Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės ĮSTATYMO NR. I-857 2, 16, 17, 18, 182, 22, 29, 33, 34, 35, 37, 38, 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR III SKYRIAUS ANTROJO SKIRSNIO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 371 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO ir lietuvos respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 17, 18, 182, 22, 29, 33, 34, 35, 37, 38, 39 straipsnių pakeitimo ir III skyriaus antrojo skirsnio pakeitimo, įstatymo papildymo 371 straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į:
– Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo ir jame įgyvendinamas atitinkamas 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL 2006 L 376, p. 36) (toliau – Paslaugų direktyva), nuostatas, kurios turėjo būti perkeltos į nacionalinę teisę iki 2009 m. gruodžio 28 d.
– Poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams pagrindinių nuostatų koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1304 „Dėl poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams pagrindinių nuostatų koncepcijos patvirtinimo“ (toliau – Koncepcija).
Įstatymo projekto pagrindinis tikslas – suderinti alkoholio produktų verslo licencijavimą reguliuojančias nuostatas su Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo ir Paslaugų direktyvos nuostatomis, išsamiau reglamentuoti poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams procesą, taip pat spręsti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Alkoholio kontrolės įstatymas) taikymo metu kilusius klausimus, panaikinti perteklines nuostatas, patikslinti sąvokas, mažinti alkoholio prieinamumą bei riboti alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatinimą.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento (direktorius – Kęstutis Masalskis, tel. 8 706 64 821, el. p. Kę[email protected]) Vidaus prekybos politikos skyrius (vedėja Birutė Janutėnienė, tel. 8 706 64 756, [email protected]).
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Galiojančio Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 1 punkte yra vartojama sąvoka „firminės gamybos įmonės parduotuvės“, tačiau ji nėra pateikta šio įstatymo 2 straipsnyje, kuriame dėstomos įstatyme vartojamos sąvokos ir pateikiami jų apibrėžimai. Šios sąvokos apibrėžimas šiuo metu pateiktas Didmeninės ir mažmeninės prakybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 „Dėl Didmeninės ir mažmeninės prakybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių ir Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Licencijavimo taisyklės).
Šiuo metu Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyta, kad juridinis asmuo, norėdamas gauti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais nuolatinei ar sezoninei prekybai, privalo būti įsteigtas Lietuvoje. Įsisteigimo Lietuvoje nėra reikalaujama tik iš juridinių asmenų ar jų filialų, įsisteigusių kitoje Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvėje ir norinčių gauti vienkartines licencijas. Tačiau pagal Paslaugų direktyvos 16 straipsnio 2 dalies a) punkto nuostatas valstybėms narėms draudžiama reikalauti, kad kurioje nors Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvėje įsisteigęs paslaugų teikėjas, pageidaujantis teikti paslaugas kitoje valstybėje dalyvėje, joje įsisteigtų. Taigi, įsisteigimo Lietuvoje neturėtų būti reikalaujama ir iš Europos juridinių asmenų ir jų filialų, norinčių gauti licenciją sezoninei ir nuolatinei prekybai alkoholiniais gėrimais.
Europos Komisija atliko ikiteisminę pažeidimo procedūrą (2011 birželio 23 d. EU PILOT byla Nr. 2176/11/MARK, Europos Komisijos Vidaus rinkos ir paslaugų generalinio direktorato 2012 m. rugpjūčio 30 d., 2012 m. rugsėjo 17 d., 2013 m. balandžio 29 d. raštai), kurios metu nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos išduodamos konkrečioms prekybos vietoms ir joms taikomi konkretūs reikalavimai, sektoriniame Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytas įsisteigimo reikalavimas pažeidžia Paslaugų direktyvos nuostatas, nes yra neproporcingas ir taip sudaro kliūtis laisvam paslaugų teikimui ir turėtų būti panaikintas. 2013 m. lapkričio 20 d. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos per Europos Komisijos EU Pilot informacinę sistemą gavo pranešimą dėl Europos Komisijos paklausimo Nr. 2176/11/MARK, kad Lietuvos pateiktas atsakymas dėl paklausimo nepriimtas ir byla uždaryta.
2012 m. birželio 8 d. Europos Komisijos komunikate dėl Paslaugų direktyvos įgyvendinimo ir komunikate „Geresnė bendrosios rinkos valdysena“ nurodoma, kad Komisija nesitaikstys su Europos Sąjungos teisės aktais nustatytų besąlygiškų įpareigojimų nesilaikymu. 2012 m. birželio 29 d. išvadose Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų nedelsiant įgyvendinti jos pasiūlymai.
Todėl, jeigu Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos nebus suderintos su Europos Sąjungos teise, yra grėsmė, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teisme Lietuvai gali būti iškelta Europos Sąjungos teisės pažeidimo byla pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį.
Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostatas norint gauti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose įrengtose mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose, turi būti pateiktas daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos susirinkimo (valdybos) arba, jeigu tokia bendrija neįsteigta ar ji valdo daugiau kaip vieną daugiabutį, gyvenamojo namo patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimas. Tačiau neretai gyvenamuosiuose namuose yra ne tik gyvenamosios, bet ir negyvenamosios patalpos, kuriose veikia įvairios įmonės. Kadangi prekyba alkoholiu joms nekelia problemų, nes darbuotojai patalpose būna tik darbo metu, jos lengvai pasirašo sutikimą. Tuo atveju, kai gyventojų nuomonė pasiskirsto po lygiai, lemia gyvenamuosiuose namuose veikiančių įmonių nuomonė.
Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatyta pareiga savivaldybių taryboms nustatyti licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimo tvarką, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.78 straipsnyje nustatyta, kad licencijų išdavimo tvarka nustatoma licencijavimo taisyklėse, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Todėl savivaldybių tarybos neturėtų tvirtinti atskiros licencijavimo tvarkos, o licencijos turėtų būti išduodamos vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis.
Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose ir jų teritorijose, taip pat prie šių įstaigų ir maldos namų (atstumu, kurį nustato savivaldybės taryba, suderinusi atitinkamai su šių įstaigų vadovais ir religinėmis bendruomenėmis). Tačiau įstatyme nėra uždrausta prekiauti Lietuvos Respublikos valstybės įstaigose, kurios formuoja ir įgyvendina valstybės politiką sveikatos apsaugos ministrui pavestose valdymo srityse ir šių įstaigų teritorijoje.
Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nustatyta pareiga Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais taisykles, o atsakomybė už šių taisyklių pažeidimus fiziniams asmenims nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys, kad Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių nuostatos iš esmės kartoja Alkoholio kontrolės įstatymo 16-18 straipsnių nuostatas.
Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose yra nustatyta, kad alkoholio reklama draudžiama sveikatos priežiūros, švietimo, mokslo ir ugdymo įstaigose, bet ji nėra draudžiama šių įstaigų teritorijose ir socialinių paslaugų įstaigose (globos namuose, nakvynės namuose, mokymo centruose ir pan.). Taip pat šio straipsnio 4 dalyje nėra uždrausta alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinė reklama. Atkreiptinas dėmesys, kad, remiantis atliktomis apklausomis, alus, alaus mišiniai su nealkoholiniais gėrimais, vynas bei sidras yra populiariausi paauglių ir jaunimo vartojami gėrimai.
Alkoholio kontrolės įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fiziniams asmenims už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus yra taikoma administracinė atsakomybė, tačiau pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalies, 1992, 201 straipsnių nuostatas, už alkoholio produktų kontrabandą, jų pardavimą, gabenimą, laikymą be banderolių, stiprių naminių alkoholinių gėrimų gamybą fiziniams asmenims gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė. Taip pat Alkoholio kontrolės įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad alkoholio produktai gali būti konfiskuojami Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka, tačiau tokia poveikio priemonė įtvirtinta ir Baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje.
Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnyje nustatomos sankcijos juridiniams asmenims už šio įstatymo pažeidimus. Tačiau už dalį 34 straipsnio 2 dalyje išvardintų pažeidimų (alkoholinių gėrimų be banderolių, kontrabandinių alkoholio produktų gabenimą, laikymą, realizavimą ir kt.) juridiniai asmenys atsako ir Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka. Kadangi už tą pačią veiką negali būti baudžiama du kartus, o baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia teisinės atsakomybės forma, Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje turėtų būti nustatyta, kad atsakomybė pagal Alkoholio kontrolės įstatymą už tam tikrus šioje dalyje nurodytus pažeidimus taikoma tuo atveju, jeigu šie pažeidimai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 19 dalies 5 punkte nustatyta, kad licencijos gaminti alkoholio produktus, verstis didmenine prekyba jais ar verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais panaikinamas, jeigu įmonė, Europos juridinis asmuo ar jo filialas verčiasi licencijoje nurodyta veikla arba laiko licencijoje nurodytus alkoholio produktus ne toje vietoje, kuri nurodyta licencijoje. Tačiau įpareigojimas verstis licencijoje nurodyta veikla ir laikyti licencijoje nurodytus alkoholio produktus tik licencijoje nurodytoje vietoje įtvirtintas tik Licencijavimo taisyklėse.
Šiuo metu Alkoholio kontrolės įstatyme poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams nuostatos yra išdėstytos VI skyriaus 35–42 straipsniuose. Juose yra nustatytas pažeidimų nagrinėjimo terminas (vienas mėnuo), baudos skyrimo senaties terminas (3 metai nuo pažeidimo padarymo dienos ir 3 metai nuo jo paaiškėjimo dienos, jei tai trunkamasis pažeidimas), taip pat nustatytos proceso šalių ir dalyvių pareigos ir teisės. Įstatyme nėra nurodyta, per kokį terminą ūkio subjektai gali teikti paaiškinimus dėl įstatymo pažeidimų, kuriuos jie yra įtariami padarę, taip pat neaptariama, ar liudytojai turi dalyvauti procese, ar byla nagrinėjama viešai, nėra nustatyta, kas yra laikoma tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Atsižvelgiant į tai, kad Alkoholio kontrolės įstatyme vartojamos firminės gamybos įmonės parduotuvės sąvokos apibrėžimas pateiktas tik įstatymą įgyvendinančiame teisės akte – Licencijavimo taisyklėse, siūloma šią sąvoką įtvirtinti Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnyje, kartu patikslinant ją pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pasiūlymus.
Atsižvelgiant į Paslaugų įstatymo bei Paslaugų direktyvos nuostatas, Įstatymo projekte yra siūloma nustatyti, kad licencijos verstis sezonine mažmenine prekyba alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento, ir alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 procentų, kurortuose ir kitose savivaldybių tarybų nustatytose poilsio ir turizmo teritorijose bei kitos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduodamos ne tik Lietuvoje įsteigtoms įmonėms, bet ir Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, neįsisteigusiems Lietuvoje.
Įstatymo projekte siūloma pakeisti Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 4 dalį ir nustatyti, kad licencijai verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose įrengtose mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose gauti turi būti pateiktas daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos susirinkimo (valdybos) arba, jeigu tokia bendrija neįsteigta ar ji valdo daugiau kaip vieną daugiabutį, gyvenamojo namo gyvenamųjų patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimas.
Atsižvelgiant į tai, kad Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklėse kartojamos Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos, siekiant išvengti teisės normų dubliavimo, Įstatymo projekte siūloma atsisakyti pareigos Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais taisykles. Kartu parengtas ir teikiamas lydimasis teisės akto projektas – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šiame projekte vietoj šiuo metu nustatytos administracinės atsakomybės už mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimus, nustatoma administracinė atsakomybė už mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos pažeidimus (t. y. už Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų, reglamentuojančių mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką, nesilaikymą).
Taip pat, vadovaujantis Civilinio kodekso 2.78 straipsniu, Įstatymo projekte siūloma atsisakyti pareigos savivaldybės tarybai tvirtinti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijų išdavimo tvarką.
Atsižvelgiant į tai, kad sveikatos politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos turėtų rodyti pavyzdį ir nepakantumą alkoholiui, Įstatymo projekte yra siūloma nustatyti, kad alkoholiniais gėrimais draudžiama prekiauti ir Lietuvos Respublikos valstybės institucijose ir įstaigose, kurios formuoja ir įgyvendina valstybės politiką sveikatos apsaugos ministrui pavestose valdymo srityse, ir šių institucijų bei įstaigų teritorijose.
Vadovaujantis 2011 m. Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo Europos mokyklose duomenimis, paaugliai daugiausia vartoja silpnus alkoholinius gėrimus – alų, vyną, sidrą. Šio tyrimo duomenimis, Lietuvoje per pastarąsias 30 dienų net 63 % paauglių teigė vartoję alkoholinius gėrimus. Pagal šį rodiklį Lietuva viršija šalių, kuriose atliktas šis tyrimas, vidurkį (57 %). Be to, šiuo metu Lietuvoje alkoholio vartojimas yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje ir nuolat didėja. 2012 m. vienam gyventojui teko 13,0 l, o vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui – 15,2 l absoliutaus (100 %) alkoholio. Lyginant su 2011 metais, abu rodikliai padidėjo 0,3 l.
Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) tarptautiniai tyrėjai tvirtina, kad alkoholio reklama formuoja jaunų žmonių supratimą apie alkoholį ir alkoholio vartojimo normas bei skatina pradėti vartoti alkoholį nesulaukus pilnametystės. Daugybė mokslinių tyrimų patvirtina, kad alkoholio reklamos formuojamas palankus požiūris į alkoholio vartojimą sustiprina teigiamus jaunimo alkoholio vartojimo pasekmių lūkesčius, kurie sustiprina ketinimą ateityje vartoti alkoholį, skatina pradėti vartoti alkoholį, vartoti jo daugiau ir didesniais kiekiais. 2011 m. PSO ekspertų susitikime Maskvoje buvo įvardytos efektyviausios, labiausiai mokslo duomenimis pagrįstos ir ekonomiškai efektyvios alkoholio kontrolės priemonės, viena jų – alkoholinių gėrimų reklamos ribojimas. PSO duomenimis (A summary of Alcohol policy and the public good. WHO, Eurocare, Oxford, 1995), tose šalyse, kuriose įstatymais griežtai ribojama alkoholio reklama, jo suvartojama mažiau nei tose, kuriose tokie apribojimai minimalūs.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte yra siūloma nustatyti, kad alkoholio reklama draudžiama ne tik švietimo, mokslo ir ugdymo įstaigose, bet ir jų teritorijose bei socialinių paslaugų įstaigose ir jų teritorijose, taip pat siūloma įteisinti visišką išorinės alkoholio reklamos draudimą (t. y. panaikinti šiuo metu nustatytą išorinės reklamos draudimo išimtį alui, alaus mišiniams su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos vynui ir sidrui).
Alkoholio kontrolės įstatymo 33 straipsnyje, atsižvelgiant į Baudžiamojo kodekso nuostatas, siūloma nustatyti, kad fiziniai asmenys už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus atsako ir alkoholio produktai gali būti konfiskuojami ne tik Administracinių teisės pažeidimų kodekso, bet ir Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kad dalis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nurodytų pažeidimų užtraukia ir baudžiamąją atsakomybę, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad už dalį šiame straipsnyje nurodytų veikų atsakomybė pagal Alkoholio kontrolės įstatymą taikoma, jeigu padaryti pažeidimai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Atsižvelgiant į Koncepcijos nuostatas, Įstatymo projekte yra siūloma papildyti Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, kuriose reguliuojamas poveikio priemonių ūkio subjektams taikymo procesas, t.y. nustatyti teisę ūkio subjektams teikti paaiškinimus per ne trumpesnį kaip keturiolikos darbo dienų terminą, įtvirtinti nuostatą, kad bylos nagrinėjamos viešai (išskyrus tam tikrus atvejus, kai siekiama apsaugoti valstybės, tarnybos ar ūkio subjekto komercinę paslaptį), taip pat įtvirtinti įstatymo pažeidimu įtariamo asmens teisę apklausti procese dalyvaujančius liudytojus ir siūlyti savo liudytojus, teikti kitus įrodymus, nustatyti, kas yra laikoma tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, įpareigoti priežiūros institucijas per nustatytą terminą informuoti asmenis, įtariamus pažeidus įstatymą, apie tyrimo (pažeidimo procedūros) pradėjimą ir kita. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekte vietoj dabar nustatyto bylos nagrinėjimo laiko – vieno mėnesio, siūloma nustatyti ilgesnį – dviejų mėnesių terminą. Tokia nuostata siūloma atsižvelgiant į tai, kad, nustačius ūkio subjekto teisę teikti paaiškinimus per ne trumpesnį kaip keturiolikos darbo dienų terminą, pažeidimą tiriančioms institucijoms reikės daugiau laiko bylai nagrinėti (iki šiol praktikoje ūkio subjektams buvo suteikiamas trumpesnis laikas paaiškinimams teikti).
Atsižvelgiant į tai, kad kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, pradėjus tyrimą dėl alkoholio reklamos pažeidimo, nėra aiškus asmuo, įtariamas padaręs šį pažeidimą, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad institucijos priimtas oficialus dokumentas apie tyrimo pradėjimą išsiunčiamas ne per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo, o per 3 darbo dienas nuo asmens, įtariamo padarius pažeidimą, nustatymo dienos. Taip pat kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, atliekant neplaninį patikrinimą įtarus, kad parduodami nelegalūs alkoholio produktai, išankstinis pranešimas apie tyrimo pradėjimą galėtų pakenkti tyrimui, tai yra asmuo, įtariamas pažeidęs Alkoholio kontrolės įstatymą, galėtų paslėpti ar sunaikinti alkoholio produktus ar dokumentus, reikalingus tyrimui atlikti, ir pan. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai yra pagrįstos rizikos, kad asmuo, įtariamas pažeidęs šį Įstatymą, gali paslėpti ar sunaikinti alkoholio produktus ar dokumentus, reikalingus tyrimui atlikti, arba yra kitų aplinkybių, dėl kurių tyrimas taptų neįmanomas arba jo atlikimas ypač pasunkėtų, apie tyrimo pradėjimą turi būti pranešta per 3 darbo dienas nuo tyrimo veiksmų atlikimo pradžios.
Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas užsiimti licencijoje nustatyta veikla ir laikyti licencijoje nurodytus gėrimus tik licencijoje nurodytoje vietoje turėtų būti nustatytas įstatyme, Įstatymo projekte siūloma šį reikalavimą įtvirtinti Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio naujoje 14 dalyje.
Šiuo metu Alkoholio kontrolės įstatyme yra nustatyta, kad licencijos galiojimas yra panaikinamas, jeigu įmonė ar Europos juridinis asmuo yra likviduojamas, tačiau praktikoje pasitaiko nemažai atvejų, kad apie įmonės likvidavimą licenciją išdavusi instituciją sužino tik jam įvykus, t.y., kai įmonė jau likviduota. Atsižvelgiant į tai, siūloma papildyti Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 19 dalyje nustatytą atvejų, kai panaikinamas licencijos galiojimas, sąrašą ir nustatyti, kad licencijos galiojimas panaikinamas ir kai įmonė ar Europos juridinis asmuo yra likviduoti.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma, nes alkoholio prieinamumas nedidinamas. Įstatymo projekte licencijų išdavimo sąlygos nėra lengvinamos, tik išplečiamas asmenų, galinčių gauti licenciją, ratas. Pažymėtina, kad kitose Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvėse įsisteigę ūkio subjektai, norintys gauti licenciją, privalės įvykdyti tuos pačius reikalavimus, kaip ir Lietuvos įmonės, t.y., jie privalės gauti licenciją konkrečiai prekybos vietai, atitikti ir laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, už licencijuojamos veiklos pažeidimus jiems bus taikomos įstatymuose nustatytos ekonominės sankcijos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 2012 m. įsigaliojus Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatoms, leidžiančioms Europos juridiniams asmenims gauti vienkartines licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, nebuvo išduota nė viena tokia licencija.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Įvertinus Įstatymo projektą antikorupciniu požiūriu, manome, kad jis įtakos korupcijai neturės. Įstatymo projekte išsamiai reglamentuojamas bylų nagrinėjimo ir ekonominių sankcijų skyrimo procesas sudarys prielaidas vienodai ir nuosekliai nagrinėti bylas, priimti su tuo susijusius sprendimus ir skirti poveikio priemones.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Projektas galimai turės neigiamos įtakos alkoholio verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Kadangi išplečiamas vietų, kuriose draudžiama alkoholio prekyba ir reklama, sąrašas, taip pat uždraudžiama ir silpnų alkoholinių gėrimų reklama, sumažės alkoholio prekybos vietų bei alkoholinius gėrimus gaminančių ir jais prekiaujančių įmonių reklamos. Tačiau šie draudimai yra pateisinami, nes jais siekiama Lietuvos visuomenės intereso – mažinti alkoholio prieinamumą, vartojimą ir jo daromą žalą gyventojų, ypač jaunimo, sveikatai bei Lietuvos ūkiui, taip pat užtikrinti gyventojų teisę į sveiką gyvenseną ir sveikatą.
Be galimų neigiamų pasekmių įstatymo projekte siūlomos priemonės turės ir teigiamos įtakos verslui, nes išsamesnis poveikio priemonių taikymo proceso reglamentavimas ūkio subjektams suteiks daugiau aiškumo, jiems bus lengviau pasinaudoti savo teisėmis, pats poveikio priemonių taikymo procesas taps konkretesnis ir aiškesnis.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti šiuos teisės aktus:
1. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1997 m. spalio 13 d. įsakymą Nr. 545 „Dėl įspėjamojo teksto apie alkoholio žalą sveikatai ant išorinių reklamos priemonių“.
2. Patikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 618 „Dėl Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių ir Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių patvirtinimo“.
3. Savivaldybių tarybos turės pripažinti netekusiais galios teisės aktus, kuriuose buvo nustatyta mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijų išdavimo tvarka, taikoma subjektams, teikiantiems prašymą tai savivaldybei dėl licencijos išdavimo.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte teikiamos sąvokos įvertintos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus
Teikiamas Įstatymo projektas Europos Sąjungos teisei ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms neprieštarauja. Įstatymo projektu siekiama panaikinti Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų prieštaravimą ES teisės aktams.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Iki 2014 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pakeisti Įstatymo projekto įgyvendinamąjį teisės aktą – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 618 „Dėl Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių ir Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių patvirtinimo“. Sveikatos apsaugos ministerija turės pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1997 m. spalio 13 d. įsakymą Nr. 545 „Dėl įspėjamojo teksto apie alkoholio žalą sveikatai ant išorinių reklamos priemonių“.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės, savivaldybės biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. Tačiau, jeigu Alkoholio kontrolės įstatymas nebūtų pakeistas, Europos Sąjungos Teisingumo Teisme Lietuvai gali būti iškelta Europos Sąjungos teisės pažeidimo byla. Europos Sąjungos Teisingumo Teismui priėmus Lietuvai nepalankų sprendimą, Lietuva turėtų mokėti baudą, kurios dydis priklausytų nuo pažeidimo tęsimo trukmės ir kuri turėtų būti mokama iš valstybės biudžeto.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymo projekto rengimo metu nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų.
14. Eurovoc reikšminiai žodžiai
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „alkoholis“, „alkoholio produktai“.
_______________________