PASIŪLYMAS

DĖL  LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖJŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO
NR. X-1771 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2102(3)

2023-03-13

Vilnius

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

priedas

I skyrius

Argumentai:

       Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos teisėjų darbo apmokėjimo įstatyme Nr. X-1771  teisėjų atlyginimo koeficientai nustatyti atsižvelgiant į  teismų hierarchinę sistemą. Konstitucinio Teismo pirmininkui ir teisėjams  nustatyti didesni koeficientai palyginti su bendrosios kompetencijos ar specializuotų teismų pirmininkų ir teisėjų pareiginės algos koeficientais. Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas Lietuvos teismų sistemoje yra išskirtinis teismas, nes, skirtingai nuo bendrosios kompetencijos ar specializuotų teismų, nagrinėja teisės aktų atitiktį Konstitucijai, t. y. kaip ir numatyta Konstitucijos 102 straipsnyje, Konstitucinis Teismas garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisingumą spręsdamas, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams, Konstitucinio Teismo pirmininkui ir teisėjams buvo numatyti  ir už Ministro Pirmininko, Seimo Pirmininko, Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareiginės algos koeficientus didesni pareiginės algos koeficientai.

Projekte taip pat siūloma atsižvelgiant į teismų hierarchiją didinti atskirų teismų pirmininkų ir teisėjų pareiginės algos koeficientus (didinant  kas 0,2 koeficiento), be to,  jau siūloma suvienodinti Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkų pareiginės algos koeficientus. Aiškinamajame rašte nepateikiami  konkretūs argumentai, tik teigiama, kad siūloma suvienodinti Ministro Pirmininko, Seimo Pirmininko, Konstitucinio Teismo pirmininko ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko darbo užmokestį. Paaiškinimas, kad  iš dalies remtasi Estijos modeliu, nenurodant argumentų, kodėl jis laikomas geriausiu, mano nuomone, nėra pakankamas. Pažymėtina ir tai, kad pagal projekte nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 ir 4 straipsniuose numatytą teisinį reguliavimą, Konstitucinio Teismo teisėjo darbo užmokestį sudarytų tik pareiginė alga, o bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų darbo užmokestį – pareiginė alga ir mokėjimas už darbą ir budėjimą poilsio ir švenčių dienomis, pavadavimą. Neaišku, kuo toks siūlomas diferencijuotas reguliavimas pagrįstas, kodėl projektu nesiūloma Konstitucinio Teismo teisėjams mokėti už pavadavimą, taip pat už darbą atliekant būtinus neatidėliotinus veiksmus poilsio ir švenčių dienomis, kai jie vykdo įstatyme nustatytas funkcijas, tokia pat tvarka kaip bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams,  nes, pvz. kad ir  pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnį paklausimas dėl Rinkimų kodekso pažeidimo turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 120 valandų nuo jo įteikimo Konstituciniam Teismui, o į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos.

Nekviescionuojant iniciatorių pasirinktų atskirų teismų pirmininkų ir teisėjų pareiginės algos koeficientų dydžio, manytina, kad turėtų būti atsižvelgta į teismų hierarchinę sistemą, taigi ir į Konstitucinio Teismo išskirtinumą Lietuvos teismų sistemoje.

Dėl to siūlau atitinkamai patikslinti įstatymo projekto XIVP-2102(3) priedo I skyriaus nuostatas.

Pasiūlymas:

Lietuvos Respublikos teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo priedo    I skyrių išdėstyti taip:

I SKYRIUS

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO TEISĖJŲ PAREIGINĖS  ALGOS  KOEFICIENTAI

                                                                                                  (baziniais dydžiais)  

Eil. Nr.	Pareigybė	Pareiginės algos  koeficientas
1.	Konstitucinio Teismo pirmininkas (ar pirmininką pavaduojantis Konstitucinio Teismo teisėjas)	5,5 5,7
2.	Konstitucinio Teismo teisėjas	5,0 5,1

Teikia:

Seimo narė Irena Haase