LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 388
STENOGRAMA
2016 m. spalio 18 d.
Pirmininkauja
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GEDVILAS
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
PIRMININKAS (V. GEDVILAS, DPF*). Sveiki dar kartą, mieli kolegos. Skelbiu spalio 18 dienos popietinio posėdžio pradžią. (Gongas)
Registruojamės.
Užsiregistravo 44 Seimo nariai. Ačiū.
14.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XII-2602 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4811 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Taigi tęsiame mūsų darbotvarkės klausimus. Iš rytinio posėdžio – du įstatymų projektai, kurių nesvarstėme. Darbotvarkės 1-3a klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XII-2602 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4811. Pranešėja – gerbiama I. Šiaulienė. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Prašom, kolege.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Sveiki, gerbiami kolegos. Norėdami pateikti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio 3 dalies pakeitimo projektą, visų pirma turime priimti Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XII-2602 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektą, papildydami siūlymu įtraukti ir toliau kitą pateikimą dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio 3 dalies pakeitimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs taip gerai pristatėte, net klausimų Seimo nariai neturi.
Nuomonės už, prieš nėra. Galbūt po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje)
Balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume nutarimo projektui Nr. XIIP-4811, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 45, prieš nėra, susilaikė 7. Taigi po pateikimo nutarimo projektui pritarta.
Svarstymas. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas. Norinčių kalbėti už, prieš nėra.
Balsuojame. Kas už tai, kad priimtume nutarimo projektą Nr. XIIP-4811, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 48, prieš nėra, susilaikė 5. Taigi nutarimo projektas Nr. XIIP-4811 yra priimtas. (Gongas)
14.01 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4788 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-3b klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4788. Pranešėja – gerbiama I. Šiaulienė. Pateikimas.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio 3 dalies pakeitimą, kuriuo siūloma, kad 9 % PVM mokesčio lengvata šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, taip pat įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą, į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai sunaudoti šiam vandeniui pašildyti, galios iki kitų metų šildymo sezono pabaigos, t. y. iki 2017 m. birželio 1 d.
Tai daryti paskatino tai, jog, nepaisant sparčios daugiabučių namų renovacijos, vis dėlto didelė šalies gyventojų dalis gyvena nerenovuotuose namuose, ir šildymas šiuose namuose kainuoja nepigiai, nepaisant to, kad šiluma ir yra atpigusi, didžioji dalis pajamų išleidžiama būtiniausioms komunalinėms paslaugoms apmokėti. Žinoma, visų pirma nukentėtų asmenys, kurie gauna vidutines pajamas. Todėl PVM lengvatos pratęsimas šią naštą šiems asmenims sumažintų. Prašau pritarti teikiamo įstatymo lengvatos pratęsimui.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai Irenai už pateikimą. Taigi yra šeši Seimo nariai, kurie nori paklausti. K. Glaveckas. Nematau. A. Kubilius. Taip pat nėra. D. Jankauskas. Prašom.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiama pranešėja, norėjau pasitikslinti. Kadangi šiandien jau buvo pateiktas kitų metų valstybės biudžeto projektas, ar jūsų teikiamas projektas koreliuoja su tuo, ką Vyriausybė yra pateikusi šiandien Seimui, su biudžeto projektu?
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ne. Gerbiamas kolega, taip jau susiklostė tradicija, kad visada iš Vyriausybės ateina biudžeto projektas be šitos lengvatos ir tada Seimas sprendžia, ar pratęs, ar ne šildymo lengvatinį PVM tarifą. Siūloma kad, kaip ir iki šiol, būtų 9 % dar vienam šildymo sezonui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (LSF). Labai dėkui. Gerbiama pranešėja, mano klausimas labai panašus, kaip Donatas prieš tai klausė, bet jūs nevisiškai atsakėte. Tai galbūt jūs galėtumėte patikslinti, ar Socialdemokratų partijos deleguota finansų ministrė, kuri yra išrinkta ir į naują Seimą Socialdemokratų partijos sąrašuose, pritaria ar nepritaria jūsų siūlomai pataisai? Jeigu nepritaria, ar nemanote, kad Socialdemokratų frakcija arba dabartiniame Seime, arba naujajame išrinktame Seime galėtų pareikšti nepasitikėjimą ar dabartinei finansų ministrei, ar būsimai Seimo narei iš Socialdemokratų frakcijos? Galbūt paprašyti, kad ji atsisakytų mandato ir kad kas nors kitas eitų pagal sąrašą. Ar nesirengiate imtis panašių iniciatyvų?
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėkoju už siūlymus. Mes neskubame dėl nepasitikėjimo, nesame opozicija. Manau, kad visi mokomės. Tiesiog Finansų ministerija kaip visuomet žiūri savų kriterijų, t. y. išlaikyti atitiktį Mastrichto kriterijams ir kad nebūtų deficito.
Kita vertus, kaip ir ankstesniais biudžetiniais metais, taip ir šiais, kadangi teikiama tiktai pusmečiui, aš manau, kad tuos 26 mln. eurų mes surasime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, mane nustebino faktas, kad vis dėlto šita 9 % PVM nuostata tiktai iki 2017 m. liepos 1 d., jeigu neklystu. Vis dėlto, man regis, skurdo lygis mūsų valstybėje tikrai nesumažės, o juo labiau ir gyventojai, ypač vyresnio amžiaus, kurie gauna mažas pensijas, tikrai ateityje tų didesnių pensijų negaus. Man regis, kad vis dėlto šiluma mūsų valstybės ir tautos gyvenamojoje vietoje nepaprastai aktualus dalykas. Man regis, kad vis dėlto ta lengvata turėtų būti ir ateityje. Ačiū.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Žinoma, visada Seimo valioje ir galioje yra teikti pratęsimą, bet darome pusmečiui. Po pusmečio bus matyti, ar pildosi bendros BVP augimo tendencijos, kurios prognozuojamos gana aukštos, kaip didės toliau minima mėnesinė alga, ar bus padidintos pensijos, kitaip sakant, vertinant visus finansinius rodiklius, pavasarį bus galima spręsti, ar PVM lengvatą dar tikslinga toliau tęsti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Mano klausimas šiek tiek siejasi su kolegų klausimu. Svarbiausia dabar tikriausiai yra nuraminti žmones dėl tokio skuboto sprendimo, kurį išgirdo iš ministrės, na, iš žiniasklaidos, net buvo perduota taip, kad nebeliks šitos lengvatos, kad jie dabar būtų nuraminti, aš manau, jūs tą sugebėsite padaryti. Prašau pasakyti, ar jūs nagrinėjote, koks tas kompensavimo mechanizmas, apie kurį kalbėjo ministrė, galėtų būti? Ar tai jau yra konkretūs pamąstymai, ar čia tiesiog toks staigus pastebėjimas?
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Nėra tai staigus pastebėjimas, kompensavimo mechanizmai yra tie patys, kurie buvo anksčiau. Kaip jūs žinote, jeigu pajamos yra žemiau remiamo lygio, tai ir tas kompensavimo mechanizmas buvo iš savivaldybių biudžetų, jis daliai asmenų ir toliau liks funkcionuoti. Aš akcentavau tai, kad visų pirma greičiausiai, jeigu nepriimtume sprendimo dėl pratęsimo sumažinto PVM tarifo šildymui, tai labiausiai nukentėtų turintys truputėlį didesnes pajamas, negu yra remiamos, šita dalis, nepaisant to, kad šiluma atpigo net 40 %, nes dujos atpigo ir t. t. Žmonės to pagerėjimo tiesiog nepajustų fiziškai. Tie mechanizmai funkcionuoja, bet nemanau, kad, nepaisant to, kad neapmokestinamasis pajamų dydis pakilo ir minimalią mėnesinę algą padidinome, jau dabar galėtume atsisakyti lengvatos šildymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiama pranešėja, jūs savo pranešime ir atsakymuose grindėte šildymo lengvatą ekonomikos augimo tempais ir ta situacija, kuri galimai atsitiktų. Sakykite, kodėl jūs negrindžiate, plačiau nežiūrite? Kitaip tariant, kodėl jūs nesiejate, pavyzdžiui, BVP augimo sulėtėjimo su valdininkijos atlyginimų mažėjimu, arba su vadinamuoju Silvestru, kaip Amerikoje vadinama, jeigu biudžetas nėra vykdomas, tai metų pabaigoje, tiek dienų, kiek jis nevykdomas, yra sumažinami visai administracijai atlyginimai. Tai būtų tam tikra prasme teisingiau, negu iš paprastų žmonių dabartiniu metu paimti ir pasakyti jiems, kad mes jums įvedam dėl to, kad, kitaip tariant, yra rizika, kad ekonomikai gali būti blogai. Bet prisiimkim ir sau tą riziką, pasakykime, kad mes taip pat sumažinsime savo algas arba sumažinsime administravimo išlaidas. Tai bent kaip socialdemokratei būtų socialiau.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėkojam už rekomendacijas. Noriu pasakyti, gerbiamas kolega, kad valdininkijai dar iki šiol dar neatkūrėme ir šiandien teiksime bazinį algos dydį, kuris lieka toks pat – 130,5 euro, ir šitai kategorijai asmenų, kurie, manau, taip pat valstybei atlieka naudingą darbą, beveik aštuoneri metai nedidintos algos, kaip ir mums patiems. Taigi mes paliekame klausimą atvirą, siūlom tiktai tam pusmečiui, ir aš dar kartą kartoju, kad bus matyti, kokia situacija, kas pasikeitė ir kiek pažygiavome į gerąją pusę, ir visada bus galima priimti sprendimus lygiai taip pat atsižvelgiant ir, gerbiamas kolega, į jūsų rekomendacijas.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai Irenai už įstatymo projekto pristatymą, už atsakytus klausimus. Nuomonė už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų tikiuosi jūsų pritarimo pateiktam įstatymo projektui. Kaip žinote, biudžetas formuojamas pagal galiojančius įstatymus, tai, matyt, kolegė paminėjo tą tvarką, kuri yra. Mes, kaip I. Šiaulienė sakė, kiekvienais metais čia, Seime, priimame galutinį sprendimą pratęsti ar ne lengvatą šildymui. Todėl kviečiu pritarti pateiktam projektui ir pratęsti dabar egzistuojančią lengvatą šildymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, gal po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojam. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume įstatymo projektui Nr. XIIP-4788, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 62, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai… (Balsai salėje) Tuoj, Pirmininke. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl komiteto nėra prieštaraujančių? Nėra. Galbūt siūlymas dar dėl kito komiteto?.. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš siūlau ypatingą skubą.
PIRMININKAS. Siūloma ypatinga skuba. Ar galime pritarti bendru sutarimu ypatingai?.. (Šurmulys salėje) Ne. Kada?.. (Balsas salėje: „Kada, šiandien priimti?..“)
L. GRAUŽINIENĖ. Tris valandas, galime…
PIRMININKAS. Kada? (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, Seimo Pirmininkė turi teisę pasiūlyti ypatingą skubą, mes balsuojam.
L. GRAUŽINIENĖ. Taip, aš siūlau ypatingą skubą. Daryti trijų valandų pertrauką, čia nėra didelis projektas ir jis su Vyriausybės žinia atėjęs. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, mes dabar baikime tą įstatymo projektą. Biudžeto ir finansų komitetas, komitetui pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Ir siūloma… Dabar dėl svarstymo datos galime kalbėti. K. Glaveckas – replika po balsavimo.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, Ministras Pirmininkas pasakė vienaip, o dabar mes kalbame kitaip, tai reiktų aiškiai žinoti, kokia dabar yra Vyriausybės, dabartinės Vyriausybės, kol dar yra, pozicija. Nes tokiais dideliais pinigais negalima…
PIRMININKAS. Gerai, supratom. Viską supratom. Ypatingą skubą siūlo Pirmininkė ir mes turime balsuoti. Kas už tai, kad taikytume šiam įstatymo projektui ypatingą skubą, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje)
Balsavimo rezultatai: už – 45, prieš – 3, susilaikė 18. Taigi taikoma ypatinga skuba, nes užtenka 36 balsų. Po trijų valandų komitetas turi apsvarstyti ir grįžti į plenarinį posėdį, ir mes priimsime sprendimą.
Toliau, kiti popietinės darbotvarkės klausimai.
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo Nr. I-1093 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4021. Priėmimas. (Balsas salėje: „Atidėtas balsavimas, nes dabar 71 nėra, net negalime balsuoti.“) Balsavimas atidėtas.
Registruojamės, pažiūrėsime, kiek mes turime balsų. (Balsai salėje) Kol kas registruojamės, pažiūrėsime, kiek turime balsų. Prašom registruotis. Taip, trūksta.
2-2a negalime priimti, 2-2b negalime, 2-2c – negalime priimti.
14.19 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 1, 2, 5, 7, 9, 13, 16, 18, 20, 23, 241, 25, 27, 29, 30, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 321 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3923(3)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 2-3a klausimas, galime priiminėti pastraipsniui. Kviečiu į tribūną pranešėją A. Salamakiną.
Įstatymo projektas Nr. XIIP-3923 – Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 1, 2, 5, 7, 9, 13, 16, 18, 20, 23, 241, 25, 27, 29, 30, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 321 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3923. Tribūnoje – Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A. Salamakinas. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra… Nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dabar 2 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas siūlo, komitetas pritaria. Čia nereikėtų, man atrodo, plačiau komentuoti. Mes irgi pritariame. Toliau dar vienas pasiūlymas dėl to paties 2 straipsnio. Teisės departamento išvada. Komitetas pritarė. Dėl to paties 2 straipsnio Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada. Pritarė iš dalies. (Balsai salėje) Jeigu iš dalies, komiteto pirmininką paprašyčiau pakomentuoti dėl „buvusi sodyba“.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Teisės departamentas siūlo patikslinti sąvoką „buvusi sodyba“, mes faktiškai pritarėme, komitetas truputį patobulino, taigi pritarta iš dalies bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Mes galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Kita Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, kuriai komitetas pritarė. Dar vienas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas irgi pritarė. Visi pasiūlymai dėl 2 straipsnio yra apsvarstyti. Galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru… (Balsai salėje) Tiesa, yra dėl 5 straipsnio. Seimo narė A. Stancikienė. Kviečiu kolegę pristatyti savo pasiūlymą. Sekundę, tuoj įjungsime.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Labai atsiprašau, čia 9 straipsnio pakeitimas, šitas?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). 7 puslapis, Aurelija, pagal Vandens įstatymo nuostatas, komitetas tokią sąvoką… Todėl pritaria jums iš dalies ir įrašo „pagal Vandens įstatymo nuostatas“, kurios apibrėžia…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, palaukite…
A. SALAMAKINAS (LSDPF). …hidrotechninius statinius.
PIRMININKAS. Pagal reglamentą, pagal tvarką turi A. Stancikienė pristatyti, ne pranešėjas, o vėliau pranešėjas gali komentuoti.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Šitas mano pasiūlymas buvo susijęs su tuo, kad tvenkti, reguliuoti natūralią upių vagą galima tik tada, kai tai susiję su kultūros paveldo objektais ir tik tada, kai reikalingos prevencinės priemonės miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti. Aš noriu pasakyti, man dabar labai keista, kodėl čia parašyta pritarti iš dalies, nes, kiek aš žinau, šitam mano pasiūlymui, gerbiamojo A. Salamakino ir V. A. Matulevičiaus bendrai redakcijai, buvo pritarta.
PIRMININKAS. Ne šitas, taip?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Tiesiog aš manau, kad čia turėjo analogiška redakcija ir atsirasti, nes dabar, kai rašė pagrindines įstatymo nuostatas, nežinau… Žodžiu, mes buvome priėję komitete prie bendros nuomonės, kad tvenkti upių ir upelių negalima jokiais atvejais. Jeigu ta nuostata kur nors toliau dar yra atsiradusi, tai aš nežinau, gerbiamasis pirmininke, yra atsiradusi ta nuostata toliau?
PIRMININKAS. Pakomentuos tuojau, Aurelija.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Aurelija, 5 straipsnyje bus gerbiamojo Vytauto, jūsų ir mano siūlymas, o čia mes svarstome kitą, t. y. užtvankų, hidroelektrinių statyba pagal Vandens įstatymo nuostatas yra draudžiama, o šitas siūlymas, apie kurį jūs kalbėjote, bus 5 straipsnio penktoje pastraipoje. Mes pritarėme jums iš dalies ir įrašome, kad pagal Vandens įstatymo nuostatas draudžiama tvenkti visas upes, ne tik saugomų teritorijų, ir pritarėme jums iš dalies.
PIRMININKAS. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie palaiko…
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Sutinka.
PIRMININKAS. Nesvarbu, vis tiek reikia paremti šitą pasiūlymą. Kviečiu visus balsuoti. Kas balsuoja už, remia šitą siūlymą, kad svarstytume. (Balsai salėje) Dabar, kad galėtume svarstyti jūsų pasiūlymą, turime balsuoti. Kuriam komitetas, kaip ir… Gerbiamieji kolegos, kas teikiate siūlymus, tiesiog sekite įstatymo projekto priėmimą pastraipsniui. (Balsai salėje) Gerbiamoji Aurelija, nėra 29 Seimo narių parašų ir mes nesvarstome šito siūlymo. (Balsai salėje)
Toliau Seimo narys A. Salamakinas teikia siūlymą, kuriam komitetas pritaria.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Aš norėčiau, kad būtų tikslumas. Tada pritariame iš dalies ir įrašome pagal Vandens įstatymo nuostatas, kurias pasiūlė komitetas, nėra taip, kad visiškai atmestas siūlymas, bet, kiek suprantu, gerbiamoji Aurelija sutinka su komiteto nuostata, taip? Ačiū. Tada mano siūlymas yra grynai redakcinis, įrašome žodžius „naujus dirbtinio vandens telkinius“, komitetas pritarė šitai redakcinei nuostatai bendru sutarimu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Balsuojame dėl komiteto nuomonės, tada bus viskas gerai, man atrodo, prieštaravimų nebus. Šiaip jūs sekite, reikia 29 Seimo narių parašų. Aš vadovaujuosi Statutu, turiu patarėją, padėjėją ir, manau, mes klaidų nedarome. Tiesiog susikoncentruokite. Reikia 29 parašų, statutinė norma. Kadangi komitetas pritarė iš dalies, mes taip pat galime pritarti komiteto nuomonei. (Balsai salėje) Kas už tai, kad pritartume komiteto nuomonei, balsuojate už.
Balsavimo rezultatai: už – 63, prieš – nėra, susilaikiusių nėra. Pritarta komiteto nuomonei pritarti iš dalies.
Dabar Seimo nario A. Salamakino pasiūlymas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Komitetas pritarė bendru sutarimu. Redakcinis siūlymas.
PIRMININKAS. Vis tiek reikia pateikti siūlymą, nors ir pritarė. Gerbiamasis Algimantai.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Aš jau pateikiau – įrašome vieną žodelį „naujus vandens telkinius“, t. y. patikslina pagal kitas…
PIRMININKAS. Ar yra 29 balsai, kurie pritaria šiam siūlymui? Prašom balsuoti.
Reikia 29 balsų, tiesiog balsuokite už, jeigu pritariate, o jeigu nepritariate, nebalsuokite, ir viskas.
Yra. Pritarta. Už, prieš motyvų nėra. Tada pritariame bendru sutarimu, taip? Pritarta bendru sutarimu.
Dabar dėl to paties 5 straipsnio yra Seimo nario J. Razmos siūlymas. Kur yra šio siūlymo teikėjas? Šio siūlymo teikėjo nėra, kaip suprantu. Tada komiteto pirmininkas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Komitetas pritarė iš dalies J. Razmos siūlymui. Patikslina sąvoką dėl išorinės reklamos ir komitetas komiteto siūlymui pritarė bendru sutarimu. Faktiškai J. Razmos siūlymui pritarta iš dalies, bet mes siūlome tikslesnę redakcinę pastabą atsižvelgdami į J. Razmos siūlymą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nėra J. Razmos.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Pagal Statutą aš negaliu jos pristatyti.
