuosime alternatyviai su BFK. R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, aš manau, kad bus paprasčiau, yra pasiūlyti trys komitetai, mes turime tris mygtukus, galbūt tiesiog išsiaiškiname kuris kuris ir tada balsuojame, kiekvienas pasirenka: Teisės ir teisėtvarkos komitetas – mygtukas „už“, antras pasiūlymas buvo Socialinių reikalų ir darbo komitetas – mygtukas „prieš“, Biudžeto ir finansų komitetas – mygtukas „susilaikau“. Tada dėl tų, kurie surinks daugiausia, mes turėsime antrą balsavimą, arba iš karto paaiškės.
PIRMININKAS. Ačiū už pasiūlymą. Ar nebus nepasitenkinimo Seimo narių, kaip praeitą kartą yra buvę, kai balsavome iš karto už tris? Nebus. Vadinasi, balsuojame iš karto už tris komitetus, kaip pasakė R. Baškienė: TTK – mygtukas „plius“, SRDK – mygtukas „minus“ ir BFK – mygtukas „susilaikau“.
Balsavo 107 Seimo nariai: už TTK balsavo 35, už SRDK – 40, už BFK balsavo 32 Seimo nariai. Vadinasi, bus Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Gerbiami kolegos, pasitarkime, ar reikia dar kartą balsuoti? (Balsai salėje) Nereikia. Gal tuo ir baikime. Siūloma svarstyti gegužės 31 dieną. Pritariame? Ačiū.
10.30 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-729 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-729. Pranešėjas – Seimo narys J. Razma, Ekonomikos komitetas. Svarstymas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip žinote, šis projektas skirtas viešųjų įstaigų vadovams įforminti, neįforminti pagal Darbo sutartį. Komitetas apsvarstė tą pateiktą iniciatyvą ir, atsižvelgęs į Teisės departamento, Vyriausybės išvadas, bendru sutarimu siūlo projektą atmesti.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvuoti niekas neužsirašė. Ar galime pritarti komiteto išvadai bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta.
10.31 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 356, 459, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-694 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1309(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 356, 459, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-694 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1309(2). Pranešėja – Seimo narė A. Širinskienė, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas balandžio 18 dieną svarstė įstatymo projektą Nr. XIIIP-1309 ir pritarė jam bendru sutarimu – šešiais balsais už, kartu pritarė tiek patobulintai projekto redakcijai, tiek ir visoms pastaboms.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ar prašote ypatingos skubos? Ypatinga skuba. Jau yra, gerai.
Priėmimas. Pastraipsniui. Pataisų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu 1 straipsniui? Pritarta. Ar galime pritarti bendru sutarimu 2 straipsniui? Pritarta.
Ir dėl viso įstatymo projekto kalbėti norinčių nėra. Balsuojame dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 96, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-729) priimtas. (Gongas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – projektas Nr. XIIIP-1309. (Balsai salėje) Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1309) yra priimtas.
10.34 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 40 ir 83 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-967 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10a klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 ir 83 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-967. Pranešėjas – S. Šedbaras. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra trijų projektų paketas. Kolega T. Tomilinas siūlo papildyti Administracinių bylų teisenos įstatymą ir atitinkamai Administracinių nusižengimų kodekso ir Civilinio proceso kodekso įstatymus. Esmė yra tai.
Du dalykai. Viena vertus, yra siūloma numatyti sankcijas už šalies piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Antras dalykas. Jeigu šalis nepagrįstai atsisakė spręsti ginčą neteisminiu būdu.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą yra svarstomi tik Valstybės tarnybos įstatymu reguliuojami ginčai, kuriems jokios ikiteisminio nagrinėjimo tvarkos nėra numatyta. Iš karto galima kreiptis į teismą ir teisme jie yra nagrinėjami dėl operatyvumo.
Taigi komitetas balandžio 25 dieną svarstė, įvertino Vyriausybės, Teisėjų tarybos, Teisės departamento kategoriškai neigiamas išvadas ir visų devynių dalyvavusiųjų balsų dauguma priėmė sprendimą visus šiuos tris projektus atmesti, nes tai tikrai nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. Tai yra Darbo kodekso reguliavimo dalykas. Darbo kodekse visa tai yra reglamentuota privaloma ikiteismine darbo, o ne tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarka. Iš esmės aš pristačiau iš eilės tris projektus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs pristatėte tris projektus, bet kalbėsime dėl kiekvieno atskirai. Projektas Nr. XIIIP-967. Dėl motyvų užsirašė Seimo narys A. Sysas. Motyvai už.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, tai, ką pasakė komiteto atstovas… Tuo labiau kad ir mūsų komitetas svarstė. Intencija, ką siūlė mūsų kolega T. Tomilinas, yra svarbi, bet, ko gero, buvo sukeisti kai kurie dalykai, nes darbo ginčų tvarkos yra puikiai sprendžiamos.
Apskritai reikėtų akcentuoti ir sutelkti dėmesį į tai, kas vyksta netgi valstybinėse institucijose (aš jau nekalbu apie privatų verslą), kai reikia išspręsti vienokį ar kitokį ginčą, užtikrinti Darbo kodekso tam tikras nuostatas. Yra be galo didelis pasipriešinimas. Kolegos, manau, pasiūlymai plaukia būtent iš to, kad yra nusiskundimų, jog įstatymas galioja, bet, deja, jo realizavimas ir įgyvendinimas, jeigu kalbėtume apie darbo tarybas, jų formavimą, atstovų dalyvavimą valdybose… Yra didelis pasipriešinimas net (noriu pabrėžti) valstybinių įstaigų vadovų. Ne kartą klausiau čia net Ministro Pirmininko, kaip bus su tokiais dalykais? Todėl, manau, komitetas pasakė tobulinti, bet šiuo atveju mes pritariame, kad reikia atmesti jį ir suformuluoti iš naujo tas problemas, kurios šiandien pasitaiko darbo santykiuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, po Darbo kodekso priėmimo mes čia visi žadėjome įstatymų iniciatyvas, kurios didintų derybinę galią, skatintų socialinį dialogą, mažintų paskatas bylinėtis su darbuotoju. Viena iš tų pataisų yra šie projektai. Jie yra pirmi, yra sudėtingi. Taip teisiškai atmesti, sukritikuoti, parodyti kokias nors teisines problemas, spragas yra lengva, bet daug sunkiau yra kurti naują teisinį reguliavimą, kuris yra netipiškas, eina prieš srovę, įgalina žmogų. Kiek teisininkų, tiek buvo nuomonių apie šį projektą. Tai tikrai nėra vienareikšmiškai, bet aš pritariu iš esmės Socialinių reikalų ir darbo komiteto pozicijai, t. y. grąžinti iniciatoriams tobulinti.
Aš noriu visus informuoti, kad yra sukurta speciali darbo grupė, kuri rengia tokį kompleksinį Kolektyvinių derybų skatinimo įstatymą, ir šitos idėjos guls į to įstatymo pagrindą. Aš jūsų labai prašau tiesiog leisti tobulinti šias iniciatyvas. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Turime apsispręsti po svarstymo. Jeigu pritariate atmesti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, balsuojate už, jeigu turite kitokią nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 81, prieš – 3, susilaikė 7. Projektas atmestas.
10.40 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 961 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-968 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10b klausimas, įstatymo projektas Nr. XIIIP-968. S. Šedbaras jau pristatė šį projektą, taip pat Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo atmesti. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Turime balsuoti dėl komiteto išvados. Kas pritaria komitetui, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 91, prieš –1, susilaikiusių nebuvo. Pritarta komiteto nuomonei ir projektas atmestas.
10.41 val.
Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-969 (svarstymas)
Ir darbotvarkės 1-10c klausimas, projektas Nr. XIIIP-969. Taip pat S. Šedbaras jau pristatė šį projektą. Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat siūlo atmesti. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl komiteto išvados. Kas pritaria, balsuoja už.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 92, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Pritarta komiteto nuomonei, projektas atmestas.
10.42 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1938(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1938(2). Pranešėjas – Seimo narys E. Jovaiša, Švietimo ir mokslo komitetas. Svarstymas. Kviečiu E. Jovaišą į tribūną.
Akademike Eugenijau Jovaiša, kviečiu jus į tribūną!
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, Seimas Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo šitą pateiktą įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbėti niekas nenori. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? (Balsai salėje) M. Majauskas nori kalbėti. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dar noriu atkreipti dėmesį, nors ir labai reikalingas įstatymo projektas, bet dar sutarčių nėra. Pirmoji sutartis, kaip suprantu, Lietuvos, Latvijos, Estijos bus trišalė. Tai kviečiu ne tik patį įstatymo projektą priimti, bet ir kreipiuosi į vykdomąją valdžią, kad būtų kuo greičiau pasirašytos sutartys su kitomis šalimis, ypač Europos Sąjungos, kad tas užskaitymas universitetų įvyktų kuo greičiau ir nereikėtų eiti per įvairias biurokratines kliūtis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš jau klausiu, ar pritariame po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Gerbiami kolegos, sutaupėme laiko, todėl siūlau kelti klausimus iš apačios aukštyn. Ar J. Jarutis būtų pasiruošęs pristatyti projektą Nr. XIIIP-2011?
10.46 val.
Civilinio kodekso 6.547 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2010, Žemės įstatymo Nr. I-446 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2011 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10a ir 2-10b klausimai – projektai Nr. XIIIP-2010 ir Nr. XIIIP-2011.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Šie du įstatymai susiję.
Įstatymo parengimą paskatinusios priežastys yra susijusios su žemės ūkio ministro problematika ir atsižvelgiant į tai, kad praktikoje žemės ūkio srityje dažnai pasitaiko atvejų, kai žemės ūkio paskirties žemės neatlygintino perdavimo naudoti sandoriai sudaromi žodžiu, o toks būdas pagal dabar galiojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatas nėra galimas. Siekdami išvengti piktnaudžiavimo teise, siūlome papildyti įstatymus, kad žodinė žemės neatlygintino perdavimo naudoti sutartis taptų teisinės sistemos dalimi.
Pasiūlytas Civilinio kodekso 6.547 straipsnio pakeitimo įstatymas, kurio 1 straipsnio 1 dalyje būtų įrašyta „žemės ir panaudos sutarčių forma“. Taip pat siūloma pakeisti 2 dalį, kad žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė, dabar ir galioja, ir žemės panaudos sutarties forma turi būti rašytinė, kai sklypo dydis yra didesnis nei 3 hektarai ir sutarties galiojimo laikas ilgesnis nei treji metai.
Taip pat yra Žemės įstatymo Nr. 1-446 30 straipsnio pakeitimo įstatymas, kai prie sandorio dalies yra pridedamas privatus… žemės sklypo planas, išskyrus, kai privatus žemės sklypas perduodamas neatlygintinai naudoti ne ilgiau negu trejus metus.
Įsigaliojimas būtų nuo šių metų spalio 31 dienos.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Klausia Seimo narys J. Baublys. Ruošiasi S. Šedbaras.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš suprantu, kad daug žemdirbių ūkininkų turi problemų su sutartimi, bet prašom pasakyti, kodėl siūlote būtent 3 hektarus, juk kai kurie nuomoja ir penkis, ir daugiau? Ar tuos kiekius tinka įrašyti, būtent kiekius, ar neužtektų įrašyti, kad galioja žodinė sutartis, ir būtų priimtina visiems ūkininkams? Ačiū.
J. JARUTIS (LVŽSF). Galbūt. Aišku, kolegos gali teikti siūlymą. Mano argumentas buvo, kad dažniausiai tokie sklypai yra apie nedideles gyvenvietes. Man pačiam teko dalyvauti 1990–1993 metais, kai kaime gyvenantiems žmonėms buvo dalinama po 2 ar 3 hektarus, tai mano siūlymas susijęs su tuo. Bet svarstymo metu, aš manau, būtų galima teikti ir kitokius pasiūlymus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Šedbaras. Ruošiasi E. Pupinis.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jūs ką tik paminėjote, kad dažniausiai. Tai, matyt, dažniausiai ir būna, kad tokie sklypeliai yra užimami ir dirbami. Sakykite, kaip tada su privačia nuosavybe ir pagarba jai? Ar taip sudėtinga surasti savininką ir parašyti trijų eilučių panaudos sutartį? Bet kad ji būtų, būtų rašytinė, būtų aiškus savininkas ir būtų aiškiai išreikšta jo valia. Ar tai yra tokia didelė problema?
J. JARUTIS (LVŽSF). Matote, su tokia problema yra susiję keliasdešimt tūkstančių Lietuvos žmonių. Siekiant eliminuoti tą problemą, yra toks pasiūlymas. Žinoma, aš manau, labai reti atvejai, kai be savininko žinios kas nors dirba tą žemę. Tiesiog būtų tam tikras palengvinimas, iš principo normaliame pasaulyje garbės žodis yra daug svarbesnis už rašytinį, bet pas mus, deja, pasitaiko kitaip. Tai tiesiog kaip siūlymas, kad jeigu didesnis kaip trys, tai ilgesniam laikotarpiui. Tada būtų jau privaloma turėtų rašytinę panaudos sutartį
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, kaip iš tikrųjų jūs suprantate tą rašytinę panaudos sutartį, jeigu ilgesnis terminas nei metai? Taip buvo reglamentuota įstatymu, kad jeigu ne ilgiau kaip metai, tai gali būti nerašytinė, tačiau ministras išaiškino, kad jeigu kiekvienais metais po metus, tai nieko tokio. Kaip jūs, teikdami šį įstatymą, suprantate nerašytines sutartis? Ar tik metams bus leidžiama sudaryti nerašytines sutartis dėl 3 hektarų, ar kasmet?
J. JARUTIS (LVŽSF). Aš suprantu, mano pasiūlymas – iki trejų metų. Manau, iki trejų metų, o ne kasmet pratęsti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiamas kolega, aš suprantu, kaip ne teisininkui… nežinau, aišku, kas tą projektą parengė, bet tas projektas prieštarauja Konstitucijai.
Kitas dalykas, jūs tokiu savo projektu išvis paneigėte žmogaus teisę į nuosavybę. Jūs, įrašydami savo projekte, tarsi pasakote, kad iki trijų hektarų gali būti niekieno žemė: jei pirmas kuolą įsmeigei – tai bus mano žemė, jei kitas įsmeigs – kito žemė bus. Tiek jūs, tiek aš šiek tiek žemės ūkyje gaudomės, dirbame žemę ir, ko gero, puikiai žinome, jūs savo patirties turite nemažai, tam yra žemės ūkio ministro įsakymas, kuriame nusakomos taisyklės. Jis yra 2016 m. gruodžio 1 d., po to – 2017 metų, ten aiškiai pasakyta, kad visos sutartys turi būti rašytinės, jeigu norima deklaruoti ir norima jas teikti.
Tai mano yra kitas, kolega, jums klausimas. Kodėl jūs norite savo projektu paneigti nuosavybės teisės buvimą Lietuvoje, nes tai yra pirmas toks Europoje projektas, kai jūs tarsi netiesiogiai pasakote, kad nesvarbu, kieno nuosavybė yra, jeigu kaime kokia moteriškė maždaug sakė, gali dirbti, rašyti nereikia, gali daryti ką tu nori? Tai yra nuosavybės paneigimas.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ne, tai aš jau prieš tai atsakiau, kad žodinis susitarimas turėtų irgi galioti. Aš nesutinku su jumis, kad… (Balsai salėje) kas nors tą žemę valdo. Jei jis duoda leidimą jums, kaip piliečiui, iki trejų metų ta žeme naudotis, tai tas turėtų galioti.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Įrodymą! Kaip įrodymą pridėsite? Čia ne dviratis.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Jovaiša. Ruošiasi A. Anušauskas.
Klausia A. Anušauskas. Ruošiasi A. Sysas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, Lietuvoje egzistuoja dar apie 3 tūkst. žmonių, kurie turi 5 tūkst. hektarų ir apskritai nėra įforminę savo prie sodybų esančių sklypų, anuomet jiems suteiktų naudotis, bet juos naudoja, jie juos, matyt, ir nuomoja. Kokia šiuo atveju vis dėlto išeitis siūloma? Ar gali būti pasiūlyta tiems iki 3 hektarų? Kokios išeitys, įteisinant tas žemės panaudos formas tiems žmonėms, nes egzistuoja ir tokia problema, kai tie žmonės dažniausiai vyresnio amžiaus, tokie socialiai remtini?
J. JARUTIS (LVŽSF). Nelabai supratau klausimo, jeigu atvirai. Apie 5 tūkst. hektarų, sakote, turi. Tai gal galite patikslinti?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Anuomet vadinamieji trihektariai buvo suteikti ir dauguma – 99 % privatizavo. Bet liko nedidelė dalis vyresnio amžiaus žmonių, kurie naudojasi teisiškai neįforminę, bet vis tiek sudaro kažkokias žodines sutartis. Ką jiems daryti tokiu atveju?
J. JARUTIS (LVŽSF). Supratau. Pirmiausia, kaip kolega Remigijus sakė, taip, nuosavybė turi būti įteisinta. Bet kokiu atveju tie, kurie, aš taip galvoju, neturi įsiteisinę tos nuosavybės, tai neturėtų net ir žodinės sutarties sudaryti, perleisti kam nors. Jie nevaldo savo nuosavybės realiai, de facto valdo, de jure ne. Tai pirmiausia reikėtų įteisinti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas. Ruošiasi R. Martinėlis.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas kolega, mūsų, kaip Seimo narių, pareiga, nes mes davėme priesaiką, įsipareigojome laikytis Konstitucijos, įstatymų. Todėl mano klausimas: kodėl jūs siūlote eiti neteisiniu keliu ir paraginti ir žemės turėtojus, ir žemės dirbėjus spręsti tą problemą? Kaip jūs sakote, ten 50 tūkst. kažkas dirba kažkieno žemę ir niekas nieko nežino, žodinėmis sutartimis gyvena, o siūlote paprasčiausiai apeiti Konstituciją ir įstatymus?
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, man taip neatrodo. Aš siūlau išeitį. Jeigu ji neteisinga, tai jūs padėsite man apsispręsti. Šiuo atveju aš taip nemanau, bet kad problema yra, tai problema yra ir ją tokiu būdu siūlau… Galbūt ne pats geriausias kelias, bet svarstymo metu, kolegos, galėsite padėti ir pataisyti taip, kad neprieštarautų Konstitucijai ir t. t.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Martinėlis. Ruošiasi A. Šimas.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Žodinės sutartys dėl nekilnojamojo turto. Toks gana įdomus variantas. Bet aš norėčiau paklausti, kaip su Europos Sąjungos išmokomis, jeigu dirba žemę ir žodinė sutartis, vis tiek deklaruoja? Ar čia nebus kokių nors teisinių problemų? Nesidomėjote jūs tuo?
J. JARUTIS (LVŽSF). Šiaip tuos dalykus turėtų turbūt reglamentuoti, gal ir yra reglamentuota, Nacionalinė žemės tarnyba ir tos tarnybos, kurios išmokas moka. Praktikoje taip dabar yra taikoma – pagal žodines sutartis. Kaip mes prieš keletą savaičių čia apie tai kalbėjome, tai ir yra tokia praktika, kada pagal žodinį leidimą išmokas gauna ne tas, kuris žemę turi, o tas, kuris dirba. Tas principas, aš manau, turėtų išlikti.
PIRMININKAS. Ir klausia Seimo narys A. Šimas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū. Dabar tokia mintis iškilo, kad tas žodinis susitarimas… Aišku, suprantu, ūkininkams, dirbantiems žemę, gerai, žemės savininkams irgi gerai, susitaria, bet yra atvejų ir yra su daug tokių atvejų susiduriama, kai žemės savininkai yra keli – trys, du, keturi ar paveldėję. Dabar tas žodinis susitarimas, su kuo turėtų būti? Ar su vienu, ar su dviem? Ar nereikėtų vis dėlto neiti prie to žodinio susitarimo? Bent paprastas rašytinis susitarimas turėtų būti, kad pasirašytų ir žemės savininkas, ir dirbantis ūkininkas, nes dabar su vienu susitarus, su kitu, neaišku, kaip bus. Čia po to galima traktuoti – vienas davė, kitas nedavė. Kaip šiuo atveju galėtų būti?
J. JARUTIS (LVŽSF). Vėlgi iš tos karčios praktikos, apie kurią mes kalbėjome, taip, aš manau, kad jeigu jau vyksta susitarimas, tai turi vykti su visais savininkais, valdytojais, bet… Aišku, žodinis susitarimas visada irgi yra rizika. Visada kviesčiau ir skatinčiau daryti rašytinius susitarimus, bet…
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausimų nėra.
Motyvai už – Seimo narys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš tik primenu, kad mes esame teisės kūrėjai. Jeigu mes iš karto kritikuojame kolegos poziciją kaip neteisišką arba neteisėtą, reikėtų nurodyti labai aiškius ir svarius argumentus. Svarus argumentas būtų koks nors žmogaus teisės pažeidimas ar tarptautinės teisės pažeidimas, kažkokių bazinių teisės principų pažeidimas, ar ne? Parodykite man, kur žemės ūkio paskirties žemės nuosavybė yra paminėta kokioje nors žmogaus teisių deklaracijoje ir kokiose nors universaliose tarptautinėse sutartyse ir panašiai? Mes čia tam, kad kurtume gerovę mūsų žmonėms, kad kurtume teisinę bazę tai gerovei. Jeigu ta gerovė susijusi taip pat su egzistuojančia praktika kaime, tai svarstykime, diskutuokime. Tikrai nenusodinkime kolegos, kuris pasiūlė tiesiog išspręsti tam tikrus kylančius ginčus ir pasiūlė teisinį kelią. Prašau gerbti mūsų instituciją ir kalbėti vis dėlto argumentais. Aš pasisakau už ir raginu balsuoti už šitą projektą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamas Tomai, jeigu Konstitucijos 23 straipsnio – nuosavybė neliečiama – pažeidimas nėra žmogaus teisių arba Konstitucijos pažeidimas, tada, ko gero, aš nežinau, gal esu Romos popiežius? Nemoku skaityti Konstitucijos? Taigi pats autorius pasakė, kad yra didžiulė rizika. Mes norime užprogramuoti Civiliniame kodekse konfliktą tarp žmonių, nes ką reiškia žodinė sutartis dėl nekilnojamojo turto? Tai gali būti nieko, kaip mes ir matėme neseniai vieno ministro atžvilgiu. Kai kalbama, kad yra žodinė sutartis, o kitas partneris net nieko apie tai nežino arba sako nežinąs, nes nieko tu negali įrodyti. Negalima sukurti tokios situacijos, tokios teisinės situacijos, ir užprogramuoti Civiliniame kodekse.
Atkreipkite dėmesį į Teisės departamento išvadą: ten pasakyta, kad nuomos santykiai ir panaudos santykiai yra labai panašūs, tik vieni yra atlygintini, kiti neatlygintini. Šiuo atveju mes išderiname tuos santykius ir patį Civilinį kodeksą kaip sistemą šiuo atveju. Čia dėl nekilnojamojo turto, kai jis susijęs su deklaravimu, su išmokų gavimu, mes įveltume į riziką, jeigu tokią normą priimtume, žmogų, kuris dirba žemę, po to, kai jis patirtų tam tikrų neigiamų pasekmių, kaip dabar yra vienu atveju atsitikę. Aš manau, kad tikrai galime ieškoti kokių nors kelių. Juk panaudos sutartis gali būti, kaip minėjau, paprasčiausia trijų eilučių sutartis, bet aiškus savininkas, jo parašas, ir viskas čia tada yra gerai.
PIRMININKAS. Kadangi svarstome du projektus, suteiksiu žodį ir dėl antros nuomonės. Seimo narys J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Pritariu tam, ką sakė kolega S. Šedbaras, kad iš tikrųjų mes čia iš karto suprogramuosime masinius ginčų sprendimus teisme. Nes kai vienas savininkas sakys: aš gavau žodinį sutarimą, o kitas sakys: aš nedaviau to, reikės tuos ginčus nagrinėti teisme. Vienas turės įrodinėti, kad buvo toks sutarimas, kitas – kad ne.
Negana to, kadangi čia nustatytos dvi sąlygos, pažiūrėkite, Teisės departamentas atkreipė dėmesį į tokius dalykus: jeigu sklypo dydis bus mažesnis nei 3 hektarai, tarkim, 2 hektarai 900…, 2,9 hektaro, tai jis galės tada ir 10, ir 20, ir 30 metų naudotis ta žeme, nes yra tik dvi sąlygos, kad turi būti – ir ta, ir 3 hektarai, ir galiojimo laikas ilgesnis nei treji metai. Kitaip sakant, įvedame labai daug neaiškumų vietoj to, kas dabar yra. Dabar viskas aišku: nekilnojamas turtas – turi būti rašytinė sutartis. Ar taip sunku parašyti vieną sakinį: „Aš, toks ir toks, leidžiu naudotis tam ir tam žeme tokį ir tokį laiką.“ Viskas. Dabar įstatymas tai nustato. Jūs siūlote sukelti chaosą, užuot būtų teisinis aiškumas. Akivaizdu, kad tokiam projektui pritarti negalima.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Kviečiu balsuoti po pateikimo. Kas pritaria projektui, balsuoja už.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 41, prieš – 22, susilaikė 30. Po pateikimo nepritarta. (Balsai salėje) Balsuosime, ar projektą grąžinti tobulinti, ar atmesti. Alternatyvus balsavimas. Kas balsuoja už tai, kas grąžintume, balsuoja už, kas už tai, kad projektas būtų atmestas, balsuoja prieš. (Balsai salėje) Projektai Nr. XIIIP-2010 ir Nr. XIIIP-2011.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 55, prieš – 32. Projektas tobulinamas. (Balsai salėje) Projektai tobulinami.
11.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2068 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-9a klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2068. Pranešėjas – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke, už galimybę pristatyti projektą. Pradžioje pristatau prašymą įtraukti klausimą į darbotvarkę, kadangi jis nebuvo numatytas pavasario sesijos darbų programoje. Tai projektas, kurį teikiame kartu su 14 kitų Seimo narių iš visų skirtingų frakcijų. Projekto esmė ta, kad juo stengiamės šiek tiek pabandyti subalansuoti smulkiųjų ir stambiųjų ūkininkų veiklos sąlygas, siūlydami atsisakyti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos žemės ūkio paskirties žemei tiems, kurie valdo daugiau negu 500 hektarų, t. y. maždaug daugiau negu 2,5 mln. eurų. Kviečiu leisti pateikti šį įstatymo projektą ir mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausti niekas neužsirašė. Po pateikimo turime apsispręsti, ar galime bendru sutarimu. Balsuojame? Gerai, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo?
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 54, prieš – 10, susilaikė 30. Pritarta po pateikimo.
Svarstymas. Ar galime pritarti po svarstymo? Balsuojame.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 56, prieš – 7, susilaikė 34. Pritarta po svarstymo.
Priėmimas pastraipsniui. Vienas straipsnis. Kitokių pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti šiam straipsniui bendru sutarimu? Balsuojame. Balsuojame dėl viso.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 54, prieš – 12, susilaikė 33. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2068) priimtas. (Gongas)
11.09 val.
Žemės mokesčio įstatymo Nr. XI-1829 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2065 (pateikimas)
Kviečiu M. Majauską pristatyti Žemės mokesčio įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2065.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju tautos atstovybei už galimybę pateikti šį įstatymo projektą.
Galbūt šiek tiek kelia nerimą nervinga valdančiosios daugumos pozicija, kai jūs balsuojate susilaikydami net ir dėl galimybės pateikti. Man atrodo, tikrai nereikia baimintis šio įstatymo projekto, mes jį tikrai galime tobulinti, jis nėra tobulas, bet man atrodo, kad diskusija dėl jo yra tikrai labai reikalinga.
Pradėsiu nuo to, kad Lietuvoje žemės užvaldymo klausimas yra ganėtinai aktualus ir aštrus, todėl kenčia smulkieji ūkininkai, kurie neturi galimybės dirbti žemės. Europos Sąjungos mastu tai yra keliama net ir žmogaus teisių klausimo lygiu apie gebėjimą ir galėjimą dirbti žemę.
Kaip žinome, Lietuvoje ta situacija yra ganėtinai sudėtinga. Maždaug 3 % susijusių asmenų valdo apie 50 % žemės ūkio paskirties žemės – tokia problema Lietuvoje yra ir ji yra aktuali. Dėl tos priežasties dar 2006 metais buvo įvestas apribojimas, kad asmuo negali valdyti daugiau negu 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės. Vėliau, 2014 metais, buvo praplėstas šis ribojimas įtraukiant ir susijusius asmenis. Deja, nepaisant visų ribojimų, vis dėlto gana daug žmonių, susijusių asmenų, įmonių užvaldė didelius žemės plotus ir šiandien turime įvairią statistiką, bet preliminariai maždaug apie 93 fiziniai ir juridiniai asmenys valdo daugiau kaip 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės, ir tai yra apie 66 tūkst. hektarų. Tai yra gana didelis kiekis.
Šiuo įstatymo projektu mes nesiūlome apmokestinti to, kas yra įgyta neteisėtai. Dėl žemės, kuri buvo įgyta neteisėtai, su kolegomis kreipėmės į žemės ūkio ministrą, o jis kreipėsi į prokuratūrą. Kaip suprantu, tyrimas vyksta ir ta žemė, kuri buvo įgyta neteisėtai, apeinant įstatymus, su ja turės būti labai aiškiai pasielgta, ji turės būti grąžinta. Turės įvykti restitucija.
Čia šiandien kalbame apie žemę, kuri buvo įgyta teisėtai ir asmenis, kurie valdo daugiau kaip, susiję asmenys, 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės. Galime suskaičiuoti, kokia tai vertė, jei vidutiniškai vieno hektaro vertinimas šiandien varijuoja per visą Lietuvą apie 5 tūkst. eurų. Tai ar asmenys, kurie valdo 2,5 mln. eurų vertės žemę, turėtų naudotis žemės mokesčio lengvata?
Šiandien žemės ūkio paskirties žemė yra apmokestinama dviem etapais. Pirmasis etapas – yra nustatoma jos vertė. Tada yra pritaikomas lengvatinis tarifas 0,3. Jeigu paimtume žemę… Vidutiniškai pagal registrą dabar žemė yra apie 3 tūkst. eurų, tai paimama 3 tūkst. vienas hektaras, jis yra padalinamas iš trijų ir tada siunčiamas savivaldybei nustatyti nuo nulio iki 4 %. Savivaldybės dažniausiai nustato apie 1 %, šiek tiek daugiau nei 1 %. Efektyvus rate’s, marža ar, kitaip pavadinus, mokestis, kurį moka už žemės ūkio paskirties žemę net ir stambieji žemvaldžiai, yra maždaug 0,3, 0,4 ar 0,5 %. Tai tikrai, mano akimis žiūrint ir kolegų, su kuriais diskutavome ir teikėme šį įstatymo projektą, tie stambieji ūkininkai neturėtų naudotis šia lengvata ir turėtume palikti tą lengvatą tik patiems smulkiausiems.
Pritaikius šį įstatymo projektą, t. y. panaikinus lengvatą stambiausiems žemvaldžiams, kurie valdo daugiau negu 500 hektarų, savivaldybės turėtų surinkti maždaug apie 1 mln. eurų, tai keliautų į savivaldybių biudžetus.
Kviečiu pritarti šiam įstatymui po pateikimo ir padiskutuoti apie tai, koks tas tarifas galėtų būti, bet mūsų siūlymas yra, kad mes tiesiog paprasčiausiai atsisakytume lengvatos taikymo, vadinasi, tris kartus padidintume mokesčius stambiesiems žemvaldžiams ir tokiu būdu palengvintume sąlygas smulkiesiems. Taigi didintume konkurenciją ir mažintume socialinę atskirtį žemės ūkio sektoriuje.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori Seimo narys R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų pritardamas jūsų projektui, aš turiu tokį klausimą. Kalbėjau su savo rajono ūkininkais ir stambiaisiais ūkininkais, kurie turi daugiau kaip 500 hektarų, ir, beje, jie pritaria šitam dalykui, tik klausimas yra vienas: kaip jūs žiūrite, ar ne pats laikas apskritai Seime pateikti visą paketą ir vertinti ūkininkus, kurie turi per 500 hektarų, dėl Europos Sąjungos išmokų mokamų, dėl jų dydžio, dėl diferencijavimo? Nes šiandien mes matome nenormalią situaciją, kada stambieji gauna didžiausią dalį, bet mažiukai nieko negauna.
Mano klausimas yra labai paprastas. Tie patys stambieji ūkininkai mano rajono sako: taip, Remigijau, mes sutinkame atsisakyti šitos lengvatos ir matome, kad ji gal perteklinė, nereikalinga, bet kas gali užtikrinti, kad tie mūsų sumokėti pinigai atiteks tam mažajam ūkininkui, kuris turi 10–12, iki 25 hektarų, kaip jūs sakote, socialiai būtų teisinga žemės ūkio sektoriui? Jie šiandien yra nusmukdyti, rodomas mažiausias dėmesys. Buvęs ministras B. Markauskas savo sprendimais ir savo taisyklėmis dar labiau padarė, kad mažasis ūkininkas negautų išvis jokios europinės paramos.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Tai iš tikrųjų prasminga diskusija. Labai svarbu, kad diskusijose ne užsižaistume, o eitume žingsnis po žingsnio ir priimtume konkrečius sprendimus. Tai yra pirmasis žingsnis, kurį, mano giliu įsitikinimu, reikėtų priimti, t. y. atsisakyti lengvatos stambiausiems žemvaldžiams. Dažnai net yra diskusija, kad 500 hektarų yra per aukštas laiptelis, jį turėtume leisti žemiau. Stambus yra ne nuo 2,5 mln. eurų, o galbūt nuo 1 mln. eurų, galbūt nuo 0,5 mln. eurų, bet įstatymo projekte yra siūloma 2,5 mln. eurų tas laiptelis, kada būtų atsisakoma tos lengvatos.
Dabar kitos priemonės yra paliekamos savivaldybei. Savivaldybė, surinkdama tas pajamas, nes kaip tik savivaldybė gautų didesnes pajamas, atsisakius šios lengvatos, apie 1 mln. eurų (tai kol kas nėra didelės pajamos, bet jos palaipsniui augtų), galėtų investuoti į geresnes sąlygas smulkiems ūkininkams.
Ir trečioji dalis, kuri yra be galo reikalinga. Apie tai esu kalbėjęs su prieš tai buvusiu žemės ūkio ministru. Tikiuosi, ir naujai paskirtas žemės ūkio ministras pritars, jog Europos Sąjungos lėšų skyrimas taip pat turėtų priklausyti nuo to, kokį žemės plotą valdo žemvaldžiai. Mano žiniomis, labai panaši politika yra įgyvendinama Vokietijoje, joje yra diferencijuojama. Jeigu valdai labai didelius žemės plotus, tai Europos Sąjungos lėšų gauni reikšmingai mažiau, o gal jų net ir iš viso negauni. Lietuvoje irgi reikėtų kalbėti apie tokią politiką, t. y. ne tik lazdos, bet galbūt ir mažiau morkos politiką.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė I. Šimonytė. Ruošiasi A. Kubilius.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, iš tiesų ši lengvata, kuri mažina mokesčio bazę, yra turbūt tokia sena, kaip atkurta Lietuvos nepriklausomybė, ir daugybę metų nebuvo peržiūrėta. Akivaizdu, kad jos paskirtis buvo atsižvelgti į jauną, besikuriantį ūkį, visų pirma, į mažus ūkius. Kai mes vertiname situaciją šiandien, akivaizdu, kad yra dalykų, kuriuos reikia keisti, taisyti, ir kai kam šitos lengvatos taikymas yra tikrai visiškai nebepagrįstas. Todėl, visiškai pritardama jūsų projektui, tiesiog paprašyčiau jūsų vertinimo, tarkim, lyginant su nekilnojamojo turto mokesčiu, kur mes taip pat turime tam tikrą apmokestinimą priklausomai nuo turto vertės. Šiuo atveju žmonės turi sukaupę didelį kiekį žemės. Kaip maždaug pasilygintų efektyvūs tarifai, turint minty, kad pagrindinis savivaldybių žemės mokesčio tarifas yra 1 %?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų čia reikėtų detalesnių skaičiavimų. Bet jeigu teisingai suprantu, mes kalbame apie asmenį, kuris turi maždaug 2,5 mln. eurų vertės butą kur nors Vilniaus senamiestyje, ir asmenį, kuris valdo 2,5 mln. eurų vertės žemės ūkio paskirties žemę per visą Lietuvą. Jeigu žiūrėtume šiuo metu prabangaus nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, kuris yra taikomas, tai nuo 220 tūkst. – 0,5 %, 500 tūkst. – 1 % ir nuo 500 tūkst. – 2 %. Tai efektyvus tarifas išeitų apie 1,5 %, galbūt šiek tiek daugiau. O žemės ūkio paskirties žemės efektyvus tarifas yra maždaug pagal tai, ką savivaldybės taiko – 0,3 %.
Dar kartą pakartosiu. Jeigu turi nekilnojamojo turto – butą ar kelis butus, kurių bendra vertė yra apie 2,5 mln. eurų, tai moki 1,5 %, 1,7 %; jeigu turi žemės ūkio paskirties žemės, vertos daugiau kaip 2,5 mln. eurų, tu moki vos 0,3 %. Taigi iš tikrųjų, jeigu kalbame apie prabangą, ne tik apie žmogaus teisių klausimą, galimybę dirbti žemę, nes žemės kiekis yra ribotas, turėtume bent jau suvienodinti šiuos tarifus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Kubilius. Ruošiasi E. Pupinis.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų pati iniciatyva yra tikrai sveikintina ir aš čia neturėčiau ko daug ir klausti. Bet ar jūs, kaip Biudžeto ir finansų komiteto narys, nematytumėte galimybės imtis ir platesnės iniciatyvos, nes mūsų pastangos tą problematiką, kai susiformavo tokio latifundinio valdymo žemės Lietuvoje, kaip nors tirti arba inicijuoti bendromis pastangomis pastabas, atrodo, kad sunkiai juda į priekį. Suprantame, čia yra suinteresuotų, kad tokių tyrimų nebūtų ir tokių pasiūlymų negimtų. Tuo tarpu, kaip jūs teisingai pasakėte, Europos Sąjungoje tam skiriama vis daugiau dėmesio. Visai neseniai komisaras G. Otingeris, kalbėdamas apie tiesiogines išmokas ir apie tai, kad trūksta pinigų daugiametei finansinei perspektyvai, užsiminė, kad iš tikrųjų turėtų būti mažinamos tiesioginės išmokos stambiems žemvaldžiams. Kiek aš žinau, kiek man teko Europos reikalų komitete išsiaiškinti, dabar, iki liepos mėnesio, Lietuva turi galimybę peržiūrėti tiesioginių išmokų reglamentus ir nustatyti, kad virš tam tikros ribos būtų mokamos mažesnės tiesioginės išmokos. Ar jūs nesiimtumėte tokios iniciatyvos – šalia šito įstatymo ieškoti galimybių įtikinti Vyriausybę daryti tokius žingsnius, nes, kaip rodo europiniai tyrimai, kaip tik tiesioginių išmokų neribojimas…
PIRMININKAS. Klauskite!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …leidžia atsirasti tokioms latifundinėms arba skatina tokias latifundines valdas dar labiau didinti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Vienas dalykas, kuris iš tikrųjų kelia nerimą, kad tai yra palikta visiškai Vyriausybės diskrecijai ir Vyriausybė nerodo jokios motyvacijos ar iniciatyvos peržiūrėti Europos Sąjungos lėšų skyrimą ir skirstymą, ypač stambiems žemvaldžiams. Todėl, mano giliu įsitikinimu, Seimo atstovybė neturėtų nusišalinti nuo šio proceso ir pati imtis iniciatyvos kreiptis į Vyriausybę, kalbėti su Vyriausybės vadovais apie tai, jog Europos Sąjungos lėšų skyrimas stambiems žemvaldžiams turėtų būti peržiūrimas. Šiandien daug Europos Sąjungos šalių tai jau daro, mes turime ribotą laikotarpį, per kurį galime tai padaryti. Labai svarbu nepražiopsoti, o gal net ir sąmoningai nepramiegoti, kaip kad dabar, atrodo, su žemės ūkio politika…
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis. Ruošiasi A. Anušauskas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, jūs minėjote, kad tarifą taip pat nustato savivaldybės. Šiuo metu pasitaiko atvejų, kai nors įstatyme ir sakoma, kad tai iki 4 % apleista žemė, turi būti toks tarifas, tačiau kai kurios savivaldybės paprasčiausiai taiko 2 %. Ar nemanote, kad šiuo atveju irgi gali būti tam tikrų manipuliacijų, nes žemės kiekiai yra koncentruoti tam tikrose savivaldybėse ir, tarkim, būtų taikomas atvirkščias tarifas mūsų pateiktam įstatymo projektui? Ar nemanote, kad vis dėlto tokie dalykai, kai neprižiūrima žemė arba tie dideli plotai, būtų atimti iš savivaldybių reguliavimo srities, nustatant tarifą?.. Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Jūs keliate tikrai labai prasmingą klausimą, keliate, ar savivaldybės bus pakankamai politiškai stiprios priimti skaidrų ir nepriklausomą sprendimą apmokestinti stambius žemvaldžius taip, kaip nustato iš tikrųjų įstatymas, nes savivaldybės vis dėlto turės teisę sumažinti tą mokestį. Dabar įstatyme parašyta, kad žemės vertė padalijama iš trijų ir tada perduodama savivaldybei, kuri gali nuo nulio iki keturių pritaikyti. Jeigu mes atimama tą galimybę taikyti lengvatas stambiems žemvaldžiams, kai kurios savivaldybės galės sąmoningai pačios sumažinti tą mokestį, kurį dabar taiko, nuo 1 % iki 0,3 %. Tai darydamos jos, vienas dalykas, praras lėšas, jos negaus pajamų, todėl nukentės jų biudžetas, antras dalykas, dėl tokių sprendimų, savivaldos sprendimų, tikrai reikės kreiptis į teisėsaugos institucijas, jog būtų ištirta.
Na, aš taip įsivaizduoju, kad dabar mes skaitome apie „MG Baltic“ įtaką valstybei ir galbūt kokias nors pastangas ar siekius užvaldyti valstybę, o po dešimties metų, matyt, skaitysime apie stambių žemvaldžių įtaką valstybei, ar čia nebuvo siekių užvaldyti. Aš tikrai kviečiu nebijoti ir balsuoti pagal sąžinę. Matyti, jog stambūs žemvaldžiai šiandien turi išskirtines teises Lietuvoje, gauna dideles Europos Sąjunga lėšas, naudojasi žemės mokesčio lengvatomis ir dar galimai daro įtaką valstybinėms institucijoms. Iš tikrųjų kviečiu nebijoti žengti pirmą žingsnį ir pasikalbėti apie tai, kaip mes galėtume subalansuoti stambių ir smulkių ūkininkų teises.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, taip, visiškai pritariu minčiai, kad europinių lėšų skirstymas stambiųjų žemvaldžių naudai nėra teisingas dėl visų kitų ūkininkų, kurie turi mažesnius, vidutinius ūkius. Mes matome pagal tą skiriamų lėšų struktūrą, kad jiems tenka vis dėlto mažesnioji dalis. Bet šiuo atveju kyla tokie pagrįsti klausimai, kurie susiję su Teisės departamento iškeltais klausimais dėl tos ribos, nes yra numatytos ribos pakeitimas ir pagal turimų galvijų skaičių, ji šiek tiek koreliuojama. Jūsų nuomone, ar ta riba 500 hektarų turi būti tokia galutinė, kaip jūs siūlote, ar gali būti šiek tiek pakeista?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš vėl grįžčiau prie nekilnojamojo turto prabangos mokesčio, šiuo metu nekilnojamojo turto prabangos mokestis pradedamas taikyti nuo 220 tūkst. eurų. Čia mes siūlome tą laiptelį dešimt kartų aukštesnį. Iš tikrųjų pateikęs, registravęs šį įstatymo projektą sulaukiau daug kritikos, jog tas laiptelis yra per aukštas, 500 hektarų yra… Ir tas, kuris turi 500 hektarų, yra stambus ūkininkas, ir tas, kuris turi 100 hektarų – stambus ūkininkas. Iš tikrųjų buvo įvairių siūlymų reikšmingai leisti tą kartelę, kad mes labai aiškiai išskirtume, kas yra smulkus ūkininkas ir kas yra stambus ūkininkas. Nes turbūt visi sutiktume, kad tas, kuris turi 2,5 mln. eurų žemės ūkio paskirties žemės, yra turtingas ir tas, kuris turi 1 mln. eurų žemės ūkio paskirties žemės, irgi galėtų būti priskiriamas prie tikrai stambių ar bent jau vidutinių žemės ūkininkų.
Šitoje situacijoje, man atrodo, reikėtų svarstymo stadijoje žiūrėti, kaip tie limitai, kokie turėtų būti nustatyti. Čia aš vadovavausi Žemės įsigijimo įstatymu, kuris apibrėžia ribas. Tai jau įstatyme yra nustatytos ribos, kad negalima įsigyti daugiau negu 500 hektarų, tai aš atsirėmiau į jau galiojančius įstatymus, kad mes užbrėžtume pradžioje tą aukštą ribą ir po to žiūrėtume, kaip veikia toliau.
PIRMININKAS. Klausimų laikas pasibaigė. Ačiū, jūs atsakėte į visus. Dėl motyvų užsirašė Seimo nariai. Motyvai už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pateikimo stadijoje siūlau pritarti šiam projektui, nes vis dėlto keliama labai svarbi problema į viešumą: apmokestinimas pačių stambiausių ūkininkų ir smulkiųjų negali būti vienodas. Jeigu kalbame apie teisingumą, tai teisingumo išties būtų daugiau. Jeigu kalbame apie tai, kad didesnis ūkininkas, be abejonės, gauna ir didesnes europines išmokas, ir dažniausiai turi galimybę efektyviau pasinaudoti ne tik savo turimais resursais, bet ir siūlomoms europinėms programoms modernizuoti savo ūkius, tai aš manau, kad tai, kas yra siūloma, yra visiškai logiška. Todėl siūlau pritarti ir, jeigu kils kokių abejonių, be abejo, jas spręsti svarstant komitete.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Prieš. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš principo tas sprendimas nieko vertas, jeigu atvirai pasakyčiau. Šiaip savivalda ir dabar turi galimybę reguliuoti mokestį už žemę priklausomai… Tarybos turi tokią galią, gali nustatyti tam tikrus žemės sklypus, kur vienas mokestis ar kitiems iš tikrųjų… Bet šitas bandymas, aš sakyčiau, dar vienas bandymas nubausti dirbančius, kuriančius, dirbančius žemę. Šiaip ar taip, krizės metais žemės ūkis buvo viena iš ekonomikos šakų, kuri tempė mūsų ekonomiką, ir buvo pakilimas. Ir dabar yra progresyvumas – stambiems ūkininkams tiesioginių išmokų mažėjimas, kuo daugiau turi hektarų. Tai aš bent jau nepalaikysiu šito kolegos pasiūlymo. Kolegas kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai buvo motyvai prieš. Atsiprašau, neteisingai informavau. Kviečiu balsuoti po pateikimo. Nuomonės išsiskyrė, todėl balsuodami parodykime. Kas pritaria projektui, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 47, prieš – 24, susilaikė 24. Projektui nepritarta. Turime nuspręsti, ką toliau su šiuo projektu darome. M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ar galiu paprašyti frakcijos vardu perbalsuoti, nes vieno balso skirtumas, matau, kad dar ateina Seimo narių. Jeigu galėtume dar kartą? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Motyvų perbalsuoti nepateikta, tai nėra prasmės jo ir skelbti.
J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Norėčiau, kad patikslintume, ar nebalsavo tie, kurie turi didelius žemės plotus? Galbūt po mano klausimo tas balsuojančių skaičius pasikeistų, jei tie asmenys pagalvotų dėl interesų konflikto.
PIRMININKAS. Tai nebuvo man klausimas, kas turi 500 hektarų ar daugiau. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tiesiog siūlyčiau toliau priimti sprendimą, kaip ir priklauso, ar grąžiname tobulinti, ar negrąžiname. Nes tikrai argumentų nėra.
PIRMININKAS. K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų, gerbiami kolegos valdantieji, nereikėjo šito įstatymo bijoti. Kai dirbau ministru A. Kubiliaus Vyriausybėje, mes iš tikrųjų sukūrėme, manau, normalią mokesčių sistemą, bet ją reikia tobulinti. Šiuo atveju supraskite: didelių ūkių makroekonominiai rodikliai leistų šį mokestį sumokėti be didelės jiems naštos, o savivaldybės savo ruožtu galėtų šias lėšas skirti ar melioracijai, ar kitiems projektams, kuriems dabar labai trūksta. Savivaldybės galėtų dar reguliuoti šį mokestį, sumažinti taip pat ir mažiems, ir dideliems. Bet iš tikrųjų takoskyra šiandien yra didelė ir didėja. Šis mokestis (kaip ir kitose šalyse) galėtų padėti sureguliuoti procesą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu balsuoti ir rinktis: grąžinti projektą ar atmesti. Alternatyviai: grąžinti tobulinti ar atmesti. Kas balsuoja už, balsuoja, kad būtų grąžintas, kas – kad atmestume, balsuoja prieš.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 56, prieš – 42. Projektas grąžinamas tobulinti.
Replika po balsavimo – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ką rodė šis balsavimas? Tai, kad šiandien Seime daugumą turi didžiųjų žemvaldžių galia. Čia dabar turime visokių pažymų apie koncerno įkurtas partijas, bet turime problemą su partijomis, kurios yra asocijuotos su koncernais, tik šiek tiek kitais. Tai šiandien tą ir pamatėme. Aš sveikinu didžiųjų žemvaldžių įsigalėjimą Lietuvos Respublikos Seime ir… Kadangi labai aiškus buvo šis indikacinis balsavimas, tai taip ir teks vadinti šį Seimą – didžiųjų žemvaldžių Seimu.
PIRMININKAS. Dėkoju už sveikinimą. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke, už galimybę pasakyti repliką po balsavimo. Iš tiesų labai apmaudu. Valdančiosios daugumos matomas nerimas. Priminsiu, kad kalbėjome tik apie panaikinimą lengvatos tiems, kurie valdo žemę, kurios vertė yra didesnė nei 2,5 mln. eurų. Labai apmaudu, kad visa valdančioji dauguma balsuodama susilaikė arba balsavo prieš, net per pateikimą nenorėjo kalbėti apie tai, kad smulkių ir stambių ūkininkų pozicijos turėtų būti suvienodintos. Iš tikrųjų tobulinsiu įstatymo projektą ir galbūt grįšiu su dar didesniu siūlymu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi turbūt teisingai supratome, kad projektas grąžintas tobulinti. Taigi nenusivilkime.
Dabar skelbiu pertrauką iki 12 valandos.
Pertrauka
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, prašom užimti darbo vietas. Norime tęsti šios dienos rytinį posėdį.
12.00 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4688(5)VK (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4688(5). Priėmimas. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pranešėją P. Čimbarą. Aptarsime visus gautus pasiūlymus.
Mieli kolegos, noriu priminti jums, kad balandžio 26 dieną jau pradėtas priėmimas. 1 straipsnis… mūsų jau yra iš dalies kai kurie pasiūlymai aptarti. Aš dabar prašau komiteto pranešėjo tą vietą, kur Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė pasiūlymą dėl projekto 1 straipsnio 1 dalies – Žemės įstatymo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Kaimo reikalų komitetas pritarė iš dalies. Čia buvo siūloma atsižvelgti į tai, kad abejotina, ar projektu siūlomas reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies tikslą, todėl svarstytina, ar projektu siūlomos naujos nuostatos neturėtų būti išdėstytos kitose keičiamo įstatymo nuostatose. Kaip minėjau, pritarėme iš dalies. Komiteto argumentai: pritarta Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. išvadoje pasiūlytam teisiniam reglamentavimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti nėra. Galima pritarti iš dalies pritariant Teisės departamento pasiūlymui.
Kitas Teisės departamento pasiūlymas. Jūs jam pritarėte.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Taip, pritarėme.
PIRMININKĖ. Ar gerbiami Seimo nariai norėtų… Išgirsti nieko nenorėtų. Pritarta komiteto… Taip pat yra dar vienas Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė…
P. ČIMBARAS (LSDDF). Pritariame.
PIRMININKĖ. …pritarti. Dabar sustokime prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Jūsų argumentai.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Komitetas nepritarė. Komiteto argumentai: šiuos atvejus reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas. Projektu nesiūloma išimčių, todėl nuomininkas statyti ar rekonstruoti statinius galės tik laikydamasis teritorijų planavimo dokumentų nustatytų reglamentų. Pareiga laikytis sutarties kyla iš Civilinio kodekso nuostatos, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Kokie statiniai galės būti statomi ar rekonstruojami priklausys nuo sutartyje įrašytų galimybių keisti žemės sklypo naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami Seimo nariai, ar galime pritarti komiteto nuomonei nepritariant Teisės departamento pasiūlymui? Galime pritarti? Balsuoti čia, deja, nebalsuosime. Mes tik aptariame visus pasiūlymus. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. 5 dalis.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Siūloma pritarti.
PIRMININKĖ. Pritariame. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. 7 dalis. Atsiprašau, 6 dalis.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Pritarti.
