AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 67 STRAIPSNIO 1 DALIES PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
LR Seimas 2018 m. birželio 27 d. Nutarimu Nr. XIII-131838 patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gaires. Minėtų gairių 38 punkte deklaratyviai įtvirtinta, kad „Valstybinės kalbos politikai naujų uždavinių kelia gausių lietuvių bendruomenių kūrimasis užsienyje. Ypač remtina lietuvių bendruomenių užsienyje steigiamų lietuviškų mokyklų ar klasių veikla.“. Minima, kad šiems procesams būtina nuolatinė stebėsena ir analizė. Tačiau faktiškai nėra skiriama jokio finansavimo iš valstybės biudžeto ir valstybėje nėra statistinės informacijos kiek, kokioje užsienio valstybėje yra Lietuvos piliečių, nevedama statistika nei pagal amžiaus grupes, juolab pagal poreikį mokytis ir puoselėti lietuvių kalbos mokymą. Valstybinės kalbos politika turi tenkinti visuomenės, įskaitant ir užsienyje gyvenančius tautiečius, socialinės, nacionalinės ir kultūrinės vienybės poreikį. Lietuvių kalba, jos puoselėjimas yra ir kultūros turtas, atliekantis svarbias bendruomenių užsienyje vienijimo funkcijas, todėl privalo būti saugotinos ir remiamos Valstybės ( kaip tai atlieka pvz.: mūsų kaimynė Lenkija).
Valstybės uždavinys užtikrinti „Globalios Lietuvos“ sampratos įtvirtinimą, lietuvių tautinio tapatumo puoselėjimą, lituanistinio švietimo užsienyje stiprinimą. Valstybė ir jos institucijos turi nustatyti tokį švietimo finansavimo modelį, kad užsienio lietuviai globalizacijos sąlygomis išlaikytų lietuvių tautinį tapatumą, sudarant sąlygas mokytis ir puoselėti savo gimtąją kalbą, rūpintis asmenų, priklausančių lietuvių tautinei mažumai užsienyje, teisės į gimtosios kalbos mokėjimą, apsauga.
Įstatymo priėmimas sudarytų galimybes puoselėti lietuvių kalbą, lietuvių tautinį tapatumą, ir tokiu būdu stiprinti jų tarpusavio ryšius ir politinius, pilietinius, ekonominius, kultūrinius ryšius su Lietuva.
Paminėtina, kad programoje „Globali Lietuva“ 2018 m. švietimui yra skirta 1,86 milijono eurų, tačiau lietuviškos mokyklos šių pinigų negauna, nes yra biurokratiškai apibrėžtos kaip neformaliojo ugdymo įstaigos.
Projektas siekia padėti išspręsti praktinius finansinius sunkumus, su kuriais susiduria išeivijoje gyvenantys Lietuvos piliečiai, norėdami suteikti lietuvių kalbos ir kultūros pradmenis savo vaikams. Šiuo metu galimybės įgyti lituanistinį švietimą išeivių vaikams yra ribotos, garantuotas valstybės finansavimas tam nėra skiriamas. Tokio finansavimo modelio sukūrimas padės išlaikyti ryšius su Tėvyne ir padidins tikimybę, kad išeivijoje išaugusi jaunoji karta svarstys galimybę grįžti į Lietuvą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, tikslinga LR Švietimo įstatymą papildyti nuostata, užtikrinančia lituanistinio švietimo veiklos užsienyje finansavimą lėšomis, gaunamomis iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto, taikant mokymo lėšų skyrimo klasei (grupei) ir (arba) vienam mokiniui principus.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto inicijavo ir parengė Dainius Kreivys ir dr. Mantas Adomėnas.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu Švietimo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abstrakti nuostata, kad „Valstybė finansuoja ar kitaip skatina lituanistinio švietimo veiklas užsienyje“. Tai nėra susiję su jokiais konkrečiais įsipareigojimais remti Lietuvos piliečių valstybinės kalbos mokymąsi iš valstybės biudžeto. Be to, 30 straipsnio 1 dalis nustato: „Kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui ir užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, garantuojamas mokymas valstybine kalba ir valstybinės kalbos mokymasis.“ Galima teigti, kad ši nuostata nėra įgyvendinama ta apimtimi, kad išeivijoje gyvenantiems Lietuvos piliečiams ši nuostata nėra įgyvendinama ta apimtimi, kad dėl finansavimo stygiaus ne visi užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai gali įgyvendinti savo teisę mokytis valstybinę kalbą lituanistinėse švietimo įstaigose.Taigi galima teigti, kad Lietuvos švietimo politika atsiriboja nuo mūsų tautiečių vaikų reziduojančių užsienio valstybėse lietuvybės puoselėjimo. Šiuo metu, mūsų žiniomis, lietuvybė užsienio bendruomenėse yra palikta likimo valiai.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad būtų skirtas finansavimas lituanistinio švietimo veikloms (programoms) užsienyje. Lėšų iš valstybės biudžeto skyrimas ugdymo įstaigoms labai padėtų užsienyje gyvenančių tautiečių, tėvų, mokytojų ir kitų asmenų, susijusių su švietimu siekiui imtis iniciatyvos plėtoti lituanistinio švietimo veiklas, vystyti jų vykdomą veiklą, užtikrinant ir puoselėjant lietuvybės identitetą.
Įstatymo projekto priėmimas suteiktų valstybės biudžeto finansavimą išeivijoje gyvenantiems Lietuvos piliečiams pagal principą, analogišką „mokinio krepšelio“ principui, skiriant kiekvieno lituanistinėje švietimo įstaigoje užsienyje besimokančio Lietuvos piliečio mokymui skirtas lėšas, kurias sudaro 25 procentai Lietuvos moksleiviams skiriamo „mokinio krepšelio“. Taip pat skirtas finansavimas turėtų teigiamą poveikį remiant, skatinant, plėtojant ugdymo įstaigų užsienyje lituanistinio švietimo veiklą. Ir tokiu būdu, valstybė užtikrintų lietuvių tautinį tapatumo išsaugojimą, platesnes išeivių vaikų galimybės mokytis lietuvių kalbos, padėtų išlaikyti ryšį su Tėvyne ir padidintų tikimybę, kad Lietuvos piliečiai svarstytų grįžimą į Lietuvą.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymo priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo pakeitimo priėmimas leis išeivijoje išaugusiems Lietuvos piliečiams lengviau prisitaikyti prie Lietuvos darbo rinkos poreikių, taip plėsis Lietuvos darbo rinkoje galinčios dalyvauti darbo jėgos apimtis, taigi tai turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Įstatymą inkorporuojant į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. Tačiau LR Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės iki 2020 m. gegužės 31 d. parengti įgyvendinamuosius aktus, nustatydamas mechanizmą, kaip užsienyje gyvenantiems ir besimokantiems Lietuvos piliečiams skirtas valstybės skiriamas finansavimas pasieks lituanistinio švietimo įstaigas.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės iki 2020 m. gegužės 31 d. priimti atitinkamus poįstatyminių teisės aktų pakeitimus iki įstatymo įsigaliojimo pradžios.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje nėra vedama emigravusių vaikų statistika nei pagal amžiaus grupes, nei pagal valstybes, kuriose reziduoja Lietuvos piliečiai, todėl pateikti lėšų poreikį yra itin sudėtinga. Tačiau Lietuvos ambasados Airijoje preliminariais duomenimis Airijoje gyvena 80 tūkst. mūsų tautiečių, iš kurių 14 tūkst. sudaro vaikai ir jaunuoliai.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Lituanistinis švietimas“, „Mokymo lėšos“, „ugdymo paslaugos“ „neformalus vaikų švietimas ir jo programos“, „Švietimas“, „emigrantas“, „lietuvių kalba“, „lituanistika“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Teikia
Seimo nariai:
Dainius Kreivys
Dr. Mantas Adomėnas