LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO NR. I-599 1, 2, 9, 16, 19, 25, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 36, 37⁵, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, PAPILDYMO 16¹, 37⁷ STRAIPSNIAIS IR 2 PRIEDU IR 35 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS POLITIKŲ IR VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1904 2, 3 STRAIPSNIŲ, ĮSTATYMO PRIEDĖLIO PAKEITIMO IR
5¹ STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 342, 346, 348, 365² IR
365⁴ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSO 59 IR 119 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai.

Teikiamų įstatymų projektų rengimą paskatino siekis stiprinti visuomenės pasitikėjimą prokuratūra, joje dirbančiais prokurorais ir pagarbą jiems, tobulinti prokuratūros funkcijų reglamentavimą, įtvirtinti specialų prokuroro statusą tiriant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, detaliau reglamentuoti prokurorams taikomus veiklos apribojimus, siekti, kad prokuroro darbas būtų apmokamas efektyviau ir teisingiau, nustatyti kitas prokurorų socialines garantijas, taip pat pašalinti taikant Prokuratūros įstatymą išryškėjusius teisinio reguliavimo trūkumus.

Teikiamų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai:

1. Atsisakyti prokuratūrai nebūdingos funkcijos – nuosprendžių vykdymo kontrolės, siekiant efektyviai naudoti prokuratūros žmogiškuosius išteklius tiesioginėms prokuratūros funkcijoms atlikti.

2. Įtvirtinti ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo ypatumus tiriant asmenų, einančių aukštas pareigas, galimos korupcijos veikas – nustatyti, kad tokio pobūdžio bylas tirtų prokurorai, kuriems suteiktas specialus statusas. Apibrėžti prokurorui, kuriam suteiktas specialus statusas, taikomas specifines garantijas ir apribojimus. Siekti, kad tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimai būtų atlikti greičiau ir kokybiškiau.

3. Tobulinti esamą viešojo intereso gynimo funkcijos teisinį reglamentavimą – pašalinti teisės spragas ir nustatyti reikiamą teisinį reguliavimą viešojo intereso gynimo srityje, taip pat sudaryti prokuratūrai geresnes sąlygas atlikti priskirtas funkcijas viešojo intereso gynimo srityje.

4. Užtikrinti prokurorų tarnybinės atsakomybės neišvengiamumą, reglamentuoti įstatymų pažeidimų, tarnybinių nusižengimų, prokuroro vardą žeminančių poelgių, kitų Prokurorų etikos kodekso pažeidimų (toliau – tarnybiniai pažeidimai) tyrimo tvarką tais atvejais, kai prokuroras atleidžiamas iš tarnybos, išplėsti nepriekaištingos reputacijos sampratą ir taip užkirsti kelią tarnybinius pažeidimus, už kuriuos turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, padariusiems asmenims po tam tikro laiko grįžti į tarnybą prokuratūroje, ir kartu vykdyti tarnybinių pažeidimų prevenciją.

5. Suderinti atostogų suteikimo prokurorams reglamentavimą įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, pašalinti Prokuratūros įstatymo trūkumus prokurorų tarnybos stažo (atostogų klausimu) skaičiavimo srityje ir teisinį neapibrėžtumą reglamentuojant atostogų suteikimo tvarką.

6. Aiškiau reglamentuoti prokurorams taikomus veiklos apribojimus ir taip sudaryti prokurorams platesnes galimybes vykdyti kitą (ne prokuroro) veiklą.

7. Iš esmės pakeisti prokurorų darbo užmokesčio reglamentavimą – nustatyti naują prokurorų darbo apmokėjimo mechanizmą, kuris sudarytų teisines sąlygas atitinkamai padidinti visų lygių prokurorų darbo užmokestį.

8. Užtikrinti pareigūnų kaitos stabilumą prokurorui pradėjus tarnybą ir tai, kad į vadovų pareigas asmenys patektų atrankos būdu.

9. Suteikti prokurorams galimybę gauti kompensaciją už netarnybinio transporto (tiek asmeninio automobilio, tiek viešojo transporto) naudojimą tarnybos reikmėms ir ne komandiruotės metu.

10. Tobulinti teisinio reguliavimo trūkumus – pakeisti nuostatas, reglamentuojančias teisinio darbo ir tarnybos prokuroru stažo skaičiavimą, tarnybos vertinimą, skatinimą, nušalinimą nuo pareigų ir atleidimą, socialines garantijas, mokymų organizavimą.

2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.

Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavedimu sudaryta Prokuratūros įstatymo tobulinimo darbo grupė.

3. Dabartinis teisinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reglamentavimas.

Prokuroro pareiga kontroliuoti nuosprendžių (nutarčių) pateikimą vykdyti ir jų vykdymą įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) ir Prokuratūros įstatyme. BPK taip pat įpareigoja prokurorą kontroliuoti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtos piniginės sankcijos vykdymą (365² straipsnio 2 dalis) ir Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimo konfiskuoti vykdymą (365⁴ straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 5 straipsnio 4 dalies, 59 straipsnio 2 dalies, 119 straipsnio 1 dalies, 120 straipsnio 5 dalies, 123 straipsnio 4 dalies, 124 straipsnio 7 dalies, 164 straipsnio 4 ir 6 dalių nuostatos dėl prokuroro vaidmens nėra pakankamai aiškios ir prokuroro veiksmų nuosprendžių vykdymo kontrolės procese nedetalizuoja. Tačiau, kaip matyti iš BVK straipsnių turinio, nuosprendžio vykdymo kontrolė iš esmės sutapatinama su bausmės vykdymo kontrole ir bausmes vykdančių institucijų ir jų pareigūnų veiklos kontrole, taip nepagrįstai išplečiant BPK ir Prokuratūros įstatyme nustatytas prokuroro kompetencijos ribas.

Galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato prokuroro, kuriam suteikiamas specialus statusas ir pavedama tirti korupcinio pobūdžio bylas, instituto.

Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyti prokurorų įgaliojimai viešojo intereso gynimo srityje, neišskiriant prokuroro taikomų reagavimo priemonių ginant viešąją interesą ir prokuroro įgaliojimų atliekant tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo. Šiuo metu aukštesniojo prokuroro nutarimo palikti galioti prokuroro nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones apskundimo teismui tvarka, tyrimo dėl galimo viešojo intereso proceso tvarkos nustatymo, prokuroro nutarimų reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo, įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų, reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą apskundimo teismui, tyrimo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo duomenų skelbtinumo klausimai įstatymuose tiesiogiai nereglamentuoti.

Prokuratūros įstatyme nenurodyta, nuo kada skaičiuojamas teisinio darbo stažas.

Pažymėtina, kad vienas iš Prokuratūros įstatyme nurodytų nepriekaištingą reputaciją apibūdinančių veiksnių yra tai, jog asmuo nebuvo atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkščius drausmės pažeidimus ir nuo jo atleidimo yra praėję penkeri metai. Jokių apribojimų prokurorui, kuris buvo atleistas iš tarnybos prokuratūroje jo paties prašymu, tačiau gautas kreipimasis dėl jo galimai padaryto tarnybinio pažeidimo, nenumatyta.

Pagal esamą teisinį reglamentavimą atostogų laikotarpiai, nustatyti Prokuratūros įstatyme, įskaitomi į tarnybos prokuroru stažą, tačiau tai reglamentuota Prokuratūros įstatymo 50 straipsnyje, o šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje tarnybos prokuroru stažo skaičiavimą, nenustatyta, kad įtraukiami atostogų ar kiti laikotarpiai.

Galiojančiame Prokuratūros įstatyme tiesiogiai nenumatytos prokurorų galimybės dalyvauti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose ar dirbti mokslinį, pedagoginį darbą ir gauti už tai atlyginimą.

Prokurorų pareigybių darbo užmokesčio dydžiai ir apmokėjimo sąlygos šiuo metu nustatyti Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2, 3, 5¹ straipsniuose ir įstatymo priedėlio III skyriuje.

Prokuratūros įstatyme organizuoti prokurorų kvalifikacijos kėlimą įpareigotos Generalinė prokuratūra ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Pagal esamą reglamentavimą prokuroro eilinis tarnybos vertinimas atliekamas kas penkeri metai (Prokuratūros įstatymo 33 straipsnio 2 dalis), o Atestacijos komisija, įvertinusi prokuroro tarnybą labai gerai, visais atvejais turi pasiūlyti taikyti Prokuratūros įstatyme nustatytas skatinimo priemones.

Galiojančiame Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad prokuroras, kuris neina vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigų, jo prašymu ar sutikimu gali būti perkeltas į lygiavertes pareigas, kai į tokias pareigas nėra pretenduojančių kitų prokurorų. Jokių kitų apribojimų šiuo atveju nenustatyta. Nustatant atvejus, kuriais prokuroras gali būti perkeltas į žemesnes pareigas, išskirtas tik vienas atvejis, kai prokuroras negali būti perkeliamas į vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo pareigas, t. y. jo prašymu ar sutikimu.

Prokuratūros įstatymo 37⁵ straipsnio 2 dalyje numatyta garantija Lietuvos nacionaliniam nariui Eurojuste, jo pavaduotojui ir padėjėjui, kurių darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje, pasibaigus paskyrimo laikotarpiui grįžti į eitas arba kitas lygiavertes pareigas.

Prokuratūros įstatyme reglamentuojant prokurorų skatinimo tvarką numatyta, kad tai daroma šio įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka.

Pagal esamą teisinį reglamentavimą nušalinti prokurorą nuo pareigų neprivaloma, net jeigu jis ir tarnyboje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų. Bendras nušalinimo iki 45 dienų terminas numatytas visiems nušalinimo pagrindams, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas manyti, kad prokuroras padarė nusikalstamą veiką, ir generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą. Tokiu atveju prokuroras nuo pareigų gali būti nušalinamas iki galutinio sprendimo baudžiamojoje byloje.

Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad atostogos suteikiamos kalendorinėmis dienomis. Prokurorų, vienų auginančių vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat prokurorų, kurie pripažinti neįgaliaisiais, kasmetinės atostogos neapibrėžtos, tačiau jiems taikomas Darbo kodeksas. Prokurorui, turinčiam daugiau kaip penkerių metų tarnybos prokuroru stažą, už kiekvienus paskesnius tarnybos prokuroru metus kasmetinės atostogos pailginamos viena kalendorine darbo diena. Įstatyme reglamentuotos papildomos ir tikslinės atostogos. Nustatyta, kad nemokamų ir kvalifikacijos kėlimo atostogų laikas įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą. Prokuratūros įstatymo 50 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) tarnybinio būtinumo atvejais gali atšaukti prokurorą iš kasmetinių atostogų.

Prokuratūros įstatymo 41 straipsnyje, nustatančiame tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarką, nenurodyta, kas vyksta tais atvejais, kai prokuroras atleidžiamas iš tarnybos dar neišnagrinėjus jo galbūt padaryto tarnybinio pažeidimo ir nepriėmus sprendimo dėl tarnybinės atsakomybės taikymo ir nuobaudos skyrimo. Kadangi tokie atvejai nereglamentuoti, kreipimasis dėl galbūt šio asmens padaryto tarnybinio pažeidimo nenagrinėjamas, o pradėtas nagrinėjimas nutraukiamas. Taip galbūt prasižengęs prokuroras išvengia tarnybinės atsakomybės ir tarnybinės nuobaudos ir turi galimybę pakartotinai pretenduoti į tarnybą prokuratūroje.

Prokuroro poelgis, kuriuo jis sulaužo priesaiką, priskirtas prie pagrindų, kuriems esant prokuroras gali būti atleistas iš tarnybos. Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad asmenį, kuris yra 65 metų, galima atleisti tik apie tai raštu įspėjus jį prieš du mėnesius.

Prokuratūros įstatyme nustatytas reikalavimas išbraukti iš Prokurorų pareigybių sąrašo mirusius, įstatymų nustatyta tvarka paskelbtus mirusiais ar pripažintus nežinia kur esančiais prokurorus (Prokuratūros įstatymo 45 straipsnis).

Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad prokuroras turi teisę atsistatydinti prieš 14 kalendorinių dienų paduodamas generaliniam prokurorui prašymą atleisti iš tarnybos.

Prokuratūros įstatymo 52 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atlyginamos tik prokuroro komandiruotės išlaidos. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato ir aiškios teisės prokurorams, tarnybos tikslais naudojantiems netarnybinį automobilį, gauti kompensaciją degalų įsigijimo (išskyrus tarnybinę komandiruotę) ar amortizacijos išlaidoms padengti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarime Nr. 543 „Dėl Pavyzdinių tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo“ nustatyta netarnybinių automobilių naudojimo tarnybos reikmėms tvarka, o kompensacijų už netarnybinių automobilių naudojimą tarnybos reikmėms dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarime Nr. 1341 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose“, tačiau šių nutarimų nuostatos Lietuvos Respublikos prokuratūrai netaikomos.

Prokuratūros įstatymo 52 straipsnio 10 dalyje nurodyti atvejai, kuriais prokurorui gali būti skiriama pašalpa, tačiau galimybė skirti pašalpą mirusio prokuroro šeimos nariams Prokuratūros įstatyme nenumatyta.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.

Prokuratūros įstatymo 2, 9, 16 straipsnių, BPK 342, 346, 348, 365², 365⁴ straipsnių ir BVK 59, 119 straipsnių pakeitimais siūloma atsisakyti prokuroro veiklai nebūdingos funkcijos – nuosprendžių vykdymo kontrolės, siekiant efektyviai naudoti prokuratūros žmogiškuosius išteklius tiesioginėms prokuratūros funkcijoms atlikti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 118 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose ir įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroro pareiga kontroliuoti nuosprendžio vykdymą Konstitucijoje nenustatyta. Pareiga kontroliuoti nuosprendžių (nutarčių) pateikimą vykdyti ir jų vykdymą įtvirtinta BPK 346 straipsnio 3 dalyje ir Prokuratūros įstatymo 2, 9 ir 16 straipsniuose. Iš nuosprendžio vykdymo bendrosios tvarkos, kuri nustatyta BPK 348 straipsnyje, matyti, kad nuosprendį vykdančios valstybės institucijos, pranešusios teismui ir prokurorui apie gautą vykdyti nuosprendį, toliau veikia pagal BVK ir kitus bausmių, baudžiamojo poveikio priemonių ir auklėjamojo poveikio priemonių nepilnamečiams bei probacijos vykdymą reglamentuojančius teisės aktus. Šioms institucijoms pradėjus vykdyti nuosprendį, prokuroro pareiga kontroliuoti nuosprendžio vykdymą jau pereina į kitą stadiją, numatytą BVK ir kituose BPK 348 straipsnio 3 dalyje nurodytuose įstatymuose, ir sutapatinama su bausmės vykdymo priežiūra (kontrole) ir bausmes vykdančių institucijų ir jų pareigūnų veiklos kontrole. Taip nepagrįstai išplečiamos Konstitucijoje, BPK ir Prokuratūros įstatyme nustatytos prokuroro funkcijos ir jo kompetencijos ribos.

Pažymėtina, kad visos bausmės vykdymo institucijos yra valstybinės, jų statusas, funkcijos, veiklos pagrindai, teisės ir pareigos detaliai reglamentuotos, sukurta šių institucijų veiklos kontrolės ir teisėtumo priežiūros sistema, todėl įpareigojimas prokurorui kontroliuoti nuosprendžio ir bausmės vykdymą laikytinas pertekliniu. Prokuroras neturėtų tiesiogiai kontroliuoti bausmes vykdančių institucijų (kurios jam tiesiogiai nepavaldžios) veiklos ir veikti baudžiamojo proceso ir Prokuratūros įstatyme nenustatytais atvejais, būdais ir priemonėmis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nemažos dalies Europos Sąjungos valstybių narių (Danija, Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija) baudžiamojo proceso įstatymai neįpareigoja prokurorą kontroliuoti teismo nuosprendžio vykdymą. Tai atlieka teismai ir kitos kompetentingos valstybės institucijos. Siūlomi pakeitimai susiaurintų prokuroro funkcijas, prokurorai nevykdytų jiems nebūdingos ir perteklinės veiklos. Kartu sumažėtų privalomų įpareigojimų teismams ir bausmes vykdančioms institucijoms, taip pat registruojamų ir paštu siunčiamų baudžiamųjų bylų dokumentų.

Siūloma papildyti Prokuratūros įstatymą 16¹ straipsniu, nustatančiu korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariami valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų ar organizacijų vadovai ar asmenys, turintys imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo ypatumus. Pagrindiniu kriterijumi sprendžiant dėl bylų, su kuriomis siejamas specialaus statuso suteikimas, siūloma laikyti nusikalstamų veikų pobūdį (korupcinės veikos) ir jas galbūt įvykdžiusius subjektus (valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar organizacijos vadovus ar asmenis, turinčius imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn). Tačiau kiekvienu atveju diskrecijos teisė spręsti dėl pavedimo organizuoti ikiteisminį tyrimą ar palaikyti valstybinį kaltinimą prokurorui, kuriam suteikiamas specialus statusas, suteikiama tik generaliniam prokurorui, kuris gali tokį sprendimą priimti atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos sukeltą atgarsį visuomenėje ar žiniasklaidoje, galimą poveikį tyrimui ir kitas aplinkybes. Šiuo pakeitimu siekiama įtvirtinti specialaus statuso prokurorui suteikimo ir panaikinimo bendrą tvarką, suteiktas garantijas ir taikomus apribojimus, nustatyti, kad tokiam prokurorui vykdant proceso įstatymus aukštesnysis prokuroras yra tik generalinis prokuroras (jo pavaduotojas). Siūloma nustatyti, kad prokurorui, kuriam suteiktas specialus statusas, būtų taikomos jo tarnybos santykius reglamentuojančios papildomos garantijos (neatliekamas prokuroro tarnybos vertinimas, jis negali būti perkeliamas į kitas pareigas, kitą prokuratūrą, jam gali būti mokama priemoka, jis negali būti traukiamas tarnybinėn atsakomybėn), tačiau taikomi ir tam tikri apribojimai (jam apribojama galimybė siekti karjeros, būti deleguojamam į tarptautines, Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybės institucijas, jis negali atstovauti Lietuvos Respublikai Eurojuste, dalyvauti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, negali būti skatinamas).  

Pažymėtina, kad, nustatant bylų, kurių tyrimą gali organizuoti prokuroras, kuriam suteiktas specialus statusas, kriterijus, atsižvelgta į tai, kad tokių bylų tyrimu dažniausiai labai domisi visuomenė ir žiniasklaida, dažniau galimas poveikis jų tyrimui, o proceso dalyviai neretai mėgina vilkinti tyrimą keldami klausimus dėl bylas tiriančių pareigūnų galimai padarytų pažeidimų. Todėl siūloma nustatyti garantijas šios kategorijos bylas tiriantiems prokurorams. Tikimasi, kad įtvirtinus specialias garantijas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas tiriančiam prokurorui proceso dalyviai rečiau mėgins piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, keldami klausimus dėl bylas tiriančių pareigūnų galimai padarytų pažeidimų, todėl tokio pobūdžio nusikalstamos veikos bus tiriamos greičiau ir kokybiškiau. Pažymėtina, kad siūlomos garantijos nėra absoliučios ir generalinis prokuroras gali bet kuriuo metu priimti sprendimą panaikinti prokurorui suteiktą specialų statusą, jeigu paaiškėtų aplinkybių, dėl kurių konkrečiam prokurorui suteiktas specialus statusas turi būti panaikintas (yra pagrįstas pagrindas manyti, kad prokuroras padarė veiką, turinčią tarnybinio nusižengimo požymių), arba šis statusas taptų nebereikalingas. Klausimai, susiję su specialaus statuso prokurorui suteikimu, panaikinimu, tam tikrų apribojimų ir garantijų taikymu, turėtų būti išsamiau reglamentuoti generalinio prokuroro tvirtinamoje tvarkoje.

Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-82, numatyta pertvarkant teisinę sistemą įtvirtinti ypatingojo prokuroro statusą politinės ir teisėjų korupcijos byloms tirti. Korupcija yra viena iš nacionalinių grėsmių valstybei ir vienas iš pavojingiausių socialinių reiškinių. Korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimas – viena iš prokuratūros prioritetinių veiklos krypčių. Pažymėtina, kad prokuratūra aktyviai dalyvauja įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 patvirtintą Lietuvos Respublikos nacionalinę kovos su korupcija 2015–2025 metų programą, kurios strateginis tikslas – sumažinti korupcijos mastą, padidinti skaidrumą, atvirumą viešajame ir privačiame sektoriuose. Korupcinio pobūdžio veikų, kurių padarymu įtariami aukštas pareigas einantys pareigūnai, specifika ir tyrimo ypatumai lemia, kad šio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimui būdinga didesnė nusikalstamo poveikio jas tiriantiems pareigūnams rizika, be to, tiriant tokio pobūdžio nusikalstamas veikas proceso dalyviai neretai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, keldami klausimus dėl bylas tiriančių pareigūnų galimai padarytų pažeidimų.

Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio pakeitimais siekiama tobulinti esamą viešojo intereso gynimo funkcijos teisinį reguliavimą. Įstatymo projektas teikiamas atsižvelgiant į praktines viešojo intereso gynimo funkcijos reguliavimo problemas. Siekiama išgryninti prokuroro taikomas reagavimo priemones ginant viešąją interesą ir prokuroro įgaliojimus atliekant tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo. Prokuroras tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo atlieka vadovaudamasis Rekomendacijomis dėl viešojo intereso gynimo, patvirtintomis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. I-25 (2017 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. I-16 redakcija), tačiau įstatymu šis klausimas nereglamentuotas. Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir apibrėžtumą, būtina įtvirtinti, kad prokurorų tyrimo dėl galimo viešojo intereso proceso tvarką nustato generalinis prokuroras.

Siekiant išvengti teisinio reguliavimo neapibrėžtumo, siūloma nustatyti aukštesniojo prokuroro nutarimo palikti galioti prokuroro nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones apskundimo teismui tvarką. Prokuratūros įstatyme tiesiogiai nenumatyta galimybė skųsti teismui aukštesniojo prokuroro nutarimą palikti galioti prokuroro nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, tačiau asmenys, vadovaudamiesi teisės kreiptis į teismą principu, šiuos nutarimus skundžia teismams. Nesant teisinio aiškumo, skundai dėl aukštesniojo prokuroro nutarimo teismui paduodami net ir po kelerių metų nuo nutarimo priėmimo.

Atsižvelgiant į tai, kad prokuroras turi diskrecijos teisę įvertinti, ar egzistuoja viešojo intereso pažeidimas, ir spręsti dėl viešojo intereso gynimo ir konkrečių priemonių taikymo poreikio, siekiama nustatyti, kad šį prokuroro vertinimą patikrintų aukštesnysis prokuroras, o prokuroro nutarimas reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo, įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų, ir reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą nebūtų skundžiamas teismui.

Siekiama užtikrinti tyrimo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo medžiagos ribotą skelbtinumą, nes tyrimo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo metu surinktų duomenų skelbtinumo klausimas galiojančiuose teisės aktuose nereglamentuotas.

Siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai pašalintų teisės spragas ir nustatytų aiškesnį teisinį reguliavimą viešojo intereso gynimo srityje, užtikrintų teisinį apibrėžtumą ir tikrumą, sudarytų prokuratūrai geresnes sąlygas atlikti priskirtas funkcijas viešojo intereso gynimo srityje.

Prokuratūros įstatymo 25 straipsnio 1 dalies papildymu siekiama pašalinti teisinio darbo stažo skaičiavimo neaiškumus ir tiesiogiai įstatymu reglamentuoti teisinio darbo stažo skaičiavimą.

Prokuratūros įstatymo 25 straipsnio 3 dalies, 27 straipsnio 2 dalies, 40, 41 straipsnių, 42 straipsnio 5 dalies, 46 straipsnių pakeitimais siekiama užtikrinti tarnybinių pažeidimų prevenciją, prokurorų atsakomybės neišvengiamumą ir jos realizavimą, išsamiau reglamentuoti tarnybinių nuobaudų skyrimą. Kiekvienas prokuroras turi suvokti, kad padarytas tarnybinis pažeidimas neišvengiamai sukels neigiamų pasekmių. Prokuroras, kurio galimai padarytas tarnybinis pažeidimas nagrinėjamas, dažniau nesulaukia sprendimo (išvados) dėl tarnybinio pažeidimo ir tarnybinės nuobaudos nustatymo, nes siekdamas išvengti tarnybinės atsakomybės ir su tuo susijusių pasekmių atsistatydina iš tarnybos prokuratūroje savo prašymu. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tokiais atvejais Prokurorų etikos komisija kreipimosi dėl prokuroro galimai padaryto tarnybinio pažeidimo toliau nenagrinėja, o pradėtas tarnybinis patikrinimas nutraukiamas. Taigi atsakomybės už tarnybinius pažeidimus dažnai išvengiama. Todėl siūloma išplėsti nepriekaištingos reputacijos sąvoką ir įtvirtinti naują institutą – pripažinimą padarius tarnybinį pažeidimą. Šis pakeitimas leis užtikrinti, kad savo noru pasitraukę iš tarnybos prokurorai, dėl kurių veiksmų (neveikimo) atlikus tarnybinio pažeidimo tyrimą ir pripažinus, kad jie padarė tarnybinį pažeidimą, už kurį turėtų būti skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, neišvengtų tarnybinės atsakomybės ir negalėtų pretenduoti į tokias pat ar žemesnes prokuroro pareigas, jeigu nuo tarnybos prokuroru pabaigos nepraėjo penkeri metai.

Prokuratūros įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punkto pakeitimu siekiama detalizuoti kitą teisinio darbo stažą, kuris įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą nustatant prokurorų atostogų trukmę, o šio straipsnio papildymu 7 dalimi – detalizuoti laikotarpius, kurie įskaitomi į tarnybos prokuroru stažą. Teikiami pakeitimai pašalins teisinio darbo stažo skaičiavimo ir laikotarpio, kurį prokuroras buvo nušalintas nuo pareigų, įskaitymo į tarnybos prokuroru stažą neaiškumus.

Prokuratūros įstatymo 28 straipsnio 2 dalies ir 50 straipsnio pakeitimais siūloma sureguliuoti atostogų suteikimo prokurorams reglamentavimą įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui (toliau – NDK) ir pašalinti Prokuratūros įstatyme tarnybos prokuroru stažo skaičiavimo (atostogų klausimu) trūkumus. NDK nustatyta, kad atostogų trukmė skaičiuojama ne kalendorinėmis, bet darbo dienomis. Prokuratūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokurorų kasmetinių ir tikslinių atostogų trukmę ir suteikimo tvarką nustato Prokuratūros įstatymas ir Darbo kodeksas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant išvengti teisės aktų prieštaravimų, siekiama sureguliuoti atostogų suteikimą prokurorams įsigaliojus NDK, apibrėžti prokurorų, kurie vieni augina vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat prokurorų, kurie pripažinti neįgaliaisiais, atostogas. Prokuratūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje įvedama sąvoka „papildomos atostogos“, kuri iš esmės atitinka Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas. Prokuratūros įstatymo 50 straipsnio 4 dalis tikslinama kalendorines dienas pakeičiant darbo dienomis, vietoj sąvokos „kasmetinės papildomos mokamos atostogos“ vartojama sąvoka „papildomos atostogos“. Patikslinamos Prokuratūros įstatymo 50 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl atšaukimo iš kasmetinių atostogų ir jų panaudojimo vėliau. Kadangi šiuo metu Prokuratūros įstatyme nenumatyta, kad atšaukti prokurorą iš atostogų galima tik jo sutikimu, numatytas atšaukimas tik iš kasmetinių atostogų, nors faktiškai galimas ir iš papildomų atostogų, sukonkretinama, kad nepanaudotos atostogos suteikiamos Darbo kodekso nustatyta tvarka. Prokuratūros įstatymo 50 straipsnio 6 dalyje nurodytos tikslinės atostogos išdėstomos tokia pat nuoseklia tvarka kaip ir Darbo kodekse. Atsisakoma formuluotės „kol jam sueis treji metai“ pagal analogiją su 2012 metais įsigaliojusiais Darbo kodekso 178 straipsnio 2 punkto pakeitimais, kuriais numatytos atostogos vaikui prižiūrėti, tačiau atsisakyta atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Taip pat nustatoma dar viena tikslinių atostogų rūšis – kūrybinės atostogos, atostogų suteikimo generaliniam prokurorui tvarka.

Siekiant užtikrinti sistemiškumą, siūloma bendrą nuostatą dėl tikslinių atostogų laikotarpių įskaitymo į tarnybos prokuroru stažą įtvirtinti Prokuratūros įstatymo 50 straipsnio 11 dalyje ir įtraukti į Prokuratūros 28 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią tarnybos prokuroru stažą. Siekiant užtikrinti aiškumą ir sistemiškumą, nustatoma, kad į tarnybos prokuroru stažą įskaitomi ir tikslinių atostogų laikotarpiai, taip pat kiti laikotarpiai, nustatyti šiame įstatyme (prokuroro stažuotės (Prokuratūros įstatymo 31 straipsnio 6 dalis), prokuroro kvalifikacijos kėlimo (Prokuratūros įstatymo 32 straipsnio 4 dalis), prokuroro delegavimo į tarptautines, Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas (Prokuratūros įstatymo 37¹ straipsnio 2 dalis), prokuroro dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose (Prokuratūros įstatymo 37⁷ straipsnio 4 dalis), prokuroro nepagrįsto nušalinimo nuo pareigų laikotarpiai (Prokuratūros įstatymo 43 straipsnio 6 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės tarnautojų tarnybinius santykius reglamentuoja kiti teisės aktai, tačiau pats teisinio reglamentavimo pobūdis maksimaliai artimas tarnybos prokuratūroje teisiniams santykiams. Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad į tarnybos stažą taip pat įskaitomi kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, mokymosi atostogų, nemokamų atostogų, atostogų kvalifikacijai tobulinti, atostogų dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas laikotarpiai ir kita. Priėmus siūlomus pakeitimus, bus suderintos Prokuratūros įstatymo ir NDK nuostatos atostogų klausimu, pašalinti prokurorų tarnybos stažo (atostogų klausimu) skaičiavimo trūkumai, nustatyta atostogų suteikimo generaliniam prokurorui tvarka.

Prokuratūros įstatymo 29 straipsnio pakeitimu ir papildymu 37⁷ straipsniu siekiama detaliau reglamentuoti prokurorams taikomus veiklos apribojimus ir taip sudaryti platesnes galimybes jiems vykdyti kitą (ne prokuroro) veiklą. Siūloma atsisakyti nuostatos, kad prokuroras gali gauti atlyginimą tik už mokslinį ar pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose, taip pat suteikti galimybę prokurorams dalyvauti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuos įgyvendinant vykdoma su prokuratūros misija ir strateginiais tikslais susijusi veikla, ir gauti išmokas. Prokuratūros įstatyme nustatyti kitos prokuroro veiklos ribojimai skirti prokuroro nepriklausomumui užtikrinti. Galiojantis reglamentavimas leidžia prokurorui būti deleguojamam į tarptautines, Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas, tačiau neretai kyla neaiškumų, kai prokurorai kaip tam tikros srities ekspertai kviečiami dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose projektuose. Pažymėtina, kad tokia veikla iš principo leidžiama teisėjams (Teismų įstatymo 48 straipsnis), kitiems pareigūnams (Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnis, Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 15 straipsnis), valstybės tarnautojams (Valstybės tarnybos įstatymo 16¹, 23 straipsniai). Teikiamais pakeitimais siekiama sudaryti galimybes prokurorams įgyti ir naudingos tarptautinės patirties, taip pat gauti atlyginimą už mokslinį ar pedagoginį darbą ne tik aukštosiose mokyklose.

Prokuratūros įstatymo 1, 31 straipsnių, 33 straipsnio 6 dalies, 37⁵ straipsnio, 39 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio, 42 straipsnio 4 dalies, 49 straipsnio pakeitimais, papildymu 2 priedu ir 35 straipsnio pripažinimu netekusiu galios ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2, 3 straipsnių, priedėlio pakeitimais ir 5¹ straipsnio pripažinimu netekusiu galios siekiama užtikrinti teisingą apmokėjimą už prokuroro darbą, labiau skatinti prokurorus siekti aukštesnių ir vadovaujamų pareigų, kurti „tiltą“ tarp teisėjo ir prokuroro užtikrinančią sistemą, įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas ‒ valstybinio audito 2012 m. gruodžio 20 d. ataskaitos Nr. VA-P-40-8-17 ,,Ar sudarytos prielaidos efektyviai organizuoti ikiteisminio tyrimo procesą?“ 6 priede pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo priemonių plano 8 punkto rekomendacijos įpareigojo numatyti priemones, kurios didintų motyvaciją dirbti prokuroro darbą.

Darni teisėjų ir prokurorų darbo užmokesčio sistema yra svarbus valstybėje šiuo metu diegiamos „tilto“ tarp teisėjo ir prokuroro sistemos aspektas. Nors teismų ir prokuratūros funkcijos skirtingos, tačiau jos skirtos bendram tikslui – teisingumui įgyvendinti. Konstitucijos 109 straipsnyje skelbiama, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, o Prokuratūros įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą. Šios nuostatos lemia glaudų teismų ir prokuratūros ryšį ir tarpusavio sąveiką teisingumo vykdymo procese. Pabrėžtina ir tai, kad teismų ir prokuratūros struktūros atliekant jiems priskirtas funkcijas yra lygiavertės. Taigi kuriant „tiltą“ tarp teisėjo ir prokuroro užtikrinančią sistemą tikslinga prokurorų darbo užmokesčio reguliavimą perkelti į Prokuratūros įstatymą, tai yra nustatyti jiems atskirą nuo kitų valstybės pareigūnų darbo užmokesčio tvarką, taip kaip teisėjų atlyginimų dydžiai ir jų skaičiavimo tvarka nustatyti specialiame įstatyme – Teisėjų atlyginimų įstatyme.

Siūloma atsisakyti prokurorų kvalifikacinių rangų, kurie suteikiami Atestacijos komisijos siūlymu arba kaip skatinimas ir žymi prokurorų kvalifikaciją ar einamas pareigas, ir prokurorams mokamus priedus už kvalifikacinį rangą: jaunesniajam justicijos patarėjui – 10 proc., justicijos patarėjui – 15 proc., vyresniajam justicijos patarėjui – 20 proc., vyriausiajam justicijos patarėjui – 25 proc., valstybiniam justicijos patarėjui – 30 proc., vyriausiajam valstybiniam justicijos patarėjui – 40 proc., įtraukti į pareiginės algos koeficientą. Siekiama, kad prokurorų darbo užmokesčio dydžiai ir apmokėjimo sąlygos būtų nuosekliai ir logiškai reglamentuoti Prokuratūros įstatyme (specialiame įstatyme), kuriame jau nustatytas prokurorų statusas, kompetencija, teisės ir pareigos, tarnybos eiga, skatinimo ir tarnybinės atsakomybės sąlygos, socialinės garantijos, asmens apsaugos priemonių tvarkymo ir naudojimo sąlygos.

Siekiama nustatyti, kad prokurorų ir teisėjų atlyginimų vidutinis santykis sudarytų: Generalinės prokuratūros, apygardų prokuratūrų ir apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų prokurorų ir atitinkamos grandies teisėjų – apie 95 proc., organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimus atliekančių Generalinės prokuratūros ir teritorinių apygardų prokuratūrų prokurorų ‒ apie 97 proc.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos prokuratūros 2017 metų darbo užmokesčio fondas, palyginti su 2008 metų darbo užmokesčio fondu, numatytu atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, išliko sumažintas 4 proc., nors teismų, Valstybės kontrolės ir kitų biudžetinių įstaigų darbo užmokesčio fondai ne tik grąžinti į prieš krizę buvusį lygį, bet ir padidėjo.

2008 metų ir 2017 metų asignavimai darbo užmokesčiui, numatyti atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme

Įstaiga	2008 metais, tūkst. eurų	2017 metais, tūkst. eurų	Pokytis 2017 metais, palyginti su 2008 metais, procentais
Generalinė prokuratūra	22 658,7	21 705,0	– 4,21 proc.
Teismai	41 573,2	48 846,0	+ 17,49 proc.
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos	143 778,4	138 460,0	– 3,70 proc.
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė	5 213,7	6 035,0	+ 15,75 proc.
Specialiųjų tyrimų tarnyba	4 209,9	4 877,0	+ 15,85 proc.

Atkreiptinas dėmesys, kad klausimai, susiję su prokurorų darbo užmokesčiu, aktualūs visoje Europos Sąjungoje. Konsultacinė Europos teisėjų taryba (pranc. Le Conseil consultatif de juges européens, CCJE), kuri yra patariamoji Europos Tarybos institucija teisėjų nepriklausomumo, nešališkumo ir kompetencijos klausimais, ir Konsultacinė Europos prokurorų taryba (pranc. Le Conseil consultatif de procureurs européens, CCPE), kuri yra patariamoji Europos Tarybos Ministrų Komiteto institucija prokuratūrų veiklos klausimais, 2009 m. lapkričio 18 d. priėmė Konsultacinės Europos teisėjų tarybos (CCJE) nuomonę Nr. 12 (2009) ir Konsultacinės Europos prokurorų tarybos (CCPE) nuomonę Nr. 4 (2009) „Dėl teisėjų ir prokurorų santykių demokratinėje visuomenėje“, kurias sudaro vadinamoji Bordo deklaracija ir jos aiškinamosios pastabos. Kaip nurodyta Bordo deklaracijoje, tam, kad prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu įgyvendintų teisės normas ir, kai numatyta, diskrecinius įgaliojimus, prokuroro statusas turi būti užtikrintas įstatymu aukščiausiu lygmeniu, panašiai kaip teisėjo; dėl teisėjų ir prokurorų uždavinių panašumo panašūs yra ir reikalavimai bei garantijos, susiję su jų statusu ir pareigų vykdymo sąlygomis, būtent su priėmimu į pareigas, mokymusi, karjera, drausme, perkėlimu, atlyginimu, atleidimu iš pareigų ir laisve kurti profesines asociacijas (37 punktas). Bordo deklaracijos aiškinamosiose pastabose pažymėta, kad prokurorų nepriklausomumas būtinas tam, kad jie galėtų vykdyti savo misiją; jis stiprina prokurorų vaidmenį teisinėje valstybėje ir visuomenėje, taip pat garantuoja, kad teisingumo sistema veiks sąžiningai ir veiksmingai; teisėjo nepriklausomumui artimas prokuroro nepriklausomumas nėra prokurorams suteikta prerogatyva ar privilegija – tai sąžiningo, nešališko ir veiksmingo teisingumo garantija (27 punktas).

Paskelbtoje Europos Tarybos (ET) Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) Europos teisingumo sistemų vertinimo 2014 metų ataskaitoje nurodoma, kad Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje R(2000)19 dėl prokuratūros vaidmens baudžiamosios justicijos sistemoje konstatuota, jog nustatant prokurorų statusą bei jų darbo užmokesčio ir pensijų dydžius turi būti atsižvelgiama į būtinumą išlaikyti tam tikrą pusiausvyrą tarp teisėjų (members of judiciary) ir prokurorų, nes, nepaisant to, kad jų pareigos skiriasi iš prigimties, abi šios grupės atlieka lemiamą vaidmenį teisingumo sistemoje. Prokurorų darbo užmokestis taip pat turi atspindėti pareigybės reikšmingumą ir tinkamumą. Ataskaitoje taip pat nurodomas Konsultacinės Europos teisėjų tarybos (CCJE) nuomonės Nr. 1 (2001) 61 paragrafas, kuriame patvirtinta, kad adekvatus darbo užmokestis būtinas tam, kad būtų užtikrintas laisvas ir atsparus įtakai darbas. Ši pastaba taikoma ir kalbant apie prokurorų darbo užmokestį.

2014 m. gruodžio 17 d. Romoje priimtoje Konsultacinės Europos prokurorų tarybos (CCPE) Europos Tarybos Ministrų Komitetui pateiktoje nuomonėje „Dėl Europos normų ir principų, susijusių su prokurorais“ skelbiama, kad teisėjų ir prokurorų misijų panašumas ir joms būdinga komplementarumo (viena kitos papildymo) specifika reikalauja panašių garantijų dėl jų statuso ir tarnybos sąlygų, o konkrečiai – dėl priėmimo į tarnybą, mokymų, karjeros galimybių, darbo užmokesčio, darbo drausmės ir perkėlimo (kuris turi būti vykdomas tik įstatyme nustatytais pagrindais arba jų sutikimu) (53 punktas).

Lietuvoje pagrindinės prokurorų funkcijos nustatytos Konstitucijos IX skirsnyje („Teismas“), kuriame prokurorai traktuojami kaip teisminės valdžios sudedamoji dalis, todėl patvirtina teiginius, kad jiems turėtų būti taikomi teismų nepriklausomumą apibūdinantys principai ir nustatomos teisminės valdžios nepriklausomumo garantijos.

CEPEJ 2014 metų ataskaitos duomenimis (2012 metų duomenys), 20 Europos valstybių laikoma, kad teisėjai ir prokurorai yra tos pačios profesijos atstovai, todėl jie vidutiniškai gauna vienodą arba beveik vienodą (mažesnį iki 10 proc.) darbo užmokestį (Andora, Belgija, Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Italija, Latvija, Liuksemburgas, Monakas, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Švedija ir Turkija). Penkiose valstybėse prokurorų darbo užmokestis net didesnis nei teisėjų (Albanija, Austrija, Kroatija, Prancūzija ir Juodkalnija). Slovakijoje prokuroro bazinis darbo užmokestis sudaro 85 proc. teisėjo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Čekijoje prokurorų atlyginimo bazė sudaro 90 proc. teisėjų atlyginimo bazės.

Darni teisėjų ir prokurorų darbo užmokesčio sistema yra svarbus valstybėje šiuo metu diegiamos „tilto“ tarp teisėjo ir prokuroro sistemos aspektas. Seime svarstomas ir kitas šios sistemos elementas – su bendruoju teisės kvalifikaciniu egzaminu susijusių įstatymų projektų paketas. Šių įstatymų paskirtis – įvesti bendrą teisės kvalifikacinį egzaminą asmenims, pretenduojantiems tapti teisėjais, prokurorais ir advokatais. Tokio egzamino įvedimas užtikrintų ne tik šių trijų teisinių profesijų atstovų aukštą teisinės kvalifikacijos standartą, bet ir laisvesnį aukštos kvalifikacijos teisininkų judėjimą trijų profesijų viduje. Pereinamumas iš vienos teisės srities į kitą, nuo vienos teisinės profesijos prie kitos leistų skirtingų sričių teisininkams lengvai rasti bendrą kalbą, t. y. susikalbėti tokiu pat lygmeniu, o korporacinės sistemos uždarumo panaikinimas prisidėtų prie sistemos skaidrumo ir atvirumo.

Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą neatsiejama nuo konstitucinių lygiateisiškumo, teisingumo, teisinės valstybės principų. Teikiamos įstatymo pataisos iš esmės pakeistų prokurorų darbo užmokesčio reglamentavimą – nustatytų naują prokurorų darbo apmokėjimo mechanizmą, kuris sudarytų teisines sąlygas atitinkamai padidinti visų lygių prokurorų darbo užmokestį.

Siūloma didesnį pareiginės algos koeficientą nustatyti organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimus atliekantiems Generalinės prokuratūros ir teritorinių apygardų prokuratūrų prokurorams ir taip skatinti juos dirbti būtent šiose baudžiamojo persekiojimo srityse, kurioms būdinga didesnė nei kitoms sritims agresijos prieš šiuos tyrimus atliekančius pareigūnus ir (ar) nusikalstamo poveikio jiems rizika. Minėti prokurorai atlieka ikiteisminį tyrimą baudžiamosiose bylose dėl organizuotų nusikaltimų ir nusikaltimų, kuriais pasireiškia korupcija, taip pat kitose itin svarbiose bylose, keliančiose pavojų socialiniam stabilumui ir saugumui, organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, kai ikiteisminis tyrimas atliekamas Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento ikiteisminio tyrimo padaliniuose ir kitur.

Numatoma didinti vadovaujančios grandies prokurorų darbo užmokestį, nes šiuo metu jų atlyginimai itin maži – beveik tokie pat kaip eilinių prokurorų, nors po prokuratūros pertvarkos vadovų sumažėjo daugiau kaip perpus – nuo 190 iki 87, o jų atsakomybė smarkiai padidėjo. Dėl to per atrankas į vadovų pareigas trūksta potencialių pretendentų. Tikėtina, kad didesnis atlyginimas daugiau prokurorų skatintų siekti vadovaujamų pareigų.

Prokuratūros įstatymo 32 straipsnio 2 dalies pakeitimu siekiama užtikrinti teisinio reglamentavimo aiškumą ir atsisakyti perteklinio reglamentavimo, įpareigojančio Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją prisidėti prie prokurorų kvalifikacijos kėlimo.

Prokuratūros įstatymo 33 straipsnio 2, 3 ir 5 dalių pakeitimais siekiama išsamiau reglamentuoti prokurorų tarnybos vertinimą, nes pasitaiko atvejų, kai prokuroro tarnyba turi būti vertinama, nors jis tam tikrą laiką neatliko savo funkcijų. Generalinis prokuroras galės nustatyti atvejus, kuriais prokuroro, kuris ilgesnį laiką neatliko savo funkcijų (buvo išėjęs ilgalaikių vaiko priežiūros atostogų, deleguotas į tarptautines institucijas), tarnybos vertinimas galės būti atliekamas ne kas penkeri metai, o atsižvelgiant į faktinį laiką, kurį jis atliko savo funkcijas. Nustatomi ir tam tikri atvejai, kuriais Atestacijos komisija prokuroro veiklą vertina labai gerai, ir numatoma galimybė tokiu atveju siūlyti arba nesiūlyti įstatyme numatytas skatinimo priemones. Taip būtų išvengta teisinio reglamentavimo neaiškumų, susijusių su prokuroro veiklos vertinimo laikotarpiu ir Atestacijos komisijos išvadoje teikiamais siūlymais ir jų įgyvendinimu, nes esamas reglamentavimas lemia, kad pasitaiko atvejų, kai atestuojamas prokuroras būna neseniai paskatintas už tuos pačius nuopelnus ir jį įvertinus labai gerai Atestacijos komisija priversta siūlyti jį skatinti pakartotinai, nors pagal galiojančią skatinimo tvarką prokurorai gali būti skatinami ne dažniau kaip kartą per metus.

Prokuratūros įstatymo 36 straipsnio pakeitimu siekiama nustatyti, kad prokuroras prašymą perkelti jį į lygiavertes pareigas gali pateikti tik praėjus tam tikram laikotarpiui nuo jo paskyrimo į prokuroro pareigas. Pasitaiko atvejų, kai prokuroras, tik pradėjęs dirbti vienoje teritorinėje prokuratūroje, pateikia prašymą perkelti jį į lygiavertes pareigas kitoje teritorinėje prokuratūroje ar jos padalinyje. Taigi siekiama užtikrinti pareigūnų kaitos stabilumą, prokurorui pradėjus tarnybą, taip pat pašalinti teisinio reglamentavimo, susijusio su prokuroro perkėlimu į žemesnes pareigas, dviprasmiškumą.

Prokuratūros įstatymo 37⁵ straipsnio 2 dalies pakeitimu panaikinama nuostata, suteikianti teisę Lietuvos nacionaliniam nariui Eurojuste, jo pavaduotojui ir padėjėjui, pasibaigus paskyrimo į pareigas laikotarpiui, sugrįžti į eitas ar kitas lygiavertes pareigas. Siekiama užtikrinti, kad tam tikrą laiką neatlikę savo funkcijų prokurorai, kurie pasibaigus jų paskyrimo į pareigas laikotarpiui nori eiti vadovaujamas pareigas, bendra tvarka dalyvautų atrankoje.

Papildžius Prokuratūros įstatymo 39 straipsnio 3 dalį, bus išsamiau reglamentuoti prokurorų skatinimo pagrindai. Nustačius, kad prokuroras gali būti skatinamas ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, neliks šiuo metu kylančių diskusijų dėl prokuroro skatinimo vadovaujantis Pareigūnų ir valstybės tarnautojų, tiesiogiai dalyvavusių išaiškinant (ištiriant) nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, kuriais padaryta (galėjo būti padaryta) turtinė žala valstybei, skatinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1575 (2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 823 redakcija), pagrindu. Ši tvarka nurodyta ir Skatinimo ir apdovanojimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. I-347 (2017 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. I-92 redakcija), tačiau įstatyme nereglamentuota.

Prokuratūros įstatymo 43 straipsnio pakeitimu nustatoma išsamesnė prokuroro nušalinimo nuo pareigų tvarka – nurodomi privalomo ir galimo nušalinimo nuo pareigų atvejai, nušalinimo nuo pareigų tam tikrais atvejais laikotarpiai, nustatomos prokuroro, kuris nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai, socialinės garantijos.

Prokuratūros įstatymo 44 straipsnio pakeitimu pertvarkomi atleidimo iš tarnybos pagrindai – dalis jų perkeliama į Prokuratūros įstatymo 40 straipsnio 2 dalį (reglamentuoja griežčiausios tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos – skyrimą) dėl to, kad atsiradus bent vienam pagrindui pradedamas tarnybinis patikrinimas, kurį baigus gali būti pateiktas siūlymas atleisti prokurorą iš tarnybos. Paskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, prokuroras iš tarnybos bus atleidžiamas Prokuratūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Taip pat suvienodinamas prokurorams ir kitiems asmenims (Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnis, Valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnis) taikomo darbo drausmės pažeidimo – nebuvimo darbe be svarbios priežasties – laikotarpis. Siekiant didinti visuomenės pasitikėjimą prokuratūra ir prokurorais, įtvirtinamas privalomo atleidimo iš pareigų pagrindas – prokuroro priesaikos sulaužymas. Panaikinamas nebetaikomas atleidimo pagrindas – yra sulaukęs amžiaus, reikalingo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti (Prokuratūros įstatymo 2 dalies 8 punktas). Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus, tobulinamos ir Prokuratūros įstatymo 32 straipsnio 5 dalies, 45 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalių nuostatos.

Prokuratūros įstatymo 45 straipsnio 6 ir 7 dalių pakeitimais atsisakoma perteklinės nuostatos dėl prokurorų išbraukimo iš Prokurorų pareigybių sąrašo, nes jame nurodytos prokurorų pareigybės, o ne asmenys.

Prokuratūros įstatymo 46 straipsnio 1 dalies papildymu nustatoma, kad prokuroras, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo atliekamas tarnybinis patikrinimas, turi teisę atsistatydinti ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų pateikdamas prašymą generaliniam prokurorui (į šį terminą neįskaitomas laikas, kurį prokuroras nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo). Siekiama nustatyti realius terminus, per kuriuos būtų atliktas tarnybinis patikrinimas ir išspręstas tarnybinės atsakomybės klausimas, nes dažnai asmuo, dėl kurio veiksmų pradėtas tarnybinis patikrinimas, siekdamas išvengti tarnybinės atsakomybės, pasinaudoja jam suteikta teise ir atsistatydina iš tarnybos savo prašymu.

Prokuratūros įstatymo 47 straipsnio pakeitimu taisoma techninė klaida, padaryta pakeitus Prokuratūros įstatymo 22 straipsnį Prokuratūros įstatymo 22 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymu Nr. XII-652 ir atitinkamai nepakeitus Prokuratūros įstatymo 47 straipsnio.

Prokuratūros įstatymo 52 straipsnio papildymu nauja 10 dalimi prokurorams suteikiama galimybė gauti kompensaciją už netarnybinio transporto, tiek asmeninio automobilio, tiek viešojo transporto, naudojimą tarnybos reikmėms ne komandiruotės metu. Prokuratūros įstatyme nustatytų funkcijų atlikimas lemia specifinį prokuroro darbo mobilumą, kai ne komandiruotės metu prokuroras įprastai naudojasi ne tik tarnybiniu, bet ir asmeniniu transportu. Prokuroro funkcijoms atlikti tarnybinio transporto nepakanka. Posėdžiai vyksta skirtingu laiku arba vienu metu gali vykti skirtinguose teismuose, būtina vykti į teismą ne vieną kartą per dieną ar po darbo valandų (pvz., prireikus skirti kardomąją priemonę), reikia į teismą pristatyti svarbius tarnybinius dokumentus ar didelį jų kiekį, būtina vykti į kontroliuojamas ikiteisminio tyrimo įstaigas. Taigi prokuroras priverstas nuolat naudoti netarnybines (asmenines ar kitas) transporto priemones tarnybos tikslais. Tarnybos reikmėms naudojant asmeninį transportą kaip būtiną darbo priemonę, patiriamos degalų įsigijimo ar automobilio amortizacijos išlaidos prokurorui nekompensuojamos.

Siūlomas pakeitimas užtikrintų galimybę prokurorui, asmeninį ar viešąjį transportą naudojančiam tarnybos reikmėms, atlyginti patirtas degalų įsigijimo ar automobilio amortizacijos, taip pat kelionės bilieto įsigijimo išlaidas, kurios šiuo metu nekompensuojamos, nors netarnybinis transportas yra tapęs būtina prokuroro darbo priemone. Prokuratūros įsikūrusios 53 administraciniuose pastatuose 48 Lietuvos miestuose, todėl siekiant užtikrinti tarnybinį transportą visiems prokurorams esant tokiai prokuratūros infrastruktūrai būtina įsigyti naujų automobilių, o šiuo metu naudojamus tarnybinius automobilius pakeisti. Toks automobilių parkas būtų naudojamas neracionaliai, nes daugelyje miestų automobilių ridos būtų nedidelės dėl to, kad tarnybinio transporto prireikia retai. Racionaliau būtų prokurorams (bent mažesniuose miestuose) naudoti netarnybinį transportą ir gauti išlaidų kompensaciją. Toks kompensavimo mechanizmas plačiai taikomas Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos, taip pat ministerijose, savivaldybėse, kitose biudžetinėse įstaigose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl Pavyzdinių tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo“. Per prokuratūroje atliktą apklausą 68,4 proc. prokurorų nurodė, kad pageidautų naudoti netarnybinį transportą ir gauti už tai kompensaciją. Kompensacijos būtų mokamos iš lėšų, sutaupytų atsisakius tarnybinio transporto.

Prokuratūros įstatymo 52 straipsnio 11 dalies pakeitimai suvienodina NDK nurodytus atvejus, kuriais prokurorui mokama pašalpa, taip pat reglamentuoja pašalpos išmokėjimą prokuroro, kuris mirė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, šeimos nariams.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.

Neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai.

Priimtos įstatymų projektų nuostatos neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.

Teikiamame Prokuratūros įstatymo projekte siūlomi pakeitimai, užtikrinantys atsakomybės už tarnybinius pažeidimus neišvengiamumą, turės prevencinį poveikį tarnybinių pažeidimų darymui, skatins saugoti nepriekaištingą reputaciją, sudarys efektyvesnės, skaidresnės prokuratūros veiklos sąlygas ir skatins visuomenę pasitikėti šia institucija. Pakeitimai, susiję su prokuroro veiklai nebūdingos funkcijos – nuosprendžių vykdymo kontrolės – atsisakymu, sumažins prokurorų darbo laiko sąnaudas ir leis efektyviau naudoti prokuratūros žmogiškuosius išteklius tiesioginėms prokuratūros funkcijoms atlikti.

7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

Priimtos įstatymų projektų nuostatos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.

8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti priėmus teikiamus įstatymus.

Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtus įstatymų projektus, galiojančių įstatymų keisti, panaikinti ar priimti naujų nereikės.

9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas.

Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nepateikiama naujų sąvokų ir sąvokas įvardijančių terminų, todėl projektai nevertintini Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

Įstatymų projektuose reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai.

Prokuratūros įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti Generalinė prokuratūra turės pakeisti vidinius Lietuvos Respublikos prokuratūros teisės aktus, reglamentuojančius nuosprendžių vykdymo kontrolę (Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-141 (2017 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. I-120 redakcija), Rekomendacijas dėl prokurorų specializacijos baudžiamajame procese, ikiteisminių tyrimų, teisme nagrinėjamų baudžiamųjų bylų ir skundų paskirstymo prokurorams, patvirtintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. I-318 (2017 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. I-68 redakcija), tarnybinių ir netarnybinių lengvųjų automobilių naudojimą prokuratūroje, – papildyti nuostatomis, reglamentuojančios kompensavimo už netarnybinių automobilių naudojimą tarnybos reikmėms tvarką ir kompensacijų dydžius (Lietuvos Respublikos prokuratūros tarnybinių ir netarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. I-340 (2016 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. I-96 redakcija), tarnybinių pažeidimų tyrimą (Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-181, ir Prokurorų etikos komisijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. I-16 (2016 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. I-302 redakcija), atestacijos tvarką (Prokurorų atestacijos komisijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. I-345 (2016 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. I-279 redakcija), pašalpų skyrimo tvarką (Pašalpų prokurorams, prokuratūros valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, skyrimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. I-196 (2017 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. I-104 redakcija). Generalinis prokuroras vidiniuose teisės aktuose turės reglamentuoti klausimų, susijusių su specialaus statuso prokurorui suteikimu, panaikinimu, tam tikrų apribojimų ir garantijų taikymu, tvarką, prokuroro dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose tvarką.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas.

Papildomų valstybės biudžeto lėšų Prokuratūros įstatymo projekto nuostatoms, susijusioms su prokurorų pareiginės algos naujų koeficientų taikymu, įgyvendinti skirti nenumatoma. Šioms nuostatoms įgyvendinti bus naudojami prokuratūrai skiriami asignavimai darbo užmokesčiui – nesikeičiant nustatytam pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui, ši suma sudarys apie 5 513 414,1 euro valstybės biudžeto lėšų (4 225 486 eurai darbo užmokesčiui ir 1 287 928,1 euro darbdavio socialinio draudimo įmokoms).

Prokuratūros įstatymo projekto nuostatoms, susijusioms su kompensavimu už netarnybinių automobilių naudojimą tarnybos reikmėms, įgyvendinti papildomų lėšų neprireiks, nes kompensacijoms mokėti būtų naudojamos tarnybiniam transportui skirtos lėšos.

13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.

Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

14. Reikšminiai šių įstatymų projektų žodžiai.

Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos“, „specialus statusas“, „priemoka“, „teisinis darbo stažas“, „prokuroras“, „valstybės pareigūnas“, „darbo užmokestis“, „viešasis interesas“, „nutarimas“, „nepriekaištinga reputacija“, „atleidimas iš tarnybos“, „tarnybinė nuobauda“, „prokurorų atsakomybė“, „tarnybinė atsakomybė“, „pašalpa“, „prokurorų nušalinimas“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

Nėra.