PIRMININKĖ. Pritarta. Pritariame. 7 dalis.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Pritarti.
PIRMININKĖ. 8 dalis.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Pritarti iš dalies. Komiteto argumentai: pritarta Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. išvadoje pasiūlytam teisiniam reglamentavimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pritariame iš dalies. Vyriausybės pasiūlymas.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Pritarti.
PIRMININKAS. Pritariame. Dar vienas Vyriausybės pasiūlymas.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Kaip?
PIRMININKĖ. Dar antras Vyriausybės pasiūlymas.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Antras pasiūlymas yra…
PIRMININKĖ. Taip pat komitetas pritarė.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Pritarė. Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas pakeisti 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „Ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Išnuomotuose kitos paskirties valstybinės žemės sklypuose draudžiama statyti naujus statinius ar įrenginius, išskyrus esamų statinių priklausinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, ir rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, daugiau kaip 5 % didinant pagrindinio statinio užimamą žemės plotą, išskyrus atvejus, kai statoma ar rekonstrukcija atliekama Žemės reformos įstatymo 13 straipsnyje nurodytoje neprivatizuojamoje žemėje. Neprivatizuojamoje žemėje nuomininkas statyti naują statinį ar įrenginį arba rekonstruoti esamą statinį ar įrenginį, išskyrus atvejus, kai statomi esamų statinių priklausiniai, tiesiami inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos arba kai, rekonstravus statinį, jo užimamas valstybinės žemės plotas padidėja ne daugiau kaip 5 %, gali, jeigu pabaigus statybos darbus statiniui eksploatuoti reikalingas žemės plotas neviršys išnuomoto žemės sklypo dydžio, tik sumokėjęs į valstybės biudžetą žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 20 % išnuomoto žemės sklypo (sklypo dalies, reikalingos statiniui eksploatuoti), kuriame numatoma statyti naują arba rekonstruoti esamą statinį, vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, galime pritarti komiteto nuomonei? (Balsai salėje) Pritariame.
Dar yra gautas S. Gentvilo ir K. Starkevičiaus pasiūlymas dėl 6 straipsnio 1 punkto. Aš dabar norėčiau atsiklausti komiteto pranešėjo, ar tai nėra susiję su tuo pasiūlymu, kurį mes jau aptarėme priimdami balandžio 26 dieną, dėl kurio Seimo narys S. Gentvilas teikė pasiūlymą, o Seimas, taip pat ir komitetas nepritarė?
P. ČIMBARAS (LSDDF). Taip, galima.
PIRMININKĖ. Todėl balsuoti jau nereikia ir pateikti jau nereikia. Ačiū.
Yra Vyriausybės pasiūlymas. S. Gentvilas, taip. Išsiaiškinkime viską iki galo. Prašau, įjungsime.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Čia yra bent du pasiūlymai konkrečiai dėl šio straipsnio šios dalies: vienas yra kovo 13 dienos, teiktas su gerbiamu K. Starkevičiumi, ir gegužės 3 dienos. Norėčiau, kad mes balsuotume dėl abiejų, nes buvo nutrauktas svarstymas tuo metu, kai buvo susimaišyta išvadų rengėjo.
PIRMININKĖ. Gerai. Tuoj pasitarsime ir pasakysime. Ką jūs jau įvardinote kovo 3 dienos, deja, šio pasiūlymo svarstyti negalime, nes priėmimas prasidėjo balandžio 26 dieną, o jūsų registruotas kovo 3 dieną, kai jau pradėtas priėmimas, todėl negali būti svarstoma. Ir komiteto pranešėjas norėtų išsakyti argumentus dėl kovo 13 dienos S. Gentvilo ir K. Starkevičiaus pasiūlymo. Tada pirmiausia procedūriškai, ar mes turime svarstyti, reikia komiteto pozicijos. Jeigu turime svarstyti, tada reikės 29 balsų, kurie pritartų. Turime.
Gerbiamasis Simonai, jūs norėtumėte, kad šitas kovo 13 dienos būtų svarstomas? Mes turėtume svarstyti, redakcija šiek tiek skiriasi. Gerbiamieji kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritartų, kad Seimo narių S. Gentvilo ir K. Starkevičiaus pateiktas pasiūlymas būtų svarstomas, prašome balsuoti. (Balsai salėje) Čia norime…
P. ČIMBARAS (LSDDF). Nėra.
PIRMININKĖ. Taip, deja, 28 balsai. Vyriausybės pasiūlymas.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Vyriausybės yra pritarta. Yra Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas papildyti 1 straipsnį nauja 2 dalimi: „Pakeisti 9 straipsnio 6 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: ji reikalinga valdžios ir privataus subjekto partnerystės sutarčiai su Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos su investuotojais sudarytai investicijų sutarčiai įgyvendinti – Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo nustatytais principais. Buvusius įstatymo projekto 1 straipsnio 2 ir 3 dalis laikyti atitinkamai 3 ir 4 dalimis.“
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti? Galime. Dar prieš tai S. Gentvilo ir K. Starkevičiaus. Aš akcentuoju, kad komitetas jų pasiūlymui nebuvo pritaręs.
Kitas pasiūlymas – pakeisti 9 straipsnio 12 dalį. Yra Seimo narių K. Starkevičiaus, E. Pupinio ir A. S. Nausėdos pasiūlymas. Kuris kolega pateiks? Kad būtų aiškiau, gal pateikite, o paskui Seimo nariai apsispręs, ar leisti svarstyti.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš palengvinsiu visą dalį, kadangi kai svarstėme komitete, buvo daugeliui punktų nepritarta, o kai kurie dalykai pritarti. Aš manau, kad neverta dabar svarstyti. Sutinku su komitetu.
PIRMININKĖ. Jūs atsiimate?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Atsiimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Svarstome Teisės departamento pasiūlymą.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Komitetas siūlo nepritarti. Komiteto argumentai. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad žemės sklypo vertės, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, perskaičiavimas būtų ne nuomotojo teisė, bet pareiga. Taip būtų užtikrinama vienoda visų valstybinės žemės nuomininkų padėtis, visiems perskaičiuojant žemės nuomos mokesčio dydį tokiais pat laiko intervalais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, galime pritarti komiteto argumentams? Pritariame. Vyriausybė pateikė pasiūlymą. Komitetas?
P. ČIMBARAS (LSDDF). Pritarė.
PIRMININKĖ. Pritariame visi. Vyriausybė pateikė dar vieną pasiūlymą.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Komitetas irgi pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Pritariame. Trečias Vyriausybės pasiūlymas.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Komitetas irgi pritarė.
PIRMININKĖ. Pritariame. Dar vienas Vyriausybės pasiūlymas dėl 1 straipsnio 3 dalies nuostatos.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Komitetas pritarė ir komiteto pasiūlymas – pakeisti 9 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta nuomotojo pareiga kas penkerius metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.
Šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytas žemės nuomos mokesčio priedas į valstybės biudžetą mokamas vieną kartą už žemės sklypą ir turi būti sumokėtas iki statybų pradžios arba lygiomis dalimis ne vėliau kaip per trejus metus nuo statybų pradžios, pirmąją įmoką sumokant iki statybų pradžios.
Nuomos mokesčio priedą mokant dalimis, pirmoji įmoka negali būti mažesnė negu 1/3 žemės nuomos mokesčio priedo, o už įsiskolinimo likutį nuomininkas moka 5 % metinių palūkanų. Valstybinės žemės nuomotojas kontroliuoja, ar žemės nuomos mokesčio priedas yra mokamas tinkamo dydžio ir laiku. Nustačius, kad buvo sumokėtas ne visas nuomos mokesčio priedas arba jis iš viso nesumokėtas, trūkstamą arba visą nuomos mokesčio priedo sumą Nacionalinė žemės tarnyba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka išieško į valstybės biudžetą.“
PIRMININKĖ. Dėkojame. Galime pritarti komiteto tokiai redakcijai? Dėkojame.
3 dalis. Pakeisti 9 straipsnio 14 dalį. Yra gautas Seimo narių K. Starkevičiaus, E. Pupinio ir A. S. Nausėdos pasiūlymas. Jūs ir šituos pasiūlymus atsiimate. Dėkojame kolegoms, komitetas jiems nepritarė.
Seimo narys S. Gentvilas teikia pasiūlymą.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. S. Gentvilas atsisako. Dėkojame. Nesvarstome.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Pritarė.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė. Pritariame. Vyriausybės pasiūlymas.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Pritarė.
PIRMININKĖ. Pritariame. Ir dar vienas Vyriausybės pasiūlymas.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Irgi pritarė.
PIRMININKĖ. Pritariame. Dėkoju.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Yra komiteto pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Komiteto pasiūlymas dėl šio straipsnio 14 dalies.
P. ČIMBARAS (LSDDF). (…) Vyriausybės.
PIRMININKĖ. Galime pritarti komiteto pozicijai? Ačiū. Visą 1 straipsnį aptarėme. Galime jį priimti? Galime priimti.
2 straipsnis. S. Gentvilo pasiūlymas dėl 2 straipsnio.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Komiteto nuomonė pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Ar S. Gentvilas sutinka, kad pritarta iš dalies? Prašom pristatyti ir po to nutarsime, ar yra 29, jus palaikantys.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, visas šitas įstatymo projektas yra naujo mokesčio įvedimas ir jis darys įtaką 110 tūkst. Lietuvoje sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių. Dabartinis komiteto siūlymas yra lapkričio 1 diena. Tai yra keturi mėnesiai iki įsigaliojimo. Mes esame pasakę, Teisėkūros pagrindų įstatyme yra pasakyta, kad mokestiniai įstatymai turi įsigalioti, šeši mėnesiai iki jų įvedimo ir trys mėnesiai iki įsigaliojimo turi būti sukurti ir priimti visi įstatymų lydimieji teisės aktai. Tai šis siūlymas, kad po keturių mėnesių jau įsigaliotų naujas mokestis, neatitinka mūsų pačių įstatymo. Tai siūlau sugrįžti prie 2019 m. sausio 1 d…
PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritaria S. Gentvilo pasiūlymui?
Ir vis dėlto pritrūko vieno balso. O komiteto argumentai buvo pritarti iš dalies. Ir įsigaliojimo terminą komitetas siūlo?..
P. ČIMBARAS (LSDDF). Įstatymo terminą pagal patobulintą įstatymo projektą siūloma nustatyti 2018 m. lapkričio 1 d. Pradiniame variante įsigaliojimo data buvo nenumatyta… 2017 m. lapkričio 1 d.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos, dabar toliau. Galime pritarti komiteto pasiūlytai datai? Galime.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Galime.
PIRMININKĖ. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Pritarti.
PIRMININKĖ. Pritariame. Vyriausybės pasiūlymas. Komitetas?
P. ČIMBARAS (LSDDF). Pritaria. Ir yra komiteto pasiūlymas: „Šis įstatymas, išskyrus straipsnio 2 dalį, įsigalioja nuo 2018 m. lapkričio 1 d.“
PIRMININKĖ. Lapkričio 1 dieną, dėkoju. S. Gentvilo pasiūlymas dėl antrojo… Atsiprašau, dar reiktų dėl komiteto pasiūlymo, kaip jūs ir minėjote, išskyrus 2 dalį, kad įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime.
Yra dar jūsų komiteto pasiūlymas, kur „Vyriausybė iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Tam galime pritarti? Pritariame.
Yra S. Gentvilo pasiūlymas išdėstyti 2 straipsnio 3 dalį.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Komitetas siūlo nepritarti.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, kalbama apie naują mokestį. Jis užgriūna nekilnojamojo turto vystytojus, aibė sutarčių jau yra sudarytos ir niekas nėra suplanavęs šitų kaštų. Iš esmės, jei jau siūlymas yra įvesti 20 % paskirties keitimo mokestį, tai jį bent išdalykime per trejus metus. Aš tikiu, kad įstatymo tezė, kokią esu pasiūlęs, užtikrina, kad bus sumokėtas tas mokestis iki galo, bet jis negali būti paprašytas tą patį momentą, t. y. iš karto po keturių mėnesių, įsigaliojus įstatymui. Siūlyčiau pritaikyti pereinamąjį trejų metų terminą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, kurie sutiktų, kad mes pradėtume svarstyti Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymą?
Taip, yra. Dabar prašome pasakyti komiteto nuomonę.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Komitetas siūlė nepritarti. Siūlymas, kad tam tikrais atvejais vietoj 100 % nuomos mokesčio priedo sumos leistume tik 70 %, sudarytų sąlygas konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar nuomonė už pasiūlymą – K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų siūlyčiau pritarti, nes gerai, kad bent mano kolegos pasiūlymus pristatė ir po to mes balsavome. Mano pasiūlymas taip pat buvo, kad suteiktume didesnę galimybę savivaldai ir tas mokestis eitų savivaldai. Šiuo atveju kolegos Simono pasiūlymas labiau palaikantis savivaldą ir suprantantis verslininkus, nes šios sumos, kurias reikės sumokėti, nėra tokios mažos, jeigu imtume didžiuosius miestus. Gal šiek tiek mažesnės yra rajonuose, tačiau, atsižvelgiant į verslą ir išdėstant terminus, būtų logiška tai daryti.
PIRMININKĖ. Nuomonės prieš nėra. Prašome apsispręsti ir balsuoti dėl S. Gentvilo pasiūlymo. Komitetas nepritarė, tačiau argumentus girdėjome kitokius.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 28, prieš – 14, susilaikė 37. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl šio straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Pritarėme. Vyriausybės pasiūlymas.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Pritarė.
PIRMININKĖ. Pritarėme. Dar vienas Vyriausybės pasiūlymas.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Irgi pritarė ir yra komiteto pasiūlymas. „…jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti išnuomoto kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje nėra nustatyto draudimo statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius ir nėra pradėta naujo statinio statyba ar rekonstrukcija, nuomininkas statyti naują statinį arba rekonstruoti esamą (išskyrus atvejus, kai statomi esamų statinių priklausiniai, tiesiami inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos arba kai, rekonstravus statinį, jo užimamas valstybinės žemės plotas padidėja ne daugiau kaip 5 %) gali, jeigu pabaigus statybos darbus statiniui eksploatuoti reikalingas žemės plotas neviršys išnuomoto žemės sklypo dydžio, tik sumokėjęs į valstybės biudžetą žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 20 % išnuomotos žemės sklypo (sklypo dalies, reikalingos statiniui eksploatuoti), kuriame numatoma statyti naują arba rekonstruoti esamą statinį, vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Žemės nuomos mokesčio priedas į valstybės biudžetą mokamas vieną kartą už žemės sklypą ir turi būti sumokėtas iki statybų pradžios arba lygiomis dalimis ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybų pradžios, pirmąją įmoką sumokant iki statybų pradžios.“
PIRMININKĖ. Dėkojame. Yra Seimo narių S. Gentvilo ir K. Starkevičiaus pasiūlymas, tačiau mes jau apsisprendėme šiuo klausimu ir dėl įsigaliojimo terminų. Ar komiteto atstovas gali patvirtinti mano pastabą?
P. ČIMBARAS (LSDDF). Taip, taip.
PIRMININKĖ. Jau apsisprendėme ir balsuoti nereikia. Taip pat yra gautas A. Palionio, J. Rimkaus, A. Stančiko, K. Starkevičiaus ir E. Pupinio pasiūlymas papildyti projekto 2 straipsnio 5 dalį.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKĖ. Kas iš kolegų pateiktumėte pasiūlymą? Ar sutinkate su… K. Starkevičius sako, kad sutinka su komiteto pozicija, kad būtų pritarta iš dalies. Bet vis tiek Statutas reikalauja, kad jūs trumpai pateiktumėte, tada 29 būtų pritariantys arba nepritariantys.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Kadangi komitetas iš tikrųjų pritarė iš dalies, mes, teikėjai, pritariame tam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Kolegos, ar yra 29, kurie pritaria? Galime bendru sutarimu, kad galėtume svarstyti? Dėkoju.
Dabar komitetą prašom pasakyti savo argumentus.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Komiteto argumentai: įstatymo įsigaliojimo terminą pagal patobulintą įstatymo projektą siūloma nustatyti 2018 m. lapkričio 1 d. Pradiniame variante įsigaliojimo data buvo numatyta 2017 m. lapkričio 1 d. Todėl iki įstatymo įsigaliojimo sutartys bus sudaromos pagal iki šiol įstatyme galiojusias nuostatas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti už, prieš pasiūlymą nėra. Galime bendru sutarimu pritarti komiteto pateiktai redakcijai? Galime. Dėkoju.
Seimo nariai K. Starkevičius, E. Pupinis ir A. S. Nausėda yra pateikę dėl projekto 2 straipsnio 5 dalies.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Mes irgi sutinkame.
PIRMININKĖ. Atsiimate? Dėkoju. Dar kitas jūsų – K. Starkevičiaus, E. Pupinio ir A. S. Nausėdos pasiūlymas 2 straipsnio 6 dalį išdėstyti…
P. ČIMBARAS (LSDDF). Komitetas irgi nepritarė.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip pat atsiimame.
PIRMININKĖ. Atsiima. Nesvarstome. Dėkoju. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Ir pateikė pasiūlymą.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ir yra komiteto pasiūlymas. „Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje nėra nustatyto draudimo keisti išnuomoto žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, šiuo įstatymu nustatyti žemės paskirties ir (ar) būdo keitimo apribojimai išnuomotam žemės sklypui netaikomi.“
PIRMININKĖ. Dėkoju.
