LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 93
STENOGRAMA
2017 m. rugsėjo 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 12 d., antradienio, rytinį plenarinį posėdį. (Gongas) Prašome registruotis.
10.00 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2017 m. rugsėjo 12 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Užsiregistravo 93 Seimo nariai. Pirmasis mūsų klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Prie šoninio mikrofono matau P. Gražulį. Prašau, kolega.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji pirmininke, aš frakcijos vardu prašau įtraukti į darbotvarkę dėl valstybės pareigūnų likti Lietuvos valstybėje per „Zapad“ pratybas. Kaip jūs žinote, net ir suomiai, švedai organizuoja pačias didžiausias pratybas, per 20 metų nebuvo tokios organizuotos, tuo labiau kad konservatoriai kartu su Prezidente tikrai dvejus metus gąsdino tautą, kad rusai puola, kad pavojuje yra Lietuva, ir šiandien, klausykite, pati Prezidentė su užsienio reikalų ministru išvyksta, bėga iš Lietuvos kaip A. Smetona per upelį. Dar, atrodo, nėra nuo ko bėgti, o jau bėga. Todėl aš prašau įtraukti šį klausimą į darbotvarkę, Nr. XIIIP-1089.
PIRMININKĖ. Projektas Nr. XIIIP-1089. Ačiū. T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Prašyčiau įtraukti į darbotvarkę Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-780, Profesinių sąjungų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-779 ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIIP-784.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Čia yra numeris… Deja, dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekto yra Teisės departamento išvada, kad galimai prieštarauja Konstitucijai. Mes prašysime Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kad jis svarstytų, o jūs galėtumėte, jeigu Seimas pritars, pateikti kitus įstatymų projektus. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Prašau.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Prašau išbraukti iš darbotvarkės, frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės projektą Nr. XIIIP-991, taip pat lydimuosius Nr. XIIIP-992 ir Nr. XIIIP-993. Čia su meno…
PIRMININKĖ. Minutėlę, dar pakartokite!
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Nr. XIIIP-991 ir lydimuosius Nr. XIIIP-992, Nr. XIIIP-993.
PIRMININKĖ. Ačiū. V. Kernagis kalbėjo frakcijos vardu, taip? Ačiū. (Šurmulys salėje) V. Juozapaitis. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Taip pat frakcijos vardu maloniai prašau išbraukti šiandien iš darbotvarkės Kultūros rėmimo fondo įstatymo trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1001, nes klausimas nėra parengtas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsispręsime. Daugiau pasiūlymų nėra.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš esu dar.
PIRMININKĖ. R. Juknevičienė, prašau.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, aš noriu reaguoti į vieno Seimo nario pasiūlymą priimti rezoliucijas dėl Prezidentės ir panašiai. Geriausia būtų, jeigu pats rezoliucijos siūlytojas kaip nors imtų, pereitų per kokį upelį ir suvisam išnyktų iš Seimo, ne tik per „Zapad“ pratybas. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos. (Balsai salėje) Bet jūsų pavardė nebuvo paminėta.
P. GRAŽULIS (TTF). (Kalba ne per mikrofoną, negirdėti) …pavardės.
PIRMININKĖ. Petrai, nesiginčykite!
P. GRAŽULIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš taip pat neminėsiu pavardės, bet noriu pasakyti, kad konservatorių pusė, ne tik dabar kalbėjusi ponia, nuolat ir viešai mane gąsdina, kad su manimi susidoros. Aš noriu į tai atkreipti dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju už replikas, bet jos visiškai…
P. GRAŽULIS (TTF). Ir noriu pasakyti, kad, matyt, jų dėka jau tris bylas turėjau, sovietmečiu vieną kartą buvau teistas, o dabar trys bylos, tik Seimas nepanaikina imuniteto. Dabar dar viena kažkokia koldūnų byla laukia. Čia konservatorių veiksmai kartu su prezid…
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis Petrai. Iš tiesų, aš manau, dabar mums reikia išminties, na, o, pasak pamokslų, kuriuos kažkada, prieš 400 metų, sakė P. Skarga, tai iš tikrųjų per daug geras galvojimas apie save nėra išmintis.
Tęsime darbą toliau ir apsispręsime dėl P. Gražulio pasiūlymo dėl Valstybės pareigūnų likimo valstybėje įstatymo projekto Nr. XIIIP-1089. Deja, negalime jo įtraukti į darbotvarkę, nes nėra Teisės departamento išvados, todėl neteiksiu balsuoti.
Pasiūlymas, kurį teikė T. Tomilinas. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti tiems įstatymų projektams, dėl kurių Teisės departamento išvados yra ir jos neprieštarauja Konstitucijai, išskyrus vieną – Gyventojų pajamų mokesčio, leisti pateikti. (Balsai salėje) Balsuojame. Kas už tai, kad leistume T. Tomilinui pateikti minėtus įstatymų projektus, susijusius su profsąjungomis ir administravimu. Prašome balsuoti.
Dėkoju. Balsavo 102 Seimo nariai. Už įtraukimą į darbotvarkę pasisakė 67, prieš – 2, susilaikė 33. Gal tada į rezervinę darbotvarkę, Tomai Tomilinai, gerai? Dėkoju.
Buvo gerbiamojo V. Kernagio pasiūlymas frakcijos vardu išbraukti iš darbotvarkės projektus Nr. XIIIP-991, Nr. XIIIP-992 ir Nr. XIIIP-993, tai yra Meno kūrėjų organizacijų statuso, Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo įstatymų – tai susiję įstatymų projektai. Gerbiamieji kolegos, prašome apsispręsti ir balsuoti dėl minėto pasiūlymo. V. Kernagio pasiūlymas buvo išbraukti iš darbotvarkės. Kas manote kitaip, pasirenkate kitą balsavimo būdą. (Balsai salėje)
Balsavo 101 Seimo narys. Už išbraukimą pasisakė 49, prieš – 41, susilaikė 11. Minėti įstatymų projektai lieka darbotvarkėje.
Kitas pasiūlymas – gerbiamojo V. Juozapaičio. Tai pasiūlymas dėl Kultūros rėmimo fondo. Tai būtų mūsų darbotvarkės 1-10 klausimas. Prašome apsispręsti ir balsuoti. V. Juozapaičio pasiūlymas – išbraukti iš darbotvarkės minėtą įstatymo projektą.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 50, prieš – 36, susilaikė 22. Įstatymo projektas lieka darbotvarkėje. Bendru sutarimu galime patvirtinti šios dienos darbotvarkę? (Balsai salėje) Negalime. Prašome balsuoti. Prašome apsispręsti ir balsuoti, kad būtų patvirtinta šios dienos darbotvarkė.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 26. Darbotvarkė patvirtinta.
10.10 val.
Įstatymo „Dėl Estijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl geležinkelių jungties „Rail Baltic / Rail Baltica“ plėtros ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1002 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – įstatymo „Dėl Estijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl geležinkelių jungties „Rail Baltic / Rail Baltica“ plėtros ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1002. Pranešėjas – ministras R. Masiulis. Gerbiamasis ministre, prašom į tribūną. Pateikimas.
R. MASIULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, pristatau jums įstatymo projektą ratifikuoti Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos susitarimą dėl geležinkelių jungties „Rail Baltic“ plėtros, kuris buvo pasirašytas 2017 m. sausio 31 d. Taline.
Susitarimo tikslas – užtikrinti, kad europinės vėžės geležinkelio transporto infrastruktūra būtų užbaigta iki 2025 metų Lietuvos, Latvijos, Estijos teritorijose, tam numatyti Europos Sąjungos finansinę paramą ir nacionalinį bendrąjį finansavimą. Susitarime taip pat apibrėžtos projekto partnerių teisės ir pareigos, nustatytas projekto įgyvendinimo koordinavimo ir galimų ginčų sprendimo mechanizmas, numatyti bendradarbiavimo su Lenkijos Respublika ir Suomijos Respublika būdai ir numatytos tipinės susitarimo nuostatos: susitarimo galiojimas ir trukmė, bendru susitarimu šalių veiksmų koordinavimas, susitarimo nuostatų keitimo tvarka, susitarimo šalių pasitraukimo sąlygos, ginčų sprendimo tvarka ir panašiai.
Pažymėtina, kad šis susitarimas jau yra ratifikuotas Latvijos ir Estijos parlamentuose. Siūlyčiau priimti klausimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ačiū, kad jūs pateikėte labai greitai. Gal sutiksite ilgiau atsakyti į klausimus, nes norinčių paklausti yra 11, matau ir daugiau, 12 Seimo narių. Pirmasis klausia M. Majauskas. Ruošiasi V. Poderys.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, norėjau paklausti jūsų keleto klausimų, galbūt galėtumėte atsakyti, jeigu ne, palauksime atsakymo vėliau. Kiek iš viso metų vykdomas šis projektas „Rail Baltica“? Kiek tam yra išleista lėšų? Ir kiek sutrumpėjo kelionė traukiniu iš Vilniaus į Varšuvą?
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Gal tikrai apie detales, kiek metų trunka, kiek išleista lėšų, atsakysiu atskirai, nes dabar tų skaičių po ranka neturiu. Dėl kelionės į Varšuvą… Suprantu jūsų sarkazmą, kol kas progresas ne koks, reikia įvertinti taip pat, kad ir Lenkijos pusėje geležinkelio vėžė nėra sutvarkyta. Panašiai kaip ir mes, 2025 metais ir lenkai planuoja baigti savo dalį. Kas gal svarbu žinoti ir jums, kad Baltijos šalyse „Rail Baltica“ yra numatomas iki 240 kilometrų greitis. Lenkai šiuo metu deklaruoja, kad maksimalų greitį iki Lietuvos sienos jie galėtų garantuoti 160 kilometrų. Todėl mes ir turime vieną dilemą Lietuvoje, kokį greitį užtikrinti jau egzistuojančioje vėžėje nuo Kauno iki Lenkijos sienos. Ta vėžė jau pastatyta, pastatyta pagal Europos Sąjungos reikalavimus. Deja, tuo metu Europos Sąjungos reikalavimai buvo šiek tiek mažesni, negu dabar jau nusprendus statyti pačią „Rail Balticą“. Jeigu mums pavyktų užtikrinti 160 kilometrų per valandą greitį, tai, mano nuomone, bent aš laikausi tos nuomonės, tai būtų pakankamas greitis, kad galėtume susijungti su Lenkija, kuri irgi gali tą patį greitį duoti. Bet kol kas turime ginčą su motinine bendrove, kuri vysto šį projektą. Jie nėra tikri, ar tą mūsų lietuvišką vėžę galima pripažinti kaip „Rail Balticos“ dalį, galbūt jie reikalaus šalia statyti dar vieną vėžę, o tai viso labo dėl šio projekto sutaupytų tik 8 minutes laiko, juo labiau žinome, kad lenkai tos vėžės neduotų. Tai yra atviras klausimas, į kurį atsakys studija, kuri turėtų baigtis šių metų lapkričio mėnesį.
Čia yra vienas toks techninis niuansas, mano nuomone, mes, užtikrinę 160 greitį, pasiektume pagrindinius tikslus, neinvestuodami papildomų lėšų, nes Lietuva ir taip investuoja daugiausia lėšų į šį projektą, palyginus su Latvija ir Estija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausimui minutė, atsakymui – dvi. Klausia V. Poderys. Ruošiasi K. Glaveckas.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkoju ministre už pristatymą, dėkui, kad atnešėte svarbų dokumentą į Seimą. Aš iš principo esu už puikų projektą, integracinį projektą, integracija turi būti ne tik energetikoje, bet ir transporte, bet kaip visada – pinigai. Pinigai yra svarbūs, ir čia yra 5 mlrd. vertės projektas. Kaip aš suprantu, viskas remiasi dideliu Europos Sąjungos kofinansavimu, iki 85 % ar panašiai. Ir mano supratimas yra toks, kad didieji pinigai iš Europos ateitų per kitą finansinę perspektyvą, t. y. po 2020 metų. Ar dabar mes valdome tą riziką: vystome projektą, investuojame pinigus, bet nesame tikri, kad kitoje finansinėje perspektyvoje tie milijardai atkeliaus. Ir turbūt mano antra klausimo dalis susijusi su jūsų pirmuoju atsakymu, gal tą riziką mes galime suvaldyti, iki galo išvystydami pirmą „Rail Balticą“, apie tai jūs kalbėjote pirmo atsakymo metu?
R. MASIULIS. Tai yra iki Kauno?
V. PODERYS (LVŽSF). Taip.
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Tikrai čia esminis klausimas, kuris yra labai rimtai analizuojamas. Europos Sąjungos komisarės V. Bulc teigimu ir kitų atsakingų pareigūnų teigimu, „Rail Baltica“ yra vienas iš labiausiai pažengusių ir prioritetinių visos Europos Sąjungos projektų. Jis vyksta sėkmingai, pagal jų parametrus, taip, kaip jie mato visus kitus projektus. Jis vyksta sėkmingai, jis turi galimybę lėšas panaudoti pagal paskirtį. Iki šiol mes turime visus aukščiausio lygio užtikrinimus, kad finansavimas „Rail Baltic“ bus. Galbūt yra hipotetinė rizika, kad gali kitaip įvykti, bet to varianto mes kol kas tikrai nesvarstome.
O dėl Kauno jungties, mes ir teigiame, kad Kauno jungtį mes jau turime. Gaila, kad ji galbūt ne tokia greita, kaip norėtųsi, bet bet kokiu atveju jau yra įdėti Europos Sąjungos pinigai. Europos Sąjunga tą projektą priėmė. Įdėti ir mūsų pinigai, reikia tik protingai skaičiuoti, kad nereikėtų antrą kartą leisti tos sumos. Šiuo atveju mes tvirtai laikysime savo poziciją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi A. Skardžius.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis ministre, visų pirma leiskite pasveikinti su tuo, kad oro uostas vis dėlto dirbo tikrai gerai, tai mes savo kritiką atsiimame, bet galvojame, kad ji padėjo, kad tas pasirinkimas būtų dar geresnis. Dar kartą ačiū.
Dabar rimtas klausimas. Iš tikrųjų turbūt jau gal šešta Vyriausybė ar XV Vyriausybė stato „Rail Baltica“ kelią, ir išeina tokia situacija perkeltine prasme, kad tai statyba – ne skersai upės, o išilgai upės. Kodėl? Mes kažkiek padarėme ir kažką darome su latviais ir estais, o su Lenkija, kaip žinote, situacija bloga. Juo labiau kad lenkai dabar yra priėmę Lenkijos investicijų programą iki 2040 metų, ją turbūt žinote. Ta kryptis, kuri yra į Lietuvą, ji nenurodyta kaip prioritetinė. Ir kokia tai investavimo kryptis? Tą knygą turi ponas A. Kubilius ir mes esame čia Seime ją rodę ir dauginę, tai mums tai ir kelia nerimą. Jeigu mes neturėsime iš tikrųjų…
PIRMININKĖ. Kolega, klauskite.
K. GLAVECKAS (LSF). …iki 2025 metų tokios geležinkelio krypties, greito geležinkelio iki Europos, tai tas visas projektas iš tikrųjų bus absoliučiai niekam nereikalingas, tik pinigų išmetimas. Ačiū.
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Dėl Lenkijos mes turime daugiau optimizmo. Praėjusią savaitę kaip tik buvau susitikęs su Lenkijos susisiekimo ministru, jis patikino, kad ta vėžė bus pastatyta ir bus pastatyta net šiek tiek anksčiau, negu mūsų projektas bus baigtas. Taip, jūs esate teisus, kad ji nėra prioritetinė, bet, nepaisant to, tai yra projektas, kuris yra vykdomas ir kuris, bent jau Lenkijos valdžios teigimu, bus padarytas. Mes dėl to neturime nuogąstavimų. Vienintelis, kaip sakau, greičio skirtumas. Lenkai sako, kad dėl savo specialių teritorijų eina per „Natura 2000“. Lenkai turi rimtų iššūkių, tiesdami infrastruktūros projektus į Lietuvos pusę. Jie abejoja, kad galės padidinti greitį daugiau negu 160. Bet jeigu pavyks ir tai padaryti, mano nuomone, tai bus didelis pasiekimas, nes nuo Bialystoko iki Varšuvos jau bus galima važiuoti didesniu greičiu. Mes kalbame apie tą jungtį nuo Bialystoko iki sienos.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi V. Rinkevičius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis ministre, išties pinigų sumos yra didelės, o kaip kolega profesorius K. Glaveckas minėjo, tiltas statomas išilgai upės. Mes klausėmės tos naudos, kaštų analizės, sakykime, pompastiško pristatymo Rygoje. Ten visas akcentas buvo tai, kad kroviniais magistralę aprūpins suomiai, kelsis į Taliną ir tada jau laivu, keltu ir tada tie kroviniai riedės į Pietų Lenkiją per „Rail Balticą“. Klausimas: kodėl Lietuva nevaldys šios infrastruktūros? Kiek kainuos infrastruktūros valdymas Lietuvos biudžetui, nes tai bus finansuojama iš biudžeto? Lenkijai infrastruktūros išlaikymas kainuoja 1,2 mlrd. eurų valstybės biudžeto. Mokami. Ir kiek kainuos keleivių dotacija per metus? Tuos pinigus mes mokėsime į Latvijos įmonę „Rail Baltica / Rail Baltic“, vadovaujamą B. Rubesos.
PIRMININKĖ. Klauskite.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Tai štai norėčiau paklausti: apie tuos skaičius jūs tylite, kokie tai skaičiai? Prašau pasakyti.
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Tikrai jaučiu jūsų nuogąstavimą. Reikia pripažinti, kad klausimas yra atviras dėl daugelio aspektų, tarp jų ir dėl pačios linijos valdymo, jis nėra nuspręstas. Tai yra darbinis klausimas, dėl kurio anksčiau ar vėliau bus nuspręsta. Kai dėl jo bus nuspręsta, tada bus galima atsakyti ir sudėlioti visus skaičius, todėl tas klausimas yra dar atviras.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kolegos, kaip ir sutarėme, kadangi ministras pateikė labai greitai, per dvi minutes, tai klausimams pailginame dar aštuonias minutes. Klausia V. Rinkevičius, ruošiasi A. Gumuliauskas.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, ar Vilniaus atšaka… į Vilnių šiam projekte (nesu susipažinęs detaliai) lieka, ar ji jau išbraukiama?
Antras klausimas (dabar prieš tai buvo kolegos A. Skardžiaus) apie vadovavimą bendrovei, kuri bus Rygoje, vis tiek žmogiškasis faktorius veikia. Ar ten bus mūsų šalies atstovų aukščiausių vadovų lygmeniu, kurie taip pat turės tam tikras pariteto teises ir sprendimo teisę kažkokią?
R. MASIULIS. Ačiū už klausimus. Vilniaus jungtis yra neatsiejama „Rail Balticos“ dalis, tai atsakymas į pirmą klausimą.
O dėl antro. Tikrai jūs taikliai klausiate, daug kas nuogąstauja, jei įmonė bus Latvijoje, tai daugiau žiūrės Latvijos interesų. Reikia suprasti, kad įmonės valdymas susideda iš visų trijų šalių atstovų. Mūsų atstovų yra ir Stebėtojų taryboje, ir valdyboje, ir tarp vadovų, taigi atstovavimas mūsų valstybei yra adekvatus. Bet labai gerai, kad jūs klausiate, nes tas dar stipriau stiprina mūsų mandatą reikalauti skaidrumo siekiant, kad ta įmonė atstovautų visų trijų šalių interesams, bet ne kažkurios vienos šalies interesams. Kol kas aiškių simptomų, kad būtų atstovaujama kažkurios vienos šalies interesams, mes nematome.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Gumuliauskas. Ruošiasi A. Dumbrava.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, čia visi nuogąstauja dėl Lenkijos pozicijos, bet teko daug girdėti, kad vis dėlto iš mūsų kolegų labiausiai mūsų planams priešinasi Estija. Aš norėčiau paklausti, su kokiomis sąlygomis vis dėlto estai sutiko ir pasirašė šitą susitarimą? Ir ar kai bus kalbama dėl techninių parametrų, ką jūs ką tik minėjote, nebus keičiamas tos sutarties tekstas? Ačiū.
R. MASIULIS. Labai jums ačiū. Dėl Estijos. Taip, Estijoje tam tikrų skeptiškų balsų buvo, bet procesas Estijoje buvo labai sklandus, Vyriausybės vadovas pasirašė sutartį, parlamentas sklandžiai ratifikavo, jokių reikšmingų problemų neiškilo. Greičiausiai buvo tiesiog atskirų kažkokių jėgų, kurios bandė tam pasipriešinti, bet Estija projektą remia.
O dėl greičių, kur minėjau, atšakoje nuo Kauno iki Lenkijos sienos, tai galutinį atsakymą duos Europos Sąjungos pasamdyta kompanija, kuri dabar atlieka analizę, galimų greičių analizę, todėl per anksti dar sakyti. Tai turėtų būti… planuota lapkričio mėnesį. Ar spės laiku, man dar sunku pasakyti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi V. Sinkevičius.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti, ar nebūtų… apie ką jūs kalbate, apie tuos kai kuriuos nesklandumus, kad ir Lenkija būtų įtraukta į šią veiklą? Čia tik dėl trijų Baltijos valstybių. O kodėl čia nėra Lenkijos, juo labiau kad jie dabar tikrai labai stipriai vysto transporto infrastruktūrą, ypač kelius? Ačiū.
R. MASIULIS. Irgi labai taiklus klausimas. „Rail Balticos“ dabartinė vadovybė deda labai daug pastangų Lenkijoje, siekdama lenkus kiek įmanoma pritraukti prie šio projekto. Reikia suprasti, kad projektas gimė kaip trijų šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos – projektas. Jį jau parengus paaiškėjo, kad atsiranda naujų galimybių. Suomiai pradėjo reikšti interesą, kad jie norėtų vienaip ar kitaip prisijungti, lenkai irgi pradeda po truputį kalbėti, kad jie galėtų prisijungti. Tikrai daug pastangų ypač Lenkijos (…) daroma. Mūsų geležinkelių bendrovė jau pasirašė su Lenkijos didžiausia logistikos kompanija sutartį, kad jau dabar per mūsų turimą vėžę kiek įmanoma daugiau produktų judėtų Šiaurės kryptimi. Tai, aišku, pirmiausia per Lietuvą, o jeigu nori keliauti toliau iki Rygos ar Talino, galima perkrauti ant senosios, ant rusiškos, vėžės ir važiuoti toliau. Tai jau dabar dedamos didelės pastangos vadinamąjį aštuntąjį transporto koridorių iš Lenkijos per Lietuvą reklamuoti, kad kai atsiras „Rail Baltica“, kad jau būtų kroviniai, kurie galėtų iš karto pereiti ant „Rail Balticos“ ir toliau važiuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Sinkevičius klausia. Ruošiasi T. Langaitis.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Dėkoju, ministre, už pristatymą. Džiugu girdėti, kad opozicija nebesiūlo atidėti metams ar penkeriems metams projektų, o pripažįsta, kad ministerija kaip niekad valdoma gerai ir projektai juda į priekį. Mano klausimas labai paprastas: turime senąją vėžę ir yra vis svarstymų, ar vis dėlto statyti naują, ar atnaujinti senąją vėžę? Ar yra paskaičiuoti kaštai, kaip būtų pigiau? Vis dėlto yra ta grėsmė dėl finansavimo užsitikrinimo ir mums tai yra be galo svarbu. Tai kuris sprendimas būtų geresnis, tiek jį įgyvendinant mums, kaip valstybei, ekonomiškai naudingesnis, tiek ir kaštų požiūriu būtent pigesnis? Ačiū.
R. MASIULIS. Ačiū jums. Dar galutinių skaičių nėra, preliminarūs buvo. Aš tik bijau suklaidinti, bet preliminarūs skaičiai buvo, kad nauja vėžė nuo Kauno iki sienos galėtų būti apie 200 mln. eurų, aišku, įvertinant, kad Europos Sąjunga didžiąją dalį – 85 % finansuoja, mums lieka šiek tiek mažiau. Bet bent kol kas mes laikomės tokios pozicijos, kad turima vėžė su atnaujinimais ir valdymo sistemos įdiegimu galėtų duoti didesnį greitį, t. y. iki 160 kilometrų, kas projekto tikrai nesugadintų, būtų pakankamas greitis įsilieti Lenkiją.
Žinom, kad Europos Sąjunga dar atlieka studiją. Todėl Europos Sąjunga neskuba skirti lėšų valdymo sistemai įdiegti ant mūsų dabartinės vėžės, dėl to mes tiksliai negalime pasakyti, kokį greitį galima būtų išvystyti. Yra manoma, kad jeigu lietuviai pirmieji pirktų tą valdymo sistemą, galbūt ateityje kitos šalys taip pat turėtų tokią pat sistemą įsidiegti. O jie norėtų vienu ypu už visas šalis nuspręsti, kokią sistemą diegti. Tai čia daugiau tokie vidiniai… Bet tikrai bent kol kas mes laikomės nuostatos, kad statyti naujos vėžės nereikia, nebent bus kokių nors ypatingų atradimų toje studijoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis klausia T. Langaitis.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas ministre. Išties noriu iš pradžių pasidžiaugti oro uostų veikla – akivaizdu, kad šią vasarą viršijo visuomenės lūkesčius.
Kalbant apie „Rail Baltica“ ratifikavimo projektą, taip pat pasigendu Lenkijos. Ir turbūt mano pagrindiniai klausimai būtų vis dėlto suprantant, kad mums pagrindinė vertė iš mūsų perspektyvų žiūrint – gera jungtis su Varšuva ir greita jungtis su Varšuva. Kokios galbūt dar vis yra politinės kliūtys ar techninės kliūtys Lenkijos pusėje, ką mes turėtume daryti, kad Lenkija labiau atsižvelgtų į mūsų interesus ir kada galima pagal skirtingus scenarijus tikėtis, kad greita vėžė iki Varšuvos pradės veikti ir mes galėsime pradėti ja naudotis?
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Tikrai ne vienas jau Seimo narys to paties klausia. Tikrai Lenkijos indėlis į šį projektą bus esminis. Koks jis bus, mes pamatysime.
Dėl mūsų tarpvalstybinių santykių atšilimo, kuris tikrai jaučiamas ir bendraujant su ministrais. Man teko prieš tai būti energetikos ministru ir jaučiau tikrai nemažą bendravimo su Lenkija šaltuką, o dabar tie santykiai šyla ir yra Lenkijos yra geranoriškumas. Man sunku pasakyti, kiek toli tas geranoriškumas nuves, kiek mūsų valstybei tai atneš naudos, kiek abiem šalims tas atneš naudos, bet sakyčiau, kad perspektyvos tikrai yra neblogos. Man labai sunku prognozuoti, ką tai atneš, bet tikrai matyti, kad Lenkija kiek galės, tiek šioje srityje mums padės.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre.
R. MASIULIS. O dėl metų. Metai tie patys – 2025 metai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į klausimus. Galite pailsėti iki kito įstatymo pristatymo. O dabar nuomonė už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, turbūt keistai nuskambėtų žinia, jeigu Seimas net pateikimo stadijoje nebalsuotų už daugelį metų skelbiamą patį žymiausią, didžiausios apimties infrastruktūrinį projektą. Dėl paties susitarimo turinio, aišku, būtų galima reikšti daugiau pageidavimų, bet kad vyriausybės tokį tesugebėjo pasirašyti, tai dabar sudėtinga ką nors pakeisti. Aš manau, kad komitetuose reikėtų tą susitarimą vis dėlto svarstyti neskubiai ir galbūt sulaukti daugiau aiškumo ir dėl „Rail Balticos 1“ pripažinimo.
Nieko blogo nematyčiau, jeigu mes ir paskutiniai ratifikuotume iš trijų Baltijos valstybių. Galbūt reikia giliau pasiaiškinti, ar mes ratifikuodami galime kokią nors išlygą padaryti. Svarbiausia, tai būtų susiję su europinio finansavimo ateities perspektyvomis. Jeigu europinis finansavimas lieka nulinis, tai ar mes kaip niekur nieko iki 2025 metų 2 mlrd. galėsime skirti iš savo biudžeto? Jūs aiškinamajame rašte duodate 55 % finansavimo pavyzdį, kur yra nurodomas 1 mlrd. poreikis. Manau, kad yra daug finansinių klausimų ir, kaip minėjo kolegos, Lenkijos dalyvavimo klausimas. Reikia visa tai atidžiai svarstyti komitetuose.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Noriu aiškiai pasakyti, kad nesu prieš iš esmės, tačiau ką kalbėjo ir mano kolega J. Razma, aš už tai, kad parlamentas, ratifikuodamas šią sutartį, kurios rezultatus pajusime po dviejų kadencijų, t. y. 2023–2024 metais, elgtųsi labai atsakingai ir būtent dėl finansinių įsipareigojimų. Mūsų pagrindiniai krovinių srautai, kaip teigia ekonomikos ekspertai, ir mes patys puikiai žinome, yra Rytai–Vakarai. Šiuo atveju mes statome kad ir labai reikalingą infrastruktūrą iš Pietų į Šiaurę. Todėl investicijos, kurios atitektų mūsų biudžetui, jeigu negautume 85 % intensyvumo po 2020 metų, būtų nepakeliamos mūsų biudžetui ir nubrauktų net ir projekto socialinę naudą. Todėl reikėtų labai atidžiai išnagrinėti ir įrašyti reikiamus saugiklius į šį projektą, kad nebūtų taip, kaip dabartinio ministro R. Masiulio bendrapavardis 2009–2010 metais atidavė oro srautus Rygai, kad visas valdymas bus Rygoje. Pas mus didžiausia infrastruktūros dalis, mes mokėsime iš biudžeto didžiausią infrastruktūros mokestį, kompensuosime nuostolingą keleivių vežimą ir štai tie pinigučiai keliaus į tą įmonę, kurios funkcijas, kaip visą laiką ne kartą buvo teigiama, ketinama perduoti į privačias rankas. Todėl aš už atidų šio klausimo svarstymą ir maksimalių saugiklių įrašymą į šią sutartį ir tą projektą. Dar kartą pakartoju: nesu prieš, esu už.
PIRMININKĖ. Ačiū už išsakytas mintis. Apsisprendžiame ir balsuojame. Pateikimo stadija.
Balsavo 104 Seimo nariai: 104 Seimo nariai pasisakė už įstatymo projektą po pateikimo.
Kaip pagrindinis siūlomas Užsienio reikalų komitetas, kaip papildomi – Ekonomikos komitetas ir Europos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti spalio 10 dieną.
10.35 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Arabų Emyratų Vyriausybės susitarimo dėl oro susisiekimo tarp atitinkamų jų teritorijų ir už jų ribų ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-982 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Arabų Emyratų Vyriausybės susitarimo dėl oro susisiekimo tarp atitinkamų jų teritorijų ir už jų ribų ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-982. Pranešėjas – ministras R. Masiulis. Prašom, ministre. Pateikimas.
R. MASIULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Arabų Emyratų Vyriausybės susitarimo dėl oro susisiekimo tarp atitinkamų jų teritorijų ir už jų ribų ratifikavimo“ projektą. Klausimas yra grynai techninis. Norint, kad turėtume nuolatinį oro susisiekimą su Jungtiniais Arabų Emyratais, mums reikia šio dokumento. Panašius dokumentus mes jau turime su daugeliu valstybių. Iki šios dienos, jeigu yra poreikis atskristi iš Jungtinių Arabų Emyratų, mūsų Civilinės aviacijos administracija išduoda laikinus leidimus. Jeigu būtų ratifikuotas šis dokumentas, nereikėtų laikinų leidimų, tiesiog galėtume pasirašyti ir remdamiesi jau šiuo dokumentu turėtume nuolatinį susisiekimą su Jungtiniais Arabų Emyratais. Tai dar nereiškia, kad bus tokia galimybė, kad bus skrydžiai į Jungtinius Arabų Emyratus. Tai yra suteikti galimybę. Greitai bus teikiamas panašus susitarimas su Indija ir su kitomis valstybėmis, ruošiamas su Moldova. Toks daugiau techninis dokumentas. Siūlyčiau priimti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Norinčių paklausti nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – E. Vareikis. Prašom, kolega.
E. VAREIKIS (LVŽSF). Kadangi prieš niekas nekalba, aš tada trumpai siūlau pritarti šiam susitarimui, kadangi, kaip ministras sakė, tai yra techninis, ne politinis susitarimas, ir tiek. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gal galime bendru sutarimu? Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti spalio 10 dieną.
10.38 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 10, 13, 29, 33 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 62, 291 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-1039ES, Kelių transporto kodekso 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1040ES, Administracinių nusižengimų kodekso 459 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1041ES, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 10, 25, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-107 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1042 (pateikimas)
Kiti mūsų darbotvarkės klausimai – 1-4a, 1-4b, 1-4c, 1-4d. Manau, ministras juos pateiks kartu. Tai būtų projektai Nr. XIIIP-1039, Nr. XIIIP-1040, Nr. XIIIP-1041, Nr. XIIIP-1042. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 10, 13, 29, 33 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 62, 291 straipsniais įstatymo projektas ir, kaip jau minėjau, lydimieji: Kelių transporto kodekso 14 straipsnio, Administracinių nusižengimų kodekso 459 ir 589 straipsnių ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 10, 25, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-107 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai. Gerbiamasis ministre, prašome pateikti minėtus įstatymų projektus.
R. MASIULIS. Gerbiami Seimo nariai, pristatau Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimus, taip pat Kelių transporto kodekso 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir Administracinių nusižengimų kodekso 459 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
Pakeitimai yra techninio ir privalomojo pobūdžio. Tai Europos Sąjungos direktyvinių nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę.
Kaip mūsų transporto specialistai apibendrino, dėl visų šių pakeitimų privatiems, individualiems automobilių savininkams jokio juntamo pokyčio būti neturėtų. Sunkvežimių ir sunkiasvorių transporto priemonių bus aiškiau reglamentuotas patikrinimas kelyje. Iki šiol mes Lietuvoje vis tiek tokį tikrinimą darydavome, šiuo atveju tai būtų perkelta į nacionalinę teisę, nes pagal Europos Sąjungos direktyvas to reikalaujama.
Jeigu trumpai, kokie pakeitimai yra numatomi, tiksliau, papildymai. Tai kvalifikaciniai reikalavimai privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros kontrolieriams: išsilavinimo, darbo patirties, jų mokymo, egzaminavimo sąlygų reikalavimai, reikalavimai dėl įrangos ir prietaisų, reikalingų techninei apžiūrai atlikti.
Kas gal svarbu, tai techninės apžiūros, atliktos kitoje Europos Sąjungos valstybėje, pripažinimas, nes Europos Sąjunga pripažįsta kitų savo narių atliktą techninę apžiūrą. Būtų tik tam tikros išimtys, jeigu pareigūnams kiltų įtarimų dėl transporto priemonės, bet turėtų būti gana objektyvios priežastys, kodėl būtų nepripažinta kitos valstybės techninė apžiūra.
Taip pat techninės apžiūros metu aptinkamų transporto priemonės techninės būklės trūkumų sunkumo lygio nustatymas – nedidelis, didelis, pavojingas.
Kitos direktyvos perkėlimas. Tai pradinių techninių patikrinimų kelyje ir išsamių techninių patikrinimų, numatytų techninio aptarnavimo centruose, M2, M3, N2, N3, O3 ir O4 klasių transporto priemonėms, techninių patikrinimų kelyje trūkumų šalinimas. Taip pat dar gal vienas iš tokių kitų… nors ir nedidelė naujovė – krovinio pritvirtinimo patikrinimas. Iki šiol irgi nebuvo aiškiai reglamentuotas krovinio pritvirtinimo patikrinimas.
Prašom, jei galima, Vyriausybė prašo šiuos mūsų įstatymų papildymus svarstyti skubos tvarka, nes nuo kitų metų gegužės jie jau turėtų įsigalioti. Kad neturėtume pažeidimo procedūros, jeigu įmanoma, tai prašyčiau greičiau nuspręsti. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis. Ruošiasi J. Razma.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tiesų suprantama, kad tai direktyvinis klausimas, tačiau kai kada su direktyvomis mes labai skubame ir būname pirmūnai. Po to dėl viso to kenčia arba verslas, arba tie patys žmonės, nes iš tiesų yra galimybė šiuo atveju šiek tiek papiktnaudžiauti ir galbūt netgi daugiau prieš fizinius asmenis, nes iš tiesų suteikiamos nemažos galimybės, kai kelyje gali būti patikrinti tam tikri techniniai parametrai, po to siunčiama į techninės apžiūros stotį gilesniam patikrinimui, po to techninės apžiūros stotyje užmoka pats žmogus už tuos patikrinimus. Yra tam tikrų problemų ir gali nemažai kai kuriems žmonėms kainuoti, nes, pavyzdžiui, kai kurie techniniai dalykai, pavyzdžiui, dujų išmetimas tik užvedus variklį, jis dažnai viršija nustatytas normas. Čia prie garažų atsistoja ir visus siunčia į techninę stotį. Ar iš tikrųjų bus užtikrinta, kad nebus piktnaudžiaujama?
Antras dalykas. Kas apmokės, jeigu siunčiama į techninę stotį, techninė stotis patikrino ir nesurado problemos, o siunčia visai kitas, galima sakyti, žmogus, kuris apmokamas iš biudžeto? Ačiū.
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Aš buvau užtikrintas mūsų specialistų, kad didesnės naštos nebus. Individualiems asmenims visai neturėtų būti, o komercinių automobilių, kaip ir jūs minėjote (turbūt apie tai ir buvo kalbama), bus aiškiau reglamentuotas patikrinimas, bet jis ir iki šiol vyko. Čia bus tik aiškiau reglamentuotas siekiant atsakyti, kad tikrai išvengtume kokių papildomų apmokestinimų, kurių mes tikrai galime išvengti. Pasirengę komitete diskutuoti, atsakyti į tuos klausimus ir ieškoti pusiausvyros, kad mūsų transporto atstovams būtų kuo mažesnė našta. Gal tiek galėčiau dabar atsakyti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia J. Razma. Ruošiasi S. Jovaiša.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, noriu klausti dėl kitoje Europos Sąjungos šalyje atliktų techninių apžiūrų pripažinimo. Čia jūs numatote, kad dar bus reikalinga tam tikra tvarka. Nežinia, kokia ji bus, nes galima ten prigalvoti tiek biurokratizmo, kad žmogui bus sudėtinga ta tvarka vadovautis. Kodėl, jeigu štai atvažiuoja užsienietis iš Europos Sąjungos šalies turėdamas techninę apžiūrą, mes ten nieko nesikabinėjame, o Lietuvos pilietis, kuriam pasibaigė lietuviška techninė apžiūra ir ją pereina užsienio šalyje, dar turi nepažeisti kažkokių tvarkų? Man atrodo, kad čia būtų galima išbraukti tą visą perteklinį biurokratizmą ir tiesiog pripažinti Europos Sąjungos šalių techninės apžiūros faktą.
R. MASIULIS. Ačiū. Iš tiesų tas klausimas šia pataisa ir bus išspręstas, nes iki šiol mes nepripažindavome užsienio techninės apžiūros, o dabar ji pagal direktyvą bus pripažįstama. Tik išimtiniais atvejais, jeigu pareigūnams atrodys, kad klastotė, ar jie tiesiog objektyviai matys, kad transporto priemonė techniškai netvarkinga, tik tada galės prašyti pereiti techninę apžiūrą Lietuvoje. Bet šiaip būtent šis dokumentas ir numatys Europos Sąjungos valstybių techninės apžiūros pripažinimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Jovaiša. Prašau, kolega.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, iš esmės po kolegos J. Razmos klausimo aš atsakymus išgirdau, bet noriu dar vieną detalytę. Jūs tikrai žinosite, kiek skiriasi įkainiai, registracijos kaštai kitose aplinkinėse šalyje nuo Lietuvoje dabar įsivyravusių techninės apžiūros įkainių. Aš manau, kad jeigu bus pripažįstama, be abejo, konkurencija tas kainas išlygins. Kokia jūsų nuomonė? Ačiū.
R. MASIULIS. Įdomi, taikli pastaba. Perkeliant direktyvą apie tai nebuvo diskutuojama, bet turbūt rinkos sąlygos lems, kad gal ir lyginsis, bet aš manau, kad čia daugiau bus išimtiniai atvejai. Tokiu automobiliu tikrai niekas nevažiuos į kitą šalį atlikti techninės apžiūros, bet šiaip įdomi pastaba. Tos temos mes nesvarstėme. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Atsakėte į klausimus.
Dabar Seimo nariai išsakys nuomonę už, nuomonę prieš. Nuomonė už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų reikia kai kurių pokyčių, kurie numatomi teikiamu įstatymo projektu, tiktai kartais kyla toks prieštaravimas tarp viešumoje išsakomų dalykų ir teikiamo projekto. Pavyzdžiui, viešumoje išsakoma, kad bus mažinamas vairuotojų dokumentų kiekis, kuriuos jie privalės turėti su savimi, o 4 straipsnio, 13 straipsnio pakeitimas numato, kad privalo turėti su savimi daug dokumentų – iki civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo ir t. t., viską. Be abejonės, reikia vis dėlto, matyt, priėmimo metu derinti tas nuostatas. Šiaip tai siūlau iš tikrųjų pateikimo metu pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu, ar norite balsuoti? Galime bendru sutarimu įstatymo projektui Nr. XIIIP-1039 ir lydintiesiems Nr. XIIIP-1040, Nr. XIIIP-1041, Nr. XIIIP-1042… Ar galime pritarti, nes Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka? Galime. Dėkoju. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas nenumatytas. Nėra pasiūlymų? Nėra. Pritariame, kad kaip pagrindinis tik Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Buvo siūloma lapkričio 14 dieną, bet kadangi Vyriausybė siūlo skubos tvarka, gal galime sutarti, kad svarstytume plenarinių posėdžių salėje spalio 12 dieną. Galime pritarti? Galime. Dėkoju.
10.49 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4835 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4835. Pranešėjas – E. Misiūnas. Prašom, ministre, į tribūną. Pateikimas.
E. MISIŪNAS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Norėčiau pristatyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Šio pakeitimo tikslas ir esmė – projektas parengtas siekiant atsisakyti perteklinės pareigos motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis vairuotojams turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti dokumentus, patvirtinančius teisę vairuoti, transporto priemonės registracijos, draudimo ir techninės būklės atlikimo faktą, jei vairuotojas pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Šiuo metu tokia informacija yra kaupiama ir tvarkoma atitinkamai Transporto priemonių civilinės atsakomybės ir privalomojo draudimo duomenų bazėje, Centralizuotoje techninės apžiūros duomenų bazėje, taip pat Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, Lietuvos kelių transporto priemonių vairuotojų registre.
Projektas suderintas. Vyriausybė šiam projektui pritarė dar 2016 metų lapkričio mėnesį, dėl to šito įstatymo pateikimo projekte yra keletas datų, kurios jau yra pasenusios. Noriu atkreipti dėmesį, komitete reikėtų šias datas pakoreguoti. Taigi siūlyčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis, ruošiasi M. Majauskas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tiesų turbūt labai svarbus klausimas, net du identiški įstatymų projektai yra. Vienas registruotas anos Vyriausybės, dabar Seimo nariai imasi iniciatyvos, tai iš tikrųjų sveikintinas dalykas. Norėčiau paklausti dėl pačios redakcijos. Tokia įdomi nuostata, kai įstatymuose pradedama rašyti, ko neprivalo turėti, nes paprastai išvardiname, ką privalo. Galima tą viską suformuluoti, nes vairuotojas daug ko neprivalo turėti, tai iš esmės turėtume surašyti viską. Ar nemanote, kad reikėtų atlikti tam tikrą korekciją ir apversti patį formulavimą. Ačiū.
E. MISIŪNAS. Labai gera pastaba. Tikrai sutikčiau su jūsų tokia nuomone, nes pas mus, jeigu pasižiūrėtumėte, ir parašyta, kad neprivalo turėti su savimi ir pateikti, tai vairuotojo pažymėjimo, transporto draudimo dokumento. (Balsai salėje) Na, juridinė logika sakytų tai, ką jūs sakote, visiškai teisinga. Gal galėtų būti apskritai parašyta, kad tai tokie dokumentai. Tarsi iš karto aišku, kad jeigu vairuotojas turi vairuotojo pažymėjimą, tai jis jį turi, o ar privalo, ar neprivalo pateikti, gal ir nereikėtų. Bet įstatyme parašyta, kad dabar neprivalo pateikti. Tarsi tai pareiga, kuri dabar buvo, dabar pareigos nelieka. Bet pastaba labai gera. Labai jums ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas, ruošiasi P. Gražulis.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, ministre, už pristatymą. Iš tikrųjų labai reikalingas projektas ir sveikintinas. Aš viliuosi jus, stovintį čia, tribūnoje, paskatinti. Gerbiamojo V. Gailiaus ir mano registruotos taip pat įstatymo pataisos, kurios nustato tuos pačius dalykus. Aš manau, kad darbotvarkėje tiesiog keliais klausimais į priekį buvo pakeltas jūsų klausimas…
E. MISIŪNAS. Man pasisekė šiuo atveju.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Taip, su tuo aš jus labai sveikinu. Bet dėl vieno dalyko gal jums mažiau pasisekė. Ar jūs kalbėjotės su savo viršininku – Ministru Pirmininku, kuris viešai nepritarė tokiai nuostatai ir TV3 „Žinioms“ atsakydamas į klausimą, sakė, kad tokius dokumentus vežiotis nėra jokios problemos ir turėtų išlikti pareiga juos vežiotis.
E. MISIŪNAS. Na, aš negaliu komentuoti premjero nuomonės. Bet faktas, kad tokius dokumentus vežiotis tikrai ne problema. Bet mes puikiai žinome, kokios dabar yra puikios mobilios policijos pareigūnų darbo vietos, tikrai turi visą ryšį su visomis duomenų bazėmis ir tai toks, mano požiūriu, perteklinis reikalavimas. Pasiteiravus pačių policijos pareigūnų, tai jie ir dabar nereikalauja. Jeigu asmuo sako – aš palikau, pamiršau namuose, tai jie tikrai patikrina duomenų bazėje ir administracinių pažeidimų protokolo už tai jau nerašo. Na, mes visi suprantame, kad tai yra toks (…) formalumas. Anksčiau senajame Administracinių pažeidimų kodekse buvo netgi numatyta bauda už tai, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, o dabar naujajame kodekse nėra tokios baudos. Aišku, principingai žiūrint galima surasti, už ką nubausti, bet žinau, kad pareigūnai perspėja vairuotoją, bet netgi netaiko. Taigi de facto šita norma jau galioja.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia P. Gražulis, ruošiasi R. Sinkevičius.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamas ministre, tiesiog tenka padėkoti, nes tokį siūlymą teikiau dar praeitoje kadencijoje. Be abejonės, kaip ir kalbėjo kolega Seimo narys, buvo abejonių iš Vyriausybės, bet Vyriausybė, kaip jūs sakėte, pritarė, patobulino įstatymo projektą ir jūs šiandien jį teikiate. Tai yra civilizuotas įstatymas, nei Jungtinėse Amerikos Valstijose, nei Estijoje, nei Latvijoje tikrai nereikia specialiai vežiotis transporto priemonės dokumento, užtenka asmenybę patvirtinančio dokumento. Todėl ačiū jums už inovatyvų įstatymo projektą.
E. MISIŪNAS. Gyvenimas juda į priekį. Tikrai, manau, reikia žengti tokius žingsnius.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia R. Sinkevičius, ruošiasi V. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Garbusis ministre, jau liaupsių daugiau išsakyti dėl gero įstatymo projekto ir nebeišeitų. Klausimas būtų vienas. Įvykus techninei avarijai, nesant vairuotojo pažymėjimo ir pildant eismo įvykio deklaracijas ar neiškils kokių nors problemų turint santykius su draudimo kompanijomis ir panašiai? Ar apie šitą aspektą yra pagalvota?
E. MISIŪNAS. Taip, kaip tik buvo praktinė situacija, su pareigūnais kalbėjome, pasitaiko tokių atvejų, tai pareigūnai paprasčiausiai, jeigu yra, pareigūnas patikrina duomenų bazėje ir pasako, yra vairuotojo pažymėjimas, parašykite numerį, nes jie mato, o jeigu ne, tai ir dabar rašo asmens tapatybės kortelės numerį arba paso numerį, nebūtinai vairuotojo pažymėjimo. Teiravausi šituo klausimu konkrečiai pareigūnų ir taip pasakė, ta grafa, kur dabar deklaracijoje yra vairuotojo pažymėjimo numeris, tai rašo tą dokumentą, kurį turi, o jeigu yra pareigūnai, tai jie pasako, koks vairuotojo pažymėjimas buvo ir t. t. Šita problema išspręsta.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. Sinkevičius, ruošiasi S. Jovaiša.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Dėkoju, ministre. Aš, tiesą sakant, nesu visiškai įsitikinęs šio įstatymo reikalingumu, nes man asmeniškai netrukdo vairuotojo pažymėjimas, bet sakykime, kad judame į priekį. Tai mano klausimas labai paprastas. Ar judame link to, kad toks dalykas kaip fizinis vairuotojo pažymėjimas būtų panaikintas apskritai ir tai būtų integruota į mūsų vadinamąją ID kortelę? Tada toks pat klausimas eina šalia. Tai kaip tada bus su užsienio piliečiais, kurie tos tapatybės kortelės neturi?
E. MISIŪNAS. Labai ačiū, geras klausimas. Tikrai apie tai galvojau, bet galvojau – garsiai nesakysiu. Tikriausiai judama prie to, kad vairuotojo pažymėjimo kaip tokio fiziškai turėti galbūt po kurio laiko ir nereikėtų. Išsilaikome vairuotojo pažymėjimą, egzaminą, turime teisę vairuoti transporto priemonę, tai yra duomenų bazėje, ir viskas, ir faktas, kad ta teisė yra. Dokumento vežiotis galbūt kažkuriuo metu ir nereikės, netgi išduoti. Mano požiūriu, galbūt ne per šį pusmetį, bet tikrai anksčiau ar vėliau ta nuostata bus pasiūlyta ir, manau, bus įgyvendinta.
PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinis klausia S. Jovaiša. Prašau, kolega.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Na, visi Seimo Sinkevičiai jau pasisakė, tai dabar galiu ir aš paklausti.
Aš truputėlį dėl paskutinio kolegos klausimo, dėl užsieniečių. Bet techninį automobilio dokumentą turi vairuotojas turėti ar ne? Nes jeigu mes stabdysime užsienietį ir jis nieko neturės, kaip mes patikrinsime ir jo identitetą, ir mašiną, ar ji nevogta? Čia gali atsirasti profesionalų mašinų pervarytojų grupės, kurios gali pasinaudoti šio įstatymo spraga.
E. MISIŪNAS. Matote, šiuo atveju užsieniečiui, atvykusiam iš užsienio šalies, šio įstatymo galiojimas netaikomas. Tai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojantis įstatymas ir, jeigu transporto priemonė įregistruojama Lietuvoje, ta informacija ir yra Lietuvos duomenų bazėje. Jeigu užsienietis, Vokietijos pilietis, atvažiuos su savo transporto priemone, jis, aš suprantu, tuos dokumentus atsiveža, ką turi. Manau, tikrai dabar negalėčiau užtikrintai pasakyti, bet manau, yra galimybė ir užsienyje registruotas transporto priemones taip pat per duomenų bazes patikrinti. Aš šito dabar negaliu tiksliai pasakyti. Kad Lietuvoje veikia visos duomenų bazės šimtu procentų, tai taip. Bet ar dabar Lietuvos pareigūnas gali prisijungti prie Vokietijos duomenų bazės ir, pavyzdžiui, patikrinti vieną ar kitą transporto priemonę, kam jinai priklauso, aš į tai negaliu dabar tiksliai atsakyti.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Jūs atsakėte į klausimus, kuriuos uždavė Seimo nariai. Kitus klausimus išsiaiškinsime svarstymo stadijoje. Nuomonė už, nuomonė prieš. Ačiū.
V. Rinkevičius – nuomonė už. Prašau, kolega.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Negaliu nepritarti šiam projektui, nes kiek mes svarstome projektų, dažniausiai jie kalba – sugriežtinti, apriboti, uždrausti, neleisti, o čia – palengvinti. Tiesiog širdžiai miela. Pritariu tam projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės prieš nėra. Prašome apsispręsti ir balsuoti dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-4835.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 89, prieš nėra, susilaikė 5 Seimo nariai. Dėkoju.
11.01 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1069 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, kadangi yra užregistruotas analogiškas įstatymo projektas, gal galime sukeisti darbotvarkės klausimus ir vietoj 1-6 klausimo dabar svarstyti 1-7? Gerbiamasis A. Anušauskas tikriausiai nesupyks. Dabar norėčiau pakviesti į tribūną, nes, kaip minėjau, analogiškas įstatymo projektas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1069.
Pranešėjas – V. Gailius. Prašau, kolega, žodis jums. Pateikimas.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, iš tikrųjų įstatymo projektas nukreiptas į tas pačias teisės normas. Jis rengtas praėjusios Vyriausybės ir jam buvo pritarta Vyriausybėje. Jis atsirado plenarinių posėdžių salėje, nes mes su kolega Mykolu inicijavome šį įstatymo projektą, kuriame, be kita ko, detaliau aptariama situacija ir dėl ne Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo, ir dėl užsienio piliečių, dalyvaujančių Lietuvos eisme.
Aš manau, kad šie projektai galėtų būti sujungti, turėtų būti sujungti ir svarstomi kartu. O motyvuodamas jus palaikyti šiuo projektus ir vėlesnėse stadijose, aš norėčiau jums priminti labai neseną situaciją, jums visiems turbūt labai gerai žinomą, kai pareigūnas, sustabdęs jus kelyje, neturėdamas kokio nors argumento, kodėl jis jus sustabdė, ką jūs pažeidėte, informuoja, kad vyksta dokumentų patikrinimas. Aš tikrai nejaukiai jaučiuosi tokioje situacijoje ir nemanau, kad mes turėtume toleruoti tokią komendanto valandą. Šiuo atveju mes aprūpinome pareigūnus informacinėmis sistemomis. Motyvuojant būtent tuo, kad mažins biurokratiją, tikslins pareigūnų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, ir buvo skiriamas finansavimas toms informacinėms sistemoms. Šiandien mūsų pareigūnai iš tikrųjų yra labai gerai parengti, aprūpinti prieigomis prie jų administruojamų informacinių sistemų, jos tarpusavyje susietos.
Šis projektas taip pat sumažintų galimybę piktnaudžiauti iš abiejų pusių – tiek pareigūnų, tiek eismo dalyvių. O priežastis elementari – labai ženkliai pakilo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo kaina. Šiandien jau mes matome procesus, kai bandoma pateikti suklastotus draudimo polisus, suklastotus. Neatsakingai besielgiantis pareigūnas, patikėjęs tuo dokumentu, neidentifikuos to pažeidėjo ir tokiu būdu jis labai sėkmingai naudosis nusikalstamu būdu gautu dokumentu. Identifikuoti galime tik patikrinę informacinėse sistemose.
Lygiai tas pats ir su vairuotojo pažymėjimu. Labai dažnai taikoma administracinės nuobaudos rūšis – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, bet tik keliasdešimt procentų asmenų atiduoda tą vairuotojo pažymėjimą policijos pareigūnui, surašiusiam protokolą. Visi kiti tikisi lengvabūdiškai išvengti ar naudotis tuo vairuotojo pažymėjimu užsienio valstybėse ar netgi Lietuvoje, tokiu komendanto valandos metu parodyti ir toliau sėkmingai važiuoti. Pareigūnas sustabdęs, patikrinęs identifikuos ir tokius asmenis.
Kaip sakė gerbiamasis V. Sinkevičius, be jokios abejonės, mes su šiuo projektu žengiame į priekį. Siūlau palaikyti ir vėlesnėse stadijose. Ačiū. Atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nori paklausti du Seimo nariai. V. Sinkevičius klausia pirmasis.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Dėkoju pranešėjui už tokį išsamų pristatymą. Gal tada paklausiu taip: kiek yra pasaulyje valstybių, kurios turi tokį panašų reguliavimą, kai nereikėtų turėti vairuotojo pažymėjimo su savimi, nes man vis tiek nesusideda, kad jį išduos „Regitroje“, o mes jį laikysime namuose. Labai įdomus procesas. Tada, aš manau, turime naikinti iš viso ir taupyti lėšas šioje vietoje. Ar tai nėra europinis reguliavimas, kad būtent reikia su savimi turėti vairuotojo pažymėjimą, nes kitų Europos valstybių aš bent jau nežinau. Gal jūs galite pateikti pavyzdžių, kur būtų toks reguliavimas, kad nereikėtų su savimi turėti fiziškai vairuotojo pažymėjimo? Ačiū.
V. GAILIUS (LSF). Be jokios abejonės, yra toks reguliavimas ir netolimose valstybėse, jeigu neklystu, Vokietijoje, Skandinavijos valstybėse yra toks teisinis reguliavimas. Prieš teikdami projektą mes darėme analizę. Taip, turbūt jūs esate teisus, nes vairuoti teisę suteikia ne identifikacinis pažymėjimas, o vairuoti teisę suteikia nustatyta tvarka išlaikyti egzaminai, ir tai yra vairavimo teisė, o ne dokumentas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinis klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Man paaiškino.
PIRMININKĖ. Jums paaiškino ir klausti daugiau nenorite. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – M. Majauskas. Prašom, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Aš dar į vieną tokį dalyką norėčiau atkreipti dėmesį referuodamas, ką Virginijus kalbėjo. Priėmus šias ministro ir Vitalijaus teiktas pataisas, esminiu dokumentu taptų asmens tapatybės kortelė. Vadinasi, su asmens tapatybės kortele tu gali gauti ir banko paskolas, ir eiti pas notarą, ir vairuoti automobilį, jeigu tam turi išduotas vairuotojo teises. Lietuviškos vairuotojo teisės, kurios išduotos Lietuvoje, galioja ir Europos Sąjungoje, taigi jas būtų prasminga ir reikalinga turėti išvažiuojant už Lietuvos ribų, bet Lietuvoje užtektų elementariausio asmens tapatybės dokumento, kuris leistų nustatyti visų kitų dokumentų buvimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės prieš nėra. Prašome balsuoti. (Balsai salėje) Pritariame bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritariame bendru sutarimu. Dėkojame.
Tikriausiai taip pat pritariate bendru sutarimu, kad šiuos du įstatymų projektus Nr. XIIIP-1069 ir Nr. XIIP-4835 svarstytume kartu sujungę. Pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo niekas nesiūlote. Siūloma svarstyti gruodžio 5 dieną. Jeigu komitetas apsvarstys anksčiau, vadinasi, į plenarinių posėdžių salę ateisime anksčiau. Ačiū.
11.08 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1025 (pateikimas)
Matau, kad dabar jau laukia A. Anušauskas. Ačiū už jūsų sutikimą užleisti kolegą. Jūsų įstatymo projektas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1025.
Prašau, gerbiamasis Arvydai, pateikimas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš, matyt, užbaigsiu Saugaus eismo įstatymų pakeitimų valandą. Siūlymas, sakyčiau, gana elementarus, nors galima, aišku, galvoti apie tai, kaip įgyvendinti. Kiekvienas iš mūsų vairuojančių ir nevairuojančių yra susidūręs su ta situacija keliuose, kai važiuoja akivaizdžiai per didelį dūmingumą turinčios transporto priemonės. Nelabai kas jas stabdo, nelabai kas ir tikrina. Šiaip jau poįstatyminiuose aktuose yra numatyta, kad aplinkos apsaugos inspektoriai, valstybinių parkų darbuotojai gali tai atlikti, bet, tiesą sakant, kiek vairuoju, darbuotojai gali tai atlikti, bet, tiesą sakant, kiek vairuoju, nesu susidūręs su tokia situacija, kad milžinišką šleifą keliuose paliekančios transporto priemonės kaip nors būtų stabdomos ir nukreipiamos į kokią nors papildomą patikrą. Todėl siūlymas yra, kad Susisiekimo ministerija vis dėlto apibrėžtų tuos reikalavimus. Visiškai sutinku su Europos Teisės departamento išvada, kad prieš tai svarstytame įstatymo projekte kai kurias mano siūlomas nuostatas, t. y. dėl europinių nuostatų integravimo, taip pat gali jas papildyti. Ne su visomis Teisės departamento išvadomis sutinku, aš manau, kad tai yra ne tik aplinkos apsaugos, bet ir saugumo užtikrinimo reikalavimas, nes teko pastebėti, kad tas dūmingas transporto priemones visi vairuotojai stengiasi kuo greičiau aplenkti, kad joms tas paliekamas šleifas netrukdytų normaliai vairuoti.
Beje, šiuo metu Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko įsakymu yra numatyta, kuo remiantis gali būti panaikintas techninės apžiūros dokumentų galiojimas. Ten yra ir langų tamsinimas, kas nors dega, nedega, kas nors veikia, neveikia, triukšmo lygis. Bet visiškai nekalbama apie tai, kad jeigu automobilis akivaizdžiai techniškai netvarkingas, skleidžia didelį dūmų šleifą, kad jį kas nors galėtų sustabdyti ir imtis priemonių jam sutvarkyti. Pernai techninės apžiūros centruose buvo nustatyta, kad beveik 8 % Lietuvoje važiuojančių automobilių tuo išsiskiria.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis kolega. Nori paklausti trys Seimo nariai. R. Martinėlis klausia pirmasis. Ruošiasi A. Gumuliauskas.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai gera idėja, galima pritarti, tik aš noriu pasiklausti dėl pačių procedūrinių dalykų, dėl išmetamųjų dujų. Policija turėtų turėti tikrinimo įrangą, turi būti apmokyti policininkai. Ar tai bus nuolatinis darbas, ar tai bus kokių nors specialių reidų metu atliekama? Ar nukreipiami į techninės apžiūros centrą tie vairuotojai, ar vietoj nustatoma?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš manau, kad jeigu Susisiekimo ministerija labai aiškiai apibrėžtų tuos reikalavimus, tai būtų aišku, ar reikia prietaiso, ar užtenka vizualiai nustatyti. Kiekvienas iš mūsų mato tą dūmų šleifą, čia nereikia jokių ypatingų prietaisų, bet norint pagrįsti, žinoma, kad kažkokios techninės priemonės galbūt ir reikėtų. Nemanau, kad tai sudaro kokias nors dideles, milžiniškas išlaidas. Juolab kad ne visa policija, tik jos labai labai mažytė dalis dirba keliuose, pagrindinėse magistralėse. Nes aš manau, kad aktualiausias šis dalykas, tiesą sakant, yra miestuose.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Gumuliauskas. Ruošiasi E. Pupinis.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, man kažkaip liko neaišku, kaip vis dėlto policija nustatys tuos techninės būklės pažeidimus. Aš manau, kad pagrindinis dokumentas, išduodamas techninės apžiūros centruose, kur išduodama, ar mašina techniškai tvarkinga, ar ne. Kita vertus, jeigu iš tikrųjų mes suteiktume teisę policininkams nustatyti automobilio techninę būklę keliuose, ar jums neatrodo, kad čia vis dėlto šiek tiek yra grėsmės korupciniams dalykams? Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia turiu pasakyti, kad pataisos kalba apie tai, kad pirmiausia suteikiama teisė, t. y. Susisiekimo ministerija apibrėžia reikalavimus, suteikiama teisė. Kaip tai daryti? Žinoma, poįstatyminiuose aktuose, kaip minėjau, Valstybinės kelių transporto inspekcijos įstatymu numatyta, ką ir dėl ko, kaip reikia daryti. Tad čia jau poįstatyminių aktų reikalas. Iš tikrųjų aš nekalbu apie visą techninę apžiūrą, aš kalbu tik apie vieną aspektų, kuris iš tikrųjų siejasi ne tik su aplinkos apsauga, bet ir eismo saugumu.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, iš tiesų nemažai jūs kovojate ir su korupcija, ir panašiai, bet iš tikrųjų kuo daugiau tikrinančių institucijų, tuo yra daugiau galimybių piktnaudžiauti. Techniniuose parametruose tokio termino akivaizdžiai kaip ir nėra. Tai įvairiai gali būti suprastas. Ar nemanote, kad turėtų būti kokie nors konkretesni nurodymai į tai, kas turėtų parengti tuos poįstatyminius aktus. Nežinau, ar nereikėtų jų kontroliuoti, nes, aš kaip ir minėjau, išvažiuojant… Pačiam teko tai patirti, kada buvo faktiškai nesenas automobilis, jis greitai nuvažiavo į techninės apžiūros stotį ir išmetamų dujų parametrai buvo vos ne du kartus didesni, negu iš tikrųjų galima. Man buvo patarta apvažiuoti porą ratų mieste ir grįžti, kadangi variklis įšyla ir tada rodomi natūralūs parametrai. Šiuo atveju ar nemanote, kad reikėtų vis dėlto apibrėžti, kas turėtų parengti tuos papildomus teisės aktus, ir kad juos vis dėlto peržiūrėtume, kad nebūtų prirašyta įvairių dalykų.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, šiuo atveju yra siūlymas Susisiekimo ministerijai, jos įgaliotoms institucijoms tai parengti. Įstatymas iki galo negali nustatyti visų šitų techninių parametrų. Yra specialistai, kurie gali apibrėžti, kaip tai padaryti, iki kokios ribos visa tai apibrėžti. Aš manau, kad reikia pasitikėti tais specialistais, bet teisės ir galimybės jiems turi būti suteiktos įstatymu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į klausimus. Nuomonė už, nuomonė prieš. T. Tomilinas – nuomonė už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš siūlyčiau pritarti įstatymo projektui. Tikrai gerai, kad imamasi iniciatyvos spręsti užterštumo problemą. Apskritai mes pradedame domėtis labai svarbia mūsų de facto labai didelės pramonės šakos problematika, nes automobilių perdirbimas, automobilių gaivinimas ir pritaikymas naujam gyvenimui faktiškai yra viena iš žiedinės ekonomikos svarbiausių Lietuvos pramonės šakų. Bet, deja, dauguma tik šešėlyje. Manau, kad turėtume ir apie tai kalbėti. Apskritai turėtume kalbėti apie tai, kodėl didelė dalis dyzelinių, ne tik dyzelinių, automobilių neturi katalizatorių ir kas dėl to kaltas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš manau, kad mūsų valstybėje kiekvienas turi dirbti savo darbą. Visiškai sutinku, kad automobiliai turi būti techniškai tvarkingi, tačiau tai patikrinti turi specialūs centrai. Aš manau, kad policija keliuose tikrai neturėtų tikrinti techninės automobilio būklės. Todėl aš siūlysiu, kad šis projektas būtų atiduotas tobulinti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsiskyrė, todėl prašau balsuoti dėl minėto įstatymo projekto Nr. XIIIP-1025.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 47, prieš – 9, susilaikė 29. Pritarta po pateikimo.
Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas nenumatomas. Siūloma svarstyti (taip pat kaip ir kitus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymų projektus) gruodžio 5 dieną.
Jeigu užbaigtume visą paketą Saugaus eismo… Dėl vedimo tvarkos? A. Stančikas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Dėl papildomų komitetų. Kadangi aš manau, kad tai bus susiję ir su žemės ūkio technika, būtent su traktoriais, kad vis dėlto persvarstytų ir Kaimo reikalų komitetas kaip papildomas.
PIRMININKĖ. Kolegos, ar galime sutarti bendru sutarimu, kad dėl šio įstatymo projekto Nr. XIIIP-1025 kaip papildomą paskirtume ir Kaimo reikalų komitetą? Galime bendru sutarimu. Dėkoju.
Kad baigtume, kaip jau minėjau, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymų projektų svarstymą sistemiškai, prašyčiau jūsų dėmesio dėl rezervinio pirmojo klausimo Nr. XIIIP-369.
11.19 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 10 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-369 (svarstymas)
Maloniai prašau tada gal pavaduotoją S. Šedbarą pateikti komiteto išvadą dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 10 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-369. Svarstymo stadija. Komiteto išvada. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas projektą svarstė 2017 m. birželio 28 d. ir penkiais balsais už, dviem balsuojant prieš priėmė sprendimą grąžinti tobulinti šį projektą dėl daugybės priežasčių, atsižvelgdamas į Vyriausybės neigiamą išvadą, į Lietuvos paraplegikų asociacijos pastabas. Taigi buvo gauta labai daug pastabų, skeptiškai įvertinusių šį projektą, todėl siūlome jį grąžinti iniciatoriams tobulinti.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Nuomonė už tai, kad būtų grąžinta iniciatoriams tobulinti, nori kalbėti L. Staniuvienė.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Aš sutinku.
PIRMININKĖ. Jūs sutinkate, kad būtų būtent taip, kaip sako komitetas. Ar reikia, kolegos, balsuoti, ar bendru sutarimu pritariame komiteto nuomonei grąžinti iniciatoriams tobulinti? Įstatymo projektas Nr. XIIIP-369 grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
11.21 val.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 11, 14, 15, 19 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1000ES (pateikimas)
Ir štai dar su transportu susijęs, su saugiu eismu įstatymo projektas, darbotvarkės 1-8 klausimas – Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 11, 14, 15, 19 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1000ES. Maloniai kviečiu pateikti jį finansų ministrą V. Šapoką. Prašom.
V. ŠAPOKA. Laba diena, gerbiamieji kolegos. Taigi minėto įstatymo projekto pagrindinis tikslas – sustiprinti nukentėjusiųjų keliuose, ypač patyrusių labai sunkių sužalojimų, apsaugą, įgyvendinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus ir, žinoma, užtikrinti, kad Lietuvos nacionaliniai teisės aktai atitiktų ES teisės aktų reikalavimus.
