LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 354
STENOGRAMA
2016 m. gegužės 31 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
K. KOMSKIS ir A. SYSAS
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF*). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gegužės 31 d. posėdį. (Gongas) Registracija.
10.01 val.
Informaciniai pranešimai
Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Kol kolegos renkasi, norėčiau paskelbti keletą pareiškimų. Seimo nario V. Vasiliausko pareiškimas dėl pasitraukimo iš frakcijos. „Informuoju, kad aš, Seimo narys Valdas Vasiliauskas, šių metų gegužės 24 dieną pasitraukiu iš Lietuvos Respublikos Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas.“ Parašas tikras.
Liberalų sąjūdžio frakcijos pareiškimas dėl frakcijos seniūno. „Informuojame, kad Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnu išrinktas Seimo narys Eugenijus Gentvilas.“ Pasirašo seniūno pavaduotojas G. Steponavičius. Parašas tikras. Ir protokolas, kurio skaityti nereikia.
10.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2016 m. gegužės 31 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pradedame svarstyti pirmąjį klausimą – darbotvarkės tvirtinimas. Ar yra kokių nors pastabų ar pasiūlymų? J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad pagal Seimo statutą, jeigu darbotvarkėje yra vienas Prezidento teikiamas Švietimo įstatymo projektas, surašomi visi kiti, kurie tuo metu yra užregistruoti. Aš siūlyčiau frakcijos vardu tokius labiausiai kontroversiškus projektus iš darbotvarkės išbraukti. Siūlyčiau išbraukti keturis projektus: 2-8, 2-9, 2-11 ir 2-12. Vienas yra teikiamas kolegės M. A. Pavilionienės dėl lytinio švietimo, manau, kad yra svarbesnių spręstinų klausimų negu šis. Taip pat mūsų kolegos V. Stundžio dėl įstaigos vadovų kadencijos, taip pat dėl tų klausimų, kurie Rytų Lietuvoje yra keliami, bet manau, kad dar reikia subrandinti pačius siūlymus.
PIRMININKAS. M. A. Pavilionienė.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Aš norėjau paprašyti Seimo narių, kad paliktų šios dienos programoje 2-6 klausimą, nes teisė į lytinį ugdymą turėtų būti suteikta kiekvienam mokiniui. Nieko čia rizikingo ir pavojingo nėra. Tuo labiau kad Švietimo ir mokslo ministerija svarsto Lytinio ugdymo programą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. V. Stundys dar nori kažką pasakyti.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Frakcijos vardu siūlome išbraukti Mokslo ir studijų įstatymo projektą iš darbotvarkės, kadangi po svarstymo Seimui grąžinus projektą į komitetą iš esmės į visas pastabas, kurios buvo išsakytos diskusijoje, nebuvo atsižvelgta, buvo susikoncentruota tik į vieną pataisą, į vieną segmentą, aukštųjų mokyklų valdymo segmentą, todėl tai visiškai neatitinka to, kas buvo kalbėta Seimo plenariniame posėdyje. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, komiteto pirmininkas. Prašom, gerbiamasis Paliukai.
R. PALIUKAS (DPF). Aš noriu atsakyti gerbiamajam V. Stundžiui. Komitetas balsavo ir nusprendė, kad visos pataisos yra apsvarstytos, taip pat ir naujai pateiktos pataisos, visos pataisos komitete buvo apsvarstytos. Aš prašau Seimo narių neišbraukti Mokslo ir studijų įstatymo.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, apsispręsime. Pirmiausia dėl 1-6 – Mokslo ir studijų įstatymo yra siūlymas išbraukti. Balsuojame. Kas pritaria konservatorių siūlymui išbraukti, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Už balsavo 45, prieš – 14, susilaikė 31. Po lygiai. Balsuojame dar kartą. Antras balsavimas.
Už balsavo 47, prieš – 15, susilaikė 33. Neišbrauktas. Viskas, šitą klausimą baigiame.
Yra kiti konservatorių siūlymai dėl 2-8, 2-9, 2-11 ir 2-12 klausimų. Siūlau balsuoti atskirai, bet šiuo atveju mes darome blogą precedentą, nes po to kitais atvejais kyla triukšmas, kad jeigu eina pagrindinis, tai eina ir visi su tuo įstatymu susieti. Vis dėlto tokią teisę frakcija turi, todėl balsuojame. Balsuojame dėl 2-8 įstatymo projekto. Kas pritaria išbraukti, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip.
Už išbraukimą balsavo 38, prieš – 4, susilaikė 51. Įstatymo projektas lieka darbotvarkėje.
Balsuojame dėl 2-9 klausimo. Kas pritaria, balsuoja už, kas prieštarauja, balsuoja prieš arba susilaiko. V. Stundžio įstatymo projektas.
Už balsavo 76, prieš – 2, susilaikė 15. Projektas išbrauktas.
Balsuojame dėl Švietimo įstatymo, kurį teikia J. Narkevičius. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas, po to suteiksiu žodį.
Už balsavo 47, prieš – 8, susilaikė 36. Išbrauktas.
Balsuojame dėl 2-12 klausimo – Švietimo įstatymo 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Kas pritariate, kad išbrauktume, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Už balsavo 44, prieš – 7, susilaikė 36. Išbrauktas.
Replika po balsavimo ar dėl viso? V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Dėl protokolo. Prieš tai balsuojant dėl tautinių mažumų mokyklų, švietimo, aš buvau prieš. Aš suklydau. Dėl protokolo – esu prieš. Prieš išbraukimą.
PIRMININKAS. Gerai, į protokolą įrašysime. Gerai.
P. URBŠYS (MSNG). Darbotvarkės 2-9 klausimas. Aš balsavau prieš. Tai mano balsą reikia įskaityti už.
PIRMININKAS. Supratome. Dėl protokolo. Viskas aišku, dėkoju. Kalbėjo P. Urbšys.
Ar reikia balsuoti dėl visos darbotvarkės? Galime bendru sutarimu pritarti? Sutariame. Ačiū.
10.11 val.
Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2696(3), Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 55 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2697(3), Vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 51 ir 52 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4083(2) (svarstymas)
Pradedame svarstyti 1-2 klausimą – Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2696(3). Pranešėjas – A. Nesteckis. Ruošiasi J. Razma. Svarstymo stadija.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju pirmininkui. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-2696. Buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų, kurioms iš dalies komitetas pritarė. Taip pat buvo gauta Lietuvos banko pastabų ir pasiūlymų, kuriems komitetas iš dalies pritarė. Bendru sutarimu komitetas įstatymo projektui pritarė.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, gal jūs iškart pristatykite ir lydimuosius, kad nereikėtų kiekvieną kartą eiti.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkui. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-2697. Bendru sutarimu pritarė. Taip pat Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-4083. Taip pat išvadoms ir įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkui. Kviečiu J. Razmą pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą. Prašyčiau ir dėl lydimųjų jūsų nuomonę. Jūs pagrindinis Aviacijos… Ai ne, Aviacijos jau kitas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, formalus Ekonomikos komiteto sprendimas, priimtas vieningai, yra pritarti ir pagrindiniam, ir visiems lydimiesiems projektams ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti toms Teisės departamento pastaboms, kurioms mūsų komitetas pritarė.
Nuomonių skirtumų su pagrindiniu komitetu yra dėl Lietuvos banko pasiūlymo. Pagrindinis komitetas, matyt, labiau neatsispyrė advokatų kontorų lobizmui ir praplečia dabar esančių obligacijų savininkų patikėtinių paslaugas teikiančiųjų ratą, ne tik finansų makleriams leisdamas tuo užsiimti, bet ir advokatams. Mūsų komitetas manė, kad tokio praplėtimo nereikia, kad tai vis dėlto yra specifinė sritis ir yra papildomas draudimasis, kurio advokatai neturi, ir pagaliau advokatams gali tekti atstovauti, iškilus įvairiems ginčams. Šiuo atveju yra tam tikros takoskyros, bet mes tokios pataisos neformulavome. Jeigu komitetas reaguos, tai, matyt, tik prieš priėmimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje užsirašė kalbėti K. Glaveckas. Kviečiu.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikro obligacijos, kaip finansinis instrumentas, ir korporatyvinės obligacijos yra labai svarbus dalykas, nes esant dabartinei situacijai tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje įmonėms gana sunku (…) ir gauti banko paskolas dėl labai didelių reikalavimų, rizikos matavimo ir kitko. O kapitalo rinkoje… Kaip žinote, kapitalo rinka apskritai, vaizdžiai tariant, beveik ant šono guli, tiek Lietuvos, tiek ir daugelio kitų šalių. Kapitalo rinka iš esmės visais laikais buvo vienas iš pagrindinių finansavimo šaltinių, kapitalo rinkoje buvo platinamos obligacijos, nes obligacijos yra įsiskolinimai, korporatyviniai įsiskolinimai.
Šis įstatymo projektas, kuris yra pateiktas, iš tikro skirtas padidinti, tam tikra prasme sumažinti rizikingumą visų obligacijų teisinėmis priemonėmis. Kodėl aš tą sakau? Jeigu pažiūrėsite į obligacijų istoriją, kuri yra dabar pasaulyje ir ypač Amerikoje, daugelyje Europos šalių, ypač Lotynų Amerikoje, tai korporatyvinės obligacijos daugiausia yra patyrusios bankroto stadijas. Kitaip sakant, dėl jų yra skelbiami defoltai, nes korporatyvinės obligacijos tai yra korporacijų įsipareigojimai savo akcininkams, kad jų pinigai bus naudojami efektyviai, kad bus gaunami dividendai, kad bus gaunami visi kiti priklausomi pliusai, ir tuo pačiu metu finansų rinka bus kur kas labiau užpildyta pinigų. O tas sukeltų didesnę paklausą tiek vidaus, tiek ir užsienio, tiek vidaus, tiek ir išorinėje rinkoje ir automatiškai skatintų ekonomikos augimą.
Lietuvoje šitų obligacijų rizikos sumažinimas ir sąlyginai galimybė išplėsti korporatyvinių obligacijų galimybę leisti Lietuvoje platinti, mano supratimu, turėtų išplėsti galimybę stambioms kompanijoms ar smulkesnėms, kurios yra gana tvarkingos, kurios yra registruotos Vertybinių popierių biržoje, kurios yra depozitoriumo nariai, kad jos galėtų atitinkamai naudoti tuos instrumentus. Todėl aš manau, kad šio įstatymų paketo korekcija yra laiku ir gali būti panaudota mūsų bendrovių finansiniam pajėgumui didinti ir ekonomikai plėsti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, motyvai už, prieš. Kęstutis dar kartą nori už. Jau pašnekėjote, labai ačiū.
Balsuojame. Kas pritariate Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo projektui ir lydimiesiems – Akcinių bendrovių ir Vertybinių popierių įstatymų projektams, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate kitaip.
Už balsavo 74, prieš nėra, susilaikė 7. Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymui ir dviem lydimiesiems įstatymams po svarstymo pritarta.
10.19 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3986(3) (svarstymas)
Svarstome Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 44 straipsnio pakeitimo įstatymą. Kviečiu pranešėją J. Razmą, Ekonomikos komitetas. Ruošiasi K. Grybauskas, Kaimo reikalų komitetas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiam projektui pagrindinis Ekonomikos komitetas pritarė, vienam komiteto nariui susilaikius. Tai yra žemės naudojimo oro uostuose iš esmės tik formalus projektas. Tiesiog teisiškai parašoma taip, kaip yra kituose įstatymuose, kad nebūtų net ir menkų, formalių neatitikimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu K. Grybauską.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Kaimo reikalų komitetas šių metų gegužės 11 dieną bendru sutarimu pasiūlė pagrindiniam Ekonomikos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Kaimo reikalų komiteto pasiūlymą. Žemės ūkio ministerija posėdyje nurodė, kad Respublikos Vyriausybė iki šių metų birželio 30 dienos nespės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų, todėl pasiūlėme, kad tikslinga nukelti šio įstatymo įsigaliojimo terminą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, diskutuoti niekas neužsirašė. Čia yra Kaimo reikalų komiteto pataisa, kuriai iš dalies pritaria Ekonomikos komitetas, tai nebus ginčų, viskas gerai. Ačiū. Motyvai už, prieš. Nėra. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Negalime. V. V. Margevičienė nori balsuoti. Balsuojame. Sako, niekas nenori dirbti. Kas prieš aviaciją, balsuoja prieš, o kiti balsuoja už.
Vis dėlto aviacija nugalėjo: už – 72, prieš – 1, susilaikė 7. Aviacijos įstatymo 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
10.22 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 1, 3, 7, 11, 13, 30, 31, 33, 34 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3826(2) (svarstymas)
Svarstome kompleksinį Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių, taip pat Karo padėties įstatymo ir Nepaprastosios padėties įstatymo pakeitimo įstatymų projektus. (Balsai salėje) Man patarė svarstyti po vieną, taip ir darysime. Pirmiausia dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo. Pranešėjas – A. Paulauskas. Svarstymo stadija.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nors jie palydi tą pagrindinį įstatymą, bet, jeigu jūs sakote, aš pristatysiu atskirai.
Pirmasis – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kaip pagrindinis apsvarstė, buvo nemažai Teisės departamento pasiūlymų, į daugelį jų atsižvelgė arba pritarė. Seimo nario P. Gražulio siūlymui nebuvo pritarta. Iš esmės buvo dar vienas projektas, jis yra sujungtas ir pateiktas galutinis variantas. Šiam galutiniam variantui komiteto nariai pritarė bendru sutarimu. Viskas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti užsirašė penki Seimo nariai. Kviečiu A. Anušauską. Ruošiasi A. Ažubalis.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, kai prieš metus buvo teikiamas šis įstatymo papildymas, daugumai reikėjo laiko apsispręsti, buvo siūlymų, kad šalia šaulių reikėtų įtraukti ir kitas kategorijas, pirmiausia karius savanorius. Šiame įstatymo projekte tai yra padaryta. Naujas įstatymo projektas buvo pateiktas ir pasirašytas visų parlamentinių frakcijų atstovų, jame yra suderintas tas interesas, kuris turi atsirasti įsigyjant B, C kategorijos ginklus šalia medžiotojų, sportininkų ir savigynai skirtų ginklų. Taigi nacionalinio saugumo interesas yra ne mažesnis nei kiti laisvalaikio praleidimo būdai. Kviečiu jus šiam pataisytam įstatymo projektui pritarti, nes, manau, jis ypač reikšmingas nacionalinio saugumo požiūriu.
PIRMININKAS. Kviečiu A. Ažubalį. Ruošiasi G. Steponavičius.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Pone pirmininke, kolegos, primenu visiems, kad Lietuvos šaulių sąjunga yra savanoriška pilietinė savigynos organizacija, kuri yra įtraukta į Lietuvos gynybos sistemą. Tikriausia niekas iš mūsų negalėtų ginčyti, kad tai yra bene stipriausias pilietinis kariuomenės, pasienio tarnybos, policijos ir kitų žinybų ramstis bet kokios krizinės situacijos valstybėje atveju. Tačiau tam, kad šauliai galėtų tinkami vykdyti savo misiją, jiems reikia sudaryti deramas sąlygas, ką prieš tai kalbėjo ponas A. Paulauskas, ką prieš tai kalbėjo ponas A. Anušauskas, kad jie turėtų tokias pačias teises, kurias dabar turi medžiotojai arba sportinio šaudymo organizacijų nariai, tik tikslai jau visai kitokie – deramai reaguoti, greitai reaguoti iškilus krizinei situacijai valstybėje.
Dar noriu pasakyti, kad ši organizacija turi 10 tūkst. narių. Kol kas tie nariai perka visą pratybų įrangą, aprangą ir ginkluotę iš savo asmeninių lėšų. Taigi šauliams būtina parodyti, kad jų indėlis yra vertinamas, kad jais ir tikrųjų yra tikima ir pasitikima. O tie, kurie abejoja dėl šaulių, tegul prisimena tikro šaulio priesaiką, paskaitysiu pradžią: „Aš, tapdamas šauliu, jūsų akivaizdoje prisiekiu būti ištikimas Lietuvos valstybei, negailėdamas jėgų ir gyvybės ginti ir saugoti jos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir konstitucinę santvarką.“ Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu G. Steponavičių. Ruošiasi J. Sabatauskas.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, svečiai, šiandien iš tiesų priimame sprendimą, kuris, atrodytų, yra nedidelė dalėlė mūsų valstybės saugumo gebėjimų apsiginti stiprinimo linkme. Aš džiaugiuosi, kad esu tarp iniciatorių iš kitų skirtingų frakcijų Seimo narių, teikiančių šį įstatymų paketą tam, kad sąmoningiausia ir pilietiškiausia mūsų visuomenės dalis jaustųsi galinti būti ne tik sąmoninga, ne tik pilietiška, bet ir galinti aktyviai prisidėti prie mūsų valstybės nacionalinio saugumo stiprinimo, prie grėsmių atgrasymo. Būtent galimybės šauliams ir savanoriams laikyti šaunamuosius ginklus namuose suteikimas leis… Tai nuskambės paradoksaliai, iki šiol to dar nebuvo, ta visuomenės dalis to negalėjo padaryti. Kitoms visuomenės grupėmis tai buvo įmanoma, o šauliai, kurie savo pavyzdžiu yra įrodę, kad jais galima pasitikėti, tokios galimybės iki šiol neturėjo. Tikrai sveikinu, kad Seime galų gale yra subrandinta politinė valia žengti šiuos žingsnius.
Noriu pasakyti, kad neturėtume nuvertinti grėsmių, kurios šiuo metu yra mūsų regione, tos grėsmės kyla ir Lietuvai. Kaip neprisiminsi tuo atveju mūsų atkurtos nepriklausomybės 1991 metais gynimo čia, Seime, šalia jo ar kitose vietose? Savanoriai ir šauliai buvo tie, kurie negalvojo apie tai, kas su jais gali atsitikt, jie buvo ten, kur nurodė jų vidinis balsas. Šiandien mes esame jau keli žingsniai į priekį, mes galime būti labiau pasirengę kaip visuomenė, ne tik remdamiesi mūsų ginkluotosiomis pajėgiomis, bet visa visuomene ir jos savanoriškomis organizacijomis, kad jos nepaprastosios padėties atveju ar karo atveju žinotų, ką daryti, ir veiktų efektyviai, maksimaliai panaudodamos jų turimus ginklus, kuriuos gali laikyti, praktikuoti ir įgyti reikalingus įgūdžius.
Gerbiamieji kolegos, aš noriu pabrėžti, kad šis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimas yra svarbus ir šaliai, bet kartu ir kiekvienam iš mūsų. Todėl raginu palaikyti šias įstatymo pataisas. Liberalų sąjūdžio frakcija vieningai balsuos už jas, nes šis balsavimas yra tėvynės labui.
PIRMININKAS. Kviečiu J. Sabatauską. Ruošiasi P. Saudargas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, ar mes paskelbėme karo padėtį, ar mes gyvename laukdami karo, kad mums reikia apginkluoti visuomenę? Šiandien svarstome įstatymą, kuriuo siūloma daugeliui žmonių leisti ne tik namuose turėti šaunamuosius kovinius ginklus, bet ir nešiotis. Šiandien nešiotis gali tiktai tie pareigūnai, kurie atlieka tam tikras pareigas, ir taip, kad tie ginklai nebūtų tiesiogiai matomi. Ar turi teisę laikyti namuose ginklus profesionalūs kariai? Ar turi teisę laikyti namuose policijos pareigūnai? Ar turi teisę namuose laikyti ginklus pasieniečiai? Ne, neturi, nors jie kasdien galbūt dirba su tais ginklais ir juos esant reikalui pritaiko.
Prisiminkime tuos galbūt atvejus, kurie nelabai patiks. Praėjusį savaitgalį buvo incidentas, kai žmogus su šaunamuoju ginklu, tiesa, atsiprašau, tas ginklas pagal įstatymą nepriklauso šaunamųjų ginklų kategorijai, nes jis yra pneumatinis, tačiau ir su pneumatiniu ginklu galima sužeisti žmogų, švaistėsi ginklu, užsibarikadavo su mažamečiais vaikais. (Balsai salėje) Turime… Aš jūsų netrukdžiau. Prašau ramiai išklausyti. Demonstruokite savo kultūrą, kokios jus tėvai išmokė. Aš supratau, kaip jūs išmokyti.
Taigi turime atvejų, kai ir policijos pareigūnas, turintis vardinį ginklą, šeiminio konflikto metu nušovė savo sutuoktinį. Turime ir kitų atvejų, kur esant tam tikram konfliktui panaudojamas šaunamasis ginklas. Jungtinėse Valstijose, kur iš esmės beveik neribojama galimybė įsigyti šaunamuosius ginklus, nuolat girdime apie incidentus, kurių metu yra nušaunami niekuo dėti, nekalti žmonės mokyklose, prekybos centruose, kitose masinio susibūrimo vietose. Visa pagarba kariams savanoriams, šauliams, iš tikrųjų tie žmonės dirba labai šaunų, labai naudingą visuomenei, tėvynei darbą, jie įtraukia ir jaunimą ir auklėja patriotine dvasia, tačiau išduoti ginklus ir laikyti ne tik namuose, bet ir juos nešiotis, manau, kad tam mes dar nesubrendome.
PIRMININKAS. Kviečiu P. Saudargą.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Gerbiami kolegos (pamečiau kompiuterio uodegytę), taigi gerbiamas J. Sabatauskas pradėjo savo kalbą klausimu, ar mes paskelbėme karo padėtį. Ne. Mes to nepaskelbėme, bet šalia mūsų vyksta karas. Kai kas savo strateginiuose dokumentuose yra labai aiškiai įvardinęs, kad valstybės sienomis politinė, ekonominė, energetinė, kultūrinė ir kita, taip pat ir karinė įtaka nesibaigia. Turime šalia tokią kaimynę, kuri tikrai nesnaudžia. Kažkodėl kitos NATO valstybės, taip pat ir Lietuvos atstovai NATO Asamblėjoje suvokia šią grėsmę. Vakar NATO Asamblėjos priimta rezoliucija labai aiškiai įvardija labai paprastus dalykus, kad mes turime būti pasiruošę atsakyti į Rusijos agresiją. NATO Parlamentinė Asamblėja aiškiai įvardija Rusiją kaip potencialią agresiją. Rusijos iššūkis yra tikras ir rimtas, sako Asamblėjos prezidentas. Nežinau, ar gerbiamas J. Sabatauskas negirdi NATO Parlamentinės Asamblėjos patarimų, ar nenori girdėti, bet padėtis išties yra rimta ir ruoštis tikrai reikia.
Dabar apie ginklo laikymą namuose ir tam tikrus pamąstymus, kurie buvo išdėstyti. Jeigu vadovautumės jūsų logika, turbūt ir medžiotojams turėtume išduoti ginklus prieš medžioklę. Medžiotojų būrelis turėtų pasistatyti kokį nors namuką-ginklinę savo medžiojamuose plotuose ir susirinkusiems vyrams į medžioklę visiems išduoti po šautuvą. Arba laikantys namuose ginklą savigynai taip pat negalėtų to daryti. Kai pas jį naktį ateitų plėšikai, jis važiuotų į ginklinę ir paprašytų, kad jam išduotų pistoletą apsiginti ir apginti savo šeimą ir namus. Tokia logika jūs siūlote vadovautis. Turbūt čia logikos yra mažai. Labai daug Lietuvos piliečių turi leidimą ginklui medžioklei, sportui, savigynai. Kodėl mes neturime leisti laikyti ginklų šaulių veiklai, savanoriškai krašto apsaugai? Tikrai turime. Aš siūlau, kolegos, palaikyti šį įstatymo projektą ir daug čia diskutuoti nebėra ką. Tėvynės labui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu… (Plojimai) Kviečiu… Gerbiami kolegos, Seime neplojama. Ačiū. Čia ne teatras. Ramiai stebėkite procesą, bet nereikia ploti.
Gerbiami kolegos, kadangi yra Seimo nario P. Gražulio pataisa, aš tada kviesčiau A. Paulauską į tribūną. P. Gražulio nėra. Jam komitetas nepritarė. Gal jūs pasakysite, ką jis siūlė ir kodėl nepritariate.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerai. Dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo kolega P. Gražulis siūlė tokią pataisą, kad Lietuvos krašto apsaugos ministerija padengia Lietuvos šaulių sąjungos nariams pusę išlaidų, skirtų šaulio tarnybos B ir C kategorijų ginklams įsigyti, Lietuvos krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, t. y. kad Krašto apsaugos ministerija kažkiek prisidėtų, finansuotų šaulių galimybes įsigyti ginklus. Mes nepritariame šitam siūlymui, nes šiuo metu kaip ir nėra tokios galimybės ir įstatymu tokios galimybės. Be to, dabar ginklais palaipsniui yra aprūpinami savanoriai ir kitos struktūros. Šiandien yra kur daryti išlaidas krašto apsaugai. Bent jau šauliai taip pat to neprašo. Manyčiau, kad nevertėtų pritarti jo siūlymui, ir komitetas atmetė, jo siūlymui nepritarė.
PIRMININKAS. Supratau. Ačiū. V. A. Matulevičius nori paremti pasiūlymą.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamas komiteto pirmininke, žinau šitą kontekstą, bet vis dėlto gal reikėtų dar pasvarstyti šitą siūlymą ir gal jam vis dėlto reikėtų pritarti? Juk valstybė iš tikrųjų suteikia kompensacijas piliečiams įvairiomis progomis. Šiuo atveju kalbame apie ginklus, kuriuos savanoriai…
PIRMININKAS. Aš labai prašau konservatorių truputį tyliau! Jeigu norite pašnekėti, išeikite kur nors.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Šiuo atveju kalbame apie ginklus, kuriuos savanoriai ir Šaulių sąjungos nariai įsigytų ne medžioklei, o visiškai kitoms reikmėms – ne pramogai, o valstybei ginti. Kodėl valstybė negalėtų tokiu atveju prisidėti? Tai nėra jų asmeninis reikalas. Jie irgi turi šeimas, turi vaikus, kuriuos reikia išlaikyti ir auklėti, ir šviesti, ir panašiai. Aš tikrai kviesčiau pritarti, kad valstybė finansiškai prisidėtų prie šitos patriotinės iniciatyvos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš norėtų kalbėti A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad pirmiausia reikėtų padaryti pirmą žingsnį. Mes diskutavome dėl šios nuostatos taip pat ir su Šaulių sąjungos nariais. Žinoma, gerai būtų, kad būtų atlygintos tos išlaidos, bet kol kas mes nesame net suteikę teisės šauliams nacionalinio saugumo intereso labui turėti tuos ginklus. Padarykime pirmą žingsnį svarstydami ateities klausimus, susijusius su krašto apsauga. Manau, kad mes ateityje galėsime prie to sugrįžti, bet dabar pasilikime prie to įstatymo projekto, kuris yra pateiktas.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, balsuojame. Buvo dvi skirtingos nuomonės. Kas pritariate P. Gražulio pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Triukšmas salėje)
Noriu paprašyti svečių balkone: pagal mūsų taisykles reikia sėdėti, būkite geri, atsisėskite, jūs – rikiuotės žmonės, laikotės taisyklių.
Už pataisą balsavo 18, prieš – 9, susilaikė 54. Pataisai nepritarta.
Dėl viso įstatymo. V. M. Čigriejienė – už. Nėra. G. Purvaneckienė – prieš. Grįžta. Prašom, Giedre.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, aš daug nekalbėsiu, ir čia jūs labai daug patriotinių kalbų pasakėte, tą galima suprasti. Bet visi puikiai žinome statistiką: kuo daugiau ginklų namuose, tuo daugiau laidotuvių, tuo daugiau mirčių tų žmonių, kurie yra visiškai nekalti, ir vaikų, ir t. t. Tad aš kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. V. M. Čigriejienė grįžo į vietą, prašom – už.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš kaip tik priešingai pasisakau, aš manau, kad šis įstatymas suteikia galimybę, ir šauliai galės vykdyti savo misiją, todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Todėl ir vykdome balsavimą, kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Už balsavo 58, prieš – 7, susilaikė 21. Po svarstymo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimui pritarta.
Replika po balsavimo. Gerbiamas A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už pritarimą. Tačiau, gerbiami kolegos, kalbėdami apie šaulius, lygindami su įvairiomis socialinėmis problemomis visuomenėje, vis dėlto baikime juos vertinti kaip potencialius bepročius su ginklu. Na, vieną kartą pasižiūrėkime, organizacija ne tik rimta, atsakinga, tačiau turi savo vidinės kontrolės mechanizmų. Daugelis žmonių, kurie šiuo metu yra ginkluoti ar savigynos, ar medžioklės tikslais, tokių kontrolės mechanizmų nė iš toli neturi. Priešingu atveju, tada reikėtų siūlyti surinkti medžiotojų ginklus į sandėlius ir, kada jie norės pamedžioti, išduoti iš tų sandėlių, gal tada kai kurių tų socialinių reiškinių, kurie čia buvo paminėti, tragiškų įvykių pavyktų išvengti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Bet aš manau, kad nereikėtų vienam kito įtikinėti, A. Čechovo pjesėje šautuvas išauna ir be žmogaus.
G. Steponavičius. Prašom.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Noriu padėkoti, kolegos, už šio įstatymo projekto palaikymą, balsavusiems už. Pabaigus svarstyti lydimuosius teisės aktus, aš, gerbiamasis pirmininke, prašyčiau, kad jūs neatidėliodamas numatytumėte šio įstatymo priėmimo datą, galbūt ir artimiausią ketvirtadienį, kad mes tiesiog jį pradėję kuo greičiau pabaigtume.
PIRMININKAS. Dėkoju. Mes tikrai tą padarysime pagal procedūras, nebus problemos. Prašau.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pastarieji du Šaulių sąjungos suvažiavimai būtent ir iškėlė tą mintį. Visą laiką atidedamas klausimas dėl ginklų laikymo ir turėjimo. Ačiū jums, kad šiandien galų gale buvo patvirtinta tai, ko nori Šaulių sąjunga. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju A. Dumčiui. Dar nebuvo, čia po svarstymo pritarimas. Priėmimas bus šią savaitę arba kitą.
10.45 val.
Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3287(2), Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3828(2) (svarstymas)
Svarstome lydimąjį – Karo padėties įstatymo 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymą. Kviečiu A. Paulauską.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamas pirmininke, šitie du įstatymai – Karo ir Nepaprastosios padėties – tiesiog papildo…
PIRMININKAS. Iškart abu pristatykite, ten nėra pataisų.
A. PAULAUSKAS (DPF). Taip. Ačiū. Komitetas apsvarstė ir bendru sutarimu pritarė šiems dviem įstatymams. Tai ir Karo padėties įstatymo 11 ir 14 straipsnio įstatymo, ir Nepaprastosios padėties įstatymo 2 ir 28 straipsnių įstatymo pakeitimams.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Diskusijoje kalbėti nebuvo užsirašiusių. Kalbėjo dėl pagrindinio įstatymo. Gal galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime? Motyvų yra? Norite kalbėti dar kartą? Prašom. (Balsai salėje) Na, prašau. Tuoj įjungsime. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų karo padėties, nepaprastosios padėties atveju yra apribojimų įvairioms asociacijoms, organizacijoms jų veiklai. Kadangi Šaulių sąjungą yra integruota ir integruojama į krašto apsaugą tai, kas reikalinga krašto apsaugai, šiais įstatymo projektais yra siūloma padaryti išimtis būtent Šaulių sąjungai, nes priešingu atveju reikėtų nutraukti ir jos veiklą, kai būtų paskelbta arba karo, arba nepaprastoji padėtis. Nutraukti veiklą, surinkti ginklus. Daugelis planų, susijusių su šios sukarintos organizacijos naudojimu, tokiais atvejais netektų prasmės, todėl siūlau pritarti pataisoms.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, balsuojame už abu įstatymo projektus.
Už balsavo 67, prieš – 2, susilaikė 12. Karo padėties įstatymo 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymui ir Nepaprastosios padėties įstatymo 2 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymui po svarstymo pritarta.
10.47 val.
Prezidento valstybinės rentos įstatymo Nr. X-980 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3980(2) (svarstymas)
Gerbiami kolegos, svarstome 1-5 klausimą – Prezidento valstybinės rentos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas – L. Kazlavickas. Svarstymo stadija.
L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir siūlo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Diskusijose kalbėti norinčių nėra. Motyvai po svarstymo už, prieš. J. Razma – už. Dėl rentos.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Vyriausybė po užsitęsusių diskusijų, manau, tikrai pateikė gerą variantą dėl Prezidento našlės rentos. Tai, kaip žinome, keliame į kitą įstatymą, o čia lieka paties Prezidento renta iš esmės taip, kaip ir buvo. Našlaičių renta – po ketvirtį buvusios Prezidento algos, man atrodo, čia viskas dabar gerai išspręsta, turėsime projektą, kuris nekels jokių diskusijų.
PIRMININKAS. L. Balsys prieš. Nežinau, ar tiktai nekels. Prašom.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Aš nei prieš, nei ne prieš, bet raginu susilaikyti, nes gal čia viskas ir gerai dėl to Rentos įstatymo, bet vienas punktas, kuriame teigiama, kad Prezidento renta negali būti sumažinama, paskaitykite kolegos, verčia suabejoti, ar visi pensininkai yra lygūs, nes paprastiems pensininkams tai galima, pasirodo, sumažinti to paties Prezidento nurodymu, o čia, pasirodo, jau nebus galima mažinti. Tai man kelia didelių abejonių.
PIRMININKAS. Norėčiau jus pataisyti – Konstitucinis Teismas pasakė, kad negalima mažinti, tik proporcingai visiems. Todėl gali kas nors…
Gerbiamieji kolegos, balsuojame. (Balsai salėje)
Už – 65, prieš – 1, susilaikė 17. Prezidento valstybinės rentos įstatymo pakeitimo įstatymui pritarta po svarstymo.
10.51 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3376(3) (svarstymas)
Svarstome Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Kviečiu pranešėją R. Paliuką.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Aš jau pakviečiau. Minutėlę! Atsiprašau.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas…
PIRMININKAS. Pirmininke, minutėlę! Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jau mes, svarstydami darbotvarkę, kėlėme tą klausimą, aš tik noriu priminti Statuto 153 straipsnį. Statuto 153 straipsnio 3 punktas sako, kad Seimas po svarstymo gali priimti sprendimą grąžinti projektą pagrindiniam komitetui patobulinti, toks sprendimas ir buvo priimtas. Toliau cituoju: „Jeigu priimamas toks nutarimas, kartu turi būti priimtas Seimo protokolinis nutarimas, kuriame turi būti suformuluotos pagrindinės nuostatos, ką pagrindinis komitetas turi projekte pataisyti.“ Žodžiais lyg ir buvo aišku, kokie priekaištai yra išsakomi dėl projekto.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau opozicijos lyderio, bet aš labai norėčiau paprašyti, kad jūs perskaitytumėte stenogramą – mes priėmėme sprendimą ne pagal 153 straipsnį, o pagal 151 straipsnio 8 dalį. Yra šiek tiek kitokia nuostata, ir jūs dabar vėl klaidinate. Todėl pasiskaitykite, o po to suteiksiu žodį, nes jūs dabar kalbate ne į temą.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tada…
PIRMININKAS. Viskas, aš išjungiau mikrofoną, gerbiamasis opozicijos lyderi. Prašau, pirmininke.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė pakartotinai grąžintą Mokslų ir studijų įstatymo projektą ir pritarė komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3376(3) ir komiteto išvadai, ir siūlo Seimui svarstyti. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nėra, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijų stadija. V. Stundys. Kviečiu į tribūną. Ačiū, pirmininke, kol kas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju už galimybę diskutuoti dėl svarbaus Mokslų ir studijų įstatymo projekto. Taip, Seimas grąžino projektą komitetui tobulinti, svarstyti per nauja. Taip, komitetas formaliai pasvarstė, tačiau visos pastabos, kurios diskusijoje buvo išsakytos kaip probleminės, kaip tobulintinos ir kurioms Seimas iš esmės grąžindamas įstatymo projektą tobulinti pritarė, deja, neįvertintos ir lieka visiškai tos pačios spragos, o dar baisiau, kad įstatymo projektas yra pabloginamas.
Vienintelis klausimas, kurį komitetas svarstė projektą grąžinus, buvo Aukštųjų mokyklų valdymo modelis. Taigi dabar po komiteto sprendimo, daugumos sprendimo, turime sujauktą aukštųjų mokyklų valdymo modelį, kuriam prieštarauja dauguma asocijuotų struktūrų. Štai jūs patys visai neseniai, prieš porą dienų, turėjote gauti Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidento profesoriaus A. Daniūno kreipimąsi, kuriame jis primygtinai prašo nekeisti šiuo metu galiojančio, nusistovėjusio ir pažangiausią tarptautinę patirtį atitinkančio aukštųjų mokyklų valdymo modelio, numatančio subalansuotą ir logišką valdymo galių paskirstymą tarp aukštųjų mokyklų senato ar akademinės tarybos, tarybos ir rektoriaus ar direktoriaus. Deja, komitetas balsų dauguma šitą modelį visiškai sujaukė, o Rektorių konferencija labai aiškiai motyvuoja, kad šitas dabar galiojantis modelis nėra koks nors sugalvojimas išskirtinai Lietuvos atvejo, o tai yra moderni, pažangi, tarptautinė patirtis.
Taigi Seimui dilema bus esminė – ar vėl grąžiname aukštųjų mokyklų valdymą į uždaras celes, kaip buvo iki 2009 metų, ar vis dėlto kuriame modernų valdymo modelį, kuris išgrynina aiškiai visų institucijų, aukštųjų mokyklų funkcijas, išvengia dubliavimosi ir padeda aukštajai mokyklai išspręsti labai aktualius studijų ir mokslo kokybės gerinimo klausimus, ir būti atviriems visuomenei. Taigi Seimas bus ties išbandymo riba.
Antras dalykas. Šitas įstatymo projektas visiškai apeina pačius aktualiausius dalykus, tokius dalykus, apie kuriuos šiandien kalbame kaip apie Lietuvos pranašumą ir Lietuvos ambiciją kurti mokslo žiniomis grindžiamas inovacijas, plėtoti mokslinę technologinę, eksperimentinę veiklą. Deja, įstatymo projektas koncentruojasi tik į du segmentus: mokslą ir studijas, o technologijų dalykai ir inovacijų dalykai, kas mums yra be galo reikšminga, lieka visiškoje paraštėje, netgi vengiama apibrėžti šitas sąvokas.
Trečias dalykas. Dar kartą primenu, Europos Komisija Tarybos 2016 metų ataskaita apie Lietuvos švietimo būklę fiksuoja pačias karščiausias, aktualiausias problemas: neveiksmingą viešąją aukštojo mokslo finansavimo sistemą, neveiksmingą išteklių naudojimą, stoką paskatų kurti inovacijas ir bendradarbiauti su verslu, suskaldytą mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką ir prastos valdymo sistemos dalykus, ir taip toliau. Deja, šitos problemos šiame įstatymo projekte yra tiesiog apeinamos, nutylimos ir nesistengiama netgi išgirsti, kad tuos dalykus reikia aptarti, diskutuoti. Visiškai analogiškus klausimus apie MTEP kelia ir mūsų socialiniai partneriai, verslas, kitos asocijuotos struktūros, labai aiškiai sakydamos, kad Lietuvos konkurencingumas…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, laikas!
V. STUNDYS (TS-LKDF). Paskutinis sakinys. Konkurencingumas ir klestėjimas yra susiję su gebėjimu mokslo žinias paversti į naujoviškus produktus, paslaugas, kurti naujas idėjas, todėl reikalingas racionalus, protingas mokslo sistemos valdymas kaip ilgalaikis valstybės gerovės pagrindas. Deja, šitie dalykai įstatymo projekte lieka paraštėje, jie nutylimi.
PIRMININKAS. Labai ačiū.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Įstatymo projektui pritarti negalima.
PIRMININKAS. Kviečiu G. Steponavičių. Kalbės frakcijos vardu.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, praėjo kelios savaitės ir šis praėjusių metų rudenį teiktas Vyriausybės sisteminis Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas vėl yra plenarinių posėdžių salėje. Projektas grįžo į pagrindinį komitetas tobulinimui, deja, tobulinimas baigėsi tuo, kad formaliai buvo nubalsuota dėl visų pataisų, kurios jau buvo svarstytos, bet šalia to atsirado kelios pastabos, kurios iš tiesų, pratęsiu kolegos V. Stundžio mintį, šį projektą daro dar labiau kontroversišką, dar labiau išbalansuotą ir sukeliantį daug klaustukų, kurie iš tiesų nuskambės kaip didelis netikėtumas akademinėms bendruomenėms.
Noriu pabrėžti, kad valdymo dalies, aukštųjų mokyklų valdymo modelio keitimas atsirado jau po grąžinimo tobulinti gegužės 17 dieną su aukštųjų mokyklų senatų ir tarybų funkcijų perskirstymu. Pataisas įregistravo komiteto pirmininkas R. Paliukas.
Taip, galima suprasti dalies visuomenės norą kitaip organizuoti aukštųjų mokyklų rektorių rinkimus, svarbiausių funkcijų balanso paieškas. Bet prašom man atsakyti, kaip tokias pataisas galėjo įvertinti visos suinteresuotos pusės, aukštųjų mokyklų asocijuotos vadovų organizacijos, Rektorių konferencija, kolegijų direktorių konferencija? Ar galėjo savo nuomonę išsakyti studentai, ar galėjo atsakyti priimtinos ar ne šitos pataisos yra ir kitiems socialiniams partneriams? Taip, buvo girdimi nedidelės grupės dėstytojų kartais labai triukšmingai keliami klausimai ir jų pagrindu atsirado šitos pataisos. Mes puikiai matėme, kad per pastarąjį mėnesį buvo sistemingai bandoma kurti reginį, neva dabar veikiantis valdymo modelis yra neveikiantis, nepasiteisinęs.
Gerbiamieji kolegos, jūs pažiūrėkite, kiek universitetų dėl šio modelio prasidėjo sisteminės, pažangios ir į kokybę orientuotos pastangos ir pokyčiai. Aš manau, to nepastebėti būtų didelė klaida, dar daugiau, būtų labai nesąžininga dėl vieno ar kito universiteto ar kolegijos nesklandumų ar ne iki galo apibrėžtų statuto normų dėl to, kaip formuojamos tarybos ar panašiai, sakyti, kad visas modelis neveikia. Vis dėlto iniciatoriai pasirinko tokią „negirdžiu, kas aplink, svarbu, einu į priekį“ taktiką. Taip, Vyriausybė nėra pritarusi tokiam valdymo modeliui. Teikdama šį projektą, ji sakė, kad dabar veikiantis yra priimtinas.
Būtų logiška šitoje stadijoje iškelti klausimą, ar nereikėtų, pasikeitus esminėms įstatymo nuostatoms, prašyti Vyriausybės išvados, gerbiamasis komiteto pirmininke? Aš manau, kad mes turėtume šitą žingsnį žengti, nes manau, kad Ministras Pirmininkas ir Švietimo ir mokslo ministerija profesionaliau vertina, ir iš jų mes girdėjome, kad nereikia didesnių pokyčių. Nepaisant to, mes turime štai tokią situaciją.
Aš taip pat noriu atkreipti regionams atstovaujančių politikų dėmesį dėl dar vienos labai svarbios priežasties, nes per pastarąsias kelias savaites buvo pritarta kelioms pataisoms dėl su Mokslo ir studijų įstatymu susijusių reikalavimų, keliamų universitetams ir kolegijoms, lygio. Viename Vyriausybės posėdyje tai buvo apsvarstyta, atsirado pataisos, keli entuziastai, kurie jas registravo, ir joms be didesnių diskusijų buvo pritarta.
Gerbiamieji regionams atstovaujantys politikai, jeigu šitos pataisos, mėginančios išgryninti kolegijų ir universitetų vaidmenį, būtų priimtos, iš esmės neliktų nė vieno šiuo metu regionuose veikiančio universiteto. Tą sakau atsakingai, nes ta kartelė, kuri be diskusijų yra suformuluota, iš esmės taps įrankiu daryti sprendimus, kurie kartais kai kam atrodys logiški, bet aš manau, ne toks būdas, kuris dabar pasirinktas, yra sąžiningas kalbėjimo su akademinėmis bendruomenėmis būdas.
Pabrėžiu, kaip ir V. Stundys, Rektorių konferencija jau sureagavo į tai sakydama, kad negalima taip greituoju būdu, be gilesnės diskusijos keisti visą aukštųjų mokyklų valdymo sandarą. Irgi pritariu nuomonei, kad tam tikras dalies funkcijų perkėlimas į rektoriaus rankas ar į senatą neapkraunant aukštųjų mokyklų tarybų, skaičiuojant darbo užmokesčio specifiką ar panašius dalykus, yra logiška. Ta pataisa, man atrodo, buvo teikta Vilniaus universiteto rektoriaus, ji buvo gerai suformuluota, jai, manau, daugelis būtume pritarę. Dabar iš esmės yra pasirinktas modelis, kad aukštųjų mokyklų vadovai ir jų rinkimas yra grąžinamas į senatus ir akademines tarybas, ir aš manau, kad visiškai užmerkiamos akys į tai, kad aukštųjų mokyklų tarybos pagal dabar veikiantį modelį atstovauja visoms suinteresuotoms šalims, taip pat ir konkrečių aukštųjų mokyklų akademinėms bendruomenėms.
Kolegos, išskyrus MOSTA vaidmens pakeitimą, t. y. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro vaidmens sustiprinimą, kitos pastaruoju metu atsiradusios pataisos yra žalingos. Kviečiu svarstant jas labai atidžiai balsuoti ir tikiuosi, kad projektas bent jau gali būti pataisytas į geresnę pusę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A. Kubilių.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, prieš mane kalbėję iš tikrųjų išsakė didelę dalį pastabų, kurias ir aš norėjau pasakyti. Dar ir dar noriu kelti tokį retorinį klausimą, o ką naujo šis įstatymas, ką naujo ir pozityvaus šis įstatymas žada atnešti aukštojo mokslo ir studijų sistemai? Deja, žiūrint į visą įstatymo kontekstą, labai sunku ką nors pozityvaus atrasti. Todėl dar ir dar kartą keliu klausimą, ar tikrai reikia dabar, jau artėjant vasarai, artėjant rinkimams ieškoti kažkokių sprendimų bandant priimti tokios svarbios srities įstatymą nelabai žinant, ko yra norima pasiekti ir kokio rezultato tikimasi. Susidaro vaizdas, kad kažkam galbūt norisi rinkimų kampanijoje pasigirti. Štai priėmėme naują Aukštojo mokslo ir studijų įstatymą, kažką jame prirašėme. Ką prirašėme, patys nelabai suprantame, garantuotas rezultatas tik toks, kad visiškai staiga ir netikėtai sukuriame chaosą.
Todėl dar sykį noriu pakartoti tai, ką sakiau prieš tai. Jau po pirmojo komiteto išvadų pristatymo čia, Seimo salėje, mes sakėme, kad reikia įstatymo projektą tobulinti. Deja, pasirodė, kad komitetas nebuvo pajėgus suvokti, ko nori didžioji dalis Seimo narių, kurie nepritarė pirmajam komiteto variantui, ir po tobulinimo turime dar prastesnį variantą, apie ką kolegos G. Steponavičius ir V. Stundys kalbėjo, tą painiavą ir chaosą, kuris įnešamas į aukštųjų mokyklų valdymą, kam kategoriškai prieštarauja ir aukštųjų mokyklų Rektorių konferencija.
Iš tikrųjų galiu tik dar kartą pasakyti, kad įstatymo projektas nieko naujo ir pozityvaus aukštojo mokslo sistemai neduoda. Tokio projekto rezultatai reikalauja tikrai neigiamo vertinimo. Dėl aukštųjų mokyklų valdymo matome labai suveltą ir regresyvų pasiūlymą. Dėl aukštųjų mokyklų konsolidacijos perspektyvos nematome nieko naujo. Mokslo valdymas, apie ką Europos Komisija neseniai paskelbtose savo išvadose yra išsakiusi kritiškų nuomonių, kad toks valdymas yra labai fragmentuotas, nieko naujo nematome šiame įstatyme. Kolegijos regionuose, dabar tenka daug važinėti po regionus ir bendrauti tiek su verslu, tiek su pačiomis kolegijomis, labai aiškiai matome, kad jų valdymas ir jų struktūra turėtų būti stipriai pertvarkyta. Deja, čia vėlgi nieko naujo nematome, todėl kolegijos regionuose ir toliau dėstys tokias programas, kokius dėstytojus turi, o ne tai, kokių profesijų reikia.
Gerbiamieji kolegos, aš raginu šiandien sustoti, juo labiau kad bet kuriuo atveju reikia reikalauti Vyriausybės išvadų dėl tokio svarbaus projekto. Būtų visiškai nesuprantama, jeigu Seime tokiu chaotišku svarstymo būdu būtų priimami labai svarbūs įstatymai, todėl reikia gauti Vyriausybės išvadą.
Dar sykį noriu paraginti balsuoti, nepritariant šito įstatymo projektui po to, kai jį komitetas apvarstė, ir realiai susitarti, ar šitame Seime dar galima siekti kokio nors protingo rezultato. Dėl to aš labai abejoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pradedame svarstymą. Kviečiu komiteto pirmininką. (Balsai salėje) Mes jau balsavome, jūs siūlėte atmesti, neįtraukti į darbotvarkę. (Balsai salėje) Minutėlę! Jūs buvote tribūnoje ir to nepasakėte.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Sakiau.
PIRMININKAS. Aš taip nuoširdžiai klausiau jūsų, negirdėjau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Dabar sakau dėl vedimo tvarkos. 151 straipsnio 7 punkto pagrindu…
PIRMININKAS. 8 punkto, turbūt norite pasakyti.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …3 dalies 7 punkto. Taip pat, jeigu to reikalauja Seimo narys, po bendrosios diskusijos balsuojama.
PIRMININKAS. Supratau. Yra tokia teisė. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus užimti savo vietas, balsuosime. Pagal 151 straipsnio 7 dalį Seimo narys po bendros diskusijos gali reikalauti daryti pertrauką. Geriau aš perskaitysiu tiksliai: „Taip pat, jeigu to reikalauja Seimo narys, po bendrosios diskusijos balsuojama, ar pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui.“
Balsuojame. Kas pritariate pagrindinio komiteto nuostatai, balsuojate už, kas norite atmesti, kaip siūlo ponas A. Kubilius, balsuojate prieš arba susilaikote.
Už pasisakė 50, prieš – 28, susilaikė 13. Siūlymui nepritarta, todėl tęsiame priėmimo stadiją. Atsiprašau. Pataisų svarstymo. Kviečiu pirmininką į tribūną. Einame pastraipsniui, liaudiškai kalbant. (Balsai salėje) Nereikia jokių įžangų, jau reikia dirbti darbą. (Balsas salėje: „Gerai.“) Įžangų jau daug buvo.
Dėl 1 straipsnio pataisų nėra. Dėl pagrindinio pirmojo „Bendrosios nuostatos“ nėra. Dėl 2 straipsnio nėra.
Dėl 3 straipsnio yra Seimo nario G. Steponavičiaus pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Kviečiu G. Steponavičių, ar jis sutinka su komiteto nuomone, ar…
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnis reglamentuoja dalykus, susijusius su principinėmis nuostatomis. Kitaip tariant, principais. Vadinti studijų principu 10 punktą, kuris skamba „Dalyvavimas pasaulio ir Europos švietimo procesuose“… Mes suprantame, kad atkaklumas, nediskriminavimas ar kiti dalykai gali būti laikomi principais, bet dalyvavimas yra labiau teiginys, o ne principas. Aš jį laikau pertekliniu. Ir dar pridurčiau, kad apskritai Rektorių konferencija siūlė atsisakyti dirbtinio mokslo ir studijų… studijų principų atskyrimo, numatyti mokslo atskirus principus ir juos galbūt galima sujungti į vieną. Bet šiuo atveju aš siūlau vieną iš jų išbraukti ir kviečiu mano siūlymą palaikyti.
PIRMININKAS. V. Stundys – už siūlymą.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Iš tikrųjų, sistemiškai žiūrint į kolegos pasiūlymą, akivaizdu, kad jis yra visiškai teisus, nes principai yra pagrindinės pozicijos ir kriterijai, kuriais sistema yra grindžiama. Taigi laisvės, akademinės etikos, viešumo, lygių galimybių, kokybės, sąžiningos konkurencijos – tai išties pozicijos, kuriomis turi būti grindžiama visa mokslo ir studijų sistema. O dalyvavimas net semantiškai neatitinka principams keliamų reikalavimų. Taigi iš tikrųjų logiška pritarti.
O komiteto argumentas, jog buvo atsižvelgta į darbo grupės siūlymus, nėra argumentas, tai yra tik konstatavimas, kad darbo grupėje ši nuostata buvo įrašyta. Bet tai nėra principą atitinkanti nuostata.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas svarstė šį siūlymą ir jam nepritarė, nes siūlymas buvo išbraukti „Dalyvavimas pasaulio ir Europos švietimo procesuose“, o čia įrašyta „Dalyvavimas tarptautinėje ir Europos mokslinių tyrimų erdvėje“. Tai buvo remiantis darbo grupe, kuri buvo sudaryta Vyriausybėje, dirbo prie ministerijos, ir mes palikome darbo grupės siūlymą. O gerbiamojo G. Steponavičiaus siūlymui komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate G. Steponavičiaus siūlymui, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Siūlymui pritarė 33, 4 – prieš, susilaikė 49. Pataisai nepritarta.
Dėl 3 straipsnio 3 dalies (Seimo nariai R. Paliukas, K. Daukšys, V. Juozapaitis, V. Stundys) iš dalies pritarta. Ar kas nors reikalaus diskutuoti dėl to? V. Stundys. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komiteto pozicija yra tik iš dalies pritarti, visiškai pakeičiant siūlymo esmę. Siūlymo esmė yra labai tiksli, aiški ir paprasta, kad visi valstybiniai lituanistiniai tyrimo institutai steigiami įstatymu. Dabar mes turime precedentą, kurį palaimino Seimas, kad Lietuvių kalbos institutas steigiamas, reglamentuojamas atskiru įstatymu. Po pateikimo Seime pritarta Nacionalinio lietuvių kalbos instituto projektui. Tai šiek tiek išbalansuoja visą lituanistinių institutų sistemą. Vieną tarsi daro nacionalinį, o kiti institutai lieka tik valstybinio rango.
Taigi esminis klausimas yra išlaikyti paritetą ir šią galimybę suteikti visiems institutams: ir Kalbos institutui, ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui, ir Istorijos institutui, ir Kultūrinių tyrimų institutui. Pati sąvoka „lituanistika“ yra dar platesnė, tačiau turime šiuos pagrindinius keturis institutus.
Dalinis pritarimas susijęs tik su šių institutų pertvarkymo dalykais, kurie turėtų būti svarstomi Seime. Taigi siūlau remti paritetą. Visi lituanistiniai institutai yra vienodai svarbūs ir reikšmingi mūsų mokslui, mūsų kultūrai ir mūsų ateičiai.
PIRMININKAS. Priimame šį žanrą kaip pataisos pateikimą, nes šiek tiek nesilaikydami… Motyvai. Jau nekalbėsite, suprantu.
Komiteto nuomonė.
R. PALIUKAS (DPF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Kaip jau minėjo gerbiamasis V. Stundys, komitetas siūlo papildyti 40 straipsnio 2 dalį, kad sprendimą dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų, kurių tikslas – kaupti, sisteminti, saugoti, skleisti nematerialų ir dokumentinį lituanistikos paveldą, vykdyti fundamentinius lietuvių kalbos etnologijos, raštijos, kultūros ir istorijos paveldo tyrimus, pertvarkymo priima Vyriausybė Seimui pritarus. Šiai mūsų formuluotei pritarė ir visų lituanistinių institutų direktoriai, kuriems svarbiausias saugiklis, kad jų likvidavimas ar sujungimas vyktų Seimo pritarimu. Komitetas iš dalies pritarė šio 42 straipsnio 2 dalimi. Siūlau pritarti komiteto nuomonei.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Dėl motyvų. Reikėtų truputį anksčiau. Gerai. A. Kubilius. Nes dėl motyvų kalbėjo V. Stundys iš principo. Nepateikė.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Jis pristatė pataisą, o aš kalbėsiu dėl motyvų.
PIRMININKAS. Tvarka, tvarka. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš noriu paraginti balsuoti už V. Stundžio pasiūlymą, nes, mano įsitikinimu, mes valstybėje pagaliau turime sutarti dėl lituanistikos prioriteto, bet lituanistiką matyti taip, kaip ją reikia matyti. Ne vien tik kalbos klausimą į tai įtraukti, bet būtinai įtraukti ir istoriją, ir kultūrą, ir tą pačią literatūrą. Šiuo atveju aš net raginčiau galvoti apie kūrimą tam tikro lituanistikos akademinio centro, kuris galėtų sujungti, nežinau, čia dabar nepasiūlysiu modelio, bet sujungtų visas pajėgas, ir galėtume skirti pakankamą finansavimą tam, kad lituanistika tarp visų mūsų mokslo sričių turėtų labai aiškų prioritetą. Bet lituanistiką reikia matyti plačiau nei vien tik (kažkas iš kolegų siūlė) kalbos klausimą.
PIRMININKAS. Balsuojame, gerbiamieji kolegos. Kas pritariate pataisai, balsuojate už, kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate prieš arba susilaikote, bet geriau balsuoti arba–arba.
Už pataisą balsavo 25, prieš – 17, susilaikė 43. Pritarta komiteto pateiktai versijai. (Balsas salėje: „Komitetas irgi už lituanistiką.“)
Toliau 4 straipsnio 5 dalis – „Eksperimentinė plėtra“. G. Steponavičiaus siūlymas. Gerbiamas Gintarai!
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Išties čia yra patikslinanti formuluotė. Noriu atkreipti dėmesį, kad ir dėl kai kurių kitų punktų, susijusių su tuo, yra panašios, tai jeigu tai nebus pritarta, manau, kad nebūtų logiška toliau dėl kiekvienos iš jų gaišti laiką. Šis straipsnis, 4 straipsnis, dėl sąvokų. 4 straipsnio 5 dalis įtvirtina „eksperimentinės plėtros moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi, sukauptu pažinimu grindžiama sistemine veikla“ ir t. t. Aš siūlau įtvirtinti, kad eksperimentinė plėtra nebūtų tradiciškai suprantama, kad apima technologijas, inovacijas ir panašius dalykus, bet taip pat ir kitas svarbias sritis, tokias kaip socialinė, kultūrinė plėtra, taikant naujoves. Todėl skliaustuose po žodžio „eksperimentinė“ aš siūlau įrašyti „socialinė, kultūrinė“.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas nepritarė, nes sąvokos turi būti aiškios, o skliausteliuose įrašius „socialinė, kultūrinė“ tik siaurintų eksperimentinės veiklos sąvoką. Taip pat mes konsultavomės su Lietuvių kalbos komisija, kuri iš viso siūlo nevartoti įstatymuose skliaustelių. Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. V. Stundys remia pataisą.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš tik galiu priminti istoriją, kodėl skliaustuose paminėta socialinė ir kultūrinė plėtra. Taip yra dabar galiojančiame Mokslo ir studijų įstatyme, o papildomos sąvokos įrašytos todėl, kad buvo baimių, kad eksperimentinė plėtra bus suvokta tik technologine prasme, t. y. siaurai. Baimių čia turėjo kultūros sektorius, akademinis sektorius, kad jie tiesiog bus pamiršti ir palikti nuošalėje, todėl ši sąvoka primygtinai buvo įrašyta ir į dabar galiojantį įstatymą. Ar tai siaurina pačią sąvoką, ar ją patikslina, būtų galima diskutuoti. Iš tikrųjų tai yra patikslinimas, bet ne eksperimentinės plėtros susiaurinimas, priminimas, kad eksperimentinei plėtrai priklauso ir socialinė, kultūrinė plėtra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria kolegos G. Steponavičiaus siūlymui, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja kitaip.
Už pataisą balsavo 23, prieš – 5, susilaikė 51. Pataisai nepritarta.
Yra kitas apibrėžimas dėl eksperimentinės plėtros veiklos.
R. PALIUKAS (DPF). Jeigu dabar nepritarėme, tai čia irgi tas pats.
PIRMININKAS. Ne, čia socialinė, kultūrinė, o dėl šito nebalsavome. Seimo narių V. Stundžio ir kolegų pataisa. Gerbiamas Valentinai, prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Pasiūlymas yra tokio semantinio pobūdžio. Jeigu žiūrėtumėte į eksperimentinės plėtros apibrėžimą, palygintume su mūsų pasiūlymu, jie būtų visiškai identiški, bet mes akcentuojame veiklos momentą – eksperimentinė veikla, nes pati plėtra yra bendrinis proceso pavadinimas, o mums svarbiausia veikla ir jos rezultatai. Tai viena.
Antra. Ir komitete išsiskyrė pozicijos, kad žiūrint į vadinamąjį Frascati vadovą, kuriame yra apibrėžiami pagrindinės eksperimentinės technologinės inovacinės veiklos dalykai, kai kurios sąvokos Lietuvoje yra interpretuojamos šiek tiek skirtingai. Su tuo aš visiškai sutinku, tik neaišku, kas dėl tos pozicijos yra teisūs – ar tie, kurie sako, kad Frascati vadove yra kiek kitaip, ar yra taip, kaip siūlome mes. Mes esame įsitikinę, kad veiklos motyvas, veiklos akcentas yra labai svarbus semantinis šios sąvokos apibrėžimo atributas, todėl kviečiame pritarti.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas nepritaria, nes, kaip minėjo gerbiamas Valentinas, mes vadovaujamės Frascati vadovu, kuris yra Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos terminijos žodynas. Mes laikėmės to termino pagal Frascatį, kas tai yra eksperimentinės plėtros veikla.
PIRMININKAS. Pataisą nori paremti G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Aš labai trumpai pasakysiu. Man atrodo, kad V. Stundžio ir kitų Seimo narių teikiamas variantas yra irgi gana geras ir tikslesnis, todėl aš kviečiu palaikyti būtent jį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria V. Stundžio ir kolegų pataisai, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Teisingai reikia balsuoti, kolegos.
R. PALIUKAS (DPF). Teisingai gali būti ir susilaikymas.
PIRMININKAS. Pataisai pritarė 23, prieš – 6, susilaikė 48. Pataisai nepritarta.
4 straipsnio 12 dalis. Seimo narys V. Stundys ir kolegos apie mokslą. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Taigi apie mokslą. Yra šioks toks paradoksas. Mes svarstome Mokslo ir studijų įstatymą, o pavadinimo viena iš pagrindinių sąvokų „mokslas“ įstatymo projekto sąvokų straipsnyje nėra niekaip aptariama, nesiūlomas joks pavadinimas, sąvokos paaiškinimas iš tos gausybės paaiškinimų, kurių pasaulyje suskaičiuotume turbūt keliasdešimt. Vienas iš motyvų nepritarti yra tas, kad yra daug tos sąvokos paaiškinimų ir kaip gi čia dabar kurį vieną mes pasirinktume? Mes pasirinkome labiausiai apibendrintą, standartizuotą mokslo apibrėžimą ir visiškai nesutinkame su komiteto pozicija, kad sąvoka yra apibrėžta Lietuvių kalbos žodyne, todėl nereikia jos vartoti įstatyme. Jeigu vadovausimės tokia logika, tai pamatysime, kad visos sąvokos, kurias mes čia vardiname, yra apibūdintos Lietuvių kalbos žodyne, nes yra tokia žodyno paskirtis. Bet čia kalbame apie įstatymą ir pamatinė sąvoka – mokslas, antroji – studijos, trečioji – technologijos, ketvirtoji – inovacijos. Taigi būkime nuoseklūs ir visus kertinius šito įstatymo projekto sąvokinius dydžius pasistenkime apibrėžti. Tą mes ir siūlome padaryti, kad likviduotume tokią keistoką, turbūt vienintelį mūsų įstatymų leidybos atvejį, kai neapibrėžėme pagrindinės sąvokos.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
R. PALIUKAS (DPF). Komiteto nuomonė buvo nepritarti. Kaip jau minėjo gerbiamas V. Stundys, kad yra labai daug mokslo apibrėžimų, mes rėmėmės tuo, kad yra Lietuvių kalbos žodyne apibrėžta, kas yra mokslas, ir siūlome laikytis to. Tačiau iš principo, aš manau, čia Seimo nariai gali apsispręsti. Čia nei pagerins, nei pagadins įstatymo, jeigu bus įtraukta mokslo sąvoka.
PIRMININKAS. G. Steponavičius mano, kad pagerins.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Jūs ne tik žodį, gerbiamas pirmininke, suteikėte, jau ir į mano lūpas kažką norite įdėti. Tai…
PIRMININKAS. Taip.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). …galiu jus su tuo pasveikinti.
Pirmas dalykas. Jeigu su šiuo įstatymo projektu Vyriausybė ir toliau komiteto pirmininkas su dauguma pasirinko liniją, kad kuo daugiau sąvokų, tuo geriau, toks ir yra projektas, tada remiantis šia logika ir reikėtų pritarti V. Stundžio ir kitų grupės Seimo narių teikiamam projektui, ypač kai mes kalbame apie tokias konkrečiai su įstatymu susijusias sąvokas. Aš dalimi savo pasiūlymo teikiau išbraukti perteklines sąvokas. Pavyzdžiui, į įstatymo projektą yra įtraukta sąvoka „valstybė narė“ arba „užsienio lietuviai“. Kituose įstatymuose yra tos sąvokos tikrai numatytos ir maniau, kad jau kurias kurias, bet būtent tas, kurios tiesiogiai su šiuo įstatymu susijusios. Jeigu nebraukiame tų siaurinimo linkme pataisų, pasiūlymų, tai pritarkime V. Stundžio ir kolegų teikiamam siūlymui, ką ir pats komiteto pirmininkas švelniai leidžia suprasti.
PIRMININKAS. Balsuojame, gerbiami kolegos, dėl V. Stundžio ir kolegų siūlymo įtraukti mokslo apibrėžimą. Pirmininkas sakė, galite laisvai, tikrai įstatymo nepagadinsite.
Už balsavo 49, 1 – prieš, susilaikė 30. Pataisai pritarta.
Kitas V. Stundžio pasiūlymas dėl mokslinės veiklos. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Tai ne tik mano, bet ir kolegų siūlymas taip pat bandyti užglaistyti vieną spragą, t. y. įvesti naują sąvoką „mokslinė veikla“ ir po to bus „moksliniai tyrimai“. Vėlgi tas pats Frascati vadovas tuos dalykus aptarė ir šitas sąvokas apibrėžė. Taigi mes siūlome labai aiškiai įstatyme fiksuoti, kas yra mokslinė veikla, kad jos nepainiotume su kitais dalykais. Tuo labiau kad įstatyme šita sąvoka „mokslinė veikla“ kituose straipsniuose yra nuolat vartojama kaip mokslinių institutų ir universitetų ar kolegijų viena iš veiklų. Taigi pabandykime apibrėžti mokslinę veiklą. Tikrai nepagadinsime nieko, o įstatymas taps išsamesnis ir nuoseklesnis.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas nepritaria manydamas, kad tai yra perteklinis apibrėžimas, tačiau, manau, čia dar galima svarstyti. Čia kaip ir su mokslu.
PIRMININKAS. Balsuojame. Vyksta balsavimas, kolegos.
R. PALIUKAS (DPF). Padedame opozicijai gerinti įstatymą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Komitetas nepritaria. Čia yra apibrėžimai.