Ar 2 straipsnį galime priimti? Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto. Dėkoju, pranešėjau, jūs puikiai susitvarkėte pateikdamas argumentus. Viską pasakėte labai atsakingai ir tiksliai. Už įstatymo projektą norinčių kalbėti dar nematau. Prieš – S. Gentvilas. Prašau, kolega.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, labai stebina, kaip jūs uoliai balsavote, bet nėra nė vieno, kuris sugebėtų pasisakyti per priėmimą už tokį įstatymą. Nežinau, kas diriguoja jums dėl tokio uolaus balsavimo. Priminsiu, kad iš opozicijos buvo teikta per dešimt pasiūlymų dėl šio įstatymo. Nepriimtas beveik nė vienas. Pats įstatymas yra naujo mokesčio įteisinimas, ir valstybė elgiasi šiuo atveju labai robinhudiškai. Valstybė elgiasi visų pirma kaip geras buhalteris, bet ne kaip ekonomistas. Įvesdama nekilnojamojo turto vystymosi ir paskirties keitimo mokestį, po keturių mėnesių pradeda skaičiuoti naujas pajamas valstybės biudžete, o nekilnojamojo turto vystytojai jau šaukia, kad jūs stabdote statybas, o jos tuos pačius mokesčius suneštų per vartojimą, per statybų apimtį, per kitur.
Tikėjimas, kad įvesime naują mokestį, ir valstybės biudžetas staiga bus papildytas ir turėsime melioracijai pinigų, yra be galo klaidingas. Aibė statybų stos, ir papildomų pinigų tikrai nematysime. Daugiau reiškia mažiau.
Dar labiau apgailestautina, kad iš esmės, gerbiami žemvaldžiai, jūs palikote dar vieną žemės ūkio žemės lengvatą. Jeigu žemės ūkio žemė yra verčiama ir keičiama paskirtis, jinai neapmokestinama, bet jeigu bet kokia rekreacinė, visuomeninė, komercinė ar industrinė žemė yra keičiama, ar būtų apleistas pastatas kur nors miesto centre ir norėtų atgaivinti, tai turi mokėti mokestį. Bet, gerbiami žemvaldžiai, jeigu žemės ūkio paskirties žemė bus keičiama, nebus reikalaujama.
Kviečiu iš tikrųjų pasisakyti prieš, nes buvo sumindyta ir savivalda. Žemės nuomos mokestis visada buvo įskaičiuojamas į savivaldybių biudžetus. Šį kartą vėl siūloma įskaičiuoti jį į valstybės biudžetą, ir mūsų su K. Starkevičiumi siūlymas, kad pačios savivaldybės galėtų nustatyti šitą mokesčio dydį, vėlgi buvo atmestas. Nepritarta niekam iš opozicijos siūlymų ir net nedrįstama pasisakyti už ir dėlioti argumentus, kodėl tokio įstatymo reikia. Koks buvo ekonominis pagrįstumas?
PIRMININKĖ. Laikas!
S. GENTVILAS (LSF). Makroekonominė analizė?
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš pasisakau prieš, bet absoliučiai dėl priešingų motyvų nei mano kolega S. Gentvilas. Tarptautinės organizacijos sako, kad kapitalas apmokestinamas Lietuvoje per mažai. Jeigu Seimas pritars šiam įstatymui, tai bus dar vienas įrodymas, kad Seimas dirba ne tam milijonui dirbančių pagal darbo sutartis, o tam 100 tūkst., kurie nusiperka sandėliuką ir įgyja teisę į kelių hektarų žemės nuomą aplinkui, ir tada pastato ten daugybę gyvenamųjų namų ar biurų, susižeria neįtikėtinai didžiulį pelną, kokio nerasime nė vienoje Europos valstybėje, ir rezultatas yra toks, kad valstybei trūksta pinigų kokioms nors socialinėms reformoms arba normaliam atlyginimui pakelti tam milijonui darbuotojų, todėl jie emigruoja.
Šito įstatymo esmė yra tokia, aš netgi drįsčiau pasakyti, kad nepaisant visų šitų pažymų apie „MG Baltic“, komitete vyksta „MG Baltic“ įtakos svarstymas, o, mano galva, šitas įstatymo projektas yra skirtas „MG Baltic“ investicijai į Karoliniškių landšaftinio draustinio kalvas. Vilniečiai, žinote, kur stovėjo radijo transliacijos perdavimo metalinis bokštas, kylant iš Žvėryno į Karoliniškes, dešinėje? „MG Baltic“ nusipirko iš Radijo ir televizijos centro keletą silikatinių pastatėlių, ruošiasi ten statyti daugiabučių kvartalą, siekia išsinuomoti valstybinį žemės sklypą. (Balsai salėje) Priėmus šitą įstatymą, manau, kad pačią didžiausią ekonominę naudą ir pelną gaus būtent „MG Baltic“ ir būtent iš šios investicijos. Aš netgi spėju, kad šitą įstatymą jie patys ir inicijavo.
Kolegos, būkime sąžiningi, jeigu kas nors nori įsigyti užstatymo teisę, tegul perka tą užstatymo teisę, kaip reglamentuota Civilinio kodekso IX skyriuje, arba tegul jis perka žemę aukcione. Kolegos, agituoju balsuoti prieš šitą, tikėtina, „MG Baltic“ parengtą įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Labai ačiū, pirmininke. Tikrai komitetas išnagrinėjo ir priėmė, ir turi labai stiprių argumentų. Jūs puikiai suprantate, kad mes kaip tik čia verslui padedame atrišti rankas ir vystyti nekilnojamą statybą. Dabar žiūrėkite, jeigu nusiperka žemės, atsiprašau, žemės sklypą nuomoja ir yra statiniai, ir norėtų pastatyti statinius, tai faktiškai, sumokėjęs 20 % valstybei, jis savaime gali keisti paskirtį ir vystyti statybas. Tuo atveju laimi ir verslas, ir valstybė. Pasakysiu, kodėl laimi valstybė ir kodėl laimi verslas. Pakeitus paskirtį, savaime vertė padidėja. Verslininkas jau savaime gauna grąžą, nes pakeitė paskirtį, o valstybė iš to gaus 20 % sumokamą sumą. Prašom palaikyti ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Starkevičius – nuomonė prieš.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, tai yra labai ilgai svarstytas klausimas, jau kokie metai mes diskutuojame. Buvo grąžinta Vyriausybei, Vyriausybė vėl mums pateikė šį klausimą. Tačiau kodėl aš tikrai susilaikysiu? Buvo tikslas, kad gautos lėšos, tie 20 %, o vėliau bus privaloma ir išpirkti žemę dabar nepradėjusiems procedūrų, būtų skirtos savivaldybėms. Mūsų buvo tas pasiūlymas, kuriam, deja, komitetas nepritarė, o šiandien mes jo nesvarstėme. Taip savivaldybės galėtų nelikti centrine institucija ir po to prašyti lėšų vieno ar kito projekto vystymui, savivaldybės taip galėtų labiau pritraukti investuotojus tiems regionams, kuriems jų šiandien trūksta. Galbūt taikyti ir mažesnį mokestį kokiame Skuode, pateikiu kaip pavyzdį. Šiomis lėšomis būtų disponavę ir galėję vystyti infrastruktūrą. Deja, prie šio klausimo nebuvo grįžta. Mūsų esminis pasiūlymas buvo stiprinti savivaldą, lėšas skirti savivaldybėms ir taip užtikrinti jų savarankiškumą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Apsisprendžiame balsuodami dėl Žemės įstatymo.
Skelbiu balsavimo rezultatus. Balsavo 92 Seimo nariai: už – 42, prieš – 16, susilaikė 34. Įstatymo projektui nepritarta. Įstatymas nepriimtas. N. Puteikis po balsavimo.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Norėjau padėkoti Seimui. Jeigu būtų toks įstatymas priimtas, tai valstybė būtų praradusi galimybę… būtų iš esmės išdovanojusi už penktadalį rinkos vertės dabartiniams nuomininkams užstatymo teisę. Seimas pasielgė labai teisingai. Yra galimybė vis dėlto sutvarkyti įstatymus ir Žemės ūkio ministerijos teisės aktus taip, kad tie, kas dabar nuomoja valstybinę žemę ir nori statyti, sumokėtų rinkos kainą. Už tuos pinigus būtų galima vykdyti socialinę reformą ir mažinti turtinę nelygybę. Ačiū Seimui.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, tęsiame darbą.
12.33 val.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 2, 5, 8, 12, 21, 27, 44, 45, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1804(2), Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo Nr. I-1324 51 ir 101 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1805(2), Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 1, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 124 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1806(2) (svarstymas)
Klausimas 1-13a – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1804(2). Kviečiu G. Vasiliauską pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą. Tikiuosi, kad kolega kartu pateiks ir komiteto išvadas dėl lydimųjų įstatymų projektų Nr. XIIIP-1805 ir Nr. XIIIP-1806.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, mieli kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas balandžio 25 dieną svarstė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 1, 2, 5, 8, 12, 21, 27, 44, 45, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo ir 50 straipsnio pripažinimo netekusio galios įstatymo projektą. Komiteto išvada: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto pasiūlymams. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
Prie jo ir lydimuosius iš karto?
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūs pateikėte komiteto išvadą dėl šito ir lydimųjų įstatymų projekto. Dėkojame.
Norinčių dalyvauti diskusijoje?.. Matau, užsirašė A. Vinkus. Kolega, ačiū jums. Jums pagrindinė tribūna, jei norite diskutuoti. Ne. Jums reiktų į pagrindinę tribūną. Diskusija.
A. VINKUS (LSDDF). Nuoširdžiai pritardamas šioms pataisoms ir agituodamas taip pat balsuoti už jas, džiaugiuosi, kad darbų saugos klausimai yra labai stipriai akcentuojami. Tam, kam teko dirbti ar įstaigos vadovu ar įvykus kokiai nors darbo saugos katastrofai, žinom, koks tai svarbus dalykas. Labai malonu, kad sustiprintas mokymas saugos ir sveikatos srityje. Malonu, kad aukštųjų mokyklų studentai, profesinių mokyklų mokiniai privalės būti mokomi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pagal įgyjamas kvalifikacijas ir profesijas. Bendrojo ugdymo mokyklos supažindins mokinius su bendrais saugos ir sveikatos darbe ir buityje keliamais klausimais.
Darbdavio paskirti asmenys, juridinio asmens darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai ar fiziniai asmenys, atliekantys darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, turi atitikti socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Tai yra šventa aksioma, kurios laikysis.
Tačiau aš norėjau paklausti pono G. Vasiliausko. Gal galėtumėte atsakyti? Čia 4 punkte užrašyta: „Darbdavio paskirtiems asmenims suteikiama pakankamai laiko jų funkcijoms atlikti.“ Tai ar jie patys jau kiek?.. Bet čia yra parašyta, aš to nesuprantu: „…laiko ir šiems asmenims netaikoma administracinė ar kita atsakomybė dėl veiklos organizuojant ir įgyvendinant prevencines priemones.“ Mano buvo toks klausimas, o taip agituoju ir pritariu. Balsuokime vieningai už.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajam A. Vinkui. Deja, atsakymų šiuo atveju nenumatyta. Aš kviečiu diskutuoti A. Sysą. Jums skiriamos penkios minutės. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, iš esmės mes svarstydami komitete pritarėme šiam įstatymui, bet aš labai norėčiau, kad mes giliau šiek tiek paanalizuotume kylančias problemas. Iki šiol turbūt daugelis naudojatės liftais, gyvenate namuose, kur yra liftai. Liftai yra pavojingi įrenginiai ir pagal mūsų vienus įstatymus pavojingus įrenginius gali prižiūrėti tik specialistai, kitais atvejais jie palikti bendrijos dispozicijai ir jūs mokate, kas gyvenate daugiabučiuose, už tuos liftus, ir jūs patys turėtumėte eksploatuoti. Šis klausimas ir šiame įstatyme iki galo lieka neišspręstas.
Bet aš labai norėčiau šiek tiek kitu aspektu pakalbėti, ką sakė ir kolega prieš tai. Taip, mes norime šituo įstatymu patikslinti specialistų rengimą, jų atsakomybę. Teko bendrauti komiteto posėdyje su Liftų asociacijos žmonėmis, kurie prižiūri, dirba tarptautinėse kompanijose. Jie atsako, bet kuris darbdavys atsako. Šiame įstatyme mes į vieną gretą įrašome ir darbuotojus arba… Sakykime, vyksta statyba, daugiaaukštis namas statomas. Yra liftas prie namo, yra darbuotojai, kurie kyla tuo liftu ir dirba savo darbą statybose, ir tie, kurie prižiūri tą liftą. Ir vienų, ir kitų reikalavimus mes suprantame visiškai skirtingai. Todėl supaprastinimas tokiu atveju… Vis tiek darbdavys visada atsako, jei kas nors įvyktų. Ir darbdavys privalo patikrinti tų žmonių, kurie prižiūri lifto techninę būklę, supratimą ir galimybę prižiūrėti tuos liftus, nes tai ne tik elektrinė dalis, tai yra ir mechanikos dalis, galimi visokie atsitikimai. Turbūt matėte ne vieną siaubo filmą, kur liftas lekia į šachtą ar dar kas nors. Todėl būtent asocijuoti nariai nerimauja, kad jeigu prasidės kokia nors krizė, ar nebus taip, kad paprasčiausiai dalis mažų įmonių, sakykim, viešbutėlis, kuris turi liftą… ar prižiūrėti tuos įrenginius nebus paskirti žmonės, neturintys tam tikros reikiamos kvalifikacijos, tiesiog įstaigos vadovo įsakymu? Čia yra, slypi galima… Sakau, neturėtų taip būti, bet galimai gali būti iššūkių, kuriuos mes turėsime vėliau spręsti. Todėl galbūt iki priėmimo dar reikėtų pagalvoti, kai mes kalbame apie įstaigas ir organizacijas, kurios dirba, turi asocijuotą narystę, atsako, dirba tarptautinėse kompanijose, ir tuos, kur prižiūri pavojingus įrenginius labai nedidelės kompanijos.
Kitas dalykas. Yra trečias įstatymas – tai Valstybinės darbo inspekcijos. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad dabartiniame įstatyme buvo surašytos visos Darbo inspekcijos funkcijos. Šitame įstatyme mes braukiame visas funkcijas ir rašome į nuostatus. Galbūt tai ir sveikintina, nes paprasčiausiai besikeičiantis gyvenimas visą laiką įpareigoja rašyti vis naujas Darbo inspekcijos funkcijas. Tai dabar, pavyzdžiui, dėl darbo tarybų formavimo pakeitėme Darbo kodekse, dėl kitų nuostatų.
Perkėlimas į nuostatus, manau, yra laikmečio iššūkis. Bet aš manau, kad mes turime pasilikti parlamentinę kontrolę ir įdėmiai stebėti, nes funkcijų mes užkrovėme gana daug Darbo inspekcijai. Finansine prasme ir žmonių, žmogiškaisiais resursais tų resursų visada šitai institucijai trūksta. Ir šiandien dar priiminėsime vieną įstatymą Darbo inspekcijai palengvinti procesus. Neužmirškime, kai svarstysime biudžetą, paklausti Darbo inspekcijos, ar mūsų kraunamas papildomas darbas visiškai finansuojamas ištekliais, kad tas funkcijas Darbo inspekcija galėtų užtikrinti. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamam kolegai už išsakytą nuomonę.
Po svarstymo nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Galime pritarti visiems trims įstatymų projektams – pagrindiniam ir dviem lydimiesiems. Dėkoju.
12.42 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 4, 6, 20, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1947, Statybos įstatymo Nr. I-1240 24, 27, 28, 34 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1948 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 4, 6, 20, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1947. Kviečiu ministrą R. Karoblį pateikti įstatymo projektą. Manau, kad jūs kartu pateiksite ir lydimąjį – Statybos įstatymo Nr. I-1240 tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1948. Pateikimas. Prašau.
R. KAROBLIS. Ačiū, ponia pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, teikiu Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo ir Statybos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektus.
Priežastys, kodėl tai teikiame. Poreikis keisti šias įstatymų nuostatas iškilo 2016 metais pasiekus krašto apsaugos sistemos infrastruktūros panaudojimo ribas. Ši naudotina infrastruktūra šiuo metu negali būti vystoma taip, kad būtų tinkamai vykdomas kariuomenės rengimas, priimančiosios šalies paramos teikimas dislokuojamoms NATO pajėgoms, taip pat vykdomi Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvų projektai, nes teritorijų planavimo dokumentai neatitinka krašto apsaugos sistemos poreikio, o jų keitimo, taip pat krašto apsaugos sistemai reikalingų objektų statybos procedūros užtrunka pernelyg ilgai ir tiesiog mes nesugebame vystyti, sudėtinga vystyti infrastruktūrą laiku, ypač pagal sąjungininkų prašymus ar reikalavimus.
Projektų tikslas – paspartinti krašto apsaugos infrastruktūros plėtros projektų įgyvendinimą supaprastinant teritorijų planavimo ir statinių statybos procedūras. Siūloma atsisakyti keturių priemonių, t. y. atsisakyti taikyti detaliuosius planus krašto apsaugos tikslais šiuo metu jau naudojamose teritorijose, kad dabar karinėse teritorijose jau nebebūtų taikomi detalieji planai. Antra, atsisakyti statybos leidimų krašto apsaugos tikslams skirto neypatingo ir nesudėtingo statinio statybai, jo rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui ar griovimui. Trečia, atsisakyti viešinimo procedūros, kai plėtra vykdoma krašto apsaugos tikslams jau naudojamose teritorijose, taip pat viešinimo procedūros, kai statomi krašto apsaugos tikslams skirti objektai krašto apsaugos tikslams naudojamose teritorijose, kuriose parengti vietovės lygmens bendrieji planai. Ketvirta, reikalaujama atlikti nesudėtingų statinių projekto ekspertizę.
Įstatymų projektais taip pas suteikiama teisė Krašto apsaugos ministerijai ir jos įgaliotai institucijai inicijuoti savivaldybės lygmes bendrojo plano koregavimą ir finansuoti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir vietovės lygmens plano rengimą. Ir čia esminis klausimas, kuris buvo anksčiau, kas mokės už bendrojo plano keitimą. Tai yra pakankami pinigai ir šią naštą pasiruošę nešti mes.
