PASIŪLYMAS

DĖL PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675 5, 12, 17, 30, 33, 34, 35, 38-2, 41 IR 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 30-2 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3877

2024-06-12

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

1

 

 

Argumentai:

Gynybos fondo finansavimui reikia tvaraus ir ilgalaikio sprendimo. Pelno mokesčio pakėlimas 1 procentiniu punktu stambioms ar didelį pelną gaunančioms įmonėms ilguoju laikotarpiu nėra pakankamas viešųjų reikmių finansavimui padengti. Per artimiausią dešimtmetį įgyvendinant Tarybos direktyvą (ES) 2022/2523, dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Europos Sąjungoje, Lietuvoje galiojantis žemesnis pelno mokesčio tarifas neteks patrauklumo, nes nesumokėtas pelno mokestis Lietuvoje bus perkeltas į kitas ES jurisdikcijas. Todėl nėra jokių racionalių priežasčių Lietuvoje nesurinkti šio pelno mokesčio iš stambių įmonių.

Geopolitinis nesaugumas, o ne mokesčių lygmuo šiuo metu yra didžiausia kliūtis investicijoms į Lietuvą. Lietuvos patrauklumas investicijoms turi būti transformuotas iš žemų atlyginimų ir žemų mokesčių į aukšto produktyvumo ir aukštos kokybės viešosiomis paslaugomis grįstą šalies ekonominį modelį.

Dėl šių priežasčių siūloma visame įstatyme pakeisti bazinį  pelno mokesčio tarifą, taikomą didelėms įmonėms, nuo įstatymo projekte siūlomo 16 iki 18 procentų. Šis tarifas, nekeičiant kitų įstatymo nuostatų, galiotų vidutinėms ir stambesnėms įmonėms gaunančioms reikšmingą pelną, kai smulkioms įmonėms ir toliau galiotų įstatymo projekte siūlomas 6 procentų pelno mokesčio tarifas. Numatomi pakeitimai į valstybės biudžetą papildomai galėtų sunešti apie 200 milijonų eurų per metus.

Pasiūlymas:

Siūlome pakeisti šio įstatymo projekto 1 straipsnį, jį išdėstant taip:

 

„1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

1.  Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Taikomi šie pelno mokesčio tarifai:

1) Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 18 16 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita;

2) užsienio vienetų pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 ir 5 punktuose, apmokestinamos be atskaitymų taikant 10 procentų mokesčio tarifą, o išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4, 6 ir 7 punktuose, – taikant 18 16 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita. Užsienio vienetų, kurie yra įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte, neapmokestinamos. Užsienio vienetų, kurie nėra įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte, apmokestinamos be atskaitymų taikant 10 procentų mokesčio tarifą;

3) pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 18 16 procentų mokesčio tarifą;

4) gauta parama, panaudota ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį, taip pat iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gautos paramos dalis, viršijanti 250 MGL dydžio sumą, apmokestinama be atskaitymų, taikant 18 16 procentų mokesčio tarifą.“

 

 

2

6

 

 

Argumentai:

Gynybos fondo finansavimui reikia tvaraus ir ilgalaikio sprendimo. Pelno mokesčio pakėlimas 1 procentiniu punktu stambioms ar didelį pelną gaunančioms įmonėms ilguoju laikotarpiu nėra pakankamas viešųjų reikmių finansavimui padengti. Per artimiausią dešimtmetį įgyvendinant Tarybos direktyvą (ES) 2022/2523, dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Europos Sąjungoje, Lietuvoje galiojantis žemesnis pelno mokesčio tarifas neteks patrauklumo, nes nesumokėtas pelno mokestis Lietuvoje bus perkeltas į kitas ES jurisdikcijas. Todėl nėra jokių racionalių priežasčių Lietuvoje nesurinkti šio pelno mokesčio iš stambių įmonių.

Geopolitinis nesaugumas, o ne mokesčių lygmuo šiuo metu yra didžiausia kliūtis investicijoms į Lietuvą. Lietuvos patrauklumas investicijoms turi būti transformuotas iš žemų atlyginimų ir žemų mokesčių į aukšto produktyvumo ir aukštos kokybės viešosiomis paslaugomis grįstą šalies ekonominį modelį.

Dėl šių priežasčių siūloma visame įstatyme pakeisti bazinį  pelno mokesčio tarifą, taikomą didelėms įmonėms, nuo įstatymo projekte siūlomo 16 iki 18 procentų. Šis tarifas, nekeičiant kitų įstatymo nuostatų, galiotų vidutinėms ir stambesnėms įmonėms gaunančioms reikšmingą pelną, kai smulkioms įmonėms ir toliau galiotų įstatymo projekte siūlomas 6 procentų pelno mokesčio tarifas. Numatomi pakeitimai į valstybės biudžetą papildomai galėtų sunešti apie 200 milijonų eurų per metus.

Pasiūlymas:

Siūlome pakeisti šio įstatymo projekto 6 straipsnį, jį išdėstant taip:

„6 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Lietuvos vieneto gaunami dividendai už turimas Lietuvos vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą apmokestinami taikant 18 16 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, penkioliktos dienos.“ 

 

3

7

 

 

Argumentai:

Gynybos fondo finansavimui reikia tvaraus ir ilgalaikio sprendimo. Pelno mokesčio pakėlimas 1 procentiniu punktu stambioms ar didelį pelną gaunančioms įmonėms ilguoju laikotarpiu nėra pakankamas viešųjų reikmių finansavimui padengti. Per artimiausią dešimtmetį įgyvendinant Tarybos direktyvą (ES) 2022/2523, dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Europos Sąjungoje, Lietuvoje galiojantis žemesnis pelno mokesčio tarifas neteks patrauklumo, nes nesumokėtas pelno mokestis Lietuvoje bus perkeltas į kitas ES jurisdikcijas. Todėl nėra jokių racionalių priežasčių Lietuvoje nesurinkti šio pelno mokesčio iš stambių įmonių.

Geopolitinis nesaugumas, o ne mokesčių lygmuo šiuo metu yra didžiausia kliūtis investicijoms į Lietuvą. Lietuvos patrauklumas investicijoms turi būti transformuotas iš žemų atlyginimų ir žemų mokesčių į aukšto produktyvumo ir aukštos kokybės viešosiomis paslaugomis grįstą šalies ekonominį modelį.

Dėl šių priežasčių siūloma visame įstatyme pakeisti bazinį  pelno mokesčio tarifą, taikomą didelėms įmonėms, nuo įstatymo projekte siūlomo 16 iki 18 procentų. Šis tarifas, nekeičiant kitų įstatymo nuostatų, galiotų vidutinėms ir stambesnėms įmonėms gaunančioms reikšmingą pelną, kai smulkioms įmonėms ir toliau galiotų įstatymo projekte siūlomas 6 procentų pelno mokesčio tarifas. Numatomi pakeitimai į valstybės biudžetą papildomai galėtų sunešti apie 200 milijonų eurų per metus.

Pasiūlymas:

Siūlome pakeisti šio įstatymo projekto 7 straipsnį, jį išdėstant taip:

„7 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Užsienio vienetų gaunami už turimas Lietuvos vieneto akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą dividendai apmokestinami taikant 18 16 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, penkioliktos dienos.“

 

4

8

 

 

Argumentai:

Gynybos fondo finansavimui reikia tvaraus ir ilgalaikio sprendimo. Pelno mokesčio pakėlimas 1 procentiniu punktu stambioms ar didelį pelną gaunančioms įmonėms ilguoju laikotarpiu nėra pakankamas viešųjų reikmių finansavimui padengti. Per artimiausią dešimtmetį įgyvendinant Tarybos direktyvą (ES) 2022/2523, dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Europos Sąjungoje, Lietuvoje galiojantis žemesnis pelno mokesčio tarifas neteks patrauklumo, nes nesumokėtas pelno mokestis Lietuvoje bus perkeltas į kitas ES jurisdikcijas. Todėl nėra jokių racionalių priežasčių Lietuvoje nesurinkti šio pelno mokesčio iš stambių įmonių.

Geopolitinis nesaugumas, o ne mokesčių lygmuo šiuo metu yra didžiausia kliūtis investicijoms į Lietuvą. Lietuvos patrauklumas investicijoms turi būti transformuotas iš žemų atlyginimų ir žemų mokesčių į aukšto produktyvumo ir aukštos kokybės viešosiomis paslaugomis grįstą šalies ekonominį modelį.

Dėl šių priežasčių siūloma visame įstatyme pakeisti bazinį  pelno mokesčio tarifą, taikomą didelėms įmonėms, nuo įstatymo projekte siūlomo 16 iki 18 procentų. Šis tarifas, nekeičiant kitų įstatymo nuostatų, galiotų vidutinėms ir stambesnėms įmonėms gaunančioms reikšmingą pelną, kai smulkioms įmonėms ir toliau galiotų įstatymo projekte siūlomas 6 procentų pelno mokesčio tarifas. Numatomi pakeitimai į valstybės biudžetą papildomai galėtų sunešti apie 200 milijonų eurų per metus.

Pasiūlymas:

Siūlome pakeisti šio įstatymo projekto 8 straipsnį, jį išdėstant taip:

„8 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Lietuvos vieneto už turimas ar nuolatinės buveinės už jai priskirtas užsienio vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą gaunami dividendai apmokestinami taikant 18 16 procentų pelno mokesčio tarifą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus. Mokestį apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą dividendus gaunantis Lietuvos vienetas ar nuolatinė buveinė ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo gauti, penkioliktos dienos.“

 

 

 

5

9

 

 

Argumentai:

Gynybos fondo finansavimui reikia tvaraus ir ilgalaikio sprendimo. Pelno mokesčio pakėlimas 1 procentiniu punktu stambioms ar didelį pelną gaunančioms įmonėms ilguoju laikotarpiu nėra pakankamas viešųjų reikmių finansavimui padengti. Per artimiausią dešimtmetį įgyvendinant Tarybos direktyvą (ES) 2022/2523, dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Europos Sąjungoje, Lietuvoje galiojantis žemesnis pelno mokesčio tarifas neteks patrauklumo, nes nesumokėtas pelno mokestis Lietuvoje bus perkeltas į kitas ES jurisdikcijas. Todėl nėra jokių racionalių priežasčių Lietuvoje nesurinkti šio pelno mokesčio iš stambių įmonių.

Geopolitinis nesaugumas, o ne mokesčių lygmuo šiuo metu yra didžiausia kliūtis investicijoms į Lietuvą. Lietuvos patrauklumas investicijoms turi būti transformuotas iš žemų atlyginimų ir žemų mokesčių į aukšto produktyvumo ir aukštos kokybės viešosiomis paslaugomis grįstą šalies ekonominį modelį.

Dėl šių priežasčių siūloma visame įstatyme pakeisti bazinį  pelno mokesčio tarifą, taikomą didelėms įmonėms, nuo įstatymo projekte siūlomo 16 iki 18 procentų. Šis tarifas, nekeičiant kitų įstatymo nuostatų, galiotų vidutinėms ir stambesnėms įmonėms gaunančioms reikšmingą pelną, kai smulkioms įmonėms ir toliau galiotų įstatymo projekte siūlomas 6 procentų pelno mokesčio tarifas. Numatomi pakeitimai į valstybės biudžetą papildomai galėtų sunešti apie 200 milijonų eurų per metus.

Pasiūlymas:

Siūlome pakeisti šio įstatymo projekto 9 straipsnį, jį išdėstant taip:

„9 straipsnis. 382 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 382 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Fiksuoto pelno mokesčio bazei be jokių atskaitymų taikomas 18 16 procentų tarifas.“

 

6

10

 

 

Argumentai:

Gynybos fondo finansavimui reikia tvaraus ir ilgalaikio sprendimo. Pelno mokesčio pakėlimas 1 procentiniu punktu stambioms ar didelį pelną gaunančioms įmonėms ilguoju laikotarpiu nėra pakankamas viešųjų reikmių finansavimui padengti. Per artimiausią dešimtmetį įgyvendinant Tarybos direktyvą (ES) 2022/2523, dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Europos Sąjungoje, Lietuvoje galiojantis žemesnis pelno mokesčio tarifas neteks patrauklumo, nes nesumokėtas pelno mokestis Lietuvoje bus perkeltas į kitas ES jurisdikcijas. Todėl nėra jokių racionalių priežasčių Lietuvoje nesurinkti šio pelno mokesčio iš stambių įmonių.

Geopolitinis nesaugumas, o ne mokesčių lygmuo šiuo metu yra didžiausia kliūtis investicijoms į Lietuvą. Lietuvos patrauklumas investicijoms turi būti transformuotas iš žemų atlyginimų ir žemų mokesčių į aukšto produktyvumo ir aukštos kokybės viešosiomis paslaugomis grįstą šalies ekonominį modelį.

Dėl šių priežasčių siūloma visame įstatyme pakeisti bazinį  pelno mokesčio tarifą, taikomą didelėms įmonėms, nuo įstatymo projekte siūlomo 16 iki 18 procentų. Šis tarifas, nekeičiant kitų įstatymo nuostatų, galiotų vidutinėms ir stambesnėms įmonėms gaunančioms reikšmingą pelną, kai smulkioms įmonėms ir toliau galiotų įstatymo projekte siūlomas 6 procentų pelno mokesčio tarifas. Numatomi pakeitimai į valstybės biudžetą papildomai galėtų sunešti apie 200 milijonų eurų per metus.

Pasiūlymas:

Siūlome pakeisti šio įstatymo projekto 1 straipsnį, jį išdėstant taip:

„10 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 41 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Vienetų, jų dalyvių pajamos bei nuostoliai kituose šio skyriaus straipsniuose nustatyta tvarka pripažįstami šiame straipsnyje nustatytais reorganizavimo ar perleidimo atvejais, kai:

1) vienetų turtas, teisės ir pareigos perleidžiamos tarp Lietuvos vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 18 16 arba 6 procentų mokesčio tarifus, arba tarp užsienio vienetų – Europos Sąjungos valstybių narių rezidentų mokesčių tikslais, Europos Sąjungos valstybėse narėse turinčių verslo organizavimo formą, nurodytą 1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvos 90/434/EB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis, (toliau – Direktyva 90/434/EB) priede, ir esančių Direktyvos 90/434/EB 3 straipsnio c punkte nustatytų mokesčių mokėtojais, arba

2) vienetų turtas, teisės ir pareigos perleidžiamos tarp Lietuvos vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 18 16 arba 6 procentų mokesčio tarifus, ir užsienio vienetų – Europos Sąjungos valstybių narių rezidentų mokesčių tikslais, Europos Sąjungos valstybėse narėse turinčių verslo organizavimo formą, nurodytą Direktyvos 90/434/EB priede, ir esančių Direktyvos 90/ 434/EB 3 straipsnio c punkte nustatytų mokesčių mokėtojais, arba

3) perkeliama vieneto (Europos bendrovės ar Europos kooperatinės bendrovės) registruota buveinė.“

 

 

 

 

 

Teikia

Seimo narys                                                    (Parašas)                                  Gintautas Paluckas

                                                                                                                        Rasa Budbergytė

                                                                                                                        Orinta Leiputė

                                                                                                                        Dovilė Šakalienė

Julius Sabatauskas                  Algirdas Sysas

Vidmantas Kanopa

Liudas Jonaitis

Matas Skamarakas

Tomas Bičiūnas

Vigilijus Jukna

Kęstutis Vilkauskas

Linas Jonauskas

Eugenijus Sabutis