PASIŪLYMAS

dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS

MOKESČIO UŽ VALSTYBINIUS GAMTOS IŠTEKLIUS ĮSTATYMO NR.I-1163 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAO

NR.XIIIP-3851(2)

2019-11-28

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1.	1			Argumentai: Projektu Nr. XIIIP-3851(2) siūloma nustatyti didesnį mokesčio tarifo taikymą iš esmės už žemės gelmių išteklių išgautus be leidimo, ar pažeidžiant leidimo sąlygas, arba nesilaikant žemės gelmių naudojimo plano. Siūlymas nenuoseklus, neaišku, kokiu atveju bus taikomas padidintas tarifas jį dauginant iš 20 ir dauginant iš 5 už žemės gelmių išteklius (kolizija 2 ir 6 dalies.). siaurinamas normos turinys, lyginant su galiojančia – didesnis mokesčio tarifas nebūtų taikomas, jeigu asmuo nevykdo mokestinės prievolės deklaruoti išgautus gamtos išteklius, išskyrus naudingąsias iškasenas. Todėl projektas Nr. XIIIP-3851(2) tobulintinas, numatant, kad didesnis mokesčio tarifas būtų taikomas, kai asmuo nedeklaruoja išgautus gamtos išteklius. Taip pat galiojanti teisės norma įtvirtina tris alternatyvius kriterijus, kai gali būti taikomas didesnis mokesčio tarifas už gamtos išteklius. Du iš jų siejami su prievolės deklaruoti išgautus gamtos išteklius įvykdymu. Įstatyme įtvirtinta, kad didesnis mokesčio tarifas taikytinas, kai asmuo nedeklaruoja arba deklaruoja mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekis. Alternatyvus kriterijus dėl mažesnio išteklių kiekio deklaravimo, kaip vieno iš pagrindų taikyti didesnį mokesčio tarifą, kelia dviprasmybių. Galima daryti prielaidą, kad didesnis mokesčio tarifas taikytinas už visą atitinkamą laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį, o ne tą, kuris buvo nedeklaruotas. Siekiant ištaisyti šią teisinę spragą, tikslinga atsisakyti kriterijaus dėl mažesnio gamtos išteklių kiekio deklaravimo. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnį  ir išdėstyti jį taip: 1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Mokesčio tarifų nustatymas ir jų indeksavimas 1. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifai nustatyti šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose. 2. Už be leidimo išgautą arba viršytą leidime nurodytą leidžiamą išgauti gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 5. Mokesčio už gamtos išteklius, numatytus šio įstatymo 3 priede, deklaracijos nustatytais terminais pateikiamos tais atvejais, jeigu leidime naudoti šiuos gamtos išteklius pasikeitė medžioklės plotų naudotojas, medžioklės ploto vieneto ribos ar šio miško ploto bonitetas. 3. Už laikantis žemės gelmių naudojimo plano išgautą ir deklaruotą, tačiau išgautą pažeidžiant leidimo sąlygas žemės gelmių išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 2. 4. Už laikantis leidimo sąlygų išgautą, tačiau nedeklaruotą žemės gelmių išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 5. 5. Už laikantis žemės gelmių naudojimo plano išgautą, tačiau nedeklaruotą ir išgautą pažeidžiant leidimo sąlygas žemės gelmių išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. 6. Už be leidimo arba nesilaikant žemės gelmių naudojimo plano išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 20. „2. Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.“ Atitinkamai keisti kitų straipsnio dalių numeraciją.
2.	2			Argumentai: Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas taikomas asmenims, neišskiriant jų pagal teisinę formą į fizinius ar juridinius asmenis. Administracinių nusižengimų kodeksas nustato administracinę atsakomybę tik fiziniams asmenims ar juridinių asmenų atstovams. Projektu siūloma nustatyti, kad atsakomybė už deklaracijų nepateikimą taikoma tik pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Kuriama teisės normų kolizija, kad juridiniam asmeniui, atsakomybė už deklaracijos nepateikimą ar pateikimą po nustatytų įstatymo terminų bus netaikoma. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos. Už mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos nepateikimą arba nepateikimą iki nustatytų terminų taikoma atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse.“
3.	3			Argumentai: Projektu Nr. XIIIP-3851(2) siūloma nustatyti išimtį dėl didesnio mokesčio tarifo taikymo požeminio vandens naudotojams. Pagal siūlomą išimtį didesnis mokesčio tarifas būtų netaikomas požeminio vandens išteklių naudotojams iki 2021-01-01. Ši nuostata vertintina kaip ydinga, nepagrįstai išskirianti vieną asmenų grupę. Taip pat pažymėtina, kad reikalavimas dėl leidimų naudoti požeminį vandenį turi kilti ne iš Mokesčio už valstybinus gamtos išteklius įstatymo, o Žemės gelmių įstatymo. Todėl projektas tikslintinas ir šiuo aspektu. Pasiūlymas: Nenustatyti įstatymo įsigaliojimo datos, o vadovautis bendraisiais terminais. Pakeisti 3 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas 1. Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio nuostatos iki 2021 m. sausio 1 d. netaikomos tiems vandens gręžiniams, kurie įrengti iki 2020 m. gruodžio 31 d. Minėtų gręžinių savininkai privalo gauti leidimus naudoti požeminį vandenį iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Teikia

Seimo narys                                                                          Povilas Urbšys