LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius,
tel. 8 706 63 335, el. p. dokumentai@stt.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
Lietuvos Respublikos Seimo
Švietimo ir mokslo komitetui
El. p. smk@lrs.lt
Lietuvos mokslo tarybai
E. pristatymas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Kanceliarijai
E. pristatymas
Audriui Armui
El. p. auarma@gmail.com
|
|
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL LIETUVOS MOKSLo TARYBOS VEIKLOS teisinio reglamentavimo
|
|
Nr.
|
1. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 15 straipsnio (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas).
2. Lietuvos mokslo tarybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 375 (toliau – Nuostatai).
3. Lietuvos mokslo tarybos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-796 (toliau – Reglamentas).
4. Lietuvos mokslo tarybos ekspertų ir jų veiklos bendrųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2023 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. V-550 (toliau – Ekspertų veiklos taisyklės).
5. Projektų ir jų ataskaitų ekspertinio vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos mokslo tarybos primininko 2018 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. V-43 (2023 m. gruodžio 5 d. redakcija) (toliau – Ekspertinio vertinimo aprašas).
6. Lietuvos mokslo tarybos mokslo ir sklaidos projektų konkursinio finansavimo bendrųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos mokslo tarybos primininko 2019 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-176 (suvestinė redakcija nuo 2023 m. sausio 17 d.) (toliau – Konkursinio finansavimo taisyklės).
7. Mokslo doktorantūros vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos mokslo tarybos primininko 2020 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-192 (toliau – Doktorantūros vertinimo aprašas).
Išanalizavę šiuos teisės aktus, atkreipiame dėmesį, kad nustatytas Lietuvos mokslo tarybos (toliau – LMT) kolegialaus valdymo organo – Valdybos ir vienasmenio valdymo organo – Lietuvos mokslo tarybos pirmininko (toliau – Pirmininkas) sprendimų priėmimo procedūrų teisinis reglamentavimas, kai esminiai LMT veiklą reglamentuojantys teisės aktai ir sprendimai priimami tik Pirmininko sprendimu, nepatvirtinant Valdybai, neatitinka skaidrios teisinio reglamentavimo ir sprendimų priėmimo praktikos kolegialių valdymo organų valdomose kitose institucijose (pavyzdžiui, Lietuvos kultūros taryboje, Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje, Ryšių reguliavimo tarnyboje) ir sudaro sąlygas pasireikšti korupcijai.
Atlikę nurodytų teisės aktų nuostatų antikorupcinį vertinimą, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
1.1. Nustatytas teisinis reglamentavimas, kai neatskiriamos Ekspertų komiteto narių atrankos komisijos narių teikimo ir dalyvavimo komisijoje funkcijos, neužtikrina objektyvaus ir skaidraus Ekspertų komitetų narių atrankos proceso.
Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 15 straipsnio 4 dalį ir Nuostatų 26.13 papunktį Ekspertų komitetų pirmininkus, narius tvirtina Valdyba. Nuostatų 26.12 papunktyje nustatyta, kad Valdyba taip pat tvirtina LMT Ekspertų komitetų narių atrankos komisijas ir atrankos kriterijus, tačiau pagal Nuostatų 36 punktą Ekspertų komitetų atrankos komisijos narių kandidatūras teikia Pirmininkas, o pagal Reglamento 34 punktą į atrankos komisiją Pirmininko teikimu skiriami 3 valdybos nariai, pats Pirmininkas arba jo deleguotas narys ir švietimo, mokslo ir sporto ministro deleguotas atstovas.
Pagal analizuotą teisinį reglamentavimą antikorupciniu požiūriu ydingu laikytinas Ekspertų komitetų narių atrankos komisijos sudarymo mechanizmas, kai tam pačiam asmeniui, t. y. LMT Pirmininkui, suteikiami įgaliojimai teikti kandidatus į atrankos komisijos narius, taip pat ir savo kandidatūrą. Taip sudaromos sąlygos daryti įtaką priimant sprendimus dėl Ekspertų komitetų atrankos ir mažina Ekspertų komitetų narių atrankos proceso skaidrumą ir objektyvumą.
Taip pat nevienareikšmiškai vertintinos Nuostatų 26.12 papunkčio, 38 punkto ir Reglamento 34 punkto nuostatos dėl Valdybos nustatomų Ekspertų komiteto narių atrankos kriterijų, kurie taip pat yra nustatyti ir Nuostatų 40 ir 41 punktuose. Iš analizuojamo teisinio reglamentavimo neaišku, ar Valdyba gali nustatyti kitus, negu nurodyti Nuostatuose, reikalavimus ir atrankos kriterijus Ekspertų komitetų nariams.
Atsižvelgdami į pateiktus argumentus, siūlome tobulinti Ekspertų komitetų narių atrankos proceso bei atrankos kriterijų nustatymo teisinį reglamentavimą.
1.2. Nustatytas ekspertų komisijų sudarymo, jų bei pavienių ekspertų pasitelkimo vertinti konkrečius objektus teisinis reglamentavimas neužtikrina objektyvaus ir skaidraus ekspertų atrankos proceso.
Ekspertų veiklos taisyklių 13 punkte nustatyta, kad ekspertų komisijas sudaro (tvirtina) ir pavienius ekspertus skiria Pirmininkas nurodydamas ekspertinę užduotį, kurią pavedama atlikti, o 14 punkte nustatyta, kad siūlymus Pirmininkui dėl ekspertų komisijų narių (pavienių ekspertų) teikia LMT Ekspertų komitetai pagal kompetenciją, taip pat – Pirmininko pavedimu LMT administracija.
Vertinamuose teisės aktuose nėra reglamentuoto vertinimo objektų paskirstymo konkretiems ekspertams ar jų komisijoms mechanizmo, o pagal Ekspertų veiklos taisyklių 13 punktą darytina išvada, kad sprendimą paskirti ekspertą ar sudaryti ekspertų komisiją iš konkrečių ekspertų konkrečiam vertinimo objektui vertinti priima Pirmininkas vienasmeniškai. Nors Ekspertų veiklos taisyklių 14 punkte nustatyta, kad siūlymus Pirmininkui dėl ekspertų komisijos narių (pavienių ekspertų) teikia LMT Ekspertų komitetai, tačiau pagal nustatytą teisinį reglamentavimą šie teikimai Pirmininkui nėra privalomi ir jis gali savo nuožiūra į ekspertų komisiją ar konkrečiam objektui vertinti paskirti kitus ekspertus negu buvo teikti ekspertų komitetų.
Atkreiptinas dėmesys, kad Ekspertų veiklos taisyklių 11 punkte yra nustatyti ekspertų atrankos principai, tačiau nėra nustatyto jų taikymo, kaip konkretus ekspertas paskiriamas į ekspertų komisiją, kaip jam vertinti priskiriamas konkretus objektas ar paskiriama ekspertinė užduotis. Pavyzdžiui, nėra nustatyta, kaip sprendžiama, kai daugiau ekspertų negu yra komisijos narių pagal nustatytus atrankos principus gali būti paskirti į ekspertų komisiją ar kai keli ekspertai, atitinkantys tuos pačius atrankos principus, gali atlikti konkrečią ekspertinę užduotį.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teisiniame reglamentavime nėra nustatytos prievolės ekspertus į ekspertų komisijas ar konkrečioms ekspertinėms užduotims rinktis tik iš į Ekspertų duomenų bazėje (toliau – EDB) užsiregistravusių ar įtrauktų ekspertų, todėl neaišku, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis gali būti pasitelkiami išoriniai ekspertai objektams vertinti ar ekspertinėms užduotims atlikti.
Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, esamas teisinis reglamentavimas, nenustatantis detalaus ir aiškaus pagal nustatytus kriterijus vertinimo objektų ir ekspertinių užduočių paskyrimo konkretiems ekspertams mechanizmo bei sudarantis sąlygas Pirmininkui savo nuožiūra vienasmeniškai sudaryti ekspertų komisijas, pavesti ekspertines užduotis pavieniams ekspertams, nesikreipiant į Ekspertų komitetus ar neatsižvelgiant į kolegialių LMT organų Ekspertų komitetų teikimą, sudaro galimybes pasireikšti korupcijai, proteguoti atskirus asmenis (ekspertus) ir daryti įtaką ekspertinio vertinimo rezultatams.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Ekspertų veiklos taisyklių III skyriuje yra nustatyti reikalavimai LMT ekspertams, atliekantiems ekspertinius vertinimus ar užduotis. Kai kurie nustatyti reikalavimai nėra apibrėžti (vertinamojo pobūdžio), todėl sudaromos sąlygos kiekvienu atveju juos vertinti skirtingai, pavyzdžiui:
- LMT mokslo ekspertas turi būti paskelbęs reikšmingų recenzuotų publikacijų (8 punktas);
- privalumu laikoma tyrėjų rengimo ir mokslinės veiklos rezultatų sklaidos patirtis (8 ir 9.2 papunkčiai);
- LMT meno ekspertas turi būti pripažintas menininkas, kurio sukurti arba atlikti meno kūriniai yra įvertinti prestižinėmis tarptautinėmis arba nacionalinėmis premijomis arba kitais aukštais apdovanojimais (9.1 papunktis);
- LMT ekspertu praktiku gali būti asmuo, turintis kompetencijų, reikalingų vertinamiesiems objektams kokybiškai įvertinti ir turi turėti bent vieną iš išvardintų kompetencijų – „turėti darbo patirties įmonėje ar įstaigoje, vykdančioje MTEP ir (arba) inovacinės veiklos darbus“(10.1 papunktis). Šioje nuostatoje nėra detalizuota, kokia darbo patirtis atitiktų eksperto kvalifikaciją, nes MTEP vykdančiose įmonėse ar įstaigose dirba įvairios kvalifikacijos darbuotojai ir aptarnaujantis personalas, todėl šis reikalavimas turi būti detalizuojamas.
Teisiniame reglamentavime nustatyti neapibrėžti vertinamojo pobūdžio reikalavimai LMT ekspertams neužtikrina objektyvaus ekspertų atrankos vertinti konkrečius objektus proceso. Atsižvelgdami į srities specifiką ir siekdami aiškesnio procedūrų teisinio reglamentavimo, užtikrinančio skaidrią ir objektyvią ekspertų atranką į ekspertų komisijas ir pavienių ekspertų pasitelkimą ekspertinėms užduotims atlikti, siūlome svarstyti galimybes tobulinti nustatytus reikalavimus LMT ekspertams, atsisakyti vertinamojo pobūdžio reikalavimų ir nustatyti kriterijus, susijusius su galimybe įvertinti eksperto tinkamumą pagal jo kompetenciją, grindžiamą faktiniais duomenimis ir rezultatais.
1.3. Nustatyta ekspertų paraiškų bei ataskaitų vertinimo rezultatų pateikimo ir viešinimo tvarka neužtikrina skaidraus ir atviro ekspertinio vertinimo proceso.
Ekspertinio vertinimo aprašo 7, 11.2-11.4 ir 12 punktais ir papunkčiais reglamentuotas pavienio eksperto atliekamo ekspertinio vertinimo eigos ir užbaigimo procesas. Pavienio eksperto darbas laikomas baigtu, kai jis užpildo teisės aktuose patvirtintas vertinimo formas ir kai Tarybos pirmininkas patvirtina atlikto darbo rezultatus (12 punktas). Analizuojamame teisiniame reglamentavime nėra nustatyta, kad pavienio eksperto užpildytos vertinimo formos ir Pirmininko patvirtinti atlikto darbo rezultatai būtų pateikiami projektų vadovams ir viešai skelbiami po sprendimų dėl finansavimo projektams priėmimo.
Ekspertinio vertinimo aprašo 14 punkte nustatyta, kad ekspertų komisijos darbą sudaro individualus ir grupinis paraiškų ir ataskaitų vertinimas. Individualiame paraiškos ar ataskaitos įvertinime nurodyti įverčiai ar atitiktys kriterijui bei vertinimo komentarai yra pateikiami grupiniam vertinimui (20 punktas). Siekiant parengti apibendrinamuosius paraiškų ar ataskaitų vertinimus ir sudaryti finansuotinų projektų pirmumo eilę (vertinant paraiškas), vertinimui pateikta medžiaga ir jos individualūs įvertinimai kolegialiai aptariami ekspertų komisijos posėdyje (23 punktas), kurio rezultatai įforminami parengus pirminį apibendrinamąjį vertinimą (25 punktas), kuris pateikiamas susipažinti projekto vadovui, tačiau jam susipažinimui nepateikiami konkrečios paraiškos vertinimo turinys, įverčiai pagal vertinimo kriterijus ir galutinė išvada (26 punktas). Teisiniame reglamentavime nėra numatytos galimybės susipažinti su ekspertų komisijos narių atliktais individualiais paraiškų ir ataskaitų vertinimais nei iki sprendimo priėmimo, nei po galutinio sprendimo priėmimo. Taip pat neviešinami ir ekspertų komisijos nariai, atlikę konkrečių paraiškų ar ataskaitų vertinimus.
Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, tiek pavienio eksperto, tiek ekspertų komisijos atlikto ekspertinio vertinimo rezultatų neviešinimas nesudarant galimybės susipažinti su ekspertų atliktais vertinimais projektų vykdytojams ir pateikiant tik pirminius apibendrinamuosius įvertinimus riboja projektų vykdytojų galimybes identifikuoti projektų planavimo ir įgyvendinimo trūkumus bei galimybes juos pašalinti, taip pat pasunkina galimybes nustatyti eksperto galimai padarytas faktines projekto paraiškos įvertinimo klaidas. Siekdami skaidraus ir atviro ekspertinio vertinimo proceso bei sudaryti galimybes projektų vykdytojams ginti savo teises ir įsitikinti, kad ekspertinis vertinimas buvo atliktas objektyviai ir skaidriai, siūlome patvirtinus konkretaus konkurso rezultatus sudaryti galimybę susipažinti su ekspertinio vertinimo rezultatais, t. y. juos paviešinti.
Ši pastaba taikytina ir Doktorantūros vertinimo apraše reglamentuotai Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų institucijose vykdomos mokslo doktorantūros kokybės ir efektyvumo ekspertinio vertinimo procedūrai, kuri yra vykdoma ekspertų komisijos.
1.4. Nustatytas ekspertų komisijų sprendimų priėmimo teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas komisijų sprendimus priimti vienasmeniškai arba mažosios komisijos narių dalies balsais.
Ekspertinio vertinimo aprašo 23 punkte nustatyta, kad ekspertų komisijos posėdis laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė ekspertų komisijos narių ir tarp jų ekspertų komisijos vadovas. Pagal 4.1 papunktį mažiausias komisijos narių skaičius gali būti 4 nariai įskaitant jos vadovą, kuris paraiškų ir ataskaitų vertinimo neatlieka, todėl posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja 2 nariai (komisijos vadovas ir vienas narys), o Doktorantūros vertinimo apraše reglamentuojamai komisijos veiklai – posėdis būtų laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja 3 nariai (komisiją turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai). Rengiamame ekspertų komisijos posėdyje siekiama bendros nuomonės, kuri gali iš esmės skirtis nuo individualiai paraišką ar ataskaitą vertinusių ekspertų nuomonės. Nepavykus pasiekti bendros nuomonės, balsuojama. Sprendimas laikomas priimtu, jei už jo priėmimą balsavo daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių ekspertų komisijos narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia komisijos vadovo balsas.
Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad galimos situacijos, kai sprendimas tuo atveju, jeigu komisiją sudaro 4 nariai, gali būti priimamas tik komisijos vadovo (kuris nevertina paraiškų) balsu, doktorantūros vertinimo atveju – 2 komisijos narių balsais, t. y. sprendimą gali priimti mažoji dalis komisijos narių, ir tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Siekiant užtikrinti objektyvų ir skaidrų sprendimo dėl ekspertinio vertinimo rezultatų priėmimo procesą, būtina tikslinti ekspertų komisijos sprendimo priėmimo nuostatas ir numatyti didesnį minimalų komisijos narių skaičių, t. y. nustatyti, kad posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 4 komisijos nariai.
2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
2.1. Ekspertų sąrašų viešinimo tvarka neužtikrina ekspertinio vertinimo proceso skaidrumo ir objektyvumo.
Pagal ekspertų sąrašų viešinimo tvarką (Ekspertų veikos taisyklių 24 punktas) konkursinio finansavimo paraiškas ir ataskaitas vertinusių ekspertų sąrašai nuo 2024 metų bus skelbiami kiekvienais metais už praėjusių kalendorinių metų laikotarpį nesiejant jų su konkrečiais projektais ar konkursais, nors Europos Sąjungos fondų investicijų lėšomis finansuotuose vertinimuose dalyvavę ekspertai bus viešinami po kiekvieno konkurso. Taip pat nuo 2024 metų bus skelbiamas ir kitas ekspertines užduotis LMT atlikusių LMT ekspertų sąrašas, nesiejant jo su atliktomis ekspertinėmis užduotimis.
Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, numatyta ekspertų sąrašų viešinimo tvarka, kai skelbiami tik bendrieji vertinimus atlikusių ekspertų sąrašai, nesiejant jų su konkrečiais konkursais ir ekspertinėmis užduotimis (išskyrus Europos Sąjungos fondų investicijų lėšomis finansuotuose vertinimuose dalyvavusius ekspertus), neužtikrina objektyvaus ir skaidraus ekspertinio vertinimo proceso. Siekdami LMT skelbiamų konkursų dėl projektų finansavimo ekspertinio vertinimo proceso skaidrumo bei visuomenės kontrolės užtikrinimo, kai pasitelkiami ekspertai vertinti paraiškas ir ataskaitas bei atlikti ekspertines užduotis (finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis), siūlome tobulinti ekspertų sąrašų viešinimo tvarką ir viešai skelbti ekspertų sąrašus po kiekvieno konkurso ar ekspertinės užduoties rezultatų patvirtinimo.
2.1.1 Nereglamentuota įrašymo į ekspertų duomenų bazę tvarka ir neviešinamas ekspertų duomenų bazėje esančių ekspertų sąrašas neužtikrina skaidraus pripažinimo ekspertais proceso.
Ekspertų veiklos taisyklių 5 punkte nustatyta, kad asmuo, kuris gali būti kviečiamas ekspertiniam darbui Taryboje atlikti, turi būti savo iniciatyva užsiregistravęs Tarybos EDB arba Tarybos kvietimu el. paštu išreiškęs sutikimą būti užregistruotas EDB. EDB informacija apie ekspertus ir jų kompetencijas nėra viešai prieinama, todėl suinteresuotiems asmenims, kurių projektai yra vertinami, nėra galimybės įsitikinti, ar ekspertas yra oficialiai įtrauktas į ekspertų duomenų bazę ir turi patvirtintas kompetencijas atlikti objekto ekspertinį vertinimą. Viešai prieinama informacija apie ekspertus bei jų turimas kompetencijas didina ekspertų atliekamo objektų vertinimo proceso skaidrumą, o nesant galimybių viešai pasitikrinti tokios informacijos susidaro sąlygos pasireikšti korupcijai tiek skiriant ekspertus konkretaus objekto vertinimui, tiek mažinant galimybes patiems ekspertams įsitikinti ekspertų atrankos ekspertiniams vertinimams atlikti proceso skaidrumu.
Ekspertų veiklos taisyklių 7 punkte nustatyta, kad EDB administravimo tvarka, su ja susijusios LMT administracijos, Ekspertų komitetų funkcijos, taip pat ekspertų ir asmenų, siekiančių ar pakviestų jais tapti, informavimo, jų duomenų atnaujinimo tvarka yra nustatoma Pirmininko patvirtintame Ekspertų duomenų bazės administravimo tvarkos apraše, kuris LMT viešai nėra paskelbtas.
Ekspertų veiklos taisyklių III skyriuje yra nustatyti reikalavimai ekspertams, tačiau nėra reglamentuotos konkrečių ekspertų atrankos ir įtraukimo į EDB procedūros ir kaip tokia procedūra yra įgyvendinama, pavyzdžiui, ar skelbiamas kvietimas būti ekspertu, ar daroma atranka. Iš nustatyto teisinio reglamentavimo neaišku, kaip Ekspertų veiklos III skyriuje nustatyti reikalavimai koreliuoja su ekspertų įrašymo į EDB procedūra, ar visi asmenys, atitinkantys ekspertams keliamus reikalavimus, yra įrašomi į EDB, kas priima sprendimą įrašyti konkretų asmenį į EDB ar pašalinti iš jos. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą darytina prielaida, kad nurodytos procedūros turėtų ar galėtų būti reglamentuotos Ekspertų duomenų bazės administravimo tvarkos apraše. Tuo tarpu nesant galimybių viešai susipažinti su aprašo nuostatomis, nėra aiškios įtraukimo ir pašalinimo iš EDB sąlygos, ekspertų, įrašytų į EDB, teisės ir pareigos.
Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu viešai neskelbiama informacija apie ekspertų duomenų bazėje nurodytus ekspertus bei jų kompetencijas, taip pat viešai nepaskelbtas Ekspertų duomenų bazės administravimo tvarkos aprašas neužtikrina skaidraus ekspertų pasitelkimo konkursiniams ir nekonkursiniams objektams įvertinti ar ekspertiniam darbui atlikti proceso.
3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neteikiame.
4. Atlikę antikorupcinį vertinimą nustatėme, kad:
4.1. Nustatytas teisinis reglamentavimas neatskiriant Ekspertų komiteto narių atrankos komisijos narių teikimo ir dalyvavimo komisijoje funkcijų neužtikrina objektyvaus ir skaidraus Ekspertų komitetų narių atrankos proceso.
4.2. Nustatytas ekspertų komisijų sudarymo, jų bei pavienių ekspertų pasitelkimo vertinti konkrečius objektus teisinis reglamentavimas neužtikrina objektyvaus ir skaidraus ekspertų atrankos proceso.
4.3. Vertinamojo pobūdžio reikalavimai ekspertams sudaro sąlygas pasireikšti korupcijai skiriant ekspertus į ekspertų komisijas ar paskiriant jiems ekspertines užduotis.
4.4. Nustatyta ekspertų paraiškų bei ataskaitų vertinimo rezultatų pateikimo ir viešinimo tvarka neužtikrina skaidraus ir atviro ekspertinio vertinimo proceso.
4.5. Nustatytas ekspertų komisijų sprendimų priėmimo teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas komisijų sprendimus priimti vienasmeniškai arba mažosios komisijos narių dalies balsais.
4.6. Ekspertų sąrašų viešinimo tvarka neužtikrina ekspertinio vertinimo proceso skaidrumo ir objektyvumo.
4.7. Nereglamentuota įrašymo į ekspertų duomenų bazę tvarka ir neviešinamas ekspertų duomenų bazėje esančių ekspertų sąrašas neužtikrina skaidraus pripažinimo ekspertais proceso.
Atsižvelgdami į antikorupcinio vertinimo metu nustatytus teisinio reglamentavimo trūkumus ir pateiktus argumentus, siūlome tobulinti teisinį reglamentavimą pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
Vadovaudamiesi Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies nuostatomis, Lietuvos mokslų tarybos prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbti informaciją, kaip atsižvelgta (planuojama atsižvelgti) į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, arba, jeigu į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta, nurodyti priežastis ir motyvus, užpildyti antikorupcinio vertinimo išvados įgyvendinimo pažymą, kurios forma pateikta Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamo teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo tvarkos aprašo 3 priede[1], bei pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai pažymos nuorodą.
Direktorius Linas Pernavas
Aivaras Raišys, tel. 8 706 63 331, el. p. aivaras.raisys@stt.lt