|
Eil.
Nr.
|
Pasiūlymo teikėjas, data
|
Siūloma keisti
|
Pastabos
|
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė
|
Argumentai,
pagrindžiantys nuomonę
|
|
str.
|
str. d.
|
p.
|
|
1.
|
Seimo nariai: Vilija
Aleknaitė-Abramikienė,
Audronius Ažubalis
2022-01-13
|
|
|
|
|
Argumentai:
Žmogaus teisių komitetas siūlo Apsaugos
nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimo projekte (toliau – įstatymo
projektas) specifiškai išskirti, jog smurtas artimoje aplinkoje apima ir
smurtą lyties pagrindu, o taip pat papildyti įstatymo projektą „smurto lyties pagrindu“ sąvoka, kuri
apibrėžiama kaip: „dėl asmens lyties veikimu ar neveikimu asmeniui daromas
tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl
kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą, kurį neproporcingai
dažnai patiria moterys ir yra galia bei kontrole grindžiama moterų
diskriminacijos forma.“ (2 str. 8d.). Toks teisinis reguliavimas ydingas dėl
šių priežasčių:
1. Siūlomas teisinis reguliavimas yra perteklinis. Įstatyme jau yra
bendrinė smurto artimoje aplinkoje sąvoka, kuri apima visas galimas smurto
artimoje aplinkoje rūšis ir formas, įskaitant ir smurtą lyties pagrindu.
2. Nėra aišku, kodėl yra siekiama išskirti būtent smurtą lyties, o ne
pvz. rasės, tautybės, ar kurio nors kito socialinio požymio pagrindu.
3. Smurto lyties pagrindu sąvoka, taip kaip ji apibrėžta, yra
akivaizdžiai politizuota, grįsta neomarksistine lyčių kovos teorija, pagal
kurią vyrų smurtas prieš moterį yra istoriškai susiklostęs reiškinys,
nulemtas aukštesnės vyrų padėties ir dominavimo visuomenėje. Įstatymas yra
teisinis, o ne politinis dokumentas, todėl jame vengtina įtvirtinti
ideologines sąvokas.
4. Sąvoka „smurtas lyties pagrindu“ suponuoja, jog aukos lytis yra
pagrindinis smurto artimoje aplinkoje motyvas. Metodologine prasme tokia
prielaida yra klaidinga. Nors dauguma nukentėjusių asmenų artimoje aplinkoje
yra moterys, iš smurto prieš moterį atvejų skaičiaus negalima tiesiogiai
išvesti fakto apie smurto prieš moterį priežasties.
5. Smurto reiškinio ir jo priežasčių negalima redukuoti į vieną socialinę
teoriją, o ja paremto matymo ir mąstymo užtvirtinti įstatyme. 2006 m. atliktoje JTO Generalinio
sekretoriaus giluminėje visų formų smurto prieš moterį
studijoje pripažįstama, kad nėra vienos smurto prieš moterį priežasties:
„Įvairūs empiriniai ir teoriniai tyrimai sudarė prielaidas atsirasti
įvairiems smurto prieš moterį priežasčių aiškinimams. Nors jie ir skiriasi
priklausomai nuo to, kokią reikšmę jie suteikia asmeniniams ar socialiniams
faktoriams, skatinantiems smurtą prieš moteris, visi daro išvadą, kad jokia
pavienė priežastis negali būti pakankama, aiškinant smurto prieš moterį
reiškinį. Šis smurtas atsiranda dėl specifinių faktorių individualiame,
grupiniame, nacionaliniame ir globaliame lygmenyje konvergencijos.“ (https://www.un.org/womenwatch/daw/vaw/SGstudyvaw.htm)
6. Lietuvoje pagrindiniai socialiniai faktoriai, lemiantys smurtą
artimoje aplinkoje yra žemas išsilavinimas, nedarbas ir alkoholio ar
narkotikų vartojimas. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 m.
iš užregistruotų 5815 įtariamų (kaltinamų) smurtautojų beveik pusė (44,5 proc.) asmenų nusikaltimo
padarymo metu niekur nedirbo ir nesimokė ir net 55,2 proc. buvo apsvaigę
nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Daugiau kaip pusė įtariamų
(kaltinamų) asmenų (58 proc.) turėjo vidurinį ar profesinį išsilavinimą,
daugiau kaip penktadalis (22,1 proc.) – pagrindinį,
11,7 proc. – aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą ir
8,2 proc. – pradinį ar neturėjo jokio išsilavinimo.
