LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO NR. I-2882 3, 4, 6, 7, 10¹, 10³, 10⁴, 22, 23, 27¹, 28, 28¹, 34, 42, 66, 72, 73 STRAIPSNIŲ IR V SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 7² IR 52¹ STRAIPSNIAIS

Įstatymo PROJEKTO

2024-06-03 Nr. XIVP-3828

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 1d. įsakymu Nr. V-1075 (2021 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. V-1298 redakcija) patvirtintu Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašu, socialinių mokslų studijų krypčių grupė ir teisės studijų krypčių grupė yra dvi skirtingos studijų krypčių grupės, todėl tikslintinas projekto 1 straipsniu keičiamo Notariato įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas, detalizuojant, kurios studijų krypčių grupės (socialinių mokslų ar teisės) mokslo daktaro laipsnį turi turėti notaru siekiantis tapti asmuo.

Ta pati pastaba taikytina ir dėl projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 3 dalies ir projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 73 straipsnio 2 dalies nuostatų.

2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimas 2024 m. balandžio 18 d. priėmė Notariato įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2549, kuriuo taip pat yra siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį ir kurio įsigaliojimas numatytas 2024 m. rugpjūčio 1 d. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 2 straipsniu siūlomi pakeitimai turėtų būti tarpusavyje derinami su įsigaliosiančiu teisiniu reguliavimu, antraip vienas iš nustatytų teisinių reguliavimų gali būti paneigtas kitu teisiniu reguliavimu arba sukurtos teisinio reguliavimo spragos.

3. Projekto 5 straipsniu siūloma papildyti keičiamą įstatymą 7² straipsniu ir nustatyti notarų veiklos kontrolinio patikrinimo galimybę. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodomas baigtinis nesąžiningos profesinės veiklos veiksmų sąrašas, dėl kurių gali būti atliekamas kontrolinis patikrinimas (išankstinis, pažeidžiantis klientų teisę laisvai pasirinkti notarą, notaro susitarimas su fiziniu arba juridiniu asmeniu dėl klientų siuntimo pas konkretų notarą; Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų įkainių dydžių neatitinkančių įkainių taikymas klientams ar klientų pritraukimas dovanomis; bet kokios formos atlyginimas fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris atsiunčia pas notarą klientų), o minėto straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad „kontrolinio patikrinimo metu nustačius galimus nesąžiningos profesinės veiklos veiksmus, kontrolinio patikrinimo medžiaga perduodama Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, kuris priima sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo notarui ar notaro atstovui“. Pažymėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar notarui atsakomybė galėtų būti taikoma ir tais atvejais, kai atliekant kontrolinį notaro veiklos patikrinimą būtų nustatyti kiti nei nesąžiningos profesinės veiklos pažeidimai. Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų tikslinti pašalinant minėtą neaiškumą.

4. Pagal projekto 19 straipsnyje keičiamo įstatymo 72 straipsnio  2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Notarų garbės teismo narius renka Notarų rūmų susirinkimas. Projekto 19 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Notarų garbės teismo personalinę sudėtį tvirtina Notarų rūmų prezidiumas. Atkreiptinas dėmesys, kad juridinio asmens dalyvių susirinkimas yra aukščiausias juridinio asmens organas. Atitinkamai Notarų rūmų aukščiausias organas yra Notarų rūmų susirinkimas. Gi pagal projekto 19 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 72 straipsnio 1 dalies nuostatas Notarų rūmų prezidiumas, kuris pagal keičiamo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies nuostatas yra kolegialus Notarų rūmų valdymo organas, galėtų revizuoti aukščiausio Notarų rūmų organo – Notarų rūmų susirinkimo sprendimus ir patvirtinti (nepatvirtinti) jo išrinkto Notarų garbės teismo sudėtį. Siūlomas teisinis reguliavimas, kai žemesnis juridinio asmens organas galėtų peržiūrėti aukščiausio juridinio asmens organo sprendimus kelia abejonių kaip neatitinkantis juridinių asmens organų organizacinės struktūros ir  organų hierarchijos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 19 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 72 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad Notarų rūmų prezidiumas tvirtina Notarų garbės teismo personalinę sudėtį nereikėtų atsisakyti.

5. Tikslintinos projekto 21 straipsnio 1 dalies nuostatos, po žodžių „Šis įstatymas“ įrašant žodžius „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“.

6. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 11 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 27¹ straipsnio 2 dalies nuostatas seniūnų notarinių veiksmų atlikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, projekto 21 straipsnio 2 dalyje po žodžių „teisingumo ministras“ įrašytini žodžiai „ir vidaus reikalų ministras“.

7. Projekto 21 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos taikomos tais atvejais, kai jose nurodytos aplinkybės atsirado po šio įstatymo įsigaliojimo dienos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį“. Vertinamoji projekto nuostata nėra pakankamai aiški, todėl gali kilti įstatymo taikymo problemų. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnį ir nustatytus naujus reikalavimus notarų nepriekaištingai reputacijai. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse siūlomi nustatyti nauji reikalavimai notarų nepriekaištingai reputacijai, atsižvelgiant į projekto 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, įsigaliotų 2024 m. rugsėjo 1 d. Pažymėtina, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra taikomi tiek asmenims, siekiantiems tapti notarais, tiek esamiems notarams. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar asmenims, siekiantiems tapti notarais ir iki įstatymo įsigaliojimo dienos pateikusiems visus reikiamus dokumentus bei dalyvaujantiems viešame konkurse eiti notaro pareigas, būtų taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, nustatyti galiojančio keičiamo įstatymo 3 straipsnyje, ar jau būtų taikomi nauji reikalavimai. Be to,  projekto 21 straipsnio 3 dalies nuostata, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos (nauji reikalavimai nepriekaištingai reputacijai) būtų „taikomos tais atvejais, kai jose nurodytos aplinkybės atsirado po šio įstatymo įsigaliojimo dienos“ gali būti aiškinama nevienodai dėl jų taikymo notarams, paskirtiems iki įstatymo įsigaliojimo. Nėra aišku, ar visi nauji keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse siūlomi nustatyti reikalavimai nepriekaištingai reputacijai būtų taikomi notarams, paskirtiems iki įstatymo įsigaliojimo, ar taikomi tik tuo atveju, jeigu atsiranda šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyta aplinkybė, o kitu atveju to straipsnio nuostatos tokiems notarams nėra taikomos. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projekto 21 straipsnio 3 dalies nuostatų dėl įstatymo taikymo nereikėtų patikslinti, aiškiai įvardinant, kurios keičiamo įstatymo nuostatos dėl nepriekaištingos reputacijos būtų taikomos asmenims, dalyvaujantiems notaro paskyrimo procedūrose, prasidėjusiose iki įstatymo įsigaliojimo, o kurios iki įstatymo įsigaliojimo paskirtiems notarams.

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

M. Masteikienė, tel. (0 5)  209 6843, el. p. [email protected]

S. Švedas, tel. (0 5)  209 6165, el. p. [email protected]