Kokie esminiai pakeitimai? Yra nustatoma, tai yra naikinama dabartinė 5 tūkst. eurų riba neturtinei žalai ir atitinkamai, remiantis ES Teisingumo Teismo sprendimais, numatomas dydis yra 1 mln. eurų kiekvienam nukentėjusiam asmeniui arba 5 mln. eurų kiekvienam įvykiui. Taip pat nustatomi kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama apskaičiuojant neturtinės žalos dydį, numatoma, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija parengs eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas, kadangi nėra nusistovėjusios praktikos šioje srityje. Projekte numatoma, kad įstatymas, jį priėmus, įsigaliotų nuo 2019 m. sausio 1 d., o iki to laiko Vyriausybė parengtų šiam įstatymui įgyvendinti būtinus visus reikiamus teisės aktų projektus.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis. Ruošiasi A. Maldeikienė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau vis dėlto paklausti vieno klausimo. Čia buvo turbūt vasarą iškilęs didžiulis klausimas vežėjų, kuomet jie patys net streikavo dėl padidėjusių kainų už civilinį transporto priemonių draudimą. Gal galėtumėte pasakyti, kiek maždaug galėtų pakilti dar kartą civilinės atsakomybės draudimas transporto verslui? Ir dar vienas klausimas, ar mes vėl neskubame perkeldami direktyvas, ar visos šalys jau tikrai įgyvendino tuos maksimalius reikalavimus, nes čia bus tikrai nemažas smūgis draudimo verslui? Tai yra ne draudimo verslui, o transporto verslui.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimus. Kalbant apie tai, kokį poveikį kainai tai galėtų turėti, tai esminių prielaidų, kad tos kainos didėtų būtent dėl šito įstatymo, tokių prielaidų nėra, nebent pasikeistų teismų praktika, nes pagal dabartinę praktiką vidutinė neturtinės žalos išmoka siekia 1 tūkst. 600 eurų. Šiuo atveju esminių prielaidų nėra, bet, kaip sakau, teismų praktika vystosi ir, žinoma, tai gali keistis.
Antras klausimas buvo susijęs?.. Jeigu galite pakartoti… Ne, šiuo atveju, kadangi tai yra susiję su Europos Teisingumo Teismo sprendimais, kuriuos mes turi įgyvendinti, nes buvo įvairių interpretacijų, ir dėl šito ir tos bylos pasiekė teismą. Šiuo atveju tikrai nėra taip, kad norėtume užsidėti vėliavėlę, kad kažkur esame pirmi. Tiesiog įgyvendiname tuos Teismo sprendimus.
PIRMININKĖ. Klausia A. Maldeikienė. Ruošiasi M. Majauskas.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Jūs iš tikrųjų ką tik, ministre, paneigėte tai, kas parašyta aiškinamojo rašto 7 punkte, kur aiškiai pasakyta, kad įmokos augs. Ir aš ne tiek gal jaudinuosi dėl to transporto sektoriaus, kuris neblogai uždirba, pavyzdžiui, iš komandiruotpinigių ir iš tikrųjų ten išnaudojamų dirbančių žmonių. Tačiau vadinamajai jūsų vidurinei klasei su pajamomis 450 eurų, o ji labai dažnai priversta turėti transporto priemonę todėl, kad artimiausia normali maisto produktų parduotuvė už 20 km, jiems iš tikrųjų tai kainuos daugiau. Tai ir norėjau paklausti. 7 punkte aiškinama, kad turi augti, turėtų – vartojama tariamoji nuosaka, bet akivaizdu, kad net iš jūsų pateikto dabar ką tik skaičiaus, kurio nėra aiškinamajam rašte, kad prie 5 tūkst. neturtinės žalos yra 1 tūkst. 600. Tai kiek augs įmoka?
V. ŠAPOKA. Ką norėjote paklausti?
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Labai aiškiai suformulavau. Kiek, jūsų nuomone, augs įmoka? Dabar yra 5 tūkst. neturtinė žala. Vidutinis teismo sprendimas, ką tik pats pasakėte, – 1 tūkst. 600. Tai jeigu bus 5 mln., tai ką? Net jeigu tai bus gerokai mažesnė procentiškai? Gali būti kitokia. Tai kokia bus ta įmoka? Juo labiau kad tas draudimas kasmet brangsta ir brangsta labai ryškiai būtent privatiems asmenims.
V. ŠAPOKA. Žinoma, kad negalėtų būti tokio proporcingo padidėjimo keičiantis pačiai ribai, ir pakartosiu, tai priklausys nuo mūsų teisminės praktikos, kaip ji bus formuojama. Tam, kad būtų nuoseklus perėjimas, tie kriterijai bus labai aiškiai išdėstyti poįstatyminiuose teisės aktuose. Bet kalbant apie nuogąstavimus, kad tai smarkiai pakenks viduriniajai klasei, tai tikrai juos galima būtų atmesti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi B. Matelis.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, jūsų ką tik paklausė labai konkretaus ir paprasto klausimo. Akivaizdu, kad jūs čia stovite tribūnoje ir vartotės, ir rodote nepagarbą Seimo narei, kuri jūsų paklausė labai aiškaus klausimo, ir jūs iš visos pagarbos pabandykite dar kartą atsakyti. Klausimas buvo suformuluotas labai aiškiai ir paprastai. Jeigu jūs ateinate į tribūną net neturėdamas jokio pasiskaičiavimo ir jokio įsivaizdavimo, kiek gali brangti civilinės atsakomybės draudimo įmokos, tai yra ganėtinai neatsakingas požiūris.
V. ŠAPOKA. Aš pakartosiu – priklausys nuo teismų praktikos. Esminio poveikio neturėtų būti, nes, kaip žinia, draudimo rinkoje veikia daug veiksnių. Tai taip, šis pakeitimas, šis teismo sprendimų įgyvendinimas gali sudaryti prielaidų brangti. Jeigu pasakyčiau konkretų skaičių, tikrai spėliočiau, nes nuspėti teismų praktiką, sutikite, reikėtų turbūt, na, nesu Naglis Šulija.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinis klausia B. Matelis. Prašom, kolega, klauskite.
B. MATELIS (MSNG). Ačiū. Gerbiamasis ministre, vis dėlto norėčiau paklausti. Jūs atėjote į Seimą, atnešėte šį įstatymą ir aš manau, kad jūs vis tiek pasidomėjote, o kaip Europos Sąjungoje kitos valstybės, kurios jau tai yra įsivedusios, kaip ten vyko procesai, kaip vyko civilinės atsakomybės brangimas? Juk kokia nors prognozė turėtų būti. Nes dabar susidarė toks įspūdis, kad lyg atnešėt tą pliką įstatymą, tuos pakeitimus, be jokių skaičiavimų ir be jokių prognozių. Sakykite, ar nemanote, kad galbūt apskritai reikėtų atidėti šį ratifikavimą, galbūt nereikia skubėti, reikia suskaičiuoti ir tada priimti sprendimą?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Iš tiesų nemažai šalių su tokia problema nesusidūrė, nes nebuvo priėmusios tokių teisės aktų, kurie prieštarautų Europos Sąjungos teisei. Po Teismo išaiškinimo išėjo taip, jog Lietuvos teisės aktai prieštarauja Europos Sąjungos teisei.
Šiuo atveju kalbant apie poveikį kainai, kadangi yra daug veiksnių, šitas veiksnys tikrai negalėtų būti lemiamas, nes net ir turtinei žalai šiuo metu yra taip pat numatytos tokios ribos kaip 1 mln. eurų ir 5 mln. eurų įvykiui. Šiuo atveju esminės įtakos šis pakeitimas tikrai neturėtų.
O dėl atidėjimo. Nemanau, kad tai būtų tikslinga, nes vėlgi situacija yra labai aiški. Šalys, kurios nebuvo susitvarkiusios, tvarkosi, tarp jų ir Lietuva, bet nemaža dalis šalių šitos problemos neturėjo, kadangi iš anksto buvo įdiegusios teisės aktus, kurie neprieštarautų Europos Sąjungos teisei.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar nuomonė už, nuomonė prieš. Galite, ministre, atsisėsti. Nuomonė už – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, siūlau palaikyti ir pritarti po pateikimo, kadangi turime judėti civilizuoto pasaulio kryptimi, kur žmogaus sveikata, žmogaus gyvybė yra ne mažiau vertingi dalykai negu turtas, iš tikrųjų daug kartų vertingesni. Kad kainodara gali pasikeisti, taip, bet neskubėsime, diskutuosime su draudikais, su verslu ir, manau, sieksime subalansuotų sprendimų. Nežinau, ar yra rizika, bet darau prielaidą, kad yra. Jeigu neįgyvendinsime šito sprendimo, gali prasidėti pažeidimo procedūros prieš Lietuvą. Tikiuosi, kad to tikrai nenorime sulaukti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir nuomonė prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tiesų Teismo sprendimas – stiprus argumentas, bet negavome faktiškai labai svarbių atsakymų, t. y. dėl brangimo, antras dalykas, dėl šalių, kurios įsivedusios maksimalius reikalavimus civilinės atsakomybės draudimui, o tai neabejotinai padarys tam tikrą poveikį verslui. Tai iš tikrųjų brangs, iš karto brangs, jeigu priimsime įstatymo projektą. Aišku, atsakomybė vežėjams bus taip pat didžiulė, ir nemanau, kad tikrai nesulauksime nė vieno bankroto, nes iš tikrųjų sumos yra didelės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už išsakytas nuomones.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Prašome apsispręsti ir balsuoti dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1000.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 56, prieš – 1, susilaikė 33. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas komitetas nenumatytas. Siūlymų nematau. Siūloma svarstyti rugsėjo 26 dieną.
Ačiū, gerbiamieji kolegos. Skelbiu rytinio posėdžio 25 minučių pertrauką iki 12 valandos. Mes dirbome puikiai. Iki 12 valandos skelbiama rytinio posėdžio pertrauka, kad jūs pailsėtumėte ir vėl galėtumėte 12 valandą labai atsakingai dirbti toliau.
Pertrauka
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos Seimo nariai, tęsiame rytinį posėdį. Laba diena.
12.00 val.
Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo Nr. I-1494 2, 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-991, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-992, Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-993 (pateikimas)
Toliau darbotvarkės 1-9a klausimas – Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – viceministrė G. Žemaitytė. Ir lydimieji.
G. ŽEMAITYTĖ. Laba diena. Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti įstatymo pakeitimo projektą. Prašome pakeisti trijų įstatymų konkrečių straipsnių formuluotes, būtent Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo 2, 11, 12 ir 13 straipsnių formuluotes, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio ir Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio formuluotes.
Šiuo metu Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatyme yra numatyta, kad Meno kūrėjų socialinės apsaugos programą tvirtina Vyriausybė. Toks reglamentavimas neatitinka Vyriausybės strateginio planavimo metodikos. 2016 m. lapkričio 9 d. Vyriausybės pasitarime pagal protokolą Kultūros ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija buvo įpareigotos, siekiant strateginio planavimo dokumentų optimizavimo, pakeisti šiuos įstatymus. Siūloma viską, kas susiję su meno kūrėjų socialine apsauga, nustatyti pagal Kultūros ministerijos tvirtinamą tvarką.
Prašome Seimą priimti svarstyti šiuos įstatymų pakeitimus.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Iš tiesų prisipažinsiu, labai keistas šis įstatymo projektas, kuris tarp mano kolegų sukėlė, ne tik mūsų frakcijoje… Norėčiau užduoti klausimą. Dabar Vyriausybės nutarimu sąvoka „prastova“ apibrėžiama kaip situacija, kai meno… iš kūrybinės veiklos negauna pajamų. Dabar siūloma įtvirtinti ir atvejį, kai pajamos, gautos per paskutinius tris mėnesius, nesudaro šešių minimalių mėnesio algų dydžio sumos – 2 tūkst. 280 eurų bruto ir jis negauna valstybės arba savivaldybės stipendijos. Šiuo atveju kyla klausimas. Prastova yra susijusi su darbo neturėjimu dėl ne nuo asmens priklausančių priežasčių. Kaip tada atlyginimo už kūrybinę veiklą dydis gali nusakyti prastovą? Arba paprasčiau, kaip – prastova gali būti susijusi su atlyginimu?
G. ŽEMAITYTĖ. Prastova yra situacija, kai yra gaunamos nepakankamos pajamos ir dėl to meno kūrėjas yra socialiai pažeidžiamas, todėl jo minimalios dydžio… (Balsai salėje) Taip. Prašom pakartoti klausimą.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kaip menininkas gali gauti, jeigu yra prastova? (Balsai salėje)
G. ŽEMAITYTĖ. Jis negauna pajamų, taip.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Juozapaitis. Ruošiasi A. Gelūnas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, mes vakar dalyvavome viename renginyje ir aš jūsų aiškiai paklausiau apie turinį, kurį jūs pristatysite. Jūs sakėte, dar nesate pasiruošusi, bet rytoj jau tikrai būsiu pasiruošusi. Matau, kad šiandien jūs dar labiau nepasiruošusi. Man tik kyla klausimas, kas jus įgaliojo atstovauti Vyriausybei šiandien, nes aiškinamajame rašte nėra parašyta, kad tai jūsų turėtų būti pareiga. Paprastai šiandien visi ministrai pristatė savo klausimus. Kodėl viceministrė šiandien tribūnoje?
G. ŽEMAITYTĖ. Ministrė yra išvykusi šiandien į komandiruotę.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ar toli?
G. ŽEMAITYTĖ. Į Pietryčių Lietuvą.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Į Pietryčių. Trakai yra komandiruotė ar ne?
G. ŽEMAITYTĖ. Taip.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū už atsakymą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Gelūnas. Ruošiasi A. Sysas.
A. GELŪNAS (LSF). Gerbiama viceministre, iš tikrųjų ne tiek prisidedu prie anksčiau klaususių kolegų, bet prisimenu, kaip atsirado ta sąvoka „meninė prastova“. Ji atsirado tikrai tokiu niūriausiu laikotarpiu, ekonominės krizės metu, 2010–2011 metais, kai ir stipendijų biudžetai, ir apskritai visa parama kultūrai dėl objektyvių priežasčių tikrai buvo labai maži. Ar nereikėtų dabar, ekonomikai jau augant ir neturint tos situacijos, kaip nors naujai svarstyti apskritai tų menininkų socialinės apsaugos schemų ir tiesiog ieškoti naujų būtų, nes ta sąvoka „prastova“ pradeda atrodyti šiek tiek keistai, neadekvati esamai situacijai? Ačiū.
G. ŽEMAITYTĖ. Taip, reikėtų ir tai yra daroma. Tiesiog menininkų visa socialinės apsaugos sistema yra ypač sudėtingas klausimas, nes ten pakliūna daug ir tokių ne visai meninėms specialybėms šiuo metu priskiriamų profesijų. Todėl tas toks kompleksinis klausimas, kuris susijęs ir su autorinėmis teisėmis, ir su darbu pagal paslaugų sutartis, yra svarstomas platesniu kontekstu. Yra suburta darbo grupė ir bendradarbiaujama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tuo tarpu čia gal reikėtų net svarstyti dar platesnį kontekstą, nes, tarkim, sportininkai irgi turi tam tikras rentas ir rentų klausimas čia irgi yra svarbus menininkų socialinės apsaugos sistemoje. Mes, norėdami pakeisti tiesiog priklausomybę tos menininkų dabartinės programos, padaryti ją priklausomą ne nuo Vyriausybės, o nuo kultūros ministro, pradedame tuos pokyčius.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys A. Sysas. Ruošiasi R. Budbergytė. A. Syso nėra. Tada R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Norėčiau gerbiamos pranešėjos paklausti, ar pagal tai, kaip jūs pateikiate aiškinamajame rašte, kad įstatymo pataisos tikslas yra pasiekti teigiamą siūlomo reguliavimo pasekmę, kad bus panaikinta Vyriausybės lygmeniu administracinė našta, nes kultūros ministras priims sprendimus dėl prastovos ir pradžios, ir išmokos teikimo, ir kad tai yra padaryta įgyvendinant ir Konstitucinio Teismo doktriną, kad įstatymo lygmeniu atsirastų tie visi reikalavimai apibrėžiant prastovą, tai aš suprantu, kad toks tikslas yra tikrai labai formalus. Mano klausimas yra susijęs su tuo, kad jeigu jau teikiate tokį projektą, tikrai ar nereikėtų pagalvoti, kad galbūt kultūros darbuotojams iš tiesų reikėtų spręsti klausimą, kaip tikrai daugiau padėti, jeigu susidaro tokios sąlygos, kai jiems atsiranda prastova.
Kitas mano klausimas yra, ar vis dėlto kultūros ministras neturėtų kaip politikas, kuris pagal Konstituciją yra atsakingas už jam pavestą valdymo srities ir politikos formavimą ir veikimą joje, vis dėlto neturėtų branginti savo laiko pasirašydamas tokius sprendimus, kuriais jis nustato prastovos ir pradžią, ir taip pat ir pačią prastovos išmokos esmę? Ačiū.
G. ŽEMAITYTĖ. Jūsų pastabos labai teisingos. Tiesiog šita esama sistema iš dalies yra tokia keista, palaipsniui sistemingai neperžiūrėta. Joje yra labai daug jautrių klausimų, kurie susiję ne tik su menininkais, bet ir su kita visuomenės dalimi, nes tam tikra prasme menininkai čia yra išskiriami kaip pažeidžiamesni, tai yra tiesa, bet kitos visuomenės dalys irgi norėtų galbūt lengvatų arba tam tikrų išskirtinių tikslų. Todėl sistemiškai pakeisti mes šiuo metu neturime net iki galo išdiskutavę, nes yra labai specifinių klausimų. Pavyzdžiui, dėl tos pačios rentos, kuri irgi yra susijusi.
Dėl jūsų klausimo, ar kultūros ministras turėtų gaišti laiką, ar ne. Yra komisija, kuri dirba ir nustato, ir teikia rekomendacijas. Šiuo metu dabar dėl prastovų yra dirbanti komisija Kultūros ministerijoje. Mes iš tikrųjų tiesiog šiek tiek pakeičiame, kaip tik supaprastiname sistemą, bet paleisti taip be ministro parašo kol kas irgi nėra galimybių.
PIRMININKAS. Klausti norėjo Seimo narė I. Degutienė, bet nematau. Tada klausia Seimo narys A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Man vis tiek liko neaiški prastovos sąvoka. Aš manau, kad čia teisingai kai kurie mano kolegos pažymėjo, kad jeigu iš tikrųjų nėra… Paprasčiausiai toks periodas, kai iš tikrųjų nėra kūrybinės dvasios, ar čia bus prastova? Jeigu jis dirba teatre ir jam neskiria vaidmens, tai ar čia vėl bus prastova? Aš manau, kad vis dėlto ta sąvoka turėtų būti aiškiai paaiškinama.
Dabar dėl ministro. Čia irgi kolegos klausė. Šiek tiek pažįstu menininkų bendruomenę. Jie visada yra nepatenkinti ir dažnai jie teigia, kad, pavyzdžiui, jeigu negavo kokios nors paramos, tai kad jis nėra tos politinės jėgos menininkas ir panašiai. Šiuo atveju, kai vis dėlto sutelkiamos tokios jėgos kultūros ministro rankose, vis dėlto jis yra politinio pasitikėjimo žmogus, ar čia nebus to subjektyvizmo daugiau, negu šiandien yra? Ar nesukels didesnio nepasitenkinimo, negu jis yra šiandien? Ačiū.
G. ŽEMAITYTĖ. Tam tikra prasme dėl nepasitenkinimo jūs esate teisus, bet, kaip aš jau ir minėjau, ministras ne pats sprendžia. Yra sudaryta komisija, kuri sprendžia be ministro kišimosi. Todėl tai nėra ministro sprendimu. Yra ministro nustatyta tvarka.
Dėl prastovos apibrėžimo. Mes ją dar galime patikslinti, bet iš tikrųjų, pavyzdžiui, teatro darbuotojai negauna prastovų, nes jie yra teatro darbuotojai. Tiesiog ne kiekvienas menininkas gali pretenduoti į tą prastovą. Jeigu jie turi darbo sutartį, jie negali pretenduoti į darbo prastovą. Čia iš principo taikoma menininkams, kurie verčiasi individualia kūrybine veikla pagal autorines arba paslaugų sutartis.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūs atsakėte į visus klausimus. Daugiau klausiančių nėra. Galite pailsėti.
Toliau motyvai už, prieš. Už niekas neužsirašė, motyvai prieš – Seimo narys R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju už iniciatyvą, parodytą menininkams. Tačiau vis tiek reikia to aiškumo. Dabar paminėjote, kad komisija žiūrės, ar ministras teisingai daro, ar ne. Man vis tiek palieka abejonių, kaip ta komisija yra sukurta, kieno sukurta, kieno pavedimu ir vis dėlto galų gale ministras deda parašą. Aš susilaikau dėl šio projekto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau motyvuojančių pasisakymų nėra. Reikėtų apsispręsti po pateikimo. Ar balsuojame, ar bendru… Balsuojame. Gerai. Balsuojame dėl visų trijų su lydimaisiais projektais iš karto.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 20, prieš – 3, susilaikė 68. Po pateikimo nepritarta.
Kokių bus siūlymų toliau? Grąžinti tobulinti? Ar galime bendru sutarimu sutarti? (Balsai salėje) Ne, balsuoti. Ką siūlote? Tiesiog balsuoti.
Alternatyvus balsavimas. Už – už tai, kad grąžintume tobulinti, prieš – bus tie, kurie siūlo sprendimą atmesti.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 65, prieš – 22. Taigi pritarta pirmajai nuomonei, tai yra grąžinti tobulinti.
R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų aš noriu Sekretoriato ir jūsų, kaip Seimo Pirmininko, atkreipti dėmesį – čia buvo teiktas Vyriausybės projektas. Valdančioji koalicija iš esmės vos ne vienbalsiai pabalsavo prieš ministrės projektą. Gal iš tų 400 įstatymų, kuriuos mes rytoj svarstysime komitete, gal dar galite peržiūrėti, gal dar kokį 100 išbrauksime, nes tada vargas ir jums pirmininkaujant, ir tas darbas nereikalingas. Mes skiriame pusę valandos tam darbui ir atmetame vos ne vienbalsiai prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Valdančioji koalicija susilaikė, nebalsavo prieš ir nusprendė grąžinti projektą tobulinti. Tobulinimui, tobulumui ribų nėra.
12.20 val.
Kultūros rėmimo fondo įstatymo Nr. X-1260 1, 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1001 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Kultūros rėmimo fondo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1001. Pranešėja – taip pat viceministrė G. Žemaitytė. Kviečiu į tribūną. (Triukšmas salėje)
G. ŽEMAITYTĖ. Teikiame Seimui svarstyti Kultūros rėmimo fondo įstatymo 1, 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
Kultūros rėmimo fondo įstatymo pakeitimo projektas parengtas siekiant sklandesnio Kultūros tarybos darbo. Kiekvienais metais Kultūros taryboje daugėja paraiškų kiekis ir labai sudėtingėja administravimo procedūra, nes siekiama lėšų administravimo skaidrumo, dėl to yra pasitelkiama daug ekspertų, taip pat pačios Kultūros tarybos darbuotojams yra gana didelė projektų kuratorių administracinė našta.
Kadangi valstybė negali skirti Lietuvos kultūros tarybai papildomų pareigybių, yra būtina rasti būdą, kaip tobulinti Kultūros rėmimo fondo administravimą kitomis priemonėmis. Įstatymo pakeitimo projektu siūloma nuo 2 iki 4 % padidinti fondo lėšų kiekį, kad tai būtų galima naudoti ekspertų paslaugoms apmokėti ir sudaryti galimybes šias lėšas naudoti fondo administravimui apmokėti, tai yra papildomai ekspertizei, papildomiems kuravimo darbams ir kt. Prašome priimti šį projektą svarstyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti Seimo narys R. Šarknickas, ruošiasi V. Juozapaitis.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Miela viceministre, atsiprašau, kad vėl į jus kreipiuosi. Aš suprantu, kad nespėja, bet nesuprantu – didinti finansavimą, nuo ko tas efektas pagerės? Aš suprasčiau, jeigu papildytumėte vienu ar dviem žmonėmis tą administravimo darbą, bet kaip jūs paminėjote, negalima, ar ne, tų pareigybių skirti? Gal vis dėlto yra kitokių būdų, nes nemanau, kad tas didinimas suteiks efektyvumo atlikti šiuos darbus.
G. ŽEMAITYTĖ. Didinimas suteiktų efektyvumo dėl to, kad galima pirkti išorines ekspertavimo paslaugas, pavyzdžiui, visų pirma kokiais nors specifiniais klausimais. Antra, tada galima tiesiog šiek tiek kitaip organizuoti ekspertų pačius pirkimus. Šiuo atveju viešųjų pirkimų procedūra yra labai sudėtinga. Kadangi ekspertams yra nustatytos lubos, būtent 2 %, tai net ir ekspertinės paslaugos perkamos labai pigiai.
Iš principo šitas pakeitimas turėtų atverti galimybę turėti daugiau ir geresnių ekspertų, o dėl kitų galimybių, fondo administravimo, tai šito ieškoma kelerius metus. Nėra kitų galimybių, kaip skirti valstybės etatų, ko mes negalime daryti, arba papildomai leisti pirkti paslaugas. (Balsai salėje) Taip, galės būti, nes dabar fondui yra nustatyti tie 2 %, vadinasi, kad Kultūros taryba iki 2 % fondo lėšų gali išleisti ekspertams. Tai yra nustatyta seniai. Per tą laiką paraiškų skaičius beveik padvigubėjo. Ekspertai, kurie dabar įvertina per metus apie 6 tūkst. paraiškų, dalinasi tą pačią sumą, kuri buvo dalinamasi, kai buvo 3,5 tūkst. paraiškų, pavyzdžiui, pirmaisiais Kultūros tarybos metais.
Lyginant, tarkime, su Mokslo taryba, nelygybė yra labai didelė, nes Mokslo tarybos ekspertai gauna kelis kartus daugiau, 6–8 kartus daugiau už vienos paraiškos vertinimą. Pats vertinimas šiek tiek skiriasi, bet iš principo neturėtų būti tokio atotrūkio.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys V. Juozapaitis, ruošiasi E. Pupinis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, aš tikrai šimtu procentų sutinku, kad reikia keisti sistemą, reikia tobulinti ir iš tikrųjų ekspertus vertinti pagal jų kvalifikaciją, bet jūs pradėjote visiškai nuo atvirkščios pusės. Dabar atrenkant ekspertus galioja pati primityviausia ir paprasčiausia viešųjų pirkimų sistema, kuomet ekspertais tampa žmonės, kurie pasiūlo už savo ekspertavimą pačią žemiausią kainą. Turbūt čia pasaulis gali tik juoktis iš to. Ir dabar tiems žmonėms, kurie ateina ir jų kvalifikacija yra kvestionuojama, jūs siūlote padidinti atlygį. Už ką? Gal pakeiskime pirmiausia sistemą, kaip juos atrinkti?
Kita vertus, tai yra fondo lėšos, tai yra 2 %, nei daug, nei mažai, kurie bus paimti iš potencialių projektų teikėjų. Ar jums neatrodo, kad vis dėlto tai nėra teisinga? Surasti resursų iš valstybės asignavimų, iš biudžeto, aš manyčiau, na, tikrai nėra taip jau, kad negalima. Viskas yra ministrės valioje. Gaila, kad čia nėra ministrės. Aišku, kad jūs negalite atsakyti už ją, bet vis dėlto šis projektas tikrai neįtikina. Gerbdamas ir tikrai norėdamas padėti tiems žmonėms, vis dėlto siūlau jums pagalvoti, kad ir šį projektą reikėtų tobulinti.
G. ŽEMAITYTĖ. Ačiū už pastabas. Tai, ką jūs minite dėl pačios pirkimo procedūros, taip, jinai šiuo metu yra tokia, kad mažiausia kaina nugali. Bet kadangi apskritai galima kaina už paraiškos įvertinimą yra daugiausia septyni eurai, kurie yra jau su mokesčiais, tai net organizuoti ekonominio vertingumo kriterijais grįstą pirkimą yra nelogiška, nes ekspertams ir taip jau yra sudėtinga per tą programą teikti, per internetines programas teikti pasiūlymus ir dar tada jie turėtų siūlyti pagrįstumą. Tai 5,5 euro jiems lieka, jeigu jie ir gautų didžiausią įkainį. Tikrai yra per sudėtinga, kad mes dar prašytume jų pateikti pagrįstumą.
Dėl pačių ekspertų kokybės. Taip, yra įvairių problemų, ir būtent tas, kaip čia pasakyti, fondo administravimo skaidrumas irgi yra fondo reikalas, dėl to mes manome, kad tas procento padidinimas leistų skaidriau administruoti fondą, kuratoriai galėtų daugiau bendrauti su projekto teikėjais, pateikti jiems paaiškinimus, kodėl jų projektai buvo įvertinti ne taip palankiai ir panašiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys E. Pupinis, ruošiasi A. Maldeikienė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama viceministre, norėčiau sužinoti, ar nebus atvirkštinis variantas, kuomet fondo lėšos bus naudojamos išlaikyti pastoviems etatams? Norėčiau paklausti, ar šiuo metu taip nėra? O jeigu yra, tai kiek lėšų yra skiriama iš fondo pastoviems etatams? Nes suprantu tą vajų, pradėtą prieš valstybės tarnybą, neva mažinsime valstybės tarnybą, bet ieškos turbūt kitų priemonių, kaip tuos etatus pakeisti ir į tas vietas nuolatiniams darbams priimti netgi panaudojant tokio fondo lėšas. Tai norėčiau paklausti, ar šiuo metu to nėra? Ačiū.
G. ŽEMAITYTĖ. Šiuo metu tikrai to nėra, nes kaip tik tas 4 straipsnis, kuris yra keičiamas, šiuo metu skamba taip: „Ekspertų paslaugoms apmokėti skiriama ne daugiau nei 2 % atitinkamų meto fondo lėšų. Fondo lėšos negali būti naudojamos jo administravimo išlaidoms.“ Galiu garantuoti, kad fondo lėšos visiškai nėra naudojamos administravimo išlaidoms.
Kultūros taryba tikrai nepiktnaudžiaus ir neišlaikys etatinių darbuotojų iš fondo lėšų, tiesiog tas reglamentavimas yra gana griežtas vidinių dokumentų būdu. Tai būtų tiesiog iš principo ekspertinės paslaugos arba tos paslaugos, kurių reikia tam, kad būtų skaidriau administruojamas fondas ir kad būtų aiškiau aiškinama teikėjams, kokie yra jų projektų trūkumai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narė A. Maldeikienė, ruošiasi G. Burokienė.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Mano supratimu, 680 tūkst. eurų yra gana nemaži pinigai, ir tai yra tie 4 % nuo tų apytikriai 17 mln., taip?
G. ŽEMAITYTĖ. Taip.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Sakote, yra 6 tūkst. projektų, vadinasi, vienas projektas 113 eurų, ar tai daug, ar mažai? Man atrodo, jeigu projektas sudėtingas, tai yra nelabai dideli pinigai. Bet iš tikrųjų aiškumo čia, ką jūs pasakojate ir kai atsakinėjate į klausimus, aš vis tiek nematau. Mano klausimas būtų toks: ar vis dėlto neateina laikas galų gale nustoti biudžeto pinigais šerti privataus sektoriaus draugus? Aš nežinau konkrečiai jūsų situacijos, bet neblogai žinau kitose vietose ekspertavimą. Tai dažniausiai arba draugai, arba tie patys žmonės, kurie dirba, pasidaro. Taigi jokio papildomo aiškumo čia neatsiranda. Mano supratimu, valstybės tarnybą reikia tvarkyti, ten turi būti kompetentingi žmonės, kuriems iš tikrųjų užtektų kompetencijos ir patarti, ir pradėti mokėti jiems normalų atlyginimą, ir biudžeto pinigus skirti viešosioms paslaugoms finansuoti, o ne privatiems ekspertams.
G. ŽEMAITYTĖ. Ačiū už pastabas.
Iš tikrųjų, kadangi vieną paraišką vertina nuo penkių ir septynių ekspertų, jūsų skaičiavimas turėtų būti pakoreguotas atsižvelgiant į tai. Bet dėl paties principo Kultūros rėmimo fondą administruojanti Kultūros taryba yra gana naujas darinys, t. y. pirmą kadenciją baigusi taryba, ir mes problemų matome. Kultūros taryba bus šiek tiek keičiama, yra pasiūlymų, kad tarybos nariai turėtų būti įdarbinti, bet čia mes dabar kalbame apie ekspertus.
Ekspertai nėra valstybės tarnautojai, Kultūros taryboje yra griežta sistema dėl ekspertų nusišalinimo ir negalėjimo vertinti savų ar panašių projektų. Iš tikrųjų piktnaudžiavimo atvejų pasitaiko, kiek įmanoma jie yra sekami ir yra bandoma tiesiog imtis prevencijos pagal nustatytas ir antikorupcijos taisykles, vadinasi, yra sekamas nusišalinimas.
Į ekspertų grupę neįtraukiami tie, kurie susiję su konkrečiais projektais, bet kaip ir visose kitose srityse labai daug priklauso nuo žmonių konkrečių ekspertų geranoriškumo, nepasakyčiau, kad ta problema yra labai didelė, bet jinai yra sprendžiama ir tikrai Kultūros taryba ypač atidžiai žiūrį būtent į ekspertų šališkumo prevenciją ir projektų vertinimo skaidrumo klausimus. Paprasto atsakymo nėra, bet kol kas nėra sugalvota geresnio būdo, kaip skirstyti konkursinį projektų finansavimą, negu ekspertuojant ir skirstant jį per Kultūros tarybą.
PIRMININKAS. Paskutinį klausimą užduoda Seimo narė G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Laba diena, gerbiamoji viceministre, kol kas visiškai neįtikinote savo paaiškinimais. Norėčiau žinoti, kiek procentiškai iš 4 % bus skiriama administravimui ir kiek ekspertams?
G. ŽEMAITYTĖ. Jūsų labai geras klausimas, nes diskusijose buvo kalbama apie tai, kad iš anksto būtų nustatytas procentas, tačiau mes neišskyrėme. Buvo galvojama, kad, tarkim, trys ir vienas, bet gali būti, kad to 1 % nereikės administravimui tais metais, todėl nesinori to nustatyti. Antra vertus, tai yra iki 4 %, vadinasi, kad nebūtinai 4 %. Kadangi Kultūros taryba nėra net asignavimų valdytoja, jinai yra tiesiogiai pavaldi Kultūros ministerijai ir savo metinius planus, taip pat ir finansinį planą derina su Kultūros ministerija, nėra jokių galimybių jiems skirti daugiau, nei reiktų, t. y. jeigu nebus pagrįstas poreikis konkrečiai paraiškų skaičiumi, kad reikia didinti, pavyzdžiui, ekspertams skirtas išlaidas, tarkim, nuo 2,5 iki 3,5, to ir nebus leidžiama. Čia nėra privalomybės, čia yra galimybės.
Lygiai taip pat dėl administravimo išlaidų. Buvo planuojama apie procentą, iki procento, bet tai nenurodyta dėl to, kad neatrodytų, kad reikia tiek išleisti, nes jeigu poreikio nebus, nebus visai skiriamai papildomai administravimui iš Kultūros rėmimo fondo būtent tais metais. Tai nėra savarankiškai, kaip čia pasakyti, planuojanti finansus įstaiga. Jinai gauna savo biudžetą, derina su Kultūros ministerija, todėl nėra galimybės galvoti, kad jie ims kaip nors piktnaudžiauti ir, pavyzdžiui, skirs 3 % administravimui. Visa tai turi būti pagrįsta konkrečiu poreikiu.
PIRMININKAS. Dėkojame viceministrei. Laikas klausimams išseko. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonių už nėra. Nuomonė prieš – Seimo narys A. Gelūnas.
A. GELŪNAS (LSF). Gerbiamieji, aš norėčiau atkreipti dėmesį į paprastą dalyką. Jeigu jūs nuvyktumėte į labai panašaus dydžio valstybę su panašių projektų skaičiumi, Suomijos Kultūros tarybą, jūs pamatytumėte kelis aukštus žmonių, labai rimtai dirbančius ekspertavimo paraiškų vertinimo ir viso to administravimo srityje. Mūsų taryba tikrai dirba labai sunkiomis, labai menkomis pajėgomis. Tai sakyti, kad čia valdininkų armija ir dar norima pūsti, tikrai yra visiškai netikslinga, bet sykiu aš nemanyčiau, kad labai tikslinga yra iš meninių projektų paimti lėšas ir skirti jas administravimui. Tai aš kviečiu valdančiąją daugumą vykdyti savo pažadą kultūrą laikyti prioritetu ir rimtai svarstyti, kaip tikrai sustiprinti Kultūros tarybos projektų administravimą ir ekspertavimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kviečiu balsuojant apsispręsti po pateikimo.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 7, prieš – 12, susilaikė 82. Taigi po pateikimo nepritarta. (Šurmulys salėje) E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Turbūt kas nors yra negerai, jeigu pateiktas projektas gauna septynis balsus už ir tai yra ne opozicijos teikiamas projektas, tai yra valdančiųjų Vyriausybės teikiamas projektas. Šįryt su ponu R. Karbauskiu taip geranoriškai dalyvavome vienoje radijo laidoje ir aš sakiau, kad mes nedarysime kvailysčių ir sąmoningai nedarysime oponavimo vien dėl to, kad mes opozicijoje. Bet sakykite, kaip dabar elgtis mums, kaip opozicijai, kai iš esmės Vyriausybės teikiamas projektas iš viso negauna balsų, net pačių valdančiųjų? Tik prašau ateityje neįžvelginėti opozicijos klastos, kai ateina tokie projektai, kurių niekas nepalaiko.
PIRMININKAS. Dėkoju. R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš siūlyčiau kolegoms tuščiai negaišinti kitų Seimo narių laiko. Iš tikrųjų projektai tinkamai neparengti. Mūsų išvada bendra, matyt, kad čia sutampa mūsų nuomonė ir šioje situacijoje jokia tragedija neįvyko, yra taip buvę, kad Vyriausybė pateikia siūlymus, kurie Seimo nariams atrodo nepriimtini, šiuo atveju – kokybės prasme. Labai ačiū visiems už sprendimą.
PIRMININKAS. Taigi siūlau vėl balsuoti alternatyviai. Kas už tai, kad… (Balsai salėje) Prašau? (Balsai salėje) J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, seniai beprisimenu balsavimą tokiu santykiu dėl Vyriausybės pateiktų projektų, tuo labiau, kai ir valdančiųjų lyderis kritiškai atsiliepia apie tų projektų neparengtumą. Vis dėlto gal iš mūsų galėtų nuskambėti žinia, ar ministrė yra savo vietoje, ar nereikėtų galvoti apie atsistatydinimą, jeigu taip nekokybiškai parengtus projektus teikia Seimui? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau dėl vedimo tvarkos nėra norinčių kalbėti. Siūlau apsispręsti dėl šio projekto. Tie, kurie mano, kad reikia jį grąžinti tobulinti Vyriausybei, balsuoja už, tie kas mano, kad projektą reikia atmesti, balsuoja prieš.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 66, prieš – 34. Taigi projektas yra tobulintinas.
12.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. XII-724 „Dėl Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1084 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. XII-724 „Dėl Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1084. Pranešėjas – ministras A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, leiskite pristatyti mano ir dar dviejų Seimo narių nutarimo projektą, kurio esmė yra pakeisti Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo planą, kuris buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 19 d. „Dėl Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo“, pakeičiant 3 punktą ir jį išdėstant taip, kad Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos programos laikotarpis numatomas nuo 2018 metų pirmojo ketvirčio iki 2028 metų. Pabandysiu trumpai paaiškinti, kodėl toks projektas yra teikiamas ir kodėl manome, kad jis yra svarbus.
Iš tiesų šitas Seimas turėjo ganėtinai intensyvias diskusijas dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų ir jau tuomet buvo labai daug diskutuojama apie kompleksines priemones, apie kitas psichoaktyvias medžiagas, tai yra ne tik apie alkoholinius gėrimus, bet ir apie narkotines medžiagas, apie prekursorių kontrolę. Praktika turėti strategijas, kurios yra ilgalaikės, numato valstybės ilgalaikę perspektyvą, kaip valstybė mato tokių psichoaktyvių medžiagų kontrolę, tiek legalių, tiek nelegalių, yra įprasta ir Europos Sąjungoje ir yra įtvirtinta Europos Sąjungos Ministrų Tarybos patvirtintoje Europos Sąjungos kovos su narkotikais strategijoje, kur yra aiškiai sakoma, kad valstybės turi turėti ilgalaikius strateginius dokumentus, kur yra numatytos ilgalaikės priemonės. Europos Sąjungos 14 valstybių turi tokias nacionalines strategijas, tiesa, ne visose šalyse jos apima visas psichoaktyvias medžiagas, bet tokia tradicija egzistuoja.
Europos Sąjungoje yra priimta 2013–2020 metų Europos Sąjungos narkotikų strategija ir 2017–2020 metų tos strategijos įgyvendinimo veiksmų planas. Tai yra pamatiniai dokumentai, rengiant nacionalines narkotikų strategijas, kuriose ir formuojamas vienodas požiūris į psichoaktyvių medžiagų kontrolę. Europos Sąjungos šalyse yra įprasta šalių progresą, šalių sėkmę, kontroliuojant šitų medžiagų vartojimą, vertinti pasitelkiant būtent tokių nacionalinių strategijų įgyvendinimą.
Lietuva turėjo Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programą, ji buvo skirta 2010–2016 metams. Ji yra pasibaigusi. Tokia programa buvo labai rimtas parlamentinės kontrolės įrankis, kas, manau, Seimui yra labai svarbu stebint ir vertinant ne tik vienos ministerijos, bet visų ministerijų ir Vyriausybės, ir pavaldžių institucijų darbą, vertinant, kaip yra vykdoma psichoaktyvių medžiagų kontrolė. Tikrai norėčiau akcentuoti, kad Lietuvai yra svarbus ir reikalingas toks kompleksinis ilgalaikės veiklos strateginis dokumentas. Programos įgyvendinimo 11 metų laikotarpis yra siūlomas vadovaujantis Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės dar 2002 metais.
Atsižvelgiant į tai, kas jau čia mano buvo įvardinta, išvardinta, siūlyčiau keisti Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo planą, tvirtinamą Lietuvos Respublikos Seimo, ir nurodytą Valstybinės alkoholio, tabako ir narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programos parengimo terminą ir įgyvendinimo laikotarpį, nurodant laikotarpį 2018–2028 metus. Ten iš tikrųjų mes ir galėtume sudėti visas kompleksines priemones, kurias rengtų ne tik Sveikatos apsaugos ministerija, bet ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Finansų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir kitos ministerijos. Dėkoju, kolegos, ir kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti užsirašė Seimo narys R. Martinėlis. Ruošiasi A. Matulas.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Labai džiugu, kad tokia iniciatyva yra. Nuo 2014 metų pateiktas projektas ir Seime jisai yra užstrigęs. Aš tik norėčiau paklausti, ar pasiekti buvusios programos rezultatai?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Galėčiau pasakyti dėl tos programos, kuri, kaip jūs minėjote, yra įstrigusi, gal ne tiek ji įstrigusi, kiek tiesiog gal buvęs parlamentas nespėjo apsvarstyti ir priimti. Bet iš tikrųjų siūlyčiau vis dėlto peržiūrėti, parengti naują, nes vėlgi dauguma nuostatų yra atgyvenusios. Kai ką Seimas jau yra priėmęs, ypač kalbant apie alkoholio kontrolės politiką. Buvusi programa nėra suderinta (natūralu) su dabartinės Vyriausybės darbų programa. O praėjusios programos, buvusios programos tikslai, žinoma, kad ne visi yra pasiekti. Vieni dėl objektyvių priežasčių, galbūt dėl lėšų ar kažkokių kitų problemų, lėšų neskyrimo ar kitų dalykų, bet tikrai ne visi tikslai pasiekti buvusios programos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys A. Matulas. Ruošiasi I. Degutienė.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, išties aš nematau jokio džiugumo, nes Seimas priima nutarimą 2013 metais, paveda parengti strategiją 2014 metų antroje pusėje ir dabar štai po trejų su viršum metų mes koreguojame nutarimą ir atidedame programos parengimą iki kitų metų. Vėluojame ketverius metus. Gal jūs galite paaiškinti, kaip čia dabar taip galėjo atsitikti, nors yra numatytos ir konkrečios institucijos, kurios turėjo šiuos dalykus kontroliuoti? Kaip jūs galėtumėte paaiškinti, ar yra dar tokių dalykų jūsų kuruojamoje srityje, kur taip šiurkščiai vėluojama įgyvendinti Seimo priimtus įstatymus?
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Deja, bet tikrai negalėsiu atsakyti už buvusios Vyriausybės ir už praeitos kadencijos sprendimus. Iš tikrųjų man sudėtinga juos vertinti, kaip ir sakiau, man sudėtinga pasakyti, kodėl vis dėlto nebuvo įgyvendinta. Mes, matydami, kaip ir minėjau, tam tikrus dalykus, kurie jau yra priimti Seime, kaip ir minėjau, Alkoholio kontrolės kai kurie dalykai, kurie tuometinėje programoje buvo vertinti, vertindami tai, kad Vyriausybė turi savo darbų planą, ir siekiame peržiūrėti ir parengti strateginį 2018–2028 metų dokumentą. Man sudėtinga vertinti, kiek kažkokių kitų darbų yra nepadaryta. Mes stengiamės dirbti savo darbą, todėl ir registruojame tokį nutarimą, kad vis dėlto tą strateginį dokumentą parengtume ir turėtume.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė I. Degutienė. Ruošiasi A. Sysas.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, aš norėčiau paklausti kitaip. Kaip jums, kaip ministrui, atrodo, ar rengiamos programos ar Seimo nutarimai, tvirtinantys ilgalaikes strategijas, programas, ypač sveikatos apsaugos srityje, duoda realių rezultatų? Tiek, kiek aš esu Seime, kiek buvo patvirtinta įvairiausių programų, narkomanijos prevencijos, sukurta atskira komisija… Mano duomenimis, ar tos programos yra, ar jų nėra, realios situacijos absoliučiai nekeičia. Ar jūs darėte tokią analizę, nes popierius viską kenčia? Turbūt mūsų, politikų, uždavinys, kad ne tik popierius pažymėtų, kad mes kažką veikiame, bet kad iš tikrųjų gautume realų rezultatą, kad narkomanija mažėtų Lietuvoje, kad nuo to kiti dalykai, savižudybės mažėtų, dar kažkas, kaip pasekmės narkomanijos ir alkoholizmo. Kaip jums atrodo ir man labai būtų įdomi jūsų nuomonė?
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Aš jau savo pristatyme minėjau, kad tai yra labai svarbus parlamentinės kontrolės įrankis, nes strateginis dokumentas iš esmės parodo kryptį. Nes krypčių mes… įsivaizduoti kontrolę arba ko mes norime… Kaip pavyzdį galėčiau pasakyti tą pačią narkotikų kontrolę. Mes galime akcentuoti pirminę prevenciją, tai yra ugdymą, užkardymą, arba galime akcentuoti tiktai žalos mažinimą. Tai gali būti dvi skirtingos kryptys, jos gali būti skirtingais prioritetais. Aš manau, kad mums gyvybiškai reikia turėti tokį strateginį dokumentą, kurio vertinimui mes tikrai pasitelksime tarptautinius ekspertus. Manau, kad ir toms pačioms institucijoms, kurios kitą kartą gal nemato bendro vaizdo, yra labai svarbu matyti kažkokią bendrą kryptį. Parlamentas, turėdamas tokią patvirtintą programą, tikrai, aš manau, geriau gali realizuoti parlamentinę kontrolę. Juo labiau kad tai yra ne vieno parlamento gyvavimo laikotarpis, tai yra dešimties metų laikotarpis. O kaip mes aktyviai prižiūrime, kad programa iš tikrųjų būtų įgyvendinta, manau, nuo mūsų visų priklauso.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas. Ruošiasi J. Razma.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, nutarimai, planai, peržiūros – viskas labai gerai, bet aš norėčiau grįžti prie realaus gyvenimo, nes mes kartais užsibrėžiame labai daug gražių tikslų, surašome juos į popierius, o realus gyvenimas eina šalia. Aš kalbėjau, noriu kreiptis, kad jūs atkreiptumėte dėmesį, mes su jumis susirašinėjame laiškais, bet dabar jau senokai negaunu atsakymo.
Rašiau dėl prekursorių. Į Lietuvą įvežama, panaikinus kai kuriuos įstatyminius dokumentus, dideliais kiekiais – tūkstančiais tonų prekursorių. Juos fasuoja į mažesnius indelius ir siunčia į visą Europą ir pasaulį. Lietuva tapo tarpininku siunčiant prekursorius į kitas šalis. Jūsų ministerija ir Aplinkos apsaugos nesutaria, įtraukti tą nuodingą medžiagą ar neįtraukti į nuodingųjų sąrašą ir uždaryti. Lietuvoje panaudojami keli gramai, o ateina 25 tūkst. tonų.
Aš labai noriu kreiptis į jus dar kartą, paraginti atsakyti, net ne atsakyti į laišką, bet imtis konkrečių priemonių ir sustabdyti didelio kiekio psichotropinių medžiagų panaudojimą ir Lietuvoje, nes tai yra žmonių gyvybės ne tik čia, Lietuvoje, bet ir užsienyje.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Jis tikrai nėra pamirštas ir jūs greitai gausite atsakymą, nes aš jį jau pasirašiau. Ir ne tik atsakymą, bet tikrai rengiame ir teisės aktų pakeitimo projektus, kad būtų galima Lietuvoje užtikrinti to prekursoriaus, apie kurį kalbate, kontrolę.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys J. Razma. Ruošiasi K. Starkevičius.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, Seimo nutarimas nėra dokumentas, absoliučiai įpareigojantis Vyriausybę. Jeigu jūs turite entuziazmo parengti tą programą, galėtume čia ir nevystyti to biurokratizmo, rašyti datų patikslinimus. Tiesiog parengti, pateikti, atnešti į Seimą ir viskas būtų lygiai taip pat. Dabar, kai siūlote braukti ankstesnes datas, lyg ir mes turime suprasti, kad jos buvo kažkokios nelogiškos, kažką ne taip Seimas buvo padaręs. Čia įsiveliame į kažkokias nereikalingas diskusijas. Ar jūs manote, kad tikrai jums veikti būtinai reikalingas tas Seimo nutarimas?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų manau, kad vis dėlto reikalingas, nes nors jūs ir sakote, kad tai nėra įpareigojantis dokumentas, ne įstatymas, bet aš manau, kad Seimas, priimdamas tokį nutarimą, parodo ir pademonstruoja savo valią, kad tai yra ypač svarbi problema, skiria jai dėmesį.
Nesakyčiau, kad tos datos yra nelogiškos. Sakau, aš nesiimu vertinti buvusio parlamento ir Vyriausybės darbo. Man yra sudėtinga įvertinti. Mes pamatėme, kad tokios strategijos nebėra, nebėra strateginio dokumento, nėra aiškaus plano, ir Seimas realiai neturi apibrėžto dokumento, pagal kurį, kaip ir sakiau, galėtų parlamentinę kontrolę vykdyti. Dėl to mes ir teikiame tokio nutarimo projektą ir Seimas turi galimybę pademonstruoti, kas ne vieną kartą buvo išsakyta šioje salėje, kalbant apie alkoholio kontrolės priemones, kad mums reikia tokių kompleksinių priemonių aiškaus dokumento. Tai čia ir būtų toks dokumentas, visos tarpinstitucinės priemonės viename dokumente ir sugultų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena. Gerbiamasis ministre, jūs savo pristatyme kalbėjote, kad atskiros priemonės nebuvo įgyvendintos, atskiros žinybos jo nevykdė. Aš noriu, kad pateiktumėte bent porą pavyzdžių, kokios priemonės buvo nevykdytos, ir porą institucijų, kurios jų neįgyvendino.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Bet tikrai nesu pasirengęs dabar į jį atsakyti. Tikrai turėčiau paimti programą ir pasižiūrėti. Galėčiau jums asmeniškai tų priemonių paieškoti, rasti. Šiuo metu tikrai negalėčiau konkrečiai įvardyti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau klausti niekas neužsirašė. Dėkojame jums už pristatymą. Galite užimti savo vietą salėje.
Nuomonės už ir prieš. Yra tik du Seimo nariai, norintys pareikšti nuomonę už. Seimo narys R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Kolegos, aš siūlau pritarti įstatymo projektui, nes tokios programos mums reikia. Koncepcija ir veiksmų prognozavimas, planavimas yra būtinas. Prevencija tais klausimais, apie kuriuos šnekėjo ministras, yra būtina.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonių prieš nėra. Siūlau apsispręsti dėl projekto balsuojant.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 92, prieš – 1, susilaikė 4. Taigi po pateikimo pritarta.
Turime apsispręsti dėl komitetų. Kaip pagrindinis siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir kaip papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti spalio 19 dieną.
12.56 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1038 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1038. Pranešėjas – taip pat ministras A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis projektas yra nuoseklus siūlymas siekiant sumažinti Lietuvoje vaistams skirtas išlaidas ir atpiginti tam tikrus farmacinius preparatus. Šio Farmacijos įstatymo projekto tikslas yra leisti tiekti vaistinius preparatus į asmens sveikatos priežiūros įstaigas užsienio kalba ženklintomis pakuotėmis ir taip gerinti vaistinių preparatų prieinamumą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, racionaliai naudoti turimus finansinius išteklius įsigyjant vaistinius preparatus mažmeninėmis kainomis, taip pat užtikrinti tinkamą reikiamo dažnumo vaistinių preparatų tiekimą Lietuvos rinkai.
Šiuo įstatymo pakeitimo projektu siūloma leisti į asmens sveikatos priežiūros įstaigas tiekti registruotus vaistinius preparatus pakuotėmis, ženklintomis kita Europos ekonominės erdvės valstybės kalba, vartojant lotynišką raidyną, ir su pakuotės lapeliais, parengtais ir kita Europos ekonominės erdvės valstybės kalba, vartojant lotynišką raidyną. Tokie preparatai galėtų būti tiekiami be atskiro kompetentingos institucijos leidimo.
Taip pat yra siekiama įpareigoti vaistinių preparatų registruotojus, lygiagretaus importo leidimo turėtojus, didmeninio platinimo licencijos turėtojus pateikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai informaciją apie vaistinius preparatus, tiekiamus asmens sveikatos priežiūros įstaigoms pakuotėmis, kurios būtų paženklintos užsienio kalba. Ministerija būtų įpareigota patvirtinti būtinas visuomenės sveikatai apsaugoti priemones, kad vaistinis preparatas pakuotėmis užsienio kalba būtų teisingai identifikuojamas ir tinkamai skiriamas bei vartojamas. Pavyzdžiui, būtų galima tiekėjus įpareigoti kartu su siunta pateikti pakuočių lapelius lietuvių kalba. Taip pat nustatyti informacijos apie tiekiamus vaistinius preparatus užsienio kalba paženklintomis pakuotėmis pateikimo Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai tvarką, nustatant teikiamų duomenų informacijos apimtį bei pateikimo terminus.
Dar labai paprastai, supaprastintai paaiškinsiu šio projekto esmę. Dabar Lietuva, būdama labai maža rinka, apie ką mes ir kalbame, yra priversta pirkti, gydymo įstaigos yra priverstos pirkti pakuotes, kurios privaloma tvarka dabar ženklinamos lietuvių kalba. Kadangi mes esame maža rinka, tai didina kainą, nes tos pakuotės dažniausiai yra nedidelės, tai brangina ir pačius preparatus. Įvedus tokį reikalavimą, pakeitus įstatymą, kad tos pakuotės galėtų būti ir kitų šalių kalba, preparatai, kurie būtų skirti gydymo įstaigoms, galėtų atpigti, nes tai tiesiog mažintų kaštus. Manau, čia labai svarbu yra akcentuoti, kad tai jokiais būdais nesusiję su mažmeninėje prekyboje esančiais preparatais, kuriems galiotų iki tol buvusi tvarka. Vadinasi, pacientų, kurie patys pirkdavo medikamentus, tai nepaliestų, nes gydymo įstaigose naudojami preparatai… Na, medikams reikia lotyniško veikliosios medžiagos pavadinimo ir reikia dozių. Iš esmės jiems pati pakuotė ir jos kalba nėra svarbi. Taip pat, matyt, svarbu akcentuoti, kad vėlgi mes kalbame apie lotynišką raidyną, šia kalba ženklintas pakuotes, nes žinau, kad iškilo tokių klausimų, kaip būtų, jeigu tai būtų mums nepažįstama abėcėlė, ar nepažįstamomis raidėmis žymimos pakuotės. Tokios pakuotės į Lietuvą nepatektų, galėtų būti tik tos, kurios žymėtos lotyniškomis raidėmis.
Kviesčiau jus palaikyti tokį sprendimą, nes tai leistų gydymo įstaigoms sumažinti išlaidas, kurios tenka medicininiams preparatams pirkti. Jeigu gydymo įstaigos sutaupys tuos pinigus, manau, jos galės skirti kitoms reikmėms: tiek medikų atlyginimams, tiek galbūt kitiems preparatams įsigyti. Prašyčiau jūsų palaikyti šį projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paklausti užsirašė Seimo narys M. Majauskas. Ruošiasi A. Širinskienė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, ačiū už jūsų pristatymą ir dėkoju už dar vieną iniciatyvą, kurią skyrėte vaistams, kad jie būtų labiau prieinami ir pigesni. Aš noriu paklausti jūsų kaip specialisto. Kodėl daug diskutuojame apie gydymą vaistais, o nepakankamai diskutuojame apie nemedikamentinį įrodymais grįstą gydymą, ypač psichikos sveikatos sistemoje, kur jūs esate specialistas? Praeitos sesijos metu buvo žadėtas Psichologų praktinės veiklos įstatymas, psichologų medicinos norma, kuri vis dar nepatvirtinta, vis dar išleidžiame dešimt kartų daugiau psichotropiniams vaistams negu psichoterapijai. Vis dar yra nustatyti psichoterapijos taikymo įkainiai tokie, kad nė viena ligoninė iki šiol netaiko normalios psichoterapijos. Kodėl taip yra, kodėl negalima eiti Vakarų keliu ir užtikrinti, kad žmonės, sergantys kad ir lengva depresija, jeigu reikia, gautų ne vaistus, o normalią kokybišką psichoterapiją?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Pabandysiu atsakyti dviem kryptimis. Pirmiausia šis sprendimas, kuris čia yra siūlomas, tiesiogiai nėra susijęs su gydymo pasirinkimu, t. y. medikamentiniu, nemedikamentiniu, nes daliai pacientų, kad ir kaip mes darytume, medikamentinio gydymo vis tiek reikės. Ir mes kalbame apie racionalų lėšų naudojimą, vadinasi, apie tai, kaip galima pigiau ir efektyviau nupirkti tą patį medikamentą. Manau, mūsų visų prievolė yra atsakingai leisti valstybės pinigus, neišleisti be reikalo ten, kur galime sutaupyti.
Kalbant apie kitokį pasirinkimą, apie nemedikamentinį pasirinkimą, na, mes iš tikrųjų gyvename vis dar tuo laikotarpiu, kur didelė dalis specialistų, nebūtinai ministerijos, aš pats esu asmeniškai labai pozityviai nusiteikęs visa tai pakeisti, bet galutinę sąskaitą, sutikite, kad vis dėlto sprendimą dėl gydymo metodo, t. y. tokio, koks žmogui yra tinkamas, reikalingas, vis dėlto priima gydytojas psichiatras nuspręsdamas, ar pakanka žmogui psichologinės, psichoterapinės pagalbos, ar vis dėlto turi būti skiriami medikamentai. Tuo atveju tuos medikamentus jau turėtume pirkti maksimaliai efektyviai.
Medicinos psichologų norma, kiek žinau, jau baigiama rengti, dirbama. Vyriausybę, manau, jau šią savaitę turėtų, bijau sumeluoti, gal kitą savaitę pasieks išvada dėl Psichologų praktinės veiklos įstatymo ir tada viskas atkeliaus į Seimą, kad vyktų diskusijos.
O kad keistųsi situacija, mes turime investuoti į mokymą ir specialistų rengimą, nes, kaip sakiau, galų gale specialistas nusprendžia, kaip žmogui reikėtų elgtis. Yra numatyta, kiek iš (…) krepšelio lėšų skirti psichologinės pagalbos prieinamumui didinti ir yra numatyti pinigai iš Visuomenės sveikatos fondo, t. y. specialistams rengti, ypač savižudybių rizikai atpažinti. Visas šitas veiksmas vyksta.
Kaip pakeisti greičiau mentalitetą, aš norėčiau, kad jis keistųsi apskritai psichikos problemų turinčių žmonių greičiau. Aš tikiuosi, kad mes jį reikšmingai pakeisime per šią kadenciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narė A. Širinskienė. Ruošiasi D. Kaminskas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Dėkui, Pirmininke. Gerbiamas ministre, tikrai galiu tik pasidžiaugti, kad pateikėte teisės akto projektą, kuris gerokai palengvins pigesnių vaistų patekimą į rinką. Manau, ypač lygiagrečiam importui tai atvers kur kas didesnes galimybes, kai nereikės perspausdinti pakuočių. Juo labiau kad pagal esamą tvarką pakuotės ir taip elektroninėje sistemoje – Vaistų registre yra ir gydytojas gali susirasti. Tiesiog norėtųsi dar kartą jūsų patikinimo (žiniasklaida irgi tuo domisi), kad tai nebus kompromisas su pacientų saugumu.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą, pastabą. Tikrai jokiais būdais tai nereiškia, kad kokiu nors būdu turėtų nukentėti pacientai. Mes nekalbame apie kokius nors kitokius vaistus, apie blogesnės kokybės vaistus, antrarūšius, kaip kartais yra mėgstama pasakyti. Tai yra tie patys vaistai, kurie yra įregistruoti Europos Sąjungoje, kurie yra tiekiami ir į Lietuvą, tik tiek, kad pakuotės yra žymimos kita kalba. Kaip ir minėjau, Lietuva yra maža rinka, o tas pakuočių ženklinimas, specialus gaminimas brangina, specialistui iš tikrųjų pakuotės kaip ir nereikia, jis naudoja visai kitas priemones, kad žinotų, koks tas preparatas yra. Aš net neabejoju, kad medikams tai nesukels kokių nors problemų, juo labiau kad ir įstaigų vadovai seniai kalba apie tokią priemonę, jos tikrai prašo. Tai jokiais būdais nereiškia kokio nors kompromiso ar vaistų kokybės bloginimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys D. Kaminskas. Ruošiasi R. Martinėlis.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų kaip ir pritarčiau šiam projektui, nes tai yra vienas iš būdų mažinti vaistų kainas, bet tiesiog norėčiau pasitikslinti. Ar buvo ministerijoje paskaičiuota, kiek tas galėtų… sakysime, kiek lietuviška pakuotė pabrangina tą patį vaistą ir kiek maždaug mes galėtume sutaupyti gydymo įstaigų pinigų pritardami, kad turi būti saugūs pacientai?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Labai konkretaus skaičiaus aš negalėčiau įvardyti, kiek pati pakuotė, jos spausdinimas pabrangina. Matote, reikėtų įvertinti keletą dalykų, ne tik kaštus, kurie yra susiję su pakuotės spausdinimu, kurie nėra labai dideli, bet ir pakuotės dydžius. Kai yra nereikalaujama pateikti pakuotės, o pakuotė gali būti didelė, tada yra nefasuojami vaistai į lapelius, kas yra aktualu pacientui, kad jis daug nenusipirktų, neprisipirktų. Manau, kad tas pokytis bus reikšmingas, nes paties gamintojo tai tikrai reikšmingai kaštus mažina.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys R. Martinėlis. Ruošiasi A. Matulas.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Tikrai džiaugiuosi ta iniciatyva, nes įstaigos dirba su veiklos deficitu, tas projektas tikrai palengvins jų finansinę situaciją. Cheminis vaisto pavadinimas gydytojams yra labai aiškus ir neturėtų kilti problemų. Aš tik norėjau pasiklausti. Ar čia esmė yra daugiau toks finansinis aspektas, ar ir daugiau įžiūrima kokių nors privalumų, sakykime?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Vis dėlto pagrindinis yra finansai ir kaštų taupymas, kaip ir buvo minėta, kad sumažintume pakuotės kainą ir leistume ligoninėms pirkti kitokius medikamentus. Vis dėlto čia finansinis argumentas yra pagrindinis. Kaip ir jūs minėjote, tikimės, kad tai leis sumažinti išlaidas gydymo įstaigų, kurios tuos pinigus tada galės skirti kitoms reikmėms.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys A. Matulas. Ruošiasi V. Rinkevičius.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, čia visi džiaugiasi dėl iniciatyvos. Aš dėl iniciatyvos dar galėčiau pasiginčyti, kieno čia ta iniciatyva buvo, bet nesvarbu. Ta praktika taikoma Europos Sąjungoje, ir man atrodo, kad ji pasitvirtino. Bet kiek, jūsų skaičiavimais, nacionalinės įstaigos galėtų sutaupyti ir kaip greitai tie vaistai pakuotėmis ne lietuvių kalba galėtų pasiekti Lietuvą, Lietuvos įstaigas?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Jis iš tiesų yra panašus, kaip ir prieš tai buvęs. Negalėčiau labai konkretaus skaičiaus įvardyti, kiek būtent gydymo įstaigos sutaupytų. O kaip greitai pasiektų vaistai? Kai tiktai įsigaliotų naujoji tvarka. Aš manau, kad čia yra savaičių ar net mėnesio klausimas, nes aš manau, kad tiekėjai tikrai yra pasirengę tuos vaistus tiekti. Kaip ir buvo minėta, ir lygiagrečiam importui tai yra papildoma galimybė. Manau, kad tai būtų labai greitai įgyvendinta.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausimas Seimo nario V. Rinkevičiaus.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Pirmiausia, aišku, pritariu tam siekiui mažinti vaistų kainas. Jeigu mes taikysime visą kompleksą tokių priemonių, iš tikrųjų efektas bus nemažas. Bet mano klausimą jau beveik paklausė. Kadangi į mažmeninę rinką tie vaistai nepateks, aišku, galimybė tiekti tokius vaistus bus gana ribota. Kiek tai maždaug sudarytų rinkos – 20 %, 10 %, kiek maždaug? Gal galėtumėte pasakyti.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų jie į mažmeną nepatektų. Tai būtų tiktai ligoninėse pacientams gydyti skirti medikamentai, bet tai yra gana didelė dalis, nes vėlgi skirtingai gydymo įstaigos išleidžia vertinant procentais medikamentams, įvairioms priemonėms, darbo užmokesčiui. Tikrai tai būtų daugiau negu 20 %, nes ligoninėse pacientams skirtų medikamentų rinka yra tikrai labai didelė. Ten yra sunaudojama daug medikamentų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas klausti baigėsi. Dėkoju, ministre, jums už pristatymą.
Nuomonės už ir prieš. Nuomonė už – Seimo narys D. Kaminskas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Kviesčiau kolegas palaikyti šitą projektą, nes iš tikrųjų tai būtų finansinė paskata būtent mūsų gydymo įstaigoms, kurios tikrai išgyvena ne pačius geriausius laikus dėl nepakankamo finansavimo. Iš tikrųjų būtų mažinami kaštai įsigyjant vaistus. Dėl vaistų saugumo pacientams, manau, ministras tuos nuogąstavimus išblaškė. Palaikykime šitą projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – Seimo narė I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aišku, aš nesu prieš teikiamą įstatymo projektą, bet būsiu priversta susilaikyti, nes mane stebina mūsų pačių Seimo narių dviveidiškas elgesys. Aš noriu priminti, kad pavasario sesijoje kolega A. Matulas lygiai vienas su vienu buvo pateikęs tokį įstatymo projektą. Tai, ką šiandien girdžiu, kai pasisako tie patys Seimo nariai, kurie sukritikavo A. Matulo projektą sakydami, kad tai bus nenaudinga nei pacientams, nei gydymo įstaigoms, šiandien šneka visiškai kitaip, man kyla pagrįstas klausimas: kada mes buvome patys sau atsakingi, teisingi ir argumentuotai kalbėjome?
Tuo labiau kad A. Matulas ir dabar rudens sesijoje norėjo įregistruoti tą patį projektą, bet jo kažkodėl irgi mes nematome. Aš manau, kad lenktynių čia tarpusavyje daryti nereikia, bet ten, kur yra naudinga ar pacientams, ar kitai visuomenės grupei, tai yra Lietuvos gyventojams, nesvarbu, kas pateikė tą įstatymo projektą, bet būkime patys sau sąžiningi ir balsuokime taip, kaip reikia ir kaip bus geriau Lietuvos žmonėms. Šiuo atveju aš susilaikysiu.
PIRMININKAS. Pirmiausia balsuojame, tada replikos po balsavimo. Kaip kvietė Seimo narė I. Degutienė, balsuojame sąžiningai po pateikimo.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 85, prieš – 1, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta.
Replika po balsavimo – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Noriu padėkoti už tikrai paremtą įstatymo projektą ir kartu patikslinti dėl minėto Seimo nario įstatymo projekto. Ten buvo įregistruotas įstatymo projektas tiekti į Lietuvos rinką ir neregistruotus vaistinius preparatus, o tai būtų didžiulis kompromisas su pacientų sveikata. Seimas prašė Seimo nario, atmesdamas projektą, jį patobulinti, bet Seimo narys dar kartą tą pačią problemą registravo. Tikrai nereikėtų klaidinti. Yra didžiulis skirtumas, kur yra į rinka tiekiami registruoti preparatai ir neregistruoti vaistai.
PIRMININKAS. Dėkoju. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Neturėjau galimybės užduoti klausimo ministrui, tai replikos forma pabandysiu atkreipti dėmesį. Ar nebus taip, kad prisidengdami mūsų rinkos ribotumu, vėlgi tie vaistai iškils pagal kainą labai aukštai, nes aš ir vasarą girdėjau jau kažkieno pasisakymus, kad pas mus rinka yra siaura, dėl to vaistų kainos čia ir užsienyje labai skiriasi. Ar nebus taip, kad atvažiuos pigesni ir staiga kažkokiu būdu jie vis dėlto tą kainą kilstelės? Prašau atkreipti ministerijos dėmesį.
PIRMININKAS. Turime apsispręsti dėl komitetų. Yra siūlomas Sveikatos reikalų komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ar reikia dar papildomo komiteto? Atrodo, kad pasiūlymų nėra. Gerai. Dėkoju. Siūloma svarstyti rugsėjo 28 dieną.
13.17 val.
Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 1, 2, 6, 7, 8, 11, 12, 20, 21, 22, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111, 241 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-1071ES, Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 80 straipsnio pakeitimo ir priedo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1072, Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 24, 25, 26, 27, 29, 33, 61, 62, 64, 65 straipsnių pakeitimo, ketvirtojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1073 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo dviem straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-1071 ir su dar dviem lydimaisiais. Pateikimas. Taip pat pristato ministras A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, šio projekto, tai yra Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo, ir Farmacijos įstatymo projekto tikslas yra suderinti šiuo metu galiojantį Biomedicininių tyrimų etikos įstatymą ir Farmacijos įstatymą su Europos Tarybos ir Europos Parlamento reglamentu dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų, kuriuo panaikinama direktyva, vadinamasis klinikinių tyrimų reglamentas, siekiant užtikrinti tinkamą šio reglamento nuostatų taikymą vertinant klinikinių vaistinių preparatų tyrimų paraiškas ir prižiūrint klinikinius vaistinių preparatų tyrimus Lietuvos Respublikoje. Taip pat įgyvendinti klinikinių tyrimų reglamento nuostatas dėl tiriamųjų vaistinių preparatų gamybos.
Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo projekto tikslas yra suderinti galiojančio įstatymo nuostatas su Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo projekto nuostatomis. Pabandysiu trumpai pakomentuoti esmę, ko kiekvienu projektu yra siekiama.
Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo projekto pakeitimu yra siekiama patikslinti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Lietuvos bioetikos komiteto ir regioninių biomedicininių tyrimų etikos komitetų funkcijas vertinant klinikinių vaistinių preparatų tyrimų ir esminių klinikinių vaistinių preparatų pakeitimų paraiškas ir prižiūrint, kaip yra atliekami klinikiniai vaistinių preparatų tyrimai.
Taip pat būtų nustatoma galimybė projekte nurodytais atvejais mažos intervencijos klinikinių vaistinių preparatų tyrimų užsakovų ir tyrėjų atsakomybė apdrausti asmens sveikatos priežiūros įstaigas civilinės atsakomybės draudimu.
Taip pat yra siekiama patikslinti reikalavimus klinikinio vaistinio preparato tyrimo tyrėjui ir tyrimo centrui ir atlikti kitų Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo pakeitimus, siekiant jį suderinti su Klinikinių tyrimų reglamentu.
Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimu siūloma atsisakyti Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 21 straipsnio nuostatų pažodinio atkartojimo ir vietoj to siūloma pateikti nuorodą į Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 21 straipsnyje numatytas funkcijas.
Farmacijos įstatymo projekto pakeitimo projekto esmė yra suderinti šio įstatymo nuostatas su Klinikinių tyrimų reglamento nuostatomis dėl tiriamųjų vaistinių preparatų gamybos, licencijavimo, priežiūros, pagalbinių vaistinių preparatų tiekimo ir vietoj išsamių nuostatų, reglamentuojančių gamybą, licencijos, suteikiančios teisę gaminti tiriamuosius vaistinius preparatus, išdavimą, pateikiamos nuorodos į atitinkamus Klinikinių tyrimų reglamento straipsnius. Pažymėtina, kad reikalavimai dėl licencijos išdavimo faktiškai nesikeičia. Taip pat išbraukiamos nuostatos, susijusios su klinikinių vaistinių preparatų tyrimais ir jų priežiūra, nes jas siūloma reglamentuoti Biomedicininių tyrimų įstatyme.
Įstatymų projektų įsigaliojimo terminai yra siūlomi numatyti, atsižvelgiant į Klinikinių tyrimų reglamento nuostatas. Jeigu įstatymai būtų priimti, turėtų įsigalioti po šešių mėnesių nuo Europos Komisijos pranešimo oficialiame žurnale apie Europos Sąjungos duomenų bazės visišką funkcionalumą.
Kaip ir minėjau, kadangi yra perkeliamos Klinikinių tyrimų reglamento nuostatos ir tai yra iš esmės derinimas su Europos Parlamento reglamentu, kviesčiau jus palaikyti šiuos projektus ir jiems pritarti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti užsirašęs Seimo narys M. Majauskas, ruošiasi A. Širinskienė. (Balsai salėje) A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog mes ir praėjusiame komitete, posėdžiuose klausėme dar prieš vasaros pertrauką, kada yra tikėtina, kad įsigalios reglamentas, nes, kaip ir minėjote, tiesiog yra susietas įsigaliojimas su faktu, tai yra duomenų bazės atsiradimu. Gal jūs jau žinote, kaip Europos Komisijai sekasi paleisti duomenų bazę?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą, bet negalėčiau dabar pasakyti, turėčiau pasitikslinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys A. Matulas, ruošiasi A. Vinkus.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, gal žinote, kiek tokių klinikinių tyrimų dabar vykdoma Lietuvoje? Ar kas nors tokią apskaitą tvarko?
A. VERYGA (LVŽSF). Be abejo, apskaita yra tvarkoma, nes dėl kiekvieno klinikinio tyrimo yra gaunamas leidimas, bet pasakyti skaičiaus dabar negalėčiau, jį galima nesudėtingai sužinoti. Jeigu domina konkreti informacija, galėčiau ją pateikti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Vinkus, ruošiasi A. Kirkutis.
A. VINKUS (LSDPF). Pritardamas gerbiamo ministro pristatytai įstatymo pataisai, noriu pasakyti, kad labai gerai, kad užaštrina tiriamųjų vaistinių preparatų gamybos licencijų išdavimą ir gamybos valstybinės priežiūros nuostatas, taip pat reglamentuojamas valstybinių vaistinių preparatų tiekimas. Čia rašote, projekto uždaviniai – patikslinti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, bioetikos komitetų, regioninių biomedicininių tyrimų etikos komitetų kompetenciją. Manau, patikslinti ir sustiprinti tos kompetencijos darbo kontrolę.
A. VERYGA (LVŽSF). Iš tiesų dėkoju už pastabą. Manau, kad toks siekis yra ir viso dokumento, kad klinikiniai tyrimai būtų atliekami maksimaliai skaidriai, atsirastų draudimas ir tinkama priežiūra.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Kirkutis.
A. KIRKUTIS (LVŽSF). Laba diena. Vis daugiau populiarėja nemedikamentiniai gydymo ir sveikatos stiprinimo metodai. Aš noriu paklausti, kaip šitas įstatymas palies būtent nemedikamentinius, nes mes žinome, kad biomedicininiai tyrimai daugiau taikomi farmacinių preparatų naudojimui.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą, bet nebūčiau pasirengęs atsakyti. Nežinau, matyt, priklauso nuo to, koks yra pats tas tyrimas, kiek jis susijęs su kokių nors cheminių medžiagų naudojimu, kur dalyvauja Vaistų kontrolės tarnyba, ir panašiai. Visiems tyrimams, kurie yra atliekami su žmogumi, galioja iš esmės tas pats reglamentas. Nemanau, kad čia turėtų būti koks nors išskirtinumas. Jeigu kokia nors priemonė bandoma ar tiriama su žmonėmis, tai šitas reglamentas turėtų tiesiogiai paliesti, neturėtų būti kokios nors diskriminacijos vieniems ar kitiems tyrimams.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre, už pristatymą. Nuomonių išreikšti niekas neužsirašė. Matyt, nuomonės išreikštos klausiant. Ačiū, galite užimti savo vietą salėje. Kviečiu balsuoti po pateikimo.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 79, prieš – 1, susilaikė 3. Po pateikimo projektui pritarta. Siūlomas Sveikatos reikalų komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti spalio 9 dieną, atsiprašau, lapkričio 9 dieną.
13.26 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 3 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2317 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1009, Kraujo donorystės įstatymo Nr. I-1611 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2316 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1010 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-14a klausimas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1009. Ministras A. Veryga. Ir lydimasis įstatymas.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, šio įstatymo projekto tikslas yra pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą su visais pakeitimais ir papildymais. Pabandysiu paaiškinti, su kuo tai yra susiję.
Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo tikslas, šio pakeitimo tikslas yra taupyti valstybės biudžeto lėšas ir siūlyti Seimui atsisakyti Vyriausybei pavesto įpareigojimo sukurti naują Hepatito registrą. Toks siūlymas yra teikiamas, nes manome, kad nėra tikslinga kurti naujus registrus arba informacines sistemas, jei yra galimybė naudotis jau sukurtomis informacinėmis sistemomis.
Norėčiau jums tiesiog priminti, kad 2016 m. balandžio 14 d. Seimas, neatsižvelgdamas į tuo metu Vyriausybės teiktą išvadą, priėmė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą ir Kraujo donorystės įstatymo pakeitimo įstatymą. Pagal minėto įstatymo pakeitimus nuo 2018 m. sausio 1 d. prieš imant kraują turėtų būti atliekama duomenų patikra Hepatito ir Kraujo donorų registruose. Tokiu tikslu buvo pasiūlyta sukurti Hepatito registrą.
Norėčiau jus tiesiog informuoti, kad šiuo metu jau veikia Kraujo donorų registras ir užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinė sistema. Kraujo donorų registras buvo sukurtas dar 2012 metais, jis yra funkcionuojantis. Jeigu mes kalbame apie kraujo donorų saugumą, tai reikėtų akcentuoti tai, kad šiuo metu jau yra užtikrinamas kraujo donorų saugumas, nes pagal esamą teisinį reglamentavimą visais atvejais kraujo donorų duotas kraujas yra ištiriamas dėl infekcinių ligų, įskaitant hepatitus B ir C.
Ir tai yra fiksuojama registre, ir gydytojai, kurie turi teisę matyti tokius duomenis, gali tame registre pasitikslinti ir pasižiūrėti. Pažymėtina tiesiog, kad Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į kitų šalių gerąją patirtį, planuoja sukurti hepatito priežiūros posistemę, nes šiuo metu labai aktyviai yra dirbama su elektronine sveikatos sistema, kuri ir leistų sukurti tokią posistemę, kur tuos duomenis mes, matyt, galėtume matyti ir dėl daugiau ko, ne tik dėl donorų reikmių, ne tik užtikrindami donorinio kraujo saugumą.
Minėtas projektas prisidėtų prie Vyriausybės programos įgyvendinimo nuostatos, kuria yra siekiama, kad informacinės visuomenės plėtrai skiriamos lėšos būtų naudojamos racionaliai, o diegiami informacinių ryšių technologijų sprendimai turėtų aiškų poreikio pagrindimą, kurtų pridėtinę vertę. Galėčiau tiesiog paminėti, kad toks Hepatito registras, jo sukūrimas, jeigu vis dėlto būtų apsispręsta jį palikti, valstybei kainuotų apie 250 tūkst. eurų, o vien registrui palaikyti kiekvienais metais reikėtų dar apie 30 tūkst. eurų. Manau, kad toks lėšų naudojimas nebūtų racionalus, juo labiau, kaip minėjau, mes jau turime technines galimybes, kurios sparčiai dar ir didėja, kurti posistemę ir pasiekti tuo pačius tikslus. Prašyčiau jūsų palaikyti šitą siūlymą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Martinėlis. Ruošiasi A. Matulas.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Hepatitai Kraujo donorų registre, kiek tai darbiniu požiūriu yra pasiekiama informacija? Ar galima jau sergantį prieš imant kraują identifikuoti, ar gydymo įstaigose, stacionare identifikuoti žmogų, nes tai yra irgi saugumas ir darbuotojams. Tarp kraujo donorų, jeigu randamas hepatitas, nes ištiriama porcija keleto donorų, tai vėlgi, sakykim… dabar atskirai kiekvieno. (Balsai salėje) Kiek darbiniu požiūriu yra prieinama informacija šiuo metu?
A. VERYGA (LVŽSF). Iš tiesų, kaip ir minėjau, dabar jau kiekvieno žmogaus tyrimą… Jūs teisingai paminėjote, kad anksčiau būdavo kelių donorų sudedama, na, vėlgi taupant, matyt, lėšas buvo dedama į vieną mėginį ir tada tiriama ir jeigu jau būdavo randama, tada būdavo žiūrima atskirai. Dabar kiekvieno žmogaus kraujas yra ištiriamas ir žmogus yra informuojamas. Kitą kartą iš tokio žmogaus kraujas nebeimamas ir gydytojams ta informacija yra pasiekiama, jeigu iškyla toks klausimas. O recipientų toks kraujas tiesiog nepasiekia. Tas pagrindinis tikslas, kurį mes ir turime, iš esmės yra dabar įgyvendintas. Esmė pirmiausia – kad recipientų, t. y. pacientų, nepasiektų nesaugus kraujas tų žmonių, kurie serga arba yra infekuoti hepatitais B ir C.
PIRMININKAS. Ačiū, klausia Seimo narys A. Matulas. Ruošiasi D. Kaminskas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš nebūčiau toks optimistas ir tiek vilties į elektroninę sveikatą, blogai veikiančią elektroninę sveikatą, kuri tik didina biurokratiją ir iš esmės netobulinama, nedėčiau, bet aš sutinku, kad tai yra perteklinis registras. Man tik yra keista, aš žinau visas tas peripetijas, kada buvusi Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija su komiteto pirmininke nerado bendros kalbos ir daugumos balsais vis dėlto buvo priimtas įstatymas ir įkurtas tas registras. Tai vėlgi po to, kai jis jau turėjo veikti, dabar jūs teikiate įstatymo projektą atsisakyti to registro. Toks nenuoseklumas valstybėje iš tiesų stebina žmones, bet šiuo atveju aš pritariu jūsų pozicijai, kad tokių registrų, matyt, nereikėtų.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už pastabą. Iš tikrųjų sutinku, kad tai nėra nuoseklu, bet manau, kad geriau vėliau pataisyti ir tas lėšas panaudoti tikrai racionaliau, galų gale tai pačiai elektroninei sveikatos sistemai tobulinti, kuri, na, kaip jūs teisingai ir sakote, neveikia kol kas idealiai, bet, manau, jeigu mes labai aiškiai, na, neakcentuosime, kad įstaigos turi įvardyti ir trūkumus, kas neveikia, ir tuos trūkumus mes turime stengtis maksimaliai greitai šalinti, tai mes tos sistemos neturėsime niekada, nes man susidaro toks įspūdis, kad nemažai žmonių tikėjosi, kad ir šį kartą šita sistema neveiks ir galų gale su ja nereikės ten nieko daryti, o administracinė našta gydytojams, pradedant, startuojant sistemai, matyt, yra natūrali, nes, kol duomenys pirmą kartą yra suvedami, žinoma, gydytojai ir laiko tam turi skirti, ir suprantu, kad jie yra nepatenkinti. Stengiamės bendrauti tikėdami, kad tai yra svarbu, ir tada mes tas posistemes galėtume, turėtume turėti gana nebrangiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys D. Kaminskas. Ruošiasi J. Liesys.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Iš principo, gerbiamasis ministre, čia pratęsiant tuos pačius klausimus, Seimo nutarimas buvo beveik prieš pusantrų metų – 2016 metų balandžio mėnesį. Klausimas, kodėl tiek ilgai tęsiasi toks tąsymasis? Kitas klausimas, ar buvo numatytos kokios nors lėšos? Jeigu buvo numatytos, ar jos buvo panaudotos? Jeigu ne, tai aš tikrai iš principo pritarčiau, kad to papildomo registro kaip ir nereikėtų. Apie posistemę ką nors tokio galima būtų spręsti, tai tikrai turėtų kainuoti pigiau.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Lėšos iš tikrųjų nebuvo numatytos ir nebuvo panaudotos. Todėl mes ir teikiame tokį pasiūlymą, kad būtų atsisakyta. Kaip minėjo gerbiamasis A. Matulas, jau ir anoje kadencijoje dėl šito registro buvo labai daug diskusijų, daug nesutarimų – reikia ar nereikia. Manau, kad ir tada diskutuojant jau buvo aišku, kad tai yra labai brangus projektas, apskritai registrai yra brangus įrankis, ir tikrai manau, kad mes turėtume žiūrėti į naujausias technologijas ir naudotis tomis galimybės, kurias suteikia mums elektroninė sveikata. Jokių lėšų nebuvo išleista, kokių nors nuostolių mes nepatirsime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys J. Liesys. Ruošiasi R. Šalaševičiūtė.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, Pirmininke. Aš noriu paklausti, į pirmą dalį mano klausimo jau atsakė, gerbiamojo D. Kaminsko. Aš noriu pasiklausti tiksliau. Sakykite, dabar liks tos lėšos, jūs sakėte panaudosite vienaip ar kitaip, o kas planuojama daryti dėl tuberkuliozės reikalų, gal čia galima padaryti tokią sąsają, kad čia irgi reikalingas atskiras registras, kaip jau sakėte? Liga progresuoja, žmonių daugiau, ypač tarp vaikų, ar čia nereikėtų dalį lėšų skirti ir iš šitų likučių pinigų, kad tiems žmonėms būtų galima padėti tiek užsikrėtimo atveju, tiek ir ligos atveju? Ačiū už atsakymą.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Kaip ir sakiau, mes tų lėšų realiai ir neturime, nes, manau, nuo pat pradžių, kai mes pradėjome darbuotis, ta idėja buvo labai aiškiai komunikuojama, kad turime ieškoti kitų būdų ir naudoti kitas sistemas.
O atsakant dėl tuberkuliozės, vėlgi, matot, jeigu mes tikrai sugebėtume visi susitelkti, o aš tikiu, kad taip ir bus, ir elektroninė sistema e. sveikata pradės funkcionuoti visa apimtimi, tai ten yra fiksuojamos visos ligos, t. y. visos diagnozės. Iš tikrųjų jau programavimo klausimas, jeigu mes norime gauti kokią nors specifinę informaciją ir ją pateikti specialistams arba tiems, kuriems reikėtų žinoti, pavyzdžiui, šeimos gydytojui, kad jis žinotų, kad pacientas serga tokia liga, stebėti tą žmogų, tai yra tiesiog programavimo klausimas. Mums nereikia, kaip anksčiau būdavo, registrų. Ir dėl ko jie tokie atsirado? Kol nebuvo elektroninių duomenų bazių, na, visi tie duomenys buvo renkami, vadinkime taip – buitiškai, popieriniu būdu, vadinasi, gydytojas turėdavo užpildyti kokią nors popierinę formą ir ją pasirašęs išsiųsti ten, kur yra numatyta. Tie duomenys suplaukdavo į vieną vietą, juos analizuodavo. Kai dabar tie duomenys vienaip ar kitaip vis tiek bus renkami elektroninėje sveikatos sistemoje, mes tą galėsime tiesiog programiškai padaryti, mums nereikės varginti gydytojų kokiais nors papildomais popieriais, jų apskaityti, skaičiuoti papildomai, todėl ir tie kaštai bus kitokie.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narė R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš kaip tik norėjau pasakyti, kad 2016 metais mes, socialdemokratai, buvome prieš registro steigimą. Norėjau paklausti apie e. sveikatą, kokios perspektyvos ir posistemės galimas sukūrimas? Kadangi ką tik ministras viską labai aiškiai išdėstė, tai daugiau klausimų kaip ir neturiu.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėkojame, ministre, jums klausimų daugiau niekas neturi.
Nuomonė už – Seimo narys R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Aš kviečiu visus pritarti įstatymo projektui. Kadangi bus taupomos ir PSDF lėšos, ir užtikrintas pacientų ir medicinos personalo saugumas, todėl šitas projektas yra tikrai reikalingas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonių prieš nėra. Siūlau apsispręsti po pateikimo balsuojant.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 85, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Pritarta po pateikimo. Siūlomas pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Svarstymo data – rugsėjo 28 diena.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
13.41 val.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 1, 2, 6, 13, 15, 25 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-948 (pateikimas)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, dar keletas mūsų darbotvarkės klausimų. Skelbiu 15 klausimą – Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 1, 2, 6, 13, 15, 25 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-948. Gerbiamasis ministras A. Veryga. Pateikimas. Jūs tribūnoje. Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tai yra socialiai ir, matyt, emociškai jautrus klausimas. Šitų įstatymo pakeitimų tikslas yra nustatyti žmogaus embrionų ir vaisių iki 22 nėštumo savaitės kremavimo ir laidojimą tvarką, kai tėvai ar vienas iš tėvų išreiškia valią juos kremuoti ir laidoti. Šiuo projektu yra siūloma žmogaus embrionus ir vaisius iki 22 nėštumo savaitės prilyginti žmonių palaikams, kai sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka yra išreikšta tėvų arba vieno iš tėvų valia juos kremuoti ir laidoti.
Šiuo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo nuostatomis, tokiu atveju tėvai negali atiduoti savo vaiko kremuoti ir laidoti, nes tai yra nelaikoma žmogaus palaikais, tai yra laikoma medicininėmis atliekamos. Šitas projektas iš tikrųjų buvo paskatintas ir visuomenės, ir tėvų, kurie susiduria su tokiomis skaudžiomis patirtimis ir praranda savo vaiką, ir iš tikrųjų neturi galimybės tokiais atvejais atsisveikinti su jais, kaip yra įprasta su suaugusiu žmogumi, todėl ir kilo tokia idėja parengti teisės aktų projektus.
Svarbu paminėti, kad yra ir daugiau įstatymo pakeitimo nuostatų: dėl palaikų kremavimo, jų paruošimo šarvoti, t. y. kad tokiais atvejais tos įprastos tvarkos negaliotų, nebūtų taikomos, nes puikiai suprantate, kad tokio amžiaus vaisiaus nėra galimybės paruošti taip pat kaip suaugusio žmogaus. Taip pat yra nuostatos, kurios nustato pargabenimo iš užsienio tvarkas.
Kas yra dar svarbu paminėti, kad laidojant embrionus ir vaisius iki 22 nėštumo savaitės, nebūtų išduodamas medicininis mirties liudijimas ar medicininis perinatalinės mirties liudijimas, todėl teisė į laidojimo pašalpą nebūtų suteikiama, tai kažkokių papildomų kaštų šiuo atveju nekiltų. Kaip ir minėjau, tėvai vis dėlto įgytų teisę atsisveikinti tikrai žmogiškai, nes, matyt, kiekvienas iš jų gal skirtingai vertina tas situacijas, bet yra tikrai tokių tėvų, kurie norėtų savo tokią teisę realizuoti. Manau, kad tai yra socialiai, emociškai jautrus projektas, ir kviečiu jį palaikyti ir suteikti šeimoms, kurios susiduria su tokia nelaime, atsisveikinti su savo vaikais, kaip tai daroma su suaugusiais.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, jūs išsamiai pateikėte įstatymo projektą. Nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmoji – A. Širinskienė. Ruošiasi R. Martinėlis.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamasis ministre, labai dėkoju už tokį humanišką sprendimą, nes taip, praeityje pasitaikydavo situacijų ir man yra tekę konsultuoti kaip teisininkei ne vieną sveikatos priežiūros įstaigą, į kurią kreipdavosi tėvai, prašydami gauti vaikų palaikus. O įstaigos tiesiog susidurdavo su tomis medicinos normomis, kurios tuos palaikus traktuodavo kaip medicinos atlieką ir turėdavo utilizuoti. Manau, tikrai galimybė tėvams palaidoti ir galimybė gedėti prie vaiko kapo yra tai, kas daro mediciną ir sveikatos sistemą humaniškesnes. Bet tiesiog greičiausiai bus tokių atvejų, kada tėvai nenorės, ar jūs numatote, ką tokiu atveju darysite?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už pastabą ir klausimą. Tokiu atveju galiotų senoji tvarka, kuri buvo nustatyta, ir viskas galiotų taip, kaip buvo anksčiau. Šita tvarka galiotų tik tais atvejais, kai tėvai arba vienas iš tėvų pareikštų norą palaidoti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. Martinėlis. Ruošiasi A. Matulas.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti dėl sąlygos, kad vienas iš tėvų. Ar nebus po to kažkokios teisinės kolizijos, jeigu kitas iš tėvų nesutiktų? Kadangi čia jau nebus nei mirties liudijimas išduodamas, nei socialinių pašalpų – nieko, iš principo tai bus tik kremavimas?
A. VERYGA (LVŽSF). Arba kremavimas, arba ir laidojimas gali būti, nebūtinai kremuojant. Dėkoju už klausimą. Nežinau, ar tokių teisinių kolizijų apskritai kyla, jos dabar kildavo šiek tiek kitokios, kai tėvai, kurie norėdavo, negalėdavo tokios teisės realizuoti. Sudėtinga įsivaizduoti situaciją, kaip jūs sakote, kad vienas iš tėvų neleistų palaidoti. Nemanau, kad tokia teisinė kolizija galėtų kilti, bet jeigu ji kiltų, būtų galima numatyti kažkokias papildomas sąlygas tokiu atveju. Iš tikrųjų sudėtinga įsivaizduoti, kad tokiose situacijose tėvai galėtų dėl kažkokių priežasčių nesutarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Matulas. Ruošiasi D. Kaminskas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš noriu paklausti, jeigu, pavyzdžiui, žmogus, šeima nori palaidoti embrioną, kremuotą ar nekremuotą, tai šeima įgyja teisę į kapavietę. Pavyzdžiui, kremavimo paslaugos kainuoja, kad ir vaisiaus iki 22 savaičių. Ar nebus kitas žingsnis, kad turės būti išmokama kompensacija už paslaugas, kaip dabar yra mirus žmogui?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Į kapavietę – taip, įgyja, dėl apmokėjimo, kaip ir minėjau, kadangi šiuo atveju neišduodamas nei mirties, nei perinatalinės mirties liudijimas, tos išmokos nebūtų taikomos. Bet, žinoma, ateityje, jeigu tų atvejų būtų daugiau ir toks klausimas kiltų, būtų galima diskutuoti ir svarstyti. Šiuo atveju yra suteikiama iš principo tokia teisė, kurios tiesiog nebūdavo. Jeigu ateityje bus įvardinta, kad tai yra kažkokia didelė socialinė problema, žmonės negali sau dėl finansinių dalykų leisti palaidoti, tada bus galima diskutuoti galbūt ir apie apmokėjimą. Šiuo atveju bent jau mes nežinome tokio poreikio.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia D. Kaminskas. Ruošiasi R. Tamašunienė.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų vis dėlto aš norėčiau tikslintis pagal 23 punktą, kad žmogaus palaikai, mirusio žmogaus kūnas, jo dalys, priešlaikinio gimdymo vaisius, žmogaus embrionai iki 22 nėštumo savaitės, kai sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka yra išreikšta tėvų valia juos kremuoti ir laidoti. Mano klausimas iš tikrųjų būtų, čia visur iš esmės ir toliau eina kremuoti, kremuoti, kremuoti. Tai dabar tas atsakymas, ar bus privaloma tvarka kremuojama, ar bus atiduodama ir laidojama? Ar medicininė pažyma tikrai bus patvirtinta kaip… nes tai ne mirties liudijimas, mes šito gydymo įstaigose neišduodavome, tai reiškia, bus kaip pagrindas laidoti?
A. VERYGA (LVŽSF). Taip, čia galiotų abiem atvejais: ir vienu, ir kitu.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Ir klausimas vis dėlto toliau. Jeigu tėvai nuspręstų kremuoti, tai būtų atiduodamas pats vaisius. Kaip vyktų ta procedūra? Ar tiesiog tėvai atsisveikina, pati gydymo įstaiga veža kremuoti ir tada atiduodama kapsulė, ar jie turės patys pasiimti ir vežti?
Ir kitas man šiek tiek makabriškas, atvirai pasakius, dalykas, kad ant kapsulės turi būti nurodyta moters, kurios embrionas ar vaisius kremuojamas, vardas, pavardė ir gimimo data. Ne vaisiaus, ne kažkas, bent jau simbolinis vardas, nes, na, praeis…
PIRMININKĖ. Klauskite, kolega.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). …toks, kad būtent tik mamos. Tai čia gali tokia kolizija būti, kad čia istorija…
A. VERYGA (LVŽSF). Vėlgi galima diskutuoti apie tokius subtilius niuansus, juos, matyt, bus galima aptarti ir pateikti kokius nors pasiūlymus, patikslinimus, jeigu iškyla. O pačią bendrą tvarką mes turėsime aprašyti ir parengti. Ji turės atsirasti, jeigu apskritai tokiam sprendimui bus pritarta. Tada atsiras ir tvarka, kaip visa tai vyks tiesiog fiziškai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinioji klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū posėdžio pirmininkei. Iš tikrųjų norėtume padėkoti visos frakcijos, manau, vardu už jūsų teikiamą projektą ir už tėvų, ypač mamų, keliamą klausimą ir tą emocinį išgyvenimą, dvasinį diskomfortą, užprogramuotą ilgiems metams žinant, kad tavo kūdikis buvo traktuotas kaip medicininė atlieka. Iš tikrųjų jūsų teikiamos įstatymo pataisos – tai ne kokios nors elementarios laidojimo taisyklių pataisos ir pakeitimai, bet toks vertybinis projektas, skatinantis pagarbos žmogaus gyvybei ir gyvybės kultūrai augti…
Dalį klausimų jau išsiaiškino kolegos, bet vis dėlto, žinant tėvų, galbūt senelių norą laidoti šeimos kapavietėje, kuri šiuo metu lyg ir yra užimta, ir nepraėjęs laikas palaidoti žmogų, ar bus įmanoma, ar taisyklėse numatote, kad, žinant laidojamo kūdikio mažumą, būtų leista laidoti taip pat ir šeimos kapavietėse, kartu sprendžiant ir kapinių, ypač prie didelių miestų, vietos trūkumą?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už palaikymą ir klausimą. Dabar negalėčiau pasakyti dėl šeimos kapavietės. Tikrai turėčiau pasidomėti, ar tokiu atveju galima sukurti kokią nors išimtį. Manau, gal ir logiška būtų, kaip jūs ir sakote, vykdant ir tėvų norą, ir senelių norą, būtų galima svarstyti, bet tikrai turėčiau pasidomėti, ką čia reikėtų keisti, kad tokia galimybė atsirastų.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Nuomonė už, nuomonė prieš. A. Matulas – nuomonė už.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, išties moralinė, psichologinė problema egzistuoja, bet aš esu gyvenime susidūręs, kai dirbau vyriausiuoju gydytoju, du ar tris kartus, kai žmonės norėjo pasiimti po persileidimo, sakykime, keliolikos savaičių vaisių ir palaidoti. Mes radome būdą sutvarkyti tuos dalykus teisiškai ir žmonės, žinau, yra palaidoję savo šeimos kapavietėse. Nežinau, ar tai buvo visiškai teisėta, bet jokių problemų nekilo, žmonės liko patenkinti. Bet tokių atvejų buvo gana mažai.
Bet išties, kolegos, jeigu mes priimtume tokį įstatymą, būtų labai daug, manau, ir teisinių, ir finansinių pasekmių. Pavyzdžiui, embrionas. Tuos embrionus, kurie dabar yra saugomi, irgi galbūt tada galima būtų kremuoti, laidoti, jeigu tai įgyja teisę. Kas yra embrionas, jūs įsivaizduojate? Tai yra taškelio dydžio žmogeliukas, galime sakyti, ar kaip norime pavadinti, bet jeigu tai įgis teisę į kapavietę, tai įsivaizduojate, kiek reikės papildomai vietų ir panašiai, ir panašiai.
Aš manau, kad po pateikimo reikia pritarti įstatymo projektui, bet reikia dar rimtai analizuoti kitų šalių praktiką, ar yra taip, ir kokias pasekmes, kaip sakiau, gali atnešti ir finansines, ir kitokias. Todėl aš prašyčiau, kad galbūt būtų galima kaip papildomu komitetu paskirti ir Žmogaus teisių, ir galbūt Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, kad plačiau paanalizuotume. Galbūt ir Teisės ir teisėtvarkos komitetą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės prieš nėra. Prašome apsispręsti ir balsuoti.
Balsavo 81 Seimo narys: 81 balsavo už, vienbalsiai. Komitetai: pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Dėl papildomų komitetų turime pasitarti. Ar reikalingi, kaip siūlė A. Matulas, Žmogaus teisių ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai? Komitetų pirmininkų nematau. Galbūt galime sutarti, kad jeigu jie pageidaus, tai turės galimybę tai daryti ir patys. Ar sutariame bendru sutarimu? Siūloma svarstyti lapkričio 9 dieną.
Gerbiamieji kolegos, mūsų rytinio plenarinio posėdžio laikas baigėsi, tačiau, įvertindami ministro atvykimą ir jo pateiktus tiek daug gražių įstatymų, gal suteiktume galimybę pateikti paskutinį paketą ir prašau pratęsti posėdžio laiką 10 minučių. Bendru sutarimu. Dėkoju.
13.56 val.
Odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3955(2), Odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 3, 4, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1049, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1050, Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1051 (pateikimas)
Vėlgi kviečiu pranešėją A. Verygą pateikti Odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3955(2) ir lydimuosius įstatymų projektus Nr. XIIIP-1049, Nr. XIIIP-1050 ir Nr. XIIIP-1051. Prašau, ministre.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pasistengsiu kaip galima trumpiau.
Šio projekto tikslas yra pakeisti Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymą ir esmines sveikatos priežiūros specialistų, t. y. odontologų ir burnos priežiūros specialistų, ir odontologinės priežiūros įstaigų veiklos sąlygas numatyti įstatymo lygiu. Tai yra Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros įstatyme.
Dabar kokia yra esmė? Projektu siekiama įstatymo lygiu reglamentuoti ne tik odontologo, bet ir burnos priežiūros specialisto vertimąsi atitinkama odontologijos ar burnos priežiūros praktika bei odontologinės priežiūros įstaigų Lietuvos Respublikoje sąlygas. Įstaigų veiklos sąlygos šiuo metu yra reguliuojamos tik sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Šiuo atveju nuostatos būtų perkeliamos į įstatymą ir sudaryta galimybė projekte nurodytais atvejais taikyti licencijų išdavimo modelį. Šiuo metu taikomas tik modelis G.
Projekto nuostatos suformuluotos atsižvelgiant į Licencijavimo pagrindų aprašo reikalavimus. Taip pat projektu yra siūloma nustatyti gydytojo odontologo rezidento bazinio darbo užmokesčio koeficientus, kurie nustatant gydytojo rezidento bazinio darbo užmokesčio dydį būtų dauginami iš pareiginės algos bazinio dydžio, kaip yra numatyta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.
Taip pat yra teikiami lydimieji: Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 straipsnio pakeitimo projektas ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektas. Jie parengti siekiant aiškiai įtvirtinti, kad odontologinės priežiūros pagalbos įstaigų licencijavimas vykdomas ir gydytojų rezidentų, dirbančių biudžetinėse įstaigose, bazinis darbo užmokestis mokamas vadovaujantis specialiuoju Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymu.
Projektai yra derinti su kitomis ministerijomis.
Jeigu dar kartą trumpai apibendrinant, tai iš esmės tų projektų tikslas yra perkelti į įstatymą Konstitucinio Teismo sprendimus, kuriuos šiuo atveju mes ir įgyvendintume, kad tas tvarkas nustato ne ministras įsakymais, o nustato įstatymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
A. VERYGA (LVŽSF). Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Majauskas. Ruošiasi A. Matulas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, norėjau paklausti. Ar pagal šį įstatymą odontologais galės dirbti tik pagal darbo sutartį, ar bus galima dirbti kaip individualioms įmonėms, mažosioms bendrijoms ar užsiimant savanoryste? Ar nėra šiuo įstatymu susiaurinama?
A. VERYGA (LVŽSF). Ne, šiuo atveju kokio nors susiaurinimo nėra, tikrai nekeičiama tvarka, pagal kurią galėtų dirbti. Čia mes kalbame apie licencijavimą ir apie darbo apmokėjimą, bet pačios darbo formos sąlygos nekeičiamos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Matulas. Ruošiasi D. Kaminskas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, gal jūs skaitėte gerbiamo A. Butkevičiaus ir A. Vinkaus pasiūlymą, kai jie prašo kai kurias nuostatas grąžinti ir mano, kad jūs tam tikras pozicijas susiaurinate? Ar jūs esate susipažinęs su ta pastaba ir ką galėtumėte pasakyti?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Kadangi tai yra platus įstatymas ir yra daug lydimųjų aktų, na, aš nedrįsčiau dabar taip vienareikšmiškai pasakyti, ar tikai reikėtų tas pastabas priimti. Manau, kad komitetas svarstydamas įvertins ir atsižvelgs arba ne į tas pastabas. Aš asmeniškai neturiu tokios vienareikšmės nuostatos.
PIRMININKĖ. Klausia D. Kaminskas. Ruošiasi A. Butkevičius.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Aš norėčiau pasitikslinti, ką ir M. Majauskas klausė. Aiškinamajame rašte yra numatyta, kad dabar galiojančiame įstatyme nustatyti reikalavimai, kad odontologai gali dirbti ne tik pagal darbo sutartis, bet ir kitais pagrindais. Toliau aiškinamajame rašte yra dėstoma, kad maždaug negali turėti… skirtingi reikalavimai ir toliau sakinys: „Įstatymo projektu nustatoma, kad odontologas ar burnos priežiūros specialistas gali dirbti pagal darbo sutartį.“ Nagrinėdamas tą įstatymą, aš būtent to sakinio kaip ir nerandu. Tai klausimas tada toks: ar čia yra įsivėlusi kokia nors klaida aiškinamajame rašte, nes iš tikrųjų yra labai daug dirbančių, užsiimančių individualia veikla ir ne pagal sutartį, nes jie patys yra savininkai ir negali sudaryti sutarties patys su savimi?
A. VERYGA (LVŽSF). Aš manau, kad čia tiesiog yra nesužiūrėta. Aiškinamajame rašte neturėtų būti tokio nesusipratimo, sąlygos neturėtų keistis. Tikrai nėra įstatymo tikslas susiaurinti kokias nors galimybes tiems specialistams dirbti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Butkevičius. Ruošiasi A. Širinskienė.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, mano būtų ne klausimas, o labiau prašymas, kad jūs atkreiptumėte dėmesį į įstatymo 5 straipsnio 2 dalį. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas daug pastabų prirašė, kiek įsigilinau, ir Teisingumo ministerija dėl šio įstatymo turėjo pasiūlymų ir pastabų, kurios buvo pateiktos Vyriausybės posėdžio metu, kiek aš žinau, ir Vyriausybė kanceliarijos Teisės departamentas. Aš manau, kad į šias pastabas reikėtų atsižvelgti ir tikrai tą įstatymo straipsnį patobulinti. Čia jau asmeniškas prašymas kaip ministrui.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už pastabą. Žinau, kad į didelę dalį tų pastabų buvo atsižvelgta rengiant šį projektą, tai aš tikiuosi, kad ir komitetas svarstydamas atsižvelgs.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Širinskienė. Ruošiasi A. Vinkus.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų yra padarytas didžiulis darbas parengiant naują redakciją, bet aš pasigedau jūsų pristatymo metu išryškinimo, kokios atsiranda naujovės ir kokie yra tų naujovių privalumai?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų yra keli dalykai, kuriuos aš bandžiau paminėti. Pirmiausia, kaip ir sakiau, esmė yra, kad perkeliama į kitą reguliavimo lygį, t. y. iš ministro įsakymo perkeliama į įstatymą taip, kad reikalauja Konstitucinio Teismo sprendimai. Taip pat yra supaprastinama licencijavimo tvarka, dabar baigę studijas specialistai licenciją gautų, jeigu gerai pamenu, per dvi dienas, ne per mėnesį ar du, kaip būdavo įprasta. Tai vėlgi yra palengvinimas ir administracinės naštos sumažinimas, ir darbo užmokesčio tvarka perkeliama į įstatymą. Čia, matyt, ir yra tie pagrindiniai dalykai, kuriuos reikėtų akcentuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Vinkus. Ruošiasi E. Pupinis.
A. VINKUS (LSDPF). Gerbiamas ministre, pritariu šiam įstatymui, iš tiesų jo seniai laukiame. Labai išsamus, labai dalykiškas, matyti, kad be galo daug įdėta profesinių žinių ir laiko. Sveikinu. Kartu noriu prisidėti prie gerbiamojo pono A. Butkevičiaus akcento, kurį jis pateikė. Čia parašyta: siekiant pacientams teikti tik saugias ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, Lietuvoje nustatoma dviguba licencijavimo sistema. Tai, kad žiūrima į licenciją dėl specialybės… specialistui tai čia suprantama. Taip pat suprantama, kad licencija turi būti leidimas gydymo įstaigai, kokios sąlygos. Bet ar yra tokių, kai stomatologai atlieka savo paslaugas nelicencijuotoje įstaigoje ir be Akreditavimo tarnybos?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Bent jau aš tokių atvejų nežinau. Žinau, kad prieš daugelį metų buvo nustatyta atvejų, kai ne odontologai yra teikę odontologijos paslaugas. Yra buvę tokių atvejų. Aš labai abejoju, kad tokie dalykai iki šiol vyksta. Manau, kad Akreditavimo tarnyba gana principingai žiūri ir iš tikrųjų tokia veikla be licencijavimo nevykdoma. Aišku, nekalbu apie anekdotinius atvejus, apie kuriuos mes skaitome spaudoje, kai žmonės apskritai be medikų išsilavinimo protezuoja dantis. Tai yra, manau, tiesiog nusikaltimas, su medicinos paslaugomis tai visiškai nesusiję.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, nemažai išsakyta pastabų Teisės departamento apie vadinamąjį licencijavimą, dėl kurio čia dabar kyla klausimų. Ar nemanote, kad iš tikrųjų reikia peržiūrėti, nes, tarkime, pasibaigus licencijai, keturis mėnesius gali dirbti dar po licencijos?.. Bet, tarkime, kaip čia parašyta, kad kai pažeidi paciento teises, ir tai ne visai aišku, galima iš karto netekti dešimčiai dienų. Ar nereikėtų peržiūrėti ir vis dėlto tiksliau reglamentuoti licencijavimo problematiką? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Matyt, tai yra šiek tiek du skirtingi dalykai. Nes licencijavimas, t. y. licencijos pratęsimas, paprastai yra susijęs su kvalifikacijos kėlimu, su jo pripažinimu ir tas laikas arba langas paliktas yra, matyt, dėl to, kad tos atsakingos institucijos turi turėti šiek tiek laiko įvertinti, specialistas yra įspėjamas apie tai, kad jo licencijos galiojimas baigiasi, ir gali būti sustabdytas tas licencijos galiojimas. Matyt, tai diskutuotinas dalykas, ar per daug, ar per mažai tokio termino, bet per keturis mėnesius specialistas, manau, reikšmingai kvalifikacijos nepraranda, nes jis pateikia dokumentus ir jie nespėti įvertinti. O kai mes kalbame apie paciento teises ir jų pažeidimą, tai yra aktyvus veiksmas, kuris yra susijęs jau su darbo pasekmėmis. Matyt, tada tas licencijos stabdymas nedelsiant yra logiškas siekiant įvertinti, ar specialistas yra kvalifikuotas, kad tas paslaugas teiktų, ar ne. Bet tų diskusijų tikrai yra buvę. Nuomonių, aišku, gali būti įvairių, bet prie ko nors mes, matyt, turime apsistoti.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus ir pateikėte daug svarbių įstatymų. Nuomonė už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, jeigu neklystu, iniciatyva šį įstatymą pristatyti Seime kilo po gana skandalingo atvejo. Gal pamenate tokią odontologę E. Vindašiūtę, kuri važiavo į Afriką savanoriauti ir taisyti vaikams dantų. Tai darė vienus metus, tai tapo labai populiarus savanoriavimo projektas, antrus metus darė ir trečius metus jai sako: o kodėl to nedarai Lietuvoje? Ji sako: gerai, darysiu Lietuvoje. Ji subūrė savanorių komandą ir pabandė tą padaryti Lietuvoje. Paaiškėjo, kad daugelis biurokratinių apribojimų neleidžia to daryti Lietuvoje – dėl licencijų išdavimo, atvežimo, išvežimo ir daugelio kitų dalykų. Todėl buvo inicijuotas šis įstatymo projektas, kuris sudarytų sąlygas tiems, kurie nori savanoriauti, tiems, kurie nori individualia veikla užsiimti, tiems, kurie nori tai daryti lanksčiau ir daryti plačiau. Aš labai kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą, bet taip pat kviečiu ir komitetus labai atsakingai pažiūrėti, kad nebūtų tokių nesusipratimų, apie kokius čia girdėjome iš tribūnos – apie apribojimą ir galimybę veikti savanoriaujant ar pagal individualią veiklą… Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu? Norite balsuoti? Prašom balsuoti. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIIP-3955(2) ir lydimiesiems įstatymų projektams?
Balsavimo rezultatai: balsavo 72 Seimo nariai. Už – 68, prieš – 1, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta. Skelbiu, kad pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas, taip pat ir dėl lydimųjų įstatymų projektų, o papildomas dėl vieno iš jų – tai Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų… projektas Nr. XIIP-1051. Numatoma svarstyti lapkričio 23 dieną.
Replika… Sakėme, Socialinių reikalų ir darbo komiteto, taip. Replika po balsavimo – A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDPF). Gerbiamas ministre, iki šiol buvo kalbama, kad jūs užsiimate tik alkoholio problemomis ir alkoholizmo prevencija. Šiandien įrodėte, kad jums žinomos gydymo problemos, ir eikite toliau tuo keliu. Sveikinu! Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už gerus žodžius. Dėkoju kolegoms. Rytinį posėdį… Norite registruotis? Registruojamės ir pabaigsime rytinį posėdį. Registruojamės. Dabar registruojasi ištvermingiausi rytinio posėdžio Seimo nariai. (Balsai salėje) Dėkoju.
Užsiregistravo 62 Seimo nariai.
Skelbiu rytinio posėdžio pabaigą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.