LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 75
STENOGRAMA
2017 m. birželio 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 13 d. posėdį. (Gongas)
Gerbiamieji, eidama 76-uosius metus, penktadienį mirė Kovo 11-osios Akto signatarė, buvusi Seimo narė R. Hofertienė. Prisiminsime ją kaip Lietuvai pasišventusį žmogų. R. Hofertienės darbas, aukojant asmeninius siekius ir ambicijas, yra įkvepiantis pavyzdys. Pagerbkime tyla.
Tylos minutė
Ačiū.
10.03 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2017 m. birželio 13 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Svarstome darbotvarkę. Yra papildomai įtrauktas į darbotvarkę 1-8 klausimas, Seimo rezoliucijos „Dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos“ projektas Nr. XIIIP-534, ir atskirai turime balsuoti ir apsispręsti Seime dėl dviejų darbotvarkės klausimų, t. y. dėl 5 rezervinio ir 6 rezervinio, kadangi pagal Statutą balsuojant Seniūnų sueigoje nebuvo pakankamos daugumos. (Balsas salėje: „Duokite kalbėti!“)
Prašau, G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF*). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, aš prašyčiau išbraukti iš darbotvarkės 5 rezervinį ir 6 rezervinį klausimus. Diskutavome su kolegomis – Seimo istorijoje dar nėra taip buvę, kad būtų naikinama viena Seimo komisija, kuriama kita, sukeitus du žodžius pavadinime, aiškiai visiems suprantant ir žinant, kad visa tai yra daroma dėl vienos paprastos motyvacijos, dėl neįtinkančio iš opozicijos skirto komisijos vadovo, tai M. Majausko. Mes vertiname tai kaip susidorojimą su gerai dirbančiu pirmininku, kaip mažų mažiausiai nepagarbų ir irgi kaip susidorojimu su opozicija kvepiantį gestą. Kviesdami susitelkti bendriems darbams, kurie vykdomi komisijos, siūlome ne politikuoti, o leisti dirbti komisijai ir šiuos klausimus išbraukti iš šios dienos darbotvarkės.
PIRMININKAS. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Norėčiau šiek tiek oponuoti Gabrieliui. Pats jūsų narys atsistatydino iš pirmininko pareigų, nes iš esmės dar tik diskusija vyko dėl šitų dalykų. Mes norime tikrai visi kartu, bendrai sustiprinti šitą darbą, nes tikrai trūksta krypčių, kaip tai vyksta, tą mes matėme posėdžio metu. Bet čia niekas apie tai blogai nešneka. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, galbūt grįžkime prie darbotvarkės? Frakcijos vardu prašau iš darbotvarkės išbraukti 1-2a klausimą dėl poveikio aplinkai vertinimo.
PIRMININKAS. A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Aš norėčiau irgi atkreipti dėmesį į tai, kad siūloma panaikinti Savižudybių ir smurto prevencijos komisiją. Man atrodo, kad taip yra ne tik parodomas nepasitikėjimas pirmininku, kaip čia buvo pasakyta, bet visa komisijos veikla ir visa komisijos sudėtimi. Man yra labai keista, kodėl yra nepasitikima komisija, kuri visus sprendimus priimdavo vieningai, bendru sutarimu, konservatoriai, liberalai, valstiečiai, socialdemokratai susitelkę dirbo. Žinokite, tikrai dviejų žodžių sukeitimas vietomis atrodo truputėlį veidmainiškai.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės 7a ir 7b klausimus, tai yra paketas, nes norime užregistruoti pasiūlymus. (Balsai salėje) Taip, tai yra projektų numeriai Nr. XIIIP-712 ir Nr. XIIIP-713. Ačiū.
PIRMININKAS. I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, aš atsiriboju nuo politinių debatų apie asmenybes ir kokie čia tikslai, bet aš kviečiu įsiklausyti į nevyriausybinių organizacijų išplatintus pareiškimus, kuriuos mes ir šiandien gavome, Pirmininke, ir jūs gavote, ir aš gavau, ir visi kiti. Pati esmė: tokia komisija, kokia šiandien yra sukurta Seime, jau parodė pirmuosius savo rezultatus, visi džiaugiasi tuo. Savižudybės yra problema numeris vienas, ne smurtas yra problema numeris vienas. Savižudybės – šiandien ta problema, kurią reikia spręsti. Tikrai pagirtina, kad pirmą kartą Lietuvos Respublikos Seimo darbe atsirado tokia komisija, kuri labai intensyviai ir aktyviai ėmėsi darbo. Galbūt kai kam nepatinka tas jų aktyvumas, visų komisijos narių, ne tiktai komisijos pirmininko M. Majausko?
Gerbiami kolegos, jeigu jau pasakėme A, padarėme gerą darbą, veikla prasidėjo, kodėl dabar vidury to darbo reikia kažką vėl sugriauti, kurti iš naujo? Taip niekada rezultato nepasieksime, todėl ir aš prisidedu prie tų, kad tikrai išbraukime tą klausimą iš darbotvarkės, leiskime tai komisijai toliau dirbti. Ji tikrai yra aktyvi ir visuomenė jau įvertinto jos veiklos rezultatus.
PIRMININKAS. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš norėčiau paprašyti neišbraukti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, nes nebuvo pateikta argumentacija.
Priminsiu, kad Europos Sąjungos direktyva į Lietuvos teisės aktus turėjo būti perkelta jau šių metų gegužę, tad mes jau du mėnesius vėluojame perkelti Europos Sąjungos direktyvą ir net priimti įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus.
PIRMININKAS. V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, aš siūlyčiau nepritarti pono J. Sabatausko pasiūlymui išbraukti iš darbotvarkės klausimus, nes tai yra labai svarbus klausimas, susijęs su Šaulių sąjungos galimybe prisijungti prie bendros sąveikos su Lietuvos kariuomene. Jo negalima vilkinti, jis buvo apsvarstytas komitete, dalyvavo socialdemokratų atstovai, pritarta. Kolegos!
PIRMININKAS. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Pirmininke, savižudybių prevencija labai svarbus klausimas, tačiau žūtys dėl terorizmo yra ne mažiau svarbus klausimas. Turbūt visi skaitėte nauja šviesa nušviestą situaciją dėl J. Abromavičiaus žūties, dėl Bražuolės tilto sprogdinimo ir dėl naujų liudytojų, todėl siūlau atgaivinti, kadangi terorizmui senaties nėra, atgaivinti tą tyrimą, kuris 2007 metais nebuvo iki galo baigtas ir esant frakcijų sutarimui vis dėlto išsiaiškinti, nes terorizmui senaties nėra, gerbiamasis Pirmininke. (Balsai salėje) Ačiū. (Balsai salėje: „Pritariame!“)
PIRMININKAS. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kurie užsirašėte į Čekijos tarpparlamentinę grupę, primenu, kad šiandien 14 valandą, po rytinio posėdžio, susirenkame rinkti vadovų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl darbotvarkės daugiau pasiūlymų neturime. G. Landsbergis. (Balsai salėje)
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš tik norėčiau paremti kolegų nuomonę dėl darbotvarkės 1-7a klausimo, dėl Šaulių įstatymo, kad šiandien jis nebūtų išbrauktas iš darbotvarkės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Apsispręsime balsuodami. Pirmas pasiūlymas buvo dėl 5 ir 6 rezervinių projektų Nr. XIIIP-831 ir Nr. XIIIP-832. Svarstome kartu? (Balsai salėje) Pasiūlymas buvo kartu, 5 rezervinis ir 6 rezervinis. Buvo pasiūlymas išbraukti iš darbotvarkės. Seniūnų sueigoje buvo įtraukti į darbotvarkę. Siūlau apsispręsti balsuojant. Kas už, kad darbotvarkėje liktų… (Balsai salėje: „Buvo siūlymas išbraukti.“) Gerai. Kas už tai, kad darbotvarkėje liktų, balsuojate prieš, kas už tai, kad būtų išbraukta, balsuojate už. (Balsai salėje: „Ne, ne…“)
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Pirmininke, gerbiamasis Pirmininke, korektiškai suformuluokite klausimą. Kas už išbraukimą, balsuoja už, kas prieš – prieš.
PIRMININKAS. Pasakiau lygiai taip pat, kaip jūs išgirdote. (Balsai salėje) Ar visiems aišku, kad kas už išbraukimą, balsuojate už, kas prieš išbraukimą, t. y. kad liktų darbotvarkėje, balsuojate prieš. Balsuojame.
Balsavo 121 Seimo narys: už pasiūlymą, t. y. kad būtų išbraukta, balsavo 53, prieš – 60, susilaikė 8. Lieka darbotvarkėje. (Balsai salėje)
Dėl vedimo tvarkos. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, rezultatas matyti. Frakcijos pirmininkas savo galią įrodo ir nesvarbu jokie visuomenės lūkesčiai ir sveiko proto reikalai. Bet tokiu atveju mūsų frakcija siūlo šį klausimą iš rezervo įkelti į pagrindinę darbotvarkę ir nevilkinti laiko, o priimti sprendimus, kuriems, matyti, kad proto nereikia, o reikia tik aritmetinės daugumos. Nepaisant to, kad Prezidentė sakė, jog ne vien jėga reikia priimti sprendimus, bet ir su protu, tai tie paraginimai nieko neveikia. Todėl siūlome iš tikrųjų įtraukti į pagrindinę darbotvarkę ir kad būtų aišku, kada tai yra svarstoma, kad ir žmonės galėtų pasiklausyti štai šito, iš tikrųjų kitaip nepavadinčiau, kaip politinio smurto, kuriuo yra bandoma susidoroti su gerai dirbančia komisija ir jos vadovybe.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Replika po balsavimo. Gerbiamasis Pirmininke, neturiu jums pretenzijų dėl ceremonijos, dėl procedūros, tačiau jūsų biografijoje bus toks faktas, kad jūs pirmininkavote tuo metu, kai buvo nusispjauta ir nusivalytos kojos į opoziciją. Tai yra išpuolis prieš opoziciją šitas balsavimas ir šitas bandymas pakeisti. Jums tiesiog bus nesmagu. Kaip jūs vertintumėte opozicijos galimybes ir toliau sėdėti salėje, ir dalyvauti šiame farse? Aš nematau galimybės sėdėti, kai yra šitaip – mes turime daugumą ir mes pasielgsime taip, kaip mes norime, sukeisime vietomis du žodžius komisijos pavadinime ir sakysime, kad čia nėra jokios politikos. Tai yra politika ir pirmiausia tai politika, nukreipta prieš opozicines frakcijas. Nesvarbu, prieš M. Majauską, prieš kokį nors liberalą ar tvarkietį.
PIRMININKAS. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke, kad suteikėte galimybę Lietuvai toliau stiprinti komisiją ir galbūt, kad taip… (Šurmulys salėje) Juk pats Mykolas atsistatydino, mes gal tą patį Mykolą vėl išrinksime, mes juk ne apie tai kalbame. Kalbėkime apie Lietuvą. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. (Šurmulys salėje)
Kitas pasiūlymas buvo dėl darbotvarkės 1-2a ir 1-2b klausimų, t. y. dėl Planuojamos ūkinės veiklos įstatymo, kadangi susiję, reikia balsuoti iš karto už abu. Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo. Balsuosime taip, kaip ir turėtume. Kas balsuoja už pasiūlymą, kad išbrauktume iš darbotvarkės, balsuoja už, tie, kurie balsuoja už tai, kad darbotvarkėje liktų, balsuoja prieš, kiti susilaiko.
Balsavo 121 Seimo narys: už – 74, prieš – 41, susilaikė 6. (Balsai salėje) Klausimas iš darbotvarkės išbrauktas.
Kitas balsavimas dėl darbotvarkės 1-7a ir 1-7b klausimų, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Vėlgi buvo pasiūlymas išbraukti iš darbotvarkės. Tie, kas balsuos už tai, kad išbrauktume, balsuoja už, tie, kas už tai, kad paliktume, balsuoja prieš.
Balsavo 125 Seimo nariai: už – 19, prieš – 93, susilaikė 13. Klausimas lieka darbotvarkėje.
Dėl A. Kubiliaus pasiūlymo, kad klausimas dėl komisijų iš rezervo būtų perkeltas į pagrindinę darbotvarkę, dabar turime atsilaisvinusios vietos. Tie, kas balsuoja už pasiūlymą, balsuoja už, tie, kas balsuoja prieš pasiūlymą, balsuoja prieš.
Balsavo 124 Seimo nariai: už – 57, prieš – 47, susilaikė 20.
A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad yra noras tokius sprendimus priiminėti vėlai naktį, pasislėpus, įlindus į gilų šešėlį, nes patys suprantate, kad tai yra gėdingas sprendimas. Šituo balsavimu jūs tai labai ryškiai parodėte. Su tuo ir sveikinu, kad bent šiek tiek sąžinės jūsų viduje yra, nes tokius sprendimus norite daryti pasislėpę. Ačiū bent už tai.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar turime apsispręsti dėl visos nuoseklios darbotvarkės.
Balsavo 121 Seimo narys: už – 68, prieš – 39, susilaikė 14. Darbotvarkė patvirtinta.
J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Gaila, kad nebuvau pastebėtas. Aš norėjau lygiai taip pat prašyti, kad Neįgaliųjų teisių komisijos steigimas būtų perkeltas į pagrindinę darbotvarkę.
PIRMININKAS. Darbotvarkė jau patvirtinta.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Aš suprantu.
10.22 val.
Želdynų įstatymo Nr. X-1241 9, 13 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-676(2) (svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Pagal mūsų patvirtintą darbotvarkę – Želdynų įstatymo Nr. X-1241 9, 13 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-676. Pranešėja – Seimo narė V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, Vyriausybės pateiktu įstatymo projektu siūloma atsisakyti Susisiekimo ministerijai pavestos funkcijos koordinuoti valstybinės reikšmės automobilių kelių želdynų inventorizavimą, apskaitą ir būklės stebėseną. Atsižvelgiant į pakeitimą, siūloma atsisakyti valstybinės kelių priežiūros įmonių funkcijos veisti naujus želdynus. Siūloma nurodyti subjektą, kuris atsakingas už viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje augančių želdynų inventorizaciją, apskaitą, tvarkymą ir naujų želdinių šiose zonose veisimą.
Aplinkos apsaugos komitetas, apsvarstęs šį projektą, siūlo jam pritarti ir pateikia komiteto išvadą dėl šio projekto teikiamo antrojo varianto, antrajam variantui pritaria bendru sutarimu. Siūlau projektui pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jokių pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nėra. Galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Kadangi nėra pasiūlymų ir nėra prieštaravimų, siūlau ypatingą skubą. Bendru sutarimu galime pritarti? Dėkoju. Pritarta.
Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra? Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Dėl motyvų. Motyvai už – R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, kadangi nėra motyvuojančių prieš, atsisakau žodžio.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime balsuoti dėl viso įstatymo? Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 95, prieš – 1, susilaikė 7. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-676) priimtas. (Gongas)
10.25 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 47, 57, 100, 101, 105 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo II dalies II skyriaus papildymo trečiuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-496(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 47, 57, 100, 101, 105 straipsnių pakeitimo ir įstatymo II dalies II skyriaus papildymo trečiuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-496. Pranešėjas – Seimo narys S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas šį įstatymo projektą svarstė šių metų birželio 7 dieną, įvertino tikrai labai daug įvairių institucijų atsiliepimų ir priėmė galutinį sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Už balsavo 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Galiu pasakyti tik tiek, kad tai yra didelis projektas, kuriuo yra įteisinamas pervedamas į Administracinių bylų teisenos įstatymą grupės ieškinys. Panašiai yra Civilinio proceso kodekse, todėl siūlome pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas neužsirašė. Siūlau apsispręsti po svarstymo. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
10.27 val.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo Nr. IX-816 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-623(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-623. Pranešėjas – Seimo narys V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas birželio 8 dieną svarstė įstatymo projektą, jam bendru sutarimu pritarė.
Aš norėčiau paprašyti Seimo Pirmininką, jeigu galima, ypatingos skubos tvarka šiandien padaryti ir priėmimą.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Prašo ypatingos skubos tvarka priimti įstatymą. Ar būtų kitokių nuomonių? Galime pritarti ypatingai skubai bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 2 straipsnis – įsigaliojimas. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Nėra užsirašiusių kalbėti dėl motyvų. Kviečiu apsispręsti balsuojant dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 90, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-623) priimtas. (Gongas)
10.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir 2013 m. kovo 13 d. sprendimo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimų nuostatų išaiškinimo“ teiginius, susijusius su Lietuvos Respublikos piliečių galimybėmis kartu būti ir kitos valstybės piliečiais“ projektas Nr. XIIIP-629(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo projektas Nr. XIIIP-629(2). Pranešėjas – Seimo narys J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė kreipimosi į Konstitucinį Teismą nutarimo projektą su prašymu išaiškinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo ir 2013 m. kovo 13 d. sprendimo dėl Konstitucinio Teismo… kitaip sakant, dėl Pilietybės įstatymo. Svarstydamas registruotus pasiūlymus, vienam iš pasiūlymų pritarė, vienam pritarė iš dalies, kitam ne ir pritarė patobulintam nutarimo projektui 8 balsais už, prieš ir niekam nesusilaikius. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusija. Diskutuoti užsirašė Seimo narys Ž. Pavilionis. Ruošiasi A. Kubilius. Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Laba diena. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamas Pirmininke, šis Seimas garsėja tuo, kad jis yra vieningas dėl pilietybės išlaikymo. Aš tikrai tikėjau ta vienybe, kai mes surinkome 114 Seimo narių parašų, tačiau labai nustebau, kai šis procesas buvo sustabdytas iš esmės Teisės ir teisėtvarkos komitete, kuomet buvo nuspręsta kreiptis į Konstitucinį Teismą neužbaigus svarstymo procedūros ir tos politinės valios neišreiškus. Ir kas dar įdomiau – tą vienybę skaldantis yra ne tik pats veiksmas, bet ir turinys. Mes su Gabrielium pateikėme pasiūlymus dėl kreipimosi, kuris kaip tik atspindi visų 114 Seimo narių valią, tai yra atsižvelgti ne tik į pasikeitusias išorines aplinkybes, bet ir į akis badantį faktą, kad teisinė realybė, kai dešimtys tūkstančių Lietuvos piliečių jau turi dvigubą pilietybę, prieštarauja dabartinei teisinei doktrinai, pagal kurią leidžiami tik itin reti atvejai, bandydami siūlyti, kad pagal lygiateisiškumo principą būtų pakeistas teisinis reglamentavimas ir piliečiams, išvykusiems po Kovo 11-osios, taip pat būtų pritaikyti tie patys principai kaip iki Kovo 11-osios. Įdomu tai, kad komitetas atmetė šią nuomonę, paskaitykite, dėl kokių argumentų. Praktika turi būti suderinta su Konstitucija, o ne konstitucinė doktrina turi būti suderinta su praktika.
Pagal šį traktavimą, jeigu mūsų pasiūlymai šiandien bus atmesti tiek dėl preambulės, tiek dėl teksto, iš esmės mes pasakome, kad ta dviguba pilietybė turi būti atimta jau iš tų tūkstančių žmonių, kurie ją turi. Mes faktiškai užsikertame bet kokius kelius atverti tą pilietybės suteikimą kitiems tūkstančiams piliečių. Trečdalis tautos yra bet kokiu atveju išvažiavęs. Jau šiuo metu mes faktiškai pasikasame po savo viso proceso pamatais. Jau šiuo metu mes einame į referendumą, jeigu jūs pritarsite šiai pono J. Sabatausko suformuotai nuomonei.
Aš labai prašau dar kartą susivienyti ir pritarti mūsų siūlymams tiek dėl preambulės, tiek dėl turinio teksto, nes tai tvirtai atspindi tą patį tekstą, kurį jūs visi pasirašėte savo 114 parašų. Mes tik bandome tą mūsų turinį, kuris mus vienija, išsaugoti kreipimesi. Jeigu mes jį susiaurinsime kaip šiuo metu dar su tokia išvada, kad praktika turi atitikti Konstituciją, mes faktiškai uždarysime kelius jau šiandien šiuo balsavimu. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys A. Kubilius. Ruošiasi L. Balsys.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gal aš nieko daugiau prie Žygimanto ir nebepridursiu, gal tik dar keletą dalykų norėčiau paryškinti, nes pats, būdamas seimuose nuo 1992 metų, matau istorinį šito klausimo svarstymo visą peizažą. Gal norėčiau į tai ir atkreipti dėmesį. Bet pradėsiu nuo to, kad noriu dar sykį pakartoti tai, ką Žygimantas sakė: turime didelę problemą, turime daug išeivių, išvažiavusių ir po 1990 metų, kurie negali įgyti antros pilietybės, tai jiems sudaro daug gyvenimo problemų, ypač toje pačioje Britanijoje gali atsirasti įvairių netikėtų dalykų.
Norim tą problemą išspręsti ir suprantame vieną dalyką, kad referendumas yra pats prasčiausias būdas bandyti spręsti šią problemą, nes greičiausiai organizuodami referendumą užkirsime kelią šią problemą spręsti ilgiems dešimtmečiams. Tam, kad per referendumą sugebėtume pakeisti Konstituciją, reikalavimai yra labai labai dideli ir sudėtingi, todėl ieškojome šito sprendimo Seime, bandydami suburti platų visų partijų, visų Seimo narių konsensusą. Atrodė, kad štai šituo keliu eidami galime per tą konsensuso paiešką, ieškodami geriausių sprendimų, šioje ganėtinai sujauktoje teisinėje situacijoje tą sprendimą rasti. Iš tikrųjų kas mus labai nustebino, yra tai, kad kolega J. Sabatauskas ėmėsi asmeninės iniciatyvos, atsisakė ieškoti bet kokio konsensuso ir dabar štai pastatė visą Seimą prieš tokią situaciją, kad turime arba atmesti jo siūlymą, arba ieškoti kokių nors sprendimų.
Mano manymu, pirmas dalykas, kas yra blogai, tai iš tikrųjų blogai tai, kad atsisakyta išlaikyti konsensusą, atsisakyta svarstyti ir kitus pasiūlymus ir einama tokiu buldozeriniu principu. Nežinau, ar J. Sabatauskas prisiima visą atsakomybę už pasekmes štai tokio konsensuso sulaužymo.
