Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 3, 2020 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 1, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 5
STENOGRAMA
2020 m. lapkričio 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, po truputį prašom grįžti į salę ir į savo vietas. Pradėsime vakarinį Seimo posėdį. Prašom susėsti. Gerbiami kolegos, pradedame vakarinį Seimo posėdį. (Gongas)
Registracija.
Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Tikiuosi, kad dienos eigoje jų susirinks daugiau.
14.01 val.
Informaciniai pranešimai
Prieš tęsdami klausimus pagal darbotvarkę, turime pranešti vieną pareiškimą. „Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei. 2020 m. lapkričio 19 d. Pareiškimas. Kadangi mano kvalifikacija neatitinka aukštų liberalų kriterijų, prašau nelaikyti manęs Liberalų frakcijos nariu.“ Pasirašo Seimo narys K. Glaveckas.
14.01 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 89 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-19 (pateikimas)
Toliau kviečiu tęsti darbus pagal mūsų darbotvarkę. 2-1 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 89 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-19. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamą J. Razmą.
Trumpa replika, kol J. Razma eina į tribūną. Prašau per…
P. GRAŽULIS (MSNG). Nuo liberalizmo ir homoseksualizmo nepasveikstama. Pasveiko. Kęstutis pasveiko.
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamas Jurgi Razma. (Balsai salėje) Ar dar norėsite repliką? (Balsai salėje) Prašau. Dėl vedimo tvarkos. Prašau.
A. GUOGA (DPF). Dėl Tarpparlamentinės grupės su Kinijos Liaudies Respublika renkamės 14 val. 15 min. poilsio zonoje. Išrinkti pirmininką ir pavaduotoją. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. 14 val. 15 min. renkasi Tarpparlamentinė grupė su Kinijos Liaudies Respublika. Posėdžių metu tokių grupių šaukti nerekomenduojama. Jūs veikite savarankiškai pagal Statuto numatytas taisykles.
Gerbiamas Jurgi Razma, prašau pristatyti klausimą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pradedame Seimo statuto pataisų pakeitimo, gal aš taip sakyčiau, maratoną, nes nemažai jų čia yra įregistruotų. Aišku, jums gali kilti klausimas, kodėl visos tos iniciatyvos nesudėtos į vieną projektą, nes autoriai beveik visais atvejais tie patys. Paaiškinu: nenorime, kad nebūtų atmestas visas projektas dėl vienos kurios nors nepatinkančios idėjos. Todėl pateikimo stadijoje pateikiame atskirai, bet tikimės, kad priėmimo stadijoje bus galima visus projektus sujungti, ir mes priimsime tik vieną projektą. Dėl to statistiškai čia gal pabaiga nebus bloga.
Taip pat yra ir mūsų frakcijos, ir Seniūnų sueigoje sutartas siūlymas svarstyti tas pataisas skubos tvarka. Turbūt pirmininkas, nežinau, ar pradžioje pasiūlys, kad Seimas tai priimtų, ar pabaigoje, kai visas pateiksime. Žinoma, ne visos pataisos reikalauja skubotumo. Kai kurias būtų galima svarstyti ir lėčiau, bet vėlgi dėl to, kad tai nebūtų išblaškyta į atskirus smulkius projektus, galima priimti visus kartu. Ta skuba nebūtų labai didelė skuba. Šiandien pateiktume, rytoj Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstytų, antradienį Seime apsvarstytume ir ketvirtadienį galėtume priimti. Skuba galbūt labiausiai reikalinga dėl nuotolinio darbo įteisinimo. Tai mes vėliau pateiksime.
Pirmasis projektas yra labai paprastas, bet jis grįstas mūsų darbu būnant opozicijoje, kai mes matėme, jog yra šiandien formalus reikalavimas tam, kad svarstytume kokį nors projektą, jis turi būti sesijos darbų programoje. Valdantieji neretai šią nuostatą naudodavo opozicijos iniciatyvoms užblokuoti dar pačioje pirminėje stadijoje, tiesiog neleisdavo papildyti sesijos darbų programos ir projektą įregistravęs opozicijos Seimo narys net neturėdavo galimybės išsakyti savo idėjos, pristatyti paties projekto. Kaip matote, mes, tapę valdančiaisiais, nepamirštame tos karčios patirties iš opozicinių laikų ir siūlome padaryti nedidelę pataisą, kad, norint projektą įrašyti į darbotvarkę, jis nebūtinai turi būti sesijos darbų programoje. Nereikia formaliai pildyti sesijos darbų programos vien tam, kad leistume pradėti svarstyti tą projektą. Taip opozicinė frakcija, sudarydama savo darbotvarkę, visiškai neturėtų žiūrėti, ar tas projektas yra, ar nėra darbų programoje, sudarytų taip, kaip nori, ir visi tie projektai būtų svarstomi. Toks paprastas pasiūlymas.
PIRMININKAS. Dėkui gerbiamam pranešėjui. Jūsų nori paklausti penki kolegos. Klausti skiriama 10 minučių. Pirmas klausia gerbiamas E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ačiū, gerbiamas Pirmininko pavaduotojau. Iš tiesų turbūt gerai, kai sutrumpinsime šiek tiek ir darbotvarkes tam tikras, be reikalo reikėdavo vaikščioti į tribūną, pristatyti, paskui galvoti, kaip čia, ar verta pristatyti, ar ne, paskui pristatai dar kartą. Bet, iš kitos pusės, dėl pačių darbų programų, ar jos iš tikrųjų nesusilpnės per daug, nes iš esmės turbūt rašydavome tam, kad iš anksto suplanuotume darbus, surašytume. Galbūt Vyriausybė tą dalį atneš, bet iš esmės tokio didelio tikslo rašyti iš anksto nebelieka ir skubėti kur nors, vienu žodžiu, planuoti į priekį. Ar nemanote, kad susilpnės tos pačios darbų programos?
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, niekas netrukdo mums tas darbų programas parengti ir patvirtinti tokias pat, kokias mes panašiai ir turėdavome. Aš neabejoju, kad Vyriausybės dalies tikrai bus pateikta. Kita vertus, prisiminkime, kaip atrodydavo ta antroji programų dalis. Ten tiesiog būdavo surašomi visi projektai, kurie yra čia, Seimo sekretoriate, įregistruoti, be jokios sistemos. Na, paskui kartais spauda pasišaipydavo, kad mes įvykdėme tą programą gal 20 %, na ir kas iš to? Tiesiog tai buvo toks nereikšmingas dokumentas, apkraunantis Seimą nereikalingu formalumu. Vien dėl to mes Seimo posėdžiuose priimdavome keliasdešimt tuščių teisės aktų, dėl programos papildymo. Nors visi matome, tikrai tą projektą reikia svarstyti, darbotvarkę patvirtiname, ne, dar turime papildyti sesijos darbų programą. Tiesiog kažkokiu nereikalingu formalizmu užsiimdavome taip.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia gerbiamas K. Glaveckas. (Balsai salėje) Įjungta.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, jūs siunčiate žinią dabar Lietuvos žmonėms, kad Seimas pradeda savo darbą nuo to darbo, kurį turėjo 30 metų atlikti ir kuris buvo atliekamas, – Statuto korekcijos. Žmonės turi daug problemų, susijusių su darbyste, bedarbyste, su visais dalykais, o mes pradedame nuo to, kad darytume savo namuose tvarką. Aš suprantu, kad ta tvarka yra labai svarbi, bet nemanau, kad tie klausimai yra tokie svarbūs, kad jiems būtų galima skirti prioritetinę teisę, pirmenybę. Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jūs pasižiūrėkite į visą darbotvarkę, ten tikrai rasite svarbių projektų, bet tam, kad mes efektyviai spręstume tuos žmonėms rūpimus klausimus, savo virtuvėje turime susitvarkyti taip, kad darbas vyktų sklandžiai. Jeigu mes čia paliksime beprasmes procedūras, skęsime visokiuose formalumuose, tai nesitikėkite, kad efektyviai spręsime ir tai, kas žmonėms iš tikrųjų skaudu ir rūpi.
PIRMININKAS. Dėkui už atsakymą. Klausia gerbiama R. Baškienė. Nėra salėje. Klausia gerbiamas A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Gerbiamas Jurgi, kai kandidatavote į Seimo Pirmininko pavaduotojus, jums vienas iš klausimų buvo užduotas dėl Seimo bendrabučio, galbūt ne bendrabučio, o viešbučio. Ėmėtės iš karto iniciatyvos, tačiau jos nebesimato. Kokioje stadijoje yra ta jūsų iniciatyva? Kaip galvojate, ar vis dėlto šis XIII Seimas turės politinės valios priimti sprendimą parduoti šį objektą ir atsikratyti sovietinio palikimo, ar ne?
J. RAZMA (TS-LKDF). Klausimas nesusijęs su šiuo projektu. Jūs gal man priskiriate pačią pirminę iniciatyvą, ji labiau priskirtina A. Armonaitei, kuri jau anoje kadencijoje buvo įregistravusi tokį projektą. Toks Statuto pataisų projektas ir šiuo metu, kiek žinau, yra, tikėkimės, kad jis bus artimiausiu metu įregistruotas. Bet aš ir pristatant kandidatūrą minėjau, kad tą klausimą reikia svarstyti ne taip skubiai, vis dėlto padaryti kaštų ir naudos analizę, diskutuoti su visomis frakcijomis. Tai ne tas atvejis, kaip dėl formaliųjų mūsų procedūrų sutvarkymo. Kaip minėjau, tikėkimės, kad projektas atsiras darbotvarkėje kažkurią artimiausią savaitę.
PIRMININKAS. Dėkui pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Diskutuosime dėl motyvų. Yra tik kalbantys už. Ar norite visi kalbėti? Tai jeigu visi atsisakote žodžio, tai tada pereiname prie balsavimo. (J. Razma: „Balsuokime.“). Balsuojame.
Užsiregistravo 67 Seimo nariai, balsavo 67 Seimo nariai: už – 67, prieš ir susilaikiusių nėra. Pritarta po pateikimo.
Gerbiamas J. Razma per šoninį mikrofoną. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš gal taip neformaliai pristatydamas projektą minėjau apie skubą, dabar formaliai frakcijos vardu paprašyčiau skubos. Gal galime bendru sutarimu dėl to sutarti?
PIRMININKAS. Dėkui. Ar Seimas gali bendru sutarimu pritarti skubos tvarkai? Prieštaraujančių nematau. Dėkui. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime pritarti? Galime. Bendru sutarimu. Siūloma svarstyti kitą antradienį, ateinantį antradienį. Sutinkate? Dėkui.
14.14 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 73 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-20 (pateikimas)
Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 73 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-20. Gerbiamąjį J. Razmą prašau į tribūną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tiesiog peržiūrint Seimo statutą užkliuvo viena norma dėl Seimo laikinųjų komisijų formavimo, kuri, mano nuomone, yra antikonstitucinė. Dabar toje galiojančioje normoje yra parašyta, kas Seimas privalo sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, jeigu to pareikalauja ketvirtadalis Seimo narių. Kitaip sakant, ketvirtadalis Seimo narių gali nuspręsti už visą Seimą. O Konstitucinis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad visus klausimus Seimas turi nuspręsti įprasta tvarka savo atitinkamu nutarimu. Aš siūlau šitą antikonstitucinę normą sutvarkyti parašant, kai yra ketvirtadalio Seimo narių iniciatyva dėl tokios komisijos įsteigimo, Seimas tą klausimą sprendžia artimiausiame posėdyje. Bet spręsti turi būtent Seimas.
PIRMININKAS. Dėkui gerbiamajam pranešėjui. V. Gapšys užsirašė paklausti. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Pirmiausia, pirmininke, gal tą fotosesiją patrauksite kažkur į šalį.
PIRMININKAS. Kolegos, sulaukėme pastabų, gal iš tikrųjų nesibūriuokime.
V. GAPŠYS (DPF). Fotosesija plenarinio posėdžio metu kažkaip…
PIRMININKAS. Opozicija gali pagalvoti, kad čia organizuoja perversmą. Gerbiamas Vytautai, prašom tęsti, jūsų klausimas.
V. GAPŠYS (DPF). Dabar dėl esmės. Gerbiamas Jurgi Razma, šitoje vietoje tai buvo, manau, kaip tik labai konstitucinis dalykas, kad ir mažuma gali sudaryti tas komisijas, ir viena ketvirtoji Seimo narių yra pakankamai reprezentatyvi grupė, kuri galėtų inicijuoti komisijos sudarymą. Bet aš suprantu ir tam tikrus nuogąstavimus, kad tą Statuto normą gal reikėtų ir tobulinti, bet, manau, ne taip. Jeigu mes pasiūlytume pataisą ir numatytume, kad 71 gali užblokuoti, tai yra neleisti sudaryti tokios komisijos, ar jūs pritartumėte tokiam pasiūlymui?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš iš esmės galėčiau pritarti. Reikėtų padiskutuoti su teisininkais. Jeigu jie mano, kad tai teisiškai, konstituciškai gerai, tai aš asmeniškai neprieštaraučiau. Jūs mėginkite tokį pasiūlymą registruoti, Teisės ir teisėtvarkos komitetas tuomet apsvarstys. Gali būti ir taip, nes, kaip aš minėjau, reikia vis dėlto užtikrinti, kad Seimo dauguma, kuri yra, lemia vieną ar kitą sprendimą. Negali būti, kad besąlygiškai ketvirtadalis Seimo narių įkuria komisiją. Na, to niekada ir nebūdavo, tiesą sakant, man atrodo, nes ta norma, matyt, jeigu ir būdavo tos iniciatyvos, taip nebūdavo interpretuojama. Bet kai skaitai, taip šiandien yra parašyta keistai.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas Jurgi Razma, atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti. Balsuojame.
Užsiregistravo 67, balsavo 67: už – 67, kitaip manančių nebuvo. Po pateikimo pritarta. Ar gerbiamas J. Razma nori siūlyti ir dėl šio projekto skubos tvarką frakcijos vardu? Taip. Ar gali Seimas pritarti bendru sutarimu, kad skubos tvarka svarstome šį projektą? Dėkui. V. Gapšys siūlo balsuoti. Gerai, balsuojame dėl skubos.
