|
Argumentai:
Atsižvelgiant į ambicingus Europos Sąjungos ir
Lietuvos tikslus atsinaujinančių energetikos išteklių ir ypač saulės
energetikos naudojimą namų ūkiuose bei siekiant sukurti stabilią,
prognozuojamą ir patrauklią teisinę bazę gaminančių vartotojų veiklai, siūloma
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo
Nr. XI-1375 2, 3, 6, 11, 13, 14, 20(1), 20(2), 22, 30, 32, 49 straipsnių
pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13(1) ir 20(3) straipsniais įstatymo projekte
Nr. XIVP-1571 (toliau – Įstatymo projektas) įtvirtinti gaminančių
vartotojų naudojimosi elektros tinkslais tarifų maksimalius
dydžius.
Šiuo metu gaminantys vartotojai yra
pernelyg apmokestinami ir tokiu būdu lėtėja gaminančių vartotojų plėtra. Svarbu
pažymėti, kad gaminantys vartotojai sparčiai mažina degalų bei dujų
sunaudojimą, nes yra linkę pereiti prie elektromobilių, namų šildymo elektra
sistemų ir pan. Gaminantys vartotojai sunaudoja beveik 4 kartus daugiau
elektros nei standartiniai vartotojai.
Siūloma užtikrinti gaminančių
vartotojų saugumą bei teisėtus lūkesčius nustatant maksimalią buitinių gaminančių
vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainą. Saugi
ir nuosekli teisinė aplinka skatins gaminančių vartotojų plėtrą ir
investicijas į atsinaujinančią energetiką.
Analogišką reguliavimą siūloma
pritaikyti ir nebuitiniams gaminantiems vartotojams.
Pasiūlymas:
Pakeisti 8 straipsniu keičiamo įstatymo 201
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„6.
Pakeisti 201 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Buitinių
gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina gali būti
mokama už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio arba
už 1 kW elektrinės leistinos generuoti galios. Valstybinė
energetikos reguliavimo taryba tvirtindama buitinių gaminančių vartotojų
naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainą, ją nustato šiais būdais:
1) mokamą
už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio;
2) mokamą už 1 kW elektrinės leistinos
generuoti galios;
3) išreikštą
elektros energijos kiekio procentiniu dydžiu nuo kaupimo laikotarpiu buitinio
gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio;
4) prilygintą
pasirinktam elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifo daliai, ne
didesnei nei 80 procentų.“
|