PIRMININKAS. Galite, galite pateikti. Vis tiek turinį žinote.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). J. Razma siūlo pakeisti 9 straipsnio 2 dalies 12 punktą ir išdėstyti taip (viso neskaitysiu, tik jo siūlymą) – išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 9 straipsnyje, riboti išorinę reklamą, kuri nesuderinta su priskirtų saugomų teritorijų direkcija. Mes iš dalies pritarėme. Faktiškai patiksliname šitą sąvoką ir pritariame iš dalies.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei, kad svarstytų? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. A. Stancikienė už. Prašom. Jau pritarė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Bet aš norėjau… jūs paskubėjote, aš buvau užsiregistravusi. Aš noriu pasakyti, kodėl šitas J. Razmos pasiūlymas, gaila, kad jo nėra, buvo iš principo geras. Dėl to, kad mes kalbame apie veiklą, kuri draustiniuose draudžiama. Draustiniuose draudžiama įrenginėti išorines reklamas. Įsivaizduokite, patenka į draustinį koks nors miestelis, kokia nors teritorija, ten net kavinės reklama negalės atsirasti. J. Razma labai aiškią ir logišką pataisą pasiūlė, kad išskyrus tuos atvejus, kai ta reklama yra suderinta su parko direkcija – tada ta reklama gali atsirasti.
Komitetas ilgai ginčijosi ir priėjo prie tokios nuomonės, kad ta reklama gali atsirasti tais atvejais, kai rezervato ar draustinio nuostatuose bus įrašyti tie atvejai. Bet aš manau, kad visus tuos atvejus numatyti yra labai sudėtinga, todėl ir įstatyme to neįrašėme. O nuostatuose tikrai tokie dalykai nebūna apibrėžiami. Faktiškai žmonės pateks į nežinią. Įstatymas lyg ir draudžia, bet kur nors nuostatuose turite ieškoti galimybės – gal ta reklama ir galės atsirasti. J. Razmos pasiūlymas buvo logiškas ir iš tikrųjų būtų daug mažiau sumaišties. Nežinau, kodėl reikėjo jam nepritarti.
PIRMININKAS. Pritarta iš dalies, komitetas pritarė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Ne taip pritarta.
PIRMININKAS. Ne taip, kaip jūs norite.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Aš niekuo dėta. J. Razma. Tai ne mano pasiūlymas.
PIRMININKAS. Ką mes galime padaryti, jeigu J. Razmos nėra, mes negalime jo paklausti.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nario J. Razmos pasiūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Už – 42, prieš nėra, susilaikė 36. Pritarta Seimo nario J. Razmos redakcijai.
Toliau Seimo narys P. Saudargas teikia siūlymą. Kviečiu gerbiamąjį P. Saudargą pristatyti šį siūlymą.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tiesų pateiktoje įstatymo redakcijoje numatyta daug išskirtinių atvejų, kai dabar saugomose teritorijose ir draustiniuose yra galima nauja statyba. Atstatome sodybą ar namelį toje pačioje buvusioje vietoje ar kitoje. Įvairios išimtys. Be to, prie viso to papildomai yra punktas, kad nauja statyba galima, ir tai yra numatyta draustinių tvarkymo planuose arba savivaldybių ir jų dalių bendruose planuose, numatytose vietose. Taigi iš esmės ta Pandoros skrynia yra labai plati.
Mano siūlymas buvo apsiriboti numatytais atvejais ir tvarkymo planuose būtų galima numatyti naujos statybos galimybę tik tam tikrais apibrėžtais atvejais, nes dabar neapibrėžta. Komitetas mano siūlymui nepritarė, tačiau aš vis dėlto siūlyčiau Seimui balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra 29, palaikantys šį siūlymą? Kviečiu spausti mygtuką „už“, jeigu pritariate šiam pasiūlymui. Jeigu nepritariate, nespaudžiate, tiesiog nedalyvaujate balsavime. (Balsai salėje) Kas nepritaria, nespaudžia mygtuko, kas pritaria, spaudžia mygtuką „už“. Gerbiamieji kolegos, nesvarstome.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada – pritarti iš dalies. Gerbiamasis pirmininke, pakomentuokite.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Mes iš dalies pritariame ir išbraukiame, kas buvo skliausteliuose „atkurti buvusio vandens malūno užtvankas, leidžiant atkurti tik identiškus statinius“. Čia buvo ta pataisa, susieta su A. Stancikienės prieš tai svarstyta, kad negali būti atkuriamos malūnų užtvankos. Komitetas pritarė iš dalies ir išbraukė, ką ir siūlo Teisės departamentas, šitą sakinį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Pritarta bendru sutarimu. Komiteto pasiūlymas. Gerbiamasis komiteto pirmininke, pateikite komiteto siūlymą.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Čia yra komiteto siūlymas dėl to, kad atsiranda tokių atvejų, kai seni pamatai yra apsaugos zonoje arba toje vietoje, kur įstatymas leidžia atstatyti namą, tačiau techninės galimybės to neleidžia. Mes siūlome, kad būtų galima pagal tvarkomuosius planus šitą pastatą perkelti į kitą vietą, kur yra suderinta ir su saugomų teritorijų vadovybe, ir su visuomene, bet šitą veiksmą būtų galima atlikti. Komitetas siūlo tokią naują pastraipą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti svarstymui? Galime. Pritarta. Motyvai už ir prieš. Nėra. Balsuojame. Kas pritaria komiteto nuomonei, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 70, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta komiteto pasiūlymui.
Seimo narys J. Razma siūlo… Atsiprašau, dar vienas pasiūlymas. Gerbiamasis pirmininke, pateikite kitą pasiūlymą.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Komitetas atsižvelgė į Specialiųjų tyrimų tarnybos siūlymą, kad sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo priėmimo tvarką nustato Vyriausybė. Tai yra STT siūlymas, kad būtų daugiau skaidrumo, todėl komitetas pritarė jų siūlymui ir teikia savo siūlymą.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Nuomonių už ir prieš nėra.
Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta komiteto nuomonei, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 1. Komiteto nuomonei pritarta.
Seimo nario J. Razmos siūlymas. Nėra pasiūlymo teikėjo. Gerbiamasis pirmininke, pristatykite jo pasiūlymą ir jūsų nuomonę.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Kolega J. Razma siūlo leisti rengti saulės šviesos energetikos įrangą saugomose teritorijose, dabar to nebuvo leidžiama daryti, bet įrašant apribojimus, tai yra sąvoka numato, kur galima, kaip galima, kad neuždengtų vaizdo ar viso kito. Aš taip abstrakčiai kalbu. Komitetas pritarė iš dalies, tik patikslino šitą sąvoką aiškiau. Saulės energetikos, saulės šviesos energijos kolektorius – tik ant pastatų stogų, pastatų fasadų, kurie nėra matomi nuo gamtos ir kultūros paveldo objekto komplekso, t. y. kad kolektoriai neuždengtų gamtos objektų, kuriais žmonės ateina pasigrožėti. Komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Klausiu, ar yra 29 Seimo nariai, kad galėtume svarstyti šį siūlymą. Kviečiu balsuoti. Atsiprašau, J. Razmos siūlymą. Jeigu pritariate J. Razmos siūlymui, balsuojate. Jeigu ne, tiesiog nieko nedarote arba balsuojate prieš ar susilaikote.
Balsų užtenka. Už ir prieš yra norinčių kalbėti.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Galiu? Pirmininke…
PIRMININKAS. Algimantai, palaukite, dabar yra nuomonių išsakymas dėl šio siūlymo. A. Stancikienė – nuomonė už. Prašom.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiamieji kolegos, J. Razmos pasiūlymas yra labai labai geras. Iš tikro šiuo atsinaujinančios energetikos laikotarpiu, kai visas pasaulis stengiasi turėti kuo daugiau atsinaujinančios energetikos objektų ir daugiau energijos vis gauti iš atsinaujinančių išteklių, aš noriu pasakyti, kad jo pasiūlymas yra labai labai geras, nes jis ne tik numato galimybes įrengti miestuose, miesteliuose, urbanizuotose vietovėse net ir ant paprastų daugiaaukščių namų stogų, fasadų ir t. t. saulės elektrines, bet jis iš esmės numato ir apsaugą kultūros paveldo objektų. Tai yra numato, kad tais atvejais, kai objektas (objektas yra jau pripažintas, jau įrašytas į registrą ir jau valstybės apsaugą turintis objektas) turi valstybės apsaugą, yra koks nors kultūros paveldo statinys, tais atvejais jo gadinti ir įrengti jokių saulės kolektorių negalima. Manau, kad tai yra labai labai logiška, nes niekur pasaulyje mes nematėme, kad pilyse, dvaruose, net ir malūnuose būtų įrengiami kokie nors invaziniai dariniai.
O komiteto pritarimas iš dalies keičia esmę, nes komiteto pritarimas iš esmės yra pasakytas tik tais atvejais, kai kolektoriai nėra matomi nuo gamtos ir kultūros paveldo objektų. J. Razmos pasiūlymas, kad negalima ant pačių kultūros paveldo objektų įrengti tokių kolektorių, o komiteto pasiūlymas yra, kad tik tais atvejais, kai nėra matomi nuo kultūros paveldo objekto. Manau, kad iškraipyta J. Razmos pasiūlymo esmė. Labai kviesčiau palaikyti J. Razmos pasiūlymą, juo labiau kad tikrai daugelyje pasaulyje valstybių, be išimčių beveik visose, net ir mūsų kaimyninėse šalyse, yra tikrai neleidžiama ant kultūros paveldo objektų įrengti saulės kolektorių.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Algimantai, jums nesuteiksime žodžio kalbėti prieš, nes jūs dabar atstovaujate komitetui ir jūsų yra kitos pozicijos. Jūs šiuo atveju turite susilaikyti.
Dėl komiteto nuomonės. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Labai ačiū. Gerai, matau, kad Jurgis Razma atėjo. Aš manau, kad įsigilinęs į šią sąvoką J. Razma pritartų, kad jo siūlymui pritarta iš dalies. O ką sako Aurelija, J. Razmos siūlymu irgi yra parašyta: „Nėra matomi nuo gamtos ir kultūros paveldo objekto komplekso.“ Tą patį rašė ir komitetas: „Nėra matomi nuo kultūros paveldo objekto.“ Bet komiteto sąvoka yra gal šiek tiek tikslesnė. Bet jeigu bus pritarta Jurgio siūlymui, tai tikrai komitetas dėl to iečių nelaužys.
PIRMININKAS. Gerbiamojo J. Razmos klausiu. Gerbiamas Jurgi, gerbiamas Jurgi! Aš jūsų klausiu, ar sutinkate su komiteto nuomone? Tuoj įjungsime mikrofoną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų gal skirtumai nėra labai stiprūs, bet aš manau, kad mano pataisa tiksliau yra parašyta. Ir apsauga yra pakankama, ir neuždraudžiama plėtoti tų saulės energijos šaltinių. Nežinau, kodėl komitetui reikėjo dar ką nors kitaip parašyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad pritartume J. Razmos pasiūlymui, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote.
Už – 79, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi pritarta Seimo nario J. Razmos pasiūlymui.
Seimo narys E. Gentvilas siūlo. E. Gentvilo nėra. Paprašysime gerbiamojo A. Salamakino pradžioje pristatyti E. Gentvilo pasiūlymą, o po to žiūrėsime, ką daryti. Paskui stabtelkite, mes tada paklausime Seimo, ką toliau darome. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Kolega E. Gentvilas siūlo leisti naujus statinius saugomose teritorijose, kur žemė atsirado perkėlimo būdu. Tai yra ne ten gyvenantys ar palikimą gavę asmenys toje teritorijoje, bet tie, kurie atsikėlė žemes į saugomas teritorijas. Ir siūlė numatyti ne mažesnę kaip 0,5 hektaro teritoriją. Komitetas nepritarė, nes taip chaotiškai bus urbanizuota ta teritorija, statiniai atsiras bet kur ir bet kokie. Komitetas nepritarė jo siūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi ar yra 29 palaikantys šį pasiūlymą? Balsuojame. Kas balsuojate už, tas palaikote siūlymą. Kitiems, kurie nepalaiko, siūlau nebalsuoti.
Taigi palaikymo nesulaukė šis siūlymas, mes toliau jo ir nenagrinėsime.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados. Čia komitetas pritarė, mes galime irgi pritarti bendru sutarimu.
Seimo narys V. A. Matulevičius. Matau, kolega yra. Prašom pristatyti savo siūlymą.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, mano siūlymo esmė yra ta, kad saugomų teritorijų, draustinių vandens telkiniuose, atliekant tam tikrus veiksmus, būtų leidžiama, tarkime, susijusius su stichinių nelaimių prevencija ar kultūros paveldo atkūrimu… nebūtų jokiomis sąlygomis leidžiama tvenkti upių. Labai prašyčiau palaikyti šį pasiūlymą, nes jeigu mes leisime tvenkti upes draustiniuose, tada draustiniai praranda savo prasmę, nekalbant apie visas kitas pasekmes. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu. Ar yra 29 žmonių palaikymas? Kas palaikote – balsuojate, kas nepalaikote – susilaikote. Taigi nėra reikiamo balsų skaičiaus, kad palaikytų šį siūlymą. (Balsai salėje)
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ar galima? Kolegos, jeigu pirmininkas leis. Čia yra trys siūlymai, jie yra autentiški, apie tą pradėjo kalbėti A. Stancikienė. Tai yra Vytauto, Aurelijos ir mano, bet komitetas visiems trims pritarė iš dalies ir siūlo visų trijų patikslintą. Tai yra komiteto redakcija, kuriai siūlau pritarti, manau, sutiks visi (aš tai sutinku) trys teikėjai. O Vytauto siūlymas yra analogiškas tam, ką mes siūlome, tik truputį patikslintas. Jūs nuorodą ne į tą punktą darėte, todėl mes visiškai negalėjome pritarti, o pritarėme iš dalies. Taip pat A. Stancikienės ir mano – iš dalies. Tai yra užtvankos statyba. Mes praeitą kartą padarėme tikrai žingsnį – leidome statyti užtvankas saugomose teritorijose, bet, manau, šį kartą Seimas supras, kad to daryti negalima. Aš manau, trys teikėjai pritaria, kad būtų komiteto redakcija.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, jei autoriai sutinka ir komitetas sutinka, yra bendras sutarimas, tada balsuojame už komiteto nuomonę ir visiems bus priimtinas sprendimas. Gerai? Kviečiu balsuoti už komiteto nuomonę. Kas pritariate, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote.
Už – 74, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi pritarta komiteto nuomonei.
Toliau dėl to paties 5 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada ir komiteto nuomonė pritarti iš dalies. Ar pritariame bendru sutarimu komiteto nuomonei? Pritarta. Taigi galime priimti 5 straipsnį, apsvarstę visus pasiūlymus, bendru sutarimu? 5 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
6 straipsnis. Seimo narės A. Stancikienės siūlymas. Prašom, A. Stancikienė. Jūsų siūlymas dėl 6 straipsnio.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia iš esmės yra analogiškas mano pasiūlymas, kuriam mes prieš tai ką tik pritarėme komiteto…
PIRMININKAS. Tai jūs atsiimate savo siūlymą, taip?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Pritaria komiteto nuomonei.
PIRMININKAS. Pritariate komiteto nuomonei?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi pritarta komiteto nuomonei. Dar dėl 6 straipsnio yra Seimo nario J. Razmos siūlymas. Gerbiamas Jurgi, prašom pristatyti savo siūlymą. Gerbiamas Jurgi, jūsų siūlymas. (Balsai salėje) Supratau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gal komitetas nuomonę tegul pasako.
PIRMININKAS. Mikrofoną…
J. RAZMA (TS-LKDF). Atsiprašau, dėl kurio straipsnio?
PIRMININKAS. Dėl 6 straipsnio.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). 13 straipsnio 2 dalis 9 pastraipa.
PIRMININKAS. 9 punktas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Manau, kad šitas pasiūlymas yra susijęs su anksčiau svarstytu, yra skirtas dėl šviesos energijos elektrinių įrengimo. Tai yra nurodoma išimtis 13 straipsnio 3 dalyje ir dėl antžeminių inžinerinių tinklų yra įrašoma prievolė suderinti su saugomų teritorijų direkcija. Jeigu apie šitą 9 punktą kalbame.
PIRMININKAS. Taip, taip.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai prašom.
PIRMININKAS. Jūs pritarėte komiteto nuomonei, gerbiamas Jurgi?
J. RAZMA (TS-LKDF). Komiteto nuomonės nepasakė pranešėjas.
PIRMININKAS. Ne, bet yra komiteto nutarimas. Prašom, kolega Algirdai.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Mes faktiškai pritarėm iš dalies ir truputį patikslinome gerbiamo kolegos siūlymą, bet manau, kad didelės tragedijos nebus. Aš turiu pristatyti komiteto nuomonę. Komitetas pritarė iš dalies ir siūlo savo pataisą, kaip tai turėtų atrodyti įstatyme, neiškreipiant gerbiamo J. Razmos siūlymo esmės.
PIRMININKAS. Ar jūs reikalaujate balsuoti, ar pritariate komiteto nuomonei? (Balsai salėje) Gerai. Supratau. Gerbiamas J. Razma pritarė komiteto nuomonei.
Toliau. Ar mes galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Pritarta bendru sutarimu. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada dėl to paties 6 straipsnio. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada. Komitetas pritarė iš dalies. Ar mes galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Pritarta bendru sutarimu komiteto nuomonei.
Toliau dėl to paties straipsnio yra Seimo nario J. Razmos siūlymas. Prašom, kolega, pristatyti savo siūlymą dėl 6 straipsnio. 11 dalis.
J. RAZMA (TS-LKDF). 11 dalies, atrodo, aš neliečiau.
PIRMININKAS. Papildyti 13 straipsnio 3 dalį 12 punktu.
J. RAZMA (TS-LKDF). Mes jau diskutavome dėl saulės šviesos energijos elektrinių įrengimo, ir man atrodo, kad Seimas iš esmės jau apsisprendė, kad palaiko mano siūlymą dėl fasadų įrengimo ir kad tas įrengimas būtų reglamentuojamas valstybinių parkų nuostatuose. Kaip jau minėjo kolegė A. Stancikienė, kad būtų aiškiai parašyta, kad ant tų pastatų ir sodybų, kurie yra kultūros paveldo objektai, ta šviesos energijos elektrinių statyba būtų draudžiama.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Kolegos, jeigu mes visiškai pritarėme J. Razmos siūlymui dėl kito straipsnio, tai čia taip pat turime pritarti, nes tada bus straipsnių neatitikimas. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu Seimo komiteto nuomonei.
E. Gentvilo siūlymas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Už jį jau balsavome, nepritarta, todėl…
PIRMININKAS. Nereikia balsuoti. Gerai. Toliau Seimo narys J. Razma teikia siūlymą. Prašom, Jurgi, pristatyti. Pakeisti 13 straipsnio…
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip, dėl 4 dalies 9 punkto yra mano siūlymas pažymėti, kad būtent valstybinių parkų nuostatuose būtų numatyti šio straipsnio 3 dalyje nustatyti statybos reikalavimai. Ne aukštesnio lygio dokumentuose, o parkų nuostatuose.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu, kad svarstytume šį siūlymą? Pritarta bendru sutarimu. Komiteto nuomonė?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Komitetas pritarė siūlymui.
PIRMININKAS. Ar mes galime pritarti komiteto nuomonei pritarti šiam siūlymui bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada ir komiteto nuomonė pritarti. Ar mes galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Pritarta komiteto nuomonei. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados, kurioms komitetas pritarė. Ar mes galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Ar galime priimti 6 straipsnį su visais pasiūlymais ir pataisomis? 6 straipsnis priimtas.
Dėl 7 straipsnio pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu.
8 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, kuriai komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Taigi 8 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? 8 straipsnis priimtas.
Dėl 9 straipsnio yra Seimo nario P. Saudargo siūlymas. Gerbiamas Pauliau, prašom pristatyti savo siūlymą.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju. Iš tiesų liksiu prie savo nuomonės ir šiuo klausimu. Čia yra dėl aptvėrimų prie valstybinių ežerų ir upių. Mes žinome, kad vandens telkiniai turi būti prieinami kiekvienam piliečiui, tačiau šis įstatymas šiek tiek apriboja tą prieigą. Konkrečiu atveju kalbama apie ganyklas, nes šiaip yra pakrantės 5 metrų atstumas, iki kurio galima užtverti tvorą. Teikiamu įstatymo projektu tas atstumas sumažėja iki nulio, tvorą galima tverti iki pat vandens. Na, komitetas padarė šiokį tokį kompromisą, kad užtverti būtų galima tik elektriniu piemeniu paliekant vartelius, bet aš siūlyčiau pabalsuoti už mano pasiūlymą, kuris apskritai nenumato jokios galimybės tverti iki pat vandens tvorų, ar tai būtų elektrinis piemuo, ar kitokia tvora. Tiesiog 5 metrus palikti žmonėms visiškai laisvai pereiti nebijant, kad juos užkliuvus nutrenks elektrinis piemuo ir panašiai. Taigi aš siūlyčiau vis dėlto balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Taigi ar yra galimybė svarstyti? Mes turime balsuoti, reikia 29 Seimo narių palaikymo. Balsuojame. Kas palaiko šį siūlymą, balsuoja. Nereikia susilaikyti arba prieš balsuoti, tiesiog reikia nebalsuoti, čia reikia 29 balsų. Taigi jūsų siūlymą palaiko. Komiteto nuomonė.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Čia reikėtų svarstyti faktiškai visus tris siūlymus, t. y. gerbiamo Pauliaus, A. Stancikienės ir komiteto. Komiteto siūlymas yra kaip tik atsižvelgiant, pritariant abiem siūlymams iš dalies.
Ir, ką sakė gerbiamas P. Saudargas, faktiškai pritarėme jam, tačiau visiškai elektrinio piemens tvorų neatsisakome. Vis dėlto žmogus saugomoje teritorijoje, ką iš esmės siūlo ir A. Stancikienė, elektriniu piemeniu užtverti gyvūnus – savo avis ar kitus – galėtų. Aš nežinau, kaip čia… Jeigu Pauliui pritariame, Aurelijai pritariame ir komiteto, tada bus kažkokie…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, čia, matau, išsiskiria nuomonės prieš balsuojant.
Dėl balsavimo motyvų A. Stancikienė – nuomonė už.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiami kolegos, čia vienas iš esminių yra šito įstatymo punktų. Mes visą laiką šnekame, kad mūsų pakrantės yra nelegaliai, neteisėtai užtvertos, matome parodomąsias akcijas. Visus ketverius metus aplinkos viceministras, prieš tai dar ir su ministru V. Mazuroniu savaitgaliais važinėjo po Lietuvos ežerų pakrantes ir rašė protokolus, jūs patys matėte, žurnalistų prisiėmę. Viena deklaruojame, kita darome. Atneša įstatymą, kuriame leidžia būtent 5 metrus pakrantės… Tik 5 metrai pakrantėje, dėl kurių yra taikomas specialus reglamentavimas, šituo punktu leidžia ir tuos 5 metrus užtverti. Visoje Lietuvoje. Deklaruoji fiktyviai, kad tai yra ganykla, ar tu ten vištas laikysi, ar kralikus, ar nežinau ką, gali net ir nė vieno nelaikyti, nes užtenka uždeklaruoti, ir čia pat gali pasakyti, kad tu juos išsivirei, ir faktiškai jau galėsi turėti tvorą.
Aš tikrai labai palaikau P. Saudargo pasiūlymą. Mano irgi buvo analogiškas pasiūlymas svarstymo stadijoje. Aš manau, kad tikrai mes turime šitoje vietoje parodyti politinę valią, turime parodyti visuomenei, ar mes vis dėlto tiktai deklaruojame, ar realiai priimame įstatymus, kurie neleidžia tų tvorų tvėrimo. Čia tiktai 5 metrai pakrantės. Visur kitur tvoros akivaizdžiai, jeigu yra ganykla, gali būti statomos. Kviečiu principingai palaikyti P. Saudargo pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų labai pritariu tam susirūpinimui, kurį rodo tikri miestiečiai – tiek Paulius, tiek Aurelija, kurie iš viso nesupranta, kaip tie gyvuliai ganosi ir ką su jais reikia daryti. Jeigu jums neužtenka vartelių praeiti pakrante pro ganyklą, aš jums pasakysiu kitą dalyką: jums ir vartus padarys – nepraeisite.
Gerbiami kolegos, nesirūpinkite ten, kur nėra rūpesčio. Rūpestis yra, kur privatūs namai pastatyti ant kranto ir kur yra galimybė ne kokiai nors ganyklai, nes ganykloje (atsiprašau, gerbiama Aurelija) turi būti kokių nors gyvulių ir juos reikia deklaruoti, ir reikia kitus dalykus daryti. Nemaišykite tų reikalų! Jeigu jūs manote, kad savo miesčioniškais reikalais čia pagelbėsite kam nors praeiti, aš jums garantuoju, kad nepagelbėsite, o žmonėms, kurie ūkininkauja, jūs tikrai pamaišysite. Štai ir visa šneka.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame. Kas už Seimo nario P. Saudargo pasiūlymą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsas salėje) Tuoj, kolega, neskubėkite. Baigsis balsavimas.
Už – 40, prieš – 3, susilaikė 37. Pabandome dar kartą, gal kas nors truputėlį persigalvojo. Bandome dar kartą balsuoti. Kas už P. Saudargo siūlymą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavimo rezultatai: už – 41, prieš – 4, susilaikė 35. P. Saudargo pasiūlymui pritarta.
Gerbiamas kolega, replika po balsavimo. Prašom.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Aš buvau apkaltintas, kad nemoku ganyti gyvulių. Nežinau, kaip ten sekasi, pavyzdžiui, gerbiamam J. Borisovui, kuris apsitvėrė didelį gabalą valstybinio miško lyg ir ganyti, laikyti savo žvėris, kurių ten nė kvapo nėra. Aš manau, kad čia mes prieš tokius precedentus ir norime kovoti, kur tų gyvulių galbūt nebus nė kvapo, o bus nutiestas elektrinis piemuo kokio nors didelio storio sakant, kad čia man gyvulėliams ganyti. Mes, gerbiamas kolega, ne prieš realius ūkininkus, kuriems tai yra problema, bet prieš pseudoūkininkus, kurie užsitvers tvoras iki pat pakrančių.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ir komiteto, ir gerbiamos A. Stancikienės pasiūlymų jau nesvarstome, nes pritarėme P. Saudargo pasiūlymui.
Toliau. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada dėl to paties straipsnio. Komitetas pritarė iš dalies. Mes galime bendru sutarimu pritarti iš dalies? Pritarta iš dalies bendru sutarimu.
Dėl 9 straipsnio daugiau pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 10 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 11 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 12 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
Dėl 13 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados. Komitetas pritarė. Mes taip pat galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Pritarta. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada. Komitetas – pritarti iš dalies šiai išvadai. Mes taip pat galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Toliau dėl to paties straipsnio – Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada. Komitetas pritarė. Mes taip pat galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Pritarta bendru sutarimu.
Dar vienas pasiūlymas dėl to paties straipsnio – Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada. Komiteto nuomonė – nepritarti. Galime pritarti komiteto nuomonei? Taip, pritarta bendru sutarimu komiteto nuomonei nepritarti šiam Teisės departamento pasiūlymui.
Toliau – dar viena Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Mes galime pritarti komiteto nuomonei pritarti iš dalies bendru sutarimu? Pritarta komiteto nuomonei pritarti iš dalies. Taigi dėl 13 straipsnio daugiau pasiūlymų, pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas 13 straipsnis bendru sutarimu.
Dėl 14 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu.
Dėl 15 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Tiesa, dėl 15 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada. Komiteto nuomonė – pritarti. Mes galime taip pat pritarti komiteto nuomonei. Ir kitiems Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymams Seimo komitetas taip pat pritarė. Tai yra dėl 15 straipsnio. Mes galime priimti 15 straipsnį su visomis Teisės departamento pastabomis bendru sutarimu? (Balsas salėje) Teisingai, labai atsiprašau. Tiesa, praleidau vieną Seimo nario A. Salamakino siūlymą.
Gerbiamas Algimantai, pristatykite savo…
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Šita nuostata jau yra Saugomų teritorijų įstatyme, kurį mes prieš pusmetį taisėme, todėl kartotis nebūtina. Čia yra kalbama apie Administracinių nusižengimų kodeksą. Teisės departamentas tai pastebėjo ir mes taisome įstatymą.
PIRMININKAS. Ar galime svarstyti šį siūlymą bendru sutarimu? Galime. (Balsai salėje) Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Gerbiamas Mečislovai, jūs užsirašėte prieš?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Prieš.
PIRMININKAS. Gerai. Prašom kalbėti.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui.
PIRMININKAS. Prieš komiteto pasiūlymą, taip?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ne, ne, aš dėl viso.
PIRMININKAS. A, tai dar toli gražu. Jūs užsirašykite dėl viso. Galime pritarti komiteto nuomonei bendru?.. (Balsai salėje) Negalime? Būtent dėl to siūlymo. Gerai.
A. Stancikienė kalbės dėl šio siūlymo.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiami kolegos, čia labai ydingas siūlymas. Aš tai sakiau ir komiteto pirmininkui komitete. Iš tikro jis išbraukė visą 30 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kuris numato, kad saugomų teritorijų valstybinę kontrolę atlieka valstybinės saugomų teritorijų apsaugos specialistai. Tie saugomų teritorijų valstybės tarnautojai turi specialius įgalinimus. Jie dabar surašo administracinių nusižengimų protokolus, aktus ir visokius kitokius dokumentus, fiksuojančius pažeidimus. Aš nežinau, iš kur čia atsirado iniciatyva išbraukti šitą straipsnį, bet iš esmės bus taip, kad valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai, valstybės tarnautojai iš esmės absoliučiai neturės jokių įgalinimų, jie matys pažeidėją, na, pavyzdžiui, brakonierių, bet jie negalės surašyti nei protokolo, nei nusižengimo – jie negalės fiksuoti nusižengimo, jie turės kviesti Aplinkos apsaugos agentūros specialistą. Įsivaizduokite, tokioje Kuršių nerijoje jis turės skambinti, kad iš Klaipėdos, iš kažkur agentūros darbuotojas keltųsi keltu ir važiuotų 50 kilometrų į nusižengimo padarymo vietą. Užuot paimtų ir vietoje parašytų protokolą. Aš nežinau, iš kur čia ta iniciatyva. Bet aš žinau, kad jau seniai kai kurie saugomų teritorijų tarnybos darbuotojai norėjo tų funkcijų atsikratyti, nes jos yra susijusios su tam tikra atsakomybe, tai gal iš čia. Gal komiteto pirmininkas galėtų pasakyti, iš kur tas pasiūlymas atėjo, bet dabar labai keista: suteikiame tam tikrų įgalinimų, o mechanizmus, t. y. priemones, kaip tuos įgalinimus vykdyti, mes iš esmės atimame, kontrolę jie vykdys tiktai formalią, bet ne realią. Aš esu prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Seimo nario… (Balsai salėje)
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ar aš galiu?
PIRMININKAS. Ne, gerbiamas kolega, jūs pristatėte.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Supraskime, Aurelija neklausė, ką aš kalbu, perskaitau, kad įstatymo projektas Nr. XIIP-4165(2) jau buvo priimtas, kada mes taisėme visą, ir jis įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d. Tai šita nuostata, jeigu dar kartą priimam, tai dvi nuostatos bus viename straipsnyje. Na, kaip tai atrodys. Jūs paskaitykite, ką rašo Teisės departamentas, jis rašo, kad nereikia kartoti to, kas jau galioja. Mielieji, tikrai siūlau pritarti mūsų siūlymui išbraukti, nes dvi tapačios nuostatos atsiras viename straipsnyje. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Ir Aurelija pritaria, matau, tai nereikia balsuoti. Tada pritariame komiteto nuomonei bendru sutarimu.
Toliau 15 straipsnis. Pasiūlymai apsvarstyti. Ar galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galima!“) 15 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
16 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, kuriai komitetas nepritarė. Mes taip pat pritarėme komiteto nuomonei bendru sutarimu. Toliau Seimo narė A. Stancikienė. Prašom pristatyti savo siūlymą.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia siūlymas, dėl kurio, aš taip suprantu, labai ilgą laiką šitas įstatymas ir nepasiekė Seimo plenarinių posėdžių.
Jis yra susijęs su tuo, kad draustiniuose, kuriuose draudžiama bet kokia veikla, dabar šituo įstatymu numatėme galimybę padalinti žemės sklypą, atskiriant dalį, kurią numatome naujai statybai. Manau, kad bet kokios galimybės naujų statybų, kai tai nėra seno pastato ar senos sodybos atkūrimas ir atstatymas, iš esmės draustiniuose numatyti negalima, nes draustiniai ir yra įsteigti tam, kad juose bet kokia veikla būtų draudžiama ir aiškiai ribojama. Labai dėkui komitetui, kad pritarė šitam pasiūlymui, kiek žinau, ir ministerija, ir Saugomų teritorijų tarnyba priėjo prie tokio konsensuso ir pritarė šitam pasiūlymui. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, bendru sutarimu pritariame svarstymui. Taip? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu. Komiteto nuomonė. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Komitetas pritarė bendru sutarimu, bet ar čia iš karto nereikėtų pritarti gerbiamojo P. Saudargo ir I. Degutienės siūlymui? Turbūt sutiks kolega, kad nebesvarstome tavo, o pritariame A. Stancikienės siūlymui. (Balsas salėje: „Tai mes vis tiek turime atskirai svarstyti.“)
PIRMININKAS. Dabar mes svarstome A. Stancikienės siūlymą ir dėl jo turime apsispręsti. Aš manau, kadangi pritarė komitetas ir teikėjas sutiko, ar galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Galima.“) Gerbiamos A. Stancikienės pasiūlymas, kuriam pritarė komitetas. Bendru sutarimu pritarta, taip? Ačiū.
Toliau Seimo narių P. Saudargo, I. Degutienės siūlymas. Gerbiamas Pauliau, pristatykite savo siūlymą.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Kaip ir sakė gerbiamas pirmininkas, kadangi mes pritarėme Aurelijos pasiūlymui, mes apskritai išbraukiame šitą straipsnį, punktą ir todėl mūsų pasiūlymas tampa nebeaktualus, aš pritariu komiteto nuomonei. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nereikia svarstyti, taip?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Nereikia.
PIRMININKAS. Gerai atsisako, nesvarstome.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada dėl to paties 16 straipsnio, kuriam nepritarė komitetas, mes pritariam komiteto nuomonei bendru sutarimu. Taigi dėl 16 straipsnio kitų pastabų, pasiūlymų nėra. Visus pasiūlymus, pastabas apsvarstėme, ar galime priimti bendru sutarimu 16 straipsnį? Priimtas bendru sutarimu.
17 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. 18 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, kuriai nepritarė komitetas, mes taip pat pritariame komiteto nuomonei nepritarti bendru sutarimu. Daugiau pasiūlymų dėl šio straipsnio nėra, galime priimti 18 straipsnį bendru sutarimu? 18 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
19 straipsnis. Dėl 19 straipsnio Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada. Komitetas pritarė. Taigi mes irgi galime pritarti bendru sutarimu. Daugiau pasiūlymų dėl šio straipsnio nėra. 19 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
Toliau 20 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, kuriai pritarė komitetas, mes taip pat galime pritarti komiteto nuomonei pritarti. Pritarta bendru sutarimu.
Seimo nario A. Salamakino siūlymas. Gerbiamas Algimantai, pristatykite.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Taip, čia dėl įstatymo įsigaliojimo. Komitetas man pritarė bendru sutarimu ir pasiūlė savo redakciją, tai yra gegužės 1 diena, 4 straipsnis – lapkričio 1 diena. Aš sutinku su komiteto nuomone.
PIRMININKAS. Tai mes galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 20 straipsnio – dar Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, komitetas pritarė iš dalies, mes taip pat galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu. Ir Seimo nario A. Salamakino paskutinis siūlymas dėl šio straipsnio. Gerbiamas kolega, pristatykite.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Taip, čia yra patikslinama, kaip reikia elgtis, jeigu prireikus reikės koreguoti valstybinių parkų, rezervatų, biosferos rezervatų ir ribų planus. Mes siūlome, kad šitą veiksmą atliktų ministerija. Ne žemiau kaip ministerija.
PIRMININKAS. Taip. Pristatėte, kaip suprantu, siūlymą, o kaip tai turinyje atrodytų komiteto nuomonė pritarti iš dalies? Čia yra parašyta pritarti iš dalies.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Taip, aš sutinku.
PIRMININKAS. Kodėl iš dalies? Motyvai kokie nors turi būti, jeigu būtų visiškai pritarta… Išdėstymas to siūlymo, t. y. komiteto nuomonės išdėstymas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Komitetas patikslino tą nuomonę ir faktiškai jinai susijusi su Teisės departamento pastaba, reikia pritarti. Faktiškai buvo galima rašyti iš esmės, bet truputį yra tikslesnė nuostata, ir aš sutinku, kad būtų pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Tai galime pritarti komiteto nuomonei dėl šito pasiūlymo? Pritarta bendru sutarimu. Taigi dėl 20 straipsnio pasiūlymų, pastabų daugiau nėra. Visi siūlymai apsvarstyti. Galime priimti bendru sutarimu šį straipsnį? (Balsai salėje) 20 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
Gerbiami kolegos, šio įstatymo projekto priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Nuomonė už – P. Saudargas. Prašom, kolega.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu padėkoti ir komitetui, ir įstatymą rengusiems ekspertams. Iš tikrųjų, kaip sakoma, sugaišti septyneri metai rengiant šį įstatymą, tikrai projektas rimtas, didelis ir iš Europos Sąjungos direktyvų reikėjo daug ką perkelti, ir tikrai gyvenimas keičiasi, nestovi vietoje. Naujo įstatymo mums reikėjo. Aš, tiesą sakant, esu netgi džiugiai nustebintas, kad šiandien Seime pavyko priimti tikrai svarbių šį įstatymą pataisančių, patobulinančių pataisų: tai ir gerbiamojo J. Razmos, tiek ir mano pataisos, ačiū Seimo nariams, kurie pritarėte. Nes iš tiesų patys jautriausi šio įstatymo klausimai buvo dėl vandens telkinių, dėl prieigos prie vandens telkinių – prie ežerų, upių. Mes esame įpratę, kad tai yra visų mūsų, visų Lietuvos gyventojų turtas, kad galime laisvai prieiti, ir šiuo įstatymu ta teisė būtų buvusi apribota.
Taip, komitetas buvo pasiekęs kompromisą, kad tiktai vielinį neva elektrinį piemenį galėtų nutiesti, bet taip jis būtų nutiestas iki pat vandens, aš pakabinčiau didelį plakatą, kad čia elektra teka, ir kaži ar pro mano sklypą kas benorėtų eiti. Suprantama, kad gyvulėliams ganytis reikia aptverti, bet kiek padaugėtų piktnaudžiavimo atvejų? Mes matome, Lietuvoje stebime, ypač saugomose teritorijose, kad tų piktnaudžiavimo atvejų pasitaiko be galo daug, kai apsimetama vienokia veikla, viskas užtveriama ir viešasis interesas nukenčia dėl tam tikrų įstatymo spragų. Aš džiaugiuosi, kad vieną didelę įstatymo spragą mums šiandien visiems kartu pavyko užlopyti.
