AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
BAUDŽIAMOJO KODEKSO 151 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai:
Tradiciškai atsakomybė už prievartinio pobūdžio lytinius nusikaltimus Europos valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, visų pirma, siejama su fizinio smurto, jėgos panaudojimu prieš auką ar grasinimais tai padaryti. Tačiau pastaruoju metu aktyviai keliamos teisėkūros iniciatyvos, kuriomis siekiama prievartinio pobūdžio lytiniais nusikaltimais pripažinti ne tik smurtines veikas, bet ir lytinius veiksmus visais atvejais, kai jie buvo atlikti be vienaip ar kitaip išreikšto kažkurio jų dalyvio sutikimo[1].
Pabrėžiama, kad jau apie pusė Europos šalių vienaip ar kitaip įtraukė sutikimo sąvoką į savo įstatymus. Tokį reguliavimą turi Belgija, Kipras, Kroatija, Liuksemburgas, Malta, taip pat Jungtinė Karalystė. 2016 m. savo teisės aktus koregavo Vokietija, 2017 m. Airija, 2018 m. Islandija ir Švedija, 2019 m. Graikija, 2021 m. Danija ir Slovėnija, 2022 m. Ispanija. Nyderlandai tokią teisėkūros iniciatyvą svarsto šiuo metu.[2],[3]
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas gana išsamiai reguliuoja prievartinio pobūdžio nusikaltimus, tačiau į nei vieno iš jų aprašymus nėra įtraukta sutikimo sąvoką. Baudžiamojo kodekso 151 straipsnyje yra numatytas privertimas lytiškai santykiauti, kuris apibūdinamas per konkrečius, su fizinio smurto panaudojimu nesusijusius, veiksmus. Tokia formuluotė, nors ir nesiejama su tiesioginiu fizinės jėgos panaudojimu, aiškiai atspindi prievarta grįstą teisėkūros modelį. Šiam modeliui būdinga akcentuoti kaltininko veiksmus, t. y. išvardinti įvairias kaltininko naudojamas prievartos formas[4].
LAT savo 2004 m. apžvalgoje Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ yra akcentavęs nesutikimą, kuris turi būti išreikštas, o kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą (išskyrus kai kurias LAT nurodytas išimtis). Iš tokio požiūrio, kurį yra perėmę ir kai kurie tyrėjai, neva išplaukia, kad nenustačius aktyvaus pasipriešinimo, nėra ir seksualinės prievartos. Toks požiūris iš principo yra klaidingas.
Pažymėtina, kad baudžiamojo įstatymo paskirtis yra „ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves[5]“, tačiau jame visiškai neatsispindi aukos perspektyva. Šiuo metu keliamos teisėkūros iniciatyvos, kuriomis šalys siekia įtraukti sutikimo lytiškai santykiauti sąvoką į savo baudžiamuosius įstatymus, atspindi sutikimu grįstą teisėkūros modelį[6]. Šis modelis, be to, kad perkelia akcentą nuo kaltininko prie aukos ir saugomos vertybės (aukos seksualinio neliečiamumo ir apsisprendimo laisvės), dar yra skirtas užtikrinti platesnę seksualinių nusikaltimų aukų apsaugą, padeda išvengti spragų. Sutikimo sąvoka įstatyme prisideda prie naujo seksualinių nusikaltimų suvokimo visuomenėje – visų pirma, kad pastarieji gali būti vykdomi nenaudojant fizinio smurto ar aukai aktyviai nesiginant pvz. dėl psichologinio šoko būsenos, pasireiškiančios sustingimu.
Nuorodą į sutikimu grįstą modelį galima rasti Europos Tarybos Konvencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo[7]. Konvencijos 36 str. 2 d. įvardijamas „sutikimas atlikti seksualinius veiksmus“, kuris „turi būti duodamas savanoriškai ir laisva valia, vertinant pagal susijusias aplinkybes“. Konvenciją Lietuva pasirašė 2013 m., ir nors ji iki šiol nėra ratifikuota, sutikimo lytiniams santykiams apibrėžimas nacionaliniuose teisės aktuose būtų vertintinas kaip žmogaus teisių standartas.
Sutikimo svarbą taip pat pabrėžia Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas (CEDAW) savo rekomendacijose[8], numatydamas, kad šalys turi užtikrinti seksualinių nusikaltimų apibrėžimą, pagrįstą laisvanoriško sutikimo nebuvimu.
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) savo 2001 m. sprendime buvusiajai Jugoslavijai[9] pažymėjo savanoriško, laisva valia duoto sutikimo svarbą ir bet kokį seksualinį įsiskverbimą be sutikimo laikė išžaginimu.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) byloje „M.C. prieš Bulgariją“[10] pažymėjo, kad valstybė savo reguliavimu, kuris akcentuoja fizinio smurto būtinybę ar aktyvų aukos priešinimąsi, neužtikrino tinkamos apsaugos seksualinių nusikaltimų aukoms.
Taigi, siūlomas įstatymo projektas, vertinant jį tarptautiniame kontekste, yra savalaikis ir atitinkantis pažangiausią žmogaus teisių standartą.
Be tarptautinio konteksto svarbu pažymėti ir Lietuvos statistiką, liečiančią seksualinius nusikaltimus. 2021 m. užfiksuotos 294 nusikalstamos veikos, numatytos BK XXI skyriuje („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“), tarp kurių – 68 išžaginimo ir 77 seksualinio prievartavimo atvejai[11]. Svarbu pažymėti, kad tikrasis seksualinių nusikaltimų skaičius nėra žinomas – specialistai teigia, kad policijai pranešama tik apie vieną iš keturių seksualinio smurto atvejų[12].
2021 m. Lietuvoje užregistruoti tik 2 privertimo lytiškai santykiauti atvejai (abu prieš nepilnamečius asmenis)[13]. Iš Informatikos ir ryšių departamento pateikiamos statistikos matyti, kad privertimo lytiškai santykiauti atvejų registruojama neproporcingai mažai, nukentėjusieji – beveik visais atvejais nepilnamečiai asmenys (2020 m. tokių atvejų neužregistruota, 2019 m. registruoti 6 atvejai (iš jų – 5 prieš nepilnamečius asmenis), 2018 m. – 2 tokie nusikaltimai (abu prieš nepilnamečius asmenis), 2017 m. iš 5 užregistruotų nusikaltimų – 2 prieš nepilnamečius asmenis).[14]
Svarbu paminėti ir smurto artimoje aplinkoje statistiką. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenimis, 2020 m. užregistruoti 4796 asmenys, patyrę fizinį smurtą. Tuo tarpu seksualinę prievartą patyrė 25 asmenys.[15] 2019 m. pristatytos kokybinio tyrimo „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ ataskaitos[16] rengėjai, itin mažus seksualinio smurto artimoje aplinkoje skaičius vadina „visiškai neįtikėtinais“. Tyrėjai daro prielaidą, kad kitokios nei fizinio smurto formos mūsų visuomenėje vis dar sunkiai atpažįstamos ir įrodomos.
Iš to, kas išdėstyta, galima teigti, kad prievartinio pobūdžio lytiniams nusikaltimams yra būdingas itin aukštas latentiškumas. Tai, kad nesikreipiama pagalbos, be jokios abejonės, lemia ir visuomenėje paplitusi stigma, pasireiškianti į auką nukreiptu kaltinimu. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu 2021 m. atliktas tyrimas[17] parodė, kad 65 proc. apklaustųjų sutiko su teiginiu „moterys dažnai pačios išprovokuoja smurtą“, 64 proc. su teiginiu „moterys yra linkusios „sutirštinti spalvas“, o 21 proc. su teiginiu „dalis moterų mėgsta, kai prieš jas smurtaujama“.
Daugeliu seksualinio nusikaltimo atvejų aukos pažįsta smurtautoją[18]. Tai dar viena priežastis, dėl kurios nesikreipiama į teisėsaugos institucijas – bijoma keršto, auka yra psichologiškai ir (ar) ekonomiškai priklausoma nuo smurtautojo, jo pasigailima. Pažymėtina, kad tokiais atvejais aukos yra linkusios prisiimti dalį atsakomybės sau, o iš aplinkinių pusės patiria dar griežtesnį vertinimą, negu tais atvejais, kai užpuolikas buvo nepažįstamasis[19].
Tai, kad seksualinių nusikaltimų aukos nesikreipia pagalbos, lemia ir sistemos spragos – nėra valstybės garantuojamos specializuotos pagalbos, o egzistuojanti teisinės pagalbos sistema labiau primena atgrasymo sistemą, kuomet seksualinį smurtą patyrusi moteris patiria antrinį traumavimą teisėsaugos ir medicinos įstaigose. Tą griežtai draudžia Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR.[20] Direktyvos preambulės 9 punktas numato, kad „nusikaltimų aukos turėtų būti apsaugotos nuo antrinės ir pakartotinės viktimizacijos, bauginimo bei keršto, joms turėtų būti teikiama tinkama parama siekiant joms padėti atsigauti”. Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas (CEDAW) savo 2019 m. rekomendacijose skirtose Lietuvai[21] yra pažymėjęs, kad tyrimus atliekančios institucijos netinkamai nagrinėja smurto prieš moteris dėl lyties, ypač seksualinio smurto ir smurto artimoje aplinkoje, atvejus ir ragina skirti didesnį finansavimą specializuotos pagalbos centrams nuo smurto nukentėjusioms moterims.
Nukentėjusiems nuo seksualinio smurto būtina kompleksinė pagalba. Seksualinė prievarta yra trauminis įvykis, sukeliantis fizinę, psichologinę ir emocinę žalą. Seksualinių nusikaltimų aukos kenčia nuo potrauminio streso sindromo, depresijos, pasikartojančių trauminės patirties vaizdinių, gali pasireikšti suicidinės mintys, savęs žalojimasis, valgymo sutrikimai, panikos atakos, žalingas psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, miego sutrikimai, lytiškai plintančios infekcijos, nepageidaujamas nėštumas ir kt.[22]
Tam, kad nukentėjusieji, būdami tokioje pažeidžiamoje pozicijoje, kreiptųsi pagalbos, būtina plėsti specializuotas paslaugas, užtikrinti tiesiogiai dirbančių specialistų ir teisėsaugos pareigūnų pasirengimą ir vykdyti visuomenės švietimą, paremtą supratimu, kad už nusikalstamą veiką yra atsakingas ją vykdantis asmuo, o ne tas, kuris nukentėjo. Ne mažiau svarbi yra palanki teisinė bazė.
Tai, kad užregistruojami vienetai nusikaltimų pagal Baudžiamojo kodekso 151 str. rodo, kad minimas straipsnis neveikia taip, kaip turėtų. Galimai, vien tik konkretus nusikaltimo požymių (psichologinis smurtas ar asmens priklausomumas) įvardijimas gali suklaidinti nusikaltimų aukas. Nukentėjusieji, kaip minėta anksčiau, ne visada geba atpažinti kitas nei fizinio smurto rūšis ir suprasti, ar jų atvejis atitinka nustatytas sąlygas, todėl nesikreipia į teisėsaugos institucijas. Siūlomas platesnis apibrėžimas yra viena iš priemonių, galinčių paskatinti nukentėjusiuosius kreiptis į teisėsaugos institucijas ir gauti reikiamą pagalbą dėl patirtos traumos.
Įstatymo projekto tikslas – efektyvesnė seksualinių nusikaltimų aukų apsauga, išplečiant privertimo lytiškai santykiauti sąvoką.