Už balsavo 49, susilaikė 30. Pritarta.
13 dalis. Seimo nario G. Steponavičiaus siūlymas, dėl kurio jau buvo balsuota, dėl 4 straipsnio 7 dalies, todėl nesvarstome.
V. Stundžio ir kolegų – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtros veikla. Prašom, Valentinai.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Irgi buvo visiškai analogiškas. Šiek tiek kitas konstruktas, bet Seimas nepritarė veiklos įvedimui.
PIRMININKAS. Supratome.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Todėl siūlau nebalsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas – moksliniai tyrimai.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Čia yra nauja sąvoka…
PIRMININKAS. Taip. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). …kuri dabar teikiamame projekte nėra niekaip apibūdinta, kas yra moksliniai tyrimai. Vėlgi…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, telefonus reikia išjungti arba bent patildyti.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Mes vėl remiamės tuo pačiu minėtu Frascati vadovu, kuris maždaug tokį tyrimų turinį taip apibrėžė. Manytume, kad tai yra reikalinga padaryti, nes vėlgi viso įstatymo kituose straipsniuose mokslinių tyrimų sąvoka yra nuolat vartojama ir tai yra pagrindinis mokslinės veiklos požymis ir turinys. Taigi nebijokime apibrėžti mokslinio tyrimo turinį. Tiesiog visiems bus aiškiau.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas nepritaria, nes įstatyme jau yra nustatyta, kad yra fundamentalieji ir taikomieji tyrimai. Taip pat, kaip jau minėjo gerbiamas teikėjas, tai su Frascati vadovo apibrėžimu irgi netinka ir komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. G. Steponavičius remia V. Stundžio ir kolegų siūlymą.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Taip. Aš manau, kad jeigu mes jau kelioms dabar pritarėm, kurios nebūtinai irgi atitinka Frascati vadovo sampratą arba nėra minima, tai kodėl tada turėtume šiuo atveju nepritarti? Kviečiu palaikyti kolegų V. Stundžio, A. Dumčiaus, D. Kreivio ir V. Juozapaičio teikiamą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Seimo nario V. Stundžio ir kolegų siūlymo papildyti nauja dalimi – moksliniai tyrimai. Siūlymas dėl 4 straipsnio 13 dalies.
Už balsavo 33, prieš – 4, susilaikė 43. Pataisai nepritarta.
Dėl 17 dalies Seimo narys V. Stundys ir kolegos – dėl produkto apibrėžimo. Prašom. Prašom įjungti. Įjungta.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Nespėja technika su eiga.
PIRMININKAS. Mes nuolatinį ryšį su jumis palaikysime.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taigi vėlgi siūlome, būdami nuoseklūs, aiškiau ir tiksliai apibrėžti tas sąvokas, kurios susijusios su mokslo ir technologijų dalykais. Taigi tarptautinėje praktikoje vartojama sąvoka yra „produktas“ ir čia siūlomas produkto apibrėžimas yra paremtas tarptautinėje verslo praktikoje vartojama produkto sąvoka, bendrine, labai plačia. Tačiau vėlgi atkreipiu dėmesį – šitame įstatyme produktas yra randamas ne vienoje įstatymo normoje arba ir poįstatyminiuose teisės aktuose. Taigi siūlytume pritarti šitai sąvokai, kuri labai svarbi, be abejo, yra eksperimentinei technologinei plėtrai ir šiai veiklai.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas nepritaria, nes išdiskutavo, kad produkto apibrėžimas – tai ne šio įstatymo sąvoka.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl V. Stundžio ir kolegų siūlymo apibrėžti produktą. Siūlyčiau kolegoms, kurie dar vaikšto, balsuoti. Teisingai balsuokite.
Už balsavo 30, prieš – 2, susilaikė 47. Siūlymui nepritarta.
4 straipsnio 19 dalis. Seimo narys G. Steponavičius siūlo įrašyti rezidentūrą. Prašom.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Čia dabar jau dėl kitos sąvokos, nebe su mokslu…
PIRMININKAS. Dėl studento sąvokos.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Taip. 17 punkte būtent tai reglamentuojama. Iš tiesų siūlau formuluotę, kuri pateiktame variante skamba: „studentas – tai asmuo, besimokantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba doktorantūroje“, patikslinti ir suformuluoti taip, kad „tai – asmuo, besimokantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą, doktorantūroje ar rezidentūroje“. Iš tiesų aš, teikdamas šį pasiūlymą, rėmiausi ir Lietuvos studentų sąjungos pateiktais pastebėjimais, kad, nenumačius rezidentūros, kaip vienos iš formų, gali atsitikti taip, kad studentas gali netekti studento statuso, todėl aiškesnis apibrėžimas įstatyme, kad yra laikomas studentu, jeigu jis studijuoja rezidentūroje, tikrai būtų logiškas ir tikslingas, tai štai tokia mano pasiūlymo esmė.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas nepritarė, kadangi jau šio įstatymo 52 ir 53 straipsniuose yra nustatyta, kad rezidentūra ir yra profesinės studijos, ir rezidentai studijuoja pagal studijų programą. Iš to seka, kad rezidentas yra studentas, ir tas jau yra netiesiogiai paminima. Tai manome, kad čia perteklinis dalykas.
PIRMININKAS. V. Stundys nesutinka su komiteto nuomone ir remia siūlymą.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, nesutinku, kadangi iš tikrųjų praktikoje gali atsitikti taip, kad visiškai neaišku, ar rezidentas turi visas tas teises ir socialines garantijas, kurios yra būdingos studentui. Gali kilti toks semantinis klausimas, tai dėl to visiškai logiška pateikti tokį išplėstinį sąvokos apibrėžimą. Be abejo, mes žinome, kad rezidentūra yra profesinės studijos, bet įstatymas kuriamas ne tiktai žinantiems, bet ir dėl aiškumo, taigi turi būti visiškas teisinis aiškumas, o nuoroda į 52 ar 53 straipsnį tiktai pasako, kad iš tikrųjų reikia sąvoką išplėsti – tai yra sąvokos išplėtimas, jos patikslinimas. Ir dabar į ją pasižiūrėjus iš tikrųjų jau niekam nebekils abejonių – doktorantai, rezidentai, kas jie yra. Siūlau tikrai pritarti. Tai nėra perteklinis dalykas, o jeigu kam tai atrodo, tai šituo atveju sviestu košės nepagadinsi.
PIRMININKAS. Su tais žodžiais ir balsuojame, kad sviestu košės nepagadinsi. Kas pritariate V. Stundžio siūlymui, balsuojate už… Atsiprašau. Palaikymą. G. Steponavičiaus siūlymui, balsuoja už, o kas turi kitokią nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Už balsavo 31, prieš – 1, susilaikė 36. Nepritarta siūlymui.
Kitas siūlymas apie studijas, teikėjas V. Stundys ir kolegos. Prašom, Valentinai.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš džiaugiuosi, kad Seimas pritarė mokslo sąvokos papildymui, šitą sąvokos straipsnį. Taigi antroji sąvoka, įstatymo projekto centras yra studijos. Tai visiškai logiška, kad šito įstatymo projekto sąvokų straipsnyje studijų samprata būtų atskleista. Jinai yra klasikinė, visiškai panašiai yra ir Švietimo įstatyme apibrėžiama, taigi tai nėra perteklinis apibrėžimas, tiesiog visame įstatyme yra nuosekliai vartojamas žodis „studijos“, taigi ir įstatymas skirtas mokslo ir studijų sričiai reglamentuoti. Tai būtų visiškai nelogiška, apibrėžus mokslą, palikti nuošaliai studijas, tai būtų tarsi vieno segmento atėmimas iš dvikojo dydžio. Taigi tiesiog kviečiu pritarti. Tai švelnus, neideologinis, niekam nemaišantis sąvokos apibrėžimas.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas nepritarė ir svarstydamas nutarė, kad tai yra perteklinis apibrėžimas, tačiau Seimo valia yra apsispręsti.
PIRMININKAS. G. Steponavičius remia.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai trumpai, aš tik patvirtinsiu. Dabar tiesiog turėtume, remdamiesi ir visa įstatymo svarstymo logika ir laikydamiesi apskritai teisės aktų vientisumo principo… Tai reikėtų įtraukti, nes, pakartosiu, jeigu yra įtraukta sąvoka dėl to, kaip mes suprantame mokslą, tai ir studijos turėtų atsirasti greta. Kolegos, kviesčiau čia be išankstinių nusistatymų balsuoti už.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Balsuojame dėl studijų papildomo apibrėžimo. (Balsai salėje) Ką? Ne, ne. Mes susitarsime.
Už balsavo 50, prieš nėra, susilaikė 25. Pataisai pritarta.
Gerbiami kolegos, aš žinau, kad pagal mūsų darbotvarkę turėtų būti 15 minučių pertrauka, bet aš siūlau užbaigti 4 straipsnį (iki penkto), daryti pertrauką šito įstatymo ir tęsti pagal darbotvarkę. Tai būtų logiška, kad nepaliktume 4 straipsnio su keliomis pataisomis.
24 yra siūlymas V. Stundžio ir kolegų apie technologiją apibrėžimas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Ačiū. Išties įstatymo projektas stokoja šitos sąvokos apibrėžimo, o tai yra viena iš kertinių šito įstatymo sąvokų, taip pat atskiruose straipsniuose vartojama: ar „technologijos“, „technologinė plėtra“, „eksperimentinė plėtra“, ir, be abejo, jinai yra labai svarbi. Gaila, įstatymo projekte jinai nėra niekaip apibrėžiama, taigi mes su kolegomis siūlome šitos sąvokos apibrėžimą, remdamiesi tarptautine praktika, taip, kaip technologijos yra suprantamos tarptautinėje erdvėje. Tai būtų labai rimtas ir iš tikrųjų reikšmingas patikslinimas. Pati „technologinė plėtra“ nebūtų tuščias dalykas, o turėtų labai aiškų savo turinį, kas yra technologijos.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas nepritarė, kadangi mano, kad kas yra technologija, yra apibrėžta „Lietuvių kalbos žodyne“, be to, šiame įstatyme tai yra vartojama kaip eksperimentinė, tai manome, kad čia perteklinis siūlymas ir komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, balsuojame. Kas pritariate sąvokų papildymui dar viena sąvoka „technologija“, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Seimo narių V. Stundžio ir kolegų pataisa.
Už balsavo 30, prieš – 1, susilaikė 52. Nepritarta.
Kita pataisa dėl technologinės veiklos apibrėžimo. Prašom. Valentinai.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Kadangi Seimas nupjovė trečią įstatymo koją – technologijas, tai toliau nematau reikalo lipdyti kokį nors keistą produktą, jis būtų visiškai nesuprantamas. Bet gaila, kad Seimas, dar kartą sakau, negailestingai nupjovė trečiąją – karkasinę – šito įstatymo sąvoką. Tai…
PIRMININKAS. Ačiū. Supratau, nepritariame.
Ir 26 siūlymas, užsienio lietuviai. Gerbiamasis G. Steponavičius siūlo išbraukti. Prašom.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Išties 4 straipsnyje įtraukdami į sąvokų dalį, kurios glaudžiai susijusios su įstatymu, mes galėtume šiek tiek palengvinti ir dalies perteklinių sąvokų atsisakyti. Viena tokių yra… 24 punkte siūloma įtvirtinti sąvoką „užsienio lietuviai“, dėl to aš ją siūlau išbraukti. Mes suprantame, kas yra užsienio lietuviai.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas nepritarė, kadangi jūs suprantate, kad šita sąvoka turi būti įstatyme, nes dėl užsienio piliečių galimybės studijuoti paskui yra keletas straipsnių. Tai turi būti aišku, kas yra „užsienio lietuvis“. O papildant dėl to, kad jūs siūlote sumažinti sąvokų, – tai mes ką tik pritarėm, kad kai kurios jūsų sąvokos būtų įtrauktos į įstatymą. Komiteto nuomonė – nepritarti sąvokos „užsienio lietuvis“ išbraukimui.
PIRMININKAS. V. Stundys remia siūlymą.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, remia, nes vis dar inertiškai tebeskirstome lietuvius į čia ir kažkur kitur gyvenančius. Keistoka, kad globaliame pasaulyje, atvirame pasaulyje dar vis tebeskirstome tokiu pasenusiu būdu. Netgi manyčiau, kad šitas skirstymas yra nelabai korektiškas ir nelabai atitinkantis realybę, dėl to visiškai logiška, kad šitą sąvoką reikėtų išbraukti. Aš suprantu, kad pilietybės atveju tai yra labai svarbu, o mokslo ir studijų atveju tai tampa visiškai nebereikšminga, nes gali studijuoti ir tie, kurie atvyksta laikinai dirbti, laikinai gyventi, jokios čia problemos nebūtų, jeigu vis dėlto matytume Lietuvą kaip globalią ir vientisą ir nevartotume tokių pasenusių reliktų.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas nepritarė, nes tai yra susiję ir su pilietybe, ir su mokslu. Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame.
R. PALIUKAS (DPF). Galima vieną repliką?
PIRMININKAS. Už balsavo 24, prieš – 3, susilaikė 50. Pataisai nepritarta. Gerbiamieji kolegos, dėl 5, 6 ir 7 straipsnių pataisų nėra, galime priimti? (Balsai salėje) Po svarstymo nėra. 8 straipsnio tada nepradedame svarstyti, darome pertrauką pagal mūsų darbotvarkę.
R. PALIUKAS (DPF). Galima?
PIRMININKAS. Prašom.
R. PALIUKAS (DPF). Aš noriu gerbiamuosius Seimo narius informuoti, kad jau komitete mes girdėjome iš gerbiamojo G. Steponavičiaus tokį viešą pareiškimą, kad jis stengsis skandinti šitą įstatymą, manau, toks neypatingai svarbių reikalų uždelstas svarstymas tai yra, matyt, šito proceso pradžia. Aš tikiuosi, kad kituose posėdžiuose svarstymas eis konstruktyviau.
PIRMININKAS. Visados gyvenime yra gelbėtojai ir skęstantys, nieko nepadarysi.
11.53 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3485(3), Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2, 5, 8, 18, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3481(2), Architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 3 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3488(2), Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3482(2), Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 2, 3, 9, 10, 11, 14 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3841(3), Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 6, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 261 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4203(2), Civilinio kodekso 6.696, 6.697 ir 6.698 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3486(2), Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1595, 1596, 161, 1891, 1893, 1894, 18913, 18915, 18916, 2392, 2463, 24711, 259, 2591 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1597, 1598, 18917 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-3487 (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, pradedame svarstyti Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėja – A. Stancikienė, Aplinkos apsaugos komitetas. Pirma komitetai, o po to… Prašome, Aurelija, į tribūną. Ruošiasi A. Mitrulevičius, po to R. Popovienė. Kartu ir lydimuosius pristatykite. Po svarstymo. Svarstymo procesas vyks nustatyta tvarka, nes daug pataisų, aš irgi žinau. Prašom. (Balsai salėje)
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Komitetas…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išjunkite telefonus kaimynų, kurie palieka telefonus salėje. (Balsai salėje) Arba į stiklinę įmerkite.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Komitetas 2016 m. gegužės 11 d. priėmė sprendimą: vadovaujantis Seimo Statuto 137 straipsnio 4 dalimi, sujungti Statybos įstatymus: Nr. XIIP-3485, Nr. XIIP-3483, Nr. XIIP-2875 ir Nr. XIIP-4205, ir pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, išvadai dėl šio projekto ir pateikti Seimui juos sujungus į vieną kaip Nr. XIIP-3485(3) naują redakciją.
PIRMININKAS. Dėkoju, Aurelija. Kviečiu A. Mitrulevičių, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, teikia išvadą dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 kai kurių straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-3485. Komiteto sprendimas – iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-3485 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Taip pat yra pritarta ir lydimiesiems kitiems įstatymų projektams.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju ir kviečiu R. Popovienę, Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė įstatymo projektą ir iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, ir siūlo pagrindiniam komitetui patobulinti pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. 12044 tam tikrų straipsnio III skirsnio pavadinimo ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. 3869, kuriuo siūloma tobulinti daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpų pritaikymo neįgaliųjų poreikiams teisinį reguliavimą. Balsavimo rezultatai: komitete pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu dar R. Paliuką, Švietimo komitetas, lydimąjį pristatyti, tada mes galėsime pradėti… (Balsai salėje) Atsiprašau, dabar… (Balsai salėje) Du įstatymai.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir nutarė: atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir į tai, kad projektu mažinami atestavimo kokybės standartai bei yra keičiama paveldosaugos specialistų atestavimo tvarka, kuriai nepritarė Kilnojamojo kultūros paveldo specialistai ir restauratoriai, siūlytina įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš nėra, susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu S. Šedbarą pateikti išvadas dėl dviejų lydimųjų – Teritorijų planavimo ir Civilinio kodekso įstatymų projektų.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Civilinio kodekso, taip?
PIRMININKAS. Taip ir Teritorijų planavimo. Ne, Civilinio kodekso ir Administracinių teisės. Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas Civilinio kodekso pataisą svarstė gana seniai – 2015 m. gruodžio 16 d. ir parengė patobulintą pataisų projektą, jam pritarė bendru sutarimu už, taip pat ir komiteto išvadoms.
Ir šių metų kovo 16 dieną svarstė Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas ir bendru sutarimu už pasiūlė šį projektą atmesti, nes analogiškos pataisos yra kitame, jau užregistruotame Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projekte.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu į tribūną A. Stancikienę. Svarstysime pastraipsniui. (Balsai salėje) Pirmiausia svarstome Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, pagrindinį. Dėl pagrindinio, naujo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 papunkčio yra kaip tik jūsų ir N. Puteikio siūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Kas pateiks, N. Puteikis?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Mes pritariame nepritarimui.
PIRMININKAS. Pritariate, nereikalaujate balsuoti.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Ne.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada prašome pristatyti. Aurelija, jūs viršijote savo įgaliojimus, kalbėjote Naglio vardu. Prašome, pristatyti pataisą.
N. PUTEIKIS (MSNG). Ne, aš susipainiojau.
PIRMININKAS. Susipainiojote? (Juokas salėje) Supratome, kad susipainiojo. Viskas gerai, nereikalauja balsuoti. Pritariame. Toliau dėl 2 straipsnio 16 dalies „Inžineriniai statiniai“ yra D. Petrošiaus siūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Gerbiamasis Dariau, telefonu ar į mikrofoną kalbėsite? Pritariate? Neprieštaraujate? Nereikalauja balsuoti. Dėkui.
Dėl 20 dalies. Seimo nariai A. Stancikienė ir N. Puteikis. Pritarta iš dalies. Ar reikalaujate kitokios satisfakcijos?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Jeigu galima, aš labai trumpai pristatysiu. Mūsų mintis ir idėja buvo ta, kad ypatingų statinių kategorijai būtų priskiriami ir kultūros paveldo objektai, įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Įsivaizduokite, šiuo atveju, pavyzdžiui, Gedimino pilis, ji neatitinka jokių ypatingam statiniui keliamų reikalavimų ir ji yra ne ypatingas statinys. Būtų galima vardinti nemažai statinių, kurie, mūsų nuomone, jeigu tai yra registriniai statiniai, jie turėtų būti priskiriami prie ypatingų statinių, kuriems reikalinga tam tikra kvalifikacija. Bet aš kalbėjau su komiteto pirmininku ir supratau, kad priėmimo stadijoje mes tiesiog perregistruosime dar kartą, nes komitetas nesuprato. Manau, kad dėl šito galime nebalsuoti, pritarti komiteto redakcijai.
PIRMININKAS. Supratau. Labai ačiū, gerbiamoji Aurelija. Pritariame iš dalies, kaip parašyta išvadoje, o iki priėmimo gali būti kitoks sprendimas.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Taip.
PIRMININKAS. Taip pat yra jūsų siūlymas dėl 22 dalies „Komunaliniai inžineriniai tinklai“, kuriam pritarta iš dalies. Ar sutinkate?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Taip.
PIRMININKAS. Nereikalaujate balsuoti. Ačiū. Nesudėtingas statinys. Jūsų pasiūlymui su N. Puteikiu nepritarta. Ar Naglis pateiks? Jūs negalite būti tribūnoje du kaip vienas. Naglis nepateiks, tai nereikalaujate balsuoti?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį, čia susiję su tuo, kur prieš tai sakiau, ypatingas ir nesudėtingas.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Aurelija, pagal procedūrą padarome taip, teikite pasiūlymus ir neikite į tribūną atstovauti komitetui.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Negaliu, komitetas paskyrė.
PIRMININKAS. Nesidvejinkime tribūnoje. Atsisakome, bet turėsite teisę užregistruoti.
38-am L. Balsio pasiūlymui pritarta iš dalies. L. Balsio nematau.
Toliau posėdžiui pirmininkaus K. Komskis.
PIRMININKAS (K. KOMSKIS, TTF). Laba diena. Prašau Aureliją pristatyti. Kolegos, ar galime pritarti?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). L. Balsys siūlė iš „pastato atnaujinimo modernizavimo“ sąvokos išbraukti „Lietuvos Respublikos biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis finansuojami ar kitaip valstybės remiami statybos darbai“. Iš tos sąvokos išbraukti tą sakinį, susijusį su nuoroda, kieno finansuojami darbai. Mūsų komitetas šitam išbraukimui pritarė, o dėl papildomų 381 ir 382 dalių įrašymo nepritarė. Mes pritarėme iš dalies.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei pritarti iš dalies? Ačiū. Pritarta.
Dėl 47 yra Seimo nario R. Žemaitaičio pasiūlymas. R. Žemaitaičio taip pat nėra. Aurelija, prašom pristatyti komiteto nuomonę.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). R. Žemaitaičio bus nemažai pasiūlymų, jie visi susiję su nuo karo likusiais sprogmenimis ir su būtinybe juos ištirti, prieš vykdant bet kokius statybos darbus. Konkrečiai čia apibrėžimas, kas yra sprogmuo. Mūsų komitetas mano, kad tai yra nesietina su Statybos įstatymo reglamentavimo sritimi, kad tai yra Civilinės saugos įstatymo reikalas. Mes sąvokų, nesusijusių su Statybos įstatymu, į Statybos įstatymą nesiūlome įrašinėti.
PIRMININKAS. Kolegos, ar pritariame komiteto nuomonei nepritarti R. Žemaitaičio pasiūlymui? Pritarta.
Einame prie kito siūlymo. Kitas siūlymas dėl 89 – Seimo nario L. Balsio, kurio nėra. Prašom pristatyti komiteto nuomonę.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia yra analogiškas Seimo nario L. Balsio pasiūlymas, kurį jau svarstėme kalbėdami apie 38 punktą. Mūsų komitetas liko prie tos pačios redakcijos, kokią aš jau pasakiau kalbėdama dėl 38 punkto. Iš esmės iš dalies pritarta.
PIRMININKAS. Balsuoti nereikia, kaip supratome, kadangi buvome apsisprendę. Pritariame komiteto nuomonei nepritarti.
Seimo nario R. Žemaitaičio pasiūlymas dėl 90 „Statybiniai tyrimai“. Tas pats…
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia yra tas pats. Į apibrėžimą, kas yra „statybiniai tyrimai“, jis siūlo įrašyti, kad tai yra dar plius ir užterštumo likusiais nuo karo sprogmenimis tyrimai. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad mūsų komitetas nepritarė ne tik dėl to, kad tai tiesiogiai nesietina su Statybos įstatymo reglamentavimu, o sietina su Civilinės saugos įstatymu, bet dar ir dėl to, kad jeigu mes įrašome prie statybinių tyrimų šitą sakinį, tai įsivaizduokite bet kokį sandėliuką, pastatą, bet ką statant visoje Lietuvos teritorijoje iš esmės reikės atlikti tyrimą, ar ten neužsilikęs koks nors sprogmuo, tai labai smarkiai pabrangins bet kokias statybas. Mes manome, kad tai nėra Statybos įstatymo reikalas ir nėra tikslo dirbtinai branginti statybas.
PIRMININKAS. Kiek suprantu, balsuoti nereikia, kadangi dėl jau prieš tai buvusio R. Žemaitaičio pasiūlymo komitetas nepritarė ir neprašė balsuoti. Čia, ko gero, irgi nereikia balsuoti, pereiname prie kito pasiūlymo. Seimo nario R. Žemaitaičio pasiūlymas dėl 6 straipsnio. Seimo nario R. Žemaitaičio. Čia jau apsisprendėme? Svarstymas, ne priėmimas. Kolegos, dėl Seimo nario R. Žemaitaičio. Čia apsisprendėme. Ar reikia balsuoti?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia ne tas pats, ten buvo sąvokos, o čia jisai 6 straipsnyje siūlo dar įrašyti „potencialiai užterštas likusiais nuo karo sprogmenimis teritorijas“. Čia ne visai susiję su tuo, ką mes balsavome, bet mūsų komitetas siūlo nepritarti.
PIRMININKAS. Kolegos, komitetas siūlo nepritarti. Ar yra kitokių pasiūlymų? Ačiū. Pritarėme komiteto nuomonei nepritarti R. Žemaitaičio pasiūlymui, kuris neatitiko.
L. Balsio pasiūlymas dėl 2… 6 straipsnio.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Šį L. Balsio pasiūlymą komitetas svarstė lapkričio 27 dieną ir nepritarė. Bet jeigu pažiūrėsite į kitą pasiūlymą, svarstytą kovo 23 dieną, komitetas iš dalies pritarė ir tai yra susiję, kaip ir sakiau, su prieš tai svarstytu 38 punktu. Mes iš esmės iš dalies jam pritarėme.
PIRMININKAS. Procedūros vis tiek yra procedūromis. Komitetas pats…
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Nepritarė.
PIRMININKAS. Kaip sakote?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Nepritarė šitam pirmam…
PIRMININKAS. Lapkričio 27 dieną nepritarė, o kovo 23 dieną pritarė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Iš dalies.
PIRMININKAS. Iš dalies.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Taip.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti pasiūlymui, t. y. pirmajam nepritarti, o po to pataisytam pritarti iš dalies? Galime. Ačiū. Pritarta iš dalies.
Einame toliau. 6 straipsnio 8 dalis. R. Žemaitaitis.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Toliau analogiška pataisa apie potencialiai užterštas likusiais nuo karo sprogmenimis teritorijas. Mes jai nepritarėme.
PIRMININKAS. Kolegos, siūloma nepritarti, kadangi nepritarėme prieš tai, tai siūlau nebalsuoti ir pritarti komiteto nuomonei nepritarti. Einame toliau.
7 straipsnis. 8 straipsnis. Dėl 8 straipsnio 8 punkto yra Seimo nario S. Šedbaro pasiūlymas. Stasy, prašom pristatyti.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gal galėtų pats…
PIRMININKAS. Prašom pristatyti. (Balsai salėje) Jūs siūlote, jūsų pasiūlymas, prašom pristatyti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Dabar neprisimenu, seniai buvo pateiktas siūlymas. Čia siūlymas labai… Dabar prisiminiau. Čia yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento? Taip? Du siūlymai.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Apie komisiją, kada tikslinga pritaikyti normatyvinius statybos techninius dokumentus pavieniams statiniams nustatyta tvarka, ar pagal tipinius, ar pagal…
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia yra būtent Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prašymu šitas pasiūlymas, jiems tai yra labai svarbu ir labai reikalinga. Dėl tokios komisijos.
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Bet aš norėčiau pasakyti, kokia čia yra esmė. Matote, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas iš pat pradžių yra įveliamas į projektavimo procesą, bet jis yra visiškai eliminuojamas iš galutinio proceso, kada statinys yra atiduodamas vertinti, jie nedalyvauja. Projektuotojai lyg ir atsisako atsakomybės, įtraukdami juos į projektavimą, bet kai vyksta atidavimas, jie nėra pakviečiami, todėl jie siūlo tokį alternatyvų modelį, kad atsirastų tam tikra struktūra, kuri tą projektą vertintų, peržiūrėtų. Tai čia yra jų tokia mintis.
PIRMININKAS. Komitetas.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Mūsų komitetas nepritarė. Nežinau, gerbiamasis Stasys ne tą savo pasiūlymą pristatė. Čia pasiūlymas yra susijęs su normatyviniams statybos techniniams dokumentams tobulinti aplinkos ministro specialiai sudaryta nuolatinai veikiančia komisija. Aplinkos ministras patvirtina jos nuostatus, sudėtį. Komisijos pagrindinis uždavinys – spręsti tų normatyvinių statybos techninių dokumentų, paveldosaugos, saugomų teritorijų tvarkymo ir t. t., tarpusavio suderinamumo klausimus, nes dažnai tie dokumentai būna tarpusavyje nelabai suderinti.
Bet mūsų komitetas mano, kad kiekvienam tokiam klausimui spręsti ir taip ministerijoje sudaromos atskiros darbo grupės, kurios išsprendžia labai konkrečiai suformuluotus uždavinius, todėl nėra tikslinga dabar kurti nuolatinai veikiančią naujai sudarytą kokią nors komisiją. Mūsų komitetas laikosi tokios nuomonės ir pati Aplinkos ministerija nepritarė kokių nors naujų komisijų kūrimui.
PIRMININKAS. Dėl pataisų. S. Jovaiša – už.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Galiu ir nekalbėti, bet už variantą, kurį pasiūlė gerbiamasis Stasys, manau, reikėtų balsuoti už.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate S. Šedbaro pasiūlymui, prašom balsuoti už, kas turite kitą nuomonę, arba palaikote komiteto nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsuojame dėl 8 straipsnio 8 dalies pataisos.
Balsavo 52 Seimo nariai. Už – 20, susilaikė 32. Taigi pateiktai pataisai nepritarta.
Dėl 9, 10, 11 straipsnių nėra.
Trečiasis skyrius, skirsnis ir žiūrime. Dėl 14 straipsnio 5 dalies yra Seimo nario L. Balsio pasiūlymas. L. Balsio nėra, tai A. Stancikienė. Prašom.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Ponas L. Balsys siūlo statinio statybos techninę priežiūrą… Jis siūlo pastatų atnaujinimą ir modernizavimą susieti su lėšų kilme. Mes manome, kad pastato atnaujinimas ir modernizavimas įrašant, kad kartu su valstybės parama atnaujinant, modernizuojant pastatus, iš esmės yra iškraipymas sąvokos, privalomai siejant su lėšų kilme. Mes manome, kad tai prieštarauja Civilinio kodekso daugeliui straipsnių, nes iš esmės pakeitus tos sąvokos turinį nebegalėtų būti taikoma kitoms ne valstybės remiamoms daugiabučių namų atnaujinimo, modernizavimo priemonėms ir lėšų kaupimui joms įgyvendinti. Todėl mes manome, kad yra nepagrįstas toks siūlymas.
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė. Kolegos, ar reikia balsuoti? Linai Balsy, ar prašote balsuoti? Komitetas nepritarė jūsų pataisai. Prašote.
Kolegos, balsuojame. Kas pritariate L. Balsio pasiūlymui, balsuojate už, kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas nepritarė.
Balsavo 47 Seimo nariai. Už – 5, susilaikė 42. Taigi pataisai yra nepritarta.
Yra A. Stancikienės pataisa, pasiūlyta dėl…
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Aš sutinku su komiteto nuomone nepritarti.
PIRMININKAS. Atsiima, vadinasi, nereikia balsuoti. Einame prie kitų pasiūlymų.
Pereiname prie ketvirtojo skirsnio. Dėl ketvirtojo skirsnio 14 straipsnio 12 punkto yra Seimo nario L. Balsio pasiūlymas, kuriam pritarta iš dalies. Ar Liną tenkina?
L. BALSYS (MSNG). Iš dalies, taip.
PIRMININKAS. Tenkina. Prašom, Aurelija, trumpai.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gal L. Balsys galėtų pristatyti savo pasiūlymą?
PIRMININKAS. Ne, tenkina pritarimas iš dalies.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerai.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei pritarti iš dalies? Su tuo sutinka ir pateikėjas L. Balsys. Ačiū, pritarta.
Einame prie kito – 15 straipsnio.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia yra R. Žemaitaičio analogiškas tiems, kuriems nepritarėme.
PIRMININKAS. Kolegos, ar balsuoti reikia? Jau net ir nereikia. Aš girdžiu. Sakau, gal kas nors keičiasi truputį, nesitarė, balsuoti nereikia.
Einame prie 16 straipsnio. Yra Seimo nario D. Ulicko pasiūlymas. D. Ulickas. Nematau. Gal, Aurelija Stancikiene, pasakykite, kas čia yra, nes čia jo pasiūlymų labai daug.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). D. Ulickas siūlo grąžinti į įstatymą nuostatą, kurios yra atsisakyta, kad projektuotojais gali būti tik juridiniai asmenys. Mes manome, kad tai neužtikrina architektūrinės kokybės. Kai nelieka personalinės atsakomybės, kai nelieka personalinės kvalifikacijos reikalavimų, tada išeina, kad kai kurios įmonės pasiima studentų, faktiškai neturinčių jokios praktikos, už nieką neatsakančių, kurie parenka ir blogas, pigias statybines medžiagas, nupigindami statybas, ir sprendimus kartais visiškai nepamatuotus priima, ir mes turime tokį rezultatą, kai nebėra atsakingų. Kartais net baudžiamąją atsakomybę turėtų prisiimti už tai, kad yra, pavyzdžiui, blogai atliktas projektas.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei nepritarti D. Ulicko pasiūlymui? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
Žiūrime toliau, ką turime. 17 straipsnis, neturiu. 18 straipsnis, nematau. 19 straipsnis, nėra. 20, 21 straipsniai – taip pat nėra.
Dėl 22 straipsnio dėl ypatingų statinių Seimo narys D. Ulickas. Komitetas.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia yra analogiškai. Jeigu pavadinime vietoj „ypatingų statinių statybos rangovo, statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės rangovų kvalifikaciniai reikalavimai ir atestavimas“ jis dar įrašo „ypatingų statinių projektuotojo, statybos rangovo“, tai analogiškai išeina, kad tik rangovai juridiniai asmenys gali būti atestuojami. Mes tam nepritarėme.
PIRMININKAS. Supratau. Balsuoti nereikia, nes dėl ano pritarėme komiteto nuomonei nepritarti.
Pereiname prie penktojo skirsnio 24 straipsnio. Yra A. Stancikienės pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Aurelija, prašom trumpai, ar jus tenkina?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Taip, tenkina.
PIRMININKAS. Tenkina. Balsuoti nereikia.
Taip pat yra Seimo nario L. Balsio pasiūlymas, valstybės remiamam. Čia tas pats, man atrodo.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Tas pats.
PIRMININKAS. Tas pats, balsuoti nereikia. Kolegos, yra dar vienas L. Balsio. Tas pats, toks pat, kuris truputį kažką…
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Ne, čia tas, kurį aš pristačiau, kad iš pradžių lapkričio 27 dieną komitetas nepritarė, o kovo 23 dieną mes iš dalies pritarėme. Čia eina ta pati redakcija.
PIRMININKAS. Linai, tenkina jus? Ačiū.
Einame toliau. Žiūrime. Yra dar, dabar žiūriu, dėl kurio straipsnio. Dėl 24 straipsnio 24 punkto, turbūt taip reikėtų sakyti, Seimo nariai V. Čmilytė-Nielsen ir D. Ulickas. Prašom. Kas yra? Prašom, Viktorija, trumpai pristatyti.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Šio įstatymo projekto pakeitimas susijęs su tuo, kad normatyvinių dokumentų reikalavimai, kurie galioja tą dieną, kai buvo išduoti atitinkamų institucijų reikalavimai statinio projektavimui, galiotų ir kad pagal juos galiotų ir projektavimo sąlygos (…) projektui rengti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė iš dalies. Ar sutinkate?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Sutinku.
PIRMININKAS. Kolegos, tenkina, balsuoti nereikia. Ačiū.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia labai svarbus vienas aspektas, kad kolegos atkreiptų dėmesį. Mes manome, kad tikrai taip turi būti. Jeigu žmogus jau paėmė sąlygas, tai jis jau tęsia ir baigia projektavimą ir statybą pagal tas paimtas sąlygas, bet jos turėtų galioti ne ilgiau kaip penkerius metus, nes jeigu jos galios visą likusį gyvenimą, tai…
PIRMININKAS. Supratome. Gerai. Pritarta iš dalies, visus tenkina. Pereiname prie 27 straipsnio. Yra A. Stancikienės pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Aurelija, ar sutinkate?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Taip, sutinku.
PIRMININKAS. Sutinka. Balsuoti nereikia. Ačiū.
Taip pat yra Seimo nario L. Balsio pasiūlymas dėl 24 straipsnio – valstybės remiamos. Čia pritarta iš dalies. Ar tenkina L. Balsį?
L. BALSYS (MSNG). Tenkina.
PIRMININKAS. Tenkina. Ir vėl Aurelijos dėl 4 papunkčio. Pritarta iš dalies. Ar tenkina jus, Aurelija?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia analogiškas, tenkina.
PIRMININKAS. Tenkina. Balsuoti nereikia. Toliau, 5 punktas. Seimo narės A. Stancikienės pasiūlymas, jam yra pritarta iš dalies. Ar tenkina, Aurelija, kur yra siūloma kultūros ministro nustatyta tvarka?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Ar kultūros paveldo objektuose vykdomus darbus kultūros ministro nustatyta tvarka ar, kaip komitetas siūlo, kultūros ir aplinkos ministro nustatytais atvejais? Reikia derinti ir žiūrėti, kokia tvarka. Iš esmės gal galima pritarti komitetui.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra pritarta iš dalies kaip komiteto… balsuoti nereikia.
Kolegos, einame toliau prie pasiūlymų. Dėl 17 punkto yra Seimo nario R. Žemaitaičio pasiūlymai. Aurelija, prašom. (Balsai salėje) Apsisprendėme, čia viskas tas pats.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia visur su sprogmenimis yra.
PIRMININKAS. Supratau. Seimas apsisprendė, balsuoti nereikia. Pritarėme komiteto nuomonei nepritarti. Ir dėl straipsnio punktų čia yra tas pats, kaip suprantu.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Taip, taip, čia tas pats.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuoti nereikia, nes Seimas jau apsisprendė ir pritarėme komiteto nuomonei nepritarti.
Ir pereiname prie A. Stancikienės pasiūlymų. Prašom, Aurelija, nors čia pritarta iš dalies.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Aš sutinku su komiteto nuomone.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuoti nereikia. Pritarta komiteto nuomonei pritarti iš dalies A. Stancikienės pasiūlymui.
Einame prie 28 straipsnio. Seimo narys A. Salamakinas sutinka su komiteto nuomone, nereikalauja, atsiima. Balsuoti nereikia.
Dėl 29 straipsnio nieko nėra. Dėl 34 straipsnio yra A. Stancikienės siūlymas, kuriam komitetas pritaria iš dalies. Aurelija, prašom.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia vėl taip pat. Ar kultūros ministras nustato, kaip turi būti atliekama ekspertizė ypatingų statinių, ar kultūros ministras su aplinkos ministru? Na, sutinku su komitetu, kad abu ministrai nustatytų, ką jau darysi.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuoti nereikia, teikėjas sutinka su pasiūlymu.
Ir Seimo nario L. Balsio pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė, irgi tenkina. Kolegos, balsuoti irgi neprašo, yra pritarta komiteto nuomonei pritarti iš dalies.
Dėl 2 straipsnio 1 dalies yra Seimo narės A. Stancikienės siūlymas.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Sutinku.
PIRMININKAS. Prašom, Aurelija.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Sutinku su komiteto nuomone.
PIRMININKAS. Pritaria komiteto nuomonei pritarti iš dalies. Balsuoti nereikia, kolegos.
Seimo nario L. Balsio siūlymas jau kartojasi, aš matau, komitetas jau pritarė iš dalies, L. Balsys taip pat sutinka. Kolegos, balsuoti nereikia, pritariame komiteto nuomonei pritarti iš dalies.
Seimo nario P. Saudargo pasiūlymas. P. Saudargo nematau. Komitetas. Prašom, Aurelija.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). P. Saudargas siūlė, kad „projektų ekspertizė atliekama naujų statinių statybos, statinių rekonstravimo, kapitalinio remonto“, siūlė įrašyti „pastatų atnaujinimo, modernizavimo projektams“, o toliau dar kiti įeina. Mūsų komitetas nusprendė nepritarti, nes iš tikro didžiausi netikslumai yra ne projektavimo, o sąmatinių dalių, sąmatų, kai netiksliai būna suskaičiuoti darbų kiekiai, neatitinka investiciniai planai. Mes matėme kartais net labai daug, apie 50 metrų… Pavyzdžiui, reikia pakeisti 50 metrų santechnikos vamzdžio, numatyto investiciniame plane, o projekte yra 200 ir 250 metrų, bet ekspertizės šitų dalykų įvertinti negalėtų. Mes manome, kad tiesiog tai neišspręs problemos ir papildymas yra netikslingas.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei nepritarti P. Saudargo pasiūlymui? Ačiū. Yra pritarta. Seimo narės A. Stancikienės pasiūlymui yra pritarta iš dalies. Aurelija, prašom.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia tie patys kultūros ir aplinkos ministrai. Sutinku su komitetu.
PIRMININKAS. Balsuoti nereikia, kadangi jau prieš tai pritarėme. Ačiū. Yra pritarta iš dalies komiteto nuomonei. Žiūrime, kokius turime kitus pasiūlymus.
Dėl 9 nieko neturime. Dešimtas, vienuoliktas skirsniai. Dėl 42 straipsnio turime Seimo nario A. Salamakino pasiūlymą, kuriam komitetas pritarė iš dalies.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš dėl visų savo siūlymų, kuriems komitetas pritarė iš dalies, sutinku.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuoti nereikia. Pritariame komiteto nuomonei iš dalies pritarti A. Salamakino pasiūlymui. Kitas pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies, A. Salamakinas pasakė, kad sutinka. Kolegos, pritariame komiteto nuomonei pritarti pasiūlymui iš dalies. Balsuoti nereikia. A. Salamakino siūlymui dėl 7 punkto taip pat pritarta iš dalies, balsuoti taip pat nereikia, nes teikėjas sutinka su komiteto nuomone. 8 punktui yra taip pat pritarta iš dalies, pritariame komiteto nuomonei dėl A. Salamakino pasiūlymo. A. Salamakino pasiūlymui dėl 9 punkto yra pritarta iš dalies, balsuoti nereikia, nes teikėjas sutinka. Dėl 10 punkto balsuoti nereikia, nes yra pritarta iš dalies, Seimas sutinka su komiteto nuomone.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Jeigu galima, posėdžio pirmininkui pasakysiu, kad ir 11, ir 12, ir 14 dalims komitetas yra pritaręs iš dalies.
PIRMININKAS. Iki kelintos?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Dėl 44 straipsnio tik yra, bet gerbiamas A. Salamakinas atsiėmė savo pasiūlymą. Net du pasiūlymus.
PIRMININKAS. Atsiėmė? Ar Seimas gali pritarti tokiam komiteto pasiūlymui? Pritarėme visiems pasiūlymams, kuriems pritarė iš dalies ir kuriuos visus atsiėmė teikėjas A. Salamakinas.
Toliau. Dėl 5 atsiėmė. Ir 45.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia toliau visi bus atsiimti arba jiems pritarta iš dalies, išskyrus 53 straipsnio 1 dalį. D. Petrošiaus…
PIRMININKAS. 46 atsiėmė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Ten dėl visų bus analogiškai: arba atsiėmė, arba pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Tada svarstome…
A. STANCIKIENĖ (MSNG). O ponas D. Petrošius…
PIRMININKAS. 46 straipsnio 3 punktui pritaria iš dalies. Tai irgi tenkina teikėją. Galime pritarti komiteto nuomonei pritarti iš dalies. A. Salamakinas atsiėmė, balsuoti nereikia.
Ir 12 skirsnis. Žiūrime, ką turime. Daugiau pasiūlymų nematau.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Toliau, dėl 53 straipsnio yra D. Petrošiaus siūlymas.
PIRMININKAS. 52 straipsnis.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). 53.
PIRMININKAS. Seimo narys D. Petrošius. Nematyti. 53.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Taip.
PIRMININKAS. Prašom, Aurelija.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). D. Petrošius siūlo išbraukti žodžius „taip pat prisijungimo sąlygas išduodantys subjektai“. Tai kas tikrina iš „Infostatybos“ projektus? Mes manome, kad tie, kurie išdavė projektavimo sąlygas ir turi tikrinti. Taip, kaip jie išdavė prisijungimo sąlygas, taip jie turi ir tikrinti, ar per „Infostatybą“ statybą viskas yra teisinga. Mes nesiūlome pritarti išbraukimui, nes neliks jokios kontrolės tada.
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė Seimo nario D. Petrošiaus nuomonei. Kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei? Ačiū, yra pritarta.
Kitas pasiūlymas yra Seimo narės A. Stancikienės, jam komitetas pritarė iš dalies. Aurelija, prašom.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Nežinau, kodėl parašyta „pritarta iš dalies“, nes iš esmės pritarta viskam pažodžiui, kas mano pasiūlyta, bet aš sutinku. Yra labai svarbu, kad dabar, šiuo metu, valstybinę statinių ir teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti inspekcija visus statybos užbaigimo ir kitus dokumentus Nekilnojamojo turto kadastre registruodama moka didelius pinigus. Mes nematome logikos ir siūlome Valstybinei teritorijų planavimo ir statinių priežiūros inspekcijai numatyti nemokamą naudojimąsi Nekilnojamojo turto kadastru…
PIRMININKAS. Kolegos…
A. STANCIKIENĖ (MSNG). …ir perduodant visas žymas, ir imant visas pažymas, ir t. t.
PIRMININKAS. Kadangi komitetas pritarė iš dalies, pati nereikalauji balsuoti, Seimas pritarė jūsų pasiūlymui iš dalies, komiteto nuomonei. Žiūrime toliau, kokie yra kiti pasiūlymai. Daugiau pasiūlymų, sako, jau nėra.
Motyvai už, prieš. Kolegos, nėra užsirašiusių kalbėti. Kadangi visi buvo pristatyti, tiek pagrindinis, tiek lydintis, kiek aš suprantu… Ne, atskirai? Sako, atskirai. Aš manau, kad lyg ir pirma, mačiau, kvietė iš kito komiteto.
Kolegos, svarstome 1-7a. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti pateiktam projektui? Matome, kad Nr. XIIP-3485 sujungtas su Nr. XIIP-2875, su Nr. XIIP-3483, Nr. XIIP-3485 ir Nr. XIIP-4202, visus juos kartu sujungiame. Ar galime pritarti, kolegos? Ačiū. Yra pritarta bendru sutarimu.
Jį lydintis 1-7b. Kiek aš girdėjau, tai… Aurelija Stancikiene, kviečiu jus. Svarstysime būtent pataisas. 1-7b – projektas Nr. XIIP-3481. Iš karto žiūrime pataisas.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Aš tiesiog, jeigu galima, trumpai pasakysiu, kad aš nepristačiau komiteto išvados…
PIRMININKAS. Prašau.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). …dėl šito įstatymo projekto, nes ten būtent pristačiau, kad keturi su anuo buvo sujungti.
PIRMININKAS. Prašau.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Komiteto sprendimas – pritarti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo projekto Nr. XIIP-3481 patobulintam variantui. Pritarta bendru sutarimu. Į Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nepritarimą buvo atsižvelgta ir mes įstatymo projektą bandėme patobulinti išgirsdami jų nuogąstavimus.
PIRMININKAS. Gerai. Kadangi būtent Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas R. Paliukas jau pristatė, tai svarstome pastraipsniui visus pasiūlymus. Dėl 1 straipsnio, 2 straipsnio pakeitimo, yra A. Stancikienės pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Prašau. Ir N. Puteikio. Čia ne vien… Gal N. Puteikis galėtų pristatyti? Būtų daug korektiškiau. Negali? O gal pritariate komiteto nuomonei? Nepritariate. Prašau, Aurelija, trumpai, kadangi ir komiteto nuomonę, ir pati savo.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Aš nežinau, kaip Naglis, bet aš sutinku su komiteto nuomone nepritarti.
PIRMININKAS. O N. Puteikis sakė, nepristatys šitos… Gal balsuoti nereikia? Kolegos, ar pritariame komiteto nuomonei nepritarti? Ačiū. Yra pritarta. Balsuoti niekas neprašė.
Kitas pasiūlymas yra taip pat Seimo narių A. Stancikienės ir N. Puteikio, jam pritarė iš dalies. Prašau, Aurelija.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia aš irgi iš esmės sutinku su komiteto nuomone pritarti iš dalies, nes fundamentinių mokslinių tyrimų apibrėžimas komiteto redakcija yra patobulintas ir mane tai tenkina.
PIRMININKAS. Ačiū. N. Puteikis. Prašau pasisakyti, nes du autoriai.
N. PUTEIKIS (MSNG). Aš prašau nepritarti komiteto nuomonei. Manau, kad komitetas neapgynė kultūros paveldo tyrimų, kultūros paveldo specialistų atestavimo ir čia šiuo atveju per daug prisideda Aplinkos ministerija. Aš siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Kolegos, dėl pataisų nėra užsirašiusių kalbėti.
Balsuojame. Kas pritariate N. Puteikio ir A. Stancikienės pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė iš dalies, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas pritarė iš dalies. Kolegos, kas balsuosite prieš arba susilaikysite, balsuosite už komiteto nuomonę pritarti iš dalies.
Balsavo 48 Seimo nariai: už – 15, prieš – 2, susilaikė 31. Taigi yra pritarta komiteto nuomonei pritarti iš dalies A. Stancikienės ir N. Puteikio pasiūlymui.
Kitas klausimas yra taip pat Seimo narių A. Stancikienės ir N. Puteikio pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Kolegos… Nagli, gal trumpai pristatysite? Ar nereikia balsuoti? Neprašo balsuoti. Aurelija, prašau.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Aš trumpai pasakysiu. Šitais visais trim ir anksčiau buvusiais pasiūlymais buvo bandoma šiuo metu esančius ir atliekamus nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimus išskaidyti į ardomuosius, fundamentinius mokslinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus. Bet kadangi komitete… Tai tikrai nėra Aplinkos apsaugos komiteto sritis, tai yra Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto sritis pagal Statutą. Mes manome, kad vis dėlto mes taip giliai neklimpsime. Mes paliksime ateičiai tam komitetui, kuriam ir priklauso išskaidyti, kaip jis norės. Todėl mes nepritariame, kad būtų įvestos naujos sąvokos.
PIRMININKAS. Aš supratau, kad balsuoti jūs nereikalaujate?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Dėl šito ne.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuoti nereikia. Sutinka su komiteto nuomone.
Kitas pasiūlymas yra taip pat A. Stancikienės ir N. Puteikio, jam komitetas nepritarė. Prašau. Gal N. Puteikis? Nenori. Viskas gerai? Sutinkate su komiteto nuomone?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Aš tiesiog galiu trumpai pasakyti, kodėl komitetas nepritarė. Todėl, kad čia atsirado nauja sąvoka – „atestuotas restauratorius“. Restauratoriaus sąvoka net ir pagal klasifikatorių tokia neegzistuoja, nors aš, pavyzdžiui, turiu restauratoriaus aukštojo mokslo diplomą. Nežinau, kaip čia yra įvykę, bet čia tiesiog yra ne šio įstatymo ir ne šios dienos reikalas. Matau, kad…
PIRMININKAS. Supratau.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). …tai reikia tiesiog sutvarkyti ateityje.
PIRMININKAS. Balsuoti nereikia, nes, kaip girdėjote, pateikėjai Seimo nariai sutinka su komiteto nuomone.
Kitas pasiūlymas yra N. Puteikio, jam… Prašau, Nagli. Čia yra jūsų vieno. Ar prašysite, kad reikėtų balsuoti? Neprašys. Prašau, atsisako. Aurelija.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Mūsų komitetas nepritarė, nes mes manome, šitos sąvokos iš tikro yra…
PIRMININKAS. Kolegos…
A. STANCIKIENĖ (MSNG). … Mokslo ir švietimo įstatymo.
PIRMININKAS. Supratau.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Ką tik prieš tai…
PIRMININKAS. Kolegos…
A. STANCIKIENĖ (MSNG). …svarstėme Seime. Beje, visos šitos sąvokos tenai jau ir pereitos. Mes taip ir manėme, kad tai yra ne mūsų įstatymo reikalas ir tie dalykai turėtų būti apibrėžti Mokslo ir studijų įstatyme, kas dabar ir vyksta.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi neprašo Naglis balsuoti, tai ir pritariame komiteto nuomonei nepritarti.
Kitas pasiūlymas yra Seimo narių A. Stancikienės ir N. Puteikio. Kas čia pristatys? Naglis, prašau. Nepristato. Pritarta iš dalies. Aurelija, gal tenkina? Prašau.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia labai sudėtingas klausimas. Mes bandėme įvesti sąvoką, kas yra nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, t. y. to objekto, kuris jau įrašytas į Kultūros paveldo registrą, kas yra jo konservacinis remontas. Bet mes supratome, kad tai yra labai sudėtinga – naujos sąvokos atsiradimas. Mes buvome patikinti, kad Kultūros ministerijoje yra pradėtas rengti naujas išsamus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas. Mes labai tikimės, kad tos visos sąvokos ten atsiras, todėl dabar kaip tarpinis variantas mus tenkina komiteto išvada – pritarimas iš dalies.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, yra pritarta iš dalies. Balsuoti neprašo.
Kitas pasiūlymas yra Seimo narių A. Stancikienės ir N. Puteikio, jam komitetas nepritarė. N. Puteikis gal… Nieko neprašo. Prašau, A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Aš sutinku su nepritarimu.
PIRMININKAS. Atsiima pasiūlymą. Balsuoti nereikia.
Kitas pasiūlymas Seimo narių A. Stancikienės ir N. Puteikio. Prašau, Nagli. Neprašo. Prašom, Aurelija.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia jau, kur aš iš pradžių sakiau, kad buvo bandoma tyrimus išskaidyti į ardomuosius, fundamentinius mokslinius, taikomuosius ir paveldosauginius. Mes irgi manome, kad šitoje stadijoje turbūt… Aš pritariu komitetui, kad nereikia įvesti naujų sąvokų, nes atsiranda labai daug painiavos.
PIRMININKAS. Atsiima pasiūlymus, balsuoti nereikia. 2 straipsnis, 5 straipsnio pakeitimas, taip pat yra A. Stancikienės ir N. Puteikio pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Ar tenkina? Tenkina, kiek aš suprantu?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Taip.
PIRMININKAS. Pritariame komiteto nuomonei pritarti iš dalies. Ir dėl 4 straipsnio, 18 straipsnio pakeitimo, taip pat yra A. Stancikienės ir N. Puteikio pasiūlymai. Pritarta iš dalies. Ar turite ką pridurti? Ar tenkina? Nagli Puteiki, tenkina!? Tenkina.
Aurelija, prašau.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Šito mūsų pasiūlymo gal šiek tiek per aukštai kartelė buvo iškelta, mes bandėme parašyti, kad visus kultūros paveldo tyrimus gali atlikti tiktai asmenys, įgiję mokslo tyrėjo, t. y. mokslo magistro arba daktaro kvalifikaciją, ir komitete diskusijų metu mus tikrai įtikino, kad tai yra per aukštai iškelta kartelė, nes tada išeis, kad tyrimus galės atlikti kokie penki ar šeši žmonės Lietuvoje. Tai mes sutinkame, kad tai buvo nelogiškas pasiūlymas, ir mus tenkina komiteto pritarimas iš dalies.
PIRMININKAS. Ačiū. Gal čia ir dėl visų kitų pasiūlymų, kuriems yra pritarta, nes ten tiktai jūsų dviejų yra pasiūlymai…
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Daugumai.
PIRMININKAS. Ar reikia papunkčiui eiti, pastraipsniui?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Jūs gal galite neiti papunkčiui, aš tiesiog pati pasakysiu kada, gerai?
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, 2 punktas – pakeisti 18-o 6 dalį ir išdėstyti taip… Yra pasiūlyta Seimo narės A. Stancikienės ir N. Puteikio, kuriam pritarta iš dalies? Ar sutinkate Aurelija?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia tiesiog noriu atkreipti dėmesį, kaip jau sakiau, jeigu klasifikatoriuje nėra tokios specialybės „restauratorių“, tai, be abejonės, negali būti ir Nekilnojamojo kultūros paveldo Restauratorių atestavimo komisijos, čia tiesiog, kol nesutvarkytas tas klasifikatorius, negalima kelti naujos kategorijos.
PIRMININKAS. Supratau, tai sutinkate su komiteto nuomone.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Taip.
PIRMININKAS. Toliau 5 straipsnis, 22 straipsnio pakeitimas, taip pat yra jūsų pasiūlymų…
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia analogiškas – Restauratorių atestavimo komisija.
PIRMININKAS. Analogiškas, vadinasi, pritarta iš dalies. Sutinkame su komiteto nuomone. Toliau yra A. Stancikienės pasiūlymas. Jam komitetas pritarė iš dalies. Ar galime pritarti?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Manau, kad galima pritarti, aš tiktai trumpai pristatysiu. Buvo siūlymas, pasiekė Seimą siūlymas Nekilnojamojo kultūros paveldo specialistų atestavimą atiduoti vienai profesinei organizacijai, t. y. konkrečiai Architektų rūmams, ir mūsų komitete buvo prieita prie tokios nuomonės, kad tai turėtų būti kultūros ministro ir Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka Kultūros ministerijoje vykdoma tokia atestacija. Tam komitetas pritarė iš dalies. Aš sutinku dėl pritarimo iš dalies.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra pritarta iš dalies, sutinkate su komiteto nuomone. Kitas taip pat A. Stancikienės pasiūlymas dėl 4 straipsnio, 22-o, jam pritarė iš dalies. Ar jus tenkina? Aurelija! Dėl kultūros ir aplinkos ministrų patvirtinta tvarka, kur rašo. Aurelija!
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia nežinau, kodėl taip atsirado, nes mes tą lyg ir išbraukėme, bet gal mes tada dėl priėmimo pasižiūrėsime, nes, matau, redakcija truputėlį… Na, gerai, dabar tegu tenkina iš dalies, šiaip čia kažkur yra klaida įsivėlusi, matyt.
PIRMININKAS. Tenkina iš dalies, balsuoti nereikia. Ir toliau yra A. Stancikienės ir N. Puteikio pasiūlymas dėl 3 papunkčio, kur komitetas pritarė iš dalies. Ar galime, kolegos?.. N. Puteikis reikalauja? Nereikalauja. Aurelija, trumpai.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Nereikalauju, sutinku dėl pritarimo iš dalies.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonei pritarta. Balsuoti nereikalauja. Toliau yra A. Stancikienės pasiūlymas išbraukti straipsnio dvide…
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Žinote, gerbiamas pirmininke, jūs nebevardinkite, gal tikrai, kur visiems pritarta iš dalies, paliekame taip…
PIRMININKAS. Iš dalies. Sutinkate, kad iš dalies.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Taip, sutinku.
PIRMININKAS. Pritariame komiteto nuomonei pritarti iš dalies. Kitas pasiūlymas taip pat yra A. Stancikienės pritarti iš dalies. Aurelija, galime pritarti?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Taip.
PIRMININKAS. Sutinkate?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Taip.
PIRMININKAS. Pritariame komiteto nuomonei pritarti iš dalies Aurelijos pasiūlymui. Toliau yra Seimo narės A. Stancikienės… kuriam komitetas nepritarė. Aurelija, ar sutinkate?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Aš labai trumpai pasakysiu, koks čia buvo pasiūlymas. Pasiūlymas yra toks, kad žmogus, pavyzdžiui, 60 metų dirbęs restauravimo srityje su kultūros paveldo objektais ir dažnai netgi dėstantis, ir turintis tiek patirties, kad gali tą patirtį perduoti jaunesniems specialistams, kas penkeri metai privalo pagal dabar galiojančią tvarką, kultūros ir aplinkos ministrų nustatytą tvarką, iš naujo laikyti profesinės kvalifikacijos egzaminą. Aš manau, kad tai yra labai nelogiška, jeigu tai yra dirbantis žmogus ir turintis tokią patirtį. Tai todėl aš siūliau išbraukti, kad nereikėtų. Dėl teisinių žinių, jis gali laikyti…
PIRMININKAS. Aurelija, ar prašote balsuoti?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Prašau.
PIRMININKAS. Prašote balsuoti. Kolegos, balsuojame, kas pritariate A. Stancikienės pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas nepritarė. Norintys palaikyti komiteto nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Komitetas nepritarė. Balsuojate prieš arba susilaikote. Kas palaikote A. Stancikienės pasiūlymą, balsuojate už.
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 13, prieš – 3, susilaikė 40. Taigi pasiūlymui yra nepritarta.
Kitas pasiūlymas dėl 7 straipsnio 23 punkto…
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia aš sutinku su visais pritarimais iš dalies.
PIRMININKAS. Pritaria A. Stancikienė komitetui, jis pritarė iš dalies. Kitas pasiūlymas taip pat A. Stancikienės, jam komitetas pritarė iš dalies. Ar tinka, Aurelija?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Taip.
PIRMININKAS. Kaip?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Visi tinka, kur pritarta iš dalies.
PIRMININKAS. Visi A. Stancikienės pasiūlymai, kuriems komitetas pritarė iš dalies, tenkina A. Stancikienę.
Taigi, kolegos, sustosime. Yra A. Stancikienės visa, kur nepritarta, tai būtent dėl 8 punkto. Aurelija Stancikiene, prašau pačiai pristatyti.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Atsiprašau, dėl kokio punkto?
PIRMININKAS. Dėl 8 dalies.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Ne, čia dar 11 dalis, 23…
PIRMININKAS. Ne, ne. Prieš tai yra, kur išbraukta visa… 14 puslapyje.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Tai jeigu čia 231 11 dalis, tai aš sutinku su komiteto nuomone nepritarti, kadangi komitetas Nekilnojamojo kultūros paveldo specialistų atestavimą paliko Kultūros ministerijai, aš manau, kad tai yra teisinga.
PIRMININKAS. Tai yra pritarta… Jūs sutinkate, kad balsuoti nereikia ir po to yra jūsų pasiūlymas dėl 7 dalies… 23 straipsnio 1 dalies, kur pritarė iš dalies. Ar tenkina, jus Aurelija?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Taip.
PIRMININKAS. Tenkina. Balsuoti nereikia. Ir 15 puslapis, čia yra Seimo narės A. Stancikienės dar vienas pasiūlymas dėl 9 dalies.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Aš sutinku čia.
PIRMININKAS. Kaip sakote?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Sutinku su komiteto nuomone.
PIRMININKAS. Sutinkate su komiteto nuomone nepritarti. Ačiū. Balsuoti nereikia. Toliau yra Seimo narės dėl 12 dalies 23-io, kuriam pritarė iš dalies. Aurelija, prašau.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Tai pritarti iš dalies nereikia, aš sutinku visur su komiteto nuomone.
PIRMININKAS. Kur yra pritarta iš dalies, balsuoti nereikia.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Taip.
PIRMININKAS. A. Stancikienę tenkina. Kolegos, mes sustosime, dabar žiūrime, ar tikrai visiems, visur po viena…
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia tiktai dėl 231 9 dalies, kad Seimo nariai žinotų, komitetas pritarė iš dalies ir numatė, kad pačių statybos darbų specialistus, tai yra visokius mūrininkus, tinkuotojus, dažytojus ir t. t., norinčius dirbti nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose, dabar atestavo Kultūros paveldo departamentas, tai čia yra ta išlyga, dėl kurios buvo sutarta, kad mūsų komitetas sutinka, kad atiduotų tų specialistų atestavimą Statybos produktų sertifikavimo centrui, bet aiškiai nustatyta, kad jie atestuos pagal kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytą tvarką. Tai aš sutinku su pritarimu iš dalies, bet tiesiog informavau kolegas, apie ką čia yra kalbama, nes tai yra svarbus punktas. Konkrečiai keisis specialistų, dirbančių statybinius darbus objektuose, atestavimas.
PIRMININKAS. Ačiū, Aurelija. Visos pataisos yra apsvarstytos. Motyvai dėl viso. N. Puteikis prieš. Prašau.
N. PUTEIKIS (MSNG). Nepaisant komiteto pastangų apginti paminklosaugininkus, restauratorius ir šitoje srityje dirbančius kitų rūšių specialistus dėl Aplinkosaugos ministerijos ketinimo visus prilyginti prie architektų atestavimo ir panašių tvarkų, vis dėlto, mano galva, komiteto siūlomi kompromisai yra per maži ir komitetas per silpnai elgiasi, todėl aš pasisakau prieš ir agituoju visus balsuoti prieš. Jeigu man nepasiseks, aš bandysiu su tais, kurie man pritaria, padedamas nevyriausybinių paminklosaugininkų organizacijų, priėmimo stadijoje pataisyti, pagerinti šituos komiteto nepavykusius mėginimus. Agituoju balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate komiteto nuomonei pritarti po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Kolegos, komitetas pritarė.
Balsavo 50 Seimo narių: už – 42, prieš – 1, susilaikė 7. Įstatymo projektui Nr. XIIP-3481 po svarstymo yra pritarta. (Balsai salėje)
1-7c klausimas, projektas Nr. XIIP-3488. Pataisų, pasiūlymų nėra. Kolegos, kalbėti dėl motyvų nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) V. Kamblevičius dėl šito?
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Prašau įskaityti už.
PIRMININKAS. Už. Dėl protokolo, dėl projekto Nr. XIIP-3481 V. Kamblevičius už.
Projektas Nr. XIIP-3488. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Pritarta. Kolegos, yra pritarta.
Yra siūloma Nr. XIIP-3488 sujungti su Nr. XIIP-3484 ir Nr. XIIP-3488. (Balsai salėje) Sujungti, kolegė sako, kad jau buvo sujungę.
Ir 1-7d klausimas, kolegos, projektas Nr. XIIP-3482. Prašome A. Stancikienę pristatyti komiteto nuomonę ir teikti svarstyti pataisas. (Balsai salėje) Supratau.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Komitetas pritarė šiam patobulintam įstatymo projektui ir teikia Seimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir yra pasiūlymų. Dėl kurio?.. 1 straipsnis, 40 straipsnio pakeitimas – Seimo nariai A. Stancikienė, N. Puteikis. Gal N. Puteikis galėtų pristatyti? Negali. Prašau, Aurelija, pati pristatykite komiteto ir kartu savo nuomonę.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia yra labai sudėtingas klausimas, susijęs su kompleksiniu teritorijų planavimo dokumentų rengimu. Mes žinome, kad visus bendruosius planus ir kitus kompleksinius teritorijų planavimo dokumentus rengia atestuoti specialistai. Klausimas, ar jie turi turėti dar ir specialųjį nekilnojamojo kultūros paveldo specialisto atestatą, leidžiantį dirbti nekilnojamojo kultūros paveldo objekto teritorijose ir planuoti tas teritorijas, ar jie privalo turėti dar ir tokį atestatą, ar jiems užtenka Architektų rūmų nustatyta tvarka išduoto atestato? Mes manėme, kad jie turi turėti specialųjį atestatą, komitetas šitam nepritarė ir aš suprantu, kad tai buvo viena iš kompromisinių sąlygų tariantis dėl kitų specialistų atestavimo palikimo Kultūros ministerijos žinioje.
PIRMININKAS. Ar sutinkate su komiteto nuomone, Aurelija, ar reikia balsuoti?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Aš nesutinku.
PIRMININKAS. Supratau. Balsuojame. Kolegos, kas pritariate A. Stancikienės pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, t. y. komiteto nuomonę nepritarti, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 51 Seimo narys: už – 8, prieš – 1, susilaikė 42. Taigi A. Stancikienės ir N. Puteikio pateiktai pataisai yra nepritarta.
Toliau yra Seimo narių A. Stancikienės ir N. Puteikio dėl 40 straipsnio 1 dalies 2 punkto.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia yra analogiškas.
PIRMININKAS. Analogiškas, kolegos, balsuoti nereikia. Vadinasi, nepritariame. Yra pritarta komiteto nuomonei.
Toliau yra A. Stancikienės pasiūlymas dėl 40 straipsnio 1 dalies 2 punkto. Komitetas pritarė iš dalies. Prašau, Aurelija.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Aš dėkinga komitetui, kad šiam pasiūlymui pritarė iš dalies, nes iš tikrųjų yra labai keista, jeigu vadovauti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimui gali tik nustatyta tvarka atestuoti architektai, o savivaldybės lygmens kompleksinių teritorijų planavimo rengimui ir visos Lietuvos detaliesiems planams galėjo vadovauti socialinių mokslų srities visuomeninės geografijos krypties, net ne architektai, ne inžinieriai, o geografai. Aš suprantu, kad tai buvo daroma iš viso dviem asmenim Lietuvoje, aš manau, kad yra labai teisinga įstatymą sutvarkyti.
PIRMININKAS. Kiek supratau, jūs pritarėte komiteto nuomonei pritarti iš dalies.
Toliau yra jūsų pasiūlymas dėl 40 straipsnio 2 dalies, papildyti 3 punktu, kuriam komitetas nepritarė. Ar pritariate, Aurelija?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Taip.
PIRMININKAS. Pritariate, balsuoti nereikia. Pritarta. Komiteto nuomonei pritarė pati autorė.
Toliau yra Seimo narių A. Stancikienės ir N. Puteikio pasiūlymas dėl 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto, kuriam komitetas nepritarė. N. Puteikis gal norėtų pristatyti? Nenori. A. Stancikienė, prašau.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia išeis labai keista situacija, kad specialistas, kuris projektuoja kokio nors vienuolyno, tikrai ypatingo istorinio kultūrinio objekto, labai svarbaus mūsų valstybės istorijos ir kultūros pažinimui objekto, teritoriją, turės gauti planavimo atestatą iš architektų, kurie galbūt iš viso nieko nesupranta apie tą specialųjį nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų planavimą. Manau, kad tai nėra teisinga. Bet, suprantu, kad čia vienas iš kompromisų.
PIRMININKAS. Sutinkate, Aurelija, ar prašome balsuoti?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Nenoriu sutikti.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate A. Stancikienės ir N. Puteikio pasiūlymui, balsuojate už, kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas nepritarė.
Balsavo 49 Seimo nariai: už – 14, susilaikė 35. Pateiktam A. Stancikienės ir N. Puteikio pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia yra analogiškas, tik ten buvo „rengti“, o čia „vadovauti“ tų pačių dokumentų rengimui. Balsuoti nereikia.
PIRMININKAS. Balsuoti nereikia. Pritarta komiteto nuomonei, t. y. nepritarti.
Toliau yra siūlymas dėl 40 straipsnio 3 dalies, komitetas pritarė iš dalies A. Stancikienės pasiūlymui.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Aš sutinku.
PIRMININKAS. Sutinka. Balsuoti nereikia. Ir A. Stancikienės pasiūlymas dėl 40 straipsnio 4 dalies 2 punkto. Komitetas siūlo nepritarti. A. Stancikienė, prašau, ar sutinkate?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia iš esmės yra tas pats, dėl ko mes jau balsavome, ir Seimas nepritarė.
PIRMININKAS. Kolegos, kadangi yra tas pats pasiūlymas…
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Ne redakcija, bet mintis ta pati. Idėja.
PIRMININKAS. Taip, mintis ta pati, balsuoti nereikia. Pritarta komiteto nuomonei.
Toliau yra A. Stancikienės ir N. Puteikio pasiūlymas dėl 40 straipsnio 13 dalies, jam komitetas nepritarė. N. Puteikis. Nagli, ar pritariate? Nenorite nieko sakyti. Aurelija.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Aš, jeigu galima, labai trumpai pasakysiu. Matot, dabar išeina taip, kad kultūros paveldo srities specialistų darbą, jų atestavimo tvarką, ekspertizių tvarką, teritorijų planavimo, specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimo tvarką, kai tie darbai atliekami nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose, na, pavyzdžiui, toje pačioje Gedimino pilyje arba Valdovų rūmuose, arba Katedroje, tai bus taip, kad ir Statybos įstatymas nustato tą tvarką, ir Teritorijų planavimo įstatymas nustato. Mes siūlėme ir buvo tokia mintis, kad vis dėlto tą tvarką turėtų numatyti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, nes jisai tikrai įvertina visai kitus aspektus. Mes manėme, kad į vieną sriubą sumesti tokių skirtingų ingredientų nereikėtų. Būtų gerai, kad balsuotume, bet suprantu, kad nebus pritarimo.
PIRMININKAS. Kolegos, aš tik pataisysiu – dėl 40 straipsnio 11 dalies. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate A. Stancikienės pasiūlymui, balsuojate už, kas palaikote komiteto nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 44 Seimo nariai: už – 10, susilaikė 34. A. Stancikienės ir N. Puteikio pasiūlymams nepritarta. Kolegos, dabar už visą įstatymo projektą Nr. XIIP-3482 svarstymo stadijoje. Prašom. Motyvai. Užsirašiusių nėra norinčių kalbėti. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ne. A. Stancikienė nespėjo užsirašyti, nespėjo grįžti. Prašom, Aurelija. Leidžiame kalbėti. Kiek suprantu, jūs kalbėsite. Įjungsime, tik pasakykite, už ką kalbėsite. Motyvai už ar prieš? Prašom. Prieš – A. Stancikienė. Kortelės neįdėjote, kažkas negerai. Pamėginkite, jeigu neišeis, tada per šoninį mikrofoną. Per šoninį mikrofoną. Prašom, A. Stancikienė, motyvai prieš. Jau dabar įjungėme, Aurelija. Prašom.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Labai gerai, kad komitete užteko valios, ryžto ir susikaupimo nepritarti Aplinkos ministerijos siūlymui visų nekilnojamojo kultūros paveldo specialistų atestavimą atiduoti Architektų rūmams. Bet tai, kad specialiojo teritorijų planavimo specialistų atestavimas yra atiduodamas Architektų rūmams, aš manau, gali padaryti labai daug žalos. Mes turime net keturis UNESCO paveldo objektus, įtrauktus į Pasaulio gamtos ir kultūros paveldo sąrašą, ir jūs įsivaizduokite, jeigu visi, kas tik nori, galės planuoti tose teritorijose tų teritorijų vystymą, greičiausiai urbanizavimą, nes paprastai architektai yra samdomi tam, kad numatytų kuo didesnę plėtrą, kai valstybė kartu yra prisiėmusi įsipareigojimus tas teritorijas išsaugoti kuo mažiau urbanizuotas… Visa tai galės daryti ne Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistai, o visi, kas tik nori, kurie gaus Architektų rūmuose specialiojo teritorijų planavimo specialisto atestatą. Aš manau, kad čia atsiranda labai daug rizikos ir ji tikrai labai smarkiai prieštarauja valstybės prisiimtiems tarptautiniams įsipareigojimams, pavyzdžiui, Vilniaus senamiestyje, įsivaizduokite, galės projektuoti visų skverų užstatymą ir t. t., praktiškai visų vienuolynų pavertimą daugiabučiais namais, visi, kurie iš esmės neturi nieko bendro su nekilnojamuoju kultūros paveldu. Aš manau, kad tai yra labai rizikinga, todėl kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate komiteto nuomonei svarstymo stadijoje pritarti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 50 Seimo narių: už – 30, prieš – 4, susilaikė 16. Įstatymo projektui Nr. XIIP-3482 svarstymo stadijoje yra pritarta.
Kitas 1-7e klausimas – projektas Nr. XIIP-3841. Pranešėjas – A. Salamakinas, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas. Prašom iš karto pristatyti ir pataisas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė vieną iš Statybos įstatymo lydimųjų projektų, tai yra Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros įstatymo kai kuriuos pakeitimus ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Prašom nepabėgti, nes yra pasiūlymų. Iš karto svarstysime pataisas. Kolegos, yra pataisų ir dėl 2 straipsnio, 3 straipsnio. Seimo narys A. Salamakinas ir komiteto nuomonė, kadangi pats pranešėjas siūlo ir pataisas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kolegos, reikia 10 balsų, kad palaikytume. Ar yra 10 balsų? Kolegos, prašom pakelti rankas. Yra 10. Kolegos, kitam pasiūlymui… Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu svarstymo stadijoje? Kolegos, A. Salamakino pasiūlymui? Galime? Ačiū. Pritarta.
7 straipsnis, 25 straipsnio pakeitimas. Taip pat yra A. Salamakino.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kolegos, ar turime 10 Seimo narių, kurie… Prašom pakelti. Pakelkite greičiau. Nematau 10. Vienas, du, trys, keturi, penki, šeši, septyni, aštuoni… Tikrai yra. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu A. Salamakino pasiūlymui? Ačiū, pritarta. Viskas, daugiau pataisų neturime.
Kolegos, motyvai už. Nėra užsirašiusių kalbėti. Motyvai dėl viso. Nėra užsirašiusių kalbėti. Ar galime pritarti bendru sutarimu su pateiktomis pataisomis? Galime pritarti. Ačiū. Pritarta. Svarstymo stadijoje įstatymo projektui Nr. XIIP-3841 pritarta.
Kitas lydintysis 1-7e. Taip pat kviečiame komiteto pirmininką A. Salamakiną pristatyti.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tai yra Lietuvos Respublikos Prezidento teiktas įstatymo projektas, kuris irgi yra Statybos įstatymo lydintysis projektas, jo pataisos sugriežtina nelegalių ir kitų neteisėtų statybų atsiradimą. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiame Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę išsakyti A. Mitrulevičių. Aš tik priminsiu, svarstome įstatymo projektą Nr. XIIP-4203. Man sako, kad jūs išsakėte visas nuomones. Ar nepasakėte? (Balsai salėje) Visas buvote išsakęs. Ačiū. Supratau. Pasiūlymų nėra. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti svarstymo stadijoje? Ačiū. Pritarta įstatymo projektui Nr. XIIP-4203 svarstymo stadijoje.
Kitas įstatymo projektas 1-7g – projektas Nr. XIIP-3486. Kviečiame… Kolegos, išvados, sako, jau pateiktos, kadangi vienas pradėjo pirmininkauti, aš kitą kartą nelabai susigaudau. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti lydinčiajam įstatymo projektui? Ačiū. Pritarta įstatymo projektui Nr. XIIP-3486 svarstymo stadijoje.
Kitas 1-7h klausimas – Nr. XIIP-3487. Taip pat sufleruoja, kad S. Šedbaras pristatė Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu svarstymo stadijoje įstatymo projektui? Pritarti. Ačiū. Pritarta. (Balsai salėje) Kolegos, bendru sutarimu pritarta atmesti. Sutariame atmesti. Ačiū. Kolegos, pritarta bendru sutarimu, komitetas siūlo atmesti.
13.10 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4076(2) (svarstymas)
Kitas 1-8 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIP-4076. Svarstymo stadija. G. Mikolaitis pristato Aplinkos apsaugos komiteto nuomonę. Ruošiasi P. Čimbaras, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, pristatyti. Tai Medžioklės įstatymo straipsnio pakeitimai. Ar G. Mikolaitis, ar gal pats pristatysite, nes nematau. Algimantai, prašom pristatyti komiteto nuomonę, nes G. Mikolaičio nematau. Medžioklės įstatymas, kolega.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Medžioklės įstatymo vieno straipsnio pakeitimą. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 4, susilaikė 1. Lėmė pirmininko balsas, po svarstymo pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pirmininką P. Čimbarą išsakyti savo komiteto nuomonę.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, komiteto išvadai. Siūlyti Aplinkos apsaugos komitetui projektą patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai: 8 – už, 2 – prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti yra užsirašęs J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, girdžiu Kęstučio repliką, ką aš čia pasakysiu. Pasakysiu, gal teikiamu projektu nesužinome nieko naujo. Vėl medžiotojų Seimo dauguma pasirengusi šiuo projektu dar kartą paminti miško savininkų teises. Tokių atvejų mes ne kartą matėme, jie ir Konstituciniame Teisme buvo nagrinėjami, ir Prezidentės vetavimo sulaukdavo. Dabar imamasi įstatymo nuostatos, kuri seniai galiojo ir niekam neužkliuvo iki šiol, kol neatsirado realus poreikis spręsti šernų populiacijos priežiūrą dėl žinomų epidemijos dalykų. Kai Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas ryžosi išleisti įsakymą, kaip miško savininkai, kurie yra uždraudę medžioti, žinoma, didesniuose miško plotuose, turi šį klausimą spręsti, tas įsakymas gyvavo labai neilgai. Sulaukus žinomų Seimo politikų rūstybės ir paties premjero reakcijų, labai mikliai Veterinarijos tarnybos vadovas tą įsakymą turėjo panaikinti. O dabar tą nusiteikimą norima įteisinti įstatymu.
Kažkodėl įsivaizduojama, kad miško savininkas, kuris pats yra uždraudęs medžioti medžiotojų būreliams ir normaliai tvarkosi su medžioklės dalykais savo miške, nesugebės susitvarkyti su šernų populiacijos priežiūra. Juk jam taip pat galiotų tie teisės aktų reikalavimai, kurie yra privalomi medžiotojų būreliams – dėl duobių turėjimo, dėl viso kito. Ar mes sakysime, kad savininkai yra kokie nors mažiau sugebantys susitvarkyti su tais reikalavimais ir tik medžiotojų būreliai tą gali padaryti?
Jeigu tą leistume, tai, be abejo, būtų paneigiama savininko teisė uždrausti medžioklę, nes prisidengus šernų populiacijos priežiūra, be abejo, ten medžiotojų būreliai laisvai galės rengti ir medžiokles arba varyti žvėris į tuos plotus, kur jau nebe savininko teritorija.
Manau, kad vis dėlto reikia žiūrėti Konstituciją ir šiuo atveju apginti savininko teisę tvarkyti savo nuosavybę, jeigu sugeba tvarkytis ir su šernų populiacijos priežiūra. Tais atvejais, kai savininkas pats nėra medžiotojas, to klausimo negali išspręsti, be abejo, tada ta teisė galėtų būti paliekama medžiotojų būreliams. Bet besąlygiškai paneigti savininko teisę aš nesiūlau.
Matau, kad ir pagrindiniame komitete nuomonės pasidalino po lygiai balsų. Gaila, kad šį kartą A. Salamakinas atsistojo į medžiotojų pusę. Gal Radviliškio apygardoje daugiau balsų turi medžiotojai negu savininkai, nežinau, kaip ten yra, bet jo balsas, deja, lėmė, kad tas projektas eina į priekį. Siūlau nepritarti. Arba, jeigu pritartumėte mano pataisai, tuomet projektas būtų normalus.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu komiteto pirmininką A. Salamakiną. Svarstysime pataisas, pasiūlymus. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Tikrai nesu medžiotojas. Veterinarijos tarnybos ir kitų nuomone, toks dalykas bus kova su kiaulių maru. Viena pataisa. Faktiškai Teisės departamentui mes daugmaž pritarėme. Visuomeninių atstovų, tai yra Miškų savininkų asociacijos, nepritarėme, ir yra Seimo nario J. Razmos pataisa, kurią jis jau pristatė.
PIRMININKAS. Prašom, Jurgi Razma, pristatyti savo pataisą dėl 1 straipsnio – 7 straipsnio pakeitimo.
J. RAZMA (TS-LKDF). Mano pataisa yra paprasta. Jeigu žemės sklypo savininkas yra uždraudęs medžioti ir neturi teisės pats medžioti, tada tą populiacijos priežiūrą, kaip sakiau, vykdo medžiotojų būreliai. Bet jeigu savininkas pats turi teisę medžioti ir sugeba tenkinti visus reikalavimus, tai tą populiacijos priežiūrą vykdo jis pats. O ne kaip yra pagrindiniame projekte, kur tas atiduodama besąlygiškai medžiotojų būreliams.
PIRMININKAS. Prašom, pirmininke.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Komitetas nepritarė. Argumentai yra tokie, kad žemės savininkas gali turėti ir vieną hektarą miško, ir pusę hektaro, ir jeigu jis ims medžioti savo tame plotelyje, juo labiau jeigu tai yra pamiškė, įsivaizduokime, kaip visa tai atrodys. Vis dėlto, kaip pasisakė Konstitucinis Teismas, apie kurį kalbėjo kolega J. Razma, tie gyvūnai, kurie gyvena miške, nėra absoliuti savininko nuosavybė. Tai yra visuotinė nuosavybė ir negalima sakyti, kad jeigu aš turiu pusę hektaro miško, aš ten medžioju. Todėl komitetas nepritarė. Yra įstatyme parašyta – penkiasdešimt hektarų turėti, šimtą. O jūs siūlote – „Žemės sklypo savininkas, turintis teisę medžioti.“ Vadinasi, turiu pusę hektaro ir savo pusės hektaro plote aš einu medžioti.
PIRMININKAS. Kolegos, ačiū. Motyvai už pataisą. K. Daukšys pasisako. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų pasisakau ne visai už pataisą, bet panašiai. Aš manyčiau, ką ir dabar A. Salamakinas sakė, turėtų priklausyti nuo turimo žemės ploto. Nes jeigu yra pusė hektaro arba hektaras, iš tikrųjų būtų nesąmonė. Bet jeigu tos žemės yra gerokai daugiau, tai jeigu Jurgis tokią pataisą teiktų priėmimui, aš tikrai ją paremčiau.
PIRMININKAS. Prašom. J. Razma per šoninį.
J. RAZMA (TS-LKDF). Man atrodo, kad gerbiamasis komiteto pirmininkas suklaidino. Nereikia matyti tik mano pasiūlymą, reikia matyti visą galiojantį įstatymą. Negali savininkas uždrausti medžioti apskritai mažame plote. Jūs žinote, yra ploto riba. Dėl to jus suklaidino. Taigi jis negalės, jeigu nėra uždraudęs medžioti, kadangi negali. Kiek dabar yra? Šimto hektarų riba? (Balsai salėje) Tik ne pusės hektaro. Ir kur jis negali uždrausti medžioti, tai ir negalės reguliuoti. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Prieš – E. Gentvilas. Bet aš manau, kad čia dėl pataisos kalbame. Atrodo, kaip tik jūs priešingos nuomonės, kiek atsimenu, esate. Ar pakeitėte? Gal po E. Masiulio pakeitė nuomonę. Žinote, visko… (Triukšmas salėje) Kolegos, balsuojame dėl viso. Dėl pataisos, dėl viso. Prašom, kolegos. Dėl pataisos, kolegos, balsuojame. Kas pritariate pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kas pritariate J. Razmos pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas nepritarė.
Balsavo 51 Seimo narys: už – 25, prieš – 8, susilaikė 18. Taigi įstatymo pataisai yra nepritarta. Pritrūko vieno balso, kad perbėgtų į kitą pusę.
Kolegos, dėl viso. Motyvai už – A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ir pradžių aš norėčiau pradėti nuo J. Razmos pasisakymo per šoninį mikrofoną. Dabar galiojančiame Medžioklės įstatyme yra nuostata dėl 100 hektarų, bet ta nuostata yra – ne kada gali uždrausti, o kada gali medžioti. Jeigu tu turi 100 ir daugiau hektarų, tai visi žemės savininkai gali medžioti. Prašom neklaidinti kitų Seimo narių. Ką sakė komiteto pirmininkas, motyvuodamas komiteto sprendimą, tai nerealu valdant 5–10 hektarų sklypą organizuoti medžioklę pradedant biosauga, veiksmais sužeidus žvėrį ir išėjus iš tų plotų, nes to reikalo nesuorganizuosi. Todėl siūlau pritarti komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – V. Čmilytė-Nielsen. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Iš tiesų nevisiškai aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti bendrą taisyklę, kad jeigu žemės sklypas yra medžioklės plotų teritorijoje, medžiojamų gyvūnų gausos reguliavimo funkcijas visais atvejais atliktų tik medžioklės plotų naudotojai. Tokią funkciją galėtų atlikti patys žemės sklypų savininkai ir tik jiems atsisakius ar negalint ją galėtų perimti medžioklės plotų naudotojai. Kyla pagrįstų abejonių, ar siūlomu įstatymo pakeitimu žemės sklypų savininkai būtų pagrįstai nušalinami nuo medžioklės jiems priklausančiuose plotuose. Iš esmės šis siūlymas šiurkščiai pažeistų savininkų teises į nuosavybę, nes būtų įteisintas neproporcingas žemės savininkų teisių ribojimas. Todėl kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate po svarstymo projektui, kuriam komitetas pritaria, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 30, prieš – 17, susilaikė 12. Taigi įstatymo projektui Nr. XIIP-4076 po svarstymo pritarta.
13.23 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2 straipsnio ir 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4061(2)ES (svarstymas)
1-9 klausimas – projektas Nr. XIIP-4061. Pranešėjas D. Ulickas svarstymo stadijos metu pasakys Aplinkos apsaugos komiteto nuomonę.
D. ULICKAS (DPF). Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos. Aplinkos apsaugos komitetas kaip pagrindinis svarstė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2 straipsnio ir 2 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 82 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-4061 ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kadangi komiteto nuomonė yra bendru sutarimu, dėl motyvų kalbėti užsirašiusių nėra, gal galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Įstatymo projektui Nr. XIIP-4061 po svarstymo yra pritarta.
13.24 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3513 (svarstymas)
1-10 klausimas – projektas Nr. XIIP-3513. Pranešėjas – Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A. Salamakinas. Prašom pristatyti komiteto nuomonę.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Komitetas svarstė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, atsižvelgė į Aplinkos ministerijos siūlymus, taip pat Teisės departamento siūlymus ir bendru sutarimu nutarė įstatymą grąžinti iniciatoriams tobulinti.
PIRMININKAS. Kolegos, dėl motyvų užsirašiusių kalbėti nėra. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? (Balsai salėje) Pritarta komiteto nuomonei grąžinti iniciatoriams tobulinti.
13.24 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 341, 342 ir 343 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2590 (svarstymas)
Kolegos, 1-11 klausimas – projektas Nr. XIIP-2590. Pranešėjas – Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A. Salamakinas. Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū. Komitetas svarstė Atliekų tvarkymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Seimas paprašė ir valdyba pritarė, kad Vyriausybė pateiktų savo išvadą. Vyriausybė siūlo nepritarti įstatymo projektui. Komitetas, 7 balsavus už, 1 susilaikius, siūlo projektą atmesti.
PIRMININKAS. Kolegos, dėl motyvų norinčių kalbėti užsirišusių nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Komiteto nuomonei atmesti po svarstymo projektą Nr. XIIP-2590 yra pritarta bendru sutarimu.
13.25 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2869 (svarstymas)
1-12 klausimas – projektas Nr. XIIP-2869. Pranešėjas – Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A. Salamakinas. Svarstymo stadija. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Komitetas taip pat svarstė įstatymo projektą, atsižvelgė į Teisės departamento, Aplinkos ministerijos siūlymus ir bendru sutarimu siūlo… Ne, ne bendru sutarimu, bet, 5 balsavus už, prieš – 2, siūlo projektą atmesti.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Ačiū. Komiteto nuomonei atmesti įstatymo projektą Nr. XIIP-2869 yra pritarta bendru sutarimu.
13.26 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 ir 3423 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3608 (svarstymas)
1-13 klausimas – projektas Nr. XIIP-3608. Pranešėjas A. Salamakinas pristatys Aplinkos apsaugos komiteto nuomonę. Svarstymo stadija.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Komitetas svarstė šį projektą, gavome išvadas iš Europos teisės departamento, Aplinkos ministerijos. 8 balsavus už, 1 susilaikius, projektą siūlome grąžinti iniciatoriams tobulinti.
PIRMININKAS. Kolegos, dėl motyvų už, prieš kalbėti užsirašiusių nėra. Ar galime komiteto nuomonei pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3608 komiteto nuomonei grąžinti iniciatoriams tobulinti yra pritarta bendru sutarimu.
13.27 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3952(2) (svarstymas)
Kolegos, 1-14 klausimas – projektas Nr. XIIP-3952. Pranešėjas – Kaimo reikalų komiteto pirmininkas P. Čimbaras. Nematau P. Čimbaro. (Balsai salėje) Ar yra iš Kaimo reikalų komiteto? Jonas. Prašom. J. Kondrotas pristatys komiteto nuomonę. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Teikėjas – K. Daukšys. Man atrodo, yra rūkomajame ar kitur, reikėtų pašaukti. Prašom.
J. KONDROTAS (DPF). Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. Pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-3952(2) ir komiteto išvadoms. Komiteto balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū, Jonai, už pristatytą įstatymą. Diskutuoti užsirašęs V. Juozapaitis. Prašom. Dėl gyvūnų gerovės ir apsaugos.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, išties gyvūnų tema Seime visada nuskamba lyg ir ne visai rimtai, nebent tuo atveju, jeigu tai paliečia mūsų pinigines. Bet vis dėlto ši tema yra išties labai aktuali, tikrai čia stoviu ne vien asmenine iniciatyva, į mane kreipėsi nevyriausybinių organizacijų atstovai. Jie pateikė tam tikros informacijos ir labai konkrečių skaičių, kurie galbūt jus sudomins ir jūs tikrai pakeisite nuomonę. Kreipiuosi į tuos, kurie inicijavo jau galiojančio įstatymo atšaukimą.
2015 metais savivaldybės išleido nei daug, nei mažai – 809 tūkst. eurų mokesčių mokėtojų pinigų gatvėje rastiems gyvūnams gaudyti ir laikinai globoti. Gyvūnų globos organizacijos kasmet išleidžia apie 300 tūkst. eurų žmonių paaukotos paramos benamiams gyvūnams globoti. Kasmet nuo šunų ir kačių įkandimų nukenčia apie 5,5 tūkst. gyventojų, iš jų – 25 % vaikų iki 15 metų amžiaus. Vidutiniškai 14 šuns arba katės apkandžiojamų kiekvieną dieną ir t. t., ir t. t. Pavyzdžiui, 2015 metais apkandžiotiems asmenims paskiepyti buvo sunaudota 9 tūkst. 717 skiepų nuo pasiutligės. Tai ligonių kasoms ir mūsų mokesčių mokėtojams kainavo nei daug, nei mažai – 122 tūkst. eurų. Tuos skaičius galima tęsti be paliovos, nes išties tos išlaidos, kurias patiria valstybė, yra labai rimtos.
Kitas dalykas, kodėl reikia palikti tą žymėjimą. Aš manyčiau, kad tai yra atsakomybės klausimas. Mes visi turbūt mylime ir deklaruojame savo meilę gyvūnams ir visiems mūsų draugams, bet vis dėlto palikti juos be priežiūros ir visiškai atsisakyti atsakomybės yra labai nepilietiška. Aš suprantu tą norą dabar galbūt sutaupyti kieno nors pinigus ir galbūt rinkėjų nuolankumą gauti tokį įstatymo pateikimą atšaukus, jau galiojantį įstatymą, ir kam nors suteiks kokių nors privilegijų, bet vis dėlto noriu pasakyti, kad jeigu klausimas yra tik apie ženklinimo įkainius, kurie šiuo metu rinkoje svyruoja maždaug apie 15 eurų už vieną gyvūną, tai nevyriausybinės organizacijos nuo trečio gyvūno ir tolyn kompensuoja visas galimas išlaidas. Tikrai, jeigu kam nors išlaidos suteikia sunkumų, jos gali būti kompensuojamos.
Taigi aš labai kviečiu, kolegos, labai labai atsakingai pažvelgti į tą iniciatyvą ir iš tikrųjų ne deklaruoti meilę gyvūnams, o iš tikrųjų juos mylėti, nes jų ženklinimas reiškia taip pat ir rūpinimąsi jais, nes ženklintus gyvūnus mes turėsime galimybę atsekti, kada jie buvo paskiepyti nuo pasiutligės, o pasiutligė, labai gaila, bet kartais paliečia ir dvikojus gyventojus. Taigi labai prašau jūsų atsišaukti į nevyriausybinių organizacijų kvietimą ir iš tikrųjų palaikyti savo poziciją, kurią mes visiškai neseniai priėmėme, tai yra neatšaukti mūsų pačių priimto įstatymo. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kolegos, motyvai. Motyvai už – K. Daukšys. Prašau.
K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų aš dabar galvoju, gal reikėtų pradėti dainuoti, nes tai, ką gerbiamas kolega papasakojo, yra pusė tiesos ir, duok Dieve, kad būtų pusė.
Pirmas dalykas. Gerbiami kolegos, gyvūnų Lietuvoje yra, mažiausiais skaičiavimais, 1,5 mln. Po 15 eurų sudėjus, jau išeina 22,5 mln. eurų vien tiktai tam, kad būtų suženklinti, jeigu tiems ženklintojų dalykams…
Antras dalykas. Tie gyvūnai, kurie gyvena dažniausiai pas žmones privačiuose namuose, kaimuose arba miestuose, priemiesčiuose, nėra kokie nors žaislai, kuriuos nusiperka žmonės, kad žaistų. Jie dirba darbą, tai yra gaudo peles, saugo namus ir daro kitus dalykus. Kad ir kaip būtų gaila, šiandien tų gyvūnų kastravimas ir sterilizavimas kainuoja pinigus ne 15 eurų, o nuo 40 iki 90 eurų. Gal man tada galėtų kolegos pasakyti, iš kur tų pinigų žmonėms surasti, jeigu jų turima katė gali kas metus atsivesti mažiausiai 12 kačiukų, ir kokiu būdu tada juos visus suženklinsite ir padarysite? Todėl aš manau, kad labai gaila, kad dar kitas Kastracijos ir sterilizacijos įstatymas nuėjo į Vyriausybę ieškoti išvados, bet aš tikiu, kad tik bendras problemos sprendimas su kastracija ir sterilizacija gali duoti gerumą kokį nors ir ženklinimui. Todėl siūlau pritarti šitam įstatymui, laikinai sustabdyti ženklinimą, kol bus rasta bendra vyriausybinė programa.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Daugiau kaip prieš metus buvo kalbama apie kastraciją, sterilizaciją, gyvūnų ženklinimą šiek tiek nukerpant, kalbant apie kates, ausytes. Tada buvo sakoma prieš, negalima, blogai ir t. t. Manyčiau, kad šito įstatymo įsigaliojimo atšaukimas tikrai būtų neigiama žala, nes negali dirbti gyvūnų gerovės klausimais, kai nežinai, kiek yra gyvūnų, o reikia taikyti tiek sterilizaciją, kastraciją, tiek ir ženklinimą. Aš girdėjau tiktai vieną nevyriausybinę organizaciją, kuri pasisakė prieš, nes jie dirba su išmestais į gatvę gyvūnais, kur negalima atsekti, kam priklauso ir kur. O atsakingas, normalus gyvūno savininkas visada ras ar 10, ar 15, ar 5 eurus gyvūną suženklinti per jo gyvenimo trukmę. Todėl, manyčiau, tikrai negalima atšaukti. Tuo labiau kad viskas vyksta sėkmingai. Jau yra per keletą mėnesių suženklinta nemažai gyvūnų, duotas pereinamasis laikotarpis. Savivaldybės kaip ir anksčiau skyrė šiek tiek, taip ir dabar skiria lėšų būtent ženklinti ir registruoti tam, kad būtų sutvarkyta, o ne švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai, suaukotos lėšos beglobiams gyvūnams paskui gydyti, namams ieškoti ir t. t. Reikia dirbti kompleksiškai ir spręsti gyvūnų gerovės klausimus. Aš agituoju, kad būtų balsuojama prieš atšaukimą.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavo 58 Seimo nariai: už – 39, prieš – 12, susilaikė 7. Taigi įstatymo projektui Nr. XIIP-3952 svarstymo stadijoje yra pritarta.
Kolegos, iki pietų liko nemažai laiko, bet mes, matot, rytinę darbotvarkę… V. Juozapaitis, prašau. Prašau per šoninį.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Kadangi Darbo frakcijos seniūnas suteikė man savo malonų dėmesį, aš noriu pasakyti, kad tikrai nesu girdėjęs tamstos dainuojančio, bet aš esu tikras, kad jūs Lietuvai atneštumėte daugiau naudos negu čia būdamas. Ačiū.
PIRMININKAS. Supratome, prasideda. K. Daukšys pasakys. Prašau neminėti vardų, kad nereikėtų ilgai šnekėti.
K. DAUKŠYS (DPF). Tikrai asmeniškai nesu paminėjęs nė vieno vardo šitoje salėje šiandien, todėl manau, kad gerbiamas Seimo narys užsiima savireklama. Dainuoju iš tikrųjų aš gerokai už jį prasčiau, bet manau, kad apie gyvūnų ženklinimą šiuo atveju išmanau daugiau.
PIRMININKAS. Supratome. Viskas aišku. Kolegos, ir… Prašau per šoninį.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Aš noriu pasakyti, kad aš pritariau šitam įstatymui iš meilės gyvūnams, nes man nėra priimtinas požiūris, kad jeigu gyvūno savininkas nėra žinomas ir jo negalima paženklinti, tada ką, jį reikėtų sunaikinti? O kur tada galų gale gyvūnų laisvė? Gyvūnų laisvė daugintis, teisė gyventi? Jeigu mes tokie humanistai, pripažinkime ir jų teises. Kadangi labai myliu šunis ir kates, aš negaliu pripažinti teisių tik tų, kurie gyvena turtingai ir yra paženklinti. Aišku, veskime į tai, kad jie ženklintų, žmonės ženklintų šunis. Aišku, kad tai yra gerai. Bet dabar priversti visus, nežinau… Man atrodo, tai yra kraštutinumas. Jeigu tai būtų vienintelė Lietuvos problema. Tegul neturtingi žmonės verčiau nusiperka mėsos gabalėlį, ypač tie pensininkai.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Šablinskas. Taip pat… (Balsai salėje)
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui pirmininkui. Kolegos, iš tikrųjų aš už gyvūnus, už jų laisvę gyventi ir daugintis, bet tuos čipsus turbūt pasiūlyčiau, kad pradėtų turbūt nuo mūsų seimūnų čipsuoti, ir STT tada būtų mažiau darbo ieškoti, kur kas ką padarė ir nunešė pinigus. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, iš tiesų rytinė darbotvarkė yra baigta. Mes negalėtume iš eilės labai daug svarstyti, bet galėtume vieną klausimą svarstyti – tai 2-12, kurio pranešėja yra G. Purvaneckienė. Gal galėtume pasvarstyti iki pietų? (Balsai salėje) Po pietų liks mažiau. Giedre… (Balsai salėje) Kas? Jūs pristatysite? (Balsai salėje)
13.40 val.
Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo Nr. VIII-1202 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3352 (pateikimas)
Prašau V. Saulį pristatyti 2-12 klausimą, projektą Nr. XIIP-3352. Pranešėjas, trys pasirašė. Pateikimo stadija. Prašau.
V. SAULIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už supratimą. Noriu pateikti Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pasistengsiu jį trumpai pateikti.
Jis teikiamas dėl to, kad mes, Audito komiteto nariai, teikėjai, atsižvelgėme į susiklosčiusią padėtį dėl turto ir verslo vertinimo profesijos. Asmeniui, turinčiam tinkamą bazinį išsilavinimą bei pakankamą (priklausomai nuo siekiamos kvalifikacijos: vieneri, treji arba septyneri metai) darbo, susijusio su vertinimu, patirtį, Finansų ministerijos nustatyta tvarka išlaikiusiam atitinkamus kvalifikacijos egzaminus, suteikiama nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto arba verslo srities vertinimo asistento (žemiausia kategorija), vertintojo (aukštesnė) arba vertintojo eksperto (aukščiausia) kvalifikacija. Kvalifikaciją suteikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto ir verslo vertintojų valstybinė priežiūros įstaiga.
Galiojančiame įstatyme numatyta, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. vertinimų negalės atlikti tie turto vertintojai, kurių bazinis išsilavinimas neatitiks įstatymo 8 straipsnio 2 punkte išvardintų išsilavinimo krypčių nurodytose mokslo srityse. Tai naujas reikalavimas, kurio nebuvo ankstesnėje įstatymo redakcijoje, kai turto vertintojo kvalifikaciją įgijo dauguma šiandien praktikuojančių asmenų. Manoma, kad nelogiška, kad asmenys, 10–18 metų papildomai mokęsi, išsilaikę kvalifikacinius turto vertintojų egzaminus ir vėliau kasmet kėlę kvalifikaciją, nuo 2018 metų nebegalės tęsti savo profesinės veiklos. Tai bus pažeidžiama asmenų, anksčiau įgijusių vertintojo kvalifikaciją, teisėti lūkesčiai, bus nepagrįstai nuvertinta vertintojo patirties svarba ir įtaka turto arba verslo vertinimui, kokybei bei patikimumui.
Dar vienas argumentas, kad išsilavinimo skirstymas pagal mokslo kryptis sukuria nestabilumą. Mokslo kryptys kaitaliojasi, ribos tarp jų nusitrina ir todėl dalis turto vertintojų ateityje netikėtai gali atsidurti profesijos užribyje. Kelia abejonių ir mokslo krypčių tinkamo turto vertintojų kvalifikacijai įgyti subjektyvus nustatymas. Nėra protingo paaiškinimo, kodėl, pavyzdžiui, pagal dabar galiojančią 8 straipsnio redakciją matematikas gali vertinti turtą, o fizikas jau ne, nors fizika, kaip žinome, tėra matematikos taikymas negyvai gamtai. Tai štai tokia mūsų siūloma įstatymo pataisa.
Yra gautos Teisės departamento pastabos, šis įstatymas… Norime pakeisti 8 straipsnio 2 punktą ir išdėstyti jį taip, kad „turi aukštąjį universitetinį, fizinių, socialinių ir technologijų mokslo sričių išsilavinimą, kai siekiama verslo vertintojo, vertintojo asistento, vertintojo arba vertintojo eksperto kvalifikacijos“. Teisės departamentas pateikė keletą pastabų, galbūt aš jas trumpai pakomentuosiu.
Dėl pirmos pastabos norėčiau pasakyti, kad toks aprašas jau patvirtintas 2015 m. liepos 8 d. finansų ministro įsakymu. Aprašo sisteminės analizės pagrindu galima teigti, kad Europos Sąjungoje bendrų reikalavimų dėl turto vertintojų bazinio išsilavinimo nėra.
Dėl trečios pastabos būtų galima atsakyti, kad kvalifikacijai užtikrinti pasitelkiami efektyvesni instrumentai: egzaminai, profesinės patirties reikalavimai, tęstiniai mokymai. Bazinis išsilavinimas yra per daug nutolęs, kad darytų įtaką vertintojų kvalifikacijai.
Ir viena iš tokių pastabų yra, kad mes lyg ir neišnagrinėjome kitų šalių patirties, tad aš norėčiau pasakyti keletą pavyzdžių. Pavyzdžiui, Vokietijoje tinkamas išsilavinimas laikomas po vidurinės mokyklos išklausytas šešių semestrų (180 kreditų apimties) kursas aukštesniojo, profesinio mokymo mokykloje, verslo mokykloje ar universitete. Bulgarijoje gali siekti, turintis aukštąjį išsilavinimą, universitetinį. Slovėnijoje reikalavimai pakelti truputį aukščiau, kad būtų baigęs antrosios pakopos aukštojo mokslo studijų programą, tai čia pagal mus būtų magistrai. Lenkijoje, pas mūsų kaimynus, kvalifikacijos egzaminą galima išlaikyti turint aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Estai, kurie vertina kartu su Amatų rūmais, reikalauja turėti aukštąjį išsilavinimą, nebūtinai universitetinį. Tai tiek trumpai. Kviečiu kolegas pritarti šitam pateikimui, komitetuose svarstant galima bus atsižvelgti į pastabas, kurias pateikė Teisės departamentas. Dėkoju.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas kolega, toks truputį su humoru, bet iš tikrųjų esminis klausimas. Kažkada P. Samuelsonas, toks garsus novelistas, yra sakęs, kad ir iš papūgos galima padaryti ekonomistą, jeigu ją išmokysi dviejų žodžių: pasiūla ir paklausa. Sakykite, kokią koreliaciją su nekilnojamojo turto rinkos kaina turi tas nekilnojamojo turto vertintojų formalizavimas? Nes apie tą jūs iš esmės kalbate. Ačiū.
V. SAULIS (LSDPF). Klausimas, aišku, įdomus. Bet pagal… Vis tiek pas mus… Kodėl mes pirmiausia tą pasiūlymą teikiame, kad, svarstydami Audito komitete įvairias ataskaitas ir vertindami parduodamo įkeisto arba kitokio kilnojamojo, nekilnojamojo turto vertę, susidūrėme su tokiais dalykais, kad tie vertinimo reikalai labai atitrūkę nuo realios situacijos, kaip jūs šnekate. Kada svarstėme konkrečius objektus, tai mums sukėlė įtarimų, kad ta kvalifikacija iš tikrųjų ir ne visų vertintojų yra atitinkama. Sakykime, mes reikalaujame tinkamo bazinio išsilavinimo, darbo, susijusio su turto vertinimu, patirties, po to reikalaujame išlaikyti egzaminą, būtinai reikalaujame, kad jis pereitų trejų metų vertintojo asistento laikotarpį, po to jis vėl laiko egzaminą ir tiktai tada tampa tikru vertintoju, o po to – mokymosi visą gyvenimą principas, nuolatinis kvalifikacijos kėlimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiamas pranešėjau, ar nebus šiuo atveju taip, kad čia apibendrintai fizinių, socialinių, technologinių mokslo sričių išsilavinimą turi turėti turto vertintojas. O visa šita, kas čia konkrečiai buvo surašyta, iš kokių krypčių arba iš kokių specialybių turi turėti išsilavinimą, bus žemesniame teisės akte, t. y. poįstatyminiuose aktuose visa tai surašyta. Galbūt, jeigu įstatyme nurodyta, kokių krypčių arba kokį išsilavinimą reikia turėti, tai yra kažkaip solidžiau ir manau, kad tiksliau, ko gero. Ačiū.
V. SAULIS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Jūsų klausimas susijęs su tuo, kad mes nustatome tiktai pagal studijų kryptis, nes tikrai kartais būna nelogiška, kad pagal atskirą išsilavinimą, sakykime, kaip yra studijų fiziniai mokslai, technologijos mokslai, socialiniai mokslai, vienus dalykus lyg ir turėdamas žmogus pagal išsilavinimą gali būti vertintojas arba iš pradžių asistentas, po to nebegali. Vieni gali vertinti nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą. Tačiau, pavyzdžiui, vertinant verslą, jau keliami visai kiti reikalavimai. Jeigu jums įdomu, aš norėčiau pasakyti, kad vertintojus vienija Europos šalių turto vertintojų asociacija, vadinama TEGoVA, jai priklauso 63 asociacijos šalys iš 34 šalių, ne tiktai iš Europos. Tai, pavyzdžiui, jų nuomone, vertintojų išsilavinimo reikalavimai, kad būtų pripažinta Europoje arba papildomos akreditacijos procedūros, yra šie: pirma, tai universitetinis išsilavinimas, išklausius profesijai reikalingus dalykus, ir dveji metai profesinės veiklos. Arba universitetinis išsilavinimas, neišklausius profesijai reikalingų dalykų, ir penkeri metai profesinės veiklos. Tokio bendro reikalavimo Europos Sąjungoje nėra ir, matyt, negali būti. Kiekviena šalis sprendžia kitaip, mes siūlome taip, kaip siūlome. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūs atsakėte į klausimus.
V. SAULIS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl motyvų užsirašė tiktai G. Purvaneckienė, kuri yra ir teikėja. Gal galime nekalbėti? Ačiū už supratimą. Kolegos, gal galime bendru sutarimu pritarti? Ne? Balsuojame.
Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš. Pateikimo stadija, kolegos! Kolegos, rytinę darbotvarkę, matyt, baigsime, nes pranešėjų daugiau neturime, ir laiko yra daug. Popietinės nesvarstysime, nes nebėra… (Balsai salėje) Ir laiko jau mažai, kolegos! 10 minučių. Reikia anksčiau atvažiuoti į darbą, ir užteks.
Balsavo 43 Seimo nariai: už – 40, susilaikė 3. Taigi įstatymo projektui Nr. XIIP-3352 po pateikimo yra pritarta. Pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstysime rudens (devintojoje) Seimo sesijoje.
V. SAULIS (LSDPF). Pirmininke, prašyčiau papildomą komitetą paskirti Audito komitetą. Papildomą.
PIRMININKAS. Teisėtas reikalavimas. Papildomas – Audito komitetas. Kolegos, ar galime pritarti pasiūlymams? Ačiū, yra pritarta.
Kolegos, galime registruotis, jeigu kas nors vėliau atėjote, kad būtų dar vienas balsavimas.
Užsiregistravo 39 Seimo nariai. Gegužės 31 dienos rytinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas) Susitiksime 15 valandą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.