LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
švietimo ir mokslo komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (2)
DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL Sporto įstatymo Nr. I-1151
pakeitimo įstatymo projekto nr. xivp-3748(3)
2024-06-27 Nr. 109-P-32
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja I. Kačinskaitė-Urbonienė, Komiteto nariai D. Asanavičiūtė, E. Jovaiša, L. Nagienė, A. Norkienė, B. Pietkiewicz, E. Pupinis, E. Rudelienė, J. Šiugždinienė, Seimo narys A. Vyšniauskas, pavaduojantis Komiteto narį D. Kreivį.
Komiteto biuro vedėja L. Vingrytė, biuro patarėjos J. Paukštė, R. Steponėnienė, D. Žegunė, padėjėja G. Petrauskaitė.
Kiti asmenys: Seimo narys V. Alekna, švietimo, mokslo ir sporto viceministrė A. Zedelytė-Kaminskė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto grupės vyr. patarėja I. Šimkūnaitė, Sporto grupės patarėja G. Papartė, Ministrės Pirmininkės patarėja A. Kairienė.
2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto sprendimas |
Argumentai, pagrindžiantys sprendimą |
||
str. |
str. d. |
p. |
||||||
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-26 |
6 |
6 |
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgiant į tai, kad švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija jai reikalingą informaciją turės teisę gauti ne iš bet kokių asmenų (įskaitant ir privačius asmenis, kurių veikla niekaip nesusijusi su sportu), projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos sporto įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 6 dalyje po žodžių „kitų asmenų“ įrašytini žodžiai „kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojama sporto sritimi“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio 8 daliai. |
Nepritarti |
Argumentai: Žodžius „kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojama sporto sritimi“ svarstymo Komitete metu buvo nutarta išbraukti, nes pritarta siūlymui neapriboti asmenų, turinčių pateikti Nacionalinei švietimo agentūrai ir sportininkų atstovui reikalingą informaciją, būtiną jų funkcijų atlikimui, rato. Šiuo metu įstatyme galiojanti nuostata, kad tokią pareigą turi tik asmenys, kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojama sporto sritimi, praktikoje kelia sunkumų, nes gali susidaryti situacija, kai asmenys, realiai vykdantys su sportu susijusias veiklas, formaliai galės atsisakyti pateikti informaciją. Pabrėžtina, kad tokią informaciją tiek Nacionalinė sporto agentūra, tiek ir sportininkų atstovas galės gauti tik tokiu atveju, jeigu ši informacija bus būtina Įstatyme nustatytoms jų funkcijoms atlikti.
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-26 |
11 |
3 |
|
|
Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „kurią su juo sudaro ir nutraukia švietimo, mokslo ir sporto ministras“, nes Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 12 punkte jau nustatyta ministro funkcija priimti į pareigas ir atleisti iš jų ministerijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis. |
Pritarti |
Pasiūlymas: Įstatymo 11 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Sportininkų atstovą konkurso būdu į pareigas 4 metams skiria ir iš jų atleidžia švietimo, mokslo ir sporto ministras. Konkursas organizuojamas ir vykdomas Vyriausybės nustatyta tvarka. Sportininkų atstovas yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-26 |
11 |
4 |
|
|
Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostata, numatanti, kad sportininkų atstovas veikia savarankiškai, yra ne tik neaiški savo turiniu, tačiau ir nederanti su Darbo kodeksu. Pagal Darbo kodekso 21 straipsnį, darbo sutarties (o pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį su sportininkų atstovu būtų sudaroma darbo sutartis) šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Darbuotojas − fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu, o darbdavys − asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Atsižvelgiant į tai, neaišku koks sportininkų atstovo galimybės ir teisės veikti savarankiškai turinys, ir šios galimybės santykis su sportininkų atstovu sudarytos darbo sutarties sąlygomis. Jeigu turimas omenyje būtent sportininkų atstovo nepriklausomumas nuo ministro ir (ar) kitų subjektų, tokio nepriklausomumo turinį ir reikėtų aiškiai apibrėžti, o ne vartoti neaiškaus turinio ir klaidinančią formuluotę „dirba savarankiškai“ (nes iš esmės bet kokie darbuotojai savo pareigybės aprašymuose nustatytas funkcijas atlieka savarankiškai, t. y. patys). Kaip ministerijos darbuotojų nepriklausomą nustatančio reguliavimo pavyzdį galima būtų paminėti Lietuvos Respublikos saugos tyrimų įstatymo projektą (Reg. Nr. XIVP-3967), kurio 8 straipsnio 2-4 dalyse ir 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos tam tikrų ministerijos darbuotojų nepriklausomumo nuo ministro ir kitų subjektų garantijos.
|
Pritarti |
Pasiūlymas: Įstatymo 11 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Sportininkų atstov
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-26 |
11 |
4 |
|
|
Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostata, numatanti, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras užtikrina sportininkų atstovo veiklos ir organizacinį nepriklausomumą, stokoja teisinio aiškumo. Pirma, veiklos nepriklausomumas turėtų būti apibrėžtas pagal aukščiau išdėstytą pastabą. Antra, sąvoka „organizacinis nepriklausomumas“ suponuoja tam tikros organizacijos veiklos nepriklausomumą, tuo tarpu sportininkų atstovo veikla numatoma asmeninė, nesiejama su jokia tam specialiai įsteigtos ar priskirtos organizacijos pagalba, todėl individualiai veikiančiam darbuotojui nustatyti „organizacinį“ nepriklausomumą tiesiog nelogiška. Trečia, nėra aišku, kodėl šį „veiklos nepriklausomumą“ ir kokiais veiksmais (sprendimais) turėtų užtikrinti švietimo, mokslo ir sporto ministras. Pažymėtina, kad pagal bendruosius valstybės institucijų veiklos valstybinio reguliavimo principus, jų nepriklausomumas užtikrinamas įstatymiškai, įtvirtinant tam tikras imperatyvias normas, kurių privalo laikytis visi teisinių santykių subjektai, t. y. kažkokie viešojo administravimo subjektų sprendimai, įgyvendinantys jau įstatymuose įtvirtintas atitinkamas valstybės institucijų nepriklausomumo garantijas, neturėtų būti reikalingi.
|
Nepritarti |
Argumentai: Nuostata dėl sportininkų atstovo veiklos ir organizacinio nepriklausomumo yra suformuluota pagal analogiją – Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: „Už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas subjektas yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas viešojo sektoriaus subjekto vadovui. Viešojo sektoriaus subjekto vadovas užtikrina už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingo subjekto veiklos ir organizacinį nepriklausomumą, korupcijai atsparios aplinkos kūrimo veiklai reikalingus išteklius, už šią veiklą atsakingų subjektų teises ir veiklos garantijas, įskaitant priemones, kuriomis už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai ir (ar) jų darbuotojai apsaugomi nuo galimo neigiamo poveikio dėl jų atliekamų funkcijų.“ Korupcijos prevencijos pareigūnai įstaigose taip pat yra tų įstaigų darbuotojai, tačiau jiems pagal įstatymą užtikrinamas veiklos ir organizacinis nepriklausomumas.
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-26 |
11 |
4 |
|
|
Nėra aiškus keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatos, nustatančios, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras užtikrina sportininkų atstovo veiklai reikalingus išteklius, santykis su kita šios dalies nuostata, numatančia, kad sportininkų atstovą techniškai ir ūkiškai aptarnauja Vyriausybės įgaliota įstaiga. Kitaip sakant nėra aišku, už kokių išteklių suteikimą būtų atsakingas švietimo, mokslo ir sporto ministras (teisingiau numatyti, kad už tai atsakingas būtų ne pats ministras, o jo vadovaujama ministerija), o už kokių techninių ir ūkinių išteklių suteikimą – Vyriausybės įgaliota įstaiga.
|
Nepritarti |
Argumentai: Sportininkų atstovo darbdavys – ŠMSM, tačiau siekiant jo veiklos nepriklausomumo, jis faktiškai dirbs kitoje ministerijai pavaldžioje įstaigoje – Lietuvos antidopingo agentūroje. Todėl tikslinga numatyti, kad tiek švietimo, mokslo ir sporto ministras, kaip darbdavys, yra atsakingas už sportininkų atstovo veiklai reikalingų išteklių, pvz., darbui reikalingų priemonių, paslaugų suteikimą, įsigijimą, tiek numatyti, kad sportininkų atstovą techniškai ir ūkiškai aptarnauja Vyriausybės įgaliota įstaiga. Analogija – Mokslo ir inovacijų patarėjai ministerijose, kurie savo funkcijas atlieka ministerijose (faktiškai ten dirba), tačiau jų darbdavys yra Lietuvos mokslo taryba.