Antras dalykas, ką reikia atsiminti. Pats supratimas apie pilietybę per laiką nuo 1990 metų gana stipriai keitėsi. 1990 metais vyravo nuostata ir šiuose rūmuose, kad jokių antrų pilietybių niekas niekada negali turėti, o po to, kai po 1990 metų iškovojus nepriklausomybę paaiškėjo, kad nemažai lietuvių pasinaudoja įgyta laisve ir išvyksta iš Lietuvos, ir įsikuria gyventi kur nors kitose šalyse, atsirado labai stiprus poreikis dėl to pilietybės klausimo ieškoti galimybių, kaip suteikti žmonėms išsaugoti ir Lietuvos pilietybę, nepriklausomai nuo to, kaip keičiasi jų gyvenimo aplinkybės. Ir šitų svarstymų metu buvo pasiekta nemažai. Jeigu sąlyginai suskirstytume visus išeivius taip, kaip mes dažnai diskusijose vartojame tą išeivijos keturių kartų tam tikrą simbolį, tai: pirmoji karta – tie žmonės, kurie išvyko iki Antrojo pasaulinio karo, antroji karta – kuri išvyko iš karto po Antrojo pasaulinio karo iki 1990 metų; trečioji karta – kuri išvyko po 1990 metų; ir ketvirtoji karta, kuri jau gimsta dabar išeivijoje tėvams, kurie išvažiavo po 1990 metų. Pagal dabar galiojantį įstatymą teisę į dvigubą pilietybę turi pirmoji karta, turi antroji karta, po praeitais metais pakeisto Pilietybės įstatymo turi ir ketvirtoji karta, tai yra vaikai, gimę kitose šalyse, kur pagal gimimą jiems automatiškai suteikiama pilietybė, jiems yra paliekama tokiu atveju ir Lietuvos pilietybė. Vienintelė grupė, kuri dabar neturi teisės į antrą pilietybę, tai yra ta trečioji karta, mūsų amžiaus žmonės, išvažiavę po 1990 metų iš Lietuvos į kitas šalis.
Ką mes girdime iš visų paaiškinimų ir Konstitucinio Teismo formuluočių? Girdi, negalima suteikti trečiajai kartai lygiai tokios pat teisės kaip ir kitoms trims grupėms, nes tai padarys dvigubos pilietybės turėtojų skaičių labai didelį. Mes paklausėme Migracijos departamente, kiek dabar yra. Pasirodo, kad dabar, nesuteikus trečiajai kartai teisės į dvigubą pilietybę, jau yra 23 tūkst. asmenų iš pirmosios kartos, antrosios kartos ir vadinamosios ketvirtosios kartos, kurie dvigubą pilietybę turi. Tai reiškia, kad tas argumentas, kad aritmetiniai skaičiai turi neleisti suteikti teisės turėti dvigubą pilietybę ir trečiajai kartai, nelabai veikia. Todėl mes ir pasiūlėme, jeigu jau kreipėmės į Konstitucinį Teismą, kalbėti kaip tik apie tuos aritmetinius argumentus, kurie iki šiol konstitucinėje teisėje vaidina patį svarbiausią vaidmenį. Kadangi tie argumentai nebeveikia, mes manome, kad kreipimesi į Konstitucinį Teismą reikia kalbėti ne apie tai, kad įvyko breksitas…
PIRMININKAS. Laikas!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). (Aš tuoj pat baigiu.) …ne apie tai, kad tapome Europos Sąjungos ir NATO nariais, o apie tai, kad teisinėje dabar suformuluotoje doktrinoje vartojamų aritmetinių skaičių argumentas nėra prasmingas, nes ir taip jau yra suteikta 23 tūkst…
PIRMININKAS. Laikas!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …pilietybių. Raginu pritarti bent jau mūsų siūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės Seimo narys L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš keletą aspektų norėjau pasakyti, keletą pastabų. Praeitoje kadencijoje man teko dirbti Konstitucijos pataisų komisijoje ir mes iš tikrųjų labai daug dėmesio skyrėme šiai pilietybės tematikai, bet, kaip matote, prie jokio sprendimo taip ir nepriėjome. Dabar aš nepritariu šiam kreipimuisi į Konstitucinį Teismą ir pasisakysiu prieš.
Ką mes šiandien čia darome kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą prieš priimdami įstatymą? Tai skamba truputį keistai ir paradoksaliai. Mes norime atsiklausti Konstitucinio Teismo, ar mums galima priimti kokį nors įstatymą dar jo nepriėmus. Ir čia yra visa esmė. Atsitiko taip, kad Konstitucinis Teismas, užuot išaiškinęs, atlikęs savo konstitucinę pareigą aiškindamas, ar įstatymai ir nutarimai atitinka Konstituciją, dabar faktiškai nustato, apriboja mūsų tautos suvereno kaip tautos rinktų asmenų suverenią galią priimti įstatymą. Mes esame rinkti, Konstitucinis Teismas yra tiesiogiai nerinktas. Taip, jis demokratiškai paskirtas. Tai vienas toks demokratinis aspektas, ką mes čia darome, bandydami atsiklausti a priori, ar mes galime priimti kokį nors įstatymą.
Aš niekada nepritariau Konstitucinio Teismo traktuotei, kas yra atskiras atvejis, kad atskiras atvejis yra labai retas ir nepasitaikantis, todėl pilietybė gali būti tik labai išimtinis atvejis. Pažiūrėkime į paties Konstitucinio Teismo įstatymą. Ten yra parašyta tokia frazė: „Konstitucinis Teismas priima sprendimus, atskirais atvejais priima nutarimus.“ Ką tai reiškia? Kad Konstitucinis Teismas turėtų priimti labai mažai nutarimų, jeigu remtumės ta pačia traktuote, kas yra atskiras. Tai iš tikrųjų lingvistinis klausimas.
Aš suskaičiavau, kiek per 2014 ar 2015 metus Konstitucinis Teismas priėmė sprendimų ir kiek buvo tų atskirų atvejų, kai jis priėmė nutarimus. Paaiškėjo, kad faktiškai lygiai, o gal net nutarimų buvo daugiau. Vadinasi, Konstitucinis Teismas pilietybės atveju išaiškinęs, kad atskiras yra labai retai, savo paties atveju „atskirą“ traktuoja kaip visiškai normalų, įprastą, tik kito pobūdžio. Jeigu vadovautumės tokia logika, tai čia nebūtų jokios problemos.
Deja, gerbiami kolegos, mes negalime vadovautis jokia blaivia logika, nes Konstitucinis Teismas per savo doktrinų sistemą, per savo išaiškinimų sistemą padaro taip, kad Konstitucinio Teismo ne tik sprendimai ir nutarimai turi įstatymo galią, bet ir aiškinamoji dalis, t. y. tos pačios doktrinos jau turi įstatymo galią ir apriboja mums į priekį laisvę priimti įstatymus. Čia mes esame įvaryti į kampą ir pats Konstitucinis Teismas netgi yra save įvaręs į kampą, nes jeigu mes dabar kreipsimės dėl to paties klausimo, dėl kurio kreipėmės 2006 metais, dėl kurio Prezidentė kreipėsi 2013 metais, Konstitucinis Teismas visą laiką paaiškina tą patį, kad jie negali išaiškinti kitaip savo buvusio išaiškinimo, negu jau yra išaiškinta, jie gali dar kartą kitais žodžiais paaiškinti, kodėl jų sprendimas yra toks, bet jie negali kitaip išaiškinti savo buvusio sprendimo, jis turi įstatymo galių, kurių jie privalo laikytis. Mūsų situacija yra be išeities.
Vienintelis racionalus sprendimas šiuo atveju būtų (bet tai būtų ne vienos kadencijos darbas), normaliai, profesionaliai teisininkų visuomenei susivienijus, atėjus į diskusiją profesionalams ir į tą diskusiją įsitraukus politikams, vis dėlto apsvarstyti, kokia yra Konstitucinio Teismo vieta ir jo galios: ar tai yra Konstituciją ir įstatymus aiškinantis institutas, kuris išaiškina, ar jau priimti įstatymai, Vyriausybės nutarimai, Prezidento dekretai atitinka Konstituciją, ar ne, ar tai yra nustatantis apribojimus, nustatantis gaires, ką galima priimti, ko negalima, iš anksto. Tai, sakyčiau, yra politinė filosofinė diskusija, kuri Lietuvoje buvo prasidėjusi, bet labai greitai buvo užgesinta. Tai čia būtų vienintelė išeitis sunorminti, sureguliuoti Konstitucinio Teismo vietą, mūsų Konstituciją.
Dėl to, ką aš dabar kalbu, po to būsiu apšauktas pats prieštaraujantis Konstitucijai. Jau sykį buvau apšauktas, bet aš to nebijau, nes kito kelio nėra. Mes čia galime suktis kaip norime, bet jeigu mes dabar kreipsimės į Konstitucinį Teismą dėl to paties klausimo dėl dvigubos pilietybės, gausime tą patį atsakymą. Galiu kirsti lažybų, iš ko norite, iš butelio vandens – gausime tą patį atsakymą, kad kitaip, negu jau yra išaiškinta, Konstitucinis Teismas negali išaiškinti. Tada mes visiškai užsikirsime kelią priimti dvigubą pilietybę be referendumo, tada turėsime eiti į referendumą. Kol kas dabar ta galimybė būtų, jeigu mes bandytume priimti įstatymą ir paskui žiūrėtume, ar vis dėlto Konstitucinis Teismas pripažins jį negaliojančiu, ar nepripažins prieštaraujančiu.
Tai būtų toks logiškas kelias nustatyti Konstitucinio Teismo vietą, sutvarkyti įstatymus ir galbūt pakoreguoti tą Konstitucijos dalį, kuri kalba apie Konstitucinį Teismą. Tam nereikia referendumo, tam užtenka normalios Seimo procedūros, trijų balsavimų, atitinkamos daugumos, bet tai yra visiškai padaromas dalykas. Arba eiti į referendumą. Bet jeigu kreipsimės dabar, tai užkirsime sau kelią visiems kitiems būdams įteisinti dvigubą pilietybę. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu J. Sabatauską atgal į tribūną. Prašau pristatyti pasiūlymus. Ž. Pavilionis.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Turbūt jis pats turėtų pristatyti, gerbiamas Pirmininke.
PIRMININKAS. Ž. Pavilionis pristatys, o jūs komentuosite.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Preambulės tekstas yra siūlomas gana ilgas, bet iš esmės preambulėje norėtume atspindėti tą faktą, kad oficiali teisinė realybė prieštarauja doktrinai, kuri šiuo metu galioja. Ir prašome įtvirtinti galimybę tą lygiateisiškumo principą taikyti ir piliečiams, išvykusiems po Kovo 11 dienos. Visas tekstas yra jums pateiktas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Pirmam siūlymui komitetas pritarė iš dalies, pritardamas preambulės paskutinio sakinio papildymui, tačiau nepritardamas 1 daliai. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas niekada savo nutarimų aiškinimo nėra grindęs tuo, kad Konstitucinio Teismo pateikta oficiali konstitucinė doktrina skiriasi nuo situacijos. Kita vertus, preambulėje pateiktas nelabai korektiškas Konstitucinio Teismo veiklos vertinimas ir nedera su dviejų valdžios institucijų tarpusavio bendradarbiavimo ir pagarbos principais. Tai nėra grindžiama teisiniais motyvais, kuriais pareiškėjas turėtų grįsti savo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Taigi pirmam siūlymui iš dalies pritarta, dėl paskutinio preambulės sakinio papildymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar norėtumėte pakomentuoti? Sutinkate, Žygimantai Pavilioni? Ar sutinkate su komiteto nuomone?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Kaip minėjau, jeigu mes pritartume komiteto nuomonei šiuo metu, tai mes iš esmės turėtume reikalauti atimti pilietybę iš šiuo metu turinčių dvigubą pilietybę žmonių ir visiškai užkirstume tolesnę proceso eigą, nes mes sakome, kad praktika turi būti pritaikyta prie Konstitucijos. Tai yra neįmanoma, trečdalis tautos išvažiavo ir virš 20 tūkst. žmonių turi dvigubą pilietybę. Jeigu mes pritarsime komiteto nuomonei, mes sustabdysime procesą šiuo balsavimu. Siūlau nepritarti ir balsuoti už mūsų pasiūlymą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Jūs kalbate visišką netiesą. Šie asmenys šiandien turi dvigubą pilietybę, remiantis Pilietybės įstatymo suteikta teise. Įstatyme numatytos devynios išimtys, pagal kurias tie asmenys turi dvigubą pilietybę.
PIRMININKAS. Dėl motyvų užsirašiusių…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Mes iš jų niekaip negalime atimti.
PIRMININKAS. Neužsirašė niekas. Siūlau apsispręsti balsuojant. Kas už pasiūlymą, balsuoja už, kas už Ž. Pavilionio ir G. Landsbergio pasiūlymą, balsuoja už, kas…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Bet mes pritarėme iš dalies. Čia mes siūlymo neatmetėme.
PIRMININKAS. Jie atsisakė pritarimo iš dalies. Kas pritaria pasiūlymui, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tas pritaria komiteto nuomonei.
PIRMININKAS. Tas pritaria komiteto nuomonei. (Balsai salėje)
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 44, prieš – 19, susilaikė 39. Taigi lieka komiteto nuomonė.
Repliką po balsavimo – G. Landsbergis.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dar yra du siūlymai.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Tvarka, atsiimu. Pirmininke, atsiimu. Dėl kito.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dar yra du siūlymai, kolegos.
PIRMININKAS. Kitas pasiūlymas taip pat yra Seimo narių G. Landsbergio ir Ž. Pavilionio. Kas pristatote? Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Gerai, aš pristatysiu. Mes siūlome turinį papildyti tokiu klausimu: ar sąlyginai didelis pagal galiojantį teisinį reglamentavimą asmenų, turinčių Lietuvos Respublikos ir kartu kitos šalies pilietybę, skaičius – 22 tūkst. 913 neprieštarauja Konstitucinio Teismo suformuotai teisinei doktrinai, numatančiai, kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti reti, išimtiniai? Ar toks sąlyginai didelis dvigubą pilietybę jau turinčių asmenų skaičius nesuponuoja, kad, laikantis teisinio lygiateisiškumo principo, analoginis teisinis reglamentavimas turi būti taikomas ir kitai išvykusiųjų kategorijai – tiems Lietuvos piliečiams, kurie išvyko po 1990 m. kovo 11 d.? Tokia yra esmė. Labai prašau tam pritarti, nes šis balsavimas tikrai gali būti lemiamas. Jeigu jūs balsuosite prieš šitą siūlymą, faktiškai tai yra kelias į referendumą, kurį jūs patys prisiimsite. Astravą jau sukūrėte, sukursite dar vieną Astravą.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė. Juliau Sabatauskai, komiteto nuomonė.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas nepritarė siūlymui ir, atkreipdamas dėmesį, kad prašomuose papildomai išaiškinti atskiras nuostatas nutarimuose Konstitucinis Teismas tyrė ne išvykusių aritmetinį skaičių ir ne susiformavusią realybėje taikomą teisinę praktiką, o Konstitucijos 12 straipsnio taisykles dėl dvigubos ar daugybinės pilietybės ribojimo.
Pabrėžtina, kad Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jeigu asmuo gali būti kartu ir kitos valstybės, ir Lietuvos Respublikos piliečiu, tik atskirais įstatyme nustatytais atvejais reiškia, kad tokie įstatyme nustatyti atvejai gali būti reti ir kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti, išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ypač paplitęs reiškinys. Konstitucine prasme šią taisyklę išsiaiškino atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos piliečių išvykimą į kitas valstybes iki valstybingumo atkūrimo 1990 metais ir po jo.
Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinio Teismo šiuo kreipimusi prašoma išaiškinti du nutarimus, konkrečiai dvi nuostatas, kurias Teismas jau suformulavo. Juk minėtos Konstitucijos 12 straipsnio nuostatos prasmės šiuose nutarimuose Konstitucinis Teismas neaiškino ir netyrė, remdamasis tuo, kad sąlyginai didelis pagal galiojantį reglamentavimą asmenų, turinčių Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos šalies pilietybę, skaičius, tuos konkrečius skaičius, kuriuos kolegos mini, ar atsižvelgdamas į susiformavusią realybę.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aišku, nedaug kas čia klausosi, ką čia kalbame, bet iš tikrųjų tai yra esminis tolesnės mūsų tautos gyvasties klausimas. J. Sabatauskas kažką paburbėjo po nosimi, paskaitydamas vėl tą patį per tą patį, ir pats turbūt nelabai supratęs, ką jis čia norėjo pasakyti, atmesdamas mūsų pasiūlymą, o tai yra esminis klausimas.
Esmė yra paprasta. Gerbiamas Juliau, jūs pats žinote, kad Konstitucinis Teismas yra labai aiškiai pasakęs: taip, iki 1990 metų išvažiavusiesiems antroji pilietybė yra suteikiama ir išlaikoma, dėl to nėra jokių abejonių. Tuo tarpu išvažiavusiesiems po 1990 metų vienintelis argumentas, kodėl jie negali gauti antrosios pilietybės, yra tai, kad dėl to labai padidės skaičius. Bet jeigu pasižiūrime į išvažiavusiųjų iki 1990 metų skaičių, yra 23 tūkst. Jūs man dabar atsakykite į klausimą – 23 tūkst. daug ar mažai? Jeigu jų yra daug, o skaičius nėra vienas ar du, o 23 tūkst., tada klausimas, kodėl po 1990 metų išvažiavusieji yra dėl skaičiaus diskriminuojami? Čia yra esminis klausimas. O jūs kažką paburbėjote, paburbėjote ir manote, kad jau išsprendėte visas problemas. Aš iš tikrųjų raginu balsuoti už mūsų pasiūlymą ir būtent su Konstituciniu Teismu aiškintis dėl esmės, kodėl vieniems žmonėms pagal skaičių uždrausta gauti antrąją pilietybę, kai kitiems žmonėms tas skaičius nėra taikomas. Čia yra elementarus klausimas. Jūs dabar įsivaizduokite pilietį, išvažiavusį po 1990 metų, kur nors Londone, kuriam jūsų paaiškinimas nieko nepasakė.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiami kolegos, ne tai, kad čia mano nuomonė prieš, nes čia mes dabar kalbame… Aš visai pritariu A. Kubiliaus argumentams dėl dvigubos pilietybės esmės ir būtinybės, bet dabar nepamirškime, ką mes čia svarstome. Mes svarstome, ko klausti ar klausti ir ar neklausti Konstitucinio Teismo. Dabar gal kolegos nelabai supranta, ką jie siūlo padaryti. Jie siūlo paklausti Konstitucinio Teismo, ko iki šiol nebuvo klausta, ar tie kiti mūsų anksčiau priimti įstatymai, kuriais kitoms grupėms jau įteisinta dviguba pilietybė, kartais neprieštarauja Konstitucijai. Iki šiol mes to neklausėme, Teismas to neaiškino. Bet, gerbiami kolegos, turėkite omeny, kad jeigu mes to paklausime, Teismas tai išaiškins. Galimas dalykas, yra daug šansų, išaiškins, kad jau anksčiau mūsų priimti įstatymai ir tie žmonės, tos kitos grupės, kurios jau dabar teisėtai turi tą dvigubą pilietybę, turi ją neteisėtai. Nežinau, ką jūs čia norite padaryti ir kodėl jūs to norite klausti, bet žinokite, kad efektas gali būti tas, kad ir tie, kurie jau turi teisėtai, pasidarys neteisėtai, ir jūs sukelsite dar daugiau sumaišties klausdami to, ko galbūt geriau neklausti.
PIRMININKAS. Komiteto paaiškinimas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, kad jūs taip vaizdžiai aiškinate, bet mes šiuo atveju neklausiame, ar tie įstatymo straipsniai atitinka Konstituciją, ar ne, konkrečiai Pilietybės įstatymo.
Kokia problema? Jeigu bus priimtas tas pasiūlymas, mes… Konstitucinis Teismas neaiškina savo nutarimų vadovaujančia praktika, todėl… (Balsas salėje) todėl jis gali, kai mes klausiame, nesivadovaudami Konstitucinio Teismo įstatymu, kuriame parašyta, kad tik teisiniais argumentais galima grįsti savo kreipimąsi, Konstitucinis Teismas išvis gali atsisakyti atsakinėti į tokius klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu apsispręsti balsuojant dėl šios pataisos. Kas už Seimo narių G. Landsbergio ir Ž. Pavilionio pasiūlymą, balsuoja už, kas pritaria komiteto nuomonei, balsuoja prieš.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 58, prieš – 18, susilaikė 29. Pasiūlymui pritarta. Dėkojame J. Sabatauskui.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dar yra trečias siūlymas, Pirmininke, jam komitetas pritarė, tik paredagavo kalbos požiūriu.
PIRMININKAS. Dėl jo balsuoti nereikia. Ačiū.
Motyvai po svarstymo. Motyvai už – Seimo narys M. Puidokas. M. Puidokas – motyvai už.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų norėčiau kviesti pritarti komiteto nuomonei, nes turime pasitikėti Lietuvos Konstituciniu Teismu. Šiuo atveju yra teikiamas užklausimas Konstituciniam Teismui ir yra labai aiškiai suformuluota, ko mes klausiame Konstitucinio Teismo. Aš manau, kad kai kurie siūlymai, kurie šiuo atveju buvo kolegų konservatorių atmesti, tai jie rėmėsi tuo, kad mes siekiame tarsi pateikti ir suformuoti Konstituciniam Teismui atsakymą arba nuomonę, kaip jie turėtų vertinti mūsų užklausimą. Aš manau, kad mes esame demokratinė, konstitucinė valstybė ir Konstitucinis Teismas dabar yra kitos sudėties, jis labai gilinasi į šią problemą, mato, seka viešąją erdvę ir supranta poreikį šios problemos sprendimo valstybiniu lygmeniu. Dėl to turėtume tikrai pasitikėti Konstituciniu Teismu ir laukti, kad jis pateiktų mums išaiškinimą ir atsakymą į mūsų užduotą klausimą.
PIRMININKAS. Antrajam pasiūlymui buvo pritarta. Motyvai prieš – Seimo narys L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiami kolegos, aš kaip ir minėjau, jeigu mes kreipsimės į Konstitucinį Teismą, nėra jokių šansų, kad bus išaiškinta, kad dabar jau galima kitaip aiškinti anksčiau buvusius Konstitucinio Teismo nutarimus. Pagal dabar galiojančią doktriną Konstitucinis Teismas negali kitaip aiškinti savo paties nutarimų, negu jau yra išaiškinęs, pavyzdžiui, 2013 metais. Jūs paklauskite tų profesorių Konstitucijos tėvų, kurie labai gerai išmano Konstitucijos dvasią arba patys jau yra tapę Konstitucijos dvasia, jie puikiai žino ir puikiai paaiškins – prašom kreiptis, bet mes kitaip išaiškinti negalime.
Tai dabar mes apsimetame, kad to nežinome ir nematome, gal kai kurie iš mūsų tikrai nežino, tai sužinokime, ir bandome iš naujo klausti iš esmės to paties, nes tarp 2013 metų ir 2017 metų nieko ypatingai nepakito, ta situacija buvo panaši tada, kai Prezidentė klausė to paties, ar galima, ar negalima po 1990-ųjų išvykus. Aišku, buvo galima paklausti, kodėl buvo galima po pirmos tarpukario Lietuvos, kai irgi iš laisvos Lietuvos žmonės išvyko, tai yra migracijos banga tarp 1918 metų ir 1940 metų. Kodėl tiems galima, o negalima po 1990 metų? Bet čia yra diskusijos jau dėl turinio ir esmės. Čia mes visi sutariame, kad reikia tos dvigubos pilietybės, bet Konstitucinis Teismas dėl tam tikro teisinio kazuso įsivaręs save patį ir visą Lietuvą į kampą negali kitaip išaiškinti. Mes dabar šito klausdami dar ir dar sykį, gausime lygiai tą patį atsakymą. Bet kai jau šį kartą gausime tokį patį atsakymą, tikrai negalėsime nieko daryti be referendumo. Taigi pagalvokite, kolegos. Aš siūlau nesikreipti, tai yra prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Siūlau apsispręsti balsuojant – pritarti ar nepritarti po svarstymo.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 100, prieš – 2, susilaikė 10 Seimo narių. Po svarstymo nutarimo projektui pritarta.
Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Taip, replika po balsavimo. Aš norėčiau padėkoti tiems Seimo nariams, kurie pritarė kreipimosi turiniui. Manau, kad vis tiek šitas Seimas bus tas istorinis Seimas, kuris priims galutinį sprendimą dėl pilietybės. Tai išlaikykime tą vienybę.
Savo ruožtu, jeigu svarstysite kandidatūrą atstovo Konstituciniame Teisme, gal pagalvokite ir apie opozicijos atstovą, kad atstovautų tam principui, kurį taip sunkiai šiandien Seime įtvirtinome. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę. A. Vinkus. Prašau.
A. VINKUS (LSDPF). Aš taip pat sveikinu, kad priėmėme taip beveik vieningai šitą sprendimą. Gerbiamas Žygimantai, kadangi esame kolegos ir kartu dirbame, kad ateityje prieš tai buvusiu klausimu – įrašyti skaičius, neįrašyti nebūtų tokių peripetijų, galėtume ekstra sukviesti mūsų komisiją, kurią mes turime, ir paderinti klausimus. Ateityje darykime taip. Neišeikime, kad čia vieno frakcija, čia kito frakcija, o bendra komisija. (Balsas salėje: „Bet čia dar ne priėmimas!“)
11.04 val.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 2, 13, 15, 16, 18, 19 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-712(2), Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 papildymo 361 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-713(2) (svarstymas)
PIRMININKAS. Kitas darbotvarkės 1-6a klausimas – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-712. Pristato Seimo narys V. Bakas. Ir lydimasis.
V. BAKAS (LVŽSF). Pristatysiu iš karto abu klausimus – Valstybės tarnybos paslapčių įstatymo ir Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo projektus. Noriu pasakyti, kad komitetas svarstė abu šiuos projektus, bendru sutarimu pritarta. Noriu priminti pačią esmę šių projektų, nes, matau, kyla tam tikrų klausimų.
Tai šiais projektais mes iš esmės norime stiprinti mūsų visuomenės, mūsų kariuomenės gebėjimą užtikrinti krašto žmonių saugumą, konkrečiai įtraukti žmones į krašto saugumą. Pakeitimai iš esmės susiję su Šaulių sąjunga. Mes norime, siūlome stiprinti Šaulių sąjungos potencialą, nes iš tikrųjų mes jo iki šiol neišnaudojame. Mums labai svarbu, kad tūkstančiai Šaulių sąjungos narių galėtų dalyvauti ir bendruose mokymuose su mūsų kariuomene, su mūsų sąjungininkais, ir bendrose pratybose. Tam, kad atvertume šitą galimybę Šaulių sąjungos nariams, mes turime jais pasitikėti visų pirma ir suteikti galimybę dirbti su įslaptinta informacija, turinčia žymą „riboto naudojimo“. Tam yra skirti šie du projektai.
Taip pat šiek tiek keičiama pati definicija. Tai atvers galimybę suteikti teisę dirbti su riboto naudojimo informacija asmenims, kurie atlieka praktiką. Pavyzdžiui, mes turime situaciją Krašto apsaugos ministerijoje, Vidaus reikalų ministerijoje, tame pačiame parlamente, biuruose, kada mes galime priimti į praktiką žmones, jaunus gabius žmones, ir tam laikui suteikti galimybę jiems dirbti su riboto naudojimo informacija.
Aš norėčiau pasiūlyti pritarti šiam projektui. Tą padaryti labai svarbu šioje sesijoje, nes artėja ruduo, mums labai svarbu įtraukti šaulius į bendrus veiksmus su kariuomene. Taip pat prašyčiau Seimo Pirmininko, jeigu būtų įmanoma, taikyti ypatingą skubą.
PIRMININKAS. Ypatingą skubą?
V. BAKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Dėkoju.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojam. Kalbės Seimo narys T. Langaitis. Išsibraukė. G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki, išties norėjau pasisakyti už šį įstatymą, kadangi jis tikrai reikalingas ir padarys tą tvarką, kurios iki šiol labai reikėjo ir buvo pakankamas trūkumas. Aš gal tiktai turiu vieną abejonę dėl to, kad komitetas atmetė Teisės departamento pastabą dėl pereinamojo laikotarpio. Išties įstatyme yra nustatyta nuostata, kad nauji skiriami šauliai į pareigas privalės įgyti teisę dirbti su slapta informacija. O apie tuos asmenis, kurie šiuo metu eina tas pareigas ir privalės įgyti, galbūt jų neįgis arba vengs įgyti, apie tai įstatyme yra nekalbama. Čia iš esmės yra šiokia tokia dviprasmybė, mano nuomone. Turi būti įrašyta, kad ne tiktai skiriamiems, bet ir… Per kiek laiko žmogus privalo įgyti teisę dirbti su slapta informacija, kai jam ministras nustato pareigybe tokią prievolę? Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbės Seimo narys J. Jarutis, ruošiasi… (Balsas salėje: „Viskas, vienas.“) Atsiprašau.
V. BAKAS (LVŽSF). Aš norėčiau atsakyti gerbiamajai Gintarei, tikrai šitos problemos nėra. Ministras nustatys sąrašus asmenų, ne visi Šaulių sąjungos nariai galės turėti, bet tie, kurie atitiks reikalavimus, dalyvaus bendrose pratybose, mokymuose. Kitaip tariant, kuriems būtina žinoti, taikomas principas, galės įgyti ir būsimi, ir esami. Čia problemos tikrai nėra. Įgyvendinimas yra paliktas būtent ministerijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti po svarstymo? (Balsas salėje: „Balsuojam!“) Balsuojam.
11.09 val.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 2, 13, 15, 16, 18, 19 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-712(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 85, prieš – 1, susilaikė 11. Po svarstymo pritarta.
Rengėjai prašo ypatingos skubos. Aš ją siūlau. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas už tai, kad taikytume ypatingą skubą?
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 80, prieš – 5, susilaikė 14. Taigi ypatingai skubai pritarta. (Balsai salėje) Po svarstymo nereikia trijų valandų.
Kreipiuosi į V. Baką. Ar sutiktumėte laukti iki ketvirtadienio, nes yra kolegų, norinčių siūlyti pataisų? Per šoninį.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš tik norėčiau pasakyti, kad kolegų socialdemokratų atstovas dalyvavo komitete. Šis klausimas apsvarstytas su Krašto apsaugos ministerija, su Valstybės saugumo departamentu, jis yra visiškai parengtas, todėl aš nematyčiau reikalo to sprendimo vilkinti. Seimas apsisprendė dėl ypatingos skubos. Aš siūlyčiau ją taikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mes neprašome netaikyti, nes Seimas nubalsavo, tokia Seimo valia, tačiau pagal Statutą kiekvienas Seimo narys turi teisę registruoti siūlymus, ypatingos skubos atveju taip pat, tam reikia bent jau trijų valandų, kad galėtų tas siūlymas būti parengtas ir užregistruotas. Čia yra statutinis reikalavimas, tai neišvengiama.
PIRMININKAS. Ačiū. Po pateikimo – trys valandos, po svarstymo nėra. (Balsai salėje) A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, turbūt niekas nesugrius, jeigu iki ketvirtadienio gerbiamieji kolegos Seimo nariai galės užregistruoti pataisas ir ketvirtadienį bus šis teisės aktas priimtas. Vis tiek dar reikės jį pasirašyti ir taip toliau, ir publikuoti jo priėmimą, todėl laužyti lygioje vietoje iečių, na, turbūt nevertėtų.
PIRMININKAS. Gerai. Siūlau nelaužyti iečių.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, kolegos, aš noriu pasakyti ir pritarti tam, ką sakė kolega V. Bakas. Teisės aktai yra suderinti su Vyriausybe. Šitie aktai padėtų stiprinti šaulių dalyvavimą stiprinant krašto saugumą. Nuolatinis stabdymas valstybės saugumo klausimų iš kairės tampa tradicija, bet aš kreipiuosi į valstiečius ir kitus – nepasiduokime šitiems stabdymams!
PIRMININKAS. Ačiū, kalbėjo A. Ažubalis. Siūlau nutraukti šią diskusiją ir priiminėti pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 2 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta. 3 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 5 straipsnis. Taip pat bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 6 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 7 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 8 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta.
Dėl motyvų niekas… (Balsai salėje) Atsiprašau. Motyvai prieš – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Teisės departamentas buvo parašęs pastabą dėl 1 straipsnio. Komitetas, kaip išvadoje parašyta, pritarė, tačiau pritardamas jis pakeitė vieną žodį, vietoj „savarankiškos“ praktikos įrašė „savanoriškos“ praktikos.
Pažiūrėkite, ką buvo parašęs Teisės departamentas, kad pagal įstatymo papildymo ar pakeitimo nuostatą iš esmės šiandien privalėjo gauti leidimą tas asmuo, kurį su subjektu sieja tarnybos ar darbo santykiai. O čia būtų laikomas darbuotoju ir tas asmuo, kuris užsiima individualia veikla, t. y. savarankiška veikla, kuris verčiasi siekdamas gauti pajamų ar kitokios naudos, gali būti laikomas to subjekto darbuotoju. Pagal tokį reguliavimą, aš cituoju Teisės departamentą, gali būti laikomas paslapčių subjekto ar tiekėjo darbuotoju, pavyzdžiui, antstolis, kuris pas tą subjektą vykdytų savo veiklą.
Teisės departamento nuomone, savarankiškas vertimasis individualia (profesine) veikla savo esme ir turiniu negali būti prilyginamas darbo ar tarnybos santykiams. Vertinant nuostatą dėl savarankiškos veiklos, pažymėtina, kad Užimtumo rėmimo įstatymas numato ne savarankišką, o savanorišką. Tik šitą žodį pakeitė komitetas, bet esminė pastaba buvo dėl kitko, kad apskritai verčiantis tokia praktika būtų laikomas to subjekto darbuotoju. Šiandien Šaulių sąjungoje turi gauti leidimą asmenys, kurie dirba Šaulių sąjungoje. Pagal šitas pataisas būtų ir visi kiti.
PIRMININKAS. Laikas. Ačiū. Motyvai už – V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Iš tikrųjų paties įstatymo pakeitimas dar nesuteikia niekam teisės dirbti su įslaptinta informacija. Kiekvienu individualiu atveju spręs konkrečių paslapčių subjektas. Gerbiamojo J. Sabatausko teiginiai yra šiek tiek spekuliatyvūs. Aš nesuprantu, kodėl norima atidėti šį projektą? Mūsų šaliai jis yra labai svarbus ir labai svarbu priimti jį šioje sesijoje.
Antra. Mes atsižvelgėme į Teisės departamento pastabas, taip pat specialiai konsultavomės su Paslapčių koordinavimo komisijos atstovais. Šitas projektas parengtas korektiškai, jis tik suteiks galimybę dirbti. Kiekvienu individualiu atveju spręs paslapčių subjekto vadovas, o priežiūrą vykdo Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija ir VSD.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū. Aš tik pritarsiu kolegai Vytautui. Tas sprendimas įgalins dar stipresnį bendradarbiavimą tarp Lietuvos kariuomenės savanorių ir šaulių. Kviečiu kolegas palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų gal Teisės departamento pastabos ir sukėlė šiek tiek painiavos, kada tuos žmones laikyti dirbančiais ar ne Šaulių sąjungoje, todėl reikia jiems išduoti leidimą dirbti su riboto naudojimo informacija, bet situacija yra tokia, kad iš tikrųjų Šaulių sąjungoje yra daug savanorystės, tik dalis žmonių, kurie dirba Šaulių sąjungoje, yra susiję darbo santykiais, todėl šitas savanoriškumo principas atsiranda. Ir čia mes turime tam tikrų problemų dėl patikimumo tų žmonių, kurie tampa Šaulių sąjungos nariais, todėl, tam tikras pareigas vykdant net ir savanoriškumo pagrindu, jiems to patikimumo tam tikro lygmens reikia. Todėl ir buvo pasiūlytos šitos pastabos.
Kaip sakiau, Teisės departamento kritika galbūt šiek tiek sukelia painiavos, bet vis tiek aš siūlyčiau pritarti. Jeigu susidursime su kokiais nors sunkumais arba kitais dalykais, galėsime prie to dar kartą sugrįžti. Bet patikimumo lygmuo dirbantiems su Šaulių sąjunga, kuri integruojasi daugiau į šalies gynybą, atsirandant dalykų, kuriuos ne visi turėtų žinoti, man atrodo, reikalingas. Todėl aš kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, turbūt kolega J. Olekas kaip tik paneigė iš principo savo kolegos J. Sabatausko argumentaciją ir tas baimes. O šiaip, tai reikėtų kuo greičiau, jau anksčiau reikėjo priimti įstatymus, nes mažai tautai su mažais ištekliais reikia ieškoti integralių gynybos formų ir atstovavimo, o ne atskirų modelių, kurie taikomi valstybėms, kurios turi šimtamilijoninius gyventojų skaičius. Mes turime šitoje vietoje būti lyderiai. Aš manau, kad kito kelio mes tiesiog neturime – ieškoti būdų, kaip išnaudoti visus rezervus, kokius mes turime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Siūlau apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 93, prieš nėra, susilaikė 7 Seimo nariai. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.22 val.
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 papildymo 361 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-713(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Dėl lydimojo. Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo papildymo 361 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-713 pristatymas jau įvyko. Ar galime pritarti po svarstymo? Bendru sutarimu. Ačiū. Pritarta.
Siūlau ypatingą skubą kaip ir dėl pagrindinio dokumento. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta ypatingai skubai.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Balsuojame dėl viso įstatymo. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 90, prieš nėra, susilaikė 6 Seimo nariai. Taigi Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 papildymo 361 straipsniu įstatymas priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Po balsavimo. Iš tikrųjų padarėme didelį darbą. Yra labai geras signalas, kai išrinktas Šaulių sąjungos vadas, taip pat artėja didelė konferencija. Gerbiamajam J. Sabatauskui taip pat noriu padėkoti. Aš manau, kad tas rizikas, kurios galbūt galėtų kilti, mes išspręsime per parlamentinę kontrolę. Pats sprendimas ir jo esmė yra labai svarbus signalas žmonėms, kurie nori prisijungti prie krašto gynybos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitas darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos“ projektas Nr. XIIIP-534. Pranešėja – Seimo narė A. Armonaitė. Replika – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Ačiū už mano pavardės paminėjimą, gerbiamasis kolega. Mano kritika buvo ne dėl to, kad kažkokia grėsmė, bet parlamentinės kontrolės jūs dėl kiekvienos rinktinės tikrai nevykdysite, o ten numatyta, kad tam asmeniui, kuris dėl savanoriškos praktikos ar profesinės praktikos sudarys tokią sutartį, reikės leidimo. Vargu bau ar prireiks leidimo tokiems. Aš nesuprantu, kam pildyti įstatymą tuo, kas iš tikrųjų nereikalinga. (Šurmulys salėje)
11.24 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos“ projektas Nr. XIIIP-534(2) (svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. A. Armonaitė. Prašom.
A. ARMONAITĖ (LSF). Sveiki. Gerbiamieji kolegos, noriu pristatyti Europos reikalų komiteto atnaujintą, papildytą ir išdiskutuotą mums, parlamentui, teikiamą rezoliuciją „Dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos“. Kaip žinote, ką tik Didžiojoje Britanijoje įvyko parlamento rinkimai. Jeigu dar kažkam buvo abejonių, ar pasikeis kryptis, akivaizdu, kad Britanijos kryptis nepasikeis, ir tai, kam buvo pritarta parlamente anksčiau dėl išstojimo iš Europos Sąjungos, mes galime daryti prielaidą, kad tai tęsis ir toliau. Išties Seimo salėje yra labai didelis triukšmas ir man pačiai net save sunku girdėti. Būčiau dėkinga, ačiū, tęsiu, jums leidus.
Parlamentas taip pat yra užsienio politikos dalyvis. Siūlome priimti šią rezoliuciją. Leiskite pristatyti pagrindinius jos akcentus. Pirmiausia, kaip ir matote tekste, mes pritariame iš esmės Tarybos priimtai pozicijai, kurioje buvo suteiktas mandatas dėl derybų gairių, jog piliečių teisės yra svarbiausia, taip pat finansiniai įsipareigojimai, bendra rinka ir prekių cirkuliavimas bendroje rinkoje.
Kuo ši rezoliucija yra kitokia, palyginti su Europos Tarybos pozicija? Ogi tuo, kad mes labai akcentuojame Didžiosios Britanijos svarbą ir jos dalyvavimą Europos saugumo architektūroje, mes esame suinteresuoti, kad Didžioji Britanija liktų kuo arčiau Europos ir kad ji aktyviai dalyvautų tiek saugumo architektūroje, tiek ir Rytų politikoje. Tai yra taip pat šioje rezoliucijoje. Jeigu kalbėtume apie ekonominį bendradarbiavimą, tai, žinoma, Lietuva yra suinteresuota nebausti Didžiosios Britanijos. Šita rezoliucija yra taip pat apie tai – nebausti Didžiosios Britanijos ir stengtis, kad ji, jos verslai išliktų kuo arčiau bendros Europos Sąjungos rinkos, ne tik prekių verslai, bet ir paslaugų sektorius. Žinoma, mes liekame atviri naujiems formatams, naujiems dialogams su Didžiąja Britanija, Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos santykiams.
Taigi apie tai yra ši revoliucija, kviečiu ją priimti. Žinau, jog Vokietijos parlamente jau buvo diskutuota apie tai, Olandijos parlamente, nors naujoji dauguma dar nėra suformuota toje šalyje, bet iki rinkimų jau buvo aktyviai kalbama. Tikiuosi, kad ir Lietuvos parlamentas išsakys šią poziciją. Tai tiek trumpai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ačiū jums. Diskusijoje užsirašė kalbėti Seimo narys K. Glaveckas. Ruošiasi L. Kasčiūnas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, pritardamas pateiktai rezoliucijai, iš tikro apgailestauju, kad mes galėjome irgi padaryti bent kiek platesnę diskusiją apie Britaniją ne dėl to, ką Britanija pasirinko, nes Britanija pasirinko tą, ką pasirinko, bet dėl mūsų santykių, Europos Sąjungos santykių su Britanija. Jeigu paimsime realiai, tai skyrybos visuomet yra abipusės. Vienoje pusėje yra Britanija, kitoje – Europos Sąjunga. Europos Sąjunga atstovaujama Europos Komisijos, Europos Tarybos ir kitų… Natūralu, kad Britanija turėjo didžiules pretenzijas, pavyzdžiui, Europos Komisijai, kuri per daug reglamentavo, kuri per daug turi biurokratijos, kuri per daug reguliuoja ir kišasi į kitų kraštų gyvenimą, ekonominį gyvenimą. Nors, viena vertus, to reikia, bet iš tikro britams tas nepatiko.
Aš manau, kad į dabartinį procesą reiktų žiūrėti ne kaip į breksitą, bet Europa ar mes galėtume pasiūlyti idėją, kad reikėtų derėtis su Britanija ne vien dėl pinigų, dėl ko yra sunku susiderėti, bet visų pirma dėl sąlygų, kuriomis mes galėtume pasiekti naują kokybę Europos Sąjungoje. Nes tas, kas dabar yra Briuselyje, ta didžiulė biurokratija, visi didžiuliai apribojimai, kišimasis, yra nepatrauklus ne tik Britanijai, bet nepatrauklus ir kitoms valstybėms. Iš tikro taip yra, todėl aš manau, kad ši rezoliucija turėtų būti papildyta, kad mes inicijuojame platesnę diskusiją tarp Europos Komisijos ir Didžiosios Britanijos ne dėl išėjimo, išstojimo sąlygų, bet dėl bendro darbo. Jeigu toks pasiūlymas būtų iš Europos Komisijos, aš manau, tada būtų galima pasiekti ir breksitą pakeisti kitais dalykais, pavyzdžiui, esmine Europos Sąjungos reforma.
O Britanija iš principo visuomet buvo ir bus Europoje. Man atrodo, tikėtis, kad nusiirs prie Amerikos visa sala irklais ar dar ko nors, tikrai neverta. Todėl aš manau, kad rezoliucija galėtų būti papildyta štai tokiomis mintimis ir mes kartu galėtume tarpininkauti ar būti iniciatoriai tokio dialogo rekonstruojant visą Europos Sąjungos ekonominį, politinį valdymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu Seimo narį L. Kasčiūną. Ruošiasi E. Vareikis.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Sveiki, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Pirmininke. Aš nežinau, ar mes čia jau dabar galime ką nors pildyti. Galbūt geriau pasakyti tam tikras mintis ir priimti rezoliuciją, kurią galbūt jau ir anksčiau reikėjo priimti.
Aš irgi pasakysiu vieną mintį, kurios nėra rezoliucijoje, bet yra proga turbūt aptarti vieną labai svarbų niuansą, kuris susijęs su Europos Sąjungos ateitimi.
