Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 34, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 5, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 63
STENOGRAMA
2021 m. gegužės 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos! Pradedame 2021 m. gegužės 20 d. rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Skelbiu registraciją.
Užsiregistravo 116 Seimo narių.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2021 m. gegužės 20 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG*). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Iš tiesų per 30 metų mūsų Seimo praktikos aš pirmą kartą matau, kad Prezidento teikiami projektai nuleidžiami į vakarinę darbotvarkę ir faktiškai pačiu paskutiniu klausimu. Aš suprantu, kad valdančioji dauguma nemėgsta Prezidento, aš suprantu, kad valdančioji dauguma tiesiog nori tokiais būdais pažeminti Prezidentą ir įtraukti klausimą paskutiniu darbotvarkės klausimu. Gal vis dėlto, kadangi klausimas susijęs su biudžetiniu dalyku, gal iš karto po sveikatos draudimo būtų galima įtraukti darbotvarkės 2-16 klausimą – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-512? Manau, kad deramą pagarbą prezidentūrai galėtume parodyti.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Remigijau, jūsų prašymas yra koks? Perkelti į rytinę darbotvarkę?
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Po Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto iš karto.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį į Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą Nr. XIVP-189, jo pranešėja yra gerbiama G. Burokienė. Nekaltinu nieko plagijavimu, bet yra absoliučiai identiškas projektas registruotas ir Susisiekimo ministerijos. Vienas su vienu. Jis nėra įtrauktas į darbotvarkę.
Aš galbūt siūlyčiau išbraukti šį klausimą, kad jis būtų įtrauktas kartu su Vyriausybės registruotu įstatymo projektu, kai jis bus pateikiamas, nes iš tiesų atrodys labai keistai, kai mes turėsime identišką ir vieną Seimo narės projektą, ir Vyriausybės identišką. Čia nekaltinu, kad kažkas nuo kažko nuplagijavo, bet tiesiog būtų galbūt gražu pateikti kartu. Čia yra projektas Nr. XIVP-189 ir projektas Nr. XIVP-190. Frakcijos vardu prašome išbraukti tą klausimą iš darbotvarkės.
PIRMININKĖ. Prašom, K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tiesų žiūrint į darbotvarkę Pluoštinių kanapių įstatymas taip niekingai yra nustumtas į rezervinę darbotvarkę. Kadangi žinome, kaip praeitoje kadencijoje tas klausimas buvo aktualus tuometei pozicijai, manau, tikrai būtų galima perkelti į pagrindinę darbotvarkę ir tęsti to klausimo svarstymą, nes dabar tikrai supraskime, kad požiūris labai pasikeitęs.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Frakcijų prašymus gavome. Pirmiausia turėtume apsispręsti dėl R. Žemaitaičio siūlymo, kuris, kaip aš suprantu, yra frakcijos vardu, perkelti 2-16 klausimą į rytinę darbotvarkę. Kas pritariate tokiam siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Į rytinę darbotvarkę perkeliamas 2-16 klausimas.
Balsavo 112: už – 60, prieš – 11, susilaikė 41. Klausimas perkeltas į rytinę darbotvarkę. Gali tekti tai daryti Vyriausybės pusvalandžio sąskaita, nes, kaip matote, darbotvarkė yra labai įtempta šiandien. (Šurmulys salėje)
Kitas siūlymas – išbraukti iš darbotvarkės šiandien numatytus svarstyti 2-18.1 ir 2-18.2 klausimus – projektą Nr. XIVP-189 ir projektą Nr. XIVP-190, ir teikti vėliau kartu su Vyriausybės analogišku projektu. Kas pritariate tokiam siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 122 Seimo nariai: už – 66, prieš – 36, susilaikė 20. Pasiūlymui pritarta. Klausimai 2-18.1, 2-18.2 yra išbraukti iš šiandienos darbotvarkės.
Trečiasis buvo LVŽS frakcijos vardu siūlymas Pluoštinių kanapių įstatymą iš rezervinių įkelti į pagrindinę darbotvarkę, tai būtų į popietinę darbotvarkę. Kas pritariate? Siūlo bendru sutarimu. Ar galime pritarti? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Į 2-18 klausimo vietą, kur ką tik buvo išbrauktas prieš tai siūlomas įstatymas, dėl kurio Seimas jau apsisprendė.
Kolegos, turime 2-20 klausimą – projektą Nr. XIVP-387, kuris yra darbotvarkėje, tačiau nėra įrašytas į Seimo sesijos darbų programą, taigi formaliai turime pritarti įtraukimui. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Ar galime pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? Balsuojame. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 107, prieš nėra, susilaikė 13. Darbotvarkei pritarta.
Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba dėl Kęstučio Čilinsko atminimo
Gerbiami kolegos, norėčiau paprašyti minutėlę jūsų dėmesio. Šiandien sukanka 10 metų, kai anapilin išėjo neeilinė asmenybė, patyręs teisininkas ir teisės ekspertas, aktyvus žmogaus teisių ir viešojo intereso gynėjas, Seimo narys, Vyriausybės kancleris K. Čilinskas. Jis buvo ne tik atsidavęs teisininkas, bet ir vienas iš atgimusios Lietuvos teisinės bazės kūrėjų.
K. Čilinskas daug jėgų atidavė Jungtinio demokratinio judėjimo veiklai, jautė stiprią pilietinę atsakomybę už tai, kas tuo metu vyko tautoje ir valstybėje, buvo tikras moralinio principingumo pavyzdys. K. Čilinsko idėjos apie viešojo intereso gynimą, valdžios atskaitomybę, pilietinės visuomenės kūrimą, prokuratūros, teismų sistemos pertvarkas yra aktualios ir šiandieną.
Kviečiu prisiminti buvusį Seimo narį K. Čilinską ir jo atminimą pagerbti tylos minute.
Tylos minutė
Dėkoju.
10.08 val.
2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-121 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-493, Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 15, 21, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-494 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – 2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-121 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-493. Pateikimo tęsinys. Kviečiu pranešėją ministrą A. Dulkį. Taip pat prašyčiau kartu pristatyti ir lydimąjį projektą Nr. XIVP-494.
A. DULKYS. Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, šiandien kalbame apie 2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir Sveikatos draudimo įstatymo 15, 21, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Jie yra parengti siekiant užtikrinti nenutrūkstamą asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų kompensavimą.
Trumpai, kokios minėtų įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys. COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) buvo pripažinta ypač pavojinga užkrečiamąja liga. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme nustatyta, kad Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, kurie organizuoja ir teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar kelių savivaldybių, ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos pareiginės algos darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficientai arba mėnesinė alga didinami nuo 60 % iki 100 %, atsižvelgiant į konkretaus asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo atliekamų funkcijų pobūdį, sudėtingumą, atsakomybės lygį, darbo krūvį, veiklos mastą. Šios gydymo įstaigos, sudariusios sutartį su teritorinėmis ligonių kasomis, išlaidas apmoka Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
2021 metų PSDF biudžete asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidoms, susidariusioms dėl darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo, kompensuoti buvo numatyta 45,6 mln. eurų. Šiomis lėšomis, noriu pabrėžti, buvo kompensuota 2020 metų dalis lapkričio ir gruodžio mėnesio bei 2021 metų sausio ir dalis vasario mėnesio išlaidų. Kita dalis 2021 metų vasario mėnesio padidėjusių išlaidų buvo jau kompensuota PSDF biudžeto rezervo pagrindinės dalies lėšomis. 2021 metų pradžioje PSDF biudžeto rezervą iš viso sudarė apie 298 mln. eurų, iš jų pagrindines rezervo dalies lėšas – 37,2 mln. eurų. 2021 m. gegužės 11 d. duomenimis, likusią nepanaudotą pagrindinės rezervo dalies lėšų sumą sudaro 17,3 mln. eurų.
Įvertinus 2020 metų lapkričio mėnesio ir iki 2021 metų kovo mėnesio lėšų poreikį asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidoms, prognozuojama, kad pagrindinės PSDF biudžeto rezervo dalies lėšų galėtų užtekti tik kompensacijoms už balandžio mėnesį ir dalį gegužės mėnesio išmokėti. Taigi Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas yra parengti būtent atsižvelgiant į išaugusį lėšų, reikalingų kompensuoti išlaidas darbuotojams (padidintam darbo užmokesčiui ir nuo jo mokamiems darbdavio mokesčiams), organizuojantiems ir teikiantiems asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), poreikį. Šiuose skaičiavimuose daroma prielaida, kad karantino laikotarpis Lietuvos Respublikoje 2021 metais truks šešis mėnesius.
2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte yra daromi tokie keturi esminiai pokyčiai. Pirmas. 48,5 mln. eurų yra didinami valstybės biudžeto asignavimai. Antras pokytis. 26,2 mln. sumažintos PSDF biudžeto lėšos (numatytos PSDF biudžeto 1 išlaidų straipsnyje), kurios laikinai nepaskirstytos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti ir dėl kurių panaudojimo sprendimai turėjo būti priimami šių metų antrąjį pusmetį. Šios lėšos yra perkeliamos į PSDF biudžeto išlaidų 5 straipsnį, tai yra asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidoms, susidariusioms dėl darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo, kompensuoti.
Trečias. Iš viso 37,5 mln. eurų yra didinamos lėšos asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidoms, susidariusioms dėl darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo.
Ir ketvirtas pokytis. 37,2 mln. eurų numatyti PSDF biudžeto rezervui papildyti. Šiomis lėšomis bus atkurta pagrindinė PSDF biudžeto rezervo dalis, kuri buvo naudojama ir numatoma panaudoti asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidoms, susidariusioms dėl darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo, kompensuoti.
O Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūlomi trys pagrindiniai dalykai. Tai, pirmas, sudaryti galimybę atkurti einamaisiais metais panaudotą pagrindinę PSDF biudžeto rezervų lėšų dalį papildomais valstybės biudžeto asignavimais.
Antra. Sudaryti galimybę PSDF biudžeto rezervo rizikos valdymo lėšų dalį naudoti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo nurodytiems pagrindinės PSDF biudžeto rezervo lėšų dalies naudojimo tikslams, kai pagrindinė šio biudžeto rezervo lėšų dalis einamaisiais biudžetiniais metais yra panaudojama ir jos nebeužtenka numatytoms išlaidoms padengti.
Ir trečias pokytis. Nustatyti, kad lėšos, skiriamos PSDF biudžeto rezervui papildyti, sudaryti, nėra laikomos PSDF biudžeto išlaidomis. Tai iš esmės gal ir nėra labai dideli pakeitimai, bet jie tikrai yra labai svarbūs sistemiškai.
Ką noriu dar kartą akcentuoti? Kad, priėmus šituos įstatymų projektus, PSDF lėšomis bus galima nenutrūkstamai kompensuoti asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidas, susidariusias dėl darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo.
Taigi ačiū. Prašyčiau pritarti šitiems įstatymų projektams. Pasisakymą baigiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas ministre. Jūsų norėtų paklausti Seimo nariai. Pirmasis klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Iš tiesų labai malonu, ministre, jus matyti. Turėčiau gal tokį vieną klausimą. Yra įprasta, kad sveikatos draudimo biudžetas… Iš esmės kiekviena Vyriausybė ateina jį patikslinti, ateina jį peržiūrėti. Bet tai, ką jūs išvardinote, tos sumos realiai yra kovido valdymo. Visą laiką jūs kalbėjote, jūsų komanda kalbėjo ir ypač premjerė, kuri labai dažnai, tarkim, užima jūsų pareigas ir komentuoja jūsų vardu, kalbėjo, kad yra biudžete, tai yra nacionaliniame biudžete, skiriama pinigų. Ar galite pasakyti, koks yra santykis iš nacionalinio biudžeto panaudotų pinigų kovido situacijai ir kiek jų dar ten liko, nes nei ministerija, nei Vyriausybė kol kas tų skaičių nei Sveikatos reikalų komitetui, nei Seimo nariams nesugeba atsakyti?
A. DULKYS. Visų pirma, gal pirmas akcentas, kad, matyt, pandemijos metas iš tikrųjų nėra pats geriausias sisteminiams pokyčiams, bet vienareikšmiškai mūsų jie laukia. Aš labai gerai prisimenu jūsų ir mano diskusiją būtent, jeigu neklystu, gruodžio mėnesį. Reikia pripažinti, kad apskritai PSDF rezervo egzistavimas yra daugiau žinutė, kad šitoje srityje galbūt nėra tinkamai planuojamos išlaidos ir tai yra sveikatos apsaugos sistemos, sakykim, problema. Bet šiandien mes norime spręsti pandemijos sukurtas problemas, kurių mes nenumatėme, nes mes gruodžio mėnesį skaičiavome savo išlaidas pagal kovo ir balandžio, pirmosios pandemijos metu mokamas išlaidas, jos buvo virš 7 mln. eurų per metus. Deja, šitai Vyriausybei jau tenka kas mėnesį mokėti ir 15, ir 16, ir 17 mln. eurų, kas yra mūsų detaliai irgi paaiškinta.
Taip, taip pat biudžete yra numatytos lėšos – 75 mln. eurų po karantino. (Balsas salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Majauskas. Gerbiamo Mykolo nematau salėje. Klausia O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Gerbiamas ministre, jūsų pristatomi pakeitimai susiję su COVID priedais, tačiau mane domintų kitas klausimas, tai yra kaip yra su atlyginimų didinimu, kuris numatytas šakinėje kolektyvinėje sutartyje? Ar tos lėšos numatytos ir kaip jūs planuojate tai spręsti?
Antras klausimas būtų dėl tų 26 mln. Ar tai reiškia, kad nėra suteiktos paslaugos?
A. DULKYS. Jūs baigėte klausimą?
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Taip.
A. DULKYS. Pirmas dalykas. Visų pirma norėčiau pabrėžti, kad pagal ankstesnę šakinę sutartį buvo numatyta tiktai siekti. Savo ruožtu mūsų Vyriausybė nori ne tik siekti, bet ir nori šitą dalyką įtvirtinti teisės aktais, įtvirtinti visą mechanizmą ir tai, ką šiais metais mes pasieksime su visai medikų bendruomenei atstovaujančių organizacijų visuma. Mes planuojame šituos dalykus, nors tai nėra pats geriausias dalykas, bet pandemijos metu, matyt, turėsime tai padaryti, tai yra juos, šituos susitarimus, dengti iš PSDF rezervo. Šiandien, kaip minėjau, svarbiausia užtikrinti medikų atlyginimus pandemijos metu. Deja, COVID užsitęsė, o priedų reikia mokėti daug.
Dėl 26 mln. tai čia yra tiesiog tikrai, sakykim taip, finansinis perskirstymas, kuris neturės jokio pokyčio. Šiuo metu mes turime tokią galimybę padaryti. Kartu dirbdami su Finansų ministerija žiūrėjome, kiek šiandien, įvertinant ir valstybės skolos dinamiką, ir visa kita, gali prisidėti valstybės biudžetas. Valstybės biudžetas įneša reikšmingą papildomą 48,5 mln. eurų sumą, šituos mes perskirstome, atstatome rezervą, taigi sutvirtiname PSDF. PSDF iš tikrųjų dar niekada nebuvo toks stiprus, koks yra šiais metais, nepaisant to, kad pandemija jo valdymą daro galbūt ne tokį, kokio ir aš asmeniškai taip pat norėčiau.
PIRMININKĖ. Klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiamas ministre, išties malonu jus matyti gyvai pristatant tokį svarbų įstatymo projektą čia, Seime. Leiskite jums priminti Ministrės Pirmininkės pasakymą. Kai ji formavo Vyriausybės kabinetą, jos esminė nuostata, kad ministrai nepamirštų, kad privalo palaikyti ryšį su Seimu. Man atrodo ir mūsų frakcijai atrodo, kad jūs šiek tiek pamiršote šitą nuostatą.
Aš jūsų klausiu ne apie turinį, ką jūs čia pateikiate, bet apie formą. Gerbiamas ministre, gal galite atsakyti, kas jus taip gąsdina šitos kadencijos Seime, čia būtent, kad jūs, toks jausmas susidaro, tiesiog bijote, vengiate ar nenorite pasirodyti gyvai tiek plenarinių posėdžių salėje, tiek frakcijų susitikimuose? Ką reikėtų padaryti, kad jus būtų galima dažniau matyti čia, tribūnoje? Ar poną A. Verygą iškraustyti iš salės, ar patalpų planavimą pakeisti, ar įėjimas netinka? Kas jums netinka, kad jūs čia taip piktybiškai, paranojiškai, alergiškai nenorite lankytis?
A. DULKYS. Man atrodo, kad su jūsų frakcija tikrai susitikau visus kartus, kiek buvo. O ko labiausiai norėčiau, iš tikrųjų man labai gaila, kad buvę valdantieji sukūrė tokią pandemijos bangą, su kuria yra labai nepaprasta kovoti. Bet nepjaustant pjuvenų ir praeities, aš galvoju, kad krizės metu, pandemijos metu vis dėlto turėtų būtų ta bendrystė tarp Vyriausybės ir parlamento. Nepaisant tikėjimo ir nepaisant politinių krypčių, mes visi turėtume suprasti, kur šiandien sveikatos apsaugos ministras yra labiausiai reikalingas, tai yra vakcinavimo, testavimo strategijos, ko mes iš viso neturėjote. Aš manau, kad mes galėtume daugiau kalbėti ne apie tai, kas kiek kalba, o apie tai, kas kiek daro, ir dažniau aptarti jūsų frakcijoje tuos rezultatus, kuriuos mes turime, – tiek vakcinavimo, tiek testavimo. Kiek žinau, artimiausias mūsų susitikimas yra pirmadienį.
PIRMININKĖ. Klausia… (Balsai salėje)
A. DULKYS. Pokalbio forma. Man atrodo, pandemijos laikotarpiu visą Lietuvą mokėme, kad visos bendravimo formos yra svarbios. Svarbu, kad jos būtų pagarbios.
PIRMININKĖ. Klausia G. Paluckas. Gintauto nematau. Klausia A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Ačiū, ministre, už pristatymą. Aš turėčiau porą klausimų jums. Sveikatos reikalų komitete ne vieną kartą ir ne vienos savivaldybės buvo išsakytos problemos dėl greitosios medicinos pagalbos tinklo ir paslaugų apmokėjimo. Tai yra sena sisteminė bėda. Žinau, kad jūs esate numatę tam tikrą reformą, bet komitete keletą kartų buvo ir iš pirmininko nuskambėjęs toks patikinimas, paraginimas, kad bus ieškoma kokių nors trumpų, greitų sprendimų. Ar jūs esate numatę tuos sprendimus ir kaip jie atsispindi dabar pakoreguotame Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete?
Ir kitas toks trumpas klausimas. Kadangi vaistų eilutėje pasikeitimų nematau, noriu paklausti, ar vis dėlto esate numatę lėšų naujiems vaistams iš rezervinio sąrašo įtraukti ir ar nepritrūks šių lėšų? Labai ačiū.
A. DULKYS. Matyt, akcentas yra, kad šie PSDF keitimai šiandien, stovint man tribūnoje, yra daugiau susiję su pandemijos valdymu, labai konkrečių problemų sprendiniu. O dėl greitosios medicininės pagalbos ar pokyčių dėl vaistų viskas priklausys, kuo baigsis galutinis Farmacijos įstatymo priėmimas. Jeigu jis bus priimtas, mes tas lėšas skaičiuosime, jeigu ne – koreguosime. Tam yra ir rezervo galimybė.
O dėl greitosios medicininės pagalbos, matyt, pagrindinis žodis, kurį jūs akcentuojate savo klausime, yra žodis „reforma“, kurio paniškai bijo visa bendruomenė. Matyt, jūs to ir tikėjotės, kad aš tą žodį ištarsiu. Tikrai noriu šiam parlamentui paliudyti, kad taip, mes to neišvengsime – ši Vyriausybė ir mano ministerija jau artimiausiu metu sugrįš į parlamentą būtent su dalykais, kurių žodžiai bus „reformos“, nes be jų mes nuolat turėsime tokių klausimų, kaip gerbiamas Remigijus mums užduoda. Reikia išspręsti daug sisteminių dalykų, o mes dabar tik laužus gesiname.
PIRMININKĖ. Klausia K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Sveiki. Ačiū už pristatymą. Pareplikuosiu opozicijai: labai keista tikėtis per pandemiją ir reikalauti, kad būtinai turėtų įvykti gyvas susitikimas. Laikykimės atsargumo priemonių!
O klausimą norėjau užduoti ministrui dėl priedų COVID-19 medikams. Iš tiesų mes matome tiek Šiaulių ligoninėje, bent jau gandų lygiu, tiek ir kitose ligoninėse, kad didžiausius priedus, natūralu, nes procentiniais skaičiais skaičiuojama, gauna ligoninių ir įstaigų vadovaujantis personalas. Deja, tai matyti spaudoje ir matyti diskusijose savivaldybėse, kaip girdėjau, pavyzdžiui, Utenos ligoninėje yra tokia akivaizdi diskusija, kad tie didžiausi priedai nukeliauja įstaigų vadovams, kurie nebūtinai turi tiesioginį sąlytį su ligoniais ir virusu. Tai vertinama kaip neteisinga situacija tarp medikų.