Uždaviniai:
1) išplėsti privertimo lytiškai santykiauti sampratą, į ją įtraukiant sutikimo sąvoką,
2) paskatinti seksualinių nusikaltimų aukas pranešti apie jų atžvilgiu įvykdytus nusikaltimus,
3) formuoti aiškią valstybės poziciją, kad bet kokie seksualiniai veiksmai be sutikimo yra netoleruojami.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorė – Seimo narė Morgana Danielė.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. numato atsakomybę už išžaginimą, o 150 str. – už seksualinį prievartavimą. Baudžiamasis kodeksas nurodo, kad lytiniai santykiai laikomi išžaginimu, o kitokio pobūdžio seksualiniai veiksmai – seksualiniu prievartavimu, jeigu tai daroma naudojant fizinį smurtą, grasinant jį tuoj pat panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis arba pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. 151 str. numato privertimą lytiškai santykiauti. Privertimas lytiškai santykiauti apima lytinį santykiavimą ar kitokius seksualinio pobūdžio veiksmus, kai jie atliekami grasinant panaudoti smurtą, naudojant psichologinį smurtą ar pasinaudojant nukentėjusio priklausomumu.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma papildyti Baudžiamojo kodekso 151 straipsnio 1 dalį, numatant, kad privertimas lytiškai santykiauti, be jau išvardintų nusikalstamos veikos požymių, yra ir tuomet, kai lytiškai santykiaujama ar kitaip tenkinama lytinė aistra be aiškiai išreikšto laisvanoriško žmogaus sutikimo arba verčiama jį tokius veiksmus atlikti su kitu asmeniu.
Aiškiai išreikštas sutikimas suprantamas kaip laisvanoriško pasirinkimo dalyvauti lytiniuose santykiuose ar kitokio pobūdžio seksualiniuose veiksmuose išraiška žodžiu arba išoriškai pastebimu, nedviprasmišku elgesiu, kuris yra akivaizdus pagal konkrečią situaciją ir kontekstą.
Laisvanoriškas sutikimas suprantamas kaip sutikimas dalyvauti lytiniuose santykiuose ar kitokio pobūdžio seksualiniuose veiksmuose laisva valia. Sutikimas nelaikomas laisvanorišku, jeigu:
● jis gautas naudojant psichologinį ir (ar) ekonominį smurtą,
● naudojamasi asmens priklausomumu,
● yra klystama dėl kito dalyvaujančio asmens tapatybės, veiksmo pobūdžio ir paskirties,
● sutikimas kyla iš kieno nors kito, o ne pačio asmens,
● pasinaudojama netikėtumu ar apgaule.
Sąrašas nelaikytinas išsamiu, teisminio nagrinėjimo metu gali būti nustatytos ir kitos aplinkybės.
Priėmus įstatymo projektą tikimasi, kad platesnė keičiamo straipsnio dispozicija padidins besikreipiančiųjų į teisėsaugą, tuo pačiu – ir išaiškintų nusikalstamų veikų, pažeidžiančių žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, skaičių.
Taip pat tikimasi, jog pakeista formuluotė sustiprins prevencinį Baudžiamojo kodekso poveikį ir stipriau atgrasys asmenis nuo seksualinių nusikaltimų darymo.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Tikimasi, kad bus išaiškinta daugiau nusikaltimų, pažeidžiančių žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.
Priimti įstatymai
neigiamos įtakos korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymų įgyvendinimas neturės poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka ir užtikrina, kad būtų įgyvendinami Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos ir Europos Sąjungos teisės aktai.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiai 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomo valstybės lėšų poreikio nenumatoma.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai yra „Baudžiamasis kodeksas“, „baudžiamoji atsakomybė“, „seksualinio apsisprendimo laisvė“, „seksualinė prievarta“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Dėl seksualinio smurto problemos ir jos prevencijos viešos diskusijos metu konsultuotasi su susijusių ministerijų ir srityje dirbančių nevyriausybinių organizacijų atstovais. Diskusijos metu prieita prie vieningos išvados, kad problema egzistuoja ir reikalauja sprendimo. Vienas iš sprendimo būdų – teisinės bazės pakeitimai. Diskusijoje dalyvavusios įstaigos ir organizacijos:
Seimo narė Morgana Danielė
[1] Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento analitinė apžvalga 22/46. (2022). Lytinių veiksmų be sutikimo kriminalizavimas Europos Sąjungos valstybėse narėse.
[2] Amnesty International (2020). Let’s talk about “yes”: Consent laws in Europe: https://www.amnesty.org/en/latest/campaigns/2020/12/consent-based-rape-laws-in-europe/
[3] Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento analitinė apžvalga 22/46. (2022). Lytinių veiksmų be sutikimo kriminalizavimas Europos Sąjungos valstybėse narėse.