Mes dažnai dėl breksito linkę kaltinti pačius britus arba ieškoti jų atsakomybės. Buvo įvairių politinių vidinių manevrų ir t. t. Bet šiuo atveju aš siūlyčiau savikritiškiau pasižiūrėti į tam tikrus procesus, kurie vyko pačioje Europos Sąjungoje, kurie privertė britus galvoti apie breksitą. Šiuo atveju aš kalbu, pavyzdžiui, apie nepamatuotas ambicijas kurti Europos federaciją. Nuolatiniai kalbėjimai apie tai, kad mums reikia politinės sąjungos, Europos supervalstybės, federacinio darinio, tam tikra prasme tokias šalis, kurios visąlaik šiek tiek atsargiau žiūrėjo į Europos integraciją, vertė vertinti šį projektą daug atsargiau, ir galų gale tas britų euroskepticizmas, kuris buvo tradicinis, tapo realiai politine programa. Tą reikia aiškiai matyti. Dabar man labai keista, kai, pavyzdžiui, įvairūs prancūzų politikai, turbūt labiausiai prancūzų politikai, jau netgi nori pažeminti britus per breksito procesą, kalba apie tai, kad juos reikia nubausti ir panašiai. Aš manau, kad tikrai Lietuvos interesas nėra bausti Britaniją, o išsaugoti tokį santykių modelį, tokį tiltą, kiek įmanoma arčiausiai užtikrinant Europos Sąjungos ir britų santykius.
Kodėl mums reikia Britanijos? Britai visąlaik buvo tie, kurie priešinosi Europos Sąjungos branduolio ir periferijos formavimuisi. Britai visąlaik buvo tie, kurie labai gerai jautė mūsų regiono saugumo dilemas. Britai visada buvo tie, kurie rėmė NATO kolektyvinės gynybos principą, 5 straipsnį ir kitus dalykus, kurie yra labai svarbūs mūsų saugumui.
Apibendrindamas galiu pasakyti, kad ši rezoliucija tikrai yra gera, Aušrinė gerai padirbėjo, gera idėja, ir manau, kad visi kartu turime priimti ją parodydami tiesiog pagarbą britų tautos apsisprendimui (jie apsisprendė), bet kartu tikrai nebausdami jų, nežemindami jų, o eidami kartu su jais ir ieškodami geriausio santykių modelio kuriant bendrą Europos saugumo sistemą ateityje. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės Seimo narys E. Vareikis. Ruošiasi Ž. Pavilionis.
E. VAREIKIS (LVŽSF). Sveiki visi. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš gal pradėsiu savo pasisakymą, diskusiją nuo pakartojimo to, ką sakė kolegos anksčiau, kad tai yra rezoliucija ne tam, kad Jungtinė Karalystė būtų nubausta už kažką, bet tam, kad būtų išsakyta nuomonė, kaip mes gyvensime po to, kai tas procesas, kurį mes vadiname breksitu, baigsis, arba bent jau matysime, kuo jis žada baigtis.
Šiuo atveju iš tikrųjų labai džiugu, kad mes į pokyčius Europos Sąjungoje žiūrime ne remdamiesi tokia skale, kaip man patinka ar man nepatinka, nors Europos Sąjungoje, skaitant spaudą, matyti, kad yra daug emocingų dalykų, ką jie padarė: mums tai nepatinka, mes tuo nepatenkinti ir jie neturi teisės tą daryti.
Reikia pasakyti, kad tai, ką padarė Jungtinė Karalystė, ką padarė rinkėjai, yra visiškai teisėta, visiškai legalu ir visiškai pagal Europos Sąjungos taisykles. Aš net pasakysiu, kad nereiktų stebėtis ir todėl, kad tai ne precedentas. Nežinau, ar kas atsimena iš kolegų, bet buvo laikas, kai Danijos valda tam tikra prasme – Grenlandija atsisakė būti tuometinėse Europos bendrijose. Nors ir kaip būtų keista, būdama Danijos Karalystės sudėtyje, ji šiuo metu nepriklauso Europos Sąjungai. Taip pat išeiti iš Bendrijos ir iš Europos Sąjungos nėra pirmas atvejis. Reikia žiūrėti kaip į labai natūralų procesą ir tame natūraliame procese matyti ne kokias nors klaidas, ne tai, ką mes padarėme blogai, bet matyti, kaip mes ateityje su šituo politiniu reiškiniu gyvensime. Tai nėra klaida ar ne klaida. Tai yra politinis reiškinys.
Iš tikrųjų mes po diskusijų rengdami šią rezoliuciją sutarėme, kad atsižvelgsime į daugelį mūsų Europos Sąjungos ateities aspektų ir mūsų buvimą, ir Jungtinės Karalystės buvimą šalia Europos Sąjungos, parašėme labai aiškias sentencijas apie tai, kad mes įvertiname geopolitinę Jungtinės Karalystės reikšmę. Ta reikšmė yra didelė, nes Jungtinė Karalystė yra viena iš nedaugelio kelių didžiųjų valstybių, taigi jos geopolitinė reikšmė lieka ir galbūt netgi sustiprėja, nes dabar ji jau individualiai tą savo statusą turės išsaugoti.
Taip pat daug svarbių dalykų yra pasakyta apie regioninį saugumą, tai yra Europos kontinento, kur Jungtinė Karalystė ir kaip branduolinė valstybė, tas svarbu, ir kaip NATO valstybė yra labai svarbi, ir mes kaip NATO partneriai Jungtinės Karalystės tame bendrame saugume ir išliekame, ir, matyt, tuos saitus stiprinsime. Aš netgi sakyčiau, kad saugumo saitai galbūt yra net reikšmingesni už ekonominius.
Galų gale rezoliucija kalba apie Lietuvos interesus (tas yra labai natūralu, mūsų Seimas negali nekalbėti apie Lietuvos interesus), apie tai, kas laukia mūsų piliečių Jungtinėje Karalystėje. Mes sieksime, kad Jungtinės Karalystės išėjimas iš Europos Sąjungos nepaveiktų blogai mūsų piliečių.
Aš dar pasiūlyčiau papildyti rezoliuciją tam tikru, sakyčiau, pasažu ar sentencija, kad mes taip pat norime užtikrinti, kad ir Jungtinės Karalystės piliečiai Lietuvoje jaustųsi pilnateisiai, jie dėl to proceso nenukentėtų. Jeigu rezoliucija bus priimta ne iš karto su pastabomis, tai aš manau, kad mes galėtume įtraukti tokį sakinį dėl mūsų pasirengimo taip pat paisyti visų džentelmeniškų susitarimų su Jungtine Karalyste.
Baigdamas savo kalbą norėčiau dar pasakyti, kad šia rezoliucija Seimas pareiškė, kad jis nori turbūt aktyviau negu iki šiol dalyvauti užsienio politikos ir tarptautinių santykių aptarime ir netgi aktyviuose veiksmuose. Tai yra labai sveikintina, nes daugeliu atvejų mes buvome tarptautinėje politikoje pernelyg pasyvūs.
Taigi sveikindamas šią rezoliuciją tikiuosi, kad ji bus sėkmingai priimta. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kalbės Seimo narys Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, Pirmininke. Seimo nariai, aš visapusiškai pritariu rezoliucijai, bet kadangi esu žmogus, kuris nemėgsta tik kalbų, o mėgsta darbus, norėčiau padėkoti už tai, kad šioje rezoliucijoje ponia A. Armonaitė ir kiti iniciatoriai pamini, kad žmonės, mūsų žmonės Britanijoje, yra vienas iš pagrindinių būsimų derybų tikslų. Tik atkreipiu dėmesį, kad vienintelis partinis lyderis, kuris aplankė tuos vadinamuosius šiuolaikinius vergus Britanijoje, kol kas yra tik G. Landsbergis. Aš labai raginu kitų partijų lyderius pamatyti, kaip iš tikrųjų žmonės gyvena ne Londone, o 3–4 valandos kelio už Londono, mes pagal statistiką esame aštunti pagal vergų tiekimą Jungtinei Karalystei, ir jiems tikrai bus sunku, kai vyks breksitas. Tiems, kas negali nuvažiuoti ir pamatyti tų vergų vietoje, nes, matote, vergai gimsta Lietuvoje, jie ten tik, taip sakant, patiria visus tuos sunkumus, labai prašau atvykti į konferenciją, kurią mes 26 dieną Konstitucijos salėje organizuosime. Atvyksta katalikų hierarchai iš Britanijos, britų policininkai, kurie su mūsų Vidaus reikalų ministerija pradeda dirbti prie šių klausimų, tačiau politinio dėmesio kol kas nesulaukia. Kaip minėjau, tuo kol kas rūpinasi tik dešinioji pusė. Labai norėčiau, kad tuo pradėtų rūpintis ir valdančioji dauguma. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai. Skaitau 184 straipsnio formuluotę: „Seimo sprendimai po rezoliucijos projekto svarstymo. […] priimti rezoliuciją be pataisų.“ (Balsai salėje) Dėl motyvų. E. Vareikis – motyvai už.
E. VAREIKIS (LVŽSF). Jeigu prieš rezoliuciją niekas nepasisako, tai aš gal labai trumpai. Siūlau ją priimti, ir viskas.
PIRMININKAS. Ž. Pavilionis. – motyvai už. Ačiū. A. Kubilius – motyvai už.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš nenorėjau dalyvauti diskusijoje, bet porą sakinių dar noriu pasakyti. Iš esmės pasisakydamas už rezoliuciją, dar noriu atkreipti dėmesį į keletą aspektų. Pirmas dalykas, reaguoju į L. Kasčiūno žodžius, kad breksitas parodė, kad su Europos Sąjunga yra labai blogai. Mano įsitikinimu, breksitas parodė, kad Britanija turi tam tikrų problemų ir tai yra Britanijos diagnozė, o ne Europos Sąjungos diagnozė. Kaip rodo ir Prancūzijos rinkimai, išrinkus E. Makroną, visišką proeuropietį, prieš tai rinkimai Olandijoje, panašiai atrodantys rinkimai turbūt Vokietijoje, įvyksiantys rudenį, rodo, kad su Europos Sąjunga visada yra kokių nors problemų, bet nėra tokių bėdų, apie kokias būtų galima kalbėti paėmus tik pačią Britaniją. Tai yra Britanijos diagnozė, deja, istoriškai susiklosčiusi Britanijos situacija, todėl aš nelinkėčiau apibendrinti, iš breksito daryti kokią nors išvadą apie pačią Europos Sąjungą.
Antras dalykas, į ką norėtųsi, kad būtų atkreiptas dėmesys. Gaila, kad nespėjome ko nors pridėti prie rezoliucijos, bet iš tikrųjų rezoliucija buvo labai tinkama iki praeitos savaitės ketvirtadienio. Rinkimai Didžioje Britanijoje, mano įsitikinimu, jų rezultatas tam tikra prasme yra ir pačių britų piliečių reakcija į praeitais metais įvykusį breksito referendumą. Mano įsitikinimu, po praeitos savaitės rinkimų nebėra tokių aiškių įrodymų, kad breksitas tikrai vyks taip, kaip iki rinkimų apie jį kalbėjo Britanijos premjerė T. Mei, propaguodama vadinamąjį kietojo breksito variantą. Iš tikrųjų…
PIRMININKAS. Laikas!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). (Aš tuoj pat baigiu.) Kaip visada su skyrybomis, šeimos skyrybos kartais gali ir sustoti viduryje proceso, gali būti taip, kad iš šeimos santykių bus pereita prie partnerystės santykių, bet aš vis tiek raginu balsuoti už šią rezoliuciją, nors esu įsitikinęs, kad mes patys turėtume atidžiai stebėti Britaniją. Gali būti, kad situacija nebus tokia dramatiška, kaip atrodė iki praeitos savaitės.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai išsakyti. (Balsai salėje) Motyvai prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Žinote, mane įkvėpė A. Kubiliaus kalba, kad mes tikrai nenuspręsime Britanijos likimo ir gal nebandykime to daryti. Pozicija labai svarbu, todėl turbūt nebalsuosiu prieš, bet susilaikysiu nuo tokio, sakykime, politinio žaidimo. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Priėmimas. Balsuojame dėl priėmimo. Siūloma priimti rezoliuciją be pataisų. Kas už tai, balsuoja už, kas mano kitaip, pasirenka kitus variantus.
Šios rezoliucijos priėmimas (be pataisų)
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 101, prieš nėra, susilaikė 3 Seimo nariai. Taigi rezoliucija priimta. (Gongas)
11.46 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-565(2), Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-566(2), Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII-1708 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-567(2), Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-568(2), Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-569(2), Administracinių nusižengimų kodekso 505 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-570(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8a klausimas – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-565(2) ir lydimieji. Pranešėjas – Seimo narys V. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, įstatymų projektai, kurie tarpusavyje susiję, t. y. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 27 straipsnio, Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 14 straipsnio, Lygių galimybių įstatymo 30 straipsnio, Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio pakeitimų įstatymų projektai, yra parengti įvertinus Seimui atskaitingų institucijų, tokių kaip Seimo kontrolierių įstaigos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, pateiktą informaciją apie tikslingumą reglamentuoti jų teikiamų rekomendacijų, išnagrinėjus skundus, įgyvendinimo terminus. Minėtos institucijos, atlikus skundo tyrimą, rekomendacijų įgyvendinimo terminą skiria vadovaudamosi protingumo ir proporcingumo kriterijais. Daugeliu įstatymų yra nustatyta prievolė informuoti rekomendaciją pateikusį subjektą apie rekomendacijos įgyvendinimą, tačiau tik Mokslo ir studijų įstatyme ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme yra nurodytas terminas, per kurį turi būti informuojama apie priimtus sprendimus, yra nurodyta 30 kalendorinių dienų.
Siekiant palengvinti rekomendacijų įgyvendinimo kontrolę, siūloma įstatymuose nustatyti pareigą rekomendaciją gavusiam subjektui nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo rekomendacijos gavimo dienos, informuoti rekomendaciją pateikusį subjektą apie priimtus sprendimus įgyvendinant rekomendaciją.
Tuos siūlymus sakyti? Dėl visų šių projektų yra pateiktas Žmogaus teisių komiteto siūlymas. Pagrindinis komitetas yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, jo siūlymas buvo nerašyti į įstatymo projektą…
PIRMININKAS. Siūlymų kol kas nepristatykite, vėliau. Projektus kitus turite? Dėkoju. Žmogaus teisių komiteto vardu kalbės V. Simulikas.
V. SIMULIK (LVŽSF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, mieli kolegos, Žmogaus teisių komitetas buvo papildomas visais minėtais klausimais. Nekartosiu. Bendru sutarimu yra pritarta ir yra komiteto siūlyta truputį pakeisti redakcinio pobūdžio pataisą. Pagrindinis komitetas svarstė. Nežinau, ar komitetas pritarė, nepritarė? Tada siūlysiu balsuoti. O visiems projektams Žmogaus teisių komitete pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl projekto Nr. XIIIP-570 yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovas S. Šedbaras. Kviečiu.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas Administracinių nusižengimų kodekso pataisą, kaip lydimąjį įstatymą, svarstė gegužės 31 dieną ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai, visiems aštuoniems komiteto nariams balsavus už.
PIRMININKAS. Ačiū. Gintautai Kindury, pristatykite dabar pataisas, Žmogaus teisių komiteto pasiūlymą. Pasakykite komiteto nuomonę dėl Žmogaus teisių komiteto pasiūlymo.
G. KINDURYS (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nepritarė Žmogaus teisių komiteto siūlymui teigdamas, jog manytina, kad projekto iniciatorių siūloma nuostata yra konkretesnė ir išsamesnė, labiau atsižvelgianti į tų subjektų veiklos ir atliekamų tyrimų specifiką, nes ir paties įstatymo projekto tikslas yra nustatyti terminą, per kurį rekomendaciją gavęs subjektas turi informuoti apie savo veiksmus. Konkretus terminas reikalingas tam, kad rekomendaciją pateikęs subjektas nenustatytų nepagrįstai ilgų terminų.
PIRMININKAS. Ačiū. Žmogaus teisių komitetas, V. Simulikas. Per šoninį? Gerai. Ačiū.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, Žmogaus teisių komitetas nori atkreipti dėmesį, kad ne visais atvejais mėnuo yra tas terminas, kai reikia suformuluoti atsakymą ir įvykdyti, įgyvendinti ar kaip nors kitaip realizuoti sprendimus. Pavyzdys, Seimo kontrolieriai iki trijų mėnesių gali ir paskui tęsti savo terminą tyrimo, analizės ir t. t. Tuo labiau mes šnekame apie rekomenduojamai nustatytą terminą. Kiekviena tarnyba išskirtinai žino, kiek, kokių instrumentų joms reikia ir kiek laiko tai gali užimti. Aišku, mes džiaugtumės, kad kuo operatyviau ir kuo greičiau būtų reaguojama ir realizuojami sprendimai. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, turime apsispręsti. Dėl penkių projektų yra tas pats siūlymas. Vienu balsavimu galėtume nuspręsti, kurį palikti. Kas pritaria Žmogaus teisių komiteto siūlymui, balsuoja už.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 59, prieš – 12, susilaikė 22. Taigi Žmogaus teisių komiteto pataisai pritarta dėl visų penkių projektų.
R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Mano balsas buvo už. Dėl protokolo.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Dėl vedimo tvarkos. Aš esu užsirašęs prieš. Ta prasme, kad jūs nedavėte pasisakyti.
PIRMININKAS. Jūs atsiradote po balsavimo.
P. URBŠYS (LVŽSF). Prašau? Palaukite! Aš prieš tai… Palaukite! Yra taip. Kadangi iš tikrųjų, kai buvo balsuojama, aš manau, iki galo tikrai Seimo nariai neįsigilino, nes aš specialiai užsirašiau prieš ir aš čia dabar, ką galvojau, kad balsavau, aš balsavau už tai, kad balsuojama už komiteto išvadas. Būtent…
PIRMININKAS. Galime pakartoti balsavimą. Skelbiant balsavimą, jūs nebuvote užsirašęs prieš. Nebuvo nė vieno motyvuojančio.
P. URBŠYS (LVŽSF). Ne. Bet, matote, aš negalėjau, nes man… Aš negalėjau užsirašyti, nes nedavė galimybės užsirašyti dėl visų projektų. Aš tada galėjau užsirašyti tik dėl vieno projekto.
PIRMININKAS. Taip, jūs negalėjote tuo metu jau užsirašyti, nes tuo metu užsirašyti jau nebebuvo galima.
P. URBŠYS (LVŽSF). Net nebuvo grafos balsuoti už ar prieš. Kompiuteris net nerodė. Aš tą dalyką bandžiau posėdžio pradžioje. Iš viso neleido užsirašyti už ar prieš, jeigu apskritai kalbame apie visus projektus.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Jūs norite, kad būtų perbalsuojama? Balsuojama iš naujo?
P. URBŠYS (LVŽSF). Taip. Aš noriu, kad jūs suteiktumėte žodį, kad aš galėčiau išsakyti komiteto argumentus, nes techniškai jūs nesuteikėte galimybių tą dalyką padaryti.
PIRMININKAS. Norite per šitą mikrofoną? Prašau kalbėti.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, iš tikro mes kalbame apie Seimui pavaldžias institucijas. Man keista tai, kad iki šiol institucijos neturėjo tam tikros galimybės išsiuntusios vienus ar kitus raštus ar davusios nurodymus sulaukti atsakymo po 30 dienų. Keisčiausia yra tai, kai mes užklausiame tų institucijų, didesnė dalis, pasirodo, patenkinta, kad nėra tokios aiškiai apibrėžtos tvarkos.
Ką tada mes turime? Mes turime tai, kad institucijos veikia be įpareigojimo gauti atsakymą. Savotiškai tai irgi tinka tiems, kurie galimai padaro kokius nors pažeidimus, kuriuos pastebi kontroliuojančios institucijos, bet kartu tai irgi naudinga institucijoms, nes jos neturi prievolės kontroliuoti, kaip vykdomi jos nurodymai. Todėl mes ir norėjome aiškiau apibrėžti, kad per 30 dienų atsakymą privalu gauti. Tokiu būdu mes galėsime vykdyti parlamentinę kontrolę iš tikrųjų daug objektyviau ir efektyviau. Aš siūlau balsuoti prieš Žmogaus teisių komiteto siūlymą, prieš, o palaikyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme nuomonę. Tada kviesiu Seimą dar kartą balsuoti dėl Žmogaus teisių komiteto pasiūlymo. Kas pritaria Žmogaus teisių komiteto pasiūlymui, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš, kiti gali susilaikyti.
Kol vyksta balsavimas, gerbiami Seimo nariai, pasveikinkime Čekijos Respublikos Mandato ir imuniteto komiteto delegaciją, kuri atvyko susitikti su Etikos ir procedūrų komisija. (Plojimai)
Balsavo 100 Seimo narių: už – 40, prieš – 29, susilaikė 31. Pataisai nepritarta.
Dėl šių projektų po svarstymo motyvų irgi nėra. Ar pritariame po svarstymo? Galima bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Gerbiami kolegos, skelbiu 15 minučių pertrauką. Pagal darbotvarkę.
Pertrauka
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį. Mūsų paskelbta pertrauka tarp rytinio plenarinio posėdžio įstatymų svarstymo ir priėmimo baigėsi. Kviečiu visus užimti darbo vietas.
12.16 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64 ir 68 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51 ir 563 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-282(2) (svarstymas)
Skelbiu darbotvarkės 1-9 klausimą – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64 ir 68 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 51 ir 563 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-282(2). Kviečiu Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką E. Jovaišą pateikti komiteto išvadą. Svarstymo stadija.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Seimo Švietimo ir mokslo komitetas svarstė šito įstatymo, didelio įstatymo, antrą redakciją ir pritarė išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 1, susilaikė 3. Turiu pasakyti, kad prie tos išvados yra atskiroji nuomonė.
PIRMININKĖ. Dėkoju komiteto pirmininkui. Kiekvieno pasiūlymo svarstymą mes tęsime pagal procedūras toliau.
O dabar, vadovaujantis 150 straipsnio 6 dalimi, kuri skamba taip: „Jeigu svarstant projektą pagrindiniame komitete ne mažiau kaip trys komiteto nariai nesutinka su daugumos sprendimu, jie gali Seimui pateikti savo atskirąją nuomonę, kuri privalo būti įtraukta į komiteto išvadas ir apsvarstyta kaip alternatyvi svarstymo Seimo posėdyje metu“, taip ir buvo padaryta.
Gerbiamoji Aušra Papirtiene, jūs atstovaujate kolegų Seimo narių atskirajai nuomonei. Prašau ją išsakyti pagrindinėje tribūnoje. Prašau.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, Seimo narių A. Papirtienės, R. Popovienės, E. Pupinio, K. Smirnovo atskiroji nuomonė: „Projekte siūloma įvesti švietimo įstaigų vadovų kadencijas ir riboti jų skaičių. Toks reglamentavimas gali sukelti problemų, kadangi pradėjus įgyvendinti siūlomą reguliavimą per trumpą laikotarpį iškils didžiulis poreikis naujų švietimo įstaigų vadovų, kurie nebus parengti. Švietimo įstaigos vadovu gali dirbti tik asmuo, turintis pedagoginį išsilavinimą ir tinkamą vadybinę kompetenciją, o tokių specialistų šalyje nėra daug. Siūlomas reguliavimas taip pat nesprendžia problemos, kaip pritraukti aukštos kvalifikacijos vadovus iš didžiųjų miestų į rajonus, projekte nėra numatytos jų mobilumo galimybės ir garantijos. Pabrėžtina, kad švietimo kokybės gerinimas nėra vien tik įstaigų vadovų kaita, o būtinas kompleksinis visos sistemos problemų peržiūrėjimas ir sprendimas.
Siūlome neriboti kadencijų skaičiaus tam pačiam asmeniui toje pačioje švietimo įstaigoje. Priemonės, reikalingos norint išvengti galimo piktnaudžiavimo dėl „nepakeičiamumo“, projekte jau numatytos – po antrosios įstaigos vadovo kadencijos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo skelbia viešą konkursą šioms pareigoms eiti.
Projekte yra numatytas ir privalomas švietimo įstaigos vadovo metinės veiklos vertinimas, taip pat reglamentuoti veiksmai tuo atveju, kai švietimo įstaigos vadovo metinė veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo priima sprendimą šį švietimo įstaigos vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį. Visų šių priemonių, numatytų įstatymo projekte, pakanka siekiant užtikrinti tinkamą vadovavimo švietimo įstaigai kokybę ir užkirsti kelią vadovų bei jų suformuotos administracijos piktnaudžiavimui viršenybe prieš kitus mokyklos bendruomenės narius.
Manome, jog švietimo įstaigos vadovų darbo trukmės apribojimas baigtiniu dviejų kadencijų iš eilės skaičiumi ne tik neužtikrins projektu siekiamų tikslų įgyvendinimo, bet sudarys prielaidas vieno iš esminių žmogaus teisių principų – lygybės – pažeidimams ir diskriminacijai dėl galimybės rinktis darbo vietą. Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 49 straipsnyje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą suponuoja teisėtus lūkesčius nebūti diskriminuojamam dėl patirties, jei, perėjęs viešo konkurso atranką, asmuo įrodytų esąs geriausiai pasiruošęs eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. Manome, kad projekte įtvirtintas kadencijų skaičiaus ribojimas vertintinas kaip nepagrįstai ribojantis asmens teisę laisvai pasirinkti darbą ir galimai prieštarauja Konstitucijai.
Siūlome Švietimo įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui eiti tos pačios valstybės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigas neribojamas.“
PIRMININKĖ. Dėkoju A. Papirtienei už jos pateiktą atskirąją Seimo narių nuomonę. Kviečiu papildomus komitetus pateikti išvadas. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada. R. J. Dagio nematau, gal, gerbiamasis komiteto pirmininke A. Sysai, galėtumėte jūs pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą?
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą ir jo lydimąjį ir siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo narių pasiūlymus bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė; papildyti įstatymo projektą nuostatomis dėl švietimo įstaigų vadovų rezervo sukūrimo; įtraukti Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovus sprendžiant švietimo įstaigų vadovų darbo santykių ir socialinių garantijų teisinio reguliavimo klausimus, susijusius su švietimo įstaigų vadovų rezervu. Balsavo už 7, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pateiks Z. Streikus. Prašau, gerbiamasis kolega.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Laba diena. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo narių, Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, taip pat Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. O pasiūlymas yra toks. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo, kad būtų tikslinga numatyti garantijas asmenims, kurie yra atleidžiami ar atšaukiami iš švietimo įstaigos vadovo pareigų, jei jo veiklos kasmetiniai vertinimai buvo geri ar labai geri. Pasibaigus antrai kadencijai, tokiems asmenims turi būti leista dalyvauti toje pačioje švietimo įstaigoje organizuojamame viešame konkurse įstaigos vadovo pareigoms užimti, o atsisakius jame dalyvauti ar jo nelaimėjus, siūlomos eitos ar žemesnės pareigos viešajame sektoriuje. Tokiu būdu švietimo įstaigų vadovai būtų motyvuojami dirbti gerai ir labai gerai abiejų kadencijų laikotarpiu, ne tik esant tokiems veiklos rezultatams, jie įgytų įstatymų nustatytas garantijas. Jiems pradėjus dirbti blogai, jie netektų jiems palankių garantijų ir būtų pakeisti už juos geriau dirbančiais asmenimis. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam Z. Streikui. Bendroji mūsų diskusija. Kviečiu A. Papirtienę. Jums skiriamos penkios minutės.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, šiandien mes svarstome įstatymo projektą, kurio pagrindinė, esminė ašis yra švietimo įstaigų vadovų kadencijų įvedimas ir jų ribojimas. Jeigu su kadencijų įvedimu dar būtų galima sutikti, tai jų ribojimas, uždraudimas direktoriui po dviejų kadencijų konkurso būdu kandidatuoti toje pačioje švietimo įstaigoje yra sunkiai pagrįstas sprendimas.
Pradėkime nuo to, kad švietimo sistemą, švietimo kokybę tobulinti reikia kompleksiškai. Naivu manyti, kad iš švietimo sistemos ištraukus vieną jos grandį – vadovus ir pradėjus juos blaškyti po visą Lietuvą, po Lietuvos miestus, miestelius ir kaimus, švietimo sistema pasveiks. Iš viso švietimo kokybės visų problemų neišspręsime, jeigu išspręsime vien tik vadovų problemą, tad nepameskime sisteminio požiūrio ir švietimo sistemos kokybės problemas spręskime kompleksiškai.
Kita vertus, mes nežinome, bent aš tikrai nežinau, ar yra atlikti tokie tyrimai, ar yra tokie duomenys, kurie man taptų argumentu, kad geras vadovas, ilgai užsisėdėjęs vienoje vietoje, tampa prastu vadovu. Tikrai nemanau. Taip pat nežinau tokių tyrimų ir duomenų, kad tik nuo vieno vienintelio vadovo, nuo jo asmeninės lyderystės, nuo jo asmenybės, tik nuo jo priklauso mokyklos veiklos kokybė ar toje mokykloje besimokančių mokinių pasiekimai. Man regis, kad svarbu yra visos komandos indėlis. Galų gale techniniai dalykai – kadencijų ribojimui nepasiruošta. Pirmiausia vadovų rezervas dar nesukurtas, motyvacinių priemonių konkretaus plano nėra, nei papildomo finansavimo, nei socialinių garantijų, be to, atėjęs konkurso būdu į kitą įstaigą, vadovas negali pasirinkti ir savo komandos, o kadangi vien tik nuo jo vieno nepriklauso kokybė… Jeigu norime šiuo įstatymu atsikratyti vadinamųjų blogų vadovų, tai gal pirma peržiūrėkime jų vertinimo sistemą, gal padarykime jų atleidimo mechanizmą lengvesnį. Oponentai argumentuoja, kad tokiu būdu, jeigu mes ribosime kadencijas, mes išspręsime korupcijos ir nepotizmo problemą, bet tai juk nesprendžiama. Tai neturėtų būti sprendžiama direktorių rotavimu ar jų kadencijų ribojimu. Tai turėtų būti sprendžiama naudojantis baudžiamąja teise ir specialiųjų tarnybų kontrole. Tai turėtų būti sprendžiama viešumu ir atsakingu bei vieningu Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos ir savivaldybių, kaip švietimo įstaigų steigėjų, veikimu. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Į tribūną kviečiu E. Pupinį. Ruošiasi G. Steponavičius.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, galbūt ir nebūtų tokių karštų svarstymų, nereikėtų galvoti, jeigu mes turėtume vienodą patirtį, gyventume visi Vilniuje, kur galbūt įmanoma sukurti tam tikrą konkurenciją, bet šiuo metu realijos yra šiek tiek kitokios, kai netgi šiomis sąlygomis į mokyklas gana sunku prikviesti į direktorių pareigas žmones. Galvojau, kad tai yra susiję tiktai su regionais, tačiau teko dalyvauti susitikimuose – netgi ir Vilniuje yra pavesta kai kuriems direktoriams lygiagrečiai eiti ir kitų mokymo įstaigų direktorių pareigas.
Iš tiesų aš bijau tik vieno – kad galbūt šis įstatymas arba toks pakeitimas gali būti parodytas kaip esminis visos švietimo sistemos žingsnis. Deja, mes, ko gero, elgiamės visai ne taip, čia jau buvo minėta, kad iš tiesų galbūt reikėtų padaryti tą pačią ir direktoriaus pareigybę patrauklią, ir mokytojo pareigybę patrauklią, o tik paskui kalbėti apie tai, kaip sukurti konkurenciją tos patrauklios vietos, kad būtų išrinkti patys geriausi. Aš bijau, kad po šio įstatymo patys geriausi paprasčiausiai nerizikuos eiti šių pareigybių, nes mes prirašome daug reikalavimų, tačiau sąlygų darbui nesudarome. Iš tiesų ką gali padaryti direktorius, nors ir pats geriausias, ir gabiausias, kuomet jis atsiunčiamas į tam tikrą bendruomenę vienas? Netgi sąlygų pasirinkti komandos mes nesudarome. Iš tiesų dar vienas variantas, kai, neduok Dieve, jam nesiseka, ir net įrašyta įstatyme, jeigu žmogui nesiseka, po dviejų tokių vertinimų jis išeina iš to darbo, negaudamas išeitinės išmokos.
Iš tiesų mes sudarome tokias sąlygas, į kurias bus sudėtinga pakviesti direktorius. Aš manyčiau, kad negalime keisti arklio, jeigu vežimas be ratų. Tai galbūt pradėkime taisyti tą vežimą, padarykime, kad jis riedėtų, iš tikrųjų sudarykime sąlygas, padarykime šiek tiek patrauklią pedagogo profesiją ir tada bus galima kalbėti apie konkurenciją.
Vėlgi kalbame apie rezervą. Iš tiesų įrašymas į rezervą nieko neduoda. Suprasčiau, jeigu tu pakliūni į rezervą, buvęs geras direktorius, po to susirandi sau vietą kitoje mokykloje, nedalyvauji konkurse ir iš rezervo eini tiesiai. Šiuo metu tas rezervas nieko neduoda. Apskritai buvimas jame (paprasčiausiai įrašo) – gal garbės reikalas, nes iš esmės šiuo metu, kaip ir buvo pasakyta, jokio rezervo nėra ir jo negali būti, jis negali atsirasti, nes paprasčiausiai kam eiti į rezervą, kai gali apsisprendęs eiti, tiesiogiai dalyvauti konkurse ir konkursą laimėti. Nemanau, kad bus didelė konkurencija, o apskritai to rezervo buvimas yra visai nenustatytas.
Taip pat nenustatyti ir kiti klausimai, kurie susiję su motyvacija dirbti. Iš tiesų, kokia gali būti motyvacija dirbti antrą kadenciją, kai tu žinai, kad viskas pamažu baigiasi, tavo veikla baigiasi. Galbūt vienas kitas dirbs iki galo, bet kitas jau pradės daugiau galvoti apie naujos darbo vietos paiešką, nes iš esmės turės kur nors dėtis, nes įstatymas neišsprendžia grįžimo į buvusias pareigybes. Žmogus išeina, dalyvauja, po to jam pasako arba nepasako ačiū ir atsisveikina su tuo žmogumi, kuris galbūt atidavė savo širdį darbui, tačiau ir gerai dirbdamas jis negali užsitikrinti sau tolesnės vadovavimo karjeros, kadangi gali būti taip, kad kitos vietos gali būti užimtos ir sukurti konkurencijos tarp įstaigų, ypač regionuose, neįmanoma.
Aš tikrai susilaikau dėl kadencijų. Galbūt dėl kitų vietų galima diskutuoti, yra šiek tiek daugiau išplėstos mokyklos tarybos funkcijos. Didelėje bendruomenėje viskas aišku. Jeigu maža bendruomenė, mokyklos tarybos sudėtis gali būti gana nesunkiai parenkama. Po to galbūt tai galėtų būti vienas iš pigių variantų, kaip be išeitinės išmokos pakeisti direktorių. Tai iš tikrųjų, manyčiau, taip pat rizikinga.
Dar vienas dalykas, kaip mes elgiamės su dabar esančiais direktoriais, jeigu mes ateisime ir pasakysime jam, na, drauguži, viskas gerai, tu geras žmogus, bet dabar tu pasirašyk terminuotą sutartį. Iš esmės ir konstituciškai mes to daryti negalime, nes būdų priversti žmogų pereiti iš terminuotos sutarties prie neterminuotos taip pat neturime.
Iš tikrųjų, manyčiau, reikėtų pritarti alternatyviai nuomonei, o dėl kitų vietų taip pat galime pritarti, bet dar yra dėl ko padiskutuoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju E. Pupiniui. Kviečiu G. Steponavičių. Prašom.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tiesų matėme dabar keletą pastarųjų pasisakymų, kurie labiau atliepia tai, kas buvo pateikta pirminiame variante, kuris yra pradėtas svarstyti jau beveik prieš pusę metų, kada Prezidentė pristatė savo pataisas dėl Švietimo įstatymo pakeitimų. Bet šiandien abejoju, ar bent 10 ar 20 Seimo narių perskaitėte, koks yra antrasis variantas po Švietimo ir mokslo komiteto svarstymo. Net ir girdžiu kelių komiteto narių pasisakymus – jie kalba apie dalykus, kurių jau nėra įstatymo projekte. Atleiskite, ar mes čia susirinkome rimtai klausimus svarstyti, ar apie baubus, nenorą keistis kalbame?
Man šiek tiek graudu girdėti kalbėjimą, kokia bus direktoriaus motyvacija, baigiantis antrai kadencijai. Atleiskite, o kokius vaikus mes norime paruošti gyvenimui? Ar pasiruošusius priimti pokyčius? Jeigu taip, tai kokius mes norime turėti direktorius? Galvokime, kas mokys mūsų vaikus, kas su jais dirbs, kokie vadovai. Taip, iš tiesų atsitiko, kad pastaruosius tris mėnesius buvo milžiniška banga. Kiekvienas Seimo narys, įskaitant mane ir kiekvieną iš jūsų, turėjo ne vieną pokalbį su direktoriais darželių, mokyklų, labai įvairių švietimo įstaigų, ir dažniausiai tai buvo terapinis seansas – pažiūrėkite, kas atsitiks su manimi. Taip, 15 ar 20 metų dirbantis vadovas jau sunkiai įsivaizduoja, kaip jis eis kitas pareigas.
Iš tiesų, jeigu mes pažiūrėtume į įstatymo projektą, kurio dabar yra svarstymo stadija, aš esu už šį projektą ir pasakysiu keletą argumentų už.
Pataisos nėra vien apie kadencijas – tai yra sisteminis, lyderystę skatinantis pokyčių paketas. Įvedamos penkerių metų vadovų kadencijos. Bet kartu, gerbiamieji kolegos, daugelis nuogąstavote ir direktoriams kėlė nerimą, kas atsitiks su ilgai dirbančiais vadovais, kaip su teisėtais lūkesčiais? Teisėtų lūkesčių atspindys irgi yra pataisoje, kurią teikia gerbiamasis E. Jovaiša su kolega A. Gumuliausku. Dešimt metų ir ilgiau dirbantys vadovai galės dar kartą pretenduoti vienai kadencijai. Tai irgi atliepimas jų nerimo, nes jeigu jie yra geri vadovai, žinoma, kad jie turi turėti galimybę tęsti. Lygiai taip pat geras vadovas, dirbęs ilgiau negu penkerius metus, turi būti pasiruošęs ir užsiauginęs komandą žmonių, kurie ateis po jo, o geras vadovas eis pakeisti prastos mokyklos. Ir nevažiuos jis iš Skuodo į Vilnių arba iš Vilniaus į Skuodą. Jis nuvažiuos į kitą rajoną ir padarys tą darbą, kurį gerai išmano.
Kolegos, atkreipiu dėmesį, labai svarbu, kad nelieka centralizuoto kasmetinio vadovų vertinimo, kaip siūlė Lietuvos Respublikos Prezidentė. Taip, tai buvo biurokratinis procesas, užkraunantis nereikalingą naštą vadovams. Komitete mes beveik vieningai sutarėme, kad to nėra, vietoj to atsiranda stipresnė mokyklos bendruomenės įtaka renkant vadovus. Iš septynių komisijos narių bus bent trys bendruomenės nariai, vyresnių klasių mokiniai, tėvai, mokytojai. Ir ataskaita vadovams, vadovų ataskaita bendruomenei. Iš esmės tai yra pagrindinis svertas, kuo mes remiamės ir suprantame atskaitomybę ne centralizuoto tikrinimo.
Apie vadovų rezervą taip pat buvo daug kalbėta, ir tai yra irgi labai svarbus aspektas. Visi puikiai suprantame, kad ir dabar konkurse į vadovo pareigas, kai toks direktoriaus prestižas, norinčių dalyvauti nėra per daug. Aišku, kad valstybės rūpestis ne tik kadencijas įvesti, bet kad būtų visas paketas, kuris atvestų talentingus vadybininkus, direktorių pavaduotojus ar motyvuotus mokytojus prie noro pretenduoti ir būti direktoriumi, padaryti savo ar kitą mokyklą sėkmingą.
Labai svarbus dalykas yra ir tas, kad iš tiesų terminai dėl įstatymo taikymo ilgai dirbantiems direktoriams irgi yra per laiką labiau išdėlioti. Aš manau, kad tai irgi svarbus aspektas, kuris leistų ir motyvacinį rezervo paketą geriau paruošti, ir pasiruošti kaitai, kuri būtina švietimui.
Mieloji Aušra, OECD organizacijos, į kurią mes norime stoti, tyrimai labai aiškiai sako, kad mokyklos, švietimo įstaigos sėkmė labiausiai priklauso nuo vadovo. Jeigu blogas vadovas, kenčia ir mokytojai, ir vaikai, nepatenkinti tėvai. Profsąjungos mokyklose paprastai atsiranda dėl prastų vadovų. Ar mes norime kaitos ir pokyčių, ar mes norime išties ginti tuos, kurie daug metų užgesusiomis akimis eina į mokyklą ir vaidina direktorius? Apie tai mes kalbame. Yra didelė dalis vadovų, kurie šiandien neatitinka savo laikmečio, ir šitas palaipsnis kaitos mechanizmas, manau, skirtas tam, kad mes tai galėtume turėti.
Vienintelis svarbus balsavimas bus šiandien čia, salėje, – riboti ar neriboti vadovų kadencijas. Dėl to aš sutinku. Neribojimas kadencijų irgi yra suprantamas, nes iš esmės tai leidžia mums žiūrėti į priekį, užtikrinti kaitą, net jeigu skaičius nebus ribojamas, kaip siūlo keli komiteto nariai. Todėl aš siūlau judėti ir pradėti būtent nuo šitų pataisų. Tada bus mums lengviau apsispręsti.
PIRMININKĖ. Dėkoju G. Steponavičiui. A. Papirtienė, replika po diskusijų. Jūsų vardas buvo paminėtas. Prašom.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Mielas Gintarai, puiki, įkvepianti kalba. Vienintelis dalykas, kas man nepatiko, kad jūs siūlote vis dėlto kadencijas riboti. Visa kita labai gražu.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamieji kolegos. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš dėl vedimo tvarkos norėjau pasitikslinti. Ar mes toliau tęsiame svarstymą, nes laikas kaip ir baigėsi, o pastabų yra labai daug, ar geriau mes antradieniui atidedame, ar kitų klausimų nebesvarstome šiandien? Aš pagal tai žiūriu, kiek yra pastabų, pasiūlymų pateikta, kad apie 40–50 minučių dar mes užtruksime.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamasis Remigijau, jūs skaitote mano mintis, aš kaip tik norėjau su jumis tartis. Mes išties pradėjome 15 minučių vėliau plenarinį posėdį dėl truputėlį užsitęsusio rytinės dalies svarstymo. Dabar gi išties norėčiau pakviesti komiteto pirmininką ir jūsų prašyti pritarimo, nes mes norėtume priimti sprendimą dėl pagrindinės nuostatos, ar riboti, ar neriboti, o jeigu tai skirsis nuo mūsų šio įstatymo projekto svarstymo stadijoje, gali atsitikti taip, kad teks grįžti prie pagrindinio komiteto, vadovaujantis 154 straipsniu. Tai dabar pirmiausia, jeigu jūs sutartumėte ir pritartumėte, mes pratęsiame šio įstatymo projekto svarstymą. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad pratęsiame?
Leiskite pakviesti gerbiamą E. Jovaišą, pagrindinio komiteto pirmininką, ir mes pasitarsime, kaip dirbsime toliau. Mums reikėtų dabar pastraipsniui, bet jūs turite savo pasiūlymą. Prašom, gerbiamasis pirmininke.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, čia išsakyta buvo daug gerų, teisingų minčių, bet vis dėlto aš atstovauju komitetui, būdamas jo pirmininku, ir kadangi mano nuomonė sutinka su komiteto nuomone, turiu teisę išsakyti kai kuriuos, sakyčiau, esminius dalykus dėl šito įstatymo.
Pirmiausia noriu jums pristatyti principus, kuriais vadovavosi komitetas. Tų principų yra dvi rūšys, t. y. dalykiniai ir socialiniai. Iš dalykinių principų yra labai svarbus štai koks (tam pritaria komitetas): „Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovai renkami ne daugiau negu dviem kadencijom.“ Šitam komitetas pritarė. „Kadencija yra penkerių metų.“ Pritarta. „Į vadovo pareigas gali patekti kandidatas, atitinkantis tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus.“ Pritarta. „Pakartoti kadenciją galima tik laimėjus konkursą.“ Pritarta. „Kandidatui keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai“. Pritarta. Jau buvo minėta, kad atsisakėme kasmetinio brangaus vertinimo ir padarėme vadovo ataskaitą. Irgi pritarta komitete.
Labai svarbus dalykas, sakyčiau, be šių principų – riboti ar neriboti, yra socialinio jautrumo principas. Socialinio jautrumo principas komitete taip pat buvo detaliai svarstytas, yra pataisų. Štai prie kokių išvadų priėjome. Pirmiausia mes darome grafiką, kokia tvarka bus renkami įstaigų vadovai ir atsižvelgiame į amžių. Pavyzdžiui, jeigu vadovas dirba 30 metų ir daugiau, jam galioja teisėtų lūkesčių metas, vadinasi, nuo 2018 m. sausio 1 d., jeigu įsigaliotų įstatymas iki 2019 m. sausio 1 d., jis turi pereiti konkursą toje pačioje savo darbo vietoje ir, jeigu jis laimėtų konkursą, vadinasi, būtų laikoma, kad jis dirba antrą kadenciją. Tai yra 30 metų ir daugiau išdirbę įstaigų vadovai turi šešerius metus susitvarkyti savo gyvenimą, o mes turime laiką, per kurį galima sutvarkyti vadovų rezervo finansavimą ir kitus motyvuojančius dalykus.
Jeigu žiūrėtume toliau, 20–29 metai, tai tie, kurie išdirbo, turi jau septynerius metus į priekį, kurie išdirbo 10–19 metų, turi aštuonerius metus. Tai socialinis jautrumas šiuo atveju yra išlaikytas. Neabejoju, kad šiandien Lietuva gyvena tokį laiką, kai greitai viskas keičiasi. Aš žiūriu į savo kompiuterį, į savo telefoną ir per penkerius metus matau didžiulę, protu nesuvokiamą pažangą. Ši pažanga, šis greitis negali aplenkti mokyklos. Mokykla turi taip pat greitai matyti, ko ji moko, kam ji rengia, kokiam gyvenimui ji rengia savo vaiką. Čia mokyklos vadovo indėlis yra labai didelis, labai didelis. To negalima nevertinti ir niekas negali šito neįvertinti, nes yra oficialių tyrimų, daugybė tokių. Štai yra tokie komiteto principai. Dabar, manau, kad… Ar aš galiu tęsti?
PIRMININKĖ. Taip. Gerbiamas pirmininke, tada jūs pasiūlykite Seimui, kurio įstatymo straipsnį mes pasirenkame pirmiausia, kuris sprendžia dėl kadencijų ribojimo, ir priimame sprendimus.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pirmiausia aš pasiūlyčiau Seimui apsispręsti dėl kadencijų ribojimo, ką siūlo komitetas, ir balsuoti dėl atskirosios nuomonės, ką siūlo keturi Seimo nariai, kad kadencijų reikia neriboti. Tokiu atveju mes padarysime principinį sprendimą, kuris turės įtakos tolesniam mūsų svarstymui. Noriu pasakyti, kad tokių garbingų mūsų Seimo narių, kurie siūlo neriboti kadencijų, yra ne tik atskirosios grupės, tai yra ir A. Matulas, ir A. Palionis, jeigu pažiūrėtume į Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, ten taip pat yra iš esmės nepritariama kadencijų ribojimui.
Taigi, kolegos, jums spręsti, ar mes galime balsuoti iš principo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Galime taip sutarti, kad mes pirmiausia apsispręsime dėl 11 straipsnio, o tai yra 29 straipsnio pakeitimas. Jeigu dėl viso straipsnio formuluotės, tai dėl viso straipsnio anksčiausia, o kadangi mes turime pasiūlymus svarstyti pagal pateikimo eilę, yra pateiktas A. Papirtienės pasiūlymas (24 puslapis). Jūsų yra anksčiau, jūsų yra sausio… Seimo narys A. Palionis dėl viso 59 straipsnio. Ačiū. Pradedame tada nuo Seimo nario gerbiamojo A. Palionio pateikto pasiūlymo, kuris yra sausio 25 dienos. Prašom pristatyti.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Čia yra ribojimo, neribojimo kontekste.
A. PALIONIS (LSDPF). Taip. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš esmės mano pasiūlymo esmę komiteto pirmininkas kaip ir pasakė, mano pasiūlymas išvis neriboja kadencijų. Kadangi kiekviena savivaldybė kasmetinės atestacijos metu gali atestuoti švietimo įstaigos vadovą, tai mano siūlymas buvo dėl 59 straipsnio, kad Švietimo ministerija įsteigtų instituciją, kuri kiekvienais metais galėtų atestuoti, ir kad mes galėtume išvengti politinio susidorojimo savivaldybės viduje, nes kai kas nuogąstavo, kad gali būti taip, kad pasikeičia savivaldybės politinė valdžia ir tada susidorojama su vadovais. Sprendimas būtų toks, kad to kasmetinio atestavimo metu dalyvautų Švietimo ministerija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė dėl A. Palionio pasiūlymo.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Dėl A. Palionio pasiūlymo komiteto nuomonė yra labai aiški: nepritarti kadencijų ribojimui. Šitai daliai nepritarti.
O kitai daliai…
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė buvo iš dalies pritarti ir komiteto pasiūlymas yra toks: sujungti abu – 59 ir 591 straipsnius.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). 24 puslapis, taip. Šitai padaryta.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš bijau, kad galime padaryti jau per daug mes, nes iš esmės gerbiamojo A. Palionio pataisa liečia daug straipsnių, o ne tik tuos esminius. Jeigu iš esmės pritarsime visam pasiūlymui, tai visas įstatymas…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Viskas taip, taip negalima…
PIRMININKĖ. Deja, kolegos, aš!..
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų reikėtų dėl paprastos alternatyvos, dėl kadencijų ribojimo, kaip yra atskiroje nuomonėje, nes paskui mes tą įstatymą galime mesti į šiukšlių dėžę.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Mes ir prašome iš principo balsuoti, nes kitaip iš tikrųjų mes negalime, o vėliau mes turime eiti pastraipsniui.
PIRMININKĖ. Gerai, kolegos. Jeigu yra principinis sprendimas ir sutarimas iš principo dėl kadencijų… Matyt, gerbiamas pirmininke, nebandykime supainioti Seimo. Yra įregistruoti konkretūs pasiūlymai ir mes negalime iš klausos kokį nors pasiūlymą imti ir svarstyti. Todėl dabar savo pasiūlymą pristatė A. Palionis, komitetas pasakė savo nuomonę. Pagal procedūras – nuomonė už, nuomonė prieš. Ar teisingai užsiregistravote dėl šio pasiūlymo? Prašom tada užsiregistruoti iš naujo dėl A. Palionio pateikto pasiūlymo. R. J. Dagys už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad tas žaidimas su tomis kadencijomis, kuo toliau, tuo aiškėja visas beprasmiškumas iš principo. Mes jau sprendėme Biudžetinių įstaigų įstatyme ir matome, kad per atestavimą, procedūras visos tos keitimo arba užsistovėjimo problemos ir visa kita yra normaliai sprendžiama. O kadencijų įvedimas yra toks nepasitikėjimas, mano galva, žemina mūsų žmones, kurie normaliai dirba, aukoja visą savo gyvenimą, paskui yra priversti kažkur rotuoti, išvažiuoti į kitą vietą. Mes tokiu būdu tikrai nepagerbiame tokių žmonių, kurie dorai dirba. Yra įvedama daug papildomų pataisų, dėl kurių mes tiesiog galime tuos visus blogai dirbančius arba atsiliekančius nuo laiko, ką gerbiamas pirmininkas sako, mes juos galime normaliai pakeisti atestuodami, įvertindami jų žinias, jeigu jie atsilieka nuo laikmečio dvasios, mokyklos rezultatai yra prasti ir t. t. Kriterijus galima tokius ir sudėti, jeigu mokyklos egzaminų pažymiai yra žemi ir t. t. Viską galima sudėti, bet tai bus aiškus darbo įvertinimas ir, jeigu žmogus nesusitvarko su tuo, tai gerai, tada mes jį keičiame ir reikia keisti tokius žmones. Bet jeigu jis dirba, nuoširdžiai dirba ir gauna gerą rezultatą, o mes turime tokių nusipelniusių mokytojų, kurie visą vagą yra išvarę, tai mes negalime dėl noro pasirodyti, kad mes įvedame kadencijas dėl tokios fiks idėjos, staiga imti ir viską nuvertinti dirbtinu, absoliučiai dirbtinu, rotacijos mechanizmu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, gerbiama pirmininke.
PIRMININKĖ. I. Degutienė dėl posėdžio vedimo tvarkos.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Iš tikrųjų aš dėl vedimo tvarkos. Gerbiama pirmininke, aš turėčiau tokį siūlymą. Jūs pradžioje pasakėte, kad mes turime apsispręsti tik vienu klausimu – bus kadencijos ar nebus kadencijų. Aš dabar pasižiūrėjau, vienintelis straipsnis apie tai kalba, tai 2 straipsnis. Todėl aš rekomenduoju pasižiūrėti, kokios yra pataisos registruotos Seimo narių dėl 2 straipsnio ir tik apie jas kalbėti. Gerbiamojo A. Palionio nėra vien tik dėl 2 straipsnio, tai yra kur kas plačiau. Dabar tie, kas pasisako už ar prieš, apima ne tik 2 straipsnį, o žymiai daugiau ir tada išeina taip, kaip aš suprantu, Andriaus pasiūlymas grįžta į šiandien galiojantį įstatymą, t. y. į praeitį. Visa tai, kas dabar siūloma, kam komitetas pritarė, viskas yra sunaikinama. Aš siūlau, kad taip, kaip ir jūs, pirmininke, sakėte, ir komiteto pirmininkas, jeigu kalbame tik apie kadencijas, tai yra tik vienas straipsnis – 2 straipsnis. Tai reikėtų išimti…
PIRMININKĖ. Tai čia truputėlį, aišku, yra ir daugiau, yra ir 8, ir 11, ir 15, bet…
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Bet esmė.
PIRMININKĖ. Esmė, taip.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Sako, jau 3 projekto, o aš dar 2 turiu.
PIRMININKĖ. J. Liesys. Aš suteikiau žodį jums. Prašau.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Ką pasakė gerbiama I. Degutienė, tai visiškai tiesa. Dabar mes susipainiosime patys šituose įstatymo teikimuose ir negalėsime priimti alternatyvaus sprendimo. Vieni sako, reikia kadencijų, kiti – nereikia. Tai reikėtų apsispręsti ir tada viskas sustos į savo ribas dėl kadencijų. O vėliau kaip jas aprašysime, kas jas vertins, kas kiti vertins, kai (…) ir t. t., tada ir bus galima išspręsti. Noriu tik pasakyti, kad kadencijos nėra būtinos mokyklose, neturime mes tiek daug šviesulių ir kaimuose. Naujas žmogus, laimėjęs savo postą, negalės iš karto pirmą dieną savo programos arba politikos įgyvendinti tame kolektyve. Vis dėlto tas žmogus turėtų būti daugiau susipažinęs, žinoti darbo stilių, žinoti mokyklos gyvenimą ir tada jis galėtų kandidatuoti į atitinkamą postą. Vis dėlto siūlau, kad tų vadovų kadencijų nebūtų. Jeigu vadovas blogas, tai jis pats pasitrauks arba jį patrauks kiti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto pirmininkas dabar nori patikslinti, kad mums visiems būtų aišku, už kurį straipsnį, kuris apibrėžia dėl kadencijų, kad mums nekiltų abejonių po balsavimo.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Kolegos, iš tikrųjų toks straipsnis labai trumpas yra, 11 straipsnis, jeigu žiūrėtume, 59 straipsnio pakeitimas, yra Seimo nario A. Matulo kovo 28 dieną įregistruotas, juo yra išbraukiamas tas kadencijų ribojimas. Pagal tą mums tinka balsuoti, ar palaikyti A. Matulo, ar palaikyti komiteto nuomonę.
PIRMININKĖ. Iš tikrųjų, kolegos, buvo labai daug Seimo narių pasiūlymų turint tą pačią mintį. Jeigu vertintume iš eilės, tai iš tikrųjų ir gerbiamo M. Adomėno, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, ir A. Papirtienės, ir gerbiamo A. Palionio ir t. t. Bet jeigu komiteto pirmininkas siūlo pirmiausia mums balsuoti dėl A. Matulo, kuris siūlo „tos pačios valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos, išskyrus aukštąsias mokyklas, vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės“, jis siūlo tai išbraukti ir mes komiteto pirmininko siūlymu dėl to turime balsuoti. (Balsai salėje) Ar visiems aišku? Bet prieš balsuojant dar nori E. Gentvilas pasakyti.
E. GENTVILAS (LSF). Gerai. Ačiū. Žiūrėkite, mes dabar prisirišame prie pavardžių ir prie konkrečių pasiūlymų.
PIRMININKĖ. Ne, mes prie straipsnio.
E. GENTVILAS (LSF). Ir prie straipsnio. O jeigu mes prisirištume prie principo? Paprastas balsavimas: už tai, kad būtų kadencijos arba kad nebūtų kadencijos.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Tą ir siūliau.
E. GENTVILAS (LSF). Jeigu nutariame, kad kadencijos būtų, tada atkrenta A. Palionio ir kai kurių kitų…
PIRMININKĖ. Puiku!
E. GENTVILAS (LSF). Dėl tokio principo pabalsuojame ir tada eliminuojame dalį pataisų.
PIRMININKĖ. Komiteto pirmininkas būtent tą ir siūlo ir aš tą patį jums sakau. (Balsai salėje) Na, visi norite kalbėti ir suteikti dar papildomai aiškumo. Duok Dieve, kad aiškumo. P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Aš suprantu, mes dabar nesimėtome. Kaip pateikta konsoliduotame variante, mes taip ir nagrinėjame pasiūlymus?
PIRMININKĖ. Gerbiamas Povilai Urbšy, mes ką tik susitarėme, kad mes nubalsuojame už principą, kuris yra esminis šio įstatymo – bus kadencijos ar nebus. O toliau nuosekliai einame pastraipsniui arba grįžtame į komitetą, jeigu keičiasi…
P. URBŠYS (LVŽSF). Palaukite! Gerbiamieji, tada vis dėlto yra taip.
PIRMININKĖ. Perskaitykite Statutą, gerbiamas kolega!
P. URBŠYS (LVŽSF). Dėl vedimo tvarkos aš norėčiau pasakyti. Jeigu mes kalbame iš principo ar dėl vieno, ar kito, jūs tada turite sudaryti galimybę dalyvauti diskusijose, nes pasiūlymai dėl ribojimo ir neribojimo yra netolygūs. Pavyzdžiui, mes kaip komitetas siūlome vis dėlto po penkerių metų kadencijos, kad būtų vertinimas gerai arba labai gerai, ir tada jis gali dalyvauti. Kiti to siūlymo neteikia. Pavyzdžiui, dalis Seimo narių, kurie būtų už kadencijų neribojimą, gali būti už tai, kad būtų konkursai. Kiti iš esmės gali pasakyti, kad nereikia jokių konkursų. Tai kaip jūs tada visus į vieną krūvą sudedate?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Bet čia kalbama apie…
PIRMININKĖ. Nuosekliai dirbame ir aš jau paskelbiau, ir pirmininkas pasiūlė. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai neišradinėkime valstybėje naujo dviračio. Sveikatos sistemoje prieš keletą metų įvedėme tvarką, įvedėme kadencijas ir kadencijų skaičiaus neribojome, nors tą siūlė daryti Prezidentė. Ir visa tai pasitvirtino. Ateina daug naujų žmonių, tie, kurie turi patirties, turi inovacijų, jie dalyvauja konkursuose…
PIRMININKĖ. Pone Antanai, dėl motyvų, mes sutarėme, galbūt nebekalbame.
A. MATULAS (TS-LKDF). Pabaigsiu. Todėl čia nesvarbu autorystė. Kolegos, greitai nebus kam dirbti tais mokyklų direktoriais.
PIRMININKĖ. Jūs jau mus įtikinėjote…
A. MATULAS (TS-LKDF). Kadencijas įvesti reikia, bet jokių kadencijų ribojimų negali būti. Yra žmonių, pavyzdžiui, aš pažįstu puikią direktorę, kuriai 45…
PIRMININKĖ. Gerbiamas Antanai, ką jūs pažįstate, kiek jūs pažįstate, mes tada dirbsime iki išnaktų. Pirmininkas pasakė, kad dabar tikslinga balsuoti dėl principo ir mes apsisprendėme. Pasakėme nuomonę už, nuomonę prieš. Aš kviečiu balsuoti. (Balsai salėje)
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu priminti labai neseną svarstymą mūsų Seime dėl Alkoholio kontrolės įstatymo.
PIRMININKĖ. Taip, viską dirbome sklandžiai.
A. PALIONIS (LSDPF). Kur buvo lygiai taip pat apsisprendimas dėl 18 ar 20 metų. Mes pagal Statuto 152 straipsnio 8 dalies 2 dalį tuos pasiūlymus svarstėme taip, kaip buvo užregistruota, eilės tvarka. Dabar mes svarstome lygiai taip pat, apsispręsti – yra kadencijos, nėra kadencijų, bet yra 11 straipsnis. Turime lygiai taip pat – registracijos data ir svarstyti pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Mielas kolega, taip mes ir stengiamės daryti. Ką tik komiteto pirmininkas jums aiškiai išaiškino dėl principų. Pirmininke, dar kartą pasakykite, kad visi suprastų jūsų pasiūlymą, ir tada skelbsiu balsavimą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų yra svarbus principas, ar mes ribojame, ar neribojame kadencijų. Todėl mes, ieškodami to grynojo straipsnio, kuriuo galėtume pasiremti ir balsuoti už ar prieš kadencijų ribojimą… Yra patogus Seimo nario A. Matulo pasiūlymas dėl 11 straipsnio, kuris keičia 59 straipsnį. (Balsai salėje) Taigi čia jau buvo kartota. Ką jis sako? Tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos, išskyrus aukštąsias mokyklas, vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Jeigu mes balsuosime, palaikysime arba A. Matulo, arba komisijos, t. y. komiteto, pasiūlymą ir šitą svarbų principą mes išspręsime.
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. Viskas! Nebestojame ir dirbame. Nuomonės buvo išsakytos.
Kviečiu balsuoti. (Balsai salėje) Kolegos, daugiau jokių žodžių nesuteiksiu. Vadovaujuosi ką tik mūsų priimtu principu. Balsuojame!
E. JOVAIŠA (LVŽSF). A. Matulas siūlo neriboti kadencijų. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Nesuteiksiu niekam žodžio.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komitetas siūlo riboti kadencijas. (Balsai salėje) Labai aišku.
PIRMININKĖ. Prašom apsispręsti ir balsuoti. Kas už tai, kas pritariate A. Matulo pasiūlymui, kuris siūlo išbraukti „Tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės“? Komiteto nuomonė buvo nepritarti.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Nepritarti. (Triukšmas salėje) Prieš.
PIRMININKĖ. Labai didelis triukšmas salėje. Kolegos! Visi turite prieš akis A. Matulo pasiūlymą. (Balsai salėje)
Už A. Matulo pasiūlymą balsavo… Iš viso balsavo 112 Seimo narių: už – 68, prieš – 32, susilaikė 12. A. Matulo pasiūlymui yra pritarta.
Gerbiamasis komiteto pirmininke, kaip dirbame toliau, kai pritarta šitam pasiūlymui?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerai, pritarta A. Matulo formuluotei, bet aš… (Balsas salėje) Prašau? Minutėlę! Taip, mes galime grąžinti atgal, bet aš manau, kad jūs neatkreipėte dėmesio ir neišgirdote, atleiskite, kitų svarbių šito įstatymo pakeitimų. Be tos kadencijos ribojimo yra apskritai kadencijos, yra konkursas, yra galimybė sudaryti rezervą.
PIRMININKĖ. Gerai.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Mes ir dabar galime toliau svarstyti atskirus punktus. Jūsų dalykas yra apsispręsti, ar grąžinti…
PIRMININKĖ. Gerbiamas pirmininke, bet vienaip ar kitaip, mes jau turėsime grįžti į pagrindinį komitetą ir pagrindiniame komitete pradėti svarstyti įstatymo projektą, nes remiantis… Kuris čia straipsnis? „Jeigu įstatymo projekto svarstymo Seime metu buvo priimtos pataisos, kurios panaikino įstatymo principus ir sandarą lemiančius straipsnius, taip pat atskirus skirsnius ir skyrius, pranešėjas iki svarstymo Seimo posėdyje pabaigos gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti.“
Dabar klausimas, gerbiamasis pirmininke, ar nubalsavus už A. Matulo pasiūlymą reikia atidėti projektą taisyti?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Man klausimas? Aš manau, kad mes galime ir toliau dirbti.
PIRMININKĖ. G. Steponavičius. Dirbame toliau.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Gerbiama posėdžio pirmininke ir gerbiami kolegos, tikrai kadencijų neribojimas nekeičia įstatymo esmės. Jokios kitos nuostatos dėl to neturėtų būti taisomos. Suprantu lygiai taip pat, kaip ir komiteto pirmininkas, mes galime tęsti darbą ir judėti į priekį.
PIRMININKĖ. Gerai. Ir M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, vis dėlto nemažai šio įstatymo nuostatų yra suprojektuotos taip, kad yra imama kaip prielaida, kad kadencijos yra ribojamos. Taigi kadencijų ribojimo išbraukimas turi pasekmes, kurias dabar yra sunku įvertinti posėdžio eigoje tiesiog iš klausos balsuojant, kokias tai turi pasekmes visai sistemai. Todėl aš manau, kad vis dėlto turėtų būti grąžinamas į komitetą svarstyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsiskyrė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Balsuojame.
PIRMININKĖ. Aš prašau balsuoti. Kas už tai, kad mes toliau svarstytume tuos straipsnius, kurie nesusiję su kadencijų ribojimu, arba darome pertrauką? (Balsai salėje) Kas balsuoja už, tęsiame darbą toliau ir svarstome nesusijusius su kadencijų ribojimu straipsnius, o kas balsuoja prieš, tas pasisako už pertrauką. (Balsai salėje) Alternatyvus balsavimas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Kaip norite.
PIRMININKĖ. Už tai, kad tęstume darbą toliau, pasisakė 34 Seimo nariai, kad darytume pertrauką, balsavo 75 Seimo nariai. Darome pertrauką. Komitetas atitinkamai reaguoja į nubalsuotą mūsų poziciją.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū, kolegos.
PIRMININKĖ. Skelbiu… Minutėlę!
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Galiu būti laisvas?
PIRMININKĖ. Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke.
PIRMININKĖ. Visiems užteks laiko.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, norėčiau pasiteirauti. Pertrauka tai pertrauka, bet pagal Statutą tada daroma pertrauka įstatymą suderinti su tuo siūlymu, dėl kurio Seimas apsisprendė.
PIRMININKĖ. Taip.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip?
PIRMININKĖ. Taip.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Pasakykite aiškiai, kad visiems būtų… Ačiū.
PIRMININKĖ. Aš manau, visi supratome. Pakartoju, kad labai aiškiai suprastume, kad daroma pertrauka, kad būtų suderinta su pritartu po svarstymo A. Matulo pasiūlymu, kad suderintų pagrindiniame komitete visus kitus įstatymo straipsnius.
Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą. Ar jau yra pranešėjai?
Dėl vedimo tvarkos – J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Aš tik noriu priminti, pirmininke, kad dabar padarėme pertrauką, tai yra penkeri metai. Toliau – kiekvienais metais kas penkeri metai konkursas.
PIRMININKĖ. Kolegos, mes jau priėmėme sprendimą ir nubalsavome. Negrįšime prie šito…
J. LIESYS (LSF). (…) suklaidinti. Yra be kadencijų penkeri metai, ir viso gero.
PIRMININKĖ. Tęsime darbą rytoj, tai yra ketvirtadienį.
13.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-834 (pateikimas)
Skelbiu darbotvarkės 1-17 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-834. Pranešėjas – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, Seimas šiandien turi pradėti naujos Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymą. Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo nuostatas VRK yra sudaroma iš komisijos pirmininko, kurį siūlo Seimo Pirmininkas; teisingumo ministro pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu; Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria taip pat slaptu balsavimu; Respublikos Prezidento pasiūlytų dviejų aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria taip pat slaptu balsavimu; partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir darbo Rinkimų komisijoje patirties. Šiandien pristatomi kandidatai atitinka formaliuosius įstatymo keliamus reikalavimus. Dėl visų kandidatų yra kreiptasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad būtų pateiktos išvados pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnį. Atsakymai gauti, visi kandidatai gali eiti pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje.
Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymą Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką taip pat slaptu balsavimu skiria Seimas Seimo Pirmininko teikimu.
Keliais žodžiais pristatysiu pasirinktą kandidatę į Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkus. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininke siūlau Seimui skirti Laurą Matjošaitytę…
PIRMININKĖ. Viskas gerai, buvo suderinta, bet, matyt, kažkas neatvyko.
V. PRANCKIETIS. Ji čia, prie slenksčio. Tai yra nepriekaištingos reputacijos, turinti darbo VRK patirties, nepolitizuota, ir tikiuosi, kad ji užtikrins komisijos skaidrų ir profesionalų darbą. Kviečiu visus palaikyti šią kandidatūrą.
PIRMININKĖ. Taip, pirmininkė dar neatėjo. (V. Pranckietis: „Pristatyti visą komisiją?“) Visą komisiją.
V. PRANCKIETIS. Vyriausiosios rinkimų komisijos nariais Respublikos Prezidentės siūlymu siūloma rinkti V. Vobolevičių ir A. Žilinskienę, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro siūlymu – D. Beinoravičių ir S. Misevičienę, Lietuvos teisininkų draugijos siūlymu – S. Šaltauskienę ir J. Udrį.
3 straipsnis. Skirti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariais: D. Laurinavičių – partijos „Tvarka ir teisingumas“ siūlymu; J. Lebedevienę – Lietuvos socialdemokratų partijos siūlymu; M. Reznikovą – Liberalų sąjūdžio siūlymu; V. Semešką – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos siūlymu; V. Urbaną – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos siūlymu ir J. Valčiukienę – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos siūlymu.
PIRMININKĖ. Ačiū, Pirmininke. Yra atvykę, Pirmininke… Kandidatė į Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkus L. Matjošaitytė netrukus bus. Dabar yra atvykę daug komisijos narių, kandidatų į komisijos narius ir Seimas… (Šurmulys salėje) Taip, jau atvyko kandidatė. Ar gerbiamoji L. Matjošaitytė galėtų būti pakviesta iš karto į tribūną?
Vadovaujantis mūsų Seimo statuto 200 straipsniu, jums yra skiriamas laikas, suteikiamas žodis iki 10 minučių.
L. MATJOŠAITYTĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai, laba diena, gerbiamas Seimo Pirmininke. Esu Laura Matjošaitytė, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotoja. Taupydama jūsų laiką, norėčiau trumpai pristatyti savo matymą, požiūrį į Vyriausiąją rinkimų komisiją.
Pradėsiu nuo to, kad Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija yra aukščiausioji rinkimus organizuojanti institucija Lietuvoje, kurios darbą teigiamai vertina tiek tarptautinės organizacijos, tiek ir pasaulyje pripažinta mokslo bendruomenė. Šių metų kovą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos atstovai, pristatę Lietuvos Seimo rinkimų ataskaitą, pripažino, jog Seimo rinkimai buvo konkurencingi, teisinis rinkimų reglamentavimas sukūrė tvirtą pagrindą demokratiniams rinkimams, rinkimai buvo vykdomi profesionaliai, efektyviai ir skaidriai. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos atstovai teigiamai įvertino ir elektroninių rinkėjų sąrašų Lietuvoje sudarymo procedūras, užkertančias kelią dvigubam balsavimui.
Šių metų gegužę Harvardo universiteto ir Sidnėjaus universiteto mokslininkai, įvertinę beveik 160 pasaulio šalių rinkimų vykdymo kokybę, Lietuvos rinkimų organizatorių įvertino 11 vieta. Lietuva iš 158 valstybių pateko į grupę 58 šalių, kuriose rinkimų kokybė vertinama aukštai ir labai aukštai. Iš 46 Europos valstybių pagal surinktą bendrą balų sumą Lietuva užėmė 8 vietą. Tai aukšto rinkimų demokratijos lygio pripažinimas ir šalies įvertinimas. Mes lenkiame tokias demokratines valstybes kaip Airija, Austrija, Belgija, Ispanija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada ir Didžioji Britanija. Lietuvos rinkimų organizatorius geriausių mokslininkų įvertinimų sulaukė dėl rinkimų įstatymų, rinkimų procedūrų, rinkėjų registracijos ir rinkimų apygardų.
Tačiau, nepaisant tarptautinių organizacijų teigiamo įvertinimo, vietos lygiu Vyriausiosios rinkimų komisijos darbas neretai sulaukia kritikos. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog naujos sudėties Vyriausioji rinkimų komisija turėtų įtvirtinti tai, kas buvo atlikta gero, ir, reaguodama į pastaruoju metu Vyriausiosios rinkimų komisijos atžvilgiu išsakytą kritiką, atsinaujinti ir tobulėti. Vyriausiajai rinkimų komisijai būtini nauji vėjai. Institucijos veikloje turi atsirasti daugiau skaidrumo, viešumo. Vyriausiosios rinkimų komisijos veikla turi būti vykdoma kokybiškiau ir efektyviau; naudojama daugiau technologinių inovacijų; didesnis dėmesys turi būti skiriamas pažangių, demokratinių Vakarų valstybių patirčiai ir tarptautinių organizacijų rekomendacijoms; kuriama nuolatinio tobulėjimo kultūra; didinamas visuomenės ir politinių partijų pasitikėjimas Vyriausiąja rinkimų komisija; ieškoma optimaliausių būdų rinkimų procesui supaprastinti. Turėtų būti stiprinamos pastangos dėl visuomenės visapusiško informavimo ir švietimo apie Vyriausiosios rinkimų komisijos priimamus sprendimus, jų priėmimo motyvus, vykstančių rinkimų procesus, balsavimo tvarką. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas asmenims su negalia ir tautinėms mažumoms. Pateikiama informacija turi būti aiški ir visapusiška, priimtinos formos ir turinio. Visuomenei turi būti atsakyta į visus jai rūpimus klausimus.
Siekiant didesnio skaidrumo ir visuomenės pasitikėjimo rinkimuose naudojamomis informacinėmis rinkimų sistemomis, prieš kiekvienus rinkimus turi būti skelbiama informacija apie atliktus rinkimų sistemų patikrinimus bei jų rezultatus. Būtina ieškoti būdų tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje gyvenančių rinkėjų aktyvumo rinkimuose problemai spręsti. Kliūtys, trukdančios rinkėjams dalyvauti rinkimų procesuose, turi būti pašalintos.
Vyriausioji rinkimų komisija turi aktyviau dalyvauti teikiant ir svarstant pasiūlymus dėl Rinkimų įstatymo pakeitimo, naujovių rinkimų procese diegimo. Būtinos rinkimų organizavimo darbo permainos. Būtinos didesnės pastangos sprendžiant tokius rinkimų organizavimo klausimus kaip rinkėjų eilės rinkimų apylinkėse, greitas ir, svarbiausia, kokybiškas rinkimų rezultatų nustatymas ir paskelbimas, balsavimo patalpų pritaikymas rinkėjams su negalia.
Siekiant geresnio apygardų ir apylinkių komisijų narių pasirengimo rinkimams ir referendumams, būtina skirti didesnį dėmesį komisijų narių kvalifikacijos kėlimui, darbo ir darbo apmokėjimo sąlygų gerinimui. Siekiant Vyriausiosios rinkimų komisijos naudojamų informacinių sistemų ir duomenų bazėse saugomų duomenų apsaugos nuo kasdien vis išradingesnių ir gausėjančių kibernetinių atakų, Vyriausiosios rinkimų komisijos veikloje būtina naudoti naujausias apsaugos nuo kibernetinių atakų priemones. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas asmens duomenų apsaugai.
Turi būti operatyviau fiksuojama, profesionaliau reaguojama į pranešimus apie galimus Rinkimų įstatymo pažeidimus ir principingiau taikomos teisės aktuose numatytos sankcijos, poveikio priemonės.
Vyriausioji rinkimų komisija turi būti vienodai teisinga visoms politinėms jėgoms. Turi būti vengiama dvigubų standartų taikymo. Siekiant skaidraus partijų finansavimo užtikrinimo, turi būti rodomas didesnis Vyriausiosios rinkimų komisijos dėmesys ir didesnė iniciatyva. Duomenys apie rinkimų dalyvių finansavimą turi būti lengvai prieinami. Rinkėjams turi būti sudarytos galimybės su jais susipažinti, įvertinti.
Turi būti ir toliau stiprinamas bendradarbiavimas su prieš neteisėtą finansavimą kovojančiomis institucijomis. Kartu su kontroliuojančiomis institucijomis turi būti ir toliau stiprinama kova prieš rinkėjų papirkinėjimą. Šiandieninė praktika, kuomet asmuo pripažįstamas papirkęs rinkėją tik jeigu jis elgiasi taip, kaip norėjo papirkėjas, yra ydinga ir turi būti keistina.
Toks mano būtų trumpas pristatymas, trumpos įžvalgos, šiandieninės Vyriausiosios rinkimų komisijos situacijos matymas ir galimybė tobulėti. Labai ačiū už jūsų dėmesį. Jeigu turėsite klausimų, mielai į juos atsakysiu.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamoji kandidatė pateikė savo poziciją, mes sutaupėme šiek tiek laiko ir dabar pagal Statutą turime 15 minučių galimybę jums, gerbiamieji, užduoti klausimus. Užduoti klausimus jūs galite visiems kandidatams į Vyriausiosios rinkimų komisijos narius, jūs juos čia matote, galite pasirinkdami paklausti ne tik pirmininkės, bet ir kandidatų į Vyriausiosios rinkimų komisijos narius. Prieš užduodami klausimą tiesiog pasakykite, kam jį užduodate. Pirmąjį kviečiu klausti J. Razmą. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kad suvoktume būsimą partinį balansą komisijoje, būtų naudinga žinoti, kad tie komisijos nariai, kurie yra ne partijų deleguoti, pasakytų, ar turi kokių nors ryšių su kokia nors partija, t. y. ar buvę, ar yra kokios nors partijos nariai, ar yra buvę deleguoti į kokias nors pareigas vienos ar kitos partijos? Aš klausimą skirčiau ne partijų deleguotiems komisijos nariams, įskaitant ir pirmininkę.
PIRMININKĖ. Jūs norėtumėte, kad visi šeši esantys komisijos nariai, skirti arba Prezidento, arba teisingumo ministro, arba Teisininkų draugijos, atsakytų į jūsų užduotą klausimą? Galbūt aš tada ir klausiu pagal mūsų sąrašą. V. Vobolevičius.
V. VOBOLEVIČIUS. Niekada neafilijuotas su jokia politine partija, nuo partijos neskirtas į jokią valstybinę tarnybą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Žilinskienė.
A. ŽILINSKIENĖ. Aš taip pat nesu, niekada nebuvau jokios partijos narė ir niekada nesu skirta jokios partijos į jokias pareigas.
PIRMININKĖ. D. Beinoravičius.
D. BEINORAVIČIUS. Sveiki! Taip pat nebuvau partijos nariu ir nesu deleguotas, nėra jokių ryšių su partijomis.
PIRMININKĖ. S. Misevičienė.
S. MISEVIČIENĖ. Laba diena. Esu nepriklausoma dabartinė komisijos narė, nepriklausau jokiai politinei partijai.
PIRMININKĖ. S. Šaltauskienė.
S. ŠALTAUSKIENĖ. Nesu jokios partijos narė, nebuvau partijos narė ir neturiu jokių ryšių. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. J. Udris.
J. UDRIS. Aš turbūt vienintelis 2004 metais buvau teisės konsultantas, paskui Darbo partijos narys, tačiau į Vyriausiąją rinkimų komisiją 2005 metais buvau deleguotas jau teisingumo ministro ir su jokiomis politinėmis partijomis nuo 2005 metų vasario mėnesio jokių sąsajų nebeturiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į gerbiamojo J. Razmos klausimą.
Klausia M. Majauskas.
L. MATJOŠAITYTĖ. Dar galbūt, jeigu leisite…
PIRMININKĖ. Atsiprašau, pirmininkės nepaklausėme.
L. MATJOŠAITYTĖ. …irgi pasisakysiu. Sutaupė kolegos laiko, man daugiau teks pasisakyti. 2012 metais, kuomet buvau paskirta Vyriausiosios rinkimų komisijos nare, buvau paskirta Lietuvos teisininkų draugijos, ne kokios nors vienos, antros, trečios partijos, tikrai jokio nusistatymo nei prieš vieną partiją neturiu, tačiau nebuvau ir nesu jokios politinės partijos narė.
Kalbant apie kokias nors kitas sąsajas, irgi jokių sąsajų neturiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Aš norėjau užduoti klausimą gerbiamajai kandidatei į komisijos pirmininkes. Atleiskite, bet jūsų prisistatymas buvo kiek deklaratyvus ir toks biurokratiškas: tobulinsime, gerinsime. Aš labai norėčiau šiek tiek detalių paklausti. Jūs citavote Australijos mokslininkų išvadas, konkrečiai Sidnėjaus universiteto, jūs turbūt esate susipažinusi su Australijoje veikiančia tvarka, kur rinkėjų dalyvavimas yra beveik 95 %, ten yra dėl privalomo dalyvavimo.
L. MATJOŠAITYTĖ. Taip.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Jūsų pirmtakas, stovėjęs čia, tribūnoje, prieš gerą mėnesį sakė, kad nėra VRK kompetencija didinti rinkėjų aktyvumą, tai nebuvo ir nemato to didelių galimybių. Aš norėčiau jūsų paklausti, kokias konkrečias priemones matytumėte, kurios galėtų padidinti rinkėjų aktyvumą Lietuvoje?
L. MATJOŠAITYTĖ. Labai ačiū. Geras klausimas ir iš tikrųjų, manau, šiandien aktualus, nes, pavyzdžiui, Australijoje ir Belgijoje yra privalomas balsavimas ir tai didina rinkėjų aktyvumą. Tų valstybių rinkėjų aktyvumas siekia apie 90 %.
Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija tikrai turi galimybes bent jau dėti pastangas siekdama didesnio rinkėjų aktyvumo – tai didesnis švietimas, informavimas apie rinkimus, apie vykstančias procedūras, na, nežinau, skatinimas pasinaudoti savo pilietinėmis teisėmis. Vėlgi tai yra aktualu ne tik Lietuvoje, tai yra aktualu ir užsienyje balsuojantiems piliečiams, nes klausimas, ar visus užsienyje gyvenančius piliečius, kurių yra apie 300 tūkst. išvykusių, pasiekia ta informacija apie rinkimus ir pasiekia kokybiška, ir jie gali pasinaudoti šia rinkimų teise. Mes matome, balsuoti rinkimuose registruojasi kiek daugiau nei 19 tūkst., per paskutinius rinkimus buvo beveik 19 tūkst. 400 rinkėjų. Iš jų kiek daugiau nei 16 tūkst. šia teise pasinaudojo. Ir užsieniečių problema yra aktuali.
Dabar kokie yra aktyvumo skatinimo būdai. Pasaulyje naudojama daug ir įvairių būdų: ir privalomas balsavimas, ir balsavimo amžiaus sumažinimas. Mums turbūt reikėtų Konstitucijos keitimo ir taip toliau, ir ne taip lengvai įgyvendinama. Prieštaringų čia būtų pozicijų tuo klausimu. Vėlgi informavimas, viešumas…
PIRMININKĖ. Atsakyti dvi minutės.
L. MATJOŠAITYTĖ. (Aš tuoj baigiu.) Iš tikrųjų yra daugybė priemonių, yra socialiniai tinklai, yra įvairios akcijos. Tuo labiau galime pasižiūrėti, 2015 metais Didžioji Britanija buvo pasitelkusi tokias priemones kaip žinomi žmonės ir skatino pirmą kartą jaunimą balsuoti su tais žmonėmis. Taigi yra priemonių, yra galimybių, jas reikia išnaudoti ir siekti, kad rinkėją pasiektų ta informacija ir kad jis pasinaudotų rinkimų teise ir aktyviau dalyvautų rinkimuose. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakyti – dvi minutės, pasistenkime suspėti. Replika.
G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Ar dėl vedimo tvarkos? G. Kirkilas.
G. KIRKILAS (LSDPF). Taip, tikrai, pirmininke. Aš labai išsigandau. Čia visi kandidatai į Vyriausiąją rinkimų komisiją taip kratosi politinių partijų, tai gal jau Lietuvoje tos partijos uždraustos, gal aš ką nors praleidau? Kažkaip net baugu pasidarė. Teks vadovauti politinių partijų varžytuvėms, o visi taip išsigandę kratosi tos narystės.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų repliką. Klausia A. Anušauskas ir savo klausimą užduoda, įvardindamas kam.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Kandidate į pirmininkes, aš apie partijas neklausiu, aš klausiu apie jūsų darbus, kuriuos jūs deklaravote. Jūs deklaravote, kad dirbote Vaido Barakausko įmonėse, ir ne vienoje, o kartais net kaip vienintelė darbuotoja. V. Barakauskas, kaip žinome, susijęs su keliais epizodais, kurie buvo STT tyrimo objektas, tai yra „Lietuvos avialinijų“ privatizavimo ir sunaikinimo epizodas, kitas buvo su automatizuotų šviesoforų valdymo sistemos diegimu Vilniuje. Taip, tai buvo iki jūsų darbo tose įmonėse, bet tuomet, kai dirbote jo įmonėse, buvo atliktos kratos 2013 metais „FlyLAL-Lietuvos avialinijos“…
PIRMININKĖ. Klauskite.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). …akcininkų namuose. Aš noriu tiesiog paklausti. Ar jūs, kaip dirbanti teisininkė, nebuvote susijusi su tais tyrimais, kurie buvo atliekami? Galbūt rašėte skundus, kokias nors teisininko konsultacijas teikėte savo bosui, kuriuo jis buvo dvejus metus?
PIRMININKĖ. Klauskite, gerbiamasis kolega.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Jau paklausiau.
PIRMININKĖ. Jau paklausėte. Dėkoju.
L. MATJOŠAITYTĖ. Labai ačiū už klausimą. Manau, daugeliui jis aktualus, jeigu iškėlėte šį klausimą, į jį reikėtų atsakyti. Iš tikrųjų jokių skundų, jokių pranešimų, raštų nerašiau, tose bylose nedalyvavau. Tie visi procesai buvo jau gerokai iki mano darbo tose įmonėse. Atkreipčiau dėmesį į tai, kad toms įmonėms vadovavo visiškai kiti žmonės ir jokio tiesioginio darbo su ponu V. Barakausku nebuvo. Tiek ir ŽVC, ir visos kitos nurodytos mano gyvenimo aprašyme… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Klausia A. Palionis. Manau, kad, kolegos, dar bus galimybė ir frakcijose paklausinėti. A. Palionis. Kol paklaus A. Palionis, V. Rinkevičius – dėl vedimo tvarkos.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Norėčiau, kad pretendentė truputį garsiau kalbėtų ir nežiūrėtų tik į vieną pusę…
PIRMININKĖ. Paprašysime.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). …kadangi čia yra įvairių politinių partijų – ir kairė, ir dešinė, ir centras, ne tik į dešinę.
PIRMININKĖ. Ačiū, Viktorai. A. Palionis, atsiprašome.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau kandidatės į pirmininkus paklausti. Prisistatydama jūs minėjote, kad sieksite ir komisijos skaidrumo, skaidrumo komisijos darbe. Pažiūrėjus į kandidatus, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos siūlymu yra teikiamas V. Semeška, kuris šiandien yra Druskininkų savivaldybės tarybos narys. Ar jūs manote, kad tai yra suderinama su VRK darbu, ar jūs prašysite, kad jis to mandato atsisakytų? Ačiū.
L. MATJOŠAITYTĖ. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų mes praktikoje esame turėję ir anksčiau tokių atvejų, kai komisijoje buvo tarybos narių. Šiuo aspektu tikrai jo pareigos yra suderinamos. Jeigu kyla klausimų dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidato, tai jie yra gal kiek kitokie, bet ar jo einamos pareigos suderinamos su komisijos nario, tai taip.
A. PALIONIS (LSDPF). Aš klausiau apie skaidrumą.
L. MATJOŠAITYTĖ. Apie skaidrumą – ne vienas komisijos narys priima sprendimus. Yra daug kitų komisijos narių, tikrai neleisime priimti kokio nors neteisėto, teisės aktams prieštaraujančio sprendimo. Komisijos nariai ir partiniai tai užtikrina, yra partinių narių kontrolė, taip pat nepartinių narių kontrolė.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, norėčiau paklausti. Tuomet, kai buvo teikiamas įstatymas, labai buvo norima depolitizuoti Vyriausiąją rinkimų komisiją. Aš džiaugiuosi, kad to neįvyko, nes vis tiek rungiasi politinės partijos, netgi paskutiniame metiniame pranešime Prezidentė aiškiai pasakė, kad mūsų politinėje sistemoje kaip tik trūksta normalių politinių partijų ir jas reikia stiprinti, o ne silpninti. Mano klausimas susijęs su politinių partijų atstovų dalyvavimu Rinkimų komisijoje. Tai duoda pliusų ar duoda minusų? Ir kas ten daugiau dirba? Mes girdėjome labai skirtingų nuomonių, kai svarstėme šitą klausimą. Ir jūsų darbuotojų, ir viešojoje erdvėje apie tai daug buvo kalbėta. Labai ačiū.
L. MATJOŠAITYTĖ. Labai ačiū už klausimą. Pasistengsiu kalbėti, kad visi girdėtų. Iš tikrųjų geras ir aktualus klausimas. Vyriausioji rinkimų komisija yra sudaroma ir iš politinių partijų atstovų, ir iš nepolitinių partijų, nepartinių asmenų. Kiek galiu iš savo praktikos pasakyti, kad dirba tiek ir politinių partijų deleguoti atstovai, kadangi jie yra suinteresuoti žinoti daugiau informacijos ir padėti, prisidėti, tačiau yra ir nepartinių asmenų, kuriems pavedami įvairių skundų tyrimai ir t. t. Vėlgi, galima sakyti, dirba ir tie, ir tie, tiesiog šiuo atveju dirba tas, kas nori.
Kalbant apie tai, ar komisija turėtų būti depolitizuota, ar tie partijos nariai padeda dirbti komisijai, mano asmenine nuomone, komisiją sudarant ekspertiniu pagrindu, ne mišriu pagrindu, kaip yra dabar, komisijos nariai būtų skiriami neatsižvelgiant į partinę priklausomybę, o atsižvelgiant į turimas žinias, patirtį, galbūt tai duotų skaidrumo. Žinoma, tas mišrus modelis yra sudarytas tokiu principu, kad partinius atstovus atsveria nepartiniai atstovai, taip ribojama galimybė partiniams atstovams susitarti ir tai duoda tam tikro skaidrumo, bet vėlgi kiekvienas modelis turi ir savų pliusų, ir savų minusų. Pasaulyje mes matome, kad tikrai tiek ir išskirtinai partiniu pagrindu valstybės formuoja savo rinkimų komisijas, tiek ir ekspertiniu pagrindu, tiek ir mišriu. Tai vėlgi čia yra apsisprendimo reikalas, kuris modelis mums yra priimtiniausias.
PIRMININKĖ. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pretendente, mes per kiekvienus rinkimus vis girdime apie bandymus papirkti rinkėjus, apie tas vadinamąsias karuseles, kai atsineša jau pažymėtą biuletenį ir įdeda į voką, aš turiu omeny, kad ypač išankstinio balsavimo metu. Kaip jūs žadate su tuo kovoti, ar nebūtų taip, kad išankstinis balsavimas elektroniniu būdu kaip tik užkirstų kelią tai karuselei? Ne popieriniu, o elektroniniu, atėjęs į savivaldybės paštą, jis pažymi ekrane, kaip balsuoja, ir tada nebus to, kad atėjau su pažymėtu biuleteniu ir panašiai.
L. MATJOŠAITYTĖ. Labai ačiū už klausimą. Tai taip pat aktualus klausimas ir susijęs su dviem dalimis, t. y. rinkėjų papirkimu ir elektroniniu balsavimu. Kalbėdami apie rinkėjų papirkimą, šiandien mes turime Baudžiamojo kodekso 172 straipsnį, numatantį atsakomybę už trukdymą rinkėjams pasinaudoti savo teise rinkti. Bet vėlgi atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuomet, jeigu rinkėjui yra sutrukdoma pasinaudoti savo teise rinkti, jam atsilyginama ir rinkėjas balsuoja taip, kaip nori papirkėjas. Bet jeigu rinkėjas balsuoja ne taip, kaip nori papirkėjas, o balsuoja, kaip jis yra nusprendęs, tokiu atveju Baudžiamojo kodekso 172 straipsnio nuostatos pažeidimo nėra. Šiuo atveju norėčiau atkreipti dėmesį, kad turėtų būti pakeistos Baudžiamojo kodekso 172 straipsnio nuostatos ir numatyta atsakomybė už siekį paveikti rinkėjus, kad, nepaisant to, ar buvo pakeista, ar nepakeista rinkėjo valia, turėtų būti taikoma atsakomybė už bandymą paveikti rinkėją.
Kalbant apie balsavimą internetu, elektroninį balsavimą, vėlgi pasaulyje yra prieštaringų nuomonių. Mes turime Estijos atvejį, kai jie teigia, kad sėkmingai taikomas balsavimas internetu. Tačiau 2013 metais Mičigano valstijos mokslininkai atvyko susipažinti su Estijos balsavimu internetu, pasiėmė elektroninį…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš klausiau apie elektroninį balsavimą, balsavimo vietą…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Juliau, aš manau, išsiaiškinsime. Gerbiamoji pretendente, paskutinis klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Prašome žiūrėti į mūsų pusę, nepaisant to, kad ten labai nori matyti jūsų žvilgsnį. Mano klausimas irgi susijęs su elektroniniu balsavimu. Įsivaizduokime, kad Seimas šiemet priima sprendimą įteisinti elektroninį balsavimą. Kaip jūs, jau turėdama darbo patirties Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, manote, esant tinkamiems finansiniams ištekliams 2019 metams, galima pasirengti Europarlamento, savivaldybių, merų, prezidentų rinkimams ir turėti elektroninį balsavimą? Kaip jūs vertinate, kiek laiko nuo politinio sprendimo priėmimo reikėtų, norint organizuoti perėjimą prie elektroninio balsavimo?
L. MATJOŠAITYTĖ. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų yra parengtas projektas dėl internetinio balsavimo ir planuojama, kad galbūt tai bus 2019 metais, galbūt internetinis balsavimas. Jeigu būtų priimtas sprendimas internetinį balsavimą vis dėlto įvesti, mano asmenine nuomone, reikėtų iš pradžių ištestuoti ir galbūt pabandyti užsienyje balsuojantiems asmenims ar iš anksto balsuojantiems asmenims pasižiūrėti, su kokiomis kliūtimis, problemomis mes susiduriame. Kiek mums to reikėtų, jeigu internetinio balsavimo sistemos sukūrimas vėlgi būtų pavestas Vyriausiajai rinkimų komisijai, tai atitinkamai mes savo specialistų neturime, mums reikėtų skelbti viešąjį konkursą ir t. t. Iki 2019 metų rinkimų mes dar turime šiek tiek laiko, gali būti, kad ir suspėtume su nedideliu rezervu.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Mielieji kolegos, išties pagal mūsų Statutą po pristatymo kandidatūrą svarstys jūsų frakcijos ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Manau, turėsite progą pagal atitinkamą grafiką, kurį jau registruojame, visi paklausti ir susitikti su L. Matjošaityte, V. Vobolevičiumi, A. Žilinskiene, D. Beinoravičiumi, S. Misevičiene, S. Šaltauskiene ir J. Udriu. Dėkojame pretendentams ir toliau jūsų susitikimai.
Manau, pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. O numatoma, jei visi būsite susitikę ir apsvarstę, toliau mūsų procedūros tęsis – svarstymas birželio 15 dieną. Ačiū, gerbiamoji pretendente. Posėdį tęsiame toliau. Dėkoju visiems. Toliau jūsų susitikimai frakcijose.
13.42 val.
Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-833 (pateikimas)
Skelbiu darbotvarkės 1-16 klausimą – Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-833. Pranešėjas – K. Navickas. Pateikimas.
K. NAVICKAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Aplinkos ministerija teikia Daugiabučių paramos atnaujinimo (modernizavimo) pakeitimo įstatymą, kuris iš esmės labiau reglamentuotų ir subalansuotų esamą renovavimo programą. Iš tikrųjų prieš tai buvusi Vyriausybė padarė nemažą darbą, kad renovavimo programa prasidėtų, tačiau dabar yra laikas būtent stabilumo ir siekti, kad ši programa būtų aiškiau reglamentuojama, taip sudarant sąlygas įsitraukti ir privatiems finansiniams arba privatiems rinkos žaidėjams.
Esminiai dalykai, esminiai pakeitimai, kurie siūlomi šiuo įstatymo pakeitimu, tai yra penkerius metus kompensuoti išlaidas, jeigu palūkanų norma viršija 3 %, 100 % padengti visas vadinamąsias minkštąsias dalis, tai, vadinasi, projekto parengimo, projekto administravimo ir statybos techninės priežiūros darbus, 30 % investicijų tenka energinį efektyvumą didinančioms priemonėms padengti, 100 % apmokėti nepasiturintiems gyventojams pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, na ir papildomai mes siūlome įtraukti 10 % paramą, kai įgyvendinant projektą įrengiamas atskiras šilumos punktas ar pertvarkoma šildymo sistema, kartu įdiegiant apskaitos prietaisus.
Iš esmės šios proporcijos ar šis instrumentas yra pasiūlytas Finansų ministerijai atlikus dabar galiojančios Daugiabučių renovavimo programos auditą. Tas paskutinis punktas dėl 10 % paramos šilumos punktams yra avansu, nes mes tikimės, kad europinės paramos įgyvendinimo laikotarpiu gali atsirasti likučių, tada būtų labai gerai, kad įstatymas tokią galimybę numatytų ir būtų galima skirti tuos pinigus, jeigu tokių pinigų atsirastų. Tiek Vyriausybė, tiek Aplinkos ministerija siūlo ir prašo Seimo šią įstatymo pataisą svarstyti skubos tvarka, nes dėl to, kad mes norime rudenį jau skelbti, tai sudarytų sąlygas mums skelbti rudenį šaukimus pagal aiškiau reglamentuojamą tvarką. Tikimės, kad tai padarys kokybinį daugiabučių renovavimo programos pokytį. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. A. Baura klausia pirmasis. A. Bauros nematau… Yra. Prašom.
A. BAURA (LVŽSF). Esu, esu. Gerbiamasis ministre, aš labai džiaugiuosi, kad pagaliau sulaukėme šio teisės akto projekto Seime. Kadangi į mano klausimą, kurį norėjau paklausti, jūs atsakėte, aš tiesiog džiaugiuosi ir pritariu tam Vyriausybės siūlymui, kad tai būtų daroma skubos tvarka.
PIRMININKĖ. Nėra klausimo. J. Baublys. Jeigu neveikia jūsų mikrofonas, orientuokimės greitai, per šoninį mikrofoną jūs turite galimybę paklausti.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Tikrai geras projektas, tačiau, gerbiamas ministre, projektu siūloma atsisakyti savivaldybėms tenkančių jų nuosavybės teise valdomų gyvenamųjų patalpų atnaujinimo, modernizavimo išlaidų, apmokant kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas. Šiuo atveju savivaldybėms, kaip ir kitiems butų savininkams, būtų teikiama vienoda valstybės parama. Tai būtų didelė našta mažoms savivaldybėms, nes jų socialinis būstas yra nuomojamas už nedidelius nuompinigius ir savivaldybės surenka mažus mokesčius už tai. Taigi nepajėgtų renovuoti, o jeigu skirtų tas lėšas renovavimui, tai negalėtų net minimaliai paremontuoti tų būstų. Ką galėtumėte pakomentuoti? Ačiū.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Aš noriu pabrėžti vieną dalyką, kad įstatymo esmė ir apskritai daugiabučių renovavimo esmė yra ta, kad mes siekiame efektyviai ir kuo efektyvesnėmis sąnaudomis pasiekti energijos efektyvumo rodiklius. Visi kiti socialiniai dalykai yra antraeiliai. Taip, jie yra svarbūs, bet aš noriu pabrėžti, kad šito įstatymo ir pakeitimo esmė yra susikoncentruoti į energijos sutaupymo rezultatus. Dėl to toks mūsų siūlymas.
PIRMININKĖ. Klausia I. Šimonytė. Dėkoju.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš nežinau, ar čia yra labai kuo džiaugtis, nes tai, ką aš matau, tai matau, kad parama projektams iš tikrųjų yra mažinama. Bet norėjau paklausti, kodėl Vyriausybė teikia naują redakciją ir prašo ypatingos skubos? Jeigu yra kokie nors keli reikalingi pakeitimai, kuriuos galėtų Seimo nariai greitai pamatyti ir įvertinti, tai jūsų prašymas būtų labiau pagrįstas, negu pateikti naują redakciją be lyginamojo varianto ir paprašyti ypatingos skubos.
K. NAVICKAS. Į pirmą dalį atsakysiu, intensyvumas yra nemažinamas, ir dabar yra 30 %. Aš noriu pabrėžti, kodėl įstatymas yra svarbus. Nes tas intensyvumas ir skyrimo sąlygos labai svyravo pasikeitus… Iš tikrųjų finansiniai institutai, bankai šiuo atveju yra nesuinteresuoti, kai yra toks nestabilus reguliavimas, todėl tas įstatymas ir reikalingas.
O dėl ko skubos tvarka? Aš tiesiog turiu pakartoti. Dėl to, kad, atsiradus pataisoms, mes norime paleisti jau subalansuotą programą rudeniniam šaukimui, nes renovacijos darbai yra vykdomi šiltuoju metų laiku. Čia tiesiog dėl…
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Prašom, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš jau per Vyriausybės valandą klausiau, ten buvo tam tikrų sutrikimų finansuojant tuos projektus. Iš tikrųjų norėtųsi žinoti, kokia situacija dabar, ir norėtųsi sužinoti, kokios vis dėlto kofinansavimo galimybės ateityje? Čia mes dabar įsirašėme tuos 30 %. Iš tikrųjų kokiais finansavimo šaltiniais rengiatės užtikrinti? Nes iš esmės Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama kaip ir nėra pastovi. Iš tikrųjų ar pasirengę šią dalį finansuoti tik iš valstybės biudžeto? Ačiū.
K. NAVICKAS. Jūs teisingai pastebėjote. Iš Europos Sąjungos paramos mes negalime finansuoti privataus turto gerinimo, to neleidžia taisyklės. Taip, mes esame pasirengę iš įvairių biudžeto asignavimų ar programų, tai yra suderinta su Finansų ministerija. Iš esmės kas yra ne iki galo dar suderėta, vėlgi noriu pabrėžti, kad tai yra ne įstatymo dalis, tai yra kuo kompensuoti, kokiomis kitomis priemonėmis, kurias, panašu, kad galima kompensuoti iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos. Tai tiesiog mes dabar toje stadijoje, bet esame pasirengę visiškai padengti iš valstybės biudžeto. Tai šiandien yra pagrindinė Finansų ministerijos sąlyga, kad nebūtų šaukiami konkursai be realių pinigų, kaip buvo iki šiol. Čia yra vienas įsipareigojamas, kuris lemia taip pat, bet turiu grįžti, kad tai nėra įstatymo objektas, deja.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi V. Rinkevičius.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamas ministre, tikrai labai sveikintina iniciatyva, kaip ir daugelis kitų, kurias jūs čia pristatote. Aš gal iš savo darbo valstybės tarnyboje patirties noriu atkreipti dėmesį, kad skuba nėra darbo kokybės ženklas, o greičiau nekokybės, nes, matyt, nesuspėjate ko nors padaryti laiku. Iš tiesų sunku taip greitai įsigilinti ir pateikti pastabas ir pataisas, bet vis tiek norėtųsi bent jau čia apie tai dabar pasikalbėti.
Vienas iš mano klausimų – būtų įdomu sužinoti, kiek šiuo metu yra projektų, kurie negavo valstybės paramos, laukia ir kuriuos jūs matytumėte kaip tokius, kuriuos bus galima įgyvendinti gana greitai?
K. NAVICKAS. Neatsakysiu į jūsų klausimo antrąją dalį, nes tiesiog neturiu tų duomenų. Atsakysiu raštu, kas yra numatyta.
O dėl priekaištų, tai aš noriu pasiteisinti ir paaiškinti, kad tas laukimas – mes laukėme audito. Mes pradėjome dirbti ir padarėme auditą, renovacijos programos (…) rezultatus ir atsižvelgdami į tai teikiame pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkui. Gerbiamas ministre, daugiabučių namų renovavimas, aišku, labai reikalingas darbas, bet jis brangiai kainuoja, reikalauja daug lėšų ir laiko.
Yra dar vienas būdas renovuoti tik šildymo sistemas. Mokslininkų yra apskaičiuota, kad tai irgi duoda labai didelį efektą. Jeigu žiūrėtume į grąžą, tai šildymo sistemų renovavimas duoda kelis kartus didesnę grąžą negu paties daugiabučio namo renovavimas, aišku, kartu renovuojant ir šildymo sistemą. Ar, jūsų nuomone, nereikėtų įtraukti į paramą ne tik pačių pastatų renovavimą, bet tik šildymo sistemos? Namas galėtų pasidaryti šildymo sistemos renovaciją, sutaupytų daug lėšų, greitai tai atliktų ir valstybėje kur kas greičiau išspręstume tą problemą. O po to galėtume tęsti renovaciją, nes kol visus namus renovuosime, tai truks keliasdešimt metų.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Aš noriu priminti, kad tokia programa yra buvusi, kai tik prasidėjo renovavimo programa. Dalis buvo skirta tik šilumos mazgų ar šilumokaičių renovavimui, tačiau tai nebuvo patraukli gyventojams forma. Todėl buvo priimtas sprendimas, kad reikia kompleksinės renovacijos dėl patrauklumo. Atsakiau į jūsų pirmąją klausimo dalį.
Antra dalis. Šiandien šilumos sistemų renovavimas yra kompensuojamas ir siūloma, kad būtų kompensuojama 30 %. Papildomai, kaip išoriniai šilumos tinklai, kurie dažniausiai yra miestuose ir jų nelabai daug yra, vadinamos boilerinės, jeigu jos yra perkeliamos į pastatą ir pastate įrengiamas šilumos mazgas, kas iš tiesų duoda dar geresnį energijos efektyvumo rodiklį, tokiais atvejais įstatymu mes siūlome papildomai 10 % tokiems projektams, kad paskatintume šitos dalies efektyvumą.
PIRMININKĖ. Klausia V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Ministre, mano klausimas labai panašus į V. Rinkevičiaus prieš tai buvusį klausimą. Bendraujant Energetikos komisijai su jūsų ministerijos atstovais, jie mus tikino, kad ir dabar renovacija yra taip pat vidinių sistemų pakeitimas ar renovacija.
K. NAVICKAS. Aš tą ir pasakiau.
V. PODERYS (LVŽSF). Kas yra dabar? Kai kalbi su praktikais, sako, taip, taip, taip, bet valstybė neremia tokios renovacijos. O dar kiti praktikai ir mokslininkai sako, toks vidinis sistemų pertvarkymas yra efektyviausias pinigų investicijos prasme, nes vienai sutaupytai kilovatvalandei tai yra pigiausia. Ar priėmus šitą įstatymą tikrai praktiškai bus galima tik vidines sistemas renovuoti, jas keisti ir moderninti, daryti jas išmintingas ir gauti už tai paramą nešiltinant sienų ir dar ko nors nedarant?
PIRMININKĖ. Klauskite.
V. PODERYS (LVŽSF). Ar bus gyventojams pasiūlyta visa paletė įvairių projektų, įvairios apimties, nes tuos namus šiltinti yra didelė eilė. Tai gal kai kuriems, kurie yra eilės gale, mažos apimties ir pigias tas renovacijas pasiūlyti – vidinių sistemų atnaujinimą? Dėkui.
K. NAVICKAS. Matote, ir dabar vidinės sistemos renovacija yra dalis, yra kompensuojama, į bendrą sąmatą yra įtraukiama, tai 30 %.
Dėl eilės. Aš turiu pakartoti dėl prioritetų. Kaip atrinkimo kriterijų mes norime siūlyti energijos neefektyvumą. Iš esmės neefektyvius namus renovuoti pirmiausia, siekiant didesnio energijos sutaupymo ir aplinkos kokybės, didesnės naudos, pridėtinės vertės.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas ministre. Jūs atsakėte per jums skirtą laiką į pateiktus klausimus.
Pirmasis nuomonę už nori išsakyti V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, kad įstatymas yra tikrai puikus, tikrai išplečia daug galimybių, ta renovacijos sąvoka yra išplėsta, kaip suprantu. Turbūt komitetuose mes vis tiek gausime iš ministro atsakymą, kas praktiškai yra renovacija, ar gali būti dalinė renovacija, kokie renovacijos būdai. Bet iš esmės prašau balsuoti už, palaikyti ir duoti eigą, o komitetuose taikymo praktiką išsiaiškinsime. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Mano nuomonė prieš, nes neišgirdau naujo pasiūlymo, kuris galėtų būti. Mes šiuo metu renovuojame senus namus, uždedame šiltus kailinius ir nepagalvojame, kad tų namų garantija yra labai ribota. Dirbtinai ar nedirbtinai ji šiek tiek yra pratęsiama, anksčiau buvo 25 metai, dabar 50 metų, bet matome, kad kai kurie jų vos stovi, ypač tie, kurie statyti apie 1960 metus, vadinamais Chruščiovo metais, tie namai iš esmės yra susidėvėję. Tai gal galėjo būti toks bandomasis projektas, kad 30 % tų skiriamų lėšų būtų skirta visiškai naujo namo toje vietoje statybai ir galbūt atsirastų savininkų, kurie norėtų tuose projektuose dalyvauti. Būtų suteikta miestų gyventojams, renovuojamų namų gyventojams platesnio pasirinkimo galimybė.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Prašome balsuoti po pateikimo dėl Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-833.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas.
Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Siūloma svarstyti plenariniame posėdyje birželio 15 dieną, ketvirtadienį.
Gerbiami kolegos, prašome registruotis ir dabar baigiame mūsų posėdį.
A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Pirmininke, kadangi yra du komitetai, papildomas ir pagrindinis komitetas, juo labiau kad rytoj yra birželio 14 diena, tai gal mes galime nukelti į kitos savaitės ketvirtadienį? Biudžeto ir finansų komitetas tikrai turės ką pasvarstyti. Aš nespėjau paklausti.
PIRMININKĖ. Kaip suspėsite, kolegos. Iš tikrųjų manau, kad nebus didelė tragedija, jeigu mes tai padarysime ir kitą savaitę.
A. PALIONIS (LSDPF). Nes mums jokio skirtumo nėra, ar šį ketvirtadienį, ar kitą ketvirtadienį.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų pasiūlymą. O dabar registruojamės. Noriu paskelbti, kad kiti darbotvarkės klausimai – į vakarinį posėdį.
Užsiregistravo 56 Seimo nariai.
Pradėsime 15 valandą nuo labai svarbaus įstatymo projekto, todėl prašau 15 valandą būti, – Branduolinės elektrinės, statomos Baltarusijos Respublikoje, projekto Nr. XIIIP-835. 15 valandą pradėsime šiuo įstatymo projektu.
A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Užregistruokite ir mane, nes kol aš šnekėjau, baigėsi registracija.
PIRMININKĖ. A. Palionis kalbėjo per šoninį mikrofoną. Jis dalyvavo posėdyje, labai aktyviai dirbo, kaip ir jūs visi.
Iki pasimatymo vakariniame posėdyje! Rytinį posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.