Užsiregistravo 62, balsavo 62: už – 57, prieš nėra, susilaikė 5. Skubos tvarkai pritarta. Kaip pagrindinį paskirkime taip pat Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Nebus prieštaraujančių? Gerai. Bendru sutarimu siūloma svarstyti 24 dieną, kitą antradienį. Pritariame? Prieštaraujančių nematau.
14.18 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 71 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 731 straipsniu“ projektas Nr. XIIIP-5364 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 71 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 731 straipsniu“ projektas Nr. XIIIP-5364. Pranešėja būtų A. Širinskienė, jei ji būtų salėje. Aš salėje nematau. Niekas nepakeis? Pakeis. Gerbiamas S. Šedbaras pristatys projektą. Prašom į tribūną.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš turiu teisę pristatyti šį projektą todėl, kad tai yra komiteto. Nors įregistravo prieš tai buvusi pirmininkė, bet tai yra komiteto sprendimas įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą. Komitetas nusprendė, kad jis pats teiks Statuto pataisas.
Jeigu prisimenate, buvo Konstitucinio Teismo nutarimas dėl vieno laikinosios tyrimo komisijos nario pašalinimo iš komisijos, nepaskiriant kito. Tai čia yra sena istorija, ir Konstitucinis Teismas išdėstė daugmaž tam tikrą koncepciją, pagal kurią yra parengtas ir kolegės pasirašytas projektas.
Yra Teisės departamento, sakyčiau, labai teisingų pastabų, į kurias svarstymo metu reikės atsižvelgti, tačiau siūlyčiau pritarti, nes tai iš tiesų, kaip minėjau, yra Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimo dokumentas.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas Stasy, jūs pristatėte projektą. Jūsų nori paklausti gerbiama R. Baškienė, bet aš jos nematau salėje. Pereisime prie motyvų. Ar yra? Ne. Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti. Balsuojame.
Užsiregistravo 72, balsavo 72: už – 71, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar niekas neprieštarauja? Prieštaraujančių nematau, pritariame. Svarstymo data. Prašom – per šoninį mikrofoną J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Vėl čia galima prašyti skubos ne todėl, kad čia būtų didelis poreikis, bet dėl to, kad būtų galimybė pagaliau visas pataisas sukelti į vieną dokumentą. Tai susiję su mano pateiktu projektu, kuris taip pat yra dėl laikinųjų tyrimo komisijų. Aš tikiuosi, kad komitetas, jeigu komitetas kartais ilgiau svarstytų, natūralu, tas projektas nusikeltų, bet bandykime manyti, kad komitetas pajėgs viską kartu apsvarstyti.
PIRMININKAS. Logiką supratome. Ar jūs frakcijos vardu siūlote?
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip, taip frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Dėkui. Ar Seimas gali pritarti, kad šiam projektui irgi skubos tvarką taikytume? Yra tam tikros logikos, kad visas Statuto pataisas svarstytume kartu. Nėra prieštaraujančių? Bendru sutarimu. Dėkui.
Svarstymo data – kitas antradienis, lapkričio 24 diena.
14.22 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 papildymo 571 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-21 (pateikimas)
Kita klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 papildymo 571 straipsniu“ projektas XIVP-21. Pranešėjas – A. Vyšniauskas. Prašom į tribūną.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, turiu garbę pristatyti šią Statuto pataisą. Galbūt pradėčiau nuo pačios iniciatyvos, kodėl tokios pataisos poreikis atsirado. Manau, kad visi sutiksime, kad Seimas, ypač šitas, yra vieta diskusijoms – išsamioms, gilioms, kartais audringoms, bet, labai tikiuosi, rezultatyvioms.
Viena iš Seimo funkcijų yra parlamentinė kontrolė. Šiuo metu susiklosčiusi tam tikra tradicija, kad pagrindinis parlamentinės kontrolės įrankis yra laikinoji tyrimo komisija, tačiau labai dažnai būna tokių klausimų, kurie neverti kurti laikinąsias tyrimo komisijas: kokio nors įstatymo veikimo ar neveikimo klausimas, reformos, mažesnės ar didesnės, analizė ar kokio nors svarbaus šaliai įvykio, pavyzdžiui, gaisro Alytuje. Tokius įvykius, tokius nutikimus išanalizuoti būtina, bet jiems tikrai nereikia didelių, plačių laikinųjų tyrimo komisijų.
Mes siūlome įtvirtinti naują parlamentinės kontrolės įrankį, tiesiog sustiprinti Seimo komitetus ir suformuoti praktiką, kad Seimas kiekvienos sesijos pradžioje nustatytų tam tikras temas ir pavedimus komitetams, kurie galėtų atlikti parlamentinius tyrimus ir paruošti Seimo pranešimus. Manome, kad šis įrankis leistų komitetams susitelkti į analizę, į analitiką ir į svarbių klausimų analizavimą.
Svarbu paminėti tai, kad tokiu atveju komitetas pranešimui rašyti paskirtų du atstovus: vieną iš daugumos, vieną iš mažumos – taip, kaip yra ir Etikos ir procedūrų komisijoje, jie kartu dirbdami parengtų išvadas, kurios vėliau keliautų į Seimo salę, būtų svarstomos, teikiami pasiūlymai ir būtų visos kitos procedūros. Trumpai tiek. Kviečiu užduoti klausimus.
PIRMININKAS. Dėkui už pristatytą projektą. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmas – E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tiesų turbūt bus įdomus žanras, tiktai jis būna įdomus, kai tikrai būna įdomus. Galbūt reikėtų šiek tiek daugiau reglamentuoti tą visą procesą? Ar nebus tai garbės reikalas kiekvienam komitetui būtinai kokią nors temą gvildenti, galbūt gana neaktualią? Būdavo taip su pranešimais, kai organizuodavo „Europos savaites“. Ateidavo vienas kitas žmogus, priklausydavo nuo pranešimo temos. Ar nevirs toks žanras gana nuobodžiu vien todėl, kad reikia, salė tuščia? Ar bus atrinkti kokie penki, keturi pranešimai per sesiją, nepriklausomai nuo komitetų skaičiaus? Jų yra 15. Ačiū.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Dabartinė pataisa numato, kad tokį apibrėžimą atliktų Seimo valdyba. Aš manau, kad bent jau pradžioje reikėtų pasitikėti Seimo valdyba, kuri nustatytų tiek tvarką, tiek leistųsi… tikrai atrinktų tuos geriausius pasiūlymus ir tas idėjas pranešimams rengti. Nebūtina juk visko nešti ir į Seimo salę. O jeigu matysime, kad yra kokių nors problemų, tikrai išeina nuobodūs pranešimai, manau, tokiu atveju galėsime svarstyti ir peržiūrėti tą patį Statutą.
Dar vienas svarbus akcentas, kad šią pranešimų iniciatyvą perimame iš Europos Parlamento. Jis turi tokią praktiką ir jinai tikrai gerai veikia.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū. Kolega, iš tiesų jūs pats pasakėte – iš Europos Parlamento, bet teko darbuotis ir pats puikiai žinai, kad Europos Parlamente yra visiškai skirtingas teisės aktų svarstymas. Tai yra komitetai pagrindiniai daro pranešimus ir panašiai. Tai yra kardinaliai skirtingai, negu mes turime Statutą, ir kardinaliai skirtingai, negu yra pirminiai teisės aktai ir jie svarstomi. Bet aš pritariu, ką kolega E. Pupinis sako. Aš įsivaizduoju, koks čia balaganas ir chaosas bus pas mus Seime.
Dabar įsivaizduokite valdybą. Šiandieną valdyboje neatstovaujama opozicijos atstovams, kur yra 32 ar 33 Seimo nariai. Įsivaizduokite dabar taip: jie nori užregistruoti kokį nors svarstymą, jie norės pateikti, kad čia būtų diskutuojama, valdyba nusprendžia ir sako – ne, mes jo nenagrinėsime, mes jo nesvarstysime. Ar jums neatrodo, kad taip bus kaip tik suvaržyta teisė kitoms politinėms grupėms, politinėms frakcijoms tą klausimą atnešti į salę ir svarstyti? Toks Statuto pakeitimas šiandien yra perteklinis. Nematau netgi tikslingumo, kam jis čia būtų reikalingas. Kaip sakė kolega E. Pupinis, bus nuobodūs, ilgi ketvirtadienio vakarai. Susirinks 14 valandą, ateis dešimt ekspertų ir penki žmonės to paties klausysis.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš manau, kad ekspertų klausyti tikrai nėra nuobodu. Tikrai Seimui reikėtų daugiau klausytis tiek komitetuose, tiek ir Seimo salėje ekspertų nuomonės. Taip, be abejo, procedūros Europos Parlamente ir mūsų Seime skiriasi, tačiau pamažu pamažu reikėtų bandyti gerąsias praktikas perimti. Mano nuomone, tai yra geroji praktika.
Kas susiję su mažumos ir daugumos santykiu, žinote, aš neatsimenu tokio Seimo, kur mažuma turėtų daugumą valdyboje, kad galėtų dėl visko nuspręsti. Šiuo atveju manau, kad į opozicijos teises ir nuomonę bus atsižvelgta. O jeigu matysime, kad kažkas neveikia, visada galima atlikti korekcijas.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausti užsirašė R. Baškienė, bet aš jos salėje nematau. Dėkui pranešėjui, jūs atsakėte į visus klausimus.
Dėl balsavimo motyvų nėra užsirašiusių kalbėti. Balsuojame.
Užsiregistravo 72, balsavo 71: už – 65, prieš – 0, susilaikė 6. Sprendimas – po pateikimo pritarta.
Gerbiamas J. Razma per šoninį mikrofoną. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tradicinis siūlymas frakcijos vardu dėl skubos, nes norime viską paskui priimti vienu projektu, ką jau komitetas aprobuos.
PIRMININKAS. Dėkui. Jau motyvus supratome, logiką supratome – visą Statutą reikėtų svarstyti in corpore. Ar galime pritarti bendru sutarimu, kad skubos tvarką šiam projektui irgi taikome? Gerai. Dėkui, kolegos. Dabar pagrindinis komitetas lygiai taip pat – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir siūlome svarstyti turbūt tą patį antradienį – 24 dieną. Ar galime, pritarti? Nematau prieštaraujančių.
14.30 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 25 straipsnio pakeitimo ir 802 straipsnio pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIVP-22 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 25 straipsnio pakeitimo ir 802 straipsnio pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIVP-22. Pranešėjas – J. Razma. Prašau į tribūną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kitą savaitę mes tikriausiai sudarysime komisijas, preliminariai Seniūnų sueigoje mes svarstėme, koks galėtų būti jų sąrašas. Yra nusistovėjusi tradicija dėl kai kurių komisijų sudarymo, jos sudaromos beveik kiekvienoje kadencijoje. Yra dalis komisijų, kurios įrašytos į Seimo statutą, ir tokiu būdu mes privalome jas sudaryti. Sakyčiau, kad kai kurios iš tų privalomai sudaryti komisijų tikrai yra suprantama, dėl ko įrašytos, pavyzdžiui, Etikos ir procedūrų komisija, Peticijų komisija, Kriminalinės žvalgybos kontrolės komisija, jų buvimas išplaukia netgi iš atskirų įstatymų. Antikorupcijos komisijos dar nepaminėjau. Bet labai keistai tame sąraše yra atsidūrusi viena komisija, praėjusioje kadencijoje tik įkurta, – būtent Migracijos komisija.
Aš manau, kad ši komisija, be abejo, gali būti įkurta, kaip, sakykim, mes įkuriame savižudybių prevencijos ar kovos su priklausomybėmis, aš tikslaus pavadinimo dabar nepasakysiu, komisiją, tai yra aš manau, ši komisija priskirtina prie tokių komisijų, dėl kurių yra Seimo apsisprendimas, ar aktualūs tai klausimai, ar kuriame šitoje kadencijoje, ar nekuriame. Jeigu yra įrašyta Statute, vadinasi, ji amžiams turi egzistuoti ir privalo turi būti kuriama. Aš nemanau, kad migracijos tema yra tokia, kurią mes amžinai svarstysime ir kažką čia darysime ar vaizduosime, kad darome, todėl siūlau iš Statuto išbraukti. Kaip minėjau, atviras kelias ją įkurti kaip ir kitas komisijas, kurių nėra Statute nurodyta, nes yra Statute parašyta, kad gali būti kuriamos ir kitos komisijos.
PIRMININKAS. Dėkui už pristatymą. Klausia T. Tomilinas. Salėje nematau. Klausia R. Baškienė. Salėje taip pat nematau. Klausia R. Tamašunienė. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pirmasis pavaduotojau, žinoma, kad nė viena komisija iš išvardintų nėra amžių amžiams galbūt reikalinga ateities parlamentams, bet vis dėlto, kalbant apie Migracijos komisiją, reikėtų ją palikti bendrame tarp kitų komisijų sąraše, nes iššūkiai valstybei nė kiek nemažėja. Kalbant apie atvykstančius lietuvius, grįžtančius į Lietuvą, tikrai tie procesai yra padėlioti, bet mes turime kitus iššūkius, tai yra darbo rinkos poreikis, vežėjų keliamas klausimas dėl kvotų ir galimybės parsivežti dirbančiuosius iš trečiųjų šalių, kurie vėliau paprašo leidimo gyventi, ir taip toliau. Tikrai Migracijos komisija, mano vertinimu, arba pakomitetis turėtų būti tais klausimais, arba palikti komisiją tarp tų komisijų, kurios nėra įrašytos Statute kaip nuolatinės komisijos. Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiama kolege, jūs vienu sakiniu ir pati pasufleravote, kad gali būti tuo klausimu ir kiti sprendimai, pavyzdžiui, Socialinių reikalų ir darbo komitete gali būti įkurtas pakomitetis. Kadangi komitete šį kartą yra labai daug narių, net 13, tai mes galime įkurti komisiją tiesiog laisva valia, kaip kitas komisijas, tik aš noriu pabrėžti, kad ši komisija nėra skirta Seimo vidaus klausimams spręsti komisija, kurią mes turėtume taip privalomai amžiams įsipareigoti įkurti. (Balsai salėje) Aš tą noriu paryškinti, kad čia buvo toks šiek tiek politizuotas tos komisijos įrašymas, bandant tokiu būdu parodyti, kad mes čia tikrai esame labai jautrūs migracijos problemoms. Bet kai diskutuosime, mes matykime, kad yra Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija, kuri nagrinėja lietuvių emigracijos klausimus ir, manau, toliau nagrinės. Kaip minėjau, yra komitetai, kur gali būti pakomitečiai, bet galbūt gali būti ir tokia komisija. Mano pataisa neatmeta galimybės ją sukurti.
PIRMININKAS. Dėkui. Džiaugiamės kolegų pagausėjimu salėje. Klausia gerbiamas S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš ne visai tiksliai dėl šio jūsų pateikimo, bet vis dėlto kaip būtų. Jeigu kaip šiuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija atsisakė bet kokių postų komisijose ir komitetuose, ar nereikia Statuto pakeitimo, atsižvelgiant į tokią situaciją? O šiandien dargi vienas Liberalų sąjūdžio narys, matyt, sumažino procentalią kvotą komitetų vadovybėje. Ką jūs atsakytumėte į mano šitą klausimą? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jeigu aš pasakyčiau, kad, atsisakius kuriai nors frakcijai politinio protesto forma deleguoti atstovus į tam tikras pozicijas, vietoj jų gali būti siūlomi kiti atstovai, tai tikrai būtų pripažinta, kad čia aš esu labai nedemokratiškas ir bandau sumažinti opozicijos teises. Aš nesiūlysiu nieko keisti tikrai ta tema. Jeigu yra išreiškiamas opozicinės frakcijos protestas, reikia kalbėtis, reikia ieškoti, kur to protesto yra kokie nors objektyvūs pagrindai, kur galbūt yra siekis sudaryti tokį viešųjų ryšių vaizdą, vienam iš opozicijos lyderių išeiti iš Seimo, bandant dėl to apkaltinti kitus, galbūt pačiam seniai subrandinus tokį sumanymą matant, kad opozicijoje nelabai yra kas veikti. Čia gali būti visokių pagrindų, kai yra štai tokie veiksmai, bet reikia aiškintis, kalbėtis. Nemanau, kad dėl tokių demaršų reiktų keisti Statuto normas, kurios nuo seno tokios yra. Yra nustatyta, kad dauguma ir mažuma pagal proporcijas gauna vietas Seimo komitetų ir komisijų vadovybėje. Taigi palikime, kaip yra.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, žinote, kažkaip keistai atrodo, jog mes pirmą kartą sukuriame užsienio lietuvių apygardą, nes vis tiek arti milijono yra išvažiavusių žmonių per visą šį laiką, ir naikiname Migracijos komisiją. Vis dėlto Migracijos komisijos buvimas rodo tam tikrą valstybės prioritetą.
Mano klausimas yra, negi mes jau neturime to prioriteto, pavyzdžiui, sugrąžinti mūsų žmones arba sudaryti tinkamas integracijos sąlygas? Galų gale, kaip ir minėjo buvusi ministrė ar esama, turime ir migracijos procesus, ir darbo rinkos klausimus. Pavyzdžiui, yra Kriminalinės žvalgybos komisija, aš taip pat nelabai suprantu, kokia jos vertė. Čia iš tikrųjų nėra jokios vertės, aš negirdėjau, kad ji kokį nors darbą padarytų.
Bet, galbūt kalbant apie migracijos klausimą, ar tai jau ne prioritetas naujos daugumos? Antras klausimas. Gal tada, jeigu prioritetas, reikėtų kartu teikti kitas pataisas, steigiant, pavyzdžiui, pakomitetį ar pervadinant. Bet iš esmės tai yra Lietuvos problema ir reikia žmonėms pagalbos.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, kaip aš minėjau, mes komisijų galime įkurti labai įvairių, kai yra kokių nors jautrių klausimų, bet tikrai nedera į Statutą surašyti jų kaip privalomų. O kaip privalomas mes įrašome tik tas, kurios yra paminėtos atskiruose galiojančiuose įstatymuose, kaip ir jūsų paminėta Kriminalinės žvalgybos kontrolės komisija, ji yra įstatyme. Tai aš tą noriu pabrėžti.
O dėl to, kad mažesnis dėmesys, tikrai dėmesys neturi būti mažesnis. Jeigu mes kalbame apie pasaulio lietuvius ir tą jūsų minėtą atskirą apygardą, tai dar kartą aš akcentuoju, kad yra Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija. Jai tikrai lietuvių sugrįžimo klausimai yra prioritetiniai ir jie čia turi būti nagrinėjami.
Ar ne keistai atrodys, kad jie ir vienoje komisijoje, ir kitoje? Ir abi komisijos tą patį nagrinės. Bet aš manau, kad jie būtent geriau bus išnagrinėti toje komisijoje, kurioje yra ne tik Seimo nariai, bet yra Pasaulio bendruomenės kraštų atstovai. Tai ir palikime jai šiuos klausimus.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia gerbiama kolegė M. Ošmianskienė.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkui. Aš noriu paklausti, ar Žmonių su negalia komisija neturėtų būti įtraukta, jūsų manymu, kaip visuomet esanti komisija? Tai yra žmonių grupės, kuri yra ganėtinai plati, kuri yra labiausiai diskriminuojama ir pamiršta. Tos komisijos neegzistavo dešimtmečiais, tačiau problematika ir žmonės neišnyks ir tikrai visada bus susijusių klausimų. Kaip jūs galvojate?
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiama kolege, aš kaip tik apie tai kalbėjau, kad yra ne viena svarbi komisija, kurią neabejotinai Seimas įkurs ir tikrai įkurs jūsų paminėtą komisiją. Bet nereikia visų tų komisijų surašyti Seimo statute. Tiesiog mes turime galimybę savo politiniais sprendimais įkurti kokias norime komisijas. Šiandien nėra jūsų komisijos galiojančiame Statute ir aš nesiūlau rašyti. Tiesiog mes ją įkursime be tokio privalomo nurodymo. Lygiai taip pat aš kalbu ir apie Migracijos komisiją. Jeigu bus toks sutarimas, mes ją įkursime. Apibrėšime galbūt tiksliau jos kryptis, nesidubliuosime su Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija, galbūt įkursime, bet Statute ji yra nenormaliai įrašyta.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas Jurgi. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų užsirašė kalbėti. Už kalba E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tiesiog nustebau, kad ir G. Burokienė užsirašė kalbėti už tai, kad nebūtų tos komisijos, nes ji vienu metu buvo tos komisijos vadovė.
Tikrai suprantama, kad komisijos negali išspręsti visų migracijos klausimų, ar imigracijos, ar emigracijos. Iš tiesų daug ką sprendžia komitetai. Tarkime, ir švietimo klausimus, susijusius su emigrantais, ir ekonominius klausimus, ir vežėjų klausimus, ir imigravusių žmonių iš kitų šalių darbo klausimus sprendžia tiesiog komitetai. Tai čia reikia daugiau sprendimų, o ne pasvarstymų. Tikrai tai daugiau darbiniai klausimai negu kokių nors strategijų nustatymai ar kiti dalykai.
Siūlau pritarti tam pasiūlymui ir manau, kad prie komitetų gali būti tam tikros grupės sudaromos ir jos kur kas efektyviau išspręs tas problemas.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalba G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamieji, iš tiesų keista, kad pačioje kadencijos pradžioje vienas iš svarbiausių klausimų yra Migracijos komisijos naikinimas. Kaip ir gerbiamas kolega V. Bakas pasisakė, įkūrėme užsienio lietuviams ir rinkimų apygardą. Ta komisija galėtų būti ir tarpininkas, ir pagalbininkas bendraujant tarp įvairiausių institucijų. Todėl tokios skubos šiandien šiuo klausimu tikrai nesuprantu ir siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkui. Balsuojame.
Užsiregistravo 102, balsavo 102: už – 72, prieš – 20, susilaikė 10. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis siūlomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Gerbiamas J. Razma per šoninį mikrofoną. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Vėl aš frakcijos vardu paprašysiu skubos, nes bus galimybė visus projektus sudėti į vieną po svarstymo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Logiką mes jau supratome. Formaliai prašymas yra. Ar galime bendru sutarimu pritarti skubos tvarkai? Negalime. Tada balsuojame dėl skubos.
Užsiregistravo 104, balsavo 104: už – 64, prieš – 20, susilaikė 20. Skubai pritarta.
Svarstome kitą antradienį, 24 dieną.
14.45 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 10, 42, 44, 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo 442, 581 straipsniais“ projektas Nr. XIVP-23 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 10, 42, 44, 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo 442, 581 straipsniais“ projektas Nr. XIVP-23. Prašau į tribūną pranešėją A. Vyšniauską.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, apie šią iniciatyvą, Ateities komiteto iniciatyvą, tikrai jau buvo daug kalbėta ir užsiminta įvairiose kalbose renkant tiek pavaduotojus, tiek kitus pareigūnus. Norėčiau truputį paaiškinti, kas yra Ateities komitetas.
Kurti Ateities komitetą iniciatyva kilo 1986 metais Suomijos parlamente, įvyko ilgos diskusijos ir po keleto metų Suomijos parlamentas buvo pirmasis, kuris priėmė Ateities komiteto įsteigimo visą dokumentaciją. Tai yra komitetas, kuriame yra bandoma atsispirti nuo kasdienybės, kasdienybės aktualijų ir pažvelgti šiek tiek į horizontą, į perspektyvą. Ateities komitetų visame pasaulyje atsiranda vis daugiau ir Lietuvos parlamentas galėtų būti to dalis.
Šiandien siūlome ne tik sekti Suomijos pavyzdžiu, bet ir spręsti tam tikrus labai konkrečius mūsų valstybės iššūkius, kurie susiję su strateginiu planavimu. Ateities komitetas galėtų imtis tokių labai svarbių dalių, kaip rengti ir svarstyti mūsų visuomenėje ir valstybėje svarbius ateities raidos scenarijus ir modelius, inovacijų ir technologinės pažangos plėtros klausimus, svarstyti ir teikti rekomendacijas dėl valstybės strateginio planavimo, ypač visokių dokumentų hierarchijos, jų kiekio, tam tikro apibendrinimo, jeigu reikia, ir, be abejo, vykdyti tų strategijų parlamentinę kontrolę ir priežiūrą. Tai yra labai svarbu, nes labai dažnai girdime, kad Lietuvoje mes turime labai daug strategijų, labai daug dokumentų, bet nesugebame jų įgyvendinti. Tai Ateities komitetas galėtų būti būtent tas komitetas, kuris pažvelgtų į šį klausimą labai sistemiškai. Ateities komitetas veiktų skėtiniu principu kaip ir Europos reikalų komitetas, jam galėtų priklausyti parlamentarai, priklausantys ir kitiems komitetams. Be abejo, toks lūkestis ir rekomendacija būtų, kad Ateities komitete dalyvautų frakcijų vadovybių žmonės, pirmininkai, pavaduotojai, komitetų pirmininkai ir pavaduotojai, kadangi tai apima gana daug sričių, lygiai taip pat kaip ir Europos reikalų komitetas. Trumpai tiek. Daugiau matote ekranuose. Kviečiu klausti.
PIRMININKAS. Dėkui pranešėjui. Jūsų nori paklausti septyni kolegos. Pirmasis klausia gerbiamas V. Gapšys. Prašau. Nėra salėje. Gerbiama R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš tikrai labai pritariu tokio Ateities komiteto steigimui Seime ir tikrai manau, kad ateities įžvalgomis besiremiantis situacijos modeliavimas tikrai galėtų ženkliai prisidėti prie to, kad gerovė per didesnį įgalinimą per pažangą, per visuomenės didesnius sluoksnius mums iš tiesų būtų labai svarbu. Noriu jūsų paklausti. Sakykite, ar ketinate kurti visą Ateities komiteto ekosistemą ir Vyriausybės lygmeniu, vykdomojoje valdžioje, ar tik Seime?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Atsakyti apie Vyriausybę, deja, negalėčiau, šitas klausimas turėtų būti adresuojamas būsimai Ministrei Pirmininkei ir ministrams. Galiu pasakyti tik tiek, kad mūsų rinkimų programoje yra numatyta tam tikras strateginio planavimo peržiūrėjimas ir kiti dalykai. Čia galbūt kiti kolegos papildys. Čia Vyriausybės lygio klausimas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkui už atsakymus. Klausia gerbiama kolegė R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas pranešėjau, norėčiau klausti dėl šio Statuto 4 straipsnio, jūs minite, šiuo atveju tai būtų Statuto 442 straipsnis, dėl komitetų sudėties sudarymo. Paprastai komitetų pirmininkai, pirmininkų pavaduotojai, frakcijų seniūnai ir pavaduotojai – tokia būtų siūloma jūsų sudėtis. Bet ar tai nesuponuoja, kad kaip ir sumažinate galimybę dalyvauti ir kitiems Seimo nariams? Galbūt nereikėtų užkirsti kelio šiuo straipsniu, kad tik komitetų pirmininkai, pavaduotojai, frakcijų seniūnai ir pavaduotojai?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama Rima, jūs atsakėte pati į savo klausimą.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Taip.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Neparašyta, kad „tik“, yra parašyta „paprastai“. Kai rašoma „paprastai“, tai yra toks lūkestis ir rekomendacija. Kažkada ir Europos reikalų komitete buvo būtent tokia formuluotė. Kadangi tai yra naujas komitetas, lūkestis būtų, kad jame būtų kuo platesnis ratas tų žmonių, kurie turi didžiausią galią priimti kažką Seime. Bet, be abejo, bus tokių frakcijų, kurios turi kitų žmonių, kurie galbūt neina frakcijų seniūnų, pavaduotojų ar komitetuose pareigų ir norės deleguoti. Tikrai šita formuluotė neužkerta jiems kelio.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Turiu du klausimus.
Pirmas. Nueinanti Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinę pažangos programą, yra jau pakeliui prie patvirtinimo, jeigu teisingai atsimenu, Bendrasis Lietuvos teritorijos planas. Tai yra strateginiai dokumentai, kurie žvelgia į dešimties, kartais ir 30 metų, jeigu kalbėtume apie Klimato kaitos strategiją, perspektyvą.
Mano klausimas būtų, kaip jūs įsivaizduojate, kas bus svarstoma tame Ateities komitete ir kaip koreliuos tie svarstymai su jau priimtais strateginiais dokumentais? Ar tie strateginiai dokumentai bus peržiūrimi, keičiami, ar kaip? Tai pirmas klausimas.
Antrasis klausimas. Vėlgi, susipažįstu po truputį su Seimo statutu, tai aš matyčiau komiteto funkcijas tokias trumpalaikiškesnes – svarstyti įstatymų projektus, teikti vertinimus ir kontroliuoti Vyriausybės darbą. Ar nemanote, kad užsibrėžtas komiteto veiklos tikslas tiesiog yra per tolimas, kad spėtų su taktiniais sprendimais, kurie reikalingi šiame Seime? Ačiū.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš norėčiau tai ir pabrėžti, kad šito komiteto funkcija yra atsispirti nuo tų kasdienybės taktinių dalykų ir pažvelgti į perspektyvą, nes jeigu mes svarstome bet kokią strategiją, mes turime matyti perspektyvą. Šiandieną strateginiame dokumente dažniausiai yra tik tam tikras atsvaros taškas, bet vis tiek tikslai yra gerokai toliau. Tikslas yra pažvelgti toliau nei visi kiti komitetai, kurie turi savo ir strateginius dokumentus, ir ten svarsto, ir panašiai. Lygiai taip pat beveik ir Europos reikalų komitetas, kuris irgi svarsto Europos raidos scenarijus ir kitus dalykus.
Kai dėl Vyriausybės lygio dokumentų kaip Pažangos strategija, kurią pradėjome kurti esant A. Kubiliaus Vyriausybei, jeigu norime būti tikslūs, tai Vyriausybės dokumentai yra Vyriausybės reikalas. Be abejo, šitas komitetas galėtų apsvarstyti, turėti ganėtinai daug klausymų, turėti savo tam tikrus pasiūlymus. Jeigu eigoje komitetas ras gerą santykį su Vyriausybe, Vyriausybės pažangos strategiją kuruojančiomis institucijomis, galbūt atsiras kažkokia bendra sinergija. Noras šitoje vietoje yra sukoncentruoti visą tą know-how ir diskusiją parlamente, nes parlamentas apie Lietuvos raidą ir jos strategijas nediskutuoja. Kiekviena ministerija turi krūvą savų visokiausių strategijų, strategijyčių ir visa tai galbūt galima sudėti į vieną kažkokį dalyką. Parlamentas tam yra puikiausia vieta.
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiami kolegos, viena techninė pastaba. Kai jums suteikiamas žodis, mikrofonas įjungiamas automatiškai. Tai padaro Posėdžių sekretoriatas, nieko spausti nereikia.
Dabar klausia gerbiamas R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Norėjau paklausti. Kadangi pirmą kartą esate kadencijoje, gal jums nėra žinoma dėl komitetų ir komisijų darbo laiko. Yra sudėtingas irgi laikas, kai vieni Seimo nariai komitetuose, komisijose ir lekia iš komiteto į komisijas ir panašiai. Ar šitoje vietoje atsižvelgėte, kadangi papildomą komitetą kuriate, ar atsižvelgiate į tai, kad bus labai sudėtinga, dar labiau sudėtinga, gal tada šeštadieniais reikėtų daryti? Nežinau, ar jūs į tai atsižvelgėte, ar ne? Aš tiesiog sakau iš patirties, fiziškai.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, patys komitetai nusistato, kada jie posėdžiauja. Yra tam tikrų tradicijų, pavyzdžiui, Europos reikalų komitetas posėdžiauja du kartus per savaitę. Kodėl Ateities komitetas negalėtų posėdžiauti penktadieniais 13 valandą po Europos reikalų komiteto posėdžio arba trečiadieniais 16 valandą? Aš nematau jokios problemos, manau, kad tikrai galėtų, o tą darbo tvarką susidėlios, nusistatys, jeigu reikės, pasitars ir su Seimo valdyba.
PIRMININKAS. Dėkui. Paskutinis klausia K. Adomaitis. Prašom.
K. ADOMAITIS (LF). Aš norėjau atkreipti dėmesį į du dalykus ir kartu pasiteirauti. Vienas dalykas, ar tikrai nėra perteklinė nuostata kviesti vadovaujamas pareigas einančius Seimo narius į tą komitetą, nes labai dažnai žmonės, kurie yra aktyvūs vienoje srityje, nebūtinai eina tas vadovaujamas… ir reikėtų būtent juos įtraukti į tą veiklą?
Kitas klausimas: ar mes vis dėlto negalėtume konkretizuoti komiteto aprašo? Yra tam tikrų sričių, tokių kaip Informacinės visuomenės plėtros komitetas, galbūt tam tikros žaliojo kurso dalys, kurios turėtų būti koordinuojamos tarp ministerijų, ir tas komitetas galėtų būti tas, kuris mato tokį bendrą visų ministerijų vaizdą ir atsižvelgia į tas vietas, departamentus, kurie šiandien nežino, į kurį komitetą eiti ir kur laukti patvirtinimo.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, tikrai geras klausimas. Kaip ir minėjau, dėl sudėčių yra nuostata, kad paprastai yra deleguojama, vadinasi, galės frakcijos diskutuoti viduje ir išsirinkti nebūtinai vadovybės žmogų, galbūt jūs turite kokį nors žmogų, kuris neužima jokių kitų pareigų, bet yra gabus ateities modeliavimui ir strateginiam planavimui. Kiek žinau iš kai kurių frakcijų, kiek kalbėjomės, būtent taip galvojama. Čia aš nematau problemos. Frakcijos tikrai ras geriausius žmones ir, manau, verta palikta tas laisvas rankas.
Dėl tų institucijų, kurios nežino, su kuo bendrauti, aš nežinau, ar tai bus šis komitetas, aš manau, kad pirmiausia yra šakiniai komitetai, pavyzdžiui, paminėjote Informacinės visuomenės plėtros komitetą, kiek žinau, jo pavaldumas, ne pavaldumas, jo sritis yra susijusi pirmiausia su Kultūros komitetu, nes prieš tai buvo Informacinės visuomenės plėtros komitetas ir panašiai. Dėl visko galima diskutuoti ir pasižiūrėti. Jeigu turite pastabų ir turite pasiūlymų, tikrai kviečiame teikti iki antradienio, ir bus galima apsvarstyti. Kolektyvinis darbas visada yra pats geriausias.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų užsirašė Seimo narių. Už kalba M. Lingė. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų labai sveikintinas sprendimas, tikiuosi, tai taps ir atskaitos tašku, istoriniu tašku, kuris leis lyginti buvusią kadenciją su šia kadencija, kad daugiau dėmesio bus skiriama ne politinei archeologijai (tirti vieniems kitus už praeitį), o daugiau dėmesio tokiai politinei futurologijai, daugiau kalbėjimui apie ateitį, apie ilgalaikius projektus, apie mūsų šalies vystymąsi. Ir kalbėjimą ne mąstant kadencijomis, ne trumpalaikiais vienetais matuojant, bet sugebant pažiūrėti į Lietuvos ateitį keliais dešimtmečiais į priekį ir tai daryti ne technokratiniu lygmeniu, ne galbūt apsiribojant vien Vyriausybės lygmeniu, kai valdančiosios, na, vienos kokios nors daugumos pažangos strategijos kūrėjai patvirtina ir numato kryptį, bet daugiau įtraukiant ir opozicijoje veikiančių, platesnio spektro politinių jėgų. To iš tikrųjų noriu palinkėti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbėtų T. Tomilinas, jeigu būtų salėje ir ateitų prie mikrofono, bet nepanašu. Prieš kalba G. Surplys. Prašom. Jūs, kolega, iš vietos. Prašom.
G. SURPLYS (LVŽSF). Atleiskite.
PIRMININKAS. Prašom.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dar man ateitis neatėjo. Iš tikrųjų kalbėsiu prieš, nes ir iš paties projekto aprašymo, ir iš gerbiamo Andriaus pristatymo vis dėlto dar matau baltų siūlų. Pagalvokime, turime Lietuvos Prezidento iniciatyvas „Gerovės valstybė“, „Žalios Lietuvos“, turime susitarimą, memorandumą dėl savivaldybių stiprinimo, turime šio Seimo patvirtintą Bendrojo plano koncepciją, turime Nacionalinę pažangos programą ir visus planus, kur esame gana detaliai jau dešimčiai metų į priekį nusimatę, ką darysime. Tai buvo padaryta diskutuojant su visomis suinteresuotomis visuomenės grupėmis.
Apie ką mes dar galime diskutuoti? Galbūt galime diskutuoti apie Lietuvos įsipareigojimus kovai su klimato kaita nuo 2020 iki 2050 metų. Bet tai irgi jau padaryta ir aprašyta. Kad tai netaptų tiesiog tokiu elitiniu, kaip čia pasakius, Chatham House taisyklėmis veikiančiu klubu, kur susirinksime tiesiog pasėdėti ir pasvajoti apie ateitį. Matydamas tai, kas vyksta Seime vėlgi pirmomis jo darbo dienomis, aš galbūt labiau pasiūlyčiau pagalvoti apie kokį nors susitaikinimo komitetą arba garo nuleidimo komitetą, o apie ateitį pakalbėti tik po to, kai išmoksime gražiai gerbti opoziciją, išmoksime gražiai dirbti ir tikrai ramiu balsu pasikalbėti ne tik apie labai tolimą ateitį, kurios galbūt ir nesulauksime, bet apie tai, ko žmonės laukia iš mūsų per ketverius metus. Bijau, kad tai bus dar vienas komitetas, kuris baigsis, jo ateitis baigsis kartu su šia kadencija. Kokie gi bus įsipareigojimai naujai išrinkto Seimo, kuris galbūt ateis ir vėl viską, kas buvo priimta per šiuos ketverius metus, nutrins?
PIRMININKAS. Dėkui. Motyvai išsiskyrė. Futurologija su archeologija susikirto, tai balsuojame.
Užsiregistravo 98, balsavo 98 Seimo nariai: už – 77, prieš – 10, susilaikė 11. Sprendimas – pritariame po pateikimo.
Siūlome pagrindiniu komitetu Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kaip ir visiems. Turbūt galime bendru sutarimu tam pritarti. Ir per šoninį mikrofoną – gerbiamas J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Visiems turbūt atsibodęs tradicinis mano prašymas frakcijos vardu numatyti skubą, kad ir šis projektas galėtų atsirasti jungtiniame…
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvus žinome, frakcijos vardu nuskambėjo. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime. Vadinasi, balsuojame dėl skubos.
Užsiregistravo 95, balsavo 95 Seimo nariai: už – 73, prieš – 15, susilaikė 7. Sprendimas priimtas. Siūloma svarstyti taip pat 24 dieną, kitą antradienį.
Kitas darbotvarkės klausimas… Gerbiamas J. Razma dar per šoninį mikrofoną. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kitas darbotvarkės klausimas turėtų būti taip pat mano teikiamas projektas dėl Audito komiteto ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų pareigybių. Kadangi šis projektas yra sukėlęs daug įtarimų opozicijai, aš, reaguodamas į tai, pažadėjau du dalykus – perregistruoti, įregistruoti antrąjį projekto variantą (tai padariau), taip pat viešai pažadėjau, kad šio projekto šiandien neteiksiu. Leiskite įgyvendinti ir antrą viešai duotą pažadą, tuo labiau kad nuo antrojo varianto įregistravimo praėjo tik dvi valandos, tai ir pagal Statutą turbūt netiktų jį pateikti. Tiesiog laikykime, kad jo nėra darbotvarkėje. Matysime, ar jį teikti, ar neteikti. Jeigu opozicijai tiek daug įtarimų dėl jo, galima ir neteikti.
PIRMININKAS. Dėkui. Visi supratome, pranešėjas siūlo šiandien nepateikti. Pereiname prie kito klausimo.
15.05 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 9, 88 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-25 (pateikimas)
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 9, 88 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-25. Pranešėjas – A. Vyšniauskas. Prašom į tribūną.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, ši pataisa labai paprasta. Tiesiog siūlome suteikti galimybę Seimo plenarinio posėdžio diskusijose dalyvauti nuotoliniu būdu, nes matome, kad yra ganėtinai dažni pandemijos viruso atvejai ir mūsų Seime, tai norėtume suteikti tiesiog galimybę, kad tie, kas norėtų, ateityje galėtų visose diskusijų procedūrose dalyvauti nuotoliniu būdu. Kviesčiau tam pritarti. Kiek žinau, Seimo kanceliarija svarsto ir visus kitus būdus, kaip čia galėtume tvarkingiau ir geriau netgi ir balsuoti nuotoliniu būdu, bet tam vėlgi reikės vėliau Statuto pataisų. Dabar kalbame tik apie diskusijas. Kaip matome iš Vyriausybės valandos, techniškai tą įgyvendinti tikrai įmanoma gan nesudėtingai.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmas – V. Gapšys. Prašom. Vytauto salėje nematau. Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos – gerbiamas T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Nuskambėjo frakcijos vardu prašymas pertraukos iki kito posėdžio. Balsuojame.
Užsiregistravo 100, balsavo 100: už – 43, prieš – 37, susilaikė 20. Pertrauka iki kito posėdžio. Dėkui.
15.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-29 (pateikimas)
Gerai, svarstome toliau. Darbotvarkės 2-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP- 29. Pranešėja – V. Čmilytė-Nielsen. Ar J. Razma į tribūną? Prašom. E. Pupinis – per šoninį mikrofoną. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, kadangi dar vyksta tam tikri derinimai, tai prašau pusės valandos pertraukos.
PIRMININKAS. Supratome. Prašymas dėl pusės valandos pertraukos. Balsuojame.
Užsiregistravo 100, balsavo 100: už – 62, prieš – 24, susilaikė 14. Pusės valandos pertrauka.
15.09 val.
Atitikties įvertinimo įstatymo Nr. VIII-870 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4293(2) (svarstymas)
Taigi svarstome darbotvarkės 2-10 klausimą – Atitikties įvertinimo įstatymo Nr. VIII-870 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4293(2). Pranešėjas – A. Kupčinskas. Prašom, gerbiamas kolega, į tribūną.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gerbiamas posėdžio pirmininke, komitete svarstėme Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Pastabų nebuvo ir visi komiteto nariai bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas kolega. Pasiūlymų niekas nepateikė. Diskutuoti norinčių nematau.
Motyvai po svarstymo. Užsirašiusių nematau, tai balsuojame, gerbiami kolegos.
Užsiregistravo 97, balsavo 97: už – 95, prieš – 1, susilaikė 1. Taigi po svarstymo pritarta.
15.10 val.
Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo Nr. VIII-1087 83 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4928(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo Nr. VIII-1087 83 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4928(2). Pranešėjas – S. Šedbaras. Prašau į tribūną.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šitas įstatymo straipsnis pripažįstamas netekusiu galios todėl, kad prarado savo aktualumą, sureguliuota kitomis teisės normomis. Komitetas svarstė šių metų spalio 28 dieną ir visiems dešimčiai balsavus už pritarė įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkui pranešėjui. Pasiūlymų nėra. Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų gerbiami kolegos taip pat neužsirašė. Balsuojame.
Užsiregistravo 94, balsavo 94: už – 92, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
15.12 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 94, 342, 364, 3655 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 173, 3653, 3654 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4997(2)ES, Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 1, 2 straipsnių, XIV, XV skyrių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo naujais XIV, XV, XVI, XVII skyriais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4998(2)ES (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – tai du lydimieji, galbūt abu kartu ir apsvarstysime. Baudžiamojo proceso kodekso 94, 342, 364, 3655 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 173, 3653, 3654 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4997(2) ir kartu galima pateikti įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 1, 2 straipsnių, XIV, XV skyrių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo naujais XIV, XV, XVI, XVII skyriais įstatymo projektą Nr. XIIIP-4998(2). Pranešėjas – S. Šedbaras. Prašau į tribūną. Abu iš karto ir pateikite.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip ir pats antrojo dokumento pavadinimas teigia, tai yra du įstatymai. Tai yra Baudžiamojo proceso kodekso atitinkamos pataisos ir specialaus įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“. Tai yra susiję su sprendimais tiek vienos kategorijos, tiek ir su priverstinio turto konfiskavimo procedūromis. Komitetas šį paketą, įgyvendindamas Europos Sąjungos teisę, svarstė šių metų spalio 14 dieną. Ir dėl vieno, ir dėl kito projekto visiems devyniems dalyvavusiems balsavus už buvo pritarta šiems įstatymų projektams.
PIRMININKAS. Dėkui pranešėjui. Diskusijoje kolegos nenori dalyvauti. Dėl motyvų taip pat neturime užsirašiusių. Balsuojame dėl abiejų iš karto.
Užsiregistravo 94, balsavo 94: už – 92, prieš – 1, susilaikė 1. Taigi po svarstymo projektams pritarta.
15.15 val.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4961(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4961(2). Pranešėjas – gerbiamas A. Sysas. Prašau į tribūną.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė įstatymo projektą. Buvo Teisės departamento pastabų, į jas atsižvelgta arba pritarta. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė įstatymo projektui. Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo 2 straipsnį šiek tiek redaguoti, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalios 2021 m. liepos 1 d., ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2021 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarta šiam įstatymui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas kolega. Pasiūlymų neturime. Diskutuoti taip pat niekas neužsirašė.
Dėl motyvų už – gerbiama R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Matau, kad niekas nenori kalbėti prieš, bet noriu pasakyti kelis akcentus, kad išties tai puikus įstatymas, kuris galioja jau ne pirmus metus, ir mes suteikiame galimybę jaunoms šeimoms įsigyti būstą. Valstybės biudžete po 10 mln. eurų numatyta suma iš tikrųjų yra ta paskata, kuri į regionus pakviečia jaunas šeimas gyventi ir, manau, susikurti verslą.
Svarbu, kad ir 2021 metų biudžeto projekte ši suma yra numatyta. Jeigu bus galimybė, būtinybė – ją didinti. Bet dar kas svarbu ir puiku, kad šio įstatymo pagrindu prie šios gražios ir puikios iniciatyvos, kurią įgyvendinti padeda valstybė iš savo valstybės biudžeto, prisidėti galės ir savivaldybės, taip pat ir juridiniai asmenys, skirdami finansinę pagalbą.
Tad išties nuoširdžiai kviečiu balsuoti už šį reikalingą jaunoms šeimoms įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū už jūsų nuomonę. Balsuojame.
Užsiregistravo 101. Balsavo 101: už – 97, prieš – 1, susilaikė 3. Taigi projektui po svarstymo pritarta.
Per šoninį mikrofoną gerbiamas E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama Baškiene, norėčiau pasakyti, kad yra du įstatymai: šis, Paramos būstui įsigyti, ir kitas – jaunoms šeimoms įsigyti regionuose. Iš tikrųjų čia suvienodiname sąlygas, kur yra paramos būstui jaunoms šeimoms įsigyti. Bet ačiū, kad leidote pasisakyti.
Norėčiau priminti, kad vis dėlto reikėtų padidinti paramos dydį iki 15 %. Aš tikiuosi, kad komitetas tai pasiūlys, nes iš tikrųjų ta 10 % suma per maža, nes palūkanos kur kas didesnės dabar pasidarė, tiksliau, ne palūkanos, bet pirmasis įnašas iki 15 %, ir daug jaunų šeimų negali įsigyti būsto.
PIRMININKAS. Ačiū už patikslinimą.
15.18 val.
Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4941(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4941(2). Pristatys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėja G. Burokienė. Prašau.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai – pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kultūros komiteto išvadą pristatys R. Šarknickas. Prašau, gerbiamas kolega.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Kultūros komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskutuoti užsirašė K. Vilkauskas. Prašau. Diskusija iš tribūnos, prašau ateiti į tribūną ir diskutuoti iš čia. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Sveiki, čia aš aiškinamajame rašte radau įrašą, kad pirmajame etape tvirtinamas viešojo sektoriaus įstaigų, naudojančių būtent šitą sistemą – DVS, sąrašas, bus įtrauktos įstaigos, kurių bendrąsias buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijas iki projekto pabaigos yra numatyta konsoliduoti Nacionaliniame bendrųjų funkcijų centre. Iš viso 501 įstaiga, tai būtų pirmasis debesis – plėtros etapas. Klausimas būtų, ar taip neiname mes prie centralizavimo, nes valstybė ir taip centralizuojama? Iš tikrųjų patys suprantame, kad biudžetinės įstaigos geriau tvarkosi, kai valdo personalą ir savo finansus. Gal reikėtų tada man pranešėjo…
PIRMININKAS. Labai ačiū jums už jūsų nuomonę. Žanras šiuo momentu yra diskusija. Dabar motyvai už, prieš. Ar turime užsirašiusių kolegų? Ne, nėra. Tada balsuojame.
Užsiregistravo 93, balsavo 93: už – 89, prieš nėra, susilaikė 4. Taigi po svarstymo pritarta.
15.22 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-4380(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-4380(2). Užsienio reikalų komiteto pranešėja A. Norkienė. Prašau į tribūną.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Užsienio reikalų komitetas rugsėjo 16 dieną svarstė minėtą įstatymo projektą, pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Pasiūlymų gauta nebuvo. Diskutuoti taip pat nematome užsirašiusių. Motyvai už, prieš? Kolegos neužsirašė. Balsuojame.
Užsiregistravo 98, balsavo 97: už – 97, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po svarstymo pritarta.
15.23 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4406(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4406(2). Į tribūną jau ateina Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjas V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas kolega. Pasiūlymų nebuvo gauta. Diskutuoti nėra norinčių. Motyvai už, prieš? Nematau. Balsuojame.
Užsiregistravo 94, balsavo 93: už – 86, prieš 5, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
15.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2019 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-5269(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2019 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-5269. Biudžeto ir finansų komiteto paskirtas pranešėjas – A. Butkevičius. Yra. Prašom į tribūną.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, šį nutarimo projektą svarstė Biudžeto ir finansų komitetas. Biudžeto ir finansų komiteto galutinė išvada yra pritarti patobulintam nutarimo projektui. Už balsavo 5, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas kolega, už pristatymą. Aplinkos apsaugos komiteto išvada. Sprendimas yra, balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu. Aš jau perskaičiau, gerbiama Aiste. Dėkui.
Audito komitetas. Nėra pranešėjo, perskaitysime išvadą. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Pritarta vienbalsiai. Ekonomikos komitetas, gerbiama R. Miliūtė. Prašom, jeigu galite, pristatyti išvadą iš tribūnos.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Laba diena, gerbiami kolegos. Ekonomikos komitetas svarstė ir priėmė tokį pasiūlymą: siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui nepritarti Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-5269, taip pat pažymėti, kad Nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys turėtų būti teikiamas Seimui tvirtinti kartu su atitinkamų metų Vyriausybės ataskaita. Tokia informacija būtų svarbi formuojant kitų metų valstybės biudžetą.
PIRMININKAS. Gal truputį arčiau mikrofono, jeigu galima.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Numatyti tam tikrus pakeitimus jau 2020 metų Nacionaliniam finansinių ataskaitų rinkiniui patvirtinti. Kitų pasiūlymų nėra. Vyko alternatyvus balsavimas. Už perskaitytą pasiūlymą balsavo: už – 5 komiteto nariai, prieš – 2, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatytą išvadą. Europos reikalų komiteto išvadą galbūt gerbiamas A. Ažubalis galėtų pristatyti? Prašom į tribūną.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Papildomo komiteto išvada dėl 2019 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo. Balsavimo rezultatai: už – 13, prieš – 1, susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Dėkui už pristatytą išvadą, gerbiamas kolega. Kultūros komiteto išvadą gal gerbiamas R. Šarknickas galėtų pristatyti?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kultūros komitetas pritarė vienbalsiai.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamas kolega. Kaimo reikalų komiteto išvadą kas galėtų? Galbūt gerbiamas E. Pupinis galėtų pristatyti? Ne. Atsiprašau. Ar nieko nėra iš Kaimo reikalų komiteto, niekas neprisipažins, kas galėtų? Tada teks man pristatyti.
Ką gi jie ten nusprendė? Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Vienbalsiai.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar yra gerbiamų kolegų, kurie teiktųsi pristatyti išvadą? Gerai, pažiūrėsime mes, ką nusprendė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Už – 6, prieš – nėra, susilaikė 6. Pritarta.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Gerbiama Šalaševičiūte, gal galėtumėte? Ar gerbiamas A. Sysas? Prašom. Prašom į tribūną.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, kaip komiteto narys esu įpareigotas perskaityti: komitetas pritarė iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Labai ačiū, geros naujienos. Sveikatos reikalų komiteto išvadą gal gerbiamas A. Matulas pristatys?
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas pritarė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2019 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui Nr. XIIIP-5269(2) ir komiteto išvadai. 4 balsavo už, prieš – 4, susilaikiusių nebuvo. Komiteto pirmininko balsas lėmė, sprendimui pritarta.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Švietimo, kultūra… gal dabar atsiras? Iš Švietimo ir mokslo kas nors norėtų? Gerbiamas E. Pupinis gal?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Švietimo ir mokslo komitetas siūlo pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-5269(2). Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą galbūt S. Šedbaras galėtų pristatyti? Prašom į tribūną.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas spalio 28 dieną svarstė šį klausimą ir visiems dešimčiai dalyvavusių ir balsavusių už priėmė šį sprendimą.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Užsienio reikalų komitetas. Gal gerbiamas A. Ažubalis, jei nepabėgtų iš salės, galėtų dar pristatyti prieš išeidamas? Labai ačiū.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, papildomo komiteto išvada – nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2019 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą, gerbiama Guoda Burokiene, gal galėtumėte pristatyti? Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas lapkričio 4 dieną nagrinėjo įstatymo projektą ir pritarė nutarimui, komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: 7 – už ir 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Ir Žmogaus teisių komiteto išvadą gal gerbiamas S. Jovaiša galėtų pristatyti? Prašom. Jūs tikrai pasieksite. Dėkui.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Žmogaus teisių komitetas šiam nutarimui pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Komitetai pristatė išvadas. Diskutuoti užsirašė gerbiama kolegė R. Budbergytė. Prašom į tribūną. Diskusija.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, labai gaila, kad Audito komiteto išvada nebuvo pateikta, tik buvo pasakytas skaičius, kiek balsavo už komiteto sprendimą.
Aš norėčiau pradėti nuo to, kad Audito komitetas, analizuodamas labai svarbų Nacionalinį ataskaitų rinkinį, pasakė, kad Valstybės kontrolė aštuntus metus iš eilės padaro, randa reikšmingų iškraipymų mūsų valstybės finansinėse ataskaitose, ir teisinga, tikroji valstybės turto, valstybė pajamų ir įsipareigojimų, ateities įsipareigojimų vertė yra neatspindėta tuose nacionaliniuose rinkiniuose. Aš konkrečiai kalbu apie konsoliduotąjį. Vadinasi, žemesnio lygio subjektai neturi pakankamos kompetencijos, kad nepadarytų tokių statistikos klaidų, ir ne tik statistikos. Mes šiandien po pirmosios COVID bangos, kai valstybės skola yra išaugusi iki tokių aukštumų, kad yra pasiskolinta 6 mlrd. 646 mln., kaip Valstybės kontrolė pastebi savo audito ataskaitoje, labiausiai reiškia susirūpinimą, kad toks kontekstas, kai mes esant antrajai bangai jaučiame, kad ir ekonomika gali tikrai, sakykime, su visomis pasekmėmis smogti, ir tas augimas nebus toks didelis, kaip džiūgavo valdantieji, buvę iki dabartinio Seimo, iki rinkimų. Vadinasi, mes turime didelę didelę riziką, dabar visi užmerkiame akis ir niekas nenorime pasižiūrėti, tik Biudžeto ir finansų komitetas kaip pagrindinis komitetas išdrįso pažiūrėti šiek tiek plačiau į tai, Audito komitetas, ir suprasti, pats reikšmingiausias dalykas, ką pasakė Valstybės kontrolė, kad tiek 2019 metų, tiek 2020 metų valstybės stabilumo programoje valstybės skola, kaip apie ją kalba Vyriausybė, yra absoliučiai formalus dalykas. Niekas nekeičiama, lyg, atrodo, toks dalykas kaip optimalus valstybės skolos lygis, galintis būti mūsų valstybei, sakykime, daug svarbesnis, negu tas, kurį nustato Mastrichto kriterijus, juk mes maža, atvira rinka ir su tokiomis nežinomybėmis. Šiandien susirinkęs naujas Seimas ramia sąžine ruošiasi patvirtinti ataskaitų rinkinį, kur teikiama sąlyginė išvada, kad aštuonerius metus yra reikšmingų iškraipymų, ir mes nebandome užkirsti kelio valstybės finansiniam stabilumui.
Kolegos, aš labai rimtai jūsų prašau, jūs paskaitykite, iš tiesų tokie konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniai duoda labai daug informacijos apie tai, kaip yra valdomi viešieji finansai Lietuvoje. Aš manau, kad jeigu mes šiandien kalbame apie valstybės skolą, tai rūpi visiems. Nesvarbu, ar tai nauja Vyriausybė, ar nauji valdantieji, ar tai opozicijoje dirbantys politikai, mes turime galvoti, kaip iš tiesų Vyriausybei duoti rekomendacijas, kurias ji būtų priversta įgyvendinti. Todėl aš labai rimtai prašau dar iš tiesų pasigilinti ir pasvarstyti, ar tikrai verta palaikyti ir tvirtinti tokį Nacionalinį ataskaitų rinkinį. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dėl Nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio svarstymo Seime yra speciali procedūra pagal Statutą, tai Seimas, išklausęs komitetų išvadas, pereina iš karto prie priėmimo.
Taigi pastraipsniui. Ar yra norinčių pasisakyti, išsakyti motyvus dėl 1 straipsnio? Jeigu nėra, gal galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Galime. Dėkui, pritarta. 2 straipsnis. Ar yra kalbančių dėl motyvų? Jeigu nėra, ar galime pritarti bendru sutarimu 2 straipsniui? Pritarta.
Dėl viso keturi – už, keturi – prieš. Ar yra norinčių kalbėti už? Užsirašęs K. Glaveckas. Ar jis yra? Nematau salėje. Prieš kalba A. Navickas. Prašau, žodis jums.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš tik labai trumpai. Norėčiau reaguoti į tai, ką sakė gerbiama R. Budbergytė, kad problema yra ta, na, tarkime, balsuosime mes visi dabar prieš ir kas iš to? Čia apskritai kaip žanras šis svarstymas yra labai keistas, nes jis duoda kokios nors informacijos, aš sutinku, bet pats balsavimas… nes mes jau įvertiname dabar Vyriausybės, kurios ir taip nėra, jau nebėra arba jų jau greitai nebus, veiklą. Tai yra priimtume kokį nors sprendimą, deja, tas sprendimas nelabai turi kokių nors padarinių. Čia labiau norėjau tik sureaguoti į tai, ką sakė ponia R. Budbergytė, ir kodėl mes bent jau Žmogaus teisių komitete į tai žiūrėjome ne tiek gilindamiesi, nes supratome, kad nuo mūsų sprendimo nelabai kas nors priklauso. Galbūt čia reikia patį žanrą keisti, kad būtų kitaip.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Motyvai išsakyti. Balsuojame.
Užsiregistravo 90.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 89: už – 63, prieš – 5, susilaikė 21. Taigi nutarimas priimtas. (Gongas)
15.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-29 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, praėjo pusės valandos pertrauka ir grįžtame prie darbotvarkės 2-9 klausimo, tai yra Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-29. Gerbiamą Jurgį kviečiu grįžti į tribūną. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, noriu pasidžiaugti, kad per numatytąją pertrauką beveik visi Seimo komitetai susirinko ir išsirinko savo vadovus ar bent vieną iš vadovų. Žinodamas, kad dabar pakankamai neseniai atsirado tas projektas ir ne visi turbūt turite čia, prieš akis kompiuterius, gal aš perskaitysiu tuos vadovus, kuriuos Seimo komitetai išsirinko. Tai Aplinkos apsaugos komiteto pirmininke išrinkta A. Gedvilienė, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku – M. Majauskas, Ekonomikos komiteto pirmininku – K. Starkevičius, pavaduotoju čia išrinktas G. Paluckas. Europos reikalų komiteto pirmininke išrinkta Seimo narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė ir komitetas nusprendė, kad bus šeši pavaduotojai. Taip pat numatyta, kad pats komitetas daro tokį sprendimą ir jais yra išrinkti: L. L. Andrikienė, A. Ažubalis, D. Griškevičius, A. Lydeka, M. Matijošaitis ir M. Puidokas. Kaimo reikalų komiteto pirmininku išrinktas Seimo narys V. Pranckietis, pavaduotoju čia išrinktas Seimo narys V. Kanopa. Kultūros komiteto pirmininku išrinktas V. Juozapaitis. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku išrinktas L. Kasčiūnas. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininku išrinktas M. Lingė. Sveikatos reikalų komiteto pirmininku išrinktas Seimo narys A. Matulas. Švietimo ir mokslo komiteto pirmininku išrinktas Seimo narys A. Žukauskas, čia pavaduotoja išrinkta Seimo narė V. Targamadzė. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku išrinktas S. Šedbaras. Užsienio reikalų komiteto pirmininku – Ž. Pavilionis, čia pavaduotoju išrinktas Seimo narys A. Guoga. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininku išrinktas Seimo narys R. Juška, čia pavaduotoju išrinktas V. Bukauskas. Žmogaus teisių komiteto pirmininku išrinktas Seimo narys T. V. Raskevičius.
Kaip ir buvome sutarę šiandien, kaip matome, nebuvo renkami Audito komiteto vadovai. Tai paliekama tolesnėms politinėms diskusijoms ir pasitarimams. O komitetai, kurie išrinkę tik pirmininkus, jeigu mes čia patvirtinsime, tai tikrai galės visavertiškai dirbti be pavaduotojų, kad ir visą kadenciją, nes Seimo statutas tokias galimybes numato. Jeigu komiteto pirmininkas negali kažkuriame posėdyje dalyvauti, jis gali pavesti pirmininkauti kuriam nors kitam Seimo nariui ir čia nėra tik pavaduotojui suteikta galimybė.
Žodžiu, tikiuosi, kad mes patvirtinsime visus išrinktus pirmininkus ir pavaduotojus ir komitetai galės jau nuo rytdienos pradėti aktyviai dirbti.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų nori paklausti S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, jau šiandien įvyko šiokie tokie pasikeitimai ir ar tai neturi įtakos kvotų pasiskirstymui, nes jau pora žmonių pakėlė sparnus ir kitaip dabar turėtų tie procentai atrodyti? Ar spėsime sureaguoti taip kiekvieną kartą, kiekvieną dieną keičiantis arba migruojant Seimo nariams?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, Seime mes galėtume laikytis tradicijos, kai įvyksta neesminiai pasikeitimai frakcijose, kai vienas narys kur nors išeina ar ateina, kad dėl tokių pakeitimų kvotas peržiūrėtume vieną kartą per Seimo sesiją, nes tikrai čia mes kepsime ir kepsime tokius nutarimus, jeigu tokių migracijų vis bus.
Kas kita, jeigu įvyktų kokių nors esminių pasikeitimų, kaip kad praėjusioje kadencijoje Socialdemokratų frakcija suskilo į dvi, tada, žinoma, reikėtų reaguoti jau greičiau, neatidėliojant. O dabar aš nemanau, kad mes mikroskopiškai žiūrėsime, jeigu pasikeitė kuris nors skaičius po kablelio dėl to vieno nario, kad čia mes pulsime ką nors perskaičiuoti.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia gerbiamas R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Savo pristatyme minėjote dėl pavaduotojų, kurie kol kas nėra patvirtinti. Minėjote, kad būtinumo kaip ir nėra, nereikia. Tačiau kalbant apie Europos reikalų komitetą, kuris gal nėra labai efektyvus, kiek iš praktikos buvo matyti, to didelio efekto nėra, bet, aišku, jis reikalingas, yra net šeši pavaduotojai. Tai tas reikalingumas… Nelabai tada suprantu, reikia ar nereikia, o čia net šeši pavaduotojai ir dar jie gauna, na, vis dėlto biudžeto pinigai net šešiems pavaduotojams, vis dėlto susidaro, gabaliukai tie susideda. Kaip čia žiūrėti į tą adekvatumą? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Komitetų pirmininkų pavaduotojams labai jau menkas tas priedas, gali sakyti, simbolinis. Tokia tradicija susiformavo jau bene pirmą kadenciją, nes eurointegracijos klausimais visos frakcijos yra gana solidarios ir norima tą solidarumą parodyti ir tuo, kad šiame komitete visos frakcijos turi savo atstovus vadovybėje. Tai tas ir yra pratęsta, čia nėra kas nors naujo, lyginant su anksčiau buvusia kadencija.
PIRMININKAS. Labai ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. Užsirašiusių nematau. Balsuojame.
Užsiregistravo 97, balsavo 97: už – 76, prieš – 7, susilaikė 14. Po pateikimo pritarta.
Svarstymas. Diskutuoti niekas neužsirašė. Motyvai svarstymo stadijoje už, prieš. Nėra. Balsuojame.
Užsiregistravo 101, balsavo 99: už – 78, prieš – 7, susilaikė 14. Po svarstymo pritarta. Einame prie priėmimo stadijos. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Galime, pritarta. 2 straipsnis. Yra užsirašiusių kalbėti prieš. Gerbiamas T. Tomilinas kalba prieš. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Mes balsuojame prieš komitetų sudėtį dėl visiems gerai žinomos priežasties, nes šiandien mes nedalyvavome komitetų pavaduotojų formavime, mums taip pat žmonės rašo dėl kai kurių asmenybių labai daug abejonių. Taigi mūsų frakcija vieningai balsuos prieš.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas kolega. Jūs kalbėjote dėl kurio straipsnio? (Balsai salėje) Dėl visų? Tai dėl visų jūs kalbėsite po visų straipsnių. Dabar mes pastraipsniui. Tai gerai, jūs savo nuomonę išsakėte. Dabar grįžtame prie procedūros.
1 straipsniui mes jau pritarėme bendru sutarimu. Taip? Taip. 2 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. 3 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 4 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 5 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 6 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 7 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 8 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 9 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 10 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 11 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 12 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 13 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 14 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 15 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 16 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 17 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 18 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 19 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 20 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Gerbiami kolegos, dėl viso dėl motyvų nematau užsirašiusių kalbėti. T. Tomilinas jau anksčiau išsakė motyvus prieš. Balsuojame dėl viso nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 104 Seimo nariai, balsavo 103 Seimo nariai: už – 81, prieš – 11, susilaikė 11. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ priimtas. (Gongas) (Plojimai)
Kolegos prašė garsiau, matyt, yra patenkinti rezultatu.
15.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio“ projektas Nr. XIIIP-5268(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dirbame toliau pagal darbotvarkę. Darbotvarkės 2-18 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio“ projektas Nr. XIIIP-5268. Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjas – A. Butkevičius. Ar galėtumėte į tribūną perskaityti komiteto išvadą? Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“. Buvo atsižvelgta į komitetų pasiūlymus. Biudžeto ir finansų komiteto galutinė išvada yra pritarti komiteto patobulintam nutarimo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš nėra, susilaikė 3. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Aplinkos apsaugos komiteto išvada. Ar galėtų kas nors pristatyti iš Aplinkos apsaugos komiteto, jeigu nėra pranešėjų, kurie buvo tuo metu paskirti? Gerbiami kolegos, negi nėra nė vieno komiteto nario? Prašom.
R. VAITKUS (LSF). Sprendimas – pritarti pateiktam Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui Nr. XIIIP-5268 ir komiteto išvadai. Pasiūlymų negauta. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Audito komiteto išvada. Ar galėtų kas nors ateiti? Čia gerbiama I. Šimonytė nurodyta, bet jos salėje aš nematau. Kas iš Audito komiteto, jeigu nesunku. Prašom, kolegos, pateikti išvadą. Gerai, tada perskaitysiu aš. Taigi Audito komitetas: už – 5, prieš ir susilaikiusių nėra. Taigi vienbalsiai.
Toliau Ekonomikos komitetas. Gerbiama R. Miliūtė? Prašau. Labai ačiū.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos. Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, spalio 28 dieną svarstė „Dėl Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą ir priėmė tokį sprendimą: atsižvelgiant į Valstybės kontrolės valstybinio audito išvadą ir ataskaitas, siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-5268. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Europos reikalų komiteto išvada. Buvo pasiūlytas pranešėjas G. Kirkilas, bijau, kad jis nepristatys. Gal iš Europos reikalų komiteto? Gerbiama Rūta Miliūte, gal jūs galėtumėte? Šiandien daug darbo jums tenka. Labai ačiū.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Dėkoju. Europos reikalų komitetas priėmė tokį sprendimą: pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui Nr. XIIIP-5268 ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 13, prieš – 1, susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kas galėtų pristatyti Kultūros komiteto išvadą? Gerbiamas R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kultūros komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Kaimo reikalų komiteto išvadą kas galėtų pristatyti? Norinčių nėra, tai pristatysiu aš. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš ir susilaikiusių nėra. Taigi pritarta vienbalsiai. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą kas galėtų paskelbti iš šio komiteto? Prašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam J. Jaručiui už pristatytą išvadą. Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Gerbiama R. Šalaševičiūtė gal yra? Gerbiamas A. Sysas. (Balsai salėje) Popieriai meluoja, jūs geriau žinote, kas turi pristatyti. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, kadangi gerbiama buvusi komiteto pirmininkė nėra komiteto narė, tai komitetas įpareigojo mane tą padaryti.
PIRMININKAS. Dėkui.
A. SYSAS (LSDPF). Komiteto išvada – pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Sveikatos reikalų komitetas, kas galėtų pristatyti? Gerbiamas A. Matulas, jau dabar naujasis pirmininkas, imasi atsakomybės. Dėkui.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė nutarimo projektą Nr. XIIIP-5268 ir 4 balsavus už, 4 susilaikius, niekam nebalsavus prieš pritarė nutarimo projektui komiteto pirmininkės balso persvara.
PIRMININKAS. Dėkui. Švietimo ir mokslo komitetas. Kas galėtų pristatyti? Gal gerbiamas E. Pupinis? Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Švietimo ir mokslo komitetas svarstė „Dėl Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ ir siūlo pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Gerbiamas S. Šedbaras. Dėkui.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas svarstė spalio 28 dieną ir visiems 10 dalyvavusių balsavus už pritarė projektui.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Užsienio reikalų komitetas. Gerbiamas Ž. Pavilionis irgi kaip naujasis pirmininkas, sveikinu, imasi atsakomybės. Prašau.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Užsienio reikalų komitetas pritarė iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Gerbiama G. Burokienė. Prašau į tribūną.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė projektą ir pritarė Seimo nutarimui ir komiteto išvadoms. Už – 7, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Labai jums ačiū. Žmogaus teisių komitetas. Ar galėtų kas nors pristatyti? Norinčių nematau, tai pristatysiu aš. Taigi sprendimas – pritarti Seimo nutarimo projektui bendru sutarimu.
Visų komitetų išvados yra pristatytos. Galėtume organizuoti diskusiją. Ar yra užsirašiusių? Nėra užsirašiusių Seimo narių. Keliaujame į priėmimo stadiją. Ar yra dėl motyvų?
Pirmiausia pastraipsniui. Nutarimas iš dviejų straipsnių. Dėl 1 straipsnio nėra norinčių kalbėti? Ar galėtume bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsnis. Norinčių kalbėti nėra. Ar galėtume bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl viso nutarimo – motyvai už, prieš. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 81, balsavo 80: už – 70, prieš – 3, susilaikė 7. Nutarimas priimtas. (Gongas)
16.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2019 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-5270(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-19 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2019 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-5270(2). Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjas – A. Butkevičius. Gal galėtumėte pristatyti išvadą? Prašau.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2019 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą ir buvo priimtas Biudžeto ir finansų komiteto galutinis sprendimas pritarti bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Audito komiteto išvadą kas galėtų pristatyti? Negi nėra nė vieno nario iš Audito komiteto? Iš buvusio Audito komiteto, čia svarstyta buvusio. Tada teks man imtis.
Įvertinus Valstybės kontrolės 2020 m. spalio 1 d. valstybinio audito išvadoje pareikštas besąlygines nuomones dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2019 metų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių bei šio audito ataskaitoje pateiktus pastebėjimus, pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2019 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Audito komiteto pasiūlymus.
Yra pasiūlymas, kuriam buvo pritarta iš dalies. Ar niekas nereikalauja balsuoti? Gerai, tada pritariame.
Ar yra užsirašiusių dalyvauti diskusijoje? Ne, nematau.
Keliaujame į priėmimo stadiją. Dėl 1 straipsnio motyvų nematau norinčių išsakyti. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti? Nematau. Ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta.
Motyvai dėl viso nutarimo. Ar yra norinčių kalbėti? Nematau, nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 80, balsavo 80: už – 72, prieš – 1, susilaikė 7. Taigi nutarimas priimtas. (Gongas)
Darbotvarkės klausimas… Per šoninį mikrofoną – E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, norėčiau paskelbti, kad po šio posėdžio norėčiau, kad susirinktų įsirašę į Kazachstano parlamentinę grupę, taip pat Čekijos Respublikos ir Slovakijos grupes. Po posėdžio išsirinksime vadovus.
PIRMININKAS. Dėkui. Taip pat K. Starkevičius per šoninį mikrofoną dėl to paties. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš taip pat pratęsiu…
PIRMININKAS. Garsiau, kolega.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). …ką ir Edmundas pradėjo. Latvijos Respublikos, Ukrainos, Tadžikistano, Azerbaidžano, Turkijos ir Moldovos. Čia aš tiktai įpareigotas paskelbti. Po posėdžio.
PIRMININKAS. Po posėdžio. Prašom, gerbiama Vilija Aleknaite-Abramikiene.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Jeigu galima, pageidavimų koncertą… Tikėdamasi, kad posėdis pernelyg ilgai neužsitęs, aš kviečiu tuos Seimo narius, kurie jungiasi į laikinąją grupę „Už šeimą“, po posėdžio čia netoli susirinkti. Mes taip pat turime atlikti kai kuriuos formalumus.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar per šoninį mikrofoną – gerbiamas A. Pocius.
A. POCIUS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom.
A. POCIUS (TS-LKDF). Aš taip pat kviečiu po posėdžio Lietuvos ir Rumunijos tarpparlamentinės grupės narius, kurie užsirašė, rinktis čia. Kartu apsitarsime. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Per šoninį mikrofoną… Susitarkite kuris. M. Maldeikis – prašom.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Tada tie, kurie užsirašė į Taivano grupę, čia, jeigu galima, dabar.
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamas R. Lopata. Prašom.
R. LOPATA (LSF). Tas pats. Armėnija ir Gruzija, jeigu galima, po posėdžio.
PIRMININKAS. Dėkui. Išgirdome. Prašom, Morgana Daniele.
M. DANIELĖ (LF). Grupė su Kanada – taip pat po posėdžio. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiama R. Miliūtė. Prašom per šoninį mikrofoną.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū. Noriu pakviesti užsirašiusius draugystės grupės su Italija narius susirinkti po posėdžio išsirinkti grupės pirmininką ir pavaduotoją.
PIRMININKAS. Dėkui. Išgirdome. Gerbiamas K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Uzbekai irgi…
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamas M. Matijošaitis.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Tuo pačiu principu kviečiu susirinkti Honkongo grupę.
PIRMININKAS. Dėkui. Nejaugi jau visos grupės pakviestos? (Balsai salėje) Labai ačiū, gerbiami kolegos.
16.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2019 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-5265(2) (svarstymas ir priėmimas)
Grįžtame prie darbotvarkės. Darbotvarkės 2-20 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2019 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-5265(2). Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėjas A. Sysas. Gal galėtumėte? Prašom į tribūną.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė. Atsižvelgėme į Audito komiteto pastabas, Valstybės kontrolės išsakytas pastabas, ir sprendimas – atsižvelgiant į Valstybės kontrolės 2020 m. spalio 1 d. valstybinio audito išvadas, pareikštą sąlyginę nuomonę dėl konsoliduotųjų finansinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, į Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitoje pateiktus pastebėjimus, pritarti patobulintam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2019 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kadangi sunkiai randame, kas norėtų pristatyti Audito komiteto, tai pristatysiu aš, jeigu leisite, gerbiami kolegos. Taigi, išvada yra pritarti projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Audito komiteto pasiūlymus.
Dabar Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjas A. Butkevičius šiuo klausimu. Prašau pateikti išvadą.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2019 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą. Komitetas atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą pasiūlymą. Jam buvo pritarta. Taip pat komitetas svarstė Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pateiktus pasiūlymus, į juos taip pat Biudžeto ir finansų komitetas atsižvelgė. Biudžeto ir finansų komiteto galutinė išvada – pritarti Seimo nutarimui. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gal mūsų Statuto iniciatorių grupė galėtų pagalvoti ir dėl šių procedūrų, kai tvirtiname visas šias ataskaitas, kaip nors bendrai tą padaryti, bet dabar turime tokias procedūras, kokias turime.
Diskutuoti niekas neužsirašė. Keliaujame į priėmimo stadiją. 1 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti? Nematau. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta. 2 straipsnis. Norinčiųjų kalbėti nematau. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta.
Dėl viso. Nematau norinčiųjų kalbėti. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 83, balsavo 83: už – 77, prieš nėra, susilaikė 6. Taigi, nutarimas priimtas. (Gongas)
16.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2019 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-5266(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-21 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2019 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-5266(2). Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėjas A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, komitetas pritaria bendru sutarimu iniciatorių pateiktam rinkiniui.
PIRMININKAS. Ekonomikos komiteto išvadą gal gerbiama R. Miliūtė galėtų pristatyti?
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Sveiki dar kartą. Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2019 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą ir priėmė tokį sprendimą: atsižvelgiant į Valstybės kontrolės valstybinio audito išvadą ir ataskaitą, siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-5266. Balsavimo rezultatai – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jeigu Audito komiteto nariai vėl nesupyks ir norinčiųjų pristatyti išvadą neatsiras, tada aš pristatyčiau. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Taigi, nutarimui pritarta.
Toliau diskusija. Ar yra norinčių kalbėti? Nematau. Keliaujame į priėmimo stadiją. Nutarimas iš vieno straipsnio. 1 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti? Nematau. Ar galime pritarti straipsniui bendru sutarimu? Pritarta. Dėl viso motyvų niekas nenori išsakyti. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Balsavo 81 Seimo narys: už – 75, prieš nėra, susilaikė 6. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-5266) priimtas. (Gongas)
16.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2019 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-5267(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-22 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2019 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-5267(2). Pranešėjas – A. Sysas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, komitetas bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam Seimo nutarimui.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Audito komitetui pritarsite, kada aš perskaitysiu: pritarti iniciatorių pateiktam nutarimui, už – 5, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Taigi pritarta.
Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Keliaujame į priėmimo stadiją. Nutarimas iš vieno straipsnio. Norinčių kalbėti nematau. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta. Dėl viso niekas nenori kalbėti. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 82 Seimo nariai, balsavo 82 Seimo nariai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 6. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-5267(2) priimtas. (Gongas)
16.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo 2019 m. metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-5244(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-23 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo 2019 m. metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-5244(2). Ekonomikos komiteto pranešėja – R. Miliūtė. Gal galėtumėte pristatyti išvadą tribūnoje? Prašom.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė jūsų įvardytą projektą ir priėmė tokį sprendimą: atsižvelgiant į Valstybės kontrolės pateiktą valstybinio audito išvadą ir ataskaitą, pritarti komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-5244 ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Audito komiteto išvadą, jeigu neprieštarausite, perskaitysiu aš: pritarti iniciatorių pateiktam nutarimui dėl 2019 metų finansinių ataskaitų patvirtinimo. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Pritarta vienbalsiai.
Diskusijoje nematau norinčių kalbėti. Nutarimas iš vieno straipsnio. Keliaujame į priėmimo stadiją. Norinčių kalbėti nematau. Ar galime pritarti straipsniui bendru sutarimu? Galime. Pritarta bendru sutarimu. Dėl viso dėl motyvų kalbėti niekas nenori. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 87 Seimo nariai, balsavo 87 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 3. Nutarimas priimtas. (Gongas)
16.20 val.
Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5261 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-24 klausimas – Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5261. Turime laikinai energetikos ministro pareigas einantį gerbiamąjį Ž. Vaičiūną. Prašom pateikti įstatymą. Prašom į tribūną.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šiuo Branduolinės energijos įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siekiama nustatyti reikalavimą, kad būtų vertinamos tik didelio pavojingumo, tai yra didelio kiekio ir įsodrinimo branduolinėmis medžiagomis, grėsmės. Pagal dabartinį reglamentavimą grėsmės yra vertinamos visais atvejais, nepriklausomai nuo medžiagų. Toks reikalavimas yra perteklinis, nes būtent pagal TATENA reikalavimus yra nustatyta, kad grėsmės privalo būti vertinamos tik didžiausią riziką keliančių branduolinių medžiagų atveju.
Antras aspektas – kokia praktinė šio pakeitimo nauda. Pirmiausia yra sumažinta administracinė našta, konkrečiai kalbant, būtent dėl Maišiagalos saugyklos, nes, kaip žinote, ši saugykla turi būti perkelta ir medžiagos turi būti perkeltos į vieną vietą, tai yra į Ignalinos atominę elektrinę, taip saugant medžiagas vienoje vietoje. Šiame vertinimo procese dėl šio pakeitimo bus sumažinta administracinė našta, o fizinė sauga bus užtikrinta vadovaujantis VATESI nustatytais fiziniais saugos reikalavimais. Tiek trumpai. Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas ministre, už įstatymo pristatymą. Jūsų niekas nenori paklausti. Dėkojame.
Motyvai. Niekas nenori išsakyti motyvų. Taigi balsuojame po pateikimo.
Užsiregistravo 80, balsavo 79: už – 79, prieš ir susilaikiusių nėra. Taigi pergalingai po pateikimo projektui pritarta.
Reikėtų paskirti komitetus. Pagrindiniu komitetu siūlome Ekonomikos komitetą. Ar sutinkame, kolegos? Naujasis Ekonomikos komiteto pirmininkas neprieštarauja. Papildomų komitetų norėtume paskirti? Yra kokių nors idėjų? Nematau. Vadinasi, svarstys Ekonomikos komitetas, kiti komitetai pagal nuožiūrą galės irgi pasvarstyti. Siūloma svarstyti 2020 m. gruodžio 15 d. Galime pritarti? Niekas neprieštarauja, pritariame.
Gerbiami kolegos, kito klausimo pranešėjai sakė, kad jau važiuoja, tad padarykime 5 minučių techninę pertrauką. Labai neišsiblaškome. (Balsai salėje) Nėra daugiau nė vieno pranešėjo, kuris toliau pristatytų klausimus. Gerbiama R. Tamašunienė turi idėjų? Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš turiu idėjų. Parlamentinė draugystės su Lenkija grupė galbūt per tą techninę pertrauką gali susirinkti prieš tribūną aptarti ir išrinkti vadovybę?
PIRMININKAS. Labai dėkui už vietoje ir laiku įdomų pasiūlymą, tačiau kaip visos grupės dabar vienu metu čia susirinks? (Balsai salėje) Gerai. Darome 5 minučių techninę pertrauką, ir visos grupės organizuojasi saviorganizacijos būdu. Viskas. R. Šalaševičiūtė – per šoninį mikrofoną.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, 21 žemaitis į Žemaičių grupę užsirašė. Labai prašau ateiti čia išsirinkti vadovybę.
PIRMININKAS. Gerai.
D. Asanavičiūtė.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Jungtinės Karalystės ir Airijos Respublikos gal gali čia?
PIRMININKAS. Jungtinė Karalystė ten, kur rodo D. Asanavičiūtė. Nepadarykime chaoso, ramiai.
Gerbiami kolegos, kažkas paėmė Tarpparlamentinės grupės su Rumunija lapą. Ar niekas neturite? Gerbiamas A. Pocius ieško su Rumunija lapo. Grąžinkite jam, kas paėmėte. (Balsai salėje) Taip pat dingo ir lapas dėl draugystės su Šiaurės Korėja. Atsiprašau, su Pietų Korėja. Kolegos, kas radote, grąžinkite su Pietų Korėja. Su Šiaurės Korėja galite negrąžinti.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, po truputį grįžkime į savo vietas. Tikiuosi, kad visos grupės suformuotos, visos tarpparlamentinės draugystės suliepsnos. Turime pirmininkus, pavaduotojus. Paskelbsime posėdžio pabaigoje visus protokolus dėl šių dalykų, įvairių grupių sudarymo. Kadangi mūsų pranešėjai, ministerijų atstovai, kurie turėtų pateikti projektus, vis dar šiek tiek vėluoja, nes mes užbėgome už akių, kviesčiau tada į tribūną gerbiamą J. Razmą pristatyti…
16.39 val.
Seimo savaitės (2020-11-23–2020-11-27) – 2020 m. lapkričio 24 d. (antradienio) ir lapkričio 26 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kitos savaitės darbotvarkę kviečiu pristatyti Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją gerbiamąjį J. Razmą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Turbūt suprantame, kad šiuo metu svarbiausias klausimas yra Ministro Pirmininko kandidatūros tvirtinimas, tai jis ir būtų įrašytas pirmuoju klausimu kitos savaitės antradienio darbotvarkėje. Manau, numatyta pakankamai laiko, 2 valandos, kad visi galėtų išsakyti savo poziciją, ir būtų ne tik svarstymas, bet ir priėmimas.
Toliau, jau minėjome, kad antradienį galėtų būti šiandien pateiktų Seimo statuto pataisų projektų svarstymas. Galbūt komitetas jas jau sujungtų ir būtų ne tiek daug projektų, o vienas. Toliau, po pietų pertraukos, pagal ankstesnėje kadencijoje patvirtintą biudžeto svarstymo grafiką mes turėtume apsispręsti dėl valstybės biudžeto projekto. Čia yra ta stadija, kai frakcijų atstovai pasisako, o pati procedūra yra gana formali. Paprastai visais atvejais šitoje stadijoje projektas yra grąžinamas Vyriausybei. Tai keletas su tuo susijusių projektų. Tikimės, kad jau bus galimybė antradienį pradėti formuoti komisijas ir delegacijas. Kol kas neregistruoti projektai, bet jie yra įrašyti kaip galimi.
Ketvirtadienį darbotvarkėje būtų priėmimas tų projektų, kuriuos mes apsvarstėme šiandienos vakariniame posėdyje. Kaip matėme, dėl jų didelių diskusijų nekilo, tikėkimės, juos bus galima priimti. Taip pat būtų minėtų Seimo statuto pataisų priėmimas. Toliau, po pietų pertraukos, galėtume imtis tų projektų, kurie susiję su valstybės biudžeto projektu, tai „Sodros“ biudžeto projektas, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, nes jų negalima labai atidėlioti, kadangi, komitetams nusprendus juos grąžinti Vyriausybei, jie neturėtų labai atsilikti nuo biudžeto grąžinimo. Čia bus uždavinys komitetams ir aš kreipiuosi į komitetų pirmininkus, kurie dar yra salėje, kad Sveikatos reikalų komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas nustatytu laiku apsvarstytų tuos projektus. Geriausiai, kad tai padarytų rytoj, nes tuomet tikrai išlaikytume būtinas valandas iki svarstymo Seimo posėdyje. Tiek.
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamojo pranešėjo nori paklausti A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas pavaduotojau, noriu priminti, kad nėra Audito komiteto išvadų dėl kai kurių projektų, biudžeto ir panašiai. Ir kitas klausimas, reikėtų kaip nors išspręsti problemą dėl farmakotechnikų. Nuo Naujųjų metų įsigalioja tvarka ir jie negalės dirbti, ypač kaimo vaistinėse. Yra naujai įregistruotas įstatymo projektas ir vienas jau svarstomas įstatymo projektas. 20 dieną ateis nepriklausomos ekspertizės išvados ir reikėtų, kad iki Naujųjų metų, šioje sesijoje, mes apsispręstume, ką daryti. Turėkite galvoje, aš dabar neatsimenu to įstatymo projekto numerio, bet jums pasakysiu atskirai. Turėkime galvoje, kad reikia vienaip ar kitaip išspręsti šią problemą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, jog niekas iš kolegų neprieštaraus, kad mes fiksuotume, jog tie projektai turi būti kitos savaitės darbotvarkėje. Tikrai klausimas yra jautrus. Jūs Sekretoriatui pasakykite numerius ir tie projektai bus įrašyti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Daugiau niekas nenori jūsų paklausti. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu kitos savaitės posėdžių darbotvarkei? Pritarta. Labai dėkui.
16.44 val.
Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2, 3, 6, 7, 8, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 19, 20, 23, 26, 28, 32, 33, 35, 40, 41, 42, 46 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir 5, 47 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-5310, Bankų įstatymo Nr. IX-2085 67 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5311, Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 49 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5312, Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 57 ir 61 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5313, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 8, 38 straipsnių ir šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5314, Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5315 (pateikimas)
Grįžtame prie mūsų pagrindinės darbotvarkės. Kadangi, kaip suprantu, Susisiekimo ministerijos atstovo kol kas neturime, siūlau svarstyti 2-26.1 klausimą – Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5310. Kviečiu į tribūną gerbiamą viceministrę L. Maskaliovienę. Kartu galbūt jūs galėtumėte pristatyti ir visus penkis lydimuosius projektus? Labai ačiū.
L. MASKALIOVIENĖ. Labas vakaras visiems. Seimui teikiamas įstatymų paketas: Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 5 bei 47 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas, taip pat Bankų įstatymo 67, 73 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Centrinių kredito unijų įstatymo pora straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Kredito unijų įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymas, Lietuvos banko įstatymo 8, 38 straipsnių ir šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas ir Finansinio tvarumo įstatymo 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šių įstatymų projektų tikslai yra du.
Vienas iš jų yra įgyvendinti 2017 m. rugsėjo 14 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą dėl galutinių įnašų, skirtų Bendros pertvarkymo valdybos administracinėms išlaidoms padengti sistemos, ir patobulinti indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos veiklos reglamentavimą, siekiant efektyvesnio šių sistemų veikimo, užtikrinti teisinį aiškumą ir atitiktį Europos Sąjungos teisei. Apie kiekvieną po truputį išsamiau.
Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo esminiai pakeitimai yra užtikrinti reglamento įgyvendinimą pagal galiojančią tvarką. Bendra pertvarkymo valdyba nustato įmokas, kurias rinkos dalyviai, tai yra bankai, turi tiesiogiai sumokėti Europos Sąjungos institucijai už Bendro pertvarkymo fondo administravimą. Įgyvendinus reglamentus siekiama spręsti situaciją, jei rinkos dalyviai tokios įmokos nesumokėtų ir tektų pradėti išieškojimo procedūrą. Tai šiuo tikslu projekte siūloma Lietuvos apeliacinį teismą paskirti institucija, atsakinga už Bendros pertvarkymo valdybos sprendimų autentiškumo tikrinimą. Siūlomo prašymo dėl autentiškumo patikrinimo tvarka iš esmės atitinka civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatyme nustatytą Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų pripažinimo tvarką. Tuo pačiu tikslinama draudimo įmokų nustatymo ir surinkimo tvarka – kasmet bus nustatoma rinkos dalyvių mokamų ex ante įmokų metinė norma, o ne suma, kaip iki šio laiko buvo, taip pat keičiamas įmokos sumokėjimo periodiškumas kas ketvirtį, o ne kas mėnesį kaip dabar. Šiuo metu įtvirtintas periodas ex ante indėlių draudimo įmokų mokėjimo mechanizmas nėra lankstus, nes kartą per metus, remiantis praeitų metų pabaigos duomenimis, nustatoma bendra visų dalyvių mokėtina metinė suma, kuri išdalinama dalyviams atsižvelgiant į jų pagrindinių apdraustų indėlių sumą ir veiklos rizikingumą. Tačiau rinka dinamiška, kaip suprantate, keičiasi tiek indėlio dydis, tiek mažėja, tiek didėja, todėl siūloma nustatyti ne sumą, bet normą, išreikštą procentais nuo visų indėlių draudimo sistemos dalyvių pagrindinių apdraustų indėlių sumos. Tokie pakeitimai leistų įmokas apskaičiuoti naudojant aktualiausius duomenis ir mažinant administravimo naštą patiems dalyviams. Pratęsiamas Indėlių draudimo fondo nacionalinio tikslinio lygio pasiekimo terminas, siūlymas leistų užtikrinti nuoseklų subalansuotą ir tolygų tolesnių įmokų (…) į fondą, tai yra pakeitimas ilgalaikėje perspektyvoje leistų sušvelninti atskirais metais skaičiuojamą įtaką darančių veiksnių poveikį ir įmokų dydžio svyravimus. Tikslinamos indėlių, draudžiamo įvykio, investuotojų sąvokos, supaprastinamas trečiųjų šalių filialo indėlio draudimo mechanizmas.
Bankų, Kredito unijų, Centrinių kredito unijų įstatymų pakeitimai susiję su indėlių, draudžiamo įvykio sąvokų patikslinimu pagal Indėlių ir investicijų draudimo įstatymą.
Lietuvos banko įstatymo pakeitimais siūloma, kad Lietuvos bankas turėtų teisę atlikti fiskalinio agento funkciją ir finansines operacijas ne tik valdžios iždui, bet ir kitiems viešiesiems subjektams, tarp jų čia ir indėlių investicijų draudimas. Taip susidarytų papildoma saugi lėšų investavimo alternatyva Lietuvoje.
Finansinio tvarumo įstatyme siūloma tokia pati Bendros pertvarkymo valdybos sprendimu skiriamos baudos autentiškumo patvirtinimo tvarka, kokia siūloma ir Indėlių ir investicijų draudimo įstatyme dėl Bendros pertvarkymo valdybos sprendimo dėl mokėtinų sumų Bendros pertvarkymo valdybos administracinėms išlaidoms padengti.
Esame gavę Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą dėl projekto straipsnio, kuriuo siūloma nustatyti, kad indėlių draudimo išmokos mokėjimas yra atidedamas tuo atveju, kai indėlininkui dėl jo indėliuose laikomų pinigų įsigijimo teisėtumo pareikštas kaltinimas dėl pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo.
Seimo teisės grupei kilo abejonių, ar šia nuostata tinkamai perkeliama Europos Sąjungos teisė dėl indėlių garantijų sistemų, nes, jų nuomone, direktyva indėlio draudimo išmokėjimo atidėjimą sieja tik su pačiam asmeniui pareikštu kaltinimu, o ne minėto asmens turimo indėlio lėšų teisėtumu ir pagrįstumu. Todėl siūloma tikslinti šią nuostatą.
Mūsų ministerijos teisininkų ir Vyriausybės teisės grupės nuomone, konkretaus nusikaltimo padarymas turi būti siejamas su konkrečiu indėliu, o ne su asmeniu. Tai yra jeigu asmuo buvo baustas už pinigų plovimą, tai nereiškia, kad toks asmuo niekada nebeturės galimybės turėti indėlį, kuriam taikomas indėlių draudimas. Manome, kad turėtų būti nustatytas aiškus ryšys tarp konkretaus indėlio ir konkretaus nusikaltimo. Indėlių sąskaitose laikomos lėšos turėtų būti siejamos su konkrečiu nusikaltimu.
Tai ir atspindi mūsų pateikto įstatymo projektas. Be abejo, mes esame atviri diskusijoms, tai ir kitas jūsų pastabas galėsime aptarti komitete.
PIRMININKAS. Labai ačiū gerbiamai viceministrei. Jūsų nori paklausti kolega M. Majauskas, tačiau aš jo nematau salėje. Labai dėkui už pristatymą. Labai ačiū.
Motyvai po pateikimo. Siūlau apsispręsti dėl pagrindinio ir visų lydimųjų įstatymų projektų Nr. XIIIP-5310, Nr. XIIIP-5311, Nr. XIIIP-5312, Nr. XIIIP-5313, Nr. XIIIP-5314, Nr. XIIIP-5315. Neatsirado norinčių kalbėti.
Balsuojame. Ar gal bendru sutarimu galėtume pritarti? (Balsai salėje) Tai tada balsuojame.
Užsiregistravo 78, balsavo 78: už – 74, prieš nėra, susilaikė 4. Taigi, pritarta po pateikimo.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Ar galime pritarti? Pritariame. Papildomų nenumatyta. Jeigu atsiras, apsvarstys. Siūloma pagrindinio ir lydimųjų projektų svarstymo data – 2020 m. gruodžio 15 d. Galime pritarti? Pritarta.
Kol kas aš nematau projekto Nr. XIIIP-5248 pateikėjo. Turėjo dalyvauti viceministras G. Mažeika, bet jis kol kas dar vėluoja.
16.53 val.
Informaciniai pranešimai
Ko gero, pranešimas būtų toks, kad visos laikinosios grupės… bus jų sudarymas ir protokolai įtraukti į posėdžio protokolą. Mes dabar atskirai čia dėl kiekvienos nepranešime, tai nesijaudinkite. O tarpparlamentinės grupės pirmiausia bus apsvarstytos Užsienio reikalų komitete ir tada lygiai taip pat bus paskelbta apie jų įsteigimą, kas yra pirmininkai ir kas yra pavaduotojai. Ar tinka toks procesas? Jeigu tinka, tada skelbiu registraciją. (Balsai salėje)
Sekundėlę! Galime užsiregistruoti, bet aš girdžiu, kad gal ateis dar ir paskutinis pranešėjas. Jeigu ateis, tai palauksime. Čia vienas klausimas, dar apsvarstysime. Nereikės jam antradienį važiuoti.
Užsiregistravo 70, beveik pusė kolegų.
Ar mes turėsime pranešėją? Gerbiami kolegos, kadangi pranešėjas salėje nepasirodė, skelbiu vakarinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.