LIETUVOS RESPUBLIKOS BANKŲ ĮSTATYMO NR. IX-2085 73 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CENTRINIŲ KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1682 55 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, Lietuvos Respublikos SUTELKTINIO FINANSAVIMO įstatymo Nr. XII‑2690 23 straipsniO pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ įstatymo Nr. IX-1709 171 straipsniO pakeitimo įstatymo PROJEKTŲ
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-732ES (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-732ES) numatyta, kad Lietuvos bankas prižiūri, kaip šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai laikosi šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo, (Įstatymo projekto Nr. XIIIP-732ES 30 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir taiko šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodytas poveikio priemones (Įstatymo projekto Nr. XIIIP-732ES 36 straipsnio 3 dalis). Taigi, siekiama numatyti, kad finansų įstaigoms, įskaitant Lietuvos banko prižiūrimus finansų rinkos dalyvius, ir kitiems įpareigotiesiems subjektams už šio įstatymo pažeidimus būtų taikomos šiame įstatyme numatytos poveikio priemonės. Tačiau šiuo metu galiojančiuose Lietuvos Respublikos bankų įstatyme, Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatyme, Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme (toliau visi kartu – Įstatymai) nustatyta, kad Įstatymuose nustatytos poveikio priemonės taikomos, inter alia, už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus. Taigi, įsigaliojus priimtam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-732ES susidarytų teisės aktų kolizija, nes už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus finansų rinkos dalyviams, kuriems taikomi Įstatymai, galėtų būti taikomos ir Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme, ir Įstatymuose nustatytos poveikio priemonės. Pažymėtina, kad įgyvendinant 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlameno ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB, Įstatymo projektu Nr. XIIIP-732ES yra siekiama nustatyti griežtesnes poveikio priemones už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo pažeidimus negu poveikio priemonės nustatytos Įstatymuose. Pavyzdžiui, Įstatymo projekte Nr. XIIIP-732ES numatyta nustatyti, kad už šio įstatymo pažeidimus bauda gali siekti iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų (Įstatymo projekto Nr. XIIIP-732ES 39 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatyme nustatyta – iki 2 procentų bendrųjų metinių pajamų (24 straipsnio 3 punktas).
Taigi, Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 73 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 55 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymo Nr. XII 2690 23 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 171 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų (toliau visi kartu – Įstatymų projektai) tikslas – išvengti pirmiau nurodytos teisinės kolizijos.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys, ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektus iniciavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Andrius Palionis.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas nenustato poveikio priemonių už šio įstatymo pažeidimus, todėl kai kuriuose finansų rinkos dalyvių veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, t. y. Lietuvos Respublikos bankų įstatyme, Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatyme, Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad šiuose įstatymuose nustatytos poveikio priemonės taikomos, be kita ko ir, už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos sudarys sąlygas išvengti teisinės kolizijos, kai už pinigų plovimo prevencijos ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo pažeidimus finansų rinkos dalyviams, kuriems taikomi Įstatymai, galėtų būti taikomos poveikio priemonės, numatytos ir įsigaliojusiame priimtame Įstatymo projekte Nr. XIIIP-732ES, ir jų veiklą reguliuojančiuose Įstatymuose.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymų projektus neigiamų padarinių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimti įstatymai tiesioginės įtakos korupcijos lygiui neturės. Priėmus įstatymus bus užtikintas teisinis aiškumas taikant poveikio priemones finansų rinkos dalyviams, kurių veikla reguliuojama šiais įstatymais, už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo projektų įgyvendinimas netiesiogiai sudarys sąlygas efektyvesniam, skaidresniam ir aiškesniam finansų rinkos dalyvių, kuriems taikomi Įstatymai, veiklos reguliavimui.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Įstatymus inkorporuojant į teisinę sistemą galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus teikiamus projektus įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymų įgyvendinimas valstybės, savivaldybių biudžetams ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšoms tiesioginės įtakos neturės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Nėra.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
____________________
Teikia
Seimo narys Andrius Palionis