|
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA
Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30, LT-01104 Vilnius, tel. 8 600 38 904, el. p. [email protected], https://tm.lrv.lt. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955
2023-03- Nr. |
|
|
Į 2023-03-13 Nr. S-2023-1010- XIVP-2525 |
|
Lietuvos Respublikos Seimui
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo XIII-198 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2525 atitikties Europos Sąjungos teisei
Įvertinę Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo XIII-198 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2525 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabų ir pasiūlymų.
Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad „visų be išimties valstybės ir savivaldybių įstaigose dirbančių darbuotojų darbo užmokesčio dydžiai Vyriausybės nustatyta tvarka viešinami įstaigų internetinėse svetainėse“. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymu, institucijos[1] interneto svetainėje, laikantis asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės paslapčių ir saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, turi būti skelbiama institucijos darbuotojų vidutinis nustatytasis (paskirtasis) darbo užmokestis pagal einamas pareigas, tačiau Įstatymo projekte vartojama formuluotė suponuoja, kad siekiama viešinti konkrečius darbo užmokesčio dydžius. Todėl, pirma, nėra aišku, koks būtų Įstatymo projektu siūlomos ir šiuo metu galiojančios normos santykis. Ir, antra, iš Įstatymo projekto nėra visiškai aišku, ar visais atvejais viešinamas darbo užmokestis būtų siejamas su konkrečiu darbuotoju. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiga viešinti informaciją apie darbo užmokestį būtų taikoma ir tais atvejais, kai darbuotojas yra vienintelis įstaigoje einantis atitinkamas pareigas, Įstatymo projekto nuostatos bet kuriuo atveju vertintinos teisės į asmens duomenų apsaugą aspektu.
Vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679[2] 5 straipsnio 1 dalies b punktu, asmens duomenys turi būti tvarkomi nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu. Taigi duomenų tvarkymo tikslas teisės akte turi būti nurodytas aiškiai ir konkrečiai: jis turi būti pakankamai išsamus, kad būtų galima nustatyti, kokios rūšies tvarkymas yra įtrauktas ir nėra įtrauktas į nurodytą tikslą. Tikslas, kuris yra neaiškus arba bendras, pvz., „užtikrinti viešumą“ be išsamios papildomos informacijos, neatitinka Reglamente (ES) 2016/679 įtvirtinto buvimo „aiškiu ir konkrečiu“ tikslu kriterijaus.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba 2018 metais teikė siūlymus įstatymo projektui, kuris turėjo įpareigoti biudžetines įstaigas skelbti visų darbuotojų kontaktus ir jų metinius atlyginimus, motyvuojant tuo, kad tokia pataisa užtikrintų nuoseklesnį informacijos apie darbo užmokestį skelbimą, o biudžetinių įstaigų darbuotojų atlygio viešinimas padėtų mažinti galimų piktnaudžiavimų ar korupcijos rizikas. Didesnis viešumas padėtų geriau kontroliuoti biudžetines įstaigas, šios būtų akyliau stebimos pačios visuomenės, žiniasklaidos.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendime byloje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, C-184/20, pažymėjo, kad asmens duomenų viešinimas, kaip teisės į privataus gyvenimą gerbimą ir asmens duomenų apsaugą ribojimas, turi: pirma, būti būtinas; antra, atitikti Europos Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus arba būti reikalingas kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti; trečia, neturi viršyti to, kas griežtai būtina, ir ketvirta, suvaržymą nustatančiame teisės akte turi būti numatytos aiškios ir tikslios taisyklės, kuriomis būtų reglamentuojama atitinkamos priemonės apimtis ir taikymas. Būtinumo reikalavimo laikomasi, jei sprendžiant asmens duomenų viešinimo klausimą įvertinama, ar kitos, mažiau privatumą ribojančios priemonės nebūtų tinkamos ir veiksmingos, ar būtina sudaryti galimybę su viešinamais asmens duomenimis susipažinti neribotam asmenų skaičiui. Teisingumo Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nebuvo gauta duomenų, kad „prieš priimdamas šią nuostatą [įstatymo leidėjas] būtų išnagrinėjęs, ar šių duomenų viešas paskelbimas internete be jokių prieigos apribojimų yra griežtai būtinas, o gal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme numatyti tikslai galėtų būti taip pat veiksmingai pasiekti apribojant asmenų, galinčių susipažinti su šiais duomenimis, skaičių“ (Sprendimo 92 punktas). Teisingumo Teismo sprendime pripažįstama, kad kova su korupcija Europos Sąjungoje yra labai svarbi, o siekiant palyginti suvaržymą, kylantį iš privačių interesų deklaracijose esančių asmens duomenų viešo paskelbimo, ir bendrojo intereso užkirsti kelią interesų konfliktui ir korupcijai viešajame sektoriuje tikslus, reikia atsižvelgti, be kita ko, į korupcijos reiškinio realumą ir mastą atitinkamos valstybės narės viešojoje tarnyboje (Sprendimo 109-110 punktai). Tačiau palyginti su pareiga pateikti deklaraciją ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atliekama jos turinio kontrole, kurios veiksmingumą turi užtikrinti atitinkama valstybė narė, suteikdama šiai institucijai tuo tikslu būtinas priemones, tokiu viešu paskelbimu daug labiau suvaržomos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 ir 8 straipsniuose[3] garantuojamos pagrindinės teisės (Sprendimo 112 punktas). Teisingumo Teismo nuomone, kai asmens duomenys tampa laisvai prieinami internete visai plačiajai visuomenei, taigi potencialiai neribotam žmonių skaičiui, toks asmens duomenų tvarkymas gali leisti asmenims, kurie dėl su bendrojo intereso užkirsti kelią interesų konfliktui ir korupcijai viešajame sektoriuje tikslu nesusijusių priežasčių siekia gauti informacijos apie deklaruojančio asmens ir jo šeimos narių asmeninę, turtinę ir finansinę padėtį, laisvai susipažinti su šiais duomenimis (Sprendimo 103 punktas). Šio didesnio suvaržymo negali kompensuoti dėl visų šių duomenų paskelbimo galinti atsirasti nauda, susijusi su kelio interesų konfliktams užkirtimu ir kova su korupcija. Be to, viešosios valdžios institucijų turimų išteklių stoka niekaip negali būti teisėtas motyvas, galintis pateisinti Chartijos garantuojamų pagrindinių teisių pažeidimą (Sprendimo 112, 89 punktai).
Taigi vadovaujantis šiuo Teisingumo Teismo išaiškinimu, siekiant nepažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimų, registruojant, derinant ir svarstant teisės akto projektą, kuriame nustatomas asmens duomenų viešinimas, turi būti įvertinta, ar, pirma, tikslo negalima pasiekti kitomis priemonėmis ir, antra, ar asmens duomenys būtinai turi būti viešai skelbiami be jokių prieigos apribojimų. Atitinkamai, šis vertinimas, kartu su kitais asmens duomenų viešinimo teisėtumą, būtinumą, proporcingumą pagrindžiančiais argumentais turėtų būti pateiktas įstatymo projekto lydimojoje medžiagoje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įstatymo projektas turėtų būti patikslintas, nurodant asmens duomenų viešo paskelbimo tikslą, viešinamų asmenų duomenų apimtį (ar konkretus darbo užmokesčio dydis turėtų būti siejamas su konkrečiu asmeniu). Be to, svarstant Įstatymo projektą turėtų būti įvertintas pateikto siūlymo būtinumas ir proporcingumas, remiantis prieš tai išdėstytais kriterijais (vertinimas galėtų būti išsamiai aptartas tiek patobulinto Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, tiek ir Įstatymo projektą svarstančių Seimo komitetų išvadose).
Vadovaudamiesi Reglamento (ES) 2016/679 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, bei Reglamento (ES) 2016/679 57 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, siūlome dėl Įstatymo projekto gauti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išvadą.
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska
Viktorija Vasiliauskienė, 8 614 31 340, el. p. [email protected]