Ar mes neturėtume įtvirtinti tam tikras lubas arba numatyti kokį nors skirtingą vadovaujančio personalo ir personalo, kuris tiesiai dirba su viruso atvejais, traktavimą? Ačiū.
A. DULKYS. Labai jums ačiū, tikrai pakankamai jautrus klausimas. Taip, iš tikrųjų tuo metu, kai šalyje sustabdyti verslai, deja, ir mus šių metų pradžioje pasiekė tam tikrų signalų, kad, nepaisant visos pagarbos medikų bendruomenei, kai kurių ligoninių gydymo administracijos buvo įsigudrinusios užsirašyti vieną valandą per mėnesį darbo kovido skyriuje ir pasiimti viso mėnesio papildomą priedą. Šiems dalykams mes kelią jau užkirtome – dar vasario mėnesį aš pakeičiau tvarkas, ir mes dabar mokame tiesiog už konkrečiai išdirbtas valandas. Vadinasi, tiems žmonėms, kurie iš tikrųjų dirba, tikrai užtikrintas darbo užmokestis. O jūsų pavadinta yda, taip, ji iš tikrųjų egzistavo, bet aš tikiu, kad ji dabar sprendžiama.
Bet žinote, kaip yra psichologiškai: kiekvienoje organizacijoje, kai žmogui duoda laikiną priedą ir vėliau jis baigiasi, žmogus supranta, ne kad jam dingo priedas, bet kad jam sumažėjo atlyginimas. Čia pandemija, deja, mus įvelia į kitas problemas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas ministre. Laikas, skirtas klausti, baigėsi. Kitas darbotvarkės klausimas. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsavimas numatytu laiku.
10.29 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos kosmoso agentūros susitarimo dėl asocijuotos narystės ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-480(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos kosmoso agentūros susitarimo dėl asocijuotos narystės ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-480(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Įstatymo projektą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų dėl jų nėra gauta. Ar galėtume 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Ar galėtume 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsavimas dėl šio projekto bus numatytu laiku. Šiuo metu laikas yra numatytas nuo 12 val. 5 min. iki 12 val. 30 min.
10.30 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Singapūro Respublikos investicijų apsaugos susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-400(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Singapūro Respublikos investicijų apsaugos susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-400(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Įstatymo projektą sudaro vienas straipsnis. Pasiūlymų dėl jo nėra gauta. Ar galėtume straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašė kalbėti L. L. Andrikienė.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Pagrindiniai motyvai jau buvo išsakyti svarstymo metu. Šiandien tik norėčiau pakviesti kolegas paremti ir ratifikuoti šį susitarimą. Pagrindiniai argumentai turbūt būtų tie, kad įsigaliojus šiam susitarimui, naujos kartos investicijų apsaugos susitarimui, turėtų padaugėti Europos Sąjungos ir Lietuvos investicijų Singapūre ir Singapūro investicijų Lietuvoje.
Pažymėtina tai, kad šiame mieste valstybėje (joje gyvena mažiau nei 6 mln. gyventojų) daugiau negu 10 tūkst. Europos kompanijų yra atidariusios savo regionines atstovybes. Taigi Lietuvos verslas turėtų atrasti Singapūrą, tas, kuris jo dar neatrado, ir šis susitarimas, jo įsigaliojimas tam tikrai padėtų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, motyvai išsakyti. Balsavimas dėl šio projekto bus numatytu laiku.
10.31 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos investicijų apsaugos susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-401(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos investicijų apsaugos susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-401(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui.
Šį įstatymo projektą sudaro vienas straipsnis, dėl jo pasiūlymų nėra gauta. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Taigi balsavimas dėl šio įstatymo projekto bus numatytu laiku.
10.32 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 133 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-384(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 133 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-384(2). Priėmimo stadija.
Šį įstatymo projektą sudaro vienas straipsnis. Dėl jo pasiūlymų ir pataisų negauta. Ar galėtume jam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašė kalbėti Seimo narių. Už kalba L. Kasčiūnas. Gerbiamo Lauryno salėje nematau. Prieš kalba G. Paluckas. Ta pati problema. Ž. Pavilionis – už.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš tiesiog norėčiau dar kartą priminti, kad tai yra įstatymas, kuris inicijuotas dar praeitos kadencijos Seime. Tuo metu vieningai visais balsais mes buvome pirmieji priėmę S. Magnitskio įstatymus. Mūsų pavyzdžiu pasekė ir Latvija, ir Estija, ir Jungtinė Karalystė, ir Kanada, ir galų gale visa Europos Sąjunga praeitų metų pabaigoje.
Šiuo metu taip pat vieningai, nes teikiant šį įstatymo pakeitimą yra ir užsienio reikalų ministro G. Landsbergio, ir opozicijos lyderio S. Skvernelio parašai, mes bandome tiesiog uždrausti į šalį įvažiuoti tiems, kurie ne tik patys tiesiogiai vykdo vadinamuosius sunkius nusikaltimus žmogaus teisėms, korupcinius nusikaltimus, pinigų plovimo, bet ir propaguoja bei aktyviai veikia propaguojant tarptautinius nusikaltimus, legitimizuojant įvairias okupacijas ar jas skatinant. Tokį ne vieną minkštosios galios atstovą matėme Lietuvoje. Būtų labai gerai, kad jie tos dirvos nekedentų, kad po to, paėmę širdis ir protus, geležies nepanaudotų prieš mus ar mūsų kaimynus, ypač Ukrainos kontekste tai labai svarbu.
Labai norėčiau vieningo balsavimo, parodant solidarumą su tomis aukomis ir kartu pasiunčiant aiškų signalą agresoriams šiandien. Labai ačiū, Pirmininke.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Užsieniečių teisės, kaip rodo gyvenimiškos istorijos, kaip dabar prieš šeimas protestas, kai užsieniečiai pradeda aktyviai dalyvauti politikoje iš trečiųjų šalių, galbūt toksiškų šalių, tai nėra gerai.
Mums reikia, kad mūsų, Lietuvos, piliečiai apsispręstų be jokios įtakos, ką daryti Lietuvoje, kaip gyventi, kaip ūkininkauti, o ne darytų įtaką galimai, taip sakant, priešiškos Lietuvai arba šeimoms, arba mūsų susiklosčiusiai kultūrai organizacijos ar kitų šalių piliečiai. Todėl mes negalime suteikti daug teisių, turi visada būti ribota, kaip užsieniečiai yra įdarbinami laikinai, o paskui turėtų išvykti iš mūsų šalies, padėkoję už mūsų svetingumą. Arba išsimokslinę padėkoti už tai, kad mūsų mokslų lygis jiems tiko, patiko. Pasikviesti paskui į svečius ir draugauti – jie ten, mes čia. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Išties ši diskusija reikalinga dėl užsieniečių teisinės padėties. Taip pat ir dėl užsienio valstybių įtakos Lietuvoje formuojamai politikai būtų ne pro šalį padiskutuoti. Asmenys, kurie aktyviai dalyvauja politinėje veikloje, ypač valstybės politikai, turėtų aiškiai deklaruoti, iš kokių užsienio fondų gavo, yra finansuojama arba anksčiau buvo finansuojama jų politinė, visuomeninė veikla. Jie turėtų registruotis kaip užsienio agentai ir deklaruoti aiškiai ir rinkimų kampanijose, ir visose savo viešųjų ir privačių interesų deklaracijose. Aš manau, tą diskusiją reikėtų išplėsti. Šiaip aš pasisakau šiuokart prieš šį įstatymą, prieš tokį reglamentavimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsavimas numatytu laiku.
10.37 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 23, 80, 86, 18020, 18025 ir 198 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-336(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 23, 80, 86, 18020, 18025 ir 198 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-336(3). Priėmimo stadija. Kolegos, dėl Seimo statuto pakeitimo reikia 71 balsuojančio dėl kiekvieno straipsnio, todėl dabar jo daryti negalime. Balsuosime numatytu laiku. Šiuo etapu galėsime išsakyti tik motyvus, tačiau dėl šio įstatymo projekto, Statuto pakeitimo, dėl motyvų užsirašiusių nėra. Taigi balsavimas numatytu laiku.
10.38 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 145 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-185(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 145 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-185. Taip pat turime tą pačią problemą – reikia 71 balsuojančio už atskirą straipsnį. Balsavimą keliame į vėlesnį laiką.
Dėl motyvų yra užsirašiusių Seimo narių. Pirmasis – G. Paluckas. Jo nėra. V. Targamadzė kalba prieš.
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Ačiū. Aš gal nebalsuosiu prieš, bet susilaikysiu ir pasakysiu motyvus. Visų pirma, tai yra prievartinis imperatyvas tiek mokslininkams, tiek institucijoms, nes jie visų pirma turi savo ilgalaikius planus.
Kitas dalykas. Tai yra labai menkas atlygis už ekspertizę. Tai menkina mokslininkų ir institucijų orumą. Todėl, kad yra nenumatytos lėšos, aš manau, reikėtų susilaikyti ir kalbėti taip pat apie lėšų numatymą biudžete. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už kalba E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, kurie turime tam tikros patirties buvimo čia ir darbo Seime. Iš tikrųjų susidurdavome su problema, kai reikėdavo užsakyti ekspertizę, o laiko turėdavome labai mažai. Kadangi teisės aktai būdavo svarbūs, iš tikrųjų tai užsitęsdavo, ypač užsitęsdavo konkursai, kai įsiveldavome į tam tikrus ginčus. Manau, išsakytas problemas dėl finansavimo valdyba tikrai galėtų išspręsti parinkdama tam tikras institucijas. Čia vis dėlto Seimo reikalas, kaip tą finansavimą išspręsti. Turbūt nebūtina numatyti visko biudžete, o Seimo biudžete turėtų būti lėšų. Manau, ir dabar yra jų, kurias galėtų skirti ekspertizei užsakyti.
Anksčiau būdavo, tiktai įsiveldavome į didelius didelius konkursus ir prarasdavome daug laiko, turėdavome daug ginčų po to, kai paskelbdavo konkursą, laimėdavo žmogus, kad ekspertizę atliks už 100 eurų. Kaina būdavo mažiausia, bet iš tikrųjų objektyvumas ir kompetencija keldavo daug abejonių. Siūlau pritarti tam Statuto pakeitimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos motyvai išsakyti. Balsavimas dėl šio projekto numatytu laiku.
10.40 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 29 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-35(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 29 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-35(2). Priėmimo stadija. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Taigi balsavimas dėl šio projekto keliamas į numatytą balsuoti laiką.
10.40 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 25 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 804 straipsniu“ projektas Nr. XIIIP-2158(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-10 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 25 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 804 straipsniu“ projektas Nr. XIIIP-2158(3). Priėmimas pastraipsniui. Pastraipsniui priimti negalime, reikia balsuoti atskirai. Taigi balsavimas keliamas į numatytą laiką. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime dėl šio ir kitų projektų nuo 12 val. 15 min. Šiek tiek pakoreguotas balsavimo laikas, kadangi pratęsta darbotvarkė.
10.42 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-478 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 1-11 klausimas – Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-478. Kviečiu pranešėją M. Majauską.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, šiandien noriu jums pristatyti Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Pradėsiu nuo to, atkreipsiu dėmesį, kad Europos Sąjungos teikiama parama Lietuvoje yra ypač svarbi žemės ūkio gyvybingumui, perdirbimo pramonės konkurencingumui ir būtiniausių maisto produktų tiekimui šalies gyventojams. Deja, mes pastebime neigiamas tendencijas, kai reikšminga dalis Europos Sąjungos žemės ūkiui skirtos paramos atitenka stambiausiems žemvaldžiams ir tam tikroms didelėms žemės ūkio grupėms. Iš tiesų nepakankamai diferencijuota parama ir galiojančios išimtys apriboja galimybę užtikrinti reikiamą paramą smulkiam ir vidutiniam žemės ūkiui. Tokia situacija kuria nesąžiningas konkurencijos sąlygas, kai dešimtis tūkstančių hektarų žemės asmeniškai, per giminaičius ar per susijusius juridinius asmenis valdantys gauna reikšmingą Europos Sąjungos paramą, kuri galėtų būti skirta nedidelių ūkių paramai ir kaimo plėtrai.
Šiuo metu Europos Sąjunga yra sudariusi galimybę šalims narėms pačioms kreiptis dėl stambių išmokų sumų ribojimo. Lietuva taiko tam tikras priemones, tačiau yra pasirinkusi netaikyti ribojimo stambiems žemvaldžiams dėl išmokų, viršijančių 150 tūkst. eurų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad toks ribojimas jau yra. Tokį ribojimą bandė pritaikyti ankstesnė valdžia, tačiau galbūt ir sąmoningai paliko įstatyme spragas, kurios leido susijusiems ūkiams netaikyti šio ribojimo, todėl išskaidyti ūkiai sugebėjo išvengti šių lubų ir gavo vis tiek reikšmingą Europos Sąjungos paramą. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, Bendros žemės ūkio politikos paramos sistemos ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės leidžia nustatyti, net ir skatina nustatyti ribojimus stambiausiems žemvaldžiams, nustatyti ribojimus taip, kad Europos Sąjungos parama būtų paskirstyta sąžiningai. Nustatyti ribas, jog viršijant tiesioginę pagrindinę išmoką, kuri viršytų 150 tūkst. eurų per metus, ją apriboti. Todėl šiuo įstatymu siūloma įtvirtinti, kad ši suma negali būti didesnė nei 150 tūkst. eurų, įskaitant ir susijusius ūkius.
Tokiu įstatymo projektu iš esmės mes stengtumėmės užtikrinti darnią žemės ūkio plėtrą, teisingą Europos Sąjungos paramos skirstymą ir sąžiningą konkurenciją. Pritaikius tokį įstatymo projektą, preliminariais apskaičiavimais, maždaug 15 mln. eurų kiekvienais metais pagrindinės tiesioginės išmokų dalies galėtų būti skiriama smulkiam ūkiui, galėtų būti skiriama jauniems ūkininkams, galėtų būti skiriama ekologiškiems ūkiams, o ji šiuo metu nukeliauja stambiausiems žemvaldžiams. Toks yra įstatymo projektas.
Šį įstatymo projektą pasirašė nemažai Seimo narių, daugiau kaip 30 Seimo narių. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tai nėra vienos partijos, vienos frakcijos, vieno Seimo nario, o tai yra skirtingų frakcijų, skirtingų partijų, skirtingų Seimo narių pasiūlymas, kuris yra ne piniginis klausimas, bet yra teisingumo klausimas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad Europos Sąjungos parama būtų skirstoma teisingiau, sąžiningiau ir užtikrintų darnią žemės ūkio plėtrą.
Mielai atsakysiu į kolegų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti Seimo nariai. Pirmasis klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, iš tiesų, sakyčiau, būtų geras šitas projektas, jeigu jūs, kai buvote A. Kubiliaus patarėjas 2008–2012 metų kadencijoje, būtumėte pasiūlęs premjerui ir būtumėte pasiūlęs tuometiniam žemės ūkio ministrui K. Starkevičiui. Aš noriu jums pasakyti tik vieną dalyką, jūs, ko gero, pamiršote. Jūs dabar įžeidinėjate žmones sakydami – jie yra stambiausi žemvaldžiai. Tai būtent jūsų vadovaujamos Vyriausybės metu ir jums būnant premjero patarėju tie stambiausi žemvaldžiai viską susipirko, nes iki 2012 metų galėjo prisipirkti išvadų kiek norėjo ir tas išvadas atsikurti.
Ar nemanote, kad tai yra jūsų didžioji atsakomybė, nes kaip buvęs patarėjas ekonomikos ir finansų klausimais jūs tai turėjote numatyti ir tai turėjote įvertinti. Ir kitas dalykas, kaip jūs vertinate savo kolegos K. Starkevičiaus parašo po šiuo projektu atsiėmimą?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas kolega, už klausimą. Iš tiesų reikia atkreipti dėmesį, kad nuo 2014 m. gegužės 1 d. buvo priimtas įstatymas, kuris apribojo žemės kiekį, kurį gali valdyti susiję asmenys. Ir buvo labai aiškiai įtvirtina, kad negalima valdyti per susijusius asmenis daugiau negu 500 hektarų. Ir, deja, mes matome metai iš metų, kad stambūs ūkiai tik stambėja ir šiandien stambiausi ūkiai valdo maždaug 40 tūkst. hektarų, kai riba, kiek galima valdyti žemės ūkio žemės, yra ne daugiau nei 500 hektarų.
Į tokią grėsmingą situaciją prieš kelerius metus dėmesį atkreipė ir Europos Parlamentas, priėmęs raportą apie žemės koncentravimąsi stambiųjų žemvaldžių rankose ir to skaudžias socialines pasekmes Europoje. Raporte yra įvestas Land Grabbing, vadinamasis „žemės grobimo“ terminas. Europoje tokia situacija susirūpinta kaip reiškiniu, keliančiu labai pavojingų socialinių pasekmių. Pripažįstama, kad pagal skaudžias socialines žemės koncentracijos pasekmes Europos Sąjunga artėja prie tokių šalių kaip Brazilija, Kolumbija, Filipinai. Todėl ir mes Lietuvos Seime šiam reiškiniui privalome skirti ir skirsime daugiau dėmesio.
PIRMININKĖ. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū. Ačiū, gerbiamas Mykolai, pranešėjau. Pirmiausia stambūs ūkiai Lietuvoje atsirado dėl visos Lietuvos žemės ūkio politikos. Buvo suponuota, kad ūkiai stambėtų ir atsirastų dideli žemvaldžiai, tai pradėkime nuo to. Situaciją pradedame taisyti, kuomet jau tie ūkiai susikūrę ir pakankamai gerai veikia. Lubas nustatome visiems, nors Europos Sąjunga, pati rekomenduodama tas lubas, netaiko vienodų išmokų sistemos ir vis dėlto Lietuvos ūkininkai vis dar gauna mažesnes išmokas negu kitos Europos Sąjungos valstybės.
Noriu išgirsti, kokios Europos Sąjungos valstybės nusprendė po Vadovų Tarybos vis dėlto įvesti tas lubas? Taip pat mano klausimas, ar iš tikrųjų tai bus tas efektas, nes buvęs žemės ūkio ministras skaičiuoja, kad tai 2–3 mln. Ar verta? Ar pagalvojote, koks tai bus finansinis efektas? Ir trečias, ar nebuvo kitokio būdo iš R. Karbauskio atimti išmokas?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimus. Bandau pasižymėti visus, kad nepamirščiau. Atkreipsiu dėmesį, kad Europos Vadovų Taryba ir Ministrų Taryba kalba šiuo metu apie dar žemesnes lubas, tai yra lubas nuo 150 tūkst. eurų nuleisti iki 100 tūkst. eurų. Šiuo metu mes netaikome jokių lubų. Tuo tarpu Europos Sąjunga diskutuoja apie labai griežtą ir dar žemesnį reikalavimą, siekiant užtikrinti, kad pinigai nukeliautų ten, kur jie ir turi nukeliauti, tai smulkiems ir vidutiniams ūkiams. Buvęs ministras buvo priėmęs sprendimą, tačiau gal ir sąmoningai paliko spragų, kad stambiausi žemvaldžiai galėtų pasinaudoti galimybe išskaidyti ūkius ir taip gauti reikiamą paramą. Ir iš tiesų, jeigu būtų paliktos spragos, jie ir toliau galėtų naudotis tokia galimybe.
Dabar dėl pono R. Karbauskio aš tikrai siūlau nesusireikšminti, tiesiog atkreipti dėmesį, kad tai yra Europos Sąjungos paramos skirstymo teisingumo klausimas ir mes turime užtikrinti, kad į mūsų darbotvarkes ir į mūsų mintis ateitų ne tik stambiausių žemvaldžių interesai ir jų klausimai, bet mes atvertume savo širdį ir smulkiausiems ūkininkams. Atkreipsiu dėmesį, kad šiuo metu pagal Nacionalinės mokėjimų agentūros skaičiavimus maždaug 50 % paramos atitenka stambiesiems, o smulkiausieji, valdantys mažiau nei 10 hektarų, gauna tik 14 %. Kaip tai yra, kaip taip sugebėjome nusigyventi, kad mes taip skriaudžiame smulkiausius ūkininkus?
Jeigu stambiausieji sako, kad jiems šiandien yra labai sunku ir jiems bus dar sunkiau atėmus dalį paramos, kuri galėtų būti skirta smulkiesiems ūkininkams, įsivaizduokime, kaip sunku yra tam jaunam smulkiajam ūkininkui. Aš manau, kad čia yra ne pinigų, o teisingumo klausimas, kurį mes turime spręsti.