[4] Schneider, L. (2020). Defining Rape: Coercion- or Consent-Based Approach? Towards a Definition of Rape in Wartime in International Criminal Law (ICL): https://www.zora.uzh.ch/id/eprint/196872/1/Rape_Essay.pdf
[5] Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.2B866DFF7D43/asr
[6] Schneider, L. (2020). Defining Rape: Coercion- or Consent-Based Approach? Towards a Definition of Rape in Wartime in International Criminal Law (ICL): https://www.zora.uzh.ch/id/eprint/196872/1/Rape_Essay.pdf
[7]Europos Sąjungos Taryba. Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo: https://manoteises.lt/wp-content/uploads/2017/05/STAMBULO-KONVENCIJA_OFICIALUS.pdf
[8] Committee on the Elimination of Discrimination against Women. General recommendation No. 35 on gender-based violence against women, updating general recommendation No. 19: https://tbinternet.ohchr.org/Treaties/CEDAW/Shared%20Documents/1_Global/CEDAW_C_GC_35_8267_E.pdf
[9] United Nations. International Tribunal for the Prosecution of Persons Responsible for Serious Violations of International Humanitarian Law Committed in the Territory of the Former Yugoslavia since 1991: https://www.icty.org/x/cases/kunarac/tjug/en/kun-tj010222e.pdf
[10] European Court of Human Rights. Press release issued by the Registrar CHAMBER JUDGMENT IN THE CASE OF M.C. v. BULGARIA: https://hudoc.echr.coe.int/fre?i=003-883968-908286
[11] Informatikos ir ryšių departamento duomenys: https://ird.lt/lt/reports/view_item_datasource?id=9562&datasource=66806
[12] Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Ką reikia žinoti apie seksualinį smurtą? https://www.lygybe.lt/lt/ka-reikia-zinoti-apie-seksualini-smurta
[13] Informatikos ir ryšių departamento duomenys: https://ird.lt/lt/reports/view_item_datasource?id=9562&datasource=66806
[14] Informatikos ir ryšių departamento duomenys: https://ird.lt/lt/reports?year=2022&period=1-8&group=163
[15] Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Statistinia duomenys apie smurtą artimoje aplinkoje ir smurtą prieš moteris: https://lygybe.lt/data/public/uploads/2021/03/smurto-statistika-2021-03-10.pdf
[16] Purvaneckienė, G., Venslovaitė, V. Stonkuvienė, I., Žiliukaitė R. (2019). Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas. Kokybinio tyrimo ataskaita: https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/Ataskaita_Smurtas_artimoje_aplinkoje%20-%20kokybinio%20tyrimo%20ataskaita_docx%20(5).pdf
[17] Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras “Vilmorus”Lygių galimybių
kontrolieriaus tarnybos užsakymu (2021). Alytaus, Jonavos ir Ukmergės savivaldybių gyventojų smurto ir lyčių stereotipų suvokimo tyrimas.: https://www.lygybe.lt/data/public/uploads/2021/12/smurto-ir-lyciu-stereotipu-suvokimo-tyrimas.pdf
[18] Sakalauskas, G. et al. (2011). Registruotas ir latentinis nusikalstamumas Lietuvoje: tendencijos, lyginamieji aspektai ir aplinkos veiksniai: https://teise.org/wp-content/uploads/2011/12/Registruotas-ir-latentinis-nusikalstamumas.pdf p. 91
[19] Mitaitė, A. ir Žardeckaitė-Matulaitienė, K. (2013). Informacijos apie seksualinę prievartą pateikimo ypatumų įtaka studenčių požiūriui į tokią prievartą:
[20] Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32012L0029&from=LT
[21] Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas (CEDAW)(2019).Baigiamosios pastabos dėl šeštojo Lietuvos periodinio pranešimo: https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/Projektu-konkursai/MVLG%20konkursai/vertimas%20LTCEDAW%2Bpastabos_VI%2Bpranesimo%2BLT2020_07_027.docx
[22] Rape, Abuse & Incest National Network (RAINN). Effects of Sexual Violence: https://www.rainn.org/effects-sexual-violence