Laukiamas rezultatas. Atsisakius detaliųjų planų taikymo ir teritorijų planavimo viešinimo, kai plėtra vykdoma krašto apsaugos tikslams naudojamose teritorijose, infrastruktūros plėtros procesas sutrumpėtų 18 mėnesių. Dar kartą – 18 mėnesių. Atsisakius nuostatų dėl statybos leidimų išdavimo, statinių projektavimo viešinimo teritorijose, kuriose parengti vietovės lygmens bendrieji planai, taip pat nesudėtingojo statinio ekspertizės atlikimo, ypatingojo statinio projekto rengimo procesas sutrumpėtų apie 50, neypatingojo – apie 90, o nesudėtingojo – apie 120 dienų.
PIRMININKĖ. Šiek tiek garsiau.
R. KAROBLIS. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kolegų prašytume labiau klausyti ir mažiau triukšmauti, tuomet salėje būtų daugiau tylos.
Dabar labai atsakingai tikimės išgirsti jūsų atsakymus. Atsakingai klausysime. M. Majauskas klausia pirmasis. Ruošiasi A. Anušauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, suprantamas noras užtikrinti spartesnį teritorijų planavimą, sklandesnius statybų procesus, infrastruktūros pritaikymą kašto apsaugos reikmėms. Taip pat gali būti suprantamas noras netaikyti viešinimo procedūrų, bet, kaip žinote, senamiesčio bendruomenė yra labai jautri įvairioms statyboms, kurios vyksta senamiestyje, tuo labiau jeigu jos būtų vykdomos slaptai. Ar galite patikinti, jog šis įstatymo projektas nebus taikomas krašto apsaugos objektams, kurie yra senamiesčio širdyje? Kaip matėme, Technikos biblioteką iškraustėte, tą padarėte, tai kokie kiti žingsniai? Galbūt ką nors planuojate statyti? Jeigu numatomi tokie planai, ar galite patikinti, jog bus taikomos visos procedūros ir bendruomenė bus informuota?
R. KAROBLIS. Taip, mes kalbame apie teritorijas, kurios yra ne mieste. Čia tikrai jokių statybų, ypač senamiestyje, nenumatoma. Kas būtų galima, tai maksimumas būtų kapitalinis remontas ir einamasis remontas, kur tikrai jokių detaliųjų planų keitimų ir kitų keitimų, kur būtų kalbama apie šias procedūras, tikrai nebūtų. Tiesiog nebūtų šių darbų.
Kalbama iš esmės pirmiausia apie kareivinių tobulinimą. Tiesiai šviesiai tariant, ten, kur įsteigiamos pirmiausia sąjungininkų pajėgos – Rukloje, Pabradėje, taip pat kitur, kitose kareivinėse, kur yra dislokuoti batalionai, kur irgi yra poreikis vystyti, bet nekalbama apie objektus, įkurtus miestų teritorijose. Tokių planų neturime.
PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas. Ruošiasi J. Narkevičius.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų senamiesčio gyventojai gali būti ramūs, krašto apsauga skirta tam, kad gintų visus senamiesčius, visą Lietuvą. Bet mano klausimas toks. Jūs paminėjote, kad visos procedūros gali sutrumpėti nuo 1,5 metų, statybos pagal Statybų įstatymą – dar keliais mėnesiais, beveik dvejais metais, tačiau yra įrašyta ta nuostata, kad įstatymas, suprantama, atgaline data negalioja, ir tiems projektams, jau pradėtiems įgyvendinti, galioja ankstesnės procedūros. Ar neatsitiks taip, kad dabar pradėti projektai bus pabaigti greičiau, negu pradėti iki šito įstatymo įsigaliojimo. Kaip paspartinti?
R. KAROBLIS. Detalieji planai jau yra paruošti, jie ir vykdys pagal tuos detaliuosius planus. Taip pat pagal tas procedūras, kurios bus pateiktos. Taip sakant, bus nauji projektai, tai iš tikrųjų pagal naujas procedūras. Kita vertus, jeigu matysime… Aišku, galėsime tuos konkrečius aspektus išdiskutuoti komitete, kaip bus pereinama iš vienos stadijos į kitą, bet jeigu pradėta konkreti procedūra, ji turbūt turi būti pabaigta, ypač kai tai susiję su, įsivaizduočiau, viešinimo procedūra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Narkevičius. Ruošiasi A. Vinkus.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Be abejo, supaprastinti procedūrą reikėtų, laikas tam yra nepagrįstai per ilgas. Tačiau dėl šito kokie yra garantai, kad nebus varžomos teisės savininkų, kurių teritorijų ribose bus atliekami darbai? Tai ne tik statiniai, tai ir naudojimas, pervažiavimas per žemės sklypus, per žemę. Tas kompensavimo mechanizmas, mano žiniomis, nėra sureguliuotas arba praktiškai veikia ne gyventojų naudai. Saugumas, viskas gerai, tikrai turėtų būti užtikrintas, tačiau kaip užtikrinti gyventojų teises?
R. KAROBLIS. Pirmas dalykas, tai apima tik esamas karines teritorijas, nekalbama apie tuos atvejus, kai yra reikalinga jų plėtra. Tai vėl, esant plėtrai, būtų taikomos kitos procedūros, derybos su savivaldybe ir panašiai, ir panašiai. Ir, aišku, turėtų atsispindėti ir servitutai, bet tai nėra šio įstatymo dalykas. Taip pat šio įstatymo pakeitimai neapima dabar esamų servitutų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Vinkus. Ruošiasi A. Sysas.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas ministre, suprantama jūsų kilni misija užtikrinant mūsų valstybės saugumą. Bet vis dėlto noriu paklausti. Naujo Statybos įstatymo projekto nuostatuose parašyta, kad siekiama nustatyti, kad leidimas nereikalingas nei ypatingo statinio statybai, jo rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui ar griovimui, kai jis skirtas krašto apsaugos tikslams. Ar iš tiesų, jeigu bus statomas saugomose teritorijose, imkime Neringą ar kitur, kraštovaizdžio regione, arba mieste, ar nebus pažeistos, kaip sakė mano kolega prieš tai, gyventojų teisės? Kaip jums atrodo, ar tas leidimo paėmimas nepalengvintų jums ramybės ateičiai, ir jums, ir kaimynams šalia?
R. KAROBLIS. Čia kalbama apie detaliuosius planus, statybos leidimus ir t. t. Neatleidžia nuo pareigos vykdyti projektavimo darbus ir suderinti pagal atitinkamus reikalavimus. Palengvinamos būtent procedūros, jau jūsų išvardintos. Bet visi aplinkosauginiai, kraštovaizdžio, toliau statybos normų ir kiti reikalavimai turi būti vykdomi, nuo to neatleidžiama.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi J. Olekas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, mano klausimas toks labai konkretus. Kadangi mes prastiname visus procesus, ar neatsitiks, pavyzdžiui, kad Kairių poligone arčiau jūros atsiras koks viešbutukas arba gyvenamasis namas, nes niekas nekontroliuos?
R. KAROBLIS. Kaip? Na, yra Valstybės kontrolė, yra kiti kontrolės mechanizmai, kurie tikrai atliekami, yra vidaus auditas. Aš nežinau, pavyzdžiui, vidaus auditas daromas reguliariai kiekvieno iš esmės objekto, kiekvienų pajėgų ir yra pateikiami pasiūlymai. O kitas dalykas, dar kartą aš noriu atkreipti dėmesį, ką ir ponui A. Vinkui sakiau, yra neatleidžiama nuo projektavimo kaip tokio. Tai yra pagal atitinkamas normas, tik supaprastinama. Pirmas dalykas, dėl leidimų išdavimo, antras dalykas, dėl detaliųjų planų ir kitų procedūrų. Projektuojant visi reikalavimai yra taikomi.
PIRMININKĖ. Ruošiasi J. Olekas. Klausia J. Olekas. Ruošiasi S. Gentvilas. Atsiprašau, technika.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, iš principo pritariu jūsų teikiamiems projektams, aš tik noriu pasitikslinti ir paklausti, ką kolegos kelia kaip klausimą. Jeigu mes panaikinsime tam tikrą priežiūrą, kuri anksčiau egzistavo, ar pačioje ministerijoje, ar kariuomenėje nereikės papildomai žmonių, kurie atliktų tą funkciją, nes kas nors turi pasižiūrėti ir papildomai paderinti, nes tam tikra sauga net ir tų statinių, jei bus nederinami projektai… Ačiū už atsakymą.
R. KAROBLIS. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar, baziniai reikalavimai, t. y. įvertinimas. Vis tiek projektavimas ir konkretaus pastato išlaikymo vietos – būtent pagal aplinkosaugos reikalavimus.
Toliau. Statybos normų reikalavimų situacija nekinta. Jie turi likti tokie, kokie yra. Paprastinamos arba naikinamos būtent šios konkrečios keturios procedūros ar tie reikalavimai.
Ne, papildomų žmonių nereikės dėl to. Dar daugiau, tikslas yra paprastinti ir pagreitinti vidaus procedūras, kur rezervai dar irgi iki galo neišnaudoti.
Taigi kompleksiškai tiek įstatymų pakeitimais, tiek dėl vidinių procedūrų būtų sutaupoma laiko, ypač dar dėl didelių kapitalinių, sakykime, sudėtingiausių pastatų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinis klausia S. Gentvilas. Prašom, kolega.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, norėjau iš esmės pritarti jūsų projektui, bet Lietuvos teritorijos, kurių nėra parengti bendrieji planai arba specialieji planai, yra būtent tos teritorijos, kurios yra sudėtingos susitarimo atžvilgiu: Kuršių nerija šiuo atveju arba kokios nors saugomos kultūros paveldo teritorijos. Ar nemanytumėte, kad tokia išimtis, kad jums nereikia vadovautis teritorijų planavimo dokumentais, iš esmės pasako ir tai, kad ne viskas gerai teritorijų planavimo sistemoje, jeigu neįmanoma ilgainiui susitarti ir dėl karinių objektų, ir civilinių objektų.
Aš labai suprantu, kad ir jūs esate įkliuvę į tai, kad nėra dokumentų, kuriais galėtumėte vadovutis, bet gal jūs iš šalies matote ir pasakytumėte kritišką nuomonę apie planavimo sistemą?
R. KAROBLIS. Mums planavimo sistema yra iššūkis, kai turime reaguoti į naujas, sakykime, grėsmes, naujas situacijas, kai turime veikti staigiai ir statyti statinį, pavyzdžiui, konteinerinę stovyklą ar panašiai, ar nugriauti senus pastatus, kad būtų atlaisvinta ta vieta. Man sunku spręsti, palyginti su, sakykime, civiline statyba. Bet čia turime iššūkių.
O dėl planavimo pirmas dalykas yra detaliųjų planų koncepcijos apskritai atsisakoma. Jos detalieji planai yra taikomi ten, kur jau yra patvirtinti, kur ne – yra taikomi kiti mechanizmai, bet mes jokiu būdu nekvestionuojame bendrųjų planų, kur jie yra. Kaip tik minėjau, viena iš nuostatų yra, kad įtvirtintame įstatyme būtų nauja tai, kad Krašto apsaugos ministerijos įgaliota institucija gali inicijuoti derybas ar procesą su savivaldybe, įskaitant būtent finansavimo tam tikru projektu, nes tai yra ekspertizė, tai yra kainuojantis dalykas. Bent jau per tai palengvina.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Manau, diskusijų metu dar išsiaiškinsime. Nuomonė už, nuomonė prieš po pateikimo. Juozai Olekai, norite kalbėti? Norite kalbėti. Įjungiame mikrofoną J. Olekui.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš tikrai noriu pritarti kolegos pateiktiems įstatymo projektams, nes ne kartą esame susidūrę, kad tie procesai, kurie reikalingi sutvarkant statybų išdavimo leidimus ir planus, ganėtinai ilgai užtrunka. O dabar, ypač kariuomenei vystantis ir atvykstant mūsų sąjungininkams, tai reikėtų padaryti greičiau. Tikiu, kad kokybė nenukentės, ir kviečiu pritarti pateiktiems įstatymo projektams.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime pritarti po pateikimo. Ir Teritorijų planavimo, ir lydimajam – Statybos įstatymo projektams.
Siūlomi komitetai. Kaip pagrindinis siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
Ar galime pritarti? Pritariame. Siūloma svarstyti birželio 14 dieną. Pritariame datai? Pritariame. Dėkoju.
13.00 val.
Principinės kariuomenės struktūros 2019 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2024 metais nustatymo, karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ir kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus 2019 ir 2024 metais patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2064 (pateikimas)
Vėl kviečiu ministrą į tribūną, kad pateiktų Principinės kariuomenės struktūros 2019 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2024 metais nustatymo, karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ir kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, ribinio skaičiaus 2019 ir 2024 metais patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2064. Prašau, ministre, pateikti.
R. KAROBLIS. Labai ačiū. Teikiu šį įstatymo projektą. Pavadinimo nebekartosiu – ilgas pavadinimas, bet iš esmės susijęs su Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2019 metais ir planuojamos 2024 metais… Projekto tikslas yra metinis (…), kur numatoma struktūra, skaičiai vieneriems metams, šiuo atveju 2019 metams, taip pat perspektyva į… šių metų perspektyva 2024 metams.
Trys blokai. Pirmas blokas yra pati kariuomenės struktūra. Nuo 2019 m. sausio 1 d. numatomas steigti Ryšių ir informacinių sistemų batalionas, o iki 2024 metų, lyginant su siūloma dabartine struktūra, steigti motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ logistikos batalioną.
Antras blokas. Skaičiais yra siekiama papildyti nustatytą kariuomenės struktūrą trūkstamu personalu. Siūloma didinti bendrą ribinį skaičių, didinant ribinį profesinės karo tarnybos karių skaičių, 500 karių 2019 metais ir 4 tūkst. 900 karių iki 2024 metų, lyginant su nustatytais skaičiais 2018 metais. Karių savanorių aktyvųjį rezervo karių skaičių didinti 100 karių 2019 metais ir 700 karių iki 2024 metų, lyginant su 2018 metų numatytu skaičiumi. Privalomosios pradinės karo tarnybos karių ir kariūnų skaičių 2019, 2024 metais siūloma išlaikyti tokį patį kaip ir 2018 metais.
Trečiasis blokas. Didinant bendrą karių skaičių, atitinkamai siūloma padidinti ir vyresniųjų karininkų skaičių. Tai yra procesas, kuris bus pradėtas kitais metais. Pirmiausia yra kalbama apie majorus ir pulkininkus leitenantus, kai žmonės atlikdavo funkcijas, darydavo atitinkamą darbą, bet negalėdavo gauti laipsnio ir kartu buvo mažesnis atlyginimas. Tai buvo demotyvacinė sistema. Pulkininkų leitenantų skaičių 2019 metais siūloma didinti 13 karių, o majorų kitais metais – 107 kariais.
Tokie turbūt būtų pagrindiniai aspektai. Įstatymo projektui pritarė Valstybės gynybos taryba ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tiek būtų.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Majauskas. Ruošiasi A. Anušauskas. Prašau, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, strategijoje numatytas Ryšių ir informacinių sistemų bataliono kūrimas. Kaip žinome, Lietuvoje jau yra dislokuotas RIS būrys, priklausantis NATO trečiajam signaliniam batalionui. Ar nesidubliuos šių dalinių funkcijos? Čia toks vienas techninis klausimas.
Antras klausimas. Norėčiau sužinoti jūsų nuomonę dėl šauktinių sąrašo papildymo moterimis. Yra nemažai šalių pavyzdžių, tokių kaip Izraelis, kur jau seniai taiko tokį principą ir netgi visuotinį šaukimą, kaip žinoma, Norvegija ir Švedija eina tuo keliu. Jeigu atsiribotume nuo piniginio klausimo, ar jūs pritartumėte pačiam principui?
R. KAROBLIS. Ačiū. Pirmiausia dėl Ryšių ir informacinių sistemų bataliono. Šiuo metu veikia kuopa Gedimino štabo batalione ir tuo pagrindu būtų formuojamas Ryšių batalionas. O sąryšiai… Skeliamas dabartinis batalionas į dvi dalis. Lieka štabo ir susijusios funkcijos. Ir kitas batalionas – Ryšių ir informacinių sistemų batalionas. Kiti padaliniai, esantys KASP’e ir kitur, deleguoti taip pat į NATO, yra atitinkami visi mechanizmai kaip ir sausumos pajėgose, visose kitose pajėgose ir tikrai to dubliavimo nėra. Yra atitinkami mechanizmai.
Dėl šauktinių merginų ir moterų. Sąrašų pildyti, esant dabartiniam mechanizmui, tikrai neplanuojame, bet jos yra laukiamos savanoriškais pagrindais. Tiesiog priminsiu, kad pernai, rodė pavyzdys, turbūt 94 % šauktinių vietų buvo užimta savanoriškais pagrindais ir tik 6 % buvo įjungtas privalomas mechanizmas, o iš savanorių maždaug 8 % yra merginų. Tikrai tas skaičius nemažėja, lieka stabilus ir netgi yra šioks toks didėjimas.
O kalbant apie įtraukimą į šauktinių sąrašus ir ėmimą privalomuoju būdu, tai prieš tris mėnesius pristatėme studijas dėl visuotinio privalomojo šaukimo ir ten yra numatyti įvairūs variantai. Bet jeigu žiūrėtume grynai kariniu požiūriu, jeigu būtų kviečiami tiek vyrai, tiek moterys, tai dabartinis mechanizmas kariniu požiūriu visiškai tenkina dabartinius kariuomenės poreikius.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Anušauskas. Ruošiasi R. Juknevičienė.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, norėjau paklausti apie kariūnus. Vis dėlto kariūnus rengia, jie mokosi Karo akademijoje ir jos patrauklumas nepaprastai svarbus, pritraukiant pačius gabiausius būsimus karininkus. Tačiau, kalbant apie patrauklumą, pastaruoju metu buvo preliminari akreditacija kai kurių studijų programų ir jos preliminariai nebuvo akredituotos. Žiūrint į ateitį, ar vis dėlto Karo akademijos turimų programų patrauklumas, moksliškumas didės, ar yra kokių nors numatymų į tai įlieti dar papildomų kokių nors resursų, kad kariūnų skaičius išties būtų stabilus, nemažėtų? Nes jeigu nebus patraukli…
PIRMININKĖ. Klauskite!
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). …mokykla, aukštoji mokykla, šiuo atveju akademija, tai, aišku, kariūnų nepavyks pritraukti.
PIRMININKĖ. Laikas jau!
R. KAROBLIS. Karo akademijos stiprinimas ir kariūnų pritraukimo, abiturientų pritraukimo į kariūnus klausimas yra nepaprastai svarbus. Reikia įvertinti ir švietimo kokybę, ir tuos aspektus, kad vis dėlto kariūnai yra studentai, kurie mokosi izoliuotai nuo studentų gyvenimo, nėra komforto, taip pat nemažai atkrenta dėl sveikatos reikalavimų. Tikrai daugiau nei pusė. Šie aspektai konkuruojant su kitomis aukštosiomis mokyklomis irgi yra svarbūs.
Švietimo kokybė ir moksliškumas yra vieni iš svarbiausių uždavinių. O jeigu dabar žiūrėtume pagal paskutinę istoriją, po papildomos informacijos pateikimo, buvo atlikti perskaičiavimai, tikrai visos studijos visiškai atitinka ir švietimo kokybės, ir moksliškumo kriterijus, visose pozicijose yra leidžiama. Aišku, gaila, kad buvo šiems metams padaryta žala, nes galbūt kai kurie abiturientai nusprendė nuo Karo akademijos pasukti kitur, bet bandysime tvarkytis. Patvirtinta nauja Karo akademijos strategija, kur numatoma daugiau, vietoj būrio vado rengimo būtų rengiamas visų pirma lyderis, o tik pačiais paskutiniais metais arba paskutinį pusmetį – konkretus specialistas, kas atspindėtų, aišku, ir kariuomenės modernizavimą. Tikrai didelė dalis lėšų ir pastangų būtų skiriama švietimo sistemai tobulinti, pritraukti dėstytojus, įskaitant dėstytojus iš užsienio. Ir tai jau dabar daroma, kad būtų padidinta kokybė. Turbūt dar vienas aspektas, kad kariūnas kartu yra ir studentas, bet kartu jis atlieka ir privalomąją karo tarnybą. Tai vėl klausimas, kad turi būti atitinkami motyvavimo elementai, t. y. kad bent jau atlygis turi būti ne mažesnis negu šauktinio. Taigi aspektai yra, jie skirtingų sprendimų lygių. Ateisime ir dėl Karo akademijos kai kurių nuostatų pakeitimo taip pat į Seimą.
PIRMININKĖ. Klausia R. Juknevičienė. Ruošiasi J. Olekas. Klausti – minutė, atsakyti – tik dvi. Prašom.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). (Penkiomis sekundėmis mažiau.) Gerbiamas ministre, mano klausimas visiškai tradicinis, tiksliau, du klausimai. Ir buvusiai Vyriausybei tą patį, ir jums užduodu. Viena, tai generolų skaičiaus didėjimas 2024 metais. Kuo pagrįsite šito didesnio skaičiaus – 14 įrašymą?
O antras klausimas dėl visuotinės karo prievolės ir dėl to, kad projekte nėra jokio didėjimo privalomosios karo tarnybos karių skaičiaus 2024 metais. Minėjote studiją, aš primenu, kad, formuojant šitą Vyriausybę, buvo labai garsiai kalbama, kad bus pereinama prie visuotinio šaukimo tuoj po mokyklos ir bus atsisakoma šitos loterijos, kai vyresnio amžiaus vaikinai jau nelabai būna laimingi pakviesti. Ar Vyriausybė jau galutinai atsisakė savo nuostatos dėl visuotinio šaukimo ir šaukimo po mokyklos, kadangi skaičiai rodo, kad turbūt taip ir yra, atsisakė?
R. KAROBLIS. Pirmiausia yra koncentruojamasi… Taip, dėl visuotinės prievolės. Pirmiausia yra koncentruojamasi į 2019 metus, pagal (…), kaip visada, 2024 metai yra perspektyviniai. Esant tam tikriems politiniams sprendimams, aišku, koncepcijos būtų koreguojamos. Šalia kitų gynybos klausimų šis klausimas bus diskutuojamas toliau, jis nėra apleidžiamas, įskaitant ir galimo politinių partijų susitarimo kontekstą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia…
R. KAROBLIS. O dėl generolų, atsiprašau, taip, yra numatoma…
PIRMININKĖ. Prašome.
R. KAROBLIS. …didinti dviem, bet reikia atsižvelgti į tai, kad šiuo metu Lietuvos kariuomenė yra sudėtinė NATO dalis, dalis vietų užimama NATO štabuose. Jeigu žiūrėtume objektyviai į situaciją, šiuo metu Lietuvoje turime keturis generolus, kurie fiziškai Lietuvoje nepadengia būtinų, sakykime, reprezentacinių ir kitų tikslų, įskaitant su užsienio partneriais ir kitais. Tas dviem būtų objektyvus, žinant NATO struktūrų plėtrą, kur mes irgi turėsime deleguoti labai didelį kiekį karininkų, įskaitant ir (…).
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, pritardamas jūsų pozicijai dėl to, kad tarnaujantis ir turintis tam tikras pareigas karys turėtų turėti atitinkamą laipsnį, manau, kad iš tikrųjų tą karininko laipsnio suteikimą reikėtų galbūt dar paspartinti. Bet mano klausimas yra dėl parengtojo rezervo dalyvavimo, nes tie skaičiai, kurie įrašyti, net ir šiems metams, ir 2019 metams, man atrodo, mažoki, jeigu mes norime rimtai atkurti įgūdžius tų karių ir rengti pratybas. O jau visai turbūt taisytini yra 2024 metų, nes jūsų pateiktame tekste parašyta, kad rezervo po penkerių metų turi būti apmokama tiek, kiek prieš penkerius metus buvo privalomosios tarnybos karių, plius jaunųjų karo vadų. Tie skaičiai, esantys keliomis eilutėmis anksčiau, nesutampa, nes 2024 metais yra 2–4 tūkst. rezervo, o jau 2019 metais nurodoma, kad minimum bus 4 tūkst. 190. Gal čia reikėtų pažiūrėti ir kai ką pakoreguoti, nes, ko gero, parengtas rezervas yra pigiau parengiamas?
PIRMININKĖ. Kolega, klauskite.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū.
R. KAROBLIS. Dėl antro pažiūrėsime, turėsime laiko ir komitete, jeigu yra techninių ir kitų nesklandumų.
Dėl turinio reikia pažiūrėti artimiausius metus, manęs asmeniškai tai irgi netenkina, bet esame užsikišę su infrastruktūra. Rezervo mokymai, taip pat rengimas turi atitikti tam tikrą kokybę, nes priešingu atveju mes diskredituojame tą sistemą.
Pirmu klausimu, šiurkščiai tariant, majorai, pulkininkai, leitenantai, kad atitiktų pareigas, aš labai tikiuosi, kad per 2019 metus esama problema bus išspręsta iki galo.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Jūs atsakėte į klausimus nustatytu laiku. Po pateikimo nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo?
Balsuojame. Balsuojame po pateikimo dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2064.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Papildomas nėra numatytas. Galime tam pritarti? Galime. Siūloma svarstyti birželio 14 dieną.
Gerbiami kolegos, norėčiau prašyti jūsų leisti dabar pateikti darbotvarkės 1-17 ir 18 klausimus, o Gyventojų registro įstatymo projekto pateikimą vykdyti kaip paskutinį šio rytinio posėdžio darbotvarkės klausimą. Galime bendru sutarimu? Dėkoju.
13.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Dariaus Biekšos atleidimo iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nario pareigų“ projektas Nr. XIIIP-2023 (pateikimas)
1-17 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Dariaus Biekšos atleidimo iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nario pareigų“ projektas Nr. XIIIP-2023. Kviečiu L. Antanavičienę, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiąją patarėją, pateikti dekretą.
L. ANTANAVIČIENĖ. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Šiandien esu įpareigota pristatyti jums Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą dėl teikimo atleisti D. Biekšą iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nario pareigų. Dekrete pažymima, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77 straipsniu, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 1 punktu Prezidentė teikia Lietuvos Respublikos Seimui, pasibaigus kadencijai, atleisti D. Biekšą iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nario pareigų. Prezidentės pavedimu norėčiau padėkoti gerbiamajam D. Biekšai už jo gerą darbą visos jo ilgos kadencijos metu ir palinkėti sėkmės tolesnėje jo profesinėje veikloje. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, mano klausimas yra toks. Kodėl jūs neteikiate antrai kadencijai, jei jūs sakote, kad jis labai gerai dirbo? Natūraliai, jei žmogus gerai dirba, tai jis yra skatinamas kitai kadencijai arba siūlomos eiti kitos pareigos, tokia būdavo įprasta praktika. Ar čia jau baigėsi, ar kas?
Kitas dalykas, kiek jums yra žinoma dėl mažų atlyginimų Kainų ir energetikos komisijoje ir išpūstų etatų?
L. ANTANAVIČIENĖ. Labai ačiū už klausimus. D. Biekša iš tikrųjų yra pasirengęs dirbti toliau, tobulinti savo profesinę karjerą būtent toje pačioje srityje. Jis sutinka baigti darbą būtent šioje institucijoje ir, mūsų žiniomis, jis jau turi labai konkrečių planų tęsti darbą kitur.
Dabar dėl jūsų klausimo dėl algų, tai, taip, tas klausimas buvo ilgai aktualus, tačiau priėmus tam tikras įstatymų pataisas šiandien situacija jau yra daug geresnė. Atlyginimai yra, jeigu galima taip sakyti, sutvarkyti ir šiuo metu problema kaip ir išspręsta.
Dėl išpūstų etatų, jeigu galima taip pasakyti, tai, mūsų vertinimu, tie etatai tikrai nėra išpūsti. Kalbama perspektyvoje taip pat ir apie funkcijų konsolidavimą, galbūt kelių institucijų sujungimą. Tuo metu, kai tas procesas vyks, tikrai bus galima dar labiau išgryninti tas funkcijas ir įvertinti jau galutinę etatų sudėtį. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių paklausti nėra. Ačiū jums už pateiktą dekretą. Po pateikimo nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Bendru sutarimu po pateikimo pritarėme. Kaip pagrindinį, kadangi yra Teisės departamento pasiūlymas, leiskite siūlyti paskirti Ekonomikos komitetą. Gegužės 17 dieną vykdytume svarstymą ir priėmimą. Galime sutarti? Ačiū, kolegos.
13.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl Renato Pociaus skyrimo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariu“ projektas Nr. XIIIP-2024 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-18 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Renato Pociaus skyrimo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariu“ projektas Nr. XIIIP-2024. Pranešėja – L. Antanavičienė. Prašau.
L. ANTANAVIČIENĖ. Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Leiskite pristatyti kitą Prezidentės dekretą. Jame pažymima, kad, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77 straipsniu, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, Prezidentė teikia Lietuvos Respublikos Seimui penkeriems metams skirti R. Pocių Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariu.
Taip pat norėčiau trumpai pristatyti patį kandidatą. Pagal Energetikos įstatymo 8 straipsnio 4 dalį komisijos nariais gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį išsilavinimą, ne žemesnį kaip magistro laipsnį. Gerbiamas R. Pocius atitinka šiuos keliamus reikalavimus. Jis yra nepriekaištingos reputacijos, turi inžinerijos mokslų magistro kvalifikacinį laipsnį. Kandidatas stažavosi energetikos įmonių reguliavimo, įmonių finansų, energetikos kainų reguliavimo kursuose tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse.
Šiuo metu R. Pocius Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijoje eina Dujų ir elektros departamento direktoriaus pareigas. Daugiau nei 15 metų patirtis nacionalinėje energetikos reguliavimo institucijoje lemia puikius kandidato įgūdžius energetikos įmonių priežiūros ir sąnaudų audito srityse. Strateginio planavimo, komandinio darbo ir efektyvaus veikimo sudėtingomis sąlygomis patirtį formavo aštuonerių metų darbas einant vadovaujamas pareigas toje pačioje Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje.
Prezidentės pasitikėjimą šiuo kandidatu lemia jo profesionalumas dujų ir elektros natūralių monopolijų reguliavimo srityje. Kandidatas turi svarbios teisinės bazės ir reguliuojamos kainodaros sistemos kūrimo, investicijų vertinimo ir VKEK atstovavimo tarptautinėse institucijose srityse patirties. R. Pocius yra gerai susipažinęs su energetikos įmonių veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, turi ilgametės bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos institucijomis patirties, geba kritiškai vertinti energetikos įmonių veiklos rodiklius. Todėl jo kompetencija neabejotinai sustiprintų Valstybinės kainų ir kontrolės komisijos gebėjimus priimti sprendimus, skatinančius konkurencingos ir skaidrios energetikos rinkos kūrimą bei efektyvų vartotojų interesų gynimą.
Prezidentė tikisi, kad naujasis VKEK narys sustiprins komisijos gebėjimus vertinant sprendimus dėl elektros tinklų sinchronizacijos, rinkų atvėrimo, tinklų modernizavimo ir infrastruktūros plėtros projektų užbaigimo bei kuo efektyvesnio jų tolesnio naudojimo.
Gerbiamieji Seimo nariai, R. Pociaus ilgametė patirtis Valstybinėje kainų kontrolės komisijoje ir profesinės bei asmeninės savybės neleidžia abejoti, kad jis yra tinkamas komisijos nario pareigoms eiti. Todėl Lietuvos Respublikos Prezidentė tikisi, kad jūs, gerbiamieji Seimo nariai, palaikysite šią kandidatūrą.
Esu pasirengusi, taip pat ir kandidatas, esantis čia, pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus. Nuoširdžiai dėkoju už dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū jums už pateikimą. Statutas numato, kad galimybė atsakyti į klausimus ir prisistatyti suteikiama tik kandidatui. Dėkojame jums.
Dabar maloniai kviečiu R. Pocių. Pagal Statuto 200 straipsnį jums skiriama iki 10 minučių prisistatyti ir iki 15 minučių atsakyti į Seimo narių klausimus. Prašau.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Šiaulienė.
R. POCIUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Iš tikrųjų galbūt daugiau laiko skirsiu jūsų klausimams, nes Prezidento patarėja iš tiesų labai detaliai pristatė mano patirtį. Dirbu daugiau negu 15 metų Kainų komisijoje. Pradėjau nuo dujų sektoriaus reguliavimo, dabar esu atsakingas tiek už gamtinių dujų, tiek už elektros sektoriaus natūralių monopolijų reguliavimą, priežiūrą, kontrolę. Tobulėjau ne tik nacionalinėje reguliavimo institucijoje, tačiau ir tarptautinėse institucijose, reguliavimo institucijose, reguliavimo asociacijose sėmiausi patirties ir manau, kad esu tinkamas šitoms pareigoms eiti. Esu pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ). Dėkoju. Pirmasis jūsų klausti nori M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kandidate, iš tiesų turite didelę patirtį ir kaip dujininkas, ir elektrikas, neabejoju, jog esate neblogai susipažinęs su Vilniaus šilumos ūkiu. Šiais metais pradėta statyti kogeneracinė, kuri tieks, patenkins maždaug 50 % šilumos poreikio ir apie 80 % elektros poreikio. Norėjau paklausti, koks jūsų požiūris į šį vystomą projektą, kokias matote rizikas, susijusias su juo?
Antras klausimas. Kokius matytumėte reikalingus politinius sprendimus, kurie galėtų sumažinti šilumos gamybos kainą Vilniuje?
R. POCIUS. Ačiū. Kas susiję su projektais ir investicijomis, mūsų, kaip reguliavimo institucijos, požiūris yra tas, kad mes skatiname konkurenciją, ir jeigu atsiranda daugiau gamintojų, investuojančių į infrastruktūrą, didėja konkurencija. Iš to laimi iš tikrųjų vartotojas, ir atitinkamai tiek šilumos, tiek elektros konkurencijos didėjimas daro įtaką dėl mažesnės kainos. Visos investicijos, kurios didina konkurenciją, yra skatinamos.
Kalbant apie jūsų antrą klausimą dėl politinių sprendimų, mūsų, kaip reguliavimo institucija, vadovaujasi ekonominių kaštų pagrįstumo principu, t. y. visi kaštai, kurie yra patiriami nustatant šilumos kainą, turi būti pagrįsti. Tam mes turime kontrolės, audito instrumentus ir šiuo atveju teikiame kaip institucija siūlymus dėl įmonių audito, kaštų audito paketo pakeitimo, kas yra susiję tiek gamtinių dujų, tiek šilumos įmonių, tiek elektros įmonių, kurios užtikrintų pagrįstų ir būtinųjų kaštų principą… Tokiu būdu būtų užtikrinti mažiausi kaštai įmonėms ir atitinkamai mažiausia kaina šilumos vartotojams. Netrukus turėtų pasiekti Seimą naujas paketas, kuris užtikrins vykdomų įmonių auditus.
PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kandidate, jūs pastaruosius šešerius metus esate Dujų ir elektros departamento direktorius. Noriu paklausti. Prieš pusmetį Vilniaus apygardos teismas dėl senaties nutraukė kelerius metus nagrinėtą bylą dėl prancūzų koncerno, buvusios „Dalkia“, „Veolia“, valdomos „Vilniaus energijos“, kur buvo kaltinimų dujų įsigijimo kainų manipuliavimu. Bet mano klausimas ne apie pačią bylą. Jūsų požiūriu, kiek komisija savo veiksmais gali vis dėlto tiekėjus ar elektros energijos gamintojus, dujų tiekėjus priversti laikytis įstatymų ir net nemėginti manipuliuoti kainomis? Kokios vis dėlto, jūsų manymu, yra galios, galbūt jų trūkumas, komisijos, kad realiai valdytumėt padėtį?
R. POCIUS. Dėkoju už klausimą. Dėl pačių galių. Šios galios yra suteiktos komisijai tiek europiniu lygiu, tiek ir nacionaliniu lygiu. Pradedant gamtinių dujų ir elektros sektoriais, tai numato europiniai teisės aktai, atitinkamai analogiškos nuostatos yra perkeltos ir į nacionalinę teisę, t. y. už manipuliavimą veikla gali grėsti baudos net iki 10 % apyvartos. Tai iš tikrųjų nėra mažos baudos, bent jau mūsų, reguliuotojų, europinių reguliuotojų, nuomone, tokios baudos turėtų atgrasyti natūralias monopolijas siekti manipuliuoti rinkoje.
PIRMININKĖ. Klausia V. Poderys. Prašom.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis kandidate, seniai pažįstu jus kaip puikų specialistą ir padorų žmogų. Džiaugiuosi, kad sutikote kandidatuoti į šią vietą, ir esu įsitikinęs, kad Seimas tikrai palaikys jūsų kandidatūrą.
Mano klausimas jums, kokie pirmieji iššūkiai, kokie pirmieji darbai jūsų laukia, jeigu būtumėte paskirtas į šias pareigas, į kurias kandidatuojate? Dėkui.
R. POCIUS. Dėkui už klausimą. Išties turbūt svarbiausi ir aktualiausi klausimai šiuo metu yra bendros elektros ir gamtinių dujų rinkos kūrimas ir atitinkamai europinių tinklų kodekso įgyvendinimas. Kaip ir buvo paminėta, vienas iš konkretesnių projektų tai yra reguliuotojas. Mes, kaip reguliuotojai, pagal kompetenciją turėtume priimti sprendimą dėl sinchronizacijos projekto įgyvendinimo kartu su kitais Latvijos ir Estijos reguliuotojais. Tai turbūt vienas iš svarbiausių artimiausių darbų elektros sektoriuje.
Gamtinių dujų sektoriuje mes šiuo metu kuriame bendrą gamtinių dujų įėjimo, išėjimo kainodaros modelį, kuris būtų taikomas regiono mastu. Tai yra keturių šalių: Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Tie pirmieji žingsniai yra skirti integracijai Europos gamtinių dujų ir elektros sektorių, kuriant bendras nacionalines rinkas.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamasis kandidate, aš, kaip ir mano kolega, linkėčiau jums palaikymo ir sėkmės. Bet kadangi jūs turite didelę patirtį, kaip sakėte – 15 metų darbo komisijoje, tie visi darbai ir iššūkiai, kurie jūsų laukia, suderinimai ir kiti, kaip, jūs prognozuojate, atsilieps Lietuvos gyventojams kainomis? Ar jūs turite savo tam tikrą matymą, kaip jūs prognozuojate, kaip per penkerių metų darbą galėtų kisti kainos, ką galėtų užtikrinti Lietuvos energetikos sektorius, kad po metų kitų tos kainos nepadidėtų? Ačiū už atsakymą.
R. POCIUS. Dėkui už klausimą. Išties labai sudėtinga pasakyti, kokios kainos bus ateityje, nes labai daug faktorių lemia kainų didėjimą arba mažėjimą. Pavyzdžiui, gamtinių dujų sektoriuje gali lemti tarptautinėse rinkose vyraujančios naftos produktų kainos, kurios tiesiogiai gali veikti gamtinių dujų importo kainą ir panašiai. Tačiau aš linkęs tikėti, kad mūsų rinkų integracija, investicijos ir bendros rinkos kūrimas leis tas kainas mažinti arba bent jau jų nedidinti.
PIRMININKĖ. Klausia L. Balsys. Prašom.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pretendente, turiu klausimą dėl gaminančių vartotojų. (Tiesiai prieš jus.) Ar jums neatrodo, kad gaminantiems elektros energijos vartotojams nustatytas vadinamasis pasaugojimo mokestis yra neadekvatus, per didelis, iš esmės žlugdantis gerą idėją? Ar nemanote, kad reikėtų vis dėlto atstovauti žmonių interesams, o ne elektros energijos monopolisto „Lietuvos energija“ interesams šioje srityje ir šitą mokestį peržiūrėti, o geriausia – panaikinti? Ačiū.
R. POCIUS. Dėkui už klausimą. Iš tikrųjų pati idėja gaminančių vartotojų yra labai pozityvi ir teigiama. Tik klausimas, kaip siekiama, kad tos investicijos, kurios būtų skatinamos žmonių, siekiančių gaminti elektros energiją, būtų atsiperkančios arba skatinamos? Šiandien mes turime tokį mechanizmą, kuris per tarifus neskatina gaminančių vartotojų atsiradimo, todėl reikėtų peržiūrėti patį mechanizmą ir įtvirtinti arba paramą pačiai investicijai (tas iš tikrųjų skatintų tų investicijų diegimą ir atitinkamai jų atsipirkimą), arba, kaip turime pavyzdžių Lenkijoje, kur yra taikomos tam tikros dotacijos vadinamajam pasaugojimo tarifui, kuris yra mažesnis. Tačiau, aišku, reikia atkreipti dėmesį, kad dėl to mažesnio tarifo kainos augtų kitiems vartotojams. Bet pats skatinimo principas iš tikrųjų turėtų būti peržiūrėtas ir atitinkamai sukurtas toks mechanizmas, kuris leistų tų gaminančių vartotojų atsiradimą.
PIRMININKĖ. Klausimus užbaigia A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis Renatai, turbūt niekam Seime nekyla abejonių dėl jūsų kompetencijos, tačiau, ginant viešą interesą, jūsų tarnyboje komisarui labai svarbu turėti ir nemažai drąsos. Beje, dėkoju kartu ir D. Biekšai. Išties žavėjomės jūsų kompetencija ir objektyvumu. Tačiau, gerbiamas Renatai, norėčiau paklausti paprasto klausimo. Lietuva perka SGD (dujas) iš norvegų. Jeigu galėtumėte, įvardinkite, nes tai viešoji paslauga, kokia šiandien yra perkamų dujų kaina arba šį ketvirtį, arba praėjusį ketvirtį ir kokia yra Europos biržos SGD (dujų) kaina? Ar užteks drąsos tą pasakyti?
R. POCIUS. Jeigu atmintinai prisiminčiau, pasakyčiau, bet tiesiog dabar atmintinai neprisimenu.
PIRMININKĖ. Dėkojame, gerbiamasis Renatai Pociau, jūs atsakėte į Seimo narių klausimus.
Gerbiamieji kolegos, frakcijos, jūs esate, regis, jau sudarę susitikimų su pretendentu grafiką, jis bus pateiktas taip pat ir pretendentui, kada frakcijos pageidaus susitikti.
O kaip pagrindinis komitetas yra siūlomas Ekonomikos komitetas ir šią procedūrą mes turėtume baigti iki gegužės 17 dienos. Ar galime pritarti? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
13.37 val.
Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1650 (pateikimas)
Dar turime gražaus laiko, todėl imsimės praleistojo darbotvarkės 1-16 klausimo – Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1650. Kviečiame socialinės apsaugos viceministrę E. Radišauskienę jį pateikti.
E. RADIŠAUSKIENĖ. Ačiū, pirmininke. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Teikiu Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma praplėsti subjektų, turinčių teisę naudoti asmens veido atvaizdą, grupę ir į ją įtraukti institucijas, kurios vykdo nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę. Taigi būtų suteikiama galimybė naudoti asmens veidą Valstybinei darbo inspekcijai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Kaip minėjau, siekiant įgyvendinti nedeklaruoto darbo, nelegalaus darbo, nedeklaruotos savarankiškos veiklos funkcijas, visos institucijos, šiuo metu jų yra penkios, t. y. Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, policija, turi turėti galimybę papildomai, kai reikia, naudoti tokią priemonę, siekdamos identifikuoti būtent dirbančio asmens tapatybę. Šiuo metu pagal įstatymą tokią galimybę turi tik finansinių nusikaltimų tyrimų institucijos ir policija. Vis dėlto tai yra ypač svarbus ir sunkus darbo įstatymų nusižengimas, turiu mintyje nedeklaruotą darbą, kuris pažeidžia ne tik asmens konstitucinę teisę turėti saugias darbo sąlygas ir gauti orų darbo užmokestį, bet taip kartu yra iškreipiama ir situacija darbo rinkoje, taip pat sudaromos sąlygos nesąžiningai konkurencijai, todėl asmens identifikavimas ypač svarbus.
Siūlyčiau pritarti teikiamam projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pateikimą. Jūsų nori klausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau pasiteirauti. Kaip tai siejama su nauja duomenų apsaugos tvarka? Iš esmės prie bet kokio žmogaus dėl, tarkime, tos veiklos gali prieiti. Gali tikrinti ir tikrinti, nes iš tikrųjų morkų sodinimas irgi tam tikra veikla ir gali kontroliuoti. Tai iš tikrųjų ar neišsiplės dabar daug didesnis prieinamumas prie asmens duomenų? Ačiū.
E. RADIŠAUSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Norėčiau pasakyti, kad šitas projektas buvo derinamas su Valstybine asmens duomenų inspekcija. Pastabų negauta. Tikrai mes esame iš patirties turėję atvejų, kai kviečiame policiją tam, kad identifikuotų darbuotojo tapatybę. Todėl tokia funkcija Darbo inspekcijai tikrai palengvintų darbą.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama viceministre, kaip teisingai įvardinote, nelegalus darbas iš tikrųjų yra labai rimta problema ir ypač per nesumokamus mokesčius, ir yra žala valstybei, bet vis dėlto atėjote čia su tokia, mano akimis žiūrint, kosmetine priemone. Ar neplanuojate imtis kokių nors ryžtingesnių priemonių kovojant su nelegaliu darbu? Čia, matėme, iš Finansų ministerijos ateina tokios naujoviškos paskatos, galimybė susimažinti gyventojų pajamų mokestį tose srityse, kur dominuoja nelegalus darbas, jeigu tas darbas yra apskaitomas oficialiai. Ar iš Darbo inspekcijos pusės planuojama kokių nors priemonių, ar yra numatyta kokia nors tokia ryžtingesnė strategija, kuri užtikrintų, jog nelegalus darbas Lietuvoje reikšmingai mažėtų?
E. RADIŠAUSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Taip, tai yra tiktai viena iš priemonių. Pagrindinė priemonė bet kokiu atveju yra tikrinimai, kuriuos mes tikrai šiuo metu esame sustiprinę ir Valstybinė darbo inspekcija tam yra sudariusi specialias komandas.
Taip pat, kas yra labai svarbu, yra švietėjiška veikla. Ką jūs ir minėjote apie Finansų ministerijos vykdomas priemones, tai lygiai taip pat ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytos „Sodros“ grindys taip pat prisideda prie šešėlio mažinimo. Tai tikriausiai tiktai viena iš tų, kaip jūs ir sakėte, galbūt mažesnių priemonių, bet ji irgi yra gana reikšminga.
PIRMININKĖ. Klausia A. Norkienė. Prašom.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Gera diena. Gerbiama viceministre, sakykite, su kokiomis konkrečiomis asmenų identifikavimo problemomis šiandien susiduria jūsų minėtos institucijos? Ar tai tiesiog nebus perteklinė priemonė identifikuojant nelegaliai dirbančius? Dėkui.
E. RADIŠAUSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Kaip ir minėjau, iš esmės tikrinimų metu atsiranda poreikis nustatyti darbuotojų tapatybę. Dažnu atveju pasitaiko, kai pasakoma ne ta tapatybė, pateikiamas kito dirbančio asmens dokumentas. Būtent tokiose situacijose šita priemonė ir būtų veiksminga.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama pranešėja, aš noriu pasitikslinti pritardamas turbūt tokiai idėjai, kurią jūs čia dabar teikiate, kiek reikės papildomų lėšų įsigyjant tam tikras technologijas, techniką, kad galėtumėte tokią kontrolę vykdyti? Ačiū už atsakymą.
E. RADIŠAUSKIENĖ. Papildomų lėšų tikrai tam nereikės, nes visa IT sistema jau yra pritaikyta. Taigi tikrai lėšų tam nereikės.
PIRMININKĖ. Ir klausimus baigia V. Rinkevičius. Prašom, Viktorai.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Ar nesikirs su žmogaus teisėmis? Buvo panašus klausimas. Suprantama, kai padaromas kriminalinis nusikaltimas, žmogaus nusikaltimo tyrimo atveju identifikavimas naudojant veido atvaizdą ir t. t., o čia šiuo atveju netgi bet kuriuo tokiu visiškai galbūt tikrinimo metu, kai žmogus gal ir nepageidauja to ir jo sutikimo nereikia, ar čia nesikirs su žmogaus teisėmis? Čia truputį taip atrodo nelabai suderinami dalykai.
E. RADIŠAUSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Šia priemone dabar naudojasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir, kaip jau minėjau, policija. Žmogaus teisė lygiai taip pat yra gauti darbo užmokestį, turėti orias darbo sąlygas. Tikrai nemanome, kad tai kirsis. Plius noriu pasakyti, kad bus užtikrinama kontrolė, nes kiekvienas žmogus, kuris prisijungs prie sistemos, bus identifikuojamas specialiu kodu.
PIRMININKĖ. Dėkojame viceministrei. Jūs atsakėte į visų norinčių klausti klausimus.
Motyvų niekas nepageidauja pasakyti. Prašom apsispręsti po pateikimo dėl teikiamo įstatymo projekto.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 67, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymo projektui Nr. XIIIP-1650 yra pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas nenumatomas. Svarstymo data – gegužės 29 diena.
Gerbiamieji kolegos, mes rytinio posėdžio darbotvarkę esame baigę, bet dar turime keletą minučių. (Balsai salėje) Prašau per šoninį mikrofoną – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano dėmesį atkreipė kolegos V. Rinkevičiaus pastaba, todėl siūlyčiau vis dėlto dėl žmogaus teisių klausimo kaip papildomam svarstyti ir Žmogaus teisių komitetui.
PIRMININKĖ. Jūs prašote, kad dėl projekto Nr. XIIIP-1650 būtų skiriamas papildomas Žmogaus teisių komitetas? Ar pritariame? (Balsai salėje) Bendru sutarimu? Dėkoju.
Kadangi, kaip sakiau, dar liko keletas minučių, galbūt Peticijų komisijos pirmininkas mums pateiktų išvadą dėl peticijų, nereikės vargti vakare.
13.46 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Antano Algimanto Miškinio peticijos“ (projektas Nr. PNP-51) priėmimas
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Antano Algimanto Miškinio peticijos“ projektas.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke.
PIRMININKĖ. Prašom.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Šių metų balandžio 25 dienos posėdyje iš esmės išnagrinėjo A. A. Miškinio peticiją ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą pakeisti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą ir nustatyti, kad į LRT savo atstovus siūlytų ir Vyriausybė bei Lietuvos vartotojų asociacijos; kad LRT tarybos narius paskyrusios institucijos bet kuriuo metu turėtų teisę ir atšaukti savo atstovus, ir paskirti naujus; kad LRT tarybos pirmininką skirtų Seimas.
Visi argumentai, kodėl komisija priėmė tokį sprendimą, yra pateikti išvadoje, jūs ją turite.
Bet norėčiau pabrėžti, kad pareiškėjų peticijose pateikti pasiūlymai susiję su įstatymų keitimu, todėl komisija labai atsakingai tokius siūlymus nagrinėja ir labai atsakingai priima sprendimus dėl jų.
Komisija šį savo sprendimą priėmė atsižvelgusi į Kultūros ministerijos ir LRT tarybos pateiktas nuomones, į per komisijos posėdį gautus paaiškinimus, taip pat manydama, kad pareiškėjo peticijoje siūlomi LRT tarybos formavimo principai iš esmės nekeičiami ir jais nėra kokybiškai gerinamas tarybos atstovavimas visuomenei. Įgaliojimų suteikimas Seimui skirti tarybos pirmininką reikštų didesnės politinės galios įtvirtinimą valdant nacionalinį transliuotoją ir jo veikloje iš esmės sumenkintų konstitucinį visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo principą.
LRT yra ne valstybinis, o visuomeninis transliuotojas. Konstitucinis Teismas 2006 metais išaiškino, kad konstitucinė visuomeninio transliuotojo misija suponuoja, kad įstatymu nustatytu teisiniu reguliavimu turi būti užtikrintas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į jo veiklą, kad valstybės įsteigtas visuomeninis transliuotojas tik tuomet gali būti pagrįstai laikomas visuomeniniu, kai institucija, turinti įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus, susideda ne iš valstybės pareigūnų ar tarnautojų, bet iš asmenų, kuriuos pagrįstai galima vadinti visos visuomenės, o ne kokių nors interesų grupių atstovais. Jie turi išreikšti būtent visos visuomenės interesus. Šie asmenys turi atstovauti kuo platesniam socialiniam spektrui.
Europos Tarybos Ministrų Tarybos rekomendacijoje numatyta, kad valstybės institucijos gali dalyvauti skiriant visuomeninio transliuotojo sprendžiančiąją instituciją, tačiau toks skyrimas negali būti naudojamas politinės įtakos didinimui, turi būti nustatytas konkrečiam laikotarpiui, kurį galima sutrumpinti tik išskirtiniais ir teisiškai apibrėžtais atvejais.
Taigi, prašau jūsų pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pareiškėjo siūlymą pakeisti įstatymą taip, kaip siūlo pareiškėjas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame P. Čimbarui – Peticijų komisijos pirmininkui. Kolegos, niekas neužsirašėte dėl motyvų ir t. t. Ar galime bendru sutarimu? Norite balsuoti. Prašau. Dėl komisijos siūlymo atmesti A. A. Miškinio peticiją.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 64, prieš – 1, susilaikė 2. Peticija yra atmesta.
Gerbiami kolegos, rytinio posėdžio darbotvarkę mes esame baigę.
Skelbiu, jog rytinis posėdis yra baigtas. (Gongas) Gero pietų meto.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.