LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŠVIETIMO IR MOKSLO KOMITETO

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PSICHOLOGŲ PRAKTINĖS VEIKLOS

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-762

 

 

2023-05-31  Nr. 106-P-22

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja I. Kačinskaitė – Urbonienė, Komiteto nariai D. Asanavičiūtė, E. Jovaiša, S. Lengvinienė, A. Norkienė, L. Nagienė, B. Pietkiewicz, E. Pupinis, E. Rudelienė, V. Targamadze.

Kiti asmenys: Komiteto biuro vedėja L. Vingrytė, patarėjos J. Paukštė, R. Steponėnienė, D. Žegunė, padėjėja G. Petrauskaitė.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.        

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

 

 

 

Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.         Teikiamo projekto nuostatos suponuoja intenciją nustatyti, kad psichologų praktinė veikla būtų valstybės reguliuojama profesija, kuria užsiimti būtų leidžiama tik įvykdžius ir laikantis tam tikrų sąlygų. Tačiau pažymėtina, kad iš esmės tik formalus šių sąlygų turinys, t. y. reikalavimas įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją bei įsiregistruoti atitinkame registre, nekeliant jokių papildomų reikalavimų valstybės reguliuojamai profesijai, nedera su bendraisiais reguliuojamų profesijų reglamentavimo principais ir iškreipia valstybės reguliuojamos profesijos priežiūros modelį. Atkreipiame dėmesį, kad iš esmės yra du tam tikra valstybės reguliuojama profesine veikla užsiimančių asmenų administracinės priežiūros modeliai, iš kurių pirmasis numato išimtinę valstybės vykdomąją valdžią įgyvendinančių institucijų ar įstaigų kompetenciją prižiūrėti tam tikra profesine veikla užsiimančius asmenis (pavyzdžiui, gydytojų veiklos reguliavimas pagal Medicinos praktikos įstatymą ar farmacininkų – pagal Farmacijos įstatymą), o antrasis – valstybės deleguotą administracinės priežiūros funkciją ta profesine veikla užsiimančius asmenis vienijančiai savivaldos organizacijai (pavyzdžiui, notarų veiklos reguliavimas pagal Notariato įstatymą, ar architektų - pagal Architektų rūmų įstatymą). Valstybės reguliuojamų profesijų besiverčiančių asmenų veiklos priežiūrą vykdančios institucijos yra įgaliotos prižiūrėti bei kontroliuoti kaip vykdomos įstatymuose nustatytos reguliuojamos veiklos sąlygos, kaip reguliuojama veikla besiverčiantys asmenys vykdo privalomus kompetencijos ir kvalifikacijos kėlimo reikalavimus, nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus ir kreipimusis dėl reguliuojamos profesijos atstovų veiklos. Tą lemia pats valstybės reguliuojamos profesijos pobūdis, kuris reiškia, kad valstybė šia profesija užsiimantiems asmenims kelia tam tikrus padidintus reikalavimus nei kitomis profesijomis užsiimantiems asmenims. Atitinkamai valstybė per įgaliotas valstybės įstaigas ar savivaldos institucijas privalo užtikrinti, kad šių padidintų veiklos vykdymo reikalavimų būtų laikomasi. Tuo tarpu projekte siūlomas modelis, pagal kurį valstybės reguliuojamai psichologų profesijai nenustatomi jokie padidinti reikalavimai bei nenustatomas tinkamas jų veiklos priežiūros mechanizmas, kai psichologų veiklos sąlygas prižiūrėtų kompetentinga institucija (kartu atsakinga ir už psichologų sąrašo tvarkymą ir kitų su tuo susijusių funkcijų vykdymą), mūsų nuomone, yra ydingas kaip neatitinkantis esminių valstybės reguliuojamos profesijos principų. Pažymėtina, kad nei joks nurodytas registro tvarkytojas, nei Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nevykdo jokia specifine valstybės reguliuojamos profesija užsiimančių asmenų veiklos priežiūros funkcijos. Registro tvarkytojas būtų įgaliotas priimti tik formalius sprendimus dėl asmens įrašymo ar išbraukimo iš registro pagal paties asmens prašymus ar kitų subjektų pateiktas išvadas. Ir nors projekte yra numatytas dar vienas psichologų praktinės veiklos priežiūros subjektas - Komitetas, kuris būtų atsakingas už profesinės etikos kodekso laikymąsi, tačiau kažkokia institucija, kuri nuosekliai ir sistemingai vykdytų psichologų praktinės veiklos priežiūrą, projekte nėra atskleistas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar siūlomas reguliavimas dėl iš esmės vienintelės būtinos psichologų kaip valstybės reguliuojamos profesijos atstovų praktinės veiklos sąlygos – įsiregistravimo registre, nekeliant kitų esminių kvalifikacinių veiklos reikalavimų, yra tikslingas, pagrįstas ir pakankamas. Pažymėtina, kad psichologo kvalifikaciją patvirtinančio aukštojo mokslo pažymėjimo bet koks viešas paskelbimas, pavyzdžiui, psichologus vienijančios asociacijos interneto svetainėje, formaliai atliktų tokią pačią viešinimo ir psichologo „veiklos legitimumo“ funkciją.

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

 

2.        

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

 

 

 

2.         Projekte neturi būti nurodyta konkreti įstatymo priėmimo data.

Spręsti pagrindiniam Komitetui

 

3.        

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

1

 

 

3.         Projekto 1 straipsnio nuostatas siūlome tikslinti, nes:

-            projektas nustato ne psichologų kvalifikacijos įgijimo sąlygas (tą reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas bei jį įgyvendinantys poįstatyminiai ir aukštosios mokyklos vidaus teisės aktai), o reikalavimus psichologų išsilavinimui;

-            formuluotė, kad įstatymas nustato „registracijos Psichologų registre reikalavimus, sąlygas ir tvarką” yra perteklinė, nes šiuos dalykus apima psichologų praktinės veiklos sąlygų reglamentavimas, kas, kaip atskiras įstatymo reguliavimo dalykas, jau numatytas šiame straipsnyje. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl perteklinės formuluotės, kad įstatymas nustato ir „užsienio valstybių piliečių teisę teikti psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje“;

-            projektas nenustato jokių atsakomybės už įstatymo pažeidimą pagrindų, o tik pateikia nuorodą į kitus Lietuvos Respublikos įstatymus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 1 straipsnį siūlome dėstyti taip: „Šis įstatymas nustato teisės verstis psichologo praktine veikla įgijimo ir šios veiklos vykdymo sąlygas, psichologų teises ir pareigas bei psichologų praktinės veiklos priežiūros pagrindus“.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 str. ir jį išdėstyti taip:

„Šis įstatymas nustato psichologų kvalifikacijos įgijimo sąlygas reikalavimus psichologų išsilavinimui, psichologų praktinės veiklos sąlygas, registracijos Psichologų registre reikalavimus, sąlygas ir tvarką, psichologų teises ir pareigas, užsienio valstybių piliečių teisę teikti psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje, psichologų praktinės veiklos priežiūros ir atsakomybės pagrindus.“

 

4.        

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

2

1

 

4.         Atsižvelgiant į Lietuvos psichologų profesinės etikos kodekso formą, siūlome projekto 2 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „dokumentas, apimantis“ įrašyti žodžius „teisės aktas, nustatantis“. Be to, siekiant teisės akto glaustumo, šioje dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „kurių psichologai privalo laikytis užsiimdami psichologo praktine veikla“, nes tai kad psichologai turės laikytis šio kodekso ne vieną kartą įtvirtinta kitose projekto nuostatose.

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

 

5.        

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

2

2

 

5.         Vertinant projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatą, apibrėžiančią, kad psichologas – asmuo, Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka įgijęs psichologo kvalifikaciją, registruotas Psichologų registre ir užsiimantis psichologo praktine veikla, pažymime, kad nėra pagrįsta psichologu vadinti asmenį, kuris ne tik turi reikiamą kvalifikaciją, tačiau ir verčiasi psichologo praktine veikla. Kitaip sakant, įgytos psichologo kvalifikacijos negali paneigti tas faktas, kad šią kvalifikaciją turintis asmuo dėl tam tikrų aplinkybių dar ar jau nevykdo praktinės psichologo veiklos. Atsižvelgiant į tai bei turint omenyje aukščiau išdėstytą pastabą dėl psichologo kvalifikacijos įgijimo tvarkos, o taip pat į tai, kad įstatyme nebereikia nurodinėti pilno jo paties pavadinimo (ši pastaba taikytina ir kitoms projekto nuostatoms, kuriame dėstomas visas įstatymo pavadinimas), projekto 2 straipsnio 2 dalis dėstytina taip: „Psichologas – asmuo, įgijęs šiame įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkančią psichologo kvalifikaciją“.

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

 

6.        

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

2

3

 

6.         Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostata, apibrėžianti „psichologo paslaugų” sąvokos turinį, nėra tautologiška ir perteklinė, nes ji nenustato jokių papildomų šią sąvoką identifikuojančių požymių, o tik pakartoja ir taip aiškų logine prasme teiginį, kad psichologo paslaugos tai tokios paslaugos, kurias teikia psichologas. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, šioje dalyje vietoj žodžio „savo“ įrašytinas žodis „psichologo“.

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

 

7.        

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

2

4

 

7.         Analogiško turinio pastaba dėl nuostatos pertekliškumo taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 daliai, nustatančiai akivaizdžią ir bendro pobūdžio taisyklę, kad psichologo paslaugų gavėjas tai asmuo, kuriam tokios paslaugos teikiamos. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą ir nuostatą būtų nuspręsta palikti, siūlome išbraukti nuostatą, nustatančią, kad paslaugos gavėju laikomas ne tik atskiras asmuo, tačiau ir asmenų grupė.  Toks reguliavimas būtų galimai ydingas dėl kelių priežasčių. Pirma, nėra aišku, kokiais atvejais kaip atskiras teisinių santykių psichologo paslaugų teikimo srityje subjektas turėtų būti laikoma būtent asmenų grupė, o ne atskiras asmuo. Galbūt omenyje turimi atvejai, kai psichologo paslaugos tuo pačiu teikiamos asmenų kolektyvui, tačiau ir tokiu atveju sudėtinga būtų teigti, kad ir atskiras kolektyvo narys neturėtų būti vertinamas kaip savarankiškas paslaugų gavėjas. Antra, iškiltų klausimas dėl tokio kolektyvo (asmenų grupės) teisinio atstovavimo, jeigu iškiltų ginčas dėl paslaugų kokybės, turinio ar kitų klausimų. Trečia, kiltų praktinių įstatymo taikymo problemų, jeigu nepasitenkinimą dėl psichologo paslaugų pareikštų, pavyzdžiui, tik vienas iš asmenų grupės narių. Neaišku, ar tokiu atveju jis galėtų būti laikomas kaip atskiru psichologo paslaugų gavėju, ar, vis dėlto, tik asmenų grupė, atstovaujama įstatymų nustatyta tvarka įgalioto asmens ar asmenų, galėtų ginti savo kaip psichologo paslaugų gavėjo teises. Ketvirta, ginčytina, kaip asmenų grupės atžvilgiu galėtų būti įgyvendinamos tokia psichologo praktinė veiklos sritys kaip psichologinis įvertinimas ir testavimas, psichologinė ekspertizė, psichologinė intervencija (kaip numatyta šio straipsnio 5 dalyje). Atsižvelgiant į tai, manome, kad nepaisant to, kad psichologo paslaugos gali būti teikiamos tiek atskiriems asmenims, tiek asmenų grupėms, svarstytina, ar pagrįsta būtent tokią asmenų grupę kaip visumą laikyti savarankišku psichologo paslaugų gavėju.

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

 

8.        

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

2

5

 

8.         Projekto 2 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „profesinė veikla pagal įgytą kvalifikaciją ir kompetenciją“ siūlome įrašyti žodžius „pagal įgytą kvalifikaciją ir kompetencijas vykdoma profesinė veikla“.

 

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Termino apibrėžtyje pateikus aiškią nuorodą į šį įstatymą, nebūtina kartoti nuostatų „pagal įgytą kvalifikaciją ir kompetenciją“, nes būtent šiame įstatyme ir yra nustatyti reikalavimai psichologų kvalifikacijai.

Pabrėžtina, kad visi nauji terminai turi būti suderinti su VLKK.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo 2 str. 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Psichologo praktinė veikla – Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos šio įstatymo ir kitų teisės aktų reglamentuojama psichologo profesinė veikla pagal įgytą kvalifikaciją ir kompetenciją, apimanti psichologo paslaugų gavėjo psichologinį įvertinimą ir testavimą, psichologinę ekspertizę, psichologinį konsultavimą, psichologinės intervencijos taikymą, psichologo šviečiamąją ir prevencinę veiklą“

 

9.        

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

2

6

 

9.         Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnio 6 dalį, apibrėžiančią „psichologo praktinės veiklos srities“ sąvoką reikėtų tikslinti, aiškiai atskleidžiant kompetencijos kažkokioje veiklos srityje kvalifikuojančius požymius, nes projekte nėra numatytos nei veiklos sritį galinčios apspręsti aukštojo mokslo studijų baigimo sąlygos, nei praktinės veiklos metu galimų įgyti papildomų kompetencijų įgijimo bei jų patvirtinimo pagrindai, įgalinantys konstatuoti pasirengimą vykdyti veiklą tam tikrose srityse. Taip pat šioje dalyje reikėtų išbraukti žodžius „Psichologų registre įrašyta“, nes srities įrašymas į registrą yra ne psichologo kompetencijos šioje srityje buvimą patvirtinanti būtinoji sąlyga, o tiesiog vienas iš psichologo praktinės veiklos įgyvendinimo reikalavimų. Taip pat ginčytina šios dalies nuostata, numatanti, kad papildomą kvalifikaciją psichologas gali įgyti ne studijų, o praktinės veiklos metu. Pažymėtina, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymą, aukštojo mokslo kvalifikacijas gali teikti tik aukštosios mokyklos (analogiška nuostata pakartota ir projekto 3 straipsnyje, nustatančiame, kad psichologo kvalifikacija įgyjama baigus universitetines studijas).

 

Pritarti

Pabrėžtina, kad visi nauji terminai turi būti suderinti su VLKK.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo 2 str. 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Psichologo praktinės veiklos sritis – Psichologų registre įrašyta psichologų profesinės veiklos sritis, atitinkanti šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų studijų baigimą patvirtinančiuose dokumentuose įrašytą studijų programą metu ir (arba) praktinės veiklos metu įgytą psichologo kvalifikaciją ir kompetenciją.“

 

 

10.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

2

7

 

10.      Atsižvelgiant į tai, kad Psichologų registro steigimas bei psichologų registravimas jame būtų esminė psichologų teisės verstis praktine veikla įgyvendinimo sąlygų, siūlytume šio registro steigimui skirti atskirą straipsnį (kuris, siekiant teisės akto nuostatų nuoseklumo, turėtų būti dėstomas po projekto 4 straipsnio), reglamentuojantį steigiamą valstybės registrą, registruojamus objektus, valstybės registro valdytoją, įgaliojimus Vyriausybei tvirtinti registro nuostatus ir paskirti valstybės registro tvarkytoją (tvarkytojus) ir (arba) kitą su steigiamu valstybės registru susijusią informaciją. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 7 dalies reikėtų apskritai atsisakyti kaip perteklinės. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, projekto 2 straipsnio 7 dalis turėtų būti dėstytina taip: „Psichologų registras – valstybės registras, kuriame registruojami ir tvarkomi psichologų, ketinančių verstis ar besiverčiančių psichologo praktine veikla, duomenys“ (šios dalies antrasis sakinys apskritai brauktinas kaip ne šio straipsnio reguliavimo dalykas, nes reguliacinio pobūdžio nuostatas dėl registro valdytojo paskyrimo (kuris, beje, turi būti nurodomas įstatyme, o ne skiriamas Vyriausybės) bei jo funkcijų reikėtų dėstyti registro steigimą ir jo veiklą įtvirtinančiose projekto nuostatose).

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

 

11.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

 

 

 

11.     Atsižvelgiant į projekto II skyriaus turinį, jo pavadinimas dėstytinas taip: „Teisės užsiimti psichologo praktine veikla įgijimas. Psichologų registracija“.

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

 

12.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

3

 

 

12.     Projekto 3 straipsnyje po žodžių „vientisąsias universitetines psichologijos“ įrašytinas žodis „studijų“. Minėta nuostata tikslintina ir dėl kitų priežasčių. Pirma, pažymėtina, kad teisės aktuose nėra vartojamos tokios formuluotės kaip „psichologijos bakalauro ar psichologijos magistro studijos“. Galbūt turimi omenyje psichologijos bakalauro bei psichologijos magistro kvalifikaciniai laipsniai. Antra, psichologijos studijų krypties apraše nėra numatyta galimybė psichologijos studijas studijuoti ne pakopine, o vientisųjų studijų forma. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad pabaigus psichologijos studijas formaliai gali būti išduodamas ne psichologijos, o socialinių mokslų (psichologijos krypties) kvalifikacinis laipsnis. Atsižvelgiant į tai, nuostatą siūlytina tikslinti, ją dėstant taip: „Psichologo kvalifikacija įgyjama baigus universitetines pirmosios ir antrosios studijų pakopos psichologijos studijų krypties psichologijos studijas bei įgijus socialinių mokslų (psichologijos) bakalauro ir socialinių mokslų (psichologijos) magistro kvalifikacinius laipsnius arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstant kaip šioms aukštojo mokslo kvalifikacijoms lygiavertę užsienyje ar Lietuvoje įgytą psichologo kvalifikaciją“.

 

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Šiuo metu vientisosios universitetinės psichologijos krypties studijos Lietuvoje nėra vykdomos, tačiau ateityje tokios studijos gali atsirasti. Tam, kad nereikėtų vėliau keisti įstatymo, tikslinga jau dabar įstatyme numatyti įvairias studijų formas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„Psichologo kvalifikacija įgyjama baigus universitetines pirmosios ir antrosios psichologijos studijų pakopų krypties psichologijos studijų krypties bakalauro ir psichologijos magistro studijas bei įgijus socialinių mokslų bakalauro ir socialinių mokslų magistro kvalifikacinius laipsnius arba vientisąsias universitetines psichologijos krypties studijas arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstant kaip šiai kvalifikacijai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                       lygiavertę psichologo kvalifikaciją. Psichologo profesinė kvalifikacija, įgyta pagal užsienio valstybių ir (ar) tarptautinių organizacijų švietimo programas,  pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“

 

13.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

4

 

 

13.     Derinant projekto 4 straipsnio nuostatas su projekto 2 straipsnio 2 dalyje pateiktu „psichologo“ sąvokos apibrėžimu, t. y. asmuo, įgijęs psichologo kvalifikaciją yra laikomas psichologu“, bei atsižvelgiant į tai, kad šiame straipsnyje turėtų būti įtvirtinama tik principinė teisės verstis psichologo praktine veikla įgyvendinimo sąlyga, nedetalizuojant registracijos sustabdymo galimybės ar kitų registracijos reglamentavimo nuostatų, šią dalį siūlytume dėstyti taip: „Psichologo praktine veikla gali užsiimti tik psichologas, šiame įstatyme nustatyta tvarka įregistruotas Psichologų registre“ (kaip ir siūlėme aukščiau išvadoje, sekančiame straipsnyje turėtų būti reglamentuojamas Psichologų registro steigimas bei jo veiklos pagrindai).

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„4 straipsnis. Teisės užsiimti psichologo praktine veikla įgijimas

Užsiimti pPsichologo praktine veikla gali užsiimti tik asmuo, turintis psichologoas, kvalifikaciją, kaip nurodyta šio įstatymo 3 straipsnyje, ir šioiame įstatymoe nustatyta tvarka registruotas Psichologų registre., jeigu jo registracija šiame registre nėra sustabdyta“.

 

 

14.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

5

1

 

14.     Atsižvelgiant į tikėtiną psichologo prašymo, pateikiamo psichologų registro tvarkytojui, turinį, projekto 5 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą siūlome dėstyti taip: „Psichologo praktine veikla ketinantis užsiimti psichologas Psichologų registro tvarkytojui pateikia prašymą įregistruoti jį į registrą, kartu nurodydamas psichologo praktinės veiklos sritį (sritis), kurioje (kuriose) jis ketina vykdyti praktinę veiklą (toliau – prašymas) ir šiuos dokumentus:“.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

15.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

5

1

1

15.     Siekiant teisės akto glaustumo bei vengiant besikartojančių projekto nuostatų, projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą reikėtų dėstyti taip: „psichologo kvalifikaciją, nurodytą šio įstatymo 3 straipsnyje, patvirtinančius dokumentus“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 6 dalies 2 punktui.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 5 str. 1 d. 1 p. ir jį dėstyti taip:

„1)  universitetinių psichologijos studijų krypties psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro studijų ar vientisųjų universitetinių psichologijos krypties studijų baigimą patvirtinančius dokumentus arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstamą kaip šiai kvalifikacijai lygiavertę užsienyje ar Lietuvoje įgytą psichologo kvalifikaciją, nurodytą šio įstatymo 3 straipsnyje, patvirtinančius dokumentus;“

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 5 str. 6 d. 2 p. išdėstyti taip:

2) universitetinių psichologijos studijų krypties psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro diplomuose ar vientisųjų universitetinių psichologijos krypties studijų baigimo diplome arba diplome, patvirtinančiame Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstamą kaip šiai kvalifikacijai lygiavertė užsienyje ar Lietuvoje įgyta psichologo kvalifikacija, nurodyta šio įstatymo 3 straipsnyje;“.

 

16.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

5

1

2

16.     Projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas tikslintinas jį dėstant taip: „dokumentus, patvirtinančius psichologo įgytas kompetencijas psichologo praktinės veiklos srityje (srityse), kurioje (kuriose) jis ketina vykdyti praktinę veiklą“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 6 dalies 3 punktui.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 5 str. 1 d. 2 p. ir jį išdėstyti taip:

„2)  duomenis apie dokumentus, patvirtinančius psichologo įgytas kompetencijas psichologo praktinės veiklos sritįyje (sritisyse), kurioje (kuriose) jis ketina užsiimti psichologo praktine veikla ir šiuos duomenis patvirtinančius dokumentus vykdyti praktinę veiklą;“.

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 5 str. 6 d. 3 p. ir jį išdėstyti taip:

„3) psichologo praktinės veiklos sritis (sritys), kartu nurodant dokumentus, pagrindžiančius jo įgytą kvalifikaciją užsiimti psichologo praktine veikla toje srityje (tose srityse) (aukštojo mokslo diplomus, kuriuose nurodyta pabaigta studijų programa darbo patirtį liudijančius dokumentus, kitus dokumentus, patvirtinančius papildomos kvalifikacijos įgijimą);“

 

17.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

5

1

3

17.     Nėra aišku, kodėl projekto 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įvedama „ligų sąrašo“ santrumpa, nes toliau projekto tekste ši santrumpa nėra daugiau vartojama nė karto.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

18.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

5

1

4

18.     Projekto 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto apskritai siūlome atsisakyti kaip perteklinio ir neturinčio jokio teisinio krūvio, nes asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas yra ne specialius kvalifikacinius įstatyme numatytus reikalavimus patvirtinantis dokumentas, o tiesiog pildant įvairius prašymus, pareiškimus ar skundus bendrąja tvarka pateikiamas dokumentas, identifikuojantis pareiškėjo tapatybę bei pagrindžiantis pateikiamų dokumentų sąsają su juos teikiančiu asmeniu. Pažymėtina, kad įstatymų leidybos praktikoje asmens tapatybę patvirtinančio dokumento pateikimas nėra nurodomas kaip viena iš būtinųjų specialiųjų licencijavimo ar kitokių prašymų tenkinimo sąlygų.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

19.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

5

1

5

19.     Projekto 5 straipsnio 1 dalies 5 punktas brauktinas kaip perteklinis ir galimai klaidinantis, nes jis suponuoja, kad psichologo praktika besiverčiantis psichologas savanoriškai sutinka laikytis Lietuvos psichologų profesinės etikos kodekso nuostatų. Tačiau pažymėtina, kad sistemiškai vertinant projekto nuostatas, galima daryti išvadą, kad projekte imperatyviai įtvirtinta, kad šio kodekso laikymasis yra viena iš privalomų psichologo praktinės veiklos vykdymo sąlygų, o šio kodekso nesilaikymas psichologui užtraukia atitinkamą atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, projekto 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto siūlome atsisakyti kaip nepagrįsto ir netikslingo.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

20.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

5

 

 

20.     Siekiant teisinio aiškumo, projekto 5 straipsnis pildytinas atskira dalimi (atsižvelgiant į straipsnio nuostatų nuoseklumą, ji turėtų būti dėstoma po šio straipsnio 2 dalies), nurodančia per kiek laiko nuo prašymo gavimo dienos registro tvarkytojas, nustatęs, kad pateikti ne visi dokumentai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, ir (arba) prašyme ir (arba) dokumentuose pateikta ne visa ir (arba) netiksli informacija, turėtų pranešti apie tai pareiškėjui ir numatančia minimalų terminą tokiems trūkumams pašalinti. Atitinkamai projekto 5 straipsnio 4 dalis pildytina, nurodant, kad prašymo trūkumų šalinimo terminas į 15 dienų terminą neįskaičiuojamas.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

21.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

5

3

 

21.     Projekto 5 straipsnio 3 dalį siūlome tikslinti, nurodant joje tik esminę ir nesikartojančią su kitomis projekto nuostatomis normą, nurodančią, kad įregistravus psichologą Psichologų registre jam išduodamas psichologo registracijos pažymėjimas, t. y. nuostatoje reikėtų kalbėti ne apie registracijos patvirtinimą, kuris iš esmės neturi teisinės reikšmės, o apie tai, kad psichologo praktine veikla ketinantys užsiimti asmenys registruojami Psichologų registre, o įregistravus tokius asmenis registre, jiems išduodamas psichologo registracijos pažymėjimas (tai, kad pažymėjime yra registracijos numeris nurodyti tiesiog nereikia, nes tai akivaizdu pagal bendrąsias dokumentų apskaitos taisykles). Taip pat svarstytina, ar nereikėtų nurodyti, kokia forma (popierine, elektronine ar bet kuria iš jų) registracijos pažymėjimas yra išduodamas. Antro šios dalies sakinio apskritai nereikia, nes analogiška taisyklė įtvirtinta šio straipsnio 4 dalyje. Taip pat svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, nereikėtų nurodyti, kas nurodoma registracijos pažymėjimuose, nes tai leistų identifikuoti atvejus, kada registro tvarkytojas, patikslinęs registro duomenis, turėtų psichologui išduoti patikslintą psichologo registracijos pažymėjimą, t. y. tais atvejais, kai pasikeistų registracijos pažymėjime nurodyti duomenys, pavyzdžiui, psichologo praktinės veiklos sritis ir įgytų kvalifikacijų sąrašas.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

22.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

5

4

 

22.     Projekto 5 straipsnio 4 dalį reikėtų dėstyti taip: „Psichologas turi būti įregistruotas Psichologų registre ir psichologo registracijos pažymėjimas jam turi būti išduotas ne vėliau kaip per 15 kalendorinių (arba darbo) dienų nuo prašymo ir <...> (toliau kaip tekste). Kaip jau minėta, ši dalis papildytina nuostata, kad į šį terminą neįskaitomas trūkumų šalinimo laikotarpis.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

23.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

5

6

3

23.     Siekiant teisinio aiškumo, projekto 5 straipsnio 6 dalies 3 punkte reikėtų aiškiai atskleisti, kaip būtent aukštojo mokslo diplomas, t. y. dokumentas, įrodantis įgytą psichologo kvalifikaciją, gali pagrįsti profesinės veiklos sritį, kurioje ketina verstis psichologas. Tai yra tas pats dokumentas (aukštojo mokslo  diplomas) tuo pačiu metu įrodys ne tik įgytą psichologo kvalifikaciją, tačiau ir profesinės veiklos sritį, kurioje jis turi kompetencijų. Galbūt turima omenyje, pabaigta studijų programa, diplomo priede nurodyti dalykai ir įvertinimai už juos, kažkokie kiti kokybiniai diplomo duomenys. Reikėtų tai projekte aiškiai nurodyti.

Taip pat nėra aišku, kaip darbo patirtį liudijantys dokumentai galėtų pagrįsti tam tikras kompetencijas psichologinės veiklos srityje. Logiškai samprotaujant, psichologas objektyviai negalės pateikti darbo patirties toje psichologo praktinės veiklos srityje, nes jis neturės tam reikiamos kvalifikacijos. Tai suponuoja, kad darbo patirtis kažkurioje kitoje ūkinės veiklos srityje galės būti laikomas ir vertinamas kaip pakankamas pagrindas pripažinti psichologo kompetenciją tam tikroje psichologo praktinės veiklos srityje. Svarstytina, ar tai yra pagrįsta, o jeigu ir taip, nėra aišku kokiais kriterijais remiantis ir koks subjektas būtų įgaliotas tokį darbo patirties vertinimą atlikti.

Kaip minėta aukščiau, neaiškus ir šiame projekte vartojamos sąvokos „papildoma kvalifikacija“ turinys bei jos santykis su aukštųjų mokyklų teikiamomis aukštojo mokslo kvalifikacijomis. Siekiant teisinio aiškumo, šį papildomas psichologo įgytas kompetencijas liudijantį išsilavinimą (žinių lygį, išklausytų kursų ar pan.) reikėtų aiškiai reglamentuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, ar registro tvarkytojas apskritai bus įgaliotas ir kompetentingas vertinti pateiktų dokumentų turinį, o jei ir taip, svarstytina, ar įmanoma objektyviai vertinti dokumentų atitiktį tokiems įstatyme aiškiai neapibrėžtiems reikalavimams.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

“3) psichologo praktinės veiklos sritis (sritys), kartu nurodant dokumentus, pagrindžiančius jo įgytą kvalifikaciją užsiimti psichologo praktine veikla toje srityje (tose srityse) (aukštojo mokslo diplomus, kuriuose nurodyta baigta studijų programa darbo patirtį liudijančius dokumentus, kitus dokumentus, patvirtinančius papildomos kvalifikacijos kompetencijos įgijimą);“

 

 

24.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

5

6

4

24.     Siekiant teisinio aiškumo, projekto 5 straipsnio 6 dalies 4 punkte žodis „įgytos“ dėstytinas prieš žodį „psichologo“, nes čia turima omenyje būtent psichologo kvalifikacija, nurodyta projekto 3 straipsnyje, o ne po psichologo įregistravimo registre įgyta kita kvalifikacija.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) duomenys apie įgytos  psichologo įgytos kvalifikacijos kompetencijos tobulinimą ir (ar) papildomos kvalifikacijos kompetencijos įgijimą;“

 

25.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

5

6

5

25.     Projekto 5 straipsnio 6 dalies 5 punkte vietoj žodžių „ar panaikinimą“ įrašytini žodžiai „galiojimo sustabdymo panaikinimą ir registracijos panaikinimą“.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

26.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

5

7

 

26.     Nėra aiški projekto 5 straipsnio 7 dalies pirmosios pastraipos nuostata, nustatanti, kad duomenys Psichologų registre yra atnaujinami ne rečiau kaip kas 5 metus. Pažymėtina, kad duomenys registruose yra keičiami (atnaujinami) esant poreikiui, t. y. kai atsiranda faktinės aplinkybės ar juridiniai pagrindai, įrodantys registruose esančių duomenų pasikeitimą. Tuo tarpu registro duomenų atnaujinimas paties registro tvarkytojo iniciatyva, kai tam nėra poreikio, turėtų būti vertinamas kaip nepagrįstas savitikslis procesas.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

27.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

5

7

 

27.     Atsižvelgiant į projekto 5 straipsnio 7 dalies paskirtį bei siekiant teisinio aiškumo, šią dalį siūlome tikslinti ir formuluoti ją, kaip pareigą psichologo praktine veikla besiverčiančiam psichologui ne rečiau kaip kartą per penkis metus teikti registrui 1) dokumentus, pagrindžiančius įgytos psichologo kvalifikacijos tobulinimą bei 2) dokumentus, įrodančius, kad per pastaruosius 5 metus jis bent 3 metus vykdė psichologo praktinę veiklą, o tuo atveju, kai per pastaruosius 5 metus psichologo praktinę veiklą vykdė trumpiau nei 3 metus, dokumentus, patvirtinančius, kad psichologas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (įgaliotų institucijų) nustatyta tvarka papildomai tobulino savo kvalifikaciją nustatytos trukmės ir paskirties mokymuose (beje, reikėtų atskleisti koks būtų pareigos tobulinti kvalifikaciją ne mažiau kaip 40 val. per 5 metus santykis su pareiga tobulinti kvalifikaciją, jeigu jis vertėsi praktine veikla mažiau kaip tris metus).

Be aukščiau nurodytų atvejų, kada psichologas būtų imperatyviai įpareigotas registrui teikti savo atsinaujinusius duomenis, o tokių duomenų nepateikimas būtų pagrindas sustabdyti registracijos galiojimą, psichologas registro tvarkytojui taip pat turėtų teikti duomenis apie papildomos kvalifikacijos įgijimą bei jos tobulinimą ir apie papildomą (papildomas) psichologo praktinės veiklos sritį (sritis), kurioje (kuriose) jis ketina vykdyti praktinę veiklą ir dokumentus, patvirtinančius psichologo įgytas kompetencijas šioje (šiose) srityje (srityse). Manytume, kad kitų pagrindų, kada psichologas pats turėtų teikti registro tvarkytojui pasikeitusius duomenis apie save, nėra, t. y. kitais atvejais registro tvarkytojui duomenis teiktų kitos kompetentingos institucijos.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 5 str. 7 d. 1 ir 3 punktus ir juos išdėstyti taip:

„1) dokumentus, patvirtinančius kvalifikacijos kompetencijos tobulinimą (ne mažiau 40 80 val. per 5 metus) ir (ar) papildomos kvalifikacijos kompetencijos įgijimą;

<...>

3) dokumentus, patvirtinančius per pastaruosius 5 metus bent 3 metų vykdytos psichologo praktinės veiklos, faktą arba dokumentus, patvirtinančius, kad psichologas, per pastaruosius 5 metus psichologo praktinę veiklą vykdęs trumpiau nei 3 metus, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (įgaliotų institucijų) nustatyta tvarka papildomai tobulino savo kvalifikaciją kompetenciją nustatytos trukmės ir paskirties mokymuose.“

28.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

5

 

 

28.     Projekto 5 straipsnis pildytinas nauja dalimi, nustatančia per kiek laiko nuo patikslintų registro duomenų pateikimo registro tvarkytojas turi įregistruoti šiuos duomenis, paskelbti juos savo internetinėje svetainėje bei išduoti (jeigu to reikia) patikslintą registracijos pažymėjimą.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

29.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

6

 

 

29.     Projekto 6 straipsnyje, reglamentuojančiame psichologo registracijos sustabdymą, vietoj formuluotės „registracijos galiojimo sustabdymas“ vartotina formuluotė „registracijos sustabdymas“, nes galiojimo sustabdymas gali būti taikomas tik registracijos pažymėjimo atžvilgiu, tuo tarpu pati registracija registre yra sustabdoma.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

30.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

6

1

 

30.     Siekiant teisės akto dėstymo nuoseklumo bei normų aiškumo, visuose projekto 6 straipsnio 1 dalies punktuose siūlome nurodyti laikotarpį, kuriam stabdoma registracija. Atsižvelgiant į tai, siūlome šios dalies 1 punkte po žodžio „prašymu“ įrašyti žodžius „prašyme nurodytam laikotarpiui“. Taip pat svarstytina, ar neturėtų būti nurodytas maksimalus laikotarpis, kuriam gali būti stabdoma registracija, nes akivaizdu, kad, pavyzdžiui, sustabdžius registraciją 10 metų, sprendimas dėl jos sustabdymo panaikinimo galėtų būti priimamas tik patenkinus tam tikrus tinkamą psichologo kvalifikaciją pagrindžiančius įrodymus. Kitaip sakant, ar neturėtų būti nustatyta, kad per įstatyme nustatytą maksimalų registracijos sustabdymo laikotarpį nepateikus registracijos sustabdymo panaikinimą pagrindžiančius dokumentus, registracija turėtų būti naikinama ir dėl įregistravimo į Psichologų registrą psichologas vėl kreiptųsi šiame įstatyme nustatyta bendrąja tvarka. 

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

31.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

6

1

2

31.      Svarstytina, ar projekto 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas neturėtų būti patikslintas, nurodant, kad psichologo registracija stabdoma psichologo laikino nušalinimo ne nuo bet kokių pareigų, o būtent nušalinimo nuo su psichologo praktine veikla susijusių pareigų atveju. Tačiau ir tokiu atveju, psichologas juk gali užsiimti praktine veikla ir kitoje psichologo praktinės veiklos srityje, su kuria šis nušalinimas gali neturėti nieko bendro, tad tokiu atveju registracijos sustabdymas gali būti vertinamas kaip neproporcinga sankcija. Be to, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą pastabą, šis punktas pildytinas nurodant laikotarpį, kuriam šiame punkte nurodytu atveju registracija būtų sustabdoma – kol išnyksta teismo sprendimu nustatytas registracijos sustabdymo pagrindas. Taip pat siūlome šiame punkte braukti perteklinį žodį „priimtam“.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

32.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

6

1

3

32.     Projekto 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj žodžių „paaiškėjus, kad psichologas įsigaliojusiu teismo nuosprendžiu arba nutartimi“ įrašytini žodžiai „jeigu psichologas įstatymų nustatyta tvarka“. Arba šioje nuostatoje atsisakytina žodžių „arba nutartimi“, nes asmuo nutartimi nepripažįstamas kaltu ir nutarties pagrindu teistumas neatsiranda. Šios aplinkybės gali būti patvirtintos tik apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

33.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

6

1

4

33.     Svarstytinas projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto, nustatančio, kad antrą kartą per kalendorinius metus priėmus sprendimą, kad psichologas šiurkščiai pažeidė psichologo etiką, jo registracija stabdoma 1 metams, pagrįstumas.

Atkreipiame dėmesį, kad analogiško pobūdžio teisinius santykius reguliuojančiuose įstatymuose (Medicinos praktikos įstatyme, Odontologijos ir burnos priežiūros praktikos įstatyme) nustatyta, kad net ir už pirmą šiurkštų profesinės etikos pažeidimą, mediko praktikos ar odontologijos praktikos licencija yra naikinama. Pažymėtina, kad apskritai nėra aiškus registracijos sustabdymo už šiurkštų etikos pažeidimą tikslas, nes šiurkštus pažeidimas jau yra įvykęs ir konstatuotas faktas, kurio reikšmė per tuos vienus registracijos sustabdymo metus nesumažės ir neišnyks.

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

 

34.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

6

1

5

34.     Projekto 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte reiktų patikslinti kokį šio įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nustatytą reikalavimą pažeidus būtų stabdoma registracija, nes akivaizdu, kad, pavyzdžiui, už informacijos apie papildomos kvalifikacijos įgijimą nepateikimas nebūtų pagrindas stabdyti psichologo registracijos. Galbūt tikslinga būtų registracijos stabdymo pagrindu laikyti būtent imperatyviai nurodytų duomenų dėl savo kvalifikacijos - dokumentų, pagrindžiančių įgytos psichologo kvalifikacijos tobulinimą bei dokumentų, įrodančius, kad per pastaruosius 5 metus jis bent 3 metus vykdė psichologo praktinę veiklą, nepateikimą laiku.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

35.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

6

1

 

35.     Atkreipiame dėmesį, kad teismas gali priimti sprendimą ne tik dėl laikino teisės užsiimti psichologo praktine veikla stabdymo, tačiau ir pripažinti asmenį ribotai veiksniu ar neveiksniu psichologo praktinės veiklos vykdymo srityje, todėl manytina, kad toks pagrindas turėtų būti numatytas kaip savarankiškas registracijos sustabdymo pagrindas 6 straipsnio 1 dalyje.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

36.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

6

 

 

36.     Projekto 6 straipsnis pildytinas nauja dalimi, nustatančia per kiek laiko nuo šio straipsnio 1 nurodytų pagrindų atsiradimo registro tvarkytojas turi priimti sprendimą dėl registracijos sustabdymo ir per kiek laiko nuo šio sprendimo priėmimo apie tai turi būti informuotas pats psichologas ir kiti suinteresuoti subjektai.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

37.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

6

3

 

37.     Projekto 6 straipsnio 3 dalis tikslintina nurodant, kad pats psichologas teikia prašymą dėl registracijos sustabdymo panaikinimo tik tuo atveju, kai pačiame prašyme stabdyti registraciją nebuvo nurodytas prašomas sustabdymo laikotarpis. Be to, šioje dalyje reikėtų aiškiai atskleisti atvejus, kada su prašymu panaikinti registracijos sustabdymą kartu turėtų būti pateikiami ir kokie dokumentai (turbūt turimi omenyje atvejai, kai registracija buvo sustabdyta kažkokį ilgą laikotarpį ir norint panaikinti registracijos sustabdymą psichologas turėtų pateikti savo kvalifikacijos tobulinimo šiuo laikotarpiu dokumentus) bei per kiek laiko nuo prašymo ir kitų dokumentų (jeigu jie reikalingi) gavimo turi būti priimtas sprendimas dėl registracijos sustabdymo panaikinimo.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

38.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

6

4

 

38.     Siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsnio 4 dalis dėstytina taip: „Jeigu psichologo registracija buvo sustabdyta šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 5 punkte nurodytu pagrindu, registracijos sustabdymas panaikinamas per 10 darbo dienų nuo dokumentų ir (ar) duomenų, patvirtinančių, kad registracijos sustabdymo pagrindas išnyko“. Be to, ši dalis pildytina nuostata, nustatančia per kiek laiko nuo šioje dalyje nurodyto sprendimo priėmimo apie tai turi būti informuotas pats psichologas ir kiti suinteresuoti subjektai (analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 6 daliai).

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

39.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

6

5

2

39.     Projekto 6 straipsnio 5 dalies 2 punktas dėstytinas taip: „psichologui įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu arba nutartimi uždrausta verstis psichologo praktine veikla“.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

40.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

6

5

3

40.     Projekto 6 straipsnio 5 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad registracija panaikinama paaiškėjus, kad registracijai pateikti suklastoti dokumentai. Atkreiptinas dėmesys, jog dokumentų klastojimas yra kriminalizuota veika, įtvirtinta Baudžiamajame kodekse, todėl manytina, jog nuostatos taikymas keltų keblumų. Viena vertus, neaišku kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis registro tvarkytojas galėtų pripažinti, kad tam tikra informacija yra suklastota, nes šį teisės pažeidimą gali konstatuoti tik teismas, vykdydamas teisingumą. Kita vertus, registracijos panaikinimui užtenka fakto, kad dokumentuose dėl vienokių ar kitokių priežasčių nurodyti klaidingi ar tikrovės neatitinkantys duomenys, nors pati nusikalstama veika ir nėra konstatuota. Atsižvelgiant į tai, siūlome šiame punkte išbraukti žodžius „pateikti suklastoti dokumentai ar“.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

41.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

6

5

 

41.     Atsižvelgiant į tai, kad projekto 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas verstis psichologo praktine veikla registracijos sustabdymo laikotarpiu, projekte reikėtų nustatyti ir šio draudimo nesilaikymo teisines pasekmes (turbūt turėtų būti priimamas sprendimas dėl registracijos panaikinimo). Taip pat pažymime, kad 6 straipsnio 5 dalis turėtų būti papildyta ir šiais registracijos panaikinimo pagrindais: kai psichologas per registracijos sustabdymo laikotarpį (jeigu toks būtų nustatytas) nepateiktų dokumentų, patvirtinančių registracijos sustabdymo pagrindo išnykimą; jei teismas pripažintų psichologą neveiksniu psichologo paslaugų teikimo srityje arba ribotai veiksniu psichologo paslaugų teikimo srityje, taip pat jei paaiškėtų, kad psichologas teikė paslaugas kitose psichologo praktinės veiklos srityje, nei nurodyta Psichologų registre.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

42.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

6

7

 

42.     Projekto 6 straipsnio 7 dalies nuostata, nustatanti, kad asmuo, kurio registracijos galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka registruotis Psichologų registre iš naujo, suponuoja, kad registraciją panaikinus visais kitais pagrindais, psichologas nebeturėtų teisės niekada registruotis ir užsiimti psichologo praktine veikla. Manome, kad toks reguliavimas turėtų būti vertinamas kaip neproporcingas ir nepagrįstas psichologo teisių ribojimas. Projekte turėtų būti numatyta galimybė, praėjus tam tikram laikotarpiui, kuris atitiktų registracijos panaikinimo pagrindo rimtumą, vėl registruotis registre ir užsiimti psichologo praktine veikla.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

43.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

 

 

 

43.     Vertinant projekte išdėstytą psichologų registracijos Psichologų registre reguliavimą, pažymime, kad projekte reikėtų atskleisti subjektą, įgaliotą tvirtinti psichologų registravimą registre detalizuojančią tvarką, kurioje būtų išdėstytos konkrečios registracijos sąlygos, sprendimų priėmimo tvarka, prašymų formos, teikiamų dokumentų rūšys, jų formos, pateikimo registro tvarkytojui būdai,  terminai ir kitos psichologų registracijos Psichologų registre nuostatos. Taip pat turėtų būti atskleistas psichologų teisių gynimo būdas, t. y. Psichologų registro tvarkytojo sprendimų, susijusių su psichologų registravimu registre, apskundimo tvarka.  

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

44.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

 

 

 

44.     Projekto III skyriaus pavadinimas dėstytinas taip: „Psichologų teisės ir pareigos. Psichologų profesinė etika ir jos laikymosi priežiūra. Psichologų kvalifikacijos tobulinimo organizavimas“.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

45.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

7,

8

 

 

45.     Atsižvelgiant į šio įstatymo paskirtį reglamentuoti būtent praktine veikla užsiimančių psichologų veiklą, projekto 7 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „Praktine veikla užsiimančio psichologo teisės“. Atitinkamai tikslintinas ir projekto 8 straipsnio pavadinimas.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

46.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

7

 

2,

4

46.     Projekto 7 straipsnio 2 ir 4 punktų reikėtų atsisakyti kaip perteklinių ir ne šio įstatymo reguliavimo dalyko. Pažymėtina, kad teikiamas projektas apskritai neriboja psichologo praktinės veiklos formų, t. y. jis gali psichologo praktine veikla verstis tiek vykdydamas individualią veiklą, tiek steigdamas savo įmonę, tiek dirbdamas pagal darbo sutartį, todėl šio straipsnio 2 punkte bandymas vardinti kelias paslaugų teikimo formas yra netikslingas ir klaidinantis. Pažymėtina, kad šio straipsnio 1 punktas, nustatantis, kad psichologas turi teisę užsiimti psichologo praktine veikla šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, savo turiniu apima ir 2 punkto nuostatą. Nuostata dėl nediskriminacinio atlyginimo dydžio yra ne šio įstatymo, o darbo santykius reglamentuojančių įstatymų reguliavimo dalykas.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

47.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

7

 

3

47.     Projekto 7 straipsnio 3 punktas dėstytinas taip: „įgyti papildomą kvalifikaciją ir (ar) tobulinti turimą psichologo kvalifikaciją, šiame įstatyme nustatyta tvarka ir apimtimi gaunant su papildomos kvalifikacijos įgijimu ar kvalifikacijos tobulinimu susijusį finansavimą“.

 

Pritarti iš dalies

Pasiūlymas:

„7 straipsnis. Psichologo teisės

Psichologas turi teisę:

<...>

3) įgyti papildomą kvalifikaciją kompetenciją ir, siekdamas įgyti įstaigoje (organizacijoje) einamoms pareigoms reikalingą kompetenciją, tobulinti turimą kvalifikaciją kompetenciją, šiame įstatyme nustatyta tvarka ir apimtimi gaunant su papildomos kompetencijos įgijimu ar kompetencijos tobulinimu susijusį finansavimą darbdaviui šio įstatymo nustatyta apimtimi ir tvarka apmokant išlaidas, susijusias su kvalifikacijos tobulinimu;“.

 

48.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

7,

9

 

2

5

48.     Projekto 7 straipsnio 5 punkte ir 9 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „visuomenines“ bei „visuomeninių“ įrašytini atitinkamai žodžiai „nevyriausybines“ bei „nevyriausybinių“.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

49.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

7

 

 

49.     Projekto 7 straipsnį siūlome papildyti 2 dalimi, numatančia, kad psichologas turi ir kitų teisių, nustatytų kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

50.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

8

1

1

50.     Atsižvelgiant į tai, kad jokie kiti įstatymai bei teisės aktai nenustato specifinių psichologo praktinės veiklos sąlygų, nėra aiškūs nei projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinys, kuriuo psichologai įpareigojami laikytis kituose teisės aktuose nustatytų psichologų veiklos sąlygų, nei jo praktinis įgyvendinimas. Be to, šiame punkte po žodžio „laikytis“ įrašytini žodžiai „šiame įstatyme ir kituose“.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

51.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

8

1

3

51.     Nėra aiškus projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos psichologo pareigos, nurodyti paslaugų gavėjui savo registracijos Psichologų registre numerį, paskirtis bei tikslas. Galbūt siekiama nustatyti, kad paslaugų gavėjui paprašius, psichologas turėtų pateikti savo registracijos pažymėjimą (ar jo kopiją), kuriame ne tik būtų minėtas dokumento rekvizitas, tačiau ir kita psichologo vykdomos praktinės veiklos informacija.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

52.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

8

1

5

52.     Manytume, kad siekiant teisinio aiškumo projekto 8 straipsnio 1 dalies 5 punkte išdėstytos nuostatos dėl psichologo kvalifikacijos tobulinimo turėtų būti atskleistos plačiau nurodant tokio tobulinimo apimtis ir mąstą, arba nurodyti subjektą, įgaliotą nustatyti privalomo psichologų kvalifikacijos tobulinimo tvarką.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) nuolat tobulinti kvalifikaciją kompetenciją Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (įgaliotų institucijų) nustatyta tvarka;“

 

53.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

8

1

6

53.     Projekto 8 straipsnio 1 dalies 6 punkte vietoj žodžių „šio įstatymo“ įrašytini žodžiai „šiame įstatyme ir Psichologų registro nuostatuose“.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

54.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

9

1

 

54.     Projekto 9 straipsnio 1 dalyje siūlome nebekartoti nuostatos, kad praktine veikla užsiimantys psichologai turi laikytis Lietuvos psichologų profesinės etikos kodekso (tas numatyta projekto 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte), o tiesiog nurodyti, kad Lietuvos psichologų profesinės etikos kodeksą Lietuvos psichologų etikos komiteto teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

55.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

9

2

 

55.     Projekto 9 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžio „tvirtinamą“ įrašytini žodžiai „kurio sudėtis tvirtinama“, vietoj žodžių „psichologijos magistro“ – žodžiai „psichologijos studijų krypties antrosios pakopos psichologijos studijas“, vietoj žodžių „trys nariai – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovai“ – žodžius „po vieną Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovą“.

 

Pritarti iš dalies

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Etikos komitetas sudaromas 2 metams ir veikia pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamus nuostatus. Etikos komitetą, tvirtinamą švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu sudaro 11 narių, iš jų trys nariai yra psichologijos studijų krypties antrosios pakopos psichologijos magistro studijas vykdančių universitetų atstovai; trys nariai – po vieną Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovaią; keturi nariai – psichologų visuomeninių organizacijų ir profesinių sąjungų atstovai; vienas narys -  psichologų paslaugų gavėjų interesus atstovaujančių organizacijų atstovas. 10 iš 11 Etikos komiteto narių turi būti psichologai. Etikos komiteto pirmininką renka Etikos komitetas.“

 

56.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

9

2

 

56.     Projekto 9 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad vienas Etikos komiteto narys yra psichologų paslaugų gavėjų interesus atstovaujančių organizacijų atstovas. Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad organizacijų, kurių tikslas atstovauti būtent psichologų paslaugų gavėjus kaip tokius, apskritai galbūt nėra. Psichologų paslaugos gali būti teikiamos neapibrėžtam skaičiui asmenų, neatsižvelgiant į jų profesijas, specialybes, užsiėmimą, amžių. Atitinkamai psichologų paslaugų gavėjus, t. y. asmenis, kurie kada nors yra gavę psichologo paslaugas, gali vienyti nesuskaičiuojama daugybė įvairių organizacijų, kurių paskirtis net nėra įvardijama kaip psichologo paslaugų gavėjų interesų atstovavimas. Atsižvelgiant į tai, sunkiai įsivaizduojamas šios nuostatos praktinis įgyvendinimas, kai bet kokia nevyriausybinė organizacija, tarp kurios narių bus psichologo paslaugų gavėjų, pareikš norą deleguoti savo atstovą.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

57.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

9

2

 

57.     Projekto 9 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad 10 iš 11 Etikos komiteto narių turi būti psichologai, stokoja teisinio aiškumo, nes nėra aišku, ar turima omeny, kad ne daugiau kaip dešimt narių turi būti psichologai, kad ne mažiau kaip dešimt narių turi būti psichologai, ar, vis dėlto, lygiai dešimt narių turi būti psichologai. Jeigu siekiama nustatyti, kad psichologais turi būti būtent 10 narių,  siūlome aiškiai nustatyti, kad visi Etikos komiteto nariai, išskyrus psichologų paslaugų gavėjų interesus atstovaujančių organizacijų atstovą, turi būti psichologo praktine veikla užsiimantys psichologai.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

58.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

9

2

 

58.     Atsižvelgiant į tai, kad projekto 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad renkamas Etikos komiteto pirmininkas, siūlome atskleisti tokių rinkimų prasmę apibrėžiant specialų Etikos komiteto pirmininko statusą bei jo vykdomas funkcijas. Taip pat siūlome nurodyti kokia tvarka renkamas Etikos komiteto pirmininkas, o jeigu tvarka numatyta Komiteto nuostatuose, tą taip pat reikėtų nurodyti. Be to, siūlome aiškiai nustatyti, ar išrinktas Komiteto pirmininkas turi būti tvirtinamas ministro įsakymu (t. y. ar turėtų būti patikslinta komiteto sudėtis, nurodant išrinkto pirmininko pareigas).

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

59.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

9

3

 

59.     Projekto 9 straipsnio 3 dalyje reikėtų atskleisti, kokia tvarka, kokiais terminais ministrui aukščiau nurodytos institucijos deleguoja savo atstovus ir reglamentuoti atvejus, kada atstovų yra pateikiama daugiau nei numatyta (kai kelios deleguojančios institucijos nesusitaria dėl bendrų atstovų kandidatūrų). Be to, šioje dalyje vietoj žodžio „deleguojamas“ įrašytini žodžiai „gali būti skiriamas“, o vietoj žodžių „ne ilgiau“ – žodžiai „ne daugiau“.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

60.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

9

4

 

60.     Kadangi Etikos komiteto sudėtis tvirtinama in corpore, projekto 9 straipsnio 4 dalyje reikėtų nurodyti, kad ne Etikos komiteto nario, o viso Etikos komiteto įgaliojimai baigiasi prasidėjus naujos sudėties Etikos komiteto kadencijai.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

61.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

9

5

 

61.     Atsižvelgiant į tai, kad Etikos komiteto narys į pareigas skiriamas ministro įsakymu, o ne jį delegavusios institucijos sprendimu, projekto 9 straipsnio 5 dalies pirmojoje pastraipoje reikėtų numatyti, kad Etikos komiteto narys ne atšaukiamas iš pareigų nepasibaigus kadencijai, o jo įgaliojimai nutrūksta ir jis išbraukiamas iš Etikos komiteto sudėties nepasibaigus kadencijai. Atitinkamai tikslintina ir šio straipsnio 6 dalis.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

62.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

9

5

2

62.     Projekto 9 straipsnio 5 dalies 2 punktas dėstytinas taip: „kaip per paskutinius 12 mėnesių be pateisinamos priežasties nedalyvavo daugiau nei pusėje Etikos komiteto posėdžių“.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

63.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

9

5

3

63.     Svarstytinas projekto 9 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrįstumas, nes delegavusios institucijos sprendimas deleguoti savo atstovą yra vienkartinis veiksmas, po kurio jau pats ministras sprendžia dėl deleguoto asmens tinkamumo užimti Etikos komiteto nario pareigas ir būtent ministras yra subjektas, įgaliotas įstatymų nustatyta tvarka vertinti jo į pareigas paskirto asmens tinkamumą toliau užimti šias pareigas.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

64.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

9

5

 

64.     Svarstytina, ar tikslinga projekto 9 straipsnio 5 dalyje nurodyti baigtinį aplinkybių, kurioms esant Etikos komiteto nario įgaliojimai gali nutrūkti nesibaigus kadencijai, sąrašą, nes gali atsirasti visa eilė kitų pagrindų, kuriems esant Etikos komiteto nario įgaliojimai taip pat nutrūktų: jis mirtų, būtų pripažintas neveiksniu, atimta teisė verstis psichologo praktika, panaikinta registracija, nuteistas laisvės atėmimo bausme ir kt. Tačiau svarstytina, ar neturėtų būti aiškiai nurodomi visi įgaliojimų nutrūkimo nesibaigus kadencijai pagrindai, susiję su jo, kaip psichologo praktinę veiklą vykdančio psichologo, statuso pasikeitimu.

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

 

65.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

9

6

 

65.     Projekto 9 straipsnio 6 dalyje reikia nurodyti, ar likusiam kadencijos laikotarpiui paskirtas asmuo laikomas išbuvusiu visą kadenciją ir gali būti paskirtas tik dar vienai papildomai kadencijai iš eilės, ar - likusi kadencijos dalis nelaikoma pilna kadencija ir asmuo gali būti skiriamas dar dviem kadencijoms iš eilės.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

66.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

9

7

 

66.     Projekto 9 straipsnio 7 dalies nuostata, numatanti, kad už darbo laiką atliekant Etikos komiteto nario pareigas Etikos komiteto nariui mokamas atlyginimas iš valstybės biudžeto asignavimų, tikslintina dėl kelių priežasčių. Pirma, Etikos komiteto nariai nėra darbuotojai, valstybės tarnautojai ar valstybės pareigūnai, kuriems gali būti mokamas atlyginimas darbo ar juos atitinkančių santykių pagrindu. Antra, reikėtų aiškiai nurodyti, iš kokiam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui skirtų asignavimų, jiems yra mokama. Atsižvelgiant į tai, siūlome nustatyti, kad Etikos komiteto nariams atlygis už darbą mokamas iš Švietimo ir mokslo ministerijai skirtų asignavimų. Atitinkamai paskutinis šios dalies sakinys brauktinas.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

67.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

9

 

 

67.     Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, apmokėjimas turi būti nustatomas įstatymu, o ne poįstatyminiais tesiės aktais, reikėtų pačiame projekte aptarti Etikos komiteto narių už darbą posėdžiuose apmokėjimo principus. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į Etikos komiteto statusą bei vykdomas funkcijas, jo narių darbas neturėtų būti apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nustatyta tvarka, taikoma įstatymų pagrindais sudarytų komisijų pirmininkams ir nariams. Tuo tarpu Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (švietimo, mokslo ir sporto ministras), atsižvelgdama į komiteto veiklos pobūdį, galėtų nustato konkretų Etikos komiteto narių atlygio dydį ir jo mokėjimo tvarką.

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

 

68.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

9

8

 

68.     Projekto 9 straipsnio 8 dalies nuostatos tikslintinos dėl kelių priežasčių. Pirma, svarstytina, ar tikslinga konkretų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos struktūrinį padalinį vadinti Etikos komiteto biuru, nes tas pats ministerijos padalinys gali atlikti ir ne vieną kitą funkciją, visiškai nesusijusią su Etikos komiteto aptarnavimu. Antra, ministerijos struktūrinis padalinys išlaikomas ne iš valstybės biudžeto asignavimų apskritai, o būtent iš šiai ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų (nes viena iš biudžeto asignavimų paskirties ir yra biudžeto asignavimo valdytojo vadovaujamos institucijos išlaikymas). Trečia, ministerijos struktūrinis padalinys, t. y. jo vadovas ir darbuotojai, atskaitingi ir pavaldūs ministerijos vadovybei, o ne Etikos komitetui, kuris netgi neturėtų subjektiškumo vidaus administravimo srityje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome tiesiog nurodyti, kad Etikos komitetą techniškai aptarnauja bei sąlygas jam veikti užtikrina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

Komitetas pritaria LRV siūlymui su psichologų etika susijusias funkcijas pavesti ne Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, o kitai naujai sukurtai organizacijai arba jau veikiančiai įstaigai, kurios funkcijos labiau sietųsi su psichologų veiklos priežiūra.

 

 

69.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

9

9

1

69.     Projekto 9 straipsnio 9 dalies 1 punktą siūlome dėstyti kaip tiesiog 9 dalį, nustatančią, kad Etikos komitetas gautus pareiškėjų (manome, kad pareiškėjai gali būti visi Lietuvos gyventojai, kuriems Lietuvos Respublikoje buvo suteiktos psichologo paslaugos) skundus dėl galimo Lietuvos psichologų profesinės etikos kodekso pažeidimo nagrinėja, tyrimus atlieka bei sprendimus priima vadovaudamasis savo patvirtintu Skundų dėl Lietuvos psichologų etikos kodekso pažeidimų nagrinėjimo reglamentu. Tuo tarpu šios dalies 2 punktą reikėtų atskleisti plačiau, aiškiai nurodant, kokie sprendimai gali būti priimti (pavyzdžiui, ar galėtų būti priimtas sprendimas atsisakyti priimti ir nagrinėti gautą skundą ir kokiais atvejais), kokios sankcijos šių sprendimų pagrindu gali būti taikomos prasižengusiam psichologui, taip pat šias sankcijas taikantys subjektai, t. y. reikėtų nurodyti šių sprendimų santykį su galimais įpareigojimais registro tvarkytojui, t. y. nurodyti, ar tokių sprendimų pagrindu gali būti stabdoma ar panaikinama registracija, ar registre nurodoma informacija apie priimtą sprendimą, ar taikomos kokios kitos sankcijos. Taip pat derėtų aiškiai apibrėžti tai, kokios aplinkybės laikomos sunkinančiomis ir lengvinančiomis, kaip tai, pavyzdžiui, apibrėžiama Vartotojų teisių apsaugos įstatyme ir daugelyje kitų įstatymų.

Kartu pažymėtina, kad siekiant teisinio aiškumo, taip pat reikėtų aiškiai nurodyti tokių Etikos komisijos sprendimų apskundimo tvarką – ar jie skundžiami administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, ar bendrosios kompetencijos teismui – Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, taip pat Etikos komiteto sprendimo įsigaliojimo tvarką, jei jis per nustatytą terminą nėra skundžiamas, Etikos komiteto sprendimų pateikimo pareiškėjams, psichologui, registro tvarkytojui ir kitiems suinteresuotiems subjektams tvarką ir terminus.

Be to, įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte, turi būti nurodytas maksimalus terminas, per kurį pareiškėjų skundai turi būti išnagrinėti, kartu nurodant kokį laikotarpį galėtų trukti papildomi tyrimai ir ar šių papildomų tyrimų laikotarpis įskaitomas į sprendimo priėmimo trukmę. Visi šioje pastaboje siūlomi papildymai ir pakeitimai yra būtini atsižvelgiant į tai, kad toks reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis ir todėl gali būti nustatytas tik įstatyme.

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

 

70.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

9

9

2

70.     Projekto 9 straipsnio 9 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad „Psichologas turi teisę per 30 dienų nuo Etikos komiteto sprendimo priėmimo dienos apskųsti Etikos komiteto sprendimą teismui. Tokiu atveju Etikos komiteto sprendimo įsigaliojimas stabdomas iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.“ Atkreiptinas dėmesys, kad dėl Etikos komisijos sprendimo turinio suinteresuotumą turi ne tik psichologas, tačiau ir skundą pateikęs asmuo, todėl manytina, kad teikiamas reguliavimas pažeidžia asmenų, pateikusių skundą teises, nes nenumato galimybės tokiems asmenims pateikti skundą teismui dėl Etikos komiteto sprendimo. Taip pat svarstytina, ar antrasis iš pacituotų sakinių, nustatantis, kad Etikos komisijos sprendimo įsigaliojimas stabdomas iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos neturėtų būti koreguojamas, nes teismas gali ne tik atmesti skundą, tačiau jį ir patenkinti, tokiu atveju Etikos komisijos sprendimas negalės įsigalioti iš viso.

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

 

71.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

9

10

 

71.     Kadangi Lietuvos psichologų profesinės etikos kodeksas bei Etikos komiteto nuostatai bus tvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu, kurie skelbiami Teisėkūros įstatymo nustatyta tvarka, svarstytinas šių dokumentų skelbimo ir interneto svetainėje, numatytas projekto 9 straipsnio 10  dalyje, tikslingumas. Be to, šioje dalyje brauktina per daug neapibrėžto turinio formuluotė „ir kiti teisės aktais numatyti dokumentai“, nes nėra aišku nei kokiuose teisės aktuose numatyti, nei kokio pobūdžio dokumentai turėtų būti skelbiami interneto svetainėje.

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

Komitetas pritaria LRV siūlymui su psichologų etika susijusias funkcijas pavesti ne Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, o kitai naujai sukurtai organizacijai arba jau veikiančiai įstaigai, kurios funkcijos labiau sietųsi su psichologų veiklos priežiūra.

 

72.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

9

10

 

72.     Atsižvelgiant į tai, kad Etikos komitetas nebus juridinis asmuo, o jo subjektiškumas bus labai ribotas ir labai konkrečioje srityje, abejotina jo galimybė būti Informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytoju, t. y. turėti ir tvarkyti savo interneto svetainę. Manytina, kad visa informacija, susijusi su šio komiteto veikla, bus skelbiama ją aptarnaujančios institucijos – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos interneto svetainėje. Atsižvelgiant į tai, projekto 9 straipsnio 10 dalies nuostata dėl informacijos skelbimo būtent Etikos komiteto interneto svetainėje, tikslintina.

Kartu pastebėtina, kad Etikos komiteto sprendimuose, priimtuose dėl Lietuvos psichologų etikos kodekso pažeidimų, gali būti minimi skundą pateikusių asmenų duomenys ir su šiais asmenimis sietina „jautri“ informacija. Todėl svarstytina, ar įstatyme nustatant imperatyvų įpareigojimą skelbti tokius sprendimus viešai, neturėtų kartu būti nustatytas tokių sprendimų nuasmeninimo reikalavimas, siekiant užtikrinti asmenų teises.

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

Komitetas pritaria LRV siūlymui su psichologų etika susijusias funkcijas pavesti ne Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, o kitai naujai sukurtai organizacijai arba jau veikiančiai įstaigai, kurios funkcijos labiau sietųsi su psichologų veiklos priežiūra.

 

73.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

10

1

 

73.     Projekto 10 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad papildomos psichologo kvalifikacijos įgijimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, svarstytina jos santykiu su Mokslo ir studijų įstatymu, nustatančiu, kad aukštojo mokslo kvalifikacijas teikia aukštosios mokyklos asmenims, baigusiems aukštojo mokslo studijas. Atsižvelgiant į tai, nuostatą reikėtų tikslinti, aiškiai nurodant, koks yra „papildomos kvalifikacijos“ turinys, koks jos santykis su psichologo kvalifikacija, kuri įgyjama baigus aukštojo mokslo studijas, bei kokie pagrindiniai jos įgijimo principai (ar tai susiję su kažkokiu formaliu išsilavinimu, ar darbo patirtimi, ar konkrečių kursų baigimu, ar žinių įvertinimu, ar kt.).

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Psichologų papildomos kvalifikacijos kompetencijos  įgijimo, jų turimos kvalifikacijos kompetencijos tobulinimo, siekiant įgyti įstaigoje (organizacijoje) einamoms pareigoms reikalingą kompetenciją, taip pat kvalifikacijos tobulinimo papildomai tuo atveju, kai psichologas praktinę veiklą per pastaruosius 5 metus vykdė trumpiau nei 3 metus, organizavimo, įskaitant papildomos kvalifikacijos įgijimo ir (ar) turimo kvalifikacijos tobulinimo reikalavimų nustatymą, ir finansavimo tvarką bei reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota ministerija institucija (įgaliotos ministerijos institucijos).“

 

74.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

10

2

 

74.     Svarstytinas projekto 10 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato papildomos kvalifikacijos įgijimo ar turimos kvalifikacijos tobulinimo finansavimo tvarką. Tokia nuostata suponuoja, kad visų psichologų, nepriklausomai nuo jų veiklos pobūdžio, kvalifikacijos tobulinimo tikslo ar papildomos kvalifikacijos įgijimo poreikio ir įgijimo sąlygų, kvalifikacijos tobulinimas bus apmokamas valstybės biudžeto lėšomis.

Tokia nuostata ginčytina ne tik dėl jos pagrįstumo ir santykio su racionalaus valstybės turto naudojimo principu, tačiau ir dėl jos nederėjimo su 2 šio straipsnio dalimi, aiškiau ir konkrečiau atskleidžiančia tam tikrus kvalifikacijos tobulinimo galimo finansavimo principus.

Be to, pažymėtina, jog tuo atveju, jei iš tiesų siekiama nustatyti, kad visų psichologų papildomos kvalifikacijos įgijimas ar turimos kvalifikacijos tobulinimas bus finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų, turėtų būti svarstomas tokios nuostatos derėjimas su Konstitucijos nuostatomis, asmenų lygiateisiškumo principo kontekste, nes jokios kitos valstybės reguliuojamos profesijos atstovų kvalifikacija nėra tobulinama išimtinai už valstybės biudžeto lėšas.

 

Pritarti

LRV pažymi, kad jokios kitos valstybės reguliuojamos profesijos atstovų kompetencija nėra tobulinama išimtinai už valstybės biudžeto lėšas. Dėl šios priežasties psichologų kompetencijos tobulinimo visiškas finansavimas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų pažeistų lygiateisiškumo principą ir toks valstybės biudžeto lėšų naudojimas nebūtų pagrįstas ir racionalus. 

Atsižvelgiant į tai, projekto 10 straipsnio 2 dalį siūlytina tikslinti  nurodant, kad valstybės biudžeto lėšomis gali būti finansuojami ne visų psichologų, siekiančių įgyti kompetencijas, reikalingas darbui, o psichologų, dirbančių viešojo sektoriaus subjektuose – valstybės ar savivaldybių institucijose ir įstaigose ar kitose organizacijose, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžeto.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 10 str. 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Siekiant įgyti  įstaigoje (organizacijoje) einamoms pareigoms reikalingą kompetenciją, Psichologams, dirbantiems valstybės ar savivaldybių institucijose ir įstaigose ar kitose organizacijose, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžeto, užtikrinamas psichologų   kvalifikacijos kompetencijos tobulinimo ne mažiau kaip 40 80 valandų per 5 kalendorinius metus finansavimas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų. ar kitų teisėtų lėšų. Kitais atvejais psichologų kvalifikacijos tobulinimas, papildomos kvalifikacijos įgijimas ar kvalifikacijos tobulinimas papildomai tuo atveju, kai psichologas praktinę veiklą per pastaruosius 5 metus vykdė trumpiau nei 3 metus gali būti finansuojamas, suderinus su į pareigas priimančiu asmeniu (darbdaviu), iš kitų teisėtų lėšų ar psichologo lėšų.“

 

75.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

10

1

 

75.     Siekiant teisės akto glaustumo, projekto 10 straipsnio 1 dalyje siūlome nenurodinėti visų kvalifikacijos tobulinimo tikslų ir atvejų, o tiesiog nurodyti, kad psichologo kvalifikacijos tobulinimo bei jų papildomos kvalifikacijos įgijimo tvarką bei reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Atitinkamai šioje tvarkoje ir būtų išdėstyti visi kvalifikacijos tobulinimo pagrindai, sąlygos bei reikalavimai. Be to, atsižvelgiant į įstatymų leidybos praktiką, šioje dalyje reikėtų nurodyti, kad tvarką ar reikalavimus nustato ne Vyriausybės įgaliota ministerija, o Vyriausybės įgaliota institucija (t. y. valstybės institucija plačiąja prasme).

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Psichologų papildomos kvalifikacijos kompetencijos  įgijimo, jų turimos kvalifikacijos kompetencijos tobulinimo, siekiant įgyti įstaigoje (organizacijoje) einamoms pareigoms reikalingą kompetenciją, taip pat kvalifikacijos tobulinimo papildomai tuo atveju, kai psichologas praktinę veiklą per pastaruosius 5 metus vykdė trumpiau nei 3 metus, organizavimo, įskaitant papildomos kvalifikacijos įgijimo ir (ar) turimo kvalifikacijos tobulinimo reikalavimų nustatymą, ir finansavimo tvarką bei reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota ministerija institucija (įgaliotos ministerijos institucijos).

 

76.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

10

2

 

76.     Projekto 10 straipsnio 2 dalis tikslintina, atsižvelgiant į šiuos aspektus:

-            šios dalies pirmąjį sakinį siūlome tikslinti, nurodant, kad valstybės biudžeto lėšomis gali būti finansuojami ne bet kokių psichologų, siekiančių įgyti kompetencijas, reikalingas darbui, o būtent psichologų, siekiančių dirbti ar dirbančių būtent viešojo sektoriaus subjektuose – valstybės ar savivaldybių institucijose ir įstaigose ar kitose organizacijose, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžeto;

-            šioje dalyje apskritai reikėtų atsisakyti perteklinės ir jokio teisinio krūvio neturinčios nuostatos, nustatančios, kad kvalifikacijos tobulinimas gali būti finansuojamas ir kitomis teisėtomis lėšomis, nes bet kokiu atveju kvalifikacijos tobulinimas turės būti kažkaip finansuojamas, o jeigu įstatymas nenustato konkrečios finansavimo tvarkos ar šaltinių, apie „kitus teisėtus šaltinius“ užsiminti nereikia;

-            antrajame šios dalies sakinyje nėra aiški nuostata, kad suderinus su į pareigas priimančiu asmeniu (darbdaviu), kvalifikacijos tobulinimas ar papildomos kvalifikacijos įgijimas, gali būti finansuojamas iš kitų teisėtų lėšų ar psichologo lėšų. Pažymėtina, kad suderinus su darbdaviu, kvalifikacijos tobulinimas galėtų būti finansuojamas būtent darbdavio, su kuriuo tai derinta, ar bent dalinai darbdavio lėšomis. Jeigu kvalifikacijos tobulinimas būtų finansuojamas paties psichologo ar kokiomis kitomis lėšomis, tokio finansavimo su darbdaviu derinti apskritai nereikia, nes tokie santykių reguliavimas visiškai nepriklausytų darbdavio kompetencijai.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 10 str. 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Siekiant įgyti  įstaigoje (organizacijoje) einamoms pareigoms reikalingą kompetenciją, Psichologams, dirbantiems valstybės ar savivaldybių institucijose ir įstaigose ar kitose organizacijose, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžeto, užtikrinamas psichologų   kvalifikacijos kompetencijos tobulinimo ne mažiau kaip 40 80 valandų per 5 kalendorinius metus finansavimas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų. ar kitų teisėtų lėšų. Kitais atvejais psichologų kvalifikacijos tobulinimas, papildomos kvalifikacijos įgijimas ar kvalifikacijos tobulinimas papildomai tuo atveju, kai psichologas praktinę veiklą per pastaruosius 5 metus vykdė trumpiau nei 3 metus gali būti finansuojamas, suderinus su į pareigas priimančiu asmeniu (darbdaviu), iš kitų teisėtų lėšų ar psichologo lėšų.“

 

77.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

11,

12

 

 

77.     Vertinant projekto 11 ir 12 straipsnių nuostatas, susijusias su kitų valstybių piliečių galimybe teikti psichologines paslaugas Lietuvoje, pastebėtina, jog:

-  projekte nenurodyta institucija, kuri galėtų deramai įvertinti, ar psichologinės paslaugos Lietuvoje teikiamos tik laikinai ir kartais ir užtikrinti, jog toks valstybės narės pilietis neteiktų paslaugų nuolat;

- projekto 11 straipsnio 2 dalies nuostata dėl laikino užsiregistravimo Psichologų registre derintina su projekto 5 straipsnio 5 dalies nuostata, kad registracija registre yra neterminuota;

- pagal projekto 11 straipsnio 2 dalį, įpareigojančią asmenis, siekiančius laikinai ar kartais teikti paslaugas Lietuvoje, laikinai užsiregistruoti Psichologų registre ir projekto 5 straipsnio 4 dalį, nustatančią jog registracijos pažymėjimas išduodamas per 15 (darbo?) dienų po dokumentų pateikimo, darytina išvada, jog tik praėjus 15 darbo dienų terminui ir gavus registracijos pažymėjimą asmenys galėtų laikinai ir kartais teikti paslaugas Lietuvoje. Toks reguliavimas neatitinka 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo 6 straipsnio a punkto, o kartu ir Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 8 straipsnio 1 punkto, pagal kuriuos, kitose valstybėse įsisteigę paslaugų teikėjai turi būti atleisti nuo leidimo gavimo ar registracijos, o tuo atveju, jei numatoma laikinoji registracija, paslaugas turi būti leidžiama teikti ne nuo registracijos momento, o nuo dokumentų pateikimo registracijai;

- projekto 11 straipsnio 3 ir 4 dalyje nurodytini kokie asmenys – nurodyti straipsnio 1 dalyje, ar bet kokie - jose numatyti;

- vietoj formuluotės „Psichologų registro duomenų tvarkytojas“ įrašytina formuluotė „Psichologų registro tvarkytojas“;

- nebe pirmą kartą minint Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo pavadinimą, žodžiai „Lietuvos Respublikos“ neberašomi;

- projekto 12 straipsnyje, derinant jį su Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 65 straipsnio reikalavimais, straipsnyje turi būti įtvirtinta nuostata, kad dokumentus asmenys gali pateikti nuotoliniu būdu arba tiesiogiai;

- projekto 12 straipsnyje turi būti nurodyta kompetentinga institucija, atsakinga už kvalifikacijos pripažinimą įsisteigiant Lietuvoje pagal Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatas;

- projekto 12 straipsnio 2 dalį siūlome dėstyti taip: „Užsienio piliečiai, siekiantys užsiimti psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje, turi būti įregistruoti Psichologų registre“.

 

Pritarti

 

78.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

13

 

 

78.     Atsižvelgiant į projekto 13 straipsnio nuostatas, manytina, kad jo pavadinimas neatitinka šio straipsnio turinio, nes jame reglamentuojama ne psichologų praktinės veiklos priežiūra kaip tokia apskritai, o tiesiog tam tikrų skundų nagrinėjimo ypatumai.

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

 

79.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

13

1

 

79.     Projekto 13 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad Etikos komitetas nagrinėja skundus dėl Lietuvos psichologų etikos kodekso reikalavimų laikymosi, brauktina kaip perteklinė, nes analogiška nuostata jau nustatyta projekto 9 straipsnio 9 dalies 1 punkte.

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

 

80.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

13

2

 

80.     Projekto 13 straipsnio 2 dalis yra ydinga dėl kelių priežasčių:

-            nėra aiškus formuluotės „juridinių asmenų psichologo praktinė veikla“ turinys, nes jokie juridiniai asmenys psichologo praktine veikla paprasčiausiai užsiimti negali. Pažymime, kad psichologo praktinė veikla yra psichologo, t. y. fizinio asmens, įgijusio psichologo kvalifikaciją, vykdoma profesinė veikla;

-            nėra aišku, kodėl tuo atveju, kai psichologas dirba ne individualiai, o pagal darbo sutartį (tą suponuoja sisteminė šios dalies nuostatų analizė ir loginis samprotavimas), skundai dėl jo paslaugų kokybės turėtų būti teikiami ne nešališkai ir kompetentingai institucijai, o būtent psichologo darbdaviui. Pabrėžtina, kad toks reguliavimas ne tik neužtikrintų objektyvaus ir kvalifikuoto skundo nagrinėjimo proceso, tačiau ribotų ir psichologo paslaugų gavėjo teisių apsaugą;

-            nėra aišku, kokie sprendimai gali būti priimami išnagrinėjus skundus dėl netinkamos psichologo paslaugų kokybės ir kokios sankcijos gali būti taikomos (jeigu jos apskritai taikomos) psichologams už netinkamos kokybės paslaugų teikimą;

-            nėra aiškus skundų dėl netinkamos kokybės teikimo santykis su šio straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad psichologo paslaugų gavėjai dėl psichologo veiksmais ir (arba) neveikimu užsiimant psichologo praktine veikla sukeltos žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Kitaip sakant, nėra aišku, ar skundai dėl netinkamos kokybės teikiami, kai nesukelta žala, ar skundų teikimas yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo stadija ar, vis dėlto, skundo dėl netinkamos paslaugų kokybės pateikimas niekaip neįtakoja ir neapriboja psichologo paslaugų gavėjo teisės įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą;

-            nuostata, kad skundus dėl individualiai psichologo praktine veikla užsiimančio psichologo suteiktų psichologo paslaugų kokybės nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, yra perteklinė, nes tokia teisė visiems vartotojams jau yra garantuojama Vartotojų teisių apsaugos įstatyme. Apskritai vertinant šią dalį, pažymime, kad psichologo paslaugų gavėjas, kaip ir bet kuris vartotojas, savo kaip vartotojo teises gali ginti aukščiau nurodytame įstatyme nustatyta tvarka, kuri, beje, numato, kad paslaugų teikėjas, manantis, kad paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai vartotojas tiesiogiai kreipiasi į teismą.

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

 

81.    

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2021-09-13

15

2

 

81.     Projekto 15 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „ar jos įgaliotos valstybinės institucijos“ įrašytini žodžiai „ir jos įgaliotos valstybės institucijos“.

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.        

Advokatas dr. P. Vinkleris

2021-09-29

 

 

 

 Išanalizavus Psichologų praktinės veiklos įstatymo nuostatas, pritariu Lietuvos Respublikos teisės departamento išvadoms, bei papildomai yra nustatyta kitų trūkumų ir siūloma ištaisyti šiuos neatitikimus laikantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo aiškumo ir sistemiškumo principų :

1. Minimas įstatymas, kaip administracinis norminis teisės aktas taikomas visiems psichologams (išlygų projekte nenumatyta). Tačiau pastabėtina, kad Įstatymo 2 str. 5 d. normos dalis ,, psichologinį įvertinimą ir testavimą, psichologinę ekspertizę, psichologinį konsultavimą, psichologinės intervencijos taikymą, psichologo šviečiamąją ir prevencinę veiklą“ yra per siauras reglamentavimas neatitinka / neapima Medicinos psichologo normos apimties: ,, 3.6. Psichologinis įvertinimas – vadovaujantis įvairių šaltinių ir įvairiais psichologinio įvertinimo metodais gauta informacija“ – tai platesnė formuluotė nei Įstatymo 2 str. 5 d. ,,testavimas“. Jei paliksite kaip dabar yra įstatymo 2 str. 5 d. - turės būti siaurinamos medicinos psichologo normos, kas neatitinka netik praktikos, net ir psichologijos teismo ekspertizių (nes ten pasitelkiami ne tik testai, bet ir pokalbis, kitos projekcinės technikos).

Be to Įstatymo 2 str. 5 d. numato ,,psichologinės intervencijos taikymą“, o medicinos psichologo normos 3.4. punktas - Psichologinė intervencija numato - ,,ir psichoterapijos technikos“ taikymą. Siaurinant Įstatymo lygiu poveikio priemones, reikštu, kad psichologinių poveikio priemonių sumažinimą, nuvertės psichologinės pagalbos galimybės.

Todėl kyla neaiškumas ir klausimas ar minimas Įstatymas netaikomas medicinos psichologams. yra įstatymo 2 str. 5 d. neįrašius ,, vadovaujantis įvairių šaltinių ir įvairiais psichologinio įvertinimo metodais gauta informacija“ bus paveiktos medicinos bei teismo psichologų darbo įrankiai, parastas tikslumas. Prašome peržiūrėti įstatymo 2 str. 5 d..

2. Pagal LR korupcijos prevencijos įstatymą bei LR teisėkūros pagrindų įstatymą kertus su psichologų praktinės veiklos įstatymo projektu turi būti paskelbta ir antikorupcinio vertinimo pažyma. Prašome laikytis įstatymų.

3. Siūlome papildyti psichologų praktinės veiklos įstatymo 8 straipsnį norma, kuriuo būtų reikalaujama ,,klientui ar pacientui pranešti psichologinę arba psichoterapinę diagnozę (jei psichologas yra psichoterapeutu). Tai svarbu netik kliento asmens tobulėjimui, bet ir teismo psichologijoje atliekant psichologinį, o vėliau ir teisinį vertinimą.

4. Kadangi Lietuvos psichologų profesinės etikos kodeksas apima visą spektrą specializacijų prašome, kad minimą kodeksą tvirtintų ne tik Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras, bet ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, bet ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

 

2.        

Lietuvos psichologų sąjunga

2021-10-20

 

 

 

 

Lietuvos psichologų sąjunga (LPS), būdama didžiausia Lietuvos psichologus vienijanti asociacija bei didžiausios Europos psichologų asociacijų federacijos (EFPA) narė, pritaria šiame įstatymo projekte (3 DG parengtas ir teikiamas galutinis variantas) numatytam psichologų veiklos teisiniam reglamentavimui. Kartu su psichologus rengiančiais Lietuvos universitetais LPS pritaria įstatyminėms iniciatyvoms, kurios įtvirtina EFPA suformuluotus minimalius kvalifikacinius reikalavimus, tokius kaip bakalauro ir magistro studijas apimantis psichologo išsilavinimas, profesinė priežiūra praktinės veiklos pradžioje, psichologo profesinės etikos kodekso laikymasis ir nuolatinis kvalifikacijos kėlimas.

Nepaisant to, kad įstatyme yra įtvirtinta tik dalis minimalių kvalifikacinių reikalavimų ir tai padaryta nepilna apimtimi, LPS požiūriu įstatymo projektas yra sveikintinas kaip kompromisinis skirtingus interesus deklaruojančių psichologų organizacijų sunkaus bendro darbo rezultatas. Įstatymo projekte yra įtvirtinti išsilavinimo, kvalifikacijos tobulinimo bei profesinės psichologo etikos laikymosi reikalavimai, be kurių psichologo praktinė veikla neturėtų būti vykdoma. Tai, kad skirtingos psichologų organizacijos dalyvavo rengiant šį įstatymo projektą ir pasiekė kompromisą, leidžia tikėtis sklandžios šio Įstatymo priėmimo eigos.

Tuo pačiu teikiame dar keletą pasiūlymų Įstatymo projektui:

1. Koreguoti Įstatymo projekto 6 str. apibrėžtas nuostatas dėl registracijos nutraukimo. Siūlome: neleisti psichologui nutraukti registracijos, kai ji yra sustabdyta etikos komiteto sprendimu. Ši korekcija užkirstų kelią galimam piktnaudžiavimui, kad profesinę etiką pažeidęs psichologas negalėtų nutraukti registracijos ir vėl iš naujo pateikti prašymo registracijai.

2. Pritartume Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados dėl LR psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto 2021-09-13 Nr. XIVP-762 punktui Nr.33., jog už pirmą šiurkštų profesinės etikos pažeidimą būtų stabdoma psichologo registracija.

3. Siūlome papildyti įstatymo projekto 9 str. 3 punktą ,,Į Etikos komitetą deleguojamas tik nepriekaištingos reputacijos registruotas psichologų registre ir ne trumpiau kaip 3 metus psichologo praktine veikla užsiimantis ar ne mažesnę kaip 3 metų narystės psichologų paslaugų gavėjų organizacijoje patirtį turintis asmuo. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie patys, kokie yra nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams. Asmuo Etikos komiteto nariu gali būti skiriamas ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės”.

 

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.        

Specialiųjų tyrimų tarnyba

2023-03-05

 

 

 

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2022 m. vasario 18 d. raštą Nr. S-2022-639, atlikome Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto (registracijos TAIS Nr. XIVP-762) (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą.

Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus.

1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

1.1. Projekto 6 straipsnio 5 dalyje išvardinti atvejai, kada panaikinama psichologo registracija Psichologų registre, be kurios psichologas negali vykdyti praktinės veiklos. Remiantis Projekto 6 straipsnio 6 dalimi, Psichologų registro tvarkytojas sprendimą dėl psichologo registracijos panaikinimo priima ne vėliau kaip per 30 dienų nuo registracijos panaikinimo pagrindo atsiradimo dienos. Siūlomas reglamentavimas svarstytinas šiais aspektais:

1.1.1. Formaliai vertinant siūlomą reglamentavimą, darytina išvada, kad Psichologų registro tvarkytojui, kurį skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė, suteikiama teisė priimti sprendimą panaikinti arba ne psichologo registraciją Psichologų registre. Tačiau siūlomi registracijos panaikinimo pagrindai suponuoja, kad Psichologų registro tvarkytojo funkcijos turėtų apsiriboti tik formalių faktų (pavyzdžiui, psichologo prašymo ar mirties) fiksavimu.

1.1.2. Siūlomu reglamentavimu faktiškai būtų sudarytos sąlygos psichologui, kurio atžvilgiu įsigalėjo teismo sprendimas, draudžiantis užsiimti psichologo praktine veikla (Projekto 6 straipsnio 5 dalies 2 dalis), dar 30 dienų nuo teismo sprendimo įsigaliojimo vykdyti psichologo praktinę veiklą. Pažymėtina, kad tai nepriimtina ne tik teisingumo įgyvendinimo kontekste, bet ir antikorupciniu pažiūriu, kadangi atsirastų neapibrėžta Psichologų registro tvarkytojo diskrecija vienų psichologų registraciją Psichologų registre naikinti nedelsiant gavus atitinkamą teismo sprendimą, o kitų po 30 dienų.

Atsižvelgdami į tai kas išdėstyta ir siekdami psichologų veiklos efektyvesnės priežiūros ir kontrolės, bei procedūrų skaidrumo, siūlome:

- Atsisakyti nuostatos, kad Psichologų registro tvarkytojas priima sprendimą dėl psichologo registracijos panaikinimo, o šią funkciją perduoti Projekte numatomam Lietuvos psichologų etikos komitetui (toliau – Etikos komitetas).

- Svarstyti, ar nebūtų tikslinga nustatyti daugiau atvejų, kada Etikos komitetas galėtų priimti sprendimą, panaikinti psichologo registraciją Psichologų registre, pavyzdžiui, kai psichologas šiurkščiai pažeidė psichologo etiką.

- Nustatyti, kad Psichologų registro tvarkytojas tik registruoja psichologo registracijos Psichologų registre panaikinimo faktą, nustatant maksimaliai trumpus šios procedūros terminus.

 

2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

2.1. Projekto 5 straipsnio 7 dalyje nustatyta: „7. Duomenys Psichologų registre yra atnaujinami ne rečiau kaip kas 5 metus. Psichologas, kreipdamasis dėl duomenų Psichologų registre atnaujinimo, turi pateikti:“. Šis reglamentavimas svarstytinas šiais aspektais:

2.1.1. Iš siūlomos formuluotės nėra aišku, ar duomenys Psichologų registre atsinaujinami automatiškai, ar tuomet, kai naujus duomenis pateikia psichologas.

2.1.2. Diskutuotina, ar neturėtų būti nustatyta psichologo pareiga duomenis Psichologų registrui pateikti nedelsiant, jiems pasikeitus.

2.1.3. Projekto 8 straipsnio 5 punkte nustatyta psichologo pareiga, nuolat tobulinti kvalifikaciją, o Projekto 5 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad psichologas Psichologų registrui turi pateikti „dokumentus, patvirtinančius kvalifikacijos tobulinimą (ne mažiau 40 val. per 5 metus) ir (ar) papildomos kvalifikacijos įgijimą“. Manytina, kad tokia Projekto 5 straipsnio 7 dalies 1 punkto formuluotė mažina teisinio reglamentavimo aiškumą, kadangi nėra aišku, kaip konkrečiai turėtų būti įgyvendinamas reikalavimas nuolatos tobulinti profesinę kvalifikaciją, pavyzdžiui, ar pakaktų vieną kartą per 5 metus išklausyti 40 valandų trukmės kursą, o gal kvalifikacija turėtų būti tobulinama kasmet po 8 valandas.

Siekdami teisinio reglamentavimo aiškumo ir galimybių, nevienodai interpretuoti teisės normas, mažinimo, siūlome tobulinti Projekto 5 straipsnio 7 dalį atsižvelgiant į nurodytas pastabas.

2.2. Remiantis Projekto 6 straipsnio 7 dalies nuostatomis, asmuo, kurio registracijos galiojimas buvo panaikintas jo prašymu, turi teisę registruotis Psichologų registre iš naujo. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas teisinis reglamentavimas iš esmės nenustato saugikių situacijoms, kai psichologas, iki registracijos Psichologų registre sustabdymo ar panaikinimo pagrindų atsiradimo (iki įsiteisės teismo sprendimas ar nuosprendis: (i) dėl psichologo laikino nušalinimo nuo pareigų, (ii) dėl laikino teisės užsiimti psichologo praktine veikla sustabdymo, (iii) kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, (iv) dėl draudimo Psichologų registre registruotam psichologui užsiimti psichologo praktine veikla), paprašo panaikinti jo registraciją ir po šių priežasčių atsiradimo (sprendimo ar nuosprendžio įsigaliojimo) vėl prašo registruoti jį registre. O nauja registracija įmanoma, nes:

2.2.1. nors įsiteisėję minėti sprendimai ar nuosprendžiai yra pagrindas panaikinti psichologo registraciją Psichologų registre, tačiau formaliai tie patys sprendimai ir nuosprendžiai nėra pagrindas netenkinti formalius reikalavimus atitinkančio asmens prašymo registruoti jį Psichologų registre;

2.2.2. siūlomas teisinis reglamentavimas nenumato mechanizmo, kaip Psichologų registro tvarkytojas, kuris pagal siūlomą reglamentavimą asmenis registruoja Psichologų registre ir išduoda tai patvirtinančius pažymėjimus, turėtų/galėtų sužinoti apie registracijos Psichologų registre sustabdymo ar panaikinimo pagrindų egzistavimą.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome tobulinti teisinį reglamentavimą ir nustatyti nesąžiningo elgesio užkardymo priemones.

2.3. Projekto 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „2. Etikos komitetas sudaromas 2 metams ir veikia pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamus nuostatus. Etikos komitetą, tvirtinamą Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu, sudaro 11 narių, iš jų trys nariai yra psichologijos magistro studijas vykdančių universitetų atstovai; trys nariai – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovai; keturi nariai – psichologų visuomeninių organizacijų ir profesinių sąjungų atstovai; vienas narys – psichologų paslaugų gavėjų interesus atstovaujančių organizacijų atstovas. 10 iš 11 Etikos komiteto narių turi būti psichologai. Etikos komiteto pirmininką renka Etikos komitetas.“ Iš siūlomo teisinio reglamentavimo nėra aišku, kas ir kaip atrenka konkrečius, atstovus į Etikos komitetą teikiančius (-ias), universitetus, psichologų visuomenines organizacijas, profesines sąjungas ir psichologų paslaugų gavėjų interesus atstovaujančias organizacijas, jeigu jų yra ne vienas (-a) ir daugiau nei šiai interesų grupei skiriama atstovų kvota. Todėl siūlome tikslinti Etikos komiteto formavimo reglamentavimą.

2.4. Vadovaujantis Projekto 9 straipsnio 9 dalies 2 punkto nuostatomis, sankcijos, taikytinos psichologams už Lietuvos psichologų etikos kodekso pažeidimus, turėtų būti nustatytos pačiame kodekse. Siekdami teisinio reglamentavimo stabilumo ir galimybių keičiant teisinį reglamentavimą taikyti jį konkretiems atvejams apsunkinimo, siūlome sankcijas už psichologų etikos pažeidimus nustatyti Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatyme.

 

3. Kitos pastabos ir pasiūlymai:

3.1. Vadovaujantis Projekto 6 straipsnio 1 dalies 3 punktu, psichologo registracijos Psichologų registre galiojimas turėtų būti sustabdomas, „paaiškėjus, kad psichologas įsigaliojusiu teismo nuosprendžiu arba nutartimi yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo, – kol jo teistumas neišnykęs arba nepanaikintas“. Pažymėtina, kad jokie reputacijos reikalavimai psichologui šiame Projekte nenustatomi, todėl svarstytina, ar tokio registracijos Psichologų registre galiojimo sustabdymo pagrindo nustatymas yra pagrįstas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad minėtas registracijos Psichologų registre galiojimo sustabdymo pagrindas nusikaltimo padarymą nesieja su psichologo profesine veikla, t. y. bet koks sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, pavyzdžiui, muitinės apgaulė ar mokesčių nesumokėjimas, būtų pagrindas stabdyti registraciją Psichologų registre.

3.2. Projekto 11 straipsnyje nustatoma valstybių narių piliečių teisė laikinai ir kartais teikti psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje. Atkreipiame dėmesį, kad projekte neapibrėžiama, ką reiškia psichologo paslaugas teikti laikinai, ir ką reiškia psichologo paslaugas teikti kartais.

 

Atlikus antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad kai kurios Projekto nuostatos yra mažinančios psichologų kvalifikacijos įgijimo, psichologų praktinės veiklos, registracijos Psichologų registre, praktinės veiklos priežiūros ir atsakomybės skaidrumą ir galinčios sudaryti sąlygas piktnaudžiauti.

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

 

2.        

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija

2022-03-04

 

 

 

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – Inspekcija), išnagrinėjusi Jūsų pateiktą derinti Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą Nr. XIVP-762(2) (toliau – Projektas), pagal kompetenciją teikia šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Projekto 5 straipsnio 6 dalyje įtvirtinama, kad „Psichologų registro tvarkytojo interneto svetainėje viešai skelbiami šie Psichologų registro duomenys <...>“.

Fizinių asmenų asmens duomenų skelbimo viešai reguliavimas teisės aktuose turi atitikti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas)  6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, susijusį su Europos Sąjungos valstybės narės teise kaip teisiniu asmens duomenų tvarkymo pagrindu. Tuo atveju, kai asmens duomenų tvarkymas grindžiamas nacionaline teise, teisės akte būtina nurodyti asmens duomenų tvarkymo tikslą. Be to, teisinis reguliavimas turi atitikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką dėl teisės į asmens duomenų apsaugą apribojimų, pagal kurią tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu, be kita ko: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina tikslinti Projekto 5 straipsnio 6 dalį, nurodant Psichologų registro duomenų viešo skelbimo Psichologų registro tvarkytojo interneto svetainėje tikslą ir laikotarpį (tikslų terminą ar sąlygą, kuriai įvykus duomenys nebūtų skelbiami), kuris turi būti proporcingas tikslui, kurio siekiama (Reglamento 5 straipsnio 1 dalies e punktas).

2. Vadovaujantis Reglamento preambulės 31 punktu, taikant skaidrumo principą, fiziniams asmenims turėtų būti aišku, kaip su jais susiję asmens duomenys yra renkami, naudojami, su jais susipažįstama arba jie yra kitaip tvarkomi, taip pat kokiu mastu tie asmens duomenys yra ar bus tvarkomi.  Nėra aišku, ar Projekto 5 straipsnio 6 dalies 4 ir 5 punktų pagrindu siekiama viešai skelbti duomenis apie psichologo įgytos kvalifikacijos tobulinimo ir (ar) papildomos kvalifikacijos įgijimo, psichologo registracijos sustabdymo ar panaikinimo faktą ar ir kitus duomenis, pavyzdžiui, papildomos kvalifikacijos įgijimo datą, pavadinimą ir pan. Siūlytina tikslinti Projekto 5 straipsnio 6 dalies 4 ir 5 punktus aiškiai apibrėžiant, kokia apimtimi bus tvarkomi asmens duomenys.

 

Be to, abejotinas psichologui skirtų sankcijų už Lietuvos psichologų etikos kodekso pažeidimus viešo skelbimo, aptariamo Projekto 5 straipsnio 6 dalies 6 punkte, proporcingumas ir būtinumas.

 Projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad psichologo registracijos galiojimas sustabdomas Lietuvos psichologų etikos komitetui antrą kartą per kalendorinius metus priėmus sprendimą, kad psichologas šiurkščiai pažeidė psichologo etiką ir vadovaujantis Projekto 5 straipsnio 6 dalies 4 punktu apie psichologo registracijos sustabdymą yra paskelbiama Psichologų registro tvarkytojo interneto svetainėje. Manytina, kad tokia priemonė yra pati savaime veiksminga ir duomenų apie psichologui skirtas sankcijas už Lietuvos psichologų etikos kodekso pažeidimus viešas skelbimas būtų perteklinis.

3. Projekto 5 straipsnio 7 dalyje nurodoma, jog duomenys Psichologų registre yra atnaujinami ne rečiau kaip kas 5 metus. Nėra aišku, kurie konkrečiai asmens duomenys Psichologų registre atnaujinami kas 5 metus. Be to, siūlytina pakartotinai įvertinti ar atitinkamus asmens duomenis atnaujinant tik kas 5 metus bus tinkamai įgyvendinta Reglamento 5 straipsnio 1 dalies d punkte įtvirtinta duomenų valdytojo prievolė tvarkyti tikslius asmens duomenis (pavyzdžiui, duomenys apie psichologo registracijos sustabdymo ar panaikinimo faktą turėtų būti atnaujinti nedelsiant, kai tik tam yra poreikis, pavyzdžiui, atnaujinus sustabdytą psichologo registraciją, bet ne po 5 metų ir pan.).

4. Projekto 9 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad Etikos komiteto priimti sprendimai skelbiami Etikos komiteto interneto svetainėje. Iš šios nuostatos nėra aišku, kokia apimtimi siekiama skelbti Etikos komiteto priimtus sprendimus ir, ar būtų skelbiami asmens duomenys.

Pažymėtina, kad sprendžiant, ar tam tikrus asmens duomenis, nurodytus institucijų ar įstaigų dokumentuose, galima skelbti viešai, turi būti įvertintos pasekmės, kurias sukels toks asmens duomenų tvarkymas. Viešai paskelbti asmens duomenys tampa prieinami neapibrėžtam ratui asmenų, t. y. ne tik tiems asmenims, kurie turi teisėtą interesą tokius asmens duomenis gauti. Taip pat turėtų būti įvertinta ir tai, kad tam tikrais atvejais viešas asmens duomenų paskelbimas gali sulaikyti asmenį nuo galimybės teisėtai pasinaudoti jam teisės aktais numatytomis teisėmis. Taigi, pirmiausia turi būti įvertinta, ar siekiamų tikslų negalima pasiekti viešai neskelbiant asmens duomenų.

Tuo atveju, jeigu būtų įvertinta, kad skelbiant Etikos komiteto priimtus sprendimus Etikos komiteto interneto svetainėje asmens duomenų viešas skelbimas yra būtinas ir proporcingas, Projekto 9 straipsnis turėtų būti tikslinamas, numatant viešai skelbiamus asmens duomenis baigtiniu sąrašu, nurodant šių duomenų skelbimo tikslą ir laikotarpį. Tuo atveju, jeigu asmens duomenys nebus skelbiami, siūlytina tai nurodyti Projekto 9 straipsnio 10 dalyje, pavyzdžiui, kad Etikos komiteto interneto svetainėje skelbiami nuasmeninti Etikos komiteto priimti sprendimai.

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.                    

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2023-04-05

2

2

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. SV-S-197 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.9 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIVP-762 (toliau – projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje psichologas apibrėžtas kaip asmuo, Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka įgijęs psichologo kvalifikaciją, registruotas Psichologų registre ir užsiimantis psichologo praktine veikla. Tokia nuostata ydinga, nes psichologo kvalifikaciją įgijęs (baigęs projekto 3 straipsnyje nurodytas studijas) asmuo laikytinas psichologu, net jei nesiverčia psichologo praktine veikla, be to, atsižvelgiant į projekto 4 straipsnį, registracija Psichologų registre yra teisės užsiimti psichologo praktine veikla, o ne pripažinimo psichologu sąlyga. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 2 dalis tikslintina išbraukiant žodžius „registruotas Psichologų registre ir užsiimantis psichologo praktine veikla“.

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

 

2.                    

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2023-04-05

 

 

 

2. 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reglamentavimas, susijęs su Europos Sąjungos valstybės narės teise kaip teisiniu duomenų tvarkymo pagrindu. Tuo atveju, kai asmens duomenų tvarkymas grindžiamas nacionaline teise, teisės akte būtina nurodyti asmens duomenų tvarkymo tikslą. Kadangi projekte aptariamos atitinkamos asmens duomenų tvarkymo operacijos, tokios kaip asmens duomenų viešas skelbimas ir kt., siūlytina projekto straipsniuose, kuriuose yra reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas, aptarti teisėtus tikslus, kurių siekiant bus atliekami atitinkami asmens duomenų tvarkymo veiksmai.

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

 

3.                    

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2023-04-05

 

 

 

3. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 40 straipsnio 2 dalį licencijų išdavimo funkcijoms atlikti negali būti steigiami nauji valstybės registrai ir informacinės sistemos, jeigu Europos Sąjungos teisės aktuose ar jų įgyvendinamuosiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nėra nustatyta kitaip. Kadangi teisę užsiimti psichologo praktine veikla asmuo įgyja tik užsiregistravęs Psichologų registre, registracija prilyginama licencijos išdavimui. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį licencija gali būti įrašas Licencijų informacinėje sistemoje, kuriuo įstatymų nustatytais atvejais suteikiama teisė vykdyti tam tikros rūšies ūkinę veiklą, todėl informacija apie asmenims išduotus psichologo pažymėjimus gali būti suvedama ir formuojamas turinčių teisę užsiimti psichologo praktika sąrašas Licencijų informacinėje sistemoje. Asmuo įgytų teisę užsiimti psichologo praktine veikla nuo įrašo Licencijų informacinėje sistemoje atsiradimo dienos.  Atitinkamai turėtų būti koreguojamos projekto 1, 2, 4, 5, 6, 8, 11 ir 12 straipsnių nuostatos.

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

 

4.                    

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2023-04-05

 

 

 

4. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje valstybės kontroliuojamomis profesijomis laikomos tokios profesijos, kai viešąjį interesą užtikrinančias funkcijas vykdo savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos vykdomos. Taigi, jei psichologų profesija taptų valstybės reguliuojama profesija, įstatymu turi būti nustatytas tinkamas jos priežiūros mechanizmas, kurio projekte nėra numatyta. Projekte numatytas tik skundų dėl psichologų atskirų profesinės veiklos aspektų (profesinės etikos reikalavimų laikymosi) nagrinėjimas.

Atsižvelgiant į tai bei į tai, kad projektu siūloma reglamentuoti įvairių sričių psichologų praktinę veiklą, vienos valstybinės institucijos, į kurios reguliuojamą sritį patektų visų sričių psichologų praktinė veikla, nėra, todėl projekte siūlytina nurodyti, kad psichologų pažymėjimų išdavimą, psichologų praktinės veiklos priežiūrą vykdo naujai įsteigta nevyriausybinė psichologus vienijanti organizacija Lietuvos Respublikos psichologų rūmai (toliau – Rūmai), o psichologų pažymėjimų išdavimo taisykles tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija (-os), bei papildyti projektą nuostatomis, reglamentuojančiomis Rūmų funkcijas, valdymo ir veiklos ypatumus bei užtikrinančiomis Rūmų įsteigimą iki įstatymo įsigaliojimo.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

Komitetas pritaria LRV siūlymui su psichologų etika susijusias funkcijas pavesti ne Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, o kitai naujai sukurtai organizacijai arba jau veikiančiai įstaigai, kurios funkcijos labiau sietųsi su psichologų veiklos priežiūra.

 

5.                    

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2023-04-05

2

5

 

5. Atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą psichologo sąvoką, papildomas kvalifikacijos ir kompetencijos paminėjimas apibrėžiant psichologo praktinę veiklą yra perteklinis, todėl siūlytina  projekto 2 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:

„5. Psichologo praktinė veikla – psichologo profesinė veikla, apimanti psichologo paslaugų gavėjo psichologinį įvertinimą ir testavimą, psichologinę ekspertizę, psichologinį konsultavimą, psichologinės intervencijos taikymą, psichologo šviečiamąją ir prevencinę veiklą“.

 

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Termino apibrėžtyje pateikus aiškią nuorodą į šį įstatymą, nebūtina kartoti nuostatų „pagal įgytą kvalifikaciją ir kompetenciją“, nes būtent šiame įstatyme ir yra nustatyti reikalavimai psichologų kvalifikacijai.

Pabrėžtina, kad visi nauji terminai turi būti suderinti su VLKK.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo 2 str. 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Psichologo praktinė veikla – Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos šio įstatymo ir kitų teisės aktų reglamentuojama psichologo profesinė veikla pagal įgytą kvalifikaciją ir kompetenciją, apimanti psichologo paslaugų gavėjo psichologinį įvertinimą ir testavimą, psichologinę ekspertizę, psichologinį konsultavimą, psichologinės intervencijos taikymą, psichologo šviečiamąją ir prevencinę veiklą“

 

6.                    

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2023-04-05

2

6

 

6. Atsižvelgiant į tai, kad psichologo pažymėjime siūloma įrašyti psichologo veiklas / sritis, siūlytina patikslinti projekto 2 straipsnio 6 dalį ją išdėstant taip:

„6. Psichologo praktinės veiklos sritis – psichologo pažymėjime įrašyta psichologo profesinės veiklos sritis, kurioje psichologas turi teisę vykdyti psichologo praktinę veiklą.“

 

 

Pritarti iš dalies

Pabrėžtina, kad visi nauji terminai turi būti suderinti su VLKK.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo 2 str. 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Psichologo praktinės veiklos sritis – Psichologų registre įrašyta psichologų profesinės veiklos sritis, atitinkanti šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų studijų baigimą patvirtinančiuose dokumentuose įrašytą studijų programą metu ir (arba) praktinės veiklos metu įgytą psichologo kvalifikaciją ir kompetenciją.“

 

7.                    

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2023-04-05

3

 

 

7. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 1 straipsnio 1 punktas nustato mokslo ir studijų valstybinį reguliavimą, ir tai, kad psichologo kvalifikacija, įgyta pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, turės būti pripažįstama vadovaujantis Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu, siūlytina koreguoti projekto 3 straipsnį, suderinant jį su Mokslo ir studijų įstatyme vartojamomis sąvokomis ir Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu. Siūlytina projekto 3 straipsnį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. Psichologo profesinės kvalifikacijos įgijimas  

Psichologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines pirmosios ir antrosios pakopų psichologijos studijų krypties studijas arba vientisąsias universitetines psichologijos studijų krypties studijas arba įgijus lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. Psichologo profesinė kvalifikacija, įgyta pagal užsienio valstybių ir (ar) tarptautinių organizacijų švietimo programas,  pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“

 

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Šiuo metu vientisosios universitetinės psichologijos krypties studijos Lietuvoje nėra vykdomos, tačiau ateityje tokios studijos gali atsirasti. Tam, kad nereikėtų vėliau keisti įstatymo, tikslinga jau dabar įstatyme numatyti įvairias studijų formas.

Siūloma formuluotė atsižvelgus tiek į LRV, tiek į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„Psichologo kvalifikacija įgyjama baigus universitetines pirmosios ir antrosios psichologijos studijų pakopų krypties psichologijos studijų krypties bakalauro ir psichologijos magistro studijas bei įgijus socialinių mokslų bakalauro ir socialinių mokslų magistro kvalifikacinius laipsnius arba vientisąsias universitetines psichologijos krypties studijas arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstant kaip šiai kvalifikacijai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                       lygiavertę psichologo kvalifikaciją. Psichologo profesinė kvalifikacija, įgyta pagal užsienio valstybių ir (ar) tarptautinių organizacijų švietimo programas,  pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“

 

8.                    

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2023-04-05

5

1

 

8. Pagal Licencijavimo pagrindų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo ir Licencijų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Licencijavimo pagrindų aprašas), 18.3 papunktį veiklos licencijavimą reguliuojančiuose įstatymuose turi būti įtvirtintos licencijos išdavimo sąlygos, tai yra esminiai reikalavimai ūkio subjektui, siekiančiam užsiimti licencijuojama veikla. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje nustatyti ne esminiai reikalavimai asmeniui, norinčiam užsiimti psichologo praktine veikla, bet procedūrinės nuostatos – pateiktinų dokumentų ir duomenų sąrašas, kuris galėtų būti įtvirtintas poįstatyminiame teisės akte – licencijavimo taisyklėse. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekte aiškiai nurodyti visus esminius reikalavimus asmeniui, siekiančiam gauti teisę užsiimti psichologo praktine veikla, ir atsisakyti procedūrinių nuostatų dėl pateiktinų dokumentų ir duomenų.

 

Pritarti

 

9.                    

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2023-04-05

5,

5

1,

6

2,

3

9. Iš projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6 dalies 3 punkto nuostatų nėra aišku, ar asmuo, baigęs universitetines psichologijos studijų krypties psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro studijas arba vientisąsias universitetines psichologijos krypties studijas, galėtų prašyti leisti užsiimti psichologo praktika bet kurioje srityje, ar taikytini papildomi reikalavimai dėl konkrečios kvalifikacijos ar darbo patirties norint užsiimti psichologo praktika tam tikroje srityje, todėl siūlytina papildyti projektą nuostatomis, aiškiai apibrėžiančiomis reikalavimus asmenims, norintiems užsiimti psichologo praktika konkrečiose srityse.

 

 

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 5 str. 1 d. 2 p. ir jį išdėstyti taip:

„2)  duomenis apie dokumentus, patvirtinančius psichologo įgytas kompetencijas psichologo praktinės veiklos sritįyje (sritisyse), kurioje (kuriose) jis ketina užsiimti psichologo praktine veikla ir šiuos duomenis patvirtinančius dokumentus vykdyti praktinę veiklą;“.

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 5 str. 6 d. 3 p. ir jį išdėstyti taip:

„3) psichologo praktinės veiklos sritis (sritys), kartu nurodant dokumentus, pagrindžiančius jo įgytą kvalifikaciją užsiimti psichologo praktine veikla toje srityje (tose srityse) (aukštojo mokslo diplomus, kuriuose nurodyta pabaigta studijų programa darbo patirtį liudijančius dokumentus, kitus dokumentus, patvirtinančius papildomos kvalifikacijos įgijimą);“

 

10.                

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2023-04-05

 

 

 

10. Pagal Licencijavimo pagrindų aprašo 18.6 papunktį licencijavimą reguliuojančiame įstatyme turi būti nustatytos išimtys, jeigu jos taikomos, kai licencijos neišdavimas ar motyvuoto atsisakymo išduoti licenciją nepateikimas per nustatytą terminą nelaikomas licencijos išdavimu (šios išimtys turi būti pateisinamos svarbiais visuomenės interesais, įskaitant teisėtus trečiųjų asmenų interesus). Dėl šios priežasties siūlytina projekte nustatyti, kad pareiškėjas įgyja teisę užsiimti psichologo praktika, jei per projekto 5 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą psichologo pažymėjimas neišduodamas arba nepateikiamas motyvuotas atsisakymas išduoti pažymėjimą.

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

 

11.                

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2023-04-05

5

3

 

11. Atsižvelgiant į bendrąsias dokumentų apskaitos taisykles, projekto 5 straipsnio 3 dalyje įrašytas reikalavimas pažymėjime nurodyti registracijos numerį yra perteklinis, taip pat perteklinis yra ir antrasis šio straipsnio 3 dalies sakinys, nes projekto 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kada išduodamas psichologo registracijos pažymėjimas. Dėl to siūlytina patikslinti projekto 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „Teisė užsiimti psichologo praktine veikla suteikiama asmeniui išduodant psichologo pažymėjimą ir įrašant į Psichologų sąrašą Licencijų informacinėje sistemoje.“

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

 

12.                

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2023-04-05

5

6

 

12.  Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas duomenų kiekio mažinimo principas, pagal kurį asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2021 m. birželio 22 d. sprendime byloje Nr. C‑439/19 (110 paragrafas) nurodė, kad „būtinumo reikalavimas nėra įvykdomas, jei nurodytas bendrojo intereso tikslas gali būti tinkamai ir taip pat veiksmingai pasiektas kitomis priemonėmis, kurios mažiau ribotų duomenų subjektų pagrindines laisves ir teises, ypač teises į privatų gyvenimą ir į asmens duomenų apsaugą, garantuojamas Chartijos 7 ir 8 straipsniuose, o nukrypti nuo tokių duomenų apsaugos principo leidžiančios nuostatos ir šio principo apribojimai negali viršyti to, kas yra griežtai būtina“. Atsižvelgiant į tai bei į projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, kad psichologo registracijos galiojimas sustabdomas Lietuvos psichologų etikos komitetui (toliau – Komitetas) antrą kartą per kalendorinius metus priėmus sprendimą, kad psichologas šiurkščiai pažeidė psichologo profesinę etiką, projekto 5 straipsnio 6 dalies 6 punkte nurodytas psichologui skirtų sankcijų už Lietuvos psichologų profesinės etikos kodekso pažeidimus viešinimas nėra būtinas ir proporcingas siekiant apsaugoti visuomenės interesus gauti kokybiškas ir etiškas psichologų paslaugas. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio reguliavimo aiškumo bei dermės su Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 7 ir 8 dalyse vartojamomis sąvokomis, taip pat siekiant aiškiai nurodyti, kokia informacija ir duomenys turi būti viešai skelbiami Licencijų informacinėje sistemoje, siūlytina projekto 5 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:

„6. Licencijų informacinės sistemos interneto svetainėje www.licencijavimas.lt viešai skelbiami šie duomenys: 

1) į Psichologų sąrašą įrašyto psichologo vardas ir pavardė; 

2) asmens įgyta aukštojo mokslo kvalifikacija, aukštojo mokslo kvalifikacijos įgijimo data; 

3) psichologo praktinės veiklos sritis (sritys), kartu nurodant dokumentus, pagrindžiančius jo įgytą kvalifikaciją užsiimti psichologo praktine veikla toje srityje (tose srityse) (aukštojo mokslo kvalifikaciją liudijančius dokumentus, darbo patirtį liudijančius dokumentus, kitus dokumentus, patvirtinančius papildomų kompetencijų įgijimą, nurodant išdavimo datą, įstaigos, išdavusios dokumentą, pavadinimą bei dokumento pavadinimą).“ 

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Projekto 5 str. 6 dalies 3 ir 4 punktus išdėstyti taip:

“3) psichologo praktinės veiklos sritis (sritys), kartu nurodant dokumentus, pagrindžiančius jo įgytą kvalifikaciją užsiimti psichologo praktine veikla toje srityje (tose srityse) (aukštojo mokslo diplomus, kuriuose nurodyta baigta studijų programa darbo patirtį liudijančius dokumentus, kitus dokumentus, patvirtinančius papildomos kvalifikacijos kompetencijos įgijimą);

„4) duomenys apie įgytos  psichologo įgytos kvalifikacijos kompetencijos tobulinimą ir (ar) papildomos kvalifikacijos kompetencijos įgijimą;“

 

 

 

13.                

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2023-04-05

5

 

 

13. Vadovaujantis Reglamento 5 straipsnio 1 dalies e punkte įtvirtintu duomenų saugojimo trukmės apribojimo principu, projekto 5 straipsnis papildytinas jo 6 dalyje nurodytų asmens duomenų viešinimo terminu, kuris turi būti proporcingas siekiamam tikslui.

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

 

14.                

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2023-04-05

5

7

2

14. Siūlytina patikslinti projekto 5 straipsnio 7 dalies 2 punkto formuluotę taip:  „jeigu pasikeitė šio straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 6 dalies 1 punkte nurodytuose dokumentuose pateikiami duomenys – šiuos pasikeitimus įrodantys dokumentai.“

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

 

15.                

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2023-04-05

6

1

2

15. Atsižvelgiant į tai, kad teismas savo sprendimu gali panaikinti laikiną nušalinimą nuo pareigų ar laikiną teisės užsiimti psichologo praktine veikla sustabdymą, siūlytina projekto 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą papildyti nurodant, kad psichologo pažymėjimo galiojimas stabdomas, kol išnyksta teismo sprendimu nustatytas psichologo pažymėjimo galiojimo sustabdymo pagrindas, aiškiai įvardijant, kad nušalinama tik nuo su psichologo praktine veikla susijusių pareigų, bei šį punktą formuluoti taip:

„2) įsigaliojus teismo sprendimui dėl psichologo laikino nušalinimo nuo pareigų, kurias eidamas psichologas užsiima psichologo praktine veikla, ar laikino teisės užsiimti psichologo praktine veikla sustabdymo, psichologo laikino nušalinimo nuo pareigų, kurias eidamas psichologas užsiima psichologo praktine veikla, ar laikino teisės užsiimti psichologo praktine veikla sustabdymo laikotarpiu;“.

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

 

16.                

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2023-04-05

6

 

 

16. Pagal Licencijavimo pagrindų aprašo 18.8 papunktį licencijavimą reglamentuojančiame įstatyme turėtų būti nuostata, kad prieš licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu nustatyti trūkumai yra neesminiai ar nekeliantys rizikos pažeisti svarbius visuomenės interesus, licencijos turėtojas turi būti įspėjamas apie numatomą taikyti poveikio priemonę. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atitinkama nuostata papildyti projekto 6 straipsnį.

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

 

17.                

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2023-04-05

6,

6

1,

5

4

17. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatyme už šiurkščius pacientų teisių pažeidimus, analogiškus projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytiems psichologo profesinės etikos pažeidimams, numatytas  asmens sveikatos priežiūros  (įskaitant medicinos psichologo) praktikos  licencijos galiojimo panaikinimas, taip pat numatyta, kad tokiu atveju dėl naujos licencijos išdavimo galima kreiptis tik praėjus šešiems mėnesiams nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos. Atsižvelgiant į tai, projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto turėtų būti atsisakyta, projekto 6 straipsnio 5 dalis papildytina psichologo pažymėjimo galiojimo panaikinimo pagrindu „5) Lietuvos psichologų etikos komitetui nustačius, kad psichologas šiurkščiai pažeidė psichologo profesinę etiką: šiurkščiai elgėsi ir (ar) žemino psichologo paslaugų gavėjo orumą; pasinaudojo pareigomis, norėdamas sau gauti neteisėtų pajamų arba dėl kitokių asmeninių paskatų; seksualiai priekabiavo prie psichologo paslaugų gavėjo; sukčiavo ar atliko vagystę iš psichologo paslaugų gavėjo; būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų teikė psichologo paslaugų gavėjui paslaugas; atliko kitą veiką, kuria buvo šiurkščiai pažeistos psichologo paslaugų gavėjo teisės“. Taip pat projekto 6 straipsnio 7 dalis papildytina nuostata, kad „Asmuo, kurio psichologo pažymėjimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio 5 dalies 5 punkto pagrindu, kreiptis dėl psichologo pažymėjimo išdavimo gali praėjus šešiems mėnesiams nuo psichologo pažymėjimo galiojimo panaikinimo dienos“.

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

 

18.                

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2023-04-05

6

5

4

18. Siūlytina tikslinti projekto 6 straipsnio 5 dalies 4 punktą, nurodant, kas turi pateikti informaciją Licencijų informacinės sistemos tvarkytojui apie psichologo mirtį. Taip pat projekto 6 straipsnyje reikėtų nurodyti pasekmes, kurios numatomos psichologui, jei jis neinformuoja Komiteto (atsižvelgiant į šio nutarimo 4 punkte pateiktą pasiūlymą – psichologų praktinės veiklos priežiūrą vykdančios institucijos) apie projekto 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose arba 5 dalies 2 punkte nurodytą teismo sprendimą.

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

 

19.                

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2023-04-05

7

3

 

19. Siekiant dermės su Mokslo ir studijų įstatymu, nustatančiu, kad aukštojo mokslo studijas baigęs asmuo įgyja aukštojo mokslo kvalifikaciją – kvalifikacinį laipsnį, mokslo daktaro laipsnį, meno daktaro laipsnį, taip pat kvalifikaciją, kurią suteikia aukštoji mokykla, turinti kompetentingos institucijos pritarimą tai kvalifikacijai teikti, ir jį įgyvendinančiais teisės aktais, bei dermės su Švietimo įstatymo 2 straipsnio 7 ir 8 dalyse vartojamomis sąvokomis, siūlytina projekte koreguoti formuluotes: projekto 7 straipsnio 3 punkte – vietoje „papildoma specializacija“ vartoti „papildomos kompetencijos“, vietoje „kvalifikacija“ vartoti „kompetencijos“, 5 straipsnio 6 dalies 3 ir 4 punktuose bei 7 dalies 1 ir 3 punktuose, 10 straipsnio pavadinime bei 1 dalyje – vietoje „papildoma kvalifikacija“ ar „kvalifikacijos tobulinimas“ vartoti „papildomos kompetencijos“ ar „kompetencijų tobulinimas“.

 

 

Pritarti iš dalies

Pagal Švietimo įstatymą:

Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma.

Kvalifikacija – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama asmens turimų kompetencijų arba profesinės patirties ir turimų kompetencijų, reikalingų tam tikrai veiklai, visuma.

 

Pasiūlymas:

„7 straipsnis. Psichologo teisės

Psichologas turi teisę:

<...>

3) įgyti papildomą kvalifikaciją kompetenciją ir, siekdamas įgyti įstaigoje (organizacijoje) einamoms pareigoms reikalingą kompetenciją, tobulinti turimą kvalifikaciją kompetenciją, šiame įstatyme nustatyta tvarka ir apimtimi gaunant su papildomos kompetencijos įgijimu ar kompetencijos tobulinimu susijusį finansavimą darbdaviui šio įstatymo nustatyta apimtimi ir tvarka apmokant išlaidas, susijusias su kvalifikacijos tobulinimu;“.

 

20.                

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2023-04-05

8

1

1

20. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad esminės psichologo veiklos sąlygos turi būti apibrėžtos įstatyminiu lygmeniu, siūlytina tikslinti projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nustatant, kad psichologas, užsiimantis psichologo praktine veikla, privalo laikytis šiame įstatyme nustatytų psichologo praktinės veiklos sąlygų.

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

 

21.                

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2023-04-05

9

1

 

21. Profesinės etikos reikalavimai įprastai apibrėžiami atitinkamos profesijos specialistų bendrai tos profesijos atstovams pripažįstant būtinus etikos reikalavimus ir jų  laikymosi svarbą savo profesijoje. Profesinės etikos laikymasis yra būtina psichologo profesinės veiklos sąlyga, todėl svarbu, kad šios profesijos atstovai kaip įmanoma labiau įsitrauktų į visas veiklas, užtikrinančias psichologų reputaciją. Atsižvelgiant į tai, siūlytina koreguoti projekto 9 straipsnio 1, 2 ir 8 dalis, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai numatytas Lietuvos psichologų profesinės etikos kodekso, Komiteto formavimo, jo nuostatų tvirtinimo, techninio aptarnavimo funkcijas pavedant siūlomiems įsteigti Rūmams ir atitinkamai atsisakant nuostatos dėl Komiteto biuro išlaikymo iš valstybės biudžeto asignavimų.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

Komitetas pritaria LRV siūlymui su psichologų etika susijusias funkcijas pavesti ne Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, o kitai naujai sukurtai organizacijai arba jau veikiančiai įstaigai, kurios funkcijos labiau sietųsi su psichologų veiklos priežiūra.

 

22.                

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2023-04-05

9

2, 3

 

22. Projekto 9 straipsnio 2 dalis numato Komiteto sudėtį, į kurią įtraukiami ir valstybės institucijų (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) atstovai, atsižvelgiant į šio nutarimo 21 punkto siūlymą, kuriuo siūloma Komiteto formavimo funkcijas pavesti Rūmams, siūlytina apsvarstyti tikslingumą į Komiteto sudėtį įtraukti valstybės institucijų atstovus. Nusprendus, kad valstybės institucijų atstovus yra tikslinga įtraukti į komiteto sudėtį, bei atsižvelgiant į tai, kad Teisingumo ministerija psichologinės pagalbos teikimo nereglamentuoja, nekoordinuoja ir neorganizuoja, siūlytina Teisingumo ministerijos atstovą išbraukti iš privalomų į Komiteto sudėtį įtraukiamų  atstovų. Įvertinus tai, kad psichologų profesinės etikos klausimai ir problemos dažnai yra susijusios su psichologo paslaugos gavėjo patirtimi ir galimais jo teisių pažeidimais gaunant psichologo paslaugas, siūlytina į Komiteto sudėtį įtraukti ne vieną, o du psichologų paslaugų gavėjų interesams atstovaujančių organizacijų atstovus.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 2 straipsnio 2 dalį psichologas yra asmuo, Psichologų praktinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka įgijęs psichologo kvalifikaciją, registruotas Psichologų registre ir užsiimantis psichologo praktine veikla. Pagal projekto 9 straipsnio 3 dalį „į Etikos komitetą deleguojamas tik nepriekaištingos reputacijos, ne trumpiau kaip 3 metus psichologo praktine veikla užsiimantis ar ne mažesnę kaip 3 metų narystės psichologų paslaugų gavėjų organizacijoje patirtį turintis asmuo“. Atsižvelgiant į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos veiklos sritis ir specifiką, tikėtina, kad dauguma šiose ministerijose dirbančių darbuotojų bei valstybės tarnautojų nėra psichologai (kaip tai apibrėžta projekto 2 straipsnio 2 dalyje), taip pat neturės nei psichologo praktinės veiklos, nei narystės psichologų paslaugų gavėjų organizacijoje patirties. Atsižvelgiant į tai, bei nusprendus, kad į Komiteto sudėtį būtina įtraukti ir valstybės institucijų atstovus, siūlytina koreguoti projekto 9 straipsnio 3 dalį valstybės institucijų skiriamiems atstovams numatant kitokios darbo patirties reikalavimą, pavyzdžiui: „atstovai, kurių darbo funkcijos susijusios su psichologinės pagalbos teikimo atitinkamoje srityje reglamentavimu, koordinavimu, organizavimu“.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Etikos komitetas sudaromas 2 metams ir veikia pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamus nuostatus. Etikos komitetą, tvirtinamą švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu sudaro 11 narių, iš jų trys nariai yra psichologijos studijų krypties antrosios pakopos psichologijos magistro studijas vykdančių universitetų atstovai; trys nariai – po vieną Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovaią; keturi nariai – psichologų visuomeninių organizacijų ir profesinių sąjungų atstovai; vienas narys -  psichologų paslaugų gavėjų interesus atstovaujančių organizacijų atstovas. 10 iš 11 Etikos komiteto narių turi būti psichologai. Etikos komiteto pirmininką renka Etikos komitetas.“

 

23.                

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2023-04-05

 

 

 

23. Atsižvelgiant į šio nutarimo 4 ir 21 punktų siūlymus, siūlytina atsisakyti  Projekto 9 straipsnio 7  dalies. 

 

Pritarti

 

24.                

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2023-04-05

9

9

 

24. Siūlytina projekto 9 straipsnio 9 dalies 1 punktą papildyti aiškiai nurodant, kokie sprendimai gali būti priimti (be kita ko, ar galėtų būti priimtas sprendimas atsisakyti priimti ir nagrinėti gautą skundą ir kokiais atvejais), kokios sankcijos šių sprendimų pagrindu gali būti taikomos pažeidimą padariusiam psichologui, taip pat šias sankcijas taikantys subjektai, t. y. reikėtų nurodyti, ar tokių sprendimų pagrindu gali būti stabdomas ar panaikinamas teisės užsiimti psichologo praktika galiojimas, ar taikomos kokios kitos sankcijos. Taip pat derėtų aiškiai apibrėžti tai, kokios aplinkybės laikomos sunkinančiomis ir lengvinančiomis. Siekiant teisinio aiškumo, taip pat siūlytina aiškiai nurodyti tokių Komiteto sprendimų apskundimo tvarką – ar jie skundžiami administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, ar bendrosios kompetencijos teismui – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, nustatyti, kad Komiteto sprendimus turi teisę skųsti ne tik psichologai, bet ir skundus padavę asmenys, taip pat nustatyti Komiteto sprendimo įsigaliojimo tvarką, jei jis per nustatytą terminą nėra skundžiamas, Komiteto sprendimų pateikimo pareiškėjams, psichologui ir kitiems suinteresuotiems subjektams tvarką ir terminus.

Taip pat siūlytina įstatyme nurodyti maksimalų terminą, per kurį pareiškėjų skundai turi būti išnagrinėti Komitete, kartu nurodant, kokį laikotarpį galėtų trukti papildomi tyrimai ir ar šių papildomų tyrimų laikotarpis įskaitomas į sprendimo priėmimo trukmę.

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

 

25.                

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2023-04-05

9

10

 

25. Projekto 9 straipsnio 10 dalis nustato, kad Komiteto priimti sprendimai ir kiti teisės aktais numatyti dokumentai skelbiami Komiteto interneto svetainėje. Vertinant tai, kad Komiteto sprendimuose ar kituose dokumentuose gali būti nurodyti psichologų, skundą pateikusių asmenų ir kitų asmenų asmens duomenys, įskaitant ir specialių kategorijų asmens duomenis, bei atsižvelgiant į Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą, siūlytina projekto 9 straipsnio 10 dalyje nurodyti, kad Rūmų interneto svetainėje šie dokumentai skelbiami tik nuasmeninti.

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

 

26.                

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2023-04-05

10

 

 

26. Projekto 10 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato papildomų kompetencijų įgijimo ar turimų kompetencijų tobulinimo finansavimo tvarką, nuostata suponuoja, kad visų psichologų, nepriklausomai nuo jų veiklos pobūdžio, kompetencijų tobulinimo tikslo ar papildomų kompetencijų įgijimo poreikio ir įgijimo sąlygų, kompetencijų tobulinimas bus apmokamas valstybės biudžeto lėšomis. Tačiau projekto 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta siauresnė psichologų kompetencijų tobulinimo finansavimo iš valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų apimtis, t. y. kad siekiant įgyti įstaigoje (organizacijoje) einamoms pareigoms reikalingą kompetenciją, užtikrinamas psichologų kompetencijų tobulinimo ne mažiau kaip 40 valandų per 5 kalendorinius metus finansavimas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų, o kitais atvejais psichologų kompetencijos tobulinimas, papildomos kompetencijos įgijimas ar kompetencijos tobulinimas papildomai tuo atveju, kai psichologas praktinę veiklą per pastaruosius 5 metus vykdė trumpiau nei 3 metus, gali būti finansuojamas suderinus su į pareigas priimančiu asmeniu (darbdaviu), iš kitų teisėtų lėšų ar psichologo lėšų. Pažymėtina, kad jokios kitos valstybės reguliuojamos profesijos atstovų kompetencija nėra tobulinama išimtinai už valstybės biudžeto lėšas. Dėl šios priežasties psichologų kompetencijos tobulinimo visiškas finansavimas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų pažeistų lygiateisiškumo principą ir toks valstybės biudžeto lėšų naudojimas nebūtų pagrįstas ir racionalus.  Atsižvelgiant į tai, projekto 10 straipsnio 2 dalį siūlytina tikslinti  nurodant, kad valstybės biudžeto lėšomis gali būti finansuojami ne visų psichologų, siekiančių įgyti kompetencijas, reikalingas darbui, o psichologų, dirbančių viešojo sektoriaus subjektuose – valstybės ar savivaldybių institucijose ir įstaigose ar kitose organizacijose, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžeto.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto  10 str. ir jį išdėstyti taip:

„10 straipsnis. Psichologų papildomos kvalifikacijos kompetencijos įgijimo ir jų kvalifikacijos kompetencijos tobulinimo organizavimas ir finansavimas

1. Psichologų papildomos kvalifikacijos kompetencijos  įgijimo, jų turimos kvalifikacijos kompetencijos tobulinimo, siekiant įgyti įstaigoje (organizacijoje) einamoms pareigoms reikalingą kompetenciją, taip pat kvalifikacijos tobulinimo papildomai tuo atveju, kai psichologas praktinę veiklą per pastaruosius 5 metus vykdė trumpiau nei 3 metus, organizavimo, įskaitant papildomos kvalifikacijos įgijimo ir (ar) turimo kvalifikacijos tobulinimo reikalavimų nustatymą, ir finansavimo tvarką bei reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota ministerija institucija (įgaliotos ministerijos institucijos).

2. Siekiant įgyti  įstaigoje (organizacijoje) einamoms pareigoms reikalingą kompetenciją, Psichologams, dirbantiems valstybės ar savivaldybių institucijose ir įstaigose ar kitose organizacijose, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžeto, užtikrinamas psichologų   kvalifikacijos kompetencijos tobulinimo ne mažiau kaip 40 80 valandų per 5 kalendorinius metus finansavimas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų. ar kitų teisėtų lėšų. Kitais atvejais psichologų kvalifikacijos tobulinimas, papildomos kvalifikacijos įgijimas ar kvalifikacijos tobulinimas papildomai tuo atveju, kai psichologas praktinę veiklą per pastaruosius 5 metus vykdė trumpiau nei 3 metus gali būti finansuojamas, suderinus su į pareigas priimančiu asmeniu (darbdaviu), iš kitų teisėtų lėšų ar psichologo lėšų.“

 

27.                

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2023-04-05

11

 

 

27. Projekto 11 straipsnio 1 dalyje yra nustatoma, kad „valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turintys pagal įsisteigimo valstybės teisės aktus įgytą teisę verstis psichologo praktine veikla, turi teisę laikinai ir kartais teikti psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme nustatyta tvarka.“

Tačiau to paties straipsnio 2 dalyje yra nustatoma, kad 1 dalyje nurodyti asmenys turi teisę teikti paslaugas laikinai ir kartais tik užsiregistravę Psichologų registre. Tokia nuostata prieštarauja laisvo paslaugų teikimo principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 7 straipsnyje.

Be to, projekto 11 straipsnio 3 dalyje yra nustatoma prievolė 1 dalyje nurodytiems asmenims pateikti dokumentus Psichologų registro duomenų tvarkytojui. Vadovaujantis Profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, kitos valstybės narės pilietis, šiuo atveju psichologas, siekiantis teikti paslaugas laikinai ir kartais, turi pateikti kompetentingos institucijos nustatytus dokumentus, vadovaudamasis Profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodytu baigtiniu dokumentų sąrašu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina koreguoti projektą išbraukiant 11 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

28.                

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2023-04-05

12

2

 

28. Atsižvelgiant į tai, kad projekte nenurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečius Psichologų registre registruoja Psichologų registro duomenų tvarkytojas, siūlytina išbraukti projekto 12 straipsnio 2 dalį.

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

 

29.                

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2023-04-05

13

1

 

29. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato psichologo pareigą laikytis Lietuvos psichologų profesinės etikos kodekso, tikslintina projekto 13 straipsnio 1 dalis ją išdėstant taip: „Etikos komitetas nagrinėja skundus dėl Lietuvos psichologų etikos kodekso nuostatų pažeidimų.“

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

 

30.                

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2023-04-05

13

2

 

30. Projekto 13 straipsnio 2 dalies, kurioje numatoma, kad „psichologo paslaugų gavėjų skundai dėl juridinių asmenų psichologo praktinės veiklos, susiję su galimai jiems suteiktų psichologo paslaugų kokybės reikalavimų pažeidimais, nagrinėjami juridinių asmenų patvirtinta tvarka“, formuluotė dėl juridinių asmenų psichologo praktinės veiklos vykdymo nėra aiški, nes juridiniai asmenys psichologo praktinės veiklos nevykdo. Siūlytina projekto 13 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „Psichologo paslaugų gavėjų skundai dėl psichologo, einančio jo įgytą kvalifikaciją atitinkančias pareigas viešojo ar privataus sektoriaus įstaigoje (organizacijoje), praktinės veiklos, susiję su galimai jiems suteiktų psichologo paslaugų kokybės reikalavimų pažeidimais, nagrinėjami įstaigos (organizacijos) vadovo nustatyta tvarka.“

Skundai dėl psichologo paslaugų kokybės pagal savo esmę negali būti atskiriami nuo skundų dėl psichologų profesinės etikos reikalavimų laikymosi, nes psichologo paslaugų kokybė būtų netinkama būtent dėl psichologų profesinės etikos reikalavimų nesilaikymo, todėl nagrinėjant skundus dėl psichologo paslaugų kokybės reikėtų vertinti psichologų profesinės etikos reikalavimų laikymąsi (tai daryti pagal projektą numatoma pavesti Komitetui (projekto 9 ir 13 straipsniai), tam reikia turėti psichologijos srities žinių. Atsižvelgiant į tai, siūlytina iš projekto 13 straipsnio 2 dalies išbraukti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kaip instituciją, nagrinėjančią skundus dėl individualiai psichologo praktine veikla užsiimančio psichologo suteiktų psichologo paslaugų kokybės.

Atsižvelgiant į šio nutarimo 4 punkte pateiktą pasiūlymą, projekto 13 straipsnyje nustatytina, kad skundų nagrinėjimą dėl psichologo, einančio jo įgytą kvalifikaciją atitinkančias pareigas viešojo ar privataus sektoriaus įstaigoje (organizacijoje), suteiktų psichologo paslaugų kokybės, jei asmuo nepatenkintas įstaigos (organizacijos) priimtu sprendimu išnagrinėjus jo skundą, bei dėl individualiai psichologo praktine veikla užsiimančio psichologo suteiktų psichologo paslaugų kokybės nagrinėja Rūmai. 

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

 

31.                

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2023-04-05

15

3

 

31. Atsižvelgiant į švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Kvalifikacinių laipsnių sąrangą, siūlytina koreguoti projekto 15 straipsnio 3 dalį ją išdėstant taip:

„Asmuo, kuris iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos turėjo aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus universitetines pirmosios pakopos psichologijos studijas, ir dirbo psichologu, turi teisę užsiimti psichologo praktine veikla, neturėdamas šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos aukštojo mokslo kvalifikacijos, ne ilgiau kaip 3 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“

 

Pritarti

Argumentai:

Įstatymuose tikslinga tiksliai nurodyti datą, iki kada asmenys, neturintys reikiamos kvalifikacijos, gali teikti įvairias paslaugas.

Atsižvelgiant į tai, kad LRV siūlo įstatymo įsigaliojimą nukelti iki 2025 m. gegužės 1 d., tikslinga projekte nurodyti, kad asmenys, kurie šiuo metu neturi reikiamos kvalifikacijos, tačiau dirba psichologais, turi teisę užsiimti psichologo praktine veikla iki 2028 m. gegužės 1 d.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 15 str. 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Asmuo, kuris iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos turėjo aukštojo mokslo kvalifikaciją, buvo įgijęs įgytą baigus universitetines pirmosios pakopos psichologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį studijas, tačiau nebuvo įgijęs psichologijos magistro kvalifikacinio laipsnio, ir  dirbo psichologu, turi teisę užsiimti psichologo praktine veikla, neturėdamas šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos aukštojo mokslo kvalifikacijos,  ne ilgiau kaip 3 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, iki įgis šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytą išsilavinimą iki 2028 m. gegužės 1 d.“

 

32.                

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2023-04-05

15

 

 

32. Medicinos psichologų profesinės kvalifikacijos įgijimo ir tobulinimo sąlygas, teisės verstis asmens sveikatos priežiūros praktika įgijimo, įgyvendinimo ir panaikinimo sąlygas, profesinės kvalifikacijos pripažinimą ir kompetenciją, licencijos išdavimo, galiojimo sustabdymo ir galiojimo panaikinimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymas. Atsižvelgiant į tai bei siekiant išvengti dvigubo licencijavimo bei papildomos administracinės naštos medicinos psichologams (t. y. be prievolės gauti licenciją, dar ir užsiregistruoti Psichologų registre (patikslinus projektą pagal šio nutarimo 3 punkte nurodytą pasiūlymą – gauti psichologo registracijos pažymėjimą), projekte turėtų būti įvardyta, jog medicinos psichologams norint užsiimti psichologo praktine veikla netaikomas reikalavimas papildomai gauti psichologo registracijos pažymėjimą, jei jis turi išduotą galiojančią licenciją užsiimti medicinos psichologo praktika, taip pat  turėtų būti nurodyta, kad informacija apie medicinos psichologams išduotas licencijas į Psichologų sąrašą Licencijų informacinėje sistemoje pateikiama be psichologo prašymo, ir nustatyta, kad Psichologų praktinės veiklos įstatymas medicinos psichologams  taikomas tiek, kiek jų praktinės veiklos nereglamentuoja Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymas.

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

 

33.                

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2023-04-05

15

1, 2

 

33. Atsižvelgiant į šio nutarimo 4 punkte pateiktą pasiūlymą nustatyti, kad psichologų praktinės veiklos priežiūrą vykdo Rūmai, kurie dar nėra įsteigti, tikslintina projekto 15 straipsnio 1 dalyje numatoma projekto įsigaliojimo data, nukeliant ją į 2025 m. gegužės 1 d.  bei atitinkamai tikslinama 15 straipsnio 2 dalis.

 

Spręsti pagrindiniam Komitetui

 

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIVP-762 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir LR Vyriausybės pastabas, kurioms Komitetas pritarė, taip pat pagal Komiteto pateiktus pasiūlymus.

Taip pat nutarta:

 - pritarti LR Vyriausybės siūlymui su psichologų etika susijusias funkcijas pavesti ne Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, o kitai naujai sukurtai organizacijai arba jau veikiančiai įstaigai, kurios funkcijos labiau sietųsi su psichologų praktinės veiklos priežiūra;

 -  jeigu būtų pritarta Lietuvos Respublikos psichologų rūmų steigimui, rekomenduoti Sveikatos reikalų komitetui kreiptis į Seimo valdybą ir siūlyti sudaryti darbo grupę, kurioje būtų sprendžiami klausimai dėl Lietuvos Respublikos psichologų rūmų funkcijų, įsteigimo sąlygų, valdymo ir veiklos ypatumų bei priežiūros.

6.2. Pasiūlymai:      .

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.        

Švietimo ir mokslo komitetas

2023-05-24

1

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, tikslintinas projekto 1 straipsnis.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 str. ir jį išdėstyti taip:

„Šis įstatymas nustato psichologų kvalifikacijos įgijimo sąlygas reikalavimus psichologų išsilavinimui, psichologų praktinės veiklos sąlygas, registracijos Psichologų registre reikalavimus, sąlygas ir tvarką, psichologų teises ir pareigas, užsienio valstybių piliečių teisę teikti psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje, psichologų praktinės veiklos priežiūros ir atsakomybės pagrindus.“

 

Pritarti

 

2.        

Švietimo ir mokslo komitetas

2023-05-24

2

5

 

Argumentai:

Termino apibrėžtyje pateikus aiškią nuorodą į šį įstatymą, nebūtina kartoti nuostatų „pagal įgytą kvalifikaciją ir kompetenciją“, nes būtent šiame įstatyme ir yra nustatyti reikalavimai psichologų kvalifikacijai.

Pabrėžtina, kad visi nauji terminai turi būti suderinti su VLKK.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo 2 str. 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Psichologo praktinė veikla – Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos šio įstatymo ir kitų teisės aktų reglamentuojama psichologo profesinė veikla pagal įgytą kvalifikaciją ir kompetenciją, apimanti psichologo paslaugų gavėjo psichologinį įvertinimą ir testavimą, psichologinę ekspertizę, psichologinį konsultavimą, psichologinės intervencijos taikymą, psichologo šviečiamąją ir prevencinę veiklą“

 

Pritarti

 

3.        

Švietimo ir mokslo komitetas

2023-05-24

2

6

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, tikslintinas projekto 2 straipsnio 6 dalis.

Pabrėžtina, kad visi nauji terminai turi būti suderinti su VLKK.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo 2 str. 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Psichologo praktinės veiklos sritis – Psichologų registre įrašyta psichologų profesinės veiklos sritis, atitinkanti šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų studijų baigimą patvirtinančiuose dokumentuose įrašytą studijų programą metu ir (arba) praktinės veiklos metu įgytą psichologo kvalifikaciją ir kompetenciją.“

 

Pritarti

 

4.        

Švietimo ir mokslo komitetas

2023-05-24

3

 

 

Argumentai:

Projekto 3 straipsnis tikslintinas pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir LR Vyriausybės pastabas.

Taip pat svarbu, kad šiuo metu vientisosios universitetinės psichologijos krypties studijos Lietuvoje nėra vykdomos, tačiau ateityje tokios studijos gali atsirasti. Tam, kad nereikėtų vėliau keisti įstatymo, tikslinga jau dabar įstatyme numatyti įvairias studijų formas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„Psichologo kvalifikacija įgyjama baigus universitetines pirmosios ir antrosios psichologijos studijų pakopų krypties psichologijos studijų krypties bakalauro ir psichologijos magistro studijas bei įgijus socialinių mokslų bakalauro ir socialinių mokslų magistro kvalifikacinius laipsnius arba vientisąsias universitetines psichologijos krypties studijas arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstant kaip šiai kvalifikacijai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                       lygiavertę psichologo kvalifikaciją. Psichologo profesinė kvalifikacija, įgyta pagal užsienio valstybių ir (ar) tarptautinių organizacijų švietimo programas,  pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“

 

Pritarti

 

5.        

Švietimo ir mokslo komitetas

2023-05-24

4

 

 

Argumentai:

Projekto 4 straipsnis tikslintinas pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„4 straipsnis. Teisės užsiimti psichologo praktine veikla įgijimas

Užsiimti pPsichologo praktine veikla gali užsiimti tik asmuo, turintis psichologoas, kvalifikaciją, kaip nurodyta šio įstatymo 3 straipsnyje, ir šioiame įstatymoe nustatyta tvarka registruotas Psichologų registre., jeigu jo registracija šiame registre nėra sustabdyta“.

 

Pritarti

 

6.        

Švietimo ir mokslo komitetas

2023-05-24

5

1

1

Argumentai:

Projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas tikslintinas pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 5 str. 1 d. 1 p. ir jį dėstyti taip:

„1)  universitetinių psichologijos studijų krypties psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro studijų ar vientisųjų universitetinių psichologijos krypties studijų baigimą patvirtinančius dokumentus arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstamą kaip šiai kvalifikacijai lygiavertę užsienyje ar Lietuvoje įgytą psichologo kvalifikaciją, nurodytą šio įstatymo 3 straipsnyje, patvirtinančius dokumentus;“

 

Pritarti

 

7.        

Švietimo ir mokslo komitetas

2023-05-24

5

1

2

Argumentai:

Projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas tikslintinas pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 5 str. 1 d. 2 p. ir jį išdėstyti taip:

„2)  duomenis apie dokumentus, patvirtinančius psichologo įgytas kompetencijas psichologo praktinės veiklos sritįyje (sritisyse), kurioje (kuriose) jis ketina užsiimti psichologo praktine veikla ir šiuos duomenis patvirtinančius dokumentus vykdyti praktinę veiklą;“.

 

Pritarti

 

8.        

Švietimo ir mokslo komitetas

2023-05-24

5

6

2

Argumentai:

Projekto 5 straipsnio 6 dalies 2 punktas tikslintinas pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 5 str. 6 d. 2 p. išdėstyti taip:

2) universitetinių psichologijos studijų krypties psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro diplomuose ar vientisųjų universitetinių psichologijos krypties studijų baigimo diplome arba diplome, patvirtinančiame Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstamą kaip šiai kvalifikacijai lygiavertė užsienyje ar Lietuvoje įgyta psichologo kvalifikacija, nurodyta šio įstatymo 3 straipsnyje;“.

 

Pritarti

 

9.        

Švietimo ir mokslo komitetas

2023-05-24

5

6

3

Argumentai:

Projekto 5 straipsnio 6 dalies 3 punktas tikslintinas pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 5 str. 6 d. 3 p. ir jį išdėstyti taip:

„3) psichologo praktinės veiklos sritis (sritys), kartu nurodant dokumentus, pagrindžiančius jo įgytą kvalifikaciją užsiimti psichologo praktine veikla toje srityje (tose srityse) (aukštojo mokslo diplomus, kuriuose nurodyta pabaigta studijų programa darbo patirtį liudijančius dokumentus, kitus dokumentus, patvirtinančius papildomos kvalifikacijos įgijimą);“

 

Pritarti

 

10.    

Švietimo ir mokslo komitetas

2023-05-24

5

6

4

Argumentai:

Švietimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad kvalifikacija – tai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama asmens turimų kompetencijų arba profesinės patirties ir turimų kompetencijų, reikalingų tam tikrai veiklai, visuma. Tuo tarpu kompetencija apibrėžiama kaip gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma.

Atsižvelgiant į Švietimo įstatyme nustatytas apibrėžtis, tikslintinos Projekto nuostatos, susijusios su psichologams reikalinga kvalifikacija ir jų kompetencijos tobulinimu ar naujų kompetencijų įgijimu.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) duomenys apie įgytos  psichologo įgytos kvalifikacijos kompetencijos tobulinimą ir (ar) papildomos kvalifikacijos kompetencijos įgijimą;“

 

Pritarti

 

11.    

Švietimo ir mokslo komitetas

2023-05-24

5

7

 

Argumentai:

Projekto 8 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad psichologai privalo nuolat tobulinti kompetenciją. Tuo pačiu Projekto 5 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad psichologai, kreipdamiesi dėl duomenų Psichologų registre atnaujinimo turi pateikti dokumentus, patvirtinančius kompetencijos tobulinimą (ne mažiau 40 val. per 5 metus) ir/ar papildomos kompetencijos įgijimą. Vertinant šias nuostatas, galima daryti išvadą, kad psichologai privalo tobulinti kompetenciją mažiausiai 40 val. per 5 metus. Manytina, kad to yra per mažai. Kompetencijos tobulinimas yra būtina priemonė, nes psichologijos laukas ir metodai labai greitai keičiasi, atsiranda vis nauji mokslu grįsti psichologinio įvertinimo ir pagalbos būdai, o tai reikalauja nuolatinio žinių atnaujinimo.

2010 m. Europos psichologų asociacijų federacija įdiegė visoje Europoje taikomą psichologų kvalifikacijos standartą (EuroPsy), kuris suteikiamas tik tiems psichologams, kurie atitinka tam tikrus išsilavinimo ir profesinius reikalavimus. Šis standartas papildo nacionalinius standartus ir padeda žmonėms nustatyti, ar  psichologas gali būti laikomas kompetentingu praktikuoti tam tikroje srityje. Šiame standarte numatyta, kad medicinos psichologai, švietimo, socialinės apsaugos srityje dirbantys psichologai asmeniniam profesiniam tobulėjimui turi skirti min 80 val. per metus (iš kurių 40 val. turi būti aiškiai įrodyta).

Svarbu paminėti, kad Lietuvoje medicinos psichologams numatyta pareiga tobulinti kvalifikaciją: privalomojo tobulinimo trukmė – ne mažiau kaip po 60 val. kas 5 metai arba tobulinimo trukmė turi būti proporcinga metų skaičiui, t. y. vidutiniškai po 12 val. kasmet, skaičiuojant nuo asmens sveikatos priežiūros praktikos licencijos (toliau – licencija) išdavimo dienos.

Manytina, kad psichologas turėtų tobulinti savo kompetenciją bent 80 val. per 5 metus. Toks minimalus standartas turėtų būti nustatytas įstatyme, o vėliau detalizuotas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos.

Pvz., Švietimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad mokytojas privalo tobulinti savo kvalifikaciją prioritetinėse kvalifikacijos tobulinimo srityse, kurias tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Įstatymo 49 str. 1 dalies 2 punkte numatyta, kad mokytojas turi teisę ne mažiau kaip 5 dienas per metus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo programose ir renginiuose.

Taip pat, atsižvelgiant į Švietimo įstatyme nustatytas apibrėžtis, tikslintinos Projekto nuostatos, susijusios su psichologams reikalinga kvalifikacija ir jų kompetencijos tobulinimu ar naujų kompetencijų įgijimu.

Atitinkamai tikslintina ir Projekto 10 straipsnio 2 dalis.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 5 str. 7 d. 1 ir 3 punktus ir juos išdėstyti taip:

„1) dokumentus, patvirtinančius kvalifikacijos kompetencijos tobulinimą (ne mažiau 40 80 val. per 5  metus) ir (ar) papildomos kvalifikacijos kompetencijos įgijimą;

<...>

3) dokumentus, patvirtinančius per pastaruosius 5 metus bent 3 metų vykdytos psichologo praktinės veiklos, faktą arba dokumentus, patvirtinančius, kad psichologas, per pastaruosius 5 metus psichologo praktinę veiklą vykdęs trumpiau nei 3 metus, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (įgaliotų institucijų) nustatyta tvarka papildomai tobulino savo kvalifikaciją kompetenciją nustatytos trukmės ir paskirties mokymuose.“

 

Pritarti

 

12.    

Švietimo ir mokslo komitetas

2023-05-24

7

3

 

Argumentai:

Projekto 7 straipsnio 3 dalis tikslintina pagal Seimo kanceliarijos ir LRV pastabas.

Atsižvelgiant į Švietimo įstatyme nustatytas apibrėžtis, tikslintinos Projekto nuostatos, susijusios su psichologams reikalinga kvalifikacija ir jų kompetencijos tobulinimu ar naujų kompetencijų įgijimu.

 

Pasiūlymas:

„7 straipsnis. Psichologo teisės

Psichologas turi teisę:

<...>

3) įgyti papildomą kvalifikaciją kompetenciją ir, siekdamas įgyti įstaigoje (organizacijoje) einamoms pareigoms reikalingą kompetenciją, tobulinti turimą kvalifikaciją kompetenciją, šiame įstatyme nustatyta tvarka ir apimtimi gaunant su papildomos kompetencijos įgijimu ar kompetencijos tobulinimu susijusį finansavimą darbdaviui šio įstatymo nustatyta apimtimi ir tvarka apmokant išlaidas, susijusias su kvalifikacijos tobulinimu;“.

 

Pritarti

 

13.    

Švietimo ir mokslo komitetas

2023-05-24

8

1

5

Argumentai:

Projekto 8 straipsnio 1 dalies 5 punktas tikslintinas pagal Seimo kanceliarijos ir LRV pastabas.

Atsižvelgiant į Švietimo įstatyme nustatytas apibrėžtis, tikslintinos Projekto nuostatos, susijusios su psichologams reikalinga kvalifikacija ir jų kompetencijos tobulinimu ar naujų kompetencijų įgijimu.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) nuolat tobulinti kvalifikaciją kompetenciją Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (įgaliotų institucijų) nustatyta tvarka;“

 

Pritarti

 

14.    

Švietimo ir mokslo komitetas

2023-05-24

9

2

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Etikos komitetas sudaromas 2 metams ir veikia pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamus nuostatus. Etikos komitetą, tvirtinamą švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu sudaro 11 narių, iš jų trys nariai yra psichologijos studijų krypties antrosios pakopos psichologijos magistro studijas vykdančių universitetų atstovai; trys nariai – po vieną Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovaią; keturi nariai – psichologų visuomeninių organizacijų ir profesinių sąjungų atstovai; vienas narys -  psichologų paslaugų gavėjų interesus atstovaujančių organizacijų atstovas. 10 iš 11 Etikos komiteto narių turi būti psichologai. Etikos komiteto pirmininką renka Etikos komitetas.“

 

Pritarti

 

15.    

Švietimo ir mokslo komitetas

2023-05-24

10

1

 

Argumentai:

Projekto 10 straipsnio 1 dalis tikslintina pagal Seimo kanceliarijos ir LRV pastabas.

Atsižvelgiant į Švietimo įstatyme nustatytas apibrėžtis, tikslintinos Projekto nuostatos, susijusios su psichologams reikalinga kvalifikacija ir jų kompetencijos tobulinimu ar naujų kompetencijų įgijimu.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Psichologų papildomos kvalifikacijos kompetencijos  įgijimo, jų turimos kvalifikacijos kompetencijos tobulinimo, siekiant įgyti įstaigoje (organizacijoje) einamoms pareigoms reikalingą kompetenciją, taip pat kvalifikacijos tobulinimo papildomai tuo atveju, kai psichologas praktinę veiklą per pastaruosius 5 metus vykdė trumpiau nei 3 metus, organizavimo, įskaitant papildomos kvalifikacijos įgijimo ir (ar) turimo kvalifikacijos tobulinimo reikalavimų nustatymą, ir finansavimo tvarką bei reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota ministerija institucija (įgaliotos ministerijos institucijos).“

 

Pritarti

 

16.    

Švietimo ir mokslo komitetas

2023-05-24

10

2

 

Argumentai:

LRV pažymi, kad jokios kitos valstybės reguliuojamos profesijos atstovų kompetencija nėra tobulinama išimtinai už valstybės biudžeto lėšas. Dėl šios priežasties psichologų kompetencijos tobulinimo visiškas finansavimas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų pažeistų lygiateisiškumo principą ir toks valstybės biudžeto lėšų naudojimas nebūtų pagrįstas ir racionalus. 

Atsižvelgiant į tai, projekto 10 straipsnio 2 dalį siūlytina tikslinti  nurodant, kad valstybės biudžeto lėšomis gali būti finansuojami ne visų psichologų, siekiančių įgyti kompetencijas, reikalingas darbui, o psichologų, dirbančių viešojo sektoriaus subjektuose – valstybės ar savivaldybių institucijose ir įstaigose ar kitose organizacijose, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžeto.

Taip pat manytina, kad psichologas turėtų tobulinti savo kompetenciją bent 80 val. per 5 metus. Toks minimalus standartas turėtų būti nustatytas įstatyme, o vėliau detalizuotas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 10 str. 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Siekiant įgyti  įstaigoje (organizacijoje) einamoms pareigoms reikalingą kompetenciją, Psichologams, dirbantiems valstybės ar savivaldybių institucijose ir įstaigose ar kitose organizacijose, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžeto, užtikrinamas psichologų   kvalifikacijos kompetencijos tobulinimo ne mažiau kaip 40 80 valandų per 5 kalendorinius metus finansavimas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų. ar kitų teisėtų lėšų. Kitais atvejais psichologų kvalifikacijos tobulinimas, papildomos kvalifikacijos įgijimas ar kvalifikacijos tobulinimas papildomai tuo atveju, kai psichologas praktinę veiklą per pastaruosius 5 metus vykdė trumpiau nei 3 metus gali būti finansuojamas, suderinus su į pareigas priimančiu asmeniu (darbdaviu), iš kitų teisėtų lėšų ar psichologo lėšų.“

 

Pritarti

 

17.    

Švietimo ir mokslo komitetas

2023-05-24

15

3

 

Argumentai:

Įstatymuose tikslinga tiksliai nurodyti datą, iki kada asmenys, neturintys reikiamos kvalifikacijos, gali teikti įvairias paslaugas.

Atsižvelgiant į tai, kad LRV siūlo įstatymo įsigaliojimą nukelti iki 2025 m. gegužės 1 d., tikslinga projekte nurodyti, kad asmenys, kurie šiuo metu neturi reikiamos kvalifikacijos, tačiau dirba psichologais, turi teisę užsiimti psichologo praktine veikla iki 2028 m. gegužės 1 d.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 15 str. 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Asmuo, kuris iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos turėjo aukštojo mokslo kvalifikaciją, buvo įgijęs įgytą baigus universitetines pirmosios pakopos psichologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį studijas, tačiau nebuvo įgijęs psichologijos magistro kvalifikacinio laipsnio, ir  dirbo psichologu, turi teisę užsiimti psichologo praktine veikla, neturėdamas šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos aukštojo mokslo kvalifikacijos,  ne ilgiau kaip 3 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, iki įgis šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytą išsilavinimą iki 2028 m. gegužės 1 d.“

 

Pritarti

 

 

7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 5.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: I. Kačinskaitė-Urbonienė, E. Rudelienė.

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Artūras Žukauskas

 

(Komiteto biuro patarėja Justina Paukštė)