Dėl statybų saugomose teritorijose mes vėlgi komitete sutarėme ir naujos kadencijos Seime grįžti prie įstatymo ir tobulinti būtent šią vietą – dėl naujos statybos saugomose teritorijose. O šiandien tikrai linkėčiau šį įstatymą priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Nuomonė prieš, matau, A. Skardžiaus nėra, tai M. Zasčiurinskas. (Balsai salėje) A. Skardžius yra, labai atsiprašau. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Išties dažnai taisomas Saugomų teritorijų įstatymas, be abejo, sulaukia, kaip matėme, šimtų pataisų, tačiau vis dėlto konceptualiai taip ir neapsisprendžia nei parlamentas, nei Aplinkos ministerija, ką ir nuo ko mes saugome. Ar mes saugome vien dėl paties principo, kad saugotume, sudarydami daug problemų ūkininkams, patiems žmonėms, verslui, ar tiesiog, sakykime, tas saugojimas virsta savitiksliu dalyku?
Jeigu teisingai pamenu, yra 31 regioninis parkas, 5 nacionaliniai draustiniai, 5 nacionaliniai parkai, faktiškai visa teritorija yra saugoma, o dėl tarp saugomų teritorijų dar sugalvojamos taisyklės, kad jos taip pat yra saugomos, nes neva iš vienos saugomos teritorijos į kitą migruoja tai paukščiai, tai žvėrys. Vėl sukeliamos problemos, o iš tikrųjų yra didžiulė kliūtis toks įstatymas, toks reglamentavimas verslo plėtrai, investicijoms pritraukti, o tikrojo saugojimo taip ir nebelieka. Išplaunama pagrindinė sąvoka, ką ir nuo ko mes saugome. Gerbiamieji kolegos, tikrai šis įstatymas galbūt ir geresnis, bet toli gražu nepasiekia to tikslo, kurį turėtų atspindėti. Todėl kviečiu labai gerai pagalvoti, kad vėl nereikėtų po keleto mėnesių taisyti jo iš naujo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų nežinau, kas čia sugalvojo, kad dabar nuo upės, nuo vandens tvora ta pati, elektrinis piemuo ar kas nors kitas galėjo būti statoma prie pat vandens, yra visiškas absurdas, nes ir dabar žmonės iš esmės prieiti tarp vandens ir tvoros nelabai gali, nes penki metrai nuo vandens paprastai būna krūmynai, šlaitai ir tiesiai praeiti… Lietuvoje nėra tokių ežerų, upių, kur iš karto baigiasi kaip pliaže – smėliukas, vanduo ir po to jau žolė auga. Iš tiesų siūlau pritarti tam įstatymo projektui, nes nė vienas padorus žmogus netveria to elektrinio piemens ir netvers, kad ir ūkininkas, prie pat vandens. Man atrodo, kad ateityje ta zona turėtų būti padidinta, nes ir dabar jau Lietuvos žemė, Lietuvos vandenys, ežerai, ypač draustiniuose, daugeliui žmonių yra tiesiog neprieinami, jie turi eiti per krūmynus, šlaitu tam, kad praeitų tas pats žvejys į kitą pusę užtvertos teritorijos. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui, jis geresnis, negu buvo svarstomas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, ne taip seniai mes svarstėme vadinamąjį socialinį modelį. Ką mes ten pamatėme? Kad Lietuvoje yra 1400 turtingų žmonių, kurie gauna atlyginimus, šiek tiek didesnius negu 7 tūkst. eurų, ir Seimas nusprendė, kad jiems nereikia dalintis savo pajamomis ir juos reikia atleisti nuo įmokų į „Sodros“ biudžetą. Tai reiškia, kad mes užkertame kelią pensininkų pensijoms didinti, socialinėms išmokoms didinti.
Dabar, žiūrėkite, kitas žingsnis. Tie turtingieji, kurių, kaip buvo įvardinta šioje salėje, yra 1400, turi sklypus draustiniuose, labai brangiose vietose ir šiandien jie statyti pastatų, namų ten negali, nes įstatymas draudžia. Ką gi, kaip čia vienas konservatorius kalbėjo, su džiaugsmu pranešė mums, kad mes suradome kompromisą. Tarp ko mes suradome kompromisą? Kad tas turtingasis galėtų draustinyje statyti naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius sodybose? Toks yra mūsų tikslas? Vakar žiniasklaida netikėtai praregėjo ir sužinojo, kad Lietuva yra skurdo šalis ir kad dauguma žmonių gyvena skurdo sąlygomis. Vienas žymus profesorius net pateikė palyginimą, nes jūs juk suprantate, kad skurdo rodiklis yra santykinis rodiklis. Skurdas Lietuvoje ir skurdas Graikijoje yra du skirtingi dalykai.
PIRMININKAS. Liko 10 sekundžių.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Todėl aš sakau, jeigu mes kovojame už paprastus žmones, o ne už turtinguosius, mes neturėtume priiminėti tokių įstatymų, kurie naudingi…
PIRMININKAS. Laikas!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). …tik turtingiems žmonėms. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Stancikienė – nuomonė už.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Nesiruošiau kalbėti, bet gerbiamajam A. Skardžiui atsakysiu, ką nuo ko saugom. Pirma pasaulyje valstybinė saugoma teritorija – Jeloustouno nacionalinis parkas, įkurtas kiek mažiau nei prieš 200 metų Amerikoje, labai aiškiai apibrėžia saugomos teritorijos steigimo tikslus. Skamba maždaug taip (iš atminties pacituosiu): steigiamas turint tikslą nuo žalingos žmogaus veiklos išsaugoti kuo mažiau pakitusią teritoriją, unikalią teritoriją, ateities kartoms. Tiesiog ponui A. Skardžiui labai vertėtų žinoti saugomų teritorijų atsiradimo kilmę. Tos teritorijos steigiamos visame pasaulyje ne vabaliukams ir ne paukščiukams saugoti, bet būtent tam, kad kiekvienas žmogus, atėjęs į tą teritoriją, galėtų pamatyti ją kuo mažiau pakitusią, kad būtų kur atvesti savo vaikus, anūkus, kad būtų kur ne iš paveikslėlio parodyti tikrą augalą, gal net kažkokią orchidėją. Prisiminkime, Lenkijoje net visą aplinkkelį sustabdė Europos Sąjunga dėl vienos orchidėjų rūšies. Būtent toks tikslas, o ne tikslas aptverti tvoromis, deklaruojant, kad tai ganykla, ne tikslas statyti draustiniuose namus, deklaruojant, kad mes negalime visko drausti. Tada naikinkime tas teritorijas, jeigu iš tikro mes turime tokias godžias savo sąžines, turime tiek prikimštas kišenes, kad visur ir viską norime užstatyti, tai naikinkime tas teritorijas, bet jeigu mes įsipareigojame jas išsaugoti, jas įsteigiame, o paskui juose leidžiame veiklą, kuri iš principo nesusijusi su to draustinio arba rezervato…
PIRMININKAS. Laikas!
A. STANCIKIENĖ (MSNG). …išsaugojimu, tai yra negražu. Aš labai labai tikiuosi, kad tas įstatymas mums tas teritorijas padės išsaugoti.
PIRMININKAS. Laikas. Nuomonė prieš – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Aš matau, kad komunizmo šmėkla klaidžioja šį kartą ne po Europą, o po Lietuvą ir klaidžioja kai kurių iš mūsų galvose. Visame pasaulyje yra saugomų teritorijų. Bet tik tos valstybės tose saugomose teritorijose saugo ir piliečių, kurie ten gyvena, interesus. Aš jums galiu pasakyti, kad Italijoje yra vietų, kur turi tik taip statyti namą, kaip priklauso, bet ten valstybė padengia pusę sąnaudų. Pas mus, Dzūkijoje, labai dažnai tuos namus reikia tvarkyti pagal tai, kaip buvo senovėje, bet niekas neprisideda prie šito dalyko. Lygiai tas pats su tais ūkininkais, kurie turi ūkius saugomose teritorijose. Viskas gerai, aš irgi už tai, kad žmonės galėtų praeiti ir prieiti, ir kitus dalykus padaryti. Bet tam ūkininkui tenka tvarkyti šiukšles tų visų atėjusių žmonių ir reikia dar ir tuos savo dalykus kaip nors saugoti, žiūrint, kaip tą padaryti.
Aš manyčiau, kad reikalingas įstatymas, kuris leistų žmonėms prieiti prie ežerų, bet kartu įstatyme turėtų būti apibrėžtos ir tų žmonių, kurie ten gyvena ir turi kokią nors nuosavybę, normalios gyvenimo sąlygos. Ir viskas. Šiuo atveju šitas įstatymas nėra subalansuotas. Mūsų tie įstatymai nėra subalansuoti nuo pat pradžių. Mes kaip buvome komunistinė valstybė tais klausimais, taip iki šiol ir liekame. Mūsų galvos kol kas, aš matau, tuo ir užimtos.
PIRMININKAS. Dėkui. R. J. Dagys – nuomonė už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis Kęstuti, jūs taip pat gerai pašnekėjote, ypač kai kalbėjote apie Darbo kodeksą… Jums būdinga, deja, net nežinote, apie ką kalbame, o kalbame apie saugomas teritorijas, ne visą Lietuvą, investicijas, ūkininkus ir panašiai, mes kalbame apie saugomas teritorijas. Ką mes jas tada saugome, jeigu leidžiame bet kokią veiklą, kokią tai turi prasmę? Kaip jūs nieko nesupratote, taip ir dabar nesuprasite. Į jus daugiau neapeliuoju. Bet užtvėrus tvorą ne tik žmogus turi prieiti, prie tų teritorijų turi žvėrys prieiti ir visi kiti, tam tos teritorijos ir steigiamos. Kas eis žvėrims vartelius atidaryti, kad jie prieitų prie ežero? Eisite jūs? Jūs atidarinėsite? Aš galiu… Nueisite netoli Riešės, yra prie Gulbinų, galėsite ten atidarinėti vartelius, ten stovi saugoma teritorija, niekaip negalima prieiti prie ežero, niekas nesusitvarko. Tai gal jūs tada vartelių atidarinėtoju ir eikite ten, pažiūrėsime, kaip tada bus. Aš siūlau palaikyti šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-3923, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 74, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3923) yra priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Labai dėkui, Seimo posėdžio pirmininke. Dėkoju R. J. Dagiui už pasiūlytą darbą, tikiuosi, kad jūs tą darbą ir dirbsite, kada jums reikės, aš kaip nors ir be jūsų susirasiu. Labai ačiū.
15.32 val.
Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VII-499 2 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3924(3)ES (priėmimas)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2-3b klausimas – Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VII-499 2 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3924. Priėmimas. Kviečiu A. Salamakiną į tribūną. Čia yra lydimasis įstatymo projektas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Taip, šitas lengvesnis.
PIRMININKAS. Tiesiog noriu pasakyti, kad čia yra daug pasiūlymų, mes jiems iš karto galime pritarti, kadangi yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymai, ir čia yra bendras pritarimas – tiek komiteto, tiek Teisės departamento. Aš manau, kad galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei. Pritarta bendru sutarimu. Tik dėl 4 straipsnio yra dėl datos. Komiteto nuomonė pritarti, aš manau, kad dėl datos mes irgi galime pritarti bendru sutarimu ir jokių prieštaravimų nėra.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Ir dėl 4 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Nuomonių už ir prieš nėra. Kviečiu balsuoti.
Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-3924, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3924) yra priimtas. (Gongas)
15.34 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 1, 2, 19, 23, 43, 46, 47, 49, 56, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231, 232 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-4391(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 1, 2, 19, 23, 43, 46, 47, 49, 56, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 231, 232 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-4391. Pranešėjas – gerbiamasis R. Paliukas. Priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas siūlo, komitetas pritarė.
R. PALIUKAS (DPF). Pritarė.
PIRMININKAS. Mes taip pat galime pritarti bendru sutarimu. 1 straipsnį galime priimti bendru sutarimu su Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabomis.
Dėl 2 straipsnio.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas nepritarė Teisės departamentui.
PIRMININKAS. Teisės departamento nuomonei nepritarė, mes taip pat pritariame bendru sutarimu komiteto nuomonei nepritarti.
Toliau Teisės departamentas teikia siūlymus ir čia…
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Nepritarė. Mes pritariame komiteto nuomonei bendru sutarimu.
Toliau Teisės departamentas dar teikia siūlymą.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Mes taip pat pritariame komiteto nuomonei nepritarti Teisės departamentui.
Dabar dėl 4 dalies Teisės departamentas…
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Mes pritariame komiteto nuomonei bendru sutarimu.
Dėl 5 punkto Teisės departamentas siūlo…
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas pritarė ir pakeitė šitas sąvokas.
PIRMININKAS. Pritariame komiteto nuomonei pritarti Teisės departamento pasiūlymui. Dėl 2 straipsnio daugiau pasiūlymų ir pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu. 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu.
Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento siūlymas.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas nepritarė, kadangi reglamentuotas įsakyme socialinių emocinių kompetencijų turinys.
PIRMININKAS. Ačiū. Mes pritariame komiteto nuomonei nepritarti. Dėl 4 straipsnio daugiau pastabų ir pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 5 straipsnio taip pat yra Teisės departamento siūlymas.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas pritarė ir papildė įstatymo 2 straipsnį 261 dalimi.
PIRMININKAS. Galime priimti bendru sutarimu ir pritarti komiteto nuomonei? Pritarta komiteto nuomonei.
Antrasis siūlymas dėl to paties straipsnio.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Mes pritariame komiteto nuomonei nepritarti Teisės departamento siūlymui bendru sutarimu.
Toliau kitas Teisės departamento siūlymas.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas iš dalies pritarė ir pakeitė 6 dalį.
PIRMININKAS. Mes taip pat pritariame komiteto nuomonei iš dalies pritarti bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio daugiau pasiūlymų ir pastabų nėra. Ar galime su visais pasiūlymais ir pastabomis priimti 5 straipsnį? 5 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
Dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymų. Prašom.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas nepritarė šitam pasiūlymui, kadangi tos nuostatos yra Visuomenės informavimo įstatyme, todėl siūlo pritarti bendrai formuluotei.
PIRMININKAS. Mes taip pat pritariame komiteto nuomonei nepritarti.
Kitas Teisės departamento siūlymas.
R. PALIUKAS (DPF). Dėl 6 straipsnio komitetas atsižvelgė į Teisės departamento pasiūlymą dėl 231.
PIRMININKAS. Pritariate? Mes taip pat pritariame bendru sutarimu.
R. PALIUKAS (DPF). Kitam pasiūlymui komitetas taip pat pritarė.
PIRMININKAS. Mes taip pat pritariame bendru sutarimu komiteto nuomonei. Dar kitas siūlymas dėl 4 punkto, atsižvelgiant į… dėl 6 straipsnio papildymo įstatymo 231 2 straipsniu.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas nepritarė šitam punktui.
PIRMININKAS. Mes taip pat pritariame komiteto nuomonei nepritarti bendru sutarimu.
Kitas siūlymas dėl to paties straipsnio, 11 punktas. Prašom.
R. PALIUKAS (DPF). Tai čia dėl 7 straipsnio 43 pakeitimo…
PIRMININKAS. Dėl 6 straipsnio papildymo įstatymo 231 2…
R. PALIUKAS (DPF). Šitam punktui nepritarė.
PIRMININKAS. Nepritarė?
R. PALIUKAS (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Galime pritarti komiteto nuomonei nepritarti.
Kitas siūlymas dėl projekto 6 straipsnio papildymo įstatymo 231 straipsnio 6 dalies nuostata. Komitetas nepritarė.
R. PALIUKAS (DPF). Nepritarė.
PIRMININKAS. Mes taip pat pritariame komiteto nuomonei nepritarti šiam siūlymui. Dėl 6 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Tai yra pastabų ir pasiūlymų buvo, bet mes galime su visomis pastabomis ir pasiūlymais, kuriuos apsvarstėme, 6 straipsnį priimti bendru sutarimu? Galime. Ačiū.
7 straipsnis.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas pritarė pirmajam Teisės departamento pasiūlymui ir 11 dalį išdėstė pagal jo siūlymą.
PIRMININKAS. Mes pritariame bendru sutarimu Teisės departamento siūlymui? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio daugiau pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime su tais pasiūlymais, kuriuos mes apsvarstėme, priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
8 straipsnis.
R. PALIUKAS (DPF). Pasiūlymų nebuvo.
PIRMININKAS. Pasiūlymų ir pastabų nebuvo. Priimtas bendru sutarimu.
Dėl 9 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 10 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 11 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 12 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 13 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 14 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėkoju, gerbiamas pirmininke.
Nuomonė už – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šie Švietimo įstatymo keliolikos straipsnių pakeitimai yra nukreipti į vieną svarbiausių mokyklose kylančių ir vis išliekančių problemų – tai mikroklimatas, mokinių ir mokytojų santykiai, mokinių ir mokinių santykiai. Aš labai džiaugiuosi, kad šiandien priimdami šiuos Švietimo įstatymo pakeitimus mes galime prisidėti prie to, kad reikalai keistųsi į gerąją pusę.
Kodėl aš taip galvoju ir kodėl raginu balsuoti už šiuos pasiūlymus? Visų pirma dėl to, kad bus įtvirtintos aiškios sąvokos, kas yra smurtas, kas yra patyčios. Tai padės deramai mokykloms pasirengti, atpažinti ir užkirsti kelią tokioms patyčioms plisti.
Antras dalykas, labai svarbu, kad kiekvienoje bendrojo ugdymo įstaigoje, mokykloje bus įgyvendinamos geriausios pasaulinę praktiką turinčios ir pasiteisinusios programos patyčioms išgyvendinti. Mes jau turime neblogą patirtį ten, kur tokios programos buvo diegiamos. Jos išties mažėjo. Labai svarbu, kad jau artimiausiu metu priimant kitų metų biudžetą mes numatytume reikiamas pakankamas lėšas tokioms programoms finansuoti, nes pliku entuziazmu, žinia, šito iššūkio mes neįveiksime. Sveikinu Lietuvos Respublikos Prezidentę ir jos komandą, kad inicijavo šitų pataisų atsiradimą, ir raginu, kolegos, Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu pritarti šiems įstatymo pakeitimams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra, kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-4391, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4391) yra priimtas. (Gongas)
15.43 val.
Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 6, 56, 57, 66, 112, 115, 120, 128, 138, 149, 217 straipsnių pakeitimo ir VI skyriaus 4 skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4726(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 6, 56, 57, 66, 112, 115, 120, 128, 138, 149, 217 straipsnių pakeitimo ir VI skyriaus 4 skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4726(2). Pranešėja – K. Miškinienė. Ar I. Šiaulienė ką nors nori pasakyti per šoninį mikrofoną? Ne, nebenorite. Supratau. Prašom. Svarstymo stadija.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas spalio 12 dieną svarstė priimto Darbo kodekso daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kurį pateikė didelė grupė Seimo narių. Pakeitimais, kaip pamenate, siekiama pripažinti darbuotoją silpnesne puse, padidinti išeitines išmokas socialiai jautrioms grupėms, pratęsti įspėjimo ir atleidimo terminus ir panašiai.
Taigi komitetas, svarstydamas minėtą projektą, siūlo jam pritarti, bet pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Komiteto balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkei. Trys Seimo nariai nori dalyvauti diskusijoje. Pirmasis – R. J. Dagys. Iki 5 minučių. Prašom, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aišku, diskutuoti apie tokį įstatymo projektą rinkimų kampanijos įkarštyje turbūt labai sudėtinga, bet jei jūs norite priiminėti dabar tą Darbo kodeksą, nors galima pataisyti ir iki Naujų metų, neskubant ir gerai viską apgalvojant, tai jūsų tokia valia. Aš dabar tikiuosi, kad mūsų svarstymas bus kitoks, negu buvo anksčiau, ir balsavimai bus kitokie, negu buvo anksčiau, nes nebereikia varžytis, kas čia didesnis: Prezidentė ar mūsų valdančioji koalicija. Galų gale, sekdami premjero pavyzdžiu, turbūt vasarą visi jau ir Darbo kodeksą perskaitė. Per rinkimų kampaniją galėjome įsigilinti. Tokia viltis buvo.
Bet tai, kad mes dabar svarstome tik vieną įstatymo projektą iš visų Prezidentės pataisų, tai tikrai apsunkina konstruktyvų darbą ir komitete mes su tuo susidūrėme. Nes Prezidentė vetavo 74 straipsnius. Mes dabar svarstome 11 straipsnių. Ir pamatysite, kad mes negalime net kompleksiškai svarstyti kai kurių pasiūlymų, nes nėra pateikta tų įstatymo pataisų, tų įstatymo straipsnių pataisų, kurie susiję su tuo. Tai vėl svarstymas nei šioks, nei toks.
Aišku, visi projektai yra įregistruoti. Trys yra pateikti, vienas ne. Mums reikėjo padaryti pateikimą, juos sujungti ir kompleksiškai ramiai visus dalykus apsvarstyti, gauti visas išvadas ir mes būtume tikrai spėję ir padarę. Bet dabar priimame tik 11 įstatymo punktų, dėl kurių irgi paradoksaliai nepaprašyta Vyriausybės išvados, bet dėl vieno punkto, dėl kurio nepaprašyta Vyriausybės išvados, nes jis kartojasi su gerbiamojo S. Bucevičiaus punktu, dėl S. Bucevičiaus buvo Vyriausybės išvados paprašyta, lyg ir turėtume dėl to punkto laukti. Čia kalbu apie tai, kuri pusė, silpnesnioji ar stipresnioji pusė, yra mūsų darbuotojas, lyginant su darbdaviu. Tai vėl tokie pat nelogiškumai.
Vienu žodžiu, mes nelabai pasimokėme iš savo klaidų ir tokį kompleksinį dokumentą kaip Darbo kodeksas, kuris yra kompleksinis dokumentas, reikia žiūrėti į jo visumą, deja, vėl svarstome fragmentiškai.
Kalbant apie šį projektą, tikrai nėra daug kam prieštarauti, kas siūloma priimti. Komitetas labai ieškojo sprendimų, susijusių su nulinėmis sutartimis, ir aš buvau pateikęs vieną pataisą, ieškodamas kompromisinio sprendimo, bet, kaip išaiškėjo, gavome „Sodros“ paaiškinimus, visa kita, nėra tos formuluotės, pagal kurią būtų galima kaip kompromisą jas įteisinti, nes jeigu tik pradedi jas taip traktuoti, tada skylė atsidaro arba socialinio draudimo biudžete, arba sveikatos draudimo biudžete. Maždaug 4 tūkst. nepatenka į apmokestinimo zoną. Ir vėl klausimas, kaip jos toliau veikia, jeigu suformuluojama taip, kaip buvo pateikta, kad jei pirma sutartis nutrūksta, tai kaip antra sutartis, sakykime, vienur dirba pilnai, minimaliai apsidraudęs, ir plius dirba pagal nulinę sutartį, o pagrindiniai darbo santykiai nutrūksta, tai kaip antros – santykiai nutrūksta ar nenutrūksta.
Kaip aiškino ekspertai, iš principo siekiai, kuriuos projekto rengėjai norėjo įrašyti į nulines sutartis, puikiai įgyvendinami ir per laikinąsias sutartis. Tikrai galima forminti laikino darbo sutartis, iki šiol daugelis darbdavių tuo ir naudojasi. Faktiškai visos problemos yra išsprendžiamos.
Todėl komitetas siūlo nebeieškoti kokių nors kompromisų, tiesiog šiuo etapu jų atsisakyti. Juo labiau kad mums Europos Komisija tai rekomenduoja kaip nelabai pasiteisinusį variantą, primena tai, kad mes įvairiausių sutarčių: terminuotų ir nuotolinio, ir kitokio darbo, esame papildomai įteisinę. Siūlau tikrai pritarti, bet gaila, kad mes tik gabaliuką svarstome viso šito įstatymo. Kitų negalima, net ir Trišalės tarybos negalėsime svarstyti, kur irgi, atrodo, visi sutaria, nes čia nagrinėjame tik konkrečius 11 straipsnių iš 74.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kviečiu į tribūną A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pratęsiu tai, ką sakė R. J. Dagys. Aš manau, kad geriau svarstyti gabaliukais, negu daug kalbėti ir nepadaryti to, ką reikia padaryti. Iš principo prisimenu debatus, kuriuos mes čia, svarstydami Prezidentės veto, turėjome, visi dievagojosi, kad tas pataisas reikia padaryti. Taip, galbūt ne visas, šitas procesas nesibaigs, ateis naujas Seimas, aš jau girdėjau, kad visą nori perrašyti. Linkiu sėkmės perrašant visą, tai yra mažiausiai dvejų metų darbas, jeigu ne metų. Visko galima tikėtis. Aš manau, mūsų pareiga – užbaigti savo padarytą darbą kuo geriau. Jeigu mes galime šiek tiek pataisyti, tai pataisykime jį, nes turbūt niekas nesiginčys, kad darbuotojų iš Lietuvos išvažiavo daugiau negu darbdavių. Čia ne ginčo objektas. Kai mes kalbame apie tą silpnesnę grandį, aptardami darbo ginčus, čia ir atsispindi tas. Turbūt visi sutinka ir šiandien, kai trūksta darbo jėgos, vis tiek darbdavys visada yra stipresnis. Jis turi pinigų, jis turi pasiūlymų. Atėjęs pasisamdyti žmogus turi mažesnį pasirinkimą. Taip, gali būti labai aukštos kvalifikacijos darbininkas, kurio reikia, jis gali diktuoti, bet tokių vienetai, daugelis ateinančių įsidarbinti ir yra silpnesnė grandis.
Aš manau, labai svarbus ir 2 straipsnis, kurį pataisė komitetas. Mes buvome padarę esminę klaidą, nes tame pačiame straipsnyje buvo dvi nuostatos. Jeigu žmogus yra atleidžiamas ar nutrūksta jo darbo santykiai ir jis turi pajamų, pavyzdžiui, išeina į pensiją, negali savo pareigų atlikti dėl ligos, tai jam išmokame dviejų mėnesių išeitinę, bet jeigu jis atleistas dėl prastovos arba dėl to, kad daugiau negu du mėnesius nemoka darbdavys, tai yra pajamų neturi, mes jam išmokame tik vieną išeitinę. Tokių žmonių nedaug ir nereikia gąsdintis, nes kai kas mano, kad čia yra spraga ir vėl darbdaviams užkraunama našta. Dėl prastovų ir dėl to, kad darbdavys tampa nemokus, atleidžiama labai nedidelė darbuotojų grupė, todėl komitetas, atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabas, labai teisingai suvienodino tą dydį, t. y. dviejų mėnesių.
Manau, ne mažiau svarbu, tą sakė ir mano kolega R. J. Dagys komitete, dėl nenustatytos apimties darbo sutarčių. „Sodros“ darbuotojų duomenimis, išnaudojame per kitą sutartį, ne laikiną, kaip sakė Rimantas, o terminuotą darbo sutartį. Įsivaizduokite (tai paskutiniai duomenys), 4 tūkst. Lietuvos darbuotojų turi darbo sutartis ir per mėnesį gauna 0 eurų, 3 tūkst. gauna iki 10 eurų per mėnesį, 150 tūkst. gauna iki minimalios mėnesinės algos, dar 250 tūkst. gauna minimalią mėnesinį algą. Iš principo priimta į darbą ir nemokėta, naudoja kitokias sutartis, tas šiandien yra. Neužmirškime, kad mes įtvirtiname dar penkias naujas sutarčių rūšis, manau, kad reikia pažiūrėti, kaip mes gyvensime pagal tas naujas penkias sutartis. Manau, to užteks, kad žmogus, kuris tikrai nori užsidirbti, galėtų padirbėti ir užsidirbti papildomai, bet kad tai nebūtų našta mūsų darbo rinkai, o svarbiausia, kad nebūtų nelegalus darbas. To labiausiai nenorėčiau, nes žmonės lieka socialiai neapsaugoti ir negauna pajamų. Jeigu žmogus negauna pajamų, jis vis tiek nori valgyti, jis turi gyventi, turi šeimą, vadinasi, jis kokiais nors būdais turi nelegalių pajamų. Galbūt nedarykime šitų dalykų.
Visos kitos pataisos yra susietos su tėveliais, kurie augina vaikus iki 14 arba neįgalius iki 18 metų. Manau, čia ginčo irgi nėra, mes turime apsaugoti tą grupę žmonių. Vėlgi jų darbo rinkoje yra labai nedaug, mes padarytume teisingą darbą, kad jau sausio 1 dieną šitos nuostatos būtų pakeistos pagal naują Darbo kodeksą. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. M. Zasčiurinskas. Prašom. Kviečiu į tribūną.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, pradėčiau nuo dviejų žodžių – atpildo valanda. Darbo kodeksas ir kaip žmonės įvertino mūsų veiklą šioje srityje. Aš lyg ir turėčiau džiaugtis, nes tie sprendimai, kurie šiandien yra siūlomi daugumos šioje salėje esančių mano kolegų, vos ne vienbalsiai buvo atmesti. Atmesti todėl, kad kažkas pirštu nurodinėjo, kaip jūs, kolegos, turite balsuoti. (Balsai salėje) Žinoma, dabar dalis tų… Nenoriu kartoti, ką kalbėjo kolega R. J. Dagys, kolega A. Sysas, čia daugiau ar mažiau aišku, dėl dalies tų sprendimų mes balsuosime šiandien, juos priimsime.
Mane jaudina ar kelia nerimą ne tai. Kalbame apie mus, Seimo narius, išrinktus Tautos, mes – Tautos atstovai. Kas mus valdo, kas mus tampo, jeigu mes vieną kartą balsuojame į vieną pusę, kitą kartą pradedame šnekėti tiek viešojoje erdvėje, tiek komiteto posėdžiuose, kad Prezidentės veto labai gerai, palaikysime, palaikysime, o po dviejų valandų susirenkame čia, salėje, ir balsuojame priešingai? Mes jaučiame atsakomybę dėl tos priesaikos, kurią mes davėme, padėję ranką ant Konstitucijos, ar mes kaip vėjas pučia – vieną dieną balsuojame taip, kitą dieną balsuojame taip? Dabar rinkėjai parodė kiekvieno mūsų vietą – vieni iš viso nepateko, kitų pateko daug mažiau ir panašiai.
Tai čia ir yra daugiausiai neramumo keliantis klausimas. Tie naujieji, kurie dabar ateis, kuriai Tautos pusei atstovaus? Ar tam 1 mln. 250 dirbančiųjų, ar tai nedidelei daliai turtingųjų, kurie čia diktuoja tuos sprendimus, koks turi būtų mūsų Darbo kodeksas, ir dar sugeba mums aiškinti? Lyg ir patikime mes, čia susirinkęs tautos elitas, kad mes priimsime Darbo kodeksą, dėl kurio priėmimo padidės darbo vietų skaičius 85 tūkst. Kas tuo tiki?
Mano pasisakymo esmė yra tokia, kad, aišku, dabar balsuoti reikia už, nes geriau žvirblis rankoje negu kiti, bet reikia susimąstyti, kiek mes veltui praleidome laiko balsuodami, atmesdami protingus arba gerus pasiūlymus, po to kalbėdami viena ir trečia padarydami visiškai priešingai. Mes turime įvertinti, kad iš tų mano paminėtų 1 mln. 200 dirbančiųjų Lietuvoje 40 % gyvena skurde, o jeigu kalbėtume… Čia pagal Lietuvos standartus, nes skurdas yra santykinis dydis – nuo vidutinio darbo užmokesčio. Jeigu imtume tokios skurdžios šalies kaip Graikija standartus, kaip vakar vienas profesorius jau rašė, beveik 80 % Lietuvos piliečių gyvena žemiau Graikijos skurdo ribos.
Mano baigiamasis sakinys toks: atstovaukime mes paprastiems žmonėms, tiems neturtingiesiems, o turtingieji patys pasirūpins savimi. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, tęsiame. Kviečiu į tribūną Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę K. Miškinienę.
1 straipsnis. Seimo narys R. J. Dagys teikia siūlymą. Aš prašau jį pristatyti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš sutinku su komiteto redakcija, ji yra tikslesnė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, iš tikrųjų mes labai atidžiai, kaip jau čia buvo paminėta, svarstėme visus pateiktus siūlymus ir po ilgų diskusijų mes pasirinkome pasiūlymą, kurį pateikė profesinė sąjunga. Teisės departamentas mums paaiškino, kad labiausiai ši formuluotė tenkintų visus darbuotojus. Taigi siūlome pritarti komiteto pasiūlymui.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Taip, pritarta. Seimo nario N. Puteikio siūlymas. Čia jo nėra. Pristatyti nėra kam. Gerbiama pirmininke, jūs gal pradžioj šito siūlymo esmę, o po to komiteto nuomonė. (Balsai salėje)
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos…
PIRMININKAS. Bet vis tiek esmę reikia pristatyti.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Tiesiog 56 straipsnyje buvo pateikti pasiūlymai darbo sutarties…
PIRMININKAS. Ten dėl 2 straipsnio.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). …nutraukimas darbuotojo iniciatyva…
PIRMININKAS. 56 straipsnio pakeitimas. 2 straipsnis…
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). …dėl svarbių priežasčių. Komitetas vis dėlto pritarė iniciatorių pateiktam siūlymui, kad reikia papildyti minėtą straipsnį, kad…
PIRMININKAS. Jūs kažkaip mikrofoną pasitaisykite, Kristina, nes…
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). …nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, o jeigu tęsiasi ilgiau, tai tiesiog vieno. Apie tai išsamiai kalbėjo kolega A. Sysas, todėl komitetas palaiko iniciatorių pateiktą pasiūlymą ir nepritarė kolegos N. Puteikio ir M. Zasčiurinsko siūlytoms redakcijoms. Atsiprašau, M. Zasčiurinsko pritarėme.
PIRMININKAS. Atsiprašau, ar galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta komiteto nuomonei nepritarti šiam siūlymui.
Dabar vėl Seimo nario N. Puteikio siūlymas. Taip pat teikėjo nėra. Gerbiama Kristina, jūs pristatykite turinį ir po to…
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Iniciatoriai pasiūlė papildyti, kad darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsėsi trumpiau negu vienus metus – prieš dvi savaites. Tiesiog praplėtė, kam tai gali būti taikoma. Kolega N. Puteikis siūlo ilginti tuos terminus, t. y. prieš 2 mėnesius, prieš mėnesį. Komitetas nepritarė. Jau dėl to Seimas yra apsisprendęs ir pritarė iniciatorių pateiktam pasiūlymui, kad minėtas straipsnis būtų patobulintas ir tiems darbuotojams, kurie augina vaiką iki 14 metų, taip pat tiems, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 metų, ir neįgaliems darbuotojams – jiems įspėjimo terminai, kaip jau minėjau, būtų trigubai didesni.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, galime pritarti komiteto nuomonei nepritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Gerbiama Kristina, aš noriu jūsų paprašyti. Jeigu nėra teikėjų, jūs tiesiog pradžioj šito teikimo turinį, o po to trumpai, ką galvoja komitetas. Dėl 5 straipsnio Seimo nario R. J. Dagio teikimas. Prašom, kolega, pateikti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš jau kalbėdamas svarstymo metu sakiau, kad mes ieškojome įvairių formuluočių, kaip iš dalies įteisinti tas nulines sutartis, bet nė viena formuluotė nebuvo tokia, kuri neatvertų kokios nors mokestinės skylės, lengvatos ir nesukomplikuotų darbo santykių. Siūlome… Aš pritariu komiteto siūlymui išvis šitas nulines sutartis panaikinti.
PIRMININKAS. Jūs atsiimate, gerbiamas…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Atsiimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Taigi siūlymas atsiimtas. Seimo narys M. Zasčiurinskas siūlo. Prašom, kolega, jūsų teikimo turinys.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, kadangi išvis panaikintos tos sutartys, netenka prasmės…
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip, būtent.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). …mano siūlymas. O kad šitų sutarčių nebūtų, aš praeitą kartą teikiau, tam Seimas buvo nepritaręs. Todėl jeigu dabar komitetas pakeitė nuomonę…
PIRMININKAS. Jūs atsiimate, Mečislovai?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). …tai aš šitą siūlymą atsiimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Labai ačiū.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taigi komitetas pritarė, kad nenustatytos apimties…
PIRMININKAS. Gerai, Kristina. Viskas, siūlymą atsiėmė, nediskutuojame.
7 straipsnis. Seimo nario N. Puteikio siūlymas. Gal trumpai turinį ir jūsų komiteto nuomonę.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Čia taip pat dėl darbo grafikų – pranešama darbuotojui ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas. Kolega N. Puteikis pasiūlė ilginti tą terminą – prieš 14 darbo dienų. Komitetas svarstė ir siūlo pritarti iniciatorių pateiktam pasiūlymui, pagal kurį, jeigu jie būtų keičiami tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais įspėjus darbuotoją. Toks komiteto pasiūlymas ir siūlome komiteto pasiūlymui pritarti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė – nepritarė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė nepritarti Seimo nario N. Puteikio pasiūlymui. Mes pritariame komiteto nuomonei bendru sutarimu? Labai ačiū. Pritarta bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei nepritarti.
8 straipsnis. Nieko. 9 straipsnis. Nieko. 10 straipsnis. Gerbiamas Seimo narys R. J. Dagys teikia siūlymą. Prašom, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš dėl šito straipsnio siūlysiu balsuoti. Kaip Seimas apsispręs, taip apsispręs. Čia jūs matote, kad iš principo yra koreguojama kasmetinių atostogų suteikimo trukmė darbuotojams, kurie turi vaikų iki 18 metų ar vieni augina vaikus iki 14 metų ar neįgalų iki 18 metų vaiką. Čia, atrodo, techninis pataisymas – vietoj 25 dienų siūlomos 27 kalendorinės darbo dienos, vietoj 30 – 32 darbo dienų atostogos. Čia dviem dienom, atrodo, dar yra skirtumas. Skirtumas atsiranda iš čia, nes mes perėjome skaičiuoti nuo kalendorinių iki darbo dienų ir buvo paimtas vidurkis, kaip eina žmonės atostogauti, ypač auginantys neįgalų vaiką arba besirūpinantys juo. Jie dažniau ima trumpesnes atostogas. Iš esmės, kad liktų tokia pati atostogų trukmė, reikėtų šitas atostogas visur pailginti dviem dienom. Tai yra aritmetinio skaičiavimo vidurkinė reikšmė. Tą patį anksčiau ir Prezidentė siūlė. Jeigu mes norime iš tikrųjų pasiekti, kad iš principo šitas laikas netrumpėtų, nes jeigu pereiname prie darbo dienų, dėl sekmadienių ir kitų dalykų, ypač tie žmonės, kurie augina neįgalų vaiką, ima dažniau trumpesnes atostogas ir jie praranda tas dvi dienas atostogų imant vidutiniškai. Taip tiksliai suskaičiuoti neišeina, bet pagal dabartinę praktiką ir statistiką, kiek imama atostogų, iš esmės reikėtų pailginti dviem dienom.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra nuomonė palaikanti šį siūlymą – M. Zasčiurinskas. Iš pradžių komiteto nuomonė, po to M. Zasčiurinskas. Prašom.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Kadangi iniciatoriai pasiūlė papildyti, išplėsti sąrašą asmenų, kas galėtų pasinaudoti tokiom atostogom, o dėl termino ilginimo nebuvo pasisakyta, tai komitetas siūlo neilginti kasmetinių atostogų trukmės ir todėl nepritarė kolegos R. Dagio pasiūlymui. Dėl to Seimas jau yra balsavęs.
PIRMININKAS. Gerbiamas M. Zasčiurinskas – nuomonė už R. J. Dagio pasiūlymą.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų galima sutikti su kolegos Rimo žodžiais, kad čia yra techninis klausimas. Iš tiesų čia yra techninis klausimas. Jeigu mes galvojame, kad nereikia bloginti šitos grupės vaikų arba šeimų atostogų, kurios mechaniškai arba matematiškai pasidaro pereinant nuo kalendorinių dienų prie darbo dienų, jeigu mes, pabrėžiu, nenorime bloginti, tokiu atveju mes turime pritarti kolegos R. J. Dagio siūlymui. Atrodytų, yra smulkmena šitos dvi dienos. Jeigu mes galvojame, kad šitai grupei, tai yra darbuotojams, kurie augina vaikus, tarp jų ir neįgaliuosius, pereinant nuo atostogų kalendorinių prie darbo dienų, reikia šiek tiek, šiek tiek, pabrėžiu, dviem dienom sumažinti atostogas, pabloginti, tada reikia nepritarti R. J. Dagio siūlymui.
Mano asmeninė nuomonė, kadangi mano pozicija yra tokia, kad šeimas reikia stiprinti, šeimoms, kur yra neįgaliųjų, ypatingai reikia didinti tą dėmesį, tai aš siūlau pritarti kolegos R. J. Dagio šitam pasiūlymui, tai yra nepabloginti dabar esančios atostogų trukmės, pereinant nuo kalendorinių dienų prie darbo dienų. Siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Seimo nario R. J. Dagio siūlymui, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko. (Šurmulys salėje)
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Ministerija pasakė, kad nesutrumpėja.
PIRMININKAS. Balsavimo rezultatai: už – 31, prieš nėra, susilaikė 38. Pasiūlymui nepritarta.
Dabar dėl 12 straipsnio – Seimo nario M. Zasčiurinsko siūlymas. Prašom, kolega. Mečislovai! Jūsų siūlymas. (Balsai salėje) Dėl 12 straipsnio.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiami kolegos, aš komiteto posėdyje nebuvau, buvau komandiruotėje, ir komitetas, matyt, nesuprato mano siūlymo esmės, nes gali susidaryti pirminis vaizdas, kad čia yra žodžių žaismas mano siūlyme. Kalbama, kaip elgiamasi su bylinėjimosi išlaidomis. Kaip žinote, bylinėjasi tie žmonės, turtingieji nesibylinėja, bylinėjasi tie žmonės, kurie šiaip ar taip galimai nukenčia arba gali nukentėti dėl vienokių ar kitokių neteisėtų darbdavio veiksmų. Mano siūlymo esmė yra tokia, kad kai vyksta ginčas, patiriamos kokios nors išlaidos, kad būtų aiškiai pasakyta, kad tokios išlaidos nėra atlyginamos. Čia yra esmė.
Gi tekste komitetas siūlo nekalbėti apie tai, kad tokios išlaidos nėra atlyginamos, bet palikti tekstą, kad išlaidų klausimas nesprendžiamas komisijoje. Ką tai reiškia? Jeigu mes paliekame, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas ginčų komisijoje, tai paliekame galimybę darbdaviui šitas ginčų išlaidas prisiteisti iš to vargšo žmogaus kitame ginčų etape, šiuo atveju teisme. Taigi, mano siūlymas yra dėl tų žmonių, kurie neturi pinigų, aiškiai, nedviprasmiškai pasakyti, kad šalių bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos, taškas. Todėl prašau palaikyti mano šį siūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju M. Zasčiurinskui. Komitetas. Prašom, komiteto nuomonė. Pritarta iš dalies.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas, svarstydamas iniciatorių pateiktą siūlymą, pritarė Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymui iš dalies ir iš esmės pritarė redakcijai, kuri buvo pateikta. Kolegos, visi krūviai dabar bylinėjimosi dėl darbo ginčų persikelia į Darbo ginčų komisiją. Komisijos bus prie kiekvienos teritorinės Darbo inspekcijos, jų gerokai padaugės. Tiesiog buvo tokia esmė, todėl komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Tai gal M. Zasčiurinskas sutinka su komiteto nuomone? Jūs norite, kad balsuotume už jus? (Balsai salėje) Aš jūsų klausiu, jūs norite, kad balsuotume dėl šito jūsų siūlymo?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Noriu.
PIRMININKAS. Kviečiu visus balsuoti. (Balsai salėje) Motyvai už, prieš. Prieš – R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jūs pasakėte argumentaciją kitokią, negu parašėte.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Jūs tą patį parašėte, ką ir komitetas. Jūs parašėte, kad ginčus… šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant darbo ginčus dėl teisės Darbo ginčų komisijoje, nėra atlyginamos. Vis tiek akcentuojate Darbo ginčų komisijos darbą. O argumentacijoje, kur dabar pateikėte mums visiems, jūs kalbate apie tolesnius ginčus teisme, Administraciniame teisme ir panašiai. Bet rašote, kad jūs apsiribojate tik ta pačia Darbo ginčų komisija. Tai komitetas pasakė, kad tiesiog Darbo ginčų komisija tokių klausimų net nenagrinėja.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Net nepriima nagrinėti kokių nors atlyginimų. Tai formuluotė, ką jūs pasakėte ir ką jūs argumentavote, yra visiškai skirtinga, nes jūs irgi kalbate tik apie Darbo ginčų komisiją, o ne apie kitus. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Seimo nario M. Zasčiurinsko siūlymui, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Pabaiga. (Balsai salėje) Nėra. (Balsai salėje) Daugiau nėra pasiūlymų.
PIRMININKAS. Balsavimo rezultatai: už – 16, prieš – 6, susilaikė 44. M. Zasčiurinsko siūlymui nepritarta. Dabar paskutinis. (Balsai salėje) Ir lieka komiteto variantas.
Taigi dar yra dėl Seimo nario A. Dumbravos pasiūlymo, bet čia nekeičiamas šio projekto, tiesiog nėra galimybės…
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip, nėra pasiūlymo dėl šio straipsnio.
PIRMININKAS. Taip, nebalsuojame dėl šito dalyko. Aš manau, kad gerbiamas teikėjas irgi… Visų pasiūlymų svarstymas baigtas.
Yra norinčių kalbėti dėl viso po svarstymo. Nuomonė už – R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes, atrodo, priėmėme visas normalias pataisas ir reikia tiesiog balsuoti. Bent tas minimumas bus padarytas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kviečiu visus balsuoti. Kas po svarstymo pritaria įstatymo projektui Nr. XIIP-4726, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 63, prieš nėra, susilaikė 4. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
Seimo Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nepritariate? Balsuojam. Kas už tai, kad taikytume ypatingą skubą, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko. (Šurmulys salėje)
Balsavimo rezultatai: už – 57, prieš – 1, susilaikė 7. Taigi ypatingai skubai yra pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 10 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 11 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 12 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Nuomonės už, prieš. (Balsai salėje) Jeigu visi už, gal iš karto balsuojame, nieko prieš? (Balsai salėje) Ir taip mes vėluojame. Kviečiu visus balsuoti, kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-4726, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Deja, neturime reikiamo skaičiaus balsų. Negalime šiandien priimti. Manau, vėliau. Atidėsime.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja gerbiamoji I. Degutienė.
16.21 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1214(2) (priėmimas)
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. Yra du straipsniai. Dėl 1 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento redakcinis siūlymas. Tam yra pritarta. Ar galime priimti 1 straipsnį? Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Dėl viso keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame, kas už tai, kad būtų priimtas Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymas?
Balsavo tik 44 Seimo nariai. Balsavimas atidėtas kitam kartui.
16.23 val.
2017 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4803 (pateikimas)
Toliau 2017 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Pranešėjas Valentinas… Atsiprašau, laikinai sveikatos apsaugos ministro pareigas einantis E. Gustas.
E. GUSTAS. Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pristatau 2017 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Numatoma, kad ateinančių metų PSDF biudžetą sudarys 1,57 mlrd. eurų pajamų ir tiek pat išlaidų, t. y. planuojama, kad kitų metų biudžetas bus subalansuotas ir, palyginti su šių metų PSDF biudžetu, padidės 8,9 %. Įvertinus lėšų likučius, 2017 metų PSDF biudžetas peržengs 1,6 mlrd. eurų ribą. Šio biudžeto pajamų augimą daugiausia lems gyventojų mokamų privalomojo sveikatos draudimo įmokų išaugimas, numatoma, kad jis didės 8,8 %, taip pat valstybės biudžeto įmokų, mokamų už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, sumos didėjimas. Šios lėšos turėtų padidėti 10,2 %.
2017 metų išaugusias PSDF lėšas numatoma skirti šiems tikslams, t. y. didės lėšos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui, ortopedijos technikos priemonėms, sveikatos programoms. Didėjančios PSDF biudžeto lėšos sudarys galimybes užtikrinti 2016 metais prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų padidinimu nuo 2016 metų liepos mėnesio, tęstinumą, taip pat padės diegti naujas paslaugas ir iš dalies patenkinti augantį vaistų ir medicinos pagalbos priemonių poreikį. Prašau pritarti pateiktam projektui po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūsų nori paklausti A. Matulas. Nebėra A. Matulo? Tada ačiū, daugiau nėra norinčių klausti. Dėkoju, ministre.
Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti 2017 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymui? Pritarta. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Audito komitetas. Numatomas svarstymas – lapkričio 25 dieną. Dėkui sveikatos apsaugos ministrui.
16.27 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4798, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2508 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4799, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2501 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4800, Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 29 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2520 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4801, Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr. VIII-366 2, 7, 11, 12, 13 ir 23 straipsnių pakeitimo ir antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4802 (pateikimas)
Dabar kviečiu socialinės apsaugos ir darbo ministrę pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. (Balsai salėje) Gerbiamoji ministre, aš jūsų paprašyčiau ir visus lydimuosius, jeigu galima. Ačiū.
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Garbūs Seimo nariai, „Sodros“ biudžeto projektas 2017 metams yra parengtas atsižvelgiant į Finansų ministerijos rugsėjo mėnesį paskelbtą šalies ekonominės raidos scenarijų, galiojančių teisės aktų nuostatas – tai socialinio draudimo, senatvės ir pensijų, valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimą, asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžeto, lėšų dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimą. Biudžeto projekte taip pat įvertintas numatomas pensijų didinimas 2017–2019 metais. Kartu teikiamos įstatymų pataisos dėl asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis ir sporto ar atlikėjo veiklos draudimo, socialinio draudimo pakeitimo. Nuo 2017 m. sausio 1 d. keičiasi valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai. Draudėjui mokamas pensijų socialinio draudimo įmokos tarifas mažėja vienu procentiniu punktu – iki 22,3 %, o nedarbo socialinio draudimo įmokos tarifas didėja 0,5 procentinio punkto – iki 1,6 %. Atskyrus ligos ir motinystės draudimus, šioms draudimo rūšims tvirtinami atskiri tarifai, ligos, socialinio draudimo įmokos tarifas – 1,2 % ir motinystės socialinio draudimo įmokos – 2,2 % dydžio tarifas.
Pajamos. Prognozuojama, kad 2017 metais „Sodros“ biudžeto pajamos sieks 3 mlrd. 738 mln. eurų ir tai bus 9 %, arba 308,7 tūkst. mln. eurų, didesnės, nei laukiama 2016 metais. Neįvertinus 2017 metų asignavimo sumų iš valstybės biudžeto, pajamos 2017 metais bus didesnės 189,3 mln. tūkst. eurų, arba 5, 5 %. Prognozuojama, kad 2017 metais „Sodros“ biudžeto išlaidos viršys 3 mlrd. 675 mln. eurų ir bus 5,3 % didesnės, nei laukiama 2016 metais. Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį 69,4 % visų išlaidų sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms. Pensijoms numatyta skirti 2 mlrd. 550,5 mln. tūkst. eurų, arba 101,7 mln. eurų daugiau, nei laukiama 2016 metais. Šių išlaidų didėjimą sąlygoja numatomas pensijų didinimas. Taip pat planuojama, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. bazinė pensija didės 4 eurais ir bus 116 eurų, o einamųjų metų draudžiamosios pajamos didės 31 euru ir bus 476 eurai. Pensijoms padidinti nuo sausio 1 dienos bus panaudota apie 116 mln. eurų. Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, sausio mėnesį padidės apie 16 eurų ir sieks 281 eurą. Vidutinės senatvės pensijos ir apdraustųjų vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, santykis 2017 metais bus 40,6 %, arba 0,3 procentinio punkto didesnės negu 2016 metais.
Laukiamas metų rezultatas. Noriu atkreipti dėmesį, kad po 10 metų pertraukos yra prognozuojama, kad einamųjų metų rezultatas bus teigiamas ir pajamos viršys išlaidas 62,6 mln. eurų.
Kartu su Valstybinio socialinio draudimo fondo 2017 metų biudžetu teikiami keturi įstatymų projektai: Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo. Įstatymų projektai yra parengti siekiant sudaryti tinkamas prielaidas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 metų rodiklių patvirtinimui. Socialinio draudimo įstatymo projekto pataisų tikslai: nustatyti vieną rodiklį, kuris nuo metų pradžios būtų taikomas asmens pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžiui nustatyti; nustatyti vienodą valstybinio socialinio draudimo įmokų skaičiavimą pajamoms, gautoms pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos; nustatyti fondams atlygio ir delspinigių mokėjimą už Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų pervestas ar surinktas ir pervestas įmokas; taip pat patikslinti nuostatas dėl Socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo tvarkos patvirtinimo.
Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto tikslas yra nustatyti motinystės išmokoms apskaičiuoti taikomo kompensuojamojo uždarbio maksimalią ribą, kuri sutaptų su apdraustojo pajamomis, kurios yra ribojamas, apskaičiuojant valstybinio socialinio draudimo įmokas, taip pat suderinti teisės aktų nuostatas.
Dėl Lietuvos Respublikos socialinio paslaugų įstatymo projekto pakeitimų. Įstatymo projekto tikslas yra nustatyti pajamas, kurios įskaitomos nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, tai yra socialinio modelio rezultatas, ir į pajamas bus įskaičiuojamos visos išmokos – tiek tikslinės, tiek šalpos.
Dėl Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinojo įstatymo projekto. Įstatymo projekto tikslas yra nustatyti žalos atlyginimo mokėjimui tokias pat taisykles, kaip ir nuo 2017 m. sausio 1 d. nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų mokėjimui.
Dėkoju. Prašau pritarti „Sodros“ biudžeto įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Klausia R. J. Dagys. Ruošiasi M. Zasčiurinskas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji proministre, norėčiau paklausti jūsų pirmiausia pareikšdamas tam tikrą pastabą, gal jums jau neaktualu, bet socialdemokratams yra aktualu, kad nepaisant jūsų… kad turime perteklinį biudžetą, vis tiek pensijos auga lėčiau negu vidutinė alga, dviem dešimtosiomis mažesnis augimo tempas. Vadinasi, mes jas toliau nuvertinome, čia tokia pastaba. O klausimas būtų, ir kolegų socialdemokratų norėčiau atkreipti dėmesį, pagal jūsų parengtą „Sodros“ pensijų augimo projekciją, ji visiškai ir toli gražu nepanaši į tą, kurią jūs deklaruojate rinkimų kampanijoje dabar, net neartėja prie tos trajektorijos. Tai klausimas… Jūs, valdantieji, pateikėte visai kitokį biudžetą, negu visos partijos, esančios koalicijoje, deklaruoja. Aš lyginu su socialdemokratų projekcija, kuri yra pati nuosaikiausia iš jūsų. Tai kodėl jūs taip elgiatės? Ištesėkite žmonėms pažadus, biudžete tai ir parodykite, nes jūs dabar meluojate visiems
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui už klausimą. Pirmiausia noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad „Sodros“ biudžetas yra teikiamas 2017 metams. Ko gero, partijų atstovai deklaruoja savo politines nuostatas ir kryptis visiems ketveriems metams. Noriu pasakyti, kad kitais metais, tai yra 2017 metais, prasideda pensijų indeksavimas ir tikrai jisai yra faktiškai toksai kaip darbo užmokesčio fondo augimas. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas. Nėra. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, mano klausimas labai trumpas. Ar valstybės remiamas pajamų dydis nekis, nes jis, mano požiūriu, taip pat turėtų didėti, nes neatitinka šios dienos poreikių šeimų, kurios dabar gauna paramą ir kurių labai minimalios pajamos jau viršija jų galimą dydį ir netenka paramos iš valstybės?
A. PABEDINSKIENĖ. „Sodros“ biudžete kalbėjome apie draudžiamąsias pajamas, jūs kalbate apie valstybės remiamas pajamas. Tai noriu pasakyti, kad ministerija yra parengusi tris variantus dėl draudžiamųjų pajamų, ir, man atrodo, vienoje iš frakcijų mes buvome pristatę tuos variantus. Ko gero, jeigu suspėsime, šis Seimas, o galbūt ir kitas Seimas svarstys, nes minimalus pakilimas valstybės remiamų pajamų, augant visiems kitiems dydžiams, be abejonės, turėtų didėti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Daugiau nėra norinčių klausti. Dėkui. Dabar motyvai dėl viso paketo, kurį pateikė, gal taip sutariame. Ministre, ačiū, jūs galite atsisėsti. R. J. Dagys – prieš.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, su dideliu liūdesiu noriu pranešti, kad per ketverius metus ministrė taip ir nesuprato, kas yra „Sodros“ biudžetas ir ką ji pateikė. Tai ne tik kitų metų projekcija biudžete yra pateikta, bet ir trejų metų į priekį prognozė pagal priimtus įstatymus, kaip toliau didės mūsų vidutinė alga, kaip yra projektuojamas biudžetas į ateitį, kokia bus vidutinė pensija. Ir būtent tai, ką aš sakiau, ten ir parašyta, faktiškai skaičiai, kurie ten parašyti, yra toli gražu nuo to, ką jūs visi deklaravote. Gaila, kad ministrė iki šiol taip ir nesuvokė, kas yra „Sodros“ biudžetas, kad tai yra ne tik šių metų, bet ir prognozė ateičiai. Aš tikrai manau, kad mes negalime pritarti tokiam „Sodros“ biudžetui, nes jis ne tik nesprendžia pensijų nuvertėjimo klausimo, bet visiškai neina… O mums reikia spręsti dar jų padidinimo klausimą, vidutinės pensijos toliau nuvertėja, labai mažai, bet nuvertėja ir toliau, lyginant su vidutine alga. Ką, mes visus rezervus išnaudojome? Tikrai neišnaudojome visų rezervų ir manau, kad toks „Sodros“ biudžetas negali būti dabar pateiktas ir jam pritarta.
PIRMININKĖ. A. Sysas – už.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Negalėčiau pritarti kolegai Rimantui, nes jeigu mes nepradedame svarstyti, tai nieko ir nesikeičia. Elementariai tai, koks šiandien yra biudžetas, jo rodikliai gerėja, bet mes turime visą krūvą spręstinų klausimų, juo labiau priėmus socialinį modelį, kuriame yra daromi radikalūs žingsniai, perduodant dalį pensijų mokėjimo į bendrąjį biudžetą. Taip, iki galo aiškumo nėra, bet aš manau, jeigu mes nepritartume po pateikimo, tai mes negalėtume judėti į priekį. Tik judėdami į priekį, svarstymo metu… Po antrojo turo bus Vyriausybės pasikeitimai, ateis kiti ministrai, gali ateiti kiti žmonės, pasiūlyti ką nors radikaliai, galbūt nuosekliai tęsti šitą siūlymą.
Bet, manau, gerbiamieji kolegos, be biudžeto pateikimo negalime judėti į priekį, todėl jeigu ir yra trūkumų, galbūt jų tikrai yra, bet tam yra skiriami komitetai, tam yra svarstymo procesas ir mes galime judėti į priekį, todėl nedarykime klaidos, nes vis tiek biudžetą reikės pradėti svarstyti, kad jį priimtume. Siūlau po pateikimo pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau nėra norinčių kalbėti. Ar galime po pateikimo pritarti projektams Nr. XIIP-4798, Nr. XIIP-4799, Nr. XIIP-4800, Nr. XIIP-4801 ir Nr. XIIP-4802? Kas už, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 34 Seimo nariai. Už – 23, prieš nėra, susilaikė 11. Po pateikimo projektams Nr. XIIP-4798, Nr. XIIP-4799, Nr. XIIP-4800, Nr. XIIP-4801 ir Nr. XIIP-4802 pritarta. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas, atsiprašau, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Audito komitetas, tai yra dėl projekto Nr. XIIP-4798. Dėl projektų Nr. XIIP-4799, Nr. XIIP-4800 ir Nr. XIIP-4801 yra tik Socialinių reikalų ir darbo komitetas, dėl projekto Nr. XIIP-4802 papildomas yra Biudžeto ir finansų komitetas. Numatoma svarstyti lapkričio 25 dieną.
16.42 val.
Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2017 metais, įstatymo projektas Nr. XIIP-4543 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2017 metais, įstatymo projektas Nr. XIIP-4543. Kviečiu į tribūną A. Pabedinskienę, socialinės apsaugos ir darbo ministrę.
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Garbūs Seimo nariai, teikiu Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2017 metais, įstatymo projektą. Projektas yra parengtas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo ir Teisėjų atlyginimo įstatymo nuostatomis, kuriose numatyta, kad turi būti patvirtintas pareiginės algos bazinis dydis ateinantiems metams.
Siekiant nedidinti asignavimų darbo užmokesčiui ir išsaugoti šalies finansinį stabilumą, siūloma 2017 metais nekeisti bazinio dydžio ir palikti tą patį, kuris galioja 2016 metais, tai yra 130,5 euro.
2017 metams patvirtintas pareiginės algos bazinis dydis bus taikomas apskaičiuojant valstybės politikų bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareigines algas, Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimus ir karių tarnybinius atlyginimus bei kitas teisės aktuose numatytas išmokas, tai karių tarnybinių atlyginimų priedus, priedus už diplomatinį rangą, su darbo užsienyje susijusių išlaidų kompensacijas diplomatams. Tokių asmenų yra maždaug apie 50 tūkst. Nepriėmus įstatymo dėl pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo 2017 metams, įstatymai nenumato galimybės taikyti 2016 metais nustatytą bazinį dydį. Jei būtų padidintas bazinis dydis bent vienu euru, iki 131,5, papildomai reikėtų 8 mln. eurų per metus.
Gerbiamų Seimo narių prašau pritarti šiam įstatymo projektui. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, galima rasti argumentų palaikyti tą patį bazinį dydį, nes tai užtikrina, kad nedidės atlyginimai aukščiausiems valstybės pareigūnams, Konstitucinio Teismo teisėjams ir t. t., nes, matyt, dauguma žmonių sutiktų, kad jie nėra per maži. Greta to tikrai reikia spręsti klausimą dėl vidutinės ir žemesnės grandies valstybės tarnybos specialistų. Ir aišku, yra išeitis, paliekant tą patį bazinį dydį didinti koeficientus ir mažinti tą diferenciaciją. Jūs Vyriausybės vardu jau esate pateikę projektą, bet man atrodo, kad tas klausimas nepakankamai sprendžiamas. Ar jūs manote kitaip?
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui už klausimą. Taip, Seimui yra pateiktas Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio įstatymas vietoj Vyriausybės nutarimo Nr. 511. Ten ta bazė yra prilyginta kaip ir pareigūnams, tai yra 130,5. Jeigu mes norėtume padidinti visą tą bazę, reikėtų ir tam naujajam įstatymui, kurį, tikėtina, Seimas priims… Tada mes turėtume maždaug apie 180 tūkst. piliečių, kuriems reikėtų padidinti bent jau vienu euru, ir finansinės galimybės, įvertinant tai, kad mes turime biudžeto deficito ribas, šiandien to neleidžia. Jeigu Biudžetinių įstaigų įstatymas, Darbuotojų įstatymas bus priimtas ir monitoringas, ir stebėsena vyks, ir jei nepasitvirtins tie dydžiai, be abejonės, klausimą reikėtų spręsti. Tačiau naujajame įstatyme, apie kurį aš kalbu, yra aiškiai pasakyta, kad minimali alga yra dirbantiems nekvalifikuotą darbą. O toliau ir koeficientai, ir visos klasės, ir kategorijos yra labai aiškiai apibrėžtos, taip pat darbo užmokesčio kintamoji ir pastovioji dalis.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Aš panašiai, kaip gerbiamas Jurgis klausė. Jeigu mes atskirtume, sakykime, valstybės politikus, teisėjus su tomis žemutinėmis grandimis, tarnautojams galbūt būtų galima diferencijuoti ir kelti? Nes jūs ir pati minėjote, kad ta minimalioji alga grėsmingai artėja prie tų dydžių, kuriuos gauna specialistai. Kaip jūs manote? Gal išskaidžius būtų ramiau. Tada nebūtų politinės potekstės, kad mes sau ar teisėjams, kurie labai daug uždirba? Ar nebuvo tokių pasvarstymų išskaidyti? Ačiū.
A. PABEDINSKIENĖ. Aš manau, kad kitais metais būtų galima apie tai svarstyti, bet kitiems metams vis dėlto tą bazinį palikti tokį, koks jis yra. Jeigu Seimas priimtų, kaip minėjau, biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį, jų pagrindu, ko gero, tose žemutinėse grandyse, kaip jūs ir minėjote, galima būtų peržiūrėti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Ne? Tada balsuojame. Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2017 metais, įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 33 Seimo nariai. Už – 24, prieš – 2, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta.
Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar pritariate tam? Balsuojame. Kas pritariate Vyriausybės siūlymui svarstyti ypatingos skubos tvarka, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 34, už – 22, prieš – 6, susilaikė 6. Taigi nepritarta, nes reikia 36 už tai, kad būtų ypatinga skuba. Numatomas komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatoma svarstyti lapkričio 3 dieną.
Nematau salėje K. Daukšio. Klausimų yra daug, bet čia Ekonomikos komiteto atstovas jis. Ar kas nors yra iš Ekonomikos komiteto? Gerbiamas A. Skardžius? Tada svarstymas.
16.50 val.
Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4697(3)ES, Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4698(3)ES, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 22, 31, 35, 39, 51, 59, 67, 69 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4699(3)ES, Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2, 11, 12, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4700(3)ES, Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 57 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4701(3)ES, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4702(3)ES (svarstymas)
Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo projektas, Energetikos įstatymo 2, 6, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas, Elektros energetikos įstatymo 2, 7, 22, 31, 35, 39, 51, 59, 67, 69 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas, Šilumos ūkio įstatymo 2, 11, 12, 14, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Gamtinių dujų įstatymo 57 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Gerbiamas pranešėjau, prašyčiau pateikti Seimui Ekonomikos komiteto išvadą.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Komiteto sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Tai čia pagrindiniam ir lydimiesiems.
PIRMININKĖ. Taip. Ačiū, kad išgelbėjote situaciją. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Ar galime po svarstymo minėtiems įstatymų projektams bendru sutarimu pritarti? Pritarta bendru sutarimu projektams Nr. XIIP-4697, Nr. XIIP-4698, Nr. XIIP-4699, Nr. XIIP-4700, Nr. XIIP-4701, Nr. XIIP-4702.
16.52 val.
Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4708(2)ES, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 5, 14, 68, 81, 87, 88, 93, 97, 98, 99, 100, 104, 105 straipsnių pakeitimo ir 161 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4709(2)ES, Akcizų įstatymo Nr. IX-569 3, 9, 12, 14, 15, 20, 21, 33 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4710(2), Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2, 123, 14, 15, 45, 53, 56, 71, 93, 94, 120 ir 121 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4711(2) (svarstymas)
Toliau Muitinės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Pranešėjas – A. Palionis. Biudžeto ir finansų komitetas. Gerbiamas Andriau, ir lydimieji – Mokesčių administravimo įstatymo, Akcizų įstatymo ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektai.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ir pagrindinį, ir susijusius projektus. Komiteto sprendimas – pritarti patobulintam Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir jį lydintiems įstatymų projektams. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje irgi nėra norinčių kalbėti. Ar galime po svarstymo pritarti visiems minėtiems įstatymams, t. y. projektams Nr. XIIP-4708, Nr. XIIP-4709, Nr. XIIP-4710 ir Nr. XIIP-4711? Pritarta po svarstymo. Dėkoju.
16.53 val.
Sutelktinio finansavimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4633(2), Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4634(2), Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4635(2), Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4636(2) (svarstymas)
Toliau projektai Nr. XIIP-4633, Nr. XIIP-4634, Nr. XIIP-4635 ir Nr. XIIP-4636. Vėl įstatymų paketas. Sutelktinio finansavimo įstatymo projektas, Finansinių įstaigų įstatymo 2, 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto atstovas A. Nesteckis.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkui posėdžio pirmininkei. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-4633, pritarė iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabas, taip pat į Lietuvos tarpusavio skolinimo sutelktinio finansavimo asociacijos ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto siūlymus, su komiteto išvadomis. Pritarta bendru sutarimu.
Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-4634. Bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui su Teisės departamento pastabomis ir komiteto siūlytomis išvadomis. Bendru sutarimu.
Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-4635. Bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
Taip pat Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-4636. Pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui pranešėjui. Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti minėtiems įstatymų projektams? Pritarta bendru sutarimu. Seimo Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Ar pritariate tam? Pritarta.
16.56 val.
Sutelktinio finansavimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4633(2) (priėmimas)
Sutelktinio finansavimo įstatymas. 1 straipsnis priimtas, 2 straipsnis priimtas, 3 straipsnis priimtas, 4 straipsnis priimtas, 5 straipsnis priimtas, 6 straipsnis priimtas, 7 straipsnis priimtas, 8 straipsnis priimtas, 9 straipsnis priimtas, 10 straipsnis priimtas, 11 straipsnis priimtas, 12 straipsnis priimtas, 13 straipsnis priimtas, 14 straipsnis priimtas, 15 straipsnis priimtas, 16 straipsnis priimtas, 17 straipsnis priimtas, 18 straipsnis priimtas, 19 straipsnis priimtas, 20 straipsnis priimtas, 21 straipsnis priimtas, 22 straipsnis priimtas, 23 straipsnis priimtas, 24 straipsnis priimtas, 25, 26, 27 straipsniai priimti. 28 straipsnis – įsigaliojimas 2016 m. lapkričio 1 d. Ar galime priimti? Priimtas.
Taigi dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nematau. Ar galime balsuoti? Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Sutelktinio finansavimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Gerbiamieji kolegos, tikrai negalime priimti, nes yra tik 32 balsavę Seimo nariai. Atidedame vėlesniam periodui. Kadangi posėdis bus jau po lapkričio 1 dienos, tai Sekretoriatui noriu pasakyti, kad primintumėte tiems, kas vėliau pirmininkaus, kad įsigaliojimą reikia nukelti vėlesniam laikui, bent iki lapkričio 15 dienos, nes mūsų artimiausias posėdis bus tik lapkričio 3 dieną.
Lydimųjų įstatymų priimti negalime, nes bazinis įstatymas nėra priimtas.
16.59 val.
Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4498(2) (svarstymas)
Toliau – Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. P. Narkevičius – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo… (Balsas salėje) Kaip?
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Palaukite, aš dar nepasakiau. Nutarė pritarti komiteto patobulintam Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimui ir komiteto išvadoms. 10… Ai, atsiprašau. Aš visiškai ne tą pasakiau. Labai atsiprašau.
PIRMININKĖ. Aš kalbu apie Laisvųjų ekonominių zonų…
P. NARKEVIČIUS (DPF). Taip, taip, Laisvųjų… Aš jau apie tą užduotį, kuri dėl PVM mažinimo šildymui. Labai atsiprašau, ne tą paskaičiau.
PIRMININKĖ. Ne, ne. Čia dabar apie Laisvųjų ekonominių zonų…
P. NARKEVIČIUS (DPF). Spalio 12 dieną Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį klausimą ir pritarė komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4498 bei komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. (Balsas salėje) Ne, dar mes negalime. Motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui? Po svarstymo pritarta.
17.01 val.
Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4640(2) (svarstymas)
Dabar jau gerbiamą Petrą kviečiu grįžti į tribūną ir po svarstymo išsakyti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą dėl Mokėjimų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetas rugsėjo 21 dieną svarstė Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4640 ir nutarė pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4640, patobulintam atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Komiteto išvadoms pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Ar galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Po svarstymo bendru sutarimu pritarėme Mokėjimų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.
17.02 val.
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2, 11, 15, 16, 17, 20, 201, 40, 53, 55, 58, 592, 75, 77, 86, 95, 96 straipsnių, V skyriaus ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4649(2)ES (svarstymas)
Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2, 11, 15, 16, 17, 20, 201, 40, 53, 55, 58, 592, 75, 77, 86, 95, 96 straipsnių, V skyriaus ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Kviečiu į tribūną J. Sabatauską, Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Nėra Juliaus. Kas yra iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto ? Ar nors vienas žmogus yra? Tuomet aš priversta tai padaryti ir perskaityti pati. Ar, ministre, jūs iš to komiteto? Prašom. (Balsai salėje) Paskaitykite.
J. BERNATONIS (LSDPF). Komitetas pritarė komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pasiūlymas – siūlyti Vyriausybei, atsižvelgiant į asociacijų LADGA, AVAKA, Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos tautodailininkų sąjungos, Lietuvos fotomenininkų sąjungos, Leidėjų asociacijos siūlymus ir iškeltas problemas dėl direktyvos suderinimo įgyvendinimo, parengti ir teikti Seimui Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Už bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau Informacinės visuomenės plėtros komiteto išvada. Parašyta, kad M. Bastys, bet ateina I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, Informacinės visuomenės plėtros komitetas rugsėjo 21 dieną svarstė Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti šį projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus ir tam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadą – A. Dumčius.
A. DUMČIUS (MSNG). Gerbiami kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas iš esmės pritarė Lietuvos Respublikos autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nurodytų straipsnių ir įstatymo V skyriaus, 3 priedo pakeitimo įstatymo projektui ir siūlė pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, trijų asociacijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, bendru sutarimu už.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjams. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti.
Motyvai dėl viso. Irgi nėra norinčių kalbėti.
Galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Pritarta bendru sutarimu.
Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar tam pritariame? Pritariame. Dėkoju.
17.06 val.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3957(2), Baudžiamojo proceso kodekso 37, 168 ir 214 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3958(2), Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3959(2), Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 6, 22, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3960(2), Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3961(2), Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 32, 40 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3962(2), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 9, 11, 14 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3963(2), Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3964(2), Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 12, 19 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3965(2), Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3966(2), Civilinio proceso kodekso 87, 182, 189, 476, 501, 506, 509, 584, 587, 638, 650, 651, 689 ir 691 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3967(2), Teismų įstatymo Nr. I-480 12, 15, 23 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3968(2), Teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 15 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3969(2) (svarstymas)
Dabar, gerbiamas Bernatoni, visos viltys į jus, nes jūs esate vienintelis, likęs iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Dabar reikia išvadų po svarstymo dėl didelės grupės įstatymų projektų. Tai yra dėl Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Baudžiamojo proceso kodekso, Korupcijos prevencijos įstatymo, Probacijos, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymų projektų, Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 32, 40 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Prokuratūros įstatymo 12, 19 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Civilinio proceso kodekso daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Teismų įstatymo 12, 15, 23, 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Teismo ekspertizės įstatymo 15 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Po svarstymo – pranešėjas gerbiamas J. Bernatonis. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada.
J. BERNATONIS (LSDPF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas bendru sutarimu pritarė visiems šiems projektams, komiteto patobulintiems pagal pastabas.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Dabar dėl visų motyvai. Nėra norinčių kalbėti.
Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Taigi po svarstymo pritarta projektams Nr. XIIP-3957, Nr. XIIP-3958, Nr. XIIP-3959, Nr. XIIP-3960, Nr. XIIP-3961, Nr. XIIP-3962, Nr. XIIP-3963, Nr. XIIP-3964, Nr. XIIP-3965, Nr. XIIP-3966, Nr. XIIP-3967, Nr. XIIP-3968, Nr. XIIP-3969.
17.08 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 12, 13, 18, 20, 21, 28, 29, 44, 53, 55, 59, 62, 65, 651, 67, 68 ir 772 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4513(2), Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio 18 skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4514(2) (svarstymas)
Dar vienas projektų paketas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2, 12, 13, 18, 20, 21, 28, 29, 44, 53, 55, 59, 62, 65, 651, 67, 68 ir 772 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir lydimasis – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 18 skyriaus pakeitimo įstatymo projektas. Po svarstymo – A. Paulauskas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, kaip ir buvo pristatyta, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Dėl įstatymo projekto gautos Teisės departamento pastabos, kurioms pritarėme. Taip pat Seimo narys J. Olekas teikė pasiūlymų dėl šio projekto, jiems buvo pritarta. Komitetas daugelį svarstomų straipsnių perredagavo, pasiūlė savo formuluotes ir savo redakciją, ir tam jau patobulintam projektui bendru sutarimu komitetas pritarė.
Aš gal pristatysiu ir antrąjį Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą. Šiam įstatymui ir, kaip minėjau, priedui bendru sutarimu komitetas pritarė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, pirmininke. Irgi nėra norinčių kalbėti. Ar po svarstymo galime pritarti įstatymų projektams Nr. XIIP-4513 ir Nr. XIIP-4514? Pritarta po svarstymo projektams, registracijos numeriai Nr. XIIP-4513, Nr. XIIP-4514.
17.10 val.
Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 6, 17, 32, 37 ir 411 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4114(2) (svarstymas)
Ir dar Karo prievolės įstatymo pateikimas, po svarstymo išvadą perskaitė A. Paulauskas, t. y. Karo prievolės įstatymo 6, 17, 32, 37 ir 411 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? (Balsai salėje) Taip, irgi pritarta po svarstymo.
17.11 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4208(2) (svarstymas)
Toliau, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu R. Popovienę, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. A. Sysas vietoj R. Popovienės. Svarstymas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Gavome Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabą, logišką, t. y. dėl įsigaliojimo datos, nes įstatymas jau turi šiokią tokią istoriją. Taigi komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui ir siūlo Seimui pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas Algirdai. Motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti. Ar po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 50 straipsnio pakeitimo įstatymui? Pritarta.
17.13 val.
Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I -1179 2, 11, 13, 14, 16, 17, 18 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4662(2)ES (svarstymas)
Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 17, 18 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu R. Paliuką, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. (Balsai salėje) Kas yra iš šio komiteto? Gerbiama R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas iš esmės pritarė ir siūlo Seimui svarstyti patobulintą Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Ar galime po svarstymo bendru sutarimu ir mes pritarti? Po svarstymo pritarta projektui Nr. XIIP-4662.
17.13 val.
Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymo Nr. IX-456 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1318(3)ES, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1319(3)ES (svarstymas)
Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir lydimasis Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu į tribūną V. M. Čigriejienę, Sveikatos reikalų komiteto išvada.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Sveikatos reikalų komitetas minėtam projektui pritarė bendru sutarimu ir kviečia pritarti komiteto išvadai ir komiteto pasiūlytam įstatymo projektui. Lygiai taip pat ir kitam projektui pritarė bendru sutarimu dėl Europos Sąjungos direktyvos perkėlimo.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Nėra diskusijoje norinčių kalbėti. Ar galime po svarstymo projektams pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Po svarstymo pritarta projektams Nr. XIIP-1318 ir Nr. XIIP-1319 bendru sutarimu.
17.14 val.
Architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 1, 2, 3, 4, 11 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4374(2) (svarstymas)
Architektų rūmų įstatymo 1, 2, 3, 4, 11 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Svarstymas. Aplinkos apsaugos komiteto išvada. A. Salamakinas, jeigu galėtų ateiti į tribūną, būtų gerai. Architektų rūmų.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė Architektų rūmų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimus ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Ar galime bendru sutarimu ir mes pritarti? (Balsai salėje) Reikia balsuoti? Prašau, balsuojam. Kas po svarstymo pritariate Architektų rūmų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 28 Seimo nariai: už – 21, prieš nėra, susilaikė 7. Po svarstymo projektui Nr. XIIP-4374 pritarta.
17.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2017 metų paskelbimo Ievos Simonaitytės metais“ projektas Nr. XIIP-3987(2) (svarstymas)
Seimo nutarimo „Dėl 2017 metų paskelbimo Ievos Simonaitytės metais“ projektas Nr. XIIP-3987. Svarstymas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovo reikėtų, nes V. Bukausko nematau. Štai kolega ateina. Prašau. Gerbiamas A. Mitrulevičius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė kaip pagrindinis, išvada – pritarti komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadoms. Balsuota bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Po svarstymo galime bendru sutarimu pritarti Seimo nutarimui? (Balsai salėje) Galim. Tai po svarstymo pritarta Seimo nutarimui Nr. XIIP-3987.
17.17 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4788(2) (svarstymas)
Gerbiami kolegos, praėjo trijų valandų pertrauka po to, kai buvo paprašyta Biudžeto ir finansų komiteto pasvarstyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Taigi kviečiu P. Narkevičių pasakyti komiteto išvadą.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas gavo įpareigojimą ypatingos skubos tvarka pasvarstyti, tą jie ir padarė. Įvertino Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, siūlymus, atsiprašau. Ir priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4788 ir komiteto išvadoms.
Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Kolega A. Kubilius balsavime nedalyvavo.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Gerbiami kolegos, dabar motyvai dėl viso po svarstymo. Ar yra norinčių kalbėti? (Balsai salėje) Tai galime balsuoti? (Balsai salėje) Kas po svarstymo pritariate Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 30 Seimo narių: už – 30, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po svarstymo pritarta. Nors, kaip jūs žinote, čia buvo ypatinga skuba ir mums reikėtų šiandien priimti tą įstatymą, bet mes negalime, nes, matote, salėje yra tik 30 žmonių. Tai jau atidėsime lapkričio 3 dienai, kai susirinksime.
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2-24 klausimas. Ką tik dabar gavome pranešimą iš Užsienio reikalų komiteto, kad ministras L. Linkevičius yra išvykęs ir šito projekto pateikimo nebus.
17.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XII-2602 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4810 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Todėl dabar 2-25a ir 2-25b klausimai. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XII-2602 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas, kuriame įrašytas Teismų įstatymo 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – J. Razma. Pateikimas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tam, kad galėtume svarstyti Teismų įstatymo nedidelę pataisą, kurią pasirašė įvairių frakcijų Seimo nariai: ir Socialdemokratų, ir Liberalų, ir mūsų, reikia papildyti sesijos darbų programą pagal mūsų pačių nusistatytus formalumus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausti niekas nieko nenorite. Ar galime pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Pritarta.
Svarstymas. Po svarstymo galime pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Balsuojame. Kas pritariate minėtam Seimo nutarimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 31 Seimo narys: už – 31, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIP-4810) priimtas. (Gongas)
Dokumentų departamentą noriu informuoti, kadangi šiandien jau buvo priimti du Seimo nutarimai, tai prašyčiau visus sujungti į vieną Seimo nutarimą dėl nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo.
17.22 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4785 (pateikimas)
Dabar vėl kviečiu J. Razmą pateikti Teismų įstatymo 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, labai trumpas projektas. Juo siūloma nustatyti kadencijų ribojimus Teisėjų tarybos nariams. Iš tikrųjų yra iš ko rinktis – iš viso teisėjų korpuso. Manau, atnaujinimas būtų į naudą. Laikytumėmės tos nuoseklios pozicijos dėl kadencijų ir rotacijų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti Seimo narys E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Klausimas irgi labai paprastas. Sakykite, jeigu jis po kadencijų pabūna kito lygmens teisėju, jis po to vėl gali kandidatuoti į Tarybą ar ne?
J. RAZMA (TS-LKDF). Šiuo atveju, jeigu mes žiūrime į tarybos sąrašą, tai yra pavardė, o ne kokios nors pareigos. Galbūt jūsų klausimas liestų Aukščiausiojo Teismo pirmininką, teisėjus, kurie įeina pagal pareigas. Pagal pareigas, jeigu jie eitų tas pareigas, be abejo, automatiškai taptų tarybos nariais. Čia negalioja mūsų kadencijų ir rotacijų principai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Atsiprašau. Motyvų dėl viso nėra norinčių sakyti. Ar galime pritarti po pateikimo? Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymas numatomas lapkričio 3 dieną.
17.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XII-2602 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4808 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Papildomai į darbotvarkę įrašyti teisės aktų projektai. Darbotvarkės 2-26a, 2-26b klausimai.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XII-2602 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4808. Kviečiu A. Dumčių pateiktį šį Seimo nutarimą.
A. DUMČIUS (MSNG). Prašymas pritarti ir įtraukti į programą. Konkrečiai bus kalbama apie Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, kurį vėliau mes nagrinėsime. Prašome pritarti.
PIRMININKĖ. Klausti niekas nenori. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Pritarta.
Svarstymas. Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta.
Seimo nutarimo priėmimas. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas dėl nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo?
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 32 Seimo nariai: už – 32, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIP-4808) priimtas. (Gongas)
Vėlgi Dokumentų departamento prašau šį nutarimą papildyti ir sujungti su prieš tai minėtais trim Seimo nutarimais.
17.26 val.
Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1101 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4714 (pateikimas)
Toliau – Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1101 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4714. Pateikimas. A. Dumčius.
A. DUMČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, paskelbto įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo (Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimas) esmė yra ta, kad asociaciją yra įsteigę ne mažiau kaip 25 meno kūrėjai ir papildyta – ne mažiau kaip penkios meno kūrėjo statusą turinčios organizacijos. Tiek yra. Siūlome pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Niekas jūsų klausti nenori. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Po pateikimo pritarta projektui Nr. XIIP-4714. Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Svarstymas numatomas lapkričio 3 dieną.
17.27 val.
Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1986(5) (pateikimas)
Dar yra rezervinių klausimų. Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Pranešėjas – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas įstatymo projektas susijęs su kompensuojamos pensijos dalies paveldimumu visiems pensininkams, kuriems buvo sumažintos pensijos. Sumažintos pensijos buvo 638 tūkst. gavėjų. Dabar kompensuojama 471 tūkst. gavėjų ir yra įteisinta kompensuojamos dalies paveldimumas jų artimiesiems.
Čia dabar mes kalbame apie 167 tūkst. gavėjų, kuriems buvo sumažintos pensijos, bet jie nesulaukė kompensavimo dienos ir jų artimieji tapo tarsi antrarūšiai Lietuvos valstybėje. Norisi atkurti tą socialinį teisingumą. Šį kartą įstatymo projekto formuluotė, kuri buvo patobulinta, jinai patobulinta atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus M. Sinkevičiaus pasiūlymą. Kviečiu Seimo narius pritarti siūlymui ir atkurti tą socialinį teisingumą nors kadencijos pabaigoje.
PIRMININKĖ. Ačiū pateikėjui. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Norėčiau labai konkrečiai paklausti. Kadangi jūs savo rinkiminėje programoje su partija, su kuria einate, sakote, kad pensijas padidinsite iš karto 40 eurų, kiek kainuos šitas jūsų siūlymas ir iš kokių pinigų mes juos dengsime?
P. URBŠYS (MSNG). Norėčiau priminti. Tada, kai jūs atėjote… visi mes atėjome į Seimą, žadėjome atkurti tą socialinį teisingumą. Ir iš pat pradžių buvo apskaičiuota – tai yra 638 tūkst. gavėjų ir buvo apskaičiuota 450 mln. litų neskirstant, gyvas ir miręs. Tie pinigai, apie kuriuos mes kalbame, iš tikro turi būti numatyti biudžete, tai yra apie 26 mln. litų.
Ir aš norėčiau, kad žmonės nemanytų, kad socialdemokratams rūpi atkurti pensijas, sutaupius mirusių pensininkų sąskaita. Nes šiuo atveju dabar išeina ta beprasmybė, nes jūs tarsi duodate žinutę visuomenei, kad jūs kompensuojate pensijas esantiems gyviems, kurie dar nenumirė. Gal aš ne taip supratau.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs atsakėte į klausimą. Ačiū. Viskas, daugiau norinčių klausti nėra. Dabar motyvai dėl viso. Ačiū, kolega. J. Razma – už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jeigu mes jau anksčiau priėmėme Pensijų kompensavimo įstatymą ir išmokame tas kompensacijas gyviems pensininkams, tai iš tikrųjų yra mūsų pripažinimas, kad tai yra tolygu nuosavybei. Todėl, kaip čia bežiūrėsi, tikrai reikia padaryti sprendimą ir dėl tų žmonių, kurie nesulaukė tos dienos, kai išmokamos kompensacijos. Suprantame, kad „Sodros“ situacija nėra pati lengviausia, bet čia jau kitas klausimas, per kiek laiko išmokėti tiems, kurie nesulaukė tos dienos, jų artimiesiems. Manau, kad komitetas gali svarstyti, per kiek laiko, neišbalansuodami „Sodros“ biudžeto, galime tai padaryti. Bet tikrai reikia pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkui. Norinčių kalbėti prieš nėra. Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 27 Seimo nariai: už – 27, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymas numatomas lapkričio 3 dieną.
17.32 val.
Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4705 (pateikimas)
Toliau rezervinis 2 klausimas – Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kaip čia komentuojama, yra alternatyvus projektui, už kurį mes dabar balavome. Kviečiu J. Bernatonį pateikti.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, teikiu šį įstatymo projektą, alternatyvų Seimo nario P. Urbšio pateiktam Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Teikiamame projekte yra atsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento šių metų birželio 21 dienos pateiktą išvadą dėl Seimo narių grupės parengto projekto. Departamentas pasiūlė nustatyti iki keičiamo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo įsigaliojimo mirusių asmenų turto paveldėtojo teisę į kompensuojamąją sumą ir numatyti kompensuojamų sumų paveldėtojams išmokėjimo terminus, todėl projektu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 1 straipsnį 3 dalimi, 2 straipsnį – 6 dalimi ir 3 straipsnį – nauja 4 dalimi. O buvusią 4 dalį laikyti 5 dalimi, kurioje įtvirtinama teisė gauti neišmokėtą pensijos dalį asmenims, kurie paveldėjimo tvarka perims ar perėmė mirusio asmens turtą. Kadangi keičiamo įstatymo pakeitimas pareikalaus biudžeto lėšų, siūloma, kad projekto nuostatos įsigaliotų nuo 2017 m. sausio 1 d., o kompensuojamosios sumos būtų išmokėtos 2017 metų pabaigoje. Seimo Teisės departamentas ir Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos dalykinių pastabų neturi. Pastaba dėl įstatymo projekto pavadinimo patikslinimo bus įvertinta svarstymo stadijoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Jūsų nori klausti trys Seimo nariai. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš pranešėjo noriu paklausti, kur jis mato alternatyvą, nes faktiškai mes pasakome tą patį (kaip ir P. Urbšio prieš tai pateiktas įstatymo projektas), kad mes skolingi pensininkams, kad tai jų teisėtai uždirbti pinigai ir valstybė pasiryžusi kompensuoti netgi jiems jau mirus – tą dalį jų pajamų paveldės jų palikuonys. Tai čia tik jūs nustatote tomis pataisomis tvarką, aš taip suprantu, bet esmė lieka ta pati. Kodėl atskiru…
J. BERNATONIS (LSDPF). Taip, mieloji kolege, iš tiesų kolegos Seimo nario P. Urbšio pateiktame projekte yra tik pasižadėjimas kompensuoti, todėl buvo tam tikrų Teisės departamento pastabų. Mūsų teikiamame projekte yra numatytas kompensavimo mechanizmas ir kompensavimo laikas. Tai taip pat turėtų būti nustatyta įstatymu, tai nėra tas pats.
PIRMININKĖ. Jūsų klausia P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Norėčiau truputį patikslinti, iš tikrųjų ankstesniame įstatymo projekto siūlyme jokio pažado nėra, tai vienareikšmis teiginys, kad tie asmenys paveldi kompensuojamos pensijos dalį. Klausimas būtų kitas. Jūsų siūlomame įstatymo projekte tikrai yra nustatomas tvarka, bet ta tvarka dar labiau biurokratizuoja būtent patį susigrąžinimą – tai, kas priklauso žmonėms, nes šiuo atveju, jeigu jie pavėluos parašyti pareiškimą, jie negalės atgauti to, kas jiems priklauso pagal paveldėjimą. Nes ten pas jus griežti terminai numatyti per 2017 metus, per tą laiką žmonės turi parašyti pareiškimus, jų artimieji. Jeigu jie neparašo, tarsi susidaro įspūdis, kad jiems jau niekas nepriklauso.
J. BERNATONIS (LSDPF). Iš tiesų kompensavimas, kaip procesas, negali būti amžinas. Mes negalime 100 metų kompensuoti kažkada kažkokios valdžios sumažintas pensijas, turi būti numatyti tam tikri terminai. Aš manau, kad šie alternatyvūs projektai bus sujungti ir svarstymo metu bus galima nustatyti kitus terminus, tačiau vienas teisės principų yra protingumo kriterijus. Tie terminai negali būti begaliniai. Jūs galbūt manote, kad tai per trumpas terminas, tačiau aš nemanau, kad jūs manote, kad tokio termino apskritai neturėtų būti, kaip dabar yra jūsų projekte.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju.
PIRMININKĖ. Motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta po pateikimo. Pagrindinis numatomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymo data – lapkričio 3 diena. Komitetas turės arba sujungti, arba apsispręsti dėl dviejų minėtų projektų, kuriems Seimas pritarė po pateikimo.
17.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XII-2602 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4809 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Toliau – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos pakeitimo“ projektas. K. Miškinienė. A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu paprašyti įtraukti į rudens darbų planą dar vieną įstatymą, bet pirmiausia reikia priimti nutarimą. Tas įstatymas – apie gyvenamosios vietos deklaravimą. Žinote, kad žmonės susiduria su problemomis, gaudami išmokas, registruodami vaikus į mokyklą ir visus kitus dalykus. Ta problema iki šiol dar neišspręsta, todėl siūlome šiek tiek nukelti datą, kad žmonės galėtų susitvarkyti, o institucijos paruoštų įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Niekas nenori jūsų nieko klausti. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Po svarstymo pritarta.
Seimo nutarimo priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 27 Seimo nariai. Už – 27, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas.
Dokumentų skyriui prašau įtraukti į bendrą Seimo nutarimų paketą ir projektą Nr. XIIP-4802, kurį Seimas priėmė.
17.40 val.
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimo įstatymo Nr. XII-1919 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4762 (pateikimas)
Dabar, gerbiamas Algirdai, prašom pateikti Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimo įstatymo Nr. XII-1919 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4762.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, jau pateikdamas nutarimą šiek tiek pasakiau. Esmė, jei jūs paimtumėte įstatymo projekto lyginamąjį variantą, tai ten yra numatyta 12 mėnesių pereinamasis laikotarpis, kol bus parengti teisės aktai, kurie reglamentuotų ir leistų. Siūlau 24. Mūsų komitetas po svarstymų, po konsultacijų su ministerijomis, kurios turėjo padaryti tam tikrus darbus ir nepadarė, mūsų komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, siūlo paprasčiausiai dar metams pratęsti šią galimybę, kad žmonės nebūtų vaikomi iš vienos institucijos į kitą. Ir man asmeniškai teko susidurti su mamomis, kurios nuomoja būstą. Čia problema būstų nuomotojų, kurie įsitikinę, kad vietos deklaravimas, kaip senais laikais yra prirašymas į tą būstą, ir daugelis žmonių ne tik Vilniuje, bet kituose didžiuosiuose miestuose gyvena kaip nuomininkai, bet deklaruoti gyventojų nelabai sutinka.
Aš manau, čia turi būti dar ir socialinė reklama, aiškinant, kad patiems žmonėms, kurie nuomoja, tas būtų naudingiau. Jie mokėtų nedidelį mokestį, bet tie žmonės turėtų galimybę gauti ir kompensacijas, nes Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Seimas yra priėmęs įstatymą, kuris leidžia savivaldybėms jaunoms šeimoms kompensuoti dalį nuomos būsto. Šia nuostata irgi nesinaudojama. Darbų dar šioje srityje… Reikia sutvarkyti šituos deklaravimo klausimus, kad žmonės ir pensijas gautų, ir kitas socialines išmokas, susijusias su mūsų socialinės apsaugos sistema.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų niekas nenori nieko klausti. Ar galime po pateikimo pritarti projektui? Galime. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymas numatomas lapkričio 3 dieną.
17.43 val.
2016 m. lapkričio 3 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Gerbiamieji kolegos, kadangi Seimo Pirmininkės šiuo metu nėra, aš jums pateiksiu lapkričio 3 dienos posėdžių darbotvarkę. Faktiškai į tos dienos darbotvarkę yra įtrauktas daugelio įstatymų priėmimas, juos Seimas jau yra apsvarstęs, kaip visada mes norime pabaigti tuos darbus, kuriuos šios kadencijos Seimas yra padaręs ir dar nebaigęs. Taigi yra likę vien tik priėmimai. Dar turbūt bus įtraukti ir šios dienos mūsų neįveikti darbai, t. y. priėmimai, kai trūko Seimo narių ir mes nepriėmėme vieno ar kito įstatymo projekto. Tai trumpai tiek. Ar galime bendru sutarimu pritarti lapkričio 3 dienos posėdžių darbotvarkei? Pritarta. Dėkoju.
17.44 val.
Seimo nutarimas „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungai“ Nr. XIIP-2035(2) (svarstymas)
Dar vienas Seimo nutarimas „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungai“ Nr. XIIP-2035(2). Pranešėja – R. Šalaševičiūtė. Svarstymas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šis projektas buvo svarstytas pagrindiniame Žmogaus teisių komitete ir bendru sutarimu dar birželio mėnesį buvo priimtas sprendimas suteikti valstybės pripažinimą Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungai. Prašau pritarti nutarimui ir balsuoti už šį projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolege. Motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Pritarta po svarstymo.
17.45 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Kęstučio Kiltinavičiaus peticijos“ priėmimas
Ir dar liko rezerviniai 5 ir 6 klausimai – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Kęstučio Kiltinavičiaus peticijos“ projektas. Pranešėja – V. M. Čigriejienė. Peticijų komisijos siūlymas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, dar likę, šių metų spalio 12 dieną komisija iš esmės išnagrinėjo K. Kiltinavičiaus peticiją „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio papildymo“ ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą papildyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnį nuostata, kad asmens veiksmuose nustačius baudžiamosios veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 ir 232 straipsnių požymius ikiteisminis tyrimas neatliekamas.
Prašyčiau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą keisti Baudžiamojo proceso kodeksą taip, kaip siūlo pareiškėjas.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti Peticijų komisijos išvadai? Galime pritarti? Dėkoju. Pritarta atmesti.
17.46 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Rasos Kalinauskaitės ir Vyginto Vilučio peticijos“ priėmimas
Dar viena peticija. Prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Irgi peticija. Spalio 12 dieną komisija iš esmės išnagrinėjo R. Kalinauskaitės ir V. Vilučio peticiją „Dėl absoliutaus skurdo ribos nustatymo“ ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą pakeisti Socialinės apsaugos išmokų ataskaitos rodiklių ir bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius socialinės apsaugos išmokų dydžius ir asmenų teisę į socialinę paramą, įtvirtinant šiuose teisės aktuose absoliutaus skurdo ribos sąvoką bei šios ribos nustatymo tvarką ir susiejant su šia riba socialinės apsaugos išmokų dydžius bei asmenų teisę į socialinę paramą.
Prašyčiau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkui pranešėjai. Ar galime pritarti Peticijos komisijos išvadai? Pritarta bendru sutarimu.
Gerbiamieji kolegos, pareiškimų nėra. Prašom. Gerbiamasis S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš labai trumpai. Kada artimiausia opozicijos darbotvarkė gali būti? Dar šioje kadencijoje bus ar nebe?
PIRMININKĖ. Nebebus, ne.
Gerbiamieji kolegos, registruojamės.
Užsiregistravo 30 Seimo narių. Taigi 2016 m. spalio 18 d. vakarinį plenarinį posėdį baigiame. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu perspėti, kad pagal planą, aišku, mes turime rinktis lapkričio 3 dieną, bet šiandien Seimo Pirmininkė sakė, kad bus kviečiamas valdybos posėdis ir gali būti, kad valdyba nuspręs kitą savaitę rinktis į plenarinį posėdį. Sekite informaciją. Gero vakaro.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.