LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KAIMO REIKALŲ KOMITETETAS

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NESĄŽININGOS PREKYBOS PRAKTIKOS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ TIEKIMO GRANDINĖJE DRAUDIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-394

 

2021-05-26 Nr. 110-P-21

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Gintautas Kindurys, Kęstutis Mažeika, Andrius Vyšniauskas.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

 

 

 

Vertinant įstatymo projekte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai); teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. vasario 15 d., 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimai). Pažymėtina, kad daug projekto nuostatų nėra pakankamai aiškios ir tikslios, taikant įstatymą jos gali būti nevienodai aiškinamos. Įstatymo projekto nuostatos taip pat dažnais atvejais nėra suderintos tarpusavyje. Europos Parlamento ir Tarybos 2019 m. balandžio 17 d. direktyvos (ES) 2019/633 dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje, kurią teikiamu įstatymo projektu siūloma įgyvendinti, nuostatos yra pažodžiui perkeliamos į įstatymo projektą, tačiau gali būti įstatymų taikymo problemų, nes perkeliamos nuostatos nėra suderintos su galiojančių įstatymų nuostatomis bei kitu projekte siūlomu nustatyti teisiniu reguliavimu. Todėl įstatymo projekto nuostatos neatitinka Konstitucinio Teismo suformuotos oficialiosios doktrinos. Aukščiau nurodytas išvadas detalizuojančios pastabos yra pateiktos žemiau.

Pritarti

 

2

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

1

1

 

Projekto 1 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas nustato ,,draudžiamų veiksmų priežiūrą“. Pažymėtina, kad projekte siūloma reglamentuoti draudžiamų veiksmų nustatymą, jų tyrimą, bylų nagrinėjimą, sankcijų skyrimą ir panašiai. Kokius veiksmus apimtų nuostata ,,draudžiamų veiksmų priežiūra“ nėra pakankamai aišku. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti.

Pritarti

 

3

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

1

2

1

Svarstytina, ar, siekiant suderinti įstatyme vartojamus terminus, projekto 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte po žodžių „pirkėjai, nepriklausomai nuo jų“ nereikėtų įrašyti žodžio „metinės“.

Pritarti

 

4

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

1

2

4

10, 14

 

Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus projekto 1 straipsnio 4 dalies bei projekto 2 straipsnio 10 ir 14 dalių santykis. Projekto 1 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad „šis įstatymas taikomas vykdant pardavimus, kai žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjas arba šių produktų pirkėjas, arba jie abu yra įsisteigę Europos Sąjungoje“, t. y. šioje dalyje įtvirtinama prievolė bent vienam tiekimo grandinės subjektui – tiekėjui ar pirkėjui – būti įsisteigusiam Europos Sąjungoje. Tuo tarpu tiek projekto 2 straipsnio 10 dalyje, tiek ir šio straipsnio 14 dalyje, apibrėžiant „pirkėją“ bei „tiekėją“, nurodoma, kad šie subjektai veikia „nepriklausomai nuo jų įsisteigimo vietos“. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos derintinos tarpusavyje.

Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „vykdant pardavimus“ turinys, t. y. neaišku, kokie „pardavimai“ turimi omenyje.

Pritarti iš dalies

Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 1 straipsnio 4 dalies nuostatos ir Projekto 2 straipsnio 10 dalyje nurodytos sąvokos „žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjas“ ir 14 dalyje nurodytos sąvokos „žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjas“ apibrėžtys parengtos pagal Direktyvos 2019/633/ES 1 straipsnio 2 dalies nuostatas ir 2 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytų analogiškų sąvokų apibrėžtis. Atsižvelgiant į tai, kad ši Direktyva 2019/633/ES taikoma visoms ES valstybės narėms, manytina, kad netikslinga būtų minėtas nuostatas interpretuoti kitaip.

Atsižvelgiant į šios pastabos antrąją dalį, siūloma pakeisti Projekto 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Šis įstatymas taikomas vykdant žemės ūkio ir maisto produktų pardavimus, kai žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjas arba šių produktų pirkėjas, arba jie abu yra įsisteigę Europos Sąjungoje.“.

 

5

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

1

1

2

4

10

13

15

18

5

7

11

7

4

6

1

11

 

Projekto 1 straipsnio 5 dalyje dalis nuostatų yra dėstoma skliaustuose „(išskyrus pirkėją, kurio metinė apyvarta per praėjusius finansinius metus yra 2 milijonai eurų ir mažiau)“. Pažymėtina, jog toks savarankiškų teisės normų, ar jų sudėtinių elementų dėstymas skliaustuose neatitinka teisės technikos taisyklių ir turėtų būti pakeistas. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnio 7 daliai, 2 straipsnio 11 daliai, 4 straipsnio 7 daliai, 10 straipsnio 4 daliai, 13 straipsnio 6 daliai, 15 straipsnio 1 daliai, 18 straipsnio 11 daliai.

Pritarti

 

 

6

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

1

5

 

Projekto 1 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Šio įstatymo nuostatos taikomos ir paslaugoms, kurias žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjas (išskyrus pirkėją, kurio metinė apyvarta per praėjusius finansinius metus yra 2 milijonai eurų ir mažiau) teikia žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjui, tiek, kiek tai aiškiai nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje“. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 4 straipsnio 5 dalyje nurodoma draudžiama prekybos praktika, todėl nėra aišku, ar teikiant paslaugas draudžiami analogiški draudžiamai prekybos praktikai veiksmai, ar vertinamoji projekto nuostata turėtų būti aiškinama kitaip. Nuostata ,,tiek, kiek tai aiškiai nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje“ taikant įstatymą gali būti aiškinama nevienodai. Nuostata ,,tiek, kiek tai aiškiai nurodyta“ yra vertinamojo pobūdžio, todėl taikant įstatymą, vieni subjektai galėtų traktuoti, kad tam tikros nuostatos yra aiškiai nurodytos įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, o kiti pastarojoje dalyje nurodytą teisinį reguliavimą galėtų vertinti priešingai. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, projekto nuostatos tikslintinos pašalinant minėtus neaiškumus.

Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, reikėtų atitinkamai patikslinti ir projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas.

Pritarti

 

7

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

1

6

 

Projekto 1 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Jeigu didelę rinkos galią turinti mažmeninės prekybos įmonė pažeidžia ir šio įstatymo, ir Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo nuostatas, ji atsako Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo tvarka“. Vertinamoji projekto nuostata taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Nėra aišku, ar didelę rinkos galią turinčiai mažmeninės prekybos įmonei atsakomybė už Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo reikalavimų pažeidimus nebūtų taikoma tik tada, jeigu ji tais pačiais veiksmais būtų pažeidusi ir Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo nuostatas, ar atsakomybėn nebūtų traukiama ir tuomet, kai abiejų įstatymų nuostatos būtų pažeidžiamos skirtingais veiksmais. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą.

Pritarti

 

8

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

2

1

 

Projekto 1 straipsnio 6 dalyje yra vartojamas pilnas „Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo“ pavadinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 6.1. punktu, jei teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, tikslintinos projekto 2 straipsnio 1 dalies ir kitos projekto nuostatos, kuriose vartojamas pilnas minėto įstatymo pavadinimas.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir toms projekto nuostatoms, kuriose antrą ir kitus kartus vartojamas pilnas „Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo“ pavadinimas.

Pritarti

 

9

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

2

4

 

4

12

14

16

20

21

21

2

1

(1,2)

2(4)

4,5

3,5

5,6

 

2

3

 

 

 

 

 

 

 

 

2

Projekto 2 straipsnio 2 dalyje vartojamas terminas „30 dienų“ nėra aiškus, nes neaišku, ar turima omenyje 30 kalendorinių dienų ar 30 darbo dienų. Siūlytina tikslinti šias projekto nuostatas.

Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, tai atitinkamai reikėtų tikslinti ir kitas projekto nuostatas, kuriose vartojamas terminas nėra aiškiai apibrėžtas (pavyzdžiui, projekto 4 straipsnis).

Pritarti

 

10

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

2

6

 

Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta „susijusių įmonių“ sąvoka nėra vartojama projektu teikiamame įstatyme. Be to, iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl „susijusiomis įmonėmis“ yra siūloma laikyti Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme apibrėžtus „susijusius ūkio subjektus“, kai projektu teikiamame įstatyme „susijusių ūkio subjektų“ sąvoka taip pat nėra vartojama. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nustatant metines apyvartas, tiekėjų ir pirkėjų pardavimo pajamos per praėjusius finansinius metus apskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą (pabraukta mūsų), įskaitant „susijusios įmonės“ apibrėžtį. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos, atsisakant teikiamame įstatyme nenaudojamų sąvokų arba atitinkamai tikslinant, kuris įstatymas (Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo ar Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros) apibrėžia „susijusių įmonių“ sąvoką.

Pritarti

 

11

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

2

7 (8)

 

Atsižvelgiant į įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 2 straipsnio 7 dalis tikslintina, vietoj formuluotės „perkančioji organizacija, kaip tai“ įrašant formuluotę „sąvoka suprantama taip, kaip sąvoka „perkančioji organizacija“.

Pritarti

 

12

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

2

9 (10)

 

Projekto 2 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „Žemės ūkio ir maisto produktų įkainojimo trukmė - sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme“. Atkreiptinas dėmesys, kad Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje yra apibrėžta sąvoka „žemės ūkio produkcijos įkainojimo trukmė“. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar projektu siūloma apibrėžti sąvoka „žemės ūkio ir maisto produktų įkainojimo trukmė“ būtų suprantama taip, kaip sąvoka „žemės ūkio produkcijos įkainojimo trukmė“ apibrėžta Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme, ar būtų suprantama kaip nors kitaip. Siūlytina tikslinti projekto nuostatas.

Pritarti

 

13

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

2

11 (12)

 

 

Pagal projekto 2 straipsnio 11 dalyje pateiktą sąvokos ,,žemės ūkio ir maisto produktų pirkimo-pardavimo sutartis“ apibrėžimą žemės ūkio ir maisto produktų pirkimo-pardavimo sutartis yra rašytinė sutartis, pagal kurią už sutartą kainą ir (ar) apskaičiuotą pinigų sumą nuperkami parduodami žemės ūkio ir maisto produktai. Atkreiptinas dėmesys, kad Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartis turi būti ne tik rašytinės formos, bet ir turi atitikti minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties tipines sąlygas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų suderinti su minėtomis Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo nuostatomis.

Pritarti

 

14

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

2

13 (14)

 

Projekto 2 straipsnio 13 dalyje siūlytina vietoj žodžio „tiekėjas“ įrašyti žodžius „žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjas“, nes santrumpa „tiekėjas“ yra apibrėžta projekto 2 straipsnio 14 dalyje.

Pritarti

 

15

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

3

2

 

Projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatos tikslintinos, nes nėra aišku, ar nustatant tiekėjų ir pirkėjų metines apyvartas, pavyzdžiui, būtų įskaitomos ir susijusių įmonių, taip pat partnerinių įmonių pajamos, ar Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme apibrėžtos sąvokos ,,savarankiška įmonė”, „susijusi įmonė”, ,,partnerinė įmonė” įstatymo projekte nurodomos turint kitus tikslus. Kartu atkreipiame dėmesį, kad sąvoka ,,susijusios įmonės“ yra siūloma apibrėžti ir projekto 2 straipsnio 6 dalyje. Taigi ta pati įstatymo sąvoka būtų aiškinama pagal dviejuose teisės aktuose nustatytus jos turinio apibrėžimus. Be to, nėra aišku, kokių teisinio reguliavimo tikslų siekiant vartojama nuostata, kad pajamos ,,apskaičiuojamos pagal Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą, visų pirma pagal jo 2, 3 ir 4 straipsnių nuostatas <...>“, t. y., kokiais argumentais remiantis išskiriami būtent aukščiau nurodyti trys įstatymo straipsniai, teikiant jiems pirmenybę. Svarstytina, ar nuostatos ,,visų pirma“ ir atitinkamų straipsnių nurodymo nereikėtų atsisakyti.

Pritarti

 

16

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

4, 21

 

 

Pažymėtina, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog įstatymo straipsnį sudaro dalys ir dalių punktai, punktai gali būti skaidomi į papunkčius, o vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ 35.4. punktu, įstatymo straipsnį sudaro dalys ir jų punktai, kurie gali būti skaidomi į papunkčius. Įstatymo straipsnių dalys pradedamos rašyti iš naujos eilutės ir numeruojamos arabiškais skaitmenimis iš eilės. Po straipsnio dalies numerio dedamas taškas. Straipsnio dalių punktai iš eilės numeruojami arabiškais skaitmenimis, po jų rašomi uždaromieji skliaustai. Punktų papunkčiai žymimi mažosiomis raidėmis abėcėlės tvarka, po jų rašomi uždaromieji skliaustai. Atsižvelgiant į tai, kad Teisėkūros pagrindų įstatyme mažiausia įstatymo struktūrinė dalis yra numatytas punkto papunktis, o ne papunkčio papunktis, atitinkamai redaguotina projekto 4 straipsnio struktūra.

Analogiško turinio pastaba dėl straipsnio dalių dėstymo ir numeravimo taikytina ir projekto 21 straipsnio struktūrai.

Pritarti

 

17

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

4

1

3

Projekto 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto a ir b papunkčiuose vietoj formuluotės „1 dalies“ įrašytina formuluotė „šios dalies“.

Pritarti

 

18

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

2

4

4

11

2

5, 8

 

2

Atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 11 dalies nuostatas, projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto formuluotėje „žemės ūkio ir maisto produktų pirkimo – pardavimo sutarties“ brauktini žodžiai „žemės ūkio ir maisto produktų“.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 4 straipsnio 5 ir 8 dalių nuostatoms.

Pritarti

 

19

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

4

1

2

7

5

3

Siekiant aiškumo reikėtų suvienodinti projekte vartojamas sąvokas „kooperatyvas“ (projekto 4 straipsnio 2 dalies 5 punktas) ir „kooperatinė bendrovė (kooperatyvas)“ (projekto 1 straipsnio 7 dalies 3 punktas).

 

Pritarti

 

20

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

4

4

 

Projekto 4 straipsnio 4 dalies b punkte prieš žodžius „valstybė narė“ ir „valstybės narės“ įrašytini žodžiai „Europos Sąjungos“.

Be to, šiose projekto nuostatose vartojamos tokios sąvokos kaip „tiesioginis pirkėjas“, „tiekimo sutartis“, „prekybos sandoriai“, „standartinės sutartys“, „daugiametės tiekimo sutartys“, kurių turinys projekto nuostatose nėra apibrėžtas, todėl šios projekto nuostatos nėra aiškios.

 

Pritarti

 

21

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

4

5

1

Projekto 4 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatose nėra aišku, koks „produktų pašalinimas“ turimas omenyje. Projekto nuostatos tikslintinos.

Pritarti

 

22

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

4

7

2

Projekto 4 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatose nėra aiški formuluotė „pateikti <...> išlaidų sąmatą bei tos sąmatos pagrindimą“, t. y. neaišku, kokių prekybos veiksmų išlaidų sąmata turima omenyje (ar projekto 4 straipsnio 5 dalies 2, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų prekybos veiksmų ar kokių kitų veiksmų). Projekto nuostatos tikslintinos.

Pritarti

 

23

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

4

8

 

Projekto 4 straipsnio 8 dalies nuostatos ,,Šio straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalyse nustatyti draudimai yra laikomi viršesnėmis privalomomis nuostatomis” turinys nėra aiškus. Jos turinys taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinamas. Neaišku, kaip turėtų būti suprantama projekto nuostata ,,viršesnė privaloma nuostata“ ir kokių kitų nuostatų atžvilgiu ji būtų laikoma ,,viršesne“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas kaip stokojantis teisinio aiškumo.

Pritarti

 

24

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

5

1(3)

 

 

Projekto 5 straipsnio 1 dalis tikslintina, nes nėra aišku, kurių subjektų atrinkti žemės ir maisto ūkio produktai būtų priskiriami prie greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų.

Pritarti

 

25

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

5

3(2)

 

Pagal projekto 5 straipsnio 3 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Vyriausybė arba jos įgaliota institucija patvirtintų žemės ūkio ir maisto produktų priskyrimo prie greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų tvarkos aprašą. Atkreipiame dėmesį, kad pagal teikiamą įstatymo projektą lydinčiojo Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo Nr. VIII-1422 2, 4, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-396) 3 straipsniu Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Vyriausybė arba jos įgaliota institucija parengia tvarkos aprašą greitai gendantiems žemės ūkio ir maisto produktams atrinkti. Nėra aiškus abiejų projektų nuostatų santykis, t. y., ar abiejuose teisės aktuose būtų nustatyta ta pati žemės ūkio ir maisto produktų priskyrimo prie greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų tvarka, ar žemės ūkio ir maisto produktų priskyrimo prie greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų tvarka bei greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų atrinkimo tvarka reglamentuotų skirtingus dalykus. Svarstytina, ar abiejų projektų nuostatų nereikėtų suderinti tarpusavyje.

 

Nepritarti

Bus parengti du tvarkų aprašai, reglamentuojantys skirtingus dalykus, t. y.:

1) Projekto 5 straipsnio 2 dalyje (buvusi 3 dalis) nurodoma, kad „Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, vadovaudamasi šio straipsnio 1 dalimi, patvirtina žemės ūkio ir maisto produktų priskyrimo prie greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų tvarkos aprašą;

2) siekiant išsaugoti galiojančias atsiskaitymo už tam tikrą žemės ūkio produkciją nuostatas bei vadovaujantis Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo nuostatomis, Vyriausybė arba jos įgaliota institucija parengs tvarkos aprašą, pagal kurį bus atrenkami kiti, nepriskirtini prie greitai gendančių, žemės ūkio produktai, už kuriuos turės būti atsiskaitoma per 30 kalendorinių dienų.

Pažymėtina, kad šiuo metu Vyriausybės 2000 m. balandžio 6 d. nutarimo Nr. 393 „Dėl atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją ir jos įkainojimo terminų patvirtinimo“ 1 priedu yra patvirtintas Žemės ūkio ir maisto produktų, už kuriuos sumokama per 30 dienų nuo produkcijos gavimo, sąrašas. Dalis šiame sąraše nurodytų produktų atitinka greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų sampratą ir už juos, pagal Projekto 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą reglamentavimą, turės būti atsiskaitoma ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų.

Pažymėtina, kad kai kurie žemės ūkio ir maisto produktai, esantys šiame sąraše (pvz., ūkiniai gyvūnai (galvijai, kiaulės, avys, paukščiai ir kt.), neatitinka greitai gendančių produktų sampratos, tačiau už juos turi būti atsiskaitoma ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, nes jų auginimui yra būdingas tam tikras specifiškumas, reikalaujantis laiko jų užauginimui iki realizacinio svorio, bei pasireiškiantis nuolatiniu poreikiu apsirūpinti savos gamybos ar pirktiniais pašarais, medikamentais ir kitais būtinais ištekliais jų auginimui ir priežiūrai.

26

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

6

 

 

Projekto 6 straipsnyje siūloma nustatyti, kad ,,Šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą, taikytiną tiekėjams ir pirkėjams, išskyrus didelę rinkos galią turinčias mažmenines prekybos įmones, atlieka priežiūros institucija – viešoji įstaiga Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra (toliau – Agentūra)“.

Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:

Pirma, projektu viešojo administravimo funkcijas siūloma perduoti viešajai įstaigai Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai. Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas tik šio įstatymo 6 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nustatytose viešojo administravimo srityse, kai tokie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su viešosios įstaigos veiklos tikslais ir kai nėra valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, kurioms šie įgaliojimai gali būti suteikti. Svarstytina, ar projekte aukščiau minėtai viešajai įstaigai siūlomos pavesti viešojo administravimo funkcijos yra tiesiogiai susiję su šios įstaigos veiklos tikslais ir nėra nei vienos valstybės institucijos ar įstaigos, kuriai tokios funkcijos galėtų būti pavestos. Pagal Viešojo administravimo įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą viešosioms įstaigoms viešojo administravimo funkcijos, tame tarpe ir teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūra, gali būti pavedamos vykdyti tik išimtiniais atvejais, kai nėra jokios kitos tokias funkcijas galinčios vykdyti valstybės institucijos ar įstaigos. Kartu kyla abejonių, ar pavedamos vykdyti funkcijos yra tiesiogiai susiję su minėtos viešosios įstaigos veiklos tikslais. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių dėl projekto nuostatų atitikties minėtoms Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms.

Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuri institucija prižiūrėtų, kaip didelę rinkos galią turinčios mažmenines prekybos įmonės laikosi šio įstatymo reikalavimų. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto 6 straipsnį nereikėtų atitinkamai papildyti, pašalinant šį neaiškumą.

Pritarti iš dalies

Argumentai dėl siūlymo paskirti viešąją įstaigą Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrą (toliau – Agentūra) šio įstatymo priežiūros institucija yra išdėstyti Projekto aiškinamajame rašte (žr. Dėl NPPD įstatymo projekto 6 straipsnio).

Žemės ūkio ministerija, vadovaudamasi Vyriausybės posėdžio, įvykusio 2021-03-31 (protokolas Nr. 20, 12 kl.), sprendimu peržiūrės Agentūros vykdomas viešojo administravimo funkcijas ir, pasitelkusi kitas suinteresuotas ministerijas, parengs reikiamų teisės aktų pakeitimus, kuriais bus užtikrinama, kad nuo 2022-07-01 šios įstaigos viešojo administravimo funkcijos būtų pavestos esančiai arba naujai biudžetinei įstaigai prie ministerijos.

Papildyti Projekto 6 straipsnį nauja 2 dalimi:

„2. Šio įstatymo nuostatų, taikytinų ir didelę rinkos galią turinčioms mažmeninės prekybos įmonėms, laikymosi priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), vadovaudamasi ir šio įstatymo, ir Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo nuostatomis.“.

27

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

7

2

2

Projekto 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojama sąvoka ,,pažeidimo tyrimą atliekantis įgaliotas pareigūnas“. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 15 ir 20 straipsnių pavadinimuose vartojama sąvoka ,,priežiūros institucijos įgalioti pareigūnai. Tuo tarpu projekto 15 straipsnio 1 dalyje ir šios dalies 3, 4 punktuose, 15 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 20 straipsnyje, 21 straipsnio 6 dalyje, 7 dalies 3 punkte, 8 dalies 1 punkte ir 8 dalies 3 punkte vartojama sąvoka ,,Agentūros įgalioti pareigūnai”. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar projekte nereikėtų suvienodinti vartojamas sąvokas.

Kartu kyla abejonių, ar viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros darbuotojai galėtų būti įvardinami pareigūnais. Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimas reglamentuojamas vidaus administravimo dokumentuose taip, kad būtų galima nustatyti, kurioms darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybėms yra priskirta atlikti funkcijas, tiesiogiai susijusias su šioms įstaigoms suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti.

Be to, iš projekto 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų lieka neaišku, kurios patalpos tokiu atveju būtų priskiriamos ,,įgaliotų pareigūnų tarnybinėms patalpoms”. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.

Pritarti

 

28

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

7

2

3

Projekto 7 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad viešoji įstaiga Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra, atlikdama šiame įstatyme nustatytas funkcijas, turi teisę ,,šio įstatymo pažeidimų tyrimo metu naudoti technines priemones“. Svarstytina, ar projekte, siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo naudojant technines priemones bei siekiant apsaugoti asmenų teises, reikėtų aiškiai nustatyti, kokiais tikslais techninės priemonės galėtų būti naudojamos bei įvardinti konkrečias technines priemones, kurias minėtoji viešoji įstaiga galėtų naudoti pažeidimų tyrimo metu.

Pritarti

 

29

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

7

2

5

Projekto 7 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad viešoji įstaiga Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra (toliau – Agentūra), atlikdama šiame įstatyme nustatytas funkcijas, turi teisę dalyvauti Seimo, Vyriausybės, kitų valstybės institucijų posėdžiuose arba pasitarimuose, kai svarstomi klausimai yra susiję su šio įstatymo nuostatų taikymu. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą bet kuris Agentūros darbuotojas turėtų teisę dalyvauti bet kurios valstybės institucijos posėdžiuose ir pasitarimuose. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas projekto nuostatos atitikimas teisėkūros proporcingumo principui. Be to, siūlomas teisinis reguliavimas nedera su Seimo statuto 102 straipsnio, reglamentuojančio, kurie asmenys gali dalyvauti Seimo posėdžiuose, nuostatomis.

Pritarti

 

30

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

7

22

3

 

1, 3

1, 3

Projekto 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatose nėra aiškus jose vartojamų sąvokų „Lietuvos Respublikos institucijos“ (neaišku, ar turimos omeny valstybės institucijos ir įstaigos, ar ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, o gal ši sąvoka būtų suprantama ir aiškinama dar kaip nors plačiau), „Europos Sąjungos valstybių narių vykdymo užtikrinimo institucijos“ turinys. Siūlytina tikslinti projekto nuostatas.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 22 straipsnio 1 ir 3 punktų nuostatoms.

Pritarti

 

 

31

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

10

1

 

Projekto 10 straipsnio pavadinime ir 1 dalyje vartojamos sąvokos „pareiškėjas“ turinys nėra aiškus, nes santrumpa „pareiškėjas“ apibrėžiama tik projekto 11 straipsnio 1 dalyje. Be to, projekto 10 straipsnio kitose nuostatose kalbant apie tą patį asmenį vartojamos skirtingos formuluotės „prašymą pateikęs asmuo“ (2 ir 4 dalys), „asmuo“ (4 ir 5 dalys), „tiekėjas“ (5 dalis). Siekiant aiškumo, projekto nuostatose reikėtų suvienodinti šių sąvokų vartojimą.

Be to, įstatymo nuostatos turėtų būti tikslios ir aiškios, todėl projekto 10 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje reikėtų atsisakyti žodžio ,,pavyzdžiui“ ir aiškiai nustatyti, kokia informacija galėtų būti laikoma konfidencialia.

Pritarti

 

 

32

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

10

3

1

Projekto 10 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas reikėtų patikslinti, nurodant koks „ankstesnis tyrimas“ (pavyzdžiui, pažeidimo tyrimas ar koks kitas tyrimas) turimas omenyje.

Pritarti

 

33

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

2

10 (11)

 

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 2 straipsnio 10 dalį žemės ūkio ir maisto produktų pirkėju yra laikomas ne tik juridinis asmuo, bet ir fizinis asmuo. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų (ypač penktojo skirsnio nuostatų) nėra aišku, kokiems žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjams – fiziniams ir juridiniams asmenims ar tik juridiniams asmenims, būtų taikoma atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus skiriant šiame įstatyme nustatytas sankcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad specialiuosiuose įstatymuose paprastai nustatoma tik juridinių asmenų atsakomybė, tuo tarpu fiziniai asmenys už įstatymų pažeidimus atsako Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti peržiūrėtos ir tikslinamos, aiškiai nustatant, kad šiuo įstatymu nustatoma žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjų, kai jie yra juridiniai asmenys, atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus.

Nepritarti

Sankcijos turėtų būti (ir nagrinėjamu atveju yra) numatytos ne keliuose, o viename teisės akte.

Pažymėta, kad NPPD įstatymo projekte yra detaliai sureglamentuota sankcijų skyrimo procedūra, be to taip pat bus parengtas sancijų skyrimo tvarkos aprašas.

Manytina, kad sancijų skyrimo mechanizmas turėtų būti vienodas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Kitu atveju būtų rizikuojama pažeisti asmenų lygiateisiškumo principą.

Be kita ko, pažymėtina, jog Direktyva 2019/633/ES sąvoką „pirkėjas“ apibrėžia taip: „pirkėjas – Sąjungoje veikiantis fizinis ar juridinis asmuo, nepriklausomai nuo to asmens įsisteigimo vietos, arba valdžios institucija, perkantys žemės ūkio ir maisto produktus; terminas „pirkėjas“ gali apimti tokių fizinių ar juridinių asmenų grupę“.

Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvoje 2019/633/ES įtvirtinti draudimai yra taikytini tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, manytina, jog dalį nuostatų iš NPPD įstatymo projekto „iškelti“ į Adminsitracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK) būtų netikslinga. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Agentūra būtų priversta atlikti du visiškai skirtingus pažeidimo tyrimus (dėl juridinių asmenų pagal NPPD įstatymo nuostatas, o dėl fizinių – pagal ANK), tokiu būdu galimai nepagrįstai didėtų administracinė našta Agentūrai.

Galiausiai, pabrėžtina, kad šalyje egzistuoja ne vienas specialusis įstatymas, numatatantis atsakomybę tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Pavyzdžiui, Konkurencijos įstatymas; Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas; Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas; Mokesčio už aplinkos teršimą ir kt. įstatymai.

34

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

11

1

 

Projekto 11 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje siūloma nustatyti, kad kitos organizacijos, turinčios teisėtą interesą atstovauti tiekėjams, turi teisę pateikti pareiškimą viešajai įstaigai Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai tiekėjo prašymu ir jo interesais su sąlyga, kad tokios organizacijos yra nuo pirkėjų nepriklausomi pelno nesiekiantys juridiniai asmenys. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatoma, kad viena ar kita organizacija yra nepriklausoma nuo pirkėjo. Svarstytina, ar projekte tokie kriterijai neturėtų būti nustatyti. Kitu atveju, priimdama atitinkamos organizacijos prašymą, aukščiau minėta viešoji įstaiga galėtų pareiškėjo nepriklausomumą (priklausomumą) nuo pirkėjo vertinti subjektyviais kriterijais. Be to, nėra aišku, ar teikdama prašymą tokia organizacija privalėtų pateikti įrodymus, kad ji yra nepriklausoma nuo atitinkamo pirkėjo. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.

Pritarti

 

35

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

11

2

 

Projekto 11 straipsnio 2 dalies nuostata ,,teikti skundus <…> ir kitos Europos Sąjungos valstybės nares <…> vykdymo užtikrinimo institucijai”. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, nereikėtų aiškiau įvardinti ar apibūdinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės instituciją, į kurią būtų galima kreiptis su atitinkamu skundu, nes nuostata ,,vykdymo užtikrinimo institucija” nėra pakankamai informatyvi.

Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „draudžiamos prekybos žemės ūkio ir maisto produktais praktikos“ turinys, t. y. neaišku, ar turima omenyje šio įstatymo 4 straipsnyje reglamentuojama draudžiama nesąžiningos prekybos praktika, ar kokia kita draudžiamos prekybos praktika.

Pritarti

 

36

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

12

2

 

Iš projekto 12 straipsnio 2 dalies turinio nėra aišku, ar šios dalies 1-4 punktuose išvardinti asmenys privalo ar turi teisę dalyvauti tiriant pažeidimą ir nagrinėjant bylą. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatos nereikėtų patikslinti.

Pritarti

 

37

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

12

2

1

Manytina, kad tiek tiriant pažeidimą, tiek nagrinėjant bylą, pirkėjui turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti kartu su savo atstovu, pavyzdžiui, advokatu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte jungtuką ,,arba“ nereikėtų pakeisti junginiu ,,ir (arba)“. Pastebėtina ir tai, kad iš projekto 12 straipsnio 2 dalimi siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl tiriant pažeidimą ir nagrinėjant bylą ekspertus ir kitus asmenis turi teisę kviestis tik Agentūra, o proceso šalims tokia teisė nesuteikiama.

Pritarti

 

38

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

12

12

2

4

2

Projekto 12 straipsnio 2 dalies 2 punkte nėra aiškus formuluotės „tiekėjo interesams atstovaujanti organizacija ar asociacija“ turinys, t. y., neaišku, ar turimos omenyje projekto 11 straipsnio 1 dalyje nurodytos gamintojų organizacijos, kitos tiekėjų organizacijos ir tokių organizacijų asociacijos, ar kokios kitos organizacijos ar asociacijos.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl projekto 12 straipsnio 4 dalies nuostatų.

Pritarti

 

39

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

12

3

 

Projekto 12 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka ,,proceso šalys“, kurios turinys projekte nėra atskleistas. Siekiant aiškumo bei galimo nevienodo įstatymo nuostatų aiškinimo taikant įstatymą, projekte reikėtų įvardinti, kurie asmenys būtų laikomi proceso šalimis.

Pritarti

 

40

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

12

2

1

Reikėtų suvienodinti projekto 12 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotę „pirkėjas, įtariamas galimai pažeidęs šio įstatymo reikalavimus“, šio straipsnio 5 dalies formuluotę „pirkėjas, įtariamas galimai pažeidęs šį įstatymą“, 13 straipsnio 6 dalies, 14 straipsnio 3 dalies formuluotes „pirkėjas, įtariamas pažeidęs šį įstatymą“ ir 14 straipsnio 2 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 16 straipsnio formuluotes „pirkėjui, įtariamam padarius šio įstatymo pažeidimą“.

Pritarti

 

41

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

13

3

1, 2

Siekiant aiškumo, projekto 13 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose formuluotės „ryšio duomenys“ keistinos formuluotėmis „kontaktiniai duomenys“.

Pritarti

 

42

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

13

4

4

Projekto 13 straipsnio 4 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad Agentūra motyvuotu sprendimu atsisako pradėti tyrimą, jeigu ,,pareiškimas priskirtas prie mažos rizikos galimų pažeidimų grupės”. Nėra aišku, kokias argumentais remiantis būtent pats pareiškimas būtų vertinamas dėl jo atitikties mažos rizikos galimų pažeidimų grupei. Manytina, kad ne pats pareiškimas, bet pareiškime nurodyti veiksmai galėtų būti vertinami dėl jų priskyrimo prie mažos rizikos galimų pažeidimų grupės. Be to, nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis atitinkami veiksmai būtų priskiriami prie galimai mažos rizikos pažeidimų grupės. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos.

Taip pat, šiose projekto nuostatose turėtų būti nurodytas pilnas įstatymo pavadinimas, prieš žodžius „viešojo administravimo įstatyme“ įrašant žodžius „Lietuvos Respublikos“.

Pritarti

 

43

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

13

4

5

Projekto 13 straipsnio 4 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad Agentūra motyvuotu sprendimu atsisako pradėti tyrimą, jeigu nuo šio įstatymo pažeidimo padarymo dienos iki pareiškimo gavimo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai, o jeigu pažeidimas yra tęstinis ar trunkamasis, – daugiau kaip vieni metai nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos. Svarstytina, ar siūlomi nustatyti terminai nėra per trumpi. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 12 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Agentūrai siūlomi nustatyti santykinai ilgi maksimalūs pažeidimų ištyrimo terminai (atitinkamai 1,5 metai bei 2 metai, kai pažeidimas tęstinis arba trunkamasis). Svarstytina, ar, atsižvelgiant į asmenų, kurių atžvilgiu vykdomi neteisėti, šio įstatymo draudžiami veiksmai, interesus bei apsaugoti jų teises, pareiškimų padavimo terminai neturėtų būti prailginti, trumpinant pažeidimų ištyrimo maksimalius terminus, nustatytus projekto 12 straipsnio 6 dalyje.

Nepritarti

Šiuo metu galiojančio MPĮNVD įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta, jog Konkurencijos taryba motyvuotu nutarimu atsisako pradėti pažeidimo tyrimą, jeigu: „nuo šio įstatymo pažeidimo dienos iki šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkančio pareiškimo gavimo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai, o jeigu pažeidimas yra tęstinis ar trunkamasis, – daugiau kaip vieni metai nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos“. Be to, MPĮNVD įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, jog „šio straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti nutarimai turi būti priimti ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai pažeidimas yra tęstinis ar trunkamasis, – nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos“.

Pažymėtina, kad minėtos MPĮNVD įstatymo nuostatos galioja šiuo metu ir yra Konkurencijos tarybos, tiriančios tokios pobūdžio pažeidimus, praktikos rezultatas.

Atkreiptinas dėmesys, jog iš esmės tokio paties pobūdžio pažeidimus tirs ir Agentūra, todėl manytina, kad MPĮNVD įstatyme bei NPPD įstatyme įtvirtinti pažeidimų tyrimo bei senaties terminai turėtų sutapti.

44

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

13

6

 

Projekto 13 straipsnio 6 dalyje atitinkamo sprendimo kopijos išsiuntimo terminas siejamas su pažeidimo tyrimo veiksmų pradžia, tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, kurie veiksmai būtų laikomi pažeidimo tyrimo veiksmų pradžia. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą.

Nepritarti

Pažeidimo tyrimo veiksmų pradžia galėtų būti laikomi bet kokie veiksmai, kurių imasi Agentūra, pradėdama pažeidimo tyrimą. Dėl šios priežasties negali būti sudarytas baigtinis pažeidimo tyrimo veiksmų sąrašas. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog nėra poreikio tikslinti aptariamas nuostatas.

Taip pat pažymėtina, kad proceso šalims nesuteikta teisė skųsti Agentūros sprendimą pradėti pažeidimo tyrimą, todėl vėlesnis pranešimo apie pradėtą tyrimą gavimas neturi įtakos pirkėjo (ar tiekėjo) teisėms. Tačiau paminėtina, kad tam tikrais atvejais Agentūra gali pagrįstai įtarti, jog pirkėjui iš karto pranešus apie pradėtą pažeidimo tyrimą, šis gali imtis veiksmų, apsunkinančių tyrimą (pvz. paslėpti ar sunaikinti dokumentus, susijusius su pažeidimu), todėl siekiant išvengti tokių pasekmių, NPPD įstatymo projekte yra numatoma galimybė apie sprendimą pradėti pažeidimo tyrimą proceso šalis informuoti ne per 3 darbo dienas nuo minėto sprendimo priėmimo, o per 3 darbo dienas nuo pažeidimo tyrimo veiksmų atlikimo pradžios.

Be kita ko, pažymėtina, kad aptariama nuostata šiuo metu yra įtvirtinta galiojančiame MPĮNVD įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad teisinis reguliavimas turėtų būti nuoseklus, todėl šios nuostatos tiek NPPD įstatyme, tiek MPĮNVD įstatyme neturėtų skirtis.

45

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

15 16

1

5, 6

1

Pastebėtina, kad projekto 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktyje nurodyta, kad Agentūros įgalioti pareigūnai, pažeidimų tyrimo metu be išankstinio įspėjimo įeiti į pirkėjo, įtariamo padarius šio įstatymo pažeidimą, teritoriją ir (ar) jo naudojamas patalpas bei jose atlikti patikras tik turėdami „teismo nutartį dėl leidimo“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 16 straipsnio 5 ir 6 dalyse taip pat vartoti „teismo nutarties“, o ne „teisėjo nutarties“ sąvoką.

Pritarti

 

46

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

15

1

 

Projekto 15 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti įgaliotų Agentūros pareigūnų teises ir pareigas. Siekiant teisinio aiškumo bei teisinio reguliavimo nuoseklumo, atitinkamų pareigūnų teises ir pareigas siūlytina dėstyti atskirose projekto 15 straipsnio struktūrinėse dalyse.

Pritarti

 

47

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

15

1

1

Projekto 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto a, b ir c papunkčiuose siūloma nustatyti sąlygas, kurioms esant Agentūros įgaliotiems pareigūnams būtų leidžiama be išankstinio įspėjimo įeiti į pirkėjo, įtariamo padarius šio įstatymo pažeidimą, teritoriją ir (ar) jo naudojamas patalpas bei jose atlikti patikras. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekte nereikėtų aiškiai įvardinti, ar tam, kad Agentūros įgalioti pareigūnai galėtų įgyvendinti jiems suteiktą teisę, turėtų būti visos trys 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto a, b ir c papunkčiuose nurodytos sąlygos kartu. Be to, nėra aiški nuostatos ,,pirkėjo teritorija” turinys. Taikant įstatymą, ši nuostata gali būti nevienodai aiškinama, nes nėra aišku, ar turimi omenyje pirkėjui nuosavybės teise priklausantys ar valdomi žemės sklypai, ar jam nuosavybės teise priklausančių ar valdomų statinių užimamų žemės sklypų dalis, ar minėta nuostata būtų aiškinama kitaip. Siekiant aiškumo, minėtą projekto nuostatą reikėtų patikslinti.

Pritarti

 

48

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

15

1

2

Projekto 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti Agentūros įgaliotų pareigūnų teisę susipažinti su pirkėjo darbuotojų užrašais, susijusiais su darbo veikla, taip pat juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose, saugyklose ir duomenų bazėse esančią informaciją kopijuoti. Ši projekto nuostata galėtų būti aiškinama taip, kad Agentūros įgalioti pareigūnai turės teisę susipažinti su darbuotojų asmeniniuose kompiuteriuose esančia informacija, kuri gali būti ir nesusijusi su atliekamu tyrimu, taip pat bet kokiose kitose darbuotojų laikmenose, pavyzdžiui, darbuotojų asmeniniuose mobiliuosiuose telefonuose, esančia informacija ir panašiai. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros proporcingumo principą ir projekte nereikėtų detalizuoti, kad informacija galėtų būti gaunama tik iš pirkėjui nuosavybės teise priklausančių ar valdomų kompiuterių ir kitų laikmenų ar saugyklų.

Pritarti

 

49

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

15

2

 

Projekto 15 straipsnio 2 dalies formuluotės „Agentūros įgalioti pareigūnai, įgyvendindami <...> Agentūros suteiktas teises“ turinys nėra aiškus, t. y. neaišku, kokios dar teisės be įstatyme nustatytų, gali būti Agentūros suteikiamos pareigūnams.

Pritarti

 

50

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

16

 

 

Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 16 straipsnio pavadinimas reglamentuoja „teismo leidimų įeiti į juridinių arba fizinių asmenų, įtariamų padarius šio įstatymo pažeidimą, teritoriją ir (ar) jų naudojamas patalpas gavimo tvarką“, tuo tarpu šio straipsnio 1 dalies nuostatos nustato „prašymo dėl teismo leidimo atlikti tyrimo veiksmus“ pateikimo tvarką. Projekto 16 straipsnio 3, 4, 5 ir 8 dalyse reglamentuojamas prašymo „patekti į teritoriją ar patalpas ir atlikti tyrimo veiksmus“ pateikimas ir leidimo gavimas. Pastebėtina, kad Agentūros teisė atlikti tyrimo veiksmus yra įtvirtinta keičiamo įstatymo 15 straipsnyje ir teismo leidimo minėtiems tyrimo veiksmams atlikti Agentūrai nereikia, tačiau patekimui į pirkėjo, įtariamo padarius šio įstatymo pažeidimą, teritoriją ir (ar) jo naudojamas patalpas bei jose atlikti patikras reikalinga teismo nutartis dėl leidimo įeiti į patalpas ir (ar) teritoriją. Atsižvelgiant į tai, projekto 16 straipsnio pavadinimas ir šio straipsnio nuostatos derintini tarpusavyje.

Pritarti

 

51

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

16

2

2

Projekto 16 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos nėra aiškios ta apimtimi, kurioje nurodoma, kad prašyme išduoti teismo leidimą yra nurodoma fizinio asmens „buveinės adresas“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinio kodekso 2.49 straipsnį buveinę turi juridiniai asmenys.

Pritarti

 

52

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

16

3, 5

 

Iš projekto 16 straipsnio 3 ir 5 dalyse siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, ar Vilniaus apygardos administracinis teismo teisėjas turėtų teisę priimti motyvuotą nutartį dalinai tenkinti Agentūros prašymą leisti be išankstinio įspėjimo Agentūros įgaliotiems pareigūnams įeiti į pirkėjo, įtariamo padarius šio įstatymo pažeidimą, teritoriją ir (ar) jo naudojamas patalpas. Projekte siūloma nustatyti, kad teisėjas gali tik tokį prašymą patenkinti arba atmesti. Jeigu teisėjas galėtų priimti tokią nutartį, tai iš projekte siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, ar Agentūra galėtų skųsti tokią teisėjo priimtą nutartį, nes projekte nurodoma, kad galėtų būti skundžiami tik atmesti prašymai. Be to, manytina, kad skundžiamos galėtų būti nutartys, kuriomis atmetami prašymai, bet ne patys atmesti prašymai. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti.

Pritarti

 

53

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

16

6

 

Projekto 16 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad Agentūros atstovas turi teisę dalyvauti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėjant skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties, priimtos dėl leidimo Agentūrai įeiti į pirkėjo, įtariamo padarius šio įstatymo pažeidimą, teritoriją ir (ar) jo naudojamas patalpas išdavimo. Taigi siūlomas teisinis reguliavimas suponuoja, kad visais atvejais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą turėtų išnagrinėti žodinio proceso tvarka, pakviesdamas į jį Agentūros atstovą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnyje ir 153 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą bylos apeliacinės instancijos teisme paprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Kyla abejonių, ar visais atvejais būtinas žodinis procesas. Svarstytina, ar žodinis procesas neturėtų būti rengiamas Agentūros atstovo motyvuotu prašymu bei tais atvejais, kai pats teismas nusprendžia skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kitais atvejais, manytina, skundas galėtų būti išnagrinėtas ir rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus siūlytina papildyti projekto 16 straipsnio 6 dalį nurodant, kad Agentūros atstovas turi teisę dalyvauti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui žodinio proceso tvarka nagrinėjant skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties.

Pritarti

 

54

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

18

1

 

Projekto 18 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Agentūra turi teisę nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka ir priimti sprendimą šalims nedalyvaujant, jeigu nei viena iš šalių nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą arba ,,jeigu toks prašymas buvo gautas, tačiau Agentūra pripažino neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis”. Manytina, kad Agentūra, gavusi prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, visų pirma, turėtų įvertinti prašymo atidėti bylos nagrinėjimą pagrįstumą, ir tik tuomet spręsti bylos nagrinėjimo šalims neatvykus klausimą. Pažymėtina, kad prašyme atidėti bylos nagrinėjimą gali ir nebūti nurodytos neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastys. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.

Be to, iš projekto 18 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, kurie Agentūros darbuotojai turėtų teisę nagrinėti bylas. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.

Pritarti

 

55

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

18

3

 

Projekto 18 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti ,,jeigu posėdyje apklausiami liudytojai, juos apklausti turi teisę ir proceso šalys”. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojus paprastai apklausia teismas (teisėjas), o šalys turi teisę liudytojams užduoti klausimus, bet ne juos apklausti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti.

Pritarti

 

56

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

18

8

 

Projekto 18 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Agentūros posėdis protokoluojamas darant garso įrašą“. Ši nuostata tikslintina, nes ne Agentūros posėdžio eigai fiksuoti daromas garso įrašas, bet bylos nagrinėjimo posėdžio eigai fiksuoti. Be to, nuostatą ,,protokoluojamas darant garso įrašą“ taip pat reikėtų patikslinti, nes posėdžio garso įrašas paprastai yra laikomas  posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis.

Pritarti

 

57

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

18

9

2

Atsižvelgiant į projekto 12 straipsnio 1 dalį, projekto 18 straipsnio 9 dalies 2 punkto a papunktyje vietoj žodžio „teisės“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“.

Pritarti

 

58

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

18

9

3

Projekto 18 straipsnio 9 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad išnagrinėjusi bylą, Agentūra gali priimti sprendimą ,,palikti pareiškimą nenagrinėtu”. Atkreiptinas dėmesys, kad skundai (pareiškimai, prašymai) paprastai paliekami nenagrinėtais kitais pagrindais. Kaip antai, tokie pagrindai yra nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnyje. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių, nes Agentūra bylą, iškeltą pareiškimo pagrindu, jau būtų išnagrinėjusi. Todėl, svarstytina, ar siūlymas nustatyti, kad tokiu atveju pareiškimas paliekamas nenagrinėtu, yra pagrįstas.

Pritarti

 

59

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

18

9

3 (d)

Atsižvelgiant į projekto 11 straipsnio 1 dalies nuostatas ir siekiant įstatyme vartojamų sąvokų suderinamumo, projekto 18 straipsnio 9 dalies 3 punkte vietoj sąvokos „pareiškimo teikėjas“ reikėtų įrašyti sąvoką „pareiškėjas“.

Pritarti

 

60

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

18

10

1

Svarstytina, ar projekto 18 straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatų nereikėtų patikslinti, nurodant, kokie konkrečiai duomenys apie proceso šalis nurodomi Agentūros sprendime, priimtame išnagrinėjus bylą.

Pritarti

 

61

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

19

 

 

Siekiant įstatyme suderinti vartojamas sąvokas, projekto 19 straipsnio nuostatose reikėtų vartoti projekto 2 straipsnio 10 ir 14 dalyse nurodytų sąvokų santrumpas.

Pritarti

 

62

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

20

 

 

Projekto 20 straipsnyje siūloma nustatyti, kad projekto 18 straipsnio 9 dalyje nurodyti Agentūros sprendimai skundžiami per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 18 straipsnio 11 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą proceso šalims siunčiami ne Agentūros sprendimai, bet sprendimų kopijos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 20 straipsnio nuostatų nereikėtų patikslinti. Be to, svarstytina, ar projekto 20 straipsnyje nereikėtų nurodyti subjektų, kurie turėtų teisę apskųsti atitinkamus Agentūros ir jos įgaliotų pareigūnų sprendimus.

Be to, šios projekto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, kokius sprendimus priima Agentūros įgalioti pareigūnai, nes projekto nuostatose, į kurias duodamos įstatymo nuorodos, nurodyti tik Agentūros sprendimai.

Pritarti

 

63

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

21

2, 3, 4, 5, 6

 

Atsižvelgiant į tai, kad kitose galiojančių teisės aktų nuostatose, kurios reglamentuoja baudų dydžius skiriamus asmenims už padarytus pažeidimus, šie dydžiai yra išreiškiami ne skaičiais, o žodžiais, siūlytina projekto 21 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6 dalyje nurodytus baudų dydžius apibrėžti žodžiais.

Pritarti

 

64

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

21

4

2

Projekto 21 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatos „Pradinis baudos dydis padauginamas iš kiekvienam iš pažeidimo pobūdžio, trukmės ir masto įvertinimo kriterijui taikytinų atitinkamų koeficientų, patenkančių į intervalą nuo 0,22 iki 1,78 imtinai, sandaugos“ nėra suprantamos, nes nėra aišku kokie kriterijai laikytini „pažeidimo pobūdžio, trukmės ir masto įvertinimo kriterijais“ ir koks subjektas ir kur nustato kriterijui taikytinus koeficientus.

Pritarti iš dalies

Pažeidimo pobūdžio, trukmės ir masto kriterijai bus aiškiai įvardyti poįstatyminiame teisės akte (baudų apraše), kurį tvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Agentūra, vadovaudamasi baudų aprašo nuostatomis, nustatys konkrečius taikytinus koeficientus.

Pakeisti Projekto 21 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) antruoju etapu apskaičiuojamas bazinis baudos dydis, sumažinant arba padidinant šios dalies 1 punkte apskaičiuotą pradinį baudos dydį, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, trukmę ir mastą. Pradinis baudos dydis padauginamas iš kiekvienam iš pažeidimo pobūdžio, trukmės ir masto kriterijams įvertinimo kriterijui taikytinų atitinkamų koeficientų, patenkančių į intervalą nuo 0,22 iki 1,78 imtinai, sandaugos;“.

65

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

21

7(9)

4

Projekto 21 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostatose nėra aiškus lengvinančios aplinkybės „atlygino padarytą žalą“ turinys tuo aspektu, kad neaišku, kokiems subjektams turi būti atlyginta žala ir, ar ta žala buvo atlyginta savo noru ar pažeidėjas buvo priverstas tai padaryti.

Pritarti

 

66

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

21

8

(10)

2

Projekto 21 straipsnio 8 dalies 2 punkte nėra aiškus formuluotės „klastojo draudžiamų nesąžiningų veiksmų įrodymus“ turinys, nes neaišku, ar turimi omenyje draudžiami nesąžiningos prekybos praktikos veiksmai, ar kokie kiti veiksmai.

Pritarti

 

67

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

22

 

3

Siekiant suderinti įstatyme vartojamus terminus, projekto 22 straipsnio 3 punkto nuostatose nurodytame institucijos pavadinime „Europos Sąjungos Komisijai“ brauktinas žodis „Sąjungos“.

Pritarti

 

68

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

24

3

 

Atsižvelgiant į tai, kad projekto 24 straipsnio 3 dalyje siūloma reglamentuoti įstatymo taikymą, projekto 24 straipsnio pavadinimą siūlytina išdėstyti taip: ,,24 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas”.

Pritarti

 

69

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

24

3

 

Svarstytina, ar projekto 24 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių ,,paskelbimo” nereikėtų įrašyti žodžio ,,įsigaliojimo” bei prieš žodžius „įstatymo“ įrašyti žodžius „šio“. Be to, manytina, kad galėtų būti peržiūrėtos ir tikslinamos tik tos sutartys, kurios sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo bei jų galiojimas, įsigaliojus įstatymui, dar nėra pasibaigęs. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti.

Pritarti

 

70

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

25

 

 

Projekto 25 straipsnio nuostatose vietoj formuluotės „2024 metų balandžio 1 dienos“ įrašytina formuluotė „2024 m. balandžio 1 d.“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal šias projekto nuostatas Žemės ūkio ministerija įpareigojama atlikti šio įstatymo teisinio reguliavimo ex post vertinimą, todėl, manytina, kad ir ataskaitoje turėtų būti pateikti pasiūlymai tik dėl šio įstatymo tobulinimo ir, prireikus dėl šį įstatymą įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų tobulinimo. Atsižvelgiant į tai, siūlytina, arba projekto nuostatose atsisakyti formuluotės „ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių įstatymų“ kaip perteklinės, arba šioje formuluotėje vietoj žodžio „įstatymų“ įrašyti žodžius „teisės aktų“.

Pritarti

 

71

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

 

 

 

Projekto įstatymo pavadinime žodžiai „Lietuvos Respublikos“ dėstytini atskiros eilutės centre“.

Pritarti

 

72

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15.

 

 

 

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Seimo statuto pataisos, kuriomis Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti reikalavimus aiškinamajam raštui, buvo papildyta nauju 8 punktu (atsirado papildomas reikalavimas aiškinamajame rašte nurodyti ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams). Šio reikalavimo pateiktame aiškinamajame rašte nesilaikyta.

Pritarti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1

Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2021-05-12.

2

2

 

Pasiūlymas:

Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 9 pastabą ir į projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąvokos esmę tikslinti ją vartojant kalendorinių dienų terminą.

Pritarti

 

2

Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2021-05-12.

2

11

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 13 pastabą siūlytina projekto 2 straipsnio 11 dalį išdėstyti taip:

Pasiūlymas:

„11. Žemės ūkio ir maisto produktų pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – pirkimo–pardavimo sutartis) – ūkio subjektų (žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjo ir šių produktų pirkėjo) arba ūkio subjekto (žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjo) ir viešojo subjekto, veikiančio kaip pirkėjas, (žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjo) sudaroma rašytinė sutartis, pagal kurią už sutartą kainą ir (ar) apskaičiuotą pinigų sumą nuperkami parduodami žemės ūkio ir maisto produktai. Pirkimo–pardavimo sutartis turi atitikti Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme nustatytas tipines žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas“.

Pritarti

 

3

Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2021-05-12.

2

6

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 10 ir 15 pastabas siūlytina atsisakyti projekto 2 straipsnio 6 dalies:

Pasiūlymas:

6. Susijusios įmonės – sąvoka suprantama taip, kaip sąvoka „susiję ūkio subjektai“, apibrėžta Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme.

Pritarti

 

4

Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2021-05-12.

7

2

5

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 29 pastabą siūlytina atsisakyti 7 straipsnio 2 dalies 5 punkto:

Pasiūlymas:

„5) dalyvauti Seimo, Vyriausybės, kitų valstybės institucijų posėdžiuose arba pasitarimuose, kai svarstomi klausimai yra susiję su šio įstatymo nuostatų taikymu.“

Pritarti

 

5

Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2021-05-12.

7, 22

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 30 pastabą siūlytina projektą tikslinti taip:

Pasiūlymas:

1. Pakeisti Projekto 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) atlieka informacinio centro ir bendradarbiavimo su Konkurencijos taryba, kitomis Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis ir įstaigomis, Europos Komisija, taip pat ir su kitų Europos Sąjungos valstybių narių vykdymo užtikrinimo priežiūros institucijomis funkcijas, nurodytas šio įstatymo 22 straipsnyje;“.

 

Pasiūlymas:

2. Pakeisti Projekto 7 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) prireikus šio įstatymo nuostatų įgyvendinimo klausimais konsultuojasi ir bendradarbiauja su kitomis Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis ir įstaigomis.“

 

Pasiūlymas:

3. Pakeisti Projekto 22 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) bendradarbiauja su Konkurencijos taryba, vykdančia Lietuvos Respublikos mMažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą, kitomis Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis ir įstaigomis, Europos Komisija bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių vykdymo užtikrinimo priežiūros institucijomis, teikdama joms savitarpio pagalbą atliekant tarpvalstybinio pobūdžio tyrimus dėl nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje, išskyrus tyrimus, susijusius su didelę rinkos galią turinčiomis mažmeninėmis prekybos įmonėmis;“

 

Pasiūlymas:

4. Pakeisti Projekto 22 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) teikia reikiamą informaciją Konkurencijos tarybai, kitoms Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms ir įstaigoms, Europos Sąjungos Komisijai.“.

Pritarti

 

6

Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2021-05-12.

2

 

 

Pasiūlymas:

Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 31 pastabą siūlytina projekto 2 straipsnį papildyti nauja dalimi nustatant pareiškėjo sąvoką ir atitinkamai suvienodinant pastaboje nurodytose nuostatose šios sąvokos vartojimą.

Pritarti

 

7

Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2021-05-12.

7

1

3

Projektu teikiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nuorodoma, kad Agentūra taiko šiame įstatyme nustatytas sankcijas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytas administracines nuobaudas. Tuo tarpu Administracinių teisės pažeidimų kodekso 589 straipsnyje, kuriame nurodyti administracinius nusižengimus tiriantys ir protokolus surašantys pareigūnai, Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra nėra nurodyta kaip subjektas turintis šiuos įgaliojimus. Tokios pataisos neteikiamos ir lydimajame Administracinių teisės pažeidimų kodekso 178, 589 straipsnių pakeitimo ir 179 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekte Nr. XIVP-397. Todėl projektų XIVP-394 ir XIVP-397 nuostatos turi būti suderintos tarpusavyje pašalinant nurodytus prieštaravimus.

Pritarti

 

8

Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2021-05-12.

10

3

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 32 pastabą siūlytina projekto 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą išdėstyti taip:

Pasiūlymas:

„1) nurodyta informacija įstatymų pripažįstama vieša arba tapo viešai prieinama iki jos pateikimo Agentūrai, arba tapo vieša ankstesnio pažeidimo tyrimo metu;“.

Pritarti

 

9

Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2021-05-12.

11

2

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 35 pastabą siūlytina projekto 11 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

Pasiūlymas:

„2. Pareiškėjas, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių, taip pat turi teisę teikti skundus ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs draudžiamos nesąžiningos prekybos žemės ūkio ir maisto produktais praktikos vykdymu įtariamas pirkėjas, vykdymo užtikrinimo priežiūros institucijai.“.

Pritarti

 

10

Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2021-05-12.

12

3

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 39 pastabą siūlytina projekto 12 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

Pasiūlymas:

„3. Proceso šalys (pareiškėjas ir pirkėjas) ir Agentūros sprendimu pakviesti ekspertai, ir kiti asmenys (toliau kartu – proceso dalyviai) pažeidimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu turi teisę duoti argumentuotus paaiškinimus žodžiu arba raštu, pateikti papildomą informaciją ir kitus dokumentus.“.

Pritarti

 

11

Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2021-05-12.

15

1

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 47 pastabą siūlytina projekto 15 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

Pasiūlymas:

„1. Agentūros įgalioti pareigūnai darbuotojai, atlikdami tyrimą dėl šio įstatymo pažeidimo, turi šias teises ir pareigas:

1) pažeidimų tyrimo metu be išankstinio įspėjimo įeiti į pirkėjui, kuris įtariamas galimu šio įstatymo pažeidimo padarymu padarius šio įstatymo pažeidimą, nuosavybės teise priklausančią ar jo valdomą teritoriją ir (ar) jam nuosavybės teise priklausančias ar jo valdomas ir jo naudojamas patalpas bei jose atlikti patikras tik jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a) pateikę darbo pažymėjimą;

b) kartu dalyvaujant pirkėjui ir (arba) jo įgaliotam asmeniui, arba įstatyminiam atstovui;

c) turėdami teismo nutartį dėl leidimo, išduotą vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka;“.

Pritarti

 

12

Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2021-05-12.

15

1

2

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 48 pastabą siūlytina projekto 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip:

Pasiūlymas:

„2) peržiūrėti pažeidimo tyrimui reikalingus dokumentus, (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), gauti jų kopijas ir išrašus, susipažinti su pirkėjo darbuotojų užrašais, susijusiais su darbo veikla, taip pat juos bei pirkėjui nuosavybės teise priklausančiuose ar jo valdomuose kompiuteriuose ir bet kokiose kitose laikmenose, saugyklose ir duomenų bazėse esančią informaciją kopijuoti. Kai yra tikslinga, tęsti šiame punkte nurodytų dokumentų, darbuotojų užrašų ir informacijos peržiūrą Agentūros ar kitose patalpose;“.

Pritarti

 

13

Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2021-05-12.

16

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 50 pastabą siūlytina projekto 16 straipsnį išdėstyti taip:

Pasiūlymas:

„16 straipsnis. Teismo leidimų įeiti į juridinių arba fizinių asmenų, įtariamų galimu šio įstatymo pažeidimo padarymu padarius šio įstatymo pažeidimą, teritoriją ir (ar) jų naudojamas patalpas gavimo tvarka

1. Agentūrai priėmus sprendimą dėl tyrimo veiksmų, numatytų šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Agentūros įgaliotas pareigūnas darbuotojas pateikia Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl teismo leidimo įeiti į pirkėjui, kuris įtariamas galimu šio įstatymo pažeidimo padarymu, nuosavybės teise priklausančią ar jo valdomą teritoriją ir (ar) jam nuosavybės teise priklausančias ar jo valdomas ir naudojamas patalpas bei jose atlikti patikras tyrimo veiksmus išdavimo.

2. Agentūros įgalioto pareigūno darbuotojo prašyme išduoti teismo leidimą įeiti į:

1) juridiniam asmeniui – pirkėjui, kuris įtariamas galimu šio įstatymo pažeidimo padarymupadarius šio įstatymo pažeidimą, nuosavybės teise priklausančią ar jo valdomą teritoriją ir (ar) jam nuosavybės teise priklausančias ar jo valdomas ir naudojamas patalpas turi būti nurodytas šio juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas ir (ar) patalpų, kuriose vykdoma veikla, adresas, jeigu jis nesutampa su buveinės adresu; taip pat įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi atlikti tyrimo veiksmai;

2) fiziniam asmeniui – pirkėjui, kuris įtariamas galimu šio įstatymo pažeidimo padarymupadarius šio įstatymo pažeidimą, nuosavybės teise priklausančią ar jo valdomą teritoriją ir (ar) jam nuosavybės teise priklausančias ar jo valdomas ir naudojamas patalpas turi būti nurodytas šio fizinio asmens vardas ir pavardė, gyvenamosios vietos buveinės adresas ir (ar) patalpų, kuriose vykdoma veikla, adresas, jeigu jis nesutampa su gyvenamosios vietos buveinės adresu; taip pat įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi atlikti tyrimo veiksmai.

3. Išnagrinėjęs prašymą išduoti teismo leidimą įeiti į juridiniam arba fiziniam asmeniui – pirkėjui, kuris įtariamas galimu šio įstatymo pažeidimo padarymupadarius šio įstatymo pažeidimą, nuosavybės teise priklausančią ar jo valdomą teritoriją ir (ar) jam nuosavybės teise priklausančias ar jo valdomas ir naudojamas patalpas ir atlikti tyrimo veiksmus, Vilniaus apygardos administracinios teismoas teisėjas priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti, patenkinti iš dalies arba atmesti.

4. Prašymas išduoti teismo leidimą įeiti į juridiniam arba fiziniam asmeniui – pirkėjui, kuris įtariamas galimu šio įstatymo pažeidimo padarymupadarius šio įstatymo pažeidimą, nuosavybės teise priklausančią ar jo valdomą teritoriją ir (ar) jam nuosavybės teise priklausančias ar jo valdomas ir naudojamas patalpas ir atlikti tyrimo veiksmus turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento.

5. Agentūra turi teisę per 7 kalendorines dienas apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutartimi atmestą arba iš dalies patenkintą prašymą dėl teismo leidimo įeiti į juridiniam arba fiziniam asmeniui – pirkėjui, kuris įtariamas galimu šio įstatymo pažeidimo padarymupadarius šio įstatymo pažeidimą, nuosavybės teise priklausančią ar jo valdomą teritoriją ir (ar) jam nuosavybės teise priklausančias ar jo valdomas ir naudojamas patalpas.ir atlikti tyrimo veiksmus

6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutarties turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas. Agentūros atstovas turi teisę dalyvauti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui žodinio proceso tvarka nagrinėjant skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties.

7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

8. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl teismo leidimo įeiti į juridiniam arba fiziniam asmeniui – pirkėjui, kuris įtariamas galimu šio įstatymo pažeidimo padarymupadarius šio įstatymo pažeidimą, nuosavybės teise priklausančią ar jo valdomą teritoriją ir (ar) jam nuosavybės teise priklausančias ar jo valdomas ir naudojamas patalpas ir atlikti tyrimo veiksmus, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.“

Pritarti

 

14

Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2021-05-12.

16

2

2

Pasiūlymas:

Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 51 pastabą siūlytina tikslinant projekto 16 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas vartoti gyvenamosios vietos sąvoką.

Pritarti

 

15

Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2021-05-12.

18

1

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 54 pastabą siūlytina projekto 18 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

Pasiūlymas:

„1. Bylos Agentūroje nagrinėjamos dalyvaujant proceso šalims – pareiškėjui ir pirkėjui ir (arba) jų atstovams. Bylos Agentūroje nagrinėjamos valstybine kalba rašytinio arba žodinio proceso tvarka. Agentūra bylą žodinio proceso tvarka nagrinėja tik gavusi motyvuotą pareiškėjo prašymą. Jeigu žodinio proceso šalys buvo tinkamai informuotos apie posėdį ir į jį neatvyksta, Agentūra turi teisę nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka ir priimti sprendimą jomsproceso šalims nedalyvaujant su sąlyga, kad nė viena iš šalių Agentūrai nepateikė rašytinio prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Arba jJeigu buvo gautas proceso šalies toks prašymas buvo gautas atidėti bylos nagrinėjimą ir , tačiau Agentūra, išnagrinėjusi šį prašymą, jį pripažįsta nepagrįstu, proceso šalies neatvykimo į posėdį priežastys pripažįstamos nesvarbiomis pripažino neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis.“.

Pritarti

 

16

Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2021-05-12.

18

3

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 55 pastabą siūlytina projekto 18 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

Pasiūlymas:

„3. Byla žodinio proceso tvarka nagrinėjama viešame posėdyje, kuriame dalyvauja proceso dalyviai. Kai byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, Agentūra savo iniciatyva arba proceso šalių prašymu gali paskelbti posėdį ar jo dalį uždarą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės, tarnybos, profesinę arba komercinę paslaptį. Jeigu posėdyje apklausiami dalyvauja liudytojai, juos apklausti turi teisę ir proceso šalys turi teisę liudytojams užduoti klausimų.“.

Pritarti

 

17

Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2021-05-12.

18

10

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 60 pastabą siūlytina projekto 18 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip:

Pasiūlymas:

„10. Šio straipsnio 9 dalyje nurodytame sprendime turi būti nurodyta:

5) sprendimo priėmimo laikas ir vieta;

1 2) proceso šalys, kiti proceso dalyviai duomenys apie proceso dalyvius;

2 3) bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir jų įvertinimas;

3 4) priimto sprendimo motyvai;

4 5) jeigu priimamas šio straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodytas sprendimas, – šio įstatymo straipsnis, už kurio pažeidimą taikoma atsakomybė; straipsnis, kuriame nustatyta atsakomybė už pažeidimą; sprendimo apskundimo terminas ir tvarka;

5 6) jeigu priimamas šio straipsnio 9 dalies 2 punkte ir 3 punktuose nurodytas sprendimas, – sprendimo apskundimo terminas ir tvarka.“.

Pritarti

 

18

Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2021-05-12.

21

7

4

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 65 pastabą siūlytina projekto 21 straipsnio 7 dalies 4 punktą išdėstyti taip:

Pasiūlymas:

„4) pirkėjas savo noru atlygino tiekėjui padarytą materialinę žalą“.

Pritarti

 

19

Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2021-05-12.

21

8

2

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 66 pastabą siūlytina projekto 21 straipsnio 8 dalies 2 punktą išdėstyti taip:

Pasiūlymas:

„2) pirkėjas slėpė padarytą pažeidimą, naikino ir (ar) klastojo draudžiamų nesąžiningųos prekybos praktikos veiksmų įrodymus;“.

Pritarti

 

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktam ir komiteto patobulintam Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo projektui Nr. XIVP-394(2) ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai: negauta.

 

8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Vyšniauskas.

 

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo projektas Nr. XIVP-394(2).

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                     Viktoras Pranckietis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(Kaimo reikalų komiteto biuro patarėjas Rolandas Juknevičius)