Taip pat aš, jeigu Pirmininkė leistų, papildysiu atsakymą jums ir pratęsiu dėl to, kokia situacija buvo po Sovietų Sąjungos. Aš atkreipsiu dėmesį, kad bent jau aš asmeniškai semiuosi dvasinės patirties ir išminties iš prieškario ministro M. Krupavičiaus, kuris turėjo išminties teisingai išspręsti žemės koncentracijos keliose rankose klausimą. Jis kėlė žemės reformos klausimą ir laikė tai viena svarbiausių nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo sudėtinių dalių. Jo manymu, žemės reformos esmė buvo aprūpinti žeme jos neturinčius arba turinčius nepakankamai, kad dirbdami žemę ūkininkai galėtų iš to išgyventi. Jis teigė: kuo daugiau žmonių turės savo žemės, tuo mažesnė bus gyventojų emigracija iš Lietuvos; dėl to ir turi būti priverstinai paimta dvarų, visuomeninių organizacijų, bankų ir net bažnyčios bei privačių asmenų žemė, buvusiems savininkams paliekant tik tam tikrą jos dalį.
Aš nesakau, kad mes turėtume atimti žemę iš stambiausių žemvaldžių, bet aš semiuosi išminties iš praeities, kad tokių problemų buvo ir jos buvo sprendžiamos siekiant užtikrinti daugiau teisingumo ir pagalbos smulkiausiems ūkininkams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tiesų keista iš Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko girdėti tokį pasiūlymą, čia labiau skamba kaip iš kosmoso programos, kurią neseniai pristatė jūsų kolegė ministrė. Tik galbūt pamiršote pasakyti, kad šis projektas skirtas būtent tiems, kurie kosmose bandys užsiimti žemės ūkio veikla, nes tai, ką jūs sakote, turbūt prieštarauja jums pačiam. Tie skaičiai, jūs sakote, kad 50 % paramos pasiima stambiausieji ūkiai, turbūt kaip komiteto pirmininkas galėtumėte įvardinti, kiek pridėtinės vertės sukuria, kiek mokesčių sumoka tie ūkiai ir kiek sumoka mažieji ūkiai. Turbūt niekas neprieštaraus, kolegos, dėl tam tikro perskirstymo, galbūt jis tikrai galėtų būti sąžiningas, bet atsakykite, kaip tai neprieštaraus jaunų ūkininkų įsikūrimo priemonei, kai tėvas arba mama yra ūkininkai, sūnus ir dukra kuriasi ūkyje, tai jau yra susietumas, kai yra broliai ūkininkai ir taip toliau, ir taip toliau, na, tų pavyzdžių daugybė.
Galiausiai labai nustebino jūsų paskutinis pasakymas, iš ko jūs semiatės išminties. Tikiuosi, kad jūsų tos svajonės nusavinti žemę iš tų, kurie turi daugiau negu 500 hektarų, neišsipildys. Galbūt čia kito projekto pradžia, ką jūs galbūt kuriate savo mintyse. Norėtųsi to aiškumo…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). …dėl jaunųjų ūkininkų ir dėl asmenų, kurie iš tiesų turi tos žemės. Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš gal pradėsiu nuo paskutinės pastabos ir iš pradžių kviesčiau neįžeidinėti kolegų. Iš tiesų Steigiamajame Seime užvirė aršūs debatai dėl savininkams paliekamo žemės ploto, kol pagaliau buvo priimta M. Krupavičiaus siūloma žemės reforma. Jinai buvo patvirtinta. Tai buvo palyginti radikalus, bet kartu demokratiškas sprendimas, kuriam po didelių pastangų pritarė beveik visos politinės srovės Lietuvoje.
Atkreipsiu dėmesį, kad M. Krupavičių rėmė ir Vilniaus vyskupas J. Matulaitis, dabar Bažnyčios paskelbtas palaimintuoju. Taigi lietuviai matė prasmę užtikrinti, kad žemė būtų prieinama smulkiesiems ir kad jie turėtų galimybę ją dirbti. Stambių ūkininkų, stambių žemvaldžių stambėjimas nebuvo Lietuvos interesas istoriškai.
Dabar dėl jūsų pastabos dėl brolių, seserų ir susietumo. Atkreipsiu dėmesį, jeigu brolis Jonas Marijampolėje valdo 500 hektarų, brolis Petras Radviliškyje valdo 500 hektarų ir brolis Liudas Joniškyje valdo 500 hektarų, tai jiems šios lubos niekaip nebūtų pritaikytos, nes jie nesiektų 2 tūkst. hektarų ribos. Šios lubos yra pritaikomos tiktai tiems, kurie valdo keturis kartus daugiau, nei įstatymu leidžiama valdyti žemės ūkio paskirties žemės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio Pirmininke. Iš tikrųjų šitas klausimas yra be galo svarbus ir aktualus. Šiandien buvo sakyta, kad Lietuvos žemės ūkio didelė problema yra iš tikrųjų mažas produktyvumas, maža pridėtinė vertė. Iš dalies šita problema kyla iš to, kad pas mus vyrauja grūdinės kultūros, kuriomis dažniausiai užsiima patys stambiausi. Matome didžiulius laukus, kurie tiesiog aprėpia horizontą, vyrauja grūdinės kultūros.
Gerbiamas pranešėjau, kaip jums atrodo, ar nebūtų galimybės uždėjus tas lubas, tą sumą, kuri yra sutaupoma – apie 10 mln. eurų, perskirstyti mažesniems, smulkiems ūkininkams, ūkininkams, kurie užsiima gyvulininkyste, pienininkyste, daržovėmis ir kitomis šakomis, kurios iš tikrųjų kuria gerokai didesnę pridėtinę vertę tiek valstybei, tiek tiems patiems ūkininkams?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tiesų pastebime, jog stambiausi žemvaldžiai paprastai užsiima grūdais, nes kiaulininkystė, pienininkystė, galvininkystė ir panašios šakos reikalauja kur kas daugiau investicijų ir darbo. Aišku, grąža, kai išvystai, yra didelė, tačiau darbo reikia neapsakomai daugiau. Stambiesiems grūdus auginti, kai kam gali pasirodyti, iš tikrųjų yra pakankamai lengva. Tai yra palyginti mažai darbo reikalaujanti kultūra: žemės suarimas, sėja, tręšimas, purškimas pesticidais, kūlimas, pardavimas. Realaus darbo – apie 5 mėnesiai. Dar koks geras mėnuo ar du pasiruošimams, technikai, bet visą kitą laiką (kai kas girdime) ir guli bambą išvertę Egipte. Nesakau, kad taip daro visi, bet dalis tokių tikrai yra.
Mūsų reikalas ir mūsų interesas – užtikrinti, kad žemės ūkio plėtra būtų darni, kad mes užsiimtume ne tik grūdinėmis kultūromis ir jų kultivavimu, bet užtikrintume, kad užtektų ir kiaulių, ir pieno, ir kad ta žemės ūkio plėtra būtų mišri, darni ir teisinga, užtikrinanti, jog visa parama, kuri yra teikiama Lietuvai Europos Sąjungos, būtų paskirstoma teisingai.
Gerbiami kolegos, dar kartą atkreipsiu dėmesį, kad tai nėra piniginis klausimas. Tai yra elementarus teisingumo reikalas, kurį mes, Seimas, turime išspręsti.
Gerbiami kolegos, aš kviečiu jus pritarti šiam projektui ir sutarti, jog paprašysime Vyriausybės išvados. Vyriausybė, sukvietusi socialinius partnerius, ras išmintingą sprendimą, kaip užtikrinti, kad Europos Sąjungos parama būtų paskirstyta sąžiningai ir teisingai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas, skirtas klausti, baigėsi. Motyvai. Už kalba A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, šiandien, man atrodo, klausimas yra labai paprastas ir elementarus. Šiandien Seimas turi apsispręsti, kieno pusėje yra: ar stambiųjų žemvaldžių, ar vis dėlto smulkių, vidutinių ekologinių ūkių. Tų ūkių, kurie sukuria daugiausia pridėtinės vertės, kurie iš tikrųjų yra kaimo siela ir pagrindinė darbo jėga, tų ūkių, kurie gali augti, kurie gali klestėti, tačiau kuriems labai stinga dėmesio, labai stinga paramos ir kitų priemonių.
Mūsų daugumos ir mūsų valdomos ministerijos prioritetas yra būtent smulkūs, vidutiniai, ekologiniai ūkiai, ūkiai, kurie verčiasi gyvulininkyste, pienininkyste ir kitomis šakomis, kurių labai trūksta Lietuvai. Tai ir šis balsavimas iš esmės yra pasirinkimas: ar mes, kaip Seimas, kaip parlamentas, einame su stambiaisiais, ar visgi einame ir žiūrime, ir padedame tiems smulkesniems. Kviečiu palaikyti smulkesnius ir išreikšti Seimo valią šiuo balsavimu.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos. Trumpai tariant, aš norėsiu dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. Tikiuosi, bendru sutarimu sutarsime, nes dabartinis projektas, kuris yra pateiktas, reikalauja iš tikrųjų platesnio požiūrio. Yra kai kurių Seimo narių ir mano pasirašyti pasiūlymai, kurie skatintų būtent gaminančius ūkius. Čia mes galėtume šią paramą, tiesiogines išmokas panaudoti tiems ūkiams, kurie vysto gyvulininkystę, kurie kuria didelę pridedamąją vertę, bet tam reikia didesnės analizės. Mes čia, Seime, iš tikrųjų nepadarysime to. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Pats iniciatorius taip pat minėjo, kad prašys Vyriausybės išvados. V. Kanopa – dėl vedimo tvarkos.
V. KANOPA (LSDPF). Gerbiama Pirmininke, aš ne dėl vedimo tvarkos, bet tiesiog dėl privačių interesų…
PIRMININKĖ. Garsiau.
V. KANOPA (LSDPF). …dėl šio klausimo nusišalinsiu. Nebalsuosiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
V. KANOPA (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Tai, ką valdantieji vadina atsigręžimu į smulkius, ekologinius ir visus kitus ūkius, turbūt parodo Kaimo plėtros programos svarstymas komitete, kai nuo visų smulkiųjų ir visų kitų, nuo bendruomenių ir vietos veiklos grupių buvo nubrauktos lėšos ir buvo sukoncentruota būtent tik keliems stambiesiems. Turbūt, kolegos, nebūkite melagiai šiuo atveju, žiūrėkite tiesai į akis ir prisipažinkite, kad tai yra siūlymas, projektas dėl vieno žmogaus.
O jeigu kalbėtume apie tai, ką galima padaryti, tai iš tikrųjų tas būdas, kuris čia yra siūlomas, tikrai yra sukiršinimas žmonių, nes pats komiteto pirmininkas tikrai puikiai žino, kad didžiausią pridėtinę vertę sukuria būtent vidutiniai ir stambieji ūkiai, kurie yra tikrai rentabilūs. Ir tai, kad kita ministerija, Aplinkos ministerija, tuojau atneš žaliojo kurso, klimato kaitos priemones, jie turės dar daugiau investuoti, transformuotis, pasikeisti, kad kuo mažiau terštų, susipirktų naujausias tręšimo technologijas ir taip toliau, kainuojančias milžiniškus pinigus, ir jiems nenumatyta, beje, nieko iš Kaimo plėtros programos ir kitų priemonių, faktiškai minimaliai, tai yra turbūt atsakymas, kad žaidžiamas dvigubas žaidimas.
Tikrai, manau, turėtų būti nuoseklus požiūris į problemą. Perskirstymui tikrai neprieštarauju, bet tokiems grubiems būdams pritarti tikrai negalime. Tikrai, kolegos, šiuo atveju mažų mažiausiai susilaikysime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsavimas dėl projektų numatytas nuo 12 val. 15 min.
11.03 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-15 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 1-12 klausimas – Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-15. Kviečiu pristatyti pranešėją A. Palionį.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu pristatyti projektą ir gal trumpai papasakosiu.
Šis procesas vyksta ir šiomis dienomis, žalio pieno supirkimo kainos yra renkamos ir skelbiamos. Vadovaujantis žemės ūkio ministro įsakymu „Dėl Duomenų iš žalio pieno pirkėjų rinkimo taisyklių patvirtinimo“, šis įsakymas yra parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną ir perkančių pieno gaminius, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pagrindu, bet pieno perdirbėjai Žemės ūkio ministeriją skundžia teismuose, ar yra pagrindas viešinti tas vidutines supirkimo kainas.
Pagrindinis teismo argumentas, kad tai yra įtvirtinta žemės ūkio ministro įsakyme, o ne įstatyme. Tos nuostatos, kurios yra ir šiandien žemės ūkio ministro įsakyme, su šiuo projektu perkeliamos į įstatymą, kad būtų viskas teisinga ir Žemės ūkio ministerija galėtų kas mėnesį skelbti vidutines pieno kainas, kad pieną gaminantys ūkio subjektai, turintys mažesnes derybines galias, galėtų palyginti pieno supirkimo kainas. Tai tiek trumpai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti Seimo nariai. Pirmasis klausia R. Žemaitaitis. R. Žemaitaičio nėra. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Kolega, iš tiesų gal pats projektas, suprantu, yra bandymas išspręsti problemą, kuri, matome, tikrai yra, nes ir tie teismai, ir ta situacija. Bet vakar Kaimo reikalų komitete iš žemės ūkio viceministro išgirdau, kad vertina šį projektą kaip sektoriaus ir situacijos temperatūros iš esmės pamatavimą, nes turbūt problemos neišspręs, o tai yra tiesiog tam tikras įvertinimas. Kaip jūs manote, ar tas temperatūros pamatavimas, kaip šiuo atveju įvardinta, duos reikiamą rezultatą ir efektą? Manau, ministerijos požiūris turėtų būti rimtesnis ir, kiek prisimenu, mes ir kalbėjome, ir diskutavome apie platesnį kontekstą, kalbant apie tai, kad sprendžiant problemą turi dalyvauti ne tik gamintojai, perdirbėjai, bet ir pardavėjai. Daugeliu atvejų diskusijose mes pasigendame tos grandies, to ciklo uždarymo, tų pardavėjų. Norėtųsi išgirsti jūsų nuomonę apie tai. Ačiū.
A. PALIONIS (MSNG). Tikrai nežinau tikro konteksto jūsų Kaimo reikalų komitete, bet tikriausiai jūs svarstėte jau naują projektą dėl nesąžiningų veiksmų. Ar svarstėte šitą pasiūlymą? Iš esmės tada nesuprasčiau Žemės ūkio ministerijos pozicijos, jeigu tai yra įvardijusi kaip temperatūros pamatavimą. Kainos jau yra skelbiamos daugiau nei dešimtmetį ir žalio pieno gamintojai tikrai vadovaujasi, žiūri ir lygina perdirbėjų supirkimo kainas, kad galėtų pasirinkti pačią didžiausią, o ir taip dabar žalio pieno supirkimo kainos nedengia ūkių kaštų. Tą parodė pernai metų vokiečių daryta rinkos analizė ir ūkio kaštų skaičiavimas. Tai šitas pieno kainų skelbimas ir viešinimas gamybos ūkiams tikrai yra aktualus ir svarbus. O perdirbėjai siekia, kad jo nebūtų.
PIRMININKĖ. Klausia A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų palaikau šį įstatymą ir manau, kad jo labai reikia. Taip pat manau, kad reikia, bet galbūt dar iki to reikės palaukti vadinamojo Pieno įstatymo, kuris reguliuotų ir sutartinius klausimus, ir kitus dalykus. Jau praeitą kadenciją, jums būnant ministru, jūs ir pats registravote tiek šitą, tiek ir to Pieno įstatymo atnaujinimus, ir ministerijos buvo gana aiški pozicija. Bet gal jūs galite prisiminti, kodėl praeitą kadenciją, kadencijos gale strigo ir nepavyko priimti šitų sprendimų, kur buvo problema?
A. PALIONIS (MSNG). Problemų išties buvo ne tik šitoje salėje, bet ir kitose institucijose, buvo ir su Konkurencijos taryba labai daug diskusijų, ir kai kurių nuostatų nebuvo galima įtraukti į įstatymo tekstą. Manau, kad po to Konstitucinio Teismo sprendimo, kuris panaikino, sustabdė galiojimą kai kurių to įstatymo straipsnių, buvo per mažas laiko tarpas, per kurį Seimas galėtų priimti tuos pakeitimus. Tai pagrindinė problema.
PIRMININKĖ. Klausia V. Jukna. Jo salėje nėra. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tiesų norėtųsi tokio aiškesnio tikslo to jūsų įstatymo projekto. Aš suprantu, kad viešumas gal kažkiek padės. Bet, iš kitos pusės, ar tikrai padės, kiek mes tikimės, nes daug faktorių sudaro pieno kainas. Kaip jūs ir įvardinote, kiekis, toliau, ko gero, yra atstumas, kiek reikia važiuoti.
Bet klausimas apie tai, kaip jūs manote, kaip šis faktorius paveiks tą važinėjantį pieno supirkimą vienų pieno įmonių į kitas. Iš tikrųjų čia turbūt dėl konkurencinės kovos vyksta tam tikra konkurencija tarp atskirų bendrovių, kurios taiko specifinę kainą, galbūt ir didesnę, atvažiuodamos į kitą teritoriją pas stambius pieno tiekėjus. Ar nemanote, kad tai kaip nors paveiks tą visą sistemą ir galbūt tikrai neapsimokės važinėti po visą Lietuvą, o paprasčiausiai kainos bus aukštesnės ir neliks konkurencijos? Bet tai gali būti net ir blogiau. Ačiū.
A. PALIONIS (MSNG). Supratau jūsų klausimą ir siekį, ir norą, kad nevažinėtų, nes transportavimo išlaidos galų gale pridedamos prie perdirbto pieno sąnaudų ir savikainos. Noriu tik pasakyti, kad čia nėra kažkas naujo kuriama, kadangi pieno gamintojai yra silpnoji derybinė pusė, jeigu žiūrėtume dėl pieno kainų. Sakyčiau, jeigu šito įstatymo nebūtų ir būtų teismų priimti sprendimai, kad Žemės ūkio ministerija negali viešinti pieno supirkimo kainų, tai tada būtų blogai, kad pieno gamintojai negalėtų įvertinti savo pieno pardavimo galimybės kainos, kiek jis galėtų gauti vienoje ar kitoje pieną perdirbančioje ar superkančioje įmonėje.
PIRMININKĖ. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų perskaičiau ir aiškinamąjį raštą. Mes žinome, susitinkame su ūkininkais, tikrai didžiulė problema, ir ne tik šiuo atveju, bet didesnė problema yra dėl kainos. Gal galite įvardinti, jūs aiškinamajame rašte komentuojate, kad tai padės pieno ūkio plėtrai, didins veiklos stabilumą. Ir svarbiausia jūs pažymėjote – priimti racionalesnius sprendimus rinkoje. Tai gal galite įvardinti, kokie bus tie sprendimai? Ačiū.
A. PALIONIS (MSNG). Jūs įsivaizduokite, jeigu esate pieno gamintojas ir turite savo regione pieno perdirbėją ar kooperatyvą, kuris jums pasiūlo kainą, x kainą, ir jūs negalite palyginti, kokią kainą gautumėte kitame regione. O čia jūs galėtumėte pažiūrėti pagal savo ūkio specifiką, pagal pieno patiekimo būdą ir kiekį, kokią kainą jūs galėtumėte gauti iš kito supirkėjo. Tai jau dabar vyksta, kaip ir minėjau, daugiau negu dešimt metų.
PIRMININKĖ. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Mes abu esame autoriai. Iš tikrųjų, aš galvoju, vėluojame su šiuo įstatymu, bet gerai, kad naujoji Vyriausybė, ministerija peržiūrėjo ir mano, kad tikslinga jį teikti. Tačiau aš noriu pasitikslinti, o po to galbūt ir svarstant reikėtų patikslinti. Kaip žinote, yra tokių pieno kooperatyvų, kurie tik superka pieną, ten yra tik kooperatyvo vardas, iš tikrųjų nė vienos karvės neturi. Yra tokių kooperatyvų. Ar mes čia juos pagausime į tą sąrašą, ar nepavyks pagauti? Patikslinkite, nes jūs ministru dirbote ir detales žinote geriau.
A. PALIONIS (MSNG). Į tai atkreipė dėmesį ir Seimo Teisės departamentas, yra pastabų, bet čia papuola ir tie kooperatyvai, kurie, paprastai sakant, yra tarpininkai, kurie superka ir paskui vėl parduoda pieną. Papuola visi prekiaujantys ir perdirbantys žalią pieną.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai už – A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, mūsų valstybei perėjus į rinkos ekonomikos santykius, jau seniai pamiršome valstybinį kainų, išskyrus kai kuriuos išimtinius atvejus, reguliavimą. Nereguliuojamos yra ir pieno supirkimo kainos. Tokiais atvejais kainos nustatomos rinkoje abiejų šalių susitarimu. Tačiau net ir neturint tiesioginių kontaktų su šia ekonomikos sritimi, tenka pripažinti, kad ginčai ir nesusipratimai tarp pieno pardavėjų ir pieno supirkėjų yra sena ir nuolat gvildenama problema. Tą man teko patirti ir dirbant diplomatu, ypač Latvijoje.