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
|
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-26 |
11 |
5 |
2 |
|
Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 3 punkte žodžiai „nuo sprendimo atlikti tyrimą priėmimo dienos“ turėtų būti dėstomi ne po žodžių „ne ilgiau kaip 20 darbo dienų“, o prieš žodžius „priima sprendimus dėl jų“.
|
Pritarti |
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) nagrinėja sportininkų skundus, gauto skundo pagrindu arba savo iniciatyva atlieka tyrimus dėl sportininkų teisių pažeidimų ir per ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo sprendimo atlikti tyrimą priėmimo dienos priima sprendimus dėl jų. Dėl skundo ar tyrimo aplinkybių sudėtingumo arba dėl to, kad nagrinėjant ar tiriant skundą prireikia gauti papildomos informacijos, skundo nagrinėjimo ar tyrimo atlikimo ir sprendimo priėmimo terminą sportininkų atstovas gali pratęsti du kartus ne ilgiau kaip po 20 darbo dienų
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
|
7. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-26 |
11 |
5 |
6 |
|
Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 6 punkte reikėtų aiškiai nurodyti sportininkų atstovo įpareigojimo nevykdymo teisines pasekmes ir (ar) sportininkų atstovo galimus teisinius veiksmus (dėl jo sprendimo nevykdymo).
|
Nepritarti |
Argumentai: Sportininkų atstovo pareigybė yra naujai steigiama pareigybė. Jos poreikis buvo iškeltas pačių aukšto meistriškumo sportininkų ir su jais išsamiai aptartas. Tai naujas institutas, kol kas neturintis nusistovėjusios darbo praktikos, nusistovėjusių santykių su sporto bendruomene ir sporto srityje veikiančiomis organizacijomis. Sportininkų atstovui pradėjus savo veiklą, po kurio laiko bus galima įvertinti, kokie sportininkų teisių pažeidimai yra nustatomi, koks jų kiekis ir pobūdis, kaip yra įgyvendinami sportininkų atstovo sprendimai, rekomendacijos ir pan. Įvertinus sportininkų atstovo veiklos rezultatus bus galima svarstyti klausimą dėl jo sprendimų nevykdomo teisinių pasekmių poreikio.
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
|
8. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-26 |
11 |
9 |
|
|
Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių „Nutrūkus sportininkų atstovo įgaliojimams“ įrašytini žodžiai „pasibaigus sportininkų atstovo darbo sutarčiai“. |
Pritarti |
Pasiūlymas: Įstatymo 11 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip: „9.
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
|
9. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-26 |
11 |
10 |
|
|
Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje siūlytina žodžių „arba teismas pripažįsta jį neveiksniu turtinių ir (ar) asmeninių neturtinių santykių srityse“ atsisakyti dalinai kaip perteklinių, nes darbo sutartis su neveiksniais asmenimis negali būti sudaryta, o jau sudaryta turėtų būti nutraukiama (pagal Darbo kodekso nuostatas), ir dalinai kaip neatitinkančių Darbo kodekso nuostatų, nes pagal šio kodekso 21 straipsnio 2 dalį darbuotoju gali būti būtent darbinį veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. |
Pritarti |
Pasiūlymas: Įstatymo 11 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip: „10. Darbo sutartis su sportininkų atstovu, be Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, nutraukiama ir tais atvejais, kai jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
|
10. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-26 |
14 |
7 |
3 |
|
Teisės departamentas laikosi 2024 m. gegužės 15 d. išvadoje Nr. XIVP-3748 išdėstytos pozicijos, kad keičiamo įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatomi apribojimai, iš esmės susiję su fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerių ar instruktorių ar fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio paslaugas teikiančių asmenų nepriekaištinga reputacija, yra neproporcingi. Atkreiptinas dėmesys, jog fizinio aktyvumo ar sporto trenerių, instruktorių bei fizinio aktyvumo ar sporto trenerio paslaugas teikiančių asmenų statusas nėra tapatus pedagogo statusui. Sporto įstatyme nurodyti asmenys, priešingai negu pedagogai, dirba ne tik su vaikais. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto a papunkčiui, kuriame numatyti reikalavimai juridinio asmens vadovui, kolegialaus valdymo organo nariams, asmeniui, turinčiam teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, finansininkui ar kitam asmeniui, tvarkančiam juridinio asmens apskaitą.
|
Nepritarti |
Argumentai: Sporto įstatymo projektu siūlomos nuostatos yra analogiškos Švietimo įstatymo nuostatoms. Pagal Švietimo įstatymą: „mokytojas – asmuo, ugdantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas (2 straipsnio 18 dalis), „mokinys – asmuo, kuris mokosi“ (2 straipsnio 17 dalis). Iš to darytina išvada, kad Švietimo įstatymas nustato reikalavimus visiems mokytojams, ne tik dirbantiems su vaikais, todėl tokios pačios nuostatos taikytinos ir aukšto meistriškumo sporto ar fizinio aktyvumo trenerių darbui, nes jie taip pat dirba ir su vaikais, ir su suaugusiais, o be to, jų darbas tiesiogiai yra susijęs su asmenų sveikata.
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
|
11. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-26 |
|
|
|
|
Atkreiptinas dėmesys, kad yra priimtas ir Teisės aktų registre paskelbtas Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 2 ir 20 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymas Nr. XIV-2686, kuriuo keičiamos kai kurios šiuo metu galiojančio Sporto įstatymo nuostatos ir kurio įsigaliojimas taip pat numatytas 2025 m. sausio 1 d. Taigi susidarys teisiškai ydinga situacija, kai vienu metu įsigalios du skirtingo turinio Sporto įstatymą keičiantys įstatymai. Atsižvelgiant į tai bei turint omenyje, kad visi aukščiau minėtame įstatyme numatyti pakeitimai yra pilnai perkelti į teikiamą projektą, kuriuo Sporto įstatymas dėstomas nauja redakcija, reikėtų Sporto įstatymo Nr. I-1151 2 ir 20 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymą Nr. XIV-2686 pripažinti netekusiu galios.
|
Pritarti |
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūloma Įstatymo projektą papildyti nauju 3 straipsniu, kuriame būtų nurodomas teisės aktas, netenkantis galios. Šis naujas straipsnis įsigaliotų iškart. Taip pat reikalinga papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnio nuostatas dėl įstatymo įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo ir perkelti tam tikras nuostatas iš pripažįstamo netekusiu galios įstatymo.
Pasiūlymas: Įstatymo projektą papildyti nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Teisės akto pripažinimas netekusiu galios Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 2 ir 20 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymas Nr. XIV-2686 pripažįstamas netekusiu galios.“
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnį ir šio straipsnio
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 13 dalimi ir ją išdėstyti taip: „13. Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos taikomos nuo 2026 m. sausio 1 d. Juridinių asmenų prašymai skirti valstybės biudžeto lėšų, pateikti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias Sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 18 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nebaigti nagrinėti iki 2026 m. sausio 1 d., baigiami nagrinėti ir sprendimus dėl jų priima švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reguliavimą.“
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
|
3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto sprendimas |
Argumentai, pagrindžiantys sprendimą |
||
str. |
str. d. |
p. |
||||||
1. |
Seimo narys V. Alekna 2024-06-25 |
22
|
1
|
10 |
|
Argumentai: Olimpiniam judėjimui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija yra tokia pat nevyriausybinė organizacija kaip ir visos kitos sporto organizacijos veikiančios sporto srityje. Šiuo Projekto punktu sudaromos išskirtinės sąlygos gauti ir naudoti valstybės biudžeto lėšas vienai organizacijai, o tai prieštarauja lygiateisiškumo principui. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 21 straipsnio 1 dalies 10 punkto („sporto šakos federacijos steigimo dokumente yra įtvirtinta sporto šakos federacijos valdymo organų narių rotacija, numatant 2 kadencijas po 4 metus arba 4 kadencijas po 2 metus tam pačiam asmeniui ir 4 metų pertrauka šioms kadencijoms pasibaigus“) netaikymas olimpiniam judėjimui Lietuvoje vadovaujančiai nevyriausybinei organizacijai neatitinka gero valdymo principų ir sudaro riziką atsirasti korupcinėms apraiškoms. Siūlau pakeisti Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 naujos redakcijos projektą ir iš 22 straipsnio 1 dalies 10 punkto išbraukti dalį, išimties tvarka suteikiančia neribotas kadencijas.
Pasiūlymas: 1. Pakeisti 22 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) sporto šakos federacijos steigimo dokumente yra įtvirtinta sporto šakos federacijos valdymo organų narių rotacija, numatant 2 kadencijas po 4 metus arba 4 kadencijas po 2 metus tam pačiam asmeniui ir 4 metų pertrauką šioms kadencijoms pasibaigus.
|
Pritarti iš dalies |
Argumentai: Siūlomos išbraukti nuostatos buvo įtrauktos svarstymo Komitete metu. Jos būtų taikomos ne tik olimpiniam judėjimui Lietuvoje vadovaujančiai nevyriausybinei organizacijai, bet ir bet kuriai kitai sporto šakos federacijai, todėl nėra diskriminacinės, nes būtų taikomos ne išimtinai vienai organizacijai. Pabrėžtina, kad valstybei yra labai svarbu, kad jos nacionalinių sporto organizacijų atstovai dalyvautų tarptautinių sporto organizacijų valdymo organų veikloje, ypač vertinant pastarųjų metų geopolitinius įvykius, turėjusius poveikį ir tarptautinėms sporto varžyboms. Tuo pačiu tikslinga patikslinti Įstatymo nuostatas ir nurodyti, kad išimtis būtų taikoma tik kolegialaus valdymo organo nariams. Pvz., jeigu pagal tarptautinės organizacijos nustatytą tvarką, tarptautinės organizacijos valdymo organo narys privalo būti ir nacionalinės organizacijos valdymo organo nariu, tokiu atveju kadencijų išimtis galiotų tik nacionalinės organizacijos kolegialaus valdymo organo nariui, tuo tarpu vienasmeniam valdymo organui galiotų bendros taisyklės kaip ir visoms kitoms sporto organizacijoms, siekiančioms gauti valstybės biudžeto lėšų.
Pasiūlymas: Pakeisti 22 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) sporto šakos federacijos steigimo dokumente yra įtvirtinta sporto šakos federacijos valdymo organų narių rotacija, numatant 2 kadencijas po 4 metus arba 4 kadencijas po 2 metus tam pačiam asmeniui ir 4 metų pertrauką šioms kadencijoms pasibaigus. Atsižvelgiant į tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos nustatytas taisykles, sporto šakos federacijos kolegialaus valdymo organ
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: 10. 2027 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 10 punkto redakcija: „10) sporto šakos federacijos steigimo dokumente yra įtvirtinta sporto šakos federacijos vienasmenio valdymo organo rotacija, numatant 2 kadencijas po 4 metus arba 4 kadencijas po 2 metus tam pačiam asmeniui ir 4 metų pertrauką šioms kadencijoms pasibaigus, ir kolegialaus valdymo organo narių rotacija, numatant 2 kadencijas po 4 metus arba 4 kadencijas po 2 metus, ir šioms kadencijoms pasibaigus kolegialus valdymo organas atnaujinamas ne mažiau kaip puse narių. Atsižvelgiant į tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos nustatytas taisykles, sporto šakos federacijos kolegialaus valdymo organ
Balsavimo rezultatai: Balsuota dėl V. Aleknos pasiūlymo: Už – 4; Prieš – 1; Susilaikė – 6. Seimo nario pasiūlymui nepritarta, pritarta Komiteto pasiūlymui.
|
2. |
Seimo narė E. Rudelienė 2024-06-26 |
21 |
6 |
|
|
Argumentai: Tikslinga patikslinti įstatymo nuostatą, kad nebūtų suprantama, jog sportininkas, gavęs valstybės stipendiją, buvo rengiamas pagal ministro tvarką, o suma skiriama ministro nustatyta tvarka, siūlytina būtų išdėstyti taip:
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo 21 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Tuo atveju, kai sportininkui valstybės stipendijos mokėjimas nutraukiamas dėl šio įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių, tų biudžetin
|
Pritarti |
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
|
Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas
(Komiteto biuro patarėja Justina Paukštė)