LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675 2 IR 58 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4475(3)

2020-06-30  Nr. 109-P-29

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Andrius Palionis, Gintarė Skaistė, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Mykolas Majauskas. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo Kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-29	3	3			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad projekto 3 straipsnio 3 dalyje esanti formuluotė (OL 2014 L 187, p. 1) brauktina kaip perteklinė.	Pritarti

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo narė                      Rita Tamašunienė 2020-06-26	2	1			Argumentai: Skatinant subalansuotą regionų plėtrą, siūloma mažinti kriterijus stambiems projektams nuo 200 iki 150 naujų darbo vietų ir nuo 30 iki 20 mln. Eur privačių kapitalo investicijų, kai investuojama ne Vilniuje. Vilniuje siūloma palikti esamus kriterijus. Sumažinus kriterijus projektams, kurie gali pasinaudoti pelno mokesčio lengvata, būtų sudarytos didesnės prielaidos pritraukti daugiau užsienio investicijų į regionus. Tokius parametrus atitinkančių Lietuvos įmonių yra trečdaliu daugiau nei šiuo metu siūlomus kriterijus atitinkančių, todėl būtų didesnė tikimybė paskatinti daugiau plėtros projektų ir iš vietos įmonių. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio  1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.   Papildyti 58straipsnį 16^2 dalimi: „16^2. Juridinis asmuo, kuris įgyvendina stambų projektą pagal galiojančią stambaus projekto investicijų sutartį ir kurio vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui Lietuvos Respublikoje įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais ne mažesnis kaip 200 150, o kai investuojama Vilniuje – ne mažiau kaip 200 ir, kai privačios kapitalo investicijos į stambų projektą Lietuvos Respublikoje pasiekė ne mažesnę kaip 30 20 milijonų eurų sumą, o kai investuojama Vilniuje – ne mažiau kaip 30 milijonų eurų, ir kuris nesinaudoja šio straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose arba 16^3 dalyje nustatyta pelno mokesčio lengvata, nemoka pelno mokesčio, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma ir vidutinis darbuotojų skaičius buvo pasiekti. Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentai atitinkamo mokestinio laikotarpio juridinio asmens pajamų sudaro pajamos iš duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos arba pajamos iš apdirbamosios gamybos, ir tik toms juridinio asmens pajamoms, kurios gautos įgyvendinant stambų projektą. Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tik tuo atveju, kai juridinis asmuo turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą juridinio asmens privačių kapitalo investicijų dydį. Jeigu juridinio asmens privačių kapitalo investicijų suma į stambų projektą sumažėja ir nebesiekia 20 milijonų eurų sumą, o kai investuojama Vilniuje – ne mažiau kaip 30 milijonų eurų, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas, ir (arba) vidutinis darbuotojų, reikalingų  stambiam projektui įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais tampa mažesnis kaip 200 150, o kai investuojama Vilniuje – ne mažiau kaip 200,  lengvata netaikoma tą mokestinį laikotarpį, kurį juridinio asmens privačių kapitalo investicijų suma ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais taip sumažėjo, ir lengvatos taikymas atnaujinamas tą mokestinį laikotarpį, kurį juridinio asmens privačios kapitalo investicijos į stambų projektą vėl pasiekia 30 20 milijonų eurų sumą, o kai investuojama Vilniuje – ne mažiau kaip 30 milijonų eurų ir (arba) vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais vėl tampa ne mažesnis kaip 200 150, o kai investuojama Vilniuje – ne mažiau kaip 200. Šioje dalyje nustatyta lengvata juridiniam asmeniui, įgyvendinančiam stambų projektą, taikoma ne ilgiau nei 20 metų nuo stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo dienos. Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tiek, kiek ji suderinama su Europos Sąjungos teisės aktais, kuriais reguliuojamas valstybės pagalbos teikimas, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta valstybės pagalbos teikimo ir priežiūros tvarka.“	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į tai, kad Seimo narė pasiūlymą registravo Projektui XIIIP-4475(2), o po svarstymo plenariniame posėdyje, buvo registruotas Projektas XIIIP-4475(3), kuris yra patikslintas atsižvelgus į Seimo narių V.  Ąžuolo ir V. Ačienės pasiūlymą,  Komitetas siūlo Projekto 2 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „16^2. Juridinis asmuo, kuris įgyvendina stambų projektą pagal galiojančią stambaus projekto investicijų sutartį ir kurio vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui Lietuvos Respublikoje įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais ne mažesnis kaip 150, o kai investuojama Vilniuje, – ne mažesnis kaip 200 ir, kai privačios kapitalo investicijos į stambų projektą Lietuvos Respublikoje pasiekė ne mažesnę kaip 20 milijonų eurų sumą, o kai investuojama Vilniuje – ne mažesnę kaip 30 milijonų eurų sumą, ir kuris nesinaudoja šio straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose arba 16^3 dalyje nustatyta pelno mokesčio lengvata, nemoka pelno mokesčio, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma ir vidutinis darbuotojų skaičius buvo pasiekti. Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentai atitinkamo mokestinio laikotarpio juridinio asmens pajamų sudaro pajamos iš duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos arba pajamos iš apdirbamosios gamybos, ir tik toms juridinio asmens pajamoms, kurios gautos įgyvendinant stambų projektą. Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tik tuo atveju, kai juridinis asmuo turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą juridinio asmens privačių kapitalo investicijų dydį. Jeigu juridinio asmens privačių kapitalo investicijų suma į stambų projektą sumažėja ir nebesiekia 20 milijonų eurų sumos, o kai investuojama Vilniuje, – nebesiekia 30 milijonų eurų sumos, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas, ir (arba) vidutinis darbuotojų, reikalingų  stambiam projektui įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais tampa mažesnis kaip 150, o kai investuojama Vilniuje, – mažesnis kaip 200,  lengvata netaikoma tą mokestinį laikotarpį, kurį juridinio asmens privačių kapitalo investicijų suma ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais taip sumažėjo, ir lengvatos taikymas atnaujinamas tą mokestinį laikotarpį, kurį juridinio asmens privačios kapitalo investicijos į stambų projektą vėl pasiekia  20 milijonų eurų sumą, o kai investuojama Vilniuje – 30 milijonų eurų sumą ir (arba) vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais vėl tampa ne mažesnis kaip 150, o kai investuojama Vilniuje – ne mažesnis kaip 200. Šioje dalyje nustatyta lengvata juridiniam asmeniui, įgyvendinančiam stambų projektą, taikoma ne ilgiau nei 20 metų nuo stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo dienos. Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tiek, kiek ji suderinama su Europos Sąjungos teisės aktais, kuriais reguliuojamas valstybės pagalbos teikimas, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta valstybės pagalbos teikimo ir priežiūros tvarka.“
2.	Seimo nariai: Valius Ąžuolas, Vida Ačienė, Andrius Palionis 2020-06-26	3	5		N	Argumentai: Siūloma nustatyti pelno mokesčio lengvatos stambiems projektams galiojimo laikotarpį, per kurį būtų galima įsivertinti įstatymo projektu numatomos pelno mokesčio lengvatos kuriamą naudą valstybei ir jos poveikį valstybės finansams.  Šiuo metu laisvosiose ekonominėse zonose taip pat taikomos pelno mokesčio lengvatos. Šių laisvųjų zonų veiklos terminas yra ribotas, pvz., Akmenės, Kėdainių, Marijampolės, Šiaulių, Panevėžio laisvosios ekonominės zonos įsteigtos 49 m., pradedant nuo 2012  m. sausio 1 d., o šis terminas gali būti pratęstas. Pagal Investicijų įstatymo projektą savivaldybės galės pasinaudoti paskatomis ruošti iš anksto teritorijas stambioms investicijoms pritraukti, tačiau jų paruošimus užtruks kelerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo. Derybos su stambiais investuotojais įprastai trunka taip pat kelerius metus. Taigi penkerių metų terminas įstatymo efektyvumui įvertinti yra pakankamas. Baigiantis šiam terminui Lietuvos Respublikos Seimas turės galimybę šį terminą pratęsti, atsižvelgdamas į sudarytų stambių projektų sutarčių skaičių ir naudą valstybei.  Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį 5 dalimi: „5. Šio įstatymo 2 straipsnio nuostatos taikomos pagal iki 2025 m. gruodžio 31 d. sudarytas stambių projektų investicijų sutartis.“	Pritarti

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Valius Ąžuolas, Mykolas Majauskas.

 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                Valius Ąžuolas

Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė