LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 306
STENOGRAMA
2019 m. liepos 9 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
R. ŽEMAITAITIS ir J. LIESYS
PIRMININKAS (R. ŽEMAITAITIS, TTSLF*). Gerbiami kolegos, pradedame vakarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės. (Šurmulys salėje) Sekundėlę, kolega!
Užsiregistravo 69 Seimo nariai.
Prašau, kolega K. Glaveckas. Prašau, kolega.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, norėjau paprašyti posėdžio pirmininko. Kadangi šiandien mes turėtume išrinkti mūsų komiteto pirmininką, žinau, kad frakcija jau yra priėmusi tokį sprendimą, tai aš prašyčiau, kad Seimas leistų komitetui susirinkti po pietų (kurią valandą, patikslinsime), išrinkti pirmininką ir toliau tęsti posėdį, nes rytoj ir poryt jau bus nemažai klausimų, kurie turi būti priimti visos sudėties komitete, įskaitant ir pirmininką. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai gera pastaba. Kolegos, tikrai galimas toks variantas. Aš kreipiuosi į komiteto narius. Gerbiamas Kęstuti, gerbiamas profesoriau, būtų gerai, kad informuotumėte, kelintą valandą renkatės, kad žinotume, kad jūsų posėdis vyksta. Ar 14, ar 15 valandą?
Prašau, A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Galima viską daryti, bet turime daryti pagal Statutą. Aš noriu jūsų paklausti, ar Seimo valdyba jau pritarė, tai yra Seniūnų sueiga, kandidatūrai, ar nepritarė?
PIRMININKAS. Seniūnų…
A. SALAMAKINAS (LSDPF). …kada valdyba deleguoja (…).
PIRMININKAS. Kolega, dar kartą informuoju. Seniūnų sueiga nepritarė ir neturi tokios teisės pritari kandidatūrai. Pagal 53 straipsnį Seimas eilinio posėdžio metu duoda leidimą komitetui susirinkti ir išrinkti pirmininką. Kvota yra.
Aš kreipiuosi į Seimą. Ar galime bendru sutarimu leisti Biudžeto ir finansų komitetui susirinkti posėdžio metu ir išsirinkti komiteto pirmininką? Galime bendru sutarimu, kolegos? (Balsai salėje) Ačiū, kolegos. Pritarta tokiam sprendimui.
14.05 val.
Informaciniai pranešimai
Pranešimas. „Seimo narys V. Bakas, Lietuvos Respublikos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui V. Pranckiečiui. Prašau nuo 2019 m. liepos 9 d. nelaikyti manęs Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariu. Pranešu, kad dirbsiu Mišrioje darbo grupėje.“ Pranešimas. (Plojimai, šurmulys salėje)
14.05 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimo dėl įdarbinimo ir bendradarbiavimo darbo migracijos srityje ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3387(2) (svarstymas)
Kolegos, kitas mūsų darbotvarkės 2-1 klausimas – įstatymo dėl Lietuvos Respublikos… Kolegos, labai prašyčiau salėje tylos, žinokite, sunku. Kolegos! Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimo dėl įdarbinimo ir bendradarbiavimo darbo migracijos srityje ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3387. Svarstymo stadija. Kviečiu M. Puidoką. Nematau. Kas galėtų perskaityti Užsienio reikalų komiteto išvadą? Nematau, tada aš perskaitysiu. Užsienio reikalų komitetas birželio 19 dieną svarstė, pritarta bendru sutarimu.
Taip pat kviečiu R. Šalaševičiūtę perskaityti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas, apsvarstęs projektą, pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Gerbiami kolegos, diskutuoti neužsirašė… Už ir prieš nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, kolegos. Galima. Pritarta bendru sutarimu.
14.06 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1, 2, 142 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo X1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIIP-3439(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas. Gerbiami kolegos, labai prašyčiau, matau, po pietų esame visi energingi. Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1, 2, 142 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo X1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIIP-3439. Kviečiu J. Bernatonį, Užsienio reikalų komiteto išvada. Jeigu ne, aš galiu perskaityti. Kolegos nematau.
Užsienio reikalų komitetas šių metų birželio 19 dieną svarstė ir atsižvelgta į pateiktus komitetų pasiūlymus. Pritarta bendru sutarimu. Taip pat kviečiu į tribūną Europos žmogaus teisių komiteto, atsiprašau, Žmogaus teisių komiteto atstovą L. Talmontą perskaityti komiteto išvadą.
L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Žmogaus teisių komitetas svarstė įstatymo projektą ir priėmė sprendimą – iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-3439 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir pritarti komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, matau, diskutuoti nėra užsirašiusių. Už ir prieš nematau. Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Kolegos, balsuojame. Yra toks teisėtas prašymas. Kolegos Seimo nariai, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo projektui Nr. XIIIP-3439, balsuoja už, kas mano kitaip, prieš arba susilaiko. Kolegos, balsuojame.
Kolegos, balsavo 88 Seimo nariai: visi balsavo už.
14.09 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 papildymo 302 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3505(2), Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 9, 14 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3506(2), Technologijų ir inovacijų įstatymo Nr. XIII-1414 9, 10, 11, 12, 15, 19, 21 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3507(2), Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 2, 6, 7, 10, 12, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 22, 23, 25, 26, 27, 31, 32, 36, 40 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3508(2), Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 121 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3509(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas, eina kompleksinis – 2-3.1, 2-3.2, 2-3.3, 2-3.4, 2-3.5 klausimas. Išvadų rengėjų prašau pristatyti išvadas dėl visų teisės aktų ir jų lydimųjų.
Kviečiu pirmąjį pranešėją – Ekonomikos komiteto atstovą V. Poderį. Prašau, kolega. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 9, 14 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Prašau, kolega. Ir jo lydimieji teisės aktai. Čia yra ir Vyriausybės įstatymo, Technologijų ir inovacijų, Profesinio mokymo įstatymo, Užimtumo įstatymo.
V. PODERYS (LVŽSF). Pirmininke, mieli kolegos, dėl visų trijų įstatymų sprendimas Ekonomikos komiteto yra identiškas – pritarta bendru sutarimu komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Tokia išvada galioja dėl visų trijų. Galiu pakartoti triskart.
PIRMININKAS. Bendrai dėl visų kartu?..
V. PODERYS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. 5-5.5, kolega. Ar dėl visų bendru sutarimu, dėl visų lydimųjų teisės aktų?
V. PODERYS (LVŽSF). Dėl visų toks sprendimas, dėl visų pasisakyta.
PIRMININKAS. Supratau. Ačiū, gerbiamas kolega. Kviečiu į tribūną V. Juozapaitį pristatyti komiteto išvadą.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė ir visiems, ir po to būsiantiems, įstatymų projektams pritarė su išlyga, kad būtų atsižvelgta į Teisės departamento pastabas. Taip buvo pasiūlyta pagrindiniam komitetui. Balsuota buvo dauguma, 7 prieš 1, susilaikiusių… 1 susilaikęs ir paskui dar buvo 7 ir 2 susilaikę. Žodžiu, didžioji dalis pritarė bet kuriuo atveju. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Tiesiog dėl protokolo noriu informuoti, kad dėl Vyriausybės įstatymo 7 balsavo už, 2 susilaikė, dėl Lietuvos technologijų ir inovacijų įstatymo 7 balsavo už, 1 susilaikė ir dėl Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 7 – už, 2 susilaikė. Paskutinis, kuris buvo, dėl Lietuvos užimtumo įstatymo – 8 ir 1: 8 – už, 1 susilaikė.
Kviečiu G. Burokienę, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Gerbiama Guoda, komiteto pirmininke, prašau pateikti išvadą dėl Vyriausybės įstatymo 302 straipsnio ir lydimųjų teisės aktų. Kartu visus lydimuosius, gerbiama kolege.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė visus įstatymų projektus ir visiems pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Diskutuoti nėra užsirašiusių. Už, prieš nematau. Kol kas nėra, nebent gal yra kas nors. Prieš – G. Steponavičius. Prašom, kolega.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų šis straipsnis, šis įstatymo pakeitimas numato naujo straipsnio įstatyme įtvirtinimą. Suprasdamas visą logiką dėl tikslingesnės valstybės inovacijų politikos (apie tai susiję ir lydimieji teisės aktai kalba), suprantu ir ambicijas, kurios yra keliamos. Lygiai taip pat prisimenu ir prieš metus diskusijas, kurios buvo, ir įvyko pasikeitimai, prieš tai veikusią Vyriausybės įstaigą Mostą, tai yra Mokslo stebėsenos ir technologijų agentūrą, pertvarkyti dabar į naujo pavadinimo instituciją. Dabar ji vadinsis Vyriausybės strateginės analizės centras.
Kolegos, aš suprantu, tikslus pavadinimas tegul būna diskusijos objektas, bet man nėra suprantama, kodėl įstatymo lygmeniu mes turime kiekvieną kartą koreguoti, kai keičiamas institucijos pavadinimas. Tai yra ydinga praktika. Tai nėra įstatymo lygmens dalykai ir net jei kam atrodo, kad tai yra labai svarbi institucija, po pusės metų mes vėl galbūt grįšime darydami ne tik jos funkcijų, bet ir lentelių ar iškabų pavadinimo korektyvas.
Neprieštarauju pačiam turiniui, bet pati forma, mano supratimu, yra jau daugelį metų besitęsianti yda, todėl aš tiesiog balsuodamas susilaikysiu.
PIRMININKAS. Kolegos, nuomonės išsakytos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Vyriausybės įstatymo projektas ir lydimieji teisės aktai, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote. Balsuojame, kolegos. Kolegos, kviečiu balsuoti.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 82, prieš nėra, susilaikė 9. Po svarstymo pritarta.
14.14 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 7, 36, 39, 45, 48, 531, 532, 54, 551, 57, 61, 63, 691, 76, 78, 84, 85, 88, 912, 913, 914, 915, 93, 94, 98, 101, 102, 106, 119, 121, 122, 124, 128, 130 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 441 straipsniu ir nauja VII dalimi ir 95 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1950(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Teismų įstatymo straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIIIP-1950. Kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto narę. Nematau pirmininkės A. Širinskienės. Ko gero, nėra. S. Šedbaras. Prašyčiau, kolega, jeigu galima. Ir, Rimante, jūs tada tuojau pat.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra gan didelis Teismų įstatymo pataisų paketas. Vyko klausymai. Iš tiesų atsižvelgta ir į Teisėjų tarybos, ir į Vyriausybės nuomonę, įvertinti papildomų komitetų pasiūlymai. Komitetas šį projektą svarstė birželio 29 dieną ir buvo priimtas sprendimas pritarti komiteto patobulintam Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Toks sprendimas priimtas visiems devyniems komiteto posėdyje dalyvavusiems komiteto nariams balsavus už.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovę R. Šalaševičiūtę. Prašau, kolege.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Teismų įstatymo projektą ir jam pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Diskutuoti niekas neužsirašė. Aš tik noriu paklausti. Kadangi yra keletas Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymų, jūs prašysite dėl jų balsuoti ar ne? Prašau, kolege. Gerai, kolege. Kol mūsų kolegė eina, einame pastraipsniui.
1 straipsnis. Gautas Vyriausybės pasiūlymas, jam pritarta iš dalies. Galime bendru sutarimu pritarti? Čia nereikia balsuoti, tinka. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų negauta. Dėl 27 straipsnio gauta Socialinių reikalų ir darbo komiteto pastabų. Jam yra pritarta iš dalies. Gerbiama pirmininke, ar prašote balsuoti, ar tinka tokia formuluotė, kokią pateikė komitetas?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ne, neprašau, nes iš esmės mūsų siūlymui buvo pritarta, nors ir iš dalies, bet iš esmės pritarta.
PIRMININKAS. Čia buvo dėl pavadinimo.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip, dėl pavadinimo pakeitimo.
PIRMININKAS. O dabar dėl pačios straipsnyje esančios nuostatos irgi pritarta iš dalies. Ten dėl 20 ir 40 darbo dienų.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Dėl teisėjui suteikiamų 20 darbo dienų kasmetinių atostogų. Teisėjui, kuris yra pripažintas neįgaliu, arba teisėjui, vienam auginančiam vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos. Mūsų buvo toks siūlymas. O teisėjui, turinčiam daugiau kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, už kiekvienus paskesnius darbo teisėju metus kasmetinės atostogos pailginamos viena darbo diena, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 darbo dienų.
PIRMININKAS. Ar jūs reikalaujate balsuoti, ar pritariate komiteto siūlymui?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Pritariame komiteto siūlymui.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, kolege. Kitas pasiūlymas dėl 8 dalies, komitetas pritarė iš dalies. Ar reikalaujate balsuoti, ar tenkina komiteto pritarimas iš dalies?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ne, iš esmės, aš manau, komiteto nuomonei galima pritarti, į mūsų siūlymą iš dalies buvo atsižvelgta.
PIRMININKAS. Supratau. Yra gauta dėl įstatymo įgyvendinimo. Irgi pritarta jūsų komitetui iš dalies. Galime bendru sutarimu pritarti? Ar reikalaujate balsuoti?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Aš manau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas turbūt labai rimtai atsižvelgdamas pritarė tik iš dalies, todėl galima pritarti ir be balsavimo.
PIRMININKAS. Visiems pasiūlymams pritarėme kaip pagrindinis komitetas, taip, pirmininke? Ačiū jums, gerbiama pirmininke. Kolegos, už, prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas, dar šiek tiek trūksta, kol į sistemą sukels konsoliduotus įstatymų projektus…
14.19 val.
Baudžiamojo kodekso 8, 95, 205, 206, 207 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1003 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3468(2)ES (svarstymas)
Einame prie 2-6 klausimo – Baudžiamojo kodekso 8, 95, 205, 206, 207 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1003 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-3468(2)ES. Kadangi nėra Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės, prašyčiau kolegos S. Šedbaro pavaduoti, perskaityti komiteto išvadą. Ačiū, gerbiamas kolega.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra Baudžiamojo kodekso pataisų, kurias teikė Vyriausybė, projektas. Jis yra susijęs su europinių dokumentų įdiegimu į Lietuvos teisinę sistemą, taip pat susijęs su prekyba žmonėmis, su išnaudojimu darbui. Komitetas svarstė šį projektą šių metų liepos 3 dieną ir buvo priimtas sprendimas pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Visais komiteto posėdyje dalyvavusiais septyniais Seimo narių balsais tokiam sprendimui pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Kolegos, diskutuoti neužsirašė, už, prieš nėra. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
14.20 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 21, 22, 53, 54, 105, 188 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 272, 1891 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3469(2)ES, Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 10 ir 45 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3470(2)ES (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas 2-7 ir lydimasis teisės aktas – Baudžiamojo proceso kodekso… Vėlgi, kolega, norėčiau pakviesti jus.
Deja, mane informavo, kad kolegė yra laidoje ir vėluoja grįžti. Labai jums ačiū, kolega.
Lydimas Baudžiamojo kodekso – Suėmimo vykdymo įstatymo…
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tai yra Baudžiamojo proceso kodekso projektas visų pirma. Jis yra susijęs su nepilnamečio asmens, kuris yra įtariamasis, kaltinamasis, geresne teisių apsauga. Taip pat Europos Sąjungos aktas. Šis projektas buvo svarstytas birželio 26 dieną komitete. Buvo įvertinti visi pasiūlymai ir visų posėdyje dalyvavusių devynių komiteto narių balsais pritarta šiam projektui.
Kitas, lydimasis, projektas yra Suėmimo vykdymo įstatymo projektas, taip pat Europos Sąjungos. Čia buvo labai nedidelis pakeitimas, įsigaliojimo data patikslinta. Taigi šį projektą taip pat birželio 26 dieną komitetas svarstė ir visų dalyvavusių devynių balsais už pritarta šiam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, už, prieš nėra dėl motyvų, norinčių diskutuoti taip pat. Galime bendru sutarimu? Ačiū, kolegos, pritarta bendru sutarimu.
14.21 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2639(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas yra Administracinių bylų teisenos įstatymas ir lydimasis teisės aktas. Kolega, labai jums ačiū. Kartu eina Atliekų tvarkymo įstatymas. Abudu. Administracinių bylų teisenos.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, tai yra Administracinių bylų teisenos įstatymo projektas. (Balsai salėje) Tuoj, aš pasižiūrėsiu. Tai yra dėl teismo įsakymo administraciniame procese, kad dėl rinkliavų, dėl valstybės ar savivaldos numatytų rinkliavų būtų galima bylą nagrinėti kaip ir civiliniame procese – teismo įsakymo būdu, teismo įsakymo forma. Šitą projektą komitetas svarstė kiek anksčiau, balandžio 24 dieną. Buvo pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Visi dešimt dalyvavę balsavo už, pritarta šiam projektui.
PIRMININKAS. Jeigu galite, dar aš, pirmininke… Gerbiamas kolega, yra Vyriausybės pasiūlymai. Jiems nepritarėte. Aš tiesiog noriu atsiklausti, kolegos, ar galima pasitikėti komiteto nuomone, nes komitetas nepritarė? Galime? Bendru sutarimu? Galime. Ar jūs dar norite ką nors pakomentuoti, nes kad čia… Prašau, kolega.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, aš norėčiau truputį jūsų dėmesio. Šitas projektas, kurį dabar aš pristačiau, tai yra, kaip minėjau, teismo įsakymo modelis, pirmas žingsnelis administracinių bylų teisenoje. Kadangi teismuose gaunama labai daug kreipimųsi, tai Šiaulių ir panašūs teismai, kur prašoma priteisti iš žmonių, kurie nemoka, pavyzdžiui, už šiukšlių išvežimą arba už šildymą ir taip toliau. Tokių bylų yra labai daug. Jos apkrauna administracinių teismų darbą, bet jos iš esmės turėtų būti tik vykdomojo rašto išdavimas, nes reikėtų tas pareigas vykdyti.
Tačiau aš noriu atkreipti dėmesį, kad yra lydimasis projektas, kuriame buvo tokia teisė kreiptis į administracinį teismą, numatyta viešojo administravimo institucijoms. Vyriausybė tiek prie šito projekto, tiek prie kito projekto siūlo plėsti šitą institutą administracinių bylų teisenoje. Mes diskutavome su Vyriausybės išvados rašytojais, tai yra Teisingumo ministerija. Diskutavome su administraciniais teismais ir sutarėme, kad liekame prie pirminio varianto, kol kas neplečiame, žengiame šitą žingsnį. Todėl komitetas siūlo pritarti Administracinių bylų teisenos įstatymo projektui.
Bet aš noriu atkreipti dėmesį, kad kitu projektu, kuris yra lydimasis, yra siūloma jį grąžinti iniciatoriams tobulinti. Aš prašyčiau nepritarti šitam komiteto siūlymui, o jį perduoti Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kitam komitetui, ir tada mes juos abu kartu suredaguosime, kaip sutarėme ir su Vyriausybės atstovais, ir paruošime priėmimui abu projektus taip, kaip yra Teisės ir teisėtvarkos komitete suderinta. Todėl, kaip aš minėjau, Administracinių bylų teisenos įstatymas yra suderintas taip pat ir su Vyriausybės atstovais, tai yra Teisingumo ministerija.
Dėl kito projekto taip pat reikėtų nepritarti komiteto siūlymui grąžinti iniciatoriams tobulinti ir pakeitus komitetą atiduoti Teisės ir teisėtvarkos komitetui, ir šitie abu susiję projektai būtų vienodi. Tai štai aš tą ir norėjau patikslinti.
PIRMININKAS. Supratau. Ačiū, kolega. Jūs dar esate užsirašęs už, iš esmės argumentus išsakėte. Viskas. Kolegos, galima bendru sutarimu pritarti? Galima.
14.25 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 301 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2640 (svarstymas)
Kitas įstatymo projektas, jo lydinamasis – Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2640(2). Gerbiamos V. Vingrienės nematau. Gerai, aš gal perskaitysiu.
Aplinkos apsaugos komitetas birželio 12 dieną svarstė. Balsavo: už – 13, prieš – 1, susilaikė 5. Siūlymas yra grąžinti iniciatoriams tobulinti šitą projektą. Tokiu atveju… (Balsai salėje) Supratau, taip, taip. Ką kolega Stasys sakė, jisai siūlo dėl Atliekų įstatymo balsuoti prieš, tokiu atveju, balsavus prieš, įsijungia kitas mūsų Statuto straipsnis ir paskiriame naują komitetą.
Gerbiami kolegos, prašau dabar balsuoti, nes komitetas pritarė sprendimui grąžinti iniciatoriams tobulinti, nors Teisės ir teisėtvarkos komitetas dėl Administracinių nusižengimų kodekso priėmė… Ar motyvai prieš… dar kolega Stasys? Tuojau, sekundėlę, mes įjungsime!
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, aš tą ir norėjau pasakyti. Tokiu atveju išeitų visiškai du priešingi sprendimai. Todėl šiuo atveju reikėtų nepritarti komitetui taip, kaip jie siūlo, kadangi jau pasikeitė ir Vyriausybės pozicija, ir perduoti, pakeisti komitetą – Teisės ir teisėtvarkos komitetui lydimąjį projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašau balsuoti. Leidžiam, leidžiam. Balsuojam, kad būtų paskirtas kitas komitetas. (Šurmulys salėje) Taip, taip. (Balsai salėje) Ne, ne, pirma turime balsuoti dėl grąžinimo, o tada, kai nepritarta grąžinimui, tada balsuosime už kitą komitetą. Taip, kad žinotumėte, tiesiog paaiškinu. Balsuojame prieš, kad vėliau būtų balsuojama dėl kito komiteto. (Balsai salėje) Negaliu sakyti, kaip balsuoti, bet labai kurioziškai išeina pagal Statutą, jeigu norite, kad būtų grąžinta, tai reikia balsuoti prieš ir tada paskirsite kitą komitetą. (Balsai salėje) Bijau sakyti, kaip balsuoti.
Kolegos, balsavo 75 Seimo nariai: už – 21, prieš – 45, susilaikė 9.
Dabar, kolegos, kviečiu balsuoti už tai, kad būtų paskirtas kitas komitetas, šiuo atveju yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Gal galime bendru sutarimu, kolegos? Galime. Ačiū, jums, gerbiamieji. (Šurmulys salėje) Kaip sakote? (Balsai salėje ) Kol kas pirmininkė yra A. Širinskienė. Matyt, jūs išspręsite Seniūnų sueigoje ketvirtadienį, gerbiamas kolega, kas yra jūsų seniūnas, ir seniūnų sueigoje perskirstysite kvotas.
14.27 val.
Vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3519(2), Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 2, 16, 27, 44 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3520(2), Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 3, 25, 35, 53, 56, 58, 59, 62, 82, 111 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 621 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3521(2), Sutelktinio finansavimo įstatymo Nr. XII-2690 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3522(2), Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 2, 28, 34, 55, 130, 153, 157, 159, 171 ir 173 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3523(2), Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 2, 9, 20, 28, 30, 44, 46, 50, 65 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3524(2), Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo Nr. XII-1467 3, 18, 25, 61 ir 62 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3525(2), Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo Nr. XII-2443 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3526(2), Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 437 straipsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3527(2) (svarstymas)
Dabar mūsų darbotvarkės 2-9.1 klausimas ir jo lydimieji teisės aktai. Vertybinių popierių įstatymas. Kviečiu V. Ąžuolą, kaip komiteto atstovą. Komiteto, atsiprašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komitetas svarstė minėtus įstatymų projektus ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kadangi pastabų, taip pat ir pasiūlymų nėra gauta, diskutuoti… nematau, nėra, už, prieš ( tuojau, sekundėlę, sistema truputį vėluoja negu mano greitakalbė) irgi nėra. Kolegos, ar galime bendru sutarimu, ar balsuojame? Bendru sutarimu. Ačiū, kolega, pritarta bendru sutarimu po svarstymo.
14.28 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 25, 401, 87, 108, 118, 145, 148, 156, 158 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 612 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3396(2)ES, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo Nr. XIII-1329 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3397(2)ES, Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 1881 straipsniu ir 190, 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3398(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas ir jo lydimieji teisės aktai – Mokesčių administravimo įstatymas, Mokesčių administravimo įstatymas ir Administracinių nusižengimų kodeksas. Kviečiu A. Palionį dėl pirmųjų dviejų. Prašau, gerbiamasis kolega.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtus įstatymų projektus ir dėl Mokesčių administravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, komiteto pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, bei komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
Ir dėl Mokesčių administravimo įstatymo irgi daugelio straipsnių. Komitetas svarstė ir komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Teisės departamento bei komiteto išvadas. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ir dėl Administracinių nusižengimų, nes jūs kaip papildomas buvote.
A. PALIONIS (LSDDF). Ir dėl Administracinių nusižengimų kodekso. Komitetas taip pat svarstė. Komiteto sprendimas – siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto pateiktus pasiūlymus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Vėl norėčiau paprašyti S. Šedbaro dėl Administracinių nusižengimų kodekso, tai buvo vienas lydimųjų teisės aktų.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, yra lydimasis teisės aktas Administracinių nusižengimų kodekso papildymas. Komitetas jį svarstė liepos 3 dieną. Visų septynių dalyvavusių komiteto narių balsais už buvo pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Kadangi diskutuoti nėra užsirašiusių, pastabų ir pasiūlymų irgi nėra gauta, už ir prieš nėra, kolegos, galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, matau, galima.
14.30 val.
Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 papildymo 561 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3457(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Muitinės įstatymo projektas Nr. XIIIP-3457. Kviečiu V. Rinkevičių pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Nematau kolegos. Gal A. Palionis. Andriau, jeigu galima. Galiu perskaityti. Andrius ateina. Prašom, Andriau.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Muitinės įstatymo papildymo 561 straipsniu įstatymo projektą. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Teisės departamento pateiktas pastabas ir komiteto išvadas. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Pastabų ir pasiūlymų negauta. Diskutuoti nematau norinčių. Už ir prieš nėra. Kolegos, galime bendru sutarimu? Galime. Norite balsuoti? Norite balsuoti. Gerai. Jaroslavas nori balsuoti. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 83, susilaikė 6. Pritarta po svarstymo.
14.32 val.
Oficialiosios statistikos įstatymo Nr. I-270 2, 5, 15, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3535(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Oficialiosios statistikos įstatymo projektas Nr. XIIIP-3535. Kviečiu į tribūną A. Palionį. Prašom, gerbiamas kolega.
Atsiprašau, per šoninį mikrofoną ponas Dainius. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėl prieš tai buvusio balsavimo prašau mano balsą įskaityti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl protokolo – D. Kepenis balsavo už.
A. Palionio kol kas nematau. Gerai, perskaitysime.
Birželio 26 dieną Biudžeto ir finansų komitetas svarstė klausimą. Pritarta bendru sutarimu pritarti komiteto patobulintam variantui.
Diskutuoti nematau užsirašiusių. Už ir prieš nėra. Pastabų ir pasiūlymų negauta. Kolegos, galime bendru sutarimu? Ačiū.
Informacija. 15 valandą Biudžeto ir finansų komitetas renkasi į posėdį. Gerbiamas profesoriau Glaveckai, 15 valandą vyks jūsų komiteto posėdis. Seimas leido. Prieš tai jūs nebuvote iš karto popietiniame posėdyje.
14.33 val.
Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 50 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3446(2) (svarstymas)
Mūsų darbotvarkės 2-13 klausimas – Žvalgybos įstatymo projektas Nr. XIIIP-3446. Kolegos V. Bako nematau. Ką mes galime staigiai iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto? O! Arvydas Sadeckas. Prašom, kolega, jeigu galima. Atsiprašau, A. Anušauskas. Žiūri kolega į mane, o aš į jį, iš seno įpročio. NSGK. Atsiprašau, Arvydai.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Žvalgybos įstatymo projektui komitete pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovą gerbiamą V. Rastenį. Prašau, komiteto išvada. Ateina pirmininkė. Man užrašyta… Gerai, pirmininkė. Prašom. Ką turiu popieriuje, tą skaitau. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstęs projektą iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū jums, gerbiama kolege. Pasiūlymų ir pastabų negauta. Diskutuoti norinčių nėra. Už, prieš taip pat nematau. Galime pritarti bendru sutarimu, kolegos? Ačiū, pritarta.
14.35 val.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3447(2), Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 10, 101 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3448(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas yra Nr. XIIIP-3447 ir Nr. XIIIP-3448 – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas. Vėl prašyčiau, kolega Anušauskai. Gerbiamas Arvydai, jau dabar tikrai jūs. Yra ir pagrindinis, ir lydimasis projektai. Labai jums ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitete pritarta Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pataisų iniciatorių pateiktam projektui. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai jums ačiū. Gerbiami kolegos, diskutuoti nėra užsirašiusių. Pastabų, pasiūlymų taip pat nematau, negauta. Už, prieš nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, kolegos. Galima. Pritarta.
14.36 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3083(2), Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3084(2), Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3085(2), Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3086(2), Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3087(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas ir lydimieji teisės aktai. Kviečiu kolegą D. Kaminską ir dėl pagrindinio įstatymo projekto, ir dėl lydimųjų teisės aktų pristatyti komiteto išvadą. Taip pat prašysime lygiai taip pat M. Majausko. S. Jovaiša irgi bus. Prašau. Pirma dėl pagrindinio pristatykite komiteto išvadą, o po to, kolegos, kai pristatys kitų, jūs galėsite pastraipsniui.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Komiteto išvada buvo pritarti, bet čia yra dar daug pasiūlymų.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir visiems lydimiesiems bendru sutarimu?
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dabar kviečiu M. Majauską pristatyti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Dėl pagrindinio, dėl pacientų. Patį galą, kur yra balsavimas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Sprendimas iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Teisės departamento pastabas bei apsvarstyti ir įvertinti asociacijų, teisės ekspertų ir kitų suinteresuotų asmenų pateiktas pastabas ir siūlymus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū jums, gerbiamas kolega. S. Jovaiša, Žmogaus teisių komitetas. Ačiū, kolega.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas, išnagrinėjo ir argumentuotai atsakė į visas pastabas ir pasiūlymus ir pritarė minėtam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Diskutuoti užsirašė A. Vinkus. Prašom, kolega, tribūna jūsų.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, susipažinus su teikiamu Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu ir lydimųjų įstatymų pakeitimo įstatymų projektais, atrodo įtikinamai, kad toks žalos atlyginimo modelis, kuris yra siūlomas šiuose įstatymų projektuose, pozityviai pasitarnaus tiek medikams, tiek pacientams ir tuo džiaugiuosi. Tačiau kyla tam tikras netikrumas dėl vieno – dėl tokios praktikos įgyvendinimo finansinės pusės. Jeigu aš teisingai supratau komentarą aiškinamajame rašte, išeitų, kad tokį modelį Europos Sąjungoje turi Austrija, Danija, Suomija, Švedija ir Nyderlandai.
Iš to paties aiškinamojo rašto kyla, kad pagal pateiktas ateinančių dešimties metų prognozes įgyvendinus siūlomą modelį sveikatos priežiūros įstaigų draudimo įmokos po šešerių metų nebepadengs draudimo išmokų ir, kaip nurodoma aiškinamajame rašte pateiktoje lentelėje, pradės viršyti išmokas, formuodamos, kaip rodo lentelė, vis didesnį neigiamą saldo. Aš pasirengęs balsuoti ir kviečiu jus balsuoti už šį įstatymo priėmimą, bet noriu atkreipti gerbiamojo ministro dėmesį ir pasiaiškinti, ar aš čia ko nors nesuprantu, ir jeigu teisingai suprantu, tai kas ir kaip dengs tą neigiamo modelio funkcionavimo rezultatą? O gal aš čia suklydau, bet kviečiu visus balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Einame pastraipsniui. Kolega D. Kaminskas. Prašom.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Aš tik norėjau šiek tiek patikslinti. Ten ne bendru sutarimu, bet buvo 6 už, prieš nebuvo, susilaikė 2.
14.40 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3083(2) (svarstymo tęsinys)
PIRMININKAS. Supratau, ačiū, kolega. Einame pastraipsniui.
1 straipsnis. Yra kolegos M. Majausko pasiūlymas. Komitetas nepritarė. Gerbiamas kolega, prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Pats projektas tikrai yra labai reikalingas, nes kaip veikė sistema iki šiol? Na, už medikų klaidas buvo atlyginama taip: 1 euras pacientams, 13 eurų draudikams. Dabar bus nauja tvarka. Ligoninės, gydymo įstaigos mokės įmokas į nacionalinį fondą, iš kurio bus išmokama pacientams, kurie patyrė žalą.
Beje, pagal tokį, kaip dabar parašytas įstatymo projektas, ne visi pacientai galės gauti kompensaciją už patirtą žalą. Galės gauti tie, kurie gaus paslaugas iš gydymo įstaigos, ir buvo galima numatyti, kad tokia žala įvyks. Tačiau negaus tie asmenys, kurie gaus paslaugas iš įstaigos, tačiau įstaiga galbūt negalėjo numatyti, kad įvyks tokia žala, kaip, tarkime, ištraukė dantį ir, na, būna infekcija; atliekama chirurginė operacija ir žaizda negyja. Nereikia įrodinėti konkrečios gydytojo kaltės, bet pasekmės tam tikros yra, ir tokiais atvejais pacientai negalės gauti kompensacijos. Lygiai kaip ir tokiais atvejais, kai yra nesusiję su suteikta paslauga, bet tokia žala galėjo būti numatyta. Tarkim, gydymo įstaigoje buvo netvarkinga, nesutvarkyta, neišplauta ir užsikrėtė kažkuo, galbūt ėjo, paslydo, nukrito ir susižeidė. Tai tokiais atvejais taip pat, kaip parašyta įstatymo projekte, asmenys negalės kreiptis žalos kompensacijos.
Taigi šis pasiūlymas ką padaro? Jis sako, kad ne tik tais atvejais, kai yra susiję ir numatyta žala, bet ir kai yra nesusiję ir numatyta žala, taip pat, kai yra susiję ir nenumatyta žala, pacientai galėtų gauti kompensaciją. Taigi mes išplečiame galimybes, kada pacientai gali gauti kompensaciją už patirtą žalą, nes mūsų tikslas yra, kad kuo daugiau išmokėtų, o ne kuo mažiau ir kuo didesnis būtų sukauptas fondas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kadangi nepritarė, aš įsivaizduoju, kad yra 10 Seimo narių, palaikančių Seimo nario pasiūlymą, ir tikrai balsuoti nereikia. Gerbiamas komiteto atstove, jūsų išvada, kadangi komitetas nepritaria.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Komiteto argumentai – teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas būna atvejų, kuomet kyla žala, kurios neįmanoma išvengti, pavyzdžiui, kaip po chirurginės operacijos visada lieka randas. Todėl, komiteto nuomone, tokio pobūdžio žala neturi būti atlyginta.
PIRMININKAS. Vis tiek reikia balsuoti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta M. Majausko pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, prieš arba susilaikote. Komitetas nepritaria.
Kolegos, balsavo 87 Seimo nariai: už – 35, prieš – 17, susilaikė 35. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas Seimo narių A. Matulo, R. Martinėlio ir kitų Seimo narių pasiūlymas. Komitetas jam nepritarė. Galime bendru sutarimu? Ačiū, kolegos, galima. (Balsai salėje) Teisingai, geriau tegul pristato, nes kad paskui nebūtų… Kolega Antanai, gerai?
A. MATULAS (TS-LKDF). Kurią pristatyti? Tą, kuriai pritarė?
PIRMININKAS. Dėl formalumo.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, aš, kolega R. Martinėlis, I. Degutienė, J. Liesys, I. Rozova esame pateikę keletą pastabų, mūsų manymu, racionalių pastabų. Deja, Sveikatos reikalų komitetas vienai pritarė, kitoms pastaboms nepritarė. Gaila, kad mes ne visi vakar galėjome dalyvauti posėdyje. Aš manau, kad nepritarta mūsų pasiūlymams buvo be rimtų argumentų. Aš tikrai raginu kolegas matydamas, kas darosi ir valdančiojoje daugumoje, ir valstiečių frakcijoje, vis dėlto mesti tą aroganciją, pradėti diskutuoti, ypač Sveikatos reikalų komitete.
Tikėdamiesi, kad ta diskusija, tas bendravimas bus kitoks, mes pritariame komiteto išvadai. Išanalizuosime pasiūlymus, dėl ko buvo nepritarta mūsų siūlymams, pateiksime pasiūlymus priėmimui, o šiuo atveju dėkojame, kad buvo pritarta pirmam pasiūlymui. Dėl kitų balsuoti neprašome dėl to, kad, kaip sakiau, kad išanalizuosime argumentus komiteto ir registruosime pataisytus, papildytus siūlymus. Tikimės, kad komitete bus racionaliai diskutuojama, o ne arogantiškai pasinaudojama dauguma ir visada rezultatas toks pats. Dauguma be jokių rimtų argumentų atmeta opozicijos siūlymus. Mano manymu, mūsų manymu, mūsų siūlymai yra racionalūs ir projektą padarytų tobulesnį. Todėl dar kartą sakau – mes siūlysime priėmimui naujas pastabas, o dabar neprašome balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega, už supratingumą. Dabar bendru sutarimu, galime bendru sutarimu, nes komitetas pritarė. Ačiū. Kolegos, pritarta. Yra Seimo nario A. Verygos pasiūlymas. Komitetas jam nepritarė. Kolega, prašote balsuoti, ar…
A. VERYGA (LVŽSF). Ne, aš atsiimu šitą.
PIRMININKAS. Atsiimate. Gerai. Kadangi kolega A. Matulas atsiėmė, nereikia.
Kitas yra taip pat Seimo nario A. Verygos pasiūlymas, irgi pritarta iš dalies – dėl 7 straipsnio, arba 26 straipsnio 6 dalies. Kaip jūs, ministre, nes komitetas…
A. VERYGA (LVŽSF). Labai trumpai. Aš pritariu, aišku, komiteto išvadai. Esmė yra ta, kad siūloma, kad komisija, kuri nori išnagrinėti prašymą išsamiai, turėtų galimybę gauti ne tik įstaigos duomenis, bet ir paaiškinimus iš specialistų, kurie teikia pastabą.
PIRMININKAS. Tai neprašote balsuoti? Tinka komiteto pritarimas iš dalies?
A. VERYGA (LVŽSF). Tinka.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Taip pat yra kitas jūsų pasiūlymas, irgi yra pritarta iš dalies – dėl 27 straipsnio 1 dalies. Komitete jūs irgi pritarėt… iš dalies, išdėstymui.
A. VERYGA (LVŽSF). Taip, taip.
PIRMININKAS. Taip. Dabar yra pono D. Kaminsko ir A. Kubilienės. Komitetas nepritarė. Jūs prašote perbalsavimo, kolegos? Neprašote, matau iš kolegės Astos. Dariau, kaip jūs?
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Čia, jeigu kalbama apie asmens sveikatos priežiūros sąskaitą… mokėjimą diferencijuojant, tai dėl 0,1 % aš norėčiau, kad būtų balsuojama, nes šios pataisos iniciatyva buvo dėl to, kad būtent pirminio lygio sveikatos priežiūros įstaigų teikiamos paslaugos yra vis dėlto mažiau rizikingos. Todėl būtent yra numatytas 0,1 % nuo pajamų, nes tuo labiau kai yra sudaroma sutartis su ligonių kasomis, yra sudaroma pagal prisirašiusių žmonių skaičių, o ne pagal teikiamų paslaugų skaičių. Todėl buvo toks siūlymas, kad tik pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tik palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas ir (arba) paliatyviosios pagalbos paslaugas teikiančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms yra 0,1 %, kitoms šios dalies 1 punkte nenurodytoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms – 0,2 %.
PIRMININKAS. Dabar, kolega, jūs išsakėte savo pasiūlymo esmę, bet turite išsakyti, dėl ko komitetas nepritarė jūsų pasiūlymui.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Komiteto argumentai. Buvo suabejota, ar pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, ir paliatyviosios pagalbos asmens sveikatos priežiūros paslaugas galima būtų priskirti prie mažesnės rizikos asmens sveikatos priežiūros paslaugų, ir kad siūlomas reguliavimas gali būti diskriminacinis kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu.
PIRMININKAS. Prieš jūsų siūlymą yra M. Majauskas. Prašau, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tiesų atėjo visai neblogas įstatymo projektas čia, į Seimą, kuris užtikrintų, kad daugiau pacientų, patyrusių žalą, gautų kompensaciją. Štai mes dabar po truputį ardome visai neblogą įstatymo projektą ir panašu, kad galų gale gal net ir taip įvyks, kad dar mažiau pacientų gaus kompensacijas.
Dabar konkrečiai šiuo siūlymu yra mažinamas bendras fondas, iš kurio pacientai galėtų gauti kompensaciją, ir tai daroma labai sunkiai suprantant argumentus, nes čia kalbama, kad tos grandys, kurios yra pirminės, mokėtų mažiau, tos, kurios antrinės, mokėtų daugiau į fondą.
Drįsčiau atkreipti dėmesį, kad nebūtinai pirminė yra mažiau rizikinga. Tarkime, odontologija. Ten tikrai pasitaiko klaidų ir tos klaidos gali būti tikrai be galo brangios. Taip pat su paliatyvia slauga. Ten yra daug mirčių ir tos klaidos taip pat gali būti labai labai brangios, nors ir pirminis lygmuo. Todėl kviečiu nepritarti šiam siūlymui, kuriam nepritarė ir Sveikatos reikalų komitetas.
PIRMININKAS. Kolegos, kadangi nuomonės išsiskyrė komiteto ir autorių, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo narių D. Kaminsko ir A. Kubilienės pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote. (Balsas salėje: „Balsuokite už!)
Kolegos, balsavo 81 Seimo narys: už – 51, prieš – 9, susilaikė 21. Pritarta kolegų Seimo narių pasiūlymui.
Kitas Seimo narių pasiūlymas yra dėl 6 straipsnio 2 dalies. Taip pat Seimo narių D. Kaminsko ir A. Kubilienės. Komitetas nepritarė. Kolegos, prašote balsuoti?
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Čia iš tikrųjų yra susiję būtent su tuo projektu, kuriam yra pritarta. Todėl būtų logiška pritarti.
PIRMININKAS. Prašote? (Balsas salėje: „Kadangi šitam buvo pritarta, tai automatiškai yra susiję.“) Nesvarbu, vadinasi, reikia balsuoti, gerbiamas kolega. Kaip autorius, pristatykite projektą. Jūs pristatykite. Ar kolegė Asta pristatys antrą siūlymą?
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Antras siūlymas taip pat yra susijęs su pirmuoju. Sąskaitą administruojanti Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę iš visų asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir valstybės bei savivaldybių institucijų gauti informaciją, reikalingą sumokėtos įmokos į sąskaitą dydžiui ir teisingumui patikrinti, taip pat kitą informaciją, reikalingą sąskaitai administruoti. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Taip, taip. Per šoninį mikrofoną, gerbiamasis. Komitetas nepritarė. Prašau, gerbiamas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Atsakymas toks. Pasiūlymas yra susijęs su ankstesniu pasiūlymu, kuriam komitetas buvo nepritaręs. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Taip, bet čia yra… Kadangi pritarė (…), kuriam buvo.
Per šoninį mikrofoną – A. Matulas. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šitaip įstatymai neturėtų būti priimami. Mes dabar pritarėme pono D. Kaminsko pataisai, pagal kurią įmoka kai kurioms įstaigoms mažėja nuo 0,2 % iki 0,1 %. Vadinasi, ženkliai sumažės įmoka į fondą, o išmokos lieka tokios pačios.
Aš siūlau komiteto atstovui daryti pertrauką, suskaičiuoti kartu su ministerija, kiek tai kainuos, ar mes pajėgsime surinkti į fondą reikalingą lėšų sumą, ir tada tęsti svarstymus. Aš manau, kad šitaip sumažinti, ženkliai sumažinti vienu ypu pagal Seimo narių pasiūlymą nereikėtų. Tikriausiai turėtų būti konkretūs ir išsamūs skaičiavimai.
PIRMININKAS. Aš noriu kreiptis į komiteto pranešėją, nes buvo pritarta jūsų pasiūlymui. Ar iš esmės pritarimas jūsų pirmai pataisai keičia įstatymo projektą, dėl ko reikėtų prašyti pertraukos ir grįžti į pagrindinį komitetą, ar ne?
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Tikrai nereikėtų.
PIRMININKAS. Sekundėlę! Matau komiteto pirmininkę A. Kubilienę. Prašau per centrinį.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komitete ne vieną kartą buvo pasakyta, kad tai yra maždaug 170 tūkst., tai yra nedidelė suma.
PIRMININKAS. Aš dar kartą noriu. Pirmininke, iš esmės projektas po pritarimo jūsų pataisoms nesikeičia?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Nesikeičia ir pertrauka nereikalinga.
PIRMININKAS. Supratau.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Skaičiavimas, ką ir komiteto pirmininkė sakė, yra 170 tūkst., ir netgi su dabartinėmis pagal priimtą skaičiavimą vis tiek bus didesnės sumos surenkamos, negu iš esmės surinktos pereitais metais.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, tada balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegų D. Kaminsko ir A. Kubilienės pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote. Kaip informavo mus komiteto atstovas, tai yra susijusios pataisos su prieš tai priimtu mūsų sprendimu.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 56, prieš – 4, susilaikė 20. Pataisai taip pat yra pritarta.
Ir dar yra vienas jūsų, kolega Seimo nary, pasiūlymas, kuriam komitetas… Čia techninio pobūdžio, atsiprašau. Viskas. Ačiū, kolega. Ačiū, gerbiamas Dariau.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Dar yra Žmogaus teisių komitetas.
PIRMININKAS. Viskas, nebereikia. Čia yra dėl lydimojo teisės akto, dabar yra dėl pagrindinio.
Už – M. Majauskas. Prašom, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Nepaisant priimtų kolegų siūlymų, pats projektas iš tiesų vis tiek yra labai reikalingas. Aš tikiu, kad bus registruoti siūlymai priėmimo metu ir bus „atsukti“ kai kurie padaryti pataisymai. Iš esmės kryptis yra labai teisinga. Mokėti reikia ne draudimo bendrovėms, o reikia užtikrinti, kad pacientai, kurie patiria žalą, gautų tą reikalingą kompensaciją ir valstybė turi tam resursų. Tik, deja, juos šiandien nukreipia draudimo bendrovėms, o priėmus įstatymą bus nukreipta pacientams. Tikėtina, kad net 10 kartų daugiau pacientų galės gauti kompensaciją už patirtą žalą. Seniai reikėjo tai padaryti. Iš tiesų lieka padėkoti ministerijai, kad ryžosi parengti šį didelį įstatymo projektą ir pateikti Seimui priimti.
PIRMININKAS. Kolegos, galime bendru sutarimu pritarti pagrindiniam Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projektui su pataisomis, kurioms Seimas pritarė? Galime bendru sutarimu? Ačiū, kolegos, pritarta.
14.57 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3084(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar lydimasis teisės aktas, gerbiamas kolega Dariau. Pirmas dėl Sveikatos priežiūros. Nieko nėra gauta. Jokių pastabų ir pasiūlymų nėra gauta. Už ir prieš nėra. Galime bendru sutarimu? Galime. Ačiū, kolegos.
14.57 val.
Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3085(2) (svarstymo tęsinys)
Medicinos praktikos įstatymas. Yra gauta pasiūlymų. Yra gauta D. Kaminsko, jam yra pritarta. Žiūrėkite, čia yra naujas straipsnis, koreguojamas. Yra gautas kitas jūsų birželio 25 dienos pasiūlymas, kuriame yra pritarta iš dalies dėl gydytojų licencijos galiojimo. Ar, gerbiamas kolega, prašote balsuoti, ar pritariate komiteto išvadai?
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Kuris?
PIRMININKAS. Čia dėl 3 straipsnio, 6 straipsnio pakeitimas. Turite. Pirmam yra pritarta. Gerai. Yra 6 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Komitetas jam pritarė.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Taip. Pristatyti?
PIRMININKAS. Mes pritarėme bendru sutarimu. Dabar yra 2 straipsnio 3 dalis, kur jūs siūlote naują. Kolega, šitas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Apie kurį dabar kalbama?
PIRMININKAS. Todėl, kad jūs du pasiūlymus (einame pagal konsoliduotą)… yra 3 dalis, kur jūs siūlote visiškai naują. Šitam pritarta. Tam nereikia, dabar šitas. Pritarta iš dalies. Ar jūs sutinkate?
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Pritariu iš dalies, ten yra perteklinis, todėl tikrai nereikia.
PIRMININKAS. Pritaria iš dalies. Mykolai, ne čia buvote, todėl mes iš karto suabejojome.
Yra 3 straipsnis, kadangi čia atsiranda naujas. Yra Seimo narių A. Matulo, I. Degutienės, J. Liesio ir I. Rozovos pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Aš prašau kolegą A. Matulą pristatyti. Buvo I. Degutienės, jūsų, J. Liesio ir I. Rozovos projektas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Mes jau pasakėme, kad mus tenkina komiteto sprendimas, mes dar kartą išstudijuosime komiteto argumentus, dėl ko atmetė, ir registruosime priėmimo stadijoje naujus pasiūlymus, gal kiek nors patobulintus.
PIRMININKAS. Viskas gerai, ten buvo pagrindinis, todėl atsiklausiu.
Dabar kitas dalykas, yra Seimo narių A. Kubilienės ir D. Kaminsko. Komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Yra dar vienas pasiūlymas dėl 21 straipsnio, atsiprašau, dėl 2 punkto. Yra D. Kaminsko ir A. Kubilienės pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Autorių prašom.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Atsiimame.
PIRMININKAS. Atsiimate. Gerai. Dabar galime bendru sutarimu pritarti? Galime, kolegos. Ačiū. Išbraukome.
Dėl viso. M. Majauskas – prieš. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia yra vienas niuansas įrašytas, kuriam komitetas pritarė, ir man atrodo, kad mes visi turime labai sąmoningai žinoti, dėl ko balsuojame. Čia yra įrašyta anksčiau, pagrindiniame projekte, kuris atkeliavo, jis leido padaryti ne daugiau kaip vieną šiurkščią klaidą. Padarei šiukščią klaidą, a, šiurkšti klaida, vadinasi, žmogus tapo suluošintas arba neteko gyvybės dėl gydytojo padarytos klaidos. Čia gi gerbiamojo kolegos D. Kaminsko įrašyta, kad reikia ne vieno, o dviejų per metus nužudytų žmonių, kad būtų pripažinta, kad gydytojas padarė reikšmingą klaidą ir netektų licencijos. Man atrodo, toks projektas tikrai nėra tinkamas ir šį dalyką reikėtų atsukti.
PIRMININKAS. Kadangi nuomonės išsiskyrė, balsuojame. Kolegos, kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo, balsuojate už, kas manote kitaip, prieš arba susilaikote.
Kolegos, balsavo 86 Seimo nariai: už – 56, prieš – 2, susilaikė 28. Po svarstymo pritarta.
15.00 val.
Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3086(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas lydimasis teisės aktas – Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo projektas. Kadangi kolegos pasiūlė naują straipsnį, pirma būtų po svarstymo… Gerbiami kolegos, kviečiu, nes komitetas pritarė iš dalies. Siūlote balsuoti ar sutinkate? Sutinkate.
Dabar būtų dėl 2 straipsnio, arba 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto. Komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime.
Kitam jūsų straipsniui, 8 daliai… komitetas nepriima, kaip girdžiu, atsiima.
3 straipsnis būtų – irgi komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu? Galime. Dėl viso, kolegos, galime bendru sutarimu pritarti? Galime.
15.01 val.
Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3087(2) (svarstymo tęsinys)
Biomedicinos tyrimų. Nėra. Galime bendru sutarimu? Galime. Ačiū, kolegos. Visą paketą baigėme. Ačiū, gerbiamas Dariau, jums. Gal grįšime dar, komiteto pirmininke.
15.02 val.
Odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3955(3), Odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1049(2), Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1050(2), Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VII-602 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3335, Farmacijos įstatymo Nr. IX-709 8 straipsnio įstatymo projektas Nr. XIIIP-3336 (pateikimas)
Kolegos, mūsų kitas darbotvarkės klausimas yra projektai Nr. XIIP-3955(3), Nr. XIIIP-1049(2), Nr. XIIIP-1050(2), Nr. XIIIP-3335 ir Nr. XIIIP-3336. Kviečiu patį autorių, ministrą A. Verygą pristatyti.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, leiskite jums pristatyti Odontologijos praktikos įstatymo ir kitų susijusių įstatymų pataisas, kuriomis yra siekiama keletas dalykų. Pirmiausia įstatyminiu lygiu reglamentuoti odontologinės priežiūros, pagalbos įstaigų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimo pagrindus, tokiu būdu įgyvendinant Konstitucinio Teismo sprendimus, kad esminės ūkinės veiklos sąlygas galima nustatyti tik įstatymu. Taip pat odontologinės priežiūros įstaigoms, gydytojams odontologams ir burnos priežiūros specialistams sudaryti vienodas sąlygas, tai yra pagal tuos pačius licencijavimo modelius pradėti ir vykdyti veiklą kaip ir kitoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ar kitiems sveikatos priežiūros specialistams. Sumažinti administracinę naštą ir pagerinti odontolingės priežiūros, burnos priežiūros paslaugų kokybę ir pacientų saugą, visų asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir specialistų licencijavimą bei priežiūrą pavedant vienai valstybės institucijai, ir suderinti minėtus teisės aktus su kitais įstatymais.
Kas vis dėlto nustatoma šiuose įstatymų pakeitimuose? Tai yra nustatoma, kad odontologijos praktikos bei burnos priežiūros praktikos licencijavimo pagrindai yra įtvirtinami kaip licencijavimo modelis D, tai yra vadinamasis deklaravimas, kai licencija laikoma išduota kitą dieną nuo dokumentų pateikimo. Kaip ir kitiems asmens sveikatos priežiūros specialistams, toks modelis jau yra taikomas gydytojams, slaugytojams, akušeriams. Taip pat nustatomos konkrečios licencijų užsiimti odontologų ar burnos priežiūros specialistų praktika išdavimo sąlygos: tai yra turėti teisę dirbti Lietuvoje; mokėti valstybinę kalbą; turėti profesinę kvalifikaciją; sveikatos būklė turi atitikti nustatytus reikalavimus; taip pat pavedama licencijas odontologinės priežiūros pagalbos įstaigoms, gydytojams odontologams, burnos priežiūros specialistams išduoti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai (toliau – Akreditavimo tarnyba); taip pat nustatoma, kad odontologas ir sveikatos priežiūros įstaiga turi būti susiję darbo ar jo esmę atitinkančiais teisiniais santykiais; nustatoma, kad pakeitus įstatymą nereikėtų kreiptis dėl naujų licencijų išdavimo ar keitimo. Vadinasi, tiems, kurie jau turi išduotą galiojančią licenciją, iš naujo dėl licencijos išdavimo nereikėtų kreiptis.
Taip pat siūlomi Odontologų rūmų įstatymo tam tikri su tuo susiję pakeitimai, tai yra naikinamos nuostatos, susijusios su viešojo administravimo įgaliojimais. Tai reiškia, kad naikinama Odontologų rūmų funkcija išduoti odontologijos praktikos, burnos priežiūros specialisto licencijas bei vykdyti jų priežiūrą, taip pat privaloma odontologų ir burnos priežiūros specialistų narystė Odontologų rūmuose būtų naikinama, taip pat rūmų teisė gauti valstybės turtą panaudos pagrindais.
Iš tiesų yra ne vienas argumentas, dėl ko ragintume tokias pataisas priimti. Tai, kaip ir buvo paminėta, Konstitucinio Teismo sprendimo įgyvendinimas. Taip pat norėčiau akcentuoti, kad šiuo metu odontologai yra faktiškai vieninteliai specialistai, iškrentantys iš mūsų licencijavimo ir priežiūros sistemos, pavedant ją Odontologų rūmams. Šios įstatymo pataisos grąžintų juos į tokią mūsų licencijavimo sistemą ir priežiūros sistemą ir naikintų tą privalomą narystę rūmuose. Dar vienas svarbus niuansas, su kuriuo mes susiduriame, tai, kai kyla klausimų dėl paslaugų kokybės arba dėl žalos atlyginimo, iš tiesų šiandien kyla ir tam tikri interesų konfliktai, kuomet pasitelkiami ekspertai, kurie turėtų įvertinti padarytą žalą, o faktiškai visi tokie ekspertai priklauso Odontologų rūmams. Vadinasi, tų pačių rūmų arba asociacijos nariai nagrinėja vienas kito padarytą kažkokią žalą ar pažeidimus. Yra ir kitų, kaip minėjau, niuansų, kurie yra susiję su argumentais, dėl ko yra teikiami šie teisės aktai. Tai kviečiu palaikyti tokius sprendimus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. M. Majausko nematau. A. Armonaitė. Prašau, kolege, klausimas.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Ministre, ar galėtumėte pakomentuoti Teisės departamento išvadas ir ką iš esmės kalba odontologų bendruomenė, jog apribodami, kad šia veikla galės užsiimti tik žmonės, sveikatos įstaigoje sudarę darbo sutartį su ta įstaiga, na, mes Lietuvoje neteksime tų paslaugų teikėjų, kurie galbūt turi savo individualias įmones, mažąsias bendrijas, ir taip mes iš esmės apribosime paslaugų prieinamumą vartotojams. Mums, kaip politikams, vis dėlto yra svarbu, kad žmonės turėtų iš ko pasirinkti paslaugos teikėją, ne taip svarbu, ar jis yra sudaręs darbo sutartį su ta įstaiga, ar jis veikia savo įmonėje. Ką jūs galėtumėte atsakyti į šią kritiką?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už pastabą. Aš manau, kad mes galėsime diskutuoti, jeigu bus duotas pritarimas apskritai iš principo keisti patį modelį, nes tai, ką jūs paminėjote, yra nedidelė, sakykime, detalė, dėl kurios tikrai galima kalbėtis. Juo labiau kad toks principas galioja asmens sveikatos priežiūroje, ir tikrai, aš manau, galėsime dėl to diskutuoti. Tikrai niekas neturi noro apriboti prieinamumą prie paslaugų ar galimybės teikti tokias paslaugas, tik tiek, kad turėkime galvoje, kad Lietuva yra paruošusi labai daug odontologų. Pati odontologų bendruomenė tą akcentuoja. Iš tiesų paleidus šią sistemą labai liberaliai, turint daug paslaugos teikėjų ir turint galimybę iš esmės jiems patiems ir kainas nusistatyti, ir panašiai, kai niekas nenori gyventi su nedideliu atlyginimu ir nori užsidirbti iš santykinai nedidelio pacientų skaičiaus, mes turime labai aukštas paslaugų kainas. Bet vėlgi tai nėra tiesiogiai susiję su tokia nuostata, aš tiesiog tai sakau argumentuodamas ir atsakydamas į jūsų baimę, kad kur nors sumažės paslaugų teikėjų. Iš tikrųjų dėl tokios nuostatos, aš manau, galėtume diskutuoti, jeigu būtų iš principo pritarimas, kad galime grąžinti patį licencijavimą ir priežiūrą į valstybės institucijas.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti kolega A. Matulas. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jeigu mes naikiname privalomą narystę, jeigu perimame fizinių ir juridinių asmenų licencijavimą, iš esmės nelieka rimtų argumentų, dėl ko likti rūmų nariu ir mokėti mokesčius. Kokia jūsų prognozė, kokios funkcijos lieka rūmams ir koks motyvas odontologams ir padėjėjams būti rūmų nariais?
A. VERYGA (LVŽSF). Iš tiesų geras klausimas. Tiktai vargu ar aš į jį galėčiau labai tinkamai atsakyti. Vis dėlto Odontologų rūmai ar asociacijos, ar panašūs dariniai kitomis formomis egzistuoja kitose srityse, nors ir ką mes paimtume, ar kardiologus, ar kokią kitą profesinę bendruomenę, jie tikrai randa, ką veikti. Jie paprastai prižiūri profesinę etiką, užsiima kvalifikacijos kėlimu, organizuoja tam tikrus renginius ir taip motyvuoja narius būti jų nariais.
Aš manau, prievolė privalomai būti asociacijos nariu ir mokėti mokesčius, švelniai tariant, yra keista ir su tuo yra susiję ir tam tikri kiti dalykai, kuriuos aš minėjau. Tai yra interesų konfliktai, kurie paskui kyla nagrinėjant tam tikrus pažeidimus, kai visi, būdami asociacijos nariais, vienas kitą nagrinėja. Ir tai iš tikrųjų yra problema. O ką rūmai apsispręstų tokiu atveju netekę licencijavimo daryti, kaip jie įtikintų bendruomenę likti nariais, iš tikrųjų jų pačių reikėtų klausti, ar jie sugebės įrodyti, kad jie kokią nors pridėtinę vertę savo bendruomenei sukuria. Aš tikiuosi, kad sukurs ir įrodys, kad jie per renginius, per kvalifikacijos kėlimą tai bendruomenei yra reikalingi.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti kolega E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, aiškinamajame rašte jūs minite, kad papildomų biudžeto lėšų nereikės. Kas susiję su tais, kurie galbūt kelia kvalifikaciją, tas neišeis, nes iš tikrųjų, kiek suprantu, dalį tos naštos pasiimdavo rūmai ir susirinkdavo iš savo narių už tam tikras paslaugas. Vis dėlto norėčiau pasiteirauti, ar biudžeto dalį reikės padidinti, ar iš tikrųjų iš kokių nors vidinių resursų tos funkcijos bus atliekamos, nes, kiek suprantu, rūmai turėjo savo tam tikrą struktūrą, tam tikrus etatus ir iš tikrųjų vis tiek tam tikra finansinė našta buvo?
A. VERYGA (LVŽSF). Čia kalbate apie kvalifikacijos kėlimą…
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip.
A. VERYGA (LVŽSF). …jeigu teisingai supratau. Matote, čia kokios nors naštos kilti neturėtų, nes paprastai odontologai mokėdavo už tuos kursus ir tam tikra prasme buvo apriboti šaltinių, kurie galėjo tą kvalifikacijos kėlimą organizuoti. Mano supratimu, taip, kaip yra kitose srityse, ir visi universitetai, kurie rengia specialistus, paprastai tokius kursus organizuoja, dalis jų dengiama per įvairias programas, taip pat būna ir Europos Sąjungos pinigų tam skiriama, bet kai kur specialistai moka patys, kai kur įstaiga, kuri siunčia darbuotoją, dalį tų išlaidų teikia. Visur tokia sistema veikia ir tai nesukelia kokios nors papildomos naštos biudžetui. Taip bus ir šiuo atveju.
PIRMININKAS. J. Sabatauskas. Prašau. Gerbiama Rasa, leiskite Juliui paklausti, jūsų frakcijos vadovui. Gerbiamas Juliau Sabatauskai, jūs turite galimybę užduoti klausimą. Ar jūs pasinaudosite ta teise? Panašu, kad nelabai.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, aš suprantu, kad jūs griebėtės kaip šiaudo Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimo dėl kvotinio cukraus nustatymo, pasigriebėte tarp kitko pasakytą teiginį ir nusprendėte reorganizuoti sistemą, pagal kurią kažkodėl puikiai veikia ir Architektų rūmai, ir Audito rūmai, aš jau nekalbu apie kitus, kurie nustato, kas turi teisę ta licencijuota veikla užsiiminėti ar ne. Juo labiau kad Konstituciniame Teisme buvo byla, kurioje buvo sprendžiama, ar apskritai tokie rūmai gali išduoti tokius leidimus, bet kadangi tai valstybės deleguota administravimo funkcija, kuri dabar kainuos papildomai biudžete, pasakykite man tikrąją priežastį, kodėl jūs naikinate Odontologų rūmus ir perduodate iš biudžeto išlaikomai…
PIRMININKAS. Laikas! 1,5 minutės.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …įstaigai vykdyti tą funkciją, dėl kurios padidės administravimo našta ir kuri bus konkrečia pinigine išraiška. (Balsai salėje) Kokia bus išraiška?
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Aš visus argumentus pristačiau, nežinau, ar reikėtų juos kartoti. Konstitucinio Teismo sprendimas, kurį jūs teisingai paminėjote, yra tiktai vienas iš keleto argumentų, kuriuos aš vardinau. Kiti argumentai yra ir kokybės priežiūra, ir licencijavimo tvarkos suvienodinimas su kitais sveikatos priežiūros specialistais, kurie jau yra licencijuojami mūsų sistemoje. Iš tikrųjų odontologai, aš dabar jau negalėčiau tikrai prisiminti visos istorijos, kodėl jie vieni buvo tokiu būdu atplėšti nuo sistemos, nes tai iš esmės yra ta pati asmens sveikatos priežiūra, tiktai viena iš sričių, kur yra taikomos ir tam tikros intervencijos.
Aš manau, kad ir specialistų licencijavimas, ir tokių įstaigų kokybės priežiūra turėtų būti vienose rankose tam, kad užtikrintume ir kokybę, ir priežiūrą. Tuo labiau kad tie kaštai, jeigu jie ir bus, bus tikrai labai labai minimalūs. Aš minėjau, kad licencijavimo tvarka, ta numatoma vadinamoji D deklaravimo tvarka, minimizuoja kaštus. Jeigu specialistas pateikia visus dokumentus, jis iš esmės automatiškai gauna licenciją. Dabartinė tvarka yra ta vadinamoji griežta tvarka, kur reikia daug, na, yra imlesnė kaštams. Iš tiesų nesutikčiau, kad vien tiktai Konstitucinio Teismo sprendimas čia yra pagrindinis argumentas. Aš jį įvardinau tik kaip vieną iš argumentų, teisinių argumentų, greta dalykinių argumentų.
PIRMININKAS. Jūsų dar nori paklausti E. Gentvilas. Prašau, kolega.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega, valstiečiai ir žalieji, atėję į Seimą, ne kartą kalbėjo apie tai, kad būtinas socialinis dialogas su profesinėmis asociacijomis, su nevyriausybiniu sektoriumi ir taip toliau. Dabar jūs kažkaip keistai kaltinate Odontologų rūmus, kad štai yra tokie atsiradę, kaip jūs savo pristatyme pasakėte, iškritę iš konteksto, tai yra sukūrę Odontologų rūmus ir gavę valstybės deleguotą funkciją ir dabar jūs norite atimti iš jų tą funkciją. Tai kur tas jūsų išpuoselėtas socialinis dialogas su socialiniais partneriais? Yra partneriai, jūs juk nenaikinate Odontologų rūmų, ačiū Dievui, dar bent tiek, o tik silpninate juos, atiminėjate iš jų funkciją. Kaip jūs dabar, kaip valstietis ir žaliasis, vertinate tokį nenuoseklumą, kurį jūs dabar čia pateikiate Seimui ir liepiate balsuoti už tai, prieš ką jūs visada pasisakydavote?
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą, už pastabą. Iš tiesų aš niekuo nekaltinu Odontologų rūmų. Mano pasakymas, kad iškrenta specialistai iš konteksto, tai ne rūmai iškrenta. Tai yra vienintelė sritis, kurios licencijavimas iškrenta iš mūsų sistemos, tai yra ne kaltinimas rūmams, bet galbūt politikams, kurie kadaise tokį sprendimą priėmė. Aš nežinau, dėl ko vieną sritį atskyrė nuo sistemos ir pavedė iš esmės asociacijai, įpareigodami visus tapti tos asociacijos nariais, nors, man atrodo, švelniai tariant, yra keista demokratinėje valstybėje ką nors įpareigoti būti kieno nors nariu. Čia man išvis kvepia tokiais laikais, kuriuos aš jau būdamas tokio amžiaus sunkiai ir beprisimenu, su tais įpareigojimais būti kokioje nors organizacijoje. Man atrodo, kaip tik tai yra demokratiški dalykai, kaip jūs teisingai ir paminėjote, rūmų niekas nesiruošia naikinti. Jie kaip asociacija galėtų funkcionuoti taip, kaip funkcionuoja kitos profesinės asociacijos.
O dėl ko tokie siūlymai yra teikiami, tai ne dėl to, kad kaip nors rūmams pakenktų, bet kad turėtų tam tikrą sisteminį požiūrį į mūsų specialistų, dirbančių sistemoje, licencijavimą, įstaigų licencijavimą, jų veiklos ir kokybės priežiūrą.
PIRMININKAS. Ir šauniausiam Seimo nariui A. Sysui paskutiniam klausimas. Gerbiamas Algirdai! Negirdi, šiandien socdemai visai negirdi! Išimties tvarka jums leidžiame paklausti.
A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū, pirmininke, jūs labai nuoseklus. Gerbiamas ministre, vis dėlto aš grįžtu prie jūsų aiškinamojo rašto. Kaip jūs galėtumėte nuosekliau paaiškinti kvotinio cukraus ir stomatologijos santykį? Ar teko būti pas odontologus? Ten tikrai nesaldu būna. Kaip sugebate susieti nesusiejamus dalykus? Labai ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aš manau, kad į jį reikėtų reaguoti ironiškai. Kaip jūs su tam tikra ironija klausiate, tai aš ironiškai ir atsakysiu.
Yra daug išaiškinimų, kurie yra išaiškinami tam tikroje srityje, vėliau tas sprendimas yra išplėstinai aiškinamas, perkeliant į kitas administracines sritis. Tai padarė šiuo atveju teisininkai, rengdami argumentaciją. Tiesioginių asociacijų tarp cukraus ir odontologų ieškoti iš tikrųjų nereikia, bet reikia ieškoti reguliavimo srityje. Kaip ir kitose srityse valstybė tam tikras funkcijas deleguoja arba nedeleguoja, taip ir šiuo atveju, matyt, reikėtų pažiūrėti į tą aiškinimą plačiau, nekalbant apie cukrų ar odontologiją.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Visi, kas norėjo, paklausė.
Už – M. Majauskas. Prašom, gerbiamas kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Reikalingas projektas, mes juo supaprastintume ir pagreitintume licencijavimo procedūras. Taip pat būtų pakankamai aiškiai ir griežtai prižiūrimos licencijavimo išdavimo sąlygos ir būtų užtikrinama, kad jų laikomasi. Mano supratimu, tai yra teisingas dalykas, tai stiprintų odontologinės priežiūros paslaugų kokybę ir svarbiausia – pacientų saugą. Kryptis teisinga. Tikėkimės, kad priėmimo metu įstatymas nebus sudarkytas.
PIRMININKAS. Prieš – J. Sabatauskas. Prašom, kolega. Gerbiama Rasa, aš suprantu, kad jums patinka Julius, bet Julius norėtų pasisakyti prieš.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Aš noriu pasakyti ministrui, kad Konstitucinis Teismas 2008 metais, tai yra vėliau, negu jūs remiatės kvotinio cukraus nutarimu, priėmė kitą nutarimą, sausio 7 dieną, kur buvo nagrinėjamas prašymas dėl privalomos narystės atitinkamuose rūmuose, kaip ir čia, ar turi būti privaloma narystė. Ir Konstitucinis Teismas pabrėžė, jeigu tokia organizacija, toks juridinis asmuo užsiima ir… Ministrui neįdomu, jis manęs visai neklauso. Jeigu jie turi administracinius įgalinimus ir vykdo valstybės deleguotą funkciją, tai tokia narystė gali būti privaloma, nes jie, be savo teisių, turi pareigas, kurias privalo vykdyti.
Ir štai jūs sugalvojate tiesiog perkelti iš savireguliacijos, ką visai sėkmingai vykdė, ir nusprendėte, kad tam reikia įsteigti arba papildomai pavesti kitai valstybės institucijai, todėl aš esu prieš, nes tam prireiks papildomų lėšų. Ir, aišku, iš esmės iš to licencijavimo liūno, dėl kurio dar anksčiau buvo pastabų iš Europos Komisijos, kad kuo mažiau reikia tokių licencijų nustatyti, juolab jeigu yra nustatomos, tai geriau palikti jas savireguliacijai… Šiandien, mano manymu, sėkmingai tai vykdoma ir visiškai dėl to nereikia ta linkme keisti įstatymo. Jeigu ką nors reikia tobulinti, tai prašom, bet tikrai nenaikinant Odontologų rūmų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Kadangi buvo pateikta keletas įstatymų projektų, tai kolega A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš dalyvavau priimant dabar galiojančius įstatymų projektus. Tarp kitko, krikštamotė buvo viena iš komiteto pirmininkių. Ji inicijavo šitas įstatymo pataisas, bet po kelių metų irgi apsigalvojo ir pamatė, kad vis dėlto susikūrė situacija, kada Odontotologų rūmų veikla tapo sunkokai valdoma, sunkokai veikiama ministerijos. Nepaisant to, kad mūsų nuomonė kartais su A. Veryga išsiskiria, šiuo atveju tenka pripažinti, kad kiti medikai licenciją gauna kur kas paprasčiau, greičiau, yra panaikinti nereikalingi suvaržymai. Tuo tarpu čia žmonės skundžiasi, kad yra tam tikrų reikalavimų, kurių jau įsigyjant licenciją neturi įvykdyti kiti medikai.
Man asmeniškai, dirbant komiteto pirmininku ir Sveikatos reikalų komitete, teko gauti ne vieną kartą skundų dėl blogos paslaugų kokybės ir ne kartą buvo pirmiausia kreiptasi į Odontologų rūmus. Neprisimenu nė vieno atvejo, kad Odontologų rūmai būtų pripažinę, kad vis dėlto jų nariai padarė kažkokią klaidą, kai tuo tarpu visi suprantame, kad klaidų būna, ir žmonės turi turėti teisę į žalos atlyginimą ir panašiai. Nežinau, ar turėtų būti priimtas toks variantas, toks įstatymo projektas, koks registruotas, bet pradėti svarstyti ir peržiūrėti veikiančią sistemą tikrai reikia, tikrai reikia pagalvoti, ar turi būti privaloma narystė, ar licencijavimas turi būti ir fizinių asmenų, ir juridinių, gal tik fizinių asmenų, o gal abi licencijas galėtų išduoti Akreditavimo tarnyba. Todėl raginu po pateikimo pritarti įstatymo projektui ir diskutuoti.
PIRMININKAS. P. Gražulis – už.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, tikrai tai yra žingsnis į priekį. Jokių privalomų narysčių negali būti. Tik sovietmečiu, jei norėjai užimti geras pareigas, turėjai priklausyti Komunistų partijai. Jeigu nepriklausei, tu darbo arba karjeros nepadarysi. Lygiai taip pat aš turiu vieną konkretų pavyzdį: lietuvaitė Švedijoje dirbo, baigė mokslus ir dirbo ten keletą metų dantų gydytoja, odontologe. Grįžo į Lietuvą, pasirodo, ji nekvalifikuota. Turi sumokėti didelius mokesčius Odontologų asociacijai, tik tada ji turi teisę gauti licenciją gydyti. Tai yra tikrai absurdas. Reikia padėkoti sveikatos ministrui, kad pamatė šią problemą. Ši problema tikrai yra ištaisoma. Negali taip būti – mokslus įgijęs žmogus, praktikos turintis Švedijoje, grįžo į Lietuvą, jau negali užsiimti, tęsti savo darbo pagal specialybę. Toks absurdas, čia tik mafija, odontologų klanas arba ta asociacija sau kraunasi pinigus į kišenes ir paskui jachtom plaukioja.
PIRMININKAS. Prieš – E. Gentvilas dar užsirašė. Prašom, kolega.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Kadangi sudarėte tokią galimybę, prieš eidamas pristatyti alternatyvų projektą, noriu pasakyti kelis dalykus, pastebėjimus, kurie tiesiogiai nėra susiję su mano projektu. Štai P. Gražulis sako, kad nesąmonė privaloma narystė. Ministras A. Veryga dar daugiau pasakė, kad tai nesuderinama su demokratinės valstybės, demokratinės visuomenės tradicijomis. Aš noriu pasakyti, pavyzdžiui, Vokietija, atrodo, yra demokratinė valstybė, tačiau narystė Prekybos ir pramonės amatų rūmuose yra privaloma, narystė Veterinarijos gydytojų rūmuose yra privaloma. Daugiau nevardinsiu, nes nesu tikras, tačiau bent jau tos dvi asociacijos turi privalomą narystę ir nieko bendro čia su demokratija nėra. Noriu pakartoti, ką sakė ponas J. Sabatauskas. Mūsų Konstitucinis Teismas yra nustatęs ir pasisakęs, kad privaloma narystė yra suderinama su profesiniais reikalavimais, su rūmų prisiimtais įsipareigojimais, ir taip toliau.
Ir kitas dalykas, kas yra visiška faktinė klaida. Gerbiamas A. Matulas ką tik pasakė, kad turbūt nebuvo atvejo, kad rūmai nustatytų savo narių kokius nors neteisingus veiksmus. Tai pasakysiu taip: 2016 metais Odontologų rūmai gavo 22 odontologinius skundus, nustatė, kad 10 skundų pagrįsti; 2017 metais – 12 odontologinių skundų, nustatė 3 skundai pagrįsti; 2018 metais, pernai, iš 25 odontologinių skundų nustatė, kad 9 skundai nepagrįsti. Kaip jūs, toks sveikatos specialistas, teikiate tokią netikslią, sakyčiau, melagingą informaciją, kad turbūt niekada to nėra buvę. Štai aš matau: iš 50 skundų 22 skundai, nustatyta, yra pagrįsti. Daugiau netęsiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, kolega. Balsuojame, nuomonės išsiskyrė. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta Seimo nario A. Verygos pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote. Balsuojame, kolegos.
Iš viso balsavo 105 Seimo nariai: už – 75, prieš – 12, susilaikė 18. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatoma svarstyti VII rudens sesijoje. (Balsai salėje) Kolegos, ačiū jums už popietinį vakarinį mūsų posėdį. Ar dar kas nors nori? (Balsai salėje) Palaukite, sekundėlę, dar nebaigėme to projekto, kur jūs dabar skubate, gerbiamas Eugenijau? Ramiai. Aš baigiu pirmininkauti, mano kolega perims pirmininkavimą.
A. Kubilienė. Prašau.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Aš norėčiau, kad pagrindinis komitetas būtų Sveikatos reikalų komitetas. Jūs paminėjote Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Ar čia klaida?
PIRMININKAS. Sveikatos reikalų komitetas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Nuraminau visus. Dar kartą ačiū už posėdį. Dabar pirmininkaus mano kolega J. Liesys. Prašau, kolega.
15.32 val.
Odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3485, Odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 3, 4, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3486, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3487 (pateikimas)
PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF). Laba diena, mieli kolegos, tęsiame posėdį. Kviečiu E. Gentvilą pristatyti Odontologijos praktikos įstatymo projektą Nr. XIIIP-3485. Prašau, Eugenijau. Ir lydimuosius, jeigu galima. Tai bus projektai Nr. XIIIP-3486 ir Nr. XIIIP-3487.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamas kolega. Teikiu alternatyvų įstatymo projektą. Tikrai pripažįstu, kad man ar kolegei V. Čmilytei-Nielsen nebūtų pakakę kvalifikacijos pateikti tokį išsamų alternatyvų projektą. Mes tą projektą parengėme kartu su Odontologų rūmais ir tą aiškinamajame rašte nurodome, kad nekiltų interesų konfliktas. Taip, tai yra Odontologų rūmų išreikšta pozicija, kuriai aš ir kolegė Viktorija pritariame.
Pirmiausia noriu pasakyti, kad esamas įstatymas reglamentuoja licencijų išdavimą odontologijos ir burnos priežiūros specialistams, ir tas licencijas išduoda Odontologų rūmai. Tai aš laikau demokratinės visuomenės atributu, demokratine vertybe, kai nevyriausybinis sektorius, profesinė asociacija, susibūrusi į Odontologų rūmus, teikia tokias paslaugas odontologams ir burnos priežiūros specialistams ir atlieka valstybės deleguotas funkcijas. Pati valstybė paprašė, suteikė teisę teikti valstybės deleguotas funkcijas Odontologų rūmams. Dabar štai norima silpninti tą trečiąjį nevyriausybinį sektorių atimant iš jų tas funkcijas, sutelkiant viską valstybės rankose, ministerija viską geriau žino.
Ar tai yra koks nors unikalus atvejis? Na, ne. Pradėkime nuo kitų žinomų rūmų arba profesinių asociacijų, kurios atlieka ir teikia valstybės deleguotas paslaugas. Žemės ūkio rūmai, Lietuvos šaulių sąjunga, Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, advokatūra, Advokatų rūmai, Notarų rūmai, Antstolių rūmai, Auditorių rūmai, Architektų rūmai, Medžiotojų ir žvejų draugija – galėtume tęsti toliau ir toliau. Tai yra demokratinėje valstybėje įsigaliojusi praktika, kai valstybė atsisako dalies funkcijų, nebesikiša su savo biurokratiniu mechanizmu ir atiduoda profesinėms asociacijoms teisę teikti vienas ar kitas paslaugas.
Tai štai dabar iš Odontologų rūmų siūloma atimti šitas teikiamas funkcijas ir vėl grįžti socialistiškai, jeigu nepasakius – komunistiškai, kad ministerija viską sutvarkys. O tas profesinis sektorius – Odontologų rūmai – blogai daro, neišmano ir taip toliau. Valdžia viską geriau išmano. Manęs, kaip liberalo, nepykite, tokie dalykai neįtikina.
Noriu pasakyti, kad yra Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, kuris taip pat numato galimybę, o atskirais atvejais ir prievolę, kad valstybinės valdžios institucijos perduotų viešojo administravimo funkcijas profesinėms asociacijoms. Tai tas ir yra dabar daroma. Ponas A. Veryga su savo projektu nori tą teisę atimti. Aš su alternatyviu projektu noriu išsaugoti šitą teisę.
Jau ne kartą minėta Konstitucinio Teismo pozicija pasisakant dėl tokios praktikos, kai suteikiama teisė nevyriausybiniam sektoriui (o šiuo atveju profesinėms asociacijoms) vykdyti valstybės deleguotas funkcijas. Konstitucinis Teismas minėtame 2008 m. sausio 7 d. nutarime akcentavo, kad tokios savireguliacijos ir savivaldos sistemos nebuvimas labai apsunkintų atitinkamų funkcijų, kurių vykdymą valstybė privalo užtikrinti, įgyvendinimą. Štai yra alternatyva: arba valstybė vykdo tas funkcijas (tai A. Veryga laikosi tokios pozicijos), arba Konstitucinis Teismas sako, kad galima perduoti ir užtikrinti valstybės funkcijų vykdymą perduodant jį profesinėms asociacijoms. Štai mano ir kolegų kartu su Odontologų rūmais teikiama alternatyva.
Noriu pasakyti, kad Odontologų rūmai, būdami profesinės savivaldos institucija, vykdanti viešojo administravimo funkcijas, pilna apimtimi, visa apimtimi vykdo valstybės deleguotas funkcijas savo lėšomis nesukeldama valstybei jokios finansinės naštos. Laimei, ponas A. Veryga pripažino, kad gali šiek tiek kainuoti, jeigu perduosime akreditavimo tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Prašome tiksliai pasakyti. Jūs kėsinatės su savo projektu į valstybinę kišenę ir gali kažkiek kainuoti. Tai pamiršau paprašyti – pono A. Verygos projektui reikėtų Vyriausybės išvados. Mano projektui Vyriausybės išvados, mano manymu, nereikia, nes čia nesikėsinama į valstybės biudžeto lėšas, asignavimus, kurie skirti Sveikatos apsaugos ministerijai, kadangi Odontologų rūmai savo lėšomis viską atlieka.
Aš prisimenu praėjusią Seimo kadenciją, kur jau buvo kėsinamasi į Odontologų rūmų atliekamas funkcijas. Noras viską centralizuoti, viską atiduoti į valdžios rankas tikrai yra socialistinis mažiausiai, švelniausiai pasakius noras, su kuriuo aš negaliu sutikti.
Taigi dar tik primenu, kad valstiečiai ir žalieji, kurių vardu čia projektas ir yra teikiamas, buvo nuolatiniai kalbėtojai, ypač T. Tomilinas man labai patiko, kai kalbėjo apie socialinio dialogo būtinybę. Tai dabar jūs socialiniams partneriams parodote špygą ir užuot su jais kalbėję, suteikę jiems teises, sakote: jūs mums nereikalingi, mes iš esmės atimame iš jūsų ir privalomą narystę, kuri yra demokratinės valstybės nevyriausybinio sektoriaus atributas. Tiesa, jis ne visur taikomas, ir Lietuvoje ne visur taikomas, ir ne visose užsienio šalyse taikomas, tačiau daugelyje vietų mano jau minėtais atvejais privaloma narystė egzistuoja.
Greta pagrindinio skirtumo, kuris čia yra mano akcentuojamas dėl licencijų išdavimo subjekto, tai yra, kas išdavinėja licenciją – rūmai ar akreditavimo tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, yra ir kitų pataisymų, kuriuos pateikė Odontologų rūmai. Tai yra odontologinės priežiūros įstaigų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimo pagrindai, licencijos netekimo pagrindai, licencijos sustabdymo pagrindai. Tai yra techniniai dalykai, kurie yra reikalingi, ir iki šiol jie buvo reglamentuoti tik ministro įsakymų lygmeniu, tačiau Konstitucinis Teismas 2006 metais yra pasakęs, kad tokie dalykai turi būti reglamentuojami įstatymu.
Čia, aš manau, yra panašumas tarp pono A. Verygos ir mano projekto. Čia tikrai yra derintini dalykai. Vienintelis esminis skirtumas išlieka mano minėta teisė Odontologų rūmams suteikinėti licencijas, ar visa tai prisiima geroji tetulė valdžia, ką siūlo A. Veryga. Štai toks esminis skirtumas. Siūlau palaikyti šitą įstatymo projektą ir neklaidinti žmonių, kad Odontologų rūmai niekada kritiškai nevertina savo narių. Aš jau minėjau statistiką, paneigdamas pono A. Matulo neteisingus sakymus.
Dabar palygindamas aš tik pateiksiu, kad Akreditavimo tarnyba taip pat gauna skundų dėl odontologinių paslaugų, tai analogiška proporcija kaip ir Odontologų rūmai. 2016 metais 11 skundų gavo Akreditavimo tarnyba, 3 skundus nustatė pagrįstais. Rūmai gavo 22 skundus, 10 pripažino pagrįstais, taigi rūmai netgi didesnį procentą pripažino pagrįstų skundų dėl jų kolegų – Odontologų rūmų narių. Atitinkama statistika 2017 metais. Akreditavimo tarnyba iš 14 skundų 5 pripažino pagrįstais, rūmai iš 12 skundų 3 pripažino pagrįstais. Proporcija jau šiek tiek naudingesnė Akreditavimo tarnybai. Ir 2018 metai – iš 20 skundų 9 pripažinti pagrįstais Akreditavimo tarnybos ir rūmų iš 25 skundų taip pat 9 pripažinti pagrįstais. Panašios proporcijos.
Tai kas čia skleidžia tuos melus, kad Odontologų rūmai nežiūrės kritiškai į savo narius ir nematys, užmerks akis, nekonstatuos įvykdytų pažeidimų? Akivaizdžiai statistika rodo, kad tiek Akreditavimo tarnyba principingai, turbūt principingai žiūri, tiek turbūt Odontologų rūmai principingai žiūri.
Tuo baigiu savo pateikimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam kolegai už pristatymą. Jūsų nori klausti keletas Seimo narių. Prašom, E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų tenka sutikti, kad ir ministro šiek tiek teisybės yra, ir jūsų. Čia yra kažkoks konfliktinis momentas, turbūt yra kažkokios povandeninės srovės, kurios verčia po tiek metų panaikinti Odontologų rūmus ir perduoti tas funkcijas valstybei. O gal būtų galima iš dalies perduoti? Tarkim, akreditavimą vieniems palikti, priežiūrą – kitiems. Ar nemanote, kad galėtų būti ieškoma kokio nors tarpinio varianto komitete ir ieškoma bendro sutarimo, nes ir tie, ir tie yra galbūt šiek tiek teisūs.
Ir dar norėčiau sužinoti, vis tiek bendraujate su Odontologų rūmais. Kodėl atsirado tokia priežastis pakeisti po trejų metų, o ne iš karto, pradėjus dirbti šiai daugumai? Ačiū.
E. GENTVILAS (LSF). Aš manau, kad jeigu pritartumėte mano projektui, tai jis neišvengiamai kaip alternatyvus turėtų būti derinamas kartu su pono A. Verygos pateiktu projektu, tačiau aš nenorėčiau įžvelgti čia kokių nors užkulisių, nuo ko jūs pradėjote klausimą. Aš manau, tai yra pasaulėžiūros dalykas. Ponas A. Veryga mano, kad viską geriau išmano ministerija, taip, kaip ir jis privalo susitikti su konkursų dviem pirmaujančiais į ligoninės vyriausiąjį gydytoją… nes ministras geriausiai viską išmano. Tokia pasaulėžiūra, ir aš nenoriu dėl jos ginčytis. Žmogus gali turėti pasaulėžiūrą, tai čia yra pasaulėžiūros dalykai, dėl kurių yra grįžtama, bandoma grįžti prie senos tvarkos.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar nori klausti gerbiamas A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš noriu priminti, kad jau kelios kadencijos atskiri Seimo nariai arba ministerijos bando teikti panašius įstatymų projektus ir suvienodinti akreditavimo sistemą. Tikriausiai čia nėra vien A. Verygos, kaip jūs kartojote kelis kartus, reikalas. Net nepatogu šį kartą jį ginti, bet tik noriu priminti, kad, matyt, jau kelios partijos, kelios frakcijos įžvelgia problemą, dėl ko bando šituos siūlymus teikti. Aš jūsų noriu paklausti. Jeigu valstybė vieną kartą kažkada delegavo tam tikras funkcijas, jau atsiimti jų negali niekada gyvenime, ar kaip jūs manote?
E. GENTVILAS (LSF). Manau, kad gali. Manau, kad gali, bet tai rodo ideologinį posūkį – vėl viską atiduoti į valstybės rankas. Dabar, kai jūs kalbate, ir ponas A. Veryga apie tai kalba, kad čia iškrenta iš konteksto licencijavimo prasmė sveikatos apsaugos sistemoje. Taip, sutinku, šitoje sistemoje iškrenta. Bet ar mes matome bendrą tendenciją valstybėje, kai valstybė įvairiuose sektoriuose, kalbant ne tik apie sveikatos apsaugą, atiduoda dalį funkcijų į profesinių asociacijų rankas? Tai ta tendencija turi būti matoma, kad profesinės asociacijos įgauna daugiau teisių ir perima valstybės deleguotas funkcijas. Tada atsitinka taip, kad sveikatos apsaugos sistemoje nebelieka profesinių asociacijų teisės atlikti valstybės deleguotas funkcijas. Matydami ne vien sveikatos apsaugos sistemą, o visą bendrą šalies sistemą, mes matome, kad čia kaip tik yra bandoma viską palikti ministerijos Akreditavimo tarnybos rankose. O kai žiūrime į kitus sektorius, paimkime tą pačią „Linavą“, Susisiekimo ministerija jau kada, prieš 25 metus, atidavė TIR licencijų leidimų išdavimą „Linavai“, nevyriausybinei organizacijai. Ir taip plečiasi ta tendencija daugelyje sektorių… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, aš norėčiau pacientų vardu kreiptis dėl šitų abiejų įstatymų. Ar padarius pakeitimus nemokama odontologinė paslauga Lietuvos piliečiams pagerės, bus labiau prieinama, reikės trumpiau laukti? Ir, pavyzdžiui, man, kuris gali susimokėti už paslaugą, ar ji bus kokybiškesnė ir pigesnė? Labai ačiū.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega, aš esu mokslų daktaras, bet ne medikas ir aš šitų dalykų negalėčiau pasakyti. Be to, tas klausimas turėtų būti adresuotas tiems, kurie nori naikinti Odontologų rūmų teisę suteikti licencijas. Prieš tai kalbėjęs projekto autorius galbūt turi skaičiavimus, gal gali pasakyti – pagerės, pagreitės, atpigs, pagerės kokybė. Aš siūlau išsaugoti tą situaciją, kokia yra dabar, – tai yra teisę atlikti valstybės deleguotas funkcijas Odontologų rūmams, kaip profesinei asociacijai, ir neatimti iš jų, ir nesutelkti visų funkcijų ministerijos rankose ar ministerijos Akreditavimo tarnybos rankose.
Čia yra pasaulėžiūros dalykai, natūralu, kad mudu su ponu A. Veryga turime skirtingą požiūrį, ar ministerijos darbuotojai, kurie, kaip A. Matulas sako, jau ne pirmą kartą teikia tokius dalykus. Natūralus noras ministerijų darbuotojų viską kontroliuoti ir viską turėti savo rankose. Mano, kaip liberalo noras, yra pasitikėti nevyriausybiniu sektoriumi, profesinėmis asociacijomis, kurios turi neabejotiną kompetenciją. Jeigu jie ten per brangiai ima už tas licencijas, atleiskite, tai yra pačių rūmų reikalas, man dėl to neturi skaudėti. Man turi skaudėti tada, kai bandoma kišti ranką į valstybės asignavimus, skiriamus sveikatos apsaugai, tai yra į biudžeto lėšas, ir teikti šitą funkciją už biudžeto lėšas, štai tada man skauda. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamam pristatančiam. Dėkui už klausimus. Dabar dėl motyvų kalbės V. Čmilytė-Nielsen. Prašau.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Labai ačiū, gerbiamas kolega. Mieli kolegos, iš tiesų viską puikiai pristatė Eugenijus, aš tik pridurčiau, kad nėra reikalo reguliuoti to, kas ir taip puikiai veikia. Šio principo tikrai reikėtų laikytis, o atsisakyti pernelyg didelio reguliavimo, suteikti pasitikėjimą nevyriausybinėms organizacijoms, organizacijoms, kurios ir taip puikiausiai susitvarko su tais iššūkiais, su kokybės standartais. Mes tikrai tai galėtume palikti jų kompetencijai. Siūlau palaikyti šį projektą ir palikti tiesiog tai kompetencijai tų žmonių, kurie puikiai šią sritį išmano.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitą nuomonę turi P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Akivaizdu, sveikatos priežiūros sistemai dabar yra tam tikras iššūkis – tarp komercinio intereso ir visuomeninio intereso. Tai, kad sveikatos apsaugos paslaugos yra komercizuojamos, o žmogus tampa tarsi pasipelnymo šaltiniu, akivaizdu. Yra keista, kodėl viena asociacija, kuri teikia sveikatos priežiūros paslaugas, gavo tokį išskirtinį statusą išduoti licencijas. Kyla klausimų, kokiais keliais tai buvo pasiekta? Jeigu mes kalbame apie subalansavimą privataus intereso ir visuomeninio intereso, akivaizdu, valstybinė institucija tai gali geriau subalansuoti ir geriau atstovauti visuomeniniam interesui. Ar normalu, kad Odontologijos rūmai dabar turi teisę išduoti licenciją, bet negali skirti baudų ir bausti? Faktiškai jai suteikiamas tik moralinio sargybinio statusas. O tokiai asociacijai jokiais būdais pagal įstatymą negalima suteikti valstybės įgaliojimų, kaip bausti ir kitaip taikyti prievartines priemones.
Man atrodo, kadangi šiuo atveju mes prieš tai nubalsavome, kad vis dėlto valstybinė institucija turi perimti sveikatos priežiūros licencijavimą toje srityje, tai likime ištikimi tai nuostatai ir nesimėtykime.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju. Iš tiesų, kaip kolega Eugenijus ir minėjo, mes daug kur turime, matyt, ideologiškai skirtingą požiūrį, bet nemanau, kad čia yra labai ideologijos klausimas. Aš norėčiau pasakyti kodėl.
Iš tiesų yra sričių, kaip jūs ir paminėjote, kur ir narystė yra privaloma, ir panašiai, bet čia mes daugiau šnekame apie verslo struktūras. Sveikata yra šiek tiek kitokia sritis. Jeigu mes į ją pradedame žiūrėti tik kaip į verslą, iš tiesų susiduriame su labai rimtomis problemomis.
Odontologija yra viena iš tokių sričių, kuri labai išsprūdo iš valstybės reguliavimo, reglamentavimo ir pasidarė labai sunkiai prieinama mūsų piliečiams dėl kainų, dėl kitų dalykų. Tai dabar mes jau laiko atgal neatsuksime. Anksčiau pateiktų įstatymų projektų tikslas yra ne kokiu nors būdu ją suvaržyti, bet pirmiausia atkreipti dėmesį į kokybės priežiūrą, į reglamentavimą.
Iš tiesų aš gal nesutikčiau, kad mes kalbame apie pernelyg didelį reguliavimą ir reglamentavimą. Kaip tik ankstesniuose projektuose yra keičiama tvarka, kuri supaprastina licencijų išdavimą, bet kartu leidžia stebėti, monitoruoti, matyti, kas darosi sistemoje, planuoti galų gale tų pačių specialistų poreikį. O tam tikrų biudžeto išteklių naudojimas kokybei užtikrinti, aš manau, yra prievolė. Mes privalome žiūrėti, kas vyksta mūsų sistemoje. Jūs sakote, kad ministerijos darbuotojai kažko labai nori. Patikėkite, nieko jie nenori. Juo labiau užsikrauti papildomo darbo. Bet yra politikų atsakomybė žiūrėti į sistemą sistemiškai ir matyti ją visą, o ne kokiais nors atskirais gabaliukais. Manau, palikti vieną kokią nors dalį atskirai asociacijai reglamentuoti yra klaida. Juo labiau jums gal netenka susidurti. Man, kaip ministrui ir Seimo nariui, labai dažnai tenka girdėti priekaištų, kurie išsakomi Sveikatos ministerijai arba ministrui, nors įgaliojimai yra labai maži.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime? Yra prieš. Balsuojame. Nuomonės išsiskyrė. Gerai, kolegos, grįžote į salę, balsuojame.
Balsavo 95: už – 34, prieš – 25, susilaikė 36. Po pateikimo nepritarta.
Yra pasiūlymas: ar grąžinti tobulinti, ar jį atmesti – alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad grąžintume tobulinti, balsuoja už, kas kad atmestume, balsuoja prieš.
Užsiregistravo 94, balsavo 91: už – 50, prieš – 41. Projektas grąžintas teikėjams tobulinti. Ačiū.
15.56 val.
Konstitucinio teismo įstatymo Nr. I-67 3, 13, 24, 28, 31, 32, 39, 40, 46, 48, 49, 531, 61, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 76, 84, 86, 88 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 671 ir 672 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3578(2), Civilinio proceso kodekso 366 ir 367 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3579(2), Baudžiamojo proceso kodekso XXXV skyriaus pavadinimo ir 456, 457, 458 ir 459 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3580(2), Administracinių nusižengimų kodekso 658, 659, 660 ir 663 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3581(2), Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 156 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3582(2), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 14, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3583(2) (svarstymas)
Konstitucinio teismo įstatymo straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 671 ir 672 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3578(2). Kviečiama pranešėja gerbiama A. Širinskienė. Taip pat vėliau bus ir lydimasis. Dabar dėl šito projekto. Galima būtų ir dėl visų. Tai Nr. XIIIP-3579(2), Nr. XIIIP-3580(2), Nr. XIIIP-3581(2), Nr. XIIIP-3582(2) ir Nr. XIIIP-3583(2). Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (TTSLF). Gerbiami kolegos, svarstome įstatymų projektų paketą, kuris yra susijęs su individualiu konstituciniu skundu ir asmenų teise kreiptis į konstitucinį skundą, nustato procesą. Teisės ir teisėtvarkos komitetas liepos 3 dieną svarstė įstatymų paketą. Šiuo atveju buvo įvertintos Teisės departamento pastabos, Seimo narių registruoti pasiūlymai. Komitetas dėl pagrindinio projekto, tai yra dėl Konstitucinio Teismo įstatymo, balsavo ir pritarė šiam projektui 8 balsais už, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Lygiai taip pat buvo balsuojama ir dėl lydimųjų teisės aktų.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti kviečiamas J. Sabatauskas. Julius kalbės frakcijos vardu. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, pradedame svarstyti įstatymų paketą dėl individualaus konstitucinio skundo teisinio reguliavimo. Visai neseniai mes pakeitėme Konstituciją ir atsirado galimybė kiekvienam asmeniui kreiptis dėl savo pažeistų teisių ir laisvių. Aišku, jis kreipsis ne dėl to teismo sprendimo ar ne dėl to valstybės institucijos sprendimo, bet kreipsis dėl įstatymo, Vyriausybės nutarimo ar Prezidento dekreto, jeigu buvo remiamasi šiais teisės aktais, kai buvo priimtas prieš jį nukreiptas tas sprendimas.
Šiuo atveju noriu pasakyti, kad tai ilgo triūso rezultatas. 2007 metais Seime buvo priimta koncepcija ir tik šiemet mes pagaliau pataisėme Konstituciją, bet mane liūdina tai, kad komitete buvo priimtas sprendimas dar praeitą savaitę ir buvo pritarta įstatymų projektams, deja, šiandien komiteto posėdyje staiga viskas apsivertė kitaip. Kodėl? Grąžino į visiškai nekoncepcinį reguliavimą, o taip, kaip kažkam atrodo, remiantis Konstitucinio Teismo sprendimu dėl Apeliacinio teismo, tai yra apeliacinio proceso. Turiu pabrėžti, kad Konstituciniame Teisme nagrinėjami ne fakto klausimai, ne aplinkybių klausimai, o nagrinėjami teisės klausimai remiantis teisiniais argumentais. Todėl kai siūlymo teikėjai remiasi Konstitucinio Teismo nutarimu dėl apeliacinio proceso, elgiasi visiškai neteisingai, nes apeliacinio proceso metu nagrinėjamas tų pačių faktų ir aplinkybių klausimas, o ne tai, ar įstatymai atitinka Konstituciją, ir nesiremiama teisiniais argumentais. Todėl šiandien komitete realiai iškreipta esmė.
Aš netgi pasakyčiau, jeigu Seimas pritars tokiam reguliavimui, kai surašyti individualų skundą galės bet kas, tai reikš individualaus konstitucinio skundo parodiją, nes ne kiekvienas asmuo turi pakankamų žinių ir gebėjimų surašyti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą taip, kad jis jį priimtų, ir ne tik kad priimtų, bet kad jis galėtų tikėtis teigiamo rezultato, nes iš tiesų tam reikia ir patirties, ir, žinoma, žinių.
Todėl ir pačioje koncepcijoje, kurią aš minėjau, kuri priimta 2007 metais, buvo numatyta, kad skundą surašo advokatas, kuris turi tokių gebėjimų, turi žinių. O jeigu konkretus advokatas neturės, aš sakau, ne kiekvienas advokatas gali galėti surašyti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, tai jis turės surasti tokį, kuris galės. Kai pats asmuo surašys, deja, gali išeiti taip, kad arba Konstitucinis Teismas nepriims nagrinėti jo skundo, arba paprasčiausiai rezultato jis nepasieks. Advokato dalyvavimas tikrai neapsunkintų, o atvirkščiai – kaip tik padėtų. Priešingu atveju tada nesuprantu, kuriam galui taisyti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą. Būtent tame įstatyme yra numatyta, kad valstybė teikia teisinę pagalbą tiems asmenims, kurie tokių žinių neturi.
Gerbiamieji, balsuodami dėl šio įstatymo ir kitų nepadarykite klaidos, nes priešingu atveju po metų kitų pasimatys, kad, deja, žmonės, kad ir patys turėdami entuziazmo kreiptis, gaus neigiamą atsakymą. Arba išvis nepriims tokio skundo, arba jis bus nerezultatyvus. Taigi raginčiau, kad mūsų piliečiai gautų visavertį teisėkūros produktą, o ne kažkokį populizmu persmelktą pusfabrikatį. Siūlyčiau tikrai remtis labiau komiteto praeitos savaitės išvada, o ne šios dienos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam Juliui. Dėl šito įstatymo projekto yra pateikta siūlymų. Kviečiame gerbiamą A. Širinskienę į tribūną, o M. Puidoką pristatyti pasiūlymą dėl 32 straipsnio. Prašau. Dėl 32 straipsnio jūsų pasiūlymas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkui, pirmininke. Šiuo atveju yra siūlymas, kad kreipimąsi į Konstitucinį Teismą žmogui galėtų surašyti bet kuris teisininkas. Šiuo metu, pažymėtina, pagal dabartinį reglamentavimą jį gali surašyti tik giminystės ryšiais susietas žmogus teisininkas. Taigi, aš manau, tikrai yra puikių pavyzdžių, kada žmonės turi problemą ir nori, kad ji būtų išnagrinėta, galėtų kreiptis į tikrai altruistiškai norintį padėti, pavyzdžiui, teisės profesorių, bet kuris nėra advokatas. Aš manau, kad šioje vietoje tikrai žmogui tokie žmonės galėtų padėti neatlygintinai ir tai prisidėtų prie mūsų demokratinės sistemos stiprinimo.
Šiuo atveju, kalbant apie Konstitucinį Teismą, tikrai neatimtume duonos iš advokatų, nes ne paslaptis, kad geri advokatai su tokiais žmonėmis, kurie gyvena labai vargingai, tikrai darbuojasi ne itin dažnai. O kalbant apie antrinę teisinę pagalbą, tai taip, jinai šiandien veikia, bet yra aibės problemų. Ne paslaptis, kad žmonės ne visuomet yra patenkinti jos kokybe.
Raginčiau kolegas palaikyti šį siūlymą dėl to, kad jis, manau, išplėstų galimybes ir tikrai nesiremtų tokia abejotina nuostata kaip giminystės ryšiai, nes kartais būtent siekis padėti kitam žmogui žmogaus turinčio teisinį išsilavinimą tikrai padėtų pagerinti prieinamumą sprendžiant problemas ir kreipiantis į Konstitucinį Teismą.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
A. ŠIRINSKIENĖ (TTSLF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas bendru sutarimu nepritarė Seimo nario M. Puidoko pasiūlymui. Pritarus siūlymui, būtų iškreipta asmenims atstovavimo teisminiuose procesuose sistema.
Antra vertus, pasiūlymo argumentuose yra neteisingai teigiama, kad projektu siekiama nustatyti, kad atstovauti Konstituciniame Teisme juridiniams asmenims pagal pavedimą gali advokatai arba bet kuris asmuo, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Iš tiesų juridinio asmens atstovais pagal pavedimą, be advokatų, gali būti tik tie aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys, kurie yra šio juridinio asmens darbuotojai arba valstybės tarnautojai, jeigu kalbama apie valstybės tarnybą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas už tai, kad būtų pritarta M. Puidoko nuomonei, balsuoja už, kas už komiteto nuomonę, balsuoja prieš.
A. ŠIRINSKIENĖ (TTSLF). Komitetas nepritarė bendru sutarimu. (Šurmulys salėje) Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Kas pritaria M. Puidoko nuomonei, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, pritaria komitetui, balsuoja prieš arba susilaiko.
Ačiū. Užsiregistravo 93, balsavo 90: už – 10, prieš – 35, susilaikė 46. M. Puidoko nuomonei nepritarta.
Kita M. Puidoko pataisa – dėl 39 straipsnio. Prašom pristatyti.
M. PUIDOKAS (MSNG). Matydamas pačius balsavimo rezultatus ir tam tikrą įsigilinimo stoką sprendžiant tą klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, noriu taupyti kolegų, gerbiamų kolegų laiką ir atsiimu savo tolesnius pasiūlymus dėl šio projekto ir pasiūlymus, teiktus dėl kitų šio paketo projektų, kadangi šią idėją vis dėlto nusprendžiau realizuoti kompleksiškai, atsižvelgdamas į Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir gerbiamos A. Širinskienės, kaip komiteto pirmininkės, išsakytas pastabas. Tikrai tos problemos yra aktualios ir su jomis susiduria kiekvienas žmogus. Žinome, kad iš tiesų sprendžiant ne tik kreipimosi į Konstitucinį Teismą, bet ir apskritai teisinis procesas iš tiesų yra labai brangus, labai sudėtingas ir kai kuriais atvejais tikrai tie asmenys, kurie turi teisinį išsilavinimą, galėtų būti labai didelė pagalba tiems žmonėms, kurie turi finansinių sunkumų. Tikiuosi, kad rudens sesijoje būtent šias problemas kompleksiškai ir pavyks panagrinėti. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš taip supratau, kad M. Puidokas atsiima savo pasiūlymus. Komiteto nuomonę galite pagarsinti, bet dabar jau nėra tai būtina. Prašyčiau tada pateikti A. Širinskienės pasiūlymą dėl 671 straipsnio 3 dalies. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (TTSLF). Mano pasiūlymu yra siekiama užtikrinti, kad skundą, kreipimąsi į Konstitucinį Teismą galėtų pasirašyti jį teikiantis asmuo arba jo atstovas. Šiuo atveju būtų atveriama galimybė asmeniui nebūtinai turėti advokatą, o tiesiog pasitelkti kitais atvejais galbūt pažįstamą, kolegą, bendradarbį ar giminaitį, kad, kaip minėjo ponas M. Puidokas ne per seniausiai, tiesiog su jo pagalba kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šiuo atveju manyčiau, kad būtų išplėstos galimybės atstovavimo žmonėms.
Antra vertus, būtent tokiam modeliui pritarė ir Vyriausybė, tas buvo jos teiktame originalo įstatymo projekte. Lygiai tiek pat, kiek komiteto diskutavome ir su Konstituciniu Teismu, buvo Konstitucinio Teismo pirmininkas, jis taip pat pasisakė už tai, kad nereikėtų varžyti žmonių galimybės kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes tikrai dalis žmonių, kurie nors ir neatitinka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kriterijų, neturi pakankamai pajamų, kad galėtų visą laiką visais atvejais apeliuoti į advokatus.
Antra vertus, Konstitucinis Teismas ne per seniausiai, tiesa, kitoje srityje, taip pat pasakė, kad negali būti ribojama žmogaus teisė kreiptis į Teismą vien tik apsiribojant advokato pagalba.
PIRMININKAS. Ačiū. Agne, pasakykite komiteto nuomonę.
A. ŠIRINSKIENĖ (TTSLF). Komitetas mano pasiūlymui pritarė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar turime 10 narių, kurie galėtų pritarti šitai nuomonei? Yra. Dabar motyvai. Čia kalbama tik dėl A. Širinskienės. Prašom. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kaip ir minėjau prieš tai pasisakydamas, apeliuoti į Konstitucinio Teismo nutarimą dėl apeliacinio proceso yra visiškai nevykęs argumentas, nes, kaip minėjau, apeliaciniame procese nagrinėjami faktų ir aplinkybių klausimai. O jeigu lygintume su kasaciniu procesu civiliniame procese, tai ten yra būtent reikalavimas advokato. Jeigu žiūrėtume, kad ten nagrinėjami teisės klausimai, tai analogija yra ir Konstituciniame Teisme. Tik teisiniais argumentais gali būti grindžiami skundai ir tik dėl įstatymų ar kitų teisės aktų prieštaravimo Konstitucijai, bet ne dėl faktų ar aplinkybių. Todėl lyginimas su tuo yra, kaip aš minėjau, visiškai nepriimtinas, netgi labai nekorektiškas. Sakyčiau, atvirkščiai – susiaurinamos žmogaus galimybės, jam sudaroma iliuzija. Mes pakabiname prieš jį fantastinį burbulą, kurio jis niekada nepasieks, nes tam ne kiekvienas turi žinių ir gebėjimų. Todėl mes atvirkščiai – užuot suteikę jam galimybę, sugadiname visą Konstitucijos pataisą šiuo pasiūlymu. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi nuomonės skiriasi, prašome balsuoti dėl A. Širinskienės pataisos. Kas pritaria pataisai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, pritaria komitetui, balsuoja prieš arba susilaiko. Kartoju: komitetas pritarė, todėl kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 59, prieš – 24, susilaikė 11. Pataisai pritarta.
Gerbiami kolegos, ar mes galime kartu su lydimaisiais svarstymo stadijoje balsuoti? Prašom balsuoti.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 65, prieš – 1, susilaikė 29. Po svarstymo pritarta.
Taip pat dėl Konstitucinio Teismo įstatymo, Civilinio proceso, Baudžiamojo proceso, Administracinių nusižengimų kodekso, Administracinių bylų teisenos ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymų, nes M. Puidokas atsiėmė, tai viskam svarstymo stadijoje pritarta.
16.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3659 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas mūsų klausimas yra rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas. Lietuvos Respublikos Seimas nutarė pakeisti 5 straipsnį ir išdėstyti taip: „Patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Seimo narį Valių Ąžuolą.“ Prašom, gerbiama pavaduotoja. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėl vedimo tvarkos. Prašom.
PIRMININKAS. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tikrai neplanuoju prašyti pertraukos, tik noriu atkreipti dėmesį, kad tie projektai, kurie yra registruoti, kelia susirūpinimą, nes mes matome, kad Biudžeto ir finansų komitete dar yra ir A. Kubiliaus, ir S. Jakeliūno kandidatūros. Prašau pakoreguoti.
Nors ir labai norėtųsi, bet, deja, jie jau išvyko.
PIRMININKAS. Tai viskas bus. Prašom į priekį. Gerbiama R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Išties mes pataisėme ir šitą nutarimą. O dabar dėl komitetų pirmininkų. Džiaugiuosi, kad Seimui leidus įvyko komiteto posėdis ir yra sprendimas patvirtinti komiteto pirmininku V. Ąžuolą vietoj buvusio kolegos S. Jakeliūno. Čia dėl eilės gerbiamas M. Majauskas iš tiesų pastebėjo teisingai.
PIRMININKAS. Dar M. Majauskas nori klausti.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Eiliškumo prasme mes turime pirma svarstyti dėl komitetų sudėties pasikeitimo, o po to svarstyti dėl pirmininko ir dėl paties skaičiaus.
PIRMININKAS. Aš persistengiau, atsiprašau, dabar M. Majauskas turi klausimą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas Seimo pirmininke. Gerbiama Seimo pirmininke, norėjau atkreipti dėmesį. Pirma, mes kažkaip skubėjome ne priimdami naujus narius į komitetą, kurie dalyvaus komiteto veikloje ir kurie taip pat galėjo išsakyti savo nuomonę dėl siūlomo naujo pirmininko. Vis dėlto nederėtų statyti vežimo prieš arklį, pirmiausia reikėtų susitarti dėl komiteto sudėties, priimti naujus narius ir, matyt, tuomet balsuoti. Vis dėlto yra, kaip yra. Čia tokia pastaba.
Antras dalykas. Norėjau jūsų paklausti, kaip vis dėlto buvo nuspręsta deleguoti V. Ąžuolą Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku? Kokia buvo procedūra frakcijos viduje, jeigu ne paslaptis? Girdėjome, kad buvo svarstomi keli kandidatai, tai ir V. Poderys, ir V. Rinkevičius, ir V. Ąžuolas. Kokiais argumentais remiantis buvo nuspręsta reaguoti į V. Ąžuolą, nes pozicija yra be galo rimta?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū. Kaip žinote, kaip Seimo Pirmininko pavaduotoja, teikianti šį Seimo nutarimą, aš turiu frakcijos protokolą. Frakcijos protokole yra įvardinta, kad konkrečiai išrinktas V. Ąžuolas, o kaip vyko procedūros, čia jau frakcijos reikalas. Ši kvota priklauso Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai ir, vadovaujantis šiuo sprendimu, Seniūnų sueigos sprendimu dėl kvotų paskirstymo viskas yra padaryta teisingai. Detales apsprendžia pati frakcija.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl pateikimo mes jau kaip ir šnekėjome. Dėl motyvų prašom M. Majauską.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Taip, kaip raktus nuo dangaus karalystės laiko šventas Petras, taip nuo valstybės iždo laiko Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Ir čia, žinoma, reikės ne tik finansų, skolinimosi, mokestinės politikos, makroekonomikos, biudžeto formavimo politikos išmanymo, bet ir gebėjimo populistiniams siūlymams pasakyti „ne“. Tai yra tvirtai laikytis valstybinės ar valstybininko pozicijos, tvirtai laikyti valstybės finansų skrynią ir nepasiduoti spaudimui išlaidauti dėl rinkiminių tikslų. Puikiai suprantame, kad yra rinkimų metai, ir sugebėti matyti ilgalaikius iššūkius ir priimti atsakingus sprendimus reikės ne tik Valiaus, bet ir valios. Ir čia aš kol kas nesugebėjau dar tuo įsitikinti, nors esu tikras, kad gerbiamas kolega, kuris tikrai yra kolegiškas, sugebės pademonstruoti. Vis dėlto šiandien tais gebėjimais dar kol kas neteko įsitikinti, todėl susilaikysiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl kandidato pateikimo į Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkus.
Užsiregistravo 89, balsavo 87: už – 72, prieš nėra, susilaikė 15. Po pateikimo pritarta.
Svarstymas. Diskusijoje nori dalyvauti A. Navickas. Prašom. Svarstymo stadija. Atsisako žodžio. Ačiū. Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu?
Galime. Ačiū. Pritarta.
Priėmimas. Motyvai. S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Aš tai norėčiau pasveikinti gerbiamą Valių su atsakingomis pareigomis ir priminti būsimo Prezidento ir esamo finansų ministro žodžius, kad reikia nustoti svajoti apie didelę pažangą. Ir iš tikrųjų gerbiamam Valiui teks užduotis suvaldyti apetitus valstybėje, ypač makroekonominę situaciją, kuri neatrodo pati šviesiausia. Tai gerų darbų, gerbiamas Valiau, pirmyn.
PIRMININKAS. Ačiū. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Kaip ir minėjau, ne tik Valiaus, bet ir valios reikės, taip pat ir aiškaus sutarimo su finansų ministru. Šiandien vėlgi atrodo labai keistai, kuomet mes tvirtiname Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką, nežinodami, kas Lietuvos valstybėje bus finansų ministras. Kaip minėjau, yra rinkiminiai metai, labai atsakingi sprendimai, bus labai daug populistinio spaudimo dėl populistinių sprendimų ir čia reikės labai aiškaus sutarimo ir su finansų ministru. Šiandien tikrai labai apmaudu, kai esame tokioje situacijoje, kai neturime nei Prezidento, nei dabar aiškaus premjero, nei finansų ministro. Būtų gerai, kad turėtume šiek tiek aiškumo ir stabilumo valstybėje, ypač tais rinkiminiais metais, kokie dabar mūsų ir laukia.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsiskyrė. Balsuojame. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 91, balsavo 87 Seimo nariai: už – 78, prieš – 1, susilaikė 8. Sveikiname gerbiamą Ąžuolą, skirtą Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku.
Deja, gėlių neturime, bet pinigėlių prašysime. Labai ačiū.
16.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-13 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3660 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimo dėl Seimo komitetų narių skaičiaus pakeitimo projektas Nr. XIIIP-3660. Kviečiama į tribūną gerbiama Pirmininko pirmoji pavaduotoja.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mieli kolegos, įvertinus, kad prisiekė nauji Seimo nariai ir yra frakcijų pasiūlymai dėl pageidavimo pakeisti kai kuriuos kolegas dirbti viename ar kitame komitete, labai prašau jūsų pritarti pakeisti pradžioje komitetų narių skaičių. Aplinkos apsaugos komitete iš 10 į 11; Biudžeto ir finansų komitete iš 13 į 11; Europos reikalų komitete buvo 22, siūloma 21; Kaimo reikalų komitete iš 8 į 7; Kultūros reikalų komitete iš 7 į 8; Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete buvo 11, dabar būtų 10; Sveikatos reikalų komitete buvo 11, būtų 12; Švietimo ir mokslo komitete buvo 11, būtų 12; Užsienio reikalų komitete buvo 9, lieka 7 nariai.
Tai tokie būtų pakeitimai. Kitų komitetų narių skaičius nesikeičia. O personalijas aptarsime kitu Seimo nutarimu.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Per pietų pertrauką frakcijų atstovai pakalbėjome ir pritarėme. Aš tam irgi pritariu, bet jūs valdančiojoje daugumoje esate, matote, kad pakalbėjome 13 valandą, 14 valandą baigėme, 14 val. 5 min. išgirdome, kad jau keičiasi frakcijų sudėtis, tai yra išėjo ponas V. Bakas. Kada tokį artimiausią projektą vėl svarstysime, kai iš esmės pasikeis ir reikės keisti komitetų narių skaičių, kaip jūs čia prognozuojate? R. Valatka prognozuoja, kad labai greitai. Kaip jūs, kaip pirmoji Seimo vicepirmininkė, manote?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega. Man būtų labai miela, jeigu pradėję kadenciją mes ir dirbtume visus ketverius metus sudėčiai nesikeičiant, bet gyvenimas, deja, diktuoja kitaip. Negaliu prognozuoti, nežinau, kas, kieno galvoje, kokios mintys ir kokie polėkiai. Manau, priimsime kaip faktą Seimo nario laisvo mandato principą ir galimybę pasirinkti dirbti vienoje ar kitoje grupėje ar frakcijoje.
PIRMININKAS. Nori klausti M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tiesų šiek tiek sukrėtė, matyt, visus mus V. Bako apsisprendimas, kuris atrodė taip kartais labai principingai, bet iš tiesų sugebėdavo subalansuoti ir daugumos, ir opozicijos nuotaikas ir nuomones Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Čia norėjau paklausti jūsų, kaip jūs vertinate V. Bako veiklą ir ar konkrečiai jūs matytumėte jį toliau šio komiteto pirmininku?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Šiuo atveju Seimo nutarimas kalba apie skaičius komitetuose – 10 ar 11. Tad leiskite man neatsakyti į jūsų klausimą, kuris neatitiktų šio Seimo nutarimo klausimo pobūdžio.
PIRMININKAS. Bet nori klausti gerbiamas B. Matelis.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pavaduotoja, norėčiau paklausti. Jeigu rimtai svarstytume, anksčiau, kai mes jau svarstėme prieš keletą mėnesių irgi tas kvotas, buvo tokių pasiūlymų, kad galbūt iš tiesų palaukime iki rudens.
Ką mes dabar matome? A. Širinskienė paliko valstiečius, V. Bakas paliko. Dar čia galima kalbėti, kad dar kokie 2–3 gali išeiti. Galbūt palaukime iki rugsėjo mėnesio, atidėkime tuos klausimus ir tada galbūt viskas bus aiškiau? Dabar išeina taip labai keistai, aišku, gal tai ir gerai. Ponas M. Majauskas yra sukrėstas ir ponas R. Karbauskis yra sukrėstas. Čia toks labai retas atvejis, kai dėl vieno sprendimo du skirtingų pažiūrų žmonės būna sukrėsti. Galbūt tų sukrėtimų būtų mažiau, jeigu iš tiesų palauktume iki rugsėjo mėnesio? (Balsai salėje)
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Nesutinku laukti iki rugsėjo mėnesio. Ką tik prisiekė trys Seimo nariai. Kad mes ir vėl rugsėjo… Keturi. Ką tik turėjome džiaugsmą. O kad rugsėjo mėnesį trys Seimo nariai papildys mūsų gretas po būsimų rinkimų, taigi vėl turėsime džiaugsmą. Iš tikrųjų, gerbiami kolegos, nuolat banguojantis ir besikeičiantis procesas. Laukti nevalia. Reikia tiesiog priimti tą situaciją, kurią turime šiandien.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji, už klausimus.
Dėl motyvų. Bet manau, kad šiandien prisiekusieji turėtų būti įdarbinti ir jie turėtų turėti komitetuose savo vietas. Dabar motyvai dėl priėmimo. A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. Pateikimas. Dėl pateikimo.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Aš taip pat noriu pasidžiaugti konservatorių džiaugsmu, kad pagaliau ryšininkas su Kremliaus profsąjungomis ponas V. Bakas papildė kovotojų su Kremliumi gretas. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Galime? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Dėl motyvų nieko nėra. Ar galime svarstymo metu pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Nespėja mūsų technika, bet rodo, kad visi patenkinti, laimingi. Balsuojame.
Užsiregistravo 96.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 96: už – 94, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimui pritarta. (Gongas) Priimtas.
16.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3658 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kviečiu gerbiamą pirmąją Pirmininko pavaduotoją dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mieli kolegos, o dabar jau konkrečiai. Aplinkos apsaugos komitetas. Mūsų jaunoji kolegė A. Gedvilienė nusprendė dirbti Aplinkos apsaugos komitete. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė išeina į kitą komitetą. A. Mazuronis, Mišrios Seimo narių grupės atstovas, nusprendė dirbti šiame komitete. Tokie personalijų pasikeitimai.
Audito komitetas. Jaunoji kolegė A. Jankuvienė nusprendė dirbti Audito komitete. Kaip jūs žinote, iš jo išbraukėme A. Maldeikienę, kuri išvyko dirbti į Europos Parlamentą.
Biudžeto ir finansų komitetas. S. Jakeliūnas, A. Kubilius, A. Mazuronis išbraukiami. Įrašoma G. Skaistė. Tokia buvo frakcijos valia pasiūlyti G. Skaistę. Tuo džiaugiamės, o Socialinių reikalų ir darbo komitetas liūdės.
Seimo Ekonomikos komiteto pakeitimai. B. Bradauskas nusprendė dirbti šiame komitete. G. Landsbergis, B. Markauskas išbraukiami. Įrašomas R. Žemaitaitis.
Europos reikalų komiteto pakeitimai. V. Čmilytė-Nielsen išbraukiama. S. Gentvilas įrašomas. A. Kubilius, A. Maldeikienė išbraukiami. Įrašomas Ž. Pavilionis. Tokie pakeitimai.
Kaimo reikalų komitetas. R. Žemaitaitis išbraukiamas iš šio komiteto, nes jau girdėjote, jis dirbs kitame – Ekonomikos komitete.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Tenka išbraukti žmones, kurie išėjo dirbti į Europos Sąjungą, Europos Parlamentą, tai yra R. Juknevičienė, J. Olekas. Įrašomas G. Landsbergis.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas. J. Džiugelis keičia G. Skaistę. Daugiau pakeitimų nėra.
Sveikatos reikalų komitete įrašoma A. Armonaitė. Tokia Mišrios Seimo narių grupės valia ir jos pačios pageidavimas.
Švietimo ir mokslo komitetas. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė papildo šio komiteto sudėtį.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas. V. Aleknaitė-Abramikienė. Džiaugiamės, kad kolegė įsirašė į šį komitetą ir sėkmingai jame dirbs. A. Norkienė išbraukiama iš šio komiteto ir įrašoma į Užsienio reikalų komitetą.
Iš Užsienio reikalų komiteto M. Adomėnas, A. Armonaitė ir M. Puidokas išbraukiami. M. Puidokas įrašomas į Žmogaus teisių komitetą. Iš jo išbraukiamas J. Džiugelis.
Tokie pakeitimai, jiems prašau pritarti. Tai yra frakcijų ir kolegų Seimo narių suderinta pozicija.
PIRMININKAS. Bet jūsų norėtų klausti. (Šurmulys salėje) Yra. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Labai džiaugiuosi, kad į Audito komitetą ateina nauja kolegė iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, nes Mišrios Seimo narių grupės atstovų komitete buvo neproporcingai daug. Bet dabar irgi, atrodo, jų lieka proporcingai šiek tiek daugiau, nei sveikas protas diktuotų. Tai ar čia P. Gražulio neradote kam įsiūlyti? Akivaizdu, kad mano pastangos jį perauklėti neduoda jokių vaisių. Gal galėtumėte šitą paradoksą paaiškinti?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Taip, iš tikrųjų kai kurios pozicijos, deja, neatitinka kvotų skaičiaus, bet noriu pasakyti, kad kai kurios frakcijos, turėdamos galimybę dirbti, neturi atitinkamai pasiūlyti žmonių. Šiuo atveju du kolegos iš Mišrios Seimo narių grupės yra iš tos grupės, bet nėra, kaip jau žinote, socialdemokratų, Lenkų rikimų akcijos, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“. Labai prašom ir toliau jūsų sėkmingai vadovauti šiam komitetui ir surasti bendrą kalbą su kolegomis, ką jūs ir darėte iki šiol.
PIRMININKAS. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama pirmininke, sakykite, pasitraukus V. Bakui šiek tiek keičiasi kvotos. Čia girdėjome užuominų, kad gali būti ir daugiau pasikeitimų. Ar nemanote, kad gal vis dėlto reikėtų palaukti prieš tvirtinant, kad būtų suformuota nauja valdančioji dauguma, mes tiksliai žinotume, kas vadovauja Vyriausybei, žinotume, kokie ministrai, nusistovėtų vandenys ir čia, Seime, ir tuomet būtų patvirtinta? Dabar, atrodo, pasitraukus ponui V. Bakui, yra užuominų, kad gali būti ir daugiau besitraukiančių, gali tos kvotos keistis. Ar nemanote, kad šiek tiek vėlgi skubame? Galėtume palaukti bent kelias dienas, kol nusistovės.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Manau, kad neskubame, o atliekame tai, ką privalome atlikti, ir jeigu yra pasikeitimas šiuo atveju siūlant atlikti kai kuriuos pakeitimus frakcijų siūlymų pagrindu, tai visi komitetai ir teikiami vienu nutarimu. Jeigu bus, o manau, gali įvykti, nes, kaip matote, gana daug pasikeitimų vyksta ir jie yra neišvengiami, tai kitus pasikeitimus kitais Seimo nutarimais ir patvirtinsime. Ačiū, kolegos.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamai R. Baškienei už pristatymą.
Gerbiami kolegos, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 43, 44, 441 straipsnių 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, po pateikimo pritarta.
Bendru sutarimu 1 straipsniui galime pritarti? Mane pataisė. Pateikimo stadijoje galime pritarti visiems straipsniams vienu metu. Ar galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Ar galime svarstymo metu pritarti visiems straipsniams? Ačiū, pritarta.
Pateikimas… Svarstymas įvyko, dabar priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti. 2 straipsnis. Galime pritarti. 3 straipsnis. Galime pritarti. 4 straipsnis. Galime pritarti. 5 straipsniui galime pritarti? Ačiū. 6 straipsniui galime pritarti? Ačiū. 7 straipsniui galime pritarti? Ačiū. 8 straipsniui galime pritarti? Ačiū. 9 straipsniui galime pritarti? Ačiū. 10 straipsniui galime pritarti? Ačiū. 11 straipsniui galime pritarti? Ačiū. 12 straipsniui galime pritarti? Ačiū. 13 straipsniui galime pritarti? Ačiū. 14 straipsniui galime pritarti? Ačiū.
Dėl viso. Nėra užsirašiusių. Balsuojame. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 95 Seimo nariai. Balsavo 95 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 3. Seimo nutarimas dėl narių skaičiaus priimtas. (Gongas) Ačiū.
Gerbiami kolegos, pareiškimų mes neturime, norinčių kalbėti nėra. Registruojamės.
Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Popietinį posėdį šiandien baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTSLF – frakcija „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“.