2018-05-16

PASIŪLYMAS

VIDAUS TARNYBOS STATUTO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI

NR. XIIIP-1609

Eil.

Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

Argumentai:

Siūloma nauja Vidaus tarnybos organizavimo koncepcija, kurioje būtų orientuojamasi ne į formalų išsilavinimą, o į gebėjimus atlikti funkcijas, konkrečias asmenų kompetencijas. Siūloma sumažinti išsilavinimo reikalavimus 11-12 pareigybių grupėms ir 8-9 pareigybių grupėms. Siūlymas pagrįstas tuo, kad konkrečiose pareigybėse kompetencijos įgyjamos dirbant, šioms funkcijoms vykdyti nebūtinas specifinis formalus išsilavinimas. Konkretūs išsilavinimo reikalavimai būtų formuojami siūlomose ribose nustatant specialųjį reikalavimą, siūloma Vidaus tarnybos statuto projekto 5 str. 2 d. išdėstyti taip:

Pasiūlymas:

Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:

„5 straipsnis. Pareigūnų pareigybės

2. Statuto priede nurodytų 11. 12, 13, 14 ir 15 pareigybių grupių pareigybėms ~~ir vyriausiojo kovotojo pareigybei~~ būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta kvalifikacija, 8, 9 ir 10, ~~11 ir 12~~ pareigybių grupių pareigybėms ~~(išskyrus vyriausiojo kovotojo pareigybę) ir laivo vado pareigybei~~ – ne žemesnis kaip aukštasis koleginis išsilavinimas, iki 2009 metų įgytas aukštesnysis išsilavinimas arba iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas, 1–9 7 pareigybių grupių pareigybėms ~~(išskyrus laivo vado pareigybę)~~ – aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas. Kitus konkrečius reikalavimus dėl pareigūnų išsilavinimo nustato ministras, centrinių statutinių įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys.“

Argumentai:

Siūloma iš esmės peržiūrėti ir pakeisti vidaus tarnybos laipsnių suteikimo koncepciją. Siūloma sumažinti pareiginių laipsnių skaičių, taip pat atsisakyti nuostatos dėl laipsnio netekimo – ši nuostata keičiama kitomis, kai laipsnis susiejamas su pareigomis. Siūloma Vidaus tarnybos statuto projekto 24 str. 5,11 d., panaikinti 15 d. ir straipsnį išdėstyti taip:

Pasiūlymas:

Pakeisti 24 straipsnio 5, 11 d., panaikinti 15 d. ir straipsnį išdėstyti taip:

24 straipsnis. Pareigūnų laipsniai

1. Pareigūnų tarnybos santykiams reguliuoti, jų tarnybos patirčiai, įgaliojimams žymėti nustatomi nekariniai pareigūnų laipsniai (toliau – laipsniai).

2. Laipsniai skirstomi į vidaus tarnybos ir policijos laipsnius.

3. Vidaus tarnybos laipsniai suteikiami Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Vadovybės apsaugos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Kalėjimų departamento, Muitinės departamento ir šioms centrinėms statutinėms įstaigoms pavaldžių statutinių įstaigų ir statutinių profesinio mokymo įstaigų pareigūnams.

4. Vidaus tarnybos laipsniai yra:

1) pirminės grandies pareigūnų;

2) vidurinės grandies pareigūnų;

3) aukštesniosios grandies pareigūnų;

4) aukščiausiosios grandies pareigūnų.

5. Pirminės grandies pareigūnų vidaus tarnybos laipsniai yra:

~~1) vidaus tarnybos grandinis;~~

21) vidaus tarnybos jaunesnysis puskarininkis;

32) vidaus tarnybos puskarininkis;

43) vidaus tarnybos vyresnysis puskarininkis.

6. Vidurinės grandies pareigūnų vidaus tarnybos laipsniai yra:

1) vidaus tarnybos leitenantas;

2) vidaus tarnybos vyresnysis leitenantas;

3) vidaus tarnybos kapitonas.

7. Aukštesniosios grandies pareigūnų vidaus tarnybos laipsniai yra:

1) vidaus tarnybos majoras;

2) vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas;

3) vidaus tarnybos pulkininkas.

8. Aukščiausiosios grandies pareigūnų vidaus tarnybos laipsnis yra vidaus tarnybos generolas.

9. Policijos laipsniai suteikiami policijos pareigūnams.

10. Policijos laipsniai yra:

1) pirminės grandies pareigūnų;

2) vidurinės grandies pareigūnų;

3) aukštesniosios grandies pareigūnų;

4) aukščiausiosios grandies pareigūnų.

11. Pirminės grandies pareigūnų policijos laipsniai yra:

~~1) jaunesnysis policininkas;~~

21) policininkas;

32) vyresnysis policininkas;

43) viršila.

12. Vidurinės grandies pareigūnų policijos laipsniai yra:

1) inspektorius;

2) vyresnysis inspektorius;

3) komisaras inspektorius.

13. Aukštesniosios grandies pareigūnų policijos laipsniai yra:

1) komisaras;

2) vyresnysis komisaras;

3) vyriausiasis komisaras.

14. Aukščiausiosios grandies pareigūnų policijos laipsnis yra generalinis komisaras.

~~15. Pareigūnas laipsnio gali netekti tik netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės.~~ ~~Netarnaujančių buvusių pareigūnų laipsniai yra atsargos laipsniai.~~

Argumentai:

Siūloma iš esmės peržiūrėti ir pakeisti vidaus tarnybos laipsnių suteikimo koncepciją. Siūloma, kad pareiginis laipsnis būtų susiejamas su konkrečiomis pareigybėmis, suteikiamas paskiriant į pareigas. Panaši tarnybinių rangų sistema šiuo metu yra nustatyta Specialiųjų tyrimų tarnyboje (specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 30 str.). Šiuo metu galiojanti vidaus tarnybos laipsnių ar specialiųjų policijos laipsnių suteikimo sistema yra išsiderinusi, nutolta nuo pirminės laipsnių idėjos (žymėti hierarchiją, patirtį), laipsnio suteikimas iš esmės yra automatizuotas, laipsnio reikšmė tam tikra prasme devalvuota, nustačius horizontaliąją karjeros sistemą laipsnių sistema iš esmės nebuvo pertvarkyta, bet buvo padidinti priedai už laipsnius, tokiu būdu padidinamas darbo užmokesčio skirtumas tarp naujai priimamo ir patyrusio pareigūno nepriklausomai nuo gebėjimų ir atliekamo darbo. Dėl šių priežasčių siūlome atsisakyti perdėtai formalizuotos vidaus tarnybos laipsnio ar policijos laipsnio suteikimo procedūros ir nustatyti pareiginius laipsnius, kurie suteikiami skiriant į pareigas. Siūloma Vidaus tarnybos statuto projekto 25 str. išdėstyti taip:

Pasiūlymas:

Pakeisti 25 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

„25 straipsnis. Laipsnių suteikimas

1. Vidaus tarnybos grandinio ar jaunesniojo policininko laipsnis suteikiamas po pirminio profesinio mokymo baigimo arba po įvadinio mokymo kursų baigimo statutinėje profesinio mokymo įstaigoje centrinės statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto atitinkamos statutinės įstaigos vadovo įsakymu, paskyrus pareigūną į atitinkamas pareigas, o pareigūnui, turinčiam aukštąjį išsilavinimą, suteikiamas vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio arba policininko laipsnis.

1. Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, skirdamas jį į pareigas suteikia jo pareigybę atitinkantį laipsnį pagal Statuto priede nurodytas pareigybių grupes:

1) vidaus tarnybos generolo, generalinio komisaro - 1 pareigybių grupių pareigybėms;

2) vidaus tarnybos pulkininko, vyriausiojo komisaro – 2 ir 3 pareigybių grupių pareigybėms;

3) vidaus tarnybos pulkininko leitenanto, vyresniojo komisaro – 4, 5, 6 pareigybių grupių pareigybėms;

4) vidaus tarnybos majoro, komisaro - 7 ir 8 pareigybių grupių pareigybėms;

5) vidaus tarnybos kapitono, komisaro inspektoriaus - 9 pareigybių grupės pareigybėms;

6) vyresniojo leitenanto, vyresniojo inspektoriaus - 10 pareigybių grupės pareigybėms;

7) vidaus tarnybos leitenanto, inspektoriaus – 11 ir 12 pareigybių grupių pareigybėms;

8) vyresniojo puskarininkio, viršilos - 13 pareigybių grupės pareigybėms;

9) vidaus tarnybos puskarininkio, vyresniojo policininko - 14 pareigybių grupės pareigybėms;

10) vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio, policininko - 15 pareigybių grupės pareigybėms.

2. Perkeliant pareigūną į kitas pareigas, pareigūnui suteikiamas pareigybę, į kurią yra perkeltas, atitinkantis laipsnis.

~~2. Aukštesnis pirminės grandies pareigūnų laipsnis suteikiamas pareigūnui, einančiam atitinkamas pareigas ir ištarnavusiam:~~

~~1) vidaus tarnybos grandiniu, jaunesniuoju policininku – ne mažiau kaip 3 metus;~~

~~2) vidaus tarnybos jaunesniuoju puskarininkiu, policininku – ne mažiau kaip 3 metus;~~

~~3) vidaus tarnybos puskarininkiu, vyresniuoju policininku – ne mažiau kaip 3 metus.~~

3. Aukštesnį pirminės grandies pareigūnų laipsnį suteikia centrinės statutinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas statutinės įstaigos vadovas. Vidaus tarnybos grandiniui ar jaunesniajam policininkui viena pakopa aukštesnis laipsnis nesilaikant šio straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo suteikiamas, kai pareigūnas įgyja aukštąjį išsilavinimą. Vidaus tarnybos vyresniajam puskarininkiui ar viršilai aukštesnis laipsnis gali būti suteikiamas tik tada, kai jie patobulina kvalifikaciją, įgyja aukštąjį išsilavinimą ir yra paskiriami į atitinkamas pareigas.

4. Vidaus tarnybos leitenanto ar inspektoriaus laipsnis centrinės statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto statutinės įstaigos vadovo įsakymu suteikiamas atitinkamas pareigas einantiems asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, atitinkančią pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus.

~~5. Aukštesnis vidurinės grandies pareigūnų laipsnis suteikiamas pareigūnui, kai jis ištarnauja:~~

~~1) vidaus tarnybos leitenantu, inspektoriumi – ne mažiau kaip 2 metus;~~

~~2) vidaus tarnybos vyresniuoju leitenantu, vyresniuoju inspektoriumi – ne mažiau kaip 2 metus.~~

~~6. Aukštesnį vidurinės grandies pareigūnų laipsnį suteikia centrinės statutinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas statutinės įstaigos vadovas.~~

~~7. Vidaus tarnybos majoro ar komisaro laipsnis suteikiamas pareigūnui, kai jis ne mažiau kaip 3 metus ištarnauja vidaus tarnybos kapitonu ar komisaru inspektoriumi.~~

~~8. Vidaus tarnybos majoro ir komisaro laipsnius suteikia centrinės statutinės įstaigos vadovas.~~

~~9. Aukštesnis aukštesniosios grandies pareigūnų laipsnis suteikiamas pareigūnui, kai jis ištarnauja:~~

~~1) vidaus tarnybos majoru, komisaru – ne mažiau kaip 4 metus;~~

~~2) vidaus tarnybos pulkininku leitenantu, vyresniuoju komisaru – ne mažiau kaip 4 metus.~~

~~10. Vidaus tarnybos pulkininko leitenanto ir vidaus tarnybos pulkininko, vyriausiojo komisaro ir vyresniojo komisaro laipsnius suteikia ministras centrinės statutinės įstaigos vadovo teikimu.~~

11. Vidaus tarnybos generolo laipsnis suteikiamas turinčiam vidaus tarnybos pulkininko laipsnį pareigūnui, kuris paskirtas Kalėjimų departamento direktoriumi, Muitinės departamento generaliniu direktoriumi, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriumi, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriumi, Vadovybės apsaugos departamento direktoriumi, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu ar Viešojo saugumo tarnybos vadu, ir yra ištarnavęs vidaus tarnybos pulkininku arba vyriausiuoju komisaru ne mažiau kaip 4 metus. Vidaus tarnybos generolo laipsnis suteikiamas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko (toliau – Ministras Pirmininkas) potvarkiu ministro teikimu.

12. Generalinio komisaro laipsnis suteikiamas turinčiam vyriausiojo komisaro laipsnį pareigūnui, kuris paskirtas policijos generaliniu komisaru ir yra ištarnavęs vyriausiuoju komisaru arba vidaus tarnybos pulkininku ne mažiau kaip 4 metus. Generalinio komisaro laipsnis suteikiamas Ministro Pirmininko potvarkiu vidaus reikalų ministro teikimu.

13. Už ypač didelius nuopelnus tarnyboje aukštesnis laipsnis anksčiau, negu nustatyta, suteikiamas tik vieną kartą per pareigūno tarnybą. Ypač reikšmingais nuopelnais laikytini nuopelnai, kurie turėjo didelės reikšmės viešajam saugumui, bausmių ir probacijos vykdymui, muitinės veiklai.

14. Pareigūnui, kuris turi galiojančią tarnybinę nuobaudą arba kurio tarnybinė veikla paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo įvertinta patenkinamai ar nepatenkinamai, aukštesnis laipsnis nesuteikiamas.

15. Laipsnis gali būti pažemintas skiriant pareigūnui tarnybinę nuobaudą – laipsnio pažeminimą viena pakopa. Centrinės statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto statutinės įstaigos vadovo suteiktą laipsnį pažemina centrinės statutinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas statutinės įstaigos vadovas. Ministro suteiktą laipsnį pažemina ministras centrinės statutinės įstaigos vadovo teikimu. Ministro Pirmininko suteiktą laipsnį pažemina Ministras Pirmininkas ministro teikimu. Buvęs laipsnis grąžinamas po vienų metų, o panaikinus tarnybinę nuobaudą – laipsnio pažeminimą viena pakopa, – nesuėjus šiam terminui.

3.16. Pareigūnų laipsnių priklausymą nuo pareigūno einamų pareigų, pareigūnų laipsnių suteikimo, pervardijimo ir grąžinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais.

4.17. Perkelto į policijos įstaigą iš kitos vidaus reikalų ministro, teisingumo ministro ar finansų ministro valdymo sričių statutinės įstaigos arba perkelto į kitą vidaus reikalų ministro arba teisingumo ministro valdymo sričių statutinę įstaigą iš policijos įstaigos pareigūno iki perkėlimo turėtas vidaus tarnybos ar policijos laipsnis pervardijamas atitinkamu tos pačios grandies policijos ar vidaus tarnybos laipsniu.

5.18. Grąžinto į vidaus tarnybą buvusio pareigūno turimas atsargos laipsnis nuo pareigūno grąžinimo į vidaus tarnybą dienos tampa pareigūno laipsniu arba pervardijamas atitinkamu tos pačios grandies policijos ar vidaus tarnybos laipsniu.

6.19. Priimamam į vidaus tarnybą Lietuvos Respublikos piliečiui, tarnavusiam valstybės tarnyboje statutiniu valstybės tarnautoju ir turėjusiam specialų pareiginį laipsnį arba rangą, atsižvelgiant į jo išsilavinimą ir tarnybos stažą, šio straipsnio 3 ~~16 dalyje nustatyta tvarka suteikiamas policijos ar vidaus tarnybos laipsnis.~~“

Argumentai:

Siūlome pertvarkyti darbo užmokesčio sistemą (išsamesni argumentai pateikiami prie esminių pakeitimų). Pakeitus darbo užmokesčio sistemą tampa neaktualios nuostatos susijusios su centrinės įstaigos vadovo tolimesne tarnyba, todėl siūloma Vidaus tarnybos statuto projekto 28 str. 4 d. išdėstyti taip:

Pasiūlymas:

Pakeisti 28 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:

„28 straipsnis. Centrinių statutinių įstaigų vadovų ir pavaduotojų skyrimo tvarka

4. Jeigu asmenys prieš paskiriant juos centrinių statutinių įstaigų vadovais ar centrinės statutinės įstaigos vadovo pavaduotojais ėjo pareigūno pareigas, pasibaigus centrinės statutinės įstaigos vadovo kadencijai ar centrinės statutinės įstaigos vadovo pavaduotojo tarnybos einant šias pareigas laikotarpiui, šių pareigūnų rašytiniu sutikimu jie gali būti paskirti į laisvas pareigūno pareigas, kurias ėjo iki paskyrimo į centrinės statutinės įstaigos vadovo ar centrinės statutinės įstaigos vadovo pavaduotojo pareigas, o jų nesant – į kitas joms lygiavertes ar žemesnes pareigūno pareigas toje pačioje arba kitoje statutinėje įstaigoje. Pareigūnui, paskirtam į laisvas pareigas, kurias jis ėjo iki paskyrimo į centrinės statutinės įstaigos vadovo ar centrinės statutinės įstaigos vadovo pavaduotojo pareigas, o tokių pareigų nesant paskirtam į kitas joms lygiavertes ar žemesnes pareigas, nustatoma pareiginė alga pagal statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, taikant 0,5 mažesnį koeficientą, negu jam einant centrinės statutinės įstaigos vadovo ar centrinės statutinės įstaigos vadovo pavaduotojo pareigas buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnį ir ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias ir mažiausias koeficientas. „

Argumentai:

Siūloma pertvarkyti darbo užmokesčio sistemą (išsamesni argumentai pateikiami prie esminių pakeitimų). Pakeitus darbo užmokesčio sistemą tampa neaktualios nuostatos susijusios su laikinai perkelto pareigūno darbo užmokesčio nustatymu, todėl, siūloma Vidaus tarnybos statuto projekto 29 str. 5 d. išdėstyti taip:

Pasiūlymas:

Pakeisti 29 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip:

„29 straipsnis. Tarnybinis kaitumas

5. Perkeltam į lygiavertes ar žemesnes pareigas pareigūnui nustatoma pareiginė alga, atsižvelgiant į šio Statuto 52 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pareigybei, į kurią perkeltas pareigūnas, nustatytą pareiginės algos koeficientą. ~~iki perkėlimo pagal eitas pareigas gauta pareiginė alga, o perkeltam į žemesnes pareigas pareigūnui~~ pareiginė alga nustatoma pagal statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, taikant 0,5 mažesnį koeficientą negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnį ir ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias ir mažiausias koeficientas.“

Argumentai:

Siūlome nustatyti galimybę įstaigų vadovams užtikrinti tarnybos funkcijų vykdymą neatidėliotinais atvejais. Pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas iš esmės yra nustatytas ir dabar (pareigūno sutikimu jis gali būti perkeltas į kitas pareigas). Siūloma Vidaus tarnybos statuto projekto 30 str. išdėstyti taip:

Pasiūlymas:

Pakeisti 30 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

„1. Tarnybinio būtinumo atveju pareigūnas be jo rašytinio sutikimo gali būti perkeltas į kitas aukštesnes, lygiavertes arba žemesnes pareigūno pareigas toje pačioje ar kitoje statutinėje įstaigoje (padalinyje), esančioje vienoje statutinių įstaigų sistemoje, ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui. Bendras pareigūno perkėlimo į kitas pareigas tarnybinio būtinumo atvejais be jo rašytinio sutikimo laikotarpis per 3 jo tarnybos metus negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai.

2. Be rašytinio sutikimo pareigūnai pagal šio straipsnio 1 dalį perkeliami į tos pačios apskrities teritorijoje esančią statutinę įstaigą (padalinį).

3. Kitais atvejais pareigūną laikinai perkelti į kitas pareigas galima tik turint jo rašytinį sutikimą, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties ar kitų ekstremaliųjų situacijų atvejus, ~~ne ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui per 5 jo tarnybos metus, išskyrus šios straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus atvejus.~~

4. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos dėl pareigūno perkėlimo į kitas pareigas kitoje tarnybos vietovėje negali būti taikomos nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms pareigūnėms, pareigūnams, auginantiems vaiką (įvaikį) iki 3 metų, ir pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų. Neseniai pagimdžiusia laikoma motina, pateikusi sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gimdymą ir auginanti vaiką, kol jam sukaks vieni metai. Krūtimi maitinančia laikoma motina, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kad augina ir maitina krūtimi savo vaiką.

5. Pareigūnas jo rašytiniu sutikimu gali būti perkeltas į kitas aukštesnes, lygiavertes ar žemesnes laikinai negalinčio eiti pareigų pareigūno pareigas toje pačioje ar kitoje statutinėje įstaigoje (padalinyje), kol grįš negalintis eiti pareigų pareigūnas.

65. Pareigūnas, kuris, uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, negali eiti savo pareigų nesinaudodamas tokia informacija, jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje statutinėje įstaigoje arba, statutinių įstaigų vadovams suderinus, kitoje statutinėje įstaigoje. Šioje dalyje nurodytu atveju perkeltam į lygiavertes ar žemesnes pareigas pareigūnui nustatoma pareiginė alga, atsižvelgiant į šio Statuto 52 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pareigybei, į kurią perkeltas pareigūnas, nustatytą pareiginės algos koeficientą. ~~iki perkėlimo pagal eitas pareigas gauta pareiginė alga, o perkeltam į žemesnes pareigas pareigūnui nustatoma pareiginė alga~~ pagal statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, taikant 0,5 mažesnį koeficientą negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnį ir ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias ir mažiausias koeficientas.

76. Pagal šį straipsnį, išskyrus šio straipsnio 6 5 dalį, perkeltam į kitas pareigas pareigūnui mokama ne mažesnė kaip iki perkėlimo gauta jo pareiginė alga. Šiame straipsnyje numatytais atvejais į aukštesnes pareigas perkeliamam pareigūnui nustatoma pareiginė alga, atsižvelgiant į šio Statuto 52 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pareigybei, į kurią perkeltas pareigūnas, nustatytą pareiginės algos koeficientą. pagal statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, taikant ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau neviršijant tai pareigybei ~~nustatyto didžiausio koeficiento.~~ Į lygiavertes ar žemesnes pareigūno pareigas perkeliamam pareigūnui nustatoma jo iki perkėlimo gauta pareiginė alga.

87. Pagal šį straipsnį pareigūną galima perkelti į kitas pareigas kitoje tarnybos vietovėje tik tuo atveju, kai atsižvelgiant į šeimos sudėtį jam suteikiamos teisės aktuose nustatyto ploto tarnybinės gyvenamosios patalpos (arba kompensuojamos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos) ir Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos kelionės, turto perkėlimo išlaidos. Šie reikalavimai netaikomi karo, nepaprastosios padėties ar kitų ekstremaliųjų situacijų atvejais, ar kai yra pareigūno rašytinis sutikimas.

98. Pasibaigus pareigūno perkėlimo dėl tarnybinio būtinumo laikotarpiui, pareigūnas grąžinamas į iki perkėlimo eitas pareigas ir jam nustatoma iki perkėlimo gauta pareiginė alga. Tuo atveju, jeigu pareigūno laikino perkėlimo į kitas pareigas laikotarpiu buvo vertinta jo tarnybinė veikla ir jam buvo nustatyta didesnė pareiginė alga pagal statuto priede jo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, pareigūnui, grąžintam į iki perkėlimo eitas pareigas, jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas didinamas tokiu dydžiu, kokiu jo laikino perkėlimo metu vykusio (-ių) tarnybinės veiklos vertinimo (-ų) metu buvo padidintas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne daugiau negu tai pareigybei nustatytas didžiausias pareiginės algos koeficientas.

109. Draudžiama pareigūną perkelti į pareigas statutinėje įstaigoje (padalinyje), kurioje (kuriame) pareigas eina jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar su juo svainystės ryšiais susijęs asmuo, jeigu pagal einamas pareigas tarp jų būtų tiesioginis pavaldumas.“

Argumentai:

Siūloma pertvarkyti darbo užmokesčio sistemą (išsamūs argumentai pateikiami vėliau, prie esminių pakeitimų). Pakeitus darbo užmokesčio sistemą tampa neaktualios nuostatos susijusios su rotuojamų pareigūnų darbo užmokesčio peržiūrėjimu, todėl siūloma Vidaus tarnybos statuto projekto 31 str. 3 d. išdėstyti taip:

Pasiūlymas:

Pakeisti 31 straipsnio ir išdėstyti jį taip:

„31 straipsnis. Pareigūnų rotacija

1. Rotacija taikoma statutinių įstaigų, išskyrus centrines statutines įstaigas, vadovams ir vadovų pavaduotojams. Kituose įstatymuose gali būti nustatyti kiti pareigūnų rotacijos atvejai.

2. Pareigūnų tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, tarnybos šiose pareigose laikotarpis – 5 metai, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.

3. Centrinės statutinės įstaigos vadovas, likus ne mažiau negu 3 mėnesiams iki pareigūno tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpio pabaigos ir jo veiklą paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu įvertinus:

1) labai gerai, gali pratęsti tarnybos einant šias pareigas laikotarpį ne ilgiau kaip 5 metams ir nustatyti ne mažiau kaip 0,5, bet nedaugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą pagal statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento, arba perkelti šį pareigūną į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje ar kitoje centrinei statutinei įstaigai pavaldžioje statutinėje įstaigoje ir nustatyti ne mažiau kaip 0,5, bet ne daugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą pagal statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento;

2) gerai, gali pratęsti tarnybos einant šias pareigas laikotarpį ne ilgiau kaip 5 metams arba perkelti šį pareigūną į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje ar kitoje centrinei statutinei įstaigai pavaldžioje statutinėje įstaigoje;

3) patenkinamai, gali perkelti šį pareigūną į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje ar kitoje centrinei įstaigai pavaldžioje statutinėje įstaigoje ir nustatyti 0,5 mažesnį koeficientą pagal statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, ~~tačiau ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas,~~ ~~taip pat įpareigoti tobulinti kvalifikaciją;~~

43) nepatenkinamai, gali šį pareigūną perkelti į žemesnes pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją arba atleisti iš vidaus tarnybos, jei jo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai antrą kartą iš eilės.

4. Draudžiama pareigūną rotacijos tvarka perkelti į kitas lygiavertes pareigas statutinėje įstaigoje, kurioje pareigas eina jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar su juo svainystės ryšiais susijęs asmuo, jeigu pagal einamas pareigas tarp jų būtų tiesioginis pavaldumas.

5. Pareigūno, kuris rotacijos tvarka perkeliamas į kitas lygiavertes pareigas kitoje tarnybos vietovėje, ir jo šeimos narių kelionės ir turto perkėlimo išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

6. Pareigūnų rotacijos tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais.“

Argumentai:

Siūlome pertvarkyti darbo užmokesčio sistemą. Pakeitus darbo užmokesčio sistemą tampa neaktualios nuostatos susijusios su darbo užmokesčiu perkeliant į žemesnes pareigas – pareiginė alga nustatoma vienoda visoms tos grupės pareigybėms, todėl, siūloma Vidaus tarnybos statuto projekto 32 str. 3 d. išdėstyti taip:

Pasiūlymas:

Pakeisti 32 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip:

„32 straipsnis. Pareigūnų perkėlimas į žemesnes pareigas

3. Pareigūnui, perkeltam į žemesnes pareigas, nustatoma pareiginė alga, atsižvelgiant į šio Statuto 52 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pareigybei, į kurią perkeltas pareigūnas, nustatytą pareiginės algos koeficientą. pagal statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, taikant 0,5 mažesnį koeficientą negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnį ir ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias ir mažiausias koeficientas.“

Argumentai:

Siūloma pertvarkyti darbo užmokesčio sistemą. Pakeitus darbo užmokesčio sistemą tampa neaktualios nuostatos susijusios su pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimu, kiek tai apima pareiginės algos peržiūrėjimą. Vertinimą, kaip tam tikrą grįžtamąjį ryšį apie pareigūno tarnybą, siūlome palikti, kaip reikšmingą kitoms pareigūno teisėms, taip pat numatyti galimybę skirti vienkartinę išmoką. Kasmetinis vertinimas liktų kaip svarbi pačiam pareigūnui procedūra (kaip grįžtamasis ryšys ir uždavinių formavimas), todėl, siūloma Vidaus tarnybos statuto projekto 33 str. išdėstyti taip:

Pasiūlymas:

Pakeisti 33 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

„33 straipsnis. Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas

1. Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms.

2. Statutinių įstaigų vadovų, skiriamų statute nustatytai kadencijai, taip pat statutinių įstaigų vadovų ir pavaduotojų, kuriems taikoma rotacija, paskutinis iki jų kadencijos ar tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpio pabaigos kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas laikomas ir vertinimu baigiantis jų kadencijai ar tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpiui. Šio vertinimo tikslas – įvertinti kvalifikaciją, pastarųjų (praėjusių) metų tarnybinės veiklos rezultatus ir per kadenciją ar per tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpį buvusių kasmetinių tarnybinės veiklos vertinimų rezultatus.

3. Pareigūno tarnybinė veikla vertinama, jei pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas statutinėje įstaigoje, kurioje vertinama jo tarnybinė veikla.

4. Pareigūno, kuris buvo išėjęs vaiko priežiūros atostogų, tarnybinė veikla gali būti vertinama jo prašymu, jei šis pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje įstaigoje.

5. Nėščių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių pareigūnių tarnybinė veikla gali būti vertinama tik jų prašymu.

6. Pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas.

7. Tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti:

1) labai gerai;

2) gerai;

~~3) patenkinamai;~~

43) nepatenkinamai.

8. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą gerai, vertinimo išvadą derina su savo tiesioginiu vadovu (išskyrus atvejį, kai vertinimo išvadą surašęs tiesioginis vadovas yra pareigūną į pareigas skiriantis asmuo) ir pareigūno vertinimas yra baigiamas. Jeigu pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas nesutinka su pareigūno tarnybines veiklos vertinimo išvada, pareigūno tiesioginis vadovas teikia vertinimo išvadą tarnybinės veiklos vertinimo komisijai (toliau – vertinimo komisija). Pareigūno, kurio tarnybinė veikla įvertinta gerai, iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia ~~ir iki kito jo tarnybinės veiklos vertinimo jam paliekama gauta pareiginė alga~~.

9. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, derina vertinimo išvadą su tiesioginiu vadovu ir ~~vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų siūlymų.~~ pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo:

1) perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas;

2) skirti pareigūnui ne didesnę kaip jo vidutinis darbo užmokestis vienkartinę piniginę išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka;

3) skirti pareigūnui padėką.

~~10. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 17 dalyje nurodytu pasiūlymu.~~

1110. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, derina vertinimo išvadą su tiesioginiu vadovu ir vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 18 dalyje nurodytų pasiūlymų. Šio straipsnio 18 dalies 2 punkte nurodytas pasiūlymas gali būti teikiamas, jei paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu pareigūno tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai ir tiesioginis vadovas einamaisiais metais pareigūno tarnybinę veiklą įvertina nepatenkinamai. pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo:

1) perkelti pareigūną į žemesnes pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją;

2) atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, jei jo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai antrą kartą iš eilės.

1211. Pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos įvertinimą ir dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje jį svarstant.

1312. Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo apie būsimą pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą vertinimo komisijoje ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki vertinimo pradžios praneša pareigūnui.

1413. Vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti:

1) labai gerai;

2) gerai;

~~3) patenkinamai;~~

43) nepatenkinamai.

1514. Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui teikia vieną iš šio straipsnio 9 dalyje nurodytų siūlymų. ~~siūlo:~~

~~1) nustatyti pareigūnui~~ ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą pagal statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento;

~~2) perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas;~~

~~3) skirti pareigūnui~~ ~~ne didesnę kaip jo vidutinis darbo užmokestis vienkartinę piniginę išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka.~~ ~~Ši išmoka mokama tais atvejais, kai pareigūnui pagal einamas pareigas jau nustatyta aukščiausia galima pareiginė alga.~~

1615. Vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą gerai, iki vertinimo buvusi pareigūno teisinė padėtis nesikeičia, vertinimo komisija pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui gali siūlyti pareigūnui skirti padėką.

~~17. Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo:~~

~~1) įpareigoti pareigūną tobulinti kvalifikaciją;~~

~~2) nustatyti pareigūnui~~ ~~0,5 mažesnį koeficientą pagal statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą~~, ~~tačiau ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas, ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją.~~

1816. Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui teikia vieną iš šio straipsnio 10 dalyje nurodytų siūlymų. ~~siūlo:~~

~~1) perkelti pareigūną į žemesnes pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją;~~

~~2) atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, jei jo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai antrą kartą iš eilės.~~

1917. Kai pareigūno tarnybinė veikla, kurią tiesioginis vadovas įvertino gerai, vertinama vertinimo komisijoje jo prašymu, vertinimo komisija šio pareigūno veiklą gali įvertinti gerai arba labai gerai. Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui pasiūlymų neteikia ir iki vertinimo buvusi pareigūno teisinė padėtis nesikeičia. Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui teikia vieną iš šio straipsnio 15 9 dalyje nurodytų siūlymų.

2018. Pareigūną į pareigas skiriančio vadovo sprendimu gali būti atliekamas neeilinis pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas, kai yra:

1) abejonių dėl pareigūno gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas;

2) pareigūno tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas pasiūlymas perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas ~~arba nustatyti pareigūnui~~ ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą pagal statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento;

3) ~~esant pareigūno prašymui nustatyti jam didesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą.~~

2119. Neeilinis pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas rengiamas ne dažniau kaip kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo pareigūno kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai arba jeigu pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje įstaigoje, kurioje vertinama jo tarnybinė veikla.

2220. Galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas skiriantis vadovas.

2321. Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais.

2422. Pareigūnai sprendimus dėl tarnybinės veiklos vertinimo per vieną mėnesį nuo supažindinimo su šiais sprendimais dienos gali skųsti tarnybinių ginčų komisijai arba teismui įstatymų nustatyta tvarka.“

10.

5 9

Argumentai:

Siūlome keisti laipsnių suteikimo sistemą, todėl reikia atsisakyti nuostatos susijusios su laipsnio suteikimu paskatinimo tvarka. Siūloma Vidaus tarnybos statuto projekto 36 str. 2 d., panaikinti 9 d. ir išdėstyti straipsnį taip:

Pasiūlymas:

Pakeisti 36 straipsnio 2 dalies 5 punktą, panaikinti 9 punktą ir straipsnį išdėstyti taip:

„36 straipsnis. Pareigūnų skatinimas ir apdovanojimai

1. Už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą pareigūnai gali būti skatinami ir apdovanojami.

2. Pareigūnai gali būti skatinami:

1) padėka;

2) ne didesne kaip pareigūno 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio (išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytą atvejį) vienkartine pinigine išmoka, mokama Vyriausybės nustatyta tvarka;

3) suteikiant papildomas mokamas atostogas statuto 50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka;

4) vardine dovana;

~~5) suteikiant aukštesnį laipsnį statuto 25 straipsnyje nustatyta tvarka.~~

3. Pareigūnai gali būti apdovanojami:

1) žinybiniu ženklu;

2) vardiniu ginklu.

4. Pareigūnai, tiesiogiai dalyvavę atskleidžiant ar ištiriant nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, kuriais padaryta ar galėjo būti padaryta turtinė žala valstybei, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti skatinami Vyriausybės nustatyto dydžio vienkartine pinigine išmoka.

5. Pareigūnai už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei gali būti pristatomi valstybės apdovanojimui gauti.

6. Ministras turi teisę skatinti ir apdovanoti pareigūnus visais šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytais skatinimo būdais ir apdovanojimais, statutinės įstaigos vadovas – šio straipsnio 2 dalyje, 3 dalies 1 punkte ir 4 dalyje nurodytais skatinimo būdais ir apdovanojimais.

7. Pareigūnai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami ir neapdovanojami.

8. Apdovanojimas ministro nustatyta tvarka gali būti atimtas, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių pareigūnas negalėjo būti apdovanotas arba kai pareigūnas pažemina pareigūno vardą.

9. Pareigūnų skatinimo ir apdovanojimo tvarką, išskyrus vienkartinių piniginių išmokų skyrimą ir mokėjimą, nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais.“

11.

Argumentai:

Siūlome keisti laipsnių suteikimo sistemą, todėl reikia atsisakyti nuostatos susijusios su laipsnio pažeminimu, siūloma Vidaus tarnybos statuto projekto 38 str. 2 d. išdėstyti taip:

Pasiūlymas:

Pakeisti 38 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir išdėstyti dalį taip:

„38 straipsnis. Tarnybinė atsakomybė ir jos taikymas

2. Pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

~~4) laipsnio pažeminimas viena pakopa;~~

5) perkėlimas į žemesnes pareigas;

6) atleidimas iš vidaus tarnybos.“

12.

Argumentai (pasiūlymams 12.1 – 12.7 ir 13 pasiūlymui)

Siūlome pertvarkyti darbo užmokesčio sistemą iš esmės. Pakeisti darbo užmokesčio formavimo principus, pagrindinių darbo užmokesčio dalių sudedamąsias dalis. Darbo užmokestis tam tikros pareigybės pareigūnams būtų nustatomas centrinės įstaigos vadovo sprendimu tam tikrame intervale. Nebūtų galima nustatyti žemesnio darbo užmokesčio koeficiento nei turimas (įgyvendinimo įstatymo nuostata, faktiškai nemažinamas tiems, kurie turi aukštesnę, nei bendrai nustatomą, taip pat užtikrinamas teisėtų lūkesčių apsaugos principas). Pareiginė alga nebūtų siejama su vertinimais, tai sumažintų dirbtinę įtampą, susijusią su kasmetiniu vertinimu.

Antras svarbus siūlymo elementas - atsisakyti nuostatų, susijusių su papildomu apmokėjimu už darbo laiką specialiomis aplinkybėmis (pavyzdžiui darbu naktį, darbu poilsio ir švenčių dienomis). Iš esmės panaši sistema yra nustatyta žvalgybos pareigūnams (Žvalgybos įstatymo 45 str. 3 d.). Apmokėjimas už darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis būtų įskaitomas į pareiginę algą. Siūlytina diferencijuoti pareigybes ir nustatant tą pačią funkciją vykdančios pareigybės koeficientą nustatyti proporcingai didesnį tam, kuris dirba naktį – šį sprendimą realizuotų centrinės įstaigos vadovas nustatydamas koeficientus skirtingoms pareigybėms.

Trečias svarbus elementas – laipsnių sistemos pertvarkymas (nustatant konkretų pareiginį laipsnį tam tikrai pareigybių grupei) ir numatant procentinio dydžio priedą už laipsnį.

Taip pat būtina suderinti Vidaus tarnybos statuto ir Darbo kodekso nuostatas, kurios reglamentuoja darbo laiko normą, viršvalandinį darbą – Darbo kodeksas nustato, kad vidutiniškai dirbama 40 val. per savaitę, Vidaus tarnybos statute neturėtų būti griežtesnė norma nei įprastuose darbo/tarnybos santykiuose. Svarbu nustatyti ir tai, kad viršvalandinis darbas atsiranda viršijus pamainos ar apskaitinio laikotarpio darbo laiko trukmę (akcentas iš savaitės darbo laiko trukmės perkeliamas į pamainos trukmės viršijimą ir į apskaitinio laikotarpio darbo laiko trukmės viršijimą). Tikslintinos nuostatos susijusios budėjimu.

Siūlymų esmė:

Darbo užmokesčio dedamosios: Dabartinė sistema

Darbo užmokesčio dedamosios: Siūloma sistema

Pareiginė alga

Įstatymu nustatomas intervalas,

Nustatoma individuali priėmimo metu, po vertinimo ir kt.

Pareiginė alga apima pareigybės specifiką (darbą naktį ir poilsio/švenčių dienomis).

Nustatomos pareigybės kurios dirba tam tikrą dalį laiko naktį, švenčių dienomis, pagal tai nustatomi koeficientai, pavyzdžiui:

tyrėjas (tenka iki 20 proc. viso darbo laiko dirbti naktį) – x koeficientas;

detektyvas (tenka dirbti nakti išimtiniais atvejais, iki 5 proc. viso darbo laiko) – y koeficientas;

Apmokėjimas už darbą naktį, švenčių dienomis.

Apskaičiuojamas pagal faktą, taikant koeficientą.

Apmokėjimas už viršvalandinį darbą:

(Pareiginė alga + priedai)* 1,5

Apmokėjimas už viršvalandinį darbą:

(Vidutinis DU) * 1,5

Priedai:

Už stažą ir už laipsnį

Priedai:

Už stažą ir už laipsnį (suvienodinami priedai už laipsnį tos pačios grupės pareigybėms, laipsnis susiejamas su pareigomis).

Priemokos

Priemokos (pagrindų keisti nesiūloma)

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siūlomi žemiau išvardinti pakeitimai (12.1 – 12.7 ir 13 pasiūlymas).

12.1

Pasiūlymas:

Pakeisti 45 straipsnio 1 ir 3 dalis ir išdėstyti straipsnį taip:

„45 straipsnis. Pareigūnų darbo laikas

1. Pareigūnų darbo laiko norma yra vidutiniškai 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį). Pareigūnų tarnyba organizuojama pagal statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą grafiką.

2. Statutinės įstaigos vadovas ar jo įgalioti asmenys gali statuto 46 straipsnyje nurodytais atvejais pavesti pareigūnui dirbti viršvalandžius. Darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, negali būti ilgesnis kaip 24 valandos per darbo dieną (pamainą), išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems pareigūnams taikomas išimtis, ir 70 valandų per kiekvieną 7 dienų laikotarpį. Per ketvirtį (3 mėnesių laikotarpį) pareigūno, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pareigūnus, vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per kiekvieną 7 dienų laikotarpį neturi viršyti 48 valandų.

3. Pareigūnams, ~~dirbantiems ne ilgesnėmis kaip 24 valandų trukmės pamainomis,~~ esant būtinybei užtikrinti tinkamą statutinės įstaigos funkcijų vykdymą gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. Taikant suminę darbo laiko apskaitą, ~~Šių~~ pareigūnų pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 26 valandos, vidutinis darbo laikas per kiekvieną 7 dienų laikotarpį, įskaitant viršvalandžius, neturi viršyti 48 valandų. Nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas, kai pamaina ne trumpesnė kaip 24 valandų, privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos, išskyrus statuto 46 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų viršvalandžiais laikomas laikas, kada šie pareigūnai faktiškai dirba viršydami nustatytą pamainos ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko normą. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą, suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmę tvirtina centrinės statutinės įstaigos vadovas. Sprendimą dėl suminės darbo laiko apskaitos taikymo priima statutinės įstaigos vadovas.

4. Į darbo laiką įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apginkluoti ar pamainai perduoti (priimti).

5. Pareigūnams kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės, o per 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį pareigūnui turi būti suteiktas ne mažiau kaip 35 valandų nepertraukiamojo poilsio laikas. Statuto 46 straipsnyje nustatytais atvejais, kai tarnybinė užduotis nebūtų įvykdyta dėl suteikto poilsio, gali būti nukrypta nuo poilsio režimo reikalavimų, tačiau vadovas privalo atsiradus galimybei iš karto suteikti pareigūnui ne trumpesnį nei šioje dalyje nurodytą nepertraukiamą poilsį, o jeigu dėl objektyvių priežasčių minėtos trukmės poilsio laiko suteikti neįmanoma, privalo suteikti poilsį, užtikrinantį jo sveikatos ir darbingumo atgavimą.

6. Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms pareigūnėms, pareigūnams, auginantiems vaiką (įvaikį) iki 3 metų, pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, ir pareigūnams, slaugantiems neįgalųjį asmenį, galima pavesti dirbti viršvalandžius tik jų rašytiniu sutikimu.“

12.2

Pasiūlymas:

Pakeisti 47 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

„47 straipsnis. Budėjimo laikas

1. Pareigūno budėjimo laikas yra laikas, kurį jis pagal iš anksto statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą grafiką turi būti iš anksto aptartoje vietoje (įstaigoje, namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje) įprastiniu poilsio laiku tam, kad statutinės įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo ar budėtojų tarnyba galėtų jį iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų. Budėti gali būti skiriami visi Statuto priede nurodytas pareigybes užimantys pareigūnai.

2. ~~Budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį.~~ Pareigūno budėjimo laikas įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje į darbo laiką neįskaičiuojamas.

3. Už pareigūno budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje laiką mokama 20 procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio ~~50 procentų jo vidutinio darbo užmokesčio~~.

4. Už budėjimą įstaigoje, kai viršijama pareigūnui nustatyta darbo dienos (pamainos), darbo savaitės ar, kai taikoma suminė darbo laiko apskaita, vidutinė 7 dienų laikotarpio darbo laiko trukmė, pareigūno pasirinkimu jam per artimiausią mėnesį privalo būti suteiktas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip viršytas darbo laikas arba šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Už suteiktą poilsio laiką pareigūnui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis. Už budėjimą suteiktas poilsio laikas negali sutapti su paros ar savaitės nepertraukiamo poilsio laiku.

5. Nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios pareigūnės, pareigūnai, auginantys vaiką (įvaikį) iki 3 metų, ir pareigūnai, vieni auginantys vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, neįgalųjį slaugantys pareigūnai budėti gali būti skiriami tik jų rašytiniu sutikimu.“

12.3

Pasiūlymas:

Pakeisti 51 str. ir jį išdėstyti taip:

„51 straipsnis. Darbo užmokestis

1. Pareigūnų darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedas už laipsnį;

3) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą;

4) priemokos;

5) apmokėjimas už ~~darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir~~ viršvalandinį darbą ir budėjimą.

2. Pareigūnui už dalyvavimą statutinės įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal statutinės įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis (toliau – veikla pagal bendradarbiavimo sutartis), kurie turi konkrečius ir išmatuojamus tikslus, suderinamus su statutinės įstaigos misija ir tikslais, kuriems yra nustatytas įgyvendinimo terminas ir numatytas atskiras biudžetas, gali būti apmokama už dalyvavimą projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis. Už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamoje paramos vystymuisi teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų apmokama pagal paramos vystymuisi teikimo projektų sutartyse ar bendradarbiavimo sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius. Kai sąlygos ir įkainiai nėra nustatyti, apmokėjimo už dalyvavimą projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis įkainius nustato statutinės įstaigos vadovas, ~~tačiau ne didesnius nei dviguba konkretaus pareigūno pareiginė alga~~ ~~Argumentai:~~ Galiojanti vidaus tarnybos pareigūnų aprūpinimo uniformomis sistema kai kuriomis aplinkybėmis yra neefektyvi – kai kuriais atvejais uniforma nebuvo išduodama, dėvima, tačiau buvo priteistos kompensacijos. Siekdami išspręsti tokias pavienes situacijas, siūlome numatyti alternatyvą tarnybinės uniformos išdavimui.

Pasiūlymas: Papildyti 62 straipsnio 1 d. ir išdėstyti ją taip:

62 straipsnis. Aprūpinimas tarnybine uniforma

~~1. Pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami pareigūnų tarnybine uniforma arba jiems išmokama kompensacija pagal centrinių statutinių įstaigų vadovų nustatytas normas.~~neviršydamas projektui nustatyto biudžeto. Už laiką, kurį pareigūnas dalyvauja projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis, už kurį gauna apmokėjimą, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas darbo užmokestis iš statutinės lėšų pareigūnui nemokamas.

3. Pareigūnams netaikomos Darbo kodekso nuostatos dėl apmokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties darbą.“

12.4

Pasiūlymas:

Pakeisti 52 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

„52 straipsnis. Pareiginė alga

1. Pareigūno pareiginė alga nustatoma taikant šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą. ~~Pareigūno pareiginė alga nustatoma taikant statuto priede pareigūno pareigybei nustatytą~~ ~~pareiginės algos koeficientą iš atitinkamos pareigybių grupės pareigybėms nustatytų pareiginės algos koeficientų intervalų~~. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio.

2. Centrinės įstaigos vadovas kiekvienais metais iš atitinkamos pareigybių grupės pareigybėms nustatytų pareiginės algos koeficientų intervalų tvirtina pareiginės algos koeficientą kiekvienai statuto priede numatytai pareigybei Pareigūno ~~pareiginė alga~~ pareiginės algos koeficientas nustatomas ~~nustatoma~~ atsižvelgiant į įstaigų grupę, kuriai priskirta statutinė įstaiga, kurioje pareigūnas eina pareigas. Statutinės įstaigos skirstomos į grupes vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatyme nustatytais valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijais. Pareiginės algos koeficiento nustatymo kriterijus ir tvarką nustato centrinės įstaigos vadovas.

3. Priimamo į pareigūno pareigas asmens pareiginė alga nustatoma taikant ne daugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą negu statuto priede pareigūno pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas, po kablelio nustatant vieną skaičių.

4. Pareigūnui, paskirtam į aukštesnes pareigas tarnybinės veiklos vertinimo ar atrankos būdu, taip pat pagal statuto 28 straipsnio 1 ir 3 dalis, pareiginė alga nustatoma pagal statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, taikant ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą negu jo iki paskyrimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento.

53. Pareigūnų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga apskaičiuojama taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo valandų skaičiaus pagal statutinės įstaigos darbo laiko apskaitos žiniaraštį; gautas darbo valandos atlygis padauginamas iš pareigūno dirbtų valandų skaičiaus.“

12.5

Pasiūlymas:

53 straipsnis. Pareigūnų pareiginės algos priedų už turimus laipsnius koeficientai

Pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedų už statuto 24 straipsnyje nurodytus laipsnius ~~apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai~~ dydžiai nuo pareiginės algos:

~~1) grandiniui, jaunesniajam policininkui – 0,5 bazinio dydžio;~~

~~2) jaunesniajam puskarininkiui, policininkui – 0,6 bazinio dydžio;~~

~~3) puskarininkiui, vyresniajam policininkui – 0,7 bazinio dydžio;~~

~~4) vyresniajam puskarininkiui, viršilai – 0,8 bazinio dydžio;~~

~~5) leitenantui, inspektoriui – 0,9 bazinio dydžio;~~

~~6) vyresniajam leitenantui, vyresniajam inspektoriui – 1,0 bazinio dydžio;~~

~~7) kapitonui, komisarui inspektoriui – 1,1 bazinio dydžio;~~

~~8) majorui, komisarui – 1,2 bazinio dydžio;~~

~~9) pulkininkui leitenantui, vyresniajam komisarui – 1,3 bazinio dydžio;~~

~~10) pulkininkui, vyriausiajam komisarui – 1,4 bazinio dydžio;~~

~~11) generolui, generaliniam komisarui – 1,5 bazinio dydžio.~~

1) jaunesniajam puskarininkiui, policininkui, puskarininkiui, vyresniajam policininkui, vyresniajam puskarininkiui, viršilai – 10 procentų;

2) leitenantui, inspektoriui, vyresniajam leitenantui, vyresniajam inspektoriui – 15 procentų;

3) kapitonui, komisarui inspektoriui, majorui, komisarui – 20 procentų;

4) pulkininkui leitenantui, vyresniajam komisarui, pulkininkui, vyriausiajam komisarui – 25 procentai;

5) generolui, generaliniam komisarui – 30 procentų.“

12.6

Pasiūlymas:

Pakeisti 55 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

„ 55 straipsnis. Priemokos

1. Pareigūnams mokamos šios priemokos:

1) už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Papildomos užduotys pareigūnui turi būti suformuluotos raštu;

2) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės;

3) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis;

4) už darbą, kuris tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu tarnybinėms užduotims atlikti;

5) už darbą, kuris tiesiogiai susijęs su saugomų asmenų fizine apsauga;

6) trūkstant darbo rinkoje atitinkamų profesijų, atsižvelgiant į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos priemokos negali būti mokamos ilgiau kaip vienus metus nuo jų paskyrimo, išskyrus atvejus, kai priemokos skiriamos už projektų, trunkančių ilgiau kaip vienus metus, vykdymą. Jei pareigūnui ilgiau negu vienus metus tenka dirbti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytomis sąlygomis, išskyrus projektų, trunkančių ilgiau negu vienus metus, vykdymą, laikoma, kad jos įgavo nuolatinį pobūdį. Šiuo atveju papildomas pareigūno pareigybės aprašymas ir atliekamas pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas, siekiant ~~perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas ar~~ ~~nustatyti~~ ~~pareigūnui~~ ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą pagal statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento, ~~ir gali būti patikslinami struktūrinio padalinio uždaviniai ir funkcijos~~.

32. Priemokos dydį nustato pareigūną į pareigas paskyręs asmuo. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos priemokos negali viršyti 50 procentų pareiginės algos ir tuo pačiu metu pareigūnui gali būti skiriama tik viena iš šių priemokų, o 1 dalies 3–5 punktuose nurodytos priemokos negali viršyti 20 procentų pareiginės algos, o 1 dalies 6 punkte nurodyta priemoka negali viršyti 100 procentų pareiginės algos.

43. Pareigūnams, tarnaujantiems statuto 35 straipsnio 1 dalyje nurodytose misijose užsienyje, mokama priemoka. Šios priemokos dydį nustato Vyriausybė.

54. Kenksmingų veiksnių valdymo vidaus tarnybos sistemoje tvarką nustato Vyriausybė.“

12.7

Pasiūlymas:

Pakeisti 56 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

„56 straipsnis. Apmokėjimas už ~~darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir~~ viršvalandinį darbą

~~Pareigūnams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka.~~

1. Viršvalandinis darbas – laikas, kai pareigūnas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę.

2. Už viršvalandinį darbą mokamas pusantro pareigūno darbo užmokesčio dydžio užmokestis.“

Argumentai: Galiojanti vidaus tarnybos pareigūnų aprūpinimo uniformomis sistema kai kuriomis aplinkybėmis yra neefektyvi – kai kuriais atvejais uniforma nebuvo išduodama, dėvima, tačiau buvo priteistos kompensacijos. Siekdami išspręsti tokias pavienes situacijas, siūlome numatyti alternatyvą tarnybinės uniformos išdavimui.

Pasiūlymas: Papildyti 62 straipsnio 1 d. ir išdėstyti ją taip:

62 straipsnis. Aprūpinimas tarnybine uniforma

1. Pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami pareigūnų tarnybine uniforma arba jiems išmokama kompensacija pagal centrinių statutinių įstaigų vadovų nustatytas normas.

Priedas

Pasiūlymas:

Pakeisti priedo II įstaigų grupėje nurodytus koeficientus ir išdėstyti priedą taip:

Lietuvos Respublikos

vidaus tarnybos statuto priedas

VIDAUS TARNYBOS SISTEMOS PAREIGŪNŲ PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI

Pareigybių grupė	Pareigybės pavadinimas	Įstaigų grupė
		II	III
		Koeficientas	Koeficientas
1.	Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vadas, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vadas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius, policijos generalinis komisaras, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinis direktorius, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius	~~15–~~19
2.	Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado pavaduotojas, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado pavaduotojas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas, policijos generalinio komisaro pavaduotojas, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus pavaduotojas, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojas	~~13–~~18
3.	Viršininkas (įstaigos vadovas), direktorius (įstaigos vadovas), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pasienio rinktinės vadas, mokyklos viršininkas, vyriausiojo policijos komisariato viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje), biuro viršininkas, rinktinės vadas (įstaigos vadovas), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas	13–17,5	13–17,5
4.	Dalinio vadas, štabo viršininkas, viršininko pavaduotojas (įstaigos vadovo pavaduotojas), direktoriaus pavaduotojas (įstaigos vadovo pavaduotojas) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pasienio rinktinės vado pavaduotojas, mokyklos viršininko pavaduotojas, patarėjas (įstaigos patarėjas), biuro viršininko pavaduotojas, vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje), rinktinės vado pavaduotojas (įstaigos vadovo pavaduotojas), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas	12–16,5	11–16
5.	Dalinio vado pavaduotojas, valdybos viršininkas, patarėjas, specialusis atašė	11–15,5	10–15
6.	Komisariato viršininkas, užkardos vadas tarnybos viršininkas, skyriaus viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje), valdybos viršininko pavaduotojas, posto viršininkas, eskadrilės vadas, orlaivio vadas	9–15	8–14
9.	Skyriaus viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje), nuovados viršininkas, kuopos vadas, vyriausiasis inspektorius, vyriausiasis budėtojas, vyriausiasis specialistas, komandos viršininko pavaduotojas, poskyrio viršininko pavaduotojas, posto pamainos viršininkas, vyriausiasis laivavedys, lakūnas	7–12	6–11,5
8.	Skyriaus viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje), poskyrio viršininkas, vyriausiasis tyrėjas, vyriausiasis detektyvas, vyriausiasis agentas, ~~vyriausiasis lakūnas,~~ ~~orlaivio vadas,~~ laivo vadas, tarnybos viršininko pavaduotojas, centro viršininko pavaduotojas, komandos viršininkas, ~~specialusis atašė,~~ užkardos vado pavaduotojas, vyresnysis lakūnas	8–13	7–12
9.	Skyriaus viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje), nuovados viršininkas, kuopos vadas, vyriausiasis inspektorius, vyriausiasis budėtojas, vyriausiasis specialistas, komandos viršininko pavaduotojas, poskyrio viršininko pavaduotojas, posto pamainos viršininkas, vyriausiasis laivavedys, lakūnas	7–12	6–11,5
10.	~~Vyresnysis lakūnas,~~ vyresnysis laivavedys, vyresnysis tyrėjas, vyresnysis detektyvas, vyresnysis agentas, kuopos vado pavaduotojas, vyresnysis specialistas	6,6–11	5,9–10,5
11.	Būrio vadas, vyresnysis inspektorius, ~~lakūnas,~~ laivavedys, tyrėjas, detektyvas, agentas	6,3–10,5	5,3–10
12.	Inspektorius, sargybos viršininkas, būrininkas, pamainos vadas, specialistas, vyriausiasis kovotojas	6–10	5–9,5
13.	Vyriausiasis patrulis, vyriausiasis postinis, skyrininkas, jaunesnysis specialistas, vyriausiasis ugniagesys gelbėtojas, viršila, jaunesnysis budėtojas, vyresnysis kovotojas	4,5–9	4–8,5
14.	Vyresnysis postinis, vyresnysis patrulis, dispečeris, vyresnysis ugniagesys gelbėtojas, vyresnysis pasienietis, kovotojas	3,9–8,5	3,8–8,3
15.	Postinis, patrulis, pasienietis, ugniagesys gelbėtojas	3,6–8	3,6–8“

Įsigaliojimo norma 2 str.

Argumentai: Projekto pakeitimas reikalauja išspręsti kai kurias pereinamojo laikotarpio situacijas, todėl siūlytina pakeisti įstatymo įsigaliojimo normas.

Pasiūlymas: Pakeisti 2 str. ir išdėstyti jį taip:

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.

2. Pareigūnai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo ėjo pareigas teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose, laikomi vidaus tarnybos sistemos pareigūnais, tarnaujančiais šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka.

3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pakaitinio pareigūno pareigas teisingumo ar finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose priimti asmenys šias pareigas eina iki paskyrimo į laikinai negalinčio eiti pareigų pareigūno pareigas laikotarpio pabaigos ir yra atleidžiami iš vidaus tarnybos. Atleidžiami pareigūnai privalo ne vėliau kaip atleidimo dieną grąžinti tarnybinį pažymėjimą, identifikavimo ženklą, kitus dokumentus, anspaudą, tarnybinę uniformą, išduotą tarnybinį šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones bei kitas darbo priemones, kurias jie turėjo eidami tarnybines pareigas. Atleidžiamam pareigūnui jo atleidimo dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos.

4. Pareigūnams, tarnaujantiems vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose, ir toliau taikomos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-1855 3 straipsnio 10–15 ir 18–21 dalių nuostatos.

5. Teisingumo ministro valdymo srities statutinių įstaigų pareigūnų tarnybiniai rangai, kuriuos pareigūnai turėjo iki šio Įstatymo įsigaliojimo, prilyginami pareigūnų nekariniams vidaus tarnybos laipsniams ir pervardijami pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 24 straipsnį:

1) pataisos generalinio pareigūno rangas – vidaus tarnybos generolo laipsniu;

2) pataisos vyriausiojo pareigūno rangas – vidaus tarnybos pulkininko laipsniu;

3) pataisos vyresniojo pareigūno I rangas – vidaus tarnybos pulkininko leitenanto laipsniu;

4) pataisos vyresniojo pareigūno II rangas – vidaus tarnybos majoro laipsniu;

5) pataisos vyresniojo pareigūno III rangas – vidaus tarnybos kapitono laipsniu;

6) pataisos pareigūno I rangas – vidaus tarnybos vyresniojo leitenanto laipsniu;

7) pataisos pareigūno II rangas – vidaus tarnybos leitenanto laipsniu;

8) pataisos pareigūno III rangas – vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio laipsniu;

9) pataisos jaunesniojo pareigūno I rangas – vidaus tarnybos puskarininkio laipsniu;

10) pataisos jaunesniojo pareigūno II rangas – vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio laipsniu;

11) pataisos jaunesniojo pareigūno III rangas – vidaus tarnybos ~~grandinio~~ jaunesniojo puskarininkio laipsniu.

6. Finansų ministro valdymo srities statutinių įstaigų pareigūnų pareiginiai laipsniai, kuriuos pareigūnai turėjo iki šio Įstatymo įsigaliojimo, prilyginami pareigūnų nekariniams vidaus tarnybos laipsniams ir pervardijami pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 24 straipsnį:

1) vyriausiojo valstybės muitininko pareiginis laipsnis – vidaus tarnybos generolo laipsniu;

2) vyresniojo muitininko pareiginis laipsnis – vidaus tarnybos pulkininko laipsniu;

3) I rango muitininko pareiginis laipsnis – vidaus tarnybos pulkininko leitenanto laipsniu;

4) II rango muitininko pareiginis laipsnis – vidaus tarnybos majoro laipsniu;

5) III rango muitininko pareiginis laipsnis – vidaus tarnybos kapitono laipsniu;

6) I klasės muitininko pareiginis laipsnis – vidaus tarnybos vyresniojo leitenanto laipsniu;

7) II klasės muitininko pareiginis laipsnis – vidaus tarnybos leitenanto laipsniu;

8) III klasės muitininko pareiginis laipsnis – vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio laipsniu.

7. Vidaus reikalų ministro valdymo srities pareigūnams suteikti laipsniai, taip pat vadovaujantis šio straipsnio 5 ir 6 dalimi pervardinti laipsniai paliekami tol, kol jiems šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 25 straipsnyje nustatyta tvarka galės būti suteikti aukštesni laipsniai. Teisingumo ministro valdymo srities statutinių įstaigų pareigūnų tarnybiniai rangai, kuriuos pareigūnai turėjo iki šio Įstatymo įsigaliojimo, prilyginami pareigūnų nekariniams vidaus tarnybos laipsniams ir pervardijami pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 24 straipsnį: