LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
ŽMOGAUS TEISIŲ komitetas
PAPILDOMO KOMITETO
I Š V A D O S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PAPILDOMOSIOS
IR ALTERNATYVIOSIOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS
ĮSTATYMO PROJEKTO
(Nr. XIIIP-3570)
2019 m. rugsėjo 18 d.
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Komiteto pirmininko pavaduotojas Leonardas Talmont; komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas; Mindaugas Puidokas, Gediminas Vasiliauskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėja Ingrida Aidietienė.; kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis ir patarėja Asta Kandratavičienė, Lietuvos fitoterapijos sąjungos prezidentas Ovidijus Vyšniauskas; Lietuvos nacionalinės dermatokosmetalogų ir estetinės mezoterapijos specialistų asociacijos viceprezidentė Rūta Čilinskienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
|
1. . 1.
|
Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2019-06-25 |
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
|
|
|
|
3. 12.11 |
Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2019-06-25 |
2 |
1 11 |
|
1. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąvokos „didelės rizikos žmogaus sveikatai“ apibrėžtį siūlome patikslinti, nes dabartinė jos formuluotė suponuoja, kad taikomos intervencinių procedūros ir (ar) naudojamos medicinos priemonės gali būti tik viena iš sąlygų, įgalinančių konstatuoti didelę riziką žmogaus sveikatai. Galbūt tikslinga šį apibrėžimą dėstyti taip: „tikimybė asmeniui (pacientui) patirti žalą sveikatai dėl papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metų taikomų intervencinių procedūrų ir (ar) naudojamų medicinos priemonių (prietaisų)“. Be to, svarstytina, ar nereikėtų apskritai atsisakyti perteklinės ir klaidinančios projekto 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžiamos sąvokos „vidutinė rizika žmogaus sveikatai“, nes jos apibrėžtimi siekiama ne nurodyti tam tikras atitinkamą rizikos laipsnį žmogaus sveikatai sukeliančias paslaugų teikimo aplinkybes, o tiesiog apimti visus kitus sveikatos priežiūros paslaugų teikimo atvejus, t.y. atvejus, kai netaikomos intervencinės procedūros ir nenaudojamos medicinos priemonės. Atitinkamai projekto nuostatas reikėtų konstruoti numatant dvi teikiamų papildomosios ir alternatyviosios (toliau – PA) sveikatos priežiūros paslaugų sukeliamų rizikų rūšis – 1) kai didelė rizika žmogaus sveikatai sukeliama, ir 2) kai didelė rizika sveikatai nesukeliama. Kitu atveju, reikėtų apibrėžti ir tuos atvejus, kai kyla minimali rizika žmogaus sveikatai arba rizika apskritai nekyla. |
Pritarti iš dalies |
Siūlyti patikslinti formuluotę, tačiau atkreipti dėmesį į tai, kad šio įstatymo dalykas yra didelę riziką žmogaus sveikatai galinti sukelti veikla ir vidutinę riziką galinti sukelti veikla. Veikla, dėl kurios rizika kyla maža ar iš viso jokios rizikos nėra – į šio įstatymo reglamentavimą nepatenka
Projekto rengėjų nuomone, būtina įvertinti tai, kad 1. rengiant Projektą buvo pasirinkta koncepcija, kad tikėtinas asmeniui (pacientui) patirtos žalos sveikatai papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugos teikimo metu mastas siejamas tiek su tikėtinu asmeniui (pacientui) patirtos žalos sveikatai dydžiu (dideliu, vidutiniu, mažu), tiek su tuo, ar teikiant papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugas bus taikomos intervencinės procedūros ir (ar) naudojamos medicinos priemonės (prietaisai), ar ne. Projekte pateikiamomis sąvokomis jau konstatuojama, kad teikiant papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugas netaikant intervencinės procedūros ir (ar) nenaudojant medicinos priemonės (prietaiso) (t. y. paslaugas teikiančiam asmeniui medicinos prietaisais neveikiant paciento audinius ir (ar) organus, nepažeidžiant paciento audinių ir (ar) organų vientisumo arba jo nepažeidžiant) žala asmens (paciento) sveikatai (nepriklausomai nuo jos dydžio) tikėtina galėtų atsirasti rečiau, nei turėtų atsirasti taikant intervencinę procedūrą ir (ar) naudojant medicinos priemones (prietaisus) (t. y. paslaugas teikiančiam asmeniui medicinos prietaisais veikiant paciento audinius ir (ar) organus, pažeidžiant paciento audinių ir (ar) organų vientisumą arba jo nepažeidžiant).Jei papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslauga neapima didelės ar vidutinės rizikos žmogaus sveikatai požymio „tikimybės asmeniui (pacientui) patirti žalą sveikatai papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugos teikimo metu, kai taikomos intervencinės procedūros ir (ar) naudojamos medicinos priemonės (prietaisai), arba netaikomos, tai šios papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugos nebus reglamentuojamos (jas bus galima teikti laisvai be jokių apribojimų). Pastebėtina tai, kad tokia veikla bet kada, paaiškėjus didelės ar vidutinės rizikos žmogaus sveikatai požymiams, bus priskirta licencijuojamai paslaugai. Atsižvelgus į Seimo Teisės departamento 1 pastabą „Atitinkamai projekto nuostatas reikėtų konstruoti numatant dvi teikiamų papildomosios ir alternatyviosios (toliau – PA) sveikatos priežiūros paslaugų sukeliamų rizikų rūšis – 1) kai didelė rizika žmogaus sveikatai sukeliama, ir 2) kai didelė rizika sveikatai nesukeliama. Kitu atveju, reikėtų apibrėžti ir tuos atvejus, kai kyla minimali rizika žmogaus sveikatai arba rizika apskritai nekyla.“ Būtų susiduriama su praktinėmis Projekto taikymo ir įgyvendinimo problemomis, nes pasakyti kada atitinkama veikla sukels didelę (ar mažą) riziką žmogaus sveikatai bus galima tik po to, kai jau bus išduotas atitinkamas leidimas teikti šią paslaugą (turėtų būti išduodamas leidimas, o paskui vykdoma stebėsena, ir stebima, kokio dydžio žala padaroma (didelė, nedidelė), o jei ta pačia veikla bus padaryta vienu atveju didelė žala, o kitu atveju – nedidelė?). |
|
4. |
Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2019-06-25 |
2 |
3 |
|
2. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje ‚papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros“ sąvoką, nustatyta, kad PA sveikatos priežiūra ir yra juridinių ir fizinių asmenų veikla, projekto 2 straipsnio 2 dalyje ir visose kitose projekto nuostatose vietoj formuluotės „papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros veiklos sritis“ vartotina formuluotė „papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros sritis“. |
Pritarti |
|
|
5. |
Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2019-06-25 |
3 |
1;2 |
|
3. Projekto 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse, apibrėžiant PA sveikatos priežiūros paslaugų grupes ir pogrupius, vartojama formuluotė „licencijuojamos didelę ir vidutinę riziką žmogaus sveikatai galinčios sukelti grupės ar pogrupiai“ klaidingai suponuoja, kad didelę ar vidutinę riziką nesukeliančios PA sveikatos priežiūros paslaugos (nors tokios paslaugos pačiame projekte ir neapibrėžtos) nėra licencijuojamos. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome minėtose nuostatose išbraukti perteklinius ir klaidinančius žodžius „didelę ar vidutinę riziką žmogaus sveikatai galinčių sukelti“.
|
Pritarti |
|
|
6. |
Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2019-06-25 |
|
|
|
4. Projekto III skyrius reguliuoja juridinių asmenų vykdomos PA sveikatos priežiūros licencijavimą. Tačiau visi šio skyriaus straipsniai kalba apie PA sveikatos priežiūros įstaigos pažymėjimą. Derėtų apsispręsti, ar siekiama reguliuoti licencijavimo (licencijų išdavimo), ar, vis dėlto, pažymėjimų išdavimo procesą, ir tuomet atitinkamai patikslinti projekto terminiją. Pirmuoju atveju reikėtų reglamentuoti licencijų, o ne pažymėjimų, išdavimą, antruoju – atsisakyti sąvokos „licencijavimas“ (galbūt tikslinga vartoti sąvoką „veiklos priežiūra“). Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto IV skyriui, reglamentuojančiam fizinių asmenų licencijavimą. |
Pritarti |
|
|
7. |
Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2019-06-25 |
20 |
|
|
5. Projekto 5 straipsnio 1 dalies paskutiniojo sakinio nuostata suponuoja, kad sveikatos apsaugos ministras bus įgaliotas nustatyti atskirų PA sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarką, tačiau projekto 20 straipsnyje, nustatančioje Sveikatos apsaugos ministerijos kompetenciją PA sveikatos priežiūros valdymo srityje, tokia sveikatos apsaugos ministro funkcija nenustatyta (numatyta tik privalomųjų normatyvų bei medicinos normų nustatymas). Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.
|
Pritarti |
Papildyti 20 straipsnį |
|
8. |
Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2019-06-25 |
5 |
2 |
|
6. Projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostatas siūlome koreguoti ir tikslinti, nes šios dalies 1-4 punktuose pateikti ne kiek reikalavimai juridiniams asmenims, siekiantiems įgyti sveikatos priežiūros įstaigos pažymėjimą, kiek reikalavimai, asmenims, jau teikiantiems PA sveikatos priežiūros paslaugas. Siekiant teisinio aiškumo, šioje dalyje siūlome aiškiai atskirti ir nurodyti, kokius reikalavimus turi atitikti ir kokius dokumentus pateikti sveikatos priežiūros įstaigos pažymėjimą siekiantys įgyti juridiniai asmenys. Pvz., nėra aišku, kaip sveikatos priežiūros įstaigos pažymėjimą tik siekiantis įgyti juridinis asmuo įvykdys reikalavimą užtikrinti, kad darbuotojai, teiksiantys paslaugas, turės sveikatos priežiūros specialisto pažymėjimus arba kad teikiamos paslaugos atitiks sveikatos apsaugos ministro nustatytus paslaugų teikimo reikalavimus. Mūsų manymu, iš siekiančių sveikatos priežiūros įstaigų pažymėjimą įgyti juridinių asmenų galima reikalauti jų veiklos dokumentų, atitinkančių viešojo administravimo subjektų patvirtintus reikalavimus, patalpų atitikimą minimaliems reikalavimams patvirtinančių dokumentų, minimalaus personalo būtiną kvalifikaciją (jeigu toks būtų nustatytas) atitinkančių dokumentų ir pan. Tuo tarpu, veiklą vykdantiems juridiniams asmenims jau keliami reikalavimai, betarpiškai susiję su jų teikiamų paslaugų atitikimu veiklos priežiūrą vykdančios valstybės institucijos nustatytiems paslaugų teikimo reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, projekto 5 straipsnio 2 dalį siūlome tikslinti.
|
Pritarti |
|
|
9. |
Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2019-06-25 |
5 |
2 |
|
8. Projekto 5 straipsnio 2 dalies 4 punktas, nustatantis reikalavimą, „užtikrinti, kad bus laikomasi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytų PA sveikatos priežiūros veikla asmenų (pacientų) sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo nuostatų“ stokoja teisinio aiškumo. Manytina, jog tuo atveju, jei PA sveikatos priežiūros paslaugas siekiantiems teikti juridiniams asmenims siekiama nustatyti reikalavimą prieš pradedant teikti sveikatos priežiūros paslaugas, apdrausti savo civilinę atsakomybę privalomuoju ir (ar) savanoriškuoju civilinės atsakomybės draudimu turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, tai turėtų būti aiškiai nurodyta įstatymo projekte. Be to, tokiu atveju kyla klausimas, ar šiam reikalavimui galėtų būti taikoma projekto 6 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė pateikti atitikimą įstatymo reikalavimams įrodančius dokumentus per 30 dienų. Manytina, jog privalomo civilinės atsakomybės draudimo atveju, įrodymai apie draudimo polisą turėtų būti pateikiami iš karto, siekiant išvengti veiklos be draudimo ir tikimybės, jog bus apsunkintas kilusios žalos pacientų sveikatai atlyginimas.
|
Pritarti |
Formuluoti pasiūlymą. |
|
10. |
Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2019-06-25 |
6 11 |
4 4 |
|
9. Projekto 5 straipsnio 3 dalyje bei kitose projekto nuostatose nustatomas reglamentavimas, pagal kurį galimas PA sveikatos priežiūros įstaigos pažymėjimo tikslinimas, tačiau projekto 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pažymėjimo tikslinimo pagrindai ir tvarka nustatyti sveikatos apsaugos ministro tvirtinamosiose PA sveikatos priežiūros įstaigų veiklos licencijavimo taisyklėse. Pažymime, kad bet koks reguliavimas, susijęs su asmens teise užsiimti tam tikra veikla, su šios teisės įgyvendinimo sąlygų nustatymu, turi būti įtvirtintas įstatyme. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, sveikatos priežiūros įstaigų pažymėjimų tikslinimo pagrindus siūlome nustatyti įstatyme. Pvz., nėra aišku, ar pažymėjimo dalies galiojimo sustabdymas, pažymėjimo dalies galiojimo panaikinimas įpareigoja kreiptis dėl licencijos patikslinimo (išbraukiant atitinkamą paslaugų grupę). Be to, norime pažymėti, kad išduodamos licencijos, leidimai, pažymėjimai formaliai nesusideda iš savarankiškų dalių, kurių galiojimą galima sustabdyti ar panaikinti nepriklausomai viena nuo kitos. Teisingiau būtų nustatyti, kad sustabdomas ar panaikinamas ne pažymėjimo dalies galiojimas, o sustabdoma ar panaikinama teisė užsiimti tam tikra paslaugų grupe ar pogrupiu, kas savo ruožtu, lemtų pažymėjimo turinio tikslinimo būtinybę. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 11 straipsnio 4 daliai.
|
Pritarti |
|
|
11. |
Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2019-06-25 |
7 |
5 |
|
10. Nėra aiškus projekto 7 straipsnio 5 dalies nuostatų tarpusavio santykis ir juose reglamentuojamų santykių turinys. Pirmojoje šios dalies nuostatoje nustatomas atvejis, kada dėl neesminių pažeidimų ir trūkumų, pažymėjimo (ar jo dalies) galiojimas nestabdomas, tačiau pažymėjimo turėtojas informuojamas apie būtinybę ištaisyti tuos trūkumus. Tuo tarpu antrojoje nuostatoje nustatoma savarankiška ir nesusijusi savo turiniu su prieš tai nustatytąja norma, numatanti, kad prieš sveikatos priežiūros įstaigos pažymėjimo sustabdymą, pažymėjimo turėtojas turi būti įspėjamas apie licencijos (ar jos dalies) sustabdymą. Sistemiškai vertinant šias nuostatas tarpusavyje, lieka neaišku, ar esant neesminiams paslaugų teikimo reikalavimų pažeidimams, kurių šalinimo laikotarpiu pažymėjimo galiojimas nestabdomas, po kurio laiko pažymėjimo galiojimas vis tik gali būti sustabdomas, ar šia nuostata siekiama reguliuoti projekto 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir b papunkčiuose nurodytus atvejus, kai per tam tikrą terminą nepašalinus veiklos trūkumų, pažymėjimo (ar jo dalies) galiojimas privalomai sustabdomas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 12 straipsnio 5 daliai.
|
Pritarti |
|
|
12. |
Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2019-06-25 |
8 |
1 |
4 |
11. Atsižvelgiant į tai, kad juridinis asmuo gali baigtis ne tik jį likviduojant, tačiau ir reorganizuojant, projekto 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte vietoj žodžio „likviduojama“ įrašytinas žodis „pasibaigia“. |
Pritarti |
|
|
13. |
Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2019-06-25 |
8 |
1 |
5 |
12. Projekto 8 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad PA sveikatos priežiūros įstaigos pažymėjimo galiojimas panaikinamas, „kai paaiškėja, kad PA sveikatos priežiūros įstaigos pažymėjimui gauti buvo pateikti suklastoti dokumentai.“ Nuostatoje siūlomas įtvirtinti reguliavimo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, jog dokumentų klastojimas yra kriminalizuota veika, įtvirtinta Baudžiamajame kodekse, todėl manytina, jog nuostatos taikymas keltų keblumų. Viena vertus, neaišku kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis pažymėjimus išduodanti institucija galėtų konstatuoti, kad tam tikra informacija yra suklastota, nes šį teisės pažeidimą gali konstatuoti tik teismas, vykdydamas teisingumą. Kita vertus, pažymėjimo galiojimas turėtų būti naikinamas ir tais atvejais, kai dokumentuose dėl vienokių ar kitokių priežasčių nurodyti klaidingi ar tikrovės neatitinkantys duomenys, nors pati nusikalstama veika ir nėra konstatuota. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 13 straipsnio 1 dalies 4 punktui.
|
Pritarti |
|
|
14. |
Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2019-06-25 |
8 |
3 |
|
13. Nėra aiškus projekto 8 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, kad sveikatos priežiūros įstaigos pažymėjimas galiojimas panaikinamas pažymėjimus išduodančios institucijos iniciatyva, esmė ir tikslingumas. Pažymėtina, kad visi pažymėjimo galiojimo sustabdymo, sustabdymo panaikinimo, ar galiojimo panaikinimo pagrindai, tvarka ir procedūra įtvirtinti projekte, todėl nuostata, kad licencijas išduodanti institucija atitinkamus sprendimus priima savo iniciatyva yra ir perteklinė, ir klaidinanti (viešojo administravimo subjektas administracinius sprendimus priima „ne savo iniciatyva“, o savo kompetencijos ribose, vykdydamas įstatymuose ir jos steigimo dokumentuose nustatytas funkcijas). Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 13 straipsnio 3 daliai.
|
Pritarti |
|
|
15. |
Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2019-06-25 |
9 |
1 |
|
14. Projekto 9 straipsnio 1 dalį siūlome tikslinti, nurodant, kad PA sveikatos priežiūros specialisto pažymėjime nurodomos ne visos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos pažymėjimų rūšys, o visos licencijuojamų paslaugų rūšys, kuriomis šio įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę verstis sveikatos priežiūros specialistas. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos (pvz., projekto 9 straipsnio 2 dalis ir 3 dalies 1 punktas), numatant ne pažymėjimų, o paslaugų, kurias gali teikti atitinkamą profesinę kvalifikaciją įgijęs sveikatos priežiūros specialistas, rūšis.
|
Pritarti |
|
|
16. |
Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2019-06-25 |
9 |
3 |
2 |
15. Projekto 9 straipsnio 3 dalies 2 punktas tikslintinas, atsižvelgiant į tai, kad šio punkto nuostatos netaikomos Lietuvos Respublikos piliečiams.
|
Pritarti |
|
|
17. |
Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2019-06-25 |
9 |
3 |
5 |
16. Projekto 9 straipsnio 3 dalies 5 punktas brauktinas kaip perteklinis, nes reikalavimas turėti atitinkamą profesinę kvalifikaciją (įskaitant ir atitinkamą jai prilygintą užsienyje įgytą kvalifikaciją) jau nustatytas šios dalies 1 punkte.
|
Pritarti |
|
|
18. |
Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2019-06-25 |
10 |
|
|
17. Projekto 10 straipsnio nuostatos, nustatančios fizinio asmens, siekiančio verstis PA sveikatos priežiūros veikla, profesinės kvalifikacijos reikalavimus, svarstytinos dėl kelių priežasčių. Pirma, diskutuotina, ar reikalavimas turėti aukštąjį sveikatos mokslų studijų srities išsilavinimą yra pagrįstas ir proporcingas reikalavimas PA sveikatos priežiūros paslauga siekiantiems teikti asmenims. Svarstytina, ar pagrįsta reikalauti baigti visą aukštojo mokslo studijų programą tuo atveju, jeigu ji nėra betarpiškai orientuota į būtent tų kompetencijų, kurios būtinos tokio pobūdžio (PA) sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, suteikimą. Kitaip sakant, ginčytina, ar pagrįsta baigti visą studijų programą, iš kurių tik nedidelė kreditų dalis skirta betarpiškai paslaugų teikimui būtinų kompetencijų įgijimui, ir po to privalomai dar išklausyti mokymo ir (ar) kvalifikacijos tobulinimo programas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog kai kurių PA sveikatos priežiūros paslaugų teikimas gali būti visiškai nesusijęs su įgytu aukštuoju sveikatos mokslų studijų srities išsilavinimu, nes neegzistuoja tokios studijų programos, kurios būtų tiesiogiai susijusios su teikiamomis PA sveikatos priežiūros paslaugomis, pavyzdžiui, gydymas energijomis ir kt. Todėl, galbūt tikslinga nustatyti privalomą tam tikrų kursų išklausymo ar tam tikro egzamino išlaikymo reikalavimą. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad siūlomas reguliavimas tiems asmenims, kurie šiuo metu teikia PA paslaugas neturėdami atitinkamos aukštojo mokslo kvalifikacijos, užkirstų kelią teikti šias paslaugas kelerių metų laikotarpiui. Taigi, toks reguliavimas svarstytinas ir teisėtų lūkesčių ir teisinio reguliavimo tikrumo bei teisinio saugumo požiūriu. Antra, projekte reikėtų aiškiai nustatyti, ar siekiant teikti tam tikras licencijuojamas paslaugas, užtenka turėti tam tikrą profesinę kvalifikaciją (kas savo ruožtu suponuoja automatinį būtinų kompetencijų turėjimo pripažinimą) ar, vis dėlto, asmuo turi turėti tam tikras viešojo administravimo subjekto nustatytas minimalias kompetencijas, kurias galima įgyti įvairiais būdais (aukštojo mokslo kvalifikacija būtų tik viena iš kompetencijų įgijimo forma). Pirmu atveju, iš projekto nuostatų reikėtų braukti kumuliatyvias nuostatas ir dėl kvalifikacijos, ir dėl kompetencijų įgijimo (pvz., projekto 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte reikėtų braukti žodžius „suteikiančią PA sveikatos priežiūros specialisto kompetenciją pagal atitinkamą PA sveikatos priežiūros veiklos srities paslaugų grupę ir (ar) pogrupį“. Antru atveju, reikėtų aiškiai reglamentuoti kompetencijų įgijimo būdus, jas dalinai (tačiau nebūtinai) siejant su baigtų aukštojo mokslo studijų programų turiniu. Trečia, projekto 10 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose reikėtų aiškiai nurodyti kokioms licencijuojamų paslaugų grupėms ar pogrupiams reikia įgyti tam tikrą aukštojo mokslo kvalifikaciją, nes dabartinės minėtų punktų formuluotės išdėstytos taip, kad neaišku ar jose nustatomos alternatyvios būtinos aukštojo mokslo kvalifikacijos, ar, vis dėlto, įtvirtinami kumuliatyvūs reikalavimai dėl kelių kvalifikacijų įgijimo. Ketvirta, nėra aišku kokias profesinių kvalifikacijų rūšis pagal atitinkamą PA sveikatos priežiūros srities paslaugų grupę ir (ar) pogrupį turi nustatyti sveikatos apsaugos ministras (projekto 10 straipsnio 4 dalis), jeigu šio straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose nurodytos visos galimos aukštojo mokslo kvalifikacijos pagal paslaugų grupes ir pogrupius jau nustatytos. |
Pritarti |
|
|
19. |
Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2019-06-25 |
10 |
1 |
2 |
18. Projekto 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžio „studijas“ įrašytini žodžiai „studijų krypties studijų programą“. Analogiškai tikslintinos ir kitų šios straipsnio dalies punktų formuluotės. |
Pritarti |
|
|
20. |
Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2019-06-25 |
12 |
1 |
|
19. Svarstytina, ar projekto 12 straipsnio 1 dalis, numatanti PA sveikatos priežiūros specialisto pažymėjimo sustabdymo pagrindus, neturi būti papildyta ir šio straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais, kai pažymėjimo galiojimas gali būti sustabdytas ir dėl neesminių pažeidimų nepašalinimo. |
Pritarti |
Formuluoti pasiūlymą |
|
21. |
Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2019-06-25 |
13 |
1 |
5 |
20. Projekto 13 straipsnio 1 dalies 5 punkte reikėtų apibrėžti požymius, įgalinančius konstatuoti šiurkštų šio įstatymo 17 straipsnio 4-6 punktuose nustatytų pareigų pažeidimą. |
Pritarti |
|
|
22. |
|
13 |
3 |
|
21. Projekto 13 straipsnio 3 dalies antrasis sakinys tikslintinas, apibrėžiant šiame sakinyje nurodytų institucijų kreipimosi į licencijas išduodančią instituciją pasekmes. Pažymėtina, kad į licencijas išduodančią instituciją, kaip į viešąjį administravimo subjektą, pateikdami skundą arba prašymą turi teisę kreiptis bet kurie suinteresuoti asmenys, todėl įstatyme išvardyti kelias valstybės institucijas ir nurodyti, kad jos turi teisę kreiptis į licencijas išduodančią instituciją yra, yra tiesiog netikslinga. Tačiau jeigu siekiama nustatyti, kad po šių institucijų kreipimosi, licencijas išduodanti institucija privalo atlikti tyrimą ir priimti tam tikrą administracinį sprendimą, tą reikėtų aiškiai ir nurodyti. |
Pritarti |
|
|
23. |
Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2019-06-25 |
15 |
|
|
22. Projekto 15 straipsnyje siūloma reguliuoti kitų valstybių narių piliečių teisę laikinai ir kartais teikti PA sveikatos priežiūros paslaugas. Pastebėtina, jog nėra aišku, ar tokiems asmenims būtų taikomas reikalavimas būti darbo ar kitokiais santykiais susijusiam su juridiniu asmeniu, kuris užtikrintų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą pacientams. |
Pritarti |
|
|
24. |
Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2019-06-25 |
15 |
2 |
|
23. Projekto 15 straipsnio 2 dalies turinys sutampa su projekto 22 straipsnio 4 dalies turiniu, todėl vienos iš šių nuostatų derėtų atsisakyti kaip perteklinės. |
|
|
|
25. |
Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2019-06-25 |
16 |
|
|
24. Projekto 16 straipsnio 1 punkte po žodžio „įstatymo“ įrašytini žodžiai „ir kitų teisės aktų“. Be to, siūlome šiame straipsnyje nenurodyti baigtinio PA sveikatos priežiūros specialistų teisių sąrašo. |
Pritarti |
|
|
26. |
Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2019-06-25 |
21 |
1 |
2 |
25. Projekto 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte minimas siūlymai sveikatos apsaugos ministrui dėl PA sveikatos priežiūros produktų, gyvūnų ir kitų gyvų organizmų, naudojamų teikiant PA sveikatos priežiūros paslaugas sąrašo, tačiau projekto 20 straipsnyje, reglamentuojančiame Sveikatos apsaugos ministerijos kompetenciją PA sveikatos priežiūros srityje, tokio sąrašo tvirtinimas nenumatytas. |
Pritarti |
|
|
27. 1
|
Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2019-06-25 |
25 |
|
|
26. Projekto 25 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2021 metų sausio 1 d. ir jo taikymui jokių pereinamųjų nuostatų nenumatoma. Toks pasiūlymas vertintinas konstitucinio asmenų teisėtų lūkesčių ir proporcingo teisinio reguliavimo principų kontekste. Pažymėtina, kad asmenys, tam tikrą teisę įgiję įstatymo nustatyta tvarka ir pagal įstatyme nustatytus kriterijus, įgyja teisėtus lūkesčius, jog tuo atveju, jei jie nepažeis teisės aktų reikalavimų ir sąžiningai vykdys savo pareigas, galės atlikti savo pareigas ir realizuoti savo teisę, kol tokia teisė nebus apskritai panaikinta, o pakeitus teisės realizavimo reikalavimus ar nustačius teisinį reguliavimą, kurio iki šiol nebuvo (pagal nusistovėjusią įstatymų leidybos praktiką), gauti pakankamai laiko prisitaikyti prie naujų reikalavimų toliau vykdant tokią veiklą. Tuo tarpu pagal siūlomo reguliavimo nuostatas, asmenys, teikiantys PA sveikatos priežiūros paslaugas, nuo 2021 m. sausio 1 d. privalės būti įgiję kvalifikaciją, numatytą projekto 10 straipsnyje. Pastebėtina, jog aukštojo išsilavinimo arba jam lygiavertės aukštojo mokslo kvalifikacijos per nustatytą laikotarpį įgyti neįmanoma, todėl teigtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas yra neproporcingas ir neatitinka asmenų teisėtų lūkesčių apsaugos principo. Tuo atveju, jei siūlomas teisinis reguliavimas nebūtų pakoreguotas, turėtų būti svarstoma siūlomo reguliavimo atitiktis Konstitucijos nuostatoms. |
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|||||
|
Str. |
Str. d. |
P. |
||||||||
|
1. |
Lietuvos fitoterapijos sąjunga 2019-08-05 |
|
|
|
Pastabos Lietuvos Respublikos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projektui Nr. XIIIP-3570:
|
|
|
|||
|
1. |
Lietuvos fitoterapijos sąjunga 2019-08-05 |
9 |
1 |
|
1. 9 straipsnio 1 dalis teigia „Verstis PA sveikatos priežiūra PA sveikatos priežiūros specialistas gali tik PA sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje atitinkamą PA sveikatos priežiūros įstaigos pažymėjimą.“ Kyla klausimas ar PA sveikatos priežiūros specialistu tapti ir gauti licenciją galės dar neturėdamas darbo PA sveikatos priežiūros įstaigoje? Nes kitu atveju bus užburtas ratas, PA sveikatos priežiūros įstaigos nesikurs, nes nebus specialistų, o specialistų nebus, nes nebus įstaigų.
|
|
|
|||
|
1. 2 |
|
10 |
1 |
7 |
2. Iškyla klausimas, kodėl 10 straipsnio 1 dalies 7 punktas (fizinis asmuo, siekiantis gauti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytą PA sveikatos priežiūros specialisto pažymėjimą (PA sveikatos priežiūros veiklos natūraliosios ir liaudies medicinos srities Rytų medicinos sistemų paslaugų grupės paslaugų teikimo pažymėjimas.), turi atitikti šios dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus) 1 punkte rašoma (fizinis asmuo, siekiantis gauti bent vieną iš šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų PA sveikatos priežiūros specialisto pažymėjimų, turi turėti aukštąjį išsilavinimą arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus reabilitacijos studijų krypties studijų programą, suteikiančią PA sveikatos priežiūros specialisto kompetenciją pagal atitinkamą PA sveikatos priežiūros veiklos srities paslaugų grupę ir (ar) pogrupį;) nors PA sveikatos priežiūros veiklos natūraliosios ir liaudies medicinos srities Rytų medicinos sistemų paslaugų grupė priskiriama biologinio poveikio paslaugų grupei, kuri turi didelę ar vidutinę riziką žmogaus sveikatai, tačiau reikalavimai keliami mažesni, nei kitoms tai pačiai rizikos grupei priskirtoms specialistų rūšims. Tad manytume, kad reikalavimai didelę ar vidutinę riziką žmogaus sveikatai galinčių sukelti paslaugų grupei turėtų būti keliami tie patys kompetencijos reikalavimui. Arba siūlome aiškia išskirti rizikas į tris pogrupius: maža, vidutinė, didelė.
|
Nepritarti |
Nepritarti trijų rizikų pogrupių nustatymui, vertinant tai, kad mažos rizikos ar nerizikinga veikla nėra šio įstatymo dalykas, tačiau siūlytina įvertinti proporcingumą nustatant kvalifikacinuis reikalavimus besiverčiantiems PA praktika. |
|||
|
1.3 |
|
10 |
1 |
8 |
3. 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas (fizinis asmuo, siekiantis gauti bet kurį iš šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų PA sveikatos priežiūros specialisto pažymėjimų, turi turėti aukštąjį išsilavinimą arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus medicinos arba farmacijos studijas, bei turi turėti galiojančią medicinos ar vaistininko praktikos licenciją arba būti įrašytas į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą, ne mažesnę kaip vienų metų medicinos ar farmacijos praktikos darbo patirtį ) prieštarauja šio straipsnio 1 dalies 1 punktui (fizinis asmuo, siekiantis gauti bent vieną iš šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų PA sveikatos priežiūros specialisto pažymėjimų, turi turėti aukštąjį išsilavinimą arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus reabilitacijos studijų krypties studijų programą), nes nėra aišku ką reikia būti baigus ar medicinos, farmacijos studijas ar visi turi būti baigę reabilitacijos studijų krypties studijų programą? Siūlymas kompetencijas vertinti pagal tris rizikos pogrupius: maža, vidutinė, didelė.
|
Pritarti iš dalies |
Nepritarti trijų rizikų pogrupių nustatymui, vertinant tai, kad mažos rizikos ar nerizikinga veikla nėra šio įstatymo dalykas, tačiau siūlytina įvertinti proporcingumą ir užtikrinti aiškumą nustatant kvalifikacinius reikalavimus besiverčiantiems PA praktika. |
|||
|
|
|
10 |
2 |
|
10 straipsnio 2 dalis (Švietimo teikėjai, suderinę su Sveikatos apsaugos ministerija, rengia mokymo ir (ar) kvalifikacijos tobulinimo programas, kurias išklausius įgyjamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos PA sveikatos priežiūros specialistų kompetencijos. Šioje dalyje nurodytų kompetencijų įgijimo tvarką ir specialistų mokymo ir (ar) kvalifikacijos tobulinimo programų rengimo ir derinimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.) iš dalies prieštarauja 18 straipsniui (PA sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka organizuoja atitinkamus PA sveikatos priežiūros specialistus vienijančios asociacijos ir PA sveikatos priežiūros įstaigos, o vykdo švietimo teikėjai.) Tai įneša neaiškumo, nes švietimo teikėjas pagal 10 straipsnio 2 dalį rengia, tai matyt turima omenyje, kad ir organizuoja ir vykdo, o pagal 18 straipsnį tik vykdo. Kaip bus iš tikrųjų?
|
Pritarti |
Atsižvelgti į Teisės departamento pastabas dėl aiškumo ir proporcingumo nustatant kvalifikacinius reikalavimus |
|||
|
|
|
- |
|
|
Mielai prisidėtume prie būsimos PA sveikatos priežiūros produktų (tik augalinės kilmės), naudojamų teikiant PA sveikatos priežiūros paslaugas, vertinimo ekspertų komisijos veiklos. Taip pat prisidėtume prie PA sveikatos priežiūros įstaigos ir PA sveikatos priežiūros specialisto pažymėjimų išdavimo, tikslinimo, pažymėjimo (ar jo dalies) galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, pažymėjimo (ar jo dalies) galiojimą panaikinimo vykdymo, kurie teiks paslaugas augalinės kilmės produktais, biologinio poveikio paslaugų grupėje. Lietuvos fitoterapijos sąjungos prezidentas Ovidijus Vyšniauskas |
Pritarti |
Siūlytina atsižvelgti. |
|||
|
2. |
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas |
|
|
|
Susipažinus su Įstatymo projektais ir su jais susijusia informacija pateikiamas pastebėjimas: • esminių pastabų neturime, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad terminas "alternatyvioji sveikatos priežiūra" turi neigiamą reikšmę kaip mokslu nepagrįsta alternatyva asmens sveikatos priežiūrai. Tuo tarpu terminas "papildomoji sveikatos priežiūra" naudojamas tinkamai. Medicinos fakulteto dekanas prof. dr. Algirdas Utkus. |
Nepritarti |
Terminas „Alternatyvioji“ nėra tapatus terminui „mokslu nepagrįstas“. Galime rasti ne mažai alternatyvių mokslinių teorijų, todėl abejotina, ar terminas alternatyvioji sveikatos priežiūra turi neigiamą reikšmę. |
|||
|
3. |
Lietuvos nacionalinės dermatokosmetalogų ir estetinės mezoterapijos specialistų asociacija |
|
|
|
Pasiūlymas įstatymu ir poįstatyminiais teisės aktais nekelti perteklinių reikalavimų specialisto kvalifikacijai tose dermatokosmetologijos srityse, kurių rizika grožio procedūras atliekančių klientų sveikatai yra minimali ar jos nėra ir procedūrai atlikti nėra reikalingas aukštasis medicininis išsilavinimas. |
Spręsti pagrindiniam komitetui |
Trūksta aiškumo pateiktose lentelėse – ar grožio paslaugų teikimo tvarkos detalizavimas neturėtų būti išdėstytas po įstatyminiuose teisės aktuose? Siūlytina atkreipti dėmesį dėl galimų perteklinių reikalavimų specialistų kvalifikacijai nesant rizikingoms veikloms. |
|||
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:–.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:–.
6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: Pritarti įstatymo projektui.
6.2. Pasiūlymai: Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Žmogaus teisių komiteto išvadas.
7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Gediminas Vasiliauskas.
Komiteto pirmininko pavaduotojas Leonard Talmont
Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė