LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 238
STENOGRAMA
2015 m. gegužės 5 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GEDVILAS,
Seimo Pirmininko pavaduotojai J. NARKEVIČIUS
ir A. SYSAS
PIRMININKAS (V. GEDVILAS, DPF*). Labas rytas, gerbiamieji kolegos, noriu paprašyti jūsų visų užimti savo darbo vietas. Skelbiu Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gegužės 5 d. (antradienio) posėdžio pradžią. (Gongas) Kviečiu visus registruotis. Registruojamės, kolegos.
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 70 Seimo narių.
Prieš pradėdamas mūsų posėdį norėčiau perskaityti keletą pranešimų. Gerbiamieji kolegos, prieš pradėdamas posėdį noriu paprašyti pagerbti vieną netektį. Balandžio 29 d. netekome buvusio Seimo nario V. Martišausko. V. Martišauskas Seimo nariu buvo 1996–2000 metais. Seime dirbo Teisės ir teisėtvarkos komitete. V. Martišauską pažinojome ir kaip puikų žurnalistą, televizijos laidų ir žurnalų redaktorių. Telydi ramybė ir šviesus atminimas palikusįjį gyvųjų pasaulį. Pagerbkime buvusį kolegą tylos minute.
Tylos minutė
10.02 val.
Informaciniai pranešimai
Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dar vienas pranešimas. Noriu paskelbti, kad vieną iš įstatymų projektų, kurį turėjo pasirašyti Prezidentė, ji atmetė. Kokia yra tvarka? Apie ją kalba 165 straipsnis: „Seimo sprendimai dėl Respublikos Prezidento grąžinto įstatymo. Jeigu pagal Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalį Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymą grąžina Seimui pakartotinai svarstyti, Seimo Pirmininkas apie tai praneša Seimui artimiausiame posėdyje.“ Tą aš ir darau. Taigi Miškų įstatymo Nr. I-701 1, 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas yra atmestas. (Balsai salėje) Grąžintas pakartotinai svarstyti Seimui.
Gerbiamieji kolegos, dabar viena džiugi naujiena. Mes turime tokią gražią tradiciją – kada mes švenčiame apvalius jubiliejus, gal ne visai apvalius, bet pusiau apvalius jubiliejus, mes visada tą kartu padarome. Šiandien leiskite pasinaudoti pirmininko teisėmis ir pasveikinti R. Popovienę su gimtadieniu, palinkėti jai kuo geriausios kloties, geriausi linkėjimai viso Seimo vardu. Sėkmės jums, Raminta! Norime įteikti gėles gimtadienio proga. Paplojam. (Plojimai)
10.04 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2015 m. gegužės 5 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Gerbiamieji kolegos, atlikome visas įžangines procedūras, kurias turėjome atlikti. Dabar darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Yra norinčių pasiūlyti dėl darbotvarkės. P. Gražulis pirmasis atsistojo prie mikrofono. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš Seniūnų sueigoje prašiau, kad iš darbotvarkės būtų išbrauktos Konstitucinio Teismo įstatymo pataisos, jis yra susijęs su J. Sabatausko, tai eitų paketu, tai gal iki ketvirtadienio išbraukim šį klausimą, kaip ir mano, projektą Nr. XIIP-2500(2)?
PIRMININKAS. Gal darbotvarkės numerį sakykite, lengviau rasti.
P. GRAŽULIS (TTF). 1-12 klausimas.
PIRMININKAS. 1-12a?
P. GRAŽULIS (TTF). 1-12a – projektas Nr. XIIP-2500(2). Kadangi mano išbraukėme, gal atidėtume iki ketvirtadienio ir… nes tai susiję. Mano siūlymai yra dėl to paties klausimo…
PIRMININKAS. Petrai, aš nesusigaudžiau, nes jūs turite seną, o mes jau pakoreguotą darbotvarkę po Seniūnų sueigos.
P. GRAŽULIS (TTF). Sako, 1-10a klausimas.
PIRMININKAS. Išbraukti jūs prašote? Tai būtų 1-10a, 1-10b ir 1-10c, taip?
Gerbiamasis R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Prašyčiau išbraukti Reklamos įstatymą, 1-6 klausimą, nes ten yra įsivėlusi klaida. Teisės departamentas ir Ekonomikos komitetas balsavo, kad nebūtų reklamos stendai, o iš tikrųjų ten yra iškabos. Aš nežinau, gal galime išbraukti. Prašysime, kad Ūkio ministerija teiktų pasiūlymus ir Ekonomikos komitete, ko gero, reikės balsuoti iš naujo. Teisės departamento išvada buvo ne dėl to straipsnio.
PIRMININKAS. Dėkojame, supratome. Gerbiamasis J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes jau su savo posėdžiavimu tikrai visuomenėje juokingai atrodome. Čia pasipylė pasiūlymai mažinti ir taip kuklią darbotvarkę. Juk komitetai savo išvadų vis tiek nepakeis. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, manau, J. Sabatauskas patvirtins, dėl Konstitucinio Teismo įstatymų projektų (kur yra atmesti – atmesti, kur pritarė) viską padarė. Aš siūlau visą Konstitucinio Teismo įstatymų paketą, trijų projektų paketą, palikti darbotvarkėje ir Seime priimti sprendimą. Ten tikrai yra įdėmiai atsvarstyta ir Petras nieko nepasieks, jeigu jį perkelsime į kitą dieną.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, daugiau pasiūlymų, pastabų lyg ir nematau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pirmininke, galima dar?
PIRMININKAS. Gerbiamasis A. Kubilius, prašom, kolega.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš šiek tiek pratęsdamas tai, ką kolega J. Razma kalbėjo. Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs atkreiptumėte dėmesį, tai rytiniame plenariniame posėdyje iš 19 darbotvarkės klausimų 12 yra atmetimai. Po pietų iš 14 darbotvarkės klausimų 12, o gal ir visi 13 yra susiję su alkoholio kontrole. Aš siūlau, gerbiamasis pirmininke, dirbti taip, kad užbaigtume Seimo posėdį iki pietų, tam yra visos galimybės su tokia darbotvarke, kur yra vien atmetimai, taip, kad vakare galėtume patikrinti, kaip veikia šiandieniniai alkoholio kontrolės įstatymai. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamasis Andriau, mes supratome jūsų nuomonę ir pasiūlymus. Dagiau nematau stovinčių prie šoninių mikrofonų. Dabar mums reikia apsispręsti dėl pasiūlymų.
Gerbiamasis R. Žemaitaitis siūlo išbraukti iš darbotvarkės 1-6 klausimą, projektą Nr. XIIP- 2718. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų išbraukta, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 66, prieš – 10, susilaikė 21. Gerbiamojo R. Žemaitaičio siūlymui išbraukti iš darbotvarkės įstatymo projektą Nr. XIIP-2718 yra pritarta.
Dabar kitas klausimas, kuris buvo pasiūlytas gerbiamojo P. Gražulio, – išbraukti įstatymų projektus Nr. XIIP-2500, Nr. XIIP-2501 ir Nr. XIIP-2502, o J. Razmos siūlymas – palikti. Balsuojame. Jeigu bus daugiau už tai, kad būtų išbraukta, tai nebus prasmės balsuoti už tai, kad būtų palikta. Gerbiamieji kolegos, pirmasis siūlė P. Gražulis. Dabar balsuojame dėl P. Gražulio pasiūlymo dėl anksčiau paminėtų klausimų išbraukimo. Kas nori išbraukti, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 45, prieš – 16, susilaikė 36. Klausimas paliekamas darbotvarkėje, t. y. pritarta J. Razmos pasiūlymui.
Prašom, gerbiamasis Jurgi.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ačiū, kad dėl šito pritarta, bet aš siūliau palikti darbotvarkėje ir dar du projektus, kurie dabar yra pažymėti juodai, kad dėl Konstitucinio Teismo reikalų mes iki galo apsispręstume.
PIRMININKAS. Mes dar balsuosime, nes P. Gražulis nesiūlė šito dalyko. Dabar mes balsavome už tris: už Nr. XIIP-2500, Nr. XIIP-2501 ir Nr. XIIP-2502. J. Razma siūlo palikti darbotvarkėje Nr. XIIP-1134 ir Nr. XIIP-1626, du įstatymų projektus, kuriuos Seniūnų sueigoje buvo nutarta išbraukti. Mes turime balsuoti, nes yra toks pasiūlymas. Kas už tai, kad paliktume darbotvarkėje šituos įstatymų projektus, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 55, prieš – 19, susilaikė 24. Įstatymas paliekamas darbotvarkėje, įtrauktas į darbotvarkę. Du įstatymai, tai yra įstatymų projektai Nr. XIIP-1134 ir Nr. XIIP-1626, įtraukti į šios dienos darbotvarkę. Daugiau pasiūlymų ir pastabų nėra.
Gerbiamieji kolegos, 14.00 val. aš noriu sušaukti Seniūnų sueigą, jeigu galima, labai trumpai, 10 min., Seniūnų sueigos salėje, nes reikia aptarti kvotų klausimą ir komitetų paskirstymo klausimą. Aš noriu su jumis pasitarti, mes per ilgai tęsiame, reikia greičiau baigti šitą klausimą. Tiesiog toks trumpas pasitarimas 14.00 val. Jeigu atsitiks taip, kad posėdis baigsis anksčiau, tai aš padarysiu papildomą pranešimą, gal tada 13.00 val. susirinksime, iš karto, kad nereikėtų laukti, kad būtų galima iš karto po posėdžio susirinkti, bet pagal dabartinę programą 14.00 val.
Gerbiamieji kolegos, buvo dar vienas pasiūlymas, kurį mes aptarėme Seniūnų sueigoje, tai yra 2-13 klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2997. Čia dar nėra komiteto išvados. Jeigu negausime komiteto išvados, mes to klausimo šiandien nesvarstysime, pateikimas neįvyks, jeigu neturėsime komiteto išvados, nes Teisės departamento išvada yra tokia, kad prieštarauja Konstitucijai.
Aptarėme visą darbotvarkę. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti visą darbotvarkę? Galime bendru sutarimu, nereikia balsuoti? Gerai. Skelbiu, kad šios dienos posėdžių darbotvarkė bendru sutarimu yra patvirtinta.
10.14 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 11, 42, 43 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2678(2)ES, Bankų įstatymo Nr. IX-2085 1, 9, 23, 34, 64, 66 ir 71 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2680(2)ES, Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 1, 3, 9, 50, 52 ir 56 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2681(2)ES, Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 4 ir 381 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2682(2)ES, Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo Nr. IX-2387 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2683(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-2a klausimas – Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 11, 42, 43 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2678. Pranešėjas A. Palionis kalbės Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Gerbiamasis Andriau, gal jūs pristatykite visus, o atmetimą svarstysime atskirai? Visus, kurie nėra susiję su atmetimu.
A. PALIONIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šitą įstatymų projektų paketą. Iš eilės. Komitetas bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-2678(2). Komitetas taip pat bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui Nr. XIIP-2680(2), bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-2681(2) ir komiteto išvadoms. Komitetas bendru sutarimu pritarė pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2682(2), taip pat bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui Nr. XIIP-2683(2).
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai už pristatytą komiteto nuomonę. Dabar norėčiau pakviesti V. Saulį kalbėti Audito komiteto vardu. Pristatykite nuomonę dėl visų įstatymų projektų.
V. SAULIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė visą Lietuvos banko įstatymo paketą, aš konkrečiai trumpai apie kiekvieną. Dėl Lietuvos banko įstatymo projekto Nr. XIIP-2678 buvo atsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Audito komitetas pateikė savo pasiūlymą pagrindiniam komitetui. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos banko įstatymo projektui Nr. XIIP-2678.
Kitas įstatymas – Lietuvos banko kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas. Audito komitetas pritarė Seimo Teisės departamento pastabai, komiteto sprendimas – atsižvelgdami į Teisės departamento pastabas, mes siūlome projektą Nr. XIIP-2679 atmesti.
Projektas Nr. XIIP-2680, irgi Banko įstatymo projektas. Atsižvelgėme į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Komiteto sprendimas – iš esmės pritarti Lietuvos banko įstatymo projektui Nr. XIIP-2680.
Centrinės kredito unijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Komitetas atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Komiteto sprendimas – iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo projektui.
Kitas projektas – Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo projektas Nr. XIIP-2682. Mes nepritarėme Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai, kadangi jų klausimas yra tikrai neaktualus, ir siūlome pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2682.
Ir paskutinis įstatymo projektas Nr. XIIP-2683 – Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo projekto straipsnių pakeitimas. Komitetas pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai, pastabai ir iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2683. Tai buvo visas įstatymų paketas. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Buvo pristatytos dviejų komitetų nuomonės. Aš noriu tik paprašyti kolegų, labai didelis triukšmas. Kolegos, šiek tiek ramybės norėčiau palinkėti. Gerbiamieji kolegos, didelis triukšmas salėje, pabandykite tyliau! Seniūnai, nuraminkite savo frakcijas.
Gerbiamieji kolegos, dabar mes turime apsispręsti, ar galime po svarstymo pritarti įstatymų projektams, kuriems bendru sutarimu tiek vienas, tiek kitas komitetas pritarė? Tai būtų įstatymų projektai Nr. XIIP-2678, Nr. XIIP-2679, Nr. XIIP-2680, Nr. XIIP-2681, Nr. XIIP-2682, Nr. XIIP-2683. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu, nes čia, atrodo, nekilo jokių diskusijų ir gana vieningai yra pritarta? Nematau kitokios nuomonės, todėl pritarta bendru sutarimu.
10.20 val.
Lietuvos banko įstatymo 1, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 19, 20, 25, 31, 33, 35, 36, 38, 47, 49, 50, 53, 54, 541, 55 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo priedo papildymo įstatymo Nr. X-569 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2679ES (svarstymas)
Dabar dėl vieno įstatymo projekto – Nr. XIIP-2679. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir siūlė atmesti. Gerbiamasis Andriau, gal keletą žodžių, kodėl jūs siūlote būtent jį atmesti?
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai. Taip pat ir papildomo Audito komiteto pastabai, kad šis konkretus pasiūlymas turėtų būti dėstomas kaip Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto pakeitimas. Todėl siūloma šį įstatymo projektą atmesti.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Motyvai už, prieš. Yra prieš. Gerbiamasis Povilai Urbšy, jūs kalbėsite prieš, kad būtų atmestas šis įstatymo projektas? Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Taip. Norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį į tai, kad šiuo metu mes svarstome įstatymų projektus, kurie yra susiję su Lietuvos banko nacionalinių galių ribojimu. Taip mes atsisakome valstybės suvereniteto nacionalinės finansų politikos srityje. Kai kas pasakys, kad taip įpareigoja sutartis su Europos Sąjunga ir atitinkami reglamentai. Nesiginčiju, bet iki šios dienos Seimo nariams nebuvo pateikta analizė ir palyginimai, kaip šios nuostatos yra įgyvendinamos kitose Europos Sąjungos valstybėse. Ar nebus taip, kad mes vėl išsišoksime atsisakydami savo galių ir skirtingai atrodysime nei kitos Europos Sąjungos valstybės.
Aš paprasčiausiai kviečiu Seimo narius susimąstyti, ar mes lengva ranka galime atsisakyti savo suverenių nacionalinių finansinių, politinių galių.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Nuomonė už – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, prieš tai kalbėjęs prelegentas yra didele dalimi teisus, kad toks svarbus nacionalinis klausimas kaip Lietuvos banko funkcijos ir apskritai visa finansų sistema, ir kapitalo rinka vienaip ar kitaip turėtų daugiau priklausyti nuo mūsų Lietuvos valstybės įtakos. Tačiau taip jau išėjo, kad po to, kai mes įstojome į Europos Sąjungą, kai pasirašėme visas knygas, kai įsipareigojome atitinkamai keisti visus tikslus, galų gale keisti metodus ir būdus valdyti finansų sistemą, tarp jų ir kapitalo rinką, po tų įsipareigojimų faktiškai manevro laisvės mums nebeliko.
Žiūrėdamas į tą situaciją, aš tiesiog nematau kito pasirinkimo, kaip tik pritarti visoms šioms korekcijoms, nes kitaip mes būsime dar kartą grąžinti prie to paties klausimo ir būsime vis tiek priversti padaryti tai, ko reikalauja Centrinis bankas. Nors, kaip minėjau, daugeliu atvejų Europos centrinio banko funkcijos, kurias perima iš dabartinio Lietuvos banko… funkcijas, kurios perimamos iš Lietuvos banko, buvo galima bandyti kaip nors kitaip tvarkyti arba reguliuoti. Tačiau laiku nebuvo parodyta iniciatyvos, nebuvo projektų ir iš esmės mes palikome situaciją, visiškai atsidavėme Europos centrinio banko reikalavimams, Briuselio reikalavimams. Dabar pasirinkimo mes neturime. Būdami bendrame katile, mes atskiros sriubos jau nebevirsime. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, jūs išklausėte nuomones už, nuomones prieš. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad būtų atmestas įstatymo projektas, balsuoja už (tai yra pritarimas komiteto nuomonei), kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko. Dabar balsuojame dėl atmetimo. Komiteto nuomonė buvo atmesti.
Balsavimo rezultatai: už – 86, prieš – 4, susilaikė 10. Taigi įstatymo projektas Nr. XIIP-2679 yra atmestas.
10.24 val.
Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2667(2), Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-576 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2668(2), Audito įstatymo Nr. VIII-1227 3, 33 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2669(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3a klausimas – Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2667(2). Pranešėja – J. Vaickienė, Audito komiteto pirmininkė. Ruošiasi R. Markauskas, Biudžeto ir finansų komitetas. Čia taip pat yra trys projektai. Dar yra Nr. XIIP-2668 ir Nr. XIIP-2669. Gerbiamoji pirmininke, pristatykite visus tris projektus.
J. VAICKIENĖ (TTF). Gerai. Dėkui, posėdžio pirmininke. Audito komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-2667ES – Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir iš esmės parengė patobulintą variantą, į kurį mes siūlėme dar įtraukti labai mažos įmonės statusą. Tai yra įmonė, kurios ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną neviršija šių dydžių: tai yra balanse nurodyto turto vertė – 350 tūkst. eurų, pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 700 tūkst. eurų ir vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus būtų 10.
Mes atsižvelgėme į Buhalterių asociacijos pageidavimus, į smulkiųjų įmonių pageidavimus, nes tokios įmonės turėtų galimybę rengti supaprastintą finansinę atskaitomybę. Tai yra trumpas balansas ir trumpa pelno, nuostolio ataskaita. Taip pat labai mažos įmonės gali ir nerengti aiškinamojo rašto ir tuomet jų finansinė ataskaita bus iš dviejų dalių.
Todėl pateikę patobulintą variantą komiteto nariai bendru sutarimu priėmė sprendimą pritarti Audito komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2667(2)ES.
PIRMININKAS. Kiti projektai. Taip pat pritarė? Taip?
J. VAICKIENĖ (TTF). Kitas. Pagrindinio komiteto išvados dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2668ES. Priėmė sprendimą pritarti Audito komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-576 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2668(2)ES. Pritarta bendru sutarimu.
Taip pat pagrindinis komitetas svarstė projektą Nr. XIIP-2669 ir pritarė bendru sutarimu. Priimtas sprendimas – pritarti Lietuvos Respublikos audito įstatymo tam tikrų straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2669ES.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkei. Į tribūną kviečiu gerbiamąjį R. Markauską kalbėti Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Taip pat dėl trijų įstatymų projektų pateikti komiteto nuomonę.
R. MARKAUSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas kaip papildomas svarstė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 pakeitimo įstatymo projektą. Priėmė sprendimą iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Audito komitetui tobulinti projektą pagal Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą. Už – 6, susilaikė 2.
Taip pat Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-576 pakeitimo įstatymo projektą. Priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo iniciatorių pateiktam projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Audito komitetui patobulinti projektą pagal Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą. Už – 6, susilaikė 2.
Biudžeto ir finansų komitetas dar svarstė Lietuvos Respublikos audito įstatymo Nr. VIII-1227 3, 33 straipsnių ir priedo pakeitimus ir priėmė sprendimą pritarti pateiktam įstatymo projektui. Už – 6, susilaikė 2. Dėkoju R. Markauskui už komiteto nuomonės pristatymą. Yra norinčių kalbėti. Nuomonė už – Z. Žvikienė. Prašom.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį į Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo projektą Nr. XIIP-2667. Nežinau, gal nereikės balsuoti atskirai dėl komiteto pasiūlymo, bet labai prašau pritarti šiam patobulintam įstatymo projektui pagal Audito komiteto pasiūlymus. Iš tikrųjų buvo dingęs mažųjų įmonių statusas iš šio įstatymo projekto, atsiprašau, labai mažų įmonių statusas. Aš manau, jūs visi pritarsite, kad labai mažoms įmonėms reikėtų palengvinti dėl finansinių atskaitomybių dokumentų, sumažinti joms šitą popierinę naštą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolege. Taigi, gerbiamieji kolegos, daugiau norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti šiems trims įstatymų projektams po svarstymo bendru sutarimu? Galima pritarti. Taigi konstatuoju, kad yra pritarta bendru sutarimu įstatymų projektams Nr. XIIP-2667, Nr. XIIP-2668 ir Nr. XIIP-2669.
10.31 val.
Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 20, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1302 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 20, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1302. Svarstymas. Pranešėja – J. Vaickienė, Audito komiteto pirmininkė. Prašau, kolege.
J. VAICKIENĖ (TTF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Pagrindinis komitetas – Audito komitetas – svarstė Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 20, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1302 ir per svarstymą nutarė nepritarti, tai yra atmesti Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo projektą Nr. XIIP-1302. Atsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabas, kurioms Audito komitetas pritarė, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą. Nutarėme nepritarti, nes būtų sudaroma papildomų apsunkinimų įmonėms, būtų sumažinamas vienas iš rodiklių, dėl kurių atliekamas auditas, t. y. sumažinamas darbuotojų skaičius nuo 50 iki 15, tuomet turėtų būti atliekamas apimantis daugiau įmonių auditas. Todėl mes nepritariame, kad neapsunkintume verslui sąlygų. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkei. Taigi išgirdote komiteto nuomonę, kad šį įstatymo projektą yra siūloma atmesti.
Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Balsuojame, taip? Kas už tai, kad atmestume šį įstatymo projektą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Komiteto nuomonė – taip pat atmesti.
Balsavimo rezultatai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 14. Taigi įstatymo projektas yra atmestas.
10.33 val.
Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 61 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2662(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 61 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2662(2). Svarstymas. Pranešėjas – gerbiamasis S. Dmitrijevas, Ekonomikos komitetas. Gerbiamasis Sergejau, jūs esate pranešėjas komiteto vardu. Kviečiu jus į tribūną. Mums viskas greitai.
S. DMITRIJEV (DPF). Ačiū, pirmininke. Pagrindinio komiteto išvada dėl Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 61 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2662. Komitetas svarstė ir balsavo: už – 4, prieš – 2, susilaikė 2. Balsavimą lėmė pirmininko balsas.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam S. Dmitrijevui už Ekonomikos komiteto nuomonės pristatymą.
Kviečiu į tribūną P. Narkevičių. Nėra. A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Mažųjų bendrijų įstatymo projektą. Komitetas pritarė iniciatorių pateiktam projektui. Balsavimo rezultatai: už – 10, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, už pristatytą komiteto nuomonę. Kviečiu A. Mitrulevičių pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 61 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2662. Komiteto sprendimas – iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2662 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Komiteto balsavimo rezultatai – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Jūsų komitetas, kiek suprantu, už tai, kad atmestume, ar ne, ar pritaria?
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Būtent komitetas pritaria įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Pritariate įstatymo projektui. Gal ne taip išgirdau. Labai ačiū.
Gerbiamieji kolegos, buvo išklausytos trijų komitetų pristatytos nuomonės, komitetai pritaria šiam įstatymo projektui. Taigi po svarstymo balsuojame, ar bendru sutarimu sutariame? Balsuojame. Gerai. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume įstatymo projektui Nr. XIIP-2662, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 17. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIP-2662 yra pritarta.
10.37 val.
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 12, 26, 30, 36 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2688(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 12, 26, 30, 36 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2688. Čia yra sujungti du įstatymų projektai: Nr. XIIP-541 ir Nr. XIIP-2688. Svarstymas. Pranešėjas – A. Paulauskas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, svarstyti yra teikiami du projektai, kurie skirti šaulių veiklai stiprinti. Komitetas tuos du projektus sujungė į vieną ir po svarstymo pritaria iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto pasiūlymams. Komitetas galbūt šiek tiek aiškiau formulavo kai kuriuos straipsnius, taip pat komiteto svarstymo metu vado pavaduotojui buvo padidintas laipsnis – nuo leitenanto iki majoro. Esmė tokia, kad bus sklandžiau ir aiškiau naudojamos, arba, tiksliau, kompensuojamos, lėšos, susijusios su Šaulių sąjungos vykdoma pilietine ir tautinio ugdymo veikla, taip pat bus suvienodinti rinktinių vadų ir pavaduotojų atlyginimai, nes šiuo metu jie, sakyčiau, labai išbalansuoti, ir, be abejo, yra įvedama nepriekaištingos reputacijos sąvoka, kad šaulys turi turėti nepriekaištingą reputaciją. Šiam projektui komitetas pritarė bendru sutarimu ir aš jūsų prašau palaikyti šį projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Į tribūną kviečiu A. Dumčių kalbėti dėl šio įstatymo projekto.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, yra labai svarbus, sakyčiau, bazinis Šaulių sąjungos įstatymas. Ji dabar perorganizuojama, kadrai, taip sakant, suformuojami ir į organizaciją ateina ypač daug jaunųjų šauliukų, taigi šis įstatymas yra labai svarbus. Na, o ką jis aptaria, tai pranešėjas yra paminėjęs, bet aš galiu pasakyti, kad ypač buvo svarbu dėl valdomo trumpalaikio materialinio turto perdavimo Šaulių sąjungai, paskui atsiskaitymo krašto apsaugai. Kaip žinote, krašto apsauga šefuoja Šaulių sąjungą, atskiras įstatymas tuo klausimu yra, ir patikėjimo teisė, disponavimas patikėjimo teise yra patikslintas. Tarkime, jeigu nudėvėjo kokią nors uniformą, taigi negrąžinsi jos nudėvėtos, nurašyti, visa ta tvarka yra čia išdėstyta.
Taip pat jaunimo šaulių motyvavimo klausimai, tarkime, atlikti privalomąją karinę tarnybą, Šaulių sąjungos indėlis į tai, o po to siuntimas toliau į karines institucijas, kaip Karo akademija ir t. t., čia labai svarbus įstatymas. Taip pat, kaip minėjo, sureguliuojamos ir optimizuojamos pareigybės. Pareigybės, ypač atlyginimo prasme, daug kur kėlė neaiškumų, ar gali būti iš karinės, taip sakant, struktūros, ar galbūt jis yra atsarginis, rezervinis žmogus ir panašiai. Čia visi tie dalykai yra sureguliuoti. Taip pat apdovanojimai. Kokios yra teisės, pavyzdžiui, Šaulių sąjungos vadui apdovanojant visą jo tarnybą. Patikslinta, kaip minėta, kas gali būti nepriimtas į šaulių gretas, jeigu jis turi administracinę arba kitas nuobaudas. Patikslinta, čia yra tam tikros pataisos, kur patikslinta, aišku, Teisės departamento, mes visiškai pritariame komiteto siūlymui iki vienų metų tai turėti omenyje.
Mielieji, aš manyčiau ir jūsų prašyčiau, ir Pirmininkės prašysime, jeigu šiandien pritartumėte po svarstymo, kad šią savaitę būtų galima priimti, sakykime, ketvirtadienį skubos tvarka šį įstatymą, kadangi jis labai šiandien reikalingas Šaulių sąjungai organizuoti, stiprinti ir įvesti tam tikras pataisas. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Supratome. Yra Seimo narių A. Dumčiaus ir J. Oleko siūlymas dėl šio įstatymo projekto, bet komitetas yra pritaręs iš dalies. Aš manau, tiek autoriai, tiek komitetas yra patenkinti, taip sakant, ir pasiūlymu, ir priimta nuomone komitete, taip? Čia diskusijų kaip ir nėra. Tada kviečiu visus balsuoti. Dar yra norinčių kalbėti už? Gerbiamasis G. Jakavonis – nuomonė už.
G. JAKAVONIS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Kviesčiau kolegas pritarti šiam įstatymui, kuris yra laiku, kuriuo nustatomas Šaulių sąjungos finansavimas funkcijoms vykdyti, siūlymas reglamentuoti, pagal kurį būtų užtikrintos visos garantijos Šaulių sąjungos pareigūnams, nustatomas darbo užmokestis, kitų išmokų nustatymai, nustatyti atvejai, iki kada asmenys negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos, kada pripažinti padarę tiesioginį pažeidimą, kurie diskriminuoja šaulio vardą, todėl siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju, yra tiktai viena nuomonė galima svarstymo stadijoje. Kolegos, kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume įstatymo projektui Nr. XIIP-2688, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymo projektui Nr. XIIP-2688 po svarstymo yra pritarta.
10.45 val.
Konsulinio statuto Nr. I-886 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2745(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Konsulinio statuto Nr. I-886 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2745. Pranešėjas – gerbiamasis B. Juodka. (Balsai salėje) Nėra. Gerbiamasis A. Ažubalis, komiteto pirmininko pavaduotojas, gali pristatyti šį klausimą. Prašom.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, pristatau įstatymo projektą, Konsulinio statuto pataisas, kuriam komitetas pritarė vienbalsiai, tai konkretizuojama valstybės materialinė pagalba į sunkią bėdą patekusiems Lietuvos piliečiams.
Ir antras labai svarbus dalykas, kad nustatoma, kokiu būdu valstybės parama atgaunama iš paremto asmens. Iki šiol tai buvo didelė problema ir labai nedidelė dalis Lietuvos piliečių sugrąžindavo tą sumą Lietuvos valstybės iždui, iš kurio jie gaudavo paramą nelaimės atveju užsienyje.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam A. Ažubaliui už komiteto nuomonės pristatymą. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartumėte įstatymo projektui Nr. XIIP-2745, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIP-2745 yra pritarta.
10.47 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 1, 2, 40 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo naujais VIII ir IX skyriais įstatymo projektas Nr. XIIP-2894(2)ES, Baudžiamojo kodekso 42, 67, 721 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2895(2), Baudžiamojo proceso kodekso 120, 121, 126, 1321, 139 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2896(2), Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2897(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8a–1-8d klausimai, tai būtų įstatymų projektai Nr. XIIP-2894, Nr. XIIP-2895, Nr. XIIP-2896, Nr. XIIP-2897, čia visur antri variantai, europinis dokumentas.
Pirmasis įstatymo projektas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 1, 2, 40 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo naujais VIII ir IX skyriais įstatymo projektas Nr. XIIP-2894. Į tribūną kviečiu J. Sabatauską, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką. Gerbiamojo J. Sabatausko nematyti, tai galbūt S. Šedbaras, kaip visada pavaduojantis pirmininką.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas šį paketą svarstė 2015 m. balandžio 22 d. ir bendru sutarimu už pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-2894(2)ES ir komiteto išvadoms. O kiti lydimieji projektai yra visiškai susiję su pagrindiniu, juos taip pat komitetas svarstė 2015 m. balandžio 22 d. ir visiems projektams, ten, kur buvo ir papildomas komitetas, iš esmės įstatymo projektui pritarė, ir pagrindiniams komitetams siūlė tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas. Bet bazinis projektas yra Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo projektas, todėl visi kiti projektai yra tiktai detalizuojantys bazinį. Taigi komitetas visiems (turiu galvoje Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymų projektus) pritarė arba kaip pagrindinis, arba iš esmės pritarė kaip papildomas.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Taigi išgirdote Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę.
Kviečiu į tribūną O. Valiukevičiūtę, Žmogaus teisių komitetas. Prašau.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Gerbiamieji, Žmogaus teisių komitetas buvo papildomas komitetas. Ar kiekvieną atskirai analizuoti, ar sakyti, kad ir pagrindiniam, ir visiems lydimiesiems pritarė bendru sutarimu?
PIRMININKAS. Onute, jūs į mikrofoną pasakykite.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Kad trumpinčiau pranešimą, sakyčiau, kad ir pagrindiniam, ir visiems lydimiesiems taip, kaip sakė ponas S. Šedbaras, Žmogaus teisių komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju O. Valiukevičiūtei už pristatytą komiteto nuomonę. Didelių prieštaravimų nėra dėl šių įstatymų projektų. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Gal galime pritarti visiems keturiems įstatymų projektams bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu įstatymų projektams Nr. XIIP-2894, Nr. XIIP-2895, Nr. XIIP-2896 ir Nr. XIIP-2897.
10.51 val.
Konstitucinio Teismo įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1134 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Konstitucinio Teismo įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1134. Pranešėjas – J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Konstitucinio Teismo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo projektą, kurį, tarp kitko, parengė komiteto inicijuota darbo grupė. Turiu pasakyti, kad iš esmės daugelio pakeitimų iniciatorius buvo vienas iš mūsų kolegų – P. Gražulis. Po jo projektų atsirado būtinybė keisti šitą įstatymą. Atsižvelgęs tiek į Teisės departamento, tiek į kitų komitetų pastabas, komitetas bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs pritariate, kad atmestume, taip? Čia mes apie įstatymo projekto Nr. XIIP-1134 atmetimą? Čia jūs truputėlį gal… Grąžinome į darbotvarkę. (Balsas salėje) Ne, grąžinome į darbotvarkę.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ar jūs grąžinote?
PIRMININKAS. Taip, mes grąžinome.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Atsiprašau. Aš labai atsiprašau.
PIRMININKAS. Nieko.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Po Seniūnų sueigos aš maniau, kad jie išbraukti. Čia Nr. XIIP-1134, taip?
PIRMININKAS. Nr. XIIP-1134, taip.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Atsiprašau, kolegos. Kadangi šito ir kito projekto atsiradimas suponavo subūrimą darbo grupės, kuri parengė kompleksiškai ir įvertino daugelį dalykų dėl Konstitucinio Teismo sprendimų priėmimo tvarkos, dėl kvorumo, dėl Konstitucinio Teismo pirmininko pavadavimo ir kitų dalykų, susijusių su rinkimais, buvo parengtas darbo grupės kitas įstatymo projektas, netgi visas paketas, todėl šito įstatymo projekto nereikia priimti. Komitetas pasiūlė jį atmesti bendru sutarimu. Atitinkamai ir dėl kito projekto lygiai tas pats.
PIRMININKAS. Bus toliau, dar reikės pristatyti, gerbiamasis pirmininke. Dėkoju jums dabar kol kas. Jūs galite užimti savo vietą.
Nuomonės už, nuomonės prieš. J. Razma – nuomonė už tai, kad atmestume šitą įstatymo projektą. Taip? Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kaip pirmininkas ir paaiškino, visos būtinos Konstitucinio Teismo įstatymo pataisos yra įrašytos toliau einančiame kompleksiniame projekte. Dabar čia, kur autoriai siūlo, kad vietoje 2/3 kvorumo reikalavimo rašytume, kad privalo dalyvauti aštuoni Konstitucinio Teismo teisėjai. Jau 2/3 yra labai aukštas kvorumo reikalavimas. Turbūt nerasime valstybės institucijos, kurioje būtų aukštesnis reikalavimas. Reikalavimas aštuonių teisėjų dalyvavimo, manau, sulėtintų teismo darbą. Žinome, ir ligos, ir visokios aplinkybės, komandiruotės tada neleistų teisėjams laiku priimti sprendimų ir nagrinėjimo eilė dar labiau užsitęstų. Todėl siūlau pritarti atmetimui ir palikti dabartinį 2/3 teisėjų dalyvavimo reikalavimą priimant sprendimus.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Nuomonė prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, tai yra labai svarbi Konstitucinio Teismo įstatymo pataisa. Ne kartą piktinosi ir konservatoriai, ne kartą piktinosi ir visuomenė Konstitucinio Teismo sprendimais ir dėl šeimos sąvokos išaiškinimo, ir dėl pačių teisėjų atlyginimo nustatymo, ir dėl pensijų dydžio nustatymo, taip pat dėl daugelio kitų ekonominių sprendimų, kai faktiškai jų, Konstitucinio Teismo, sprendimai priverčia valstybę skolintis, kompensuoti valdininkams algas, sukėlė ne vieną didelę įtampą Seime ir visuomenėje.
Konstitucinis Teismas susideda iš devynių teisėjų. Šituos sprendimus pagal dabar galiojančią tvarką, gerbiamieji, gali priimti trys teisėjai iš devynių, jeigu balsuoja pirmininkas. Dalyvauja ne mažiau kaip 2/3, tai yra 6. Jeigu 3 balsuoja už ir teismo pirmininkas balsuoja už, sprendimas priimtas. Kur tai matyta?! Tokius atsakingus sprendimus priima! Aš buvau siūlęs pirmą variantą konsensuso būdu, Konstitucinio Teismo teisėjai turi tol diskutuoti, kol prieis prie bendros nuomonės ir jokių atskirųjų nuomonių neturėtų būti, bet padariau išimtį. Gal tikrai vienas teisėjas bus visiškai užsispyręs. Aštuoni teisėjai turėtų solidariai priimti sprendimą. Labai logiškas sprendimas.
Ir aš prašau, gerbiamieji Seimo nariai, nepritarti komiteto išvadai. Grįžkime prie šito klausimo. Tai yra labai svarbus klausimas. Daugelį Europos Sąjungos šalių tyrinėjau – konsensusu priimami sprendimai. Ir pirmas Konstitucinis Teismas (noriu pabrėžti J. Razmai) visus sprendimus priėmė konsensusu, bendru sutarimu. Tik po to atsirado tokių atvejų, kai vieno balso persvara arba pirmininko balso persvara priimami sprendimai. Tai nenormalu!
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad atmestume įstatymo projektą Nr. XIIP-1134, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Jeigu balsuojate už atmetimą, balsuojate už, jeigu manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 57, prieš – 15, susilaikė 23. Taigi įstatymo projektas yra atmestas.
10.58 val.
Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1626 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1626. Pranešėjas – J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Čia taip pat yra klausimas dėl atmetimo.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tai šiek tiek kitus dalykus reguliuoja. Tai yra Konstitucinio Teismo pirmininko pavadavimo klausimas, kuris taip pat darbo grupės parengtame projekte yra išspręstas. Kiek suprantu, kolega su tuo sutinka. Bendru sutarimu komitetas priėmė sprendimą atmesti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prasidėjo svarstymas. Atsiimti čia niekas nieko negali. Baigiame visas procedūras ir viskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas siūlo atmesti.
PIRMININKAS. Jūs čia dviese pasitarėte ir judam toliau į priekį. Labai lengva čia jums būtų viskas.
Gerbiamieji kolegos, buvo išsakytos nuomonės. Nuomonė už – kad būtų atmesta, J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, projektų iniciatoriai siūlo išbraukti galimybę Konstitucinio Teismo pirmininkui, pačiam negalint eiti pareigų, paskirti kitą teisėją tuo metu, kai, sakysim, išvyksta į komandiruotę ar panašiai. Aš manau, kad jeigu mes jau išrinkome Teismo pirmininką, turi būti galimybė jam pačiam pasirinkti jį pavaduojantį, kai jis negali eiti tų pareigų, sakykim, atostogų metu ar panašiai.
Dabar kitas siūlymas, kad, nesant to paskirto pirmininko, galėtų vadovauti didžiausią teisėjo stažą turintis asmuo, manau, yra taip pat kritiškai vertintinas, o dabar esanti nuostata, kad didžiausią teisininko stažą turintis asmuo vadovauja, yra geresnė, nes neretai Konstitucinio Teismo teisėjais mes skiriame apskritai ne buvusius teisėjus, o mokslininkus, jų stažą taip pat turime vertinti, todėl siūlau projektą atmesti.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. P. Gražulis – nuomonė prieš.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, čia nėra toks principinis klausimas ir aš galėčiau sutikti, bet noriu pasakyti kelis argumentus už. Juk Seimo pirmajam posėdžiui pirmininkauja vyriausias amžiumi žmogus, ir, manyčiau, logiška, kai Konstitucinio Teismo teisėjas negali eiti pareigų arba yra išvykęs, tas pareigas eina didžiausią teisinę patirtį turintis asmuo. Labai logiškas pasiūlymas. Čia dabar patobulinta, kad bent trejų metų teisinį darbo stažą turintis asmuo galėtų pavaduoti pirmininką, todėl nemanau, kad tai esminis klausimas, ir galima pasielgti taip, kaip pasiūlė komitetas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, buvo išsakytos nuomonės už, nuomonės prieš. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad būtų atmestas įstatymo projektas Nr. XIIP-1626, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 70, prieš – 6, susilaikė 8. Įstatymas Nr. XIIP-1626 yra atmestas.
11.02 val.
Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 6, 9, 14, 19, 26, 29, 32, 40, 52, 531, 55, 58, 60, 61, 62, 66, 67, 72, 76, 77 ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2500(2), Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 6, 40, 45, 86, 93 ir 95 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2501(2), Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 74, 76 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2502(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-11a, 1-11b ir 1-11c klausimai – įstatymų projektai Nr. XIIP-2500(2), Nr. XIIP-2501(2) ir Nr. XIIP-2502(2). Pirmasis – Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 6, 9, 14, 19, 26, 29, 32, 40, 52, 531, 55, 58, 60, 61, 62, 66, 67, 72, 76, 77 ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – gerbiamasis J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Gerbiamasis pirmininke, gal visus įstatymų projektus pristatysite?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Visus?
PIRMININKAS. Taip. Ir tuomet būtų įstatymų projektai Nr. XIIP-2501 ir Nr. XIIP-2502. Prašome pristatyti visus klausimus.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kaip ir minėjau, šis įstatymo projektas parengtas darbo grupės ir juo numatyta ir Konstitucinio Teismo pirmininko pavadavimo tvarka, ir kriterijai. Kaip ir buvo minėta dabar diskusijoje, atsirado būtinas kriterijus visais atvejais, tiek pavaduojant tada, kai pirmininkas negalės dėl objektyvių priežasčių, t. y. susirgus arba išvykus, tiek tais atvejais, kai nebėra pirmininko, t. y. jis baigė savo kadenciją, kol dar nepaskirtas kitas. Taip pat nustatoma priėmimo tvarka, sprendimams reikalingas balsų skaičius. Iki šiol įstatyme nebuvo nustatyta, kokiais atvejais ir kiek būtinai balsų turi būti priimtas spendimas. Šiuo atveju iš karto pasakyta, kad, priimant sprendimą dėl Konstitucinio Teismo nutarimo, išvadų ir sprendimų, būtinai turi būti daugiau kaip visų teisėjų balsų dauguma priimtas sprendimas. Tas reikalavimas netaikomas, kai būna procedūriniai sprendimai.
Taip pat nustatyta tvarka, kaip Konstitucinis Teismas nagrinėja išvadas dėl rinkimų. Iki šiol buvo 72 val., per kurias Konstitucinis Teismas turėjo paskelbti savo išvadas dėl rinkimų. Žinote, jau buvo tokių precedentų dėl pažeidimų, iš tikrųjų tai labai trumpas laiko tarpas, ir šiandien jis yra keičiamas iki 120 valandų. Todėl atsirado ir kitų įstatymų pataisos, t. y. Seimo rinkimų ir Prezidento rinkimų įstatymų pataisos.
Taip pat numatyta galimybė pateikti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą elektronine forma. Galbūt skambės banaliai, bet iš tikrųjų buvo sunkinančių momentų, kai buvo reikalavimas pateikti kiekvieno dokumento 30 egz., tai iš tikrųjų buvo nereikalingas reikalavimas. Kaip matote, galimybė pateikti elektroninę formą jau išvis eliminuoja tokius dalykus. Ir kiti reikalingi ir naudingi dalykai.
Todėl, įvertinęs pastabas ir pasiūlymus, komitetas bendru sutarimu pritarė patobulintiems Konstitucinio Teismo, Seimo rinkimų ir Prezidento rinkimų įstatymų projektams. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. P. Gražulis nori kalbėti šiuo klausimu. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš jau minėjau, kad buvo mano viena esminė pataisa, į kurią komitetas neatsižvelgė. Faktiškai argumentai yra daugiau formalūs, kad tai sutrukdys Konstitucinio Teismo darbą, kad Konstitucinis Teismas priimtų sprendimus ne paprasta balsų dauguma arba nedalyvaujant dviem trečdaliams teisėjų. Be abejonės, šiek tiek kosmetiškai patobulino, kad bent būtų priimamas vidaus reglamentas, vidaus dokumentai, kad dalyvautų bent pusę teisėjų, o iki to laiko nebuvo reglamentuota. Aš sutinku su tokiais pasiūlymais, kad gal rinkimų klausimų byloms nagrinėti laikas buvo per trumpas, reikėjo šiek tiek pailginti laiką.
Yra, sakyčiau, kosmetinių, logiškų pataisų, bet iš principo Konstitucinio Teismo darbo nepagerinsime, nes šiandien, kaip matome, Konstitucinis Teismas priima sprendimus neatsakingai, tie sprendimai dažnai tikrai mūsų visuomenėje sukelia dideles įtampas, kaip pastarasis išaiškinimas dėl referendumo organizavimo, kai akivaizdžiai Konstitucinis Teismas, devyni Konstitucinio Teismo teisėjai ir ne visi balsavo, prisiėmė sau teisę keisti Konstituciją ir atėmė teisę iš tautos rengti referendumus.
Taigi aš manyčiau, kad yra visiškai uzurpuota valdžia. Kaip gerbiamasis V. P. Andriukaitis socialdemokratų suvažiavime sakė, kad šiandien valdžią uzurpavo Prezidentė, tai aš noriu pasakyti, kad yra dar vienas įrankis – Konstitucinis Teismas, jis irgi uzurpavo teisę ir faktiškai Seimą kartais pastato į tokią situaciją, iš kurios ekonomiškai yra labai sudėtinga išeiti.
Mes matėme ir daugiau, aš priminsiu ir kitus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kas piktino konservatorių M. Adomėną ir kitus dėl jų išaiškinimų. Manau, jeigu sprendimai būtų priimami konsensusu, jeigu priimant sprendimus iš devynių bent balsuotų aštuoni, tai reikalautų daug didesnės diskusijos, daug išsamesnės diskusijos. Tegul priims mažiau sprendimų, bet sprendimai bus teisingesni.
Dar pakartosiu – kai buvo suformuotas pirmas Konstitucinis Teismas, niekada net nebuvo atskirųjų balsavimų, atskirųjų nuomonių. Diskutuodavo Konstitucinis Teismas tol, kol prieidavo prie bendros nuomonės. Aš manau, kad tai gera darbo praktika, ir tokia darbo praktika turėjo būti, bet, deja, keičiantis Konstitucinio Teismo sudėčiai, Konstitucinio Teismo pirmininkams, prasidėjo balsavimai. Kiek mes žinome sprendimų, kurie buvo priimti tik vieno teisėjo balsų persvara. Atsirado atskirosios nuomonės ir tai nedaro garbės ir Konstituciniam Teismui, ir, be abejonės, kelią įtampą ir pasipiktinimą visuomenės. Dar Romos išmintis bylojo, kad nė vienas teisėjas savo byloje negali būti teisėju. O čia patys Konstitucinio Teismo teisėjai nustatė, kokie turi būti jų atlyginimai, kad jie negali būti mažinami, patys Konstitucinio Teismo teisėjai nustatė, kad jų pensija negali būti mažesnė kaip du trečdaliai jų gaunamo atlyginimo. Tai, aš manau, yra neteisinga, amoralu. Ir jeigu mes, Seimas, nieko nenorime daryti, keisti situacijos, kad Konstitucinis Teismas dirbtų kokybiškiau, atsakingiau, tai ir prisiimkime, gerbiamieji Seimo nariai, atsakomybę už esamą situaciją.
Aš taip pat noriu grįžti prie klausimo dėl Prezidento R. Pakso apkaltos. Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, kad sprendimas žmogui neleisti dalyvauti iki gyvos galvos prieštarauja tarptautinei žmogaus teisių teisei. Tą pasakė Jungtinių Tautų komitetas, pareikalavo atkurti teises. Bet mūsų Konstitucinis Teismas paliko klaidą ir tos klaidos nenori taisyti. Įvėlė Seimą, visuomenę į dideles diskusijas, ir šitos problemos niekaip negalima išspręsti. Akivaizdu, kad mūsų Konstitucinis Teismas, priimdamas sprendimus, prieštaraujančius žmogaus teisėms ir žmogiškumui, nedaro garbės visuomenei. Gaila, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas, sudaryta darbo grupė nerado galimybių iš esmės parengti Konstitucinio Teismo įstatymo pataisų, kad kokybiškai pagerintų Konstitucinio Teismo darbą.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas po svarstymo pritariate įstatymo projektui Nr. XIIP-2500, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 79, prieš – 1, susilaikė 9. Gerbiamieji kolegos, gal už kitus du mes bendru sutarimu galime sutarti, nėra tikslo balsuoti? Jeigu jau už pirmą balsavote gana vieningai, tai už kitus du nėra ko balsuoti, gal mes galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Labai ačiū. Po svarstymo įstatymų projektams Nr. XIIP-2501 ir Nr. XIIP-2502 pritarta bendru sutarimu.
11.13 val.
Darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1504, Valstybės apdovanojimų įstatymo Nr. IX-957 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1534, Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1535, Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo Nr. I-1497 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1536 (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, dabar – darbotvarkės 1-12a, 1-12b, 1-12c ir 1-12d klausimai, įstatymų projektai Nr. XIIP-1504, Nr. XIIP-1534, Nr. XIIP-1535, Nr. XIIP-1536. Ir viskas, visi projektai. Kviečiu į tribūną pranešėją R. Popovienę kalbėti Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Komiteto sprendimas dėl šio įstatymo projekto yra priimtas atsižvelgiant į Žmogaus teisių komiteto, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, Lietuvos istorijos instituto, Vilniaus universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto ir Kultūros ministerijos nuomonę. Komiteto sprendimas – siūlyti įstatymo projektą atmesti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjote, kad visus keturis įstatymų projektus Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo atmesti. Dėkoju kolegei. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti atmesti visus keturis įstatymų projektus, tam pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas? Galime. Įstatymų projektai Nr. XIIP-1504, Nr. XIIP-1534, Nr. XIIP-1535, Nr. XIIP-1536 bendru sutarimu yra atmesti.
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2016 metų paskelbimo Prezidento Kazio Griniaus atminimo metais“ projektas Nr. XIIP-630. Aš pralenkiau, tuoj grįšime. Supratau. Gal aš užbaigsiu, paskelbsiu. Aš praleidau vieną įstatymo projektą, grįšime prie to įstatymo projekto. Pranešėja – R. Baškienė. Jūs norite kalbėti? Prašom.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Aš tik labai trumpą repliką po balsavimo. Iš tikrųjų buvo atmestas įstatymo projektas, kuriame susipynė dviejų istorikų nuomonės. Mes tiesiog dar kartą išgirdome, kad buvo Karalienė Morta, taip pat buvo noras pripažinti, kad ji buvo karūnuota. Deja, kiti istorikai manė kitaip, kad karūnavimas buvo tik tam tikra to proceso sudedamoji dalis ir kad buvo karūnuotas tik Karalius Mindaugas, nors abu gavo karūnas. Suprantu, kad negalima atmesti ir supriešinti istorikų nuomonių, bet tai, kad mes daugiau sužinojome apie Karalienę Mortą, yra puiku. Aš dėkoju komitetui už tai, kad tas klaidas… kad Karalienė Morta buvo šalia Karaliaus Mindaugo ir padėjo valdyti valstybę, buvo šaunu. Ačiū.
11.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2016 metų paskelbimo Prezidento Kazio Griniaus atminimo metais“ projektas Nr. XIIP-630(2) (svarstymas)
PIRMININKAS. Gerbiamoji Rima, gal vienu įkvėpimu ir į tribūną, nes jūs turite pristatyti Seimo nutarimo „Dėl 2016 metų paskelbimo Prezidento Kazio Griniaus atminimo metais“ projektą?
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvada dėl nutarimo „Dėl 2016 metų paskelbimo Prezidento Kazio Griniaus atminimo metais“ projekto. Aš, ko gero, neturėčiau jums dar kartą akcentuoti ir sakyti, į tai ir komitetas atkreipė dėmesį, kad tai yra šeštasis Lietuvos premjeras, Steigiamojo Seimo ir I, II ir III Seimo narys, visuomenės švietėjas ir gydytojas. Komitetas, atkreipdamas dėmesį į Teisės departamento pastabas, tiesiog suvienodino, sulygino nuostatas ir pritarė patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu. Noriu atkreipti dėmesį, kad 2 straipsnyje buvo siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2015 m. balandžio 1 d. parengti Prezidento Kazio Griniaus atminimo metų programą. Suprantame, kad balandžio 1 d. jau praėjo, todėl prašau gerbiamojo Seimo datą pakeisti į rugsėjo 1 d., kad Vyriausybė laiku suspėtų pasirengti Prezidento Kazio Griniaus atminimo metų programai, ir prašyti po svarstymo pritarti mūsų komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai R. Baškienei. Šiuo klausimu nori kalbėti gerbiamoji I. Šiaulienė. Kviečiu į tribūną. Ruošiasi A. Mitrulevičius.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš dėkoju iniciatoriams ir R. Baškienei, kaip Valstiečių partijos atstovei, taip pat savo kolegai A. Mitrulevičiui už pareikštą iniciatyvą skelbti 2016 metus Prezidento Kazio Griniaus atminimo metais. Kaip žinote, K. Grinius įėjo į mūsų Lietuvos istoriją kaip vienas iškiliausių valstiečių liaudininkų, kada III Seime, remiant socialdemokratams, jis tapo Lietuvos Respublikos Prezidentu. K. Griniaus biografija iš esmės yra ištisa mūsų tautos, mūsų valstybės istorija. Jo gyvenimas, veikla, pažiūros, asmeninis pavyzdys, neišsenkantis optimizmas paliko ryškų pėdsaką ne tik ano metų mūsų tautos ir valstybės gyvenime, tas pėdsakas tebėra aktualus ir reikšmingas ir šiandien. Mes daug ko galime iš jo pasimokyti, daug kuo jį sekti, jo žodžiai ir raštu išreikštos mintys, asmeninis gyvenimo pavyzdys buvo ir bus Lietuvos demokratų programa ir siekis. Tebėra aktuali ir jo išsakyta mintis, kad kalbėti apie demokratiją, kovoti už demokratiją gali būti tikrai per vėlu, bet niekada ne per anksti.
Tai žymus XIX amžiaus tautinio atgimimo, vadinamojo varpininkų sąjūdžio, organizatorius ir dalyvis, laikraščių redaktorius ir leidėjas, visuomenės ir valstybės veikėjas, mąstytojas idealistas, kultūrininkas, mokslininkas, gydytojas, ryški asmenybė. Caro valdžios metais dėl savo veiklos daug metų buvo persekiotas ir kalintas. Nuo Lietuvos nepriklausomybės laikų – jis demokratinių Lietuvos Seimų narys, Respublikos Ministras Pirmininkas, valstybės Prezidentas, daugelį metų nutylimas, ignoruojamas. Jis valstybės ir tautos interesus pripažino aukščiau visko ir, nepaisydamas asmeninių nuoskaudų ir prieš jį naudoto smurto, po valstybės perversmo neieškojo pagalbos užsieniuose, liko ištikimas duotai priesaikai, kaip ir V. Kudirka, gydė žmonių dvasią ir kūną, organizavo gydymo sistemą tuometėje Lietuvos valstybėje. K. Grinius turėjo savybę vadinti daiktus tikraisiais vardais ir matyti gyvenimą tokį, koks jis iš tikrųjų yra.
K. Grinių gražiai yra įvertinęs ir Respublikos Prezidentas V. Adamkus. Jis yra pasakęs, kad K. Grinius peraugo laikus, kuriais tuo metu gyveno Lietuva. Peraugo savo demokratinėmis idėjomis, laisvo žmogaus mąstymu. Jo nušalinimas nuo valdžios liudijo apie tuometį politinį gyvenimą, bet jokiu būdu ne apie žmogaus paniekinimą ar jo nepripažinimą.
Kolegos, aš net neabejoju, kad jūs visi pritarsite teikiamam Seimo nutarimui „Dėl 2016 metų paskelbimo Prezidento Kazio Griniaus atminimo metais“, ir taip mes įamžinsime jo nuopelnus tiek praeičiai, tiek dabarčiai, tiek mūsų valstybės ateičiai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegei I. Šiaulienei. Į tribūną kviečiu A. Mitrulevičių.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš tik norėčiau papildyti tai, kas buvo pasakyta kolegių.
Iš tiesų K. Grinius tikrai yra nusipelnęs demokratijai, Lietuvai savo iškiliais darbais. Žinia, K. Grinius gimė Marijampolės apskrityje. Kitais metais švęsime jo 150 metų gimimo jubiliejų Salemos Būdos kaime.
Tai Lietuvos politikas, visuomenės ir kultūros veikėjas, humanistas, vienas pirmųjų Lietuvos demokratų, varpininkas, komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininkas, Steigiamojo, I, II ir III Seimų narys, šeštasis Lietuvos premjeras, pirmasis premjeras, vadovavęs parlamentinei Lietuvos Vyriausybei, trečiasis Lietuvos Respublikos Prezidentas, kuris valstybei vadovavo tik šešis mėnesius. Tai paskutinis demokratiškai išrinktas tarpukario Lietuvos Prezidentas, vienas iš Demokratų partijos ir Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos steigėjų ir lyderių. Po mirties apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi už žydų kilmės Lietuvos žmonių gelbėjimą per holokaustą.
1944 m., besiartinant frontui, su šeima pasitraukė į Vakarus. 1950 m. birželio 4 d. mirė Čikagoje.
Iki pat mirties giliai tikėjo, kad Lietuva išsivaduos iš sovietų okupacinės priespaudos. 1990 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, atsivėrė kelias paskutiniam K. Griniaus troškimui – būti palaidotam tėvynėje. 1994 m. spalio 8 d. urna su Prezidento palaikais buvo parvežta į gimtąjį kraštą ir palaidota prie Salemos Būdos augančioje maumedžių giraitėje. Ta vieta yra įamžinta – pastatytas skulptoriaus K. Balčiūno paminklas Prezidento K. Griniaus atminimui. Jis yra prie kelio Marijampolė–Kaunas, Kazlų Rūdos savivaldybėje, Mondžgirėje.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju A. Mitrulevičiui. Buvo išsakytos nuomonės šiuo klausimu. Noriu truputėlį pasitarti dėl 2 straipsnio, ką kalbėjo ir pagrindinė pranešėja R. Baškienė, t. y. kada Lietuvos Vyriausybei parengti priemonių planą. Aš galvoju, kad iki rugsėjo 1 d. Dabar balandžio 1 d. įrašyta į projektą, jau yra gegužė. Nuo rugsėjo 1 d., nes bus sunku realiai padaryti, gegužė jau prasidėjo. Ar galime pritarti bendru sutarimu dėl datos? Pritarta bendru sutarimu. Po svarstymo ar galime pritarti bendru sutarimu Seimo nutarimo projektui Nr. XIIP-630? Pritarta bendru sutarimu.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas gerbiamasis A. Sysas.
11.26 val.
Darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1642 (svarstymas)
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Buvo užmirštas Darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu K. Miškinienę dar kartą į tribūną pristatyti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip pagrindinis komitetas, balandžio 22 d. svarstė minėtą projektą. Mes išsamiai nagrinėjome Socialinės chartijos nuostatus. Žinia, chartijoje nėra nustatytos šalių pareigos užtikrinti minimalios algos konkretų procentinį dydį. Taip pat buvo nagrinėjama ir konvencija, Darbo konvencija, kurios tikslas – nustatyti tokią algą būtent Trišalėje taryboje, kur socialiniai partneriai galėtų derėtis, tai jų prigimtinis vaidmuo, atsižvelgiant į ekonomines galimybes.
Taigi komitetas, įvertinęs Vyriausybės, Biudžeto ir finansų komiteto, Ekonomikos komiteto siūlymus, siūlo atmesti minėtą projektą. Balsavimo rezultatai: 6 – už, 2 – prieš ir 2 susilaikė.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš norėtų kalbėti V. A. Matulevičius. Prašom, Vytautai.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis pirmininke, gal aš ne taip užsirašiau, gal man reikėtų… Komiteto nuomonė yra atmesti. Aš norėjau palaikyti. Tai tik pasitikslinu.
Mane šis projektas labai nustebino, jis išsiskiria iš bendro įstatymų pataisų srauto. Kodėl nustebino? Nes į labai sudėtingą padėtį patektų Vyriausybė ir valdančioji koalicija, jei staiga šiam projektui Seime būtų pritarta. Aš neįsivaizduoju, kaip būtų galima, remiantis Socialinių teisių chartija, dabartiniu metu Lietuvoje nustatyti minimalų atlyginimą 60 % nuo vidutinio darbo užmokesčio. Aš manau, kad žlugtų biudžetas, Vyriausybė po šios pataisos bankrutuotų.
Man susidaro įspūdis, kad čia yra veiksmas, kuris sąmoningai nukreiptas prieš valdančiosios koalicijos kolegas, siekiama, kad jie patektų į nepatogią padėtį, ir norima užsidirbti dividendų prieš mažiausias pajamas turinčius rinkėjus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamoji Kristina, Vytautas kalbėjo už, todėl nereikia kalbėti už, viskas gerai. Balsuojame. Komitetas siūlo atmesti.
Gerbiamieji kolegos, vyksta balsavimas. Už balsavo 54, prieš – 7, susilaikė 24, Darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas atmestas.
11.30 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII–723 46 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2884(2) (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, mes lenkiame šiek tiek darbotvarkę ir kai kas čia išreiškė norą dalyvauti diskusijoje dėl referendumo, tai aš kviečiu J. Oleką pateikti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 46 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiu įstatymą, kurio esmė yra ta, kad šiandien Lietuvos kariuomenė yra viena jauniausių pasaulio kariuomenių ir parengti karį kainuoja nemažus pinigus, tokia trumpa tarnyba eikvoja mūsų lėšas ir nesudaro galimybės kariams realizuoti visų savo gebėjimų, todėl siūlome galimybę pratęsti kario tarnybos laiką. Taip pat siūlome, kad šiandien už ištarnautus metus kariai vėl galėtų būti remiami, bet tik tie, kurie studijuoja savo asmeninėmis lėšomis ir kuriems kompensuojama studijų dalis. Todėl mes siūlome taip, kaip ir šauktiniams, šitą dalį sukaupti po bendro kontrakto pasirašymo. Ar jis tuos pinigus leis mokamoms studijoms apmokėti, ar kitiems reikalams, čia bus kario asmeninis dalykas. Taigi konkretūs pasiūlymai: nustatyti galimybę pratęsti profesinę karo tarnybą kariams, sulaukusiems išleidimo į atsargą amžiaus, jūreiviams, ir jaunesniems karininkams ne ilgiau kaip dešimt metų (du kartus po penkerius), o puskarininkiams ir vyresniems karininkams – ne ilgiau kaip ketveriems metams (du kartus po dvejus metus).
Šiandien jaunesnieji karininkai ir kariai gali prasitęsti du kartus po dvejus metus, tai iki ketverių metų, t. y. nuo ketverių metų pailginam iki dešimties metų, o vyresnieji karininkai – vienus metus du kartus, tai yra iš viso dvejus metus, o siūlome, kad jie galėtų iki ketverių metų.
Taip pat įtvirtinti kaip karių skatinimo priemonę vienkartinę priemonę. Kaip minėjau, ketverius metus ištarnavus pagal pirmąjį profesinės tarnybos sutartį. Siūlyčiau po pateikimo įstatymo projektui pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Jūsų nori paklausti M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, kai čia, Seime, vyko konferencija dėl krašto apsaugos, buvo kalbama, kas yra svarbiau, turint rezervuotą pinigų kiekį, ar mokyti kuo didesnį žmonių skaičių, ar kokią patranką nupirkti. Prašau pasakyti, kokia jūsų nuomonė, ar mūsų kelias yra teisingas, kad mes perkame įrangą ir kartu mažiau lėšų lieka žmonėms mokyti?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Matyt, visada reikia surasti balansą tarp dviejų situacijų. Nes ir karys be ginklo – ne karys, ir ginklas be kario – ne ginklas. Todėl mums reikia tolygiai didinti ir mokyti karių skaičių ir juos apginkluoti, nes kaip mes mokysime, jeigu neturėsime to ginklo? Šiandien negalima mokyti mūsų karių naudotis savaeige 155 mm haubica, nes jos tiesiog Lietuvos ginkluotėje nėra, nors jos labai reikia. Todėl mums reikia turėti sukomplektuotas karių grupes, turėti ginkluotę, su kuria galėtų ginti, tada pildyti rezervą, kuris galėtų prisijungti, kai to reikėtų. Aš manau, kad šis pasiūlymas tarnauja taip pat tam balansui išlaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Už norėtų kalbėti G. Jakavonis.
G. JAKAVONIS (DPF). Dėkui posėdžio pirmininkui. Aš siūlau, kolegos, pritarti šiam ministro pateiktam įstatymo projektui, nes vis dėlto mums karių, karininkų parengimas gana brangiai kainuoja ir tas jų tarnybos pailginimo laikas yra logiškas, aš manyčiau. Kita vertus, labai gerai, kad yra reglamentuojamas materialinis rėmimas už tuos ištarnautus metus.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame. Balsuojame dėl Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir kario tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto po pateikimo.
Už balsavo 81, prieš nėra, susilaikė 2. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir kario tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui pritarta.
Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, siūloma svarstyti gegužės 21 d. Niekas neprieštarauja? Priimta.
11.36 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl pedagogų rengimo politikos“ projektas Nr. XIIP-2790 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dar turime laiko. Norėčiau pakviesti A. Pitrėnienę pristatyti Seimo rezoliucijos „Dėl pedagogų rengimo politikos“ projektą.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu rezoliuciją. Pedagogų rengimo politika yra viena svarbiausių švietimo sistemos dalių. Būtent nuo jos priklauso, kad būsimieji pedagogai būtų pajėgūs ugdyti kūrybiškai, atsakingai ir sąmoningai mąstančius moksleivius, Lietuvą kuriančius piliečius.
Remiantis Valstybine švietimo 2013–2022 metų strategija, kitais švietimą reglamentuojančiais nacionaliniais teisės aktais, Pedagogų rengimo reglamentu, Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašu, Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcija, Lietuvos švietimo tarybos įžvalgomis, šia Seimo rezoliucija „Dėl pedagogų rengimo politikos“ siekiama atkreipti Vyriausybės ir Švietimo ir mokslo ministerijos dėmesį į pedagogų ir profesijos mokytojų rengimo būklę ir paskatinti institucijas formuoti aiškią ir racionalią, tyrimų duomenimis grįstą pedagogų ir profesijos mokytojų rengimo politiką. Tai yra klausimas, kuris yra prioritetinis ir kurio negalima atidėlioti. Todėl kviečiu Seimo narius palaikyti šią rezoliuciją ir taip padėti spręsti pedagogų rengimo politikos klausimus. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau paklausti pasidžiaugdamas, kad jūs parašėte tokią rezoliuciją. Norėčiau paklausti, kodėl šitie dveji metai, turint ministrą, vis dėlto praėjo nieko nedarant toje srityje?
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Ne, taip nesakyčiau. Ačiū už klausimą. Būtų neteisinga ir netiesa sakoma, jeigu apskritai sakytume, kad nieko nedarėme. Iš tikrųjų komitetas ir Švietimo taryba, beje, naujai šioje kadencijoje suformuota, svarstė šį klausimą, darė įžvalgas, analizavo situaciją ir dokumentus. Tam ir yra tokia institucija kaip Švietimo taryba. Jie pateikia įžvalgas, kuriomis remdamiesi šiandien mes ir teikiame rezoliuciją.
PIRMININKAS. Klausia M. Adomėnas. Bet jo nematau. K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji pranešėja, man kilo toks klausimas. Sakykite, ar jūsų rezoliucija apima ir ikimokyklinio rengimo įstaigų pedagogus ar neapima?
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Taip, apima.
K. GLAVECKAS (LSF). Nemanote, kad reikėtų atskirai parengti ir ikimokyklinio auklėjimo, paskui universiteto dėstytojo ir t. t.?
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Iš esmės tai yra bendra sistema, rezoliucija juos taip pat paliečia.
PIRMININKAS. Dėkojame už atsakymus. Diskusija. Balsuoti po pateikimo nereikia. Norinčių dalyvauti diskusijoje yra? Tie patys, kurie klausė, nori dalyvauti diskusijoje? Atsisakote. Aš suprantu, todėl nustebau. Diskusijoje nori dalyvauti V. Aleknaitė-Abramikienė. Ji neklausia, pastebėjau. Vilija, kviečiu į tribūną, nes jūs pateikėte, aš matau, ir pasiūlymų. Čia reikės spręsti.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai nuoširdžiai norėčiau tikėti, kad ši rezoliucija nėra atsiradusi vien todėl, kad Darbo partija išreiškė nepasitikėjimą savo deleguotu ministru, o kad tai iš tiesų yra suvokimas, jog Lietuvos švietimas yra apgailėtinos būklės. Tai liudija rezultatai tų tyrimų, kurie buvo atlikti įvairiose Europos Sąjungos šalyse ir kurie rodo, kad Lietuvos moksleiviai, tarkime, tokioje srityje kaip teksto atpasakojimas labai stipriai atsilieka nuo kitų valstybių moksleivių. Bet svarbiausia, jog suprastume, kad švietimas yra strateginė valstybės viešosios veiklos sritis, nes švietimas apima viską: jis suteikia ne tik išsilavinimą, bet jis auklėja asmenį, ugdo asmenį. Nuo švietimo būklės, nuo švietimo sistemos priklauso, ar jaunuomenė bus auklėjama patriotizmo dvasia, ar jauni žmonės kaip asmenys jausis orūs, pasitikintys savimi, savo aplinka, savo tauta, savo valstybe. Labai svarbu pasakyti ir tai, jog šeima, santykis mokyklos, švietimo įstaigos su šeima turi bazinę reikšmę. Juk kas yra visuomenė? Tai yra tam tikra šeimų sąjunga, visuomenė, tauta visų pirma susideda iš daugybės šeimų, todėl į šitą tekstą taip pat tikrai reikėtų atkreipti dėmesį.
Yra du dalykai, dvi sudedamosios švietimo dalys. Žinoma, pats mokymo turinys. Tačiau, man regis, labai apleistas dalykas yra mokytojo asmuo, mokytojo gebėjimai ir jo prestižas visuomenėje. Taigi, kaip tik atsižvelgdami į šią problemą, mes su kolega M. Adomėnu teikiame keletą šios rezoliucijos papildymų. Jai iš esmės mes pritariame ir atkreipiame dėmesį į tai, jog mokytojo profesija jau senokai Lietuvoje nebėra prestižinė, ir turbūt mes čia kalbėtume ne vien apie atlyginimą, bet apie tai, kaip tampama mokytoju. Visiškai arba beveik nėra konkurencijos, nėra veržimosi tapti pedagogu, todėl mums atrodo labai svarbu, kad ne vien Edukologijos universitetas būtų ta pedagogų rengimo kalvė, bet kad iš pačių geriausių, pirmaujančių Lietuvos aukštųjų mokyklų ir jų fakultetų ateitų jauni žmonės, jaučiantys pašaukimą dirbti pedagogais, tada atsiras tikroji konkurencija ir tada iš tikrųjų mokytojai taps tais lyderiais, kurie įkvėps jaunuomenę ir patrauks paskui save. Juk mes iš savo patirties žinome, kad labai dažnai pasirinkdavome studijuoti būtent tą dalyką, kurio mokytojas buvo išskirtinė asmenybė ir kuriuo mes mokyklos suole žavėjomės.
Manto dar nematau, taigi aš mūsų abiejų vardu tiesiog geranoriškai prašau, kad ir mūsų siūlymai būtų įtraukti į šią rezoliuciją. Džiaugsimės tai priimdami kaip ženklą, kad rūpinimasis švietimu yra bendras viso Seimo ir visos tautos reikalas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju Vilijai. Norėčiau, kad pirmininkė, kuri pristatė šį klausimą, išjungtų telefoną ir grįžtų į salę, jeigu svarbi pedagogų rengimo politika.
Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, po svarstymo rezoliucija priimama be pataisų, o jeigu tam prieštarauja vienas trečdalis, tai to negali būti, nes yra pateikti M. Adomėno ir V. Aleknaitės-Abramikienės pasiūlymai. Tai pirmiausia aš noriu atsiklausti… (Balsai salėje) Minutėlę! Aš noriu atsiklausti V. Aleknaitės-Abramikienės, ar jūs reikalaujate balsuoti? (Balsai salėje) Minutėlę, tuoj įjungsime!
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Kaip aš suprantu, pagal Statutą yra tik dvi galimybės – priimti rezoliuciją be pataisų arba sudaryti komisiją.
PIRMININKAS. Arba sudaryti komisiją.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Aš manau, kad čia nebūtų nei ilgas darbas tos komisijos, nebus sudėtinga susibėgti ir tą tekstą papildyti. Aš tiesiog siūlyčiau taip daryti.
PIRMININKAS. Kviečiu pirmininkę į tribūną. Pirmininke, jūsų nuomonė.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Iš tikrųjų labai gerbiu kolegas, kurie pateikė šias pataisas, visi jūsų siūlymai įeina į tą turinį, kuris šiandien yra. Sakysime, užaštrinti tiek, kad švietimo ir bendrojo ugdymo kokybė – visiškai kritiškos būklės, kaip jūs rašote, kad argumentas yra mokinių rezultatai pagal tarptautinius reitingus, ko visiškai nelabai suprantu, ką reiškia, pagal tyrimus aš suprasčiau, bet tai nėra visiškai katastrofiška situacija. Mes matome, kad kai kur yra mažesnė kokybė, kai kurių tyrimų yra aukštesnė, gamtamoksliai visai neblogai. Tarkime, aš labai kreipiuosi į jus, kad jūs nestabdytumėte proceso, priimtume šią rezoliuciją. Jinai visus jūsų punktus iš esmės apima.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto reikės balsuoti. Motyvai. Matau, visi užsirašę už. Pirmasis nori kalbėti K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pritardamas tam, kad reikia tobulinti pedagogų rengimą, aš noriu atkreipti dėmesį, kad ir pati rezoliucija yra platesnė, jinai kalba ne vien apie rengimą, bet sakoma, tarkime, kad reikia sudaryti nuolatinę komisiją, kuri rūpintųsi ne tik pedagogų kvalifikacija, bet ir socialiniais klausimais, profesinės veiklos klausimais ir panašiai. Tai aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad galėtų būti taisytinas pavadinimas, kadangi tai yra platesnio turinio rezoliucija. Kad pedagogų rengimo mes niekaip nepagerinsime ir tos profesijos prestižo nepakelsime, jeigu kitų dalykų kartu netvarkysime, tai jūs irgi pripažįstate rezoliucija. Aš siūlyčiau vis dėlto truputėlį stabtelėti, skirti dėmesio, sudaryti darbo grupę, kurios būtų tai pabrėžta, pakeičiant ir pavadinimą, ir aktualizuojant kitą turinį, kuris yra ne mažiau svarbus.
PIRMININKAS. Dėkoju. V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš žiūriu į kolegų siūlymus ir į patį rezoliucijos projektą, atvirai kalbant, čia kokios nors prieštaros nematyčiau. Iš tikrųjų kolegų siūlymai tiktai paryškina švietimo situacijos būklę, tą kontekstą, kuriame pedagogai dirba. Čia nėra prieštaravimo ir, jeigu Seimas apsispręstų įtraukti šiuos siūlymus, jie nepablogintų rezoliucijos, priešingai – suteiktų jai didesnį reikšmingumą.
Antras dalykas, kaip tik žiūrinėju šios Vyriausybės programą, bandau prisiminti prieš ketvirtadienio ataskaitą, tai taip, ką kolegos siūlo, yra ir šios Vyriausybės programoje fiksuojama. Tai nepagadintume rezoliucijos, o faktas, kad mūsų pasiekimai pagal tarptautinius tyrimus yra vidutiniai ar žemiau vidutinių, skaitymo gebėjimai, tai ne tik gebėjimas atpasakoti tekstą, bet gebėjimas jį suprasti, analizuoti, lyginti, ieškoti sąsajų, taip, yra šiek tiek prastoki, tai todėl ta pataisa, kad ugdymo būklė yra kritiška, iš tikrųjų teisinga, ir aš siūlyčiau nelaužyti iečių, siūlymai gražiai integruojami į projektą.
PIRMININKAS. Už norėtų kalbėti M. Adomėnas, bet aš jo nematau. V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Kolegos, viską, ką aš norėjau pasakyti, jau pasakė kolega V. Stundys. Aš irgi nemanau, kad mūsų pasiūlymai dėl rezoliucijos kuo nors prieštarautų jos tekstui. Dėl kritiško švietimo būklės vertinimo, tai aš, kaip Europos reikalų komiteto narė, tiesiog prisimenu tai, ką komitete ne kartą yra kalbėjęs ministras D. Pavalkis. Kaip tik iš jo aš pirmą kartą išgirdau apie tuos reitingus ir apie kai kurių dalykų, kai kurių švietimo krypčių tokią kritišką būklę, turiu galvoje rezultatus. Nežinau. Manau, darbo grupė galėtų ten galbūt kokį žodį ir sušvelninti, jeigu jis autoriams atrodo per aštrus, bet tikrai kviesčiau priimti tą rezoliuciją kartu, sutartinai. Tai tikrai turės didesnį svorį ir tai šiandien galime padaryti. Mes nesiūlome atidėlioti ilgam.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsavimas. Balsuojame dėl rezoliucijos. Priimti rezoliuciją be pataisų. Jeigu bus daugiau kaip 1/3 balsuojančių prieš, tada bus sudaryta komisija.
Šios rezoliucijos priėmimas
Už balsavo 55, prieš – 16, susilaikė 23. Rezoliucija priimta. (Gongas) Be pataisų.
11.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ projektas Nr. XIIP-2980(2) (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, 1-16 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ projektas. Mes buvome Seniūnų sueigoje sutarę: pirmiausia svarstome 1-16 klausimą, po to 1-15 klausimą. Pranešėjas – E. Masiulis. Kviečiu į tribūną.
E. MASIULIS (LSF). Laba diena, mielieji kolegos. Leiskite jums pristatyti Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūloma paskelbti privalomąjį referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, taip pat nustatyti, kad referendumas būtų vykdomas 2016 m. spalio 9 d. kartu su Lietuvos Respublikos Seimo rinkimais. Referendumo klausimas būtų pateiktas visuomenei pripažinti Konstitucijos 12 straipsnio antrąją dalį netekusia galios. Šiuo metu galiojančioje Konstitucijoje kaip tik 12 straipsnio antroji dalis labai aiškiai pasako, kad niekas negali būti Lietuvos Respublikos pilietis ir kitos valstybės pilietis, išskyrus atskiras išimtis.
Per pastaruosius 6–7 metus Seime buvo tikrai labai daug diskusijų ir Pilietybės įstatymo projektų, kuriais buvo bandoma nustatyti, kokiais atvejais Lietuvos Respublikos piliečiai gali būti ir kitos valstybės piliečiais. Deja, visi šie svarstymai, netgi priimti įstatymai, neteko galios arba buvo nepriimti, kai 2012 m. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas labai aiškiai savo išvadoje pasakė, kad dvigubos pilietybės išplėtimas iš esmės gali būti tiktai vienu atveju, jeigu bus keičiama Lietuvos Respublikos Konstitucija. Kito kelio po Konstitucinio Teismo nutarimo tiesiog nebeliko.
Akivaizdu, kad Konstitucijos 12 straipsnio keitimas yra neįmanomas Seime balsuojant dėl pakeitimų, nes būtent dėl šios Konstitucijos dalies yra labai aiškiai nustatyta – galima ją keisti tik privalomuoju referendumu. Todėl tikrai aktualią visai Lietuvos visuomenei ir visai išeivijai problemą siūlome vis dėlto spręsti referendumu suprasdami, kad tos rizikos, tos baimės, kurios yra išsakomos, jos iš tikrųjų yra realios ir pagrįstos. Diskusijų tikrai jau yra buvę daug, yra išsakytos įvairios nuomonės ir tiesiog šito sprendimo reikia.
Šito sprendimo reikia ir dėl to, kad nuo 1990 m. pagal Statistikos departamento duomenis beveik 800 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių dėl pačių įvairiausių priežasčių paliko Lietuvą, išvyko gyventi į kitas valstybes, ten sukūrė šeimas, ten jau gimė jų atžalos. Šiandieną galbūt dar didelės problemos mes neturime, tačiau artėjant laikui, kai pagal dabar galiojančius įstatymus užsienyje lietuvių piliečių šeimoje gimę vaikai, sulaukę 21 metų, turės apsispręsti, kurią pilietybę jie renkasi, tarkim, ar Airijos pilietybę, ar Lietuvos Respublikos pilietybę, mes tikrai turėsime visuotinai didžiulę problemą, kai ir taip mažėjanti mūsų Lietuva gali dar labiau sumažėti. Aš manau, kad visų partijų, visų politikų tikslas yra kiek įmanoma daugiau suburti viso pasaulio Lietuvos piliečių. Akivaizdu, kad mūsų įstatymai ir mūsų Konstitucija turi atitikti nūdienos gyvenimo realijas.
Akivaizdu ir tai, kad mes, norėdami rūpintis tolesne valstybės plėtra, valstybės ekonomika, turime galvoti ir apie mūsų piliečių skaičių. Dabar matome, kaip tas piliečių skaičius nenumaldomai mažėja. Dvigubos pilietybės įteisinimas būtų viena iš galimybių sustabdyti mūsų valstybės piliečių skaičiaus mažėjimą ir išplėsti šitų piliečių skaičių visame pasaulyje. Akivaizdu, kad mes negalime bausti žmonių nutraukdami jiems pilietybę dėl to, kad dėl įvairių ekonominių ar neekonominių priežasčių tie žmonės išvažiavo iš šalies, ieškodami galbūt geresnio uždarbio, geresnio gyvenimo. Akivaizdu, matyt, yra ir tai, kad mes turime branginti kiekvieną lietuvį, Lietuvos Respublikos pilietį, kad ir kur jis būtų, kokioje pasaulio valstybėje, išlaikyti su juo politinį, pilietinį ryšį, įtraukti šituos žmones į valstybei svarbių sprendimų priėmimą.
Be jokios abejonės, galima pasižiūrėti, kaip kitose valstybėse yra reglamentuojami pilietybės klausimai. Buvo paprašyta Seimo Analizės skyriaus atlikti Europos Sąjungos, kitų valstybių, taip pat ir Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados apžvalgą. Tenka pasakyti, kad labai mažai yra pasaulyje valstybių, kurios pilietybės klausimą būtų pakėlusios į konstitucinį lygį. Daugelis valstybių pilietybės klausimų reglamentavimą sprendžia Pilietybės įstatymu.
Aš suprantu, kad šiandien gyvename sudėtingoje geopolitinėje situacijoje. Gyvename situacijoje, kai nacionalinio saugumo klausimai yra ypač svarbūs, todėl atsisakymas reglamentuoti pilietybės klausimus Konstitucijoje visiškai nereiškia, kad mes susilpnintume savo nacionalinį saugumą ar nesuvoktume tos geopolitinės situacijos. Tačiau žiūrėdami į kitų valstybių pavyzdžius mes galime labai aiškiai visus saugiklius sudėti į Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą, ten numatydami atvejus, kad nebūtų galimos jokios provokacijos, negalėtų kokie nors geopolitiniai kitų valstybių interesai čia, Lietuvoje, atsirasti.
Žiūrint į kitų šalių patirtį matyti, kad, tarkim, Vokietijos, Austrijos, Čekijos pilietybės įstatymai labai aiškiai išskiria tų šalių piliečius, kurie gimė kitose valstybėse, kur galioja vadinamasis ius soli (arba saulės) principas, ir jie gimimu automatiškai įgyja pilietybes tose valstybėse. Šitiems piliečiams tikrai niekada nebus atimama tų valstybių pilietybė. Pagal mūsų šiandien galiojančią tvarką netgi tiems piliečiams, Lietuvos Respublikos piliečių šeimoje gimusiems vaikams, nebūtinai yra užtikrinama Lietuvos Respublikos pilietybė, jeigu jie gimė tose valstybėse, kuriose savo gimimu įgyja teisę į tos valstybės pilietybę. Jau vien šita problema, mano galva, tikrai pateisintų daugelio žmonių lūkesčius.
Žiūrint į kitas valstybes, pavyzdžiui, Lenkiją, Švediją, jos iš esmės toleruoja dvigubos pilietybės situaciją ir su tais piliečiais, kurie turi ir kitų valstybių pilietybę, labai aiškiai elgiasi kaip su savo piliečiais, nustatydamos jiems ir tam tikras pareigas bei teises.
Labai svarbus, matyt, yra Latvijos pavyzdys, kuri turi panašią, dar sudėtingesnę situaciją nacionaliniu požiūriu. Latviai taip pat Konstitucijoje neturi pilietybės reglamentavimo. Latvijos pilietybę reglamentuoja atskiras įstatymas, bet ten yra labai aiškiai išvardinti rodikliai, kaip ir kokiais atvejais galima turėti dvigubą ar daugiau valstybių pilietybes. Matydami situaciją, kad apie 2001–2002 m. iš tikrųjų daugelis Europos valstybių reformavo visą teisinę aplinką, susijusią su pilietybe, mes galime vardinti Suomijos, Švedijos, Slovėnijos, Maltos pavyzdžius, kada iš esmės buvo įteisinta dviguba pilietybė, numatant pirmiausia prioritetą tų šalių tautinę kilmę turintiems piliečiams išsaugoti pilietybę kitose valstybėse. Iš tikrųjų XXI a. pasaulis yra dinamiškas pasaulis, žmonės migruoja, žmonės gyvena pačiose įvairiausiose valstybėse, skirtingų tautybių žmonės tuokiasi, atsiranda šeimos, atsiranda palikuonys, ir man atrodo, kad šiandien galiojanti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata, draudžianti dvigubą pilietybę, neatitinka šios dienos realijų.
Dar daugiau, aš manau, kad, kalbant apie nacionalinį saugumą, jeigu būtų pritarta šito nutarimo projektui, mes galėtume per laiką iki Seimo rinkimų, tikrai dar yra laiko, dar 1,5 metų, parengti ir konstitucinį pilietybės įstatymo projektą, kuriuo visos partijos sutartų dėl aiškių ribų, aiškių situacijų, kada dviguba arba daugiapilietybinė situacija yra įmanoma, kada ne. Aš tikrai būčiau šalininkas, kad būtent konstituciniu įstatymu tuos atvejus reikėtų reglamentuoti, nes tai apsaugotų galbūt ir nuo dažno įstatymo kaitaliojimo atskirais atvejais.
Taigi, mielieji kolegos, aš manau, kad tai tikrai nėra vienos partijos ir vienos politinės jėgos reikalas, tai yra visų Lietuvos politinių jėgų klausimas. Po pateikimo pritarę, mes tikrai turėtume dar labai daug laiko tam, kad Konstitucijos komisijoje, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete galėtume suderinti visų parlamentinių politinių jėgų nuomones, galėtume parengti, kaip jau sakiau, konstitucinio pilietybės įstatymo projektą. Tada, likus trim mėnesiams, kaip numato įstatymai, iki Seimo rinkimų, galėtume apsispręsti dėl tokio referendumo skelbimo.
Tos baimės, kad visuomenė nesupras, neįvyks referendumas, neateis, nebus efektyvumo, labai daug priklauso nuo mūsų pačių. Jeigu mes sakysime, kad referendumas neįvyks, tai greičiausiai jis ir neįvyks, bet jeigu mes traktuosime, kad tai yra visuotinis klausimas, nes Lietuvoje turbūt neliko nei miesto, nei miestelio, nei kaimo, nei gatvės, nei namo, nei giminės, nei šeimos, kurios nebūtų palietusi emigracijos problema, – todėl tai yra tikrai visuotinis klausimas. Tą visuotinumą pabrėžė Konstitucijos tėvai, kurdami Konstituciją, jie labai aiškiai pasakė, kad tik tautos valia galima šitą Konstitucijos nuostatą pakeisti. Aš manau, labai daug kas priklauso nuo mūsų susitelkimo, nusiteikimo, įrodinėjimo, argumentavimo, ir tam mes turime laiko. Todėl kviečiu pritarti po pateikimo ir po to visoms politinėms jėgoms priimti bendrą sprendimą dėl referendumo įgyvendinimo 2016 metais.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Pasigirdo net vieniši plojimai. (Balsas salėje: „Vienišas.“) Vienišas, atsiprašau, ne vieniši. Nors jūs labai išsamiai ir plačiai komentavote, bet norinčių jūsų klausti ne sumažėjo, o padaugėjo.
Gerbiamieji kolegos, noriu paprašyti klausimui – minutė, ne ilgiau ir kuo trumpiau atsakinėti. B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, pritariu dvigubai pilietybei, tačiau ar jums neatrodo, kad Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimas yra pakankamas? Man regis, kad reikia keisti ir Konstitucijos 56 straipsnį, nes… Norėčiau paklausti, kaip, jūsų nuomone, būtų sprendžiama, kas galėtų rinkti Seimą? Kas galėtų būti renkamas į Seimą? Kaip turėtų būti sprendžiami klausimai dėl vaikų, kurie yra gimę užsienyje, bet vienas iš tėvų yra lietuvis? Su kuriomis šalimis būtų sudaromi dvišaliai sutarimai, tarkim, be NATO ir Europos šalių? Tikrai labai platus aspektas. Dar visko nesuminėjau, nes per vieną minutę to negalima suminėti.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už klausimą. Jūs keliate labai teisingus klausimus, ir, man atrodo, iš tikrųjų labai svarbu kalbėti ne tik apie dvigubos arba daugiapilietybės statuso įteisinimą, bet labai svarbu kalbėti ir apie to piliečio pareigas, to piliečio teises. Akivaizdu, kad vėlgi įvairių valstybių yra labai skirtinga praktika. Pavyzdžiui, Slovėnijos įstatymai netgi draudžia atimti pilietybę iš Slovėnijos piliečio, kuris turi ir kitos valstybės pilietybę, jeigu jis nėra atsiskaitęs mokesčių toje valstybėje, jeigu jis nėra atlikęs karinės tarnybos ir taip toliau. Atvejų pasaulyje, matyt, yra pačių įvairiausių, bet man atrodo, kad visus tuos atvejus mes tikrai turime aptart ir įvardinti.
Aš šiandien tikrai nepajėgus atsakyti į tuos visus atvejus, nes yra pačių įvairių nuomonių, bet tam mes ir esame, tam turime sukūrę ir komitetą, ir Konstitucijos komisiją, kur galima būtų tuos dalykus aptarti, bet tai jau, mano supratimu, būtų Pilietybės įstatymo objektas, nes pačioje Konstitucijoje mes negalėsime išvardinti visų tokių atvejų, nes Konstitucija bet kokiu atveju yra principinis dokumentas, arba mes užstrigsime bediskutuodami dėl Konstitucijos išvados, nes ten nesutarsime dėl tų visų išimčių. Aš sutinku, kad 12 straipsnio antrosios dalies atsisakymas yra tik pirmas žingsnis į tolesnį aptarimą įvairių politinių partijų, kalbant apie konkrečias kiekvieno piliečio, kuris turi dvigubą ar trigubą pilietybę, pareigas ir teises savo valstybei.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, primenu, klausinėsime 20 minučių, bandykime, kad visi spėtume. M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų reikia diskutuoti dėl dvigubos pilietybės, tik ar toks būdas, kokį jūs dabar siūlote… Jūs ir pats pasakėte, kad ne į visus klausimus dabar esate pajėgus atsakyti, tuo labiau, žinant, kad per privalomąjį referendumą reikia surinkti daugiau kaip 50 % balsų nuo turinčių teisę balsuoti, įsivaizduojate, koks tai yra didelis barjeras. Tuo labiau kada kritikai apie dvigubą pilietybę kalba, kad tai lojalumo atžvilgiu yra nekorektiška, kada socialiniai teisiniai aspektai taip pat yra labai jautrūs. Karo atveju, kurią valstybę reikėtų tam dvigubą pilietybę turinčiam asmeniui ginti? Ir čia būtų galima… Kritikai, kurie kalba, daugiau išvardytų. Tačiau aš nesu šalininkas tų kritikų, esu daugiau už…
PIRMININKAS. Minutė praėjo.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū. Klausimo kaip ir nebuvo. Tiesiog reaguosiu į tai, kas buvo pasakyta. Man atrodo, kad tam mes ir esame čia, Seime, išrinkti, tam yra Vyriausybė, tam yra ministerijos, kad į tuos visus klausimus, kuriuos jūs keliate, ir atsakytume. Šiuo atveju tai tikrai nėra paprastas klausimas – nustatyti kiekvieno piliečio santykį su valstybe. Tačiau tie keliami klausimai nėra priežastis arba argumentai, dėl ko mes negalėtume įtvirtinti tam tikrais atvejais dvigubos pilietybės, ir pirmiausia spręsdami ne kokias nors mistines problemas, o spręsdami savo lietuvių kilmės piliečių problemas, kurios jau atsiranda ir kurios atsiras.
Pagal Statistikos departamento duomenis jau dabar kasmet maždaug 700–800 Lietuvos Respublikos piliečių atsisako Lietuvos Respublikos pilietybės, pasirinkdami kitos valstybės pilietybę. Ir tie skaičiai didės, nes auga tie vaikai, kurie jau yra gimę emigracijoje. Šitų žmonių problemas irgi reikia spręsti, o visi kiti klausimai, kuriuos jūs keliate, turės būti atsakyti dar iki referendumo, jeigu mes norime iš tikrųjų sąžiningo visuomenės dalyvavimo. Klausimas yra toks. Man atrodo, kad mes visi esame pajėgūs pasiekti, kad į tą referendumą ateitų žmonės. Pagaliau internetinio balsavimo įvedimas galėtų būti dar viena papildoma priemonė suaktyvinti visuomenę dalyvauti referendume.
PIRMININKAS. Klausia I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Eligijau, aš manau, kad niekas neprieštarauja, bet visiems kyla racionalių, pagrįstų klausimų. Ar tiesiog nereikėtų daryti pateikimo pertraukos, susidėlioti grafiko, kaip mes atsakome į tuos klausimus, kuriuos kėlė kolegos, nes jeigu norime agituoti žmones eiti į referendumą, kada atsirado referendumo idėja, Pasaulio lietuvių bendruomenė, kuri pareiškė esanti labiausiai suinteresuota dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, paskui pakeitė nuomonę ir pareiškė, kad nepritaria referendumo idėjai. Taigi mes turime žinoti atsakymus, turime gebėti žmonėms atsakyti į tuos klausimus. Ar nemanytumėte, kad reikėtų labai tiksliai susidėlioti iškylančius klausimus? Mes parengiame įstatymų projektus, juo labiau kad tam turime laiko ir yra terminas, kad pats nutarimas turi būti priimtas Seime…
PIRMININKAS. Gerbiamoji Irena, išmokime klausti per vieną minutę! Užduokime klausimą ir atsakykime.
E. MASIULIS (LSF). Aš manau, kad pritarti po pateikimo reikštų, kad Seimas parodo tam tikrą kryptį ir apsisprendžia, kad mes einame dvigubos pilietybės referendumo keliu, ir tikrai yra pusantrų metų laiko. Aš nematau problemos, kad po pateikimo būtų padaryta pertrauka, komisijos ir komitetai svarstytų. Pagaliau yra ir kitų Seimo narių anksčiau teiktų projektų, kuriuose yra suformuluota neigiama komiteto išvada. Galima juos visus integruoti ir niekas netrukdo, pritarus po pateikimo, toliau dirbti pagal grafiką ir dėl galimo Pilietybės įstatymo projekto, ir dėl Konstitucijos pakeitimo referendumo formuluotės. Neužkertame kelio. Bet jeigu mes šiandieną nepritariame, tai dar kartą duodame signalą, kad mes nepritariame, ir neaišku, ar ateityje mes ką nors nuspręsime. Taigi aš siūlau pirmą žingsnelį žengti šiandien, tada padaryti didelį darbą visiems susėdus, ir toliau, kai jau susitarsime, judėti kitų balsavimo etapų link.
PIRMININKAS. Klausia L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū. Gerbiamasis kolega, aš visiškai pritariu dvigubos pilietybės idėjai ir jūsų išdėstytiems argumentas, kodėl to reikia. Iš tikrųjų tai yra būtinas dalykas, nes tai yra pagarba mūsų tautai, mūsų piliečiams. Bet būdas, kuriuo jūs siūlote eiti, t. y. referendumo kelias, jūs pats tiesiog ir nukertate tą idėją, kad reikia dvigubos pilietybės. Referendumas, net atmetus tai, kad jis iš tikrųjų gali nepavykti, nes čia būtų privalomasis referendumas, tai yra turėtų ne tik ateiti daugiau negu pusė žmonių, bet ir vienas trečdalis sąrašinių rinkėjų pasisakyti už. Tai yra 2,6 mln. rinkėjų, maždaug 860 tūkst. turi pasisakyti už, tai yra maždaug 70 %, arba 80 %, kurie atėjo, turėtų pasisakyti už. Tai yra labai nerealu. Ar jums neatrodo, kad reikėtų eiti kitu keliu – priimti Seimo rezoliuciją ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad dar sykį išaiškintų savo aną nevykusį išaiškinimą?
E. MASIULIS (LSF). Keliai, matyt, visi yra įmanomi, klausimas, ar tas kelias, kurį jūs siūlote, yra labai rezultatyvus. Aš beveik galėčiau spėti, kad Konstitucinis Teismas pateiks panašų išaiškinimą, kokį mes jau ne vieną kartą esame gavę, ir vėl atsimušime į tam tikrą sieną. Čia mes matome duris, taip, tos durys kol kas yra su didele spyna, bet vis dėlto tai yra durys, o ne siena. Šiuo atveju aš siūlau rinktis duris, o ne sieną.
PIRMININKAS. Klausia A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). L. Balsys beveik paklausė klausimą ir išdėstė mano nuomonę. Aš irgi pritariu dvigubai pilietybei, bet nepritariu referendumui dėl visų čia išdėstytų aplinkybių ir dėl pačios formuluotės. Mano manymu, iš tikrųjų tai atveria duris tam, kad Lietuvoje mes turėsime keliasdešimt tūkstančių Lietuvos piliečių, kurie taip pat turės ir Rusijos pilietybę. Aš žiūriu į šitą iniciatyvą labai susirūpinęs ir esu įsitikinęs, kad daug geresnis variantas yra kreiptis į Konstitucinį Teismą keliant klausimą, kodėl pagal dabar galiojančią Konstituciją pirmos ir antros išeivijos bangos žmonės, gyvenantys Amerikoje, tai yra tie, kurie išvyko iki 1990 m., turi teisę į dvigubą pilietybę, o tie, kurie išvažiavo po 1990 m., jau neturi. Man atrodo, reikia tiesiog logiškai tą klausimą dar ir dar kartą kelti ir pasiekti, kad būtų priimtas logiškas sprendimas, visų pirma Konstituciniam Teismui logiškai išaiškinant dabar galiojančią Konstituciją. Ar jūs nepritartumėte…
PIRMININKAS. Minutė!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …tokiam lengvesniam keliui?
E. MASIULIS (LSF). Kaip, Andriau, pats mėgstate sakyti, lengvas kelias – ne mūsų kelias, taigi einame sunkesniu keliu. Šiuo atveju aš tik noriu pasakyti, kad čia tos baimės dėl Rusijos piliečių, 30–40 tūkst., yra daugiau emocinės. Vis dėlto reikia kalbėti apie konkrečius saugiklius konstituciniame Pilietybės įstatyme. Pavyzdžiui, yra tas pats Latvijos pavyzdys, labai aiškus, kad natūralizuotu keliu įgiję pilietybę… Gerbiamieji konservatoriai, paklausykite, ką aš kalbu! Įgiję pilietybę natūralizuotu keliu, negalės turėti dvigubos pilietybės. Yra įvairių saugiklių, kurie mus apsaugotų nuo tų provokacijų, ir reikia kalbėti dėl tų saugiklių.
Kita vertus, netgi jūsų siūlomas kelias netrukdo vienas kitam. Tik nesuprantu, kodėl juos reikia svarstyti kaip priešingus kelius? Mes siūlome tai, ką Konstitucinis Teismas labai aiškiai nurodė. Vieninteliu atveju, tai yra referendumu, įmanoma tą pakeisti. Ar privalomo referendumo įstatymas šiuo metu tikrai yra toks, kad iš viso įmanoma referendumą įvykdyti, čia yra klausimas. Vėlgi Seimo valia svarstyti ir Referendumo įstatymo reikalavimus, ir galbūt kai kuriais atvejais tie referendumo įstatymai galėtų būti pakeisti taip, kad žmonės iš tikrųjų galėtų išreikšti savo valią, o ne tapti tik statistais arba referendumai nuolat nesurinktų reikiamos daugumos. Vėlgi, man atrodo, reikia labai racionaliai į tai žiūrėti, bet kreipimasis į Konstitucinį Teismą būtų karštos bulvės metimas į kitą valdžios instituciją, o tą karštą bulvę po to vėl atmestų mums. Tų karštų bulvių mes primėtėme per paskutinius 5 metus labai daug, bet problemos, kolegos, neišsprendėme.
PIRMININKAS. Klausia P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Nenorėčiau sutikti dėl jūsų nuostatos dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Iš tikrųjų Konstitucinis Teismas pakeitė konstitucinę doktriną dėl referendumo, dėl tautos suvereno teisių įgyvendinant savo valią referendumo metu. Viena konstitucinė doktrina buvo 1994 m. ir mes turime praeitų metų. Keista tai, kad Konstitucinis Teismas kažkodėl nenori keisti doktrinos dėl pilietybės klausimo, nors sąlygos ir aplinkybės yra pasikeitusios. Lygiai tokius pat argumentus galima rasti… tą doktriną šiek tiek keisti, bet man atrodo, tai reikalautų išsamesnės diskusijos ir Konstitucinis Teismas neturi virsti valstybe valstybėje. Norėčiau užduoti klausimą. Jūs kalbate apie užsienio lietuvių bendruomenės interesus priimant…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą kartoju, pirma klausimas, po to teorija. Prašom atsakinėti. (Balsai salėje) Nerėkaukite, bus proga pirmininkauti, galėsite elgtis kitaip. Gerbkime kitus kolegas, užsirašė 28, ir kiekvienas klausia po dvi minutes. Prašom.
E. MASIULIS (LSF). Neturiu ką pasakyti.
PIRMININKAS. Neturite. S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Norėčiau patikslinti, kad dėl Konstitucijos pirmojo skirsnio, į kurį patenka ir 12 straipsnis, ne tik turi ateiti daugiau kaip pusė rinkėjų, esančių sąrašuose, bet ir daugiau kaip pusė balsuoti. Tai yra labai svarbu kalbantis su žmonėmis ir formuluojant pačias formuluotes. Gerbiamasis Eligijau, žiūrėkite, labai geras Europos Teisės departamento klausimas. Jeigu mes išbraukiame iš 12 straipsnio 2 dalį, vadinasi, mes atidarome vartus visiškai laisvai dvigubai pilietybei. Ką tai reiškia? Joks įstatymas, ar jis konstitucinis, ar nekonstitucinis, negalės įvesti jokių ribojimų, nes jau tada prieštaraus Konstitucijai. Vadinasi, pačioje Konstitucijoje turi būti apibendrinti kriterijai, kada negali būti to nulinio…
PIRMININKAS. Gerbiamasis, prašome atsakyti.
E. MASIULIS (LSF). Tiek, kiek išgirdau klausimo, galiu pasakyti tik tai, kad pagal Europos Teisės departamento išvadą niekada niekas niekaip negali įteisinti dvigubos pilietybės Lietuvos Respublikoje. Negali! Aš šitą išvadą vertinu kaip tam tikrą nesusipratimą. Aišku, reikia su jais diskutuoti. Kada pasikeičia bet kuris įstatymas ar konstitucinė nuostata, akivaizdu, kad pasikeičia ir tam tikras santykis, ir kažkas, kas tuo metu negalėjo pasinaudoti, dabar pasinaudos, ir visada susidaro tam tikra diskriminatyvi pozicija. Bet kokio įstatymo pakeitimo atveju ta diskriminatyvi pozicija atsiranda. Mano nuomone, čia yra nesusipratimas, šios išvados yra nesusipratimas.
PIRMININKAS. Klausia K. Miškinienė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, aš pritariu, kad mes turime ieškoti būdų, kad būtų įteisinta dviguba pilietybė, įvertinę Europos Komisijos prognozes, kad 2040 m. Lietuvoje liks tik 2 mln. gyventojų. Visą laiką kalbama apie Pasaulio lietuvių bendruomenės poziciją, kad ji baiminasi referendumo, kaip ir dalis mūsų. Bet, kiek man yra žinoma, kaip jūs manote, ar nereikėtų įvertinti ir jaunų emigrantų, kurie neseniai vyko, kaip nors įtraukti juos, kad jie išsakytų aktyvią poziciją dėl dvigubos pilietybės?
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū. Tikrai labai geras klausimas ir labai gera pastaba. Man atrodo, kai kalbame apie dvigubą pilietybę, mes galvojame tik apie ankstesnės kartos išeivius. Bet supraskime, kad ankstesnės kartos išeiviams dabar galiojantys įstatymai ir tai, kad jeigu iki 1940 m. Lietuvos Respublikos piliečių palikuonys, nėra didelė problema savo masteliu. Kur kas didesnė problema bręsta dėl tų, kurie išėjo iš Lietuvos po 1990 metų. Kol kas sprendimo, kaip su jais elgtis ir kaip išlaikyti jų pilietybę ir pilietinį ryšį, neturime. Todėl aš tikrai pritarčiau, kad tai būtų ypač aktualus klausimas kaip tik tiems paskutinės bangos emigrantams ir juos reikėtų įtraukti.
PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Viena pastaba, o po to klausimas. Jūsų projektas ir kitas projektas iš esmės užprogramuoja ne dvigubą pilietybę – jis užprogramuoja daugybinę pilietybę. Vadinasi, vienas asmuo galės turėti dešimtis kitų pilietybių, nes nėra nustatomi jokie ribojimai.
Klausimo esmė tokia. Jei darome referendumą, iš tikrųjų reikėtų parengti įstatymo projektą su pataisomis, kurias matytų žmonės, balsuodami dėl Konstitucijos, balsuotų už tas įstatymo pataisas. Ar jūs sutinkate, kad būtų nustatytos ne tik teisės, bet ir pareigos tiems naujiems piliečiams, pavyzdžiui, karinė tarnyba, t. y. šauktiniai, klausimas?..
E. MASIULIS (LSF). Sutinku, pritariu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pozicijai, kad pareigos, teisės turi būti labai aiškiai nustatytos ir pagal Pilietybės įstatymą, ir, matyt, pagal įgyvendinimo įstatymo tvarkas. Vienareikšmiškai mes negalime palikti tos erdvės tuščios, nes akivaizdu, kad kils daug ginčytinų situacijų pačiais įvairiausiais gyvenimo atvejais.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš visiškai nepritariu dvigubai pilietybei. Aš manau, kad tai, kas parašyta Konstitucijoje, yra idealu. Pilietybė yra ne proginis dalykas, tai yra valstybės ilgalaikis sprendimas. Prognozuojama, kad 2060 m. Lietuvoje gyvens 1,8 mln. gyventojų. Didžioji dalis kitų gyventojų gyvens užsienyje. Pilietybė, aš galvoju, yra šventas dalykas kiekvienai valstybei. Man patinka Jungtinės Amerikos Valstijos ta prasme, kad gaudamas Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybę kiekvienas žmogus duoda priesaiką ir pasako, kad jis atsisako visų pilietybių. Mes dabar galvą į smėlį įkišame ir to dalyko nematome.
Ir dar. Pilietis, kaip kolega sakė, vykdo pareigas, dalyvauja valstybės valdyme, rinkimuose, gina tėvynę, moka mokesčius. Mano klausimas. Sakykite, jūsų nuomone, kurią valstybę gins pilietis? Pagal kurią pilietybę?
E. MASIULIS (LSF). Ačiū už jūsų poziciją. Kažkada istoriniais ar priešistoriniais laikais buvo tokia genčių samprata, kada jei tu iš vienos genties pereidavai į kitą gentį, kildavo kraujo kerštas ir dažniausiai nužudydavo tą žmogų, kuris palikdavo gentį. Man atrodo, kad mes kitais laikais gyvename ir taip nebesuprantame to mūsų tradiciškumo.
Kalbant apie Jungtines Amerikos Valstijas. Jungtinės Amerikos Valstijos prieš 10–15 metų taip pat pradėjo keisti savo požiūrį į dvigubos arba daugybinės pilietybės įstatymus. Dabar tie Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiai, kurie įgyja jų politiką, jų tarptautinius interesus atitinkančių valstybių pilietybę, lygiai taip pat yra toleruojami. Yra dvigubos, trigubos pilietybės: Izraelio, Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybes labai daug kas turi dvigubas. Šiuo atveju nereikia galvoti, kad Amerikoje yra kaip nors kitaip.
Tiesiog gerbiu jūsų nuomonę, bet manau, kad gyvename XXI amžiuje ir turime elgtis šiuolaikiškai, atsižvelgdami į pasikeitusį žmonių gyvenimo būdą ir gyvenimo lūkesčius.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Neatsakėte į visus klausimus, bet… Aš manau, kadangi tai tik nutarimas, o diskusija prieš akis, tai mes galėsime ir komitetuose, ir dar ne vieną kartą svarstydami įstatymą čia apie tai kalbėti.
Motyvai už – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, jeigu mes išspręstume dvigubos pilietybės klausimą, tai būtų turbūt pats geriausias darbas, kurį šis Seimas galėtų padaryti. Tai vienas postulatas.
Antras postulatas. Privalomas referendumas dėl dvigubos ar daugybinės pilietybės yra neišvengiamas. Taip, tai yra labai sunkus darbas. Reikia parengti dar ir atitinkamą įstatymų projektų paketą, kuris nustatytų ir piliečių pareigas, ir teises, ir renkamumą į Seimą, ir būti išrinktam, ir kaip mūsų emigrantų vaikai bus traktuojami.
Todėl aš kviečiu visas politines partijas pasirašyti susitarimą, kaip buvo pasirašytas susitarimas dėl šalies gynybos, ir rinkimų metu agituoti rinkėjus, kad referendumas įvyktų.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalbės L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pilietybė yra žmogaus prigimtinė teisė, o ne balsavimo objektas, todėl siūlyti balsuoti dėl pilietybės, aš manau, yra žmogaus ir piliečių teisių pažeidimas. Konstitucija puikiai numato visas galimybes, kad galima šiuo metu turėti dvigubą pilietybę, aiškiai parašyta, „atskirais atvejais“. Tik problema kilo, kai 2006 m. lapkričio 3 d. Konstitucinis Teismas kažkodėl nusprendė išaiškinti, kas yra žodis „atskiras“, remdamasis taip, kaip tiems devyniems žmonėms, kurių niekas nerinko, šovė į galvą. Suprantu, kad tas sprendimas buvo politizuotas, priimtas dėl vieno žmogaus vieno paksogeito atveju, ir toliau nukentėjo šimtai tūkstančių piliečių, kurie turi prigimtinę teisę.
Dabar situacija yra tokia, kad pusė užsienyje gyvenančių žmonių turi tą pilietybę, o kiti kažkodėl neturi. Mes, teikdami klausimą balsuoti, segreguojame mūsų pačių žmones, lietuvių piliečius, pagal išvažiavimo iš gimtinės datą. Tai yra visiškas absurdas. Pavyzdžiui, žydų tautybės Lietuvoje gyvenę žmonės, išvykę septintajame dešimtmetyje, puikiai šiuo metu gali turėti dvigubą pilietybę. Kodėl žmonės, išvykę po 1990 m., tokio šanso neturi?
Todėl, gerbiamieji kolegos, siūlau neiti referendumo keliu, atmesti šį kolegų liberalų siūlymą ir, kaip minėjo B. Vėsaitė, suburti politinių partijų pareiškimą, priimti Seime rezoliuciją, tik ne dėl referendumo, o dėl pakartotinio kreipimosi į Konstitucinį Teismą, kad jis išaiškintų taip, kaip reikėtų išaiškinti. Seimas čia tikrai gali pasakyti savo žodį. Jeigu reikia, pakeisti ir Konstitucinio Teismo įstatymą. Konstitucija nenumato visiškai visuotinės Konstitucinio Teismo viršenybės prieš Seimą ir prieš Lietuvos įstatymus. Siūlau atmesti, kolegos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Vyksta balsavimas dėl Seimo nutarimo „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“. Įdėmiai žiūrėkite, ką spaudžiate, kad po to nekeistumėte nuomonės.
Už balsavo 58, prieš – 9, susilaikė 30. Po pateikimo Seimo nutarimo „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ projektui pritarta.
Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Konstitucinė komisija. Siūloma svarstyti 2016 m. pavasario sesijoje. Neprieštaraujate? Turi laikytis numatyto laiko, viskas čia teisėta. Gerai.
Gerbiamieji kolegos, toliau posėdžiui pirmininkaus J. Narkevičius. Matau jį prie mikrofono, jis suteiks jums žodį.
PIRMININKAS (J. NARKEVIČ, LLRAF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Ponia B. Vėsaitė. Jūs pirmoji. Prašau, jums žodis.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kadangi dvigubos ar daugybinės pilietybės klausimas yra tikrai labai aktualus, tai Seimo narius, kurie tuo yra susidomėję, kviečiu rytoj į apskritojo stalo diskusiją su konstitucinės teisės žinovais, apsvarstysime galimus klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas A. Paulauskas.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Mes ką tik bendru sutarimu nusprendėme šitą klausimą perduoti Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Bet šitą klausimą Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra ne kartą svarstęs ir labai aiškiai išreiškęs savo nuomonę. Tai kokia nors kitokia nuomonė, aš manau, nebus priimta. Ar nereikėtų pagalvoti ir perduoti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, kuris turi kitokią nuomonę? Tie reikalai galėtų judėti į priekį.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų pasiūlymas išklausytas. Svarstysime. Ponas K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, daugiapilietybė kaip ir daugpatystė yra baisiai smagus dalykas, aš su tuo sutinku, kai įsipareigoji keliems, tai yra smagu. Bet jeigu visai rimtai kalbėtume, o nejuokautume, tai palaikau, kad reikėtų kitaip traktuoti atskirtus atvejus, negu yra traktavęs Konstitucinis Teismas. Dabar mes keliaujame į akligatvį, nes puikiai žinome, kad privalomi referendumai, labai didelė tikimybė, neįvyks ir mes užkirsime kelią galutinai. Geriau mes ieškotume bendro sutarimo pritardami dvigubai pilietybei ir kad Konstitucinis Teismas padarė kažkokį neteisingą sprendimą. Ieškodami išeities, mes geriau jį surastume, negu eitume tuo keliu, kuriuo mums bus užkirstas keliams dėl dvigubos pilietybės.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi yra pasiūlymas, kad pagrindinis komitetas būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kadangi tas pasiūlymas jau buvo, tai aš iš karto skelbiu balsavimą. Balsuojame dėl to, kad… (Balsai salėje) Gerai. Prašau, pone Sabatauskai.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Konstitucijos keitimo klausimais privalomas dalykas yra Statute nustatytas, tai yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto kompetencija.
PIRMININKAS. Gerai. Tai papildomu gali būti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip jūs siūlote. (Balsai salėje) Viskas. Gerai. Ačiū. Judame toliau.
12.34 val.
Nutarimo „Dėl referendumo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio antrosios dalies paskelbimo“ projektas Nr. XIIP-444 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – nutarimo „Dėl referendumo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio antrosios dalies paskelbimo“ projektas. Pone Sabatauskai, jūsų Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, labai panašus projektas dėl nutarimo, skelbiančio referendumą dėl Konstitucijos 12 straipsnio pataisų, kuriuo šiek tiek kitaip iniciatoriai bandė spręsti, tai yra neišbraukti 12 straipsnio antrosios dalies, o ją pakeisti taip, kad ji skambėtų taip (aš perskaitysiu): Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu. Tiek tuo, tiek kitu atveju daugybinės pilietybės galimybė būtų be jokių apribojimų. Netgi būtų negalima įstatyme nustatyti jokių apribojimų.
PIRMININKAS. Supratome, ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dabar komitetas svarstė dėl šio nutarimo. Atkreipkite dėmesį į išvados datą – 2013 m. gruodžio 18 d. Lemiamą reikšmę tai komiteto išvadai turėjo Pasaulio lietuvių komisijos nuomonė, būtent pasaulio lietuviai buvo kategoriškai prieš, kartu ir daugelis frakcijų taip pat dėl to sutarė, nes tuo projektu buvo siūloma surengti referendumą kartu su Prezidento rinkimais 2014 m. gegužės mėnesį. Taigi išvada tokia, kad buvo pasiūlyta atmesti. Argumentai yra tokie, kad konstitucinei demokratijai referendumas yra svarbus institutas, tačiau jo organizavimas, vykdymas valstybei kainuoja brangiai. Iki šiol vykusi diskusija dėl dvigubos pilietybės klausimo parodė, kad Pasaulio lietuvių bendruomenė, esanti labiausiai suinteresuota dvigubos pilietybės įteisinimo klausimu, pati nepritarė referendumo idėjai bei pabrėžė, kad iki šiol dar nepakankamai išnagrinėti visi dvigubos pilietybės įteisinimo teisiniai aspektai. Referendumo organizavimo iniciatyva šiuo metu, ypač kai nėra pasiektas vieningas sutarimas su Pasaulio lietuvių bendruomene, nėra pagrįsta pakankamu visuomenės palaikymu, todėl gali lemti atsitiktinius referendumo rezultatus.
Antras argumentas. Neribotos dvigubos pilietybės atvejų įteisinimas sudarytų galimas grėsmes nacionaliniam saugumui, kai pilietybės suteikimo ir pasų teikimo politiką nedraugiškos valstybės gali panaudoti įtampos kėlimo ar savo įtakos stiprinimo tikslais.
Trečias argumentas. Atsižvelgdamas į Referendumo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą referendumo vykdymo datos nustatymo taisyklę, kad Seimo nutarimu referendumo vykdymo data skiriama ne vėliau kaip po trijų mėnesių ir ne anksčiau kaip po dviejų mėnesių nuo Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo dienos, ir iniciatorių užsibrėžtą tikslą, nurodytą nutarime, kad vykdomas kartu su Prezidento rinkimais, tai tuo metu, atkreipiu dėmesį, kai buvo priimta išvada, nutarimas turėtų būti priimtas laikotarpiu tarp vasario 12 d. ir kovo 11 d… Jeigu kalbėtume apie ankstesnį projektą, vadinasi, referendumas turėtų vykti tarp liepos 10 d. ir rugpjūčio… kitaip sakant, reikėtų rengti neeilinę sesiją arba paankstinti rudens sesiją, arba pavėlinti pavasario sesiją. Taigi tuometinėmis sąlygomis komitetas priėmė tokį sprendimą.
Šiandien aš siūliau Seniūnų sueigoje, kad galbūt nereikėtų šiandien svarstyti, juolab yra naujas dėl šio nutarimo registruotas siūlymas, bet jūsų valia priimti sprendimą – pritarti atmetimui ar nepritarti. Komitetas bendru sutarimu priėmė tokį sprendimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Taigi po išsamaus paaiškinimo komiteto pagrindinė išvada – atmesti. Judame pagal Statutą. Motyvai už. Ponia B. Vėsaitė – už komiteto poziciją, taip?
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šiaip aš siūlyčiau vis dėlto grąžinti tobulinti, nes abu įstatymų projektai susiję. Tikrai galbūt traukinys nuvažiavęs, Prezidento rinkimai jau įvykę, bet ir kolegos E. Masiulio nutarimo projektas irgi pagal datas nėra visai tinkamas.
Dar norėčiau pasakyti, kad vis dėlto reikia labai korektiškai suformuluoti referendumo klausimą, nes iš tikrųjų vieno klausimo suformulavimas ir E. Masiulio atveju, ir kolegos A. Paulausko atveju kelia daug klausimų. Manau, kad ir čia reikės gerokai padirbėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvas prieš – ponas L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Kolegos, aš iš tikrųjų ne prieš, kad paliktume šitą įstatymą ar svarstytume, aš prieš referendumą. Aš jau anksčiau kalbėjau, kad yra netikęs būdas įteisinti dvigubą pilietybę, nes jis tikrai atves į žlugimą. Vien paskaičiavus aritmetiškai pagal Konstitucijos reikalavimus, iš 2,6 mln. per praėjusius rinkimus registruotų rinkėjų turėtų ateiti daugiau negu 1,3 mln., o pasisakyti privalomajame referendume turėtų ne mažiau kaip trečdalis visų egzistuojančių sąrašinių rinkėjų, tai yra trečdalis nuo 2,6 yra 866 tūkst. Vadinasi, nuo tų, kurie ateitų, reiktų, kad pasisakytų apie 70 %. Na, to niekada nėra buvę ir tai tikrai neįvyks.
Kitas dalykas, tikrai privalėtume kreiptis dar kartą Seimo rezoliucija į Konstitucinį Teismą, kad jis dar kartą skubos tvarka išnagrinėtų šį klausimą ir pats tiesiog galėtų išnagrinėti savo paties 2006 m. sprendimą, kritiškai į jį pažiūrėti. Konstitucija niekur nenumato, kad išaiškinimai apie doktriną yra neskundžiami ir galutiniai ir kad Seimas čia neturi jokios valios. Konstitucija numato, kad Konstitucinio Teismo sprendimai pagal jam pavestas funkcijas yra galutiniai ir neskundžiami, bet ten yra labai aiškus sąrašas, kas yra tos funkcijos ir kokie klausimai, o platesni paaiškinimai gali būti peržiūrimi, gali būti diskutuojami ir privalomi. Jeigu čia Seimas negali pasakyti žodžio, na, tada mes nesame demokratinė Respublika, o esame devynių žmonių, kurių niekas nerinko, valdoma šalis. Taigi, kolegos, siūlau atmesti visų referendumų idėjas ir eiti tikrai realiu keliu. Palaikau Pasaulio lietuvių bendruomenės nuomonę ir manau, kad tai realiausias kelias.
PIRMININKAS. Ponia Ona, jūs dėl vedimo tvarkos? (Balsai salėje) Prašau.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Ačiū ponui J. Sabatauskui, kad priminė 2013 m. Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės rezoliuciją. Birželio pradžioje, pirmomis dienomis, Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija taip pat renkasi į savo sesiją. Aš manau, kad atsiras panaši rezoliucija, nes daug kas kalbėjo – pasaulio lietuviai yra prieš referendumą, bet aš manyčiau, kad derėtų palaukti tos mūsų sesijos, po kurios galėtume kalbėti ir atkreipti dėmesį, ką sako pasaulio lietuvių bendruomenės.
PIRMININKAS. Ačiū. Išsakėme motyvus, dar daugiau negu motyvus ir paaiškinimus. Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio antrosios dalies pakeitimo“ projekto. Kas balsuojate už, palaikote komiteto poziciją atmesti, kas balsuojate prieš ar kitaip, turite kitą nuomonę negu komitetas. Pagrindinio komiteto pozicija buvo atmesti.
Ačiū, balsavimas įvyko, balsavo 85: už – 35, prieš – 17, susilaikė 33. Neatmesta. Vadinasi, grąžiname Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kad toliau dirbtų. (Balsai salėje) Gerbiamasis komiteto pirmininke, grąžiname jums, kad toliau dirbtumėte. Ačiū.
12.44 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Rimanto Astrausko peticijos“ priėmimas
Mūsų rytinio posėdžio darbotvarkė baigta, bet mes dar turime 25 minutes. Siūlau iš popietinės darbotvarkės, pradėsime nuo pabaigos – rezervinis 4 klausimas. Ar P. Čimbaras yra? (Balsai salėje) Taip. Petrai, galite pristatyti Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Rimanto Astrausko peticijos“ projektą. Rezervinis 4 klausimas.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Vadovaudamasis Peticijų įstatymu ir Seimo Peticijų komisijos nuostatais pristatau komisijos išvadą dėl R. Astrausko peticijos dėl Baudžiamojo proceso kodekso papildymo. Ją komisija išnagrinėjo šių metų balandžio 22 d. ir priėmė sprendimą atmesti jai pateiktą pasiūlymą papildyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą nauju 36 skyriumi – baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu. Komisija priėmė sprendimą atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę ir manydama, kad teisės aktų pakeitimai atliekami tik tada, kai dėl vienų ar kitų jų nuostatų taikymo kyla ar gali kilti teorinių ar praktinių problemų, kai tos problemos identifikuojamos remiantis konkrečiais praktiniais pavyzdžiais ir pagrįstais teoriniais argumentais.
Be to, Baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Vadovaujantis šia nuostata, manytina, kad būtų galimas bylos atnaujinimas, kuris išimtinai susijęs su civiliniu ieškiniu. Atsižvelgdamas į tai, prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pareiškėjo pasiūlymą pakeisti minėtą kodeksą, kaip siūlo pareiškėjas.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi jūsų komisijos pozicija yra atmesti. Ar mes bendru sutarimu galime pritarti? Galime, pritarta. Protokolinis nutarimas priimtas.
12.47 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 26, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2996 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-14 klausimas. Rezervinių klausimų negalime teikti, nes nėra Seimo Pirmininkės. 2-14 klausimas, ponas R. Markauskas pristatys Akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 26, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. 15 Seimo narių. Pateikimas. Prašau, ponas R. Markauskas.
R. MARKAUSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, Seimo narių grupė teikia Akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 26, 30 ir 31 straipsnių pakeitimus. Įstatymo straipsnius išdėstyti taip. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Alui taikomas 3,58 euro už 1 % faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą“; pakeisti 24 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „Vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju gauta tik fermentuojant) procentais yra didesnė kaip 8,5 %, 32,73 euro už produkto hektolitrą“; pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Etilo alkoholiui taikomas 1343,84 euro už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas“; pakeisti 30 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „Specifinis elementas 50,68 euro“; pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „Šio straipsnio 1 dalyje cigaretėms nustatytas kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip 81,67 euro už 1 tūkst. cigarečių“; pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Cigarams ir cigarilėms taikomas 29,54 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas.“ Įstatymas įsigalioja nuo 2016 m. kovo 1 d.
Mielieji kolegos, akcizų padidėjimas yra teikiamas, kaip numato Finansų ministerijos planas, tuo siekiama, kad iš anksto visuomenė, verslas žinotų, kokie 2016 m. bus šių numatomų produktų akcizai. Taip mes turėtume pastovumą ir verslas galėtų orientuotis, kokia bus kaina. Kaip minėjau, visuomenė užtikrina stabilumą, pastovumą. Prašau pritarti teikiamam įstatymui.
PIRMININKAS. Ačiū už pateikimą. Dabar jums reikės atsakyti į pateiktus klausimus. Pirmasis – ponas A. Matulas. Prašau, pone Antanai.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, noriu paklausti, kiek maždaug didės tie akcizai ir kaip jūs prognozuojate, kokią įtaką padarys biudžetui ir kokią įtaką padarys alkoholio suvartojimui?
R. MARKAUSKAS (DPF). Planuojama, kad padidinus šį akcizą, 2016 m. cigarečių akcizo surinktų daugiau kaip 7 mln. eurų, o dėl alkoholio padidėjimo surinktų apie 5 mln. eurų papildomai į biudžetą. O taip kalbant, cigarečių pakelis pabrangtų 0,09 euro, cigarų – 0,05 euro, litras alaus – 0,017 euro, etilo alkoholio (degtinės) – 0,05 euro, nestiprių fermentuotų gėrimų – 0,026 euro.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų tik praėjusiais metais buvo priimtas naujos redakcijos Akcizų įstatymas ir pagal tai yra išdėstytas planas taip, kaip turėtų keistis tie akcizai. Ar jūs dabar neskubate? Nes iš tiesų gali iš esmės pasikeisti situacija, mes dabar priimsime ir pagal tai turės verslas orientuotis. Vyriausybė viską analizuoja sistemiškai ir su biudžetu ateina į rudens sesiją, būtent su visu komplektu įstatymų, kurie yra susiję su biudžeto surinkimu. Mano klausimas, ar jūs dabar neskubate su šia iniciatyva? Dėkui.
R. MARKAUSKAS (DPF). Nemanyčiau, kad yra skubama. Kaip aš ir minėjau, yra galimybė dabar Vyriausybei, kaip ir teigia Teisės departamentas dėl šito pasiūlyto projekto, kad Vyriausybė savo išvadas pateiktų. Niekas netrukdo dar Finansų ministerijai ir Vyriausybei į šituos skaičius pažiūrėti. O kai mes pateikiame lapkričio ar gruodžio mėnesį tarifus, kai nežinome, kokie jie bus ir kaip aukštai gali šokti, tai tada mes sukeliame tokį chaosą. O pateikti skaičiai atitinka ir Europos Sąjungos direktyvą, ir kitus Europos Sąjungos teisės aktus, ką jie siūlo.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas L. Balsys. Prašau.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū. Gerbiamasis kolega, pažiūrėjus į jūsų tuos skaičius panašu, kad tai toks mechaninis planas, kaip padidinti biudžeto surinkimą. Tai labai gerai, bet tokios prekės ir tokie produktai, kurie yra žalingi žmogaus sveikatai, o cigaretės ir alkoholis tikrai tokie yra, akcizas dar yra ir savotiškas instrumentas formuojant ir sveikatos politiką arba atsakingo vartojimo politiką. Būtų logiška, pavyzdžiui, alui nedidinti akcizo, nes tai turbūt mažiausiai žmogaus sveikatą žalojantis alkoholinis gėrimas, o etilo alkoholiui smarkokai padidinti. Tokiu būdu mes galėtume formuoti politiką, ar mes girdome tautą, ar mes tautos negirdome. Kokia logika čia jūs vadovavotės taip tiesiog mechaniškai po trupinėlį, po truputėlį padidindami tuos akcizus? Ar jūs neturite politinės nuostatos?
R. MARKAUSKAS (DPF). Kaip aš minėjau, buvo vadovautasi Finansų ministerijos pateiktu planu, Europos Sąjungos direktyvom, o dėl to, ką jūs sakote, tikrai nemaišo ir pataisas pateikti. Nemanau, kad yra gerai gerti ar alų, ar degtinę. Išvis pilietis pats turi apsispręsti, ką jam daugiau vartoti. Geriau išvis nevartoti alkoholio.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas P. Gražulis. Atsisakė žodžio. Ponas A. Nesteckis.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis kolega pranešėjau, jūs atsimenate, kad praeitais metais iš tikrųjų su Finansų ministerija ir su įvairiom verslo asociacijom diskutavome dėl akcizo didinimo galimybių. Iš tikrųjų yra numatyta Finansų ministerijos strategija, kaip kiekvienais metais turėtų keistis akcizo dydis. Ar jūs nemanote, kad aplenkdamas Vyriausybės pateiktus projektus ir susitarimus, kurie yra tarp Vyriausybės ir verslo, nesuponuojate tokios baimės verslui, kad kiekvienas Seimo narys vis gali teikti naujus projektus, ir nebeatitinka tų susitarimų, kurie yra tarp Vyriausybės ir verslo?
R. MARKAUSKAS (DPF). Tikrai to nėra siekiama, o siekiama kaip tik pastovumo, žinomumo ir stabilumo pradedant diskutuoti iš anksto, nes, kaip mes prisimename, tvirtinant 2015 m. biudžetą, buvo labai staigiai pakelti akcizai visiškai nesilaikant plano. Tai tuo labiau sukėlė didesnį chaosą.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinioji – ponia A. Stancikienė. Prašau. Atsisakėte? Ačiū. Ačiū pateikėjui. Dėkui už pateikimą.
Po pateikimo yra norinčių išsakyti skirtingus motyvus. A. Matulas – motyvas už. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, visuotinai tikriausiai žinoma, kad kaina daro didelę įtaką alkoholio suvartojimui. Šiuo atveju pats principas yra labai teisingas. Galbūt tai galėtų daryti Vyriausybė. Buvo čia prieš metus laiko įsipareigojimas, garsiai nuskambėjęs žiniasklaidoje, kad ketinama kelti alkoholio akcizą 50 %. Tai būtų šaunus žingsnis, kuris, be abejonės, ženkliai sumažintų alkoholio suvartojimą, jeigu būtų suaktyvintas darbas kitų tarnybų, kurios kovoja su nelegalia alkoholio prekyba, – muitinės, policijos. Be abejo, tai galime padaryti. Aš manau, kad mes nesusitvarkome su kontrabanda ne dėl to, kad tarnybos negali to padaryti, bet tiesiog atskiri tų tarnybų žmonės nenori to daryti, tai yra dėl žmogiškųjų faktorių.
Pats principas didinti alkoholio akcizą yra teisingas. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad alkoholį pabranginus 4 %, alkoholio suvartojimas vidutiniškai sumažėja 1–2 %. Tai yra ne mano prasimanymas, bet tokius rezultatus skelbia Pasaulio sveikatos organizacija.
Iš principo siūlau, kolegos, pritarti. Be abejo, reikės Vyriausybės nuomonės, bet ateity, dar kartą sakau, akcizų didinimas turėtų būti pastovus, atsižvelgiant į infliaciją, kad nebūtų taip, kaip per paskutinius metus įvyko – visos prekės brango, o alkoholio kaina santykinai sumažėjo.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvas prieš – ponas A. Palionis. Prašau.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Aš nesiginčiju, kad tikrai veiksminga priemonė yra akcizų kėlimas, bet tiktai noriu atkreipti dėmesį, kaip ir A. Nesteckis minėjo, kad pernai Seime buvo susitikusios ir verslo struktūros, ir Finansų ministerija ir priimtas bendras sprendimas dėl trejų metų, kaip tie akcizai turėtų didėti.
Norėčiau įstatymo projekto teikėjui paprieštarauti, kad verslas nežinotų, kaip yra ir kas yra suplanuota ateičiai. Aišku, yra dar daug visokių kitų faktorių. Šiandien vakariniame posėdyje mes priiminėsime Alkoholio kontrolės įstatymo 18 ir 34 straipsnius, kalbėsime dėl alkoholio išpilstymo taros. Jeigu atsimenate, prieš porą metų, kai mes panaikinome didelius bambalius, vienos alkoholio prekių grupės pardavimas smarkiai krito, kitos alkoholio prekių grupės kilo. Aš manyčiau, kad mes turėtume palikti šitą apsisprendimą Vyriausybei vertinti.
Kitas momentas dėl pateikimo. Yra labai keistas dalykas, kad mes vienai alkoholio rūšiai didiname akcizą, o vyno, tarpinių produktų nedidiname, ir yra motyvuojama, kad jau pasiektas planas. Kas tą planą patvirtino? Finansų ministerija to plano nėra patvirtinusi. Aš siūlyčiau balsuoti prieš ir palikti Vyriausybei šitą klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi motyvai išsakyti. Lieka skelbti balsavimą. Tai ir darome. Priminsiu, kad balsuojame dėl Akcizų įstatymo Nr. IX-569 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Balsavimas įvyko.
Balsavo 72: 39 – už, prieš – 7, susilaikė 26. Balsų dauguma po pateikimo yra pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomų nėra.
Ponas A. Palionis. Prašau.
A. PALIONIS (LSDPF). Norėčiau paprašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Galime prašyti Vyriausybės išvados bendru sutarimu? (Balsai salėje) Gerai, balsuosime. Prieš tai dar Petras.
P. GRAŽULIS (TTF). Man truputį keista. Yra aptarta, kad palaipsniui kasmet didinsime alkoholio akcizą, tas ir yra daroma. Kas čia pasidarė su Socialdemokratų partijos gretomis, kodėl jie susilaiko arba balsuoja prieš? Nėra jokios logikos. Visiškai palaipsniui didinamas alkoholio akcizas, renkame papildomus pinigus į biudžetą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Gerbiamieji kolegos, mus stebi atvykęs jaunimas iš Šiaulių rajono Žarėnų mokyklos. (Plojimai) Savo balsavimu mes parodėme pavyzdį, kad bent vienu žingsniu mes kovojame už tai, kad šitie jauni žmonės niekada negirtautų. Taigi toliau eikime taip – didinkime akcizą, mažinkime alkoholio vartojimą, ir Lietuvoje jauni žmonės augs sveiki ir laimingi! (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Sveikindami jaunus žmones, suteikiame jiems progą stebėti gyvą diskusiją Seime.
Prašau, ponas K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų labai geros intencijos dažnai baigiasi prastais rezultatais. Labai džiaugiuosi, kad jaunimas nebegers, labai džiaugiuosi, kad tas akcizas galbūt bus didesnis, bet taip pat noriu įspėti, kad yra kitų blogybių, kurioms net akcizo neuždedame, ir jos ateina į mūsų gyvenimą. Ar nepadarysime meškos paslaugos sumažindami vieno narkotiko vartojimą, skatindami kito narkotiko vartojimą? Šitą reikia visą laiką turėti minty.
PIRMININKAS. Ačiū, paskutinysis ponas B. Bradauskas. Prašau.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Labai pritariu jaunimo aplodismentams, tik jeigu jaunimas praktikoje šiek tiek parodytų savo gebėjimų ir savo iniciatyvos nevartoti alkoholio, o galbūt užsiimti kitais dalykais, tai tikrai labai sveikinčiau.
O tas siūlymas yra tiesiog rinkos iškraipymas. Vieniems alkoholiniams gėrimams akcizai yra didinami, o kitiems – ne. Vyriausybės programoje yra nuolat didinti akcizus visiems alkoholiniams gėrimams, tai ir laikykimės tos krypties, o ne taip, kad vieną padidinam. Nevartos alaus ar kito, o vartos daugiau vyną ar panašiai. Tikrai reikalinga Vyriausybės išvada, nes ir pagal Statutą, kur papildomos biudžetinės išlaidos, ten reikalinga Vyriausybės išvada. Prašau Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar mes tiesiog balsuokime dėl Vyriausybės išvados. (Balsai salėje) Kas už tai, kad būtų Vyriausybės išvada, balsuoja už, kas ne, tas ne. Seimas apsisprendžia. Vyksta balsavimas. Mes turime pateikimo stadiją.
Ačiū. Balsavo 68, už – 49, prieš – 9, susilaikė 10. Taigi prašysime Vyriausybės išvados.
Dar nepasakiau, numatoma svarstyti birželio 25 d. (Balsai salėje)
13.04 val.
Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo Nr. VIII-1003 3, 7, 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2781(2), Referendumo įstatymo Nr. IX-929 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2782 (pateikimas)
Dabar mes turime pasitarti. Mums liko 5 minutės, ponia Šiauliene, spėsim? (Balsai salėje) Spėsim. Prašau. Ponia I. Šiaulienė pateiks mums keletą įstatymų projektų: Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos ir Referendumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymų projektus. Taigi ponia I. Šiaulienė. Pateikimas. Prašau.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti jums Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo kai kurių straipsnių papildymo įstatymo projektą. Šių papildymų esmė yra ta, kad, kaip jūs ir nevyriausybinės organizacijos pastebi, ne vieneri metai Lietuvoje matyti menkos pilietinės galios tendencijos, žmonių nepasitikėjimas valdžios institucijomis, ypač, jeigu kalbėtume apie piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, parašų rinkimą, taip pat referendumų rengimą.
Todėl teikiamu įstatymo projektu siekiama prisidėti prie problemos sprendimo, nesukeliant niekam grėsmės, ir atlikti Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo pakeitimus, kas supaprastintų esamą tvarką ir sukurtų terpę aktyvesniam piliečių dalyvavimui. Tai būtų padaryta suteikiant galimybę naudoti elektronines priemones renkant piliečių parašus dėl įstatymų leidybos iniciatyvos ir apibrėžiant parašų rinkimų procesą, juos renkant taip, kaip yra nustačiusi VRK – elektroniniu būdu, vietoje nuolatinės gyvenamosios vietos pasirašant nurodytą vieną iš šių duomenų, t. y. arba nuolatinę gyvenamąją vietą, arba nurodant telefono numerį, arba elektroninio parašo adresą… užtikrinti piliečių inicijuojamų įstatymų kokybę, numatant galimybę piliečių iniciatyvinei grupei kreiptis į mūsų Teisės departamentą dėl konsultacijų įstatymų leidybos klausimais. Taigi tokios nuostatos yra siūlomos teikiamame įstatymo projekte.
Kartu norėčiau pristatyti pakeitimus, kadangi kalbama apie parašų rinkimo būdą ir referendumui, juolab kad ką tik mes pritarėme, turėtume priimti nutarimą dėl referendumo dėl dvigubos pilietybės surengimo, taigi lygiai taip pat yra numatomos ir Referendumo įstatymo pataisos. Tokia yra teikiamų įstatymų pataisų esmė.
PIRMININKAS. Ačiū poniai Irenai už operatyvų ir išsamų pateikimą. Jūsų paklausti nėra norinčių. Ačiū.
Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Galime. Taigi po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Svarstymo data – birželio 25 d. (Balsai salėje) Ir dar Teisės ir teisėtvarkos komitetas papildomas. Ačiū už pastabą. Svarstymo data – birželio 25 d.
Mūsų darbotvarkė beveik baigta. Mes dar turime 1,5 minutės. Matau, ponas V. Gedvilas nori informuoti apie Seniūnų sueigos…
V. GEDVILAS (DPF). Jau baigėt?
PIRMININKAS. Jau baigėsi. Ponas V. Gedvilas. Trumpa informacija.
V. GEDVILAS (DPF). Laba diena dar kartą. Aš prašau visų kolegų, kurie įeina į Seniūnų sueigą, dabar norėčiau pasitarti su jumis dėl komitetų, dėl kvotų, dėl atstovavimo, kad po pietų galbūt galėtume priimti kokį nors sprendimą. Tiesiog kviečiu Seniūnų sueigos narius į Tarybos salę, kur visada vyksta Seniūnų sueiga. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ponui pirmajam Pirmininko pavaduotojui.
Taigi rytinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas) Ačiū.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.