PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KŪNO KULTŪROS IR SPORTO ĮSTATYMO NR. I-1151 PAKEITIMO

 

 

2018-05-08

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

1

1

 

Argumentai:

Nevyriausybinės sporto organizacijos yra labai stipri sporto sistemos, savo veikloje vadovaujasi demokratiniais principais, vykdo sportininkų rengimą ir sporto šakų varžybų sistemą. Manytina, kad šios organizacijos įstatymo 1 straipsnyje turi būti paminėtos.

Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas nustato kūno kultūros ir sporto principus, kūno kultūros ir sporto sistemą ir jos valdymą, reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų nevyriausybinių sporto organizacijų kompetenciją kūno kultūros ir sporto srityje, reikalavimus kūno kultūros ir sporto specialistams ir kūno kultūros ir sporto specialistų padėjėjams, kūno kultūros ir sporto organizavimą, asmenų sveikatos tikrinimą, kūno kultūros ir sporto renginių saugumo reikalavimus, kūno kultūros ir sporto finansavimą, antidopingo ir kovos su manipuliavimu sporto varžybomis politikos įgyvendinimą, valstybės skatinimą už pasiektus sporto laimėjimus.”

2.

2

15

 

Argumentai:

Sporto organizacijos sąvoką siūloma įvesti prie šio įstatymo sąvokų, nes ši sąvoka toliau įstatyme plačiai naudojama.

Pasiūlymas: papildyti 2 straipsnį 15dalimi ir ją išdėstyti taip:

„15. Sporto organizacija“  

3.

4

1

1

Argumentai:

Fizinio aktyvumo sąvoka apima tik vieną sveikos gyvensenos veiklą – sveikatinantį fizinį aktyvumą. Siūloma veiklas išplėsti iki sveikos gyvensenos diegimo Lietuvos žmonių gyvensenoje. Juo labiau sveikatos ugdymas jau diegiamas mokykloje per Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą

Pasiūlymas: papildyti 4 straipsnio 1 dalies 1) punktą ir jį išdėstyti taip:

1) fizinį aktyvumą; sveiką gyvenseną.

4.

8

1

3

Argumentai:

Daugelis savivaldybių numato ir siekia lėšas įvairiems sporto, fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos projektams. Savivaldybėms būtų aiškiau jeigu sporto biudžete būtų išskirta „fizinio aktyvumo programa“.

Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą  ir jį išdėstyti taip:

„3) programų pagrindu finansuoja ir kitaip prisideda prie savivaldybės teritorijoje veiklą vykdančių kūno kultūros ir sporto srityje veikiančių fizinių ir juridinių asmenų veiklos.“

5.

8

1

4

Argumentai:

Fizinio aktyvumo projektų finansavimas vykdomas iš kūno kultūros ir sporto lėšų. Dalis svavivaldybės projektų finansuojama per šį fondą. Savivaldybės fiziniai ir juridiniai asmenys turėtų daugiau galimybių plėtoti savo veiklą regionuose gaudami lėšų fizinio aktyvumo veiklai teikdami projektus.

Papildyti 8 straipsnio 1 dalį nauju 4 punktu:

„4) Savivaldybės fiziniai ir juridiniai asmenys pateikus projektus gali gauti fizinio aktyvumo lėšų iš valstybės biudžeto.“

6.

8

2

2

Argumentai: Daugelis sporto objektų ne tik vykdo įvairius sporto renginius, bet ir teikia sportinės veiklos, fizinio aktyvumo, sveikos gyvensenos paslaugas.

Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies 2 punktą  ir jį išdėstyti taip:

„2) vykdo sporto objektų plėtrą, užtikrina jų teikiamų paslaugų prieinamumą gyventojams;“

7.

9

1

 

Argumentai:

Manytina būtina pažymėti, kad šiame straipsnyje nurodytas veiklas vykdo nevyriausybinės sporto organizacijos. Jų veikla yra išskirtinė, apibrėžta tarptautinių organizacijų veikla ir naryste jose. Daugelis jų tęstinės programos, vykdomos Lietuvoje, o Lietuvos atstovams sudaromos sąlygos dalyvauti tarptautiniuose sporto renginiuose.

Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1.  Kūno kultūros ir sporto nevyriausybinės organizacijos plėtoja šalyje olimpinį, paralimpinį, kurčiųjų sporto, specialiosios olimpiados ir sporto visiems judėjimus, įvairias sporto šakas, sporto šakų grupes.

8.

9

2

 

Argumentai:

Sporto klubai yra pirminė ir pagrindinė nevyriausybinio sporto organizacija, vykdanti įvairiausias sportinio ir fizinio aktyvumo veiklas, išplėsta sąvoka sustiprina jų vaidmenį.

Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „2. Gali būti steigiami kaip pirminės ir pagrindinės nevyriausybinės sporto plėtros organizacijos ir kūno kultūros ir sporto klubai, kurių tikslas tenkinti interesus kūno kultūros ir sporto srityje, vienyti asmenis fiziniam aktyvumui, sveikai gyvensenai, kūno kultūros ir sporto plėtrai, siekti kokybinių ir kiekybinių kūno kultūros ir sporto rezultatų ir teikti kūno kultūros ir sporto paslaugas gyventojams.“

9.

10

1

 

Argumentai:

Sportinės veiklos sutartys sudaromos su vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis sporto organizacijomis, šios sąvokos detalizuoja siūlomą apibrėžtį šioje straipsnio dalyje.

Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Sportininkas, treneris ar teisėjas su vyriausybine ar nevyriausybine sporto organizacija gali sudaryti darbo sutartį, sporto veiklos sutartį ar vykdyti individualią veiklą.“

10.

11

1

 

Argumentai:

Neįgaliųjų sportui tokių specialistų reikia ir jie būtų didelė parama treneriams, tačiau to nesiūloma taikyti kitose sportinėse veiklose.

Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1.          Kūno kultūros ir sporto pratybas gali vykdyti kūno kultūros ir sporto specialistai ir kūno kultūros ir sporto specialistų padėjėjai neįgaliųjų sportui, vadovaujami kūno kultūros ar sporto specialistų.“

11.

2

2

 

Argumentai:

Sporto specialistai dirba su žmonėmis, fiziniais pratimais veikia žmogaus kūną, ugdo fizines ypatybes, ugdo sportininką, suteikia jam pedagoginių, psichologinių, fiziologinių ir sporto teorijos ir didaktikos žinių todėl ir baigęs aukštąjį išsilavinimą turi gauti gilių žinių.

Pasiūlymas: papildyti 11 straipsnio 2 dalį

2) asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ir švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka baigęs kūno kultūros ir sporto srities mokymus „aukštojoje mokykloje, vykdančioje akredituotas kūno kultūros mokytojų rengimo ir sporto krypties studijų programas“.

12.

12

2

 

Argumentai:

Mokiniai turi žinoti, suprasti ir mokėti naudotis sveikos gyvensenos žiniomis fizinio aktyvumo, sveikos mitybos, žalingų įpročių prevencijos priemonėmis bei naudotis teigiamos socialinės aplinkos įgūdžiais.

Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas ir vykdant pirminį profesinį mokymą mokykline profesinio mokymo organizavimo forma yra privalomos ne mažiau kaip trys kūno kultūros pamokos per savaitę, 1 iš jų sveikos gyvensenos ugdymui. Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas turi būti sudaryta galimybė mokiniui pasirinkti neformaliojo švietimo programą, skirtą fizinio aktyvumo veikloms vykdyti. Pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su sportiniu ugdymu, skirtu išskirtinių sportinių gabumų turintiems mokiniams.“

13.

17

1

 

Argumentai:

Veikiantis kūno kultūros ir sporto fondas skiria lėšas fizinio aktyvumo projektų finansavimui.  Numatoma ir tolesnė tokio fondo veikla, todėl jo paminėjimas įneštų aiškumo dėl fondo veiklos tęstinumo.

Pasiūlymas: įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalį papildyti:

1. Šio įstatymo 16 straipsnyje valstybinio fondo nurodytos lėšos skiriamos fizinio aktyvumo projektų, susijusių su sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu, kūno kultūros ir sporto renginių organizavimu, fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą, įgyvendinimui. Fizinių ir juridinių asmenų pateikti fizinio aktyvumo projektai finansuojami valstybės fondo ir savivaldybių biudžetų lėšomis. <...>

14.

19

1

2

Argumentai:

Terminas „disciplina“ taikomas tarptautinėse sporto federacijose. Lietuvoje vartojamas žodis „rungtys“.

Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) būti atsakinga už visų Lietuvos Respublikoje kultivuojamų atstovaujamos sporto šakos disciplinų rungčių plėtrą (tuo atveju, kai tarptautinė tos sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų rungčių principu, valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų sporto programoms įgyvendinti gali gauti kelios tos sporto šakos federacijos, kurios yra atsakingos tik už vienos ar kelių tos sporto šakos disciplinų rungčių plėtrą);“

15.

19

1

11

Argumentai:

Daugelis tarptautinių sporto organizacijų taiko 2 kadencijas po 4 metus iš eilės rinkimų tvarką. Jos taikymas Lietuvoje nevyriausybinėse organizacijose įvestų daugiau tvarkos ir skaidrumo.

Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

11) sporto šakos federacijos steigimo ar kituose dokumentuose įtvirtinta federacijos valdymo organų narių rotacija 2 kadencijos po 4 metus iš eilės.“

16.

21

2

 

Argumentai:

Jau senai Lietuvos sporto sistemoje yra nusistovėjusios sporto organizacijų struktūros – sportininkų rengimo vyriausybinės (savivaldos) finansuojamos sporto organizacijos – sporto mokymo įstaigos ir sporto centrai. Tokia pataisa įneša aiškumo.

Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Savivaldybės gali steigti įstaigas, sporto mokymo įstaigas, sporto centrus, kurios rengtų sportininkus ar sudarytų sąlygas jiems rengti.“

17.

23

4

 

Argumentai:

Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 1–3 vietos, pasaulio čempionato, Europos čempionato, Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje tais metais neorganizuojami Europos čempionatai), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos iki sportininko karjeros pabaigos, paskutinio starto tarptautinėse varžybose jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki sportininko karjeros pabaigos.“

 

 

 

Teikia

Seimo narys                                                                                                   Juozas Olekas