Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 13, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 177
STENOGRAMA
2022 m. birželio 7 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J. JARUTIS
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Gerbiami Seimo nariai, pradedame vakarinį Seimo posėdį. (Gongas) Registracija.
Užsiregistravo 65 Seimo nariai.
14.01 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-367(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, rytiniame posėdyje buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio dėl Labdaros ir paramos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto priėmimo. Dabar aš fiksuoju, kad tęsiama priėmimo procedūra, kaip tik sulaukus kito posėdžio.
Dėl vedimo tvarkos – A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Dėl Labdaros ir paramos įstatymo norėčiau paprašyti pusės valandos pertraukos.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu?
A. BAGDONAS (LSF). Taip, Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Gerai. Balsuojame dėl siūlymo daryti pusės valandos pertrauką dėl šio projekto priėmimo. (Balsas salėje) Dabar išspręsime dėl šio pasiūlymo, po to visi kiti. (Balsai salėje)
Balsavo už – 28, prieš – 32, susilaikė 9. Trečdalis balsavusių yra, tai pertrauka iki kito… (Triukšmas salėje) Kai siūlo opozicinė frakcija, užtenka penktadalio, kai kita frakcija – trečdalio.
Dabar V. Ąžuolas eilės tvarka buvo prie mikrofono. Tuoj įjungsiu. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kadangi jau veiksmas įvyko ir valdantiesiems neliko nieko švento, tik atimti paramą iš Bažnyčios, sėkmingai toliau. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Toliau V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, noriu informuoti tuos, kurie dar nežino, kad yra įregistruota P. Saudargo pataisa dėl Labdaros ir paramos įstatymo. Ji leistų grąžinti galimybę Bažnyčiai gauti 1,2 % paramą. Taip, kaip būdavo anksčiau. Kadangi nebuvo leidžiama jos apsvarstyti dėl formalios priežasties, nebuvo praėjusios 48 valandos, aš manau, kad opozicinės frakcijos tikrai norėtų pertraukos iki kito posėdžio. Bet aš negaliu to siūlyti, nes neturiu įgaliojimų nei savo frakcijos, nei juo labiau opozicinių frakcijų. Aš tiesiog apeliuoju į tam tikrą padorumą, sveiką protą, logiką ir siūlau arba tiesiog leisti svarstyti Pauliaus pataisą, arba spręsti kitaip.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dėl šio projekto yra padaryta pertrauka. Dabar mes jo turinio ir pataisų svarstymo galimybės neaptarinėsime. Jeigu ir nebūtų galimybės tos pataisos svarstyti, visi puikiai žinome, kad Seimo nariai turi iniciatyvos teisę įregistruoti naują projektą, galima tuos klausimus svarstyti. Nedarykime čia didelės problemos.
R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos. Vis dėlto mes jums garsiai pranešėme, kad mes norime tuo pačiu klausimu. Jūs turėjote išklausyti kitų Seimo narių pasiūlymus, buvo siūloma pertrauka iki kito posėdžio, ir ištaisyti tikrai nedovanotiną klaidą, kai religinėms bendruomenėms, kurios yra ne pelno siekiančios organizacijos ir nebiudžetinės įstaigos, gauti paramą, iš kurios jos realiai gyvena… Aš vis dėlto manau, kad opozicija turi teisę pasiūlyti pertrauką. Jūs turėjote paskelbti alternatyvų balsavimą. Todėl prašau dar kartą opozicijos vardu pabalsuoti už pertrauką iki kito posėdžio. Matysime, kur balsų yra daugiau.
PIRMININKAS. Gerbiama kolege, jūs puikiai žinote, kad niekada dėl siūlymų alternatyviai nebalsuojama.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Dar ir kaip balsuojama.
PIRMININKAS. Balsuojama dėl pirmo išgirsto pasiūlymo. Ne pirmą kadenciją esate Seime, nereikėtų apsimesti naiviai ir dabar daryti iš to kažkokią problemą. M. Majauskas dar dėl vedimo tvarkos.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš noriu nuraminti kolegas, kurie kelia klausimą dėl religinių bendruomenių ir bendrijų. Jos yra įtrauktos į įstatymą, jos ir toliau galės gauti gyventojų pajamų mokesčio paramą. Yra vienintelė sąlyga, kad jos užsiiminėtų ne vien tik religiniais tikslais, absoliuti dauguma tiksliai tą ir daro, turi dienos centrus, labdara, parama užsiima, absoliuti dauguma tikrai galės ir toliau gauti. Jeigu yra kelios bažnyčios, kurios iki šiol negaudavo, jos, be jokios abejonės, galės ir toliau gauti iš…
PIRMININKAS. Gerbiamas Mykolai, nutraukiu kalbėjimą, nes tikrai šio klausimo šiuo metu nesvarstome. Jūs, kaip komiteto atstovas, turėsite galimybę viską išsakyti, kai būsite tribūnoje.
14.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Egidijaus Šileikio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-1478 (svarstymas ir priėmimas)
Dabar pradedame, matyt, ramesnį klausimą, pagal darbotvarkę 2-1 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Egidijaus Šileikio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektą Nr. XIVP-1478. Svarstymas. Išklausysime pagrindinio komiteto pranešimą. Kviečiu į tribūną S. Šedbarą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas projektą svarstė 2022 m. gegužės 15 d., buvo perduota mums ir Teisės departamento nuomonė, kuri buvo pateikta Seniūnų sueigai. Komitetas dėl to diskutavo ir sprendimas toks: už pritarimą nutarimo projektui balsavo 3, prieš – 1, susilaikė 2, tarp jų ir komiteto pirmininkas. Taigi, nutarimo projektui komitete pakankamai balsų nebuvo ir toks nutarimas nebuvo priimtas.
PIRMININKAS. Diskusija dėl kandidatūros. Kad ir kaip keista, tik vienas diskusijos dalyvis – V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Aš frakcijos vardu – 7 minutės.
PIRMININKAS. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Noriu paprašyti techninių darbuotojų, jeigu galima, kad įjungtų skaidrę. (Šurmulys salėje) Ar galima būtų techninius klausimus išspręsti?
Gerai. Gerbiami kolegos, visų pirma norėčiau padėkoti kolegoms, kurie kelia klausimus dėl pretendento skyrimo teisėtumo, motyvacijos ir reputacijos. Ką tik komitetas įvardino, pagrindinis komitetas įvardino, kad šiai kandidatūrai nebuvo pritarta. Aš manau, kad šis klausimas yra labai svarbus, jis lems, ar Seimas vis dėlto atvers vartus į Aukščiausiąjį Teismą politinės korupcijos bylos talkininkams ir Aukščiausiajame Teisme bus teisėjas, kurio lojalumu valstybei, kurio sveikatos būkle ir tinkamumu eiti pareigas mes neturime galimybės įsitikinti, ar vis dėlto mes būsime ta užkarda, kuri tikrai užtikrins, kad mūsų teismuose dirbantys teisėjai, jų reputacija, asmeninės savybės nekeltų abejonių.
Šiandien asmeniškumu mane apkaltino politinės korupcijos byloje teisiamos partijos atstovas, juodosios buhalterijos byloje skambėjusios partijos atstovas, deja, ir Seimo Pirmininko pavaduotojas. Aš čia noriu tik atsakyti tokiems kaltintojams, pone Mazuroni, tai nėra mano byla, bet jūsų teisiamos partijos byla, o ponas kandidatas yra šios bylos įtariamųjų talkininkas.
Kandidatų į teisėjus reputacija, sąžiningumas, asmeninės savybės, manau, yra svarbu mums visiems ir didžiajai visuomenės daliai, tuo tarpu prekyba įstatymais, mokslinėmis išvadomis ir postais, juodasis lobizmas yra tai, kam visų pirma opozicija turėtų priešintis. Kad ir kaip keista, ji šiandien to nedaro. Šiam kandidatui yra netinkama būti teisėju dėl kelių priežasčių, tas priežastis jūs matote skaidrėse.
Pirma, jis rašė mokslines išvadas politinės korupcijos bylos kaltinamiesiems ir palaiko ryšius su asmenimis, kurių veikla Seimo pripažinta kaip nesuderinama su nacionalinio saugumo interesais. Šiame Seime tai buvo pripažinta praėjusią kadenciją balsų dauguma.
Antra, kandidatas iki šiol nėra pateikęs dokumentų apie tai, kad atliko sveikatos patikrą ir turi teisę dirbti su valstybės paslaptį sudarančia informacija. Taip pažeidžiami mažiausiai trys Konstitucijos straipsniai ir mažiausiai du įstatymai.
Trečia priežastis, galimas naujas kandidato bandymas užsitikrinti Seimo narių paramą, manipuliuojant valstybės vadovo statusu.
Gerbiami kolegos, štai yra pono E. Šileikio kaip mokslininko, specialisto išvados ištrauka. Jis rašė išvadą ne mano užsakymu – jis rašė „MG Baltic“ koncerno, teisiamo politinės korupcijos bylose, ir kitų asmenų užsakymu. Štai yra išvada. Mes ją galime vertinti gerai ar blogai, bet žinote, teisėjas bylas sprendžia pagal vidinius įsitikinimus. Mums šiandien siūloma paskirti teisėją, kuris įrodinėjo (aš išrinkau pagrindinius žodžius), kad dėžučių kultūra, kitaip tariant, aukos, parama politikams ir jų nurodytiems asmenims, yra galima už jų atliekamą darbą, kad toks veikimas atitinka Konstituciją. Štai skaidrėje jūs matote šiuos samprotavimus.
Ponas E. Šileikis taip pat teigia, kad tarptautinės teisės reikalavimų kovos su korupcija srityje nereikėtų paisyti. Kitaip tariant, Seimas neturėtų paisyti, nes korupcijos apibrėžimas… šiaip jau apibrėžia Europos Tarybos konvencija dėl korupcijos baudžiamosiose bylose. Kadangi kandidato argumentams šita konvencija iš esmės prieštarauja, tai jis sako, kad Lietuva gali nesilaikyti šitos konvencijos, įstatymų leidėjai.
Aš kreipiuosi į kolegas, visų pirma socialdemokratus, Regionų partiją, Valstiečių partiją. Jūs nesate politinės korupcijos bylos dalyviai ir jums visiškai nereikia rūpintis, kad bendraujantys su šitais dalyviais asmenys galėtų prastumti savo interesus Aukščiausiajame Teisme. Jūs esate laisvi žmonės, jūs galite balsuoti už teismus, kuriais mes galime pasitikėti.
Antra. Gerbiami kolegos, kandidatas iki šiol nėra pateikęs dokumentų, kurie įrodytų tinkamą jo sveikatos būklę, ir dokumentų, kurie leistų jam dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija. Čia yra skleidžiami mitai apie tai, kad ir anksčiau teisėjai kandidatai taip elgėsi. Man buvo pateikta informacija apie ankstesnius atvejus. Visais atvejais kandidatai susitvarkė savo sveikatos pažymas, iki Seimas juos paskyrė teisėjais. Prezidentas teikė be pažymų, bet iki Seimo, iki tada, kai buvo paskirti, jie susitvarkė. Taip pat nėra jokių duomenų, kad koks nors teisėjas buvo paskirtas neturėdamas teisės dirbti su įslaptinta informacija. Taigi čia yra mitas.
Trečia. Gerbiami kolegos, aš jums noriu parodyti. Matyt, daugelį iš jūsų pasiekė gegužės mėnesio susirašinėjimas – kandidatas rašo Seimo nariams, siūlo būdą, kaip suteikti valstybės vadovo statusą profesoriui V. Landsbergiui. Čia yra įrodymai šitie susirašinėjimai. Juos turiu visus, jūs taip pat juos turite. Gegužės 23 dieną jis rašo daugeliui Seimo narių, prezidentūrai, dešimtims politikų. Savo laiške kandidatas duoda suprasti, kad valstybės faktinio vadovo unikalus statusas gali būti suteiktas. Taip duodama suprasti, kad galbūt opozicija nesikreips į Konstitucinį Teismą. Apie tai jis rašo savo laiškuose. Bet čia svarbu paminėti, kad vos prieš keletą mėnesių kandidatas pasisakė priešingai „Lietuvos ryto“ straipsniuose, teise.pro, kad negalima suteikti jokių statusų.
Gerbiami kolegos, aš manau, mes turime kelti klausimą, ar tai nėra prekyba teise. Turime kelti klausimą ir abejones, ar tokie žmonės vėliau neprekiaus Aukščiausiojo Teismo sprendimais, kai tiesiog to norės užsakovai arba kokios nors įtakingos interesų grupės. Juo labiau kad kandidatas nemato problemų, kad galima gauti politikui papildomą atlygį už jo atliekamą darbą, tai yra įstatymų leidybą, iš lobistinių grupių.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, laikas jau!
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, šiandien yra pasirinkimas tarp dviejų asmeniškumų. Ar Seimas atvers Aukščiausiojo Teismo duris korupcijos bylos kaltinamųjų talkintojams? Ar Seimas pasakys, kad ir į Aukščiausiąjį Teismą turi būti teikiami tik nepriekaištingos reputacijos, atsparūs siauriems interesams kandidatai? Mes tokių turime Lietuvoje ir visuomenė tokių sprendimų iš mūsų laukia. Ačiū, gerbiamas pirmininke, ačiū, kolegos.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar žodis kandidatui, jeigu pageidauja.
E. ŠILEIKIS. Parlamentas ir parlamentarizmas buvo ir išliks mano viena iš mėgstamiausių domėjimosi ir tyrinėjimų temų. Nekeičia mano nusistatymo pavienių Seimo narių abejonės dėl mano kandidatūros, kurią teikia Respublikos Prezidentas.
Noriu nuoširdžiai pažymėti, kad labai prašiau nuo pat pradžių kaip kandidatas išgirsti ne telefoninę teisę, ne emocijomis pagrįstus interpretavimus, bet raštu užrašytą teisę, tai yra jos aiškinimą ir parašą, kas deda parašą. Ar Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, ar Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo patarėja, ar kitas teisininkas. Tada aš galėčiau diskutuoti, kreiptis į teisininkų bendruomenę.
Šiuo metu turiu tik vieną teisės šaltinį. Vadinamoji minkštoji teisė, soft law, su parašu. Keturi argumentai. Leiskite juos trumpai pacituoti. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada.
Pirma. Pastebėtina, kad Seimo statute nėra nustatyta, kad prieš skiriant asmenį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju turi būti pateiktos kokios nors pažymos. Gerbiamas Seimo nary Bakai, galite pasiskaityti.
Antra. Seimo Statuto 200 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Seimo nariams iki kandidatūrų pristatymo Seime turi būti pateikti tik kandidatų biografiniai duomenys. Ką jūs veikėte dvi kadencijas nepasiūlydamas pakeisti Seimo statuto, gerbiamas Seimo nary Bakai?
Trečia. Buvusio Konstitucinio Teismo skyrimu, pabrėžiu, ne šiaip sau talkininko politinės korupcijos bylose, atsiprašau už tą frazeologizmą, aš esu buvęs Konstitucinio Teismo teisėju, be jokių pažymų, be jokių sveikatos leidimų, be jokių VSD popierėlių dirbęs su valstybės paslaptimis devynerius metus Konstituciniame Teisme.
Cituoju. Trečia. Buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo skyrimo Aukščiausiojo Teismo teisėju tvarką detalizuoja Teismų įstatymas, kuriame nustatyta, kad teisėjo teisė be egzamino, be atrankos turi būti užtikrinta.
Ir ketvirtas, paskutinis, dalykas. Teisės taikymo praktikoje galėjo pasitaikyti atvejų, kad prieš paskiriant buvusį Konstitucinio Teismo teisėją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju nebuvo reikalaujama pasitikrinti sveikatos ir pateikti sveikatos pažymėjimo.
Yra ir kitų čia labai gražių dalykų, bet kam apie tai kalbėti? Juk pasibaigė svarstymas, pasibaigė išklausymai. Aš labai didžiuojuosi, kad Lietuvoje įvyko tai, kas įvyksta Jungtinėse Amerikos Valstijose, kai tikrai supurtomi kandidatai. Aš regėjau kovą, buvau išdidus iki galo, bet mačiau, kad ir Seimo nariai išdidūs, jie nenusileido tam tikriems savo požiūriams, tai garbinga kova. Labai ačiū. Dar sykį pabrėžiu, parlamentas ir parlamentarizmas – vieni iš įdomiausių mano tyrinėjimo dalykų. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Ta įdomia gaida baigiame šią stadiją.
Dabar motyvai dėl kandidato. Pastebėsiu, kad nutarimo projekte, dėl kurio paskui balsuosime slaptu balsavimu, yra du straipsniai. 1 straipsnis – skirti E. Šileikį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju, 2 straipsnis – nutarimas įsigalioja… Čia buvo tam tikras neapibrėžtumas, tai aš žodžiu įvardinu, kad įsigaliojimas būtų nuo šių metų birželio 13 dienos. Tai tiek apie nutarimo projektą. Dėl motyvų, atrodo, nėra užsirašiusių. (Balsai salėje: „Yra, yra.“) Tuoj, čia Sekretoriatas, matyt, ne tą lentelę uždėjo. Tuoj, viskas bus gerai. Motyvai už – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Man išties labai gaila, kad Seimas yra paverstas vieno žmogaus asmeninių interesų užgaida, nes iš esmės jau pradeda neskaniai skambėti, kai žmogus, turintis bylas ir taikos sutartį dabar jau su „MG Baltic“, pradeda kelti klausimus dėl savo paties bylų. Aš Seime per savo penkerius ar šešerius darbo metus matau pirmą kartą, kai šitaip akivaizdžiai yra painiojami interesai ir bandoma iš esmės Seimą įklampinti į asmeninių ginčų su „MG Baltic“ tam tikrą virtuvę.
Ką perskaitė gerbiamas kandidatas ir kas yra Teisės departamento išvadoje, yra labai aiškiai pasakyta, kad Seimas nėra, neturi tokios teisės reikalauti pažymų. Kitas dalykas, tokios kategorijos teisėjams, kurie neeiliniu būdu yra skiriami į pareigas, vėlgi Teismų įstatymas nenumato jokių papildomų reikalavimų. Šiuo atveju mes turime, aš sakyčiau, administracinę teisę, tai nėra civilinis teisinis santykis, kur gali sėsti ir susitarti dėl sąlygų. Administracinė teisė yra skaitoma kur kas kitaip, tai yra skaitoma tai, kas yra parašyta, ko neparašyta, negali išvesti iš kažkokios normų visumos, kurios šiuo metu netgi nėra. Tikrai siūlyčiau paremti kandidatą ir turėti mokslininką Aukščiausiajame Teisme su Konstitucinio Teismo darbo patirtimi.
PIRMININKAS. Prieš kalba V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų kandidatas, pretendentas iki paskutinės minutės bando mus įtikinti, kad trys konstituciniai straipsniai… Konstitucijos trijų straipsnių pažeidimai yra nieko tokio. Būtent iš Konstitucijos 29, kandidate, 112 ir 115 straipsnių kildinama pareiga pasitikrinti sveikatą, būti tinkamos sveikatos būklės ir turėti teisę dirbti su slapta informacija.
Antra. Atsakydamas opozicijai, noriu pasakyti, be abejo, jūsų rankose susitapatinti su teisiamomis partijomis, bet „MG Baltic“ bandė mano byloje atimti iš Seimo narių teisę atlikti parlamentinius tyrimus. Aš ją atkovojau, jie buvo priversti pasiūlyti taikos sutartį. Tai nebuvo mano byla, tai buvo viso Seimo byla ir aš esu labai dėkingas, kad Seimas parėmė mane toje byloje ir valstybei buvo tinkamai atstovaujama.
Gerbiami kolegos, aš noriu jūsų visų paprašyti. Tęskime praėjusios kadencijos Seime pradėtą darbą ir parodykime, kad galime atsispirti juodiesiems buhalteriams ir šešėliniams prekeiviams teise ir žmonių interesais. Kviečiu neparemti šios kandidatūros.
PIRMININKAS. Kandidatūrą parems R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Na, išties keista klausytis kolegos, kuris yra antrą kadenciją ir net yra buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, tokių dalykų. Dar keisčiau yra klausytis kolegos, kuris kalba frakcijos vardu, frakcijos, kuri pripažįsta žmogaus teises, teisės viršenybės principą, pripažįsta, kad žmogus neturėtų būti smerkiamas už savo darbus. Dabar klausimas, kokiu pagrindu veikia šita frakcija ir ta partija? Ar tokiu atveju frakcijos narys, kalbėdamas frakcijos vardu, pasako, kad iš tikrųjų mums viskas yra vienodai ir mes darysime, ką norėsime? Dar baisesnis dalykas – kolega kalba, kad Seimas pripažino. Tai aš noriu pabrėžti, kad pripažino jūsų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas praeitą kadenciją, ne Seimas pripažino, ir jis jokios reikšmės ir įtakos neturi. Dabar jūs kišate visą Seimą su savo tyrimais. Kaip žinote, Seimas net nepritarė, nenubalsavo.
Antras dalykas. Kaip žinote, dėstytojui nedraudžiama teikti ekspertizę, teikti nuomonę ir poziciją. Man įdomu, ką jūs kalbėtumėte, jeigu šitas kandidatas būtų teikęs išvadą dėl jūsų dviejų trijų frakcijos narių, kurie iš pradžių buvo specialiojo liudytojo statuso vienoje baudžiamojoje byloje dėl pirkimų kovido situacijoje. Kaip jūs būtumėte reagavę, jeigu šitas ekspertas, specialistas būtų parašęs išvadą? Jūs lygiai taip pat būtumėte čia rėkę, šaukę per visą Seimą ir visą Seimą būtumėte įtraukę?
Ką jūs sakysite, kai jūsų kokiam nors partijos nariui arba merui bus pareikšti įtarimai ir tie įtarimai bus išgalvoti, ir šitas ekspertas pateiks išvadą? Ar jūs mesite mandatą ir išeisite iš frakcijos? Mano galva, jūs jau dabar tai turite daryti ir mesti lauk, nes, kaip jūs žinote, jūsų partijoje, bent jau Jurbarke, vienam žmogui mes inicijavome net baudžiamąją bylą ir buvo pripažinta dėl dokumentų klastojimo. Bet kažkodėl net ir skyriaus pirmininku sugeba tapti. Prieš kaltindami kitus arba norėdami būti skaistesni ir geresni, iš tikrųjų pagalvokite, kad žmogus, tai yra teisininkas…
PIRMININKAS. Laikas!
R. ŽEMAITAITIS (LRF). …advokatas dirba savo darbą. Jis teisininkas ir advokatas, ir teisėjas, ir prokuroras. Jis šiandieną yra dirbantis visa apimtimi. Man keista klausytis kolegos, kuris…
PIRMININKAS. Laikas!
R. ŽEMAITAITIS (LRF). …net nesuvokia, ką jis šneka. Atsiprašau.
PIRMININKAS. K. Masiulis už. Tai yra prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, aš nesileisiu į tokį vienų partijų aukštinimą ir kitų partijų pažeminimą. Kai kurie kolegos, tiesą sakant, buvo tokiose partijose, kurių prezidentai paskui buvo pripažinti pažeidę Konstituciją ir panašiai.
Man yra esminis klausimas toks, kad jeigu Konstitucija reikalauja iš kandidato tam tikrų pažymų, kad jis būtų pasitikrinęs sveikatą, kad jis galėtų dirbti su slaptais dokumentais, tai, matyt, yra prasmingai to reikalaujama. Tarkim, kai žmogus kandidatuoja į Seimą, yra renkamas ir išrenkamas Seimo nariu, nėra reikalaujama tokių pažymų, bet jeigu mes norime eiti kai kurias pareigas, dirbti kokiame nors komitete, kuris dirbs su slaptais dokumentais, mes turime gauti teisę dirbti su slaptais dokumentais ir yra suprantama kodėl. Dabar man lygiai taip pat būtų suprantama, kodėl iš teisėjo, kuris, galimas daiktas, gali tirti slaptas bylas, turėtų būti to reikalaujama ir reikalaujama iš anksto. Priešingu atveju būtų teisėjai, kurie gali tirti tokias bylas, ir vienas teisėjas, kuris negali. Dėl formalių dalykų aš negaliu pritarti šitokiai kandidatūrai.
PIRMININKAS. Dėkui. Už kandidatūrą pasisako P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Matyt, K. Masiulis, kaip ir būdinga konservatoriams, girdi tik save. Ką tik pretendentas pasakė, kad nėra jokių reikalavimų dėl jokių pažymų, o buvusiems Konstitucinio Teismo teisėjams yra daroma išimtis. Ar dabar girdi, pone Kęstuti, ar ir vėl negirdi?
Antras dalykas, aš dėl V. Bako. Vytautai, tu toks principingas, tai kodėl iškėlei baltą vėliavą ir pasirašei taikos sutartį su „MG Baltic“? Kur tavo drąsa, kur tavo narsa, kur tavo principingumas? Vadinasi, nesi toks principingas ir toks narsus, kokius nori matyti kitus. Pirmiausia parodyk pats pavyzdį.
Kitas dalykas. Taip, mokslininkas įvairiomis temomis gali rašyti įvairius mokslinius darbus, yra mokslininkas. Jeigu mes kalbėsime apie „MG Baltic“ bylą, mes visi žinome, kad šita byla turi ir stiprų politinį atspalvį. Negalėjo E. Masiulio reitingai būti aukštesni negu V. Landsbergio anūko. Tai yra nusikaltimas Lietuvoje ir dėl to buvo iškelta baudžiamoji byla.
Be to, jeigu liberalai dabar konservatoriams nebūtų reikalingi, nebūtų daugumoje, jie būtų nuteisti. Kuo čia dėtas E. Šileikis? Pone Bakai, kuo čia dėtas E. Šileikis ir jo moksliniai darbai? Niekas į tai nekreipia dėmesio. Jūs puikiai žinote, kaip užkulisiuose kalba, kad E. Masiulis gavo dėžutę, o konservatoriai galbūt ir penkias arba dešimt, bet jie šventi, jie neteisiami, jie teisia kitus. Štai tokioje valstybėje gyvename.
O ponas E. Šileikis nebuvo klano teisėjas, jis dažnai rašė savo atskirą nuomonę, išdrįso. Už tai jam pagarba. Aš žinau, kad jo nepatvirtins, bet vis tiek šitą žmogų už jo poziciją, už jo tvirtą nuomonę gerbiu. Ačiū Prezidentui, kad jį pateikė kandidatu į Aukščiausiojo Teismo teisėjus.
PIRMININKAS. Laikas! T. Tomilinas – prieš.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš stebiu šį procesą iš šalies, nesu didelis teisininkų bendruomenės žinovas, aš tiesiog stebiu, kas vyksta Seime, kandidatų pasisakymus, komentarus. Man, tiesą pasakius, truputį gėda, kas vyksta, nes yra užsipuolamas Seimo narys V. Bakas, vykdantis savo parlamentinį darbą. Mes turime tokią procedūrą, būtent taip yra skiriami teisėjai, tai yra išklausoma, minimi argumentai, domimasi jų biografijomis, jų veikla, jų atsakymais į klausimus. Tikrai mums teko stebėtis tais atsakymais šioje salėje ne vieną kartą.
Aš šiek tiek sutrikęs, kad valdančioji pusė yra gana tokia pasyvi šioje situacijoje, bet dar labiau stebina opozicija, kuri bando paneigti savo kolegos parlamentinio darbo esmę, kai žmogus išsako argumentus, visiškai svarbius. Aš tik priminsiu: praeitoje kadencijoje dauguma jūsų čia buvo ir tikrai mojavo ta parlamentinio tyrimo vėliava, ir piktinosi, tiesiog baisėjosi tuo, kad tam tikros interesų grupės buvo suaugusios su valstybe, darė neproporcingai didelę įtaką, tai išaiškinta parlamentiniu tyrimu. Mes vadovavomės to tyrimo išvadomis, darėme struktūrinius pokyčius, na, baudžiamojoje teisėje, politinių partijų finansavimo architektūroje ir panašiai, o dabar staiga visa opozicija užsipuolė V. Baką, kad jis priminė praeitos kadencijos iš esmės antikorupcinius nuopelnus. Apie ką mes kalbame, ką jūs čia darote? Vienas žmogus apsuko galvą? Nesuprantu.
PIRMININKAS. Paskutinis už kalba V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Matydamas tokias batalijas Seime, tikiuosi, kad senų generolų vaikai žino savo teises. Deja, bet yra taip.
Žiūrėdamas į kandidatą iš tikrųjų prisimenu vienos teisėjos atsakymą. Kai paklausiau jos, kaip reikia išlaikyti teisėjų stuburą, ji labai gerai atsakė: jeigu teisėjas neturi stuburo, tai ko verti Seimo leidžiami įstatymai, jeigu nėra, kas vykdo teisingumą, ir nėra, kas turi tą stuburą? Dabar mes matome šį kandidatą, tai yra tas kandidatas, kuris turi stuburą, bet ar valdantiesiems patinka tokie kandidatai? Tikrai nepatinka, nes jų negalėsi pastumti.
Kas mūsų teisėje vyksta? Teisėjų ir teismų stuburai tapo tokie silpni, kad jie netgi bijo pradėti svarstyti bylas. Paimkime nuo Konstitucinio Teismo iki civilinio teismo. Jeigu mes taip toliau eisime, gal teisėsauga ir teismai taps tik pavadinimu arba politiką aptarnaujančiu personalu? Mums kaip tik reikia tokių teisėjų, kurie turėtų teisėjo stuburą, vykdytų teisingumą ir vadovautųsi įstatymo raide, o ne madingų politikų nurodymais ar iš vienos ar kitos pusės papučiančiais vėjais. Tikiuosi, kad ši kandidatūra tikrai bus palaikyta ir šis žmogus galės vykdyti teisingumą. Ačiū.
PIRMININKAS. Atsirado dar vienas kalbantis prieš – D. Griškevičius. Prašom.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Gerbiami kolegos, man atrodo, tikrai niekas neabejoja gerbiamo pretendento kompetencija, tačiau reikia pripažinti ir tą dalyką, kad, kaip sako, kažkas stuburu vadina ar kitais epitetais. Tam tikras užsispyrimas, mano akimis, netgi, pasakyčiau, gal žodis „kvailas“ netinka, bet tikrai toks didelis užsispyrimas Seimą įvėlė į tokias procedūrines diskusijas ir, mano suvokimu, šiuo atveju pritrūko tiesiog tokios paprastos išminties, kur buvo galima tiesiog daug anksčiau viską baigti. Todėl dėl šios priežasties turbūt eidamas prie balsadėžės rimtai pagalvosiu, ar galima atiduoti balsą už tokį kandidatą. Nors tikrai neabejoju jo kompetencija.
PIRMININKAS. Dėkui. Pasisakymus baigėme. Dabar priminsiu balsų skaičiavimo komisijos sudėtį, tai yra K. Adomaitis, V. Giraitytė-Juškevičienė, V. Kanopa, K. Mažeika, Ž. Pavilionis, G. Surplys, J. Varkalys. Ar yra J. Varkalys? Iš Liberalų sąjūdžio kažką kitą? E. Rudelienė sutiktų būti? Gerai, vietoj J. Varkalio – E. Rudelienė. Ir R. Žemaitaitis.
Tradicinis biuletenis, formuluotė pagal Seimo nutarimą: už, prieš, susilaikoma, paliekamas langelis, kurį norime matyti kaip savo nuomonės išraišką, kiti du užbraukiami. Balsavimo erdvė – čia už Seimo salės, ne pirmuosiuose rūmuose. Dabar ir bus ta slapto balsavimo pertrauka, maždaug 15 minučių.
Regionų frakcija: patikslinu, kad balsų skaičiavimo komisijoje vietoj R. Žemaitaičio bus A. Širinskienė. Kol kas pertrauka, slaptas balsavimas.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, slapto balsavimo pertraukos laikas baigėsi, tęsime vakarinį posėdį.
14.52 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-367(2) (priėmimo tęsinys)
Labai trumpai grįžtame prie Labdaros ir paramos įstatymo projekto, nes šioje stadijoje tas grįžimas tik formalus. Kadangi dėl šio projekto priėmimo stadijoje yra gauta pasiūlymų, viskas dėl jo spręsis per numatytą balsavimo intervalą. Todėl čia dabar su šiuo projektu nieko daugiau ir nedarome.
Toliau pagal darbotvarkę yra Seimo narių interpeliacija žemės ūkio ministrui K. Navickui. Pagal Seimo statutą, pirmiausia žodis suteikiamas interpeliacijos autoriams. Kas iš interpeliacijos autorių pasiruošę kalbėti dėl interpeliacijos?
R. Žemaitaitis – dėl vedimo tvarkos.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Pirmininke, posėdžio pirmininke, frakcijos vardu ir visos opozicijos vardu mes norėtume dėl interpeliacijos paprašyti pertraukos iki kito posėdžio, iki ketvirtadienio. (Balsai salėje) Pritaria. Frakcijos vardu pertrauka iki ketvirtadienio.
PIRMININKAS. Neišeis šiuo atveju balsuoti dėl pertraukos.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Pirmininke, išeis.
PIRMININKAS. Ne, čia yra speciali procedūra, ir dėl biudžeto mes neimame pertraukų. Be to, yra 220 straipsnis, čia pasakyta: „Gavęs atsakymą į interpeliaciją, Seimas sesijos metu turi jį apsvarstyti savo posėdyje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.“ Jeigu mes nukeltume į kitą posėdį, būtų daugiau kaip 5 darbo dienos. Jokių pertraukų nebus. Nėra interpeliacijos autorių, kaip čia dabar yra? (Balsai salėje) Jeigu yra komisijoje, mes galime suprasti tą situaciją.
Tada paimsime kokį nors kitą klausimą iš vakarinio posėdžio. Informuokite, kai sugrįš interpeliacijos iniciatoriai, nes mes negalime keisti tvarkos, negalime pirma duoti ministrui.
14.54 val.
Pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatymo projektas Nr. XIVP-1719, Civilinio kodekso 4.181, 6.66, 6.953, 6.961 ir 6.968 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1720, Civilinio proceso kodekso 746 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1721, Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1722, Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo Nr. XII-2443 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1723, Bankų įstatymo Nr. IX-2085 78 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1724, Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 2, 77, 91, 94 ir 99 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1725, Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1726, Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 2, 4, 44 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-766 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1727, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42, 433 straipsnių ir 1, 3 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1728, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 11, 42, 43, 431, 432, 433, 437 straipsnių ir 1, 3 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIV-822 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1729, Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. XII-2566 61 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1730, Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 33 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1731, Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 221 straipsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1732, Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1733, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 80 ir 174 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1734, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo Nr. XIII-2221 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1735, Hipotekinių obligacijų ir hipotekinio kreditavimo įstatymo Nr. IX-1746 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1736 (pateikimas)
Galbūt finansų ministrė savo paketą galėtų dabar pristatyti, kol kaip nors rasime interpeliacijos iniciatorius. Tai būtų 2-4.1 klausimas – Pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatymo projektas Nr. XIVP-1719 ir daug lydimųjų. Prašom. Pranešėja – finansų ministrė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Teikiamas Pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatymo ir su juo susijusių įstatymų projektų paketas. Iš viso teikiami 18 įstatymų pakeitimai. Projektais perkeliama Europos Sąjungos direktyva dėl padengtųjų obligacijų ir įgyvendinamas Europos Sąjungos reglamentas dėl pakeitimo vertybiniais popieriais.
Šio projekto tikslas. Pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatymo projektu ir su juo susijusiais projektais siekiama šių pagrindinių tikslų: nustatyti pagrindinius reikalavimus, taikomus padengtosioms obligacijoms, ir užtikrinti sklandų reglamento bei pakeitimo vertybiniais popieriais taikymą Lietuvoje bei sudaryti sąlygas sukurti bendrą reguliacinę Baltijos šalių padengtųjų obligacijų sistemą. Siūlomos teisinės nuostatos yra suderintos su analogišku Latvijos ir Estijos padengtųjų obligacijų reguliavimu, kuriuo siekiama sukurti bendrą Baltijos šalių kapitalo rinką. Ši priemonė atitinka vieną iš pasirašytų Baltijos šalių memorandumų dėl bendros Baltijos šalių kapitalo rinkos sukūrimo. Ten yra numatoma keletas priemonių ir ši priemonė yra viena iš jų.
Pagrindiniu įstatymo projektu siūloma nustatyti specialiosios paskirties bendrovei taikomus reikalavimus, pavyzdžiui, steigimo ir likvidavimo, veiklos reikalavimus, nustatant, kad tokia bendrovė negali verstis jokia kita veikla ir panašiai. Taip pat įtvirtinti modelį, pagal kurį padengtųjų obligacijų emitentas privalėtų skirti obligacijų išpirkimui užtikrinti skirtą užtikrinamąjį turtą. Taip pat nustatyti reikalavimus padengtųjų obligacijų užtikrinamajam turtui, nustatant turto rūšis, padengimo užtikrintuoju turtu lygį, likvidumo atsargos sudarymą. Taip pat yra numatoma, kokia bus investuotojų apsauga, ir numatomos tam reikalingos priemonės.
Taip pat kitais projektais siūloma nustatyti priežiūros principus ir administracines sankcijas bei panaikinti Hipotekinių obligacijų ir hipotekinio kreditavimo įstatymą, kuris tampa nebeaktualus, priėmus šio įstatymo pakeitimus, bei padaryti kitus būtinus pakeitimus kituose įstatymuose, suderinant juos su Pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatymo projektu.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti vienintelis Seimo narys. Na, jau du atsirado. Pirmasis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmasis vicepirmininke. Gerbiama ministre, išties pritariu tam, kad reikia tą reglamentavimą griežtinti, bet valstybė turbūt turėtų irgi rodyti pavyzdį? Vis dėlto norėčiau paklausti, kaip su valstybės vertybiniais popieriais? Kokia dabar yra valstybės skola pinigine išraiška? Nes kažkaip iš jūsų viceministrų negalima išmušti net su pažadais Audito komitete. Visokius santykinius dydžius pateikinėja, bet realių skaičių ne, ką, beje, turbūt turėtų žinoti jau atsikėlęs vidury nakties kiekvienas asmuo, einantis tokias aukštas pareigas. Tad koks vis dėlto yra, gerbiama ministre, valstybės skolos absoliutus dydis pinigine išraiška?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kaip žinote, valstybės skola pagal santykinį dydį yra mažėjanti, per paskutinį laikotarpį taip pat santykinis dydis yra sumažėjęs. Numatoma vidutinio laikotarpio projekcija, kad bendrasis santykis su bendruoju vidaus produktu taip pat mažės, tačiau, taip, nominali valstybės skola išaugo, tačiau augant bendrajam vidaus produktui santykis yra vis dėlto mažėjantis, šiuo metu apie 43 % bendrojo vidaus produkto. Tai santykis yra toks, kad nominali valdžios sektoriaus skola yra apie 24 mlrd. eurų, bet tai niekaip nesusiję su mano teikiamu įstatymu, nes jis kalba apie papildomas kreditų įstaigų galimybes sutelkti finansavimą ir bendros Baltijos kapitalo rinkos kūrimą.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš norėjau ministrės paklausti: kodėl jūs ignoruojate Biudžeto ir finansų komitetą ir ten beveik nesirodote? Kada galime tikėtis jus pamatyti?
Ir antras klausimas būtų. Šios direktyvos prieš kiek laiko yra išleistos? Ar jau ketveri metai praėjo ir mes jau vėluojame perkelti, ar jos visai neseniai išleistos?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pirmoji direktyva dėl padengtųjų obligacijų yra 2019 metais ir yra numatytas jos įsigaliojimo terminas, jį atitinkame, taip pat reglamentas yra įsigaliojęs 2017 metais, bet, kaip žinote, reglamentas yra tiesioginio taikymo dokumentas, vadinasi, nepaisant to, kad įstatymas nepakeistas, jo teisės normos yra taikomos ir Lietuvoje, todėl su pakeitimais nėra vėluojama.
Dėl dalyvavimo komitete turiu pripažinti, kad šis darbas reikalauja ganėtinai daug laiko ir turbūt visur suspėti yra sudėtinga, tam yra sutelkiama politinė komanda, stengiuosi, kad ji atstovautų komitete politinei pozicijai. Taip pat pačiai tenka dalyvauti kitame komitete, kuriame aš esu taip pat narė, tai yra Socialinių reikalų ir darbo komitete, todėl savo atsakomybes ir laiką tenka dalinti tarp keleto skirtingų institucijų. Stengiuosi dalyvauti tiek, kiek galiu.
PIRMININKAS. Ministre, atsakėte į visus klausimus, ačiū. Dėl motyvų niekas kalbėti nepageidauja. Balsuosime dėl šių projektų balsuoti numatytu laiku. Jis kol kas nekeičiamas, tikimės, kad maždaug tuo metu ir spėsime viską apsvarstyti.
Ar atsirado interpeliacijos iniciatoriai ir ar galime grįžti prie interpeliacijos? (Balsas salėje) Tada žodis, kaip suprantu, K. Mažeikai interpeliacijos iniciatorių vardu.
15.00 val.
Lietuvos Respublikos Seimo narių interpeliacija žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Sveiki, kolegos. Iš tų 56 pasirašiusiųjų ir tų, kurie dar nepasirašė tą dieną, kurią čia buvo salėje, turbūt bet kuris atsistojęs čia kalbėtų labai panašiai. Iš tikrųjų iš pradžių turbūt apima déjà vu jausmas, nes lygiai prieš ketverius metus, beveik tą pačią dieną, šioje pačioje tribūnoje buvo kalbama apie to paties žmogaus interpeliaciją. Nepasikeitė beveik niekas, nes šiuo metu šioje Vyriausybėje žmogus teoriškai eina kitas pareigas, bet praktiškai eina tas pačias tam tikros dalies aplinkosaugos sektoriuje veikiančių organizacijų ir įtakos darytojų lauke.
Kadencijos pradžioje lyg ir galvojome, kad galbūt kas nors pasikeitė, tačiau panašu, kad ne, nes ministras žadėjo sutelkti ministerijos biurokratus, tarnautojus, žemdirbių bendruomenę, išskirtinai remti smulkiuosius ūkininkus, tačiau ta situacija, kuri buvo iki šiol, tai yra kaimo ir miesto priešinimas bei paskutiniu metu ypač išryškėjęs smulkiųjų ir stambiųjų žemdirbių priešinimas, turbūt privedė prie tokios situacijos, kai nėra smagu nuvažiuoti į kaimą ir girdėti vien kritiką ir žodžius „kodėl jūs nieko nedarote?“
Gaila dėl tų valdančiųjų, kurie lygiai taip pat tą kritiką girdi, gauna ir šiandien turbūt neturi valios arba tik maža dalis turi ryžto iš tiesų tai tiesai pažiūrėti į akis. Tos pačios problemos, kurios buvo prieš ketverius metus. Apie kompetencijos problemas kalbėti neverta, nes šiuo atveju jos visiškai nėra. Prieš ketverius metus dar galėjome kalbėti apie tam tikros dalies kompetenciją. Šiandien kalbant apie žemės ūkį ir gerbiamo aplinkos specialisto, tuo laiku – kelių projektų eksperto, ministro K. Navicko ryšį su žemės ūkiu – iš tiesų to ryšio nėra.
Problemos, kurios kyla dėl nekompetencijos, tikrai pradeda duoti rezultatus. Tiek specialistų, tiek ekspertų vertinimu, tos problemos tik gilės, nes užtenka pažiūrėti į Lenkijos pavyzdį. Lenkija iš RRF’o lėšų skyrė 16 %, tai yra beveik 2,2 mlrd. eurų, o Lietuva nulį eurų ir tuos 16 mln., dabar matome, skyrė pelkėms atkurti. Tas su žemės ūkiu, parama ūkininkams, gamybos didinimu, konkurencingumo didinimu visiškai nieko bendro neturi. Mes kalbame, kad turime konkuruoti su Lenkijos rinka, bet matome, kad lenkai užtvindo mūsų prekybos vietas, ne tik didžiuosius prekybos centrus, bet ir mažas turgavietes savo produkcija ir mūsų žemdirbiams ir perdirbėjams faktiškai nelieka vietos. Visa tai yra atspindys tų sprendimų, kurie yra. Tos rinkos, apie kurias buvo garsiai kalbama, apie Taivaną, kad ten mūsų kiaušinių, mėsos, pieno laukia, matome, kad iš didelio debesio lietaus visiškai nebuvo, nors metai tikrai lietingi.
Iš tiesų, kolegos, galima kalbėti tikrai daug. Iš salėje esančių keturių buvusių žemės ūkio ministrų (su visais teko kalbėti aptariant problemas), tiek iš opozicijoje esančių, tiek iš valdančiųjų, nežinau, kiek jie kai kurie gali apie tai kalbėti viešai, nė vienas nemato galimybės, kad esant šiam ministrui ministerija gali padaryti proveržį ir pasiekti tai, ko iš tiesų reikia žemdirbiams, nes jau pirmieji žingsniai rodo, kad žemės ūkis ir žemdirbiai yra tik priemonė pasiekti savo asmeniniams ir galbūt siauros interesų grupės tikslams. Tos pačios sutartys, kurias rodome, ir tie klausimai, kurie buvo užduoti dėl buvusios ministro darbovietės – Baltijos aplinkos forumo, kurioje, beje, prieš ketverius metus… dėl to ir buvo skelbiama, inicijuojama interpeliacija. Tie patys kolegos, kurie dabar stoja mūru, tuo metu kalbėjo apie visišką ministro degradaciją, visišką viešųjų ir privačių interesų konfliktą, dėl to tuo metu ministras negalėjo eiti pareigų. Tačiau dabar matome, kad tas ryšys galbūt formaliai ir yra nutrūkęs, bet kas keisčiausia, priemonių planui parengti ministras, ir sutartyje yra numatyta, ir yra straipsniai, kad vis dėlto subrangovu pasirinkta ta pati Baltijos aplinkos forumo įstaiga, kuri kažkada buvo priežastis tiems patiems dabartiniams kolegoms kelti interpeliaciją.
Turbūt tokia nedidelė sąsaja su vakarykšte istorija būtent Anglijos Parlamente, kur taip pat Konservatorių partijos premjerui patys kolegos konservatoriai reiškė nepasitikėjimą. Nekalbame apie turbūt aukščiausius standartus, ką mes čia kėlėme, klausimus dėl viešųjų ir privačių interesų, galbūt dėl galimos finansinės naudos, dėl kokios nors paramos ateityje. Čia ta regimybė, terminas, kuris atsirado visai neseniai, turbūt yra akivaizdi. Tenai turbūt premjerui buvo keliamas vidinis partijos nepasitikėjimas dėl linksmybių karantino metu. Tai yra visiškai turbūt skirtingi du dalykai. Tai turbūt yra moralės klausimas, šiuo atveju – partijos vidaus moralės klausimas, nes turbūt tas balsas, kurį turbūt ypač girdi vienmandatininkai savo apygardose, šiandien yra užčiauptas.
Aš tikrai būsiu nustebęs, jeigu valdantieji, ypač konservatoriai, tiesiog bus priversti nedalyvauti priimant sprendimus, ir tai yra labai liūdna. Iš tiesų, kolegos, tai, kad tas… Nežinau, kiek tas rezultatas duos praktinės naudos, bet šiandien turbūt galima pasakyti, kad premjerė, jos nematau salėje, tikrai turi prisiimti visą atsakomybę, nes parama, kuri buvo išreikšta ministrui, yra išreikšta tik iš ministerijai pavaldžių ir iš ministerijos dotuojamų finansų išlaikomų etatų asmenų. Tai yra tam tikri žmonės, kurie suinteresuoti savo išgyvenimu. Turbūt net nereikia įvardinti, apie ką kalbame, bet turbūt didžioji dalis žemdirbių… Ir vakar Kaimo reikalų komiteto išvažiuojamame posėdyje girdėjome, ir kitur turbūt daug kur girdime, kad iš tiesų situacija žemės ūkyje tik blogėja. Todėl, kolegos, prieš ketverius metus buvo 34 parašai tų, kurie iš tiesų matė jau tuo metu, kad žmogus, neturintis ne tik kompetencijos šiuo atveju, bet ir turbūt vadovavimo įgūdžių, nesugebantis suvaldyti procesų ministerijoje, užtikrinti, kad vyktų pokyčiai, iš tiesų negali tęsti darbų. Tas laikas yra labai brangus visam sektoriui.
Iš tiesų kalbėti nėra tikrai malonu. Galbūt kaip apie žmogų galima pasakyti ir gerų dalykų, bet turbūt čia, kaip sakoma, geras žmogus nėra profesija. Šiuo atveju tos reformos, kurios lyg pradėtos ir buvo su gera mintimi, įgavo visiškai kitą formą, kitą pagreitį ir vyksta ne tik ne pagal planą, bet turbūt ir ne ta kryptimi, kuria turėtų vykti. Kai diskutavome jau ne kartą, girdėjome tuos žodžius, kad drumstame vandenyje iš tiesų pagauti tai, kas tau yra aktualu, yra lengviausia. Todėl tikrai, kolegos, be jokių asmeniškumų, nors ir tai buvo paliesta, bet kalbant vien apie profesionalumą, kompetenciją iš tiesų tarp visų turbūt kolegų, kurie pasirašė po interpeliacija, tikrai nėra tokio, kuris dvejoja dėl savo pasirinkimo, ir turbūt tik laiko klausimas, kai tie lūkesčiai ir tos problemos pasieks tokį lygį, kai reikės atsakyti visiems ir kiekvienam. Taigi, nenorėdami tapatintis su tų problemų kamuoliu, kuris ritasi žemyn ir didėja, mes tikrai prisiimame atsakomybę ir tikrai žadame padėti kolegoms, kad tas pasirinkimas ir ta kryptis nebūtų apleista, todėl tikrai prašome palaikymo, susitelkimo, ypač šiuo sunkiu laikotarpiu spręsti problemas, kurios yra akivaizdžios. Ačiū visiems už dėmesį.
PIRMININKAS. Pranešėjas idealiai išnaudojo skirtą laiką. Dabar žodis ministrui atsakyti į interpeliacijoje pareikštus priekaištus. Iki 30 minučių, bet tikiuosi, kad ministras lakoniškai kalbės ir to viso laiko neišnaudos.
K. NAVICKAS. Gerbiamos Seimo narės, gerbiami Seimo nariai, svarbiausias, matyt, ir esminis šios interpeliacijos klausimas, apie kurį viskas sukasi, yra Europos bendroji žemės ūkio politika ir iš to vedanti ar su ja susijusi Europos žaliojo kurso dalis. Kai kurie žaliajame kurse mato grėsmę Lietuvos žemė ūkiui, aš matau galimybę. Europa pasirinko žaliąjį kursą ir jį matome visur: atsinaujinanti energetika, ekologiškas transportas, tvarios statybos, žiedinė ekonomika, atliekų perdirbimas, ne išimtis ir žemės ūkis. Aš siekiu ir sieksiu padėti ūkininkams tuo kursu eiti. Mano aplinkosauginė patirtis yra stiprybė prieš šiuos iššūkius. Europos žaliasis kursas ir jo strateginis planas „nuo ūkio iki stalo“ kalba apie kelis dalykus, kai gilus aplinkosauginis išmanymas yra privalumas, o ne trūkumas.
Raginimai šiandieniniame kontekste išsaugoti žemės ūkio status quo, beatodairiškai gaminti, susitelkti tik į kiekybę dvelkia praeitimi. Tai nėra ateitis, kokią Lietuvoje norėtume matyti: elektromobilius gatvėse, saulės, vėjo jėgaines, verslus, paremtus tvarumu. Žemės ūkis šiame kontekste negali likti praeityje, turi modernizuotis ir tapti tvarus. Tai visuomenės lūkestis ir interesas. Kai kalbu apie tvarumą, turiu galvoje ne tik aplinkosaugą, svarbiausias tikslas, kad ūkiai būtų tvarūs, ekonomiškai gyvybingi ir save išlaikytų. Tai ypač aktualu smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, jų Lietuvoje turime daugiausia. Jie labiausiai palaiko mūsų kaimo gyvybingumą, sukuria daugiausiai darbo vietų ir yra arčiau to, ko siekia žaliasis kursas. Palaikau ir palaikysiu Europos žaliąjį kursą, jis atneša pokyčius į visas mūsų gyvenimo sferas. Žemės ūkis negali likti nuošalyje. Visi turėsime naudos, jeigu ūkininkai bus mažiau priklausomi nuo iškastinio kuro, importuojamų trąšų ir tausiai naudos svarbiausius mūsų išteklius – dirvožemį ir vandenį.
Dėl pastabų dėl strateginio plano. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą Europos Komisija įvertino puikiai. Negaliu suprasti ir neradau šaltinių, iš kurių galima daryti išvadą, kad neva tai beviltiškiausias strateginis planas per visą Lietuvos istoriją. Faktas tas, kad Lietuva yra viena iš mažiausiai Europos Komisijos pastabų dėl plano gavusių šalių. Mažiau jų gavo tik Liuksemburgas ir Prancūzija, apie 180, ir Airija, kuri gavo dviem pastabomis mažiau negu Lietuva. Niekas neprisimins, kad dėl praėjusio laikotarpio strateginio plano vien dėl antrojo ramsčio dalies Lietuva gavo arti 300 pastabų. Tai parodo, kad strateginio plano rengimo procesas buvo kokybiškai organizuotas, dirbo atsakinga ir kvalifikuota komanda ir parengė kokybišką planą. Šis planas yra didžiausios apimties ir sudėtingiausias dokumentas, kokį yra tekę rengti ministerijai per visą Lietuvos istoriją, nes jis apima paramą kaimo plėtrai, tiesiogines išmokas, sektorines programas ir numato sudėtingą rodiklių sistemą, pagal kurią turėsime atsiskaityti Komisijai. Dalis Komisijos pastabų yra skirtos Lietuvai, kaip ir kitoms šalims narėms, reaguojant į naujas atsiradusias pasaulines aplinkybes dėl Rusijos sukeltos agresijos Ukrainoje.
Komisija pabrėžė apsirūpinimo maistu svarbą, priklausomybės nuo importuojamų trąšų, energetinių išteklių mažinimą ir žemės ūkio atsparumo didinimą. Visos valstybės narės raginamos pertvarkyti savo gamybinius pajėgumus taikydamos tvaresnius gamybos būdus. Komisijos nuomone, esant šioms aplinkybėms, valstybės narės turės peržiūrėti savo strateginius planus, kad išnaudotų visas galimybes.
Pastabų tikėjomės, nes griežtas reglamento nuostatas interpretavome palankiau mūsų ūkininkams. Tai buvome aptarę ir susitikimuose su socialiniais partneriais bei mokslo atstovais. Būtent dėl atitikties ES reglamentui šiuo metu daugiausiai ir tariamės su Europos Komisija. Verta paminėti, jog palankaus Komisijos vertinimo sulaukia mūsų pasirinktos strateginės kryptys, didesnė, negu minimaliai reikalauja reglamentas, parama jauniesiems ūkininkams, ekologinio ūkininkavimo didinimo ambicija, tiesioginių išmokų ribojimas, smulkiųjų ūkininkų padėties gerinimas, taip pat priemonės spręsti priklausomybės nuo importo mažinimą.
Strateginiame plane, įvertinę Europos Sąjungos finansavimo galimybes, numatėme paramos priemonių smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams atnaujinti techniką. Tai siekiame padaryti kooperacija, kad įsigyta technika būtų naudojama efektyviai ir padidintų mažų ūkių ekonomines sąlygas ir derybines galias realizuojant užaugintą produkciją. Jaunieji ūkininkai įsikūrimui galės gauti iki 100 tūkst. eurų, įskaitant lengvatines paskolas žemei ir technikai įsigyti. Jiems paramai numatėme dvigubai didesnę sumą negu šiuo besibaigiančiu finansiniu laikotarpiu.
Smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams numatytos atskiros investicinės priemonės nuo stambiųjų. Smulkieji ūkiai susikooperavę galės gauti iki 1 mln. eurų paramos vienam projektui. Pieninių karvių laikytojams parama už kiekvieną karvę padidinama kone dvigubai, iki 200 eurų už gyvulį, o praėjusiu laikotarpiu ta parama siekė kiek daugiau negu 100 eurų.
Mūsų strateginis prioritetas – apsirūpinimas maistu. Iki šiol… (Triukšmas salėje) Aš turiu pusvalandį. Lietuva su kaupu pati apsirūpina beveik visais maisto produktais.
PIRMININKAS. Gerbiamas ministre, kad nereikėtų jums priešais stovintį Seimo narį galvoti, ko jisai nori, aš atsiprašau jūsų (teisingai, atsigerkite vandens), aš paklausiu, ką dėl vedimo tvarkos pasakys V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Ministre, aš noriu jums patarti – padėkite savo popierius į šalį ir būkite kaip tikras ministras profesionalas, papasakokite, atsakykite į klausimus. (Riksmai salėje, plojimai) Padėkite juos į šalį, tai yra nuobodu.
K. NAVICKAS. Aš ir atsakinėju į klausimus. Forma, kuria aš atsakinėju, yra mano pasirinkimas, tai leidžia Seimo statutas. Tikriausiai tai puikiai žinote. Išsamiai yra atsakyta raštu, tikrai aš neturiu tiek laiko vertinti kiekvieną klausimą, nes tiesiog neužteks laiko. Todėl aš turiu skaityti santrauką, nes kitos išeities nėra.
Strateginis planas neturi tikslo mažinti gamybą. Tikslas yra išlaikyti gamybą didinant jos tvarumą ir mažinant poveikį aplinkai, tam skirta parama. Pirmiausia strateginis planas orientuotas į ilgalaikes priemones, kurias jau ir dabar taiko ženkli dalis modernių ūkininkų, kurie puikiai supranta, kad tausus dirvožemio, kitų gamtos išteklių naudojimas yra ilgalaikės sėkmės prielaida. Strateginiame plane numatytos įvairios priemonės skirtingo dydžio, specializacijos ūkiams. Jos skatina ūkininkauti, tvariai mažina priklausomybę nuo brangstančių energetinių ir kitų išteklių.
Ne paslaptis, kad Europos Komisija 20 % sumažino finansavimą kaimo plėtrai, todėl mes strateginiame plane dėmesį sutelkėme į išskirtinai pirminės žemės ūkio gamybos rėmimą, atsisakėme paramos ne žemės ūkio veikloms. Vertinant poveikį pirminei gamybai Europoje, buvo atlikta ne viena studija, kur buvo minimi dydžiai, jog, įgyvendinus visas žaliojo kurso nuostatas, žemės ūkio produkcija mažės nuo 7 iki 15 %. Bet didžiausias ir tai tik trumpalaikis produkcijos kiekio sumažėjimas planuojamas ūkiuose, kurie nėra modernizavęsi, tokių Lietuvoje mažuma. Be to, šie ūkiai nebus palikti be paramos. Ūkininkams numatyta parama moderniausiai žemės dirbimo technikai įsigyti, augalų apsaugos priemonių paskleidimo technikai, ją galės naudoti kooperatyvų nariai. Iš ūkininkų girdime, kad, norint ūkininkauti šiuolaikiškai, reikia daug žinių, patirties, įvaldyti techniką, kuri skiriasi nuo… iki šiol. Atkreipiame dėmesį į strategijoje numatytą iš esmės pertvarkyti konsultavimo paslaugų naujai steigiamą žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemą.
Dėl strateginio plano rengimo. (Balsas salėje) Kodėl jūs mane pertraukiate?
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kalbant pranešėjui tikrai nėra kalbama dėl vedimo tvarkos. Nėra čia ką kalbėti, pranešėjas atsakinėja į klausimus, gerbkime jo teisę atsakyti taip, kaip nori. Niekas nenurodinėja interpeliacijos autoriams, kaip jie turi kalbėti.
Dėl vedimo tvarkos nėra ką diskutuoti, čia yra labai aiški procedūra – ministras atsako į interpeliacijos klausimus. Aš neturiu jokių galimybių ką nors keisti. (Balsai salėje)
A. SKARDŽIUS (DPF). Pirmininke, bet jeigu čia yra partijos programa, o ne atsakymai į klausimus?
PIRMININKAS. Kolegos, turėsite galimybę išsisakyti klausimų žanru ir diskusijose. Dabar išklausykite ministrų.
K. NAVICKAS. Strateginį planą Žemės ūkio ministerija rengia savo jėgomis. Jokių papildomų etatų specialistams nekūrėme. Pagal strateginio plano reglamento nuostatas ministerijai neleidžiama atlikti išmokų skaičiavimų. Kad skaičiavimai būtų sąžiningi, tikslūs, nepriklausomi, išmokų dydžius turi apskaičiuoti nepriklausomi ekspertai. Tam buvo vykdomas pirkimas.
Mūsų gerbiami socialiniai partneriai prašė ir žvilgsnio iš šalies – ekspertų, kurie galėtų į Lietuvos strategiją pažiūrėti iš Europos Sąjungos perspektyvos. Tad tarptautinė patirtis buvo vienas iš reikalavimų konsultantams. Tam paskelbėme tarptautinį viešąjį pirkimą. Atviro konkurso būdu atrinkta tiekėjų grupė, su ja sudaryta 384 tūkst. eurų vertės sutartis. Tarp konsultantų nėra organizacijos, kurioje aš nedirbu jau daugiau nei penkerius metus ir neturiu jokių sąsajų. Žemės ūkio ministerijos vadovybė taip pat jokių sąsajų su ekspertais neturi. O jeigu sąsajos reiškia kokio nors universiteto baigimą prieš kelerius ar keliolika metų, tuomet tokių sąsajų turime visi.
Rengiant strateginį planą prisidėjo ir socialiniai partneriai, jie pateikė svarbių pasiūlymų. Nesutinku su tendencinga išvada, kad neva patogių socialinių partnerių atrankos… Priešingai, su Lietuvos žemės ūkio rūmais ir Lietuvos žemės ūkio taryba sutarėme, kad ministerija nenurodinės, ką socialiniai partneriai deleguos į darbo grupes ir ministerijos kolegiją.
Ministerijos galimybės atsiriboja nuo nepalankios kritikos – net ir teoriškai nelabai įmanoma, kai visi svarstymai ir dokumentai yra vieši. Intensyvios diskusijos dėl Europos Komisijos pastabų strateginiam planui intensyviai vyksta ir dabar. Jau vyko dešimt darbo grupių susitikimų, kurių metu nuosekliai aptariamos Europos Komisijos pastabos, derinama jų derybinė pozicija.
Dėl Kaimo reikalų komiteto siūlymo pratęsti strateginio plano terminus. Suprantu Kaimo reikalų komiteto nuogąstavimus, kad strateginiam planui koreguoti reikia daugiau laiko. Nepaisant Seimo Kaimo reikalų komiteto nuomonės svarbos, šiuo konkrečiu atveju atsižvelgti į komiteto siūlymą neturėjome galimybės. Strateginio plano patvirtinimo procedūra nustatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, juos patvirtino visos šalys narės. Nė viena šalis narė vienašališkai šių teisės aktų pakeisti negali.
Šį kovą jau pasikeitusi situacija regione vykusioje Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje aptariant strateginių planų patvirtinimo klausimą, absoliuti dauguma valstybių narių paragino priešingai – nedelsti su pastabomis, kad būtų galima kuo greičiau pateikti Komisijai pakoreguotus strateginius planus ir taip turėti laiko pasirengti planų įgyvendinimą nuo kitų metų.
Galime bandyti galva pramušti sieną, bet rizika dėl to prarasti laiką ir finansavimą nuo 2023 metų yra per didelė. Todėl susitelkėme ir dirbame su socialiniais partneriais. Galiu pažadėti, kad strateginį planą turėsime laiku.
Žemės ūkio ateitis strateginiame plane ambicinga. Šiuo metu žemės ūkyje – savi laikmečio iššūkiai dėl pabrangusių energijos išteklių, karo ir bado grėsmės. Lietuvoje maisto produktų nepritrūksime, tai sakiau ir galiu pakartoti. Žemės ūkis atrodo gyvybingai: žydi rapsai, turguje yra ne tik lietuviškų agurkų, bet jau ir braškių, tuoj kasime bulves. Planuojamas grūdų derlius ne rekordinis, bet atitinka vidutinį, jei leis gamtinės sąlygos.
Praėjusių metų pabaigoje smarkiai pabrangus dujoms ir trąšoms, šių metų pradžioje atlikome trąšų monitoringą: 70 % sezoninio trąšų poreikio Lietuvos žemės ūkiui jau buvo patenkinta prieš sezoną. Ministerija taip pat konsultavosi su šalies trąšų gamybos ir prekybos įmonėmis dėl trąšų ūkininkams prieinamumo rinkoje. Nors dėl pabrangusių energetinių išteklių ir situacijos pasaulio rinkoje trąšų kainos išaugo, jų įsigyti problemos nėra.
Ūkininkams didesnė problema buvo išaugęs apyvartinių lėšų poreikis, jį patenkinome sudarę galimybę gauti lengvatines paskolas. Šioms paskoloms numatyta skirti 25 mln. Papildomai antrą pusmetį planuojama skirti dar 31 mln. eurų. Be to, pradedamos teikti garantijos finansų įstaigoms dėl teikiamų paskolų susidūrusiems su ekonominiais sunkumais dėl Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą. Jos taip pat galės būti teikiamos trąšoms įsigyti.
Didžiausią žalą dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą patyrusius kiaulininkystės, paukštininkystės sektorius pasiekė Europos Komisijos suderinta valstybės pagalba. Lietuva viena pirmųjų Europos Sąjungos šalių, parengusių pagalbos priemones sektoriams. Paramos kiaulininkystei paraiškos jau yra surinktos, didžiausią dalį laikytojų pagalbos lėšos jau pasiekė. Numatoma pratęsti pagalbos teikimą, iš viso kiaulių laikytojams skirti 12 mln. eurų. Tai nesumažins maisto produktų kainų, jų augimas yra pasaulinis, bet mūsų Vyriausybė priėmė antiinfliacinių priemonių paketą, užtikrinantį finansinę paramą mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, kad jie galėtų turėti lėšų įsigyti pabrangusiems maisto produktams.
Prognozuojama, kad Lietuvos augalininkystės sektoriaus vertė šiemet gali pasiekti 3,5 mlrd. eurų, pusantro karto daugiau negu pernai, o bendroji žemės ūkio produkcijos vertė pagal prognozes viršys 4,5 mlrd., vadinasi, 40 % daugiau negu pernai.
Dėl RRF’o lėšų. Pelkių klausimas RRF kontekste yra gerokai sureikšmintas. Priminsiu, prieš Vyriausybei patvirtinant, kaip paskirstyti lėšas plane „Naujos kartos Lietuva“, vyko plačios konsultacijos su verslo, savivaldybių, visuomeninių organizacijų atstovais, ekspertais, nuomonių lyderiais. Buvo parengtos išsamios vertinimo ataskaitos, jų pagrindu buvo suformuotos prioritetinės kryptys, leisiančios Lietuvai modernizuotis ir ilguoju laikotarpiu pasiekti ženklią pažangą.
Numatyti prioritetai ir jiems tenkanti lėšų dalis. Žaliajai transformacijai – 832 mln., skaitmenizacijai, švietimui ir taip toliau, ir taip toliau. Žemės ūkio dalis yra integruota į žaliosios transformacijos prioritetą, jame didžioji dalis lėšų skirta atsinaujinančiai energetikai, transportui, energijos efektyvumui didinti, klimato kaitos prevencijai, biologinei įvairovei, oro, vandens kokybei, žiedinei ekonomikai. Pabrėžiu, atsižvelgiant į šiuos prioritetus ir į kitų ekonominių sektorių situaciją, papildomos lėšos žemės ūkiui skirtos iš kitų šaltinių. Pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę Lietuvos žemės ūkiui papildomai buvo numatyta 140 mln. eurų, dar beveik 40 mln. pridėta iš valstybės biudžeto.
Kalbant apie pelkes, šlapynių atkūrimas yra vienas efektyviausių būdų šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms žemės ūkyje mažinti. Apskaičiuota, kad Lietuvoje emisijos iš žemės ūkyje naudojamų durpžemių sudaro daugiau nei 10 % visų emisijų. Dauguma tų durpžemių yra nusausintos šlapynės, o žemės derlingumas ten yra didelis. Tie santykinai nedideli 16 mln. eurų šlapynėms atkurti turės labai didelį efektą žemės ūkyje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms mažinti. Ekonominį efektą esame apskaičiavę, atlikome kaštų ir naudos analizę, rezultatas yra geras. Nenumačius RRF’o investicijų žemės ūkyje naudojamoms durpžemėms atkurti, jas reikėtų planuoti iš strateginiame plane numatyto biudžeto. Noriu pabrėžti, kad neturiu ir negaliu turėti sąsajų su mistine pelkių asociacija. Ji Lietuvoje net neegzistuoja, bent jau iki interpeliacijos pelkių asociacija nebuvo įregistruota Juridinių asmenų registre. Kalbant atvirai, mano interesų laukas jau kelerius metus apskritai nėra aktyvus aplinkosaugos veikloje, jau nekalbant apie finansinius, civilinius ryšius, jų neturiu.
Dėl valstybės įmonių pertvarkos. Valstybės įmonės, kurias siūloma sujungti, Valstybės žemės fondas, „GIS-Centras“ ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, veikia geografinių informacinių sistemų pagrindu, tačiau dabar kiekvienai iš jų atskirai perkamos licencijos, tarnybinės stotys, atskiras bendrųjų funkcijų personalas. Valstybės turtą turime valdyti efektyviai ir atsakingai. Toks yra mūsų Vyriausybės prioritetas.
Raštu pateikiau atsakymus į techninius klausimus, susijusius su teisėkūra, bet norėčiau pabrėžti kelis strateginius aspektus. Vien GIS programinės įrangos licencijų atnaujinimo numatomas konsolidacinis efektas būtų apie 300 tūkst. eurų, papildomai prisidėtų kitos programinės įrangos licencijų konsolidavimas, taip pat sujungtume įmonių ūkio valdymą, sumažintume patalpų poreikį. Dėl to, preliminariais skaičiavimais, sutaupytume apie 700 tūkst. eurų per metus, o ši sutaupyta suma būtų skiriama paslaugų kokybei tobulinti. Tai yra neišvengiama, nes vis daugiau ir daugiau informacinių technologijų ateina į žemės ūkį. Nematau pagrindo nuogąstauti, kad dėl įmonių funkcijų įvairovės jos nederės tarpusavyje. Visas įmones jungia GIS pagrindu veikiantys duomenų valdymo įrankiai. Tam būtina sutelkti geriausias kompetencijas, taip pat sukuriant patrauklias darbo vietas, tas ypač svarbu konkuruojant dėl geriausių IT specialistų rinkoje. Tačiau visoms šioms įstaigų funkcijoms įgyvendinti struktūriniai padaliniai po sujungimo išliks naujoje įmonėje.
Dėl žemės ūkio politikos pasekmių. Dėl šios temos būtų sąžininga apibrėžti laikotarpį, nes teigti, kad dramatiškai pasikeitė situacija žemės ūkyje per pusantrų metų, nėra jokio pagrindo. Tai, ką matome dabar, yra daugiametės žemės ūkio politikos pasekmė ir situacija nėra dramatiška, kaip bandoma teigti. Turime stabilią ir gerai išvystytą grūdų sektoriaus infrastruktūrą nuo grūdų auginimo iki saugojimo, logistikos, pardavimo. Tai sektorius, kuris ekonomiškai saugus ir patikimas. Reikėtų perdirbimo poslinkio. Tam jau teikiame paramą.
Dabar svarbu, kad tokį lygį pasiektų ir kiti sektoriai, ypač tie, kuriuose dominuoja smulkus ir vidutinis ūkis. Kiaulininkystės, paukštininkystės ūkiai susiduria su laikinais sunkumais ir aršia konkurencija visoje Europoje, bet tai lėmė globalios ekonomikos aplinkybės. Situacijai pasaulinėje maisto rinkoje keičiantis šie sektoriai sustiprės. Savo ruožtu skyrėme milijonus eurų jiems gelbėti.
Turime gerai išvystytą šalies pienininkystės pramonę, jai neužtenka lietuviškos pieno žaliavos, nors modernūs pienininkystės ūkiai patenkina 150 % šalies pieno poreikių. Šiam sektoriui suplanavome tokią paramą, kad ji paskatins toliau modernizuotis ir didinti gamybą. Pieno gamyba Lietuvoje yra stabili ir auga. Neapsigaukime kalbėdami apie karvių skaičių, kai esminis sektoriaus rodiklis yra pagamintas pieno kiekis. Per dešimt metų pieno primilžis iš karvės išaugo 31 % ir pieno pagaminama daugiau, nors karvių Lietuvoje nuosekliai mažėjo per visą tą laiką.
Visos Europos Sąjungos pieno sektoriuje vyksta restruktūrizacijos procesai. Vieni ūkiai stambėja ir plečia pieno gamybą, kiti užsidaro, bet pieno gamyba efektyvėja. Mūsų pirminis tikslas yra auginti pajamas ir didinti pieno ūkio efektyvumą. Kryptis teisinga, paramos priemonių investicijoms į žemės ūkio valdas patrauklumas toks, kad ieškosime būdų, kaip rasti papildomų lėšų šiam poreikiui patenkinti, nors rengiant paramos programą buvo kalbama, kad neva pieno ūkiams parama nepatraukli.
Kitas esminis tikslas – apsirūpinimas maistu. Šiandien Lietuvoje pieno pagaminama apie 50 % daugiau, negu suvartojama vidaus rinkoje, bet perdirbti, žinoma, šio kiekio trūksta.
Kalbant apie pieno perdirbėjų galimus iššūkius nereikėtų visos kaltės versti vien valdžios institucijoms. Šis ekonomiškai tikrai labai pajėgus sektorius turėjo prisiimti atsakomybę už tai, kad ne vienus metus pieno gamintojus laikė ant minimalios pieno supirkimo kainos dietos. Šiandien turime to pasekmes. Tikrai matome pieno perdirbėjų pastangas užsitikrinti žaliavų tiekimą, bet nėra paprasta gamybą padidinti taip greitai. Raštu pateiktuose atsakymuose yra detalesnė informacija apie paramą pienininkystei.
Dėl jaunimo kaime. Apie padvigubintą paramą 2023–2027 metų finansiniu laikotarpiu jau minėjau, detalesnė informacija pateikta raštu. Išlaikyti jaunimą kaimuose didelis iššūkis ir ne tik Žemės ūkio ministerijos, centrinės valdžios, bet ir savivaldos bendras siekis. Valstybei padedant modernizuojami ūkiai tampa patraukliomis darbo vietomis. Jau ir šiandieną yra bendrovių, kuriose jauni žmonės dominuoja. Vien šiais metais pagal paramos priemonę jauniems ūkininkams įsikurti numatyta 23 mln. eurų. Tęsiamas papildomas tiesioginių išmokų mokėjimas. Praėjusią savaitę buvo pasirašytas įsakymas dėl 145 tikslinių skatinamųjų stipendijų studentams, pasirinkusiems studijų programas, susijusias su žemės ūkio veikla.
Dėl žemdirbių ir miesto gyventojų supriešinimo. Nemanau, kad skambus kai kurių žinomų ūkininkų iššūkis gerti vandenį iš melioracijos griovių ir siūlyti miesto gyventojams paragauti vandens iš savo miesto nuotekų valyklos padės miesto gyventojams pamilti ūkininkus. Nuo pirmos darbo minutės siekiau ir sieksiu, kad miesto gyventojų ir žemdirbių santykiai būtų darnūs ir tvarūs. Maisto kokybė atsiranda per trumpąsias maisto grandines, tas ir yra viena iš priemonių ryšiui stiprinti. Tai yra ir mano politinis prioritetas. Vartotojas, susitikęs su ūkininkais, per maistą visada atras bendrų sąlyčio taškų. Konfliktas kyla tuomet, kai pradedame neigti realybę. Visuomenė nuolat supažindinama su žemės ūkio gerosios praktikos pavyzdžiais, ieškome sprendimų ten, kur ūkininkų ir miestiečių interesai kertasi, pavyzdžiui, remiame investicijas į poveikio aplinkai mažinimo priemones.
Taip pat niekada nesutiksiu, kad aplinkosaugos argumentai būtų naudojami nepagrįstai, siekiant pakelti savo nekilnojamojo turto vertę ar tenkinti kitus interesus. Aplinkos saugojimas yra visuomenės susitarimas ir aplinkosaugos teisės laikymasis yra ne tik pareiga, bet ir tinkama kompetencija, nešališkumas prižiūrint jos įgyvendinimą. Šiuo aspektu tobulėti yra kur ir aplinkosaugininkams, ir ūkininkams.
Vienas svarbiausių visuomenę ir ūkininkus suartinančių veiksnių yra žaliasis kursas. Mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį, tausoti dirvožemį, vandenį, saugoti biologinę įvairovę yra bendras visuomenės interesas. Ūkininkai, kurie jau dabar prie to prisideda, yra ir bus skatinami. Taip pat jų taikomos praktikos pristatomos miesto žmogui – visais atvejais apsilankius moderniame ūkyje savo patirtimi pasidalina miesto žmogui priimtina kalba ir forma.
Pabaigai. Švari, saugi, turtinga aplinka, saugus, įvairus, gardus maistas yra mūsų visų tikslas. Nematau nieko smerktino, kad mano gilus aplinkosauginis išmanymas padeda surasti sprendimus, ūkininkams prisitaikyti prie augančių visuomenės lūkesčių, tvarumo ir darnos gamtai. Žemės ūkis nevyksta atsietai nuo žemės ekosistemų, nuo gamtos. Jis yra tarpininkas tarp žemės ir žmogaus. Iš čia kyla ir atsakomybė.
Mačiau ir žinau, kad šie dalykai dera tarpusavyje. Mačiau ūkius, kurie gali ir užaugina biologinę įvairovę savo dirbamuose laukuose. Jei galime suderinti gamtos ir žmogaus interesus, jeigu žaliasis kursas gali padėti ūkininkams užsitikrinti ekonominį tvarumą, tai dėl ko kovojame?
Mano politinės ambicijos žemės ūkyje nesibaigia aplinkosauga. Tas atsispindi ir politinėje programoje. Turime suteikti instrumentus patiems smulkiausiems šeimos ūkiams gyventi oriai, suteikti jaunam žmogui galimybę ir išteklių įsikurti, įsigyti žemės, technikos. Tai tylioji ūkininkų dalis, todėl dažniausiai negirdime jų, bet tai mūsų žemės ūkis, mūsų ūkis, palaikantis gyvybę kaime. Lietuvos žemės ūkis yra teisingame ir ambicingame permainų kelyje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar ministrui leisiu kelias, tiksliau, kokią minutę pailsėti. Šio klausimo nedidelė pauzė, bet, ministre, likite tribūnoje, nes netrukus reikės atsakyti į klausimus. (Balsai salėje)
15.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Egidijaus Šileikio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-1478 (priėmimo tęsinys)
Tiesiog dabar sugrįšime prie Seimo nutarimo „Dėl Egidijaus Šileikio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projekto priėmimo. Aš supažindinsiu su balsų skaičiavimo komisijos protokolu.
Iš viso buvo išduota 119 biuletenių, rasta 119 biuletenių, galiojančių – 118, 1 negaliojantis. Balsavimo rezultatai: už – 50, prieš – 58, susilaikė 10. Taigi Seimo nutarimas „Dėl Egidijaus Šileikio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ nepriimtas.
15.38 val.
Lietuvos Respublikos Seimo narių interpeliacija žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui (tęsinys)
Dabar grįžtame prie interpeliacijos. Priminsiu, kad klausimai pateikiami panašiai kaip per Vyriausybės valandą, ne pagal užsirašymo eilę, todėl pirmiausia klausia G. Surplys. Ruošiasi K. Mažeika.
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre Kęstuti, tikrai nepavydžiu situacijos, nes, ko gero, esate vienintelis ministras, kuriam interpeliacija paskelbta du kartus, ypač turint omenyje tai, kad praeitoje kadencijoje jums interpeliaciją skelbė Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai), kurie dabar jus gina. Bet toks yra tas žemės ūkis, tikrai iššūkių verta sritis.
Mano klausimas yra susijęs būtent su bendradarbiavimu ir kalbėjimusi su žemdirbiais, apie tą buvo kalbėta. Matome, kad tikrai žemdirbiai beldžiasi į Žemės ūkio ministerijos duris ir dabar sėdi salėje. Man tikrai įdomu, kodėl jūs įkūrėte patariamąją kolegiją, kurios idėja yra patarti ministrui žemės ūkio klausimais, tik 2022 m. sausio 19 d., praėjus daugiau negu metams nuo kadencijos pradžios. Kodėl taip vėlai ta kolegija buvo įkurta? Ir gal galite įsipareigoti, jeigu interpeliacija neįvyktų, bent kartą per mėnesį susitikti su ta kolegija ar kitais formatais susitikti su žemdirbiais? Ačiū.
K. NAVICKAS. Mes susitinkame kas mėnesį, taip ir yra. Ir kolegijos formatas, arba tas bendradarbiavimo formatas, buvo sutartas tuomet, kai buvo pareikštas žemdirbių organizacijų nepasitikėjimas manimi. Tada mes kalbėdami ir ieškodami būdų būtent dėl to, kas deleguoja, kokiais principais deleguoja ir kiek žmonių į kolegiją… Tas principas yra išlaikytas, jo laikomės, yra proporcingai iš Žemės ūkio rūmų ir iš Žemės ūkio tarybos atstovai, taip pat yra iš mokslo. Mes nežinome personalijų, pačios organizacijos paskiria atstovus. Mes susitinkame kas mėnesį. Paskutinį mėnesį nebuvome susitikę, nes buvome sutarę, kad rinksimės ekspertų grupėmis dėl strateginio plano pastabų, aptarti pastabas. Tiesiog tą laiką suvalgė tas techninis darbas, kurį mes atlikome iki šiol.
O dėl ko vėliau, yra svarbu, kad ji yra.
PIRMININKAS. Toliau klausia K. Mažeika. Ruošiasi A. Gedvilas.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Nesiruošiau klausti, bet atsiminiau, per Vyriausybės valandą klausiau premjerės ir jūs tuo metu jau galėjote atsakyti į tą klausimą dėl santykių su buvusia savo darboviete. Galbūt praėjo tie treji metai ir jums atrodo, kad čia nėra kokio nors interesų konflikto, galbūt kokie nors ryšiai nesieja, bet ta sutartis, kurios net jūs nedrįsote pats pasirašyti, įpareigojote kanclerį pasirašyti dėl beveik pusės milijono vertės būtent ekspertinių vertinimų… Arba patvirtinkite, arba paneikite, kad Baltijos aplinkos forumas ten yra subrangovai, kai toje sutartyje dalyvauja ir gauna tam tikrą finansinę naudą.
Čia yra iš tiesų labai įdomiai parašyta apie tą projektų… ekspertinis, įvairios kitos įstaigos. Netgi yra straipsnių viešojoje erdvėje, jūs tai matėte. Galbūt galite arba patvirtinti, arba paneigti apie tuos jūsų buvusius. Jau dabar galbūt interesų konflikto nemato net VTEK’as, bet kaip tas ryšys ten atsirado, ta subranga?
K. NAVICKAS. Taip, reikėtų, matyt, būti jūsų klausimui interpeliacijos klausimuose. Yra klausiama, ar yra Baltijos aplinkos forumas tarp strategijos rengėjų, kur sumą, į kurią, suprantate… Šioje sutartyje Baltijos aplinkos forumo nėra. Jūs kalbate apie ex ante vertinimo dalį. Tai ex ante vertinimas buvo atliktas dar prieš man einant pareigas. Jau apie tai kalbėjome kadencijos pradžioje. Nežinau, ar čia verta dėl to grįžti. Pirkimas įvyko, iki mane paskiriant į šias pareigas.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas. Ruošiasi V. Valkiūnas. Jeigu A. Gedvilo nėra, iš Darbo partijos frakcijos V. Jukna.
V. JUKNA (DPF). Dėkui. Iš tiesų aš norėčiau patikslinti apie pieno sektorių. Su ministru tikrai nesutikčiau dėl to, kad į mažėjantį karvių skaičių nereikia kreipti dėmesio, didėjantis produktyvumas tikrai padengs tą gaminamo pieno kiekį. Iš tiesų taip nebus, tas genetinis karvių produktyvumo didėjimas irgi turi tam tikras ribas. Žinoma, didėja dėl veislininkystės nuoseklaus darbo, dėl bandų genetinių parametrų gerėjimo ir taip toliau.
Aš norėčiau konkrečiai jūsų paklausti. Kokių priemonių ėmėtės ar kokių numatote imtis dėl situacijos pieno ūkiuose, kad nemažėtų melžiamų karvių, pieno ūkiai nesitrauktų iš gamybos arba nepereitų į kitą veiklą? Kokias konkrečias esate numatęs priemones būtent stabilizuoti šiai padėčiai ir jai gerinti. Ačiū.
K. NAVICKAS. Ačiū, geras klausimas. Dėl skaičių gal ką nors ir praleisiu, bet yra atsakyme, tas klausimas buvo ir interpeliacijos klausimuose. Vienas dalykas, kurio mes ėmėmės nuo pradžių, tai yra išskyrėme sektorius, suskaidėme investicijų į žemės ūkio valdas krepšelį ir pienininkystei skyrėme vieną iš jų. Tam yra numatyti ir padalinti pinigai. Iš tikrųjų paraiškų yra daugiau, negu ten buvo numatyta lėšų. Tai rodo patrauklumą ir poreikį modernizuoti pieno ūkius. Mes tai matome tikrai kaip sėkmę.
Kitas dalykas, yra numatyta didesnė susieta parama už pienines karves. Yra siūloma, kad ji didėtų 43 %. Investicijoms į namų valdas 2021 metais yra skirta 57 mln. Šiais metais – apie 60 mln. Išmokos dydis, pavyzdžiui, didėja: 2020 metais išmokos dydis buvo 28 eurai 86 centai, o 2021 metais yra 80 eurų. Tai ženklus padidėjimas. 2022 metais yra numatyta 88. Mes manome, kad šios priemonės turėtų padėti. Tikrai ko labiausiai reikia, jūs visiškai teisus, tai investicijų į modernizavimą ir, kaip sakiau, šios paramos yra populiarios. Jos yra mažiau populiarios ten, kur kaimo plėtros priemonės buvo apribojamos dėl maksimalios projekto sumos – 300 tūkst. eurų, bet mes negalėjome labai didinti, dabar padidinsime per naująjį šaukimą. Mes negalėjome didinti šitos sumos, nes buvo ir yra Kaimo plėtros programos unikalių projektų įsipareigojimas. Jeigu padidini sumą, tas iš tikrųjų atrodo logiška ir investicine prasme turėtų logiką, aš su tuo sutinku, mes nepasiektume rodiklio. Nepasiekus unikalių projektų rodiklio vis tiek būtų nuoskaitos, valstybei būtų taikomos sankcijos. Dabar, kai jau matome, kad galime padidinti, tai planuojame, kad investicijoms, jeigu yra numatytos statybos, bus apie 600 tūkst. parama iš Europos Sąjungos, o jeigu nenumatytos statybos, mažesnė, aš dabar neatsiminsiu. Bet kol kas apie tokius dalykus svarstome.
PIRMININKAS. Klausia V. Valkiūnas. Ruošiasi S. Jovaiša.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, Jurgi. Gerbiamas ministre, ką jūs darote, kad būtų sąžiningos, nediskriminuojančios išmokos Lietuvos ūkininkams, lyginant su Vakarų Europos ūkininkais?
Ir dėl trąšų iš Baltarusijos. Kodėl leidžiate dominuoti užsienio reikalų karo ministrui, kai Amerika pigiai perka iš Rusijos trąšas ir automatiškai pigesnė būna produkcija? Prašom atsakyti.
K. NAVICKAS. Dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo, tai tiesioginių išmokų suvienodinimas yra Europos biudžeto derybų dalis. Derybos pasibaigė, jeigu aš neklystu, 2019 metais. Naujų derybų nėra ir persvarstymas dėl išmokų dydžio nėra numatytas. Naujos derybos prasidės šio finansinio laikotarpio pabaigoje, tai maždaug apie 2025 metus. Tam metui argumentus turime ir iš tikrųjų, kalbant apie dabar suderėtą laikotarpį, tiesioginių išmokų dydis kasmet po truputį augs.
Kitas dalykas, ko reikia nepamiršti, kad mes turime, o kitos šalys turi labai mažą antrojo ramsčio dalį, ir iš jos mes galime finansuoti valdų modernizavimą. Tai vėlgi kalbant apie tiesiogines išmokas, matyt, reikėtų sumuoti ir antrojo ramsčio paramą.
PIRMININKAS. Čia aš truputį įsiterpsiu, nes vis gaunu klausimų, kada balsuosime dėl interpeliacijos. Tai pasakysiu, kad balsuosime per numatytą balsavimo intervalą, jis mūsų darbotvarkėje yra 17 val. 10 min. Ministras į klausimą dabar atsakė, kaip atsakė.
Toliau klausia S. Jovaiša, ruošiasi E. Gentvilas.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs jau antrą kartą dalyvaujate šitame linksmame žanre ir laikotės labai gerai, su tuo ir sveikinu. Bet aš noriu užduoti tokį klausimą nieko neįžeisdamas. Kokius klausimus jūs laikote beverčiais, beprasmiais ir kiek jums yra užduota tokių klausimų, kurie padėtų pagerinti jūsų darbo kokybę, jeigu jūs matote tokią kryptį, kad reikėtų ką nors dar gerinti? Ačiū.
K. NAVICKAS. Aš nevertinčiau. Visi klausimai, jeigu jie yra keliami, kam nors rūpi ir atsakymas – jie yra verti būti atsakyti.
O kalbant apie klausimus, kurie tikrai verčia, kaip jūs teisingai sakote, pagalvoti apie kokybę arba kurie susiję su turiniu, tai kad ir paskutinis gerbiamojo V. Juknos klausimas apie konkrečias priemones sektoriuje, kuris susiduria su tam tikrais iššūkiais. Yra nemažai tų paramų programų, kaip ir sakiau, susijusių su jaunaisiais ūkininkais, su vidutiniu ūkiu, kooperacijos skatinimu. Tai šitie visi dalykai yra susiję su tuo, ką mes kokybiškai keičiame, ir jie verčia toliau diskutuoti ir rasti geriausius sprendimus.
PIRMININKAS. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi L. Girskienė. Atsisakė. Tada klausia L. Girskienė. Ruošiasi A. Skardžius.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš noriu prisiminti bent kelis atvejus, kai ministras turėjo pagalvoti apie atsistatydinimą. 2021 metais susitikime su ūkininkais pasakėte žmonėms nešokti jums į akis. Taip pat prisimenu atvejį, kai jūs lankėtės A. Banionio ūkyje. Jis turėjo problemą su aplinkosauga ir buvo surašyti privalomieji nurodymai, bet po jūsų apsilankymo situacija staiga buvo pakoreguota. Neatsimenu nė vienos jūsų įgyvendintos aplinkosauginės iniciatyvos, beveik jokių įstatymų leidybos iniciatyvų. Parama ir skandalai dėl paramos Baltijos aplinkos forumui.
Ir galiausiai gal galite man pasakyti, kokių veiksmų ėmėtės dėl Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro, kadangi, žiūriu, jau keletą metų iš eilės įmonė, įstaiga, dirba nuostolingai, 2021 metų grynasis nuostolis yra minus 320 tūkst. 826 eurai. Šita įstaiga yra pavaldi žemės ūkio ministrui. Ir netgi tokiu kritiniu momentu įmonėje sugebama mokėti labai didelius atlyginimus, iki 18 tūkst. eurų per mėnesį. Taip pat noriu paklausti, ar teisybė, kad užsienio reikalų ministro G. Landsbergio uošvis yra įdarbintas šitoje įstaigoje?
K. NAVICKAS. Dėl to, ką mes darome su ŽŪIKVC, tai turėtų būti balsavimas, kiek aš mačiau darbotvarkėje, šiandien dėl jų sujungimo. Teisingai paminėjote apie didelius priedus ir išmokėtus didelius atlyginimus – jau nebemokami, yra pakeista vadovybė. Optimizavimas yra numatytas, reikia Seimo sprendimo, kad būtų leista optimizuoti veiklą. O dėl konkretaus asmens nežinau, nes turiu tikrinti, tokios informacijos aš neturiu.
O kalbant apie tuos atvejus, nežinau, kaip komentuoti, jūs kalbate apie A. Banionio atvejį ir visa kita, tai lyg ir atsakėme. Aš dar kartą noriu pasakyti, kad negali naudoti (ir jūs kaip aplinkosaugininkė puikiai žinote), negali naudoti aplinkos teisės savo interesams atstovauti, ginti savo nekilnojamojo turto kainas ir panašiai. Privalomieji nurodymai, arba kaip jie vadinasi, buvo sustabdyti ne be pagrindo, kiek man yra žinoma. Bet tai yra ne mano kompetencija, o Aplinkos apsaugos departamento kompetencija.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Lietuvos žemės ūkis kaip ir visa Lietuva išgyvena energetinę, infliacinę, ekonominę krizę, dėl politinių motyvų žemės ūkis negali apsirūpinti trąšomis, o jūs tą žemės ūkį, prisidengdamas, gerbiamas ministre, žaliuoju smegenų plovimu, stumiate į natūralių pievų atkūrimą, į pelkių atkūrimą, į CO2 išmetimo mažinimą. Kodėl jūs taip elgiatės krizės metu spausdamas žemės ūkį? Ar jūs manote, kad taip galima elgtis? Pažiūrėkite, energetikos ministras, visa Lietuva sėdi ant dujų adatos ir toliau sėdės tiek šildymo ūkis, tiek elektros energija ir taip toliau. Gal jūs galėtumėte pasigailėti žemės ūkio, išgyvenančio krizę, ir nespausti savo tuo, vadinkime, žaliuoju smegenų plovimu? Kodėl jūs taip elgiatės? Gerbiu aš jus kaip aplinkosaugininką, kaip žaliąjį, tikrai daug nuveikėte, bet kodėl dabar krizės metu jūs taip elgiatės?
K. NAVICKAS. Matote, kad… Ir iš tikrųjų geras klausimas. Geras klausimas, kad žaliasis kursas ne mano. Žaliasis kursas yra sąlygos, kuriomis bus teikiamas būsimo finansinio laikotarpio finansavimas. Žaliojo kurso dalykai yra reglamente numatyti privalomieji ir tie, kuriuos mes galime interpretuoti. Iš tikrųjų kompromisų yra pasiekta tikrai daug. Jūsų minimas dalykas apie daugiametes pievas ir ganyklas, dėl to yra susitarta dar mums stojant į Europos Sąjungą, kad mes privalome išlaikyti šį referencinį dydį. Daug dalykų yra sutartyse, kurios nepriklauso nuo ministro valios.
Kaip įgyvendinti, man atrodo, mes randame sprendimų. Sunkiai, bet randame. Čia šiuo atveju, dar kartą noriu pakartoti, aplinkosauginė patirtis padeda rasti tų sprendimų, bet reglamentas yra aiškiai nurodęs tikslus, kuriuos mes turime pasiekti, ir tie tikslai nepasikeitė. Nepasikeitė pasikeitus situacijai. Tai reikia labai aiškiai įvardinti.
PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi V. Ąžuolas.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, žaviuosi aš jūsų tuo užtikrintumu. Tiesiog tikrai norėčiau aš turėti kada nors tokį premjerės palaikymą, kaip jūs turite. Net G. Landsbergis neturėjo tokio palaikymo, kai jį turėjo versti, kaip jūs dabar turite.
Mano klausimas yra kitas. Dabar vyksta skandalingi faktai dėl Šilutės veislininkystės ūkio. Kaip žinote, jis yra jūsų sprendimu įtrauktas į privatizavimą, prasidėjo privatizavimo procedūros. Pradedame aiškintis. Privatizuojamas stebuklingu būdu – uždarų vokų būdu. Kaip jums atrodo, uždaru būdu bus privatizuojama? Trys žmonės susėdo, susitarė ir pasiūlė 100 tūkst. ir už 100 tūkst. parduosite? Kodėl jūsų valdininkams?.. Kai aš susisiekiau su jūsų specialistais ir su kitais specialistais, buvo atsakyta: mes nesiruošiame keisti teisinio reguliavimo dėl kelių įmonėlių privatizavimo. Jeigu būtų atviras aukcionas, kaip yra e. varžytynėse ar ten Turto bankas, ar kaip daro antstoliai, veislininkystės ūkio turto vertė padidėtų 10–20 kartų.
Tas objektas šiandien yra vertas apie 1 mln., gal virš 1 mln. būtų vertas, bet jį parduosite už 100 tūkst. Kaip jūs vertinate savo specialistų ir apskritai šitokios jūsų Vyriausybės poziciją dėl tokios įmonės? Uždaru būdu ir taip penkias įmones jūs privatizuojate.
K. NAVICKAS. Žinote, aš negaliu komentuoti, nes Žemės ūkio ministerija nevykdo privatizavimo. Tai yra Turto bankas. Tos pačios Šilutės veislininkystės ūkio šiandien visas akcijas valdo Turto bankas ir jie vykdys privatizavimą, ne mes. Jau nebepriklauso.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi D. Kepenis.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, iš tikrųjų daug šalių priėmė žemės ūkį kaip strateginę šaką ir priėmė tam reikalingus sprendimus. Kokių jūs ėmėtės veiksmų, kad Lietuvoje žemės ūkis būtų pripažintas kaip strateginė šaka?
Antras klausimas. Kaip taip atsitiko, kad iš RRFʼo lėšų žemės ūkiui beveik nieko nekliuvo, nors dar buvęs žemės ūkio ministras… buvo jau netgi rašyta, sutarta, kad klius bent jau 300 mln. Kaip taip atsitiko?
K. NAVICKAS. Aš čia dėl RRFʼo atsakiau ir dar kartą galiu pakartoti: tai buvo bendras Vyriausybės sprendimas, iš tikrųjų ne vien Vyriausybė jį nulėmė, bet nulėmė ir konsultacijos su mokslo institucijomis, socialiniais partneriais, jeigu kalbame apie tuos investicinius prioritetus, dėl kurių bus didžiausias kokybinis pokytis mūsų šalyje. Ten žemės ūkis neatsidūrė, tokį rezultatą ir turime.
Kita vertus, tuo metu, kai kiti sektoriai tokios paramos neturėjo, žemės ūkis turėjo iš, dabar jau minėjau kalboje, bet yra ir tai, kaip tiksliai vadinamos, iš tų vadinamųjų kovidinių priemonių, mes išskirtinai turėjome tuos 140 mln. plius 40 mln. valstybės kofinansavimą. Tokia situacija.
Dėl strateginės priemonės mes teikėme savo išvadą, o Seimas apsisprendė dėl strateginių krypčių. Čia toks ir atsakymas.
PIRMININKAS. Klausia D. Kepenis. Ruošiasi P. Gražulis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, jūs minėjote, kad esate žaliojo kurso šalininkas. Gal galite pasakyti, kokią šiandien dalį bendros žemės ūkio produkcijos sudaro ekologiški produktai, kaip jie auga, kaip atsiranda daugiau gamintojų, ūkių šioje srityje? Čia pirma klausimo dalis.
Antra. Žinant, kaip kyla maisto kainos ir kokia dabar pasaulyje atsiranda maisto produktų paklausa, ar ministerija imasi kokių nors papildomų priemonių, ar rengiate planus, kaip padėti mūsų žemdirbiams ne tik daugiau pagaminti, bet ir daugiau parduoti pasauliui? Kaip šioje srityje, kas numatyta ir kas gero vyksta? Ačiū.
K. NAVICKAS. Dėl ekologinių ūkių. Šiandien mes turime 8,2 %, tiek pagaminame žemės ūkio produkcijos ekologiškuose ūkiuose. Strateginiame plane yra numatytas didėjimas iki 14 %. Aš dabar galiu suklysti dėl metų, nes yra du etapai. Bet, atrodo, iki 14 %.
Jei kalbėtume apie maisto kainas, aš jau minėjau, antiinfliaciniame plane mažiausias pajamas turintiems žmonėms yra padidinama parama, kad jie galėtų įsigyti pabrangusio maisto.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia P. Gražulis. Gal kortelės neįdėjote?
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas ministre, žinote, dabar jau labai madinga kovoti su klimato atšilimu, nes tirpsta ledynai, pavojus pasauliui. Bet kaip Lietuva taip persistengė, kad vasara neateina? Tik 2 dienas buvo galima vakare pasėdėti be palto, o taip visą laiką vakarais reikia jau užsivilkti paltą. Jūs pasakykite, kodėl jūs perlenkėte lazdą?
Antras dalykas. Aš už tai, kad klimatas būtų šiltesnis, ypač Lietuvoje. Manau, ir žemdirbiai. Tada bus ir javų, ir bulvių, ir kitų pasėlių du derliai, atpigs žemės ūkio produkcija. O jūs dabar viską darote, kad tik brangtų šita žemės ūkio produkcija. Man atrodo, greitai jau nušals ir šitas pasodintas derlius. Kodėl jūs taip persistengėte su klimato atšilimu ir ta žaliąja ekonomika?
K. NAVICKAS. Gerbiamas Petrai, aš nežinau, ar galiu atsakyti juokaudamas, bet atsakysiu rimtai. Trumpalaikiai klimato pokyčiai nesusiję su ilgalaikiais klimato padariniais. Jeigu rimtai, ilgalaikiai klimato padariniai labiau lemia ekstremalias, dažnėjančias ekstremalias situacijas – audras, uraganinius vėjus ar liūtis. O kalbant apie… Užkrito mintis.
PIRMININKAS. Apie šių metų vasarą turbūt norėjote.
K. NAVICKAS. Ne, apie šių metų… (Balsai salėje) Pamiršau.
PIRMININKAS. Nieko tokio, kad to reikšmingo klausimo tam tikrą dalį ir primiršote. Baigėme galų gale šį klausimų ir atsakymų žanrą.
Dabar diskusija. Yra užsirašę du Seimo nariai – P. Gražulis ir V. Ąžuolas. Ne frakcijų vardu, kaip matau. Kviečiu pirmą P. Gražulį.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami žemdirbiai, gerbiami Seimo nariai, aš buvau pas jus užlipęs ant tų laktų, pasikalbėjau. Žinote, aš taip pasakiau, beveik visa valdžia yra iš Dievo, valdžios kritikuoti negalima, už valdžią reikia melstis, kad ateitų į protą. Aš manau, tikrai visi jūs man pritariate, būtų gerai, kad būtų šiltesnė vasara, o valdžia kovoja, kad būtų kuo šalčiau Lietuvoje.
Jeigu kalbėtume apie žemės ūkio ministrą, šiandien yra visai kitas žemės ūkio ministras, jis vaikščioja čia, po salę, žemai, ogi Seimo narys A. Vyšniauskas. Ir jūs visi tai žinote. (Plojimai) Nė vieno parašo nepadeda ministras be A. Vyšniausko pritarimo. Jis vadovauja Kaimo reikalų komitetui, nors ne komiteto pirmininkas. Jis vadovauja Žemės ūkio ministerijai, nors nėra nei žemės ūkio ministras, nei viceministras. Jis taip pat vadovauja čia ir Seimo frakcijai. Pažiūrėkite, kai vyksta balsavimai, jis laksto, iškėlęs nykštį aukštyn arba žemyn, ir liepia balsuoti. Jis būtų patenkintas, kad šitas ministras būtų interpeliuotas, po to paskirtas A. Vyšniauskas ministru. Bet ar jums bus geriau? Jūs man pasakykite. Aš manau, kad tikrai nieko nebus geriau. Ministrai vykdo programą, Vyriausybės programą. Man atrodo, čia atsakingiausia būtų I. Šimonytė, reikėtų I. Šimonytę atstatydinti ir galbūt dar geriau, kad pasikeistų valdančioji dauguma, greičiausiai tada į Lietuvą ateitų ir vasara, ir gera nuotaika. O dabar tiesiog sąstingis Lietuvoje, klausykite, kas yra, net ir gamta tai jaučia. Kaip sakoma, visiškas atšalimas.
Gerbiami žemdirbiai, jūs dėkite visas pastangas, kad keistųsi šita valdančioji dauguma ir kad kuo greičiau nuo šito pjedestalo nuliptų I. Šimonytė. Kaip ji sakė, reikės laukti ketverius metus, jau dabar mane pastatėte ir kentėkite už tai, kad aš esu premjerė. O ministras, Dieve mano, ką jisai gali? Ką pasako premjerė, ką pasako A. Vyšniauskas, tą jis ir daro. Ramus. Matote, kas yra, net ir čia taip ramiai skaitė atsakymus. Ką parašė A. Vyšniauskas, tai, man atrodo, jis tą ir paskaitė čia atsakinėdamas į klausimus. (Plojimai) Aš nežinau, šitą žmogų jau du kartus interpeliavo, ir konservatoriai, kas svarbiausia, kai buvo aplinkos ministras. Bet dabar, kai jie tapo valdančiąja dauguma, pamatė, kad patirtis yra gera ir už vieną muštą duoda dešimt nemuštų. Taigi, žinote, gerbiami žemdirbiai, nepykite, nežinau kol kas, nerandu jo kaltės. Kaltė yra daug aukščiau, reikia keisti premjerę ir valdančiąją daugumą. Pasiimkite šakes, ateikite į Seimą ir darykime tvarką.
PIRMININKAS. Dėl vasaros, gerbiamas Petrai, yra pastebėjusių, kad jaučiama. Kai tik jūs parašėte interpeliaciją, ji netrukus atėjo. Dabar V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų gerbiamą ministrą Kęstutį daug metų pažįstu ir kaip aplinkosaugininką tikrai galėčiau pagirti. Jis aplinkosaugininkas tikrai yra geras, gerai rūpinasi pelkėmis, kitais dalykais. Tai yra jo sritis ir jo kompetencija. Šioje situacijoje turbūt gal geriausiai ir būtų, kad jis dirbtų savo srityje. Deja, jis dabar įmestas ne į savo sritį. Iš tikrųjų ką daryti šioje situacijoje, kad ir vilkas sotus, ir avis sveika būtų. Geriausias sprendimas būtų, kad ministras pats atsistatydintų, taip išsaugotų premjerės veidą, taip nebereikėtų valdančiajai koalicijai ir jos partneriams rankų laužyti, už ką balsuoti ar už ką nebalsuoti, ar grasinti griauti valdančiąją koaliciją. Turbūt tai būtų geriausias sprendimas.
Jeigu žiūrėtume į priekį, kur mes einame ir kur mes nueisime, mes jau dabar esame labai blogoje situacijoje, reikia greitų sprendimų. Labai gaila, kad ministras neatsakė, ką padarė, kad žemės ūkio sritis būtų pripažinta strategine. Deja, nepadarė. Turbūt žemės ūkio ministras turėtų būti tas žmogus, kuris gina žemdirbius, o ne, atvirkščiai, bando juos nupiešti kaip gamtos teršėjus, kažkokius nenorinčius žaliųjų krypčių ar laikytis technologijų, ir kita pusė… Deja, bet dabar vyksta taip.
Pakalbėkime apie piniginę pusę. Iš RRF’o buvo tikrai galima skirti 300 mln. ir 500 mln., ir daugiau, lenkai tai ir padarė. Ar žemės ūkiui nereikia skaitmeninimo? Skaitmeninimo reikia. Ar tai būtų skaitmeninis tręšimas, žemės tyrimai, skaitmeninis purškimas ir visi kiti dalykai. Visų tų dalykų reikia, skyrus tuos pinigus tai buvo galima padaryti.
Dabar tas pasakymas, kad žemdirbiai didžiausi teršėjai, CO2 išmetėjai ir kiti dalykai. Nustokime vieną kartą meluoti. Mokslas šiandien pasakė – žemės ūkis daugiau sunaudoja CO2, negu išskiria. Kam dar neaišku, kiek dar mokslininkų reikia pateikti, kad jis sunaudoja daugiau? Ministras turėtų tą patį sakyti. Mielieji, jie sunaudoja daugiau CO2, negu išskiria. Gerai, norime siekti CO2 tikslų. Auginkime kanapes. Kanapės daugiausiai sugeria CO2. Įgyvendinsime Europos Sąjungos reikalavimus ir būsime labai gražūs. Galime sodinti mišką. Taip pat sodinkime mišką, miškas sugeria CO2, kitos šalys tai ir daro. Ir kitos šalys sako: žemės ūkyje nereikia mažinti CO2, sodinkime mišką, auginkime tuos augalus, kurie sugeria, ir visiems gerai – ir vieniems, ir kitiems. Bet ne, mes einame tuo kitu keliu, kaip padaryti blogiau.
Iš tikrųjų blogiausia yra tai, kad tai tarsi specialia kenkėjiška veikla tampa. Nueikite į deklaravimą ir pažiūrėkite, kas šiuo metu ten vyksta. Žmonės susiėmę už galvų. Europos Komisija ne kartą atsakė – pasėlius deklaruoti turi tas, kuris pasėlius dirba, faktiškai dirba, o ne tas, kuris turi popierių. Ką pasakė ministerija? Neturi popierėlio, deklaruoti negalima, išvis to negalima daryti. Vadinasi, ministerijos tikslas, kad kuo mažiau žemdirbių deklaruotų pasėlius ir kuo mažiau išmokų pasiektų Lietuvos ūkininkus. Ar toks kelias? Ir tie sprendimai seka vienas po kito kaip grandininė reakcija. Iš tikrųjų jeigu šiandien žemės ūkio ministras būtų K. Starkevičius, ar šiandien žemdirbiai čia sėdėtų? Ne, jie nesėdėtų. Ar jūs patenkinti K. Starkevičiaus darbu, aš norėčiau paklausti, tuo, ką jis darė? Taip, patenkinti. Vadinasi, situacija yra tokia: kai sėdi kompetentingas žmogus, daug problemų natūraliai net nekyla, jos išsprendžiamos iki tol.
Tik man labai gaila. Aš atsimenu, kai buvo diskusijos, kokius ministrus teikti, aš net paklausiau: o kodėl jūs neskyrėte K. Starkevičiaus? Aš išgirdau tokį įdomų atsakymą: žemės ūkiui būtų buvę per gerai. Vadinasi, kuo blogiau, tuo šiai Vyriausybei geriau? Ar geriau dėl to, kad šis ministras neprašo pinigų, nekovoja dėl jų, neargumentuoja, dėl ko to reikia? Turbūt geriau.
Tik iš tikrųjų kur mes nueisime? Mes nueisime į dar didesnę griūtį. Gyvulininkystės mažėjimas jau nežinau kokiu greičiu vyksta. Plotų mažesnis dirbimas, visa kita. Kur mes einame? Jeigu mūsų tikslas nėra apsirūpinti maistu, savo maistu, jeigu mes nenorime turėti kokybiško ir pigaus savo maisto, tai gerai, eikime tuo keliu. Tik sugriauti yra labai lengva. Ir griauti didelio proto nereikia. Bet atstatyti bus labai sunku. Turbūt blogiausia, kas dabar galėtų atsitikti, tai valdantiesiems koalicijos partneriams bus rankos išlaužytos – nebalsuos, dalis socialdemokratų nebalsuos, ministras išlaikys savo veidą, kad va, nepavyko manęs atstatydinti.
Jūs žinote, kas bus baisiausia? Tada prasidės keršto akcija. Tada prasidės, kaip kuo daugiau ir kuo blogiau pakenkti žemės ūkiui, kabinėjimasis prie tam tikrų smulkmenų, kitų dalykų ir kad kuo blogiau būtų žemės ūkiui. Bet pralaimės ne keli stambūs žemdirbiai, o pralaimės virš 100 tūkst. žemdirbių ir didžioji dalis jų yra mažieji ūkininkai.
Net pasakymas, kad sieksiu, kad žemės ūkis mažiau iškastinio kuro naudotų. Tai, mieli žemdirbiai, logika yra tokia. Jeigu krosninis kuras, skirtas žemdirbių grūdams džiovinti, bus brangus, jūs grūdų nebedžiovinsite. Tokia yra logika. O štai lenkai pasiūlė pakeisti kitą kuro rūšį, pavyzdžiui, dujas, ir duoti tam paramą. Bet, deja, pas mus to nedaroma.
PIRMININKAS. Daugiau diskusijoje niekas nepageidavo dalyvauti. Pagal Seimo statutą, jeigu pageidauja, dabar ministras galėtų pasisakyti reaguodamas į dar diskusijoje išsakytus priekaištus. Ar nepageidaujate? Ne. Ar pageidauja interpeliacijos iniciatoriai? R. Žemaitaitis jų vardu.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kaip ir sakiau, tikrai norėčiau būti ministro vietoje, kad turėčiau tokį premjerės palaikymą. Man ši kalba labiau priminė klebono kalbą per Jėzaus Kristaus gimimą. Kai išgirdau ministro atsakymą, kad klausimai, užduoti interpeliacijos teikėjų, atsiduoda naftalinu, tai nelabai suprantu, kurioje vietoje čia naftalinas ir kurioje vietoje problemos kėlimas? Bet baisiausia tai, kad sėdintys tribūnoje žmonės išgirdo, kad tie klausimai, kurie buvo iškelti, jūs visi esate naftalinas. Nuo šios dienos jūs galite sau prie kiekvieno ūkio, prie Europos Sąjungos struktūrinių fondų gaunamų pinigų, prie lentelės užsirašyti – ministras jus pavadino naftalininiais.
Bet, ministre, ką jūs kalbėjote visą laiką… Tiksliau, ne jūs kalbėjote, o ką jūsų patarėjai parašė ant to lapelio ir ką jūs skaitėte. Beje, tekstas surašytas labai profesionaliai, gramatiškai, stilistiškai, pauzės jums pažymėtos labai gerai, net aš to tikrai nemokėčiau, net nesugebėčiau perskaityti savo greitakalbe.
Dabar ką aš girdėjau? Žaliasis kursas. Žaliasis kursas – suskaičiavau 57 kartus. 57 kartus suskaičiavau apie žaliąjį kursą! Vienu metu net pagalvojau, kad čia stovi S. Gentvilas, bet pažiūrėjau – lyg ir ne. Bet S. Gentvilas po kokių 20 metų atrodytų panašiai kaip jūs. Tai ką dabar reiškia? Jūs esate žemės ūkio ministras ar jūs esate žaliojo kurso ministras? Kyla klausimas, ar ne, šiuo atveju?
Kitas įdomesnis dalykas, skaitant toliau arba studijuojant jūsų kalbą ir atsiliepiant į S. Jovaišos pasakymą. Gerbiamas Sergejau, 2018 metų gegužės mėnuo. Kaip atrodo, kur buvo suraitytas jūsų parašas? Ogi buvo, Sergejau, ant tos pačios interpeliacijos. Kai jūs uždavėte klausimą aplinkos ministrui, kai jūs paklausėte, koks yra durnas klausimas, į kurį jūs galėtumėte atsakyti, tai tuo momentu, tuo metu mūsų: ir tavo, ir mano – visi klausimai buvo durni, jo nuomone, ir visi naftalininiai, tai jūsų deleguotas ministras dabar naftalinu jus pavadino. Gero vakaro jums šiandien, kaip pasakytų koks nors Sūrskis iš „Dviračio žinių“.
Bet čia dar ne pabaiga. Dabar aš seku kitą paprastą dalyką, ką kalbame. Aplinka, aplinka, aplinka. Žaliasis kursas, kursas, kursas. Bet, gerbiamas ministre, pažiūrėkite, ką mes turime nuo praeitų metų rugsėjo mėnesio, kokius projektus? Iš jūsų visas funkcijas atima kaip iš tos M. Melnikaitės.
Taip Gentviliukas šlyšt koją parodo pro tribūną, jūs atiduodate vieną įsakymą, kitą – jūs kitą projektą atiduodate. Ar jūs pastebėjote, kad jūs nieko jau nebeturite savo ministerijoje? Aš dar nesu matęs žmogaus, ministro… Buvo vienas ministras, kuris irgi gavo į ausį, kai norėjo Maisto ir veterinarijos tarnybą padaryti paprastu eiliniu skyriumi. Jūs vėl šiandien tą patį darote. Jūs jungiate skyrius, jungiate kažkokias institucijas, kurios šiandien neturi absoliučiai jokios reikšmės.
Kitas yra dalykas. Jūs pažiūrėkite, ką jūsų kolega, tas pats S. Gentvilas, įregistravo. Tai yra nuotekų skaičiavimas, vandentiekio brėžiniai, net ir surinkimo pelkės jūsų kur yra. Tai dabar įsivaizduokite, R. Žemaitaitis, ūkininkas, gyvenantis Rusnėje, nuspręs įkurti pelkę pagal jūsų 16 mln. finansavimą. Aš, norėdamas pagirdyti gyvulius iš tos pelkės, turėsiu dar mokestį susimokėti. Paskui, pasirodo, apskaičiuos, o dabar kiek mano karvė šiks, skaitiklius pastatysite. Tai dabar jūs pasakykite, Lietuvos skirstomieji tinklai išleido 200 mln. prie kiekvieno namų ūkio skaičiuodami, modernius elektros skaitiklius dabar statydami. Gal galite, ministre, atsakyti, kiek žemės ūkis išleis toms karvėms, kurioms prie subinių skaitiklius prisuksite ir CO2 skaičiuosite? (Balsai salėje) Na, norėčiau aš tą pažiūrėti. Bet, tarp kita ko, gali koks nors „Baltijos vilkas“ ar forumas, ar dar kas nors, jūs tą galėtumėte įgyvendinti.
Dabar trečias dalykas, užfiksuokite, kolegos. Na, čia konservatoriams, draugams, labai patiks tas atsakymas. Žiūrėkite, ką jie sako. Žaliasis kursas, šypsosi laimingi konservatoriai kaip saldainį gavę, sako: darome, darome. Gerbiamas ministre, kodėl jūs nekomentuojate, kad Lenkija šiandien toliau planuoja anglis kūrenti? Jūs nenorite paklausti kodėl, kai dabar elektros trūkumas yra, seniau vasarą anglių katilines išjungdavo, o dabar įjungę visu pajėgumu ir net planuoja atnaujinti? Kodėl jūs nekalbate, kad prieš 3 savaites Anglijos Parlamentas priėmė sprendimą atnaujinti anglių kasyklą ir dar didinti būtent elektros gavimą ir priklausomumą? Jūs galite garantuoti, kad šiandien jūsų energetikos ministras nepadidins durpių iškasimo, durpių naudojimo ir kūrenimo? Ir ką jūs tada darysite, man pasakykite, su CO2 ?
Jūs šiandien tylite, ramus, gražus, patenkintas, ar ne? Ne, mielasis, taip tikrai nėra. Ir tikrai čia toli gražu iki to, ką jūs kalbate. Dabar jūs kalbate vėl: žaliasis kursas, vėl tokius dalykus. Na, galvoju, jau tikrai šis ministras kietas, kaip turi būti. Kaip Petras sakė, lyg A. Vyšniauskas vadovauja, bet jeigu A. Vyšniauskas vadovautų, tai ministras turėtų būti įsižeidęs, kad jaunesnis vadovauja.
Bet jūs nė pusės žodžio nepasakėte apie Konkurencijos tarybą šiandien. Mes paeksperimentavome praeitą ketvirtadienį, ūkininkai. Paėmėme Lietuvoje ir perskambinome visiems, kurie prekiauja žaliuoju kuru. Na, nepatikėsite, žinokite, kaina visur vienoda. O kaip jums atrodo, ar jie ten nesusitarę? Ar jums, kaip ministrui, nekilo klausimas paklausti ūkininkų: iš kur tu perki, už kiek tu perki žaliąjį kurą? Tu moki eurą, eurą ir 16 centų ar eurą ir 46 centus? Mes visi perkame už eurą ir 33 centus, priklauso dar nuo kiekio. Paskambiname, lygiai toną imi, visiems vienoda kaina. Kaip žinote, Lietuvoje dabar tik dvi įmonės gali kuru prekiauti – „Orlenas“ ir vadinamasis „Statoilas“, tas „Circle“, angliškai negalime vadinti, nežinau, „Skritulys“, „Apskritimas“ dabar, ko gero, reikėtų sakyti. Jūs nenorite paklausti: kaip ten dabar pas mus vyksta? Kaina žaliavos benzino niekaip nekyla, na, bet pas mus Lietuvoje vienintelėje kyla ta kaina. Įdomus dalykas, įdomus sutapimas.
Jau tikrai tikėjausi, kad jūs šiandien pakalbėsite apie produkciją ir apie perdirbėjus. Kodėl šiandien taip jau išeina, kad R. Žemaitaičiui, norinčiam parduoti mėsinį buliuką, visos miesto perdirbimo įmonės pasiūlė 1 eurą 95 centus, na, plius už kategoriją ir panašiai, ir panašiai, apytiksliai 2 eurai 10 centų, 2 eurai 20 centų išeina. Kodėl visos man pasiūlo tą pačią, vienodą kainą, jūs, ministre, nenorite paklausti? Aš jums galiu pasakyti, kad tyliai susitaria, bet dvejus metus būnant ministru jums net į galvą nešovė pasiteirauti ir pasiaiškinti.
Ar jums šiandien, ministre, nekyla įtarimų, kodėl pieno kooperatyvai šiandieną žydi švyti ir turi ieškoti kažkur kitur rinkoje parduoti, bet negali mūsų pieno perdirbėjams perduoti. O jeigu… Dar gudresnė schema yra padaryta. Jeigu ūkininkas nori išeiti iš pieno perdirbimo įmonės į kitą, yra bonusų sistema, skatinimo sistema ir kas 6 mėnesiai ji keičiasi. Jeigu tu išeisi dabar, tai negausi už lojalumą, jeigu tu išeisi dar po 6 mėnesių, tu negausi priedo už kokybę ir panašiai. Bet jūs to net netiriate ir net neišsiaiškinate.
Na, čia iš viso idiotizmo viršūnė, kas vyksta. Aš jūsų, ministre… (Balsai salėje) Kiek norėsime, tiek kalbėsime, laikas neribojamas. Kitas dalykas. Aš jums, ministre, rodžiau, kas vyksta pas mus Šilutėje su nušienautomis pievomis, laukais ir ruliais. Taip, jūs sakėte, neleidžia Europos Sąjunga ir panašiai. Galiu ranką prie širdies pridėti, tikrai, Kęstai, tikėjausi, kad tu kreipsiesi į Europos Komisiją ir prašysi, kad būtų panaikintas šis dalykas. Laukiau 8 mėnesius tavo to sprendimo. Nėra. Tai dabar tu man pasakyk, ar tas mūsų Šilutės ūkininkas, kuris valdo apie 12 tūkst. hektarų žemės visoje Lietuvoje, nėra tavo kišenėje, tiksliau, ar tu jo kišenėje nesi ir ar tavo aplinka nėra toje kišenėje? Nes jis sau leidžia tūkstantį rulių iškratyti Musėnuose, Natkiškėse, Šilutėje, Kintuose, Rusnėje, seniūnijose paliko per visą žiemą, potvynio metu jo visi šienainiai užkišo visą melioracijos sistemą. Aš rodžiau tau pačiam nuotraukas, jis šiandien kaip būgnų tūzas sėdi. Jis toliau važinėjasi, jis toliau ką nori, tą išsidirbinėja.
Dabar kitas yra dalykas. Sako, šeimos ūkį skatinti. Aš jums pasakysiu. 13 tūkst. smulkių ūkininkų šiandien buvo prie išnykimo ribos. Ačiū, ministre, kad išgirdote argumentus. Šiuo atveju labai gerbiu jus, kad leidote atidėti tą pieno perdirbimo laikotarpį. Bet tikrai aš pasiūliau jūsų ministerijai, kad duokite paramą įsigyti jiems. Paramos vėl šiandien nėra. Bet kadangi laikas eina į pabaigą, draugai konservatoriai nerimsta, jiems širdis labai skauda, tai aš tiktai noriu įsivaizduoti, kad šiandien žmonės, kurie balsavo už Konservatorių partiją, už konservatorių koalicijos partnerius, mato atvaizdą, kas šiandien vyksta ir kokią jie tokią špygą gavo į dantis. Aš prisimenu jūsų atvažiavimą į Šilutę, tiksliau, į Šilalę. Aš po to su kai kuriais ūkininkais peršnekėjau, tai juokais netrivojo, o jus nuvežė tik pas savo konservatorių draugus tarybos narius, tuos, kurie yra lojalūs jiems, bet ne žmonėms. Jūs net nesugebėjote į kooperatyvą užvažiuoti, jūs net nesugebėjote į pieno supirkimo punktelį pas mus užeiti, nes Šilalė, Kelmė yra didžiausias Lietuvoje pieninio ūkio kraštas. Ir daugiausiai smulkiausių ūkininkų turime, bet jūs neužvažiavote. Jūs užvažiavote tik pas tuos, kurie yra susiję būtent su Konservatorių partija ir daugiausiai gauna paramos.
Dar vienas dalykas. Aš jūsų paklausiau dėl veislininkystės. Jūs galite įsivaizduoti, jūs sakote – ne mano reikalas Turto bankas. Nuo kada Turto bankas, Katinai, vadovauja ministrui? Jeigu jūs esate Vyriausybė, esate ministras ir buvote atsakingas už veislininkystės ūkius, nes už tų ūkių privatizavimą šiandien slypi milžiniški pinigai, tai jūs šiandien turėtumėte stabdyti procesą ir drausti parduoti uždarų vokų sistema.
Mielieji mano Seimo nariai, jūs pasidomėkite, kas vyksta ir kad šiandien finansų ministrės nėra salėje. Šiandien įmonės privatizuojamos uždaru būdu, kai mes visą laiką siekėme, kad būtų e. varžytynės ir kaina, ir suma būtų… laimėtų pasiūlę didžiausią sumą.
Dabar dar kartą pakartoju. Trys keturi žmonės susėsime – R. Žemaitaitis, koks nors R. Karbauskis, K. Starkevičius, kuris irgi nori nusipirkti tą bendrovę, mes čia susitariame, išgeriame viskio butelį ir sakome: žiūrėk, tu 100 tūkst., aš 110 tūkst., tu 120 tūkst. Ir nusiperkame veislininkystės ūkį, kuris yra Lietuvos ateitis. Visi duomenys ten yra. Ir mes tai darome uždaros sistemos būdu. Sėdžiu ir niekaip nesuprantu. Ne 400 hektarų žemės yra vertė, bet pati istorija yra vertingas dalykas. Dabar yra kitas dalykas.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, kažkaip reikėtų finalizuoti.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Dar liko minutė, prašau nenutraukinėti, o jūs esate mėgėjas.
Melioracijos sistema. Lygiai taip pat šiandien su melioracija. Mes aną kartą šnekėjome, I. Šimonytė pasiūlė man nežviegti, bet jinai žviegia dar labiau Vyriausybėje per pakaruoklio anekdotą, kai praeitą savaitę sakė. Kas atsitiko? Jūs skyrėte keturioms savivaldybėms melioracijai. Ateina iki tos savivaldybės, kur yra magistralė ar į tą patį Nemuną išeina, ar į Dubysą, ten toje savivaldybėje jūs net netvarkote, nieko nedarote. Ar jūs suvokiate paprastą dalyką? Kaip ir per bebro urvą. Šičia yra melioruota, tu prieini iki bebro užtvankos 4–5 metrus – viskas, visa sistema vėl lūžta ir laužo. Jeigu mūsų tikslas yra įvesti melioraciją į pagrindines upes, į pagrindines sistemas, kad vanduo išeitų, tai ten ir turi būti skirtas finansavimas, o ne atskirais lopais ir dalykais.
Aš tikrai kviečiu visus kolegas palaikyti. Naivu… Tikiuosi, kad ta interpeliacija įvyks, nes vis dėlto rankų laužymo procesas vyko. Labai akivaizdžiai aš jį mačiau, kas čia vyko lygiai prieš 20 minučių, bet bent jau ūkininkai bus išgirsti. O jūs, mieli ūkininkai, viršuje dabar laikykitės, nes po 2–3 savaičių ir Mokesčių inspekcija pas jus bus, ir Nacionalinė mokėjimų agentūra, ir „Ekoagros“, ir visi kiti suvažiuos. Aš tai jau patyriau, tai jūs dabar tai turėsite. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nereikėtų mėtytis tokiais grasinimais. Jie neturi jokio ryšio ir niekas tikrai nefiksuoja čia atvykusių žmonių sąrašų. Taip, prašyčiau nenuteikinėti žmonių ir neskelbti melagienų.
Dabar paskutinis punktas pagal interpeliacijos procedūrą. Mes turime sudaryti interpeliacijos komisiją, kur yra reikalavimas išlaikyti ir proporcinį frakcijų atstovavimą, ir ne mažiau kaip trečdalį iniciatorių atstovų turėti. Taigi yra tokia interpeliacijos komisija pagal frakcijų pateiktas pavardes: A. Nekrošius (Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija), V. Kanopa (Socialdemokratų partijos frakcija), A. Palionis (Regionų frakcija), K. Mažeika (frakcija „Vardan Lietuvos“), V. Giraitytė-Juškevičienė (Darbo partijos frakcija). Visi šie penki atstovai kartu yra ir interpeliacijos teikėjai. Toliau. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai deleguoja A. Gedvilienę, J. Gudauską, P. Kuzmickienę, A. Vyšniauską. Liberalų sąjūdžio frakcija deleguoja E. Gentvilą, Laisvės frakcija deleguoja T. V. Raskevičių. Dabar prašau išvardintus interpeliacijos komisijos narius rinktis šiame poilsio kambaryje už opozicinių frakcijų ir apsispręsti dėl interpeliacijos nutarimo projekto.
O aš savo ruožtu kviesiu J. Jarutį, jeigu jis yra kur nors netoliese, perduosiu jam vadovavimą Seimo posėdžiui. (Balsai salėje) Registruotis dėl to nereikia.
16.26 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1737 (pateikimas)
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF). Ačiū, šiek tiek pasikeitėme. Tęsiame darbotvarkę, gerbiami kolegos. Darbotvarkės 2-3 klausimas – Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1737. Gerbiamas ministre, prašom, tribūna jūsų.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, teikiame svarstyti Gamtinių dujų įstatymo pataisas, įteisinančias rusiškų dujų importo atsisakymą. Ir de jure, de facto mes šiandien jį turime, bet tam, kad jį galėtume išlaikyti ilguoju laikotarpiu, reikalingas šitas įstatymas.
Rengiant šį sprendimą yra atsižvelgta į 2022 m. kovo 22 d. Seimo rezoliuciją „Dėl energetinių išteklių importo nutraukimo iš šalių, vykdančių karinę agresiją prieš Ukrainą, ir Lietuvos energetikos sistemos stiprinimo“. Taigi, projektas yra parengtas ir teikiamas įvertinant Rusijos vykdomą energetinį šantažą Europoje, jos sukeltą karą Ukrainoje ir siekiant mūsų visiškos energetinės nepriklausomybės. Noriu pažymėti, kad šiandien Lietuva de facto neimportuoja nei rusiškos naftos, nei rusiškų dujų, nei elektros. Nuo balandžio pradžios tą padarė „Orlen Lietuva“, atsisakydama naftos produktų importo, nuo kovo 20 dienos nebeimportuojama ir rusiška elektra, o nuo balandžio pradžios yra atsisakyta dujų importo. Taigi, kaip ir minėjau, de facto neimportuojame nieko, dabar tą sutvarkome juridiškai.
Šiandien de jure mes įtvirtinsime tai, kad dujos nebegali į Lietuvą patekti per dujų vamzdį, per terminalą mes esame jau anksčiau tuos klausimus išsprendę. Taip pat noriu pabrėžti, kad viso regiono dujų importą šiandien užtikrina mūsų terminalas, per kurį importuojamos dujos patenka į Latviją, Estiją ir Suomiją. Taip pat šiuo metu jau visiškai funkcionuoja dujotiekio jungtis su Lenkija (GIPL). Noriu pasidžiaugti, kad dujos šiandien teka į abi puses – tiek iš Lenkijos, tiek į Lenkiją. Tai suteikia dar didesnį saugumą mūsų regionui.
Priėmus siūlomus įstatymo pakeitimus, bus užtikrintas, kaip minėjau, nacionalinis energetinis saugumas, patikimumas, nepertraukiamas gamtinių dujų tiekimas Lietuvos vartotojams iš patikimų šaltinių. Patikimi šaltiniai yra mūsų terminalas, dujotiekio jungtis su Lenkija, taip pat mes planuojame, kad kitais metais atsiras ir terminalas Suomijoje.
Dujos šiandien yra importuojamos daugiausia iš Jungtinių Amerikos Valstijų, taip pat Norvegijos, šiandien dar ir iš Lenkijos. Taigi dujų kryptis yra visiškai pasikeitusi, tai rodo, kad mūsų energetinis saugumas yra pakankamai stiprus. Nėra reikalo ne tik dėl moralių priežasčių, bet ir jokio ekonominio ar techninio poreikio importuoti dujas iš Rusijos. Taigi siūlau pritarti teikiamam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Yra norinčių jūsų paklausti. A. Nekrošius dirba komisijoje, tad V. Ąžuolas. Prašom. Ruošiasi A. Skardžius.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ministre, norėjau paklausti, iš tikrųjų dažnai žmonėms kyla klausimas, mes priimame įvairius sprendimus, leisti ar neleisti. Bet visi tie sprendimai kainuoja labai daug. Aš norėjau paklausti, už kokią kainą dabar perkame dujas? Nes situacija, deja, jau atsitiko tokia, kad daug žmonių atsisako dujų, gaunamų tiesiogiai iš vamzdžio, ir pereina prie dujų, kurias atveža autocisternomis, nes jos tampa ženkliai pigesnės. Gal galite įvardinti kainą ir kaip tai atsitinka?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Dujų kaina šiandien svyruoja taip, kaip rinkos kaina svyruoja, yra kanalas. Pavyzdžiui, šiandien yra apie 82 eurai už 1 tūkst. kub. metrų. Šiandien tokia kaina. Būna, kanalas yra maždaug nuo 78 iki 115. Dabar vasara, vasarą yra nukritusios. Cisternomis dujų kaina negali būti pigesnė, nes tai yra tos pačios dujos iš terminalo, kurias dar turi pristatyti dujovežiu, tad kaina yra dar brangesnė, nes dujas išvežioja iš mūsų mažo dydžio terminalo, small scale terminalo, jis išvežioja po visą Lietuvą. Aš nežinau, iš kur jūs gaunate kainą – ji negali būti pigesnė.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, išties kolega uždavė tokį toną, norėjau klausti kito klausimo, bet apie kainodarą. Žiūrėkite, mes 330 mln. kub. metrų privalome pirkti iš „Equinoro“. Prieš tai buvęs energetikos ministras žadėjo, kad tą sutartį reikėtų nutraukti, nes tai yra virš rinkos mokama kaina pagal tam tikrą pirkimo formulę.
Mane domintų kaina iš „Equinoro“, tas būtinasis kiekis, kuris dabar lyg ir nebūtinas, nes viešai skelbiama, kad 100 % jau yra dirbama mūsų terminalo pajėgumu, ir ačiū Dievui. Kokia ten ta kainodara ir kiek ji virš rinkos kainos sudaro? Labai ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Kaip žinote, sutartis buvo peržiūrėta dar pavasarį, dar rudenį. Ir šiandien pagal tai, kaip svyruoja rinkos kaina, mes turime šiek tiek geresnę kainą netgi už rinkos kainą, šiek tiek. Priklausomai nuo rinkos svyravimo ta kaina balansuoja. Kai kaina buvo žemesnė, tada ji buvo gerokai aukštesnė. Dabar tikrai nėra. Buvo momentų… kai ateis kitas krovinys, nepasakysiu paskirstyto tiekimo, bet buvo laikotarpis, ypač metų pradžioje, kai rinkos kainos buvo labai aukštos, o to krovinio buvo dar geresnė kaina negu rinkos.
PIRMININKAS. Ir klausia A. Nekrošius. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, skaitant įstatymą, susidaro toks įspūdis, kad iki šiol visos dujos tekėjo laisvai ir jokių apribojimų kaip ir nebuvo. Ar man susidarė klaidinga nuomonė? Nes kam tada atsirado šis įstatymas, jeigu iki tol buvo galima užkardyti? Tai viena klausimo dalis.
Skaitau dar įstatymo projektą, ir paskutinis sakinys yra toks: „Šis reikalavimas nėra taikomas gamtinių dujų tranzitui į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį.“ Aš suprantu, kad tai yra susitarimas su Europos Sąjunga, viskas gerai, bet ar šis sakinys leidžia per mūsų SGD terminalą į Kaliningradą importuoti dujas, ar ne? Labai ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ne, neleidžia. Tai sako, per Kotlovką, kiek dujų įeina per Baltarusiją, tiek įkrenta kitoje pusėje. Toks atsakymas.
O dėl to, kodėl reikalingas įstatymas. Pirmiausia norime įteisinti mūsų turimą faktą. Praeitų metų gale Vyriausybė parengė planą, kas būtų, jeigu prasidės karas ir dujos bus užsuktos, kaip Suomijai dabar užsuko. Tuo tikslu buvo užsakyti papildomi laivai, susitarta su importuotojais, užsakyti laivai. Komerciniai vartotojai pasekė iš paskos. Kai yra duodamas tonas, visi pradeda galvoti. Nuo balandžio 1 dienos buvo tartasi viską imti per terminalą, automatiškai išėjo, kad visi tiekėjai pradėjo imti tik per terminalą. Šiuo atveju mums beliko įforminti faktą tam, kad neatsirastų tarpininkų, nebūtinai mūsų, lietuviškų tarpininkų, galinčių bandyti importuoti dujas iš kitų šalių.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl nuomonių už, prieš nėra užsirašiusių. Balsavimas bus 17 val. 10 min.
Kitą klausimą turėtų pristatyti finansų ministrė, bet nematau dabar salėje.
16.37 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1749, Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1750 (pateikimas)
Jeigu leisite, čia didžiulis blokas, siūlyčiau darbotvarkės 2-8.1 ir 2-8.2 klausimus – Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1749 ir lydimąjį Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1750. Čia turbūt viceministras, taip? Prašom, gerbiamas viceministre. Darbotvarkės 2-8.1 ir 2-8.2 klausimai. Nepamatėme ministrės. Tuoj, gerai, prašom pristatyti.
A. PEČKAUSKAS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, leiskite pristatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiamus Sveikatos apsaugos ministerijos parengtus jau minėtus Farmacijos įstatymo bei Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektus. Pradėsiu galbūt nuo projektų rengimą paskatinusių veiksnių ir pagrindinių problemų. Praėjusių metų rudenį Konstitucinis Teismas pateikė išvadą, kurioje formuluojamas įpareigojimas pagrindinius kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainodaros principus perkelti iš Vyriausybės nutarimo į įstatymų lygmenį.
Taip pat šiuo metu stebime, kad kompensuojamiesiems vaistams skiriama nuo bendros sveikatos priežiūrai skiriamos sumos Lietuvos išlaidų dalis yra viena didžiausių Europoje ir tarp EBPO šalių, kai naujų vaistų prieinamumas yra vienas prasčiausių. Taip pat matome neproporcingai augančias valstybės biudžeto išlaidas, skiriamas dengti paciento priemokoms už brangius ir brangiausius vaistus jų grupėse. Stebime tendencijas, kad pacientai, vaistus gaunantys visiškai nemokamai, paprastai linkę rinktis brangesnius ar net brangiausius vaistus tose pačiose jų grupėse, taip skatinamas neracionalus vaistų vartojimas. Tai patvirtina kasmet vis didėjantis ir naikintinų vaistų kiekis. Pailiustruosiu, kad praeitais metais surinkta apie 30 tonų vaistų iš gyventojų. Tai yra šeši sunkvežimiai įsigytų, tačiau nesuvartotų vaistų.
Taip pat norime įgyvendinti kovido pandemijos padiktuotas pamokas. Šiuo metu Farmacijos įstatyme nustatyti įgaliojimai sveikatos apsaugos ministrui laikinai leisti tiekti Lietuvos rinkai neregistruotus vaistus neapima valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, karo ar nepaprastosios padėties bei nesuteikia ministrui teisės nurodyti ar rekomenduoti vartoti vaistus nesilaikant registracijos sąlygų.
Taigi pagrindiniai projektų tikslai. Pirmas. Atliepiant Konstitucinio Teismo nutarimą įstatymo lygmeniu nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatomos valstybės kompensuojamos bazinės vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainos ir pacientų priemokos už juos. Sudaryti galimybes daugiausiai kompensuojamųjų vaistų vartojantiems pacientams mažinti jiems tenkančią finansinę naštą. Gerinti pridėtinę terapinę naudą turinčių, čia kalbame apie tuos naujus, inovatyvius vaistus, kompensuojamuosius vaistus, vaistų prieinamumą pacientams skatinant racionalų valstybės lėšų naudojimą. Ir jau minėtas atsižvelgimas į COVID-19 ligos pandemijos metu išmoktas pamokas, geopolitinę situaciją Europoje – suteikti sveikatos apsaugos ministrui platesnius įgaliojimus dėl vaistų tiekimo ir vartojimo esant valstybės lygio ekstremalioms situacijoms, teritorijų karantinui, karo ar nepaprastajai padėčiai.
Įstatymų projektais siūlomos pagrindinės priemonės. Greta kainodaros principų perkėlimo iš nutarimo į įstatymų lygmenį bei Farmacijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies keitimo, susijusio su ministro įgaliojimų praplėtimu, minėtiems tikslams pasiekti siūloma įvesti keturias papildomas kainodaros ir kompensavimo priemones. Į pirmąjį tikslą, skirtą mažinti finansinę naštą, tenkančią daug kompensuojamųjų vaistų bei MPP naudojantiems pacientams, orientuotos dvi priemonės. Pirma – priemokų krepšelis. Atsižvelgiant į Skandinavijos šalių gerąsias patirtis, sukuriamas kiekvieno paciento, vartojančio kompensuojamuosius vaistus, krepšelis, kurio riba yra trijų vidutinių metinių priemokų suma, ji šiuo metu sudaro 45 eurus. Tai reiškia, kad pacientui įsigyjant kompensuojamuosius vaistus su mažiausia priemoka skaičiuojama, kiek lėšų per metus jis tam išleidžia, ir nuo momento, kai viršijama 45 eurų riba, įsijungia valstybės visų kitų kompensuojamųjų vaistų su mažiausia priemoka išlaidų dengimas, jas turėtų prisimokėti pats pacientas iki kalendorinių metų pabaigos. Šiuo metu skaičiuojama, kad ši priemonė padėtų sutaupyti daugiau kaip 120 tūkst. pacientų. Šiuo atveju norisi pabrėžti, kad galimybė rinktis visus vaistus, esančius grupėse, kaip yra dabar, tai yra primokant tik paciento priemoką, išlieka ir valstybė išlaiko šiuo metu galiojantį 100 % bazinės kainos kompensavimą visiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms. Atkreiptinas dėmesys, kad priemokų krepšelis aktualus tiems pacientams, kurie savo sprendimu pasitarę su gydytoju ar vaistininku nusprendžia, kad mažiausią priemoką turintis vaistas jiems yra priimtinas.
Tada antra priemonė yra maksimalių paciento priemokų už kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones nustatymas. Šiuo metu stebima tendencija, kad daugelio kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių priemokos, kurias sumoka pacientai ar dengia valstybės biudžetas, neretai viršija pačios priemonės bazinę kainą, ir pasitaiko tikrai nemažai atvejų, kai priemoka siekia kelis šimtus, kartais net tūkstančius procentų nuo bazinės kainos, o tai iš tikrųjų reiškia dideles išlaidas ir taip sunkioje finansinėje padėtyje esančioms šeimoms. Siūlome pritaikyti analogiją šiuo metu vaistams taikomai priemonei, tai yra įvesti priemokų ribas, kurios neviršytų 50 % medicinos pagalbos priemonių bazinės kainos. Tokiu būdu siekiame mažinti paciento ar juo besirūpinančių asmenų išlaidas kompensuojamosioms medicinos pagalbos priemonėms.
Atliepiant antrąjį tikslą – sudaryti finansines sąlygas į kompensavimo sistemą įtraukti pridėtinę terapinę naudą turinčius vaistus. Vėlgi yra dvi priemonės, pasistengsiu trumpai. Pirmoji yra praplėsti išorinio kainos referavimo į Europos Sąjungos šalis priemonę į dviejų ir daugiau vaistų tiekėjų grupę. Ši priemonė yra Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojama, geroji beveik visų Europos Sąjungos šalių taikoma praktika ir viena pagrindinių kainodaros priemonių, ji šiuo metu taikoma ir Lietuvoje, tik kitai vaistų grupei, tai yra vieno tiekėjo vaistų grupei. Kaip ji atrodo? Kuomet nustatant vaisto bazinę kainą remiamasi kitose šalyse taikomomis kainomis. Šios priemonės taikymas leis racionaliau naudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, jas skiriant pridėtinę terapinę naudą turintiems naujiems vaistams įtraukti į kompensavimo sistemą.
Ir paskutinė. Mažas pajamas gaunantiems ir 75 metų ir vyresniems asmenims siūlome dengti mažiausią priemoką, o tais atvejais, kai vaistas yra vienintelis grupėje, dengiama visa jo priemoka. Jei asmuo pasirenka vaistą ar MPP su didesne priemoka, jis turės sumokėti tik tą priemoką, visos vaistų ar medicinos pagalbos priemonės kainos jam mokėti nereikės.
Kokia nauda visuomenei priėmus šiuos įstatymų projektus? Pacientai bus skatinami racionaliau ir atsakingiau vartoti vaistus, bus taupomos daugiausiai kompensuojamųjų vaistų vartojančių vartotojų lėšos renkantis mažiausią priemoką turinčius vaistus. Pacientai, kuriems reikalingos medicinos pagalbos priemonės, bei jais besirūpinantys artimieji išleis mažiau lėšų priemokoms už šias priemones. Padidėjusios tiekėjų konkurencijos ir numatomų bazinių kainų pokyčių nulemti sutaupymai leis į kompensavimo sistemą įtraukti naujus pridėtinę terapinę naudą kuriančius, labai pacientų laukiamus vaistus ir išplės kompensuojamųjų vaistų skyrimo sąlygas.
Kalbant apie lėšas, siūlomoms priemonėms įgyvendinti reikės papildomų lėšų. Pagal Valstybinės ligonių kasos atliktus skaičiavimus Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimui įgyvendinti per metus reikės arti 9 mln. eurų papildomų valstybės biudžeto lėšų, reikalingų pacientų priemokoms už kompensuojamuosius vaistus su mažiausia priemoka padengti, tačiau kompleksinės įstatymų projektuose siūlomos įteisinti priemonės leis naujiems pridėtinę terapinę naudą kuriantiems vaistams perskirstyti apie 20 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
Pabaigiu. Gerbiamieji, siekiant labiau subalansuoto prieinamumo ir kainos prasme bei socialiai teisingesnės kompensuojamųjų vaistų kainodaros ir kompensavimo sistemos, siūlomi pakeitimai yra būtini, todėl labai kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas viceministre, už pristatymus. Yra norinčių paklausti. Pirmas klausia A. Matulas. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas viceministre, ačiū už įstatymo pristatymą. Gal jūs galite šiek tiek plačiau papasakoti, kas po Konstitucinio Teismo yra pasikeitę, kad šiandien žmogus, pirkdamas ne tik pigiausią vaistą, esantį sąraše, bet ir kitą sąraše esantį vaistą jau gali gauti pigiausio vaisto kompensaciją primokėdamas priemoką? Bet kaip jūs manote, irgi plačiau prašyčiau paaiškinti, kad žmogus, kuris nuo 75 metų gali nemokėti už vaistą, vis dėlto piktnaudžiauja ir kad būtų tikslingiau tą įvesti nuo 65 metų galbūt kompensuojant visiems pensinio amžiaus žmonėms vienodai, nes išėjus į užtarnautą poilsį tas dešimties metų laikotarpis pajamų nepadidina, netgi atvirkščiai – išlaidų žmonėms senstant atsiranda vis daugiau. Kaip tą problemą (dar paryškinkite) įstatymo projekte jūs siūlote spręsti, nes tai labai aktualu, žmonės visur to klausia, politikai irgi?
A. PEČKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Turbūt akcentuosiu pirmąją dalį, kad tikrai taip, nuo pavasario sesijos yra priimti Farmacijos įstatymo pakeitimai, kurie leidžia visiems pacientams rinktis visus vaistus, esančius grupėje, ir jų bazinė kaina yra kompensuojama 100 %, prisimokėti turbūt reikia tik labai nedideles priemokas. Dėl to turbūt mūsų šalis patenka tarp gana išskirtinių šalių tame kontekste, kad galime labai daug leisti savo žmonėms kompensuojamųjų vaistų įsigyti ir pasirinkimas yra tikrai platus.
Kalbant apie antrąją klausimo dalį, matyt, diskusijos yra reikalingos, nes natūralu, kad šalyje turime, matome ir tokią problematiką, kad tikrai didelė dalis žmonių, nors ir pensinio amžiaus, pajamas išlaiko nemažas, nes tikriausiai yra dirbantys, o priemokų dengimas šiuo metu yra orientuotas į labiausiai socialiai pažeidžiamas pacientų grupes, tai yra 75 metų ir vyresnius bei mažas pajamas gaunančius. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad net ir su šita priemone mes šiuo metu labai išsiskiriame Europoje, nes norėdami surasti kitą šalį, kuri taiko tokį 100 % visko dengimą šitų amžiaus grupių pacientams, ką darome mes šiuo metu, mes nerastume. Net tokia turtinga šalis kaip Švedija tokias priemones taiko 85 metų ir vyresniems pacientams. Natūralu, kad ir šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas priemokų dengimo prasme tikrai yra labai dosnus mūsų šalyje. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Klausia V. Giraitytė-Juškevičienė. Ruošiasi A. Gedvilas. Prašau.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Dėkoju. Aš norėčiau paklausti. Mes tikrai turėjome ne vieną karantiną, ne vieną ekstremaliąją padėtį. Čia įstatyme yra numatyta, kad vaistinius preparatus ministro numatyta tvarka galima pirkti ir vartoti nepaisant vaistų gamintojų rekomendacijų, esant tokiai situacijai. Tačiau dabar sveikinu, jūs dar įtraukėte ir sąlygą, kad jeigu tai neprieštarauja ir yra moksliškai pagrįsta.
Noriu paklausti ministerijos, kas jums, kokie šaltiniai jums bus moksliškai pagrįsti?
A. PEČKAUSKAS. Labai ačiū už klausimą. Tikriausiai diskutuoti, kurie moksliniai šaltiniai yra visuotinai pripažįstami, nėra prasmės. Turime turbūt Europos vaistų agentūrą, turime daugybę kompetentingų institucijų tiek nacionaliniu lygmeniu, kai kalbame apie Vaistų kontrolės tarnybą, kuri turi tikrai gausų būrį ekspertų, tiek klinikinių farmakologų, tiek ir įvairiausių kitų specialybių. Jie turbūt ir formuluoja rekomendacijas, kaip turėtų būti vartojami vaistai, kaip jie turėtų būti reglamentuojami nacionaliniu lygiu. Na ir natūralu, kad visas šis būrys žmonių, kurie yra tikrai kompetentingi tiek nacionalinėje plotmėje, tiek Europos plotmėje, tiek ir pasitardami turbūt su kitų žemynų už vaistų kontrolę atsakingomis institucijomis, formuoja tuos sprendimus, kurie gali būti priimami ir nacionaliniu lygiu.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas. Ruošiasi A. Veryga.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Prašom pakomentuoti, kodėl pacientų priemokų reguliavimas negali būti toks, kad pacientas turėtų teisę apsispręsti, ar tinka vaistas už pigiausią kainą, o gal jis yra pasiruošęs primokėti prie valstybės kompensuojamos sumos? Koks yra tas tikrasis ribojimo tikslas? Kodėl negalima šito padaryti?
A. PEČKAUSKAS. Nenorėčiau sutikti su jūsų klausime nuskambėjusiu teiginiu, kad žmonės negali pasirinkti. Kaip ir turbūt ką tik skambėjusiame atsakyme ir kas buvo priimta Seimo pavasario sesijoje, tai yra Farmacijos įstatymo pakeitimai, kurie būtent tai, ko jūs klausiate, ir leidžia. Vadinasi, žmonės gali šiuo metu rinktis medikamentus iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo, priskiriamus tai grupei, net ir brangesnius arba brangiausius. Vienintelis skirtumas, kurį jiems reikia padengti, yra priemoka, o bazinė kaina yra 100 % kompensuojama ir dengiama valstybės. Čia turbūt vienas iš tų labai palankios socialiniu atžvilgiu mūsų šalies bruožų, kad mes visų vaistų dengiame 100 % bazinės kainos. To tikrai retai rasime kitose Europos šalyse.
PIRMININKAS. Klausia A. Veryga. Ruošiasi A. Sysas.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, viceministre, už pristatymą. Aš du tokius turėčiau trumpus klausimus.
Pirmasis. Kas iš esmės yra skirtingo, palyginti su buvusiu, sakykim, Vyriausybės nutarimu, dėl kurio Konstitucinis Teismas nusprendė, kad reikia perkelti į įstatymą? Kas iš esmės keičiasi, jeigu galėtumėte taip paprastai įvardinti bent kelis punktus?
Kitas klausimas – toks pasitikslinimas, nes matau, kad kolegos čia klausinėja dėl tų pigesnių, brangesnių vaistų. Tiesiog jūs gal galite aiškiai pasakyti, akcentuoti, tiems 75+ ar lieka, ar nebelieka pirmo paskyrimo? Mano supratimu, jo nelieka, pirmo paskyrimo, ir 75+, nepriklausomai nuo to, pirmas ar antras paskyrimas, žmogus turėtų rinktis pigiausią, jam priemoka būtų kompensuojama tik tada. Ar aš teisingai suprantu šią nuostatą? Ačiū.
A. PEČKAUSKAS. Atsakant į pirmą klausimą, tikriausiai iš Vyriausybės nutarimo į įstatymų lygmenį persikelia patys kainodaros principai, tai yra apie bazinių kainų sudarymą, apie priemokų principus, apie kitas kainodaros priemones. Jos turbūt yra labai aiškiai išdėliotos ir aiškinamajame rašte, kur mes matome turbūt ir kainų konkursą, matome ir bazinių kainų įšaldymą, matome atsirandančius principus apskritai turbūt kasmet vertinti kainodaros priemonių komplekso visumą ir jų efektą, na ir turbūt daugybę kitų aspektų, per kuriuos aš turbūt nebėgsiu, nes jie labai aiškiai yra atskleisti ir aiškinamajame rašte.
Dabar kalbant apie 75 metų amžiaus grupę, taip, šiuo metu, kaip ir visoms kitoms žmonių kategorijoms, pacientų kategorijoms, taip ir šiai pacientų kategorijai bazinė kaina yra kompensuojama 100 %, tačiau šiuo metu yra šiai kategorijai dengiama turbūt ir paciento priemoka. Mūsų siūlymas yra, matant tendenciją, kad šios amžiaus grupės pacientai juda link tikrai ne racionaliausio vaistų vartojimo, tai yra apie 60 % atvejų renkasi brangesnį arba brangiausią vaistinį preparatą iš esančių grupėje, mūsų siūlymas yra kompensuoti tik vaisto su mažiausia priemoka priemokas.
Tačiau šiuo atveju taip pat norėtųsi ir nuraminti visus girdinčius, kad šiuo metu, supraskime, kainodaros priemonių arsenale turime ir priemokų lubų priemonę, kuri sudaro, tai yra apriboja priemokos viršutinę ribą iki 20 %, arba 4 eurų 71 cento. Jeigu mes pažiūrėtume į dažniausiai vartojamus vaistus, tai yra dešimt dažniausiai vartojamų vaistų, tai yra pirmas dešimtukas, jie sudaro 20 % apskritai visų kompensuojamųjų vaistų receptų, tai iš to dešimtuko aštuonių vaistų priemoka neviršija 1 euro. Mes kalbame tikrai apie labai nedideles sumas. Jeigu žiūrėtume į visą kontekstą, tai apie 76 % visų asmenų, kurie vartoja kompensuojamuosius vaistus, metinės priemokos neviršija 5 eurų 90 centų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas viceministre, dėkoju už pristatymą. Neprisimenu…
PIRMININKAS. Sekundėlę, įjungsime, buvo išsijungę.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamas viceministre, aš neprisimenu nė vieno kompensuojamųjų vaistų kainų keitimo, kad nebūtų remiamasi kitų šalių geromis patirtimis. Visą laiką čia stovėdavo jūsų pirmtakai ir aiškindavo, kad jau kaip dabar padarysime, tai visi bus laimingi, sotūs ir aprūpinti visais vaistais. Aš norėčiau sužinoti iš principo, nes po tokių reformų, po to vis tiek pasigirsta riksmas, kad viskas blogai. Aš neklausiu detalių, bet jūs rengėte naują tvarką, kaip reikalauja Konstitucinis Teismas. Kaip jūs manote, kiek po šito eilinio pertvarkymo bus patenkintų ir nepatenkintų tų, kurie vartoja kompensuojamuosius vaistus. Kai aš nevartoju, tai aš negalėčiau savęs priskirti vienai ar kitai grupei. Bet vis dėlto tokių yra dauguma Lietuvos gyventojų. Tai kaip jūs manote, kiek bus nepatenkintų?
A. PEČKAUSKAS. Klausimas turbūt toks labiau retorinis šiuo atveju. Skaičiuoti, kiek yra patenkintų, kiek nepatenkintų, turbūt yra sudėtinga ir, matyt, ne šio aspekto diskusija, ne šio momento diskusijai skirta vieta. Bet turbūt norisi pažymėti, kad šiuo metu Lietuvoje beveik 1,2 mln. pacientų vartoja kompensuojamuosius vaistus, ir turbūt skiriasi tik jų kiekis ir skaičius receptų, kuriuos jie naudoja. Matyt, kad vienokiu ar kitokiu aspektu prie jų gerovės prisilies šitie mūsų siūlomi pakeitimai, ypač prie tų, kurie vartoja daugiausiai vaistų, ar ne. Jau mano minėta ta vadinamoji priemokų krepšelio priemonė. Matyt, toks yra atsakymas.
Dar paliečiant šitą aspektą, tai, matyt, Konstitucinis Teismas dėl to ir padarė tokias išvadas, kad būtų perkelta į įstatymo lygmenį, kad tie kainodaros keitimai būtų gerokai retesni ir turėtume gerokai stabilesnį pagrindą, ant ko stovi vaistų politika, vaistų kainodara. Turbūt visi rinkos dalyviai – tiek tiekėjai, tiek pacientai, tiek politikos formuotojai – turėtų ramesnį laikotarpį ir nereikėtų kiekvienais metais grįžti prie šitų klausimų ir bandyti sukurti ką nors naujo. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonę už nori pasakyti gerbiamas A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai nėra eilinė pertvarka, apie kurią užsiminė gerbiamas A. Sysas, tai yra priverstiniai įstatymų projektai, kuriuos mus įpareigojo daryti Konstitucinis Teismas. Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą ir pasakė, kad savo nutarimo įsigaliojimą paskelbs nuo 2023 m. sausio 1 d. tam, kad mes suspėtume perkelti tam tikrus dalykus, tvarkas į įstatymą. Tikrai nesakome, kad buvusi Vyriausybė absoliučiai viską darė blogai, bet faktas, kad pridarė daug klaidų ir nustatinėjo tvarkas poįstatyminiais aktais. Pradžioje ministro įsakymais, po to Vyriausybės nutarimais, o jų nebuvo įstatymuose, politikai ir žmonės piktinosi. Dabar mes, Sveikatos apsaugos ministerija, Vyriausybė teikia teisės aktą, kuris iš esmės ne tik perkelia kai kurias geras nuostatas į įstatymą, bet ir šiek tiek liberalizuoja vaistų gavimo tvarką, nes, kaip ir minėjo viceministras, jau dabar yra priimtas įstatymas ir pacientui leidžia rinktis ne tik sąraše esantį pigiausią vaistą, bet ir kitą vaistą, gaunant už tai pigiausių vaistų lygio kompensaciją, primokant tik priedą, priemoką, ko anksčiau nebuvo.
Aš, kolegos, tikrai raginčiau visus po pateikimo pritarti šiems įstatymų projektams, nes tai yra mūsų visų bendras reikalas. Tariantis su politinių organizacijų, partijų atstovais, su pacientų, gydytojų atstovais priimti įstatymo projektą, kuris iš esmės nebūtų kaitaliojamas bent jau kurį laiką, kol nepadiktuos naujas laikmetis.
Taip pat aš prašyčiau, vis dėlto laiko turime, šį įstatymo projektą nagrinėti rudens sesijos pradžioje. Kai kurie opozicijos kolegos man davė pažadą, kad jie sutiktų pritarti po pateikimo tam įstatymo projektui, jeigu nebūtų skubama, jeigu būtų atlikti klausymai ir išsamiai dar kartą išklausyta visų prieš tai mano minėtų organizacijų ir žmonių grupių… ir kad tas įstatymas tikrai būtų tobulas.
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
A. MATULAS (TS-LKDF). Labai prašyčiau visų pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Balsuojama bus jau netrukus. (Triukšmas salėje) Noriu paprašyti gerbiamų kolegų šiek tiek sumažinti decibelų skaičių, salėje iš tikrųjų sunku ir kalbantiems, ir klausantiems.
17.01 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1744 (pateikimas)
Kviečiu į tribūną gerbiamą krašto apsaugos ministrą A. Anušauską. Darbotvarkės 2-5 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1744. Prašom, gerbiamas ministre.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimai liečia karių socialines sąlygas ir, be abejo, tarnybinius atlyginimus, nes tik pagal šį įstatymą jie gali būti keičiami, ne ministrų nurodymais ar sprendimais, bet būtent pagal šį įstatymą. Tai yra kaip mes į jį įrašome, taip jie ir kinta, neįrašome – atlyginimai nekinta, nepaisant to, kas vyksta visoje Lietuvoje.
Siūlomų keičiamų dalykų čia yra, sakyčiau, 21 pozicija, tikrai nemažai. Tai yra tarnybinio atlyginimo pokyčiai, minimalūs, tačiau yra labiau specifikuojami, sakyčiau, priedai už ypatingą pareigų specifiką, kai reikalinga ypatinga psichologinė, fizinė ištvermė, kyla rizika sveikatai, kai kariai teikia pagalbą kitoms institucijoms ar budi Greitojo reagavimo pajėgose. Tai tiesiog labiau diferencijuojami tie priedai. Pavyzdžiui, anksčiau jie prasidėdavo nuo 181 euro, dabar nuo 90 eurų galės prasidėti. Didinamos kompensacijos kariams, dalyvaujantiems tarptautinėse operacijose. Taip pat nustatoma, kad kariai atskirais atvejais gali gauti medicinos pagalbos priemonių apmokėjimą. Taip pat užtikrinamas neįgaliesiems skirtų priemonių kompensavimas, kai dar gydymosi metu reikia kariams, kurių sveikata sutriko dėl tarnybos priežasčių, kompensuoti jų pasirinktas sveikatą stiprinančias priemones. Ir sudaroma galimybė besiruošiantiems į atsargą vykti į kursus persikvalifikuoti, perkeliant juos į laikinąjį profesijos karo tarnybos rezervą. Tai irgi labai svarbu, nes kariai ne visada būna pasirengę po daugybės metų išeiti iš tarnybos.
Pokyčiams įgyvendinti lėšos suplanuotos, nes tai yra vyriausybinis projektas, jis buvo ir šio pavasario darbų programoje. Iš anksto viskas buvo planuojama dar pernai, visos lėšos yra numatytos ir šių metų, ir kitų metų biudžetuose. Dalis straipsnių įsigaliotų nuo liepos 1 dienos.
Dar vieno dalyko nepaminėjau, kad yra papildomas sąrašas karių, gaunančių priedą už atsakomybę, tai yra žemesnių laipsnių kariai, ir bus priemokos kariams, turintiems kariuomenėje trūkstamą specialybę. Tos trūkstamos specialybės – tai karo medicina, informacinės technologijos, deja, bet kariuomenėje šių specialybių yra tik 60 %, 40 % yra trūkumas. Jeigu bus klausimų, mielai atsakyčiau.
PIRMININKAS. Yra klausimų. Pirmas nori klausti A. Sysas. Prašom, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, mano klausimas dėl koeficientų. Jūs generolams ir aukštiems karininkams per tris kartus didinate koeficientą iki šešių, o žemutinei grandžiai per tris didinimus padidinate pusantro geriausiu atveju. Ar tai normalu ir logiška? Kodėl nėra didinama ir eiliniams pakankamai daugiau arba lygiai visiems? Kodėl atskirtis tarp aukšto rango kariškių ir žemutinės grandies ne didėja, o mažėja? Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Kaip ir minėjau, nustatomi diferencijuoti priedai, kur atsiranda sąrašas karių, kurie gaus priedą už atsakomybę, ir tai nėra vyresnieji karininkai. Pavyzdžiui, kuopų vadai, vyriausieji puskarininkiai, tai yra tie žmonės, kurie gauna mažesnius atlyginimus.
Kita vertus, be abejonės, didinimas yra, kaip ir numato įstatymas, procentais, taip, yra vienodas procentas: jeigu 5 %, tai taikoma visiems, jeigu majoro atlyginimas didesnis negu eilinio, be abejo, tas didėjimas didesnis, tačiau pokytis dėl darbo užmokesčio didinimo eiliniams yra, pavyzdžiui, 235 eurai.
Vis dėlto, kaip ir minėjau, kariams yra numatyti įvairūs priedai už ypatingą pareigų specifiką, už atsakomybę ir taip toliau, ir kvalifikacines kategorijas.
PIRMININKAS. Klausia V. Giraitytė-Juškevičienė.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Dėkoju. Ministre, jūs pataisymuose esate numatę ir išplėtę ir kario tarnybos vertinimą, netgi pasirinkimo galimybes įvedate – puikiai, gerai, labai gerai, patenkinamai, nepatenkinamai. Aš nesakau, kad tai yra blogai, bet ar negalvojate, kad tai iškreipia šiek tiek valstybės tarnautojų vertinimą ir tos sistemos išsiskiria, o tai, manau, nėra labai teisinga vertinant atskiras darbuotojų grupes?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Sakyčiau, žinoma, galima lyginti su valstybės tarnyba, tačiau karių tarnyba nėra darbas tiesiogine to žodžio prasme, tai yra tarnyba 7/24 – 7 paros 24 valandos per savaitę. Tarnybos vertinimas irgi turi būti labai stipriai diferencijuotas, nes nuo to labai stipriai priklauso ir kvalifikacinės klasės kategorijos priedai. Žinoma, tiesiog suteikiame vadams labai aiškiai karius įvertinti, kad nebūtų labai siaura kategorija, kad tik gerai ir labai gerai arba ten blogai, tad daug tokių kategorijų įvedame.
PIRMININKAS. Ir jūsų klaus K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, puiku, kad atsirado koeficientas už ištarnautą laiką, bet norėčiau paklausti: ar nebūtų galima pagalvoti apie papildomas atostogas kariams savanoriams, kurie, pavyzdžiui, taikos misijas atlieka šeštadieniais ir sekmadieniais, ir tai būtų labai didelis motyvacinis dalykas tiems kariams, jeigu būtų papildomų atostogų dienų? Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Geras klausimas, tačiau šiuo atveju stengiamės eiti kiek kitu keliu. Mes žinome, kad kariai, ypač kariai savanoriai, kai jų poreikis buvo dėl pasienio apsaugos – tai ten, tai šen, tikrai buvo labai stipriai užsiėmę. Mes stengėmės duoti bent tiems žmonėms, kurie daugiau tarnavo kaip kariai savanoriai, negu jiems priklauso, duoti papildomų nedidelių premijų, tačiau atostogų, be abejo, kaip ir visi kariai profesionalai, turiu pasakyti, išnaudoti negali. Todėl mes einame šiek tiek kitu keliu, pavyzdžiui, didiname kompensacijas kariams, taip pat ir kariams savanoriams, dalyvaujantiems tarptautinėse operacijose, už atsakomybę ir taip toliau. Einame šiek tiek kitu keliu. Atostogų kariai nepanaudoja. Tokia tarnybos specifika.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Už, prieš kalbančių nėra.
Taigi atėjo balsavimo laikas. Kadangi paskutinis klausimas pristatytas, siūlau… Taip, prašom, ministre, dar jūs. Tuoj, tuoj, tuoj. Taip, prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau, pamiršau paprašyti skubos. Su Seimo Pirmininke sutarta.
PIRMININKAS. Skubos. Pirma balsuojame dėl klausimo, tada skuba. Gerai, kolegos, kviečiu balsuoti. Kas pritariate pristatytam projektui, balsuojate.
Užsiregistravo 129, balsavo 128: už – 127, prieš – niekas, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta.
Kreipiuosi į gerbiamą Seimo Pirmininkę, ar pritaria skubai. Pritaria skubai. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti V (rudens) sesijoje. (Balsai salėje) Skuba, taip, atsiprašau. (Balsai salėje) Pavyzdžiui, birželio 21 dieną tinka? Gerai. Komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Svarstoma birželio 21 dieną.
17.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl interpeliacijos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui“ projektas Nr. XIVP-1781 (pateikimas)
Dabar balsuosime dėl… Grįžtame į šios dienos popietinės darbotvarkės pradžią. Yra nutarimas, registruotas susirinkusios darbo grupės. „Lietuvos Respublikos Seimas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro K. Navicko atsakymus į Seimo narių grupės interpeliaciją ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 61 straipsniu ir Seimo statuto 222 straipsniu, nutaria: 1 straipsnis. Pritarti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro K. Navicko atsakymui į Seimo narių grupės interpeliaciją.“
Dėl vedimo tvarkos – K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio pagal Statuto 222 straipsnio 1 dalį, nes vienas iš kolegų pasijuto blogai, išvyko, o tikrai yra galimybė, kad kitame posėdyje galėtume pratęsti.
PIRMININKAS. Ačiū.
K. MAŽEIKA (DFVL). Galbūt dar iki to laiko ir premjerė, matydama, kokia yra sumaištis šiame sektoriuje, gal priims sprendimą ir…
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Klausimą supratome. J. Razma nori.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pirmininkaudamas aš akcentavau, kad čia yra speciali procedūra, jokių pertraukų negali būti. Interpeliacija turi būti apsvarstyta per 5 dienas, yra aiškiai pasakyta. Tai reikia suvokti kaip visą interpeliacijos proceso užbaigimą, o ne tik ministro pasisakymą. Bus labai šiurkštus Statuto pažeidimas, jeigu neapsvarstysime interpeliacijos.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, pagal Statuto 221 straipsnį vyko visa interpeliacijos procedūra, vyko diskusija, buvo atsakymai į klausimus. Pagal 222 straipsnį „Seimo nutarimas dėl interpeliacijos bei pasekmės jį priėmus“ turi būti pateikta Seimui apsvarstyti ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną. Tai pertraukos prašymas yra teisėtas. (Balsai salėje)
Prašom. Dėl vedimo tvarkos – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Tikrai, gerbiamas Jurgi, iš posėdžio pirmininko reikėtų jums pasimokyti, kaip šiandien J. Jarutis pirmininkauja. Tai jūs daugiausiai pažeidinėjate būtent Seimo statutą. Yra aiškiai parašyta, 222 straipsnis, ką ir pasakė gerbiamas Jonas. Kas kas, tai jūs šiurkščiai, konservatoriai, pažeidinėjate.
PIRMININKAS. Gerai. Visi turime galimybę suklysti, nereikia čia kam nors ko nors sakyti. Siūlau balsuoti. K. Mažeika paprašė pertraukos iki kito posėdžio. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 128, balsavo 128: už pertrauką 61, prieš – 64, susilaikė 3. Kaip žinome, 1/5 yra. Pertrauka iki kito posėdžio, iki ketvirtadienio. Ačiū.
17.16 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-367(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar truputį atsiprašau kolegų, ačiū, kolega Mykolas priminė, iš rytinės darbotvarkės dar neapsvarstytas yra darbotvarkės 1-10 klausimas – Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-367(2). Pranešėjas – M. Majauskas. Prašom, gerbiamas Mykolai. Dėl 1 straipsnio yra pasiūlymų. Kadangi P. Saudargo pasiūlymas yra pavėluotas, jeigu gerai man sufleruoja, tai jo nesvarstysime. Yra Seimo nario A. Anušausko pasiūlymas. Atsiimtas, taip, atsiimtas.
Tada Seimo narių V. Juozapaičio, S. Tumėno, V. Kernagio, K. Vilkausko. Prašom. Ar yra 29 pritariantys? (Balsai salėje) Sakykime… Pristato… kuris pristato? Kolega V. Juozapaitis? (Balsai salėje: „Nėra 29.“) Gerai, pabalsuojame. Ar yra 29 Seimo nariai, kad pristatytume šitą klausimą? Atsiprašau, pasiūlymą.
29 pritariančių šiam pasiūlymui nėra. Klausimas šiuo metu nesvarstomas. Ačiū, gerbiamas Mykolai. Šitas pasiūlymas nebus svarstomas. (Balsai salėje) Toliau Seimo nariai A. Žukauskas, S. Lengvinienė, B. Petkevič ir daug kitų kolegų. Kas nori pristatyti klausimą? (Balsai salėje) Aš truputį procedūrą sukeičiau prieš tai, tai… Prašom.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai, dėl šio klausimo mes pateikėme siūlymą, kad į galinčius gauti paramą būtų įtrauktos visos švietimo įstaigos. Aš noriu pabrėžti, kad čia ne vien kokio nors sektoriaus gynyba, aš noriu pabrėžti, kad švietimas yra tas pamatas, ant kurio stovi mūsų visuomenė, ir norint išugdyti pilietinę visuomenę, kas yra tikslas šito įstatymo pataisų, yra būtina atsižvelgti į tai, kad pilietinė visuomenė visų pirma remiasi pilietiniu sąmoningumu, o jis yra ugdomas švietimu. Taigi, jeigu mes atsižvelgtume į tai, mes sukurtume visą vertės kūrimo grandinę nuo švietimo iki rėmimo, NVO rėmimo ir pilietinės visuomenės formavimo. Todėl aš labai kviečiu visus tuos, kurie supranta, kaip kuriama yra vertė ir kur yra vertės pamatas, balsuoti už mūsų siūlomą pataisą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausiu, ar yra 29 pritariantys Seimo nariai? Balsuojame.
Nėra 29. Pasiūlymai nesvarstomi. Ačiū, gerbiamas Mykolai.
1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame. Kas už tai, kad pritartume šio įstatymo projekto 1 straipsniui?
Užsiregistravo 119, balsavo 116 Seimo narių: už – 93, prieš – 11, susilaikė 12. 1 straipsniui pritarta.
2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas nuo 2025 m. sausio 1 d. Galime bendru sutarimu? Ačiū.
Dėl viso už nori kalbėti M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Norėčiau atkreipti dėmesį, jog nevyriausybinės organizacijos paprastai viešąsias paslaugas teikia empatiškiau ir efektyviau, nei tai daro valstybinės institucijos. Pavyzdžiui, vaikų ar jaunimo linija jau 2 dešimtmečius gelbėja žmones nuo savižudybių ir tai daro daug efektyviau, nei tai daro bet kuri valstybinė institucija. O jų finansavimas išskirtinai priklauso nuo žmonių aukojamų pinigų. Todėl ir buvo sukurtas šis įstatymas ir įstatymo projektas, kuris užtikrina nevyriausybinių organizacijų tvarų finansavimą ir kuris remiasi pilietiniu žmonių apsisprendimu paremti nevyriausybines organizacijas.
Deja, visa tvarka išsikreipė ir sumokėti mokesčiai valstybei dabar skiriami asmeninei naudai, pavyzdžiui, sodų bendrijos nariai valstybei sumokėtus mokesčius skiria sodų bendrijai ir sutvarko sau kelią. Arba skiria biudžetinėms įstaigoms, kurios ir dabar gauna valstybinį finansavimą, tokioms kaip Specialiųjų tyrimų tarnyba, kariuomenė ar mokykla. Ypatingo dėmesio reikalauja švietimo įstaigos, kurių finansavimas nuo 2018 metų iki dabar padidėjo maždaug 1 mlrd. eurų.
Priėmus įstatymą nereiškia, kad jos negalės gauti, – jos ir toliau galės gauti labdarą, paramą ir taip pat galės gauti gyventojų pajamų mokesčio dalį, bet tėvai turės registruoti labdaros ir paramos fondą, deklaruoti filantropinius labdaringus tikslus ir toliau remti mokyklą. Taip neperves pinigų direktoriui, kuris galbūt nudažo mokyklą, sutvarko klasę, o tėvų bendruomenė užsiims pilietiškumu, bendruomeniškumu, siekdama filantropinių tikslų, ir padės mokyklai.
Gerbiami kolegos, kviečiu pritarti šiam projektui, kuriuo iš esmės keistume nevyriausybinių organizacijų vaidmenį Lietuvoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. A. Gedvilas kalba prieš.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, vis dėlto pripažinkime, kad šį valdančiųjų sprendimą galima vertinti dvejopai. Viena vertus, atkuriama ta situacija, kuri buvo numatyta nuo pat pradžių, kita vertus, turime aibę neatsakytų klausimų, kodėl švietimo sektorius turi patirti nuostolių. Kaip tai spręsime?
Yra tokių mokyklų, kurios surinko nuo 13 iki 15 tūkst. eurų per metus ir jau nusistovėjo tų pinigų panaudojimo tvarka. Kaip išeitį siūloma steigti labdaros fondus prie mokyklų, tačiau tai nėra sprendimas, nes faktas – išaugs administracinė našta. Paklausiau tų, kurie ragino balsuoti už įstatymo projektą, kokie to raginimo argumentai. Dar niekas nesugebėjo atsakyti, kodėl NVO bijo konkuruoti vienodomis sąlygomis su švietimo sektoriumi, juk gyvename laisvoje rinkoje. Kas joms draudė, taip sakant, pasiimti savo dalį? Kodėl yra ribojama mano pasirinkimo galimybė? Jei NVO sektorius neišgyvena, tai gal yra iš dalies ir jų problema? Kodėl nepasitikima švietimo, kultūros sektoriumi ir jiems nėra teikiama daugiau lėšų, kurias jie galėtų panaudoti mažiau atskaitingai? Juk nėra duomenų dėl tų lėšų panaudojimo skaidrumo. Arba kodėl skiriame procentus partijoms, kurios taip pat išlaikomos iš biudžeto, kaip ir švietimo sektorius?
Manau, reikia didinti pasitikėjimą gyventojais, didinant papildomai procentą nuo GPM, juk kažkada žmogus rūpinosi tik savo būstu, vėliau pradėjo rūpintis ir namo eksploatacija, bendruomene. Leiskime pagaliau piliečiams daugiau dalyvauti valdant valstybę ir skirkime po 0,6 % nevyriausybiniam sektoriui, švietimui ir kultūrai, politinėms organizacijoms bei profesinėms sąjungoms. (Triukšmas salėje) Turėtume perskirstyti ne 1,8, o 3 % nuo GPM ir visi gyventume taikiai po vienu stogu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. A. Bagdonas kalba už.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, noriu dar kartelį pakviesti palaikyti šį įstatymo projektą ir užtikrinti, kad 1,2 % GPM paramą gautų tik nuo valstybės ir savivaldybių biudžetų nepriklausomos nevyriausybinės organizacijos.
2004 metais Seimą pirmąkart pasiekė iniciatyva, kaip paskatinti nevyriausybinio sektoriaus plėtrą ir pilietinės visuomenės kūrimą, įtvirtinant paramos nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio dalies mechanizmą. Tuomet idėja buvo aiški ir nedviprasmiška. Šis paramos būdas turi būti skirtas nuo valstybės ir savivaldybių nepriklausomų nevyriausybinių organizacijų plėtrai, pilietinei visuomenei stiprinti. Vis dėlto paskutinėse pataisų stadijose atsirado siūlymų, į paramos gavėjų sąrašą buvo įtrauktos ir biudžetinės įstaigos. Dabar Europos Sąjungoje esame vienintelė šalis, leidžianti tokią hibridinę paramos priemonę įteisinti. Atėjo laikas ištaisyti šią istorinę klaidą.
Noriu pabrėžti, kad nesiūlome atimti paramos gavėjų statuso iš biudžetinių įstaigų. Jas ir toliau bus galima remti kitais būdais. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad 2022 metais valstybės biudžete finansavimas švietimui, kultūrai ir krašto apsaugai augo rekordiškai. O NVO sektorius finansavimo iš mokesčių mokėtojų lėšų iš viso negauna. Tikiu, kad partijų pažadai stiprinti nevyriausybinį sektorių neliks tik rinkimų programose ir šiandien konkrečiu balsavimu įrodysime nevyriausybininkams, kaip vertiname jų indėlį į mūsų valstybės raidą. Turime išskirtinę progą ištaisyti istorinę klaidą ir pritarti tokiam paramos mechanizmui, kuris sustiprins Lietuvos pilietinę visuomenę. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Ir prieš kalba D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Gerbiami kolegos, man rodos, iniciatyvos autorių norai stiprinti NVO sektorių yra geri, tačiau priemonės, kuriomis tai daroma, man rodos, neturi nieko bendro. Ką turiu galvoje? Jeigu mes galvojame, kad turime stiprinti NVO sektorių, kam turbūt niekas neprieštarauja, gal mes galime svarstyti didinti GPM procentą, kurį gali gyventojai paskirstyti.
Man rodos, kad mes šiandien supriešinome vėlgi dalį NVO sektoriaus su biudžetiniu sektoriumi, nes jie neva dalinasi pinigus. Tačiau jei mes pamatysime, kiek kokios sumos nukeliauja, mes pamatysime, kad didžioji dauguma ir dabar nukeliauja NVO sektoriui ir tik keli milijonai nukeliauja į biudžetinį sektorių.
Kitas dalykas, mes nepamirškime, kad biudžetinis sektorius, gaunantis, dažniausiai tai yra mokyklos ar vaikų darželiai, finansuoja tam tikras veiklas, kurios kitu atveju turbūt savivaldybių nebūtų finansuojamos. Ką turiu galvoje? Paimkime dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvą, kur dažnai giriamės, kad štai mokyklos įgyvendina, suvienija bendruomenes, jos mokinių tarybos, tėvų tarybos susirenka, sprendžia, kur tuos surinktus pinigus paskirstyti.
Todėl tikrai siūlau, kolegos, dar kartą atidžiai pagalvoti ir nesupriešinti. Kaip jau šiandien minėjo profesorius, pasitikėkime žmonių galimybe patiems nuspręsti, kur jie nori skirti savo uždirbtus pinigus.
PIRMININKAS. Ačiū. Už kalba G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Šiandien istorinė diena nevyriausybiniam sektoriui. Pagaliau įstatymas, priimtas prieš gerą dešimtmetį, pavirs į tokį, koks jis turėjo būti iš pat pradžių – tik nevyriausybiniam sektoriui skirti 1,2 % GPM. Nevyriausybinis sektorius parodė savo brandą, kad yra stiprus ir atsakingas kovido metu, per įvairias krizes, kurios ištiko Lietuvą pastaruoju metu, susitelkimu ir parama valstybei. Manau, jis tikrai vertas mūsų visų pastangų. Aš visus kviečiu, kadangi labai daug vietos bendruomenių, nevyriausybinio sektoriaus yra šiuo metu nukreipta į Seimą, balsuoti ir palaikyti šitą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalba L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Oi, kaip šiandien iš tikrųjų sunku ir kalbėti. Dėl analitinių centrų labai lengva ranka visi pabalsavo ir perėjo visas paketas 1,2 % pajamų mokesčio. Tačiau kai mes kalbame apie savo vaikus, apie tai, kad atiduosime tuos kelis centus savo vaikams tam, kad užaugintume pilietinę visuomenę, mes šiandien pasisakome prieš mokyklas, prieš darželius, kurie iš tikrųjų faktiškai skiria lėšas ir neformaliajam ugdymui, ir bazės turtinimui, ir ne vienas įrengia ir gražią laboratoriją. Jeigu būtų pakankamai lėšų, mes tikrai sakytume taip. Kaip man šiandien buvo pasakyta, taigi savivaldybės turėtų skirti, taigi savivaldybės atskira eilute turėtų numatyti. Taip, jeigu savivaldoje irgi būtų pakankamai lėšų, savivaldybė galėtų visą šitą duoti, bet tai yra bendruomenė ir mano teisė pasirinkti, kam aš turiu skirti pinigus, tuos, kurie man yra patikėti. Todėl aš prašau jūsų – pamąstykime. Nepalaikau šito dabar pateikto projekto, nepalaikau ir balsuosiu prieš. Kviečiu visus nepalaikyti.
PIRMININKAS. O. Leiputė kalba už. Tuoj, minutėlę. Taip, prašom.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Kviečiu, labai kviečiu ir raginu palaikyti šį įstatymo projektą, kadangi mes visi tikrai žinome, kad mums reikia stiprios pilietinės visuomenės, ir tam, kad ji atsirastų, reikia pradėti ugdyti nuo vaikų, todėl ypač atkreipčiau dėmesį į nevyriausybines organizacijas, kurios konkuruoti nevienodomis sąlygomis tikrai negali. Jeigu jos veikia ir naudoja projektines lėšas, paprastai visada reikalingas kofinansavimas ir tos lėšos atsiranda tik pusmečiui ar 8–9 mėnesiams. Todėl dar kartelį raginu balsuoti už, stiprinti nevyriausybinį sektorių, vaikų, jaunimo organizacijas, bendruomenes, o valstybei, Vyriausybei didesnį dėmesį atkreipti skiriant finansavimą mokykloms. Yra giriamasi, kad bus peržiūrėtas tinklas, sutaupytos lėšos, tai tas lėšas ir panaudokime tam, kad nereikėtų dar iš vaikų tėvų, senelių prašyti lėšų. Mes pasisakome už nevyriausybinio sektoriaus stiprinimą ir būtent įstatymo atkūrimą į pirminį sumanymą, pirminę idėją, kad turi būti remiamas nevyriausybinis sektorius.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prieš suteikiant žodį V. Targamadzei, turbūt supratote – balsavimo laikas jau praėjo. Pagal nutylėjimą supratote – pratęsiu laiką, balsuosime dėl visų apsvarstytų klausimų. Prašome, Vilija.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Visų pirma, taip, nevyriausybinį sektorių reikia stiprinti ir ieškoti tam lėšų. Galų gale lieka dalis lėšų, galima jam suteikti, bet tikrai ne biudžetinių organizacijų, ypač švietimo organizacijų, sąskaita, nes joms trūksta lėšų, ir ne bažnyčios sąskaita. Taigi mokesčių mokėtojai turi patys apsispręsti, kam reikia skirti. Aš manau, kad negalima riboti, aš, kaip mokesčių mokėtoja, turėčiau, kam noriu, tam ir skirti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos, balsuojame. Prašau balsuoti dėl įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 119, balsavo 117: už – 82, prieš – 17, susilaikė 18. (Plojimai) Nutarimas priimtas. (Gongas)
Po balsavimo – V. Ąžuolas. Prašau. (Balsai salėje) Atsiprašau, įstatymas. Jūs teisūs kaip visada. Dar kartą – įstatymas priimtas. (Gongas) Maestro sako, kad būtų tvarka.
V. Ąžuolas, po to – Kęstutis. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Valdantiesiems nebeliko nieko švento, atėmė net galimybę gauti paramą iš bažnyčios. Labai gaila, kad pirmininkas meluoja, kad bažnyčia gaus. Ten yra aiškiai parašyta: jeigu bažnyčia paramą naudoja savo reikmėms, paramos gauti nebegalės. Puikus sprendimas. Tik įdomu, ar konservatoriai dar gali vadintis krikščionimis.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kalba K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Na, aš pataisysiu, lapsus linguae čia buvo nuskambėjusi. Paramos iš bažnyčios neprašo niekas, tai bažnyčia kaip galėjo, taip ir galės gauti, jeigu užsiims socialine veikla. Dauguma bažnyčių tai ir daro. Čia nereikėtų labai virkauti.
Tačiau padarytas yra tikrai geras dalykas, ir ne vien pozicija, bet ir opozicija tai pastebi. Pagaliau mes gryniname socialinio sektoriaus veiklą ir atsiejame nuo biudžetinių organizacijų, iš biudžeto jos ir turi būti finansuojamos. Čia irgi kai kurie žmonės, net keli kalbėtojai sakė: kam nori, tam žmogus ir turėtų teisę duoti. Tada aš noriu pasilikti savo pinigus sau, jeigu tas principas yra principas. O jeigu mes jau leidžiame įstatymus, tai mes tikrai turėtume juos leisti be kokių nors išimčių.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. E. Pupinis. Prašau. Tuoj, sekundę.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, vis tiek turime įsivaizduoti, kad nieko tokio esminio neįvyko, nes žmogus pats skiria tuos pinigus. Tikrai geranoriškai gali skirti tiems, kurie nori. Šiuo atveju ir pačios asociacijos turės padirbėti tam, kad joms būtų skirti pinigai, ir galbūt pačios mokyklos, kurios užsiima kokia nors veikla, įsteigs savo asociacijas. Galbūt netgi tėvai bus aktyvesni šiuo atveju, nes jie dalyvaus daugiau valdant mokyklą perskirstydami tuos pinigus.
Dar vienas dalykas įsteigus asociaciją yra gerai, kad ir verslai gali remti tokias mokyklas, kurios įsteigia asociaciją, kurios iš tikrųjų skiria lėšų įvairiems procesams – ugdymo, pilietiškumo ugdymo ir kitiems procesams. Todėl tikrai čia nieko baisaus neįvyko. Mokyklos gavo ir gaus, bažnyčios gavo ir gaus, ir nereikia tų spalvų sutirštinti. Tiktai reikia toms asociacijoms ir toms organizacijoms aktyvumo, kad apskritai tos lėšos po 1,2 % nuo pajamų mokesčio būtų pritrauktos.
PIRMININKAS. Ačiū. Kiek daug diskusijų, kai tiek mažai pinigų reikia padalinti.
Premjere, prašom, žodis jums.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš tokį istorinį ekskursą turėčiau, nes kai šita nuostata atsirado Lietuvos teisėje, man teko būti jos atsiradimo šiokia tokia pribuvėja ir žinau, iš kur ji buvo pasitelkta, kokia praktika buvo pasiremta, kokių šalių.
Grįžtu prie to, ką labai teisingai sakė gerbiama G. Burokienė: taip turėjo būti nuo pat pradžių. Tiktai tiek, kad ta nuostata buvo priimta tokiais galbūt mažiau dosniais laikais ir biudžetinės įstaigos įsliuogė į paramos gavėjų ratą, bet šiaip jau šitas instrumentas yra skirtas pilietinei visuomenei remti, niekam kitam, o pilietinei visuomenei remti. Tai yra tam, kad žmogus pasirinktų kokį nors jam svarbų dalyką, svarbią temą ir prisidėtų nepatirdamas kokių nors kaštų, bet panaudodamas savo sumokėtų mokesčių dalį.
Todėl iš tikrųjų tai, kas yra dabar padaryta, yra tai, kas turėjo būti nuo pradžių. O per tuos 20 metų vis dėlto Lietuva tapo daug turtingesne valstybe, dauguma biudžetinių sektorių yra žymiai geriau finansuojami. Ir tikrai nėra normalu, kai nevyriausybinėms organizacijoms reikia su biudžetinėmis organizacijomis konkuruoti dėl sumokėtų mokesčių, nes mokesčiais jos ir taip yra finansuojamos. Ačiū tiems, kas palaikė, ir dar kartą, kaip sakė Guoda, – taip turėjo būti nuo pradžių. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama premjere. Ir J. Džiugelis. Prašau.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, iš tiesų, kolegos, kurie rūpinatės religinių bendruomenių rėmimu, norėčiau atkreipti dėmesį, kad bus galima remti. Bet dar vieną dalyką norėčiau priminti, kad vis dėlto jūs, kaip uolūs bažnyčios rėmėjai, turėtumėte prisiminti, jog yra bažnytinė prievolė – dešimtinė nuo atlyginimo, remti kas mėnesį bažnyčią. Šitos prievolės tikrai niekas neatims.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Pagaliau užbaigėme šitą klausimą.
17.40 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1737 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1737. Norėjau pasiūlyti bendru sutarimu, bet kadangi paleido, tai balsuojame. (Balsai salėje) Taip, balsuojame.
Užsiregistravo 110, balsavo 109: už – 108, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 21 dieną. Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Ir Vyriausybės siūloma skuba. Taip ir išeina. Galime pritarti bendru sutarimu visiems mano išvardintiems dalykams? Ačiū, pritarta.
17.41 val.
Pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatymo projektas Nr. XIVP-1719, Civilinio kodekso 4.181, 6.66, 6.953, 6.961 ir 6.968 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1720, Civilinio proceso kodekso 746 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1721, Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1722, Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo Nr. XII-2443 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1723, Bankų įstatymo Nr. IX-2085 78 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1724, Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 2, 77, 91, 94 ir 99 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1725, Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1726, Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 2, 4, 44 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-766 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1727, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42, 433 straipsnių ir 1, 3 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1728, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 11, 42, 43, 431, 432, 433, 437 straipsnių ir 1, 3 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIV-822 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1729, Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. XII-2566 61 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1730, Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 33 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1731, Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 221 straipsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1732, Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1733, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 80 ir 174 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1734, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo Nr. XIII-2221 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1735, Hipotekinių obligacijų ir hipotekinio kreditavimo įstatymo Nr. IX-1746 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1736 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-4 klausimas, visas paketas nuo 2-4 iki 2-18 klausimo, – Pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatymo projektas Nr. XIVP-1719, Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso, Akcinių bendrovių, Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių ir kiti lydimieji projektai. Gal bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, dėl kai kurių – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip parašyta darbotvarkėje. Galima pritarti? Siūloma svarstyti birželio 21 dieną. Ačiū.
Darbotvarkės 2-5 klausimas. Jau buvo, atsiprašau, balsavome. Viskas. Balsavimų raundas baigtas. (Balsai salėje)
17.42 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1749, Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1750 (pateikimo tęsinys)
Dar 2-8.1 ir 2-8.2 klausimai. Ačiū kolegoms už pastabumą. Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektas. Gal bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritariame bendru sutarimu. Dabar jau turbūt visi. Komitetai. Socialinių reikalų ir darbo komitetas. (Balsai salėje) Taip, taip, taip, tuoj. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 23 dieną. Matau, kolega A. Matulas kažką pasakys. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, ačiū už pritarimą bendru sutarimu, bet tikrai ne vienam preliminariai daviau pažadą, kad balsuos už tai, kad nebus skubama. Labai svarbus klausimas. Reikia daryti klausymus. Formaliai daryti mes jų nenorime. Reikia…
PIRMININKAS. Tada rudens sesijoje.
A. MATULAS (TS-LKDF). Siūlome rudens sesijoje.
PIRMININKAS. Gerai. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Komitetui tinka. Svarstysime rudens sesijos metu. (Balsai salėje) Dabar jau tikrai balsavimų raundas baigtas.
17.44 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 71, 72, 721, 73, 753, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1769, Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 751, 752, 753, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 761, 762, 831 straipsniais pakeitimo įstatymo Nr. XIV-654 3 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1770, Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1771 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6.1, 2-6.2, 2-6.3 klausimai – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15 ir kitų straipsnių pakeitimo projektas. Kviečiu mokslo ir sporto ministrę J. Šiugždinienę. O kitas balsavimo raundas bus 18 val. 25 min. Jeigu nebaigsime anksčiau. Prašom, gerbiama ministre.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Mieli kolegos, siekdami, kad Lietuvos mokslas būtų konkurencingas, o studijos kokybiškos ir prieinamos, atsižvelgę į EBPO ekspertų rekomendacijas, teikiame Seimui parengtus šiuos teisės aktų projektus: Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 761, 762, 831 straipsniais pakeitimo įstatymo Nr. XIV-654 3 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus. Numatomas nuoseklus įstatymų projektų pakeitimų įgyvendinimas iki 2029 metų. Kai kurie svarbūs pakeitimai jau yra įgyvendinami, tai yra suvienodinti reikalavimai stojantiesiems į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas, nepriklausomai nuo jų studijų finansavimo pobūdžio, patobulintas valstybės finansuojamų studijų vietų planavimas, įvestas skatinamasis finansavimas už studijų kokybę, esmingai didinamas mokslo finansavimas, mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai.
Teikiamų įstatymų projektų pakeitimai turi du tikslus. Pirmiausia išgryninti mokslo ir studijų institucijų veiklos tikslus, tobulinti mokslo ir studijų sistemos valdymą, gerinti studijų ir mokslo veiklos kokybę ir stiprinti tyrėjų karjeros patrauklumą, įdiegiant Europos Sąjungos tyrėjų karjeros modelį. Pokyčiai reikalingi siekiant aukščiausio lygio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, stiprinant pasirengimą studijoms, motyvuojant studentus, sudarant dėstytojams sąlygas nuolat tobulėti ir taikyti veiksmingus dėstymo metodus, modernizuojant studijų aplinką ir infrastruktūrą.
Įstatymų projektų pakeitimais sprendžiamos šios pagrindinės kryptys ir uždaviniai. Pirma, dėl mokslo ir studijų institucijų veiklos krypčių išgryninimo. Šiuo įstatymo pakeitimu išryškinama, kad aukštosiose mokyklose studijos turi būti grindžiamos mokslu, padaroma takoskyra tarp profesinių mokyklų, kolegijų ir universitetų, nustatomi kiekvienai studijų pakopai taikytini MTEP veiklos vertinimo kriterijai ir nustatytas pereinamasis laikotarpis jiems pasiekti. Pavyzdžiui, norint vykdyti bakalauro studijas, aukštoji mokykla turi pasiekti patenkinamą 2 iš 5 balų MTEP lygį atitinkamoje mokslo kryptyje. Siekiant vykdyti magistrantūrą, mokslo lygis turi siekti bent gerą – 3 iš 5 balų, doktorantūrai labai gerą – 4 iš 5 balų. Jeigu du vertinimus iš eilės institucija nepasiekia atitinkamo lygio, negali vykdyti atitinkamų krypčių studijų. Jeigu šalyje nė viena institucija nesiekia reikalingo lygio, yra sudaroma tos mokslo srities stiprinimo programa. Kolegijų atveju mokslo lygio reikalavimai arba balas nesiskiria, tačiau skiriasi vertinimo metodika, čia skiriamas didesnis dėmesys tyrimų praktiniam panaudojimui, verslo užsakymams.
Taip pat įstatymo pakeitimais sudaromos galimybės vykdyti tarpkryptines studijas, suteikiama daugiau laisvės patiems universitetams laisviau planuoti magistrantūros studijų vietas. Taip pat sudaryta galimybė neprarasti finansavimo dėl studentų nubyrėjimo, kai studentų nubyrėjimas tam tikroje studijų krypčių grupėje neviršija 25 %. Tai sudarys galimybes studijų laikotarpiu sutelkti pastangas studijų kokybei užtikrinti, o ne studijų krepšeliui išsaugoti.
Dėl kolegijų stiprinimo. Kolegijose studijos grindžiamos pirmiausia profesionalia praktika ir taikomaisiais MTEP. Įstatyme numatyta, kad ne mažiau kaip pusė dėstytojų turi turėti ne mažesnę kaip trejų metų praktinio darbo patirtį, susijusią su dėstomuoju dalyku, o programose praktiniam rengimui skiriama ne mažiau kaip trečdalis studijų programų apimties. Tai reiškia, kad praktiniam rengimui bus skiriama ne mažiau kaip vieneri metai.
Numatoma tobulinti taikomojo mokslo vertinimo sistemą, įvedant ekspertinį vertinimą ir kolegijose, o nuo taikomojo mokslo vertinimo rezultatų priklausytų ir galimybė vykdyti studijas. Kuo aukštesnė studijų pakopa, tuo aukštesnis MTEP lygmens reikalavimas. Atsiranda galimybė kolegijoms, pasiekusioms gana aukštą taikomųjų MTEP lygį, vykdyti ir tų krypčių profesinės magistrantūros studijas.
Trečia kryptis yra dėl specialistų rengimo valstybei svarbiose, tačiau binarinės sistemos nereikalaujančiose studijų kryptyse. Siekiant telkti resursus, sudaroma galimybė kurti specialistų rengimo ekosistemas, jose būtų rengiami visų lygių atitinkamos srities specialistai. Vyriausybės patvirtintose srityse preliminariai siūlome žemės ūkį, viešąjį saugumą ir jūros mokslus, nes šiose srityse reikalinga brangi infrastruktūra, o specialistų poreikis nėra toks didelis, kad resursai galėtų būti išskaidyti.
Ketvirta kryptis – dėl tyrėjų karjeros patrauklumo didinimo. Siekiame įdiegti tyrėjų karjeros modelį, kuris yra apibrėžtas Europos Sąjungos dokumentu European Framework for Research Careers. Jame nustatytos keturios tyrėjų karjerų pakopos ir juo siekiama įteisinti vienodą karjeros kelią visiems tyrėjams. Taip pat eliminuojama teisinio reguliavimo spraga, reglamentuojanti apmokėjimą iš valstybės biudžeto lėšų asmenims, paskirtiems į Lietuvos mokslo tarybos valdybos narius.
Taip pat penkta kryptis – dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo įgyvendinimo. Siekiant modernaus ir efektyvaus studijų ir mokslo sistemos valdymo, įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarimą, pagal kurį Mokslo ir studijų įstatymo 27, 38, 39 straipsniai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsniui, ir, išryškėjus Mokslo ir studijų įstatymo nepakankamumui, patikslinti 27, 28, 38, 39 straipsnius, išsamiau reglamentuojant universitetų ir kolegijų reorganizavimo ir likvidavimo procedūras.
Tai tiek pristatymo. Kolegos, prašom, atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Klausimų tikrai yra. Daug klausiančiųjų. Pirmas klausia K. Bartoševičius. Prašom.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, ponia Šiugždiniene. Iš tikrųjų turbūt pagaliau Seime atsidūrė toks projektas, kuriame numatyta daug svarbių ir aktualių punktų, kuriuos jau seniai turbūt reikėjo įvykdyti Lietuvoje. Mano klausimai turbūt labiau yra apie tuos tyrėjus, apie kuriuos yra užsiminta. Kokių pokyčių yra tikimasi įgaunant kritinę tyrėjų masę?
Ir kitas klausimas. Kas sąlygoja, arba kas nulemia, ganėtinai menką konkurenciją dėl tų tyrėjų pozicijų Lietuvos mokslo sistemoje? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Įstatymu mes keičiame ir siūlome įdiegti Europos Sąjungos rekomendacijas, tai yra modelį, kuris suvienodinant plačiai taikomas Europos Sąjungos valstybėse, kad galėtų vykti ir judėjimas mokslo srityje tarp įvairių šalių, kad mūsų modelis būtų patrauklesnis ir labiau prieinamas ir užsienio tyrėjams. Pavyzdžiui, įvedamas 6 mėnesių pozicijos paskelbimo laikotarpis, kuomet tikimės, kad taip pat ir lietuviai, gyvenantys užsienyje, turės pakankamas galimybes kandidatuoti į tas pozicijas, nes šiandien tas laikotarpis dažniausiai labai trumpas ir tiesiog nebūtinai palankus užsienyje gyvenantiems mokslininkams pretenduoti ir į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas.
Tačiau įstatymas ir karjeros modelis yra tik vienas svarbus klausimas. Mes taip pat turime kitas priemones, kaip doktorantūros vietų skaičiaus didinimą, tai esame numatę, taip pat įtraukimą į mokslo projektus ne tik doktorantų, bet ir magistrantų, studentų, kas yra labai svarbu jiems paklojant ir parodant kelią, kad vis dėlto jie galėtų susidomėti mokslininko karjera. Tai yra papildomas priemonių paketas.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi T. Tomilinas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama ministre, jūs šiek tiek užsiminėte apie tam tikras specialistų rengimo ekosistemas ir apie tai, kad kai kur galima bus atsisakyti binarinės mokymo sistemos aukštojo mokslo. Tai gal galėtumėte paryškinti šias vietas, kuriose iš tikrųjų vietose čia yra daugiausiai problemų? Iš tikrųjų diskusijų turbūt vis tiek susilauksime, bet manau, kad specialistų kai kuriose srityse gal trūksta. Šiuo atveju ar tikrai nebus išardyta sistema ir ar tikrai reikia atsisakyti binarinės mokymo sistemos?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Taip, tikrai matome sritis, kurios šiandien yra labai reikalingos Lietuvai, tačiau tikrai patiria, sakyčiau, galima net būtų pavadinti tokiu mažėjimu labai drastišku studentų susidomėjimo tomis sritimis. Tiek žemės ūkio srityje, tiek jūrininkystės, taip pat visuomenės saugumo, viešojo saugumo mes matome mažėjantį studentų skaičių. Galėčiau pailiustruoti, kad iš viso visą žemės ūkio mokslo kryptį Lietuvoje per visus kursus mokosi tik apie 1 tūkst. studentų. Jūrininkystės srityje tik apie 500, šiek tiek virš 500. Tikrai matome, kad studentų skaičiai mažėja ir išskaidymas po skirtingus institucijų lygius mums neduoda to efekto, kurį galėtų duoti resursų sutelkimas ir galimybė studentui nuo žemiausio lygmens, net nuo profesinio ugdymo, ateiti į penktąjį ISCED’ą, tai yra į trumpąsias studijas, vėliau, jeigu yra pasiryžimo, studijuoti toliau. Studijuoti profesinį bakalaurą ir toliau, jeigu yra noro, net iki doktorantūros yra atviras kelias. Tai patrauklesnis pasiūlymas ir kur kas patrauklesnis paketas tose srityse, kur tikrai matome nykstantį specialistų skaičių ir nepakankamą infrastruktūrą, todėl galvojame, kad tikrai šiose valstybei svarbiose srityse nereikia binarinės sistemos, reikia sujungti resursus. Taip galbūt mums pavyks sustiprinti ir studijų kokybę, ir turėti geresnius resursus šioje srityje, ką galėtume pasiūlyti jaunimui.
PIRMININKAS. Klausia T. Tomilinas. Ruošiasi S. Tumėnas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiama ministre, gaila, kad aš girdžiu žodžius, kad galbūt pavyks, kad galbūt pagerinsime. Man kartais atrodo, kad visa mūsų švietimo reformų istorija yra ilgas nesėkmių ruožas. Sprendžiu iš to, kaip atsiliepiama apie sistemą, kaip partijos pasirašo ką programose. Vis dėlto jau turbūt verta retrospektyviai įvertinti, kas buvo daryta ne taip dešimtmečiais, kad mūsų švietimo sistemos yra tokia situacija.
Vis dėlto norisi išgirsti, kas bus be galbūt, kas bus tikrai, ar tikrai pagerės ta situacija, ar tikrai atsiras daugiau besimokančių, ar yra atlikta kaštų ir naudos analizė arba galbūt kita metodika panaudota, kad būtų galima drąsiai teigti, kad vis dėlto reforma reikalinga? Kartais atrodo, kad mes ant to paties grėblio norime užlipti ir darome reformas dėl reformų.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Žinote, švietimo sritis tuo ir unikali, kad jos rezultatai pasirodo tik po ilgo laikotarpio. Per tą ilgą laikotarpį, dešimtmetį, tarkim, kai kurie šitie pokyčiai, kurie yra siūlomi, būtų įgyvendinti tik 2028 metais ir jau pradėtų veikti naujas modelis. Garantuoti už būsimas vyriausybes, už būsimus parlamentus aš negaliu, todėl vartoju žodį „galbūt“. Bet aš tikiu, kad mūsų siūlymai, jeigu jų bus laikomasi… Juolab kad ir šiandien nauja partija prisijungė prie Nacionalinio švietimo susitarimo, tas labai džiugina, nes ten yra nurodytos pagrindinės kryptys. Jeigu visi laikysimės tų krypčių, tikėtina, rezultatai bus pasiekti. Jeigu kaitaliosime kryptis, tuomet bus sunku tikėtis rezultatų, pasiekimų.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas. Ruošiasi E. Rudelienė.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama ministre, norėčiau, kad patikslintumėte. Gerai, kad atsiranda demokratijos, pasirinkimo abiturientams ir iki 2026 metų bus vienas plius vienas pasirenkamas egzaminas, bet kokia priežastis, kad nuo 2026 metų atsiras vienas plius du, tai yra du pasirenkamieji, kokia priežastis, kad vienu padaugės, kas tai lėmė? Vienas dalykas.
Antras. Ar tos konkursinės eilės, kurias minėjote, nesupriešins jaunimo, ar nebus, kad viena eilė tarsi socialiai pajėgesni, kiti socialiai silpnesni? Antras dalykas.
Trečias. Yra įprasta mūsų magistrantūra, o čia kalbėjote apie kolegijų profesinę magistrantūrą. Ar galios profesinėje magistrantūroje tie patys kriterijai, ar bus tam tikras reikalingas daktarų, profesūros procentas profesinėje magistrantūroje, ar bus ta kartelė žemiau negu įprastoje dabartinėje magistrantūroje? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Tikrai kartelė nėra žemesnė, nes reikia pasiekti tam tikrą mokslo lygį, kad būtų galima galvoti apie profesinę magistrantūrą. Ir taip pat valstybė… Net ir pasiekus tam tikrą lygį, jeigu kolegija galėtų vykdyti profesinę magistrantūrą, pirmiausia Vyriausybė turėtų nustatyti poreikį, ar toje srityje reikalinga profesinė magistrantūra. Tai yra labai svarbu. Profesinės magistrantūros, kaip sakiau, kartelė nėra žemesnė, bet tai yra tiesiog kitokia magistrantūra, ji daugiau remiasi praktika ir taikomaisiais tyrimais. Taip yra visame pasaulyje, tačiau kartelė tikrai nėra žemesnė, ji tiesiog galbūt yra šiek tiek kitokia.
PIRMININKAS. Klausia E. Rudelienė. (Balsas salėje)
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Čia ne šitas teisės akto projektas, tiesiog kitas įstatymas, tai… (Balsai salėje)
E. RUDELIENĖ (LSF). Galiu jau? Ačiū, posėdžio pirmininke. Ačiū, gerbiama ministre, iš tiesų pagaliau Seimo salėje labai svarbus įstatymo projektas, reikalingas ir iš esmės keičiantis daug sričių, darantis pokytį. Turiu labai konkretų klausimą dėl 25 % nubyrėjimo, kuris yra planuojamas. Universitetams tai yra labai gerai, nes ir dabar yra panašus studentų nubyrėjimo procentas, nebus perskaičiuojamos lėšos, turės daugiau lėšų ir galės įgyvendinti programas, bet kiek papildomai kainuos biudžeto lėšų, gal yra maždaug apskaičiuota, nes jeigu skaičiuotume vien bakalauro studijas, imdami ketverius metus po 25, tai dar vienas finansuojamas kursas prisideda.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Žinote, čia turbūt pagrindinis rūpestis yra kokybė, nes kas vyksta dabar, kai universitetai turi grąžinti lėšas… Čia nėra papildomo finansavimo, tiesiog universitetai turi grąžinti lėšas ir jie taupo kokybės sąskaita. Jie ne… Nubyrėjimas dėl to yra dažnai stipriai mažesnis, negu turėtų būti, nes universitetai tiesiog siekia išlaikyti studijų krepšelį. Mes sakome: žiūrėkite, jūs turite tuos pinigus, jeigu jis nėra didesnis negu 25, fokusuokitės į kokybę, leiskite nubyrėjimą, bet neturime palikti studentų, kurie yra nepasirengę studijoms ir kurie nevykdo studijų reikalavimų. Čia būtent orientacija į kokybę, kad tiesiog universitetai jaustųsi laisviau užtikrindami kokybę. Lėšų tai nekainuos, jie turi tuos pinigus. Jie tiesiog negrąžins.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Už nori kalbėti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų turbūt prieš nebuvo, tai galima nekalbėti, bet norėsiu vis dėlto akcentuoti kelis tam tikrus dalykus, nes iš tiesų be mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sunku įsivaizduoti aukštąjį mokslą. Tai, kad atsiranda tam tikros gradacijos, yra labai šaunu, kad iš tikrųjų ir kolegijos turės užsiimti taikomaisiais tyrimais ir taip parodyti savo rezultatus. Labai svarbu, ką mes daug kartų jau nagrinėjome ir Kaimo reikalų komitete, kad vis dėlto šiek tiek kai kuriose vietose išardome tą sistemą, kur būtinai turi būti ir binarinė sistema, ir padarome perėjimą iš profesinės mokyklos į penktąjį ISCED’ą per kolegijas ir galbūt į aukštąsias mokyklas. Kiekviename slenkstyje žmogus turės pasirinkimą. Jeigu jam nesiseka, jis iš tikrųjų galės pasitraukti, eiti dirbti pagal tam tikrą savo profesiją.
Taip pat čia ir paskutinis buvo klausimas paminėtas, kad iš tikrųjų turbūt netvarka, kai visi aukštosios mokyklos dėstytojai yra nuteikiami būtinai išlaikyti jaunuolius, kurie galbūt labiau kankinasi tose aukštosiose mokyklose, negu siekia išsilavinimo. Iš tikrųjų svarbu, kad vis dėlto ir aukštosios mokyklos eitų kokybės link, kad visi tie, kurie pakliūna į aukštąsias mokyklas, nuo pirmo iki paskutinio kurso siektų tam tikro žinių lygio. Tai pritariu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Balsavimas bus maždaug po 25 minučių.
18.02 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2 straipsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo 511 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1772 (pateikimas)
Kviečiu į tribūną gerbiamą sveikatos ministrą. Darbotvarkės 2-9 klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2 straipsnio pakeitimo, įstatymo papildymo 511 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1772, susijęs su projektais Nr. XIVP-1302 ir Nr. XIVP-1303. Prašau, gerbiamas ministre.
A. DULKYS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, šių metų birželio 1 dieną Vyriausybė pritarė Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo reglamentuojamas pacientų pavėžėjimas. Pacientų pavėžėjimas – tai pacientų iš anksto suplanuota transportavimo paslauga, kai nereikalinga skubi pagalba į ar iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, bei pervežimas tarp skirtingų asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Senstant visuomenei tokios paslaugos poreikis ir aktualumas auga. Šiuo metu transportavimo paslauga savivaldybėse pagal socialinių paslaugų katalogą yra nepakankama, nėra bendrų standartų, dėl to pasinaudoti šiomis paslaugomis pacientams yra sudėtinga.
Teisinio reguliavimo siūlymais siekiama Lietuvoje šiuo metu esamą ir veikiančią pacientų transportavimo praktiką paversti sistema, aiškiau reglamentuoti ją ir atitinkamai papildyti. Tai yra sukurti papildomai pavėžėjimo sistemą, kai nereikalinga skubi pagalba, ir papildyti esamą pacientų transportavimo praktiką, aiškiai reglamentuoti dalį savivaldybių šiuo metu teikiamų transporto organizavimo paslaugų vykdant Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintą savarankiškąją savivaldybių funkciją pagal socialinių paslaugų katalogą tiek, kiek tai susiję su pacientų transportavimu į asmens sveikatos priežiūros ar iš jų…
Įstatymo projektu kuriamas mišrus valstybės ir savivaldybių pavėžėjimo modelis. Savivaldybės būtų atsakingos už pacientų pavėžėjimą dėl savivaldybių lygiu bazinio paketo teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų, o valstybė – dėl regiono ir šalies lygiu teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Pacientų pavėžėjimas iki gydymo įstaigos ir atgal padės įgyvendinti vieną iš svarbiausių sveikatos sistemos reformos pokyčių – didinti sveikatos paslaugų skaičių savivaldybėse, kad gyventojai savo sveikatos problemas spręstų greičiau ir patogiau. Vadinasi, pavėžėjimas užtikrins geresnį ambulatorinių ir dienos paslaugų prieinamumą, paskatins gyventojus naudotis ambulatorinėmis ir dienos paslaugomis, užtikrins grįžimą namo ir pervežimą tarp skirtingų įstaigų, mažins paslaugų prieinamumo netolygumus tarp skirtingų pacientų grupių.
Pavėžėjimo paslauga bus skirta gyventojams, kurie dėl sveikatos būklės ar socialinių ir ekonominių priežasčių negali naudotis individualiu ar viešuoju transportu, tai yra negali vaikščioti be kitų pagalbos, juda tik su neįgaliojo vežimėlio pagalba, turi kalbos, regos sutrikimų, dėl kurių negali naudotis individualiu ar viešuoju transportu, patiria šalutinį poveikį dėl gydymo ir sveikatos būklės, kelionėje reikalingi neštuvai, deguonis ar kita speciali priežiūros įranga ar panašiai, taip pat tiems, kuriems yra reguliariai atliekamos dializės, vėžio gydymas. Pagal projektą pavėžėjimas bus teikiamas kaip, pirma, specializuota pavėžėjimo paslauga, vadinasi, kai pacientui transportavimo metu reikalinga kvalifikuoto asmens sveikatos priežiūra, pavyzdžiui, greitosios medicinos pagalbos automobilis ar sveikatos priežiūros specialisto pagalba. Antra, nespecializuota pavėžėjimo paslauga, kai pacientui transportavimo metu nereikalinga kvalifikuoto asmens sveikatos priežiūra.
Pavėžėjimo paslaugos bus apmokamos iš trijų finansavimo šaltinių. Visų pirma PSDF, kiek tai susiję su specializuotomis pavėžėjimo paslaugomis, valstybės biudžeto, kai teikiamos nespecializuotos valstybės lygmens paslaugos, ir savivaldybių biudžetų, kai teikiamos nespecializuotos savivaldybių lygmens paslaugos. Bus siekiama nesugriauti jau taikomos savivaldybių praktikos ir taip pat kiek galima panaudoti jau turimus išteklius. Vadinasi, pavėžėjimo paslaugoms organizuoti, koordinuoti bandysime panaudoti jau esamą 1808 numerį, išplėsdami informacinę sistemą reikalingais funkcionalumais. Panaudoti išankstinę pacientų registracijos IPR IS elektroninę sistemą pacientų vizitams identifikuoti, naudoti elektroninius gydytojų siuntimus e. sveikatos sistemoje, taip pat ir esamus išteklius, patirtį savivaldybėse.
Pavėžėjimo paslaugos modelį siūlome įteisinti nuo 2024 m. liepos 1 d. Tokia starto data tikrai yra racionali, nes gydymo įstaigų struktūriniai pokyčiai, dėl kurių tampa aktuali pavėžėjimo paslauga, bus įgyvendinami palaipsniui, o iki to laiko yra numatyta įgyvendinti mažesnės apimties bandomąjį projektą keliuose regionuose, kad įsitikintume pavėžėjimo sistemos efektyvumu ir gebėjimu atliepti augančias ambulatorines ir dienos paslaugas, jų skaičiaus didėjimą, kad galėtume nustatyti ir pašalinti galimus nesklandumus augant paslaugoms savivaldybių mastu apskritai.
Taigi šį projektą prašome svarstyti skubos tvarka ir sujungti su šiuo metu Seime svarstomu sveikatos priežiūros įstaigų tinklo vystymo teisės aktų paketu. Tokią rekomendaciją pateikė ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Prašau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamas ministre, aš atsiprašau, kad kaip posėdžio pirmininkas, bet noriu pasitikslinti, sakėte, kad įgyvendinimas 2024 m. liepos 1 d., ar aš gerai supratau?
A. DULKYS. Taip, nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigalioja straipsnio 1 dalis. O dėl 3 straipsnio 2 ir 3 dalių yra atitinkamai kitos datos, kitas įsigaliojimas, nes vykdomas bandomasis projektas.
PIRMININKAS. Tiesiog skuba kam čia reikalinga? Gerai, matysime. Jūsų nori paklausti R. Žemaitaitis. Prašom, nematau salėje. Tada klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Toks būtų mano bendras vertinimas. Projekto tikslas prieštarauja lūkesčiams, kuriuos jūs formavote agituodami už gydymo įstaigų paslaugų… uždarymą, atsižvelgiant į tai, kad dabartiniu metu paslaugos, kai pacientui transportavimo metu reikalinga kvalifikuota asmens sveikatos priežiūra, realiai finansuojamos ligonių kasų, o nespecializuotą pavėžėjimą savivaldybės ir šiandien gali savo lėšomis paremti. Projektas nieko nepadeda gyventojams tų rajonų, kuriuose siauriname paslaugų teikimą. Projektas numato pokyčius, visų pirma palankius didmiesčių gyventojams, ir tai didins skirtumus tarp Lietuvos regionų. Projektas nėra… a priori numato dar privačių tiekėjų įtraukimą, o tai indikuoja korupcijos riziką. Projektas nėra pagrįstas priešprojektiniais skaičiavimais. Autoriai kalba apie bandomuosius tyrimus. Nemeluokite, jeigu pažadėjote padėti kaimiškiems regionams, nuo jų ir pradėkite. Žinote, kiek dėl gydymo įstaigų padalinių uždarymo teks papildomų kelionių į regioninius, nacionalinius centrus. Žinote apytikslę pavėžėjimo trukmę bei kelionių kainą. Lengvai galite apskaičiuoti pavėžėti reikalingų automobilių skaičių ir numatomo projekto finansinius kaštus. Nupirkite reikiamus automobilius, skirkite būtinas lėšas.
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tačiau…
PIRMININKAS. Prašom atsakyti.
A. DULKYS. Ačiū už klausimą. Jūsų teiginiuose yra labai daug netiesos. Visų pirma būtent šita paslauga yra inicijuojama, nes kaip tik mažose ir vidutinėse savivaldybėse augs ambulatorinių ir dienos paslaugų skaičius. Šiuo metu pavėžėjimas kaip tokia atskira paslauga sveikatos sistemoje apskritai yra nereglamentuota ir tai yra labai negerai. Ir šiuo metu savivaldybėms tenka našta dėl pačių įvairiausių pavėžėjimų, pavyzdžiui, vežiojimo dėl dializės ir taip toliau. Šiuo atveju įstatymo projektas suteiks galimybę įvesti sistemą ir savivaldybėms toliau teks rūpintis tik nespecializuotomis paslaugomis, o specializuotos paslaugos kaip tik bus sistemiškai, aiškiai ir skaidriai patenkančios į vieną tokią struktūrą ir bus tos paslaugos teikiamos.
Dabar aš nežinau, ar jūs manote, kad yra daugiau skaidrumo, kai gydymo įstaigos pervežinėja pacientus iš vienos įstaigos į kitą, vienos naudojasi savo automobiliais, kitos samdo. Šitie kaštai yra naudojami iš gydymo įstaigų lėšų ir tiesiog įtraukiami į paslaugų įkainius, bet nėra tokių kaip atskirų įkainių, kas yra numatyta, kad bus apskaičiuota visiems atvejams aiškūs, skaidrūs įkainiai ir už visas tas paslaugas bus apmokama.
Tai tikrai nepainiokite. Gana jau pridaryta savivaldybėms daug bėdų sveikatos apsaugos sistemoje, galų gale padarykime įstatymus, kurie iš tikrųjų joms padėtų. Tai yra labai reikalinga paslauga būtent mažoms ir vidutinėms savivaldybėms ir tai bus reikšmingas mūsų indėlis. Jeigu neklystu, galime planuoti, kad reikės apie 14 mln. eurų tiems metams. Yra reikalingi bandomieji projektai tam, kad mes įsitikintume, nes dabar niekas nežino, kiek iš tikrųjų tokių paslaugų gali reikėti ir kaip apskaičiuoti. Ir tai bandomųjų projektų metu bus kaip tik ir apskaičiuota. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, pratęsdama jūsų pasisakymą, aš galiu pasakyti, kad ir šiandien savivaldybės, pavyzdžiui, dėl dializės, kai reikia nuvežti pacientus kas antrą dieną ar pagal poreikį, tai socialinių paslaugų tarnyba tą paslaugą jau vykdo.
Mano yra kitas klausimas. Pirma, kur bandomieji projektai? Ir aš tikiuosi, kad jūs galbūt pasidalinsite gerąja patirtimi ir tie regionai mums pateiks savo siūlymus ir kas yra taisytina šiame projekte.
Ir antras klausimas. Valstybės ir savivaldybių lygmens specializuotas pavėžėjimas yra iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, o kur yra valstybės lygmens, tai yra konkrečiai iš biudžeto. Tai norėčiau paklausti. Kai skaitau Sveikatos įstatymą, lyg ir nematau Sveikatos įstatyme, kad pavėžėjimo paslaugos būtų apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Ačiū.
A. DULKYS. Ačiū už jūsų klausimą. Mes pasitikrinome visos Lietuvos mastu šitą paslaugą. Jums teko laimė matyti pavyzdžius, kai savivaldybės turi šitą dalyką ir pakankamai gerai su tuo tvarkosi. Štai dėl šitos priežasties, rengdami šitą įstatymo projektą, mes labai daug diskutavome, svarstėme įvairias alternatyvas, nes buvo alternatyva daryti nacionalinę, tokią valstybės mastu organizuotą sistemą. Buvo alternatyva tai daryti tik per savivaldybes, tačiau būtent įvertinę, kad kai kurios savivaldybės turi neblogai veikiančias praktikas, mes sutarėme ir siūlome mišrų modelį, kur tomis atsakomybėmis yra pasidalinama. Dar kartą džiaugiuosi, kad jūs turite pavyzdžių, kur tai yra gerai, deja, valstybės mastu yra daugybė savivaldybių, kuriose tas nėra fiksuota, nėra reglamentuota, ką ten turi vežti, ir taip toliau.
Apmokėjimas: atitinkamai yra įstatymo 6, 7 ir 8 punktai. Būtent fiksuojama, kad pats pavėžėjimo koordinavimas, valstybės lygmens specializuotų pavėžėjimo paslaugų organizavimas, bet ne teikimas, valstybės lygmens nespecializuotų pavėžėjimo paslaugų organizavimas ir teikimas apmokami iš Sveikatos apsaugos ministerijai skiriamų biudžeto asignavimų, ir čia mes jau numatėme bent jau bandomuoju etapu 9 mln. eurų iš atitinkamo projekto, ateityje taip ir bus toliau, kaip sako, planuojama. O valstybės ir savivaldybių lygmens specializuotų pavėžėjimo paslaugų teikimas apmokamas vien iš PSDF.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs išvardinote, kam bus pavėžėjimo paslauga. Bet kaip bus su tais gyventojais, kurie neturi transporto, neturi viešojo susisiekimo, kaip jiems, sustambinus sveikatos įstaigas, patekti į jas? Ar pavėžėjimo paslauga jiems nebus taikoma? Ačiū.
A. DULKYS. Labai geras klausimas. Ačiū už klausimą. Būtent jiems ši paslauga ir bus taikoma. Ir pristatę komitetuose mes jau visą šį sąrašą pateikėme. Vyriausybės nustatyta tvarka bus išdėliota, bet galiu jums tikrai patvirtinti, kad būtent tokiems žmonėms ir teikiama paslauga. Tik skirtumas yra tas, kad savivaldybės rūpinsis ta dalimi, kur patenka į savivaldybių bazinį paketą, savivaldybės ribose, maximum šalia esanti savivaldybė, o valstybės mastu bus tarp gydymo įstaigų ir iš savivaldybių, jeigu reikia žmogui važiuoti į regionus ar kitus didžiuosius centrus. Taip suorganizuota sistema. 1808 telefono principas padės šias sistemas dar ir integruoti, kad žmonės patirtų mažiau neaiškumų.
Todėl finansavimas labai aiškiai struktūrizuotas ir yra skiriamas vienu atveju pagal socialinį katalogą, kitu atveju – iš PSDF, trečiu atveju – iš valstybės biudžeto. Man atrodo, kad labai aiškiai ir gerai sudėliota.
Noriu padėkoti ir Savivaldybių asociacijai, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui už tai, kad mums tikrai padėjo tą algoritmą parengti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas ministre, aš norėčiau paklausti dėl Teisės departamento išvadų. Ką jūs manote apie tai, ką jie rašo trečioje išvadoje, kad kalbama apie valstybės ir savivaldybės lygmenis, tačiau vertinat tokį siūlymą pabrėžtina, kad projekte nėra jokių kriterijų ar reikalavimų, įgalinančių nustatyti, kokiais atvejais arba kokiomis sąlygomis ar aplinkybėmis pavėžėjimas turėtų būti organizuojamas atitinkamu lygmeniu? Atsižvelgiant į tai, kad pavėžėjimas valstybės bei savivaldybių lygmeniu skirsis ir jo organizavimo, ir vykdymo, ir apmokėjimo aspektais. Kaip, kodėl, ką jūs manote apie tai, kodėl nėra kriterijų ir net Teisės departamentas rašo jums tokią pastabą?
A. DULKYS. Manau, galėsime komitete aptarti, bet iš principo įstatymu yra būtent įgaliojama Vyriausybė. Konkrečius pavėžėjimo atvejus, organizavimo, koordinavimo ir kitus dalykus, įskaitant apmokėjimo tvarką, nustato Vyriausybė, nes čia yra daugybė smulkių ir detalių aspektų, kuriuos visus konkrečiai į įstatymo turinį, matyt, būtų sudėtinga įrašyti. Bet įstatyme turi būti labai aiškiai išskirti ir aiškiai apibrėžti du pavėžėjimo variantai: specializuota pavėžėjimo ir nespecializuota paslauga, kur yra labai aišku, ar reikia sveikatos priežiūros specialistų įrangos ir kitų pagalbos, ar nereikia.
Ta patirtis yra žiūrėta ir iš kitų šalių. Buvo žiūrėtas ir prancūziškas modelis, ir belgiškas, ir vengriškas. Mūsų dabar yra artimiausias Jungtinės Karalystės, sakykime, variantui. Būtų galima nuspėti, kad apie 50 % visų paslaugų sudarys planinės, ambulatorinės ir dienos paslaugos, apie 30 % bus jau tos įprastos įvairios dializės ir kiti dalykai, na, o tarp įstaigų ir namo, matyt, irgi apie 15–20 %. Taip galime nuspėti. Todėl darome bandomąjį projektą, norime įsitikinti, kaip tiksliai bus, ir išbandyti.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonės už. Gal galiu paprašyti kolegų nekalbėti, laikas klausti baigėsi. Jūs kažkaip šiandien mane taisote, dešinė pusė. (Balsai salėje) Bet gerai. Aišku, supratau. Ačiū, gerbiamas ministre.
Už kalba J. Sejonienė.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. (Balsai salėje) Labai ačiū, gerbiamas komiteto pirmininke, kad pažadinote, pakėlėte nuo telefono. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke.
Aš noriu pasakyti, kad šitas projektas yra labai svarbus. Iš tiesų manau, kad dabar teikiamas visas reformos projektas daugiausia nerimo savivaldybėms sukelia būtent dėl to, kad dauguma savivaldybių negali užtikrinti įvairių specialistų paslaugų, ypač tų, kurių žmonėms reikia skubiais atvejais. Juos tenka nuvežti iki įstaigų, ten jiems atliekami tyrimai, ne visada paaiškėja, kad jie turėtų būti hospitalizuojami, o grįžti namo žmonėms tokiais atvejais yra labai sudėtinga, ypač jeigu jiems nereikia specializuotos medicininės priežiūros, tai yra jiems nereikia GMP. Man atrodo, kad nustatoma tvarka, kaip už tokias paslaugas turėtų būti mokama, yra didžiausia pagalba savivaldybėms ir didžiausia pagalba Lietuvos žmonėms. Jie galės būti ramūs, jeigu negali grįžti GMP automobiliu, nėra tokio poreikio, jeigu jie neturi savo transporto ar jų negali kas nors iš artimųjų pavežti. Tai yra priemonė, kuri pagelbės jiems grįžti namo, apskritai užtikrins paslaugų prieinamumą. Ne visos paslaugos gali ir turi būti teikiamos kiekvienoje savivaldybėje, pavyzdžiui, niekada neturėsime neurochirurgo, nežinau, kokioje nors mažoje savivaldybėje, nutolusioje, tokio poreikio nėra. Žmogus galės saugiai nuvažiuoti ir grįžti (ypač) į savo namus.
Tai yra labai svarbu, todėl prašau palaikyti šitą projektą. Man atrodo, tai yra mūsų medicinos reformos esmė, apskritai esmė, kaip turėtų būti organizuojamos sveikatos priežiūros paslaugos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalba D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Iš tikrųjų gerai, kai žmonėmis rūpinamės, kai juos pavežame, ypač jeigu vežame gydytis. Bet čia nekalbama apie gydymą, kalbama apie sveikatos priežiūrą, netgi parašyta, kad pavežame tada, kai nereikalinga skubi medicininė pagalba, daugiau čia nekalbama apie medicininę pagalbą. Vien tik pavėžėjimas ir sveikatos priežiūra. Būtent šioje vietoje aš matau pačią didžiausią šios pataisos ydą. Tikrai Lietuvos sveikatos sistemai mes dėmesio neturime laiko skirti, o imituojame veiklą ir ją kažkodėl vadiname sveikatos priežiūra. Aš manau, kad Sveikatos sistemos įstatymas kaip tik pirmiausia turi rūpintis, kad Lietuvoje atsirastų tikroji sveikatos sistema. Jeigu mes čia įrašytume tokias sąvokas kaip „vežame žmogų gydyti“, „vežame žmogų pas daktarus“ ir taip toliau, būtų visiems aišku, o dabar vežame kažką pažiūrėti.
Aš labai linkiu Sveikatos ministerijai vieną kartą pradėti susigaudyti dėl terminų, ką jais norima pasakyti, ir kur jie žmones veža. Kai tik mes pasakysime, kad vežame žmogų gydytis, jam reikalinga medicininė pagalba, visiems bus aišku, ką čia daro. Tada Sveikatos sistemos įstatymas pradės rūpintis tikrąja žmonių sveikata, atsiras poreikis kalbėti apie žmonių fizinį aktyvumą, apie jų mitybą, apie dvasinę ramybę. O dabar tiems reikalams pinigų nėra, pusė mūsų jaunimo netinka karinei tarnybai vien todėl, kad mes sujaukiame sąvokas ir vadiname daiktus ne savo vardais. Aš raginu pavadinti daiktus savo vardais ir įrašyti terminus „gydymas“, „medicininė priežiūra“ ir taip toliau. Gal nuo tada ir pradėsime Lietuvoje kurti tikrąją sveikatos sistemą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Balsavimas jau tuoj, netrukus.
18.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Prezidento 2022 m. kovo 29 d. dekreto Nr. 1K-913 „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui skirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją“ 1 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos teismų, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymams“ projektas Nr. XIVP-1741 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas. Gerbiamas Vytautai, lyg nebeaktualus šitas klausimas? Aktualus. Jūsų teisė. Seimo nutarimo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Prezidento 2022 m. kovo 29 d. dekreto Nr. 1K-913 „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui skirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją“ 1 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir taip toliau projektas Nr. XIVP-1741. Prašau.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, iš tiesų Seime yra įregistruotas nutarimo projektas kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad Konstitucinis Teismas įvertintų, ar Prezidento dekretas, kuriuo jis teikia pono E. Šileikio kandidatūrą, neprieštarauja Konstitucijai. Žinote, svarsčiau, ar atsiimti šį projektą, bet, ko gero, šitas klausimas susijęs ne tik su ponu E. Šileikiu. Iš principo debatuose ir diskusijose dėl šio nutarimo, matyt, mes pamatėme, kad yra tam tikrų nesusipratimų arba spragų, dėl kurių gali kilti problemų ateityje. Tam, kad mes labai aiškiai galėtume atsakyti į klausimus, ar gali būti į teismų teisėjų pareigas teikiamas kandidatas, kuris nėra nustatyta tvarka pateikęs informacijos apie savo sveikatos būklę, taip pat apie teisę dirbti su įslaptinta informacija, visgi atitinka Konstituciją… Todėl šitas klausimas yra aktualus ir aš siūlyčiau Seimui pritarti po pateikimo, svarstyti ir priimti šį nutarimą, ir vis dėlto kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Galbūt aš taupydamas laiką praleisiu tą kalbą, kurią buvau parengęs tam atvejui (aš matau, ministre), bet vis tiek noriu pasakyti keletą žodžių apie teisinį argumentavimą. Čia pretendentas, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, kalbėjo apie tai, kad nei Konstitucija, nei įstatymai nenumato prievolės kandidatui tikrintis. Bet štai mažiausiai trys Konstitucijos straipsniai, dėl kurių atitikimo siūlau kreiptis nutarimu į Konstitucinį Teismą, numato, kad visgi sveikatos patikra ir pareiga dirbti su įslaptinta informacija kildinama iš pačios Konstitucijos. Taigi, mano nuomone, mano, D. Griškevičiaus ir T. Tomilino, kurie teikia šį projektą, pats Prezidento dekretas, kuriuo jis teikia pono E. Šileikio kandidatūrą, prieštarauja visų pirma Konstitucijos 115 straipsnio 3 punktui, kur kalbama, kad teisėjas atleidžiamas iš pareigų dėl sveikatos būklės. Todėl darytina išvada, kad pagal Konstituciją teisėju negali būti asmuo, kuris negali atlikti teisėjo pareigų dėl sveikatos būklės. Šiuo atveju mes neturėjome galimybės įsitikinti, ar ta sveikatos būklė atitinka.
Teismų įstatymo 531 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „pretendentų į teisėjus sveikatos patikrinimas atliekamas prieš laikant pretendentų į teisėjus egzaminą.“
Taip pat 531 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „reikalavimus pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras, suderinę su Teisėjų taryba.“ Toks įsakymas yra. Jis suderintas su Teisėjų taryba ir numato privalomą sveikatos patikrą. Taip pat tai numato aprašo 3 ir 4 punktai.
Dabar kalbant apie teisę dirbti su valstybės paslaptį sudarančia informacija. Konstitucijos 112 straipsnio 6 dalyje numatyta lojalumo pareiga valstybei. Konstitucinio Teismo išaiškinimai dėl valstybės besąlyginio pasitikėjimo asmeniu, kuriam yra suteikiama teisė dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, bei Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje imperatyviai numatytas reikalavimas atlikti pretendento į teisėjus lojalumo patikrą.
Taigi, gerbiami kolegos, aš tikrai kviečiu balsuoti dėl šio nutarimo ir prašyti Konstitucinio Teismo išaiškinti tuos prieštaravimus, kad mes galėtume būti ramūs, ateityje nekiltų įtampų, būtų aiški paskyrimo procedūra ir mes galėtume priimti sprendimus. Jeigu būtų klausimų, atsakyčiau.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega, bet, deja, klausiančių nėra. Nuomonės už, prieš? Prieš nori kalbėti A. Širinskienė. Prašom. Nėra. Prieš kalbančių nėra. Balsuojama bus jau netrukus.
18.31 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr. XIVP-1667(2) (priėmimas)
Dar vienas šios dienos darbotvarkės neapsvarstytas yra rezervinis 1 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr. XIVP-1667(2). Teikėjas – E. Gentvilas. Pranešėjas – A. Vyšniauskas. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Sveiki, kolegos. Rezoliucija nuo tos pirminės rezoliucijos, kuri buvo svarstyta prieš keletą savaičių, skiriasi tik vienu sakiniu pačioje pabaigoje – pridėta, kad siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybei organizuojant 2022 metų veiklą atsižvelgti į 2021 metų veiklos ataskaitą svarstant Seimo narių išsakytas dalykines pastabas ir pasiūlymus. (Balsai salėje) Taip ir buvo sutarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Kaip suprantu, alternatyvių pasiūlymų nebuvo. Iš karto einame prie priėmimo stadijos ir pradedame balsavimo procedūrą. Dėl motyvų nei už, nei prieš nėra. Kas už tokią rezoliuciją, prašom balsuoti.
Šios rezoliucijos priėmimas
Užsiregistravo 89, balsavo 89: už – 63, prieš – 8, susilaikė 18. Rezoliucijai pritarta. (Balsai salėje) Rezoliucija priimta. (Gongas) Ačiū.
18.33 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 71, 72, 721, 73, 753, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1769, Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 751, 752, 753, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 761, 762, 831 straipsniais pakeitimo įstatymo Nr. XIV-654 3 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1770, Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1771 (pateikimo tęsinys)
Grįžtame prie 2-6.1, 2-6.2, 2-6.3 klausimų paketo. Mokslo ir studijų įstatymo nemažai straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1769. Prašom balsuoti. Pateikimas. (Šurmulys salėje)
Užsiregistravo 91, balsavo 91: už – 75, prieš nėra, susilaikė 16. Po pateikimo pritarta. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti birželio 21 dieną. Galima bendru sutarimu? Ačiū.
18.34 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2 straipsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo 511 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1772 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1772. (Balsai salėje) Gal galima pasiūlyti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne. Gerai. Aš tik noriu pasitikslinti. Čia yra, klausiau ministro, siūloma skubos tvarka, o įsigaliojimas nuo 2024 metų kažkurios dienos. Jeigu premjerė patikslintų, tuomet būtų labai aišku. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Skubos mes prašome, nes reikėtų prijungti prie to paketo, kurį Seimas jau pradėjo svarstyti, kadangi tai yra susiję klausimai. Kai buvo pateiktas tas paketas, buvo dažnai keliamas klausimas būtent dėl šio aspekto. Iš esmės juos reikėtų kartu svarstyti. Tam, kad prisivytų jau svarstomą paketą, yra Vyriausybės prašymas.
PIRMININKAS. Supratau. Labai jums ačiū. Yra skubos tvarka. Siūlomi komitetai: Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstyti birželio 14 dieną. (Balsai salėje) Kaip sakote? J. Razma. Minutėlę, atsiprašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ar tikrai spės papildomas komitetas apsvarstyti? Ar būtinai reikia?
PIRMININKAS. Toks yra projektas darbotvarkės, aš turiu atsiklausti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš galvoju, gal Sveikatos reikalų komitete viską išspręsime.
PIRMININKAS. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pasakys: jūs norite ar nenorite?
R. JUŠKA (LSF). Norime ir svarstysime, duosite, neduosite. Tai susiję su savivalda, mes neužlaikysime, mes jau numatėme kitą savaitę.
PIRMININKAS. Gerai. Kadangi yra siūlymas nepritarti dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, dėl Sveikatos reikalų komiteto pritariame bendru sutarimu, taip? (Balsai salėje) Galime pritarti bendru sutarimu dėl skyrimo pagrindiniu komitetu Sveikatos reikalų komitetą. (Balsai salėje) Tuoj. Gerai, tada E. Sabutis, Liudvikas iš dešinės. Prašom.
E. SABUTIS (LSDPF). Pirmininke, jūs puikiai girdėjote, kad buvo noras balsuoti, o dabar jau komitetus…
PIRMININKAS. Aš tai ir noriu pasiūlyti.
E. SABUTIS (LSDPF). Gal iš pradžių balsuokime.
PIRMININKAS. Aš tai ir noriu pasiūlyti. Turbūt nėra ginčų, kad Sveikatos reikalų komitetas pagrindinis. Dabar kyla klausimas dėl papildomo. Gerai, teikiu balsuoti. Gerbiamas Antanai, dar kartą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, aš irgi taip supratau, kad nebuvo pritarimo bendru sutarimu ir jūs lyg pasakėte, kad bus balsavimas. Tai galbūt pasitikslinkite su patarėju, ar tikrai buvo pritarta bendru sutarimu, nes man atrodo, kad nebuvo pritarta. Tada jau svarstysime, kokiuose komitetuose ir kada, nes kolega yra teisus.
PIRMININKAS. Tvarka. Supratau. Kas už tai, kad pagrindinis komitetas būtų Sveikatos reikalų komitetas? Prašom. (Balsai salėje) Gerai, aš taip ir supratau. Aš buvau supratęs, kad… Gerbiami kolegos, minutėlę! Buvau supratęs, kad dėl Sveikatos reikalų komiteto pritarta bendru sutarimu. (Balsai salėje) Gerai, supratau. Ačiū. Siūlau, kas už tokį projektą, prašom balsuoti. Atsiprašau.
Dabar tikrai bus aišku. Balsavo 91 Seimo narys: už – 77, prieš – 3, susilaikė 11. Pritarta po pateikimo, vadinasi, jūs buvote teisūs.
Ir dabar dėl komitetų. Kaip pagrindinis siūlomas Sveikatos reikalų komitetas. Reikia dėl to balsuoti? (Balsai salėje) Nereikia. Pritarta bendru sutarimu. Kaip papildomas yra siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kas už tokį sprendimą, prašom balsuoti.
Nepritarta skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą kaip papildomą. Vienu balsu. Siūloma svarstyti birželio 14 dieną. Galime bendru sutarimu? Ne. Balsuojame dėl 14 dienos. (Balsai salėje) Už 14 dieną.
Pritarta. 66 – už, 13 – prieš, 12 susilaikė. Svarstoma birželio 14 dieną.
18.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Prezidento 2022 m. kovo 29 d. dekreto Nr. 1K-913 „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui skirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją“ 1 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos teismų, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymams“ projektas Nr. XIVP-1741 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-12 klausimas, paskutinis šios dienos balsavimas, – Seimo nutarimo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą projektas Nr. XIVP-1741. Prašau balsuoti.
Užsiregistravo 88, balsavo 86: už – 59, prieš – 11, susilaikė 16. Seimo nutarimui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti šią sesiją ar rudens? Nereikia skubos. Rudens, V (rudens) sesijoje siūlo. Gerai, J. Razma pasiūlys.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Atsiprašau, ne tą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ši problema vis tiek iškilo šioje sesijoje. Kaip nors reikia užbaigti ir rudenį nebegrįžti prie tų temų. Tikrai nėra problemų. Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstys, jei ne šią, kitą savaitę, ir kokią ten 21 ar 23 dieną mes galime planuoti tą svarstymą Seime.
PIRMININKAS. Galime fiksuoti birželio 23 dieną? (Balsai salėje: „Gerai.“)
J. RAZMA (TS-LKDF). Geriau 21 dieną, nes antradienį daugiau svarstymų.
PIRMININKAS. Gerai, 21 dieną. Bendru sutarimu 21 dieną. Ačiū.
Ir pagaliau baigiame. Registruojamės dar sykį ir…
Gerbiami kolegos, užsiregistravo 84. Birželio 7 dienos popietinis posėdis baigtas. (Gongas) Ačiū. Gero vakaro visiems.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.