7. Sąvokos smurto lyties pagrindu turinys nėra aiškus ir tuo aspektu,
jog Lietuvos įstatymai neapibrėžia lyties sąvokos. Siūloma „smurto lyties
pagrindu“ sąvoka yra neutrali lyčiai, taigi, ji sukuria prielaidas smurtu dėl
lyties įvardinti ir tuos atvejus, kai asmuo save priskiria kitai biologinei
lyčiai ar įsivaizduojamai lytinei tapatybei. Praktikoje tai gali pasireikšti
tuo, kad tėvų nesutikimas su jų
paauglės mergaitės įsivaizdavimu jog ji yra berniukas, remiantis šia norma
gali būti lengvai pripažintas kaip smurtas dėl lyties, ir toks asmuo gali
būti ginamas nuo artimųjų „smurto dėl lyties“ tiek pasitelkiant valstybės
institucijas.
Pažymėtina, kad šios sąvokos nebuvo pirminiame
įstatymo projekte, kurį pateikė LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Pasiūlymas nebuvo svarstytas ir jam nebuvo pritarta papildomuose Socialinių
reikalų ir darbo bei Teisės ir teisė komitetuose.
Remiantis
tuo, kas išdėstyta, siūloma specifinio išskyrimo, jog smurtas artimoje aplinkoje apima
ir smurtą lyties pagrindu bei „smurto lyties pagrindu“ sąvokos atsisakyti.
|
Nepritarti
|
„Nepritarti“ (balsavo: 4 – už, prieš – nėra, susilaikė –
3).
Remiantis Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus
reikalų ministerijos duomenimis, tarp asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamų
veikų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, moterys 2016 m. sudarė 80
proc., 2017 m. – 77 proc., 2018 m. – 78 proc., 2019 – 77 proc. 2020 m. – 77
proc. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje 8 iš 10 nuo smurto artimoje
aplinkoje nukentėjusių asmenų yra moterys, galima vienareikšmiškai teigti,
jog didžioji dalis smurto artimoje aplinkoje yra smurtas lyties pagrindu,
t. y. smurtas, kurį neproporcingai dažnai patiria moterys.
Smurtas artimoje aplinkoje įgauna sunkių, t. y. ne tik
fizinei ir psichinei sveikatai, bet ir gyvybei pavojingų formų, kai yra
taikomi prievartinės galios ir kontrolės mechanizmai. Šie mechanizmai dažnai
yra susiję ir su smurto pavojų patiriančio ar nuo smurto nukentėjusio asmens
lytimi (pavyzdžiui, pasitelkiant lyčių stereotipus manipuliuojama teisėsaugos
sistema, siekiant sumenkinti smurto žalą). Siekiant veiksmingai spręsti
smurto artimoje aplinkoje problemą būtina įvertinti, kad smurtas artimoje
aplinkoje dažnai yra sąlygojamas su lytimi susijusių lūkesčių ir elgesio
normų mūsų visuomenėje. Tik taikant tikslingas ir konkrečių grupių
situaciją atliepiančias priemones, galima įveikti smurto artimoje aplinkoje
priežastis, užuot nuolat kovojus su pasekmėmis. Būtent dėl to yra tikslinga
smurto lyties pagrindu sąvoką įtvirtinti įstatyminiame lygmenyje ir numatyti
konkrečias priemones, atliepiančias smurto lyties pagrindu specifiškumą.
Siūloma smurto lyties pagrindu sąvoka nėra perteklinė.
Nors pasiūlymų autoriai teisingai įvardija, kad smurtas artimoje aplinkoje
gali būti nukreiptas tiek prieš moteris, tiek prieš vyrus ir vaikus, tik
įvardijus egzistuojančią statistinę disproporciją tarp lyčių bus galima
parinkti taiklesnes ir efektyvesnes priemones smurto artimoje aplinkoje
nepageidaujama reiškiniui spręsti ir užkardyti. Būtent tokių – tikslinių –
priemonių stoka kol kas neleidžia sumažinti epideminio smurto artimoje
aplinkoje masto, kai fiksuojama beveik 60 tūkst. pranešimų apie smurto
artimoje aplinkoje atvejus per metus ir šis skaičius turi tendenciją augti.
Pasiūlymų iniciatoriai teisingai įvardija, kad siūloma
smurto lyties pagrindu sąvoka yra neutrali lyčiai. Tačiau tokia formuluotė
pasirinkta ne siekiant po smurto lyties pagrindu sąvoka tariamai „paslėpti“
seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės kategorijas, o pripažinti, jog
nuo smurto lyties pagrindu gali nukentėti ir vyrai, jei prieš juos yra
smurtaujama dėl įprastai su vyriška lytimi asocijuojamų visuomenės lūkesčių
ar stereotipų (pavyzdžiui, kad vyras turi būti fiziškai ir emociškai stiprus,
„nepalaužiamas“). Todėl pasiūlymų rengėjų teiginys, jog smurto lyties
pagrindu sąvoka yra „akivaizdžiai politizuota, grįsta neomarksistine lyčių
kovos teorija“ nėra nei tikslus, nei pagrįstas.
Atkreiptinas dėmesys, kad pasiūlymų iniciatoriai
pasiūlymais Nr. 1.13-1.16 siekia pašalinti reikalavimą viešiesiems
juridiniams asmenims, siekiantiems akredituotis teikti specializuotą
kompleksinę pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims,
turėti patirties smurto lyties pagrindu prevencijos srityje. Neatsižvelgdami
į aplinkybę, kad absoliuti dauguma smurto artimoje aplinkoje pavojų ar smurtą
artimoje aplinkoje patiriančių asmenų yra moterys, pasiūlymų iniciatoriai
teikia pasiūlymą, kuris siekia mažinti specializuotos kompleksinės pagalbos
paslaugų specifiškumą, pritaikomumą ir efektyvumą.
Pasiūlymą įstatymą papildyti smurto lyties pagrindu sąvoka taip pat
pateikė ir Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija bei įstatymo
parengimo ir svarstymo procesuose aktyviai dalyvavusios nevyriausybinės
organizacijos, būtent – Lietuvos žmogaus teisių centras, Lygių
galimybių plėtros centras, Vilniaus moterų namai,
taip pat dar įstatymo rengimo procese teikė Lygių galimybių kontrolieriaus
tarnyba.
|
|
1.1
|
Seimo nariai: Vilija
Aleknaitė-Abramikienė,
Audronius Ažubalis
2022-01-13
|
1
|
2
|
|
|
Pasiūlymas:
1 straipsnio pakeitimas
Pakeisti
1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šis įstatymas apibrėžia
smurtą artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu,
nuo kurio neproporcingai dažnai nukenčia moterys, nustato smurto artimoje
aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusių
asmenų teises, smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemonių įgyvendinimą,
specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje atvejais
teikimą, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonių smurto artimoje
aplinkoje pavojų patiriančiam ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam
asmeniui įgyvendinimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens
teises ir asmenų, kuriems skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje
orderis, teises ir pareigas.“
|
Nepritarti
|
„Nepritarti“ (balsavo: 4 – už, prieš – nėra, susilaikė –
3).
Pirmoje lentelės dalyje
išdėstyti argumentai.
|
|
1.2
|
Seimo nariai: Vilija
Aleknaitė-Abramikienė,
Audronius Ažubalis
2022-01-13
|
2
|
8
|
|
|
Pasiūlymas:
2 straipsnio pakeitimas
Išbraukti
2 straipsnio 8 dalį:
8. Smurtas lyties pagrindu – dėl asmens
lyties veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis,
seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę,
turtinę ir (ar) neturtinę žalą, kurį neproporcingai dažnai patiria moterys ir
yra galia bei kontrole grindžiama moterų diskriminacijos forma.
|
Nepritarti
|
„Nepritarti“ (balsavo: 4 – už, prieš – nėra, susilaikė –
3).
Pirmoje lentelės dalyje
išdėstyti argumentai.
|
|
1.3
|
Seimo nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė,
Audronius Ažubalis
2022-01-13
|
3
|
|
5
|
|
Pasiūlymas:
3 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 3 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) paslaugų
pritaikomumo – įgyvendinant smurto artimoje aplinkoje prevenciją, planuojant
apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos
smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems
asmenims priemones, organizuojant asmenų, dirbančių su smurto artimoje
aplinkoje pavojų patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis,
taip pat mokytojų, pareigūnų mokymus, atsižvelgiama į skirtingus moterų, vyrų
ir vaikų individualius poreikius, užtikrinamos lygios galimybės gauti
pagalbą; planuojant ir teikiant pagalbą, atsižvelgiama į moterų
diskriminacinę padėtį pagal patiriamo smurto artimoje aplinkoje mastą ir
smurto lyties pagrindu pobūdį“
|
Nepritarti
|
„Nepritarti“ (balsavo: 4 – už, prieš – nėra, susilaikė –
3).
Pirmoje lentelės dalyje
išdėstyti argumentai.
|
|
1.4
|
Seimo nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė,
Audronius Ažubalis
2022-01-13
|
4
|
1
|
5
|
|
Pasiūlymas:
4 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti
taip:
„5)
inicijuoja ir finansuoja
visuomenės švietimo ir informavimo kampanijas, skatinančias netoleruoti
smurto artimoje aplinkoje, atpažinti prievartinės kontrolės ir
smurto lyties pagrindu požymius ir kreiptis pagalbos dėl
patiriamo smurto artimoje aplinkoje ar smurto artimoje aplinkoje pavojaus”
|
Nepritarti
|
„Nepritarti“ (balsavo: 4 – už, prieš – nėra, susilaikė –
3).
Pirmoje lentelės dalyje
išdėstyti argumentai.
|
|
1.5
|
Seimo nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė,
Audronius Ažubalis
2022-01-13
|
4
|
1
|
6
|
|
4 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti
taip:
„6) inicijuoja ir finansuoja viešosios nuomonės
tyrimus ir mokslinius tyrimus smurto artimoje aplinkoje, įskaitant
smurtą lyties pagrindu, temomis;”
|
Nepritarti
|
„Nepritarti“ (balsavo: 4 – už, prieš – nėra, susilaikė –
3).
Pirmoje lentelės dalyje
išdėstyti argumentai.
|
|
1.6
|
Seimo nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė,
Audronius Ažubalis
2022-01-13
|
4
|
1
|
7
|
|
4 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti
taip:
„7) konkurso būdu finansuoja tikslinius
nevyriausybinių organizacijų projektus, skirtus smurto artimoje aplinkoje,
įskaitant smurtą lyties pagrindu, prevencijai ir smurtiniam elgesiui
keisti;“
|
Nepritarti
|
„Nepritarti“ (balsavo: 4 – už, prieš – nėra, susilaikė –
3).
Pirmoje lentelės dalyje
išdėstyti argumentai.
|
|
1.7
|
Seimo nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė,
Audronius Ažubalis
2022-01-13
|
4
|
2
|
1
|
|
Pasiūlymas:
4 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir ją išdėstyti
taip:
„2.
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija:
1)
užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų teisių lygybę, darbo
ir šeimos įsipareigojimų derinimą, atsakomybių šeimoje pasidalinimą,
smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, prevenciją,
pagarbą kiekvieno asmens orumui, tarpusavio pagalbą,
socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus,
teisę į asmens neliečiamybę, integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir
bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;“
|
Pritarti iš dalies
|
„Nepritarti“ (balsavo: 4 – už, prieš – nėra, susilaikė –
3).
Išbraukti žodžius „įskaitant smurtą lyties pagrindu“
(pirmoje
lentelės dalyje išdėstyti argumentai).
Pritarti: papildyti
žodžiais „teisių lygybę, darbo ir šeimos
įsipareigojimų derinimą, atsakomybių šeimoje pasidalinimą“.
Pasiūlymas:
Pakeisti 4 straipsnio 2
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) užtikrina privalomą temų apie
moterų ir vyrų teisių lygybę, darbo ir šeimos įsipareigojimų
derinimą, atsakomybių šeimoje pasidalinimą, smurto artimoje
aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, prevenciją, pagarbą kiekvieno asmens
orumui,
tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų
sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę, integravimą į ikimokyklinio,
priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių
gebėjimus ir amžių;“
|
|
1.8
|
Seimo nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė,
Audronius Ažubalis
2022-01-13
|
4
|
6
|
|
|
4 straipsnio pakeitimas
Pakeisti
4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Lietuvos
probacijos tarnyba organizuoja baudžiamojo poveikio priemonės – asmenų
dalyvavimo smurtinį elgesį artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties
pagrindu, keičiančiose programose – vykdymą teisės aktų
nustatyta tvarka.“
|
Nepritarti
|
„Nepritarti“ (balsavo: 4 – už, prieš – nėra, susilaikė –
3).
Pirmoje lentelės dalyje
išdėstyti argumentai.
|
|
1.9
|
Seimo nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė,
Audronius Ažubalis
2022-01-13
|
4
|
8
|
1
|
|
4 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnio 8 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti
taip:
„1) organizuoja policijos pareigūnų mokymus ir
kvalifikacijos tobulinimo kursus smurto artimoje aplinkoje, įskaitant
smurtą lyties pagrindu, antrinės ir pakartotinės viktimizacijos prevencijos,
jos atpažinimo ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems
asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo temomis;“
|
Nepritarti
|
„Nepritarti“ (balsavo: 4 – už, prieš – nėra, susilaikė –
3).
Pirmoje lentelės dalyje
išdėstyti argumentai.
|
|
1.10
|
Seimo nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė,
Audronius Ažubalis
2022-01-13
|
4
|
9
|
|
|
4 straipsnio pakeitimas
Pakeisti
4 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Nacionalinė teismų administracija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo ir Teisėjų mokymo organizavimo taisyklių
nuostatomis, gali organizuoti teisėjų mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo
kursus smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurto lyties pagrindu,
prevencijos, atpažinimo ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų
patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo temomis.“
|
Nepritarti
|
„Nepritarti“ (balsavo: 4 – už, prieš – nėra, susilaikė –
3).
Pirmoje lentelės dalyje
išdėstyti argumentai.
|
|
1.11
|
Seimo nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė,
Audronius Ažubalis
2022-01-13
|
4
|
10
|
|
|
4 straipsnio pakeitimas
Pakeisti
4 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
organizuoja mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus prokurorams smurto
artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu,
prevencijos, atpažinimo ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų
patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo temomis.“
|
Nepritarti
|
„Nepritarti“ (balsavo: 4 – už, prieš – nėra, susilaikė –
3).
Pirmoje lentelės dalyje išdėstyti
argumentai.
|
|
1.12
|
Seimo nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė,
Audronius Ažubalis
2022-01-13
|
4
|
11
|
|
|
4 straipsnio pakeitimas
Pakeisti
4 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11.
Lietuvos statistikos departamentas koordinuoja statistinių duomenų gavimą iš institucijų
ir įstaigų, atsakingų už statistinės informacijos apie smurtą artimoje
aplinkoje parengimą, Lietuvos statistikos departamento generalinio
direktoriaus nustatyta tvarka ir terminais ir Oficialiosios statistikos
portale skelbia statistinę informaciją apie smurtą artimoje aplinkoje,
įskaitant smurtą lyties pagrindu.“
|
Nepritarti
|
„Nepritarti“ (balsavo: 4 – už, prieš – nėra, susilaikė –
3).
Pirmoje lentelės dalyje
išdėstyti argumentai.
|
|
1.13
|
Seimo nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė,
Audronius Ažubalis
2022-01-13
|
16
|
1
|
4
|
|
16 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti
taip:
„4)
turi ne mažesnę negu 2 metų veiklos teikiant specializuotą kompleksinę
pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą
artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims arba veiklos žmogaus teisių,
įskaitant smurto lyties pagrindu prevenciją, srityje patirtį;“
|
Nepritarti
|
„Nepritarti“ (balsavo: 4 – už, prieš – nėra, susilaikė –
3).
Pirmoje lentelės dalyje
išdėstyti argumentai.
|
|
1.14
|
Seimo nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė,
Audronius Ažubalis
2022-01-13
|
16
|
1
|
5
|
|
16 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti
taip:
„5) jo
darbuotojai, kurie dirbs tiesiogiai su smurto artimoje aplinkoje pavojų
patiriančiais asmenimis ar smurtą patyrusiais asmenimis, turi aukštąjį
socialinių mokslų ar teisės studijų krypties išsilavinimą arba ne mažesnę
negu 2 metų darbo, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje
aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą artimoje aplinkoje ar
smurtą lyties pagrindu patyrusiems asmenims, patirtį;“
|
Nepritarti
|
„Nepritarti“ (balsavo: 4 – už, prieš – nėra, susilaikė –
3).
Pirmoje lentelės dalyje
išdėstyti argumentai.
|
|
1.15
|
Seimo nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė,
Audronius Ažubalis
2022-01-13
|
2
|
2
|
4
|
Pagr.į.p.
|
Pasiūlymas:
VII skyriaus „BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS“ 2
straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti
taip:
„4)
turi ne mažesnę negu 2 metų veiklos teikiant specializuotą kompleksinę
pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą
artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims patirtį arba veiklos dirbant žmogaus
teisių srityje, įskaitant smurto lyties pagrindu prevenciją, patirtį;“
|
Nepritarti
|
„Nepritarti“ (balsavo: 4 – už, prieš – nėra, susilaikė –
3).
Pirmoje lentelės dalyje
išdėstyti argumentai.
|
|
1.16
|
Seimo nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė,
Audronius Ažubalis
2022-01-13
|
2
|
2
|
5
|
|
Pasiūlymas:
2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti
taip:
„5)
jo darbuotojai, kurie dirbs tiesiogiai su smurto artimoje aplinkoje pavojų
patiriančiais asmenimis ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiais asmenimis,
turi aukštąjį socialinių mokslų ar teisės studijų krypties išsilavinimą arba
ne mažesnę negu 2 metų darbo teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą
smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenimis ar smurtą artimoje
aplinkoje ar smurtą lyties pagrindu patyrusiems asmenims
patirtį;“
|
Nepritarti
|
„Nepritarti“ (balsavo: 4 – už, prieš – nėra, susilaikė –
3).
Pirmoje lentelės dalyje
išdėstyti argumentai.
|
|
2.1
|
Seimo narys Petras Gražulis
2022-01-14
|
2
|
2
|
|
|
Argumentai:
Įstatymo projekte Artima
aplinka inter alia apibrėžiama, kaip
aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami partnerystės ryšiais.
Konstitucijos 38 str. Nenumato šeimos (artimos aplinkos) sudarymo
partnerystės pagrindu. Konstitucijos 38 str. 4 dalis vienareikšmiškai
nustato, kad valstybė registruoja tik vyro ir moters santuoką. Partnerystės
įstatymas nėra priimtas. Nepakeitus Konstitucijos ir nepriėmus partnerystės
įstatymo nėra būtino teisinio pagrindo šiame įstatyme įtvirtinti artimą
aplinką, kaip siejamą partnerystės ryšiais. Be kita ko projekte yra nuostata
« taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį »,
kuri pilnai tenkina kartu gyvenančius vienos ar skirtingų lyčių asmenis.
Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Artima aplinka –
aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės,
svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir
tvarkantys bendrą ūkį.“
|
Nepritarti
|
„Nepritarti“ (balsavo: 6 – už, prieš – nėra, susilaikė – 1).
Argumentai
tokie pat, kaip dėl komitete jau svarstytų pasiūlymų iš Lietuvos
žmogaus teisių asociacijos nario teisės prof. Sauliaus Arlausko ir Lietuvos
žmogaus teisių koordinavimo centro atstovo Vytauto Budniko.
Siekiant efektyvios smurto artimoje
aplinkoje pavojų ir smurtą artimoje aplinkoje patiriančių asmenų apsaugos,
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme artimą aplinką būtina
apibrėžti kaip kuo įmanoma platesnį artimųjų ryšių spektrą, kuriam būtų taikoma
įstatyme įtvirtintų priemonių apsauga. Todėl į įstatyme pateiktą artimos
aplinkos apibrėžimą būtina įtraukti tiek partnerystės (kuri gali būti tiek de
facto, tiek registruota), tiek kitus artimus ryšius.
Partnersytės teisinis institutas Lietuvos Respublikos
Konstitucijai neprieštarauja ir tą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs
nutarime Nr. KT3-N1/2019: „[...] kitaip nei konstitucinė santuokos samprata,
konstitucinė šeimos samprata, be kita ko, yra neutrali lyties požiūriu. Pagal
Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalis, aiškinamas kartu su Konstitucijos 29
straipsnyje įtvirtintu asmenų lygybės principu ir diskriminacijos draudimu,
yra saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos
sampratą, pagrįstą nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių
turiniu, t. y. grindžiamą šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu,
emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku
apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.
Kita vertus, tai nereiškia, kad pagal Konstituciją, inter
alia jos 38 straipsnio 2 dalį, pagal kurią valstybė taip pat saugo
ir globoja motinystę, tėvystę ir vaikystę, atsižvelgiant į objektyvius ir
konstituciškai pagrįstus kriterijus negali būti nustatytas diferencijuotas
valstybės globos ir paramos šeimai teisinis reguliavimas.“
|
|
2.2
|
Seimo narys Petras Gražulis
2022-01-14
|
2
|
4
|
|
|
Smurtas artimoje aplinkoje inter alia apibrėžiamas, kaip artimoje aplinkoje
veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis psichinis poveikis, dėl
kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą.
« Neturtinės žalos » sąvoka yra pernelyg abstrakti. Ji nebūtinai
dera su « fizinio ar turtinio » poveikio sąvoka, sukeliančia
« neturtinę » žalą. Neturtinę žalą paprastai sukelia psichinis
poveikis. Tačiau ne kiekvienas psichinis poveikis artimoje aplinkoje daromas
subjektų vienas kitam, pav. sutuoktinio priekaištai kitam sutuoktiniui,
laikytini psichiniu smurtavimu, sukeliančiu neturtinę žalą. Sutuoktiniai gali
priekaištauti vienas kitam dėl neatliekamų ar blogai atliekamų šeimos narių
vaidmenų ir toks psichinis poveikis tikrai nelaikytinas psichiniu smurtavimu.
Tai ypač aktualu vaikų atžvilgiu. Tėvai savo pamokymais sąmoningai daro
vaikams nuolatinį psichinį poveikį, kuriam vaikai neretai prieštarauja. Taigi
šiuo atveju atskirti tyčinį psichinį smurtavimą nuo sąmoningo auklėjimo yra
ypač keblu. Juolab, kad Konstitucija suteikia teisę tėvams auklėti savo
vaikus pagal savo įsitikinimus. Taigi tikslinga apskritai atsisakyti
abstrakčios « neturtinės žalos » sąvokos. Taip pat būtina išskirti
neleistiną, nepateisinamą tyčinį psichinį smurtavimą, kuris gali pasireikšti
asmens psichinės sveikatos ar normalios raidos sutrikdymu, kuris be kita ko
gali nutikti ir darant fizinį ar turtinį poveikį.
Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„4. Smurtas artimoje
aplinkoje – artimoje aplinkoje veikimu ar neveikimu asmeniui daromas
tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl
kurio asmuo patiria fizinę ar turtinę ir (ar) neturtinę žalą ir
(ar) sutrikdoma jo psichinė sveikata ar normali raida.
|
Nepritarti
|
„Nepritarti“ (balsavo: 6 – už, prieš – nėra, susilaikė – 1).
Smurto artimoje aplinkoje
sąvoka yra įtvirtinta šiuo metu galiojančioje Apsaugos nuo smurto artimoje
aplinkoje įstatymo redakcijoje ir per įstatymo galiojimo dešimtmetį nesukėlė
jokių teisės aiškinimo ar taikymo problemų. Todėl papildomas sąvokos
aiškinimas, keitimas ir tikslinimas laikytinas pertekliniu.
|
|
2.3
|
Seimo narys
Petras Gražulis
2022-01-14
|
2
|
8
|
|
|
Sąvokos smurtas lyties pagrindu apibrėžimas
turi aiškų ideologinį pobūdį, o taip pat netenkina formlių loginių
reikalavimų sąvokų apibrėžimui. Smurtas, pagal šios sąvokos turinį, tai
neleistini veiksmai, kuriuos dėl pačių įvairiausių motyvų atlieka individas
ar individų grupė kito individo ar individų grupės atžvilgiu. Atskirai
apibrėžiant smurtą lyties pagrindu, siekiama pažymėti, kad smurtavimas pagal
prigimtinius bruožus yra būdingas vyrams, kaip subjektų klasei moterų
atžvilgiu (apibrėžiame pažymima, kad smurtą neproporcingai dažniau patiria
moterys). Tokiu būdu vyrai, kaip lytis, stigmatizuojami, o moterys,
viktimizuojamos. Kitais žodžiais moterų klasė yra aukos, o vyrų klasė
išnaudotojai, smurtautojai. Sekant tokia logika reikėtų apibrėžti smurtą ir
pav. pagal kitus klasinius požymius : pav. rasės atžvilgiu baltųjų
smurtą juodaodžių atžvilgiu arba pav. amžiaus atžvilgiu vyresniųjų smurtą
jaunesniųjų atžvilgiu. Formalios logikos požiūriu taikomas apibrėžimas gimine
ir rūšiniu skirtumu. Apibrėžime nurodoma, kokias pasekmių rūšis sukelia
neleistino poveikio rūšys. Tuo tarpu prierašas kurį neproporcingai dažnai
patiria moterys ir yra galia bei kontrole grindžiama moterų diskriminacijos
forma, formalios logikos požiūriu yra visiškai nesusijęs su
apibrėžinėjama sąvoka.“
Pasiūlymas:
2 str. 8 dalį apskritai išbraukti.
„Smurtas lyties pagrindu – dėl asmens
lyties veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis,
psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria
fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą, kurį neproporcingai dažnai
patiria moterys ir yra galia bei kontrole grindžiama moterų diskriminacijos
forma.“
|
Nepritarti
|
„Nepritarti“ (balsavo: 6 – už, prieš – nėra, susilaikė – 1).
Pirmoje lentelės grafoje (dėl Seimo narių Vilijos
Aleknaitės-Abramikienės ir Audroniaus Ažubalio pasiūlymų) išdėstyti
argumentai.
|
|
2.4
|
Seimo narys
Petras Gražulis
2022-01-14
|
3
|
|
4
|
|
Apibrėžiant « lygiateisiškumo » principą, kuris
apibrėžia asmenų artimoje aplinkoje teisių lygybę, numatoma ir lygybė « lytinės
orientacijos » pagrindu. « Lytinės orientacijos » sąvoka
nei šiame nei kituose įstatymuose (pav. Lygių galimybių įstatyme) nėra apibrėžta.
Šnekamojoje kalboje « lytinė orientacija » suprantama kaip
« seksualinė orientacija, t. y. reiškia asmens laisvą valią pasirinkti
tos pačios ar kitos lyties seksualinį partnerį. Lingvistiškai « lytinė
orientacija » reiškia ir asmens laisvą valią pasirinkti savo lytį.
Konstitucijos 38 straipsnio 2 ir 3 dalys aiškiai skiria
gamtos nustatytas biologines lytis. Lyties keitimo teisės Konstitucija
nenumato, kaip ir nenumato vienos lyties asmenų santuokos ar partnerystės.
Taigi neatlikus pataisų Konstitucijoje « lytinės orientacijos »
sąvokos šiame įstatyme tikslinga atsisakyti.
Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 3 straipsnio 4) punktą ir jį
išdėstyti taip:
„4)
lygiateisiškumo – smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys ar
smurtą patyrę asmenys, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės,
socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės
orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ar kitų
ypatybių, turi lygias teises į apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir
specializuotą kompleksinę pagalbą, dalyvauti smurto artimoje aplinkoje
prevencijos veiklose;“
|
Nepritarti
|
„Nepritarti“ (balsavo: 6 – už, prieš – nėra, susilaikė – 1).
Argumentai
tokie pat, kaip dėl komitete jau svarstytų pasiūlymų iš Lietuvos
žmogaus teisių asociacijos nario teisės prof. Sauliaus Arlausko ir Lietuvos
žmogaus teisių koordinavimo centro atstovo Vytauto Budniko.
Lytinės orientacijos sąvoka
yra įtvirtinta apibrėžiant diskriminacijos pagrindus Lietuvos Respublikos
Lygių galimybių įstatyme (2 str. 2 d.). Pasiūlymo autoriai taip pat
klaidingai taiko, aiškina ir interpretuoja „lytinės orientacijos“ ir „lytinės
tapatybės“ sąvokas.
|
