Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 15, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 198
STENOGRAMA
2022 m. rugsėjo 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Labas rytas, gerbiami kolegos, pradedame rugsėjo 13 dienos Seimo plenarinį posėdį. (Gongas) Registracija.
Užsiregistravo 113 Seimo narių. Prieš pradedant svarstyti klausimus paminėsiu, kad tribūnose yra penkios ukrainietės medikės, jas šefuoja Raseinių savivaldybė. Malonu, kad stebi mūsų posėdį. (Plojimai)
10.01 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2022 m. rugsėjo 13 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
O dabar žiūrime į mūsų darbotvarkę. Pirmasis klausimas – posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Kas turėtų kokių vertingų minčių šiuo klausimu? Nematau siūlymų. Gal galime darbotvarkę patvirtinti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Girdžiu visuotinį pritarimą. Konstatuoju, kad patvirtiname bendru sutarimu. (Balsai salėje) Girdžiu pageidavimus balsuoti. Kas pritariate darbotvarkės projektui, balsuojame. (Balsai salėje) Viskas, balsavimas paskelbtas. (Šurmulys salėje) Buvo laikas siūlyti, dabar jau vyksta balsavimas.
Balsavo 112: už – 68, prieš – 6, susilaikė 38. Darbotvarkės projektui pritarta.
Pradedame darbotvarkės 2 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projektas Nr. XIVP-1973. Pranešėja – Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė. Kviečiu į tribūną.
Dėl vedimo tvarkos tuo metu P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Labai gaila, kad taip iš karto nubalsavo, nespėjau frakcijos vardu pristatyti vieno klausimo į darbotvarkę, faktiškai neleido, nes pati I. Šimonytė pasiūlė, kad dėl energetikos kainų kilimo galime sudaryti komisiją. Aš nutariau frakcijos vardu (parengiau nutarimo „Dėl viešojo intereso gynimo“ projektą, jis užregistruotas) kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl nepagrįsto kainų augimo. Jeigu dabar neįtraukėte, tikiuosi, kad šitą klausimą įtrauksite ketvirtadienį. Ten surašyti klausimai, kviečiu ir valdančiuosius, jeigu norite, papildyti mano nutarimo projektą, mano rezoliuciją dėl kreipimosi į Generalinę prokuratūrą, į STT ir į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą.
PIRMININKAS. Tikrai turėsite galimybę kitą dieną siūlyti į darbotvarkę, jeigu frakcijos vardu tai siūloma. O dabar svarstome paskelbtą projektą. Žodis Ministrei Pirmininkei.
10.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projektas Nr. XIVP-1973 (pateikimas)
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Kadangi I. Šimonytės pavardė buvo paminėta, tai I. Šimonytė sakė, kad ji neprieštarautų, jog Seime būtų sudaryta komisija. O jeigu jūs norite kreiptis į prokuratūrą, tai vėliavą jums į rankas, kreipkitės į prokuratūrą.
Gerbiami kolegos, leiskite pristatyti Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projektą. Kaip žinome, Seimas paskutinį kartą tokį sprendimą priėmė dar pavasario sesijoje. Nepaprastoji padėtis baigiasi šią savaitę. Vyriausybės siūlymas yra nepaprastąją padėtį pratęsti, iš esmės nustatyti iš naujo, tačiau yra siūlomi pakeitimai dėl dabar galiojančios tvarkos. Jų pagrindinis turinys yra toks, kad yra siūloma nepaprastąją padėtį nustatyti pasienio ruože, taip pat pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne pasienio ruožo teritorijoje. Tai yra susiję su papildoma kontrole asmenų, Rusijos Federacijos piliečių, atvykstančių į Europos Sąjungą su Šengeno vizomis, kurias yra išdavusios kitos šalys.
Priemonės, kurias yra siūloma nustatyti, yra tradicinės, tai yra valstybės rezervo naudojimas priimant karo pabėgėlius, jų Lietuvoje šiuo metu yra apie 60 tūkst. ir jiems mes turime suteikti įvairią paramą ir pagalbą, tokią pačią kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams, bet vis tiek tam yra reikalingos papildomos lėšos, valstybės sienos apsaugos sustiprinimas, užsieniečių, atvykstančių į Lietuvą arba norinčių atvykti ir gauti vizas, režimo sugriežtinimas, taip pat papildomas bagažo tikrinimas ir pagal susitarimą su kitomis Baltijos valstybėmis ir Lenkija specialus Rusijos Federacijos piliečių, kurie vyksta į Europos Sąjungą per Europos Sąjungos išorės sieną, tai yra per Lietuvos Respublikos išorės sieną, patikrinimas.
Yra siūloma nustatyti nepaprastąją padėtį iki gruodžio 16 dienos 24 val. 00 min., tai yra iš esmės 3 mėnesiams. Tuomet jau šitos sesijos pabaigoje Seimas galėtų spręsti, ar yra reikalingas nustatymas iš naujo arba tolesnis pratęsimas. Bet esminis pokytis, lyginant su dabar galiojančia tvarka, yra tai, kad yra apribota teritorija, kurioje galiotų nepaprastoji padėtis.
Kitas dalykas, arba toks viešumoje galbūt svarstomas klausimas, susijęs su Rusijos ir Baltarusijos įvairių propagandinių kanalų transliacija, retransliacija, kuri yra uždrausta dabartiniu Seimo nutarimu. Mes esame aptarę, kad tokio pobūdžio ribojimai turėtų būti perkelti į Visuomenės informavimo įstatymą, juos galėtų Seimas pradėti svarstyti artimiausiu metu. Kiek man yra žinoma, Kultūros komiteto pirmininkas tokias pataisas yra paruošęs ir pasirengęs registruoti artimiausiu metu. Esu pasirengusi atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Pirmoji klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Gerą dieną visiems. Išties džiaugiuosi, kad Vyriausybė pagaliau susivokė, kad visoje Lietuvos teritorijoje, bent jau viduje, yra saugu ir nėra to visa apimančio nepaprastosios padėties režimo. Tačiau daug dalykų, kurie yra išvardinti kaip nepaprastosios padėties ribojimai, gali būti pasiekti kitais būdais. Šengeno teisynas leidžia vizas riboti ir tikrai be nepaprastosios padėties, užtenka įrodyti, kad asmuo yra pavojingas nacionaliniam saugumui. Kariuomenės pasitelkimas pasienio apsaugai ir stiprinimui taip pat yra galimas, Seimas tam priėmė įstatymą. Vienintelis dalykas, kuris yra probleminis, jeigu nėra nepaprastosios padėties (ir išties susidaro įspūdis, kad nepaprastoji padėtis yra tam skelbiama), yra rezervo naudojimas. Tai gal jūs galėtumėte bent jau įvardinti, kiek buvo panaudota valstybės rezervo ir kas kokiose srityse įsigyta ankstesnių nepaprastųjų padėčių metu?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiama kolege, aš būtinai jums atsakysiu raštu. Šiaip tai yra daroma Vyriausybės nutarimais ir jūs esate labai kruopšti, kaip sakant, nagrinėdama informaciją, tikrai galite tą informaciją susirasti, ji nėra slapta, bet mes surinksime jums konkrečius duomenis ir pateiksime raštu. Labai džiaugiuosi už jūsų džiaugsmą, bet norėčiau atkreipti dėmesį, kad jūs galbūt nepastebėjote, jog paskutinėmis dienomis ar savaitėmis yra gana smarkiai suintensyvėjęs bandymas nelegaliai kirsti Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos sieną, šituose bandymuose taip pat dalyvauja, mūsų vertinimu, Baltarusijos, spėjame, pareigūnai. Nemanome, kad visos priemonės, kurios yra nustatytos galiojančiuose įstatymuose, yra pakankamos tam, kad šitą situaciją kontroliuotume.
PIRMININKAS. Toliau klausia B. Petkevič.
B. PETKEVIČ (LRF). Gerbiama premjere, „Frontexo“ duomenimis, palyginus su praėjusiais metais, bandymų kirsti Europos Sąjungos sieną padaugėjo apie 90 %. Mes daug kalbame apie neįleidimą neteisėtų migrantų, bet norisi vis tiek žinoti, kiek žmonių per tuos metus kirto sieną ir kiek mes jų turime Lietuvoje?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Šiaip statistika yra skelbiama Statistikos departamento, bet vidaus reikalų ministrė girdi jūsų klausimą, galės jums pateikti atsakymą raštu konkrečiai.
PIRMININKAS. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama premjere, tikrai projektą ketinu palaikyti, bet trūksta šiokio tokio aiškumo, nes 2 straipsnio 2 dalyje jūs rašote, kad vadovaujantis Nepaprastosios padėties įstatymo tam tikromis dalimis bus ribojamas Rusijos Federacijos piliečių vykimas per Europos Sąjungos sieną ir taip toliau, ir taip toliau. Kiek žinau, estai, latviai, lietuviai ir lenkai yra sutarę, kad tai įgyvendins. Mano klausimas būtų, kaip įgyvendina tai estai, latviai ir lenkai? Ar jie taip pat įveda nepaprastąją padėtį ir tuo vadovaudamiesi draudžia tiems piliečiams atvykti? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Teisinės galimybės nustatyti tokius apribojimus turbūt yra skirtingos. Šiaip galioja, tą teisingai ponia A. Širinskienė paminėjo, ir bendra nuostata Šengeno sienų kodekse. Mano žiniomis, Estijos Vyriausybė tvarką patvirtino jau praėjusią savaitę, dėl Latvijos Vyriausybės pasakyti negaliu ir dėl Lenkijos Vyriausybės pasakyti negaliu, bet sutarimas yra, kad tokie sprendimai bus patvirtinti iki rugsėjo 19 dienos, tai yra iki būsimo pirmadienio.
PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama premjere, manau, kad informaciją jūs turėtumėte pateikti ir labai gerai žinoti, o ne kolegei A. Širinskienei pasiūlyti pačiai surinkti medžiagą, nes toks vaizdas, kad ji yra premjerė, o ne jūs premjerė.
Bet nuskambėjo vienas skandalingas faktas. Prieš 2 savaites jūsų atstovas, būtent kuris stato tvorą, „EPSO-G“, aiškiai pasakė, kad tvora yra pastatyta ir daugiau migrantų į Lietuvą nepapuls. Jūs ką tik dabar pasakėte, kad nelegalų sienos kirtimas masiškai išaugo. Gal galite konkrečiais skaičiais pasakyti, kurioje vietoje jie auga, jeigu kai statėme tvorą ir gavote leidimą ją statyti, sakėte, kad daugiau šito nebus?
Kitas dalykas. Jūs aiškinamajame rašte, 1 straipsnyje, rašote, kad atnaujinsite pasienio kontrolę. Kiek planuojate priimti pasienio pareigūnų, nes praeitą savaitę susitikę su profsąjungos atstovais… nes jie žinojo apie tą jūsų nutarimą, jie traktuoja taip, kad šiandien, norint įgyvendinti šį Seimo nutarimą, jiems reikia papildomai apie 120 etatų. Kada jūs juos priimsite ir iš kur gausite finansavimą?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Iš kur gausiu finansavimą? Finansavimą Vyriausybė, žinokite, gauna tik iš vienos šėputės. Ta šėputė vadinasi mokesčių mokėtojų pinigai ir dar skola mokesčių mokėtojų sąskaita. Man atrodo, jūs tą puikiai žinote, nes, kaip suprantu, ruošiatės paskelbti priešlaikinius rinkimus, eiti vadovauti Vyriausybei. Jeigu nežinote, būtų neblogai žinoti.
Niekada nesu sakiusi (jeigu kas nors taip sakė, tai tikrai nelabai išmintingas žmogus), kad kokia nors tvora gali apriboti iš viso bet kokį bandymą patekti į valstybę. Ir tų bandymų yra net ten, kur stovi tvoros, kurios kainuoja 400 mln. eurų. Man atrodo, jeigu jūs rasite mano tikslią citatą, tada mes galėsime pakalbėti, bet aš niekaip negaliu prisiminti, kad būčiau tokius pažadus jums dalinusi. Taip, fizinis barjeras, be jokios abejonės, apsunkina patekimą į Lietuvos Respubliką ir sumažina būtinybę pareigūnams dirbti fizinį darbą. Bet dar ne viskas yra padaryta, nes iki metų pabaigos visas pasienis turi būti uždengtas stebėjimo kameromis ten, kur jų šiuo metu nėra ir kur dabar bandoma gadinti fizinį barjerą ir per sugadintą fizinį barjerą žmones į Lietuvos teritoriją tiesiog įstumti. (Balsas salėje) Ši nuostata galioja ir šiuo metu. Vertinu tai kaip profesinių sąjungų derybinę poziciją prieš biudžeto projekto rengimą.
PIRMININKAS. Kolega, paklausėte. Dabar klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiama premjere, nepaprastoji padėtis jau pratęsiama kelintą kartą ir jau trunka turbūt ilgiau nei metus. Man atrodo, kai nepaprastoji padėtis trunka tiek ilgai, tampa paprastąja padėtimi. Aš skaitau, net užsirašiau jūsų minimas priemones, kurios reikalingos, kurios bus nustatytos tam, kad įvedus arba pratęsus nepaprastąją padėtį… sienos apsaugos sugriežtinimas, bagažo tikrinimas, vizų režimo sugriežtinimas, suintensyvėjusį sienų kirtimą paminėjote. Sienų kirtimas, matyt, yra ne nepaprastoji padėtis, tačiau nauja realybė, su kuria teks gyventi ir teks gyventi ilgą laiko tarpą. Ir fizinį barjerą jau turime pastatę. Man atrodo, kad tai jau toks įprastas gyvenimas, kuris ateityje tikrai bus, kaip sakyti, mūsų kasdienybė.
Gerbiama premjere, ar sutinkate su tuo, kad nepaprastosios padėties pratęsimas iš principo reikalingas tik dėl vieno punkto – rezervo panaudojimo, ką jūs ir minėjote?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Nesutinku, nes punktų yra gerokai daugiau. Rezervo naudojimas yra susietas su labai konkrečiais poreikiais. Tie konkretūs poreikiai yra, pavyzdžiui, Ukrainos karo pabėgėliai, ir tai nėra normali padėtis, tai yra 60 tūkst. žmonių, kurie į Lietuvą atvyko per labai trumpą laiko tarpą. Mes nežinome, kada jie turės galimybę grįžti namo, kaip greitai ir po kiek laiko, jais reikia rūpintis ir tam, aišku, yra reikalingos lėšos. Man atrodo, tas yra labai aiškiai pačiame nutarime surašyta. Dabar, na, jūsų vertinimas yra turbūt toks, aš tik norėčiau priminti, kad nepaprastoji padėtis buvo nustatyta tada, kada prasidėjo ši Rusijos invazija į Ukrainą, tai yra šių metų vasario 24 dieną.
PIRMININKAS. Toliau klausia G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiama premjere, aš esu linkęs pritarti pratęsimui. Atsižvelgiant į tai, kad iš tikrųjų buvo sureaguota turbūt į verslo bendruomenės nuogąstavimus dėl tos nepaprastosios padėties sukeltos Lietuvos įvaizdžio problemos pasaulyje, apribojant tik pasienio ruožą, manau, yra geras sprendimas.
Norėčiau atkreipti dėmesį į du dalykus. Rusijos ir Lietuvos pasienio kontrolės punktai, kai kurie iš jų, yra tokie pusiau funkcionalūs dabar ir iš tikrųjų ten reikėtų pastiprinti apsaugą galbūt kokiomis nors fizinėmis priemonėmis, nes gali būti įvairių provokacijų turbūt iš Rusijos pusės. Kitas dalykas, projekte yra rašoma apie tai, kad Rusijos ar Baltarusijos piliečiai, kurie, sakykime, yra opozicionieriai, galės patekti tik URM’ui tarpininkaujant, tai manyčiau, kad čia reikėtų irgi pažiūrėti, kad tie žmonės tikrai gautų tą apsaugą, kurios reikia.
O mano du klausimai būtų. Mes kalbame apie Rusijos piliečių neįleidimą netgi su Šengeno vizomis, bet pasienio ruožas, kurį palies nepaprastoji padėtis, yra Baltarusijos ir Rusijos. Ar yra pagalvota, kaip bus užtikrintas tų Rusijos piliečių nepatekimas per kokius nors Punsko šunkelius į Kalvariją – ne per pasienio kontrolės punktus iš Lenkijos, tarkim? Ir vis dėlto A. Nekrošiaus klausimą dar norėčiau pakartoti. Ar nebus Lietuva vienintelė Europos Sąjungos šalis, kurioje liks nepaprastoji padėtis? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Na, pasienyje nepaprastoji padėtis yra nustatyta ir kitose valstybėse, įskaitant, mano žiniomis, Lenkiją, kur ta padėtis tebegalioja. Atsakant į jūsų pirmąjį klausimą, jūs puikiai žinote, kad Šengeno zonoje pasienio kontrolės grąžinimas, tokios normalios pasienio kontrolės grąžinimas, gali būti grindžiamas tik labai išskirtinėmis aplinkybėmis, bet niekas nedraudžia patikrinimus sugriežtinti ir tiesiog tokiu būdu šią situaciją kontroliuoti. Sutikite, kad gana nepatogus kelias būtų tokiais būdais keliauti.
PIRMININKAS. Na, kaip tik dabar 10 minučių, skirtų klausti, baigėsi. Ačiū. Vienas – už, vienas – prieš. V. Bakas – už.
V. BAKAS (DFVL). Aš noriu kreiptis čia ir į premjerę, ir į valdančiąją daugumą. Tiesą sakant, lieka neaišku, dėl ko yra įvedama ši nepaprastoji padėtis. Štai kolegos sako, kad įvedama tam, kad būtų naudojamas rezervas. Aš suprantu, kad ji yra, žiūrėdamas į 2 straipsnio 2 dalį, įvedama tam, kad būtų ribojamas Rusijos piliečių patekimas, kaip suprantu, į Lietuvą. Iš esmės tokiai idėjai dėl patekimo reikėtų pritarti, nes to prašo Ukraina, bet tai turi būti daroma korektiškai. Pavyzdžiui, lieka neaišku, kokie piliečiai bus neįleidžiami, nes čia rašoma, kad bus neįleidžiami tie piliečiai, kurie atitiks Vyriausybės nustatytus kriterijus. Kokie tie kriterijai? Seimas, priimdamas sprendimą, turi žinoti, nes tai yra esminis klausimas, kai mes ribojame patekimą. Aš manyčiau, šis nutarimas nėra parengtas ir yra neaišku, dėl ko jis yra priimamas. Todėl iš tikrųjų būčiau linkęs susilaikyti, bet jeigu jis susijęs su Rusijos piliečių patekimu į Lietuvos teritoriją, tada, be abejo, jį reikėtų taisyti ir jam būtų galima pritarti.
PIRMININKAS. Prieš pasisako R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų aš gal nesakyčiau prieš. Kiek nuskambėjo iš premjerės, sakyčiau, toks ciniškas pasakymas, kad dėl invazijos į Ukrainą mes šiandien turime priimti nepaprastąją padėtį. Klaidinti žmones, matyt, yra priimtina šiai Vyriausybei arba juos durninti. Aš tik noriu pabrėžti, kad migrantai į Lietuvą pasirodė 2021 metų pavasarį, vasarą, tai nelabai suprantu, nes karas įvyko lyg ir vasario 24 dieną. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Premjerė tribūnoje niekaip nesugeba atsakyti, iš kur paims pinigų, o pasako – iš to bendro biudžeto, vadinasi, iš kur nors ji turi perskirstyti. Šiandieną reikia 120 pasienio ruože esamų pareigūnų su neatnaujintais kontrolės punktais. Praeitą savaitę profesinės sąjungos akivaizdžiai sudėliojo viso to skaičius, mums atsakė. Jeigu šiandieną, kaip premjerė sakė, nori riboti asmenų, kurie turi Šengeno vizas, patekimą į Lietuvą, vadinasi, jinai turės atnaujinti visus kontrolės punktus. Ką tai reiškia? Tai dieną naktį buvusiuose kontrolės punktuose su išorinėmis sienomis tiek su Latvija, tiek su Lenkija, tiek su kitomis valstybėmis jinai privalės pastatyti papildomai pasieniečių. Apie tai premjerė nė pusės žodžio nesakė.
Plius. Niekaip nesuprantu, kam reikalinga nepaprastoji padėtis, kai šiuo metu galioja septyni kiti teisės aktai, kuriais remdamasi jinai gali atlikti, reguliuoti šitą krizę? Man tai yra vienas aiškus atsakymas – tai yra tikslas pasisavinti pinigus savai chebrai, saviems žmonėms taip, kaip ir su tvoros statymu. Labai keista, kai matau, kokios kompanijos ir kokios įmonės stato tvorą. Kas įdomiausia, kad ten atsiranda net trys subrangovai: rangovas, subrangovas, dar subrangovas ir dar subrangovas, ir tie subsubrangovai net neatsiskaito su mūsų darbuotojais. Tai yra Šiaulių pavyzdys, tai yra Kelmės pavyzdys. Tai yra iš tikrųjų labai ciniška ir labai juokinga. Jūs ištaškote pinigus savo poreikiams ir savo partiečiams remti.
PIRMININKAS. Kol kas diskusijas dėl šio projekto baigiame. Balsuosime dėl jo nustatytu laiku.
10.21 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-416(2) (svarstymas)
Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-416(2). Svarstymo stadija. Išklausysime pagrindinio Ekonomikos komiteto pranešimą, jį pateiks A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, kolegos. Turbūt iš pavasario sesijos prisimenate klausimą, kai beveik bendru sutarimu nusprendėme pakeisti komitetą iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto į Ekonomikos komitetą dėl Administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnio pakeitimo. O esmė yra paprasta. Dar kadencijos pradžioje Ekonomikos komiteto nariai bendru sutarimu registravo įstatymo projekto pakeitimą, kad administraciniai nusižengimai, registruoti mobiliosiomis arba stacionariomis priemonėmis, būtų išsiunčiami pažeidėjams per 60 dienų, o ne taip, kaip yra dabar maksimalus terminas, tai yra dveji metai senaties terminas. Ekonomikos komitetas po to dar buvo susirinkęs vasarą ir bendru sutarimu atmetė Vyriausybės išvadą, pritarė Teisės departamento pakeitimams, pasiūlymams ir bendru sutarimu teikia jums svarstyti šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar diskusija. Yra užsirašęs vienas Seimo narys, tai J. Sabatauskas. Kviečiu J. Sabatauską. Gerbiamas Juliau, jūs užsirašėte diskutuoti, tai kviečiu į tribūną.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, žiūriu į šį projektą ir savo akimis negaliu patikėti, kaip galima asmeninį interesą prastumti per įstatymą, kaip galima iškraipyti teisinę sistemą. Visame Administracinių nusižengimų kodekse senaties terminas yra metai laiko, vienai nusižengimo rūšiai už greičio viršijimą, nustatytą stacionariomis ar mobiliosiomis priemonėmis, nustatoma 60 dienų senatis. Kaip galima tada nubausti asmenį už pakartotinį padarytą nusižengimą, nes, kaip žinote, mes esame nustatę, jeigu asmuo pirmą kartą padarė tą nustatytą pažeidimą ir pripažino tą savo klaidą, jis baudžiamas puse minimalios sankcijos, šiuo atveju baudos. Jeigu daro pakartotinį, jau jis baudžiamas griežčiau. Kitaip nėra jokio poveikio. O ką daryti… Vadinasi, piktybiniams pažeidėjams mes atveriame duris – pažeidinėkite ir jūs būsite nebaudžiami. Tai klausimas, ar Seimo nariai, kurie inicijavo ir kurie pritarė šitam projektui, yra tokie pažeidėjai? Nuolat pažeidžia įstatymą, gauna pranešimus, aha, ir pastebėjo – gaunu truputį vėliau nei per 60 dienų, tai aš nustatysiu įstatymu, kad man nereikėtų mokėti. Tai čia yra visiškas teisinis nihilizmas.
Neabejoju, kad Konstitucinis Teismas, gavęs kreipimąsi dėl šito įstatymo, jeigu jis bus priimtas, tikrai pripažins jį prieštaraujančiu Konstitucijai. Niekaip negaliu pritarti ir manau, kad Prezidentas tikrai turėtų vetuoti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Dabar galėtume spręsti dėl pasiūlymų, bet turime tik vieną Vyriausybės išvadą, kurioje nėra tokių konkrečių pasiūlymų, dėl to balsuoti nėra ką teikti.
Dabar motyvai dėl viso. A. Bagdonas pasisako už projektą.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, iš esmės aš pritariu šitam įstatymo projektui ir galiu pasakyti kodėl. Todėl, kad bauda pažeidėją turėtų pasiekti kuo greičiau tam, kad ji veiktų prevenciškai, o ne būtų tiesiog papildomas šalies biudžetas. Man atrodo, kad labai svarbu net sutrumpinti Ekonomikos komiteto narių siūlymą iki 30 darbo dienų, kas yra normalus laiko tarpas, per kurį valstybinės institucijos turėtų galimybę išrašyti ir nusiųsti prevenciškai žmogui nuobaudą, kuri yra paskirta už administracinį nusižengimą.
Pabaigai norėčiau pasakyti dar daugiau. Manau, kad IT sektorius labai stipriai plečiasi ir technologijomis naudojasi vis daugiau žmonių. Jeigu ateityje kada nors mes, padarę vienokį ar kitokį administracinį nusižengimą, tą pačią minutę gautume į mobilųjį telefoną, kad padarėme nusižengimą, tai tikrai veiktų prevenciškai ir mes pagrindinį tikslą pasiektume – kuo mažiau žmonių padarytų vienokius ar kitokius pažeidimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš J. Sabatauskas užsirašęs, bet jis kalbėjo. Galbūt užleisite? Ar kalbėsite?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Pasakysiu dar vieną aplinkybę, kurios nepaminėjau iš tribūnos. Įsivaizduokime situaciją, kai automobilis yra lizinginis arba nuomojamas ir nuomoja juridinis asmuo, įmonė. Akivaizdu, kad tokiais atvejais ateina pranešimas pirmiausia savininkui, tai yra finansinei įstaigai, kuri lizinguoja, kad būtų nurodyta, kas yra valdytojas. Tam reikia laiko. Tada eina tam asmeniui, kuris laikomas valdytoju, tai yra juridiniam asmeniui, įmonei. Įmonė vėl turi pranešti, kas vairavo tą automobilį. Ir gali iš tikrųjų būti, kad tų 60 dienų praeis labai greitai, nes reikia apsukti tris ratus. Akivaizdu, vėl išeis, kad, na, pažeidinėkime ir tą sistemą.
Iš tikrųjų labai gerai, kad šiandien Lietuvoje yra plečiamas vidutinio greičio matavimo juostų tinklas. Šitaip mes pagaliau galėsime atsikratyti tos pastovios chroniškos ligos, tai yra vėžio, kuris įsigalėjęs mūsų visuomenėje, kai masiškai viršijamas greitis, dėl to žūsta žmonės, sužalojamas turtas ir patiriami didžiuliai nuostoliai valstybės.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuosime nustatytu balsavimo metu.
10.29 val.
Karių materialinės atsakomybės įstatymo Nr. VIII-1857 2, 4, 5, 10, 19, 21, 23, 25, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1900 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Pagal darbotvarkės numeraciją 1-4 klausimas – Karių materialinės atsakomybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1900. Pranešėjas – krašto apsaugos ministras A. Anušauskas. Prašom pristatyti projektą.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiami Seimo nariai, projekto tikslas labai paprastas – mažinti popierizmo kiekį kariuomenėje ir administracinę naštą vadams, nes dėl pačių smulkiausių dalykų atliekami tarnybiniai patikrinimai: praradus šlepetes, kilimėlius po miegmaišiu, atšvaitus, tai yra dėl dalykų, kurių vertė iki 20 eurų, siūloma, kad to nebūtų daroma, jeigu žala neviršija 23 eurų. Aš manau, kad popierių kariuomenėje turi būti kuo mažiau, o laikas būtų skirtas koviniam mokymui.
PIRMININKAS. Trumpai pristatė. Dabar trys klausimai. Pirmoji klausia M. Ošmianskienė.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju už suteiktą žodį. Aš norėjau paklausti, kuo buvo pagrįstas pasirenkamas dydis – būtent 23 eurai, ir kas šiuo metu kariuomenėje, kokia įranga kainuoja tiek eurų, ar tikrai tai nėra per maža suma?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dabar nuo nulio. Tai yra nuo mažiausios vertės, tai yra jeigu pati mažiausia vertė, prarandamas atšvaitas, formaliai popierius turi tvarkyti. Aš manau, tai nenormali padėtis. Iš tikrųjų turi būti bent jau minimali riba, toliau karininkai turėtų skirti savo laiką ne tokioms smulkmenoms. Juo labiau kad žala gali būti atlyginama susitarimo būdu, tai yra numatyta šiame projekte.
PIRMININKAS. Klausia V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, dėkoju už pristatymą, žinoma, suprantame, kodėl yra šitie pataisymai. Bet aš norėčiau paklausti dėl kariūnų, jiems yra nustatoma šita materialinė atsakomybė. Žinoma, jie irgi yra kaip ir karių kategorija. Bet ar čia nebus tam tikros nelygybės, nes, sakykime, Vilniaus technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institutas dirba su lėktuvais ir kažin ar studentai turi tokią prievolę atsakyti, jeigu ten padaro kokią nors žalą. Tai jeigu kariūnas irgi padaro kokią nors žalą, jis vis tiek yra viena koja karys, kita studentas. Ar čia nebus tam tikrų nelygių sąlygų? Dėkui.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų laikoma, kad kariūnai atlieka tikrąją karo tarnybą ir jie laikomi kariais. Ir lygiai tokia pat atsakomybė. Pabrėžiu dar kartą, tai yra dėl pačių smulkiausių dalykų, iki 23 eurų. Čia tikrai kalbame ne apie kokias nors kitokias žalas.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia A. Lydeka.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, norėčiau pratęsti kolegės Monikos prieš tai užduotą klausimą, kuo remiantis buvo pasirinkta ši suma – 23 eurai? Nes, mano požiūriu, tai yra labai nedidelė suma. Ar nemanote, kad būtų teisinga šią sumą didinti?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Atsakysiu taip, tai yra pusės bazinės socialinės išmokos dydžio suma. Jeigu Seimas nuspręstų, kad reikia pakelti tą kartelę, – viskas svarstymo metu. Aš manau, kad galima svarstyti visas galimybes.
PIRMININKAS. Ačiū, atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų už pageidauja pasisakyti A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Taip. Gerbiami Seimo nariai, turbūt niekam nekyla abejonių, kad sugadinus, praradus ar padarius kitokią materialinę žalą krašto apsaugos sistemoje turi būti aiškiai reglamentuota karių materialinės atsakomybės principai ir tvarka. Kiekvienu atveju kariui padarius materialinę žalą, net, pavyzdžiui, praradus pirštines, liniuotę, kepuraitę ar panašius daiktus, kurių vertė nesiekia 2 eurų, yra gaištamas atsakingų darbuotojų laikas, trukdoma darbui, nes visais atvejais yra privaloma atlikti tarnybinį patikrinimą. Aiškinamajame rašte yra tiesiog juokingų dalykų, kaip antai: po atliktų keturių tarnybinių patikrinimų vienas iš karių turėjo atlyginti 3,7 euro materialinę žalą. Suprantu, kad tarnybinis patikrinimas tikslingas piktnaudžiavimo, tyčinių nusikaltimų atvejais, bet tikrai ne pametus pirštines. Mes dažnai apsikrauname pertekliniais biurokratiniais veiksmais, kurie savo rezultatais nepateisina patirtų laiko ir finansinių sąnaudų. Taigi siūlymas pagrįstais atvejais, apie juos kalbėjo pranešėjas, atsisakyti tarnybinio patikrinimo yra logiškas ir principingas. Siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkui. Balsuosime dėl projekto nustatytu laiku.
10.35 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 24, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1863, Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 571 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1864 (pateikimas)
Toliau dviejų projektų paketas, 1-5.1 ir 1-5.2 klausimai – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1863 ir lydimasis Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 571 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1864. Pranešėjas – sveikatos apsaugos viceministras A. Pečkauskas. Prašom.
A. PEČKAUSKAS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, leiskite pristatyti Sveikatos apsaugos ministerijos parengtus ir Vyriausybės teikiamus minėtus Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo bei Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 571 straipsniu įstatymų projektus.
Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra komisija, veikianti prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Ji yra privaloma ikiteisminė institucija, nagrinėjanti pacientams padarytos žalos klausimus. Nuo 2020 metų pradžios įsigaliojo įstatymo pakeitimai, kuriais įdiegtas vadinamasis žalos be kaltės modelis, kuomet žalai atlyginti nebereikia įrodinėti įstaigų ar medikų kaltės. Pagal šį modelį visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos solidariai kasmet moka iki 0,2 % nuo savo pajamų siekiančias įmokas už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas į bendrą sąskaitą, iš kurios atlyginama žala, apmokama komisijos nariams bei ekspertams už darbą, dengiamos sąskaitos, administravimo išlaidos. Komisijos darbo krūvis kasmet auga. 2021 metais pasiekta daugiau kaip 250 nagrinėtų prašymų atlyginti žalą.
Nuo naujo reguliavimo įsigaliojimo pastebėti, išryškėjo šio modelio reglamentavimo trūkumai. Juos būtina spręsti, siekiant užtikrinti sklandų, efektyvų ir kokybišką prašymų atlyginti paciento sveikatai padarytą žalą nagrinėjimą ir sprendimų dėl jų priėmimą komisijoje ir teisme, efektyvią žalos paciento sveikatai prevenciją, efektyvų sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti, lėšų surinkimą ir jų administravimą bei suderinamumą su Biomedicininių tyrimų etikos įstatymu.
Šių teikiamų teisės aktų projektų esmė. Pirma. Siekiant koreguoti komisijos sudėties ir veiklos reguliavimo trūkumus, keliančius grėsmę komisijos sprendimų kokybei ir tinkamam žalos atlyginimo procesui, atsižvelgiant, kad kone penktadalis prašymų atlyginti žalą susiję su odontologinių paslaugų suteikimu, siūloma vietoj Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos deleguoto nario į komisijos sudėtį įtraukti gydytoją odontologą. Atsižvelgiant, kad šiuo metu nustatytas komisijos posėdžių kvorumas, tai yra turi dalyvauti šeši iš septynių komisijos narių, neretai sukelia grėsmę sprendimų priėmimui laiku, ypač nedarbingumo ir atostogų metu, siūlomas penkių narių kvorumas. Atsižvelgiant į realius prašymų išnagrinėjimus bei užsienio šalių patirtį, siūloma pailginti sprendimų priėmimo terminą nuo 2 iki 3 mėnesių bei galimybę pratęsti terminą nuo šiuo metu galiojančio 1 mėnesio iki 2 mėnesių. Siekiant sklandesnio, objektyvesnio bei kokybiškesnio ekspertų įtraukimo į prašymų nagrinėjimo procesą, siūloma sudaryti galimybę komisijai kreiptis į specialistus, nesančius ekspertų sąraše, bei sudaryti galimybę pašalinti ekspertą iš ekspertų sąrašo už netinkamą funkcijų vykdymą.
Antra. Valstybinė ligonių kasa, paskirta atstovauti komisijai teisminiuose ginčuose, susijusiuose su komisijos sprendimais. Siekiant koreguoti atstovavimo teisme nagrinėjant paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo klausimo trūkumus, siūloma leisti Valstybinei ligonių kasai teisme pasitelkti, vadinasi, būti atstovais kartu su Valstybine ligonių kasa, komisijos narius ar išvadas komisijai teikusius ekspertus. Taip pat siūloma numatyti bylinėjimosi išlaidų dengimą iš bendros sąskaitos, nes šiuo metu susidaro neretos situacijos, kuomet VLK turi ieškoti sprendimų ir ieškoti turbūt galimybių dengti kai kurias išlaidas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.
Trečia. Siekiant efektyvesnės Žalos pacientų sveikatai prevencijos komisijos veiklos, siūloma numatyti, kad teigiami komisijos sprendimai būtų teikiami Prevencijos komisijai ne vieną kartą per metus, kaip yra šiuo metu, tačiau dažniau, tai yra kas ketvirtį. Siūloma, kad šiuo metu nekontroliuojamas Prevencijos komisijos siūlymų įgyvendinimas būtų valdomas įpareigojant asmens sveikatos priežiūros įstaigas teikti informaciją apie Prevencijos komisijos siūlymų įgyvendinimą. Taip pat į Prevencijos komisiją būtina įtraukti Higienos instituto atstovą, nes ši institucija vykdo nepageidaujamų įvykių asmens sveikatos priežiūros įstaigose stebėseną, o šis procesas yra tiesiogiai susijęs su žalos pacientams prevencija.
Ir ketvirta. Siekiant išspręsti įmokų į sąskaitą skaičiavimo, mokėjimo, kontrolės ir sąskaitos administravimo trūkumus, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų rizikingumą, siūloma diferencijuoti įmokų dydžius mažesnės rizikos įstaigoms mokant 0,1 % nuo gaunamų pajamų, taip pat siūloma nustatyti minimalią 100 eurų įmoką įstaigoms. Siūloma aiškiau reglamentuoti įmokų apmokėjimo tvarką, kuomet įstaigos einant metams netenka licencijos, nustatant, kad mokama įstaigos vykdytos veiklos mėnesių skaičiui proporcinga įmokos dalis, bei numatyti įmokų išieškojimo galimybę. Siekiant aiškumo bei vertinant pastarųjų metų sąskaitos administravimo išlaidas, stebima tendencija, kad šiuo metu nustatytas iki 1 % metinių sąskaitos pajamų skyrimas yra nepakankamas ir susidaro situacija, kai VLK priversta naudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas. Siekiant išvengti tokių situacijų, siūloma pavesti sveikatos apsaugos ministrui nustatyti, kas laikytina sąskaitos administravimo išlaidomis, ir padidinti jų maksimalų dydį iki 6 %. Taip pat siekiant mažinti administracinę naštą siūloma retinti delspinigių skaičiavimą iki vieno karto per metus bei sudaryti įstaigoms galimybes skaidyti įmokų mokėjimus kas ketvirtį.
Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektu siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už asmens sveikatos priežiūros įstaigų pareigos Vyriausybės įgaliotai institucijai teikti informaciją, reikalingą įmokos į sąskaitą dydžiui nustatyti arba įmokos dydžio teisingumui patikrinti, taip pat kitą informaciją, reikalingą sąskaitai administruoti, nevykdymą. Tai padės užtikrinti, kad būtų mokamos tinkamai nustatyto dydžio įmokos.
Numatoma, kad įgyvendinus šiuos įstatymų projektus gerės komisijos sprendimų kokybė bei bus efektyvesnis jų priėmimo procesas, aiškesnis ir vienodas įmokų skaičiavimas, kuris sumažins galimų ginčų tarp įstaigų ir Valstybinės ligonių kasos, užtikrintas solidarus įmokų surinkimas ir tiksliai nustatytas jų dydis, geresnis ir efektyvesnis atstovavimas valstybei teisme žalos bylose, kokybiškesnės ir saugesnės asmens sveikatos priežiūros paslaugos dėl efektyvesnės ir geresnės žalos prevencijos.
Papildomų valstybės biudžeto ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų šiems projektams įgyvendinti nereikės. Ačiū už išklausymą ir, tikiuosi, palaikysite šiuos sprendimus, būtinus šios komisijos veiklai užtikrinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui už išsamų pristatymą. Dabar klausimai. Pageidauja klausti penki Seimo nariai. Pirmas klausia A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas viceministre, už išsamų pristatymą. Aš turiu du klausimus. Vienas yra labai konkretus. Kiek procentų šiuo metu yra išmokama iš to fondo, kuris yra surenkamas už patirtą žalą, gal jūs žinosite, ir kiek šiuo metu ta žalos atlyginimo sąskaita ar fondas turi pinigų?
O kitas klausimas gal labiau ne jums, bet retorinis apskritai valdantiesiems. Kodėl dvejus metus truko šių sprendimų priėmimas, nes aš turiu atsidaręs prieš save Teisės aktų registro duomenų bazę, tai 2020 metų balandžio mėnesį buvo registruoti beveik analogiški siūlymai, Vyriausybė buvo pateikusi išvadą. Kodėl prireikė dvejų metų, kad jūs ateitumėte ir pristatytumėte tai, ką šiandien pristatėte? Ačiū.
A. PEČKAUSKAS. Ačiū už klausimus. Na, turbūt dėl konkrečių skaičių, kiek šiuo metu yra, kokia yra likutinė vertė sąskaitoje, negaliu atsakyti tiksliai, bet, jeigu neklystu, aiškinamajame rašte tie skaičiai yra įvardinti. Kiek procentų yra išmokama už žalą, taip pat negalėsiu atsakyti, manau, kad kai turėsime ataskaitą Sveikatos reikalų komitete, kaip ir kiekvienais metais turime, tuos skaičius tikrai galėsime išgirsti.
Dabar atsakymas į klausimą, kodėl tiek užtrukome. Na, turbūt reikėtų suprasti, kad teisinis reguliavimas įsigaliojo nuo 2020 metų pradžios, tačiau dar buvo didelė uodega prašymų, pateiktų iš ankstesnio modelio, todėl pats aiškumas dėl nagrinėjimo atėjo šiek tiek vėliau. Jei kalbame apie konkrečius įstatymų pakeitimus, kas juos rengė, tai rengiama buvo turbūt darbo grupėje tiek su pačiais ekspertais, tiek įtraukiant pačią Žalos komisiją ir, be abejo, įtraukiant, konsultuojantis su gydymo įstaigomis. Tie pakeitimai, be abejo, ateina šioje sesijoje.
PIRMININKAS. Klausia M. Ošmianskienė.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). (…) taip pat buvo apie skaičius. Norėjau paklausti, tie 6 % – apie kokią sumą kiekine išraiška preliminariai mes čia kalbame?
Kitas klausimas. Įstatymo projekte atsiranda visas papildomas punktas apie tai, kad Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę gauti visą reikiamą informaciją apie paciento sveikatą, visus asmeninius duomenis ir panašiai. To anksčiau, kaip suprantu, nebuvo. Norėčiau, kad pakomentuotumėte šitą dalį ir šio punkto atsiradimo pagrįstumą, kaip iki šiol egzistavo ir vyko sistema ir kodėl dabar staiga prireikė?
A. PEČKAUSKAS. Atsakysiu dėl pirmojo, kodėl pasirinktas toks procentas. Šiuo metu pagal dabartinį teisinį reguliavimą administracinėms išlaidoms galima naudoti iki 1 %. Valstybinė ligonių kasa, kuri ir atstovauja teismuose susijusiais klausimais, iš praktikos mato, kad tų pinigų tikrai nepakanka. Vertinant turbūt tiek teisininkus, kurie dirba, tiek IT specialistus, kurie padeda tvarkytis su visa informacine sistema, kuri dirba su dokumentacija, kurios didžiuliai kiekiai atkeliauja iš šitos komisijos, suskaičiavus įvertinta, kad iki 6 % tikrai turėtų būti pakankamas kiekis finansų, kad būtų užtikrintos tos administracinės funkcijos.
Kalbant apie konkrečius skaičius. Aiškinamajame rašte tie skaičiai yra įvardinti, tačiau aš tikrai nenoriu suklaidinti ir įvardinti netikslaus skaičiaus.
Dabar klausimas dėl informacijos. Vėl dėl tos pačios priežasties. Kadangi Valstybinė ligonių kasa atstovauja teismuose, neretai tenai iškyla poreikis turėti papildomos informacijos apie pačius sveikatos duomenis asmenų, kurie yra tų teisinių procesų objektai. Natūralu, kad ne visada Pacientų žalos komisija turbūt turi tuos duomenis ar yra aprašiusi tuos duomenis, kurie reikalingi Valstybinei ligonių kasai. Todėl jų prašymu būtų galima gauti tuos duomenis, kad būtų efektyvesnis atstovavimas teismuose ir tie procesai būtų greitesni, negu yra dabar.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas viceministre, du trumpi klausimėliai.
Pirmas. Kadangi jūs pats patvirtinote, kad daugiausia skundų yra iš odontologijos srities, ar teisinga į komisiją įtraukti odontologijos atstovą, kuris ir spręs greičiausiai ne paciento naudai? Pirmas klausimas.
Antras. Vis dėlto komisija sudaroma pagelbėti, padėti piliečiams. Jūs dabar savo siūlymais ilginate procesus duodant atsakymą: buvo 2 mėnesiai ir 1 mėnuo, dabar jūs darote 3 ir 2, po kurio laiko turbūt ateisite ir siūlysite dar ilginti. Kodėl einama tokiu keliu? Ne greitai sprendžiama, o tempiama? Ačiū.
A. PEČKAUSKAS. Dėkui už klausimus. Dėl pirmojo. Turbūt reikėtų suprasti, kad komisija priima sprendimus kolegialiai. Tai yra visos komisijos sprendimai. Niekada mes nekalbame, kad vienas ar kitas asmuo kažką gali nulemti. Kaip jau minėjau pristatydamas klausimą, apie penktadalis visų atvejų atkeliauja iš odontologijos srities, apie suteiktas odontologijos paslaugas, tai natūralu, kad neturint odontologo kompetencijų komisijos viduje yra gana sunku remtis vien tik ekspertų kokiais nors pastebėjimais, jeigu jie yra įtraukiami, ir tikrai yra sunku atskirti pelus nuo grūdų ir kur yra tiesa, kur nėra tiesos. Todėl odontologo kompetencijos šioje komisijoje yra tikrai būtinos, kaip ir visų kitų narių, kurie šiuo metu yra komisijoje.
Dabar atsakant į antrąjį klausimą reikėtų suprasti, tą minėjau ir pristatydamas, kad šis modelis yra galbūt sąlyginai naujas Lietuvoje, tačiau žiūrint į skandinavų šalis – matome Norvegiją, Švediją, Suomiją, kuriose tokios sistemos veikia, prašymų nagrinėjimo terminai yra apie 7–8 ir daugiau mėnesių. Mes savo šalyje einame gerokai greitesniu scenarijumi. Buvo pasirinktas 2 mėnesių terminas, tačiau per tuos dvejus metus mes matome, kad tiesiog nėra įmanoma per tokį laikotarpį išnagrinėti tuos prašymus. Todėl siekiant, kad nebūtų nusižengiama teisės aktams, yra šiek tiek ilginamas tas terminas, kad nereikėtų skubinti, bet būtų galima padaryti darbą efektyviai ir taip, kaip priklauso.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia A. Lydeka.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamas viceministre, norėčiau jūsų paklausti dėl ekspertų nuomonės vertinimo, tai yra dėl numatomo teisinio reglamentavimo dėl ekspertų nuomonės. Jeigu teisingai suprantu, tai net pacituosiu: „numatoma, kad ekspertui ar kitam specialistui, