LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 78
STENOGRAMA
2017 m. birželio 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas G. KIRKILAS
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDPF*). Gerbiami kolegos, pradedame vakarinį posėdį. (Gongas) Dėl vedimo tvarkos – G. Landsbergis. Prašom.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū, kad atkreipėte dėmesį į dešiniuosius. Noriu teikti pasiūlymą dėl pirmojo darbotvarkės punkto. Kadangi šiandien kreipėmės į Etikos ir procedūrų komisiją dėl Valstiečių, žaliųjų frakcijos seniūno nesilankymo posėdžiuose, manome, kad tai yra taip pat smulkus sukčiavimas, mes norėtume papildyti rezoliuciją ir nukelti jos svarstymą į kitą posėdį.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš noriu informuoti, kad vakar Seimo narys R. Karbauskis pateikė Etikos ir procedūrų komisijai savo kreipimąsi dėl nedalyvavimo posėdyje, bet komisija dar nesusipažino. Sprendimą priimsime tik trečiadienį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, galime bendru sutarimu išbraukti 2-1 klausimą? (Balsai salėje) Ai, čia jūsų darbotvarkė. Gerai. Kolegos, registruojamės.
Užsiregistravo 69 Seimo nariai.
15.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-766 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Pirmasis po išbraukto klausimo darbotvarkės klausimas 2-2a, 2-2b – Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesijos darbų pakeitimo projektas. Pranešėjas – V. Juozapaitis. Gerbiamas kolega, kviečiu į tribūną. Po to 2-2b klausimas. Šio klausimo dėl darbotvarkės pakeitimo Nr. XIIIP-766. Prašau. Pateikimas, svarstymas, priėmimas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, prašyčiau papildyti Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesijos darbų programą ką tik pirmininko paminėto numerio dokumentu.
PIRMININKAS. Kolegos, nėra norinčių klausti. Ar galėtume po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Svarstymas. Nėra norinčių kalbėti. Pritariame bendru sutarimu? Vienas straipsnis. Galime straipsniui pritarti? Pritariame.
Balsuojame dėl viso. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-766, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Nutarimo projektas.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 8. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
15.04 val.
Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 1, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 41 ir 91 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-765(2) (pateikimas)
Kviečiu vėl kolegą V. Juozapaitį dėl Kultūros centrų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-765. V. Juozapaitis. Prašom. Pateikimas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke, dar kartą. Gerbiami kolegos… (Balsai salėje).
PIRMININKAS. Labai triukšmaujam! Gerbiamas Gabrieliau, tyliau truputį, jeigu būtų galima! Ačiū.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Pristatau Kultūros centrų įstatymo 1, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 41 ir 91 straipsniais įstatymo projektą. Įstatymo esmė ir poreikis yra tas, kad jau beveik prieš metus, 2016 metų rudenį, buvo įsteigtas Nacionalinės kultūros centras, pakeitęs Lietuvos liaudies kultūros centrą, bet joks teisės aktas iki šios dienos nereglamentuoja šio centro darbo, turint omeny, kad kituose gimininguose sektoriuose, kaip antai Profesionalaus scenos meno įstaigų įstatyme, turime reglamentuotą nacionalinių, valstybinių, savivaldybių pavaldumo įstaigų darbą. Manyčiau, būtų labai prasminga ir tikrai toks įstatymas turėtų būti. Taigi prašyčiau atkreipti į tai dėmesį.
Taip pat siūlau šiek tiek atkreipti dėmesį į Lietuvos kultūros centrų darbo reglamentą, kuris susistemintų ir būtų daugiau koreliuotas su mano anksčiau minėtu Profesionalaus scenos meno įstaigų įstatymo reglamentavimu. Taigi prašau jūsų pritarimo.
PIRMININKAS. Nėra norinčių paklausti. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Pritarta. (Balsai salėje) Ne? Balsuojame. Kas pritaria po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-765, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 74 Seimo nariai: už – 61, prieš nėra, susilaikė 13. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis yra siūlomas, suprantama, Kultūros komitetas. Galime pritarti? Papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Pritariame? Ačiū. Pritarta.
15.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-863 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Pereiname prie kito klausimo – 2-3a, 2-3b. Bet pirmiausia 2-3a – Seimo nutarimas dėl pavasario sesijos darbų programos pakeitimo Nr. XIIIP-863. Kviečiu R. Žemaitaitį. (Balsai salėje) Ramiai galite. Pateikimas, svarstymas, priėmimas, taip pat įtraukti į darbų programą. Prašau. Kolega R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kadangi yra keli projektai, apie kurį mes čia kalbame? Apie Civilinį kodeksą nebereikia, nes Civilinis kodeksas yra išbrauktas. Valstybės irgi, vaikų… Apie valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimą. Gerbiami kolegos, prašau, kad būtų įtrauktas į pavasario sesijos darbų programą Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIIIP-789. Jis yra galiojantis, galioja iki 2018 m. sausio 1 d. Buvo Vidaus reikalų ministerijos įsipareigojimas, kad bus parengtas projektas ir arba panaikintas priedas, arba pratęstas. Deja, Vyriausybė, ko gero, ilgiau užtruks, kol jis pereis, tai aš noriu, jeigu jūs leisite, šiandien jį pateikti.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti S. Jovaiša. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar turi prasmės, nes Vyriausybė tarsi dabar atidėjo ir nepritarė. Ką mes čia tuo laimėsime?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Kaip sakote?
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Vyriausybė tarsi nepritaria šiai idėjai.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Vyriausybė nėra nepritarusi, nes vidaus reikalų ministras yra įpareigotas parengti. Kaip žinote, šitų įstaigų vadovų atlyginimai, tas bus toliau mano projekte, yra labai susiję, nes yra du kartus, pusantro karto mažesni negu dirbančių specialistų. Mes iki 2018 m. sausio 1 d. esame priėmę, kad jis galiotų. Tai yra anos kadencijos mūsų priimtas sprendimas.
PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti už, prieš. Galime pritarti po pateikimo? Ačiū. (Balsai salėje) Balsuojame. Kas pritaria po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-863 dėl sesijos darbų programos pakeitimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Gerbiami kolegos, balsavo 84 Seimo nariai: už – 48, prieš – 12, susilaikė 24. Po pateikimo pritarta.
Svarstymas. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Galime po svarstymo pritarti? Pritariame.
Balsuojame dėl nutarimo projekto Nr. XIIIP-863 priėmimo. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Virginija, balsuojame!
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 83 Seimo nariai: už – 42, prieš – 14, susilaikė 27. Pritarta. Taigi į programą įtraukta.
