LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 2 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2022-11-21 Nr. XIVP-887(4)

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Miškų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 20 dalyje siūloma nustatyti, kad prie miško žemės priskiriamos „siauros – iki 10 metrų pločio - inžinerinių tinklų, įskaitant jų apsaugos zonas, užimamos žemės juostos“. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad inžinerinių tinklų koridorių teritorijos pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą yra priskiriamos kitos paskirties žemei. Be to, Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriami: mišku apaugęs plotas (medynai); neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos. Atsižvelgiant į tai, projektu siūlomos nuostatos nėra suderintos su minėtoms Žemės įstatymo nuostatoms.

2. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Bendrosioms miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 15 procentų atskaitymai nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, o privačių miškų valdytojams 5 procentų atskaitymai už plynus kirtimus nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną. Surinktos lėšos skirstomos taip 50 procentų į valstybės biudžetą ir 50 procentų į savivaldybės, kurioje yra miško žemės plotas, biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai.“ Šios projekto nuostatos nėra aiškios šiais aspektais:

Pirma, nėra aiškios projekto nuostatos, nustatančios, jog privalomi atskaitymai nustatomi „bendrosioms miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti“, tačiau surinktos lėšos už šiuos atskaitymus paskirstomos: „50 procentų į valstybės biudžetą ir 50 procentų į savivaldybės, kurioje yra miško žemės plotas, biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai“, t. y. projektu privalomi atskaitymai nustatomi turint tikslą tenkinti valstybės biudžeto (įskaitant ir bendrąsias miško) reikmes, tačiau lėšos, gautos už šiuos atskaitymus, būtų įskaitomos ne tik į valstybės biudžetą ir būtų naudojamos projekte numatytų reikmių tenkinimui, bet būtų įskaitomos ir į savivaldybių biudžetus ir būtų naudojamos tik vienai paskirčiai – vietinės reikšmės kelių priežiūrai. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projektu siūlomi nustatyti tikslai, dėl kurių nustatomi privalomi atskaitymai, nėra suderinti su lėšų, gautų už šiuos atskaitymus, panaudojimu.

Antra, kalbiniu aspektu nėra aiškus formuluotės „į savivaldybės, <...>, biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai“ turinys. Abejotina, ar savivaldybės turi atskirą biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai.

Trečia, projekto nuostatos, kad miško valdytojų atskaitymai skirstomi „50 procentų į savivaldybės, kurioje yra miško žemės plotas, biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai“ nėra aiškios dėl tarpusavio santykio su Kelių įstatymo nuostatomis. Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės reikšmės keliai skirstomi į: 1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse, jungiamieji ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius. Tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių (toliau – fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams). Minėto įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Taigi, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kurių konkrečiai ar visų vietinės reikšmės kelių priežiūrai būtų naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos. Kita vertus, abejotina ir tai, ar Miškų įstatymo, o ne Kelių įstatymo ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo reguliavimo dalyku yra vietinės reikšmės kelių priežiūros finansavimas.

Ketvirta, projekto nuostatos, kad nustatomi privalomieji „privačių miškų valdytojams 5 procentų atskaitymai už plynus kirtimus nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną“ nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, kokie „plyni kirtimai“ turimi omenyje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo nuostatas (pavyzdžiui, 3 straipsnį) plynieji kirtimai gali būti plynieji pagrindiniai miško kirtimai ir plynieji sanitariniai miško kirtimai, todėl nėra pakankamai aišku, kokios rūšies (ar abiejų) plynieji kirtimai turimi omenyje. Be to, nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nuostatų (nėra pateikta siūlomo pakeitimo motyvų), nėra aišku, kodėl privačių miškų valdytojams siūloma nustatyti privalomuosius atskaitymus į valstybės biudžetą tik už parduotą žaliavinę medieną vykdant plynuosius kirtimus, tuo tarpu už parduotą žaliavinę medieną vykdant kitokio būdo (pavyzdžiui, atrankinio ar atvejinio pagrindinio miško kirtimo būdais) miško kirtimus tokie privalomieji atskaitymai nebūtų nustatomi.

3. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata toje apimtyje, kurioje nustatoma, kad bendrosioms miško reikmėms skirtos lėšos naudojamos „bendrai kelių <...> priežiūrai ir taisymui (remontui)“ nėra aiški, nes neaišku, kokie keliai (pavyzdžiui, miško keliai ar kokie kiti) turimi omenyje.

4. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatos ,,privačių miškų savininkų organizacinė struktūra“ nereikėtų patikslinti, nes nėra pakankamai aišku, ar turimos omenyje privačių miškų savininkų asociacijos, viešosios įstaigos, įmonės ir pan., ar turimi omenyje ir neformalūs privačių miškų savininkų susivienijimai.

5. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 13 punkto nuostata ,,Aplinkos ministerijos pavaldžios institucijos“ nėra pakankamai aiški. Taikant įstatymą, ji gali būti nevienodai aiškinama. Jeigu turimos omenyje tos įstaigos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Aplinkos ministerija, tai projekto nuostatą reikėtų patikslinti.

6. Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2146), kuriame valstybės biudžeto pajamos jau yra suplanuotos, yra pateiktas Seimui svarstyti, o projektu siūlomu nauju teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. privalomi atskaitymai būtų paskirstyti į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, t. y. kitaip nei galiojančiame Miškų įstatyme, todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė.

7. Tikslintina projekto straipsnių numeracija.

Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas,

laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas                                          Dainius Zebleckis

N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]

S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]