Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 22, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 290
STENOGRAMA
2023 m. birželio 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pavaduotojai V. MITALAS ir P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Pradedame birželio 22 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas)
10.00 val.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Valerijono Šadreikos 85-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Posėdį pradėsime nuo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro V. Šadreikos 85-ųjų gimimo metinių paminėjimo. Gerbiami kolegos, pradedame minėjimą, skirtą Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputato, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro V. Šadreikos 85-osioms gimimo metinėms. Prašau pagerbti signataro atminimą tylos minute.
Tylos minutė
Kviečiu pasidalinti savo prisiminimais Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatą, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą R. Rudzį. Kviečiu į tribūną.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Romualdo Rudzio kalba
R. RUDZYS. Gerbiamas Lietuvos Respublikos Seime, Pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, Seimo valdyba, Seimo nariai, laba diena, o gal dar labas rytas visiems. Gerbiami, malonūs susirinkę Kovo 11-osios signatarai, apžvelgiu ir esančius balkone. Šviesios atminties Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputato, Nepriklausomybės Akto signataro V. Šadreikos giminės, artimieji (irgi nedaug matau), posėdžio svečiai, dalyviai!
Jaučiu didelę man suteiktą garbę stovėti šioje reikšmingiausioje ir garbingiausioje Lietuvos valstybės tribūnoje, užimti jūsų dėmesį ir laiką, kad pasidalinčiau kukliais tolydžio blėstančiais prisiminimais ir įspūdžiais apie puikų, gabų ir geraširdišką žmogų – šviesios atminties V. Šadreiką. Kalbėdamas apie gerbiamą signatarą Valerijoną, prisimindamas vieną kitą epizodą iš Valerijono gyvenimo ir veiklos Aukščiausiojoje Taryboje (AT) ar mūsų bendravimą (sakyčiau, bendrą sugyvenimą tarp AT narių, frakcijų, komitetų, komisijų), jį vadinsiu bičiuliu Valerijonu, žymiu advokatu arba tiesiog kolega signataru. Apie gerbiamą kolegą signatarą, praėjus daugiau kaip trims dešimtmečiams nuo jo išėjimo anapilin, deja, negaliu ryškiau „atgaivinti ar sukurti“ asmeninių prisiminimų, todėl belieka juos pristatyti ar citatomis iš Aukščiausiosios Tarybos publikuojamų stenogramų, ar Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo 2004 metais išleistos knygos puslapių, netgi iš daug žinančios jutubo informacijos. Asmeniškai nieko nauja nesukūriau, nebent paskutinį šio trumpo pasisakymo abzacą (pastraipą).
Pirmiausia kolega signataras – darbštus žemės vaikas nuo mažumės, pagalbininkas ūkyje, kurį tėveliai P. Šadreika ir M. Šadreikienė (mergautinė pavardė Lužytė) augino septynių vaikų būryje. Valius tarp jų – šeštas, priešpaskutinis. Paaugęs septynmetis pasuko į mokyklą pirmu platesnio gyvenimo vieškeliu, 6 kilometrus nutolusiu nuo gimtojo Ulbinų kaimo. Pradinę ir pagrindinę mokyklą Valerijonas lankė Panočių kaime (buvęs Slučajus). 1952 metais, baigęs septynias klases, įstojo į Vilniaus bibliotekininkystės technikumą ir jį sėkmingai baigė 1955 metais. Keletą metų dirbęs Vilniaus aukštosios karo mokyklos bibliotekos vedėju, 1957 metais 19-metis Valerijonas pradėjo studijuoti teisę Vilniaus universitete. Baigęs studijas, jau 1962 metais, gavo pirmas pareigas juridinių reikalų aplinkoje ar sferoje – priimtas Juridinės komisijos prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos konsultantu, toliau jau 30-metis, 1970 metais – Lietuvos TSR teisingumo ministro padėjėju. Nuo 1973 metų teisininkas V. Šadreika buvo Lietuvos advokatų kolegijos narys, jau tampantis žymiu advokatu. Nuo 1981 metų – Kolegijos prezidiumo pirmininko pavaduotojas ir tai iki pat 1990 metų.
Pasisukus palankesniems M. Gorbačiovo inicijuotos pertvarkos (…) vėjams, advokatas V. Šadreika visa energija, širdimi, entuziazmu pasiduoda juridiniam darbui, ypač aktyviai veikia dėl jaunuolių, tarnaujančių tarybinėje, sovietinėje armijoje už Lietuvos ir Baltijos valstybių ribų, tarnavimo sąlygų, sveikatos reikalų, jaunųjų kareivių išnaudojimo, nepakenčiamos dedovščinos – nuo seržantų ir leitenantų iki dažniausiai į viską pro pirštus žiūrinčio majoro. Dedovščina, turbūt mažai kas atsimenate ją, yra senių valdžia. Terminas žodyne apibūdintas kaip nestatutiniai santykiai, vyravę Tarybų Sąjungos kariuomenės daliniuose būtent tarp tarnybą atliekančių kareivių.
Vienas ryškiausių V. Šadreikos, 1988 metais paskirto Respublikos Jaunuolių karinės reikalų tarybos komisijos pirmininku, darbų tuo laiku – kova už Lietuvos jaunuolių išlaisvinimą nuo primestos pareigos tarnauti sovietinėje kariuomenėje. Jo vadovaujamos komisijos parengtame Aukščiausiosios Tarybos nutarime jau 1989 metais reikalauta, kad jaunuoliai tarnautų mūsų šalies teritorijoje, kad jaunuoliai nebūtų siunčiami į vadinamuosius ginkluotų pajėgų strojbatus, statybos dalinius, ir šaukimas dėl sveikatos būklės ar religinių įsitikinimų būtų suteikiamas kaip tarnybos alternatyva. Nutarimas, sukėlęs didžiulį visuomenės dėmesį, priimtas 1989 m. rugsėjo 29 d.
1990 metų vasarį į tada dar LTSR Aukščiausiąją Tarybą prasidėję rinkimai pažadino Lietuvos žmonių dvasią ir ryžtą su savo išrinktais deputatais siekti jų tėvų ir senelių puoselėtos Lietuvos Nepriklausomybės 1918 m. vasario 16 d. Atkūrimo Aktą lydėjusios dvasios. Kandidatų iškėlimas vadinamuosiuose darbo kolektyvuose vyko įtemptai ir audringai, daugeliu atvejų kandidatais tapo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio atstovai, kitur – nepriklausomi atsinaujinančios Komunistų partijos iškelti kandidatai.
Šilalės rinkimų apygardoje tarp visuomenei žinomų Sąjūdžio ir nepriklausoma žiniasklaida tapusių žmonių Komunistų partijos Tarybų rajono komitetas iškėlė atvykusį iš Vilniaus advokatą V. Šadreiką. Rinkimuose į AT vyravo audringi susirinkimai, mitingai, vidaus debatai kultūros įstaigose, darbovietėse, nevengta tokių šūkių: „Su Sąjūdžiu už Lietuvąׅ“ ar „Šalin komunistus“. Į antrąjį rinkimų turą tų metų kovo 8 dieną pateko V. Šadreika ir šilutiškis, žinomas kandidatas V. Juknius. Galima drąsiai teigti, kad antrajame rinkimų ture Šilutės rinkimų apygardoje kandidatas V. Šadreika, prieš rinkimus pirmavus Šilalės krašte žinomam Persitvarkymo Sąjūdžio ir rajono ūkininkų sąjungos iškeltam ir remiamam kandidatui, galimai laimėjo Kareivių Motinų balsais. „Kareivių Motinos“ aš čia rašau didžiąja raide. Jis per balsavimą gavo 327 balsus (kandidato V. Šadreikos naudai) iš 16 tūkst. 800 balsadėžėse atsidūrusių balsų.
1990 metais Šilalės rinkimų apygardoje išrinktas Aukščiausiosios Tarybos deputatu dalyvavo reformuojant Lietuvos komunistų partiją į socialdemokratinės orientacijos Darbo partiją. Čia aš paėmiau citatą iš knygos. Aukščiausiosios Tarybos nariu dirbo Teisinės sistemos komisijoje.
Frakcijoje ir už jos ribų mes dažnai konsultuodavomės su signataru Valerijonu daugeliu teisinių ir organizacinių Aukščiausiosios Tarybos veiklos klausimų, tiek man esant Mandatų komisijos nariu, tiek „Kaitros“ gamykloje, kurioje tuo metu dirbau ir darbo kolektyvo buvau išrinktas į AT struktūros pertvarkymo įteisinimo klausimais. Ši gamykla dar keletas metų prieš nepriklausomybės paskelbimą, veikiama perestroikos vėjų, darbo kolektyvo sutartimi su TSR statybinių medžiagų ministerija buvo perduota kolektyvui disponuoti ir valdyti.
Kaip žinoma, pačiais pirmaisiais Aukščiausiosios Tarybos teisės aktais visas sąjunginis turtas buvo perduotas valstybei disponuoti. Buvo nacionalizuota viskas teisingai. Ta tema tariantis su tuometine finansų ministre gerbiama E. J. Kunevičiene, oponuojančiųjų, visur viską stebinčių buvau įtartas rožių puokštės įteikimu per apsilankymą pas gerbiamą finansų ministrę, ekonomikos daktarę. Tuomet nei čekučių, nei vokelių bangos tradicijos valstybės institucijose tikrai dar nebuvo.
Trumpai prisimenu, kaip teko su Aukščiausiosios Tarybos deputatu, patyrusiu advokatu Valerijonu bendrauti su (aš jį pristačiau) mano labai geru pažįstamu, draugu trakiškiu, visų žinomu aktyviu Sąjūdžio visuomenės veikėju šviesios atminties R. Lanku. Iš daugelio Respublikos nepriklausomybės įtvirtinimo dalykų jam ypač rūpėjo Lietuvos kareivių, nublokštų nuo Afganistano iki Murmansko ar net Norilsko, likimas, jų apsaugojimas, kuo sveikesnių grąžinimas į tėvynę. Tik dėl R. Lanko atkaklumo (apie jį tiek kalbu dėl to, kad tikrai aš juos pristačiau ir dabar atsimenu, kaip jie bendravo kartu atidžiai) buvo pasiekta, kad karybos sovietinėje kariuomenėje laikas būtų įtrauktas į darbo stažą. Šios bylos pagrindu išleista knyga „Kareivis ieško teisybės“, sudarė A. Šiušaitė. „Buvęs kareivis atrado teisybę ne tik sau, bet ir dešimtims tūkstančių sovietinių rekrutų“, – taip rašė knygos sudarytoja.
Jeigu leistų laikas, įvardinčiau daugumą R. Lanko organizuotų akcijų, dalyvavimą mitinguose, laiko neištrintą užrašą „Laisvė Lietuvai“ ant pastato, ant Seimo barikadų prie Aukščiausiosios Tarybos. R. Lanko, vadinamo mūsų Sąjūdžio muškietininku, kovotojo už Lietuvos laisvę, vardu kaip tik neseniai Trakų mieste pavadinta gatvė rajono tarybos ir miesto bendruomenės bendru sutarimu. Čia aš metu žvilgsnį į sėdinčią Seimo narę gerbiamą Editą, kurios tikrai didelę pagalbą ir dėmesį bendraujant ir sujungiant teko patirti.
Nors signataro Valerijono gimtinė – Dainavos šalis, garsi gyventojų pilietiškumu ir tautiškumu, puikiomis žmonių bendruomenėmis, Kaniavos seniūnijoje – tai Panočių kraštas, Vydenių, Dubičių ar Rudnios kaimas – man nepavyko nei gūgle, nei jutube, deja, aptikti signataro V. Šadreikos gatvės pavadinimo. V. Šadreika Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu 2005 metais apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino medaliu.
Sugrįžtu prie paskutinės pastraipos, kuria ruošiausi pakalbėti. Ilgametis buvęs Seimo narys ir Seimo Pirmininkas Č. Juršėnas, visai neseniai apdovanotas Prezidento Aleksandro Stulginskio aukso žvaigžde, prieš dešimtmetį prisimindamas šioje garbingoje salėje signataro V. Šadreikos gimimo jubiliejų, už jo mokėjimą išklausyti kitus, priešingos nuomonės gerbimą pavadino šviesios atminties signatarą pirmuoju Seimo džentelmenu. Aš pritariu, kartu Seimo džentelmenais siūlydamas įvardinti ir šviesios atminties signatarus K. Antanavičių, B. Lubį, K. Glavecką, dar kitus buvusius bičiulius ir kolegas, atsidavusius laisvos tėvynės atstatymui, jos gerovės kūrimui. Noriu tikėti pabaigdamas, kad tarp Seimo narių, balsavusių 103 balsais už, 6 balsais susilaikiusių dėl šiais metais gegužės 1 dieną įsigaliojusios „desovietizacijos“, labai toks ilgas, sudėtingas pavadinimas, atsiras tiek džentelmenų, kad jų sudaromos komisijos nesigriebs naikinti ar atšaukti taip atidžiai ir skrupulingai raštu… V. Šadreikos įstatymo dar Lietuvos TSR laikais. Dėl asmeninių motyvų čia įstatyme yra tokia eilutė. Nes Lietuvos Kareivių Motinų dėka signataras Valerijonas garbingai tarnavo Tėvynei Lietuvai. Dėkoju už dėmesį. (Plojimai) Galima neploti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju Nepriklausomybės Akto signatarui R. Rudziui už kalbą. Dėkoju visiems dalyvavusiems šiame minėjime, skirtame Nepriklausomybės Akto signatarui V. Šadreikai atminti. Skelbiu minėjimą baigtą.
Gerbiami kolegos, vakar, eidamas 79 metus, mirė buvęs Seimo narys V. Šustauskas. Kviečiu pagerbti jo atminimą tylos minute.
Tylos minutė
10.16 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2023 m. birželio 22 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1-2 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės yra norinčių pasisakyti. T. V. Raskevičius. Prašom.
T. V. RASKEVIČIUS (LF*). Labas rytas, gerbiami kolegos. Frakcijos vardu norėčiau paprašyti į rytinę darbotvarkę įtraukti projektą Nr. XIVP-2877 – Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Nors šis projektas antradienio posėdžių darbotvarkėje buvo įrašytas prie įprastų, ne rezervinių, klausimų, jo, deja apsvarstyti mums antradienį nepavyko. Todėl būtų tikslinga, kad jis šiandien grįžtų į darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Prašote įtraukti. Dėkoju. Tuomet apsispręskime balsuodami dėl projekto Nr. XIVP-2877, tai yra Rinkliavų įstatymo pakeitimo. Kas pritariate, kad būtų įtrauktas į šios dienos darbotvarkę, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Tai yra pateikimas. (Balsai salėje) Rinkliavų įstatymo projektas Nr. XIVP-2877.
Balsavo 104: už – 67, prieš – 5, susilaikė 32. Pasiūlymui pritarta, bus šios dienos darbotvarkėje.
Taip pat yra opozicinės darbotvarkės keli klausimai, jų nebuvo Seimo pavasario darbų programoje. Tai pirmiausia 2-1 klausimas – projektas Nr. XIVP-2737, 2-3 klausimas – projektas Nr. XIVP-2736, 2-9 klausimas – projektas Nr. XIVP-2912, 2-11 klausimas – projektas Nr. XIVP-1343. Nė vienas iš šių klausimų nebuvo įtraukti į pavasario sesijos darbų programą. Matau A. Kubilienę. Prašau.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pirmininke, mes jau kelintą kartą jūsų prašome pasakyti pavadinimus. Kol mes suieškome čia tuos numeriukus, mes norėtume žinoti pavadinimus, apie ką tie įstatymai.
PIRMININKĖ. Gerai, žinoma. Gerbiama kolege, anksčiau buvo toks mūsų nerašytas sutarimas, kad klausimai, kurie į Seimo sesijos darbų programą neįrašyti, bendru sutarimu įtraukiami. Aš atkreipiu dėmesį, kad jūs įvedate naują praktiką, bet, žinoma, jūsų valia. Perskaitysiu ir dėl kiekvieno atskirai.
Pirmiausia 2-1 klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2737. Jį teikė J. Pinskus. Jis yra opozicinėje darbotvarkėje. Ar galime pritarti bendru sutarimu, kad jį svarstytume? Ne. Prašote balsuoti. Balsuokime. Kas pritariate, kad būtų šios dienos darbotvarkėje, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 101: už – 63, prieš – 8, susilaikė 30. Svarstysime.
Kitas 2-3 klausimas – Vienišo asmens išmokos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2736. Pranešėjas – J. Pinskus. Balsuokime. Kas pritariate, kad šis klausimas būtų šios dienos darbotvarkėje, nors jo nėra darbų programoje, kad būtų įtrauktas į šios dienos darbotvarkę.
Balsavo 103: už – 70, prieš – 6, susilaikė 27.
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2912. Pranešėjas – V. Valkiūnas. Kas pritariate, kad šiandien mes svarstytume šį klausimą, jis nėra įrašytas į pavasario sesijos darbų programą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 103: už – 55, prieš – 9, susilaikė 39. Klausimas bus darbotvarkėje.
Kitas 2-11 klausimas – Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-1343. Pranešėjas – A. Mazuronis. Kas pritariate, kad šiandienos darbotvarkėje mes svarstytume šį klausimą, jis nėra įrašytas į Seimo pavasario darbų programą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 105: už – 88, prieš – 2, susilaikė 15.
Taigi daugiau tokių klausimų neturime ir galime apsispręsti dėl visos darbotvarkės. Ar galime bendru sutarimu? Dėkui. Girdžiu balsus, kad, aišku, galima. Ačiū.
10.22 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 2, 41, 84, 85, 911 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2630(2)ES (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-3 klausimas – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2630(2). Priėmimo stadija. Gerbiami kolegos, ypač tie, kurie dabar išeinate, primenu, kad balsavimas šiandien numatytas nuo 10 val. 50 min. iki 12 val. 30 min.
Taigi priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Yra septyni straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta nė dėl vieno. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Motyvai. Už kalba A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Siūlomo įstatymo projekto pakeitimai yra svarbus žingsnis siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą ir sprendžiant su šiais gaminiais susijusią galimą riziką. Nesu tikras, kad tuo viskas bus išspręsta, tačiau visų pirma draudimo pateikti rinkai tabako gaminius, turinčius papildomą kvapą ir skonį, išplėtimas ir pašildytiems tabako gaminiams yra esminė priemonė siekiant apsaugoti pažeidžiamas gyventojų grupes, ypač jaunimą, nuo aromatizuotų tabako gaminių žavesio. Taip sumažiname patrauklumą ir galimą tabako vartojimo pradžią tarp nerūkančiųjų, padedame naujai kartai nepakliūti į priklausomybes nuo nikotino gniaužtų.
Antra. Pašalindami kaitinamiems tabako gaminiams taikomą išimtį, užtikriname, kad visiems tabako gaminiams, nepaisant jų formos, būtų taikomi tokie patys griežti reglamentai. Šis vienodumas yra labai svarbus siekiant suteikti vartotojams tikslią informaciją apie sveikatai galimą pavojų, susijusį su kaitinamojo tabako gaminiais.
Būtina paminėti, kad siūlomas įstatymo projektas yra pagirtinas žingsnis siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą ir skatinti nuoseklumą mūsų reguliavimo sistemoje. Išplėsdami kvapiųjų komponentų draudimą ir atitinkamai ženklindami šiuos produktus, teikiame pirmenybę mažinti galimą riziką, susijusią su kaitinamojo tabako gaminiais.
Priimkime šiuos pokyčius kaip priemonę mūsų visuomenės gerovei apsaugoti, todėl kviečiu balsuoti už ir palaikyti įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Vinkus – motyvai už.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, siūlomi pakeitimai ir numatomos priemonės yra teisingi ir ateityje turėtų duoti atitinkamą efektą.
Kokia siūlomų pakeitimų esmė? Labai glaustai ir paprastai: pirma, kaitinamajam tabakui, kaip ir kitiems tabako gaminiams, siūloma drausti sudėtyje turėti pridėtinio kvapo ar skonio. Kaitinamajam tabakui, kaip ir kitiems tabako gaminiams, siūloma taikyti ženklinimo reikalavimus dėl žalos sveikatai. Kitaip sakant, kaitinamajam tabakui siūloma naikinti tam tikras šiuo metu egzistuojančias „lengvatas ir privilegijas“. Turėdamas omeny žmonių sveikatą, dėkoju iniciatoriams ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Mitalas – motyvai už.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Aš iš esmės pritariu šitam įstatymo projektui. Jis sulygina sąlygas tarp skirtingų, taip sakant, rūkymo rūšių. Tiesiog noriu atkreipti Seimo narių dėmesį, kad vis dėlto šioje srityje, kurioje yra daug ką veikti, mes nepamestume šalto proto. Šiandien į darbotvarkę yra įrašytas įstatymo projektas, kuriuo yra jau visiškai, atrodo, nušokama nuo proto, siūlant, kad būtų galima elektronines cigaretes pardavinėti tiktai vaistinėse, dar papildomai apkraunant ir farmacininkus, papildomai apkraunant visą sveikatos apsaugos sistemą. Tai yra ne kas kita kaip šliaužiantis valstietizmas, kuris randa kelią į mūsų Seimo darbotvarkę. Mes nuo tokių dalykų turime rasti vaistą patys, – reguliavimams, esantiems tabako srityje, neleisti pavirsti visiška komedija. Todėl balsuojant už šį projektą taip pat kviečiu įsipareigoti kito projekto nepalaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.27 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII–2470 37, 392 ir 393 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2854(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Užimtumo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2854(2). Šį pakeitimą sudaro keturi straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Motyvai. Už kalba J. Džiugelis. Ne. Dėl motyvų daugiau užsirašiusių nėra. Taigi, apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.27 val.
Baudžiamojo kodekso 1001, 1003 ir 1131 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2547(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Baudžiamojo kodekso trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2547(2). Priėmimo stadija. Šį pakeitimą sudaro trys straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuosime vėliau.
10.28 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2548(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.1 klausimas – lydimasis Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2548(2). Pakeitimą sudaro vienas straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra gauta. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų dėl šio lydimojo taip pat niekas neužsirašė.
10.28 val.
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1928 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2354(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2354(2). Priėmimo stadija. Šį pakeitimą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų dėl darbotvarkės 1-6 klausimo niekas neužsirašė. Balsuosime vėliau.
10.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių Kupiškio rajono savivaldybės mero rinkimų paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-2911(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių Kupiškio rajono savivaldybės mero rinkimų paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-2911(2). Svarstymo stadija. Norėčiau pakviesti gerbiamą R. Jušką, kad pristatytų Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
R. JUŠKA (LSF). Sveiki, kolegos. Komitetas svarstė ir pritarė komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadai. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų po svarstymo taip pat užsirašiusių nėra. Balsuosime vėliau, numatytu laiku.
10.30 val.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2769(2), Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 3331 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2781(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas yra 1-8 klausimas, bet vos vos lenkiame laiką, todėl siūlau apsvarstyti 1-9.1 klausimą – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2769(2). Kviečiu pranešėjus. Pirmiausia K. Adomaitis pristatys Aplinkos apsaugos komiteto išvadą dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo.
K. ADOMAITIS (LF). Komitetas pritarė bendru sutarimu Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar norėčiau pakviesti J. Gudauską, kad pristatytų Kaimo reikalų komiteto išvadą dėl to paties darbotvarkės 1-9.1 klausimo.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas kaip papildomas šių metų birželio 7 dieną nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, jiems komitetas pritarė arba pritarė iš dalies. Balsavimo rezultatai: už – 7, bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tuomet norėčiau pakviesti I. Haase. Ji pristatys Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl lydimojo darbotvarkės 1-9.2 klausimo – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 3331 straipsniu įstatymo projekto. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis nagrinėjo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2781. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms su komiteto pasiūlymais. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu, už – 8 komiteto narių balsai.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Po svarstymo diskutuoti nėra užsirašiusių. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Taigi apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. XIV-320 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2892(2) (svarstymas ir priėmimas)
Grįžtame prie darbotvarkės 1-8 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gegužės 18 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projekto Nr. XIVP-2892(2). Svarstymas ir priėmimas. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką R. Jušką, kad pristatytų VVSK išvadą. Gerbiamas Ričardai, pristatykite išvadą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos klausimo. Prašom.
R. JUŠKA (LSF). Informuoju, kad komitetas svarstė ir pritarė Seimo nutarimo projektui Nr. XIVP-2892(2) ir komiteto išvadai. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Ir dabar diskusija. Diskutuoti nori V. Semeška. Prašom, kviečiu į tribūną.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, balsuosime dėl naujos VRK pirmininkės L. Petronienės paskyrimo į pareigas.
VRK – svarbi konstitucinė komisija, galinti stiprinti demokratiją šalyje arba silpninti, pasitikėjimą rinkimais ir politine sistema kelti arba menkinti. Nuo institucijos vadovo, tai yra komisijos pirmininko, priklauso labai daug. Komisijos pirmininkas ne tik organizuoja VRK veiklą, pirmininkauja posėdžiams, bet yra ir viso Sekretoriato, kuris realiai atlieka sunkiausią darbą per rinkimus, vadovas, asignavimų valdytojas ir rinkimų veidas. Turėjome legendinį Z. Vaigauską, vėliau – savo šališkumu ir komandiruočių turizmu liūdnai pagarsėjusią L. Matjošaitytę. Neseniai atsisveikinta su pirmininke J. Petkevičiene. Kolegos, kaip išgirdau iš Seimo Pirmininkės, 10 ar net 12 pretendentų į šias pareigas dėl įvairių priežasčių atsisakė kandidatuoti. Kokia vis dėlto liūdna situacija dėl lyderių, norinčių ir galinčių vadovauti valstybės įstaigoms. Priėmus valstybės tarnybos reformą, tikiuosi, padėtis bus geresnė.
Kandidatę L. Petronienę pažįstu nuo tada, kai buvau komisijos nariu šimtmečio VRK kadencijoje. Kiek žinau, kandidatė buvo patikima skyriaus vedėja dar prie Z. Vaigausko nuo 2007 metų. Pamenu, kaip vykdė įvairius tyrimus prie L. Matjošaitytės: serialo „Naisių vasara“, mobiliosios kraujo laboratorijos, Prezidento rinkimų finansavimo ir kitus tyrimus. Jau girdžiu partijų deleguotų narių į VRK ir ne tik liaupses kandidatei. Norinčių daryti įtaką bus iš visų pusių, pataikūnų taip pat. Kaip ir įvairių politikų pageidavimų koncertų. Tvirtas stuburas ir atsparumas politiniams vėjams šiai pozicijai labai svarbu. VRK, būtent komisijoje, saugoma demokratija. Klausimas tik, kaip jaustis esamiems VRK nariams, pavaduotojams, kurių sprendimus čia pat vykdė Sekretoriato vedėja, o dabar pati pirmininkaus visai komisijai ir vadovaus Sekretoriatui. Autoriteto klausimas lieka atviras. Taip, kandidatė yra be vadovavimo institucijai patirties, bet tikrai turi pakankamai kompetencijos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo srityje, nes su rinkimų organizavimu juk pluša kita skyriaus vedėja, buvusi VRK narė, visiems gerai pažįstama R. Daniškevičiūtė.
Šalies demokratijai svarbu, kad VRK pirmininkas neorganizuotų šešėlinių posėdžių, vadinamų pasitarimais, kas ir už ką pasisakys, kaip balsuos, o viešame posėdyje tik formaliai būtų keliamos rankos, be galimybės viešai sužinoti sprendimų motyvus ir atskirąsias narių pozicijas. Tokia praktika juk buvo prie kai kurių pirmininkų. VRK yra lyg mini Seimas, bet ne komanda-monolitas su komendantiniu valdymu priešaky. Ir priešingai – VRK Sekretoriatas. Prašau kandidatės atskirti.
Žvelgiant iš šalies į VRK, nors anksčiau buvau ir kitos nuomonės, vis dėlto manau, kad jau pribrendome komisiją visiškai depolitizuoti. Politinių partijų, politikų, Prezidento, teisingumo ministro deleguoti nariai galėtų būti atstovai prie VRK. Nereikėtų nario teise naudotis tampant demokratijos paklodę į narį delegavusios politinės organizacijos pusę ar Rinkimų kodeksui nusižengusius partijų narius gėdingai ginti, kai faktai akivaizdūs, bet pažeidėją tenka užstoti tik todėl, kad esi tos partijos deleguotas narys.
Prisimenant kandidatę L. Petronienę dar iš VRK nario perspektyvos, svarbu palinkėti pagaliau VRK vesti Vakarų kryptimi, pagaliau nusimesti tą buvusio pirmininko Rytų draugystės kryptį ir užstalės komandiruotes. Svarbu gerbti ir įsiklausyti į kitų VRK narių nuomones ir be kerštavimo priimti daugumos sprendimus. VRK pati turi tapti modernesnė, drąsesnė, siūlydama naujoves su XXI amžiaus balsadėžėmis, automatizuota balsų skaičiavimo sistema ir kitomis kokybės, apskritai kitos kokybės, galbūt net žanro rinkimų agitacinėmis laidomis.
Taip, institucijai reikia vadovo. Kodėl negalėjo juo tapti vienas iš dabartinių ne partijų deleguotų narių ar koks nors buvęs VRK narys, aš nežinau. Toks tikrai gerbiamos Seimo Pirmininkės pasirinkimas arba jo nebuvimas šioje situacijoje. Paprastai retai nariams nepritariama, kuomet yra siūlomi kaip kandidatai mūsų Seime. Todėl jau dabar linkiu kandidatei, kad artėjantys net treji kitų metų rinkimai mūsų jau brandesnei demokratijai būtų ramūs ir patikimi. (…) šimtmečio VRK kadencijai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pasisakymą. Diskutuoti daugiau užsirašiusių nėra. Kandidatė pasisakyti taip pat nepageidauja. Dėl motyvų priėmimo stadijoje užsirašiusių yra. A. Navickas – motyvai už. Prašom.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Labai dėkoju Pirmininkei už galimybę pasisakyti. Galbūt būčiau nekalbėjęs, negaliu pasigirti, kad labai asmeniškai pažįstu kandidatę, tik esu girdėjęs daug atsiliepimų, bet po mano kolegos Viliaus pasisakymo, kuris kalbėjo kaip prokuroras, kažkaip labai norėjosi pasisakyti, nes bent aš jau vadovaujuosi nuostata, kad jeigu žmogus tikrai dirba nuoširdžiai, gerai ir nėra padaręs kažko, už ką aš galėčiau nepasitikėti, tai tikrai pasitikėjimas augina kitus žmones ir augina patį santykį. Šiuo atveju aš tikrai džiaugiuosi, kad atsirado žmogus, kuris sutinka dirbti labai sudėtingą darbą labai sudėtingoje situacijoje, žmogus, apie kurį esu girdėjęs, kad puikiai moka ir bendradarbiauti, ir dalyvauti diskusijose, gerai įsigilinęs į visus, sakysime, procesus. Šiuo atveju, aišku, galima kalbėti bendromis frazėmis, kad VRK turėtų dirbti geriau, oras turėtų būti geresnis, saulė turėtų šviesti sauliau, bet, man atrodo, šiuo atveju nematau jokio pagrindo nebalsuoti už kandidatę. Labai dėkoju Seimo Pirmininkei, kad atrado kandidatą sudėtingoje situacijoje, labai dėkoju kandidatei, kad sutiko prisiimti atsakomybę.
PIRMININKĖ. Ačiū. E. Pupinis – motyvai už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų turbūt čia buvo pasakyta nemažai žodžių apie kompetenciją, nors buvo ir tam tikrų abejonių, bet turbūt mes matėme, kad vis dėlto kompetencija reikalinga dirbant VRK. Šiuo atveju klaidų buvo padaryta turbūt dėl to, galbūt tikėjomės, kad vadybinė patirtis viską gali išspręsti. Deja, taip neįvyko, reikalingos kompetencijos, reikia išmanyti visą sistemą, o kandidatė, dirbusi daug metų VRK ir siūliusi nemažai pakeitimų dėl įstatymų projektų, tikrai verta šios vietos. Tikrai palaikysiu ir siūlau visiems taip pat palaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Taip, dėkoju, gerbiama Pirmininke. Na, mane irgi šiek tiek nustebino tas pasisakymas jau avansu, savotiškai kažkuo apkaltinant žmogų, kuris dar net neturėjo galimybės pademonstruoti savo kompetencijos. Tikrai turbūt visi sutiksime, kad turėjo problemų, ir labai rimtų, Vyriausioji rinkimų komisija per praėjusius rinkimus. Tikrai sutiksiu su kolega Edmundu, jis paminėjo labai svarbų dalyką, kad kartais vadybinių kompetencijų neužtenka. Mes tą matome turbūt ne vienoje srityje, Vyriausioji rinkimų komisija nėra vienintelė tokia sritis. Dabar tokia savotiška mada kai kur tampa, kad nereikia specialistų, o tiesiog reikia vadybininkų. Tai pamatėme, kad nebūtinai visada yra taip. Aš girdėjau irgi visokių įdomių pasisakymų, kad kaip čia taip žmogus, kuris dirbo kaip darbuotojas, dabar vadovaus kolektyvui. Galvoju, kad tai yra labai gražus pavyzdys, net ir kariuomenėje visi pradeda nuo eilinio, o užauga paskui iki vadovo, iki karininko. Tas pats yra mokslo pasaulyje, kai pradeda nuo studijų, pradeda nuo kokio nors paprastesnio darbo, paskui užauga iki vadovo, gauna vardus ir panašiai. Aš manau, kad tai yra labai geras pavyzdys, kai žmogus, sukaupęs didelę patirtį šioje institucijoje, ryžtasi imtis tokios atsakomybės. Man tikrai kandidatė paliko gerą įspūdį, kai susitikome frakcijoje. Aš taip pat noriu padėkoti, kad ji ryžtasi kandidatuoti. Tikiuosi, kad Seimas jūsų kandidatūrą palaikys.
PIRMININKĖ. Motyvai už – V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Mes labai dažnai kalbame apie kompetencijas, bet kompetencijos nėra tik veiklos turinys, jos yra ir vertybinės nuostatos, todėl labai norėčiau, kad pretendentė iš tikrųjų į tai atsižvelgtų. Manau, kad tai žmogus, kuris turi patirties, turinio patirties ir tikrai gali lipti karjeros laiptais. Ačiū ir Pirmininkei, ir pretendentei, kad sutiko, ir linkiu objektyvumo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, turime pasitvirtinti standartinį slapto balsavimo biuletenį. Ar tinka visiems, galime patvirtinti? Dėkoju. Balsų skaičiavimo grupė nesikeitė, keisis po birželio 23 dienos, bet ją primenu: V. Ąžuolas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, P. Gražulis – iš Mišrios Seimo narių grupės, L. Jonaitis – Socialdemokratų partijos frakcija, I. Kačinskaitė-Urbonienė – Darbo partijos frakcija, I. Pakarklytė – Laisvės frakcija, A. Petrošius – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, E. Rudelienė – Liberalų sąjūdžio frakcija ir T. Tomilinas – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“. Slaptas balsavimas prasidės 13 val. 10 min., baigsis 13 val. 30 min. Dėkoju kandidatei.
10.45 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2681(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-10 klausimas – Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2681. Svarstymo stadija. Kviečiu A. Kupčinską į tribūną, kad pristatytų komiteto išvadą.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, kolegos, komitetas svarstė, patobulino projektą ir pritarė visoms išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų po svarstymo taip pat niekas neužsirašė.
10.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2715(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2715(2). Kviečiu Žmogaus teisių komiteto pirmininką T. V. Raskevičių, kad pristatytų Žmogaus teisių komiteto išvadą. Nematau jo salėje. Galbūt gerbiamas A. Navickas galėtų pristatyti komiteto išvadą?
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Žmogaus teisių komitetas svarstė šitą klausimą ir bendru sutarimu buvo pritarta. Sprendimas – pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo“.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Diskusijoje kalbėti niekas neužsirašė. Dėl motyvų po svarstymo taip pat užsirašiusių nėra.
10.47 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 11, 15, 17, 24, 28, 30, 33, 39, 551, 57, 59, 592 ir 61 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2577(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-12 klausimas – Farmacijos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2577. Pranešėjas – Sveikatos reikalų komiteto atstovas būtų reikalingas. A. Matulas. Prašau. Gerbiamas pirmininkas pristatys išvadą dėl Farmacijos įstatymo pakeitimo.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, prieš pasakydamas komiteto išvadą, noriu pasakyti, kad projektą teikė Vyriausybė, bet komitete išaiškėjo, kad minėtas projektas gali apsunkinti neregistruotų vaistų paskyrimą pacientams. Todėl mes, padarę pertrauką, paprašėme Sveikatos apsaugos ministerijos suderinti su medikų organizacijomis, pacientų organizacijomis ir tikrai išties pasiekėme labai gerą sutarimą, rezultatą – nėra prieštaraujančių. Medikų visuomenė, pacientų visuomenė sako: įstatymo projektas dabar taip suderintas, kad jeigu gydytojų konsiliumas nutars skirti tam tikrą neregistruotą vaistą ypatingais ligos atvejais, tai kliūčių įstatymas nesudarys. Komitetas buvo pritaręs, bet yra viena kolegės M. Danielės pataisa. Nežinau, gal jinai pristatys ją ir tada aš pasakysiu, koks yra komiteto sprendimas. Aš ir sakau, kitų pasiūlymų nebuvo priėmimo stadijoje. Buvo viena kolegės Seimo narės M. Danielės pataisa…
PIRMININKĖ. Gerai.
A. MATULAS (TS-LKDF). …ir komitete 1 pritarus, 6 nepritarus šitai pataisai nepritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tuomet priėmimas pastraipsniui. Ačiū už pristatytą komiteto nuomonę. Dėl 1 straipsnio yra M. Danielės pasiūlymas. Prašau, gerbiama… Dėl 1 straipsnio nėra. Ar galime 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju. Dėl 2 straipsnio yra M. Danielės pasiūlymas. Gerbiama Morgana, ar galėtumėte pristatyti savo pasiūlymą dėl 2 straipsnio?
M. DANIELĖ (LF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Farmacijos projektas buvo surašytas tam, kad taptų lankstesnis vardinių vaistų ir taip pat tiriamųjų vaistų skyrimas pacientams pagal poreikį. Tačiau šiandien matome, kad tie poreikiai nėra iki galo atliepiami. Įstatyme yra numatyti saugikliai, labai aiškūs saugikliai, kad tokie vaistai gali būti skiriami tik sergant sunkia, sekinančia arba gresiančia gyvybei liga arba tokia liga, dėl kurios gali išsivystyti ilgalaikis ir reikšmingas neįgalumas. Vadinasi, nustatoma sąlyga, kad žmogus turi labai sunkiai sirgti arba būti priešmirtinės būklės. Taip pat turi būti nepasiteisinęs joks kitas jo gydymas, joks kitas gydymas pripažintas kaip neveikiantis. Tokiu atveju gydytojų konsiliumas galėtų skirti vardinį preparatą, o pacientas turėtų būti informuotas apie tokio preparato veikimą, galimą pagalbą ir riziką ir pasirašyti paciento sutikimą. Tačiau taip pat yra įrašoma išvada, kad jeigu vaistinio preparato sudėtyje yra narkotinių medžiagų arba psichotropinių medžiagų, tai, nepaisant to, kad žmogus serga mirtina liga, kad jam nepadeda joks kitas gydymas, jis vis tiek negali gauti tokių vaistų.
Mano pasiūlymas yra atsisakyti tokios išimties, nes žmogui, kuris susiduria su mirtimi, turėtų būti prieinami visi Žemės planetoje sukurti vaistai, jis turėtų teisę tokius vaistus gauti, turėtų teisę pasirašyti tokį sutikimą ir gydytojų konsiliumas, jeigu matytų poreikį, taip pat turėtų galėti tokį vaistą skirti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra salėje 29 Seimo nariai, kurie pritaria šio pasiūlymo svarstymui? Balsuokime. M. Danielės pasiūlymo.
Už – 24. Nesvarstome. Tuomet turime apsispręsti dėl viso 2 straipsnio. Dėkoju komiteto pirmininkui. Dėl viso 2 straipsnio. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėl straipsnių nuo 3 iki 16 pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų dėl Farmacijos įstatymo niekas neužsirašė. Kadangi jau yra balsavimo intervalas, balsuokime.
Kas pritariate darbotvarkės 1-12 klausimui – Farmacijos įstatymo (projektas Nr. XIVP-2577) pakeitimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111: už – 106, prieš nebuvo, susilaikė 5. Farmacijos įstatymas priimtas. (Gongas)
10.54 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 2, 41, 84, 85, 911 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2630(2)ES (priėmimo tęsinys)
Grįžtame dabar į pačią posėdžio pradžią. Apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 1-3 klausimo – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-2630(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108: už – 103, prieš – 1, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2630) priimtas. (Gongas)
10.54 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 37, 392 ir 393 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2854(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Užimtumo įstatymo trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2854(2). Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113: už – 112, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2854) priimtas. (Gongas)
10.55 val.
Baudžiamojo kodekso 1001, 1003 ir 1131 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2547(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2547. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115: už – 113, prieš nėra, susilaikė 2. Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
10.55 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2548(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės lydimasis 1-5.2 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2548. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114: už – 114, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2548) priimtas. (Gongas)
10.56 val.
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1928 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2354(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-6 klausimas – Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2354. Priėmimo stadija. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 120: už – 118, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2354) priimtas. (Gongas)
10.57 val.
Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių Kupiškio rajono savivaldybės mero rinkimų paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-2911(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių Kupiškio rajono savivaldybės mero rinkimų paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-2911. Balsuokime.
Balsavo 119: už – 119, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Pritarta po svarstymo.
10.57 val.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2769(2), Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 3331 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2781(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-9.1 klausimas – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2769. Svarstymas. Balsuojame. Ir lydimasis darbotvarkės 1-9.2 klausimas. Balsuokime.
Balsavo 120: už – 116, prieš nėra, susilaikė 4. Pritarta po svarstymo.
10.58 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2681(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-10 klausimas – Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2681. Svarstymas. Balsuojame.
Balsavo 119: už – 119, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Pritarta po svarstymo.
10.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2715(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2715. Svarstymas. Balsuojame.
Balsavo 120: už – 118, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta po svarstymo.
10.59 val.
Seimo nutarimo „Dėl Viešojo saugumo stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2663(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Vis dar yra balsavimo intervalas, taigi balsuosime iš karto. Darbotvarkės 1-13 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Viešojo saugumo stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2663. Priėmimo stadija. Sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta nei dėl vieno, nei dėl kito. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų užsirašė daug Seimo narių. Už pirmoji kalba ministrė A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį, kad ši strategija, tai yra strategija, kokį mes norime matyti ir turėti viešąjį saugumą 2030 metais. Pagrindiniai ramsčiai, sudėlioti šioje programoje, yra šie: pirmiausia tai yra Europos Sąjungos išorės sienos apsauga. Čia mes kalbame apie tolesnį pasienio infrastruktūros apsaugos stiprinimą. Kalbame apie aprūpinimo, kad būtų atliepiami esami iššūkiai, gerinimą. Kalbame apie tai, kad turi būti dedamos tolesnės pastangos, kad Europos Sąjungos migracijos ir prieglobsčio politika atitiktų pasikeitusius iššūkius ir kontekstą.
Antrasis ramstis, numatytas šioje programoje, tai yra nusikaltimų prevencija ir kontrolė. Yra numatyta skirti didžiulį dėmesį nusikaltimų prevencijai, tai yra reaguoti ne į tai, kas yra pasekmės, o į priežastis.
Taip pat kalbame apie inovacijas ir technologijų prieinamumą viešojo saugumo institucijoms. Taip pat kova su finansiniais nusikaltimais yra labai svarbus prioritetas.
Ir trečias ramstis, tai yra viešojo saugumo institucijos. Tai yra institucijų parengtis veikti krizių ir hibridinių grėsmių akivaizdoje. Tarnybos patrauklumas ir pareigūnų ugdymo sistemos sukūrimas. Taip pat efektyvi priešgaisrinė apsauga.
Kolegos, reaguojant į naujus geopolitinius iššūkius, viešojo saugumo stiprinimas yra privalomas ir turi būti atsižvelgiama į tai, kad kontekstas yra pasikeitęs. Taigi labai kviečiu palaikyti ir numatyti labai aiškias kryptis, kokį mes viešąjį saugumą turime turėti ateityje.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš praeitą kartą jau pasisakiau frakcijos vardu, kad iš tikrųjų tokios programos poreikis tikrai yra ir jau seniai ji turėjo būti. Mes tikrai vėluojame. Tačiau mūsų frakcija negali pritarti tokio turinio dokumentui. Keli pagrindiniai momentai: pirmas dalykas – čia pagrindinis kriterijus ne saugumo užtikrinimas, o pinigų taupymas. Gerbiami vienmandatininkai, kaip jūs paaiškinsite savo rinkėjams vietose, kai net apskričių centruose faktiškai nebebus policijos komisariatų?
Lygiai taip pat yra silpnoji vieta, aš manau, šios programos, kad yra numatoma sunaikinti gerai parengtą ir karo tarnybai, jeigu reikėtų, konflikto metu pritaikytą Viešojo saugumo tarnybą. Po kokiais gražiais žodžiais čia būtų vyniojama, bet iš esmės, deja, mes tokią šiandien parengtą tarnybą paprasčiausiai prarasime ir taip bus užkaišytos skylės ten, kur dabar trūksta pareigūnų.
Ir pats svarbiausias. Programoje tikrai yra nurodoma, kad nepatrauklios vidaus tarnybos sistemos pareigūnų darbo sąlygos ir nepakankamas aprūpinimas. Čia nieko iš principo apie tai nekalbama, kad į priekį bus geriau ir kad padėtis pasikeis. Šiandien yra tarnybų tuštėjimo metas. Mielieji, pažiūrėkite, reabilitacija faktiškai sunaikinta. Tarkitės, kad nebūtų nereikalingų įtampų tarp pareigūnų artimiausiu metu. Lygiai taip pat pažiūrėkime, kad pareigūnai paprasčiausiai nesuinteresuoti toliau tarnauti, o kuo greičiau išeiti iš tarnybos. Deja, pritarti tokiam turiniui negalėsime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš norėčiau pirmiausia reaguoti į gerbiamo A. Stončaičio žodžius. Šiame dokumente mes nesprendžiame dėl Viešojo saugumo tarnybos ateities, dėl komisariatų ateities, daugybės dalykų, kurie buvo išvardinti. Šis dokumentas – tai tam tikra ilgalaikė strategija, kaip turi vystytis mūsų policija ir kitos pajėgos, kaip turime užtikrinti nusikaltimų tyrimą, kaip turime užtikrinti kovą su tokiomis gana aktualėjančiomis grėsmėmis kaip narkotikų plitimas, ypač tarp jaunimo, ir tai yra geras dokumentas, apibrėžiantis visą tą situaciją, kurioje esame ir kur turėtume eiti.
Apie atskirus sprendimus – Viešojo saugumo tarnyba, komisariatai, kiti dalykai – diskusija bus. Diskusija bus tada, kai bus įstatymų projektai. Tada bus galima pasisakyti ir bus galima nusibrėžti savo pozicijas. Dabar mes kalbame apie ilgalaikę viziją ir kryptį. Tiesą pasakius, svarstant komitete, nebuvo kokių nors didelių pastebėjimų ir iš opozicijos. Visi supranta, kad dokumentas parengtas su institucijomis, parengtas tikrai labai kokybiškai, atliepiantis šių dienų lūkesčius, numatantis net ir tam tikras finansines kryptis, kur bus investuojama. Be šio dokumento būtų labai sunku įsivaizduoti, kaip mes toliau vykdytume kokias nors kitokias pertvarkas policijoje ir kitose institucijose. Kviečiu pritarti. Tai yra strateginis dokumentas, brėžiantis kryptį. Bet nebalsuojame šiandien dėl tų, na, tokių labiau kontroversiškų klausimų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, Pirmininke. Kolegos, iš tikrųjų tai yra strategija, bet tie dokumentai ir įstatymo pakeitimai bus kitas žingsnis, bus argumentas, kad Seimas jau pritarė strategijai ir jau lyg ir apsisprendė pasirinkti kryptį, kad regionuose neliks komisariatų, kad saugumo srities žmonių ateitis, na, visiškai neaiški. Dabar žiūrint praktiškai, prieš tai kalbėjęs kolega A. Vyšniauskas… Na, žiūrint į Marijampolės regiono situaciją, tai tiek Kalvarijos, tiek Marijampolės savivaldybėje nelieka policijos komisariato. Jis iškeliamas į Kauną pagal šitą strategiją ir ateityje laukiančius projektus. Tai reiškia, kad jūs kaip vienmandatininkas iš tiesų nuvertinate policijos darbą šiuo atveju. Komisariatas šiandien, jeigu jūs nestebite socialiniuose tinkluose, skelbia informaciją apie gausybę narkotikų kontrabandos sulaikymų, kas ypač aktualu būtent pasienio savivaldybėse. Tai, kokį viešąjį saugumą mes turėsime, priklauso būtent nuo šitos programos.
Tai iš tiesų, jeigu programoje numatoma ir jau brėžiami kontūrai, kad bus mažinami komisariatai, liks tik penki stambūs padaliniai, į žmones investuoti visiškai nenorima arba norima investuoti tik iš tų pačių resursų, kurių ir dabar yra jau nepakankamai, tai tikrai ne tokios programos Lietuvai reikia. Žmonės jau dabar regionuose skundžiasi, kad prisikviesti policiją sudėtinga, sunku ir kartais net neįmanoma. Tyrimai vyksta labai lėtai. Tai iš tiesų turbūt atsigręžkime į tai, ko reikia žmonėms, ir pateisinkime lūkesčius, o ne dar tolinkime policiją nuo žmonių.
PIRMININKĖ. Laikas. A. Vyšniauskas norėtų replikuoti.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Taip. Kadangi buvo pasakyta netiesa, aš tiesiog noriu faktus patikslinti. Bet kokioms reformoms vykstant, lieka visų savivaldybių komisariatai: tiek Kalvarijoje, tiek Marijampolėje, tiek Vilkaviškyje, ir visur kitur. Jeigu turite abejonių dėl policininkų pasiekiamumo, tai už jūsų sėdi kolegos, kurie įvykdė tas reformas, lemiančias dabartinę situaciją. Mes tai bandome ištaisyti.
PIRMININKĖ. I. Šimonytė – motyvai už.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Vienas propagandos klasikas yra pasakęs, kad jeigu daug kartų kartosi tą patį melą, tai kam nors pasirodys, kad tai yra tiesa. Dabar aš vėl girdžiu pastabas, kad ne tokios programos reikia, ne taip reikia daryti ir taip toliau, ir panašiai. Bet kažkodėl, kai komitetuose buvo svarstoma strategija, pastabų dėl strategijos niekas neįregistravo. Tiesiog viskas yra blogai, viskas yra negerai, arba kaip tik – viskas yra gerai, tiesiog jūs kalbate visiškai apie kitus dalykus.
Kai kalbėjo kolega A. Stončaitis, jis kalbėjo apie įstatymų projektus, kurie bus pateikti Seimui, dėl jų Seimas galės diskutuoti, bet jų nėra. Apie tai išvis nekalbama šioje strategijoje, nepaisant to, kad ji vadinasi panašiai kaip tarnyba, apie kurią jūs kalbate. Tiesą sakant, jūsų priimtas Strateginio planavimo įstatymas lėmė, kad šitas programas reikia patvirtinti. Dėl pačios programos ir jos turinio konkrečių pastabų nugirsti nepavyksta, daug paralelinių diskusijų, kurios kalba visiškai apie kitus dalykus ir kurios bus tada, kai atitinkami įstatymai bus pateikti, nepriklausomai nuo to, ar liks šita strategija tokia, ar ji būtų šiek tiek pataisyta.
Tiesą sakant, man atrodo, kolegos, reikėjo arba pataisas registruoti, jeigu jums atrodė, kad kažkas strategijoje ne taip, arba nelabai gebu kaip nors atsakyti į jūsų pastabas, nes pastabos yra ne apie strategiją. Siūlau pritarti strategijai ir judėti į priekį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Kolegos, ne tik kad nepritarti, bet tikrai negalima balsuoti už. Kodėl? Kalbama apie viešojo saugumo strategiją. Tikrai jos reikia. Bet žiūrėkite, ką mes girdime: premjerė sako, kad viskas išnagrinėta, išdiskutuota, pasiūlymų nėra – pasiūlymų aibės. Tiek profesinės sąjungos, tiek Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai prašosi į diskusijas – niekas jų nekvietė ir niekas jų neklausė. A. Vyšniauskas sako: liks komisariatai. Taip, komisariatai liks. Reikia pasakyti tik pastatai liks, o tų pareigūnų, kurie užtikrindavo funkcijas, jau nebelieka. Iš esmės policininko regionuose nepamatysite normaliai, kaip dabar matėte, o matysite tik periodiškai, jeigu sureaguos į įvykį.
Bet kalbant apie viešojo saugumo strategiją, čia ne strategija, gerbiamieji. Kolegos, naikinama viena pagrindinių Viešojo saugumo tarnyba, pagrindinė, kuri turėtų užtikrinti, ypač sudėtingomis sąlygomis, kai šitiek kartų tęsėme nepaprastąją padėtį, kai karas Ukrainoje, ir jūs kiekvieną kartą tai akcentuojate, bet naikinate profesionaliai parengtą tarnybą ir negirdite argumentų, kodėl to nereikia daryti.
Šiandien tai tikrai skubotas dokumentas, tam tikros strategijos vietos tikrai parengtos pakankamai… galbūt reaguojant į aktualijas, ir gerai parengtos tam tikros dalys, bet ne visos. Šiandien tokios strategijos priimti negalima, nes ji neparengta ir neparuošta, tuo labiau kad neatsižvelgta į žmones, kurie tą strategiją turės įgyvendinti. Pakartoju: profesinių sąjungų absoliučiai nė vienas argumentas neatsigulė į šią strategiją. Todėl prašau ne tik kad susilaikyti, bet balsuoti prieš, nes šitą dokumentą reikia peržiūrėti iš naujo.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Šiaip norėčiau taip nusistebėti girdėdamas ir premjerės balsą iš tos pusės, ir pono A. Vyšniausko, kad čia nesprendžiami policijos klausimai. Paskaitykite 26.5 punktą ir jo papunkčius. Čia kalbama konkrečiai apie tai, kad policija trauksis, ir trauksis į didžiuosius miestus. Gerai, kad didieji miestai bus saugūs, bet jeigu mes sukoncentruojame saugumo aspektus ir mūsų strategija – užtikrinti saugumą didžiuosiuose miestuose, tai taip ir pasakykite, kad siūloma strategija siūloma ir toliau traukti policiją, jos įstaigos pareigūnus nuo mažų miestelių, gyvenamųjų vietovių. Apie tai šita strategija.
Kolegos, jeigu mes norime matyti daugiau policininkų gatvėse, reikia ne strategijas rašyti – reikia skirti finansavimą, ir taškas. Šiuo atveju aš nematau nieko apie aktualiausias problemas, pavyzdžiui, narkotinių medžiagų paplitimą tarp vaikų. Suraskite žodžius „vaikai“ šioje strategijoje, „mokyklos“. Suraskite joje ir parodykite.
Žinote, man šita strategija primena dar vieną popierinę šitos daugumos reformą, kai neturi idėjų, neturi supratimo ir kompetencijos, tada į kadencijos pabaigą neši strategijas ir parodai, ponia Bilotaite, kad kažką veiki. Šita strategija apie nieką. Šita strategija nuskurdins Lietuvos viešąjį saugumą.
Nacionalinio saugumo aspektu, jeigu Laurynas šitą strategiją pristatytų, taip, joje būtų gerų dalykų stiprinti nacionalinį, bet jūsų, ministre, darbas rūpintis kiekvieno Lietuvos gyventojo kasdieniu saugumu. Tai ir darykite, o mes jums galime padėti atmesdami tokias strategijas.
PIRMININKĖ. Ministrė A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš pirmiausia norėčiau, kad jūs susipažintumėte su turiniu. Aš tikrai labai abejoju, kad jūs paskaitėte, kas yra turinyje. Ten nėra kalbama apie Viešojo saugumo tarnybą. Aš suprantu, kad pavadinimas skamba labai panašiai, bet siūlau susipažinti. Taip, projektai yra parengti, jie vakar buvo apsvarstyti Vyriausybėje, bet šioje strategijoje apie tai nekalbama.
Jūs minėjote klausimą, susijusį su vaikais ir narkotikais. Šioje strategijoje yra kalbama apie nusikaltimų prevencijos naują modelį, kurį Vidaus reikalų ministerija jau parengė ir atidavė Vyriausybei. Prašau pirmiausia susipažinti su dokumentais, įsigilinti, o tada teikti. O šita strategija yra labai svarbi, nes joje yra atliepiami nauji geopolitiniai iššūkiai viešojo saugumo sistemoje ir sudėlioti pagrindiniai akcentai ir kryptys, kur turėtų judėti mūsų viešojo saugumo sistema.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kitos replikos bus po balsavimo.
Dabar balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Viešojo saugumo stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 124: už – 70, prieš – 20, susilaikė 34. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
Replikos. Pirmasis buvo D. Gaižauskas. Prašom.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Bet jeigu leidote prieš tai replikuoti ministrei, reikėjo leisti ir kitam oponentui. Bet, gerai, po šio balsavimo.
Gerbiama ministre, jeigu jūs dalyvautumėte nors viename Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje, jūs tikrai būtumėte girdėjusi, kad mes ne tik susipažinę, mes jums ir klausimų žėrėme ir norėjome atsakymų apie Viešojo saugumo tarnybą ir taip toliau. Plius apie narkotikus šnekate. Ką jūs šnekate apie narkotikus, jeigu jūs kitą dieną teikiate įstatymų projektus dėl narkotikų dekriminalizavimo? Esmė, aš pasakysiu, nedūsaukite, iš tikrųjų situacija labai sudėtinga ir labai bloga. Kalbant apie šią strategiją, tai visiškai ne strategija. Jūs griaunate mūsų viešąjį saugumą. Būtent šiandien jūs tą nutarimą ir priėmėte, bet nieko tokio, mes jį atšauksime, pakoreguosime kitais metais.
PIRMININKĖ. Replika po balsavimo – V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Žinokite, man atrodo, šiandien net ministrė nėra skaičiusi šios strategijos. Dar kartą kartoju, pasižiūrėkite į 26.5.1 punktą, jame programuojamas policijos įstaigų skaičiaus mažinimas. Cituoju: „Didelis policijos įstaigų juridinių asmenų skaičius apsunkina…“. Aš formuluočiau kitaip – menkas finansavimas apsunkina. Šiandien policija yra viena optimaliausių struktūrų. Jūs ką tik nubalsavote, kad Alytuje, Marijampolėje, Utenoje neliktų policijos įstaigų. Jūs dėl to balsavote.
PIRMININKĖ. K. Masiulis. Paskutinė replika ir einame toliau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu paprieštarauti ponui V. Bakui. Policinių struktūrų jūs raskite… Prancūzijoje yra žandarmerija ir policija, jiems to užtenka. Pas mus yra STT, FNTT ir dar septynios.
11.17 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 5, 6, 12, 13, 15, 16, 17, 18, 20, 23, 241 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2740(2) (priėmimas)
PIRMININKĖ. Kitas darbotvarkės 1-14 klausimas – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2740(2). Kviečiu pranešėją Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką R. Jušką. Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta.
Dėl 5 straipsnio yra gautos dvi Teisės departamento pastabos. Prašom pristatyti komiteto nuomonę.
R. JUŠKA (LSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė abiem pastaboms. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti 5 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas? Dėkoju, pritarta.
Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 7 straipsnio yra V. Semeškos, J. Razmos, A. Kupčinsko ir A. Vyšniausko pasiūlymas. Prašom. Matyt, V. Semeška, taip?
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, mes, grupė Seimo narių, siūlome, asmeniškai prašau atsižvelgti, kad ir toliau Vyriausioji tarnybinės etikos komisija galėtų tirti asmenų pranešimus, skundus dėl savivaldybių merų ir savivaldybių tarybų narių, o ne atiduoti visus tyrimus savivaldybių etikos komisijoms. Ką tai reikštų? Jeigu visus tyrimus dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų tirtų tik savivaldybių etikos komisijos, matyt, ir vakar nebūtume išgirdę svarbaus VTEK’o sprendimo dėl vieno iš savivaldybių merų.
Dar daugiau, mes puikiai žinome, kad savivaldybių etikos komisijos neretai būna politizuotos ir valdomos daugumos, todėl merų ir savivaldybių tarybų narių tyrimas gali būti neribotą laiką, gali būti tampomas į įvairias puses, priimami neaiškūs sprendimai, ginami merai, tarybų nariai. Tik vėliau VTEK’as galėtų tokius sprendimus įvertinti. Tai yra tikrai pavojingas precedentas demokratijai. Labai kviečiu visus palaikyti mūsų pasiūlymą. Tikiuosi, kad jis ir bus palaikytas. O šiam geram įstatymui tuomet pritarsime visi kartu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Gerbiami kolegos, balsuokime, kad patikrintume, ar yra 29 Seimo nariai, pritariantys šio pasiūlymo svarstymui. Taip, yra. Prašom, komiteto nuomonė.
R. JUŠKA (LSF). Komitetas siūlo nepritarti, nes Seimo narių pasiūlymas – palikti šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą. Atkreipiu dėmesį, kodėl komitetas siūlė tokį pakeitimą, atsižvelgdamas į VTEK’o prašymą. Dabar vyksta taip: yra savivaldybių Etikos komisijos, yra VTEK’as ir teismas. Tapo jau madinga, kad savivaldybių tarybų nariai skundžia vieni kitus, tiesiogiai apeidami savivaldybių Etikos komisijas, iš karto VTEK’ui. Apkrauna VTEK’ą. Dažnu atveju VTEK’as grąžina atgal savivaldybių Etikos komisijoms tirti ir tik po to vėl grįžta, jeigu nepatenkinti sprendimu, o tada tiria VTEK’as ir galutinė instancija teismas. Komiteto nuomone, reikia pasitikėti Vietos savivaldos įstatyme numatytomis Etikos komisijomis ir žiūrėti sistemiškumo eilės tvarka: pirmiausia savivaldybių Etikos komisijos, po to VTEK’as ir po to teismas, kad tos mišrainės, galiojusios iki šiol, nebūtų. Tai toks yra siūlymas. Priešingu atveju, šitą straipsnį, jeigu bus pritarta Seimo narių siūlymui, siūlau laikyti nepakeistu.
PIRMININKĖ. Dėl motyvų už kalba J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš kaip tik nesutinku su išsakyta komiteto pirmininko pozicija, kai jis pavadino mišraine mūsų siūlymą. Kaip tik liks mišrainė, jeigu nepriimsite mūsų siūlymų, nes pagal liekantį pagrindinį projektą vicemerų interesų konfliktus nagrinės VTEK’as, o merų interesų konfliktus pradžioje nagrinės savivaldybių komisijos. Tai čia tikrai nėra jokios logikos. Dabar jūs realistiškai įsivaizduokite, kas dedasi savivaldybėse. Ten yra merų gana didelė kontrolė, tai ar jūs įsivaizduojate, kad savivaldybių Etikos komisijos ką nors neigiamo priimtų dėl mero? O jeigu jau bus tiek aiški situacija, kad tas neigiamas sprendimas yra labai aiškiai matomas, tai ta komisija labai ilgai dirbs, kad nebūtų sprendimo ir nebūtų ką skųsti VTEK’ui. Kolegos, tikrai iš karto nusiųskime tuos skundus į VTEK’ą. Jie ten nepersidirbs – statistika rodo, kad yra kokie vienas, du skundai per mėnesį. Ar čia jau yra tiek daug? Matykime tą realią situaciją savivaldybėse, kai dabar už kokių nors čekiukų iš savo mamos degalinės prisirinkęs Seimo… tai yra tarybos narys bus nagrinėjamas kitų tų pačių čekiukų rinkėjų sudarytoje Etikos komisijoje. Vis dėlto iš karto atiduokime į VTEK’ą tokius reikalus.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Akivaizdu, kad Jurgis ir kolegos šiuo atveju turbūt nelabai įsigilinę į galiojantį įstatymą ir į tai, kas yra siūloma ir kur yra tas šuo pakastas. Juk esmė ir yra, kad Etikos ir procedūrų komisijos yra nustatytos Vietos savivaldos įstatyme. Tokiu atveju, jeigu mes eliminuojame Etikos ir procedūrų komisijas iš savivaldybių, tai mes turime apskritai išbraukti iš Vietos savivaldos įstatymo, kad jos nereikalingos. Lygiai ta pati analogija, kai sako, kad dauguma gali priimti sprendimus ir ginti vieną ar kitą merą. Tiesiog noriu pasakyti, kad gal tada keiskime ir Seimo statutą ir panaikinkime Etikos ir procedūrų komisiją, nes ten irgi dauguma priima sprendimus, ir tada perduokime VTEK’ui tirti tuos dalykus.
Antras dalykas, jūs kalbate apie vicemerą. Tiesiog, Jurgi, primenu, kad vicemero teisinis statusas yra pasikeitęs – dabar tai yra valstybės tarnautojas, tai ne politikas. Žiūrėkime sistemiškai, niekas neeliminuoja VTEK’o iš vertinimo sistemos. Tiesiog pirmas žingsnis yra kreiptis į tam sukurtas ir įstatyme numatytas vietines savivaldybių Etikos ir procedūrų komisijas, jeigu netenkina ten priimti sprendimai, galima tokį priimtą sprendimą apskųsti VTEK’ui. Sisteminis požiūris, o ne taip, kad vienu metu svarsto VTEK’as, kitu kažkodėl – vietinės komisijos. Žiūrėkime sistemiškai. Šitam pasiūlymui vien dėl to negalima pritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl Seimo narių pataisos, jai komitetas nepritarė. Kas pritariate pataisai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 120: už – 58, prieš – 20, susilaikė 42. Pasiūlymui nepritarta. Dabar turime apsispręsti dėl viso 7 straipsnio. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Nėra reikalaujančių balsuoti, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 8, 9, 10, 11, 12 straipsnių pasiūlymų nėra gauta, ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 13 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Aš tiesiog pasakysiu, kad ji yra techninio pobūdžio ir jai komitetas pritarė. Ar galime pritarti visam 13 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Dėkoju, pritarta.
Motyvai dėl viso. A. Stončaitis kalba už.
A. STONČAITIS (DFVL). Mielieji kolegos, mes dabar apsvarstėme 7 straipsnį, kuris iš tikrųjų truputį tokių diskusijų sukėlė, bet šiaip aš siūlyčiau pritarti teikiamam įstatymo projektui, nes įstatymo pakeitimai yra reikalingi, kad būtų užtikrintas sklandus, efektyvus VTEKʼo darbas. Mes, Antikorupcijos komisijos posėdžiuose nagrinėdami klausimus dėl galimos lobistinės įtakos, galimų interesų konfliktų, daug kartų atkreipėme dėmesį, kad neaiškus reglamentavimas kartais esamą situaciją leidžia vertinti labai dvejopai. Ypač esame atkreipę dėmesį į klausimus, susijusius su lobistinės veiklos sritimi, todėl sveikintina galimybė įstatymo pakeitimu suteikti VTEKʼui teisę teikti lobistams raginimus pateikti, patikslinti ar papildyti skaidrią teisėkūros procesų deklaraciją. Taip pat susitikimuose su VTEK’o nariais komisija yra diskutavusi dėl VTEK’o posėdžių viešumo ir todėl yra sveikintina numatoma galimybė, kad būtų posėdžių ir garso, ir vaizdo įrašai, jei suinteresuotiems asmenims kiltų dvejonių dėl VTEKʼo narių veiksmų ar argumentų priimant sprendimus, ir kad įstatymo projekte numatyta, kad bus daromi VTEK’o posėdžių vaizdo ir garso įrašai. Taigi, mieli kolegos, išsprendus 7 straipsnio problematiką, aš tikrai nematau jokių trukdžių palaikyti šį projektą.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kadangi nebuvo pritarta mūsų pasiūlymui, tikrai dabar negaliu balsuoti už teikiamą projektą, jame liko ir prieštaravimų. Aš minėjau, kad dabar vicemerų interesų konfliktus nagrinės VTEK’as, o merų interesų konfliktus nagrinės savivaldybių Etikos komisijos. Tai ar čia matote daug logikos? Aš nelengvai įsivaizduoju, kaip, pavyzdžiui, dabartiniai Pagėgių savivaldybės tarybos nariai savo sudarytoje Etikos komisijoje nagrinės visokius galimus interesų konfliktus čekiukų istorijoje. Galėjome tikrai priimti principingą sprendimą, nukreipti tą interesų konfliktų nagrinėjimą iš karto į VTEKʼą ir nebūtų taip, kad vietinė Etikos komisija priima valdančiųjų atstovus visada išteisinančius sprendimus, juos plačiai išreklamuoja vietos spaudoje. Kas iš to, jei paskui VTEKʼas priima kitokį sprendimą, jis menkai viešinamas ir niekas to gal nebepastebi? Manau, kad nueita klaidingu keliu, ir dėl to už projektą negaliu balsuoti.
PIRMININKĖ. Motyvai už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, aš irgi apgailestauju, kad J. Razmos ir kitų Seimo narių pasiūlymui nebuvo pritarta. Labai akivaizdu, kad vietos savivaldybėse yra vis tiek kaip Seime – Etikos komisijos daugumą turi valdančioji dauguma, ją yra suformavęs meras. Ten faktiškai yra niekiniai sprendimai ir labai retu atveju priims sprendimą, kad yra pažeista viešųjų ir privačių interesų deklaracija, supainioti interesai. Man atrodo, kad reikėjo priimti šį pasiūlymą, nes argumentų labai daug J. Razma išdėstė, bet mes neišgirdome. Aš nežinau, manau, vis dėlto reikėtų balsuoti už šitą įstatymą.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Tikrai situacija kiek liūdnoka. Na, teikėme lyg ir logišką pasiūlymą. Tai nepamirškite, kad Kauno mero VTEKʼas daugiau niekada nebetirs, ir kitų merų nebetirs, ir savivaldybės tarybos narių. Tirs tik Etikos komisija. Kiek ji tirs: ar metus, ar pusantrų, ar dvejus, kiek ji norės, tiek ir tirs, kaip norės, taip ir tirs, norės – po gabalėlį išviešins, norės – neišviešins. Ir štai, kolegos, aš sveikinu mūsų jaunąją demokratiją su viena didžiausių klaidų. Dėl to negaliu balsuoti už šį įstatymą, nors ir pritariu kai kurioms jo nuostatoms, kurios skaidrina VTEK’o veiklą, bet ši mūsų klaida brangiai kainuos mums visiems. Aš tikiuosi, kad mes ją ištaisysime visi kartu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, motyvai išsakyti. Balsuokime dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo pakeitimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Toliau posėdžiui pirmininkaus pavaduotojas V. Mitalas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117: už – 75, prieš – 4, susilaikė 38. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas priimtas. (Gongas)
11.31 val.
Žvalgybos kontrolierių įstatymo Nr. XIV-868 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2662(2) (priėmimas)
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1-15 klausimas – Žvalgybos kontrolierių įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto priėmimas. Vienas straipsnis. Pastabų nėra. Galime jam pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. Dėl motyvų nori kalbėti I. Pakarklytė už. Prašau.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Išties tai yra geras, taiklus projektas. Lietuvoje iki šiol nėra ir nebuvo įprasta praktika, kad ombudsmenams yra taikomas toks reikalavimas, kad jie turėtų darbinės patirties konkrečioje specifinėje srityje, kurioje jie turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą. Todėl žvalgybos kontrolierius neturėtų būti ta vienintelė išimtis, kaip dabar yra. Žvalgybos kontrolieriaus darbas yra užtikrinti piliečių žmogaus teisių apsaugą nuo netinkamo institucijų veikimo, todėl patirtis ginant žmogaus teises šiame darbe yra be galo svarbi ir galbūt netgi svarbesnė negu patirtis nacionalinio saugumo ar gynybos institucijose. Taigi raginu palaikyti šį projektą ir turėti nuoseklią sistemą, kad vis dėlto iš ombudsmenų mes reikalaujame teisinės patirties, žmogaus teisių patirties, o ne specifinės – kokio nors vieno konkretaus sektoriaus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš nelabai sutinku, kad būtina įrašyti dar žmogaus teisių gynėjus, nes mes žinome, ką žmogaus teisių gynėjai šiandien Lietuvoje gina – ogi paprasčiausiai homoseksualus ir genderistus, nieko jie daugiau negina ir jiems kita dalis visuomenės visiškai nerūpi. Man atrodo, tai yra perteklinis siūlymas, jo nereikėtų, jo reikia atsisakyti. Mano yra tokia pozicija.
PIRMININKAS. Ačiū. Už kalbės V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, iš tiesų P. Gražulis suprimityvina žmogaus teises ginančius asmenis. Aš noriu pasakyti, kad tai nėra vien tik atskiros visuomenės grupės, bet tai yra teisininkai, kurie atstovauja teismuose, dirba valstybės institucijose, dirba nevyriausybinėse organizacijose, jie kiekvieną dieną atstovauja, ar tai būtų teismo procesas, ar tai būtų kokia nors vieša konferencija, ar moksliniai tyrimai, žmogaus teisių standartams. Tai štai mes, priimdami anksčiau Žvalgybos kontrolierių įstatymą, nors savo esme žvalgybos kontrolierius yra skirtas būtent žmogaus teisių apsaugai užtikrinti, pastatėme tokias tvoras visiems, kurie dirba žmogaus teisių srityje, netgi pretenduoti į žvalgybos kontrolieriaus poziciją. Tai yra nelogiškas sprendimas. Viena vertus, Seimas apsisprendė užtikrinti žmogaus teisių standartus žvalgybos srityje, kita vertus, Seimas uždraudžia tiems, kurie turi patirties žmogaus teisių srityje, dalyvauti kandidatuojant į žvalgybos kontrolieriaus pareigas. Ši pataisa tą problemą išsprendžia ir mes, ją priimdami, tikrai turėsime subalansuotą žvalgybos kontrolieriaus institutą, kuriame dirbs ir žmogus, kuris išmano nacionalinio saugumo klausimus, ir žmogus, kuris išmano žmogaus teisių klausimus. Šiuo atveju mes tik sustiprinsime savo žmogaus teisių apsaugos sistemą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti, ar pritariame, kad būtų priimtas Žvalgybos kontrolierių įstatymo pakeitimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114: už – 112, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas Vytautai, tai ne aš supaprastinu arba suprimityvinu šią nuostatą, kad šiandien yra ginamos tik seksualinės mažumos. Pažiūrėkite, kada ginama jau iškreipta visai mintis, nes reikia gerbti žmogaus laisves, reikia legalizuoti narkotikus. Tegul daro, ką nori, tegul elgiasi pagal savo supratimą…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, šie dalykai nesusiję su žvalgyba.
11.36 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151, 152 straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-1457(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-16 klausimas – Medžioklės įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo projektas. Svarstymo stadija. Kviečiu J. Urbanavičių, kaip Aplinkos apsaugos komiteto paskirtą pranešėją, į tribūną, nes yra… Prašau pristatyti komiteto svarstymo išvadą.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Mes dabar eisime pastraipsniui?
PIRMININKAS. Išvadą pristatykite, kokia yra komiteto pozicija dėl viso įstatymo, o vėliau…
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Komiteto sprendimas…
PIRMININKAS. Taip, taip, taip, bendra išvada.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Komiteto sprendimas: pritarti patobulintam įstatymo projektui. Išvada dėl šio projekto: teikti Medžioklės įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo dviem straipsniais ir priedu įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 4, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar vyks bendroji diskusija. Gerbiamieji kolegos, mūsų darbotvarkėje yra parašyta, kad balsavimas dėl projektų vyks iki pat 12 val. 30 min. Aš manau, kadangi yra pasiūlymų, ar galime sutarti, kad diskutuoti skiriame ne daugiau negu 20 minučių? (Balsai salėje) Yra norinčių pasisakyti. (Balsai salėje) Ar galime sutarti dėl 20 minučių? (Balsai salėje) Gerai. Gerbiamieji kolegos… Prašom. J. Urbanavičius.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Po kiek laiko tada skiriame? Gal po kokias 2 minutes?
PIRMININKAS. Pagal užsirašiusių eilę po 5 minutes. Taip, pagal Statutą. Gerai. Galime fiksuoti 20…
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Gal trumpiname pasisakančių laiką? Sakyčiau, po 3 minutes, kad dar daugiau galėtų pasisakyti.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, aš negaliu riboti papildomai pasisakančių laiko, nes tai yra nustatyta Statute, bet dėl ko mes galime sutarti – dėl bendro diskusijos laiko. Matydamas, kad yra norinčių kalbėti, aš siūlau jį šiek tiek didesnį – 20 minučių. Prašau visų supratimo. Gerbiamas… Sutariame? Gerai. 20 minučių.
Pradedame bendrąją diskusiją. Pirmasis į tribūną yra kviečiamas A. Vyšniauskas. (Balsai salėje)
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, tikrai smagu, kad turime tokią aistringą diskusiją. Iš tikrųjų šią diskusiją aš norėčiau pradėti nuo padėkos sąžiningiems ir atsakingiems medžiotojams, nes tikrai tikiu, kad tokių yra dauguma – tų, kurie rūpinasi gamta, tų, kurie rūpinasi krašto saugumu, kuriems tikrai nuoširdžiai rūpi ir miškas, ir žvėrys, ir visi kiti dalykai. Tikrai dėkoju medžiotojams. Visgi man kelia abejonę šio įstatymo teisėkūrinė pusė. Priminsiu, kad šito įstatymo iniciatyva buvo visiškai priešinga, buvo siekis įstatymu įtvirtinti naktinių taikiklių ir kitų medžioklei skiriamų įrengimų… tiesiog uždrausti jų naudojimą medžioklėje. Šiuo metu tai yra daroma ministro įsakymu. Tačiau komitete dėl pasiūlymų įstatymas buvo pakeistas visiškai į priešingą pusę ir tai yra labai blogas teisėkūros pavyzdys. Norint, kad naktiniai taikikliai būtų įteisinti, reikėtų eiti priešingu keliu, reikėtų teikti naują įstatymo projektą, pradėti nuo pateikimo stadijos, gauti Teisės departamento pastabas, gauti Europos teisės departamento pastabas ir tokiu būdu siekti tuo sąžiningu, nuosekliu būdu įteisinimo. Tai nebuvo padaryta ir todėl, man atrodo, pati praktika yra bloga, todėl aš labai kviečiu palaikyti visgi I. Pakarklytės ir kitų kolegų pasiūlymą, kuris įstatymą sugrąžina į pirminę jo būseną.
Kitas dalykas, man labai nepatinka argumentas dėl krašto gynybos. Kai mes turėjome diskusiją dėl naktinių taikiklių prekybos įteisinimo, tada buvo argumentuojama, kad tai yra reikalinga šauliams, savanoriams, kitiems žmonėms, ir to, tikrai aš sutinku, reikia. Tačiau tada buvo duotas pažadas, kad medžiotojams nebus reikalaujama leisti naktinių taikiklių įteisinimo. Buvo toks pažadas, buvo jis pasakytas ir viešai. Ir šiandien turime, visiškai po kelių mėnesių, situaciją, kai yra prašoma medžioklei. Tie argumentai, kai svarstėme tada, buvo nenuoširdūs ir man dėl to labai apmaudu. Juo labiau kad Krašto apsaugos ministerija aiškiai pasakė, kad jie nemato jokios pridėtinės vertės iš to, kad medžiotojai turės naktinio matymo taikiklius. Juo labiau kad jeigu mes kalbame apie krašto saugumą, krašto gynybą, turime suprasti, kad ne tik naktinio matymo taikiklio turėjimas lemia šalies apginamumą. Reikia, kad tas medžiotojas būtų sistemoje, kad jis būtų šaulys ar jis būtų savanoris, ar būtų kitoje krašto saugumo sistemos dalyje, kad jis žinotų, ką daryti karo metu, kad jis žinotų, kaip reikia gintis, kaip reikia bendrauti su (…) skyriumi, būriu, kokios jam užduotys keliamos. Apie tai nekalbama. Jeigu mes norime, kad miškas taptų tokio praktikavimosi šaudyti vieta, tai galime įteisinti, bet aš su tuo kategoriškai nesutinku.
Ir paskutinis mano argumentas. Šitas Seimas pasižymi labai ryškia aplinkosaugine darbotvarke. Darbotvarke, kuri ateina, tiesą pasakius, iš visų politinių jėgų: socialdemokratų, valstiečių, kurie save vadina žaliaisiais, iš demokratų, kurie stoja į Europos žaliųjų aljansą, liberalų, Laisvės partijos ir konservatorių, kurių darbotvarkėse yra labai daug žaliųjų dalykų. Šituo sprendimu, vienu šituo sprendimu visa tai, ką mes nuveikėme per daugiau nei dvejus metus, mes galime išmesti, tuos padarytus darbus, į šiukšlių dėžę, nes tai yra principinis balsavimas, tai yra principinis dalykas, dėl kurio daug iečių buvo sulaužyta jau dvi kadencijas prieš tai. Aš kviečiu nepalaikyti komiteto redakcijos, kitaip tariant, palaikyti kolegų pasiūlymą ir sugrąžinti įstatymą į pirminę jo būklę, o tada apsispręsime – reikia jo ar nereikia. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną M. Ošmianskienę.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Gerbiami kolegos Seimo nariai, matyt, aš irgi norėčiau atkreipti dėmesį pirmiausia į tai, kokia gi buvo šio įstatymo projekto esmė. O esmė ir buvo apsaugoti miškus nuo naktinių taikiklių ir termovizorinių matymo taikiklių. Tai šiuo metu yra reguliuojama tik ministro potvarkiu. Deja, pats įstatymas tapo visiškai priešingas. Tai, tiesą sakant, yra absurdiška ir šiam Seimui, sakyčiau, nedaro garbės.
Įstatymo projekto stūmėjai turi keletą argumentų, kodėl jie manytų, kad tie naktiniai taikikliai medžioklėje yra būtini, tačiau jie niekaip nėra pagrįsti. Tiesą sakant, per visą šitą laiką visavertiškų argumentų, kodėl vis dėlto mums tikrai reikėtų šių taikiklių miškuose, išgirsti taip ir nepavyko. Vienas iš jų argumentų yra: neva tai bus taiklesnė medžioklė, lengviau pataikyti į žvėrį ir jį taip nukauti. Jis nebus sužeidžiamas. Matyt, vienu tauriausių ir etiškiausių poelgių nuo seno buvo laikomas būtent susilaikymas spausti šautuvo nuleistuką, kai šaulys nėra tikras, jog žvėris bus nukautas. Deja, tokių šūvių neišvengiama šiandien ir tai yra visiškai medžiotojo etikos ir profesionalumo klausimas. Nėra jokių priežasčių manyti, kad, įteisinus naktinio matymo arba termovizorinius taikiklius, azartas medžiotojui dažniau šauti, matant žvėrį už krūmo, net ne taip gerai jį įžiūrint, bet matant jo šilumą, kūno šilumą, neprivers jo taip pat atlikti to šūvio, kurį jis atlieka šiandien su prožektoriais, nebūdamas tikras. Tai yra visiškai paties medžiotojo etikos klausimas.
Kitas jo argumentas yra, kad neva tai būtina sureguliuoti šernų populiacijai ir suvaldyti afrikinį kiaulių marą. Tačiau kiekvienas medžiotojas net ir šiandien žino, kad tam yra visai kitų būdų ir naktiniai taikikliai visiškai nebūtini. Dėl to galima sumažinti paršavedžių patelių kiekį ir yra kitų būdų. Bet medžiotojai, deja, nėra tuo suinteresuoti. Medžiotojai suinteresuoti, kad jų valdomuose plotuose būtų medžiojamų žvėrių, ir tai yra tikroji priežastis. Dar 2013 metais Lietuvoje medžiojome 50 tūkst. šernų ir nebuvo jokių problemų. Šiemet medžiojame 13–20 tūkst. šernų ir jau, supraskite, būtini taikikliai, kad suvaldytume populiaciją. Tai vėlgi yra absurdiška.
Trečias jų argumentas yra, kad tai naktinių taikiklių nauda tėvynei. Prieš tai buvęs kolega jau labai gerai išdėstė argumentus, kodėl šis argumentas yra niekam tikęs. Aš tik norėčiau pridurti, kad, matyt, geriausia vieta naktiniams taikikliams ir termovizoriniams taikikliams šiuo metu yra Ukrainoje, o ne mūsų miškuose.
Tuo tarpu argumentų prieš, kodėl šių taikiklių nereikia mūsų medžioklėje, yra. Visų pirma, tai yra gyvūnų gerovės klausimas, nes nakties metas yra vienintelis paros laikotarpis, kai laukinė fauna turi šiokį tokį atokvėpį nuo nuolatinės žmogaus veiklos. Įteisinus naktinius arba termovizorinius taikiklius, medžiotojai užplūs miškus, vaikščiodami po juos ir medžiodami.
Kitas argumentas tai yra kontrolė, kuri pasunkėtų. Aplinkos apsaugos inspektoriai šiuo metu turi gerokai griežtesnes gyvūnijos apsaugos ir nelegalios medžioklės kontrolės užkardymo priemones ir vis tiek nesugeba sukontroliuoti brakonierių – jų esti beveik kiekviename miške. Tuo tarpu, įteisinus termovizorinius taikiklius ir naktinio matymo taikiklius, ši kontrolė taptų išvis neįmanoma.
Dar trečiasis argumentas, kodėl gi nereikėtų šių taikiklių miške, yra būtent medžioklės etika, kultūra ir tradicijos. Tikro medžiotojo tikslas ne kiškio žudymas – jo tikslas priversti žvėrį varžytis arba stoti į dvikovą. Jis džiaugiasi, jei gyvūnui pavyksta pabėgti, – taip rašė dar II amžiuje gyvenęs Romos konsulas F. Arianas. Ir iš tiesų meilė gyvūnams, gyvūnijos apsauga, humanizmas medžioklėje yra nerašytas medžiotojų garbės kodeksas.
PIRMININKAS. Laikas!
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Medžiotojams visada buvo svarbu ne technologijos, ne termotaikikliai, o ištvermė, kantrybė, gamtos pažinimas, tai, kaip sugebi orientuotis, kaip pažįsti gyvūną, jo įpročius ir panašiai.
PIRMININKAS. Laikas, atsiprašau.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Ir kiekvienas tokio medžioklės proceso palengvinimas tiesiog menkina pačią medžioklę. Todėl tikrai kviečiu palaikyti Laisvės frakcijos teiktą siūlymą ir grąžinti įstatymo projektą prie jo esmės.
PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu į tribūną I. Pakarklytę. Taip, dėl vedimo tvarkos – Andrius.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš turėčiau tiesiog patikslinti savo prieš tai buvusią kalbą, pamiršau, kad ir Darbo partija turi ryškią aplinkosaugos darbuotoją.
PIRMININKAS. Dėkui, dėkui.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ką gi, gerbiami kolegos, nuo 2015 metų mes vis matome bandymus įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje, bet, deja, šią lobistinę veiklą aktyviausiai vykdo būtent ginklų parduotuvių savininkai, ginklų prekiautojai, kurie ir prekiauja tokiais taikikliais, ir, be abejo, tai reikštų didelį pelną jų įmonėms.
Aš šiek tiek dar noriu sugrįžti į projekto pradžią, kaip atrodė projekto eiga. Tai buvo L. Jonausko inicijuotas projektas ir jo tikslas, aš norėčiau perskaityti jį: įstatymo pataisomis siekiama įtvirtinti saugiklius, kad Rusijos karo Ukrainoje… atsiradus galimybei civilinėje apyvartoje naudoti naktinius taikiklius, jie būtų naudojami išimtinai tik šalies teritorinei gynybai ir nebūtų sudaroma galimybė vienašališkai įteisinti jų naudojimo medžioklėje. Kitaip tariant, projektu buvo siekiama tą reguliavimą perkelti iš ministro tvirtinamų Medžioklės taisyklių į Medžioklės įstatymą.
Ir ką mes matome toliau? Kad Seime esančių Medžiotojų draugijos tarybos narių ir kitų prijaučiančių iniciatyva buvo užregistruotas absoliučiai įstatymo projekto tikslą paneigiantis visiškai priešingas pasiūlymas. Jeigu norėtumėte turėti tą normalų teisėkūros kelią, reikėtų patiems pateikti projektą, o ne bandyti kolegos ir kitų mūsų teiktą projektą absoliučiai paneigti.
Svarstant mums čia, Seime, leidimą plačiau naudoti A kategorijos ginklus ir sudarant galimybę jais prekiauti privačioms parduotuvėms, įsigyti civiliams, tikrai buvo dievagojamasi, žadama ir viešai, ir privačiai, kad ne, ne, ne – apie medžioklę tai mes jau nekalbėsime, šito pasiūlymo nesvarstysime ir neteiksime. Kalbame tik apie profesinės karo tarnybos karius, tik apie šaulius, tik apie savanorius. Apie medžiotojus mes nekalbėsime – toks projektas nebus siūlomas. Šiandien matome, kad tai buvo tiesiog netiesa.
Bet koks yra esminis momentas? Pasiūlymo iniciatoriai, kurie siekė įteisinti naktinius taikiklius, teigia, kad tai yra vienas iš įrankių norint geriau suvaldyti afrikinį kiaulių marą. Tai yra netiesa. Tiek Aplinkos ministerija, tiek kitos kontroliuojančios institucijos teigia, kad tai niekaip neprisidės prie afrikinio kiaulių maro valdymo. Tiesa, taip, iš Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovo buvo pasisakymas komitete, kad tai galėtų prisidėti, tačiau turiu pažymėti, kad tas atstovas, pasisakęs komitete, taip pat yra Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos tarybos narys. Tai jų asocijuoto organo narys.
Dėl krašto gynybos išsakyti jau argumentai. Krašto apsaugos ministerija teigia, kad esminio poveikio toks reguliavimas neturės. Taigi medžioklė šiaip jau turėtų būti susijusi su profesionalumu, su sugebėjimų tobulinimu. Ir jeigu mes siekiame medžiokle imituoti natūralią atranką, tai tuomet reikia investuoti labiau į tuos asmeninius gebėjimus, į gyvūnų elgesio pažinimą, į buvimą gamtoje, nes naktiniai taikikliai tikrai nieko bendro su natūralia atranka neturi.
Išties ačiū ir tiems medžiotojams, kurie ir viešai, ir privačiai rašė dėl to ir kreipėsi, kad vis dėlto nepritaria tokiam reguliavimui.
Raginu, kolegos, palaikyti pasiūlymą, kuris sugrąžintų projektą į pradinę jo versiją, kai buvo kalbama apie reguliavimo perkėlimą iš ministro įsakymo į įstatymą, ir nepritarti naktinių taikiklių medžioklėje įteisinimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu J. Urbanavičių.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Mieli kolegos, prisiminkime, Lietuvoje pirmą kartą dar 2014 metais buvo paskelbtas afrikinio maro židinys. Kiek praėjo šiandien metų po to, kai mes vis dar nesusitvarkome su tuo židiniu: netekome 80 tūkst. kiaulių, padaryta 30 mln. eurų žala. Šiandieną ir dabar kaimuose negali žmonės laikyti kiaulių vien tik dėl to, kad mes nesusitvarkome su šia liga. Tam, kad sutvarkytume ir suvaldytume šią ligą, mes turime palikti 1,2 šerno kv. kilometre. Vadinasi, vis dėlto mes turime reguliuoti fauną, tą turime daryti tikrai nuolatos. Mes turime, sakykime, atranką daryti ne bet kokią, mes turime atrinkti žvėriuką, mes turime galbūt pasaugoti ir pateles, mes turime medžioti antramečius, kuomet židinys baigsis, sakykime, susitvarkys gamtoje, kad ta banda ir toliau augtų, gausėtų, žvėrys atsistatytų. Tam ir reikia įteisinti tuos naktinius taikiklius.
Aš noriu pasakyti paprastą pavyzdį, galbūt jūs nesate medžiotojai. 95 % šernų juda nakties metu. Šiuo metu medžiotojai ištisą parą taip pat gali medžioti, bet jie naudoja lempas, sakykime, įsijungia prožektorių, apšviečia žvėrį. Įjungus lempą, žvėrys iš karto reaguoja ir staigiai bėga. Būna tikrai nemažai atvejų, kai taikantis medžiotojas nepataiko į tą vietą, į kurią turėtų pataikyti, kad kristų čia pat vietoje žvėris, bet jis būna sužeidžiamas ir vėliau reikia jį persekioti. Sakyčiau, tai būtų humaniška medžioklė, jei mes naudotume naktinius taikiklius, nusitaikytume į žvėrį, atrinktume žvėries amžių, lytį ir galėtume jį sumedžioti.
Noriu pabrėžti, kad šiandieną būtų medžiojami šernai ir invazinės rūšys. Invazinės rūšys, kurios taip pat plinta ir plečia įvairias ligas. Taip pat noriu pasakyti, kad visos aplinkinės Europos šalys yra priėmusios ir leidžia naudoti naktinius taikiklius. Vienintelės Lietuva ir Graikija dar neįteisino. Na, kolegos, reikia labiau pasitikėti medžiotojais. Pažiūrėkime, gamtoje fauna didėja, žvėrių skaičius auga ir panašiai. Ką, mūsų Lietuvos medžiotojai yra kitokie, ką, jie išnaikins gamtą? Šiandieną jie kaip tik priešingai – rūpinasi ir išaiškina visus brakonieriavimo ir kitus atvejus. Tie išsakyti argumentai bent manęs tikrai neįtikino. Turime tikrai rasti tą balansą gamtoje tarp žvėrių, tarp ūkininkų, tarp privačių savininkų ir tarp visų kitų dalykų, nes dar yra daroma žala. Aš noriu pasakyti, kad šiandieną medžiotojams yra skirta atsakomybė reguliuoti fauną, taip pat vykdyti selekciją. Tai be galo svarbu, kad žvėris išaugintų gerus ragus, kad žvėris būtų sveikas, neligotas. Taip pat medžiotojų atsakomybė mokėti mokestį. Kaip sakyti, šiandieną baigiu darbą 17 valandą, o temsta, kada medžiotojas gali reguliuoti tuos žvėris tamsiu paros metu. Ir tęsi tuos darbus. Reikia suprasti ir šiuos dalykus.
Taip pat noriu pasakyti, kad šiandieną septynis kartus yra padidėjusios elnių bandos. Jūs, važiuodami, sakykime, iš Vilniaus į kitus regionus, pasidairykite, dažniau pasižiūrėkite į laukus, kokia stirnų gausa. Pažiūrėkime vieną atvejį, kažkada buvo sakoma, panaikinsite stirnų, šernų licencijas, žvėrių nebus. Panaikino stirnų, šernų licencijas, priešingai – žvėrių skaičius didėja, reikia dar labiau reguliuoti. Atkreipkite dėmesį į tai.
Taip pat noriu pasakyti dar vieną argumentą. Kažkada buvo sakyta, graižtviniais šautuvais negalima medžioti miškuose, nes neliks žvėrių. Įvedė graižtvinius šautuvus, šiandieną priešingai – ministerija skatina ir išleidžia tvarkas, kad tik kanopinius stambius žvėris medžiotų būtent tais pačiais graižtviniais šautuvais. Daugiau pasitikėjimo medžiotojais.
Nacionaliniai klausimai. Gerbiamas Arvydas, matyt, čia pasisakys. Negalime užsimerkti, turime būti atsakingi ir už valstybės saugumą. Taigi patirtis, praktika, tu naudoji tą naktinį nebūtinai šaudamas, bet jau jauti, tu žinai, kaip su juo elgtis. Tai yra svarbūs dalykai. Mes, parlamentas, turime prisiimti ir už tai atsakomybę. Gyvūnų gerovė, žinoma, visą laiką pirmoje vietoje. Mes, medžiotojai, kaip tik prižiūrime juos: ir šeriame, ir saugome. Jeigu, sakau, koks įvykis, visą laiką pirmi reaguojame, važiuojame, informuojame. Medžiotojai ir daro tą darbą, kurį privalo daryti. Mes esame gamtos mylėtojai. Mes, būdami gamtoje, miške, nebūtinai žiūrime pro tą optiką, kad sumedžiotume tą žvėrį. Mes gėrimės ta gamta…
PIRMININKAS. Laikas!
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). …bet pamatę, kad ateina selekcinis žvėriukas, jį tikrai turime pašalinti iš bandos. Aš pasakiau tai, ką mes jaučiame, ir tikrai prašyčiau palaikyti. Ir prašyčiau nepalaikyti gerbiamos Ievos siūlymų, nes ji atkuria tai, ką mes komitete buvome priėmę. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl vedimo tvarkos – Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tikrai yra kelios pusės – viena ir kita, bet aš šiandieną tikrai nelabai išgirdau, apie ką yra kalbama. Naktiniai taikikliai bus naudojami medžiojant tris rūšis: šernus, mangutus ir lapes.
PIRMININKAS. Gerai. Dėl argumentų bus galima pasisakyti.
Kolegos, mūsų diskusijos 20 minučių laikas pasibaigė. Aš siūlau pereiti prie pasiūlymų, nes jų yra daug ir tikrai bus galima pasisakyti dėl pasiūlymų. Kviečiu J. Urbanavičių vėl į tribūną, nes reikės pristatyti komiteto nuomonę. Dėl 2 straipsnio yra du Vyriausybės siūlymai. Ji čia vienam pritaria iš dalies, kitam nepritaria. Suprantu, kad komitetas įvertino ir kadangi jie nėra labai konkretūs, tai dėl jų balsuoti nereikia. Seimo narių A. Pociaus ir kitų yra pirmasis siūlymas. Komitetas pritarė iš dalies.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Jūs norėtumėte pristatyti siūlymą? Prašau. Tada A. Pocius.
A. POCIUS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai, aš dar kartą noriu jums visiems padėkoti už 2022 metų liepos mėnesį priimtas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas, kurios suteikė galimybę atsargos kariams, kariams savanoriams, šauliams, sportininkams ir medžiotojams įsigyti ir laikyti naktinio matymo taikiklius. Dabar šis sprendimas suteikia galimybę būtent Lietuvos piliečiams rengtis, o prireikus kartu su mūsų šalies ginkluotosiomis pajėgomis dalyvauti valstybę ginant. Tačiau po šių pataisų priėmimo, kaip žinome, atsirado iniciatyva ir buvo įregistruota Medžioklės įstatymo pataisa, kuria siekiama ne Medžioklės taisyklėmis, bet įstatymu drausti medžioklėje naudoti naktinio matymo taikiklius. Į mane kreipėsi ne tiktai medžiotojai, bet ir ūkininkai, kurių laukuose siautėja didžiulės bandos šernų, nuknisa jų derlių ir taip toliau. Taigi pasižiūrėkime ir iš šios pusės. Taigi šioje situacijoje aš ir keletas Seimo narių dėl šio projekto pateikėme pasiūlymą, kad naktiniai taikikliai tam tikrais atvejais medžioklėje galėtų būti įteisinti, ir svarstymo metu Aplinkos apsaugos komitete tam buvo pritarta. Pagal dabartinę įstatymo redakciją nustatyta, kad naktinius taikiklius medžioklėje būtų galima naudoti, kai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba paskelbia gyvūnų užkrečiamųjų ligų epidemijas ir nustato papildomas gyvūnų gausos reguliavimo priemones, atskirų gyvūnų rūšių gausos mažinimą, siekiant užkirsti kelią užkrečiamosioms ligoms plisti. Apie tai irgi reikia kalbėti.
Tai, ką ponas Z. Balčytis paminėjo, yra tiktai apie šernų populiacijos mažinimą, apie mangutų ir apie lapių. Taigi aš tikiu, kad medžiotojai įsigis naktinio matymo taikiklius ir garbingai, pagal nustatytas taisykles…
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar jūs…
A. POCIUS (TS-LKDF). …naudos juos.
PIRMININKAS. …prašysite balsuoti dėl šio pasiūlymo, ar sutinkate su komiteto redakcija, kurioje parašyta – pritarti iš dalies?
A. POCIUS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Sutinkate? Suprantu, iniciatorių vardu mums balsuoti dėl šio pasiūlymo nereikės? Ačiū, gerbiamas Arvydai. Aš suprantu, kad tai yra komiteto redakcija, dėl jos komitetas buvo apsisprendęs. Teisingai, gerbiamas Justinai? Taip.
Tada yra kitas dar pasiūlymas dėl to paties straipsnio ir yra vėlesnis pasiūlymas Seimo narių I. Pakarklytės, M. Ošmianskienės ir kitų, šitas yra susijęs su kitu siūlymu. Galime svarstyti galbūt kartu tuos siūlymus? Prašom, dar S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Posėdžio pirmininke, Vyriausybės pasiūlymai yra konkretūs ir norėtume dėl jų apsispręsti. Jūs peršokote neleisdamas pasisakyti dėl jų.
PIRMININKAS. Gerai. (Balsai salėje)
S. GENTVILAS (LSF). Atsiprašau, girdžiu replikas, kad pritarta iš dalies. Vyriausybė nesutinka, kad būtų pritarta iš dalies.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiami kolegos, man čia yra Sekretoriato pateikta informacija, kad tie pasiūlymai nėra pakankamai konkretūs, bet jeigu jūs sakote, kad dėl jų reikia diskutuoti, tai mes tada galime diskutuoti.
Dėl 2 straipsnio yra pirmas Vyriausybės siūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Kas norėtų iš Vyriausybės pristatyti šį siūlymą? Prašom, S. Gentvilas. Po to mes išklausysime komitetą.
S. GENTVILAS (LSF). Mes referuojame į tai, kad Europos Sąjungos įvairios direktyvos nustato, kaip ir kokie būdai gali būti naudojami. Todėl norint, kad būtų užtikrintas minėtos direktyvos įgyvendinimas, turėtų būti nurodyti tie būdai ir prieduose, bet čia yra siūloma komiteto, kad būtų palikta Medžioklės taisyklių reguliavimo sričiai. Na, mes tam nepritartume ir prašytume visgi balsuoti dėl Vyriausybės redakcijos.
PIRMININKAS. Taip, prašom, ką komitetas mano dėl šio pasiūlymo?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Mes komitete tikrai svarstėme ir aš galvoju, kad mes čia lyg ir radome sutarimą ir nebuvo kokių nors ginčų. Berno konvencija nereglamentuoja to, ką jūs minėjote, manome, kad tai perteklinis siūlymas, siūlome šį reglamentavimą perkelti ir palikti Medžioklės taisyklėse, nekelti į tą aukštesnį lygį. Manau, ministras galės visiškai reglamentuoti. Čia tikrai, kaip sakyti, ne ta vieta.
PIRMININKAS. Supratau. Komiteto…
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Pritarti iš dalies mes siūlome.
PIRMININKAS. Pritarti iš dalies. Aš suprantu, kad tada… (Balsai salėje) Tuoj, minutę. Simonas siūlys balsuoti. Prašom, R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš noriu paklausti dėl vedimo tvarkos. Vyriausybė pateikė poziciją dėl visų klausimų ir dėl visų įstatymų projektų, bet niekada neegzaminuojame pasisodinę ministro, kokia dabartinė Vyriausybės pozicija yra svarstant ir balsuojant. Mes balsuojame dėl komiteto išvados ir tą turi padaryti paskirtas pristatyti išvadą J. Urbanavičius.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, priimu pastabą, bet jeigu yra siūlymas iš salės Seimo nario, kad yra ne pritarimas iš dalies, o norima pritarti visam pasiūlymui tokiam, koks buvo registruotas, tai mes… (Balsai salėje)
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Bet čia ne Seimo nario…
PIRMININKAS. Mes dėl jo turime spręsti. Prašom, P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Bet mes norėtume žinoti, jeigu čia bus skelbiamas balsavimas, dėl ko mes balsuojame. Ar buvo Vyriausybės konkreti formuluotė, siūlymas, dėl kurio mes galėtume čia balsuoti, jeigu Vyriausybė to reikalautų? Ar buvo tiktai pamąstymai, nuomonė, komitetas suredagavo ir išėjo komiteto redakcija? Ar buvo konkreti atėjusi iš Vyriausybės redakcija? Nes jeigu to nebuvo, tai balsuoti negalime.
PIRMININKAS. Taip. Gerbiami kolegos, mano suvestinėje redakcijoje yra parašyta taip (tekstas paryškintas): „Siūlytina palikti medžioklės būdų reglamentavimą Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių reguliavimo sričiai.“ (Balsai salėje) Šitas yra tai, ką siūlo Vyriausybė.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Tai viskas, uždarytas klausimas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Taip. Gerai, kolegos, dar kartelį aš prašysiu tada, kadangi kolega aplinkos apsaugos ministras šitą klausimą iškėlė, patikslinti ir tada duosiu žodį A. Mazuroniui. (Balsai salėje) Gerai, ar yra?.. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Ieškodamas kompromiso, jeigu galiu kalbėti taip, kaip suformuluota Vyriausybės išvada, tai dėl pirmo Vyriausybės pasiūlymo galima ir nebalsuoti, galima pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Gerai.
S. GENTVILAS (LSF). Bet antras Vyriausybės pasiūlymas yra konkretus, kad dėl šunų medžioklės draudimo būtų apsispręsta įstatyme. Komitetas nusprendė, kad tenai visgi reikėtų Medžioklės taisyklėse palikti. Dėl antro Vyriausybės pasiūlymo yra labai aišku, kad į įstatymą įkeltume draudimą medžioti koviniais…
PIRMININKAS. Puiku, dėl pirmo nebalsuojame, visa diskusija liks tik dėl protokolo. Yra Vyriausybės antras siūlymas, taip pat dėl to paties straipsnio, dėl šunų taisyklių. Kviečiu pristatyti komiteto poziciją šiuo klausimu. Prašom, dar A. Mazuronis iki to.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš tik norėjau klustelti. Kaip aš suprantu, čia iš dalies pritarti Vyriausybės pozicijai, čia eigoje sprendžiama, ar tenkina, ar netenkina. Aš tik norėjau paklausti, ar aplinkos ministras turi įgaliojimus kalbėti ir priimti sprendimus už visą Vyriausybę, kad ir čia, posėdžių salėje, tenkina ar netenkina komiteto priimta formuluotė? Ar neturėtų tai daryti Ministrė Pirmininkė?
PIRMININKAS. Dėkoju. Matau, pasisakys Ministrė Pirmininkė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Galiu patikinti, kad aplinkos ministras kalba man žinant. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiami kolegos, antras Vyriausybės siūlymas, kviečiu pristatyti komiteto poziciją.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Aš noriu pasakyti, kad Vyriausybė siūlė drausti medžioti su koviniais pavojingų veislių šunimis. Komitetas apsvarstė šį siūlymą ir mes pažiūrėjome, kad nei Europos Sąjungos teisė, nei kiti dokumentai neprieštarauja. Tai siūlome, kad būtų vis dėlto įrašyti taisyklėse šie ribojimai ir nebūtų pakelta į aukštesnį lygmenį. Siūlome nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerai, komitetas siūlo nepritarti. Dėl motyvų dėl šio pasiūlymo. Ar P. Gražulis dėl šio pasiūlymo nori? Ne. Už – S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Posėdžio pirmininke, aš turėjau pristatyti pasiūlymą, bet pasisakysiu už.
PIRMININKAS. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Iš esmės tai pati įstatymo logika, ar ministrui leidžiame apsispręsti dėl Medžioklės taisyklių, ar vis dėlto įkeliame kai kuriuos draudimus į įstatymą. Tai Vyriausybė prašo įkelti vis dėlto į įstatymą, kad kovinių šunų medžioklėje nebūtų galima naudoti. Ką komitetas sako – apsispręskime Medžioklės taisyklėse, tai mes vis dėlto laikomės taisyklės įstatyme numatyti, kad koviniais šunimis medžioklėje negalima būtų naudotis. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar K. Mažeika dėl šio siūlymo kalbės prieš? Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Tikrai ne prieš, manau, logiška drausti medžioti su koviniais šunimis, tačiau tikrai nėra poreikio tai įrašyti į įstatymą. Kodėl? Pasakysiu. Kovinių šunų, kaip ir visų kitų, vis yra išvedamos naujos veislės, tai tą veislių sąrašą turėsime keisti arba Medžioklės taisyklėse jis turės būti nuolat koreguojamas ir papildomas. Ar iš tiesų tai keičia kokią nors esmę? Manau, kad ne, tai yra įstatymų teisėkūros elementorius ir turbūt tie dalykai nustatomi, kaip, kokiais įrankiais, priemonėmis ir būdais medžiojama. Tai yra Medžioklės taisyklės. Todėl tikrai nėra logikos dabar tą kelti į įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti, kviečiu apsispręsti. Kas pritaria Vyriausybės siūlymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 112: už – 51, prieš – 19, susilaikė 42. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas siūlymas yra Seimo narių I. Pakarklytės, M. Ošmianskienės ir kitų. Galime svarstyti juos kartu, nes tai yra iš esmės apie tą patį. Kviečiu pristatyti siūlymą.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Pirmuoju pasiūlymu yra siūloma naktinius taikiklius ir jų priedus įtraukti į draudžiamų medžioklės įrankių ir priemonių sąrašą, nenumatant išlygų. O antruoju pasiūlymu atitinkamai siūloma naktinius taikiklius ir jų priedus išbraukti iš leidžiamų medžioklės įrankių ir priemonių sąrašo. Kitaip tariant, šie abu pasiūlymai sugrąžina įstatymo projektą į jo pradinę būklę, toks ir buvo įstatymo projektą inicijavusių ir teikusių Seimo narių tikslas.
Dar vienas momentas, apie ką šiandien buvo irgi daug kalbėta, tai yra kad ta išimtis galios tik tam tikroms rūšims gyvūnų. Tačiau kontroliuojančios institucijos teigia, kad efektyvi kontrolė yra neįmanoma ir praktiškai to įgyvendinti nebus įmanoma. Todėl raginu pritarti mano pasiūlymui ir vis dėlto palikti tą bent minimalų etinį balansą tarp medžiotojo ir medžiojamo gyvūno, nebeveikti taip stipriai gamtos, kaip jau ir taip stipriai ją veikiame. Dabartinės priemonės yra tikrai pakankamos suvaldyti afrikiniam kiaulių marui ir šis papildomas naktinių taikiklių naudojimas niekaip nepadėtų labiau spręsti šios problemos. Raginu palaikyti ir įsiklausyti į argumentus ir institucijų, kurios praktiškai turės įgyvendinti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau pristatyti komiteto nuomonę.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Seimo Aplinkos apsaugos komitetas tikrai nemažai diskutavo šiais klausimais. Iš pradžių komitetas buvo apsisprendęs, kad būtų leista naudoti naktinius taikiklius. Vėliau buvo įregistruotas kolegės siūlymas ir komitetas pabalsavo, kad pritaria. Pakeitė savo nuomonę. Bet aš tikiuosi, kad čia, salėje, tikrai apsispręsime ir priimsime reikalingą sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas, kaip suprantu, pritarė.
Dabar dėl motyvų už kalbės A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai skatinu palaikyti I. Pakarklytės pataisą, nes ji grąžina į pirminę stadiją, tokią, kokia ji buvo pateikta Seime ir kokiai buvo su griausmu pritarta Seime, tai yra L. Jonausko iniciatyva.
Noriu truputėlį priminti, kad priimdami Ginklų ir šaudmenų įstatymą mes buvome patikinti, kad apie optinius taikiklius medžioklėje mes tikrai nekalbame. Mes kalbame tik apie civilinėje apyvartoje atsirandančią galimybę, galimybę šauliams ir Lietuvos gynėjams įsigyti naktinius taikiklius.
Negana to, Aplinkos ministerija, rengdama išvadą dėl pasiūlymų, kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją. Iš Krašto apsaugos ministerijos mes gavome patikinimą, kad leidimas naktinius taikiklius įsigyti medžiotojams neprisidės, nedarys įtakos krašto gynybai ir saugumui. Be to, mes, tie, kurie rūpinamės miškais, žvėrimis, žvėrių populiacija, iš Aplinkos apsaugos departamento, atsakingo už kontrolę, gavome patikinimą, kad įvedus naktinius taikiklius nebus galima užtikrinti kontrolės. Nebus aišku, kas yra medžiojama su naktiniais taikikliais ir kas ne su naktiniais taikikliais. Kitaip sakant, jeigu medžiotojas vešis elnią, briedį ar šerną, jis negalės niekaip būti paklaustas ir nebus užtikrintai pasakyta, ar jis tikrai be naktinio taikiklio jį nušovė.
Taigi, gerbiami kolegos, nesame pasirengę dar šiandien turėti tų naktinių taikiklių. Tikrai raginu palaikyti I. Pakarklytės pasiūlymą ir atsukti įstatymą į pradinę poziciją. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, noriu pasakyti, kad nebuvau ir nesu medžiotojas, todėl visiškai nesu suinteresuotas, bet dirbdamas Aplinkos apsaugos komitete mačiau, kaip manipuliuojama, kad vis dėlto priimtos įstatymo nuostatos būtų atmestos. Laukia, gal kokio Seimo nario nebus, gal nedalyvaus komitete, kad tik turėtų balsų daugumą.
Mane įtikino medžiotojų visi argumentai. Vienas argumentas – kalba apie gyvūnų, šernų, ramybę, o pasirodo, šernai vaikšto naktį, dieną miega. Antras dalykas, kad nesikankintų gyvūnas, taikliau į jį pataiko naktiniu taikikliu. Trečias dalykas, visos Europos Sąjungos šalys, išskyrus vieną, turi tokį įstatymą.
Aš noriu pasakyti: pritariu… nepritariu I. Pakarklytės siūlymui. Čia kažkoks… Jokių ji argumentų neturi. Jokių ji argumentų neturi. Nebent argumentas, kad kankintųsi pašautas gyvūnas ir kad būtų ilgesnės kančios. Kitų argumentų nematau.
PIRMININKAS. Na ką, balsuojame. Kas pritaria I. Pakarklytės ir kitų siūlymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas paskelbtas.
Balsavo 115: už – 42, prieš – 40, susilaikė 33. Pasiūlymui nepritarta.
Analogiškai laikome ir kitą pasiūlymą. Dėl paskutinio straipsnio yra Vyriausybės pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies, dėl įsigaliojimo datos. Ar čia galime pritarti komiteto redakcijai? Galime.
Dėl vedimo tvarkos A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš prašau mano balsą įskaityti už, kažkodėl neįskaitė.
PIRMININKAS. Gerai, dėl protokolo balsas už. Tai pritariame Vyriausybės redakcijai dėl įsigaliojimo datos. Dabar dėl viso. Motyvai už – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Gaila, negalėjau iš tribūnos pasisakyti, bet, na, turbūt šitas projektas kalba ne apie naktinius taikiklius, o apie populizmą. Iš tiesų nė vienas Seimo narys, kuris kalbėjo prieš naktinius taikiklius, neturi nieko bendro nei su medžiokle, nei su miškininkyste, nei su veterinarija, nes visi būtent specialistai kalba vienu balsu, didžioji dalis. Ir iš tiesų kalbėti apie dalykus, kurių neišmanai, manau, yra žema. Kolegos, jeigu patikėjo valstybė medžiotojams valdyti populiaciją, tai turbūt reikia išgirsti apie priemones, būdus ir apie raidą, kokia vyksta pasaulyje. Jeigu kalbama apie kompetenciją, tai kolega veterinarijos gydytojas M. Masiulis, kuris čia buvo išvadintas lobistu ir atstovu, vis dėlto yra Švedijos karališkosios žemės ūkio ir miškų akademijos garbės narys, vienas iš septynių pasaulyje labiausiai pripažintų veterinarų. Tai turbūt įvertinkime kompetenciją.
Kitas dalykas apie politiką šiuo atveju, kiek yra populizmo. Labai keista matyti, kad socialdemokratai elgiasi kaip Laisvės partija. Kažkada socdemai su B. Bradausku keturis kartus buvo teikę šį projektą, šiandien, na, jau dabar L. Jonauskas – visiškai priešingai. Iš tiesų norėtųsi, kad jie padarytų išvadas kaip ir Medžiotojų ir žvejų draugija, kuri padarė didžiulį pokytį per tuos kelerius metus, bet socdemai, matau, švytuoklės principu visiškai priešingai balsuoja. Kolegos, padarykite išvadas šiuo atveju ir, jeigu norima apsunkinti medžioklę ir kalbama apie ištvermę, kantrybę, senas tradicijas, tai, kolegos, registruokite lankus, ietis, spąstus, akmenis ir kitus tuos pirmykščius būdus, tada galbūt jūsų tie lūkesčiai ir pasiteisins. Iš tikrųjų, kolegos, kviečiu balsuoti ne emocijomis, o pasikliauti būtent išmanančių, suprantančių ir argumentais kalbančių žmonių kalba.
PIRMININKAS. Prieš kalbės M. Ošmianskienė. Prašau.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Kolegos, šiaip atsisėdus naktį bokštelyje su naktinio matymo taikikliu pyškinti prie šėryklos atbėgusius gyvūnus yra jau ne medžioklė, o primityvus žudymo aktas. Tikrai apgailėtina, kad Seimas atmetė Laisvės partijos siūlymą išbraukti naktinius ir šiluminius taikiklius iš leistinų naudoti medžioklėje. Dabartinė įstatymo versija prieštarauja gyvūnų gerovei, apsunkina aplinkosaugos kontrolę, sumenkina medžioklės amatą kaip tokį ir visiškai prieštarauja įstatymo projekto tikslams. Na, o tie, kurie jau seniai šiuos prietaisus naudoja, akimirksniu iš brakonieriaus su bilietu taps garbingu medžiotoju. Tikrai kviečiu, kolegos, nepalaikyti dabartinės įstatymo versijos ir balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Apsispręskime, ar pritariame įstatymui po svarstymo.
Balsavo 115: už – 70, prieš – 28, susilaikė 17. Po svarstymo yra pritarta.
Gerbiami kolegos, tuoj bus Vyriausybės pusvalandis. Dar tik vieną projektą reikia pateikti.
Replika po balsavimo – J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Na, norėčiau paprašyti gerbiamų kolegų nedaryti tokių pareiškimų, kad čia dabar brakonieriai taps legaliais medžiotojais. Medžiotojų bendruomenė, kurią vienija daugiau kaip 30 tūkst. Lietuvos piliečių, yra tikrai atsakinga bendruomenė ir laikosi visų nustatytų taisyklių, nurodytų Medžioklės įstatyme, Medžioklės taisyklėse, kurias tvirtina aplinkos ministras. Prašyčiau nedaryti baubų iš mūsų, kurie medžiojame. Medžiotojai yra kaip tik tie, kurie saugo gamtą, išaiškina brakonierius ir daro taip, kad viskas būtų tvarkingai. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Taip pat replika – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Kaip sritį kuruojantis ministras, kaip ne medžiotojas, kaip mėsos nevalgantis asmuo, aš irgi noriu prisidėti, kad medžiotojai yra esminiai partneriai gyvūnų reguliavimo srityje. Labai svarbu ir tikrai susilaikykime nuo bet kokio piktžodžiavimo medžiotojų atžvilgiu. Absoliuti jų dauguma dirba su Aplinkos apsaugos departamentu, identifikuodami nelegalius brakonierius, dirba su ūkininkais, dirba su miškininkais. Tad pagarbos medžiotojų bendruomenei, nepaisant to, kad kai kuriais atvejais nuomonės gali išsiskirti.
PIRMININKAS. Ir replika – T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš tik Jonui norėjau pasakyti repliką. Jonai, prašau pasižiūrėti ir jums į save: kaip jūs reiškiate nuomonę, kaip jūs pasakote apie kitus, kurie turi kitą nuomonę. Medžiotojai taip pat turi skirtingas pozicijas. Tiesiog gerbkime vieni kitus. Aš priimu jūsų pastabą. Aš nepasakiau nė vieno žodžio prieš medžiotojus. Tai, ką šiandien girdėjau iš tos salės pusės, kurioje dominuoja medžiotojai, tai tikrai irgi nebuvo labai malonūs žodžiai. Todėl būkime reiklūs kitiems ir būkime reiklūs sau.
12.25 val.
Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2877 (pateikimas)
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar kviečiu M. Ošmianskienę pateikti Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo projektą. Pateikimo stadija. Vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašau pateikti.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Gerbiami kolegos, noriu pateikti Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama savivaldybėms sudaryti sąlygas automatizuotai vykdyti parkavimo pažeidimų priežiūrą. Šiuo metu žmonių su negalia automobiliai yra žymimi kortelėmis ir vykdant automatizuotą automobilių parkavimo priežiūrą yra neįmanoma identifikuoti, ar šis automobilis turi lengvatą, ar neturi. Todėl šiuo pakeitimu ir yra siūloma sudaryti sąlygas savivaldybėms, kurios nori automatizuoti priežiūrą, tokią galimybę turėti, leidžiant žmonėms užregistruoti automobilius, kurie būtų susieti su jų turimomis kortelėmis. Galėtų būti du būdai: arba jie įregistruotų platformoje, arba pačioje savivaldybėje, arba pirkdami nemokamą bilietą jį pažymėtų, nurodydami kortelės numerį ir automobilio numerį. Tokiu būdu būtų galima automatizuoti. Tai, be abejo, ypač aktualu didžiosioms savivaldybėms, kuriose automobilių yra labai daug ir ta priežiūra tikrai aktuali.
Tai padėtų išvengti piktnaudžiavimų. Netgi šiandien, deja, ir pati pažįstu ne vieną asmenį, naudojantį artimųjų korteles. Žinau, kad yra netgi grožio salonų, kurių darbuotojai dalina netikras neįgaliųjų korteles, kad klientai Senamiestyje galėtų pasistatyti automobilius nemokamai.
Automatizavimas išties padėtų. Technologijos eina į priekį, todėl teikiu šį įstatymo projektą, kurio iniciatyva atėjo iš Vilniaus miesto savivaldybės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Sakykite, gerbiama kolege, kiek tai kainuos, nes aš jaučiu, tokios programinės įrangos net nėra? Jeigu reikės identifikuoti, kiekviena savivaldybė, spręsdama tuos klausimus, turės papildomai investuoti.
Kitas momentas, ar kortelės (aš tikrai neįsigilinusi), ar kortelės šiandien atitinka ir gali būti, sakysim, pritaikytos identifikuoti? Galbūt prie įrangos reikėtų? Tik priėjau, pasižymėjau, ir viskas, kaip yra vilniečio kortelė ar panašiai, ar yra apie tai galvota? Įstatymą priimti lengva, bet kiek tai bus savivaldybei papildomų išlaidų?
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai nėra jokia prievolė, tiesiog atrišama galimybė toms savivaldybėms, kurios nori automatizuotis, kad tai teisiškai būtų bent jau galima. Šiuo metu tai neįmanoma, neįmanoma automatizuoti pačios priežiūros.
Kainuoti nieko nekainuos, nebent pačios savivaldybės nori tą automatizavimą daryti savo savivaldybėse, tai atitinkamai tiek ir kainuos, kiek tas automatizavimas kainuoja, o pati kortelė yra labai paprasta, tai yra europinė kortelė, jinai visoje Europoje naudojama vienoda ir tikrai neturi jokių RFID, kaip jūs klausiate, kad priėjus būtų galima kaip nors su ja pačia pasižymėti. Labai svarbu, kad patį numerį reikia susieti su kortele, kad tas, kuris vykdo priežiūrą, nuskenavęs automobilio numerį, žinotų, kad su šiuo automobiliu tikrai yra susieta žmogui su negalia priklausanti kortelė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Dėl motyvų po pristatymo nėra norinčių kalbėti. Gal bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Galime, pritariame bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime tam pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Kviečiu Vyriausybę Vyriausybės pusvalandžio į Vyriausybės narių vietas. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš tikrai dėl buvusio projekto prašyčiau vis dėlto Vyriausybės išvados, nes reikėtų su Savivaldybių asociacija dar paderinti dėl praktinių įgyvendinimo dalykų, bet per vasarą tikrai išvadą pateiksime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti dėl Vyriausybės išvados? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta ir dėl Vyriausybės išvados.
12.31 val.
Vyriausybės valanda
Gerbiamieji kolegos, pirmasis užsirašęs klausti yra Seimo narys A. Vinkus. Kviečiu gerbiamą Antaną jau pradėti klausti.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerai, atsiprašau. Noriu paklausti gerbiamo sveikatos ministro. Pirmiausia, gerbiamas ministre, šiandien perskaitėme jūsų Sveikatos apsaugos ministerijos žinią, kad yra naujas universiteto ligoninės vyriausiasis gydytojas, po ilgo ilgo laukimo šiandien gavome tą žinią. Aš noriu jūsų paklausti. Pasižiūrėjau, išeina trys etapai: iki konkurso paskelbimo laikinai pareigas ėjo puikus vadovas ponas J. Sąlyga. Toliau – du konkursai, du konkursai iš eilės – retas atvejis vadybos istorijoje. Jie atėmė ir daug laiko. Ir trečias etapas: išrinktas vadovas darbą pradės tik spalio 9 dieną! Aš, kaip buvęs toje teritorijoje, kurioje dabar yra tos ligoninės, nuo nulinio ciklo pradėjau darbą geodeziniais kasinėjimais, trejus metus statėme, septynerius metus vadovavau…
PIRMININKAS. Laikas, kolega! Jūsų klausimas?
A. VINKUS (LVŽSF). Bus klausimas. Ir vyriausiasis gydytojas yra be galo svarbus instrumentas, kaip sako, kas yra ligoninė? Yra daugiabalsis orkestras, kuriame kiekvienas groja savo partiją, o vadovas diriguoja.
PIRMININKAS. Išeikvojote laiką!
A. VINKUS (LVŽSF). Kodėl taip ilgai, nes ir po rinkimų tik po 4–5 mėnesių pradės dirbti?!
A. DULKYS. Ačiū už klausimą. Konkursas baigėsi. Apie konkursą aš esu pasakojęs šioje Seimo tribūnoje, nes buvo tam skirtas irgi specialus laikas, bet tikrai galime pasidžiaugti, kad pavyko pritraukti tikrai labai išskirtinį specialistą. Labai džiaugiuosi, kad šitoje dvasioje, kada sakoma, kad Lietuvą palieka geriausi specialistai, į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės ir jos universitetų sugrįš dirbti žmogus. Žmogus, kažkada gyvenęs Klaipėdoje, dirbęs Klaipėdos gydymo įstaigose, turėjęs 13 metų vadovaujamojo darbo patirtį tiek universitetuose, tiek vadovaujamas pareigas Jungtinės Karalystės gydymo įstaigose. O tai, kad yra tokia data, žmogus turi daug įsipareigojimų. Aš jam jaučiu labai didžiulę pagarbą. Mes pritraukiame žmogų, labai atsakingai žiūrintį į savo pareigas. Jis dabar turi rezidentų Jungtinėje Karalystėje, užbaigs visus darbus, susitvarkys su savo organizacija, kurioje dabar atsakingai dirba, nes nenumeta tų darbų, su visu įkarščiu grįš į Lietuvą ir imsis šito atsakingo darbo. Jam linkiu labai didžiulės sėkmės. Džiaugiuosi už Klaipėdą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas susisiekimo ministrui. Gerbiamas ministre, gavome laišką, gal galite jį pakomentuoti. Paprasčiausiai rašo, nori pasidalinti abejonėmis apie akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ organizuojamą pirkimų konkursą, jo vertė 200 mln. eurų. Rašo: šveicarų kompanija „Stadler“ turi gamyklą Minske, jos vadovas palaiko gerus santykius su Baltarusijos neteisėtu prezidentu A. Lukašenka. Gal galite pakomentuoti, ar tai yra tiesa, ar ne?
M. SKUODIS. Kadangi kiekvieną sandorį vertina komisija, tai ir dėl traukinių pirkimo sandoris buvo leistas. Nė viena detalė, gaminama mūsų traukiniams ar kitiems, toje gamykloje nebus pagaminta. Kiek aš žinau bendrą informaciją, gamyba ten ir nevyksta, kompanija iš ten yra pasitraukusi arba vyksta pasitraukimo procesas.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Mano klausimas būtų finansų ministrei. Matome pingančius energetikos resursus, žaliavas, tačiau prekybininkai ir perdirbėjai kažkaip neskuba mažinti maisto produktų kainų. Ar esate numatę kokių nors priemonių, kad maisto produktai būtų įperkami visiems žmonėms?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pastarųjų mėnesių duomenys rodo, kad maisto infliacija visgi slopsta. Pastarąjį mėnesį net ir pagrindinių maisto produktų krepšelis šiek tiek buvo linkęs atpigti. Tam tikrą stabilizavimą matome. Lietuvos bankas buvo atlikęs ir vertinimą, ar, jų vertinimu, visos dedamosios maisto kainų reiškia, kad kainos kyla objektyviai, ar yra tam tikrų spekuliacijų. Jų išvada buvo, kad kainos vis dėlto kyla gana objektyviai, vertinant kitų išteklių brangimą, tai yra ir energetika, ir darbo užmokesčio kaštai. Mūsų Vyriausybės strategija nuo pat kadencijos pradžios buvo vis dėlto didinti gyventojų pajamas ir taip suteikti jiems galimybę įsigyti kokių jie nori prekių, paslaugų, tarp jų ir maisto, kad nenukentėtų perkamoji galia. Augo ir pensijos, ir minimalioji mėnesinė alga, ir vidutinis darbo užmokestis auga gana sparčiai. Tas pats prognozuojama ir šiais metais. Nagrinėdami kitų metų biudžetą taip pat stengsimės atsižvelgti į pažeidžiamiausių grupių poreikius.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas būtų susisiekimo ministrui. Gerbiamas ministre, akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ grupei priklausančios įmonės UAB Geležinkelio tiesimo centras ir UAB „LTG Wagons“ skundžia Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimą, kuriuo ji nurodė pripažįstanti jas perkančiaisiais subjektais ir įpareigojo taikyti Viešųjų pirkimų įstatymą. Pirmiausia, ar jūs žinote, kad tai vyksta? O jeigu vyksta, tai mes kalbame apie valstybę valstybėje, kurioje negalioja Viešųjų pirkimų įstatymas. Aš kalbu apie geležinkelio valstybę. Geležinkeliui „Rail Baltica“ tiesti, jūs žinote, bus išleisti milijardai. Tiesimo centras nori juos žarstyti be viešųjų pirkimų procedūrų.
PIRMININKAS. Laikas.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ką jūs darysite?
M. SKUODIS. Aš galiu užtikrinti, kad tie pirkimai, kurie turi būti vykdomi laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo, aš neabejoju, ne tik geležinkeliai, bet ir įmonės, kurios visos priklauso mano kompetencijos sričiai, tikrai jos vykdo. O jeigu ir yra kokių nors teisinių nesutarimų, nežinau, man atrodo, ten įvairių praktikų yra. Bet peržiūrėsiu šį klausimą detaliau. Bet tikrai pirkimai, kurie turi būti vykdomi, bus vykdomi laikantis visų Viešųjų pirkimų įstatymo procedūrų.
PIRMININKAS. Klausia V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas irgi susisiekimo ministrui. Jūs galbūt matėte informaciją socialiniuose tinkluose, aš pacituosiu pačią pradžią: „Lietuva per naktį iš vienos draugiškiausių balionams šalių tapo viena priešiškiausių balionams šalių Europoje.“ Turbūt girdėjote problemą ir apskritai tai buvo matyti, kad Vilniuje būdavo pilna balionų, kas buvo įprasta visą praėjusią vasarą arba geru oru įvairiu metų laiku, bet dabar yra tie reikalavimai, kuriuos nustatė valdininkai, reglamentuojantys ir prižiūrintys oro balionų pilotų veiklą, kad tie balionai praktiškai nebegali pakilti ir skraidyti nebegali. Ar jūs matėte, ar jūs girdėjote apie tokią problemą? Galbūt ir kokie nors žingsniai pradėti daryti, kad būtų sutvarkyta, atkurta ta situacija?
M. SKUODIS. Žinote, aš vieną dalyką norėčiau patarti visiems, kurie turi kokių nors problemų, ar oreiviams, kurių nuomonės dėl reguliavimo skiriasi, kad pirmiausia klausimus reikia spręsti ne socialiniuose tinkluose, o susėdus su atsakingomis institucijomis, kurios ir priima sprendimus. Aš matau nesusikalbėjimą dėl paprastų dalykų, tai yra kaip vertiname oro greitį, kokiame aukštyje. Tai čia šiuo atveju tiesiog ekspertai su ekspertais turi susėsti ir tą padaryti. Kiek žinau, tai bus daroma. Deja, dabar kartais dažniau aiškinamasi socialiniuose tinkluose, o ne atsisėdus ten, kur ir turėtų būti tie dalykai padaromi. Taip, nauja tvarka yra. Taip, ji bus adaptuojama. Aš tą girdžiu iš atsakingų institucijų. Taip, pokalbiai toliau vyks. Tai čia labai svarbu, norėčiau paprašyti ir pačių oreivių susiderinti pozicijas ir sėsti grynai su „Oro navigacija“, kita iš mūsų atsakingų įstaigų, prie bendro stalo. Kiek žinau ir girdėjau, Ekonomikos komitetas planuoja tą klausimą svarstyti. Irgi bus proga visiems susėsti dar kartą prie bendro stalo.
PIRMININKAS. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas sveikatos ministre, ne pirmą kartą ir ne pirmi metai šnekame apie vis prastėjančią vaikų, moksleivių, studentų sveikatą. Apie tai prieš 2 dienas šioje salėje ir pirmą kartą Lietuvos istorijoje, darydamas Prezidento metinį pranešimą, pasisakė G. Nausėda taip pat. Aš noriu jūsų paklausti: kur galima susipažinti su priemonių planu šiai problemai įveikti? Kas kuruoja šią problemą? Jeigu yra taip, kaip mes visi iki šiol matome, tai kada šis asmuo atiduos savo įgaliojimus, atsistatydins ir jūs imsitės šito plano sudarymo? Ačiū.
A. DULKYS. Nesu užtikrintas, kad viską supratau, ką jūs čia pasakėte, bet buvau informuotas, kad jūs čia rodėte kažkada kažkokią skaidrę, kurioje neva nėra viceministro sveikatos apsaugos srityje, Sveikatos ministerijoje atsakingo už visuomenės sveikatą. Tai ne, jis yra. Taip, Sveikatos apsaugos ministerijoje viceministrų skaičius yra sumažėjęs, bet tuos darbus yra persiskirstę esami viceministrai.
Na, o ką darome dėl sveikos gyvensenos, tai aš, matyt, tada jus informuosiu raštu. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Gerbiama premjere, jau baigėsi deklaracijų laikas, oficialiai turėjo baigtis. Iš pratęsimo matyti, kad vis dar yra problemų, kad jų buvo viso laikotarpio metu, jūs turbūt irgi viską žinote, tai klausimas: ar jau atsiprašėte buvusio savo patarėjo I. Jankausko, nes vis dėlto jis buvo teisus dėl ministro, kad jis negali dirbti? Galbūt jau ir su Prezidentu aptarsite naują kandidatūrą, kartu kaip ir dėl švietimo, mokslo ministro pozicijos? Gal jau turite ką nors pasiūlyti?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dėl deklaravimo gal ministras papildys, bet dėl jūsų klausimų tai visą laiką stebiuosi, kad jūs labai greitas daryti išvadas. Aną kartą liepėte man susirasti J. Voicechovskio kažkokį labai paslaptingą raštą, kuriame yra atskleista daug teisybių. Aš tą raštą susiradau. Na, žinokite, nieko ten neparašyta. Parašyta tik tai, kad daug dalykų gali spręsti pati, vadovaudamasi savo teisės aktų nuostatomis. Liuks! Tą mes ir taip labai gerai žinome. Man atrodo, kad tokie procesai niekada nebūna be jokių problemų, neatsimenu, kada nebūtų buvę jokių problemų. Dėl pačių problemų buvimo, man atrodo, čia yra natūralus dalykas, visą procesą vis dėlto norėtųsi vertinti ne iš atskirų epizodų, o per visą laiką. Tikrai tą padarysiu ir jus būtinai informuosiu.
PIRMININKAS. Prašau, ministre, jeigu norite papildyti.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Trumpai. Vakar dienos duomenimis, lyginant su praeitais metais, yra deklaruota 96,8 %, įbraižyti plotai – 99,8 %. Bet kas yra svarbiausia ir dėl ko mes turėjome didžiausią nerimą, tai privalomųjų ekologinių schemų populiarumas. Šitą rodiklį pasiekėme ir, aš manau, deklaravimas yra sėkmingas. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pirmadienį grupė parlamentarų iš Lenkijos ir Lietuvos asamblėjos lankėsi Seinuose, Punske, Suvalkuose ir ten pagrindiniai klausimai buvo švietimo, bet Ewelinos netrukdysiu, nes tai būtų… palauksiu naujo ministro. Ten buvo klausimų ir apie kelius. Mes žinome, kad 109 ar 108 kilometrų ruože į Lenkiją yra du keliai asfaltuoti, o kiti savo laikais, tarybiniais, suarti. Žmonės skundėsi, kadangi ten pamaldos dažniausiai lenkiškai, net į bažnyčią turi, taip sakant, dulkinais keliais riedėti į Lietuvą. Tai mano klausimas būtų, aš suprantu, kad viskam pinigų trūksta, bet ar yra planuojama atkurti susisiekimą tuose ruožuose, kur kažkada buvo normalus susisiekimas tarp Lenkijos ir Lietuvos bažnytkaimių ar kaimų, kad kitą kartą mes galėtume pasakyti, ar yra kokių nors planų, ar nėra? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Na, jūs į mane taip žiūrite reikšmingai, kad, atrodo…
A. SYSAS (LSDPF). Ne į jus, aš į ministrą.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Na, tiesiog mes turbūt vienoje linijoje. Bet truputėlį aš vis dėlto norėčiau atsiliepti ir dėl švietimo. Nesvarbu, kad nėra dar paskirto švietimo ministro ar ministrės, bet turbūt jums taip pat buvo pasakyta, kad Lietuvos Vyriausybė ir Lietuvos valstybė daug daro dėl lietuviškų mokyklų Lenkijoje. Galbūt tai nevisiškai atitinka paritetą, kurį mes čia turime ir dėl kurio labai dažnai sulaukiame priekaištų, jie nebūtinai yra pagrįsti, bet ir ta nauja mokykla, nupirkta už Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų pinigus, ir tikrai mes stengsimės palaikyti ir padėti.
O dėl kelių ministras, aišku, papildys, bet bent vieną gerą kelią į Lenkiją jau turėtume greitai turėti.
M. SKUODIS. Tikiuosi, kad „Via Balticos“ statybas matėte, nes pravažiuojant tikrai visiems įspūdį daro. Su Lenkija mes turime labai aiškią komisiją, viceministrai vadovauja, kaip tik ką tik buvo susitikę. Mes su Lenkija esame sutarę dėl dviejų kelių tvarkymo – vieno Kalvarijos savivaldybėje, šiuo metu jis jau yra projektuojamas. Mes, Vyriausybė, iš savivaldybės perėmėme tą klausimą, kad galėtume projektuoti, lygiai taip pat Lenkija tvarko. Ir vienas kelias Lazdijų savivaldybėje, jis irgi šiuo metu yra projektuojamas. Būtent iš visos programos mes išsirinkome du prioritetinius, kad galėtume susitvarkyti. Yra ir daugiau, bet šiuo atveju buvo suderinta su Lenkija, ką jie lygiai taip pat gali padaryti ir mato kaip prioritetą. Tai du keliai, nekalbant apie „Via Balticą“ ir nekalbant apie Lazdijų pasienį, kuris lygiai taip pat yra projektuojamas, kad susitvarkytume ir reprezentatyviai Lietuva lygiai taip pat atrodytų įvažiavus į Lietuvą.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū. Aš norėsiu atsakymo iš premjerės ir iš vidaus reikalų ministrės. Ne kartą girdėjome, kaip trūksta policijos pareigūnų Lietuvoje. Tuo tarpu generalinis komisaras sako, kad padėtis įtempta, ir ypač Vilniuje, o Vidaus reikalų ministerija ir Vilniaus valdžia turi minčių netgi vilioti policininkus, pavyzdžiui, nemokamu viešuoju transportu. Tuo tarpu mes stebime susirinkusias gausias policijos pajėgas saugoti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąskrydį. Neaišku, nuo ko juos saugoti reikėjo. Kadangi jūs pati visai neseniai inicijavote įstatymo pakeitimą, kad premjerė ir Seimo Pirmininkė galėtų nesinaudoti Vadovybės apsaugos tarnybos paslauga ne darbo valandomis, tai prašau tada atsakyti, kodėl būtent į šį sąskrydį, kuris vyko ne darbo dieną, jūs vykote ne asmeniniu transportu, o pasinaudojote savo privilegijomis?
Ir antras klausimas, kiek iš viso…
PIRMININKAS. Laikas.
A. GEDVILAS (MSNG). …kainavo policijos pajėgos mokesčių mokėtojams per šį renginį?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jūs puikiai žinote, kodėl. Aš būčiau galėjusi nuvažiuoti į tą renginį ir pati savo automobiliu, bet tą dieną aš buvau renginiuose Rumšiškėse ir tai jums taip pat turbūt yra žinoma. Aš buvau renginyje Rumšiškėse, ten buvo renginys lapteviečiams pagerbti. Aš suprantu, kad jums tokie renginiai yra nesvarbūs, bet tai jau yra jūsų problemos. Jeigu jūsų gerbiamas kolega nebūtų užsimojęs ateiti į renginį, kuris su juo visiškai nesusijęs, ir pamosikuoti tenai aplinkui kameromis, matiugalnikais ir dar kažkokiais kitais dalykais, tai, tiesą sakant, turbūt aš būčiau galėjusi nuvažiuoti tenai ir pati. Bet mano saugumo situaciją vertinu ne aš, o tie žmonės, kurie yra atsakingi už mano saugumą.
PIRMININKAS. Dėkui. Dar ministrė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į mūsų visas viešojo saugumo tarnybas, kurios yra mūsų sistemoje, kad tokio finansavimo ir tokio dėmesio nėra buvę. Jeigu kalbėtume apie policijos biudžetą, koks jis yra skirtas, vien darbo užmokesčio dalis, skirta 2023 metais, yra tokia, koks buvo 2020 metais visas policijos biudžetas. Tai rodo, kad šita Vyriausybė tikrai ne tik kalba, bet ir daro realius veiksmus finansuodama mūsų tarnybas ir gerindama situaciją, nes pareigūnų motyvacija ir aprūpinimas yra mums ypatingos svarbos prioritetas.
Kalbant apie situaciją Vilniuje. Taip, mes turėjome pasitarimą su nauju Vilniaus meru ir aptarėme, koks galimas bendradarbiavimas, nes Lietuvoje yra gal penkios savivaldybės, kuriose yra bendradarbiaujama, savivaldybės įsitraukia į tą procesą ir prisideda vienokiomis ar kitokiomis priemonėmis, pritraukdamos ir motyvuodamos naujus pareigūnus dirbti vienoje ar kitoje savivaldybėje. Sutarėme su Vilniaus savivaldybe, kad sujungsime pajėgas ir ieškosime, kas galėtų būti tame motyvaciniame pakete. Šiuo metu ir dabar Vilniuje dirbantys pareigūnai gauna papildomą Vilniaus priedą, tai yra plius 150 eurų. Galbūt apsvarstę su Vilniaus savivaldybe taip pat sutarsime dėl kokio nors ir finansinio priedo, ir kitų motyvacinių priemonių, kurios leis paskatinti ir pritraukti daugiau pareigūnų dirbti čia.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Mano klausimas būtų kultūros ministrui. Šiandien nuo pat ryto apskriejo meno ir muzikos pasaulį žinia, kad Lietuvos kultūros taryba neskyrė nė cento M. K. Čiurlionio muzikos festivaliui „Fortepijoninės muzikos vasara“.
Mano klausimas būtų, ar Lietuvos kultūros taryba, tie vertinimo ekspertai žino Vyriausybės prioritetus, kad 2025 metai yra paskelbti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metais? Ačiū.
S. KAIRYS. Ačiū už klausimą. Jeigu įsivaizduojame visą sąrangą šitų procesų, tai tiksliausiai šis klausimas turėtų būti skiriamas Kultūros tarybos pirmininkei. Tai yra viena medalio pusė.
Kita medalio pusė. Mes, be abejo, irgi analizuosime, ko ten pritrūko ekspertams, kas ten atsitiko, ir tokiu dialogo būdu, nepažeisdami pagarbaus atstumo principo, irgi bandysime tuos klausimus kelti ir kalbėtis.
PIRMININKAS. Klausia Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Norėčiau labiau tokio žemiško klausimo paklausti žemės ūkio ministro. Kaip žinome, prieš porą savaičių Šilutės rajono savivaldybė, po to dar tame regione devynios savivaldybės paskelbė ekstremalią situaciją dėl sausros. Jūs taip pat ne kartą buvote minėjęs, kad mėginsite ieškoti būdų ir spręsti.
Dabar norėčiau paklausti, ar jau yra numatyti tam tikri keliai, principai, kaip tas dalykas bus sprendžiamas, ar numato valstybė prisidėti prie šitų nuostolių kompensavimo ir kada būtų galima tikėtis jau pačios pradžios? Ačiū.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą, bet sprendimai kalbant čia suponuoja arba išsiplečia, nes kaip spręsti klimato kaitos dalykus ir kaip įtikinti Seimo narius balsuoti už Akcizų įstatymą ar automobilių taršos mokestį, tai yra daug platesnis klausimas, nes tai yra pasekmė, ką mes turime. Ekstremalių situacijų dažnėjimas, klimatinių ekstremalių reiškinių dažnėjimas yra klimato kaitos padarinys. Tai būtų tokia pirma dalis.
Antra dalis yra ta, kad mes iš karto įvedėme nemažai išimčių ir mums nereikia… ir nelaukdami, kol savivaldybės paskelbs ekstremaliąją situaciją visoje Lietuvoje dėl įsipareigojimų nesilaikymo, vadinamojo force majeure. O kalbant apie nuostolius, tai yra pasėlių draudimo instrumentas, valstybė kofinansuoja, padengia dalį draudimo išlaidų. Jeigu bus kokių nors nuostolių, kurie gali vesti ūkių bankrotų link, tada Vyriausybė svarstys. Ministerija tą svarstys, ne Vyriausybė. Negaliu kalbėti Vyriausybės vardu. Bet dabar mes tokių duomenų neturime. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano klausimas finansų ministrei. Gerbiama ministre, norėčiau paklausti. Lietuvos centriniame banke komerciniai bankai laiko daugiau negu 18 mlrd. eurų ir už tai gauna dar palūkanas, o gyventojams ir verslui, naujai įsikūrusiems, vis sunkiau gauti paskolas. Ir ekonomistai pažymi, kad gal centrinis bankas turėtų imtis didesnės bankų kontrolės ir gyventojų interesų gynimo. Dėkoju už atsakymą.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). O koks klausimas? (Balsai salėje) Centrinis bankas, viena, yra nepriklausoma institucija, kuri savarankiškai priima sprendimus. Šioje situacijoje ką mes padarėme, tai visgi inicijavome Solidarumo įnašo įstatymo priėmimą dėl tų lėšų, būtent dėl tų lėšų, kurios yra laikomos centriniame banke ir kur gauna Europos Centrinio Banko nustatytas palūkanas. Iš tų pajamų mokės tiesiog solidarumo įnašą, kuris keliaus į valstybės biudžetą, ir bus finansuojami karinio mobilumo ir karinės infrastruktūros projektai, reikalingi visiems Lietuvos žmonėms.
O bankų veikla yra nepriklausoma, aišku, prižiūrima Lietuvos banko, tačiau visgi reikėtų jūsų klausimą adresuoti tokiu atveju Lietuvos bankui, ar jie gali kokių nors papildomų priemonių imtis. Jie yra išanalizavę dabartinę situaciją ir pateikę siūlymų, kaip būtų galima padidinti apimtį, tarkim, sutarčių, kurios yra sudaromos ne kintamomis palūkanų normomis, o fiksuotomis, ir tam tikras rekomendacijas yra pateikę, kad žmonės galėtų įsivertinti. Tai turbūt tam tikras darbas yra atliekamas, tačiau tobulumui ribų nėra. Matyt, jeigu yra kokių nors papildomų iniciatyvų, reikėtų kreiptis į Lietuvos banką.
PIRMININKAS. Klausia R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu paklausti sveikatos apsaugos ministro. Visose sektorinėse grupėse, ten, kur renkasi ekspertai parengti nacionalinį sveikatos susitarimą, buvo keliamas klausimas, nes turėjome forumą, visos grupės pristatė, apie visuomenės sveikatą ir konkrečiai apie visuomenės sveikatos specialistus mokyklose. Turime tokią situaciją, kad vienas specialistas, jeigu sugeba, dirba ir trijose mokyklose. Jokios naudos iš tokio darbo nėra. Ir apmokėjimo klausimas. Ką planuojate galbūt gero iki naujų mokslo metų padaryti šioje srityje?
A. DULKYS. Turiu pripažinti, kad praėjusiais metais mums buvo šiek tiek pavykę pagerinti visuomenės sveikatos specialistų situaciją mokyklose, bet, aišku, turėjome sunkius pandemijos prieš tai metus. Bet, kaip sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Apskritai visuomenė sužinojo, kad tokie žmonės yra ir kokį sudėtingą ir svarbų darbą daro. Šiuo metu esu prašęs komandos ieškoti finansavimo galimybių ir tai yra tikrai daroma, nes turime ne tik valstybės finansavimą, bet yra ir tam tikrų Europos Sąjungos finansavimo šaltinių. Tikrai esu tą išgirdęs, tuos sunkumus, ir mėginsime šiais metais surasti papildomą finansavimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Žemės ūkio ministrui klausimas. Remiantis jūsų metodika, teoriškai sausros nėra, bet praktiškai važiuojant per Kėdainių kraštą ir kitus kraštus matomi rezultatai. Ūkininkai yra pasiėmę paskolas ir kitų įsipareigojimų turi. Kaip jūs ruošiatės jiems pagelbėti, juk nereikia laukti bankrotų, a priori reikia dėlioti žingsnius? Ačiū.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Sausros metodika yra ne mūsų, yra Hidrometeorologijos tarnybos arba Pasaulinės meteorologijos organizacijos metodika nustatyta, tai dar kartą reikia ir aš turiu grįžti prie to paties. Instrumentas – ekstremalaus reiškinio paskelbimas – nereiškia, kad automatiškai atsiranda kažkokie paramos instrumentai. Taip, force majeure taikomas ir mes tą galime daryti, mums net nereikia paskelbti, aš tai jau minėjau, ministro įsakymu yra išimčių. Nacionalinei mokėjimo agentūrai yra duotas pavedimas taikyti išimtis dėl sausros. Ir taip pat yra susiję su visais, jeigu gauta europinė parama, projektais, ta pati force majeure taisyklė taikoma. Tai du dalykai dar kartą. Metodika yra Hidrometeorologijos tarnybos, ji automatiškai netinka, ir ne tik žemės ūkiui, dėl keleto dalykų. Kaip pavyzdys, iki 2018 metų buvo tik kritulių rodiklis matuojamas, po 2018 metų sausros buvo apsispręsta, kad reikia dviejų: temperatūros ir kritulių. Šiais metais turime šaltą pavasarį, šaltą birželio pradžią ir šitas rodiklis nebeveikia. Tai vėlgi gamta turi, ypač žemės ūkis, savo principus ir Pasaulinės meteorologijos organizacijos metodika pilnai netinka žemės ūkiui. Jeigu mes matysime, kad reikia turėti atskirą metodiką, kurios nereikia, tarp kitko, pasėlių draudikams, jie turi savo metodikas ir dėl sutartinių dalykų jiems valstybės pagalbos nereikia, bet jeigu atsiras kažkoks poreikis turėti savo, tai tikrai patobulinsime.
PIRMININKAS. Dėkui. Vyriausybės pusvalandis išseko. Ačiū už klausimus ir atsakymus.
13.01 val.
Seimo narių pareiškimai
Dabar Seimo narių pareiškimai. Slaptas balsavimas prasideda 13 val. 10 min. Pirmą į tribūną kviečiu E. Jovaišą. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, netrukus mes svarstysime pateikimą įstatymo projekto, kuriuo iš tikrųjų siekiama įteisinti lotynišku pagrindu sukurtus visus diakritinius ženklus. Bet pirmiausia noriu pastebėti, kad skaitydamas įstatymo projektą surandu tokių keistenybių, kad nesuprantu, kaip tai padaryti, nes teigiama, jog Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmenybę, tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės akto įrašuose gali būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis išbraukiant… be diakritinių ženklų. Ką tai reiškia? Mes turime žinoti, kad lotyniška abėcėlė turi 28 ženklus ir iš jų tik vienas yra su diakritiniu ženklu – mažoji i raidė. Vadinasi, šitaip užrašius, kitataučiai Lietuvos piliečiai, ar jie būtų lenkai, ar jie būtų vokiečių kilmės, ar jie būtų čekų kilmės, ar kitos kilmės, neturi tokios galimybės. Čia įstatymo rengėjai turėjo visai ką kita, turėjo omenyje lotyniškų rašmenų pagrindu padarytas sistemas, kurių yra kelios. O ta sistema, apie kurią mes kalbame, yra tokia, kad joje, be pagrindinių ženklų, yra 128 diakritiniai ženklai. Ką tai reiškia Lietuvos kultūrai, ką tai reiškia lietuvių kalbai, valstybinei lietuvių kalbai, yra labai nesunku suvokti, kai žinai, jog užrašymas ne šiaip sau yra užrašymas, bet užrašymas yra toks, kuris patenka į mūsų registrus, kuris patenka į vartojamąją kalbą, kuris patenka į visas registrų sistemas. Bepigu lyginti su Lenkijos pavyzdžiu, kai daugelis net nežino, jog Lenkijos Respublika leidžia užrašyti pavardę, tarkime, Jovaiša su š raide. Bet Lenkijos įstatymai neleidžia į registrą įvesti papildomo diakritinio ženklo ir toks pilietis Jovaiša, nors pase ir yra įrašytas, registruose neegzistuoja. Tokia yra tiesa ir jos reikia paisyti. Mes gi…
Nežinia kada nežinia kas nežinia kaip padarė, kad į mūsų registrus atėjo ženklai, kurie nėra būdingi lietuviškajai, lotynišku pagrindu padarytai abėcėlei, ir dabar mes įleisime dar 128 ženklus. Juk nepasakys įstatymo rengėjai, kad įleiskite tik tas kelias raideles, kurios patenkins, tarkime, lenkišką asmenvardžių rašybą, o kitų mes neleisime. Taip, demokratiški žmonės daro teisingai – 128 ženklai. Žinote, aš negaliu to suprasti kaip vargų. Ar gali suprasti visa lietuvių tauta, kaip šitaip yra stumiama valstybinė lietuvių kalba iš mūsų viešojo gyvenimo?
Aš perskaičiau Teisės departamento išvadą, ji yra labai teisinga, ji yra parašyta iš esmės. Noriu priminti Seimui ir teikėjams, Konstitucinis Teismas yra nustatęs, kad tik esant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos siūlymui įstatymu gali būti nustatytos tokios asmens vardo ir pavardės rašymo piliečių pase taisyklės, pagal kurias kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus lotyniško pagrindo rašmenis (pabrėžiu – lotyniško pagrindo rašmenis, bet ne lotyniškos abėcėlės rašmenis) tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu V. Valkiūną į tribūną.
V. VALKIŪNAS (DPF). Mieli žmonės, šiandien istorinis Lietuvos raidos laikotarpis, kuris parodys, ar mes pasiruošę keisti mąstyseną ir grįžti prie tradicinės šeimos su motyvacija auginti puikius šalies piliečius – pavyzdingus, talentingus, kaip pavyzdį Vakarų ir Rytų pasauliui. Šiandien pristatysiu įstatymo projektą, kuris gali pakeisti mąstyseną einant į gerovės Lietuvą.
Tėvų pensija – tai daugiau psichologinis momentas negu ekonominis. Labai liūdna ir graudu, kai tėvų pensijos įstatymą komentuoja ne specialistai, ne specialistai psichologai, o ekonomistai ir kiti mėgėjai pakritikuoti, norintys susilaukti dėmesio. Dabar reikšmingesnės tapo homoseksualų santuokos, kokiais priedais užpildytas cigaretes rūkysime, o ne tradicinė šeima, civilizacijos tęsėja. Pensinis amžius vis ilginamas ir ilginamas be jokio žmoniškumo, o tik dėl ekonominių sumetimų, tik dėl pinigų. Šiandien spręsis, ko mes norime, kokios mūsų vizijos ir svajonės.
Daug kalbame apie vaikus, tačiau demografinė situacija negerėja, vaikų nedaugėja, nes tai tik apsimestinės diskusijos dėl diskusijų, o ne dėl rezultatų. Technokratinės asmenybės, užsiimančios ne savo sferos veikla, deformuoja visuomenės mąstymą ir elgesį, klaidina. Kas toliau? Ko mes siekiame? Ar tai mūsų ateities norai globalizuotojų pasaulyje? Ar Lietuva nori ir gali turėti savo vizijas ir siekius? Mano įsitikinimu, Lietuva verta gyventi geriau. Mes tai galime. Kviečiu eiti kartu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu R. Šarknicką.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, gerbiami Lietuvos žmonės, Seime ir Vyriausybėje dažnai mėgstama pabrėžti meilę ir dėmesį lietuviškoms vertybėms bei tradicijoms. Visgi gaila, kad dažnai tie žodžiai ir lieka tik žodžiais, o atėjus laikui, kai reikia imtis veiksmų, yra nueinama priešinga kryptimi. M. K. Čiurlionis – su Lietuva neatsiejama asmenybė, palikusi gilų pėdsaką lietuviško meno ir muzikos istorijoje.
Viena iš tų tradicijų – muzikos festivalis „Fortepijoninės muzikos vasara“ Druskininkuose įkurtuose M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje kiekvieną vasarą nuo Joninių iki rugsėjo 1-osios dienos. Kiekvienos savaitės trečiadienį ir šeštadienį skamba fortepijono garsai. Tai dar prieš 120 metų M. K. Čiurlioniui gimusi unikali muzikavimo tradicija sėdint sode po obelimis klausytis fortepijono muzikos, sklindančios pro atvertą svetainės langą. Kadaise šeimynykščiai ir kaimynai klausydavosi M. K. Čiurlionio improvizacijų, o dabar, kai M. K. Čiurlionio jau nebėra, žymiausi Lietuvos, Europos, užsienio pianistai, M. K. Čiurlionio pianistų konkurso laureatai tęsia ir puoselėja šią tradiciją.
Vis dėlto šiai unikaliai tradicijai gali ateiti pabaiga. Šiemet Kultūros taryba pirmą kartą istorijoje festivaliui neskyrė nė euro. Motyvų kaip visada pateikiama nėra. Tai jau antras kartas, kai dabartinės sudėties Kultūros taryba tiesiog naikina lietuviškuosius tradicinius festivalius. Dar 2021 metais kilo skandalas, kai Kultūros taryba finansavimo neskyrė ir kitam žymiam festivaliui, tarptautiniam folkloro festivaliui „Skamba skamba kankliai“, kurio programos meno vadovė ir veidas buvo šviesaus atminimo Z. Kelmickaitė.
Kiek dar ilgai Kultūros taryba naikins lietuviškąsias tradicijas? Ironiška, bet finansavimas M. K. Čiurlionio muzikos festivaliui „Fortepijoninės muzikos vasara“ neskirtas faktiškai M. K. Čiurlionio metinių išvakarėse – 2025 metais minėsime 150-ąsias M. K. Čiurlionio gimimo metines.
Jau ne viename savo pareiškime skirtingomis temomis sakiau, kad mes patys naikiname savo identitetą. Šiandien Seimo salę jau pasiekė ir diakritinių ženklų rašyboje įteisinimo projektas. Kultūros taryba masiškai stabdo finansavimą Lietuvos folkloriniam ir tradiciniam muzikos pasauliui. Kas toliau, kur link judame?
Šiuo pranešimu viešai kreipiuosi į Kultūros tarybą prašydamas pateikti išsamius motyvus ir argumentus, kodėl buvo atmesta paraiška finansavimui gauti. Kultūros taryba kaip visuomet pateikė tik ekspertų vertinimo balus, tačiau ekspertų motyvai ir pačių ekspertų sąrašas laikomas po devyniais užraktais. Iš viešai prieinamos informacijos galiu pasakyti, kad labai stebina, kaip 120 metų gyvuojanti „Fortepijoninės muzikos vasara“ – festivalio tradicija, paraiškos vertinimo skiltyje „Svarba kultūros ir meno srities raidai“ gali būti verta tik kiek virš 50 % galimo balo. Tradicija, kuri suformavo Lietuvos kultūros raidą, anot ekspertų, yra pati visiškai neverta kultūros istorijos raidos.
Kaip nurodė festivalio rengėjas ir M. K. Čiurlionio proanūkis R. Zubovas, festivalis šiuo metu yra prie katastrofos ribos. Todėl prašau Kultūros tarybos viešai paaiškinti situaciją, kaip šitiek metų teiktas finansavimas šiais metais buvo netikėtai nutrauktas ir kas pasikeitė, kad šiems ekspertams pasirodė, kad festivalis, kuris vyksta jau 58-ąjį kartą, tapo nebevertas finansavimo? Ar Lietuvos kultūros tarybos vertinimo ekspertai žino Vyriausybės prioritetus, kad 2025 metai bus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metai? Greičiausiai ne. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Taigi mes baigėme visus Seimo narių pareiškimus.
Pertrauka
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Gerbiami kolegos, galime užbaigti rytinį plenarinį posėdį. Oficialiai skelbiu jį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.