15.11 val.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-789 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas yra projektas Nr. XIIIP-789. Kviečiu R. Žemaitaitį pristatyti savo projektą. Įtraukėme vieno balso persvara. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš tiesiog kreipiuosi į kolegas, į valdančiuosius. Gal tiesiog nesupratote esmės. Tai yra įstatymas galioja. Galioja šitas priedo ketvirtasis skirsnis ir mes turime problemą. Kolega Ekonomikos komiteto pirmininkas šitą problemą irgi puikiai žino. Tai yra valstybinių įmonių vadovai, mes tiesiog paprasčiausiai jų nerandame. Kodėl nerandame? Todėl, kad jų pareiginis atlyginimo dydis yra mažesnis negu dirbančių pavaduotojų arba kitų specialistų. Aną kadenciją, kada sprendėme klausimą, kaip privilioti aukštos kvalifikacijos specialistus, sugalvojome papildyti, valstybės pareigūnų priedėlio ketvirtajame skirsnyje numatyti galimybę tokiems skiriamiems vadovams mokėti 15 % didesnį atlyginimą nuo įmonėje dirbančiojo didžiausio atlyginimo, pavaduotojams – 10 %. Taip mes išsprendėme ir su Sporto departamentu, ir su Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovais, ir su Klaipėdos valstybiniu uostu. Tai yra keletas vadovų, kurių mes iš tikrųjų nesuradome. Čia toks, kuris įsigalioja 2018 metais, ir jis turėtų būti pratęstas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmasis – A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs turbūt žinote, kad rengiamas bendras Valstybės tarnybos įstatymas su nauju darbo apmokėjimu, sudėliojama pagal hierarchiją. Ar reikia dabar tokio jūsų projekto, kur mes gnaibome atskiras grupes, o nesvarstome visų darbo užmokesčio apmokėjimo tvarkos keitimo arba bent jau didinimo? Devyneri metai įšaldytas.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ne, jis yra veikiantis. Pone Algirdai, puikiai žinai. Tuo metu mūsų Vyriausybės šitas dalykas buvo padarytas ir premjero A. Butkevičiaus irgi inicijuotas. Aš tuo metu dirbau Ekonomikos komiteto pirmininku, mes visi surinkome parašus ir tą dalyką padarėme.
Ar jūs dabar dėl valstybės tarnybos? Aš jums šimtu procentų pritarčiau, jeigu aš turėčiau garantiją, kad jis bus priimtas. Kolega replikuoja. Puikiai žinome, kokia yra situacija ir koks yra sutarimas, yra ginčas dėl kategorijų ir perskirstymų. Aš siūlyčiau priimti šitą įstatymą. Jeigu bus Valstybės tarnybos įstatymas priimtas iki gruodžio 31 dienos, šitas įstatymas neteks galios. Aš nematau jokios problemos. Jeigu jis nebus priimtas, ką mes darysime su dabartiniais įstaigų vadovais? Aš pats vakar dar susitikęs su vidaus reikalų ministru kalbėjau. Irgi tą patį įžvelgia, kad problema gali būti labai didelė, nes Valstybės tarnybos įstatymas gali būti ir nepriimtas. Tai reikia žinoti.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų gal nelabai gerai, kai iškrentame iš visos valstybės tarnybos sistemos ir pradedame improvizuoti. Ar nemanote, kad šiuo laikotarpiu būtų galima spręsti per priedus? Vis tiek iš tikrųjų bandyti eiti kitu keliu.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Tokios galimybės nėra. Aną kadenciją mes irgi taip svarstėme ir galų gale su Vidaus reikalų ministerija ir su Valstybės tarnybos departamentu gimė šitas projektas. Jis yra. Negali skirti šimto ir daugiau procentų priedo, nes, kaip pats puikiai žinote, tos galimybės nėra numatytos.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Kamblevičius. Prašau.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs sakėte, kad pavaduotojų algos yra ženkliai didesnės. Aišku, čia gal yra principo reikalas. Bet kai biudžetas yra, sakyčiau, skylėtas, gal reikia sumažinti pavaduotojams algas?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Jūsų klausimas labai geras, bet, kaip patys puikiai žinote, vadovų atlyginimą mes nustatome įstatymu, pavaduotojų nustato valdyba, gali nustatyti direktorius. Dažniausiai būna taip, kad pavaduotojų atlyginimas (dar kartą pakartoju) yra pusantro karto didesnis. Palyginti iki to įstatymo, kurį mes priėmėme aną kadenciją, Maisto ir veterinarijos tarnybos buvusio direktoriaus J. Miliaus atlyginimas buvo beveik 600 eurų mažesnis negu jo pavaduotojo. Mes norime surasti įstaigos vadovą, kuris ateitų dirbti. Tam ir buvo sugalvotas šitas ketvirtasis skirsnis, priedėlis, kad būtų galima pritraukti tuos žmones, kurie galėtų pas mus dirbti. Lygiai tą patį mes turėjome su Konkurencijos taryba ir su Sporto departamentu.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Kolegos, ar yra norinčių kalbėti? Prieš norėtų kalbėti J. Jarutis. Prašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aišku, kolegos Remigijaus intencija gera, bet aš vis dėlto palaikyčiau nuomonę tų kolegų, kurie sakė, kad vis dėlto reikėtų palaukti priėmimo naujo Valstybės tarnybos įstatymo, kuriame būtų visi klausimai išspręsti. Dabar išimti iš konteksto vieną ar kitą poziciją, manau, būtų neprasminga. Aš bent jau balsuosiu prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Už – J. R. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nekalbėkime apie tai, ko nėra. Mes gavome Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, dalį jų su noru padidinti priedus, mokamus (…), panaikinti vieną Valstybės tarnybos departamentą. Pateikimo metu buvo aiškiai pasakyta, kad kada nors bus pateiktas visiškai kitoks Valstybės tarnybos įstatymas. Bet jo nėra ir neaišku, kada jis bus. Niekas negali pasakyti, kada jis bus ir kaip jis atrodys. Be to, jo priėmimas užtruks be galo ilgai.
Dėl tos motyvacijos, kad ko nors turime laukti, tie motyvai visiškai netinka. Jos nebus, nes jos dar nėra ir net apmatų nėra. Net negali pasakyti principų, kas juose bus, nes niekas dėl nieko nesusitarė. Arba jūs, valdantieji, turite apsispręsti, arba jūs sprendžiate šitą problemą, nes iš tikrųjų ji yra, arba nesprendžiate, bet tie motyvai, kad kažko laukime, yra visiškai tušti ir niekuo nepamatuoti. Tai yra tuščias mūsų palinkėjimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame. Gerbiami kolegos, nėra bendros nuomonės. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-789 dėl valstybės politikų ir pareigūnų darbo apmokėjimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Priminsiu, pateikimas. Labai daug triukšmo. Gerbiami kolegos konservatoriai! Už jūsų nugaros, Rasa, labai daug kalbančių.
Gerbiami kolegos, balsavo 97 Seimo nariai: už – 41, prieš – 16, susilaikė 40. Nepritarta.
Balsuojame alternatyviai dėl to, ar atmesti, ar tobulinti. Tie, kurie palaiko tobulinimą, balsuoja už, kurie palaiko atmetimą, balsuoja prieš. Alternatyvus balsavimas. Susilaikiusieji neskaičiuojami. Už – tobulinti, prieš – atmesti.
Gerbiami kolegos, balsavo 98 Seimo nariai: už – 61, prieš – 37. Gerbiamas kolega Remigijau Žemaitaiti, tobulinkite savo įstatymo projektą. Ačiū.
15.19 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-281(3) (pateikimas)
Kolegos, kitas darbotvarkės klausimas yra 2-4 – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-281. Pranešėjas – K. Starkevičius. Prašom. Pateikimas. Taip pat pateikimas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kasmet auga senjorų skaičius, suaugusiųjų mokymasis visoje Europos Sąjungoje laikomas svarbiu, siekiant remti ekonominį augimą, socialinę įtrauktį, aktyvų pilietiškumą, asmeninį tobulėjimą. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje „Europa 2020“ pripažįstama, kad mokymasis visą gyvenimą ir įgūdžių plėtojimas yra esminiai elementai, reaguojant į dabartinę ekonominę situaciją, demografinį senėjimą ir platesnę ekonominę, socialinę strategiją. Tačiau nemažai atvejų, kai miestų, rajonų savivaldybės tam neskiria reikiamo dėmesio. Neretai trečiojo amžiaus universitetai, kurių Lietuvoje šiandien mes turime per 50, aktualiai savo veiklai, atitinkančiai visuomeninį interesą, negauna panaudos pagrindais valstybės ir savivaldybės nekilnojamojo turto, jei valstybė ar savivaldybė nėra dalininkas ir jie įsteigti išimtinai privačių asmenų.
Tikrai šis įstatymas, jeigu mes jį priimtume, išplėstų senjorų saviraiškos galimybes, žmonių, kurie dar yra gana aktyvūs, nori tobulėti, nori dalyvauti visuomenės gyvenime. Tikrai siūlyčiau pritarti šiam projektui ir praplėsti galimybes disponuoti patalpomis, kad nereikėtų mokėti mokesčių savivaldybėms, nes ne visos savivaldybės geranoriškos ir šie universitetai, senjorai yra įsileidžiami savo įgūdžius tobulinti, galų gale galbūt ir savotiškai laisvalaikį praleisti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. V. Rinkevičius – pirmasis.
V. RINKEVIČIUS. (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas Kazy, bet kad ir dabar, kiek žinau, skiria savivaldybės ir remia, gal čia kokie nors atskiri atvejai yra? Šiaip dėl tokios veiklos senjorų niekas nenori skriausti ir jiems padeda. Antras dalykas, vis tiek yra įvairių formų, yra asociacijos, yra VšĮ ir t. t. Tačiau mes teisiniu požiūriu turime išspręsti, kad vien pavadinimas… teisiškai turi būti ir juridinio asmens statusas išryškintas, išgrynintas, kokia tai yra organizacija.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, aš noriu paaiškinti. Iš tikrųjų jūs esate iš dalies teisus, tačiau jeigu savivaldybė yra steigėja tos viešosios įstaigos, kaip žinote, savivaldybės nėra visų štai, kad ir norinčių susiburti žmonių, steigėjai. Štai šiems yra užkirstas tas kelias, o tie, kurie priklauso viešosioms įstaigoms, tai galima. Tai čia tas ratas būtų praplėstas, bet vis dėlto savivaldybė pati spręstų, čia tik galimybė būtų suteikta. Šiuo atveju, jeigu kreipiasi į savivaldybę, tai sako, gerai, mes negalime, nes įstatymas neleidžia. Taip yra, kad kiti gal ir nenori į tas asociacijas stoti, tai čia rato išplėtimas, bet savivaldybė spręs, ar skirti, ar neskirti. Galbūt daugelis savivaldybių (ir Biržuose, kiek žinau) skiria patalpas susirinkimams, susibūrimams, bet yra tokių savivaldybių, kur nenori įsileisti. Taigi…
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, ar aš ko nors nepamenu, ar nesuprantu, bet šiaip savivaldybėms, savivaldybių taryboms… (čia, čia aš) savivaldybių taryboms yra tokia galimybė apsispręsti tarybos sprendimu, kam teikti neatlygintinai panaudai patalpas, viešosioms įstaigoms, bendruomenėms, tiems trečiojo amžiaus universitetams. Aš nemanau, kad čia… Bent jau galvoju, ką tai pagelbės?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš suprantu, jūs iš tos savivaldybės, kuri suteikdavo tas galimybes, tačiau jos dabar privalo, jeigu yra pačios steigėjos, steigėjo statusą turi kartu su savivaldybe. Tačiau, nenorėdamos įsipareigojimų, kitos savivaldybės ir nenori plėsti to naujo rato. Tai galbūt iš pradžių pamatytų, kaip jos dirba šiuo atveju, po to gal būtų ir steigėjai tų organizacijų. Čia mes kalbame tik apie tas. Aš galvoju, kad po pateikimo reiktų panagrinėti, o po to jau galutinį sprendimą priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus, gerbiamas pranešėjau. Primenu, kad tai yra pateikimas. Už norėtų kalbėti E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų kai kur savivaldybės geranoriškai suteikia patalpas, tačiau kai kada atsiranda teisinių problemų, nes ir savivaldybės turi tam tikrų problemų, kai patikrinimai eina ir kyla klausimų, kodėl savivaldybė vieną ar kitą sprendimą priima, ką atleisti nuo tam tikrų mokesčių. Tai iš tikrųjų šiuo atveju būtų galima pasvarstyti po pateikimo stadijos ir pažiūrėti, galbūt informaciją surinkti, bet manyčiau, kad šis įstatymas tikrai nepatrukdytų ir suteiktų tam tikras teises ir laisves savivaldybėms netgi galbūt be rajono tarybos sprendimo skirti patalpas, nes iš tikrųjų trečiojo amžiaus universitetai dabar gana populiarūs ir vykdo savo veiklą.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš tiktai gerbiamiems kolegoms noriu pasakyti. Tikriausiai neįsigilinote į Teisės departamento išvadą, nes ir ten labai aiškiai parašyta, kad ši pataisa sukels begalę neaiškumų ir tikrai neišspręs tos problemos, kurią jūs keliate. Ir dar paantrinsiu tam, ką prieš tai sakė kolega Jonas. Tikrai savivaldybės turi, nežinau Lietuvoje tokios savivaldybės, kuri nesuteiktų tų patalpų. Manau, kad tai yra perteklinis dalykas, sukelsiantis daug chaoso. Pasiskaitykite Teisės departamento išvadą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, nėra sutarimo. Balsuojame po pateikimo. Kas pritariate po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-281, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Triukšmas salėje) Balsavimas, gerbiami kolegos, pradėtas!
Gerbiami kolegos, balsavo 90 Seimo narių: už – 47, prieš – 8, susilaikė 35. Po pateikimo pritarta. Siūlomas kaip pagrindinis Audito komitetas. Ar pritariame? (Balsai salėje) Kaip papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Pritariame? Pritariame. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Pritariame? Ačiū.
Dėl vedimo tvarkos – K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš dar norėčiau atkreipti dėmesį… (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio!
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Teisės departamento išvadoje buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad reikėtų prašyti Vyriausybės išvados, tai norėčiau paprašyti, kad būtų Vyriausybės išvada.
PIRMININKAS. Prašome Vyriausybės išvados? (Balsai salėje) Prašome. Ačiū. Gerbiami kolegos, ar galėtume truputį nukrypti nuo darbotvarkės, yra labai svarbus dalykas, ir pateikti rezervinį 5 klausimą? Nepyktų kolega R. Andrikis? Gerai.
15.28 val.
Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-708 (pateikimas)
Kviečiu V. Baką pateikti rezervinį 5 klausimą – Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-708. Pateikimas. V. Bakas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Prašau, pirmininke.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Ačiū opozicijai, kad leidote pateikti, manau, tikrai svarbų mums projektą. Ko gero, jį galima pateikti tik opozicinėje darbotvarkėje ir tikiuosi opozicijos paramos.
Jeigu rimtai, Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas – neleisti asmenims, kurie padarė sunkius nusikaltimus, išvengti atsakomybės. Šiandien, deja, mes, mažindami nuteistųjų skaičių, pasirinkome kitą kraštutinumą – nuo 2015 metų ir atsitiko taip, kad žmonės, kurie padaro sunkiausius, pavojingiausius nusikaltimus, lieka nenubausti, pavyzdžiui, tokius nusikaltimus, kaip apiplėšimas įsibraunant į gyvenamąją patalpą, didelės vertės turto vagystė, seksualinis prievartavimas, sunkus sveikatos sutrikdymas, kyšininkavimas, prekyba poveikiu, piktnaudžiavimas, kitaip tariant, mūsų valstybė porą metų yra viena saugiausių nusikaltėliams ir jie, galiojant dabartinei redakcijai, gali žinoti, kad padarę sunkų nusikaltimą atsakomybės išvengs. Išvengs atsakomybės. Prieš apsisprendžiant jums noriu pateikti, aš sulaukiau kritikos iš teisininkų bendruomenės už tai, kad mes štai didinsime nuteistųjų skaičių, bet, mano galva, nuteistųjų skaičiaus didėjimas problema yra ne klausimas, ar reikia bausti, nes negalime priešpriešinti nebaudžiamumo ir nuteistųjų skaičiaus dydžio. Jeigu norime, kad žmonės nenusikalstų, nedarytų sunkių nusikaltimų, ką nors reikia daryti su auklėjimu, su prevencija, bet negalima pasakyti, kad jeigu mes atleisime nuo bausmių pavojingiausius žmones, nes būsime saugesni.
Štai jums keletą pavyzdžių. Ar visi atsimenate Trakų bylą, kai buvo sulaikyta 14 Trakų aukščiausių pareigūnų: merai, administracijos direktoriai, tarybos nariai, jie vogė pinigus iš Trakų visuomenės, ėmė kyšius, prievartavo turtą už tai, kad verslininkai, sakysim, laimėtų viešuosius pirkimus. Bylą tyrė mūsų teisėsaugos elitas, tyrė nuo 2009 metų, t. y. dešimt metų, ir štai aš savo rankose turiu Apeliacinio teismo šių metų birželio 9 dienos nuosprendį, visai neseną, kur visiems tiems žmonėms bausmės vykdymas yra atidėtas. Atidėtas visiems, nors iki tada, kol galiojo kita 75 straipsnio redakcija, mes tikėjomės, kad teisingumas triumfuoja, tie žmonės buvo nuteisti netgi septyneriems metams laisvės atėmimo, bet atsiradus 2015 metais šitai pataisai, jie buvo atleisti.
Kitas pavyzdys. Turbūt visi prisimenate, kai buvo sulaikyta apie 30 muitininkų dėl to, kad reketavo vairuotojus, ėmė iš jų pinigus. Koks šiandien rezultatas? Taip pat šį mėnesį mes turime rezultatą. 30 tomų bylos rezultatas – gavo po 1,5 tūkst. eurų baudos. Kolegos, aš suprantu, kad 75 straipsnio pakeitimas neišspręs nebaudžiamumo problemos, bet reikia politinės valios, kad mes nesitaikstytume ypač su politine korupcija kaip Trakuose. Ženkime žingsnį, pritarkime šitai pataisai, nebijokime būti kritikuojami neva dėl nuteistųjų skaičiaus ir tarkimės, ką daryti su šita situacija, kad Lietuvoje, jeigu tu vagi stambiai, tu esi saugus. Taip negali būti. Ačiū, pirmininke, už tai, kad…
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletą kolegų. Pirmasis – R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, iš principo, aišku, keistoka, kai valdantieji taip pateikia įstatymus. Jie turi galimybę su savo ministru aptarti tuos dalykus ir pasižiūrėti, o ne ganėtinai taip ekspromtu mums priimti. Kai kurioms jūsų išvardytoms veikoms iš tikrųjų neabejotinai būtų galima pritarti, bet ne visoms. Jos turi skirtingą poveikį visuomenei ir visa kita, ir galimybę pasitaisyti. Mūsų Baudžiamajame kodekse yra daug tų dalykų. Teisininkai tuos išskiria. Kai kas mano, kad neturėtų būti aiškiau diferencijuojamos tos veikos, ypač žiaurūs nusikaltimai, prieš žmoniškumą ir panašiai, kitais klausimais, nes jos tikrai nėra visiškai tolygios ir galimybė pasitaisyti tikrai yra ne visais atvejais vienoda, nes čia atsiranda bausmės nukėlimo pretekstas, tikintis, kad jis pasitaisytų. Ne visais atvejais jis pasitaisys, bet kai kuriais gali.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiamasis kolega, aš su jumis visiškai sutinku dėl individualizavimo, bet mano pataisa yra nukreipta prieš taisyklę, kuri įtvirtinta, kad už sunkius nusikaltimus nebaudžiama, kitaip tariant, atidedamas vykdymas. Dabar bausmės neindividualizuojamos, yra įtvirtinta taisyklė, ir tiek. Aš sutinku, kad baudžiamoji justicija – perauklėjimas, bausmių individualizavimas turi vykti, bet mes turime panaikinti taisyklę, turime panaikinti nebaudžiamumą. Toks yra tikslas. Ir mano pataisa apima tik sunkius nusikaltimus, mes nelendame į apysunkius, mes nelendame į neatsargius, kalbama tik apie sunkius nusikaltimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia kolega A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Taip, kolega, ar aš teisingai supratau iš jūsų pasisakymo, kad dabar Lietuvoje už sunkius nusikaltimus galioja taisyklė jų nebausti. Mano klausimas, jūs išvardinote prievartavimus, kitus dalykus ir jūs teigiate, kad iš esmės dabar už juos egzistuoja taisyklė, kad jie yra nebaudžiami. Man…
V. BAKAS (LVŽSF). Tokia taisyklė įtvirtinta dabartiniame 75 straipsnyje.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Jūs iš Seimo tribūnos sakote, kad dabar Lietuvoje už sunkius nusikaltimus egzistuoja taisyklė nebausti. Aš niekaip nesuprantu.
V. BAKAS (LVŽSF). Egzistuoja taisyklė atleisti nuo bausmė vykdymo. Ta prasme tai yra bausmė, bausmės vykdymo atidėjimas irgi yra bausmė, bet, įsivaizduokite, jus nuteisiate ketveriems metams žmogų už… (Balsai salėje) Be abejo, tai yra skandalas. Pavyzdžiui, aš turiu STT statistiką. Nenoriu jūsų laiko gaišinti, bet 2016 metais už korupcinius nusikaltimus nė vienas nebuvo gavęs laisvės atėmimo bausmės. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs tik klausėte. Galėsite pasisakyti dėl motyvų, atsiprašau.
Ačiū, pirmininke. Jūs atsakėte į visus klausimus. Už norėtų kalbėti V. Gailius. Prašau, kolega.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Diskutavau su projekto autoriumi.
PIRMININKAS. Per mikrofoną.
V. GAILIUS (LSF). Diskutavau su projekto autoriumi dėl šio projekto. Be jokios abejonės, reikalinga analizė, reikalingas atidus ir atsakingas svarstymas siekiant neišbalansuoti bausmių skyrimo principų, neišbalansuoti baudžiamojo įstatymo, bet palaikau dėl to, kad, manau, argumentai išdėstyti pranešėjo yra svarstytini. Mes šiandien matome ydingą praktiką, kurios turbūt be įstatymo leidėjo įsikišimo nepakeisime. Svarstymo metu turėtume rasti racionalius sprendimus tam, kad neišbalansuotume bausmių skyrimo principo ir paties įstatymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju. Aš noriu priminti, kokie buvo argumentai tuomet, kai 2015 metais buvo padarytos Baudžiamojo kodekso pataisos. Lietuvoje Baudžiamasis kodeksas yra vienas iš griežčiausių Europos Sąjungoje ir tos pataisos suteikė teisę teismui apsispręsti, ar nusikaltęs žmogus būtinai turi sėdėti pataisos namuose ar kalėjime ir būti išlaikomas valstybės, ar jis gali dirbti ir tą savo kaltę išpirkti kitais būdais. Tai tam tikra ir moralinė nuostata, ne tik baudžiamosios teisės nuostata. Šios pataisos yra nepasitikėjimas teismais, tai yra privalomumas būtinai atlikti bausmę izoliuotai. Dažnai užtenka to, kad buvo žmogus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes tai dėmė jo biografijai visam gyvenimui, todėl aš pasisakau prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsuojame po pateikimo dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-708. Kas palaiko šį įstatymo projektą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kolegos, balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 94 Seimo nariai: už – 71, prieš – 4, susilaikė 19. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Žiūriu į J. Sabatauską. Taip? Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Taip? Pritaria abu pirmininkai. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Ačiū.
15.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-827 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kolegos, grįžtame prie darbotvarkės. 2-5a ir 2-5b klausimas, pirma 2-5a.
Kviečiu R. Andrikį pristatyti Seimo nutarimo dėl pavasario darbų programos pakeitimą. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Projektas Nr. XIIIP-827.
R. ANDRIKIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, siūlau papildyti Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimu patvirtintą Seimo pavasario sesijos darbų programą Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 420 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-743.
PIRMININKAS. Jūsų klausia J. Jarutis. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, sakykite, kuo būtų galima, kuo jūs siūlytumėte pakeisti tą bausmę vietoje teisių atėmimo, ar apskritai atsisakyti šitos bausmės, bet kokios bausmės už tam tikrus pažeidimus?
R. ANDRIKIS (TTF). Jeigu jūs paskaitytumėte Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnį, tai ten bausmė yra nustatyta – bauda nuo 170 iki 230 eurų, tiems, kurie teisės vairuoti neturi, – nuo 300 iki 600 eurų. Vadinasi, projektu nėra siūloma panaikinti šitą bausmę, bet siūloma pakeisti 5 dalį, kada skiriama papildoma bausmė vairuotojui ir privaloma, be pasirinkimo. Aš manau, kad skirtumas yra tarp vairuotojų ir taip pažeidimų taip pat, kurie įeina į šio straipsnio dispoziciją.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus, nėra norinčių kalbėti. Gerbiamieji kolegos, galime pritarti po pateikimo? Ačiū. Pritarta.
Svarstymas. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Priėmimas. Balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-827 dėl Seimo pavasario darbų programos pakeitimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Gerbiamieji kolegos konservatoriai, labai jau garsiai kalbatės tarpusavyje, komunikuokite tyliau.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 90 Seimo narių: už – 85, prieš – 1, susilaikė 4. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-827) priimtas. (Gongas)
15.43 val.
Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 420 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-743 (pateikimas)
Kviečiu vėl kolegą R. Andrikį. 2-5b klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 420 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-743. Pateikimas. Prašom.
R. ANDRIKIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, pradžią, įžangą padariau, atsakydamas į prieš tai buvusį klausimą.
Klausimas yra labai aiškus. Projektu nesiekiama pasikėsinti į baudas ir nuobaudas tokiais atvejais, kai susiję su chuliganiško vairavimo įvykiu, neblaivaus asmens atliktu Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Bet pirmoji dalis, tai yra transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti (be kita ko, atkreipiu dėmesį, čia net nekalbama, kad tas lenkimas turi sukelti grėsmę eismo saugumui), įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus (ir čia įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą nereikalauja kokios nors grėsmės, vidurnaktis ir kitos aplinkybės, kada kitos transporto priemonės galbūt net nėra kelyje), vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse ir pavojingas situacijas sukėlęs.
Tie penki pažeidimai akivaizdžiai nėra tapatūs, kai kurie reikalauja grėsmės eismo saugumui, o kiti yra formalūs pažeidimai. Eismo sąlygos skirtingos, vairuotojų patirtis skirtinga, tačiau visur nustatyta, kad bet kuriam tokį pažeidimą padariusiam asmeniui taikomas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių.
Aš manau, kad vairuotojas, tik vasarą išvažiuojantis į eismą, jaunas, ką tik gavęs vairuotojo pažymėjimą vairuotojas skiriasi nuo tų, kurie vairuoja neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, bet, pasirodo, pagal įstatymą visiems jiems atsakomybė vienoda. Teisingumą Lietuvoje vykdo teismas, o esant tokiai įstatymo konstrukcijai, ir teismas bejėgis ką nors padėti. Teismų reitingai šiaip ar taip neblogi, aš teismų sistema pasitikiu ir manau, kad kas jau ne kas, bet tas, kas vykdo teisingumą, pajėgs atskirti kelių chuliganą ar grėsmingai vairuojantį nuo žmogaus, kuris tokį pažeidimą gali padaryti atsitiktinai.
Todėl aš ir esu tos nuomonės, kad ši įstatymo nuostata, susijusi su išimtinai Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, verta pakeitimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmasis – A. Anušauskas. Prašom, kolega.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš suprantu, kad jūs norite įvesti tam tikrą diskreciją teismams, kad jie galėtų pasirinkti vietoj privalomos… skirti ar neskirti atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, jeigu žmogus išvažiavo į priešpriešinį eismą. Bet sutikite, kad vis dėlto mes norime, kad visi ar tamsos metu, ar atsitiktinai, ar neatsitiktinai, vis tiek norime, kad visi važiuotų tvarkingai nustatyta puse, be jokių atsitiktinumų, be jokių išlygų – tamsu, blogai mačiau. Žmogus, pripratęs prie tokių sąlygų, ir kitomis sąlygomis gali vairuoti neatsargiai. Mes norime, kad toks diskrecijos nebuvimas verstų žmones laikytis tų taisyklių. O dabar ar jums neatrodo, kad panaikinus bus tik blogesnė padėtis?
R. ANDRIKIS (TTF). Atsakydamas į jūsų klausimą, galėčiau pabrėžti, kad šiaip jau administracinė atsakomybė ir baudžiamoji atsakomybė nėra kolektyvinė atsakomybė, o individualizuota atsakomybė. Tai yra kiekvienas atvejis yra atskiras, jis gali būti panašus, bet ne tapatus kitam atvejui. Todėl toks kolektyvinio baudimo ar įbauginimo elementas nėra priimtinas tiek administracinėje teisenoje, tiek baudžiamojoje teisenoje.
Be kita ko, galiu priminti, kad kada Seimas priėmė įstatymą, kuris vairuojant už pusantros promilės užtraukia baudžiamąją atsakomybę, tai nesumažėjo tokių pažeidimų, o padaugėjo, todėl bauginimas… Kriminologijos mokslas sako, kad bauginimo priemonė paveikia vieną trečdalį asmenų. O aš manau, kad reikėjo su kitais dviem trečdaliais dar padirbėti.
PIRMININKAS. Klausia V. Rinkevičius. Prašom.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Iš esmės pritariu siūlymui, kad galbūt kartais per griežtai mes kai kuriais atvejais baudžiame, bet šiuo atveju mes labai išplečiame ribas nuo iki, kurias galima pritaikyti už tą pažeidimą, kai kuriuos iš tų išvardintų. Bet ar tai neišplės subjektyvumo ir kartais netgi piktnaudžiavimo galimybių, nes žinome, vis tiek mes Lietuvoje turime neigiamos, sakykime, praktikos, istorijos ir pavyzdžių nemažai. Gal geriau būtų kokiais nors atvejais, kurie čia įvardinti, tiesiog nustatyti siauresnes ribas, sušvelninant atsakomybę? Tai būtų aiškiau ir teismams priimant sprendimus, ir žmonės, eismo dalyviai žinotų tiksliau savo atsakomybės ribas. Dabar labai išplečiame galimybę – nuo iki. Ar tai nepadidins rizikos korupcijos atžvilgiu ir t. t.?
PIRMININKAS. Prašau.
R. ANDRIKIS (TTF). Sunku būtų ką nors pasakyti ar atsakyti korupcinio vertinio požiūriu, bet aš dar kartą noriu priminti, kad pakeitimas neliečia visiškai tų pavojingų, keliančių grėsmę Kelių eismo taisyklių pažeidimo atvejų. Ir iš tikrųjų statistika yra ganėtinai išraiškinga. Juo labiau kad yra ir kitų atsakomybės griežtesnių rūšių, kad sukėlę tam tikras pasekmes asmenys gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, todėl aš nematau čia grėsmės.
PIRMININKAS. Kolega M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų, iš vienos pusės, esame suinteresuoti, kad keliuose būtų saugu, ir tam yra ir Administracinis kodeksas, nustatytos baudos.
Iš kitos pusės, be abejo, norime, kad tai būtų logiška ir teisinga. Šiuo požiūriu mano klausimas būtų, rengdami šį įstatymą vis tiek turbūt analizavote, kiek įvyksta skaudžių įvykių, skaudžių nelaimių, kada yra padaromi būtent tokie pažeidimai? Kaip veikia kitose Europos Sąjungos valstybėse Administracinių nusižengimų kodeksas padarius tokio pobūdžio pažeidimus? Dėkoju.
R. ANDRIKIS (TTF). Neturiu statistikos bent jau apie Europos Sąjungos valstybėse vykstančių eismo įvykių ar tokių pažeidimų statistiką. Bet aš manau, kad jūsų kai kurie paminėti pavyzdžiai yra iš baudžiamosios atsakomybės. Aš dar kartą kartoju, kad čia mes kalbame apie tuos įvykius, kurie nesukėlė jokių pasekmių. Daugių daugiausia, kaip straipsnis numato, jie kėlė grėsmę, o kai kurios aplinkybės net be grėsmės nurodytos. Tada, kada yra pasekmės, įsijungia, ir labai greitai, ir baudžiamoji atsakomybė, tai tada visai ne šio įstatymo reguliavimo dalykas.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, praeitą kadenciją mes priėmėme šitą, sakyčiau, nevykusį įstatymą. Labai daug žmonių nukentėjo, kai kurie net išvažiavę netekę teisių į užsienį. Gal jums yra žinoma, kiek per tą laiką neteko žmonės teisių?
R. ANDRIKIS (TTF). Tokių duomenų neturiu, bet aš vėlgi grįšiu prie to, kad šiaip jau baudžiama, ypač už eismo įvykį, už pasekmes. Ir man nelabai norėtųsi pripažinti, kad įvažiavimas net į priešpriešinio eismo juostą tuščiame kelyje ar lenkimas penkių juostų kelyje galėtų grėsti vairavimo teisės atėmimu. Tai drastiškos priemonės.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Už, prieš? S. Gentvilas – už.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, prisimenu per vieną komandiruotę A. Butkevičius pasakojo man apie žuvusių keliuose žiaurią Lietuvos statistiką, kurią pavyko sumažinti, iš tikrųjų Lietuva stipriai pažengė, nebesame Europos lyderiai pagal žuvusius keliuose, ir dalis dėmesio tikrai suveikė, daugelis priemonių, daugelis saugumo priemonių. Bet reikia kalbėti apie tai, kad ši sankcija, kuri numatyta Administracinių nusikaltimų kodekse, yra per daug stipri, ir reikia suteikti teismams ir policijai diskreciją apsispręsti tais atvejais, kai tikrai galima. Žmonėms teisės ir vairavimas dažnai yra esminis dalykas, dėl ko jie gali užsitikrinti savo gyvenimo šaltinį, ir iš esmės privalomas turėti dalykas tam, kad galėtų dirbti savo nuolatinį darbą. Turime suteikti policijai galimybę apsvarstyti šituos dalykus ir turime suteikti galimybę pasirinkti.
Tikrai nekalbame už kelių erelius ar dar kažkokius, bet kalbame už žmones, kurie yra padarę nesąmoningą klaidą. Juo labiau pridėsiu, ką S. Jovaiša paprašė pasakyti, ne visada kelių ženklinimas yra tobulas, tad žmogus ne visada sąmoningai nori padaryti nusikaltimą ar klaidą, kuri yra neadekvačiai stipriai baudžiama. Kviečiu palaikyti šitą sprendimą.
PIRMININKAS. J. Sabatauskas – prieš.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tikrai nesirengiau kalbėti, bet išgirdau Simoną džiaugiantis ta statistika, tai turiu nuliūdinti. Šiemet statistika tikrai yra liūdna. Eismo įvykių yra kur kas daugiau, negu buvo pernai, žuvusiųjų taip pat yra kur kas daugiau negu pernai, sužeistųjų taip pat. Situacija tokia, kad mes turime kalbėti galbūt visai ne apie baudimo priemones ar keitimą sankcijų, kiek apie ilgalaikes priemones, nes faktas tas, kad keitimas, žongliravimas sankcijomis, ko gero, nebeduoda efekto. Aš tik tiek norėjau pasakyti. Ačiū. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Kadangi nuomonės išsiskyrė, balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIIIP-743 po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kolegos, gal šiek tiek tyliau kalbame, nes labai jau sunku išgirsti vienas kitą. Ir vienas iš triukšmo epicentrų yra I. Degutienė ir aplink ją esantys.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 91 Seimo narys: už – 84, prieš nėra, susilaikė 7. Po pateikimo pritarta. Siūlomas kaip pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime pritarti? Pritariame. Papildomo reikia? Nereikia. Dėl vedimo tvarkos – P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, frakcijos vardu prašytume skubos, nes čia į įstatymą papildomai įrašomas tik vienas žodis „galimai“ ir Seimo Pirmininkas, su juo kalbėjome, sutinka. Tai gal galėtume taikyti skubos tvarką?
PIRMININKAS. Frakcija turi teisę, jeigu Seimo Pirmininkas… Ar Seimas sutinka? Seimo Pirmininkas… (Šurmulys salėje) Nesutinka Seimas, ar sutinka? Atrodo, kad dauguma sutinka. Gerai, kolegos, tada mes galime taip padaryti: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ir tada siūloma svarstyti ne rudens sesijoje, o šioje sesijoje. Taip? Tokia skubos tvarka tinka? Tinka. Ačiū.
Kolegos, dabar noriu pasakyti, kad prieš tai mes tris kartus keitėme Seimo sesijos darbų programą, tai siūlau visa tai sujungti į vieną nutarimo projektą, gerai? Ačiū. Pritarta.
15.59 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 38 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-361(5), Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 36 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 761 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-362(3), Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-363(4), Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 39 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-364(4), Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-592(2) (svarstymas)
Kolegos, kitas darbotvarkės klausimas 2-6a, 2-6b, 2-6d, 2-6e. Kviečiu kolegę V. Kravčionok į tribūną pateikti visus šiuos įstatymus, atsiprašau, ne pateikti, o po svarstymo šiuos įstatymų projektus, dėl rinkimų daugiausia. Prašau, gerbiama pranešėja. Svarstymas. Paeiliui, visus galite pateikti, jeigu jums išeina. (Balsas salėje) Ne, ne, nereikia, aš išvardinsiu pranešdamas. Prašau.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimus ir bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintiems įstatymų projektams ir komiteto išvadoms.
Pakeitimų esmė yra tokia, kad jeigu politinės kampanijos dalyvis Vyriausiajai rinkimų komisijai finansavimo ataskaitą pateiks ne vėliau kaip per 10 dienų po galutinių oficialių rezultatų paskelbimo, tai rinkimų užstatas gali būtų grąžintas per 60 dienų, o ne per 140, kaip buvo iki šiol.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama pranešėja. Gerbiami kolegos, pataisų ir pasiūlymų nėra. Gal galime bendru sutarimu? Ačiū. Bendru sutarimu mes pritarėme įstatymų projektams Nr. XIIIP-361, Nr. XIIIP-362, Nr. XIIIP-363, Nr. XIIIP-364, Nr. XIIIP-592. Ačiū.
16.02 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 93 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-694, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 85 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-695, Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 78 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-706 (pateikimas)
Kolegos, darbotvarkės 2-7a, 2-7b, 2-7c klausimai – Seimo rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-694 ir projektai Nr. XIIIP-695, Nr. XIIIP-706. Pranešėja – G. Skaistė. Kviečiu kolegę pateikti šiuos įstatymo projektus. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Iš tikrųjų šitas įstatymas yra labai paprastas, visi trys labai paprasti. Kalbama apie knygas, kurias leidžia Vyriausioji rinkimų komisija. Kai po rinkimų gavome šias knygas, daugelis kolegų klausė, kam Vyriausioji rinkimų komisija išlaidauja, kam leidžia tokius ledinius, kai visą tą informaciją galima daug patogesniu formatu susirasti Vyriausiosios rinkimų komisijos tinklalapyje, kur ji yra išsamesnė ir jos nagrinėjimo būdai yra gerokai patogesni.
Tiesiog iš tų diskusijų ir kilo klausimas, kodėl Vyriausioji rinkimų komisija išlaidauja. O atsakymas paprasčiausiai toks, kad ta prievolė šiandien įrašyta į šiuos visus įstatymus.
Jeigu būtų pritarta šiam įstatymo projektui, Vyriausioji rinkimų komisija nebūtų privalomai įpareigota leisti tokius leidinius. Tačiau jeigu ji matytų tokių dalykų reikiamybę, iš tikrųjų Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme yra numatyta galimybė, kad Vyriausioji rinkimų komisija apibendrina rinkimų rezultatus ir juos pateikia visuomenei. Aš manau, kad dėl pateikimo būdų galėtų pati Vyriausioji rinkimų komisija apsispręsti ir tokios prievolės leisti tokius leidinius, kurie šiandien tikrai nėra aktualūs, neprivalėtų.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmasis – M. Mackevičius. Prašom.
M. MACKEVIČ (LLRA-KŠSF). Dėl knygų viskas aišku, bet kodėl jūs norite tris mėnesius pakeisti į keturis? Su šiuolaikine technika, su kompiuterizacija gal (…) keturių savaičių užtektų, norint baigti visą tą situaciją?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Atsiprašau, neišgirdau jūsų klausimo.
M. MACKEVIČ (LLRA-KŠSF). Po trijų mėnesių Vyriausioji rinkimų komisija turėjo atiduoti į archyvą dokumentus. Dabar jūs norite padaryti, kad po keturių mėnesių. Kodėl ilginate šį terminą?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Šiame įstatyme buvo nuostata, kad per tris mėnesius išleidžia knygą, o per keturis mėnesius pateikia archyvui visus protokolus ir t. t. Tai ši nuostata nesikeičia, ji tokia ir išlieka. Tiesiog išbraukiama, kad per tris mėnesius privalo išleisti knygą. O ta nuostata, kad per keturis mėnesius pateikia Valstybės archyvui, lieka tokia, kokia yra dabar.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia A. Gumuliauskas. Prašom, kolega.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš manau, kad jūs turbūt nelabai susijusi su istoriniais tyrinėjimais. Manau, tos knygos yra svarbus šaltinis. Aš galbūt sutikčiau, kad nereikia tokių didelių tiražų, bet vis dėlto internetinė erdvė nėra labai patikimas šaltinis. Manau, kad tokios knygos yra reikalingos, jos turi išliekamąją vertę. Sutikčiau, kad galbūt mums kiekvienam gal nereikia, bet pagrindinėse bibliotekose jos turėtų būti vien dėl studijų.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš asmeniškai manau, kad technologijos keičiasi, dabar bibliotekose galima naudotis internetu ir visi tie duomenys yra prieinami. O dėl duomenų patikimumo, ką jūs sakote, kad yra išliekamoji vertė, tai Valstybės archyvui visi duomenys, visi protokolai yra pateikiami ir jie lieka istorijai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege, jūs atsakėte į visus klausimus. Už nori kalbėti I. Šimonytė. Prašau, kolege.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Vienintelį prasmingą reikalą dėl šios knygos aš mačiau, tai kai kolega Juozas rinko autografus iš visų išrinktų Seimo narių. Tai tik tokį pritaikymą ir galėčiau sugalvoti.
Grįžtant prie klausimo apie labai patikimą informaciją, aš siūlau ponui A. Gumuliauskui atsiversti tą knygą prie, pavyzdžiui, įrašo apie mane ir pažiūrėti, kad balsų skaičius, kurį aš gavau, buvo daug daug haštagų. Tai apie kokį informacijos patikimumą mes galime kalbėti, jeigu ten pateikiama net tokia informacija, kurios nėra. Raginu palaikyti, apsvarstyti, pakalbėti su Vyriausiąja rinkimų komisija. Manau, pati komisija pritartų, kad šių knygų leidimas yra tam tikras anachronizmas. Ačiū.
PIRMININKAS. Bet jūs čia gal painiojate viešuosius ir privačius interesus? Ar ten teisingai balsai dėl jūsų, ar padidinti, ar sumažinti?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš jums sakau, ten nėra skaičių, ten yra septyni haštagai vietoj skaičiaus.
PIRMININKAS. Supratau. Bet J. Olekas vis tiek prieš. Prašau, Juozai.
J. OLEKAS (LSDPF). Taip, mieli kolegos, aš galvoju, kad galima surasti formų, kaip patobulinti ar galbūt informaciją padalinti, bet palikti istorijai knygą, ypač su jūsų gražiais parašais, manau, tikrai yra vertinga. Todėl aš nenorėčiau, kad mes taip vienareikšmiškai nubrauktume rašytinius šaltinius. Labai gerai, aš irgi, kaip matote, dabar vartau ne knygos puslapius, bet vartau internetinius puslapius, ir vis tiek noriu pasakyti, kad neskubėkime išmesti knygos iš savo gyvenimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A. Gumuliauskas dėl vedimo tvarkos.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Dėkui. Kadangi čia mane paminėjo, tai aš noriu pasakyti, kad būtent istoriniuose tyrimuose tokios klaidos, kurios pateiktos apie jus, yra be galo svarbios ateičiai. Taigi viskas labai gerai, aš manau, kad jūs mano teiginiui neprieštaraujate.
PIRMININKAS. Manau, kad I. Šimonytės reikšmė kyla. Kolegos, balsuojame, kadangi nesutariame. Balsuojame dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-694, Nr. XIIIP-695 ir Nr. XIIIP-706 po pateikimo. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Po pateikimo. Manau, kad ginčus gali komitetas išspręsti.
Gerbiami kolegos, balsavo 83 Seimo nariai: už – 51, prieš – 5, susilaikė 27. Po pateikimo yra pritarta.
Dėl visų trijų klausimų yra siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Gerbiamas pirmininke pone Urbšy, jūsų komitetas siūlomas kaip pagrindinis. Sutinkate? Sutinka. Na, nesutiksite, tai įpareigosime. (Balsai salėje) Ar reikia papildomo komiteto? Nereikia. Kolegos, siūloma svarstyti rudens sesijoje. Ačiū.
16.09 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-541 (pateikimas)
Kolegos, einame prie kito klausimo. 2-8 klausimas – Miškų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-541. Kviečiu į tribūną P. Gražulį. Petrai, į tribūną! Miškų įstatymo 4 straipsnis. Atmintinai žinote?
P. GRAŽULIS (TTF). Gal pirmiausia pristatysiu įstatymo projektą. Tai yra Miškų įstatymo projektas. Kaip yra parašyta Konstitucijos 47 straipsnyje, kad išimtinai valstybės turtas yra miškai, parkai ir taip pat žemės gelmės, bet nėra įrašyta, kad žemė. Nors visą laiką buvo ribojamas žemės įsigijimo kiekis Lietuvoje, tačiau miškų kiekis nėra ribojamas. Šiandien mes žinome, kad viena stambi užsienio kompanija jau yra supirkusi daugiau kaip 100 tūkst. hektarų Lietuvos miško. Tai ką reiškia Konstitucijoje įrašyta šita nuostata, kad miškas yra išimtinai valstybės turtas? Iš esmės mes neįgyvendiname Konstitucijos 47 straipsnio nuostatos.
Dar daugiau. Net neregistruota Lietuvoje užsienio kompanija gali įsigyti turtą, t. y. mišką, Lietuvoje. Kadangi ribojamas įsigyjamos žemės kiekis – ne daugiau kaip 500 hektarų vienam juridiniam ar vienam fiziniam asmeniui, aš siūlau taip pat, kad ir miškas, kaip Konstitucijoje numatyta, išimtinai priklausantis valstybei, jo įsigijimo kiekis irgi būtų ribojamas taip pat, kaip ir žemės įsigijimo kiekis šiuo metu ribojamas.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmasis – V. Rinkevičius. Prašau.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Petrai, iš esmės nesu prieš šitą projektą, bet jūs skaitėte Teisės departamento pastabas? Tada reikėtų suderinti su kitais teisės aktais, apskritai su visa mūsų teisine sistema ir ieškoti optimalaus varianto. Dabar galbūt čia truputį paskubėta?
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manyčiau, kad, be abejonės, paskirsime pagrindinį komitetą. Vienas iš pagrindinių komitetų gali būti Kaimo reikalų komitetas, kuriam jūs priklausote, manau, jis atsižvelgs į Teisės departamento išvadas ir svarstymo stadijoje bus suderinta.
PIRMININKAS. Yra siūlomas Kaimo reikalų komitetas.
R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, iš principo ta nuostata tikrai yra svarstytina, nes žemės klausimu mes esame įvedę tam tikrus apribojimus, čia irgi tokia pati nuosavybė, bet riba, apie kurią mes kalbame, turbūt nebus ta pati kaip žemės naudmenų ir panašiai, ir miškų. Kokiais kriterijais, jūsų manymu, šiuo atveju reikėtų vadovautis?
P. GRAŽULIS (TTF). Kadangi aš vadovavausi žemės pirkimo kriterijais, kadangi šiuo metu negalima daugiau vienam fiziniam, juridiniam asmeniui…
(Sutriko elektros energijos tiekimas)
PIRMININKAS. (Veikia, veikia!) Gerbiami kolegos, galime pradėti palengva grįžti prie darbotvarkės. Noriu atsiprašyti opozicijos, tikrai nėra jokio blogo nusistatymo ar tikslo šiuo atveju.
Kolegos, tuoj mūsų kompiuteriai užsikraus ir mes tęsime P. Gražulio Miškų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pristatymą. Dar yra kitų klausimų. Tuoj, tik pažiūrėsime, kas liko. Ne, ne, Petrai, dar neskubėk, nes dar nėra tų, kas klausti užsirašė. (Šurmulys salėje)
Kantrybės, kolegos, kantrybės. Ne, ne. Nedaug liko. Kolegos, mes…
P. GRAŽULIS (TTF). Aš greitai.
PIRMININKAS. …gražiai. Yra dar keletas pateikimų ir dar keletas rezervinių klausimų. Vieną jau apsvarstėme.
P. GRAŽULIS (TTF). Jau veikia, galiu kalbėti.
PIRMININKAS. Laukiu kompiuterio, kraunasi dabar. (Šurmulys salėje)
Laukiama, kol pradės veikti kompiuteriai
Norime pakviesti Seimo Pirmininką pasitarti, nes, deja, kažkodėl nepasikrauna kompiuteriai.
Laukiama, kol pradės veikti kompiuteriai
Gerbiami kolegos, pasitarę mes, valdybos nariai, nutarėme, kad posėdį reikėtų baigti. Su visa pagarba opozicijai, jūsų klausimai bus prijungti prie antradienio posėdžio.
Mielieji kolegos, ačiū už kantrybę, šios dienos posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.