Todėl siūloma priemonė, kuri diegiama siekiant geresnio šių santykių sureguliavimo, yra priimtina. Negalima nesutikti su konstatavimu fakto, kad pieno pardavėjų derybinės pozicijos, susitariant su pieno pirkėjais dėl pardavimo kainos, yra silpnesnės negu supirkėjų, nes jie tam tikra prasme yra priklausomi nuo pirkėjų. Be to, pasitaiko atvejų, kai pieno supirkėjai organizuoja kartelinius susitarimus dėl supirkimo kainų dydžio.
Siūlymas keičiant Žemės ūkio, maisto ir kaimo plėtros įstatymą įtvirtinti teisinį pagrindą, kad informacija apie žalio pieno pirkimo kainas būtų renkama ir viešinama, manau, padės bent iš dalies sumažinti tokius nesusipratimus. Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, dabar Duomenų iš žalio pieno pirkėjų rinkimo taisyklėse nėra numatyta žalio pieno pirkimo kainų viešinimo tvarka. Aš pritariu tam projektui ir drįsiu prašyti kolegų taip pat palaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsavimas numatytu laiku.
11.15 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl masinių, sistemingų ir sunkių Kinijos vykdomų žmogaus teisių pažeidimų ir uigūrų genocido“ projektas Nr. XIVP-511 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-13 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl masinių, sistemingų ir sunkių Kinijos vykdomų žmogaus teisių pažeidimų ir uigūrų genocido“ projektas Nr. XIVP-511. Kviečiu jį pristatyti pranešėją D. Šakalienę.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Sveiki, kolegos. Manau, kad ypač po diskusijos, kurią visai neseniai turėjome šioje salėje, kurioje taip pat kalbėjo žmonės, patyrę šį baisų nusikaltimą savo kailiu, tai yra kurių artimieji yra įkalinti vadinamosiose perauklėjimo stovyklose Kinijoje, tikriausiai suvokiame, kad situacija yra kaip ir aiški.
Vis dėlto priminsiu, kad nuo 2012 metų žmogaus teisių padėtis Kinijoje blogėja, o Kinijos valdžios institucijos yra sulaikiusios ir baudžiamąja tvarka persekioja šimtus žmogaus teisių gynėjų, teisininkų ir žurnalistų, kad žmogaus teisių padėtis Sindziange, kuriame gyvena 15 mln. musulmonų uigūrų ir etninių kazachų, sparčiai blogėja. Kinijoje sukurta neteisminio kalinimo be teismo, iš esmės taip pat, kaip mes labai gerai prisimename gulagų sistemą, troikų teismus, tokiu pat būdu yra sukurta programa, pagal kurią šiuo metu yra sulaikyta daugiau negu 1 mln. uigūrų, kuriems yra taikomas priverstinis politinis perauklėjimas nepateikus jokių kaltinimų ir be teismo sprendimo. Jie patiria kankinimus ir kitą netinkamą elgesį, suformuota griežta religinės praktikos ir uigūrų kalbos bei papročių apribojimo politika. Iš šeimų atimti vaikai ne dėl to, kad tėvai buvo blogi, ne dėl to, kad jie prieš juos smurtavo, bet dėl to, kad išdrįso nueiti į savo religinę įstaigą, dėl to, kad išdrįso nenusiskusti barzdos, dėl to atimti vaikai auga valstybinėse našlaičių globos įstaigose ir internatuose.
Sukurtas skvarbaus skaitmeninio sekimo tinklas, įskaitant veido atpažinimo technologijų ir duomenų rinkimą. 1984-ieji yra labai kokybiškai realizuoti.
Į britų visuomeninio transliuotojo BBC 2021 m. vasario 3 d. paskelbtą tyrimą, kuris atskleidė Sindziango vadinamojo perauklėjimo stovyklose dideliu mastu vykdomus grupinius žaginimus, žaginimus elektrinėmis lazdomis, sunkius sužalojimus, kankinimo kambarių naudojimą, kalinių sterilizaciją ir marinimą badu, deja, Kinijos komunistų vyriausybė atsakė neigimu.
Mes po pusės šimtmečio komunistų okupacijos labai gerai žinome, kaip efektyviai galima neigti tokius baisius nusikaltimus. Todėl manome, kad nedelsiant turi būti vykdomas tarptautinis nepriklausomas tyrimas dėl šios situacijos detalių surinkimo. Tai, ką mes matome iš kitų tyrimų, iš viso pasaulio mastu renkamos informacijos, deja, tiktai dar labiau iliustruoja, kad nesiimant griežtų tarptautinių veiksmų, vieningos pozicijos situacija tik blogės.
Priminsiu, kad yra surinkti duomenys, jog daugiau nei 0,5 mln. uigūrų išnaudojami verčiant juos dirbti priverstinius darbus medvilnės laukuose. Taip pat tyrimai rodo, kad uigūrų gimstamumo ribojimai, įskaitant prievartinę moterų ilgalaikę kontracepciją ir sterilizaciją, per trejus metus uigūrų gimstamumą sumažino 84 %.
Taip pat noriu priminti, kad Kanados parlamente tris kartus – 2009 metais, 2012 metais ir 2013 metais – vyko klausymai ir buvo pateikti įrodymai apie didelio masto organų ėmimą persodinimui, kuris vykdomas nuo 2000 metų tam sutikimo nedavusiems dvasinio judėjimo „Falun Gong“ nariams Kinijoje, o jie nusikalto tik tuo, kad vienu metu jų buvo tiesiog daugiau negu Komunistų partijos narių.
Manau, kad visi sutariame, kad smerkiame tokius nusikaltimus, masinius, sistemingus ir sunkius žmogaus teisių pažeidimus ir nusikaltimus žmoniškumui, kad mes tikrai norime, kad būtų nedelsiant nutraukta ši baisi praktika ir paleisti šie neteisėtai kalinami žmonės. Mes kviečiame, raginame Jungtines Tautas pradėti teisinį tyrimą dėl uigūrų genocido Sindziango kalinimo stovyklose. Manau, kad daugiau turbūt ir nebėra ko pridėti. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti Seimo nariai. Pirmasis klausia Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama Dovile, už tikrai puikią rezoliuciją. Ir aš dėkoju visiems Seimo nariams, kurie prisidėjo prie jos rengimo. Turime tikrai plačią koaliciją ir aš tikiuosi, kad tai patvirtinsime ir balsuodami.
Aš noriu tik paklausti. Kaip jūs manote, ši rezoliucija padėtų mums sukurti tam tikrą demokratinių šalių koaliciją, padėtų mums mūsų užsienio politikoje bandant sujungti tas demokratines jėgas prieš autokratijas? Jos iš tikrųjų jau seniai veikia kartu ne tik mūsų regione, bet ir kituose regionuose. Tiesiog kokia nauda galėtų būti Lietuvai, kaip jūs galvojate?
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Iš tikrųjų labai nuoširdžiai jums dėkui, Žygimantai, nes, kaip Užsienio reikalų komiteto pirmininko, jūsų pastabos ir pagalba rengiant šią rezoliuciją buvo neįkainojama. Ir tai, kad mes iš tiesų turime tokį būrį kolegų turbūt iš visų frakcijų ir tokį palaikymą, rodo, kad mums yra svarbi demokratija, kad mes niekados nepamiršime tos žiaurios pamokos, kurią gavome būdami okupuoti 50 metų komunistinio režimo. Tuo pačiu metu tai yra ir tam tikras lakmuso popierėlis, ar mes esame su JAV, Jungtine Karalyste, Kanada, Nyderlandais, Italija, Belgija ir kitomis šalimis, kurios jau priėmė ar svarsto ir ruošiasi priimti panašius sprendimus. Taip pat, beje, ir mūsų Seime 2020 m. gruodžio 10 d. buvo priimta rezoliucija „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio ir Europos politikos ilgalaikių gairių ir tęstinumo“. Joje labai aiškiai įtvirtinome, kad mes esame už demokratijos ir žmogaus teisių principų apsaugą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Priėmimas. Motyvai. Už kalba Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, Pirmininke. Iš tikrųjų, ką ir Dovilė pasakė, šia rezoliucija iš esmės mes darome tokį gan istorinį žingsnį ir rodome, kad mes ne tik žinome, kas vyksta mūsų regione, kovojame už tą demokratiją, žmogaus teises aplink mus, bet ir rūpinamės kitomis tautomis, kitais žmonėmis. Tai, be abejonės, yra labai svarbu žinant, kad naujoji JAV administracija šiuo metu deda visas pastangas, kad tas demokratijas suvienytų ir apgintų. Apgintų demokratiją Ukrainoje, Baltarusijoje ir kitose šalyse.
Aš tikrai siūlau kolegoms balsuoti už, nes kai mes prašysime ar amerikiečių, ar vokiečių, ar lenkų, ar kitų paramos dėl dalykų, kurie yra jautrūs mums, mes galėsime pasakyti, kad mums rūpi ne tik tai, kas mums skaudžiausia, bet mes padedame ir kitoms tautoms, kitoms valstybėms, įsitraukiame į bendrą veikimą. Tikrai patikėkite, kad tokie žingsniai bus labai gerai įvertinti, ir labai prašau kolegų iš tikrųjų kuo vieningiau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Prieš kalba V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. „Igilo“ kovotojai, grįžę iš Sirijos, – teroristai ar ne? O uigūrų kovotojai, grįžę iš Afganistano, Sirijos, Libijos, – teroristai ar ne? Aš kaip tik buvau tuo momentu Pekine, Kinijoje, prieš kelerius metus, kai uigūrų teroristai susprogdino džipą ir civiliai, turistai nukentėjo. Tik vienos dienos skirtumas buvo. Dar mane perspėjo, kad neičiau ten. Ar mes ginsime, Tiananmenio aikštėje susisprogdino… Aš noriu atkreipti dėmesį, kad Kinija atkreips dėmesį ir į LGBT organizacijos grėsmę, ne tik uigūrų teroristų grėsmę.
Gerbiami kolegos, aš matau, kad jūs, taip sakant, esate paveikti užsienio valstybių, nors tie patys uigūrų teroristai ir Afganistane, ir Sirijoje žudė tuos pačius amerikiečius, europiečius. Ir kažkaip jums tie dvigubi standartai, ar čia, kad jūs nesuvokiate rimtos padėties, ar čia tokia konjunktūra, bet negalima, jūs pataisykite tas deklaracijas visas, savo pasisakymus, nes turi būti teisybė, teisingumas, o ne taip, kad ištraukiama iš konteksto, kad visi ten yra kovotojai. Nežinodami, neturėdami informacijos, mes negalime priimti objektyvių sprendimų, ir nereikia kištis į svetimų valstybių vidaus reikalus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Už kalba T. Tomilinas. Toliau posėdžiui pirmininkauja P. Saudargas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, esu tikras, kad Vakarų valstybių parlementuose, kai Lietuva buvo okupuota, vyko panašūs kalbėjimai apie tai, kad nereikėtų kištis į Sovietų Sąjungos reikalus, kad gerai ten tie lietuviai gyvena, turi kelius, ligonines, ko jiems dar reikia.
Politinė laisvė yra ypatinga vertybė, svarbiausia vertybė. Politinė ir žmogaus laisvė yra svarbiausia vertybė, todėl mes, kaip maža tauta, kaip valstybė, išgyvenusi du totalitarinius režimus, kaip valstybė, mačiusi savo žemėje genocidus, negalime tiesiog ignoruoti tokių dalykų. Pasisakydami už šią rezoliuciją tiesiog atliekame savo istorinę pareigą.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Dėkoju. Už pasisakys gerbiamas T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Palaikau rezoliucijos priėmimą ir balsuosiu už. Būtina, ir džiaugiuosi, kad šiandien mes imamės šios iniciatyvos, pasmerkti Kinijos vykdomus masinius, sisteminius ir sunkius žmogaus teisių pažeidimus ir nusikaltimus žmogiškumui. Jokie žmogaus teisių pažeidimai nėra toleruotina ir valstybiniu lygmeniu būtina laikytis principinės pozicijos, smerkiančios šalį, vykdančią nusikaltimus savo gyventojams. Raginu šią rezoliuciją palaikyti ir kitus Seimo narius.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis už pasisakys gerbiamas E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerai, kad yra salėje ponas V. Valkiūnas, kuris savo pasisakymu parodo tą kitą požiūrį. Jis, mano manymu, yra visiškai ribotas, visiškai netinkamas demokratinės valstybės parlamentui, bet aš suprantu, tokį požiūrį turi ne tik parlamentarai, tačiau ir dalis Lietuvos žmonių. Maždaug labai pragmatiškas požiūris. Ko mes ten rūpinamės žmogaus teisėmis, kažkokios uigūrų tautos teisėmis?! Kodėl mes šokinėjame prieš didžiąją Kiniją, kurios ekonomika mums labai svarbi?!
Turbūt lietuviai jau galėtų pasimokyti. Vis dėlto mumis kai kas rūpinosi tada, kai, atrodo, buvome beviltiškoje padėtyje. Mes turime atiduoti skolą kitoms tautoms, kurios šiandien yra engiamųjų tautų sąraše, persekiojamos ir patiriančios genocidą.
Natūralu, kad pasisakau už šią rezoliuciją. Esu dėkingas kolegei Dovilei už pastangas ir kitiems, kurie prisidėjo prie šios rezoliucijos teikimo. Niekada nesustokime ir nepatikėkime tais argumentais, kad čia kišamės į kurios nors valstybės vidaus reikalus ir taip toliau. Ne, mes pasisakome už tautų laisvę, už žmogaus teises ir mes privalome nuolatos tai kartoti, jeigu matome engiamas tautas ir pažeidžiamas žmogaus teises. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi, norintys pasisakyti, pasisakė. Kadangi nuomonės išsiskyrė, balsuosime numatytu laiku.
Gerbiami kolegos, kol laukiame kito mūsų darbotvarkės klausimo pranešėjo, gal galėtume iš eilės keletą nedidelių klausimų apsvarstyti iš vakarinės darbotvarkės? Pritariate? Gerai. Dėkoju.
11.29 val.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-313(2) (priėmimas)
Tada 2-2 klausimas – Transporto veiklos pagrindų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-313(2). Čia jokių pasiūlymų, nieko nebuvo. Du straipsniai. Ar galėtume pastraipsniui? 1 straipsnis. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Nematau kalbėtojų. Galime pritarti? Pritariame. 2 straipsnis. Taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu? Pritarta.
Dabar dėl motyvų dėl viso įstatymo. Norinčių kalbėti nematau.
Vadinasi, balsuosime numatytu laiku. Dėkoju.
11.30 val.
Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo Nr. I-996 4, 5, 6, 10, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5069(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-3.1 klausimas – Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5069(3). Vėl pastraipsniui. Bus keletas pasiūlymų.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų taip pat nėra. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų taip pat nėra. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl 6 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas, jam komitetas pritarė. Gerbiamas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Majauskas iš vietos trumpai pakomentuos.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad pasiūlymas įrašyti buveinę į įstatymą prieštarauja Civiliniam kodeksui, todėl tokia nuostata neturėtų ir negalėtų būti įrašyta į įstatymą. Jeigu ji net būtų įrašyta į įstatymą, steigėjai vis tiek galėtų priimti dėl kitos buveinės faktinės vietos. Taigi Biudžeto ir finansų komitetas, atsižvelgdamas į Teisės departamento išvadą, siūlo pakoreguoti įstatymą.
PIRMININKAS. Gerai. Jei komitetas pritarė, tai ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui? Galime. Ir visam 6 straipsniui galime bendru sutarimu su šiuo pasiūlymu? Galime, dėkui.
Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Galėtume, dėkoju.
Taigi pastraipsniui apsvarstėme. Dabar dėl viso prieš kalbėti yra užsirašęs kolega V. Ąžuolas. Prašau. Jo salėje nematau. Už nenori niekas kalbėti. Taigi balsuosime numatytu laiku.
11.32 val.
Įstatymo „Dėl Tauriųjų metalų gaminių kontrolės ir prabavimo konvencijos ir jos priedų ratifikavimo“ Nr. IX-2088 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5070(2) (priėmimas)
Toliau dar galime apsvarstyti vakarinės darbotvarkės 2-3.2 klausimą – lydimojo įstatymo „Dėl Tauriųjų metalų gaminių kontrolės ir prabavimo konvencijos ir jos priedų ratifikavimo“ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5070(2). Čia jokių pasiūlymų nebuvo, yra du straipsniai.
Ar galėtume 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu. Dėkoju, pritarta. Ir 2 straipsniui ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Pastraipsniui apsvarstėme. Kalbėtojų už, prieš nematau. Taigi balsuosime numatytu laiku.
11.33 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5071(2) (priėmimas)
Taip pat susijęs 2-3.3 klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5071(2). Lygiai taip pat negauta jokių pasiūlymų, yra du straipsniai.
Ar galėtume 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Kalbėtojų taip pat nematau. Balsuosime numatytu laiku.
11.33 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5072(2) (priėmimas)
Taip pat susijęs įstatymo projektas, dabar jau žiūriu, kurį mes čia apsvarstėme, 2-3.4 klausimas – projektas Nr. XIIIP-5072(2). Čia taip pat yra du straipsniai, dėl jų pasiūlymų negauta.
1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Kalbėtojų irgi nematau. Balsavimas numatytu laiku.
11.34 val.
Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5073(2) (priėmimas)
Toliau yra 2-3.5 klausimas – Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5073(2). Du straipsniai, jokių pasiūlymų negauta.
1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Balsuosime numatytu laiku, kadangi kalbėtojų taip pat nėra.
11.34 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5074(2) (priėmimas)
Ir paskutinis susijęs 2-3.6 klausimas – projektas Nr. XIIIP-5074(2). Vėl iš dviejų straipsnių, pasiūlymų negauta.
1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Apsvarstėme, kalbėtojų nematau. Balsuosime numatytu laiku.
11.35 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-392(2) (priėmimas)
Dabar 2-4 klausimas – Azartinių lošimų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-392(2). Čia pasiūlymų aš nematau. Yra du straipsniai. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ar galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dabar yra norinčių kalbėti. Už – gerbiamas A. Veryga. Ateina. Gerbiamas Aurelijau, jums žodis suteiktas. Jungiame mikrofoną. Prašom kalbėti dėl Azartinių lošimų įstatymo, mes svarstome. Kolegos, užleiskite vietą, kuri priklauso Aurelijui, ir jūs kalbėkite. Prašau. Įjungsime mikrofoną, tuoj įjungsime. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Trumpam tik pakilau, žiūrėk, vietos jau ir neliko.
Tikrai kviesčiau kolegas palaikyti šitą įstatymo projektą. Jau ir diskusijose turbūt nemažai argumentų buvo išsakyta. Aš manau, kad tikrai šitas verslas, legaliai veikiantis, Lietuvoje turi tokią teisę būti, veikti. Prisimenu visas tas ir anksčiau vykusias diskusijas, kad žmonės turi turėti galimybę ateiti ir tokiu būdu praleisti laisvalaikį.
Lygiai taip pat turime suprasti, kad tai yra veikla, kuri daliai žmonių kainuoja ypatingai brangiai, ir brangiai ne tik pinigine prasme, bet ypač sveikatos prasme. Daliai žmonių tai sukelia labai rimtą priklausomybę. Aš asmeniškai pažinojau žmonių, kurie ir iš šito gyvenimo pasitraukė būtent dėl šitos problemos ir dėl sukeltų priklausomybių ar bėdų. Tikrai mažiausiai, ko, matyt, reikia, kad šitie žmonės gautų nuolatinį priminimą apie tai, kad reikia ateiti, palošti, kad gautų kažkokį skatinimą. Tikrai visiškai nepaneigiant, kaip ir sakiau, šitos legalaus veikiančio verslo teisės veikti ir žmonių galimybės ten nueiti, manau, tikrai yra nelogiška skatinti žmones dirbtinai eiti lošti, prasilošti ir ypač kelti riziką žmonėms, kurie turi kompulsyvaus elgesio sutrikimų ir kuriems yra sudėtinga valdyti savo elgesį. Tikrai kviesčiau palaikyti šitas įstatymo pataisas ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš norėtų kalbėti V. Valkiūnas, tačiau, matyt, ne taip labai, nes jo salėje aš nematau. Taigi motyvai išsakyti. Balsuosime numatytu laiku.
11.38 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5160(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 2-5 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5160(2). Aš paprašysiu pranešėją gerbiamą E. Pupinį į tribūną, nes čia yra šiek tiek daugiau pasiūlymų ir juos reikės mums pakomentuoti.
Taigi dėl 1 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas nepritarė. Prašom, gerbiamas Pupini.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų Teisės departamentas bando išsiaiškinti pačią procedūrą, bet pagal mus svarbu yra tai, kad FŠPU programos – formalųjį švietimą papildančio ugdymo programos – ir jų vykdomos sąlygos nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. Programos turinys, įgyvendinimo sąlygos ir kita bus numatyta įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Be to, pati formalųjį švietimą papildančio ugdymo programa turės atitikti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos tvirtinamus formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų kriterijus, kurie turėtų būti patvirtinti iki 2021 metų. Todėl į įstatymą rašyti tuos dalykus, kuriuos siūlo Teisės departamentas, nėra tikslinga. Siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas Edmundai. Gal jūs galite pakomentuoti visus keturis Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus, nes dėl 1 straipsnio yra? Iš karto visus pakomentuokite ir komiteto nuomonę.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerai. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas siūlo padaryti tokius korekcinius pakeitimus. Mes kaip ir pritarėme… Tuoj, palaukite, tuoj pažiūrėsiu. Taip. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas dar siūlo numatyti, kad bendrojo ugdymo mokyklą atrenka pagal akademijos statute nustatytus mokinių pasiekimus ir pažangos neformaliojo švietimo visus reikalavimus. Komitetas įvertino išsakytą nuomonę ir sako, kad šiuo metu vykdyti formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą reikės su viena iš mokyklų. Yra apsispręsta, kad tai bus licėjus ir akademija, bus vykdoma derinant su formaliuoju švietimu, tai yra dieniniai formaliojo švietimo užsiėmimai vyks licėjuje, o švietimą papildantis ugdymas bus atliekamas akademijoje. Tai bus ilgalaikė programa. Todėl siūlome šiuo atveju nepritarti Teisės departamento siūlymui. Gal ateityje bus ir daugiau mokyklų, tačiau šiuo metu yra toks konkretus projektas. Tam mes siūlome pritarti, o departamento siūlymui nepritarti.
PIRMININKAS. Visus pateikėte?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Gerai, ar galime pritarti?..
E. PUPINIS (TS-LKDF). Atsiprašau, dar vienas yra dėl to paties straipsnio.
PIRMININKAS. Taip, taip, visus keturis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip, taip, taip. Dabar dėl to, kad formaliojo švietimo programos bus su pertrūkiais derinamos prie bendrojo lavinimo, ir moksleiviai turės atostogas. Atostogų metu Krašto apsaugos ministerija kartu su akademija žada kompensuoti kelionės išlaidas moksleiviams, keliaujantiems iš tos akademijos iki namų. Čia taip pat mes siūlome nepritarti, nes yra toks projektas ir taip yra sutarta, kad taip bus. Ačiū.
Dėl formaliojo pateikimo. Departamentas patikslina, kad vis dėlto mokinius akademija pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą pradeda ugdyti nuo 2022–2023 metų, mokslo metų, pradžios. Toks patikslinimas. Viskas.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam E. Pupiniui. Išklausėme komiteto nuomonę dėl Teisės departamento pasiūlymų. Dabar dėl viso straipsnio, kaip aš suprantu, I. Kačinskaitė-Urbonienė kalbėtų prieš.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tik dar kartą, kolegos, atkreipiu dėmesį, kad kurdami įstatymus ir išimtinai taikydami vienai ar kitai įstaigai mes nedemonstruojame sisteminio ir tvaraus požiūrio į valstybės politiką. Šiuo atveju, kalbėdami apie formalųjį švietimą papildantį ugdymą (konkrečiai Karo akademijoje), sukuriame tam tikrą precedentą, kaip galime dėl vienos ar kitos mokyklos kurti atskirus įstatymus, o ne bendrą reguliavimą.
Aš tikrai esu už tai, kad jaunieji kadetai būtų ugdomi akademijoje, bet tikrai esu prieš tai, kad kurtume įstatymus ir neatsižvelgtume į Teisės departamento išvadas, kuriose jie aiškiai sako, kad įstatymo nuostatos turėtų galioti bendraisiais principais, o ne kažkaip ar kažkur ministro nustatytoje tvarkoje, po to bus išaiškinimai. Ne, įstatymai turi būti aiškūs visiems. Todėl negaliu balsuoti už tokį įstatymą, kuris kuria precedentą, kad iš principo netvariai formuojama valstybės politika.
Siūlau atkreipti dėmesį. Komiteto išvada buvo pristatyta labai blogai, nes buvo pasakyta, kad komitetas nepritaria, bet nepasakyta, kokiu balsų skirtumu, yra daugiau taip manančių komiteto narių. Tad, Seimo nariai, atkreipkite dėmesį ir pasižiūrėkite, kokius įstatymus mes pradedame leisti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tačiau 1 straipsnį norėtų apginti gerbiamas E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, ne visai taip yra. Iš tikrųjų ne vienai mokyklai atsiranda, visos aukštosios mokyklos taip pat galės dalyvauti formalųjį švietimą papildančio ugdymo sistemoje. Tai tikrai sveikintinas dalykas, kad galbūt universitetai galės prisidėti prie tam tikro mūsų moksleivių karjeros formavimo, prisidės galbūt netgi prie žinių gilinimo.
Įstatymas sudaro galimybes ne tik Krašto apsaugos ministerijai ir Karo akademijai šiek tiek remti formalųjį švietimą papildantį ugdymą – atsiranda ir sistema. Labai ačiū už iniciatyvas. Tarp kitko, tai buvo anos kadencijos įstatymo projektas, mes tikrai pritariame tam projektui, ir tema labai gera. Jeigu kalbėtume apie Krašto apsaugos ministeriją ir Karo akademiją, atsiranda geras precedentas, kai aukštoji mokykla bando sau iš anksto paruošti tam tikrą karinį kontingentą karo mokymams, ugdo pilietiškus žmones, kurie iš tikrųjų bus pasiruošę ginti tėvynę ir atitiks tam tikrus reikalavimus. Manau, tuo galės pasinaudoti kitos aukštosios mokyklos, kurios taip pat turės galimybę, formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas patvirtinę ministerijoje, dalyvauti, kaip sakiau, padedant moksleiviams netgi galbūt ruoštis tolesniam gyvenimui pasirenkant profesiją arba stojant į aukštąsias mokyklas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam E. Pupiniui. Gerbiami kolegos, gal mes galėtume tą nuomonių išsiskyrimą išspręsti ir išreikšti balsuodami dėl viso projekto, o dabar pastraipsniui pereiti, jeigu būtų galima? Jeigu mes 1 straipsniui pritartume bendru sutarimu, paskui nereikėtų prie to grįžti. Gerai. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu pagal išsakytą komiteto nuomonę.
Dar yra 2 straipsnis, dėl kurio taip pat buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, tačiau čia redakcinis, vargu ar jums reikia grįžti į tribūną, čia tik vieną žodį, redakcinis, ir komitetas tam pritarė. Gerbiamas Edmundai, čia redakcinis, gal mes galime bendru sutarimu?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš esmės pritarta. Ačiū.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu pritarti 2 straipsniui su komiteto pasiūlymu? Labai ačiū. Balsavimas lieka dėl viso projekto.
Dabar motyvai dėl viso įstatymo. Vėl tie patys kolegos. Motyvai už, kalba gerbiamas E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šis įstatymo projektas tikrai praplečia formalųjį švietimą papildančio ugdymo galimybes. Tai buvo numatyta ir Vyriausybės programoje. Aišku, galbūt ribų nėra plėsti neformalųjį švietimą. Tam yra sukurta krepšelio modelio sistema, tačiau kitas modelis yra formalusis švietimas be papildančio ugdymo.
Iš tikrųjų buvo tam tikrų baimių, kad galbūt nukentės muzikos mokyklos, tačiau komitete surastas sprendimas šiek tiek plėsti, ne visuotinai, kaip čia kai kam atrodė. Šiuo metu galbūt pradėsime nuo STEAM centrų, kurie pradeda savo gyvavimą ir kai kuriose savivaldybėse jau pradeda savo veiklą. Jie galės organizuoti tam tikrą formalųjį švietimą papildantį ugdymą.
Manau, tai bus subalansuotas sprendimas, o ateityje matysime ir galbūt atsiradus finansinėms galimybėms galėsime plėsti tą formalųjį švietimą papildantį ugdymą ir įgyvendinti visus mūsų lūkesčius. Aišku, tai priklauso nuo finansavimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalba gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Aš tik dar kartą pakartosiu tai, ką jau kalbėjau praeitą posėdį, kad šiuo įstatymo projektu sukuriama galimybė formalųjį švietimą papildantį ugdymą gauti STEAM centruose, kurie iš principo yra įsikūrę apskričių centruose ir sudaro galimybes išskirtinai didesnių miestų vaikams gauti tą papildantį ugdymą. Apie tai, kad kiekvienas vaikas turėtų turėti galimybę, vienodą starto galimybę gauti ne tik formalųjį, bet ir neformalųjį ugdymą, čia mes nekalbame.
Argumentuojama finansavimu, bet iš tiesų ar tik mes turime spręsti dėl finansavimo, ar, pavyzdžiui, galėtų spręsti savivaldybė? Tarkime, jeigu Šalčininkų savivaldybė matytų, kad yra reikalinga formalųjį švietimą papildanti ugdymo įstaiga, kalbų mokykla tame krašte tam, kad vaikai papildomai gerai išmoktų lietuvių kalbą, kodėl mes nesudarome įstatyminių galimybių tai daryti? Nesudarome todėl, kad kuriame išskirtinę galimybių erdvę didžiųjų miestų vaikams. Man atrodo, kad tai visiškai nedera su valdančiųjų priešrinkiminiais pažadais, todėl agituoju atkreipti dėmesį ir balsuoti prieš šį įstatymą ne dėl to, kad jisai būtų visiškai blogas, bet dėl to, kad jisai sudaro nelygias galimybes mūsų Lietuvos vaikams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Agitacijos išklausytos, motyvai išsakyti. Balsuosime numatytu laiku. (Balsai salėje) Čia yra priėmimas. Labai atsiprašau. Gerbiamas V. Rakutis dar pasisakys už.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji, mes svarstome Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą, todėl…
PIRMININKAS. Gal kiek garsiau galėtumėte?
V. RAKUTIS (TS-LKDF). …todėl pagrindinis šio įstatymo tikslas yra sudaryti sąlygas Generolo J. Žemaičio karo akademijai vykdyti formalųjį švietimą papildančią veiklą. Reikia pasakyti, kad yra didelis poreikis tokio sprendimo. Iš principo kalbama tik apie vieną mokyklą, apie Vilniaus mokyklą, bet panašiai ilgainiui turėsime spręsti ir dėl tokių panašių mokyklų veiklos Lietuvoje, nes valstybei reikia žmonių, kurie jai būtų lojalūs ir ja rūpintųsi.
Šios mokyklos yra išskirtinės, nes jos rengia valstybės žmones. Mes dažnai suprantame, kad yra rengiami sportininkai, menininkai, muzikai, bet taip pat reikalingi valstybės žmonės, kurie turėtų labai didelę, gilią motyvaciją ir mokėtų veikti komandoje. Nereikėtų žiūrėti į tą papildomą veiklą kaip dar į vieną karo mokyklą. Tai tikrai nėra karo mokykla, bet tai yra tokia mokykla, kuri ugdo valstybės žmones.
Lietuva šiuo atveju turi ilgametę tradiciją ir yra žinoma kaip viena pirmųjų šalių, kurios tokią kadetų sistemą taikė. Dabar yra precedentas, žiūrėsime, kaip seksis jį įgyvendinti praktikoje, todėl labai prašyčiau Seimo narių pritarti šiam projektui ir leisti gyventi šiam sprendimui. O dėl sisteminio požiūrio į švietimą tikrai pritarčiau, nes visą laiką turime galvoti ne tik apie vieną mokyklą, bet ir apie visumą. Tikrai šiuo atveju, kiek tik galėsime, toliau tobulinsime įstatymų aktus, kad būtų galima harmoningai vystyti Lietuvos švietimo sistemą. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbėtojų gretos auga. Gerbiamas A. Kupčinskas pasisakys už.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų kadaise mes pradėjome tą tradiciją kurti kadetų licėjus, tai buvo daugiau kaip prieš gerą dešimtmetį ir supratimas pirmiausia buvo iš Vidaus reikalų ministerijos. Būtent Kauno miesto savivaldybė kartu su Vidaus reikalų ministerija įsteigė pirmąjį kadetų licėjų Kaune, tai buvo idėjos realizacijos pradžia.
Labai gaila, kad praėjusią kadenciją Vidaus reikalų ministerija atsisakė tos tradicijos puoselėjimo ir perleido savo dalis. Nemato tos tradicijos puoselėjimo ir Kauno miesto savivaldybė. Bet, kaip ir kolega V. Rakutis sakė, kadetų licėjų tinklo steigimo klausimas yra labai svarbus. Aš tikiu, kad kartu su šiuo įstatymo projektu idėjos realizavimas jau taps kūnu valstybės mastu, nes tas supratimas, kad valstybės tarnyba turi būti stiprinama, turėtų būti visuotinai pripažįstamas.
Kitas dalykas. Neužteks vien tik licėjaus Vilniuje, reikės, kad būtų piliečių ugdymo centrai visuose regionuose ar bent jau daugumoje regionų, nes tie jauni piliečiai tarnaus ne tik krašto apsaugoje, jie tarnaus vidaus sistemoje, nemažai jų nueina tarnauti į pasienio tarnybą, kiti pasirenka šauktinių tarnybą, kiti – policijos pajėgas. Šiuo atveju aš tikrai pritarčiau įstatymo projektui ir tikiu, kad jis bus sėkmingai realizuojamas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar jau tikrai motyvai išsakyti. Balsavimas numatytu laiku.
11.53 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-512 (pateikimas)
Kadangi mes sulaukėme pranešėjo gerbiamojo Respublikos Prezidento vyriausiojo patarėjo S. Krėpštos, aš pakviesiu jį į tribūną pristatyti darbotvarkės 1-14 klausimą – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-512. Prašau.
S. KRĖPŠTA. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamas posėdžio pirmininke, šiandien esu įgaliotas jums pristatyti svarbų ir savalaikį Respublikos Prezidento gegužės 17 dienos dekretą dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo. Prezidentas siūlo padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį nuo 400 iki 450 eurų, taip sumažinant mokestinę naštą mažiausiai uždirbantiems. Įstatymo projektu numatyta, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo 2021 m. liepos 1 d., o pakeistas neapmokestinamas pajamų dydis būtų taikomas visoms šių metų pajamoms. Įstatymo projekto teikimas yra suderintas su šių metų biudžeto pakeitimo svarstymo procesu. Įstatymas teikiamas tuo pat metu, kaip ir biudžeto projektas bei susiję įstatymai.
Teikiamu įstatymo projektu siekiama sušvelninti tiesiogiai COVID-19 krizės sukeltus neigiamus padarinius mažiausias pajamas gaunantiems šalies gyventojams. Tokia priemonė tikslo prasme visiškai prilygsta kitoms sektorinėms su biudžetu svarstomoms priemonėms. Tiesiog Prezidento siūlymu numatoma padėti ne nuo COVID-19 krizės nukentėjusiems juridiniams vienetams, bet mažiausius atlyginimus gaunančių žmonių grupei.
Lietuvos banko analizė ir naujausi „Sodros“ duomenys atskleidė, kad bendra darbo užmokesčio raida slepia svarbias su nelygybe susijusias tendencijas. Dėl pandemijos neproporcingai išaugo dirbančių asmenų pajamų nelygybė. Skaudžiausiai nukentėjo ta gyventojų dalis, kuri uždirbo mažiau, negalėjo dirbti per nuotolį, buvo priversta būti prastovose. Nuo 2015 metų nuosekliai mažėjusi darbo pajamų nelygybė pernai dėl pandemijos padarinių pakeitė trajektoriją ir paaugo. Daugiausiai uždirbančių asmenų pajamos augo gerokai sparčiau nei mažiausiai uždirbančių. Kalbant faktiniais skaičiais, praėjusiais metais dešimtadalio didžiausias pajamas gaunančių asmenų atlyginimai išaugo apie 20 %. Dešimtadalio mažiausias pajamas gaunančių žmonių atlyginimai stagnavo, augo apie 0 %. Vėl per pandemiją atsivėrusią pajamų nelygybės augimo žaizdą svarbu skubiai tvarstyti, kol ji netapo dar skausmingesnė. Tiesioginė neapmokestinamojo pajamų dydžio padidinimo kaina nuo 40 mln. iki 80 mln. eurų šiais metais siektų apie dvi šimtąsias planuojamo šių metų viešojo finansų deficito. Dvi šimtąsias.
Gerbiami Seimo nariai, šiuo metu yra net 290 tūkst. dirbančių asmenų, kurių atlyginimai į rankas siekia mažiau nei 560 eurų per mėnesį. Šie skaičiai reiškia, kad daugybė sunkiai dirbančių žmonių vis dar yra priversti balansuoti ant oraus gyvenimo ribos. Prezidento nuomone, šiems žmonėms negalime pasakyti, kad jų yra per daug, kad pagalba jiems yra per didelė našta biudžetui ar kad pagalbos galite palaukti. Šiai dėl pandemijos nukentėjusiai žmonių grupei pagalbos reikia šiandien. Padidinus neapmokestinamąjį pajamų dydį, asmenys, uždirbantys minimalų mėnesinį atlyginimą, per metus gautų maždaug 120 eurų didesnes pajamas. Tai rodo šios priemonės efektyvumą ir socialinį teisingumą. Šalies vadovo požiūriu, neapmokestinamojo pajamų dydžio augimas turėtų neatsilikti nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo augimo. Minimalus mėnesinis atlyginimas buvo padidintas nuo 2021 metų sausio mėnesio ir, tikėtina, didės nuo kitų metų sausio mėnesio. Prezidento siūlymu neapmokestinamasis pajamų dydis didėjo nuo 2020 m. liepos 1 d., tačiau vėliau, deja, jis nebuvo keičiamas.
Kviečiu pritarti neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimo projektui, jis kritiškai svarbus siekiant padėti konkrečiai gyventojų grupei – mažiausių pajamų gavėjams, kurie daug prarado dėl pandemijos pasekmių. Siūlome svarstyti šį projektą skubos tvarka, nes tai sprendžia COVID-19 pandemijos padarinius. Pritariame Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymui, kuriuo remiantis dėl teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, išvada. Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu pritarti įstatymo projektui. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti nemažai Seimo narių. Pirmas klausia gerbiamas G. Paluckas. Gerbiamo G. Palucko aš salėje nematau, ar ne? Tada klausia gerbiamas M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas prelegente, gerbiamas pranešėjau, jūs lygiai prieš metus siūlėte mažinti gyventojų pajamų mokestį didžiausias pajamas gaunantiems taip, jog Seimo nariui vidutiniškai atlyginimas į rankas didėtų 85 eurais per mėnesį. Seimo nariai pakankamai savikritiškai pažiūrėjo į jūsų siūlymą ir jam nepritarė. Dabar jūs atsigręžiate į mažiausias pajamas gaunančius. Todėl aš norėjau paklausti. Sakykite, kas pasikeitė per šiuos metus, kodėl pasikeitė gerbiamo Prezidento dėmesys? Ačiū.
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Norėjau akcentuoti, kad praėjusiais metais lygiai tuo pačiu metu Prezidentas taip pat siūlė mažinti mokestinę naštą ir mažiausiai uždirbantiems. Kitaip tariant, didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, jam Seimas pritarė. Gyventojų pajamų mokesčio laikinas sumažinimas buvo susijęs su kitais aspektais – su dideliu neapibrėžtumu ir netikrumu, kuris ištiko šalies ekonomiką po praėjusiais metais smogusios pandemijos. Tačiau siūlau susikoncentruoti į šiandienos pasiūlymą ir į išryškėjusias tendencijas, kad pajamų nelygybė tarp dirbančių asmenų auga ir tai yra didelis iššūkis žvelgiant į ateitį ir į socialinę šalies darną.
PIRMININKAS. Gerai. Kitas klausia gerbiamas R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų sunku jums, ko gero, atsakyti į konservatorių klausimus, nes konservatoriai niekada gyvenime nepasižymėjo socialiniu teisingumu, jau nekalbant apie socialinį jautrumą. Jie visąlaik atstovauja tik oligarchams ir stambiausiems valdininkams ir žmonėms.
Mano klausimas yra kitas: kas parodo, kad Konservatorių partija ir konservatorių Vyriausybė tik stambų verslą gina ir jam atstovauja? Prieš nepilną mėnesį Konservatorių frakcijos atstovai pateikė įstatymo projektą taikyti PVM lengvatą restoranams, barams, prabangiems koncertams, filmams ir panašiai. Tai tuomet finansų ministrė sakė, kad iš biudžeto reikės 74 mln., galiu pasakyti, tai G. Skaistės pasakyta suma. Kai tuo tarpu jūsų ne… NPD iš biudžeto pareikalautų apie 80 mln. Iš tikrųjų tai labai sveikintinas projektas. Kaip jūs vertinate tokį socialinį neteisingumą, kai vieniems – grupėms, žmonėms, kurie lankosi restoranuose, kavinėse, kurių pajamos yra virš 1 tūkst. eurų… o jūs įvardijate, kad 200 tūkst. gauna tik 560. Ar nemanote, kad socialiai neteisingai besielgdama ši valdančioji dauguma ir Vyriausybė kartu su konservatoriais nesulauktų Prezidento veto, kuris ateis būtent dėl PVM lengvatos restoranams, kavinėms, ir tokiu atveju tas 70 mln. atitektų NPD?
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimus. Iš tiesų, Prezidento nuomone, atsakas į COVID-19 pandemiją turi būti socialiai atsakingas ir socialiai darnus. Šiuo metu matome neigiamas tendencijas, kad pajamos vidutiniškai auga, tačiau jos auga kur kas labiau asmenims, kurie uždirba daug ir galėjo dirbti per nuotolį. Deja, tų, kurie uždirba mažiausiai, dešimtadalio jų pajamos praėjusiais metais stagnavo net ir turint galvoje padidintą neapmokestinamą pajamų dydį praėjusiais metais. Tai, be abejo, amortizavo situaciją. Šiuo požiūriu atsakas į pandemiją ir naujos svarstomos priemonės turi būti subalansuotos.
Be abejo, svarbu paremti tam tikrus sektorius, skirti pagalbą labiausiai nukentėjusiems sektoriams, bet lygiai taip pat svarbu atsigręžti į mažiausiai uždirbančius ir sušvelninti tas neigiamas tendencijas, kurios vyksta šiuo metu, vyko praėjusiais metais ir, tikėtina, taip pat paveiks ir šių metų skaičius.
PIRMININKAS. Dėkoju. Suteiksime žodį grįžusiam į salę G. Paluckui, tačiau su pastaba, kad reikėtų būti salėje tada, kai suteikiamas žodis. Prašom.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū už gailestingumą, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas Simonai, klausimas yra susijęs su kritikos argumentais, kuriuos išsako daugelis dėl pasiūlymo, tai yra kad tai mažina biudžeto pajamas. Mano klausimas yra labai konkretus. Kaip jūs manote, ar yra geriau mažinti biudžeto pajamas ir palikti mažai uždirbantiems asmenims šiek tiek daugiau piniginėse, ar taip pat mažinti biudžeto pajamas siūlant pelno mokesčio, Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pataisas už devynioliktus metus, išmušant 60 mln. skylę biudžete? Kas yra geriau? Nes mes dažnai čia sprendžiame pagal moralės, etikos klausimus, geriau ar blogiau. Tai jeigu galite sau leisti samprotauti tais klausimais, labai prašau atsakyti.
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Kaip ir minėjau, ta tiesioginė neapmokestinamų pajamų dydžio kaina biudžetui siekia dvi šimtąsias šių metų suplanuoto deficito, tai yra tikrai nedidelė dalis. Ir čia daugiau ne finansinis, o politinių, ekonominių prioritetų klausimas.
Taip pat dalis šitų lėšų, be abejo, grįš per vartojimo mokesčius ir per kitus antrinius efektus, grįš į biudžetą šiais metais. Turint galvoje, kad atsakas į pandemiją iš tikrųjų yra masyvus, šiuo metu biudžeto deficitas, svarstomo biudžeto deficitas yra 4 mlrd. eurų, tai papildomas 40–80 mln. impulsas tikrai nekuria jokių fiskalinių rizikų ir turėtume turėti subalansuotą paketą šiuo atžvilgiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamas L. Savickas. Prašom. Neturime salėje. Gerbiama R. Tamašunienė klausia tada toliau. Buvote, buvote. Prašom grįžti į savo vietą, jums suteiktas žodis ir kalbėkite.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, pirmiausia noriu pasveikinti tą iniciatyvą. Įvertinant, kokio dydžio yra biudžetas ir kokios Lietuvos galimybės, iš tikrųjų sprendimas yra savalaikis, padidins pajamas mažiausiai turintiems žmonėms. Noriu paklausti, jūsų skaičiavimais, kokią biudžeto dalį sudarys ta suma, nes valdančiosios daugumos įvardinama kaip labai reikšminga ir vos ne biudžetą sprogdinanti suma. Vis dėlto norėčiau iš jūsų išgirsti, kad ir visuomenė, ir galbūt tai paveiks daugumos pusę pritarti sprendimui didinti neapmokestinamąjį dydį, nes nedidinama mokesčių našta, didinamas realiai mažiausias pajamas turinčių žmonių gyvenimo krepšelis, kuris iš tikrųjų šiais laikais yra gana menkas. Aš norėčiau išgirsti, kaip tai taip reikšmingai neva paveiks visą biudžetą?
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Jeigu neklystu, lyginant su biudžetu, tiesioginė šio projekto kaina yra 0,4 %, tai mažiau nei pusė procento, deficito atžvilgiu tai yra dvi šimtosios – 2 %. Turime taip pat turėti galvoje, kad tikrai dalis lėšų grįš per vartojimo mokesčius ir per kitus antrinius aspektus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiama O. Leiputė. Prašom.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Auganti pajamų nelygybė, didėjanti atskirtis yra akivaizdi. Pritarus šiam siūlymui, kokie, jūsų nuomone, turėtų būti kiti žingsniai ar sprendimai, liečiantys šią žmonių grupę, kad palengvintų gyvenimą?
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų kompleksinė problema, ir čia reiktų ją spręsti sistemiškai. Labai svarbu kurti gerai apmokamas darbo vietas ir taip skatinti žmones uždirbti daugiau. Labai svarbu investuoti į žmonių švietimą, kad jie galėtų pakeisti profesiją, būdami suaugę galėtų pakeisti savo veiklą, kur dirba, įgyti naujų įgūdžių.
Be abejo, ekonominės socialinės mokestinės priemonės taip pat yra svarbios. Ilgainiui turime galvoti, kaip galima dar pagerinti mažiausiai uždirbančių asmenų padėtį, taip pat svarstyti apie tolesnius neapmokestinamųjų pajamų, pavyzdžiui, dydžio didinimus, žvelgiant keletą metų į priekį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamas V. Valkiūnas. Prašom. Kortelės jūs neįdėjęs, taip. Įsijungė. Prašom.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano toks klausimas: neapmokestinamasis minimumas. Taip? Kiek klausiau ir buhalterių, ir kitur, kad tai yra sovietinių laikų palikimas. Ar nebūtų geriau padidinti atlyginimą atitinkama suma, pirminį, ir būtų apmokestinamos pajamos nuo vieno euro, ir tada kiekvienas žmogus galėtų didžiuotis, kad moka mokesčius. O dabar išeina taip, kad vos ne dauguma piliečių sako, kad išlaiko ten Vyriausybę, Seimą, visus kitus, bet patys nemoka mokesčių. Kaip, jūsų nuomone, būtų geriau?
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Čia turbūt daugiau mokestinės technikos klausimas, kaip apskaityti mokesčių progresyvumą, kaip jį įgyvendinti. Ir vienos valstybės yra pasirinkusios kelią nustatyti skirtingus mokestinius tarifus, priklausomai nuo pajamų. Kitos valstybės, tokios kaip Lietuva, yra sukūrusios tokį konstruktą kaip neapmokestinamasis pajamų dydis, kuris taip pat reiškia ne ką kita, o mažesnę mokestinę naštą mažiausiai uždirbusiam. Čia yra apsisprendimo klausimas. Šiuo metu Lietuva pasirinkusi tokį kelią.
PIRMININKAS. Dėkoju. Numatytas laikas baigėsi, galite grįžti į savo vietą, dėkoju pranešėjui.
Motyvai už, prieš. Už kalba gerbiamas T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Norisi dar kartą padėkoti Prezidentui už ypatingą aktyvumą socialinėje ekonominėje srityje, nepaisant nieko – nepaisant visokių apkalbų ir spekuliacijų, kad Europos Vadovų Taryboje Prezidentas neturi ką pasakyti socialiniais klausimais, mes matome, kad Prezidentas yra aktyvesnis šioje srityje net už dabartinę Vyriausybę. Bent jau man taip atrodo.
Man labai gaila, kad jūs kažkur pametėte gerovės valstybės tikslą ir šūkį. Aš suprantu, kad jį galima diskredituoti. Lietuvoje ne vienas terminas yra diskredituotas, bet vis dėlto reikia sieti su kažkuo konceptualiu. Pavieniai pataisymai yra gerai, bet kai neturime visa apimančios koncepcijos, o mes matome, kad net užuominų dar mes nežinome, ką ši Vyriausybė konceptualiai keis mokestinėje politikoje be vieno kito lengvatų pastumdymo, galbūt jūs vis dėlto ateisite, pavyzdžiui, su visuotinio pajamų deklaravimo idėja. Apie tai reikėtų kalbėti.
Labai gaila, kad šiame projekte liko neapgalvotas vienas labai svarbus momentas. Neįgalių darbuotojų NPD turi būti daug didesnis. Jūs, didindami NPD, siūlydami didinti NPD, šiuo atveju santykinai bloginate neįgalių asmenų NPD lengvatą. Jie turi didesnę. Todėl mes, dirbdami komitete, turėsime tą spragą taisyti.
O šiaip pasisakau už. Primenu, kad Lietuvoje galioja 32 % turtingų žmonių apmokestinimas, kalbant apie algas, ir jis dabar turi veikti ypatingai, nes mes matome dramatišką turtingiausiųjų pajamų augimą.
PIRMININKAS. Laikas. Dėkoju. Gerbiami kolegos, labai triukšminga salėje. Negirdėti kolegų motyvų. Prieš kalba gerbiamas A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Nebalsuosiu prieš, susilaikysiu, nes tai yra vis tiek 10 eurų žmogui. Bet, dėkodamas Prezidentui už rūpestį, kaip ir Tomas noriu atkreipti dėmesį: geriausia žmogui, kai jis gauna didesnį atlyginimą, ne kažkokią lengvatą iš valstybės, nes ta lengvata kertasi su ta idėja, apie kurią kalbėjo ir Tomas.
Kur ta gerovės valstybė? Kaip ilgai mes jos lauksime, kol ji pasirodys mūsų horizonte? Bendros pajamos mažėja, atskirtis ir toliau didėja. Tą patvirtina ir skaičiai, nes visada iš krizių, iš visų krizių dažniausiai išlošia tie, kas uždirba daugiau.
Aš labiausiai pasigendu, kad Prezidentas, kaip tą padarė Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Dž. Baidenas, pasakytų: krizė yra ir tiems, kurie gauna mažai, tikrai mokesčiai nesikeis, bet tie, kurie uždirba daugiau, mokės didesnius mokesčius. Kodėl mes visą laiką einame regresijos keliu, o ne progresinių mokesčių? Visose demokratinėse šalyse krizės metu turtingi turi mokėti didesnius mokesčius ir taip išspręsti problemą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Per šoninį mikrofoną norėtų gerbiamas J. Džiugelis. Prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, retai…
PIRMININKAS. Kolegos, triukšmas salėje, negirdėti, ką kalba J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). …replikuoju, bet šį kartą norėčiau.
Gerbiamas buvęs tvarkietis čia skundėsi, kad konservatoriai socialiniu jautrumu nepasižymi. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad jūs per savo vadovavimo laikotarpį taip patvarkėte Lietuvą, kad iš milijardo skiriamų socialinėms pašalpoms neįgaliesiems 80 % skiriama išmokoms ir didžioji dalis tų žmonių skursta. Taigi kam kam, bet jums geriau būtų tuo klausimu šiek tiek tyliau šnekėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, replikos išsakytos ir motyvai taip pat išsakyti. Mums liko 50 sekundžių iki numatyto laiko balsuoti. Salėje matau susirinkusią tikrai gausią minią parlamentarų, galime turbūt pradėti numatytus balsavimus. Kviečiu susėsti, užimti savo vietas. Balsuosime dėl projektų.
12.14 val.
2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-121 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-493, Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 15, 21, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-494 (pateikimo tęsinys)
Taigi darbotvarkės 1-2.1 klausimas – 2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-493. Pateikimo tęsinys. Kartu gal galime apsispręsti ir dėl lydimojo, tai yra 1-2.2 klausimo – Sveikatos draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-494, taip pat yra pateikimo tęsinys. Balsuojame dėl šių projektų po pateikimo.
Taigi užsiregistravo 124, balsavo 124: už – 89, prieš – 1, susilaikė 34. Po pateikimo yra pritarta.
Toliau darbotvarkės klausimas… Tiesa, palaukite, reikia paskirti komitetus. Nors tai buvo tęsinys, bet pateikimo tęsinys. Taigi kaip pagrindinis siūlomas Sveikatos reikalų komitetas dėl pirmojo projekto ir papildomi – Audito komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. O dėl 1-2.2 klausimo projekto yra Sveikatos reikalų komitetas kaip pagrindinis ir papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkui.
Vyriausybė siūlo abu projektus svarstyti skubos tvarka. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu dėl skubos tvarkos? Galime. Dėkui, pritarta.
Taigi apsispręsta. Siūloma svarstymo data yra 2021 m. birželio 8 d. Tinka? Tinka. Dėkui.
12.16 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos kosmoso agentūros susitarimo dėl asocijuotos narystės ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-480(2) (priėmimo tęsinys)
Taigi toliau darbotvarkės 1-3 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos kosmoso agentūros susitarimo dėl asocijuotos narystės ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-480(2). Balsuojame. Priėmimas. Taikoma skubos tvarka. Dėl narystės Kosmoso agentūroje. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 130, balsavo 130: už – 114, prieš nėra, susilaikė 16. Taigi įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos kosmoso agentūros susitarimo dėl asocijuotos narystės ratifikavimo“ (projektas Nr. XIVP-480(2) priimtas. (Gongas) Sveikinu.
12.17 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Singapūro Respublikos investicijų apsaugos susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-400(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Singapūro Respublikos investicijų apsaugos susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-400(2). Taip pat priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 130, balsavo 128: už – 128, niekas nei susilaikė, nei buvo prieš. Taigi įstatymas „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Singapūro Respublikos investicijų apsaugos susitarimo ratifikavimo“ (projektas Nr. XIVP-400(2) yra priimtas. (Gongas)
12.18 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos investicijų apsaugos susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-401(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-5 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos investicijų apsaugos susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-401(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 130, balsavo 128: už 124, prieš nėra, susilaikė 4. Taigi įstatymas „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos investicijų apsaugos susitarimo ratifikavimo“ (projektas Nr. XIVP-401(2) yra priimtas. (Gongas) Sveikinu.
12.19 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 133 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-384(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 133 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-384(2). Taip pat priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 130, balsavo 130: už – 113, prieš – 1, susilaikė 16. Taigi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 133 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-384(2) yra priimtas. (Gongas)
12.21 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 23, 80, 86, 18020, 18025 ir 198 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-336(3) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-336(3). Reikės balsuoti dėl kiekvieno straipsnio, tai yra Statutas. Taigi susikaupiame. Reikės 71 balso dėl kiekvieno straipsnio. Taigi 1 straipsnis. Balsuojame dėl šio projekto 1 straipsnio. Primenu, kad balsuojame dėl Seimo statuto 23, 80, 86, 18020, 18025 ir 198 straipsnių pakeitimo projekto. Balsuojame dėl Statuto 1 straipsnio.
Užsiregistravo 129, balsavo 128: už – 122, prieš – 4, susilaikė 2. Taigi 1 straipsnis yra priimtas.
2 straipsnis. Balsuojame dėl Statuto 2 straipsnio, tiksliau, ne Statuto, bet projekto 2 straipsnio. 2 straipsnyje yra išdėstytas Statuto 80 straipsnio pakeitimas, jeigu kas klaustų.
Užsiregistravo 128, balsavo 128: už – 122, prieš – 4, susilaikė 2. Taigi pritarta 2 straipsniui.
3 straipsnis. Balsuosime dėl 3 straipsnio, kuriame išdėstytas Statuto 86 straipsnio pakeitimas. Balsuojame.
Užsiregistravo 130, balsavo 130: už – 122, prieš – 5, susilaikė 3. Girdžiu, kad su ovacijomis mes pritarėme ir 3 straipsniui.
Taigi 4 straipsnis, kuriame yra išdėstytas 18020 straipsnio pakeitimas. Balsuojame dėl 4 straipsnio.
Užsiregistravo 127, balsavo 127: už – 121, prieš – 4, susilaikė 2. Taigi 4 straipsniui yra pritarta.
5 straipsnis. Balsuosime dėl 5 straipsnio, kuriame išdėstytas 18025 straipsnio pakeitimas.
Užsiregistravo 132, balsavo 132: už – 126, prieš – 5, susilaikė 1. Taigi taip pat 5 straipsniui yra pritarta.
Ir paskutinis 6 straipsnis, tuoj balsuosime dėl jo, jame išdėstytas 198 straipsnio pakeitimas. Balsuojame dėl projekto 6 straipsnio.
Užsiregistravo 128, balsavo 128: už – 124, prieš – 3, susilaikė 1. Taigi ir šiam straipsniui yra pritarta.
Dabar dėl viso projekto motyvai buvo išsakyti. Balsuosime dėl viso projekto. Balsuojame dėl Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo projekto Nr. XIVP-336(3). Balsavimas vyksta dėl viso projekto dabar.
Šio statuto priėmimas
Užsiregistravo 132, balsavo 132: už – 126, prieš – 5, susilaikė 1. Taigi Seimo statuto pakeitimas yra priimtas. (Gongas) Sveikinu.
12.27 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 145 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-185(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – taip pat Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 145 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-185(2). Projekte tebuvo vienas straipsnis. Galbūt galime apsispręsti balsuodami dėl viso projekto kartu ir dėl šio straipsnio vienu balsavimu? Gerai, balsuojame dėl viso projekto. Jame yra tik vienas straipsnis, o jame išdėstytas 145 straipsnio pakeitimas.
Šio statuto priėmimas
Užsiregistravo 129, balsavo 129: už – 117, prieš – 4, susilaikė 8. Taigi Seimo statuto pakeitimas (projektas Nr. XIVP-185(2) yra priimtas. (Gongas)
12.28 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 29 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-35(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – dar vienas Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 29 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-35(2). Taip pat buvo vienas straipsnis. Gal galėtume vienu balsavimu apsispręsti dėl viso projekto, jame yra tik vienas straipsnis – 29 straipsnio pakeitimas? Gerai. Balsuojame dėl viso projekto, jame yra tik vienas straipsnis – 29 straipsnio pakeitimas.
Šio statuto priėmimas
Užsiregistravo 130, balsavo 130: už – 121, prieš – 3, susilaikė 6. Taigi ir šis Seimo statuto pakeitimas yra priimtas. (Gongas)
12.29 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 25 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 804 straipsniu“ projektas Nr. XIIIP-2158(3) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-10 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 25 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 804 straipsniu“ projektas Nr. XIIIP-2158(3). Čia buvo keletas straipsnių.
Taigi 1 straipsnis. Ar galime balsuoti dėl 1 straipsnio, kuris kalba apie 25 straipsnio pakeitimą? Balsuojame dėl 1 straipsnio, vėl Seimo statuto 25 straipsnio pakeitimas
Užsiregistravo 132, balsavo 132: už – 114, prieš – 3, susilaikė 15. Taigi ir šis Seimo statuto projektas… (Balsai salėje) Atsiprašau, paskubėjau, dar yra 2 straipsnis.
Balsuojame dėl 2 straipsnio, tai yra Seimo statuto papildymas 804 straipsniu.
Užsiregistravo 130, balsavo 130: už – 110, prieš – 3, susilaikė 17. 2 straipsniui pritarta. Dabar vyks balsavimas dėl viso projekto. Primenu, kad yra Seimo statuto 25 straipsnio pakeitimas ir papildymas 804 straipsniu. Vyksta balsavimas dėl viso Seimo statuto pakeitimo projekto.
Šio statuto priėmimas
Užsiregistravo 130, balsavo 130: už – 115, prieš – 3, susilaikė 12. Taigi Seimo statuto pakeitimas (projektas Nr. XIIIP-2158(3) yra priimtas. (Gongas)
12.32 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-478 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-478. Balsuojame po pateikimo. (Šurmulys salėje) Balsuojame dėl Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 8 straipsnio pakeitimo.
Užsiregistravo 125, balsavo 123: už – 73, prieš – 20, susilaikė 30. Taigi šiam projektui pritarta po pateikimo. Toliau… (Balsai salėje) Paskirkime komitetus: pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas. Turbūt nebus prieštaraujančių? Papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar sutinkame bendru sutarimu? Dar gerbiamas V. Pranckietis per centrinį mikrofoną. Prašom.
V. PRANCKIETIS (LSF). Kadangi tai yra ekonominis klausimas, Ekonomikos komitetas taip pat kaip papildomas.
PIRMININKAS. Ir Ekonomikos komitetas kaip papildomas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Ir dar gerbiamas K. Mažeika bėga prie šoninio mikrofono. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų dėl Vyriausybės išvados. Ar mes prašome? Nebuvo paskelbta, bet po pateikimo, žinau, buvo apie tai diskutuojama.
PIRMININKAS. Gerai, siūlymas prašyti Vyriausybės išvados. Dabar pagrindinis Kaimo reikalų komitetas, papildomi du – Biudžeto ir finansų komitetas ir Ekonomikos komitetas. Ar galime bendru sutarimu dėl Vyriausybės išvados pritarti? (Balsai salėje) Galime. Pritarta. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Gerai. Pritarta. (Balsai salėje)
12.34 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-15 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-15. Balsuojame po pateikimo.
Užsiregistravo 128, balsavo 127: už – 127, niekas nebuvo nei prieš, nei susilaikė. Taigi pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis yra Kaimo reikalų komitetas. Papildomų nėra pasiūlyta. Ar būtų siūlymų dėl papildomų? Nematau, kad būtų komitetų iniciatyva, tai užteks Kaimo reikalų komiteto. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Pritariame bendru sutarimu? Ne. Gerbiamas A. Palionis per šoninį mikrofoną. Prašom.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paprašyti dar šioje pavasario sesijoje, kadangi vyksta ir teisminiai procesai su Žemės ūkio ministerija, tai jai padėtų teismuose.
PIRMININKAS. Taip pat per šoninį mikrofoną gerbiamas A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš pritariu gerbiamo A. Palionio nuomonei. Tikrai pasvarstykime šioje sesijoje, suspėsime, labai smulkus klausimas.
PIRMININKAS. Šiek tiek garsiau, nieko negirdėti.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Svarstykime šioje sesijoje, gerai?
PIRMININKAS. Gerai. Galime svarstyti, pavyzdžiui, birželio 29 dieną. Norite dar anksčiau? Birželio 22 dieną. Galime bendru sutarimu? Gerai, dėkui. Pritarta 22 dienai.
12.36 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl masinių, sistemingų ir sunkių Kinijos vykdomų žmogaus teisių pažeidimų ir uigūrų genocido“ projektas Nr. XIVP-511 (priėmimo tęsinys)
Dabar 1-13 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl masinių, sistemingų ir sunkių Kinijos vykdomų žmogaus teisių pažeidimų ir uigūrų genocido“ projektas Nr. XIVP-511. Rezoliuciją siūlome priimti be pataisų. Balsuosime dėl tokios formuluotės: ar pritariame rezoliucijai be pataisų? Balsuojame.
Šios rezoliucijos priėmimas
Užsiregistravo 96, balsavo 94 Seimo nariai: už – 86, prieš – 1, susilaikė 7. Rezoliucijai (projektas Nr. XIVP-511) pritarta. (Gongas)
Replika po balsavimo – P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, jūs rūpinatės demokratija visame pasaulyje: Kinijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Gruzijoje. Kur tik jūs nešate taiką, bet Lietuvoje jūs nešate diktatūrą. Gal geriau susirūpinkime demokratija Lietuvoje, žodžio laisve. Štai paskutinis vakar dienos sprendimas, feisbukas užblokuoja maršo grupę, kur beveik 50 tūkst. Be jokių priežasčių. Gal priimkime rezoliuciją ir Seimas tegu kreipiasi į feisbuką, kad mes galėtume padaryti įtaką, kad vis dėlto ta grupė būtų atblokuota, nes šiandien iš tikrųjų vyksta diktatūra plačiąja to žodžio prasme Lietuvoje. Ir čia pamatykime, kas yra negerai, o ne darykime tvarką Kinijoje.
PIRMININKAS. Gerbiamas B. Matelis per šoninį mikrofoną. Prašom.
B. MATELIS (TS-LKDF). Gerbiamas Petrai, Seimas pasirūpins Kinija, o jūs pasirūpinkite savo vaikais. (Plojimai)
PIRMININKAS. Replikos išsakytos. Kolegos, grįžkime prie mūsų darbotvarkės. Kolegos, ir taip vėluojame pagal darbotvarkę. Mes šiandien turime labai įtemptą posėdį, labai daug projektų, stengiamės dirbti kaip galima efektyviau ir gal jau užteks tų tarpusavio replikų.
12.39 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-512 (pateikimo tęsinys)
Dabar darbotvarkės 1-14 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-512, kurį pateikė Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas. Galbūt galėtume pritarti bendru sutarimu. (Balsai salėje) Pritariame? (Balsai salėje: „Balsuojame!“) Gerai, yra reikalavimas balsuoti. Tenka balsuoti. Gerai, balsuojame.
Užsiregistravo 115, balsavo 113: už – 74, prieš – 4, susilaikė 35. Taigi po pateikimo yra pritarta.
Bet aš matau, kad kolegos prie šoninių mikrofonų. Gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė buvo pirma. Per centrinį mikrofoną prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tikrai džiaugiuosi, kad po pateikimo buvo pritarta. Darbo partijos frakcijos vardu norime paprašyti kelių dalykų: kadangi jau svarstomas biudžetas, tai kuo greičiau Vyriausybės išvados, nes tai susiję su pinigais, ir taip pat šį projektą svarstyti skubos tvarka.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas R. Žemaitaitis per šoninį mikrofoną.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Konservatorių veidas šiandien tiksliai ir pasimatė – deja, jokio socialinio teisingumo, jokio socialinio dialogo. Tiesiog, mieli Lietuvos gyventojai, šiandien Konservatorių frakcija, kuri balsavo susilaikydama arba prieš, 200 tūkst. jūsų pasiuntė ant trijų raidžių. Kodėl? Todėl, kad šiandien 200 tūkst. žmonių Lietuvoje į rankas gauna 560 eurų. Padidinus NPD, kiekvienas žmogus iš 200 tūkst. gautų 32 eurus papildomai.
Tai, mieli Lietuvos gyventojai, kai dabar parvažiuos į savo apygardas, rajonus, kai susitiksite su Konservatorių partijos atstovais, jiems ir padėkokite, nes kitu įstatymu jie dovanoja barams, restoranams, kino teatrams, koncertams 75 mln. eurų.
Labai teisingai darote, mieli konservatoriai, atstovaujate oligarchiniam valdymui.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, nekalbėkite už visus ir kitų vardu, kas ką kur siunčia.
Prašom. Per centrinį mikrofoną, gerbiamas. Labai atsiprašau, įjungiu dabar mikrofoną. Prašom.
K. ADOMAITIS (LF). Aš norėjau replikuoti Darbo partijos frakcijai. Iš tiesų Prezidento patarėjas aiškiai paaiškino, kad čia yra ne finansinis klausimas, tai gal ir nereikia Vyriausybės išvados?
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam K. Adomaičiui. Dabar gerbiamas A. Vyšniauskas per šoninį mikrofoną. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš pritarčiau, kad reikia Vyriausybės išvados.
Dar trumpa replika ponui, kuris prieš tai kalbėjo. Iš tikrųjų stambiajam kapitalui atstovauja būtent tie, kurie prieš tai vienu klausimu balsavo už stambiuosius ūkininkus. Tai turėkite… sąžiningi pilnai.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dar per šoninį mikrofoną gerbiamas J. Džiugelis norėtų. Prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš taip pat noriu paprašyti Vyriausybės išvados ir norėčiau atkreipti dėmesį, kad skubos nereikėtų taikyti šiuo klausimu, nes esminis biudžetas bus priimamas rudenį. Dabar yra patikslinimai. O pinigų poreikis dėl šio projekto yra esminis, todėl kviečiu nepritarti skubai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, bet aš tikrai prašyčiau, kai kalba kolegos, truputėlį sumažinti triukšmą salėje, nes per kaukes tikrai ne visiems yra lengva kalbėti.
Dabar buvo keletas siūlymų. Vienas dalykas – dėl Vyriausybės išvados. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad ji reikalinga? Dėkoju. Pritarta, prašome Vyriausybės išvados.
Taip pat buvo siūlymas dėl skubos tvarkos. Ar čia taip pat bus bendras sutarimas? Ne, nebus. Gerai. Tada balsuosime. Balsuojame dėl skubos tvarkos dėl šio projekto. Įjungiame balsavimą. Prašom.
Užsiregistravo 114, balsavo 112: už – 61, prieš – 24 ir susilaikė 27. Taigi skubos tvarkai yra pritarta. Dėl datos vis tiek daugmaž turime apsispręsti. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Turbūt nebus prieštaraujančių, ar ne? Papildomo nenumatome, nebent kas nors labai norėtų. Siūlome svarstyti šių metų birželio 17 dieną. Gerai? Gerai, tai bendru sutarimu pritariame šiems nutarimams.
12.45 val.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-313(2) (priėmimo tęsinys)
Kadangi apsvarstėme iš vakarinės darbotvarkės, tai 2-2 klausimas taip pat ateina į balsavimą. Transporto veiklos pagrindų įstatymo 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-313(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 116, balsavo 116: už – 100, prieš nėra, susilaikė 16. Taigi Transporto veiklos pagrindų įstatymo 191 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-313(2) priimtas. (Gongas)
12.46 val.
Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo Nr. I-996 4, 5, 6, 10, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5069(3) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3.1 klausimas – Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5069(3). Taip pat priėmimas. Balsuojame dėl tauriųjų metalų. Vyksta balsavimas, gerbiami kolegos, dėl Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113: už – 68, prieš – 3, susilaikė 42. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5069(3) priimtas. (Gongas)
12.47 val.
Įstatymo „Dėl Tauriųjų metalų gaminių kontrolės ir prabavimo konvencijos ir jos priedų ratifikavimo“ Nr. IX-2088 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5070(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-3.2 klausimas – įstatymo „Dėl Tauriųjų metalų gaminių kontrolės ir prabavimo konvencijos ir jos priedų ratifikavimo“ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5070(2). Priėmimas. Balsuojame. Replikuoti po balsavimo tuojau suteiksime. Dabar balsuojame dėl projekto Nr. XIIIP-5070(2).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 117, balsavo 116: už – 79, prieš – 7, susilaikė 30. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5070(2) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų norėčiau pasveikinti. Seimas buvo apsisprendęs, kad laikysis regioninės politikos, kad centras būtų Druskininkuose, bet tie rengėjai, kurie ėjo su kita intencija, kad tas centras atsidurtų Vilniuje, laimėjo. Tai sveikinu su tuo.
12.48 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5071(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS. Dėkoju. Darbotvarkės 2-3.3 klausimas… (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, mes pusvalandžiu vėluojame pagal darbotvarkę. Ar tikrai labai norite? Ačiū, gerbiamas Mykolai, už supratimą. 2-3.3 klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5071(2). Priėmimas. Balsuojame. Balsuojame dėl Aplinkos apsaugos įstatymo 37 straipsnio pakeitimo projekto. Mačiau, kad kolegos dar skuba į balsavimą.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 119, balsavo 119: už – 73, prieš – 3, susilaikė 43. Taigi įstatymas (projektas 5071(2) priimtas. (Gongas)
12.40 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5072(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3.4 klausimas – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5072(2). Priėmimas. Balsuojame. Vyksta balsavimas dėl Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 114, balsavo 114: už – 100, prieš – nėra, susilaikė 14. Taigi minėtam projektui yra pritarta. (Gongas)
12.50 val.
Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5073(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3.5 klausimas – Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5073(2). Taip pat priėmimas. Balsuojame. Balsuojame dėl Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 121: už – 107, prieš – 1, susilaikė 13. Šis projektas yra priimtas. (Gongas)
12.51 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5074(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau. Taip pat apsvarstėme darbotvarkės 2-3.6 klausimą – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5074(2). Taip pat priėmimas. Balsuojame. Balsuojame dėl Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 124, balsavo 124: už – 99, prieš – 1, susilaikė 24. Šis projektas yra priimtas. (Gongas)
12.51 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-392(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-392(2). Balsuojame. Priėmimo stadija. Vyksta balsavimas dėl Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Vyksta priėmimas. Užteks balsų, priimsime. Balsų užteko.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 119, balsavo 119: už – 105, prieš – nėra, susilaikė 14. Minėtas įstatymo projektas yra priimtas. (Gongas)
12.53 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5160(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau 2-5 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5160(2). Balsuojame. Priėmimas. 2-5 klausimas – dėl krašto apsaugos. Įjungiame balsavimą. Užstrigo kompiuteris. Paleidome, balsuojame. Balsuojame dėl Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Taip pat priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 122, balsavo 120: už – 105, prieš – 2, susilaikė 13. Minėtas įstatymo projektas yra priimtas. (Gongas)
Ir 2-6 klausimas – Švietimo įstatymo 15 straipsnio… Atsiprašau, mes jo nespėjome apsvarstyti. Taigi balsavimai šiame etape yra baigti. Labai dėkoju visiems už darbą, bet iš salės prašom neišeiti, nes vyks Vyriausybės valanda. (Balsai salėje) Švietimą apsvarstysime vakariniame. Aš suklydau. Mes jo dar neapsvarstėme. Labai atsiprašau. Įsibėgėjau ir per daug norėjau. Švietimas dar neapsvarstytas.
12.54 val.
Vyriausybės valanda
Gerbiamus ministrus kviečiu užimti jų tradicines vietas ir pasiruošti atsakyti į gerbiamų kolegų klausimus. Kažkaip visi ministrai labai liūdni renkasi. Gal ne visi, kai kurie šypsosi. Taigi dėkoju ministrams. Užėmėte savo vietas.
Dabar bus užduodami klausimai. Pirmasis klausia opozicijos lyderis S. Skvernelis. Prašom. Du klausimai jums.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Laba diena. Aš norėčiau užduoti klausimą gerbiamai vidaus reikalų ministrei. Tikrai mes žinome, kokia situacija yra dėl statutinių pareigūnų atlyginimų. Turbūt visos Vyriausybės siekia ir nori, kad jie būtų didesni. Ar turėtumėte matymą ir planą arba ambiciją, kiek per ketverius metus, galvojate, jums pavyktų pakelti statutinių vidaus reikalų sistemos pareigūnų atlyginimą? Atsakydamas į dažną ministrės kontrklausimą, aš noriu tik paminėti, kad per ketverius metus mūsų Vyriausybė sugebėjo 32,5 % kilstelėti, galbūt yra kokia nors jūsų ambicija, kiek per ketverius metus pavyktų ar bent tikitės, ar norite tuos atlyginimus pakelti, kokios galimybės būtų?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamas kolega, tikrai dėkoju už klausimus, kurie yra keliami iš jūsų pusės. Atsakysiu dėl statutinių pareigūnų atlyginimų. Kaip žinote jūs pats, tie atlyginimai nuosekliai auga, ir mūsų tikslas, pradėjus dirbti Vidaus reikalų ministerijoje, pamačius tam tikrus skirtingų sistemų netolygumus, ypač kurie susiję su priešgaisrine apsauga, buvo tikslas pirmiausia išlyginti tuos netolygumus, kad atsirastų atlyginimų balansas. Akivaizdu, kad žingsnis po žingsnio mes tai darome.
Kalbant apie atlyginimus ateityje, pirmiausia mes ieškosime vidinių resursų. Matome, kad finansavimas kiekvienais metais nuosekliai didėja, bet, matyt, yra iššūkių, kurie susiję su ne visada galbūt efektyviu ir racionaliu sistemos lėšų panaudojimu. Mes čia matome galimų resursų, kurie galbūt padėtų gerinti tiek pačių pareigūnų aprūpinimą, tiek sprendžiant ir atlyginimų klausimus.
Antras jūsų klausimas susijęs su mūsų sienos apsauga. Jūs tikriausiai labai gerai žinote, kad mes turime didžiulį iššūkį, kad didelė sienos dalis yra nepadengta. Jeigu kalbėtume konkrečiai apie sieną su Baltarusija, tai apie 38 % sienos padengta moderniomis sistemomis. Noriu aiškiai patikinti, kad mūsų tikslas ir planas, aš tikiu, kad mes tai padarysime, nes jeigu kalbėtume apie tai, kaip buvo daroma anksčiau, jeigu tokiais tempais, kaip buvo finansuojama, mes būtume sieną padengę sistemomis galbūt per 10–15 metų. Mūsų tikslas yra padengti per porą metų. Mes esame pasirengę tai padaryti ir padarysime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Antras jūsų klausimas.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Norėčiau užduoti klausimą gerbiamai… (Šurmulys salėje) Kolegos! Gerbiamai ekonomikos ir inovacijų ministrei. Mes seniai jau laukiame galimybių paso, labai seniai diskusijos vyksta ir kažkaip vis dar nesulaukiame. Aš norėčiau paklausti jūsų. Kažkada Ministrė Pirmininkė pasakė, kad tas galimybių pasas ne karvę kainuos. Ar jūs žinote, kokia yra karvės kaina? Gal galėtumėte pasakyti, kiek tas planas karvių ekvivalentų kainuos? Ar buvo viešasis pirkimas, ar procedūros baigtos ir ar tikrai mes sulauksime to galimybių paso, kurio seniai laukiame?
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkui už puikų, taiklų, aktualų klausimą. Tiesą sakant, noriu pradėti nuo padėkos. Ne taip dažnai opozicijos lyderis palaiko valdančiosios daugumos idėją, o galimybių pasą palaikėte, tai tikrai vertiname. Ir visiškai be ironijos tai sakau, nes, pavyzdžiui, Danijoje jis veikia tik dėl to, kad yra platus politinių partijų sutarimas.
Dabar dėl kainos. Iš tikrųjų galimybių paso techninį įgyvendinimą rengia Registrų centras kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Patį techninį sprendimą yra padariusi Lietuvoje veikianti tarptautinė kompanija „Wix“, kuri siūlo inovatyvius sprendimus. Na, progresyviems sprendimų priėmėjams Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir mokesčių mokėtojams tai nekainavo papildomų pinigų. Kas kainuoja, tai testo, atsiprašau, ne testo, o paso išpildymas, pavyzdžiui, testai, kuriuos Sveikatos apsaugos ministerija papildomai tieks savivaldybėms. Bet iš esmės, palyginus su šimtais milijonų eurų, kuriuos mes įdedame į uždarytų verslų subsidijas, lengvatines paskolas ir prastovas, tai iš tiesų yra minimalūs resursai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausia gerbiamas A. Vinkus. Ruošiasi A. Sysas.
A. VINKUS (LVŽSF). Klausimas gerbiamam sveikatos ministrui apie pandemiją ir pasekmes. Iš viso dėl COVID-19, tai yra dėl šios ligos, praradome per pandemiją daugiau kaip 4 tūkst. žmonių. Praėjusiais metais pirmasis pacientas mirė kovo 21 dieną, o iš viso per 2020 metų devynis mėnesius mirė daugiau kaip 1,5 tūkst. žmonių. Per 2021 metų nepilnus penkis mėnesius mirė daugiau kaip 2,5 tūkst. žmonių. Tai yra beveik per dvigubai trumpesnį laiką mirė visu tūkstančiu žmonių daugiau, nors pasiskiepijusių pirmuoju skiepu artėja prie 1 mln., pasiskiepijusių abiem dozėmis artėja prie pusės milijono gyventojų. Užvakar dienos duomenimis, oficialiame statistikos portale buvo konstatuota, kad daugiau…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega, kiti nespės.
A. VINKUS (LVŽSF). …kaip 85 % mirčių (baigiu) nuo kovido sudaro neskiepytų asmenų mirtys. Didžiausios rizikos – 65 metų ir vyresnių grupėje bent dalinį imunitetą yra gavę 65 % žmonių. Noriu paklausti, ar likusi dalis tiesiog dar nespėjo pasiskiepyti, ar dauguma jų atsisako vakcinuotis?
A. DULKYS. Ačiū jums už klausimą. Statistika yra teisinga ir ją sunku greitai pamiršti. Bet tai buvo mūsų pats pandemijos pikas. Šiuo momentu situacija yra tokia, kad iš tikrųjų būtent 80 plius grupė yra tikrai vakcinuota ne tokiu procentu, kaip šiandien norėtųsi, jis yra vienas mažiausių – virš 50 %, o 65 plius, 70 plius, 75 plius grupės jau tikrai artėja prie 70 % ir tas džiugina.
Matyt, jūsų yra taiklus pastebėjimas, siųskime kartu žinutę, kad tai yra iš tikrųjų labai pavojingas virusas būtent šitai grupei. Mes dabar bandome koordinuotis, dirbti kartu su savivalda. Dabar, matyt, labai svarbios mobilios komandos, kad pasiektų tuos žmones, kad pasiektų jų tolimas gyvenamąsias vietas. Manau, kad tikroji priežastis yra galbūt ne vien tik tai, kad jie abejoja ar nenori skiepytis, bet, matyt, informacija ir galimybė pasiekti vakcinavimo centrą šiandien galbūt yra didesnė problema. Kviečiu ir jus, mes visi kartu dirbdami su savivalda mėginkime tuos žmones pasiekti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos A. Sysas, o vėliau I. Kačinskaitė-Urbonienė ir A. Butkevičius. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų vidaus reikalų ministrei. Buvo du renginiai. Vienas vadinosi M.A.M.A. apdovanojimai, jame buvo pažeistos tam tikros karantino laikymosi procedūros ir tie žmonės buvo nubausti. Ir mes matėme šeštadienį galingą mitingą Vingio parke, kur visiškai nebuvo laikomasi, ten ne 18 žmonių nesilaikė, ten, kaip sako ir patys organizatoriai, apie 20 tūkst. Tai kaip bus šiuo atveju, ar Vidaus reikalų ministerija ir policija imsis tų pačių priemonių kaip ir dėl M.A.M.A. festivalio dalyvių? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Akivaizdu, kad šeštadienį vykęs renginys parodo, kad karantino ribojimų, reikalavimų nebuvo laikomasi. Mano žiniomis, šiuo metu yra renkama medžiaga, daroma analizė ir jeigu bus sudėliota, kad buvo tam tikrų požymių, kad buvo pažeidimų, ir bus identifikuoti tie asmenys, aš manau, bus priimti sprendimai ir tie asmenys turės atsakyti už savo veiksmus.
Taip pat norėčiau pažymėti, kad, kalbant apie šitą renginį, renginio leidimą išdavė Vilniaus miesto savivaldybė. Žinoma, ji taip pat turėjo įvertinti tam tikras rizikas. Klausimai dėl atsakomybės – jie turės būti priimti, nes mes laikomės aiškiai tokios pozicijos, kad atsakomybė turėtų būti visiems vienoda ir negali būti taikomi dvigubi standartai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė, vėliau – A. Butkevičius ir R. Šarknickas. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas apie pinigus iš trijų dalių. Ar teisingai išgirdau, kad galimybių pasas nieko nekainuos ir jį nemokamai daro „Wix“ kompanija? Gal galite patikslinti, kiek kainavo COVID-19 testai praeitais metais ir kiek suplanuota šiemet biudžete? Ir iš pono A. Dulkio atsakymų pristatant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą taip ir nesupratau, ar pinigų pakaks po derybų didinant šakinės sutarties įsipareigojimus medikų atlyginimus nuosekliai didinti kasmet. Nežinau, galbūt Ministrė Pirmininkė galėtų atsakyti Vyriausybės vardu.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Nežinau, apie kokius konkrečiai testus jūs klausiate. Informaciją, kiek išleista testams ir kiek suplanuota metų biudžete, jums pateiks Sveikatos apsaugos ministerija raštu, nes, nepykite, aš tokių detalių savo galvoje nelaikau. Bet kol kas galimybių paso testavimui neišleista nė vieno euro, nes kiekvieną dieną Lietuvoje yra atliekama per 20 tūkst. testų vidutiniškai, kad mes valdytume pandemiją. Ir tai turbūt vienas iš labiausiai pasiteisinusių sprendimų ir priemonių, nes, kaip jūs puikiai matote, nepaisant gąsdinimų, kad atvejų skaičius gegužės pradžioje gali perlipti 3 tūkst., vis dėlto taip neatsitiko. Ir taip neatsitiko visų pirma dėl to, kad yra intensyvus testavimas.
Apie galimybių pasą ministrė jau jums atsakė. Patį sprendimą pasiūlė tą sukūrę žmonės. Vyriausybė jo nepirko ir jis mums nieko nekainavo. Kainavo praktiniai pritaikymo darbai institucijose, Registrų centre. Tas yra padaryta iš vidinių institucijų resursų be kokių nors papildomų pinigų ir įsipareigojimų.
Dabar dėl šakinės sutarties. Aš norėčiau, kad mes labai aiškiai suprastume, kas yra parašyta šakinėje sutartyje. Šakinėje sutartyje yra parašytas tam tikro darbo užmokesčio didėjimo siekis. Bet dabar mes turime labai netipišką situaciją, ji užsitęsė. Mes išties planavome šį klausimą svarstyti antrą pusmetį su sąlyga, kad pandemija pasibaigs. Bet pandemija ne tik nesibaigė, mes dabar dar turime beveik 1,5 tūkst. žmonių, kurie šiuo metu guli ligoninėse ir gydosi nuo COVID-19. Maždaug 1 tūkst. 200 paprastose palatose ir per 100 žmonių, kurie guli reanimacijoje. Medikai dirba labai intensyviai, jiems yra už tą darbą mokami priedai. Priedams šiais metais mes išleisime apie 200 mln. eurų, medikų priedams. Manau, kad darbo užmokesčio tolesnės dinamikos klausimai turi būti sprendžiami per kolektyvinės sutarties derybas, kurios dabar Sveikatos apsaugos ministerijoje ir vyksta. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar per centrinį mikrofoną, nors gal tokio žanro nėra. Prašau, gerbiama Ieva Kačinskaite-Urboniene, labai trumpai.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ministre Pirmininke, tik dėl to pritaikymo ir galimybių paso kainos. Akivaizdu, kad jau per daug klausimų, kai klausė politikai, nebuvo atsakyta, kiek tas pritaikymas ar sukūrimas kainuos. Man atrodo, kad prie bendro skaidrumo tikrai prisidėtų kainos įvardijimas ir šių klausimų nebandymas užslėpti.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš manau, kad Registrų centras tikrai gali suskaičiuoti, kiek valandų jų specialistai turėjo padirbėti, kad tas sprendimas galėtų funkcionuoti, ir šią informaciją tikrai, manau, mes galėsime jums pateikti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamas A. Butkevičius. Vėliau – R. Šarknickas ir G. Paluckas.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Lietuvoje jau nuo 2015 metų ir diskutuojama, ir žadama įvesti statybininkų kortelę. Kiek mačiau, Vyriausybės programos priemonių plane šis darbas yra numatytas jūsų ministerijai. Mano klausimas būtų: ar jau yra sudaryta darbo grupė, ar specialistams pavesta parengti įstatymo projektą ir pateikti Seimui? Aš manau, kad tai yra labai svarbu, ypač kovojant su šešėline ekonomika statybų sektoriuje. Ačiū jums už atsakymą.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, geras klausimas. Tikrai taip, įstatymas jau yra baigiamas rengti ir bus artimiausiu metu pristatytas diskutuoti.
PIRMININKAS. Dėkui už atsakymą. Dabar klausia gerbiamas R. Šarknickas. Vėliau – G. Paluckas ir A. Skardžius. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Laba diena, gerbiama ministre, premjere. Visų pirma aš norėčiau padėkoti kultūros ministrui ir viceministrams už tai, kad atsiliepia į skambučius, greitai reaguoja. Per paskutines dvi savaites turėjau susitikimų, ypač Kauno, Alytaus regione, kitą savaitę turėsiu su Vilniaus atlikėjais, dailininkais, dainininkais.
Pagrindiniai per dvi savaites buvo susitikimai dėl Gyvojo muziejaus, Bibliotekų asociacijos ir dėl Kultūros tarybos ekspertų vertinimo komisijos darbų. Paskutinis susitikimas sulaukė labai nemažo dėmesio Kaune, vakar turėjau susitikimą su „Rebelheart“, „Hiperbolės“ atstovais ir panašiai, nes per paskutinius vienerius, dvejus metus jie negauna menininko atlikėjo stipendijos. Priežastis yra, ko gero, vertinimo kriterijai. Jau buvo planuota iš jų, kad būtų sukurta darbo grupė, kuri tvarkytų vertinimo kriterijus. Šiandien kalbėjau su Kultūros reikalų komiteto pirmininku, kad šitie darbai bus atliekami. Aš norėčiau jūsų paprašyti, ar būtų galima dėl tos darbo grupės atsiradimo greičio, kad…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). …kad kuo greičiau atsirastų ta darbo grupė ir nuramintų bendruomenę. Tuo aš ir tikiu. Ačiū.
S. KAIRYS. Ačiū už klausimą, tik nesupratau iki galo klausimo esmės. O dėl darbo grupės, tai mes vis tiek turime Vyriausybės patvirtintą priemonių planą su konkrečiais terminais ir stengiamės į viską atsižvelgti, kad tiesiog nebėgtume be galvos ir spręstume klausimus, bet kad prieitume prie jų taip, kad tie sprendimai, įstatymų pakeitimai ir naujų redakcijų priėmimai būtų tikrai kokybiški, išspręstų jau įsisenėjusias problemas. Jūsų minėtas konkrečios grupės pavyzdys, tai vėlgi reikėtų diskutuoti plačiau, ar jie žino kitas pagalbos priemones. Jeigu kūrėjai neturi oficialaus meno kūrėjo statuso, tikrai yra galimybių kreiptis kitų priemonių, pradedant nuo Kultūros tarybos individualių stipendijų, baigiant kitomis pagalbos priemonėmis.
O ką jūs konkrečiau turite omeny, tai, kaip ir minėjau, vyksta daug diskusijų tiek komitete, tiek jūs pats daug kur dalyvaujate, manau, kad vienaip ar kitaip prie tų klausimų tikrai prieisime, bet norėtųsi, kaip ir minėjau, tikrai ne kaip be galvos lėkti ir spręsti, o viską išsiaiškinti konkrečiai. Tuo labiau kad jūsų minėtos situacijos kai kurie įstatymų pakeitimai neišspręs, jeigu nebus žmogiško požiūrio ir pagarbos kūrėjui šiaip iš principo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos G. Paluckas, vėliau A. Skardžius, R. Žemaitaitis.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Klausimas, matyt, gerbiamai premjerei. Šių metų sausio 11 dieną Ekonomikos komiteto prašymu valdyba kreipėsi į Vyriausybę prašydama išvados dėl Atsinaujinančių energijos šaltinių įstatymo 55, 56 ir 57 straipsnių pakeitimo. Šios pataisos yra labai svarbios savivaldai, nes ten šnekama apie atsinaujinančių energijos išteklių plėtros planus, kuriuos savivalda turi rengti, taip pat apie jūrinio vėjo energetikos plėtros planus. Praėjo penki mėnesiai. Dėl kokių priežasčių stringa šitas klausimas ir kada galime tikėtis?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Jeigu teisingai skaičiuoju, tai praėjo keturi mėnesiai, bet žinote, kad Seimas yra dar negavęs išvadų dėl kai kurių projektų, kurie buvo įregistruoti praėjusioje kadencijoje. Tai čia turbūt nėra kažkokia labai didelė naujiena. Aš suprantu, kad jūs galbūt esate to projekto teikėjas, tikrai tiksliai negaliu prisiminti to projekto turinio, todėl jį geriau atsimenate. Aš tikrai patikrinsiu, kam iš ministerijų yra pavesta. A, energetikos ministras pats prisipažįsta. Tai eisim ir rasim.
PIRMININKAS. D. Kreivys. Prašau.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Noriu pasakyti, kad jūrinio vėjo klausimas pirmiausia yra labai sudėtingas, niuansų yra labai daug. Kai kurie pakeitimai, kuriuos mes esame numatę padaryti, reikalauja dar detalesnės analizės, skaičiavimo ir visokiausių dalykų. Pavyzdžiui, jūrinio kabelio savininkas ir statytojas, ir jungimo dalykai reikalauja, kaip minėjau, detalios analizės. Jau įstatymas baigtas parengti, tai yra išvada derinama su institucijomis ir visuomenės suinteresuotomis grupėmis, ir bendruomenėmis, ir turbūt artimiausiu metu pateiksime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausia A. Skardžius, vėliau R. Žemaitaitis, po to – D. Kepenis. Prašau.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų turbūt energetikos ministrui ir finansų ministrei. Tenka konstatuoti, kad valstybė nevaldo savo įmonių, nes jas valdo nepriklausomos valdybos, kurios ką tik nuskambėjusiu tuo rezonansiniu atveju tiesiog pritarė akcijų skyrimui vadovams juos skatinant jomis už neva gerą darbą įmonėse. Prokuratūrai pradėjus tyrimą, įmonė pradėjo sukti uodegą, kaip tas katinas, pridaręs į miltus, ir atsisakė opcionų programos vadovams, net pradėjo svaidytis tokiais pareiškimais, kad tikėjosi, kad valstybė elgsis kaip Šiaurės, o ne Rytų valstybės.
Mano klausimas. Ar geru darbu galima laikyti bankrutuojančias arba bankrutavusias „Ignitis“ įmones, tokias kaip „NT valdos“, „EnePRO“ ir daugelį kitų, kurios nevykdo reikalaujamos kapitalo grąžos, o gal monopolininko uzurpuotą energetikos paslaugų sektorių ar už astronominę kainą iš privatininkų perkamus vėjo energetikos projektus? Prašau atsakyti. Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Pirmiausia dėl opcionų. Taip, opcionai ir skatinimas siekti ilgalaikių rezultatų yra normali praktika daugumoje demokratinių pasaulio šalių. Tai yra skatinimas kaip geras korporatyvinis įmonių valdymas. Kur buvo turbūt didžiausia bėda, kad tai buvo neaiškiai reglamentuota įstatymuose. Kadangi tai buvo neaiškiai reglamentuota įstatymuose, kiek suprantu, „Ignitis“ grupės vadovai atsisakė opcionų. Aš manau, tokius dalykus ateityje patikslinus ar teisme, ar įstatymo nustatyta tvarka, tie dalykai bus aiškesni.
Dėl energetikos įmonių valdysenos. Pirmiausia energetikos įmonės, kurių akcininkas yra Energetikos ministerija, įgyvendina daugybę strateginių valstybės projektų, tokių kaip sinchronizacija, dujų rinkų sujungimas, ar užtikrina konkurenciją dujų rinkose kaip „Klaipėdos nafta“. Ir rezultatai jų nėra iš esmės blogi. Tam tikrose grupėse yra įmonių, kurių rezultatai prastesni, tai, be abejo, turbūt ne visi verslai yra… pasiseka ir privačiam verslui. Bet žiūrint iš esmės, grupių pelningumas ir kapitalo grąža atitinka visus akcininko lūkesčius, bent įmonėse, kurių akcininkas yra Ekonomikos ministerija. Kalbu apie EPSO grupę, apie „Klaipėdos naftos“ grupę ir kitas. Čia turbūt didesnių bėdų nematau. Galvoju, kad jeigu žvilgtelėtume, kaip įmonės valdomos Lietuvoje, palyginti su įmonėmis, kaip jos yra valdomos kitose, ypač Vidurio ir Rytų Europos šalyse, tikrai mūsų valdysena yra labai aukšto lygio.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą dabar užduos gerbiamas R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Premjerei klausimas. Iš tiesų sveikinimas dėl skiepų paso, galimybių paso sutvarkymo. Aišku, gal ir greičiau reikėtų, bet viskas gerai.
Premjerei yra kitas toks labai svarbus klausimas. Praeitą savaitę turėjau susitikimą su Statybos asociacija, su Pramonininkų rūmais. Kaip žinote, Lietuvoje leidimus dirbti įmonėse yra gavę 150 tūkst. ukrainiečių, baltarusių, moldavų ir kitų tautybių žmonių. Pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką, jeigu yra 100 ir daugiau darbuotojų, šiandieną įmonės turi galimybę juos paskiepyti. Visus kitus darbuotojus šitos įmonės skiepija, bet užsieniečiai neturi teisės būti paskiepyti, nes jie neturi to vadinamojo Lietuvos asmens kodo.
Buvo sukontaktuota su Sveikatos apsaugos ministerija. Vakar iš Sveikatos apsaugos ministerijos absoliučiai nebuvo gauta jokio atsakymo: spręsim, žiūrėsim, gal kokios nors galimybės kažkada ir bus. Kaip žinote, paskutiniu metu įvykiai ir židiniai susiję būtent su šitais žmonėmis, su jų atvykimu pas mus į Lietuvą ir saviizoliacija. Plius žinant tai, kad viename bute gyvena 4–5 asmenys, tai ligai plisti yra pakankamai didelis skaičius.
Ar neplanuojate nustatyti, kad, tarkim, nežinau, jeigu žmogus gyvena pusę metų ar tris mėnesius jis čia dirba, jam suteikti galimybę pasiskiepyti viena iš vakcinų, kurių žmonės, tarkime, atsisako, ir taip apsaugoti ir stabdyti jo plitimą?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Įvairių yra situacijų dėl žmonių, kurie nėra gimę Lietuvoje ir neturi vadinamojo lietuviško asmens kodo, įvairių situacijų yra. Yra tokių situacijų, kur jokių problemų nėra. Aš turėčiau giliau pasiaiškinti, kokia yra problema, nes bandyčiau preziumuoti, jog tie žmonės turėtų Lietuvoje mokėti mokesčius, įskaitant ir privalomąjį sveikatos draudimą, bet galbūt tai yra kokie nors komandiravimo susitarimai, kurie gali reikšti ir visiškai kitokį statusą, tad reikėtų tiesiog konkrečiai išsiaiškinti, kokia tai yra situacija. Viena vertus, mes finansuojame šį skiepijimą mokesčių mokėtojų lėšomis, todėl sąsaja su buvimu draustam Lietuvoje yra logiška. Kita vertus, aišku, mes esame taip pat suinteresuoti ir stabilia epidemiologine situacija. Manau, kad šitą jūsų klausimą įvertinsiu asmeniškai ir kitą savaitę galėsime atsakyti, ką darysime.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nėra tokio žanro. Per Vyriausybės valandą visi yra užsirašę paklausti ir laikas labai suspaustas. Be to, liko kelios minutės, tad greičiausiai galbūt ir paskutinis klaus D. Kepenis, vėliau – O. Leiputė, jeigu spėsime. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Vienas populiariausių medicinos mokslo žurnalų „The Lancet“ prieš gerą mėnesį paskelbė naują požiūrį į pandemiją. Pagal jį nei pirštinės, nei dezinfekciniai skysčiai, nei kaukės nėra privalomi ir yra beprasmiai. Geriausiai pagal žurnalą grėsmė įveikiama grynu oru, patalpų vėdinimu. Kodėl apie tai nekalba mūsų mokslininkai ir neatsižvelgiama į mokslo rekomendacijas?
Kas gali paneigti, kad jūs nesate to pasaulinio pandeminio biznio plano didinti pardavimo apimtį dalis? Dar blogiau pasakysiu, kodėl jūs niekinate tūkstančių Lietuvos gyventojų pastangas rūpintis savo sveikata ir stiprinti natūralų imunitetą? Tai liudija šiandien pristatomo galimybių paso projektas, kurį žmonės vadina nuolankaus vergo pasu, kvepiančiu segregacija ir paniekinančiu tūkstančius Lietuvos gyventojų. Ką jūs tiems žmonėms paaiškinsite? Aš kreipiuosi į šio paso autorius ir atlikėjus. Prašom atsakyti.
PIRMININKAS. Kam skirtas klausimas? Patikslinkite, gerbiamas Dainiau. (Balsai salėje)
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kadangi ponas D. Kepenis neapsisprendžia, kas jam turėtų atsakyti, pabandysiu aš atsakyti kaip atsakinga už viską. Ne, nesame jokio biznio plano dalis. Jeigu jūs klausytumėte, ką kalba mūsų ekspertai, jūs girdėtumėte, kad ir profesorius M. Stankūnas, ir daugelis kitų mūsų ekspertų yra ne vieną kartą pabrėžę ir vėdinimo, ir kitų higienos priemonių svarbą kontroliuojant pandemiją. Taigi sakyti, kad niekas apie tai nekalba, yra mažų mažiausiai nekorektiška.
Neskaičiau, neturėjau garbės skaityti to „The Lancet“ straipsnio, kurį jūs minite, todėl nesiimsiu komentuoti, kas ten iš tiesų yra parašyta. Tiek tiktai, kad per pandemiją mokslo žurnaluose yra buvusi ne viena versija nagrinėta, bet turbūt vargiai mes galime pasakyti, kad kažkas yra galutinai patvirtinta vien dėl labai trumpos pandemijos trukmės, istoriniais masteliais vertinant.
O dėl imuniteto stiprinimo, stiprinkite tą imunitetą natūraliais būdais, dėl Dievo meilės, aš nežinau, kodėl jūs sakote, kad mes jums trukdome?
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš suprantu, kad norite pasisakyti per šoninį mikrofoną, bet Vyriausybės valanda turi reglamentuotą laiką, ir Seimo nariai užsirašo paklausti, taupo kiekvieną sekundę, tad tokio žanro, kad per šoninį mikrofoną, čia nėra. Juolab kad laikas baigėsi. Yra 30 minučių pasibaigusios. Ačiū visiems ministrams. Dėkoju visiems parlamentarams. Posėdį pradėsime numatytu laiku. 14 valandą vakarinis posėdis.
O dabar rytinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.