LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

AUDITO KOMITETAS

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVENTOSIOS JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO NR. X-910 4, 5, 7 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-703

 

 

2022-04-06  Nr. 141-P-5

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Asta Kubilienė, Jurgis Razma, Artūras Skardžius.

Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Eglė Jonevičienė, Rūta Petrukaitė, vyriausioji specialistė Aurita Buragienė, padėjėja Akvilė Raudeliūnienė.

Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministras Danas Augutis, Aplinkos ministerijos Strateginio ir finansų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas Bagdonavičius, Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos grupės patarėja Vaida Ubartaitė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento direktorė Aušra Račkauskaitė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Mindaugas Guščius, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gintas Kerbelis, Palangos miesto savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėjas Petras Kaminskas, SĮ Šventosios jūrų uosto direktorius Arūnas Pranckevičius.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-07-08

2

(5)

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.           Šventosios jūrų uosto įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Šventosios jūrų uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos valstybės turtas, kuris Vyriausybės nutarimu perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei reikmėms, nurodytoms šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje. Uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą Palangos miesto savivaldybės taryba perduoda jos įsteigtai savivaldybės įmonei pagal turto patikėjimo sutartį. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos valstybės turtas, kuris Vyriausybės nutarimu perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybės įsteigtai įmonei reikmėms, nurodytoms šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje. Taigi galiojančiame įstatyme jau yra įtvirtinta, kad Palangos miesto savivaldybė uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo sutartimi perduoda savivaldybės įsteigtai įmonei (uosto direkcijai). Tuo tarpu teikiamu įstatymo projektu tą patį valstybės turtą savivaldybės įsteigtai įmonei ir toms pačioms reikmėms perduotų Vyriausybė nutarimu.

Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:

Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad pagrindinis projekto tikslas – nustatyti įstatyminį pagrindą, leidžiantį Šventosios jūrų uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdyti, naudoti ir ja disponuoti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Palangos miesto savivaldybės administracija. Atkreipiame dėmesį, kad, kaip jau buvo minėta, pagal galiojantį teisinį reguliavimą aukščiau minėtas valstybės turtas pagal patikėjimo sutartį yra perduodamas Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai, todėl nėra aiškūs argumentai, dėl kurių tą patį valstybės turtą Vyriausybės nutarimu reikėtų perduoti patikėjimo teise Palangos savivaldybės įmonei (uosto direkcijai), jeigu jis remiantis keičiamame įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimą patikėjimo sutartimi gali būti perduotas minėtai savivaldybės įmonei. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomo teisinio reguliavimo nereikėtų atsisakyti kaip perteklinio.

Antra, projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas taip pat numato, kad, atitinkamai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją, žemę, uosto infrastruktūros objektus bei kitą priskirtą ar sukurtą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja turto patikėjimo teisėmis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Numatoma, kad siūlomas atitinkamas uosto žemės, akvatorijos ir infrastruktūros valdymas turėtų teigiamą įtaką jo administravimui, efektyvesnei uosto vystymosi plėtrai. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 10 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja ir jomis disponuoja Uosto direkcija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigta valstybės įmonė, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Susisiekimo ministerija. Taigi pagal pastarajame įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo valstybės įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei, o valstybės kaip įmonės savininkės teises ir pareigas įgyvendina valstybės institucija – Susisiekimo ministerija. Tuo tarpu pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą analogiškas Šventosios jūrų uosto turtas patikėjimo teise būtų perduodamas valdyti Palangos miesto savivaldybės įmonei, kurios savininkė yra Palangos miesto savivaldybė, t. y. įmonei, kurios valstybė nekontroliuoja. Atsižvelgiant į tai, teikiamu įstatymo projektu nėra nustatomas analogiškas teisinis reguliavimas nustatytajam Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme.

Trečia, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio, kuriame nustatyti valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai, 2 punkte nustatyta, kad valstybės turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama remiantis efektyvumo principu. Šis principas reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikti konkretūs argumentai, kad uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą perdavus Palangos miesto savivaldybės įmonei (uosto direkcijai) ne pagal patikėjimo sutartį, bet patikėjimo teise Vyriausybės nutarimu, tokio valstybės turto valdymas taptų efektyvesnis, duodantis didesnę naudą visuomenei. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 2 punkte nustatytą valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo efektyvumo principą.

Pritarti

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-07-08

2

(5)

 

(3N)

 

2.      Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Uostui priskirtu valstybės turtu negali būti užtikrinamas trečiųjų asmenų prievolių vykdymas“. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kuris konkrečiai valstybės turtas būtų laikomas ,,uostui priskirtu valstybės turtu”, t. y. ar uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra, ar turimas omenyje ir kitas uostui priskiriamas valstybės turtas. Projektą reikia papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-07-08

3

(7)

 

(3)

 

3.      Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 2 dalies 6–9 punktuose nustatytas funkcijas uosto direkcija įgyvendina kartu su Palangos miesto savivaldybe. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus nuostatos „kartu įgyvendina“ turinys. Projekto nuostatos turėtų būti pildomos detalizuojant bendrų funkcijų įgyvendinimą, keičiamame įstatyme nurodant savivaldybės sprendimų (ar kitos teisinės formos „suderinimo“ išraiškos) priėmimą ir jo įgyvendinimo tvarką.

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-07-08

4 (10)

 

(2), (3)

 

4.      Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse atitinkamai siūloma nustatyti, kad uosto žemės nuomos viešosios procedūros tvarkos aprašą, žemės nuomos sutarties formą ir uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą Palangos miesto savivaldybės tarybos siūlymu tvirtina Vyriausybė. Nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad minėtus aprašus tvirtina Vyriausybė Palangos miesto savivaldybės tarybos siūlymu. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, iki kada Palangos miesto savivaldybės turėtų parengti siūlymus Vyriausybei tvirtinti minėtus aprašus, todėl nėra aišku, kokia tvarka būtų vykdomos viešosios procedūros iki minėtų aprašų patirtinimo. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Kartu, svarstytina, ar nuostatos, kad minėtus aprašus Vyriausybei siūlo patvirtinti Palangos miesto savivaldybės taryba, nereikėtų atsisakyti, nes valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašus paprastai rengia ir tvirtina valstybės institucijos, o savivaldybių turto – atitinkamos savivaldybių institucijos.

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-07-08

*

 

 

5.      Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo įgyvendinimui „Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės atnaujinti Šventosios jūrų uosto žemės nuomos konkurso tvarką; Šventosios jūrų uosto žemės nuomos sutarties formą ir žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą. Palangos miesto savivaldybės taryba turės atnaujinti Šventosios jūrų uosto naudojimo taisykles, kitus susijusius įgyvendinamuosius teisės aktus“. Atsižvelgiant į tai, reikėtų įvertinti, ar šio įstatymo įgyvendinimui reikės keisti poįstatyminius teisės aktus ir, jeigu reikės, tai tokiu atveju projektą papildyti atskiru straipsniu, reglamentuojančiu vėlesnį įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą.

Pritarti

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-07-08

*

 

 

6.      Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.

Pritarti

Argumentai:

2022-02-02 priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 91.

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-07-08

*

 

 

7.      Atsižvelgiant į imperatyvią Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, jog „Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims“, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas.

Pritarti

Argumentai:

2021-10-04 pateikta antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-7319.

 

8.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,

2021-07-29

*

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-703 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.

Atsižvelgti

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2021-07-23

*

 

 

<...>

Teikiamų įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektų tikslas – nustatyti teisinį pagrindą Šventosios jūrų uostui perduoti uosto žemę patikėjimo teise. Tačiau siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas išplečiamas neapibrėžtam skaičiui savivaldybės įmonių. Iš esmės, nustačius Žemės įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą, bet kuri savivaldybės įmonė, neatsižvelgiant į jos veiklos pobūdį, įgytų teisę inicijuoti žemės sklypų formavimą bet kurioje Lietuvos teritorijos dalyje ir reikalauti perduoti jai patikėjimo teise statiniais užstatytą ar neužstatytą valstybinės žemės sklypą.

Valstybinė žemė tarnauja viešajam interesui ir visos tautos gerovei. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei, arba pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų perduotas kitų subjektų nuosavybėn tam, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių, netarnauja tautos gerovei. Tokius nutarimus Konstitucinis Teismas yra priėmęs 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d. ir 2007 m. liepos 5 d. Konstituciškai negali būti pateisinama, kad įstatymu savivaldos institucijoms perduodant vykdyti vieną pagrindinių valstybinių funkcijų – valstybinės žemės valdymą, naudojimą ir disponavimą ja, tiesiogiai darančios įtaką visų valstybės žmonių gyvenimui, būtų užtikrinti viešajam interesui svarbūs tikslai.

Esant poreikiui valstybinė žemė gali būti perduodama Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymais jiems priskiriamos valstybinės funkcijos. Todėl teikiamų įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodytų tikslų – teigiamos įtakos uosto žemės administravimui, efektyvesnei uosto vystymosi plėtrai – galima pasiekti su esamu teisiniu reguliavimu.

Pritarti

 

2.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2021-07-23

2

(5)

 

(1)

 

Šventosios jūrų uosto įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Šventosios jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos valstybės turtas, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybės įsteigtai įmonei reikmėms, nurodytoms šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą uosto akvatorija ir uosto infrastruktūra pagal patikėjimo sutartį jau yra perduotos Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai.

Svarstytina, ar pagal patikėjimo sutartį Šventosios jūrų uosto direkcijai perduotas turtas jai pakartotinai turėtų būti perduodamas Lietuvos Respublikos nutarimu, – nėra aišku, ar dėl Šventosios jūrų uosto direkcijai jau perduoto turto turės būti rengiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kadangi nėra nustatytos Šventosios jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūlomos normos įgyvendinamosios nuostatos. Todėl siūlome minėtos nuostatos atsisakyti.

Pritarti

 

3.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2021-07-23

2

(5)

 

(1)

 

Žemės įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 7 straipsnio 1dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės sklypai savivaldybės įmonėms perduodami patikėjimai teise šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytoms reikmėms.

Šventosios jūrų uosto įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Šventosios jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra perduodamos valdyti, naudoti ir disponuoti jomis patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybės įsteigtai įmonei reikmėms, nurodytoms šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje.

Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus valstybinė žemė savivaldybėms perduodama šioms reikmėms, kurioms valstybinės žemės sklypus Šventosios jūrų uosto įstatymo projektu siūloma perduoti  Palangos miesto savivaldybės įsteigtai įmonei:

1) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui;

2) viešojo naudojimo poilsio objektams;

3) gatvėms ir vietiniams keliams;

4) komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti;

5) gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti;

6) ūkinei komercinei veiklai;

7) nenumatytoms šio straipsnio 2 dalies 1 punkte ir įtvirtintoms įstatymuose.

Šventosios jūrų uosto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta uosto paskirtis:

1) priimti pramoginius, mažuosius ir sportinius laivus;

2) priimti žvejybos laivus;

3) priimti nedidelius jūrų kruizinius ir keleivinius įvažiuojamuosius laivus;

4) priimti Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos laivus, specializuotus gelbėjimo, išsiliejusios naftos surinkimo, priešgaisrinės ir jūros aplinkos apsaugos, laivybos ir žvejybos kontrolės, kitų valstybės institucijų laivus;

5) atlikti pirminį žuvų apdorojimą, plėtoti prekybą.

Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punkte išvardytos reikmės skiriasi nuo reikmių, išvardytų Šventosios jūrų uosto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje. Todėl kyla abejonė, ar Šventosios jūrų uostui galėtų būti perduodama uosto žemė Žemės įstatyme nurodytoms reikmėms, tačiau specialiajame įstatyme – Šventosios jūrų uosto įstatyme nenumatytoms reikmėms.

Šventosios jūrų uosto įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 7 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas uosto žemės, akvatorijos ir uosto infrastruktūros valdymo tvarka ir sąlygos, tačiau nenustatytos reikmės, kurioms valstybinė žemė gali būti perduodama Šventosios jūrų uostui patikėjimo teise.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina tikslinti Žemės įstatymo projektą ir Šventosios jūrų uosto įstatymo projektą.

<...>

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,

2021-10-04

2

(5)

 

 

 

<...>

II

Dėl Lietuvos Respublikos šventosios jūrų uosto įstatymo 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-703 (toliau šiame skirsnyje – Projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

1.         Kritinių antikorupcinių pastabų Projektui neturime.

2.         Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

2.1.    Projekto 2 straipsniu siūlomose nuostatose[1] vartojama „uostui priskirto valstybės turto“ formuluotė, tačiau neaišku, ar omenyje turimi uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra (tokią nuomonę suponuoja projektu siūlomos Šventosios jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, kuriose nurodoma, kad uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos valstybės turtas), ar kitas turtas.

Siekiant teisinio aiškumo ir išvengiant dviprasmiškumų manytume, kad minėtos Projektu siūlomos nuostatos turėtų būti konkretinamos.

3.         Kitų pastabų Projektui Nr. XIVP-703 neturime.

 

Pritarti

 

5.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2021-07-23

4

(10)

 

(1)

 

Šventosios jūrų uosto įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos Šventosios jūrų uosto įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad uosto žemę išnuomoja uosto direkcija.

Žemės įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai nuomojamas savivaldybės įmonei patikėjimo teise perduotas valstybinės žemės sklypas, valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės įmonės direktorius arba kitas jo įgaliotas savivaldybės įmonės atstovas. Tačiau išlieka šiuo metu galiojančioje Žemės įstatymo redakcijoje esanti nuostata, kad sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba.

Todėl abejotina, ar siūlomas Šventosios jūrų uosto įstatymo pakeitimas turės teigiamą įtaką uosto administravimui, efektyvesnei uosto vystymosi plėtrai, kaip tai nurodoma teikiamų įstatymų projektų aiškinamajame rašte.

Pritarti

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022-02-02

2

(5)

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. SV-S-197 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.5–1.7 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X- 910 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-703 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-703) ir pateikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo:

1.1. Įstatymo projekto Nr. XIVP-703 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Šventosios jūrų uostui (toliau – uostas) priskirtu valstybės turtu negali būti užtikrinamas trečiųjų asmenų prievolių vykdymas. Siūlytina sukonkretinti formuluotę „uostui priskirtu valstybės turtu“, nes neaišku, ar ji apima tik uosto žemę, akvatoriją ir infrastruktūrą, ar ir kitą uostui priskirtą valstybės turtą.

Pritarti

 

 

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022-02-02

 

3

(7)

 

 

1.2. Įstatymo projekto Nr. XIVP-703 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 2 dalies 6–9 punktuose nustatytas funkcijas uosto direkcija įgyvendina kartu su Palangos miesto savivaldybe.

Siūlytina Įstatymo projekte Nr. XIVP-703 detalizuoti formuluotę „įgyvendina kartu“ (reglamentuoti bendrų funkcijų įgyvendinimą, savivaldybės sprendimų priėmimą ir įgyvendinimo tvarką).

Pritarti

 

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022-02-02

 

4

(10)

 

 

1.3. Įstatymo projekto Nr. XIVP-703 4 straipsnyje, kuriuo keičiamas galiojančio Lietuvos Respublikos Šventosios jūrų uosto įstatymo 10 straipsnis, būtų nustatoma, kad uosto direkcija uosto žemę gali išnuomoti tik viešosios procedūros tvarka. Galiojančio Šventosios jūrų uosto įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad uosto žemė išnuomojama konkurso tvarka. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenurodyti šio pakeitimo tikslas ir motyvai, todėl neaišku, kodėl „konkurso“ sąvoka keičiama į „viešosios procedūros“ sąvoką. Kadangi „viešosios procedūros“ sąvoka apima ir atvejus, kai valstybinė žemė išnuomojama ne konkurso tvarka, siūlytume Įstatymo projekte Nr. XIVP-703 nustatyti, kad uosto direkcija uosto žemę galėtų išnuomoti konkurso tvarka.

Pritarti

 

4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022-02-02

 

*

 

 

1.4. Įstatymo projektui Nr. XIVP-703 įgyvendinti turėtų būti pakeisti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 1197 „Dėl Šventosios jūrų uostui priskirtų žemės sklypų ploto ir akvatorijos ribų ir ploto nustatymo ir uostui priskirtų žemės sklypų ir akvatorijos perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimas Nr. 1413 „Dėl Šventosios jūrų uosto žemės nuomos konkurso tvarkos aprašo, Šventosios jūrų uosto žemės nuomos sutarties pavyzdinės formos ir Šventosios jūrų uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. 747 „Dėl Valstybinės žemės perdavimo laikinai neatlygintinai naudotis Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Šventosios jūrų uoste tvarkos aprašo patvirtinimo“. Todėl Įstatymo projektą Nr. XIVP-703 siūlytina papildyti nuostatomis, nustatančiomis vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą ir kad Vyriausybė iki priimto įstatymo įsigaliojimo turėtų priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Pritarti

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu, deklaruojant siekį sudaryti sąlygas efektyvesniai Šventosios jūrų uosto vystymo plėtrai, siekiama Šventosios jūrų uosto direkcijai suteikti teisę sudaryti uosto žemės nuomos sutartis, tačiau nėra atskleidžiama esamo teisinio reguliavimo problematika, dėl kurios turėtų būti keičiamas galiojantis reglamentavimas, pagal kurį sprendimą dėl Šventosios jūrų uosto žemės nuomos priima savivaldybės taryba, taip pat į tai, kad įstatymo projektu kuriamas precedentas ir išimtis iš teisėkūroje įtvirtintos tasyklės, kad valstybės turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti yra perduodamas savivaldybėms valstybės funkcijoms vykdyti, tačiau ne savivaldybių įmonėms tiesiogiai, taip pat į tai, kad įstatymo projektas neatskleidus jo tikslų neatitinkaValstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinto efektyvumo principo reiškiančio, kad sprendimais, susijusiais su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, siūlyti Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-703 atmesti.

6.2. Pasiūlymai: nėra.

7. Balsavimo rezultatai: alternatyvus balsavimas:

A (Lietuvos Respublikos šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-703 siūlyti grąžinti iniciatoriams tobulinti) – 2 už.

B (Lietuvos Respublikos šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-703 siūlyti atmesti) – 4 už.

Pritarta B.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Skardžius.

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                                              Zigmantas Balčytis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(Biuro patarėja (ES) Eglė Jonevičienė)


[1] Projekto 2 straipsniu siūlomos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatos numato, kad „Uostui priskirtu valstybės turtu negali būti užtikrinamas trečiųjų asmenų prievolių vykdymas“.