LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETAS

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL lietuvos respublikos LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. xivp-3057

 

2024-04-17 Nr. 103-P-14

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Paulė Kuzmickienė – komiteto pirmininkė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Ieva Kuodienė – biuro vedėja, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Indrė Žukauskaitė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Rūta Juršaitė – Darbo teisės grupės vyresnioji patarėja, Vaidotas Kalinauskas – Socialinio draudimo grupės vadovas, Giedrė Mikalauskienė – Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vyresnioji patarėja, Vilma Pėčė – Socialinio draudimo grupės patarėja; Rimantas Mitkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Nepensinių išmokų skyriaus vedėjas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-09-11

 

1

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.    Projekto 1 straipsniu keičiamo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 22 straipsnio pakeitimu siūloma numatyti, kad teisę gauti vaiko priežiūros išmoką turėtų vienas iš vaiko tėvų globėjų. Manytina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra perteklinis ir netikslingas. Pažymėtina, kad vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VII dalies XII ir XIII skyriais, globa gali būti nustatoma tiek pilnamečiams, tiek ir nepilnamečiams asmenims.

Jei projektu yra siekiama įtvirtinti teisę gauti vaiko priežiūros išmoką pilnamečio neveiksnaus tam tikroje srityje vaiko tėvo globėjui, pažymėtina, kad neveiksnaus tam tikroje srityje pilnamečio asmens vaikui, vadovaujantis CK nuostatomis, būtų skiriamas globėjas, kuris vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turėtų teisę gauti vaiko priežiūros išmoką – „teisę gauti vaiko priežiūros išmoką turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas“.

Jei projektu yra siekiama įtvirtinti teisę gauti vaiko priežiūros išmoką nepilnamečio tėvo globėjui, teisinis reguliavimas taip pat būtų perteklinis, nes vadovaujantis CK 3.158 straipsnio 2 dalimi, nepilnamečiai neveiksnūs ar ribotai veiksnūs tėvai turi teisę kartu su savo vaiku gyventi ir dalyvauti jį auklėjant, tačiau tokiais atvejais nepilnamečio asmens vaikui taip pat yra skiriamas globėjas (rūpintojas) CK nustatyta tvarka ir kuris, vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis, taip pat turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad skirtingai nei giminystės, globos (rūpybos) santykiai savo prigimtimi nėra nuolatiniai. Pagal CK 3.255 ir 3.258 straipsnius, vaiko globa (rūpyba) pasibaigia, be kita ko, kai vaikas sulaukia pilnametystės, yra emacipuojamas arba susituokia. Todėl vaikui įgijus visišką civilinį veiksnumą, pasibaigia ir jo globėjo (rūpintojo) teisės ir pareigos, t.y. toks asmuo jau nebeturi globėjo teisinio statuso.

Pritarti iš dalies.

 

 

 

 

 

 

 

Pritarta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymus patobulintam įstatymo projektui, kuriame

patikslinta, kad teisę gauti vaiko priežiūros išmoką turi buvęs vienas iš vaiko tėvų nuolatinių globėjų (rūpintojų), išskyrus atvejus, kai šis nuolatinis globėjas (rūpintojas) buvo teismo nutartimi nušalintas nuo nuolatinio globėjo (rūpintojo) pareigų (žr. Komiteto pasiūlymus dėl projekto 1 straipsnio 1–4 dalių, išvados 7.2 punkte).

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-09-11

 

1,

2

 

T

 

2. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, tikslintinos 1 straipsnio 1-4 dalių pakeitimų esmės, atsižvelgiant į tai, kad yra keičiamos keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1, 6, 10 ir 11 dalys, bet ne punktai bei dėstant šias dalis, jų numeriai rašytini su tašku, bet ne su skliausteliu; projekto 2 straipsnio pavadinime brauktini žodžiai „ir įgyvendinimas“, nes šiame straipsnyje jokių įstatymą įgyvendinančių nuostatų nėra nustatoma.

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,

2024-09-22

 

 

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3057 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.

Atsižvelgti.

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2023-12-20 nutarimas Nr. 1017

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2,

3,

4

 

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. SV-S-1117 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 134 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3056 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3057 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) (toliau kartu – Įstatymų projektai) siekiui – išplėsti darbuotojų, kuriems gali būti suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti ir mokama vaiko priežiūros išmoka, ratą, tačiau Lietuvos Respublikos Seimui pasiūlyti Įstatymų projektus tobulinti pagal toliau pateiktas pastabas ir pasiūlymus:

1. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai tėvų globos netenka dėl vaiką ypač traumuojančių įvykių, pavyzdžiui, įvairių rūšių smurto, įskaitant ir nepriežiūrą, tėvų priklausomybės ligų, pilnametystės sulaukę ir pradėję savarankiškai gyventi vaikai retai turi galimybę visiškai atkurti savo santykius su tėvais ir gauti jų pagalbą. Tėvų globos netekusių vaikų, augusių apleistoje, jų poreikius neatitinkančioje aplinkoje, gyvenimo įgūdžiai yra prastesni, jų artimos aplinkos paramos tinklas yra silpnesnis, jie yra pažeidžiamesni. Vaiko, kuris yra globojamas (rūpinamas) šeimoje nuolatinėje globoje (rūpyboje), santykis su globėju (rūpintoju) paprastai būna stipresnis nei su biologiniais tėvais, o ir globėjai (rūpintojai) turi daugiau nei biologiniai tėvai galimybių padėti jam suaugus. Tokiam vaikui, kuris, pasibaigus nuolatinei globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo, pradėjo gyventi savarankiškai, būtina papildoma pagalba, kuri apimtų tiek finansines, tiek nefinansines priemones, ir jis galėtų susitvarkyti su didesniais iššūkiais nei tie, kurie kyla palankioje aplinkoje augusiems vaikams. Tą patvirtina ir ilgamečiai įvairiose šalyse atlikti tyrimai, pavyzdžiui, 2023 m. paskelbtas „Didelės rizikos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ir psichosocialinis funkcionavimas tarp jaunų suaugusiųjų, palikusių globos sistemą: 10 metų trukmės tyrimo rezultatai“ (N. Kind, S. Seker, D. d'Huart, kt.). Siekiant stiprinti paramos vaikams, kuriems buvo nustatyta globa (rūpyba) ir kurie, pasibaigus jų globai (rūpybai), pradeda savarankiškai gyventi, priemones ir, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektais siekiama įteisinti, kad atostogos vaikui prižiūrėti būtų suteiktos ir buvusiems vaiko tėvų globėjams (rūpintojams), mokant jiems vaiko priežiūros išmoką, kartu įvertinant, kad toks reguliavimas jau yra nustatytas vaiko seneliams, siūlytina:

1.1. Įstatymo projektu Nr. 1 keičiamą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 134 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Pagal šeimos pasirinkimą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytos trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį, motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju ar buvusiam vienam iš vaiko tėvų nuolatiniam globėjui (rūpintojui), išskyrus atvejus, kai nuolatinis globėjas (rūpintojas) buvo teismo nutartimi nušalintas nuo nuolatinio globėjo (rūpintojo) pareigų, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai. Šias atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis.“

1.2. Įstatymo projekto Nr. 2 1 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Pakeisti 22 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:

„1. Teisę gauti vaiko priežiūros išmoką turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, ar šio straipsnio 6 dalyje nustatytas sąlygas atitinkantis vienas iš vaiko senelių ar buvęs vienas iš vaiko tėvų nuolatinių globėjų (rūpintojų), išskyrus atvejus, kai nuolatinis globėjas (rūpintojas) buvo teismo nutartimi nušalintas nuo nuolatinio globėjo (rūpintojo) pareigų (toliau – buvęs vienas iš vaiko tėvų nuolatinių globėjų (rūpintojų)), kuris:“.

2. Įstatymo projekto Nr. 2 1 straipsnio 2–4 dalyse vietoj formuluotės „vienas iš tėvų globėjų“ siūlytina vartoti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įvestą trumpinį „buvęs vienas iš vaiko tėvų nuolatinių globėjų (rūpintojų)“.

3. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu Nr. 2 teikiamiems pasiūlymams įgyvendinti reikės pasiruošti (pritaikyti informacines sistemas), siūlytina numatyti vėlesnę Įstatymų projektų įsigaliojimo datą – 2025 m. sausio 1 d.

Pritarti.

 

 

Žr. Komiteto pasiūlymus dėl įstatymo projekto 1 straipsnio 1–4 dalių ir 2 straipsnio (išvados 7.2 punkte).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta.

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2024-04-17

 

1

(21)

1

(1)

 

 

Argumentai: pritariant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 1.2 punkte pateiktam suredaguotam pasiūlymui (suredaguotame tekste atsisakyta punktų dėstymo, kurių nesiūloma keisti), kartu atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabą, kad keičiama dalis, o ne punktas, todėl ją dėstant numerį rašyti su tašku (bet ne su skliausteliu).

 

Pasiūlymas:

    Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo 22 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:

„1). Teisę gauti vaiko priežiūros išmoką turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, ar šio straipsnio 6 dalyje nustatytas sąlygas atitinkantis vienas iš vaiko senelių ar vienas iš vaiko tėvų globėjų arba buvęs vienas iš vaiko tėvų nuolatinių globėjų (rūpintojų), išskyrus atvejus, kai šis nuolatinis globėjas (rūpintojas) buvo teismo nutartimi nušalintas nuo nuolatinio globėjo (rūpintojo) pareigų (toliau – buvęs vienas iš vaiko tėvų nuolatinių globėjų (rūpintojų)), kuris:“.

1) yra apdraustas motinystės socialiniu draudimu, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 10, 11 ir 12 dalyse;

2) įstatymų nustatyta tvarka išėjęs jam suteiktų vaiko priežiūros atostogų, išskyrus atvejus, kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į darbą ar tarnybą, taip pat atvejus, kai apdraustasis asmuo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, kuriam suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ir atvejus, numatytus šio straipsnio 10 ir 11 dalyse;

3) iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytą atvejį.“

Pritarti.

 

2.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

2024-04-17

 

1

(22)

2

(6)

 

 

Argumentai: pritariant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 2 punkte pateiktam pasiūlymui, kartu atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabą, kad keičiama dalis, o ne punktas, todėl ją dėstant numerį rašyti su tašku (bet ne su skliausteliu), taip pat  atsisakyti punktų dėstymo, kurių nesiūloma keisti.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo 22 straipsnio 6 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:

„6). Vienas iš vaiko senelių ar vienas iš tėvų globėjų buvęs vienas iš vaiko tėvų nuolatinių globėjų (rūpintojų) turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką, išskyrus vaiko priežiūros išmoką, skiriamą ir mokamą vadovaujantis šio straipsnio 2 ir 3 dalimis, jeigu jis (ji) atitinka visas šias sąlygas:“.

1) jis (ji) atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas;

2) teisę gauti vaiko priežiūros išmoką tam pačiam vaikui prižiūrėti turi bent vienas iš vaiko tėvų.“

Pritarti.

 

3.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

2024-04-17

 

1

(22)

3

(10)

 

 

Argumentai: pritariant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 2 punkte pateiktam pasiūlymui, kartu atsižvelgiant į tai, kad yra įsigaliojusi kita keičiamo įstatymo 22 straipsnio 10 dalies redakcija, būtina patikslinti šią dalį.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo 22 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,3). Pakeisti 22 straipsnio 10 punktą dalį ir ją išdėstyti taip:

,,10). Vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, ar vienam iš senelių ar vienam iš tėvų globėjų, gaunančiam vaiko priežiūros išmoką, kuriam pasibaigė darbo sutartis arba kuris buvo atleistas iš tarnybos, vaiko priežiūros išmoka mokama šio įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatyta tvarka. Ši nuostata taip pat taikoma skiriant vaiko priežiūros išmoką, jeigu teisė ją gauti atsirado prieš tai gimusio, globojamo ar įvaikinto vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu.“

10. Vaiko priežiūros išmoką gaunančiam vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, ar vienam iš senelių, ar buvusiam vienam iš vaiko tėvų nuolatinių globėjų (rūpintojų), tapusiam neapdraustu asmeniu (pasibaigus darbo sutarčiai, jį atleidus iš tarnybos, jam nutraukus individualią ar kitą veiklą, sporto, atlikėjo veiklą arba pasibaigus draudimui pagal autorinę sutartį, taip pat Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje nurodytiems asmenims sustabdžius veiklą ir apie tai informavus mokesčių administratorių centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ar įgijus likviduojamo ar

bankrutuojančio asmens statusą), vaiko priežiūros išmoka mokama šio įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatyta tvarka. Ši nuostata taip pat taikoma skiriant vaiko priežiūros išmoką, jeigu teisė ją gauti atsirado prieš tai gimusio, globojamo ar įvaikinto vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu.“

Pritarti.

 

4.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

2024-04-17

 

1

(22)

4

(11)

 

 

Argumentai: pritariant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 2 punkte pateiktam pasiūlymui, kartu atsižvelgiant į tai, kad yra įsigaliojusi kita keičiamo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies redakcija, būtina patikslinti šią dalį.

 Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,4. Pakeisti 22 straipsnio 11 punktą dalį ir ją išdėstyti taip:

„11). Vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, ar vienam iš senelių ar vienam iš tėvų globėjų, turinčiam šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą motinystės socialinio draudimo stažą, kuriam pasibaigė darbo sutartis arba kuris buvo atleistas iš tarnybos ir dėl to negavo vaiko priežiūros atostogų, vaiko priežiūros išmoka mokama šio įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatyta tvarka. Ši nuostata taip pat taikoma skiriant vaiko priežiūros išmoką, jeigu teisė ją gauti atsirado prieš tai gimusio, globojamo ar įvaikinto vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu.

11. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą motinystės socialinio draudimo stažą turinčiam vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, ar vienam iš senelių, ar buvusiam vienam iš vaiko tėvų nuolatinių globėjų (rūpintojų), per 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos tapusiam neapdraustu asmeniu (pasibaigus darbo sutarčiai, jį atleidus iš tarnybos, jam nutraukus individualią veiklą ar kitą veiklą, sporto, atlikėjo veiklą arba pasibaigus draudimui pagal autorinę sutartį, taip pat Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje nurodytiems asmenims sustabdžius veiklą ir apie tai informavus mokesčių administratorių centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ar įgijus likviduojamo ar bankrutuojančio asmens statusą) ir dėl to negavusiam vaiko priežiūros atostogų, vaiko priežiūros išmoka mokama šio įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatyta tvarka. Ši nuostata taip pat taikoma skiriant vaiko priežiūros išmoką, jeigu teisė ją gauti atsirado prieš tai gimusio, globojamo ar įvaikinto vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu.“

Pritarti.

 

5.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas,

2024-04-17

 

2

 

 

 

Argumentai:

Pritariant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 3 punkte pateiktam pasiūlymui numatyti vėlesnę projekto įsigaliojimo datą – 2025 m. sausio 1 d., taip pat Teisės departamento 2 pastabai patikslinti projekto 2 straipsnio pavadinimą išbraukiant žodžius ,,ir įgyvendinimas“.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

,,2 straipsnis.  Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

Šis įstatymas įsigalioja 2024 2025 m. sausio 1 d.“

Pritarti.

 

 

8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 1.

9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Justas Džiugelis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

 

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                                                       Paulė Kuzmickienė

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė