LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETAS

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL lietuvos respublikos seimo nutarimo „DĖL VALSTYBĖS PAŽANGOS STRATEGIJOS „LIETUVOS ATEITIES VIZIJA „LIETUVA 2050“ PATVIRTINIMO“ projekto Nr. XIVP-2937

2023-09-20 Nr. 113-P-30  

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Kęstutis Navickas, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas.

Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė.

Kviestieji asmenys: Valstybės pažangos tarybos Koordinacinės grupės narys Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Jean Monnet Chair profesorius Ramūnas Vilpišauskas, Vyriausybės kanceliarijos Ministro Pirmininko patarėjas strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais Darius Žeruolis, Ministro Pirmininko patarėja savivaldos ir regioninės politikos klausimais Natalija Kazlauskienė ir Strateginio valdymo skyriaus patarėja Modesta Kairytė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja ekonomikos ir susisiekimo klausimais Dovilė Sujetaitė ir patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė, Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupės vadovė Alma Bulkevičienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektui Nr. XIV-2937 ir siūlyti jį tobulinti pagal Komiteto pasiūlymus.

6.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2023-09-20				Argumentai: Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ (toliau – Lietuva 2050) IV skyriaus I skirsnis vadinasi „Piliečių kuriama demokratija: patikima, atvira, telkianti“, tačiau jame pagrindinis vaidmuo skiriamas ne piliečių įgalinimui, jų dalyvavimui sprendimų priėmime, o valstybės institucijoms, kurios „gebės naviguoti neapibrėžtumo sąlygomis“, „telks visuomenę bendriems tikslams“, „nustatys vystymosi prioritetus ir juos nuosekliai įgyvendins“, „aktyviai ieškos būdų, kaip įtraukti piliečius“ ir t.t. Abejotina, ar tokia strateginės ambicijos įgyvendinimo vizija yra iš tiesų ambicinga, ar tai nėra status quo išsaugojimas, nes vizijoje nėra užkoduotas kokybinis pokytis, pvz., valstybės valdyme dalyvauti motyvuotas pilietis. Kyla rizika, kad piliečių įtraukimas gali tapti tik deklaracija, be turinio ir kultūrinio pokyčio. Tyrimo „Piliečių į(si)traukimas į viešąjį valdymą Lietuvoje: šiaurinė žvaigždė ar?..“ autorė dr. Ligita Šarkutė teigia, kad „sklandi valdžia, kuri yra nematoma, kai pereinama nuo valdžios kaip nuolatinio žmonių gyvenimo dalyvio prie proaktyvių ir automatizuotų paslaugų kūrimo; kai biurokratinės ir sektorinės ribos tampa pralaidžios <...> ir kartu suburiamos skirtingos visuomenės dalys, kurios drauge dirbtų siekdamos tikslų“. Mokslininkės įžvalgos atliepia ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pamatinį valdžios įstaigų veikimo principą - valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Atkreiptinas dėmesys, kad, pasak tyrimo autorės L. Šarkutės, „viešojo valdymo strategijose akcentuoti efektyvumą, veiksmingumą ir panašias kategorijas jau nėra nei inovatyvu, nei modernu. Pasiūlymas: Atsižvelgdami į tai, kad išdėstyta, siūlome iš esmės peržiūrėti Lietuva 2050 IV skyriaus I skirsnyje išdėstytą strateginės ambicijos įgyvendinimo viziją ir  tikslinti pagrindinių valstybės valdymo pokyčių sritis (27-32 puslapiai), numatant, kad: - valstybės valdymas grindžiamas piliečių dalyvavimu sprendimų priėmimo procese; - valstybės institucijos ir įstaigos sudaro sąlygas piliečiams dalyvauti valstybės valdyme ir būti išgirstiems; - administracinių paslaugų teikimo procesai kuriami pasitelkiant dizaino mąstyseną ir atliepiant tikruosius piliečių poreikius.	Pritarti
2.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2023-09-20				Argumentai: Lietuva 2050 vizijoje turėtų būti vengiama deklaracijų neatskleidžiant jų turinio, priešingu atveju, nebus bendro supratimo, kuria linkme turi keistis Lietuva. Vizija turėtų vienyti gyventojus, vengti elitizmo, visuomenės segmentacijos ar klišių visuomenėje susiformavimo. Atsižvelgiant į tai, valstybės tarnyba turėtų būti apibrėžiama ne pagal statusą, bet pagal jos veikimo principus, atitinkančius gyventojų poreikius. Pasiūlymas: Atsisakyti nuostatos „Valstybės tarnyba stipri ir profesionali, darbas valstybei – prestižinis“ (28 puslapis) ir vietoj jos įtvirtinti nuostatą „Valstybės tarnyba veikia atliepdama gyventojų poreikius, užtikrindama administracinių ir viešųjų paslaugų teikimą gyventojui mažiausiomis sąnaudomis“.	Pritarti
3.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2023-09-20				Argumentai: Lietuva 2050 projekte kalbama apie adekvataus finansavimo švietimui užtikrinimą (36 puslapis),  efektyvų išteklių panaudojimą užtikrinančią finansavimo peržiūrą sveikatos priežiūrai (37 puslapis), finansavimo užtikrinimą veiksmų planui, kaip pagerinti infrastruktūrą ir pritaikyti įvairių poreikių turintiems visuomenės nariams (50 puslapis). Visais šiais atvejais numatoma atlikti vertinimą ir tada priimti sprendimus dėl finansavimo. Be to, nekalbama apie finansavimo didinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pastaruoju metu tiek Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, tiek asociacija „Lietuvos keliai“ tvirtina, kad būtina didinti finansavimą kelių infrastruktūrai, priešingu atveju, jos kokybė ženkliai pablogės ir nebus užtikrinamas gyventojų judumas. Tačiau, Lietuva 2050 kalbant apie užsienio politiką jau pačioje vizijoje įtvirtinama, kad bus reikšmingai didinamas diplomatinės tarnybos finansavimas, kad diplomatinis darbas būtų patrauklus, pritrauktų ir išlaikytų gabius darbuotojus, o Lietuvos diplomatinės atstovybės veiktų visose Lietuvai svarbiausiose vietose (45 puslapis). Abejotina, ar yra objektyvių priežasčių, kodėl užsienio politika išskiriama iš kitų valstybės valdymo sričių (pvz., švietimo, sveikatos priežiūros ir kt.), o viena valstybės tarnautojų kategorija - iš visų kitų. Pasiūlymas: Iš esmės peržiūrėti Lietuva 2050 nuostatas, susijusias su finansavimu. Finansavimo pokyčius sieti su realiais gyventojų poreikiais ir kokybiniais pokyčiais, neišskiriant tik vienos piliečių grupės.	Pritarti
4.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2023-09-20	1 priedas			Argumentai: Lietuvos ateities vizija turi būti aiški ir suprantama kiekvienam gyventojui. Vizijos aiškumas ir Lietuvos gyventojų įsipareigojimas siekti vizijos įgyvendinimo yra jos sėkmės garantija. Aiškumo ir suprantamumo reikalavimai taikytini ir strategijos 1 priede išvardytiems pokyčio rodikliams. Susipažinus su jais, darytina išvada, kad dalis rodiklių yra sudėtingi (sudėtiniai), abejotina, ar lengvai suprantami specialių žinių neturintiems žmonėms (pvz., atotrūkis nuo 2050-ųjų svajonių Lietuvos). Kai kurie rodikliai turėtų būti įtvirtinti ne vizijoje, o ją įgyvendinančiuose dokumentuose dėl savo fragmentiškumo (pvz., kasdienio kūrybingumo rodiklis, mokinių, nepasiekusių 2 (iš 6) tarptautinio penkiolikmečių tyrimo PISA lygio, dalis). Kiti rodikliai persidengia (pvz., asmenys, patiriantys skurdo riziką ar socialinę atskirtį ir asmenys, patiriantys skurdo riziką ar socialinę atskirtį, – vidutinis nuokrypis regionuose, palyginti su regionų skurdo rizikos ir socialinės atskirties lygio vidurkiu). Dalis rodiklių nėra ambicingi, numatomas neženklus pokytis (pvz., pasitikėjimas pažįstamais žmonėmis iki 2050 m. išaugs 3 procentais (nuo 87 iki 90 proc.;  pagal prekybos globalizaciją de facto iš 2 vietos Lietuva pakils į 1). Be to, kyla rizika, kad matuojant vizijos įgyvendinimą net pagal 28 pokyčio rodiklius bus prarandama siekiamo pokyčio esmė (kas yra svarbiausia vizijoje), tai gali apsunkti įgyvendinimo pažangos ir pasiektų rezultatų aiškinimą ir suprantamumą visuomenei. Manytina, kad Lietuvos ateities vizijos sėkmė turėtų būti matuojama ne daugiau kaip 10-12 svarbiausių pokyčių rodiklių, kurie būtų aiškiai suprantami visuomenei ir kiekvienas Lietuvos gyventojas galėtų suprasti, kaip rodiklio vertės pokytis atsispindės jo kasdieniame gyvenime. Visi kiti pokyčio rodikliai turėtų būti numatyti viziją įgyvendinančiuose dokumentuose. Atkreiptinas dėmesys, kad 4 rodiklis „Lietuvos, kaip pirmaujančios šalies, atpažįstamumas užsienyje“ neturi siektinos reikšmės ir nepateikiamas paaiškinimas, ar vertė bus nustatyta vėliau. Pasiūlymas: Vizijoje Lietuva 2050 nustatyti 10-12 svarbiausių pokyčio rodiklių, suprantamų visuomenei ir aiškiai išmatuojamų. Papildyti 1 priedo 4 eilutę ir numatyti siektiną rodiklio „Lietuvos, kaip pirmaujančios šalies, atpažįstamumas užsienyje“ reikšmę.	Pritarti

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Domas Griškevičius.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                                              Ričardas Juška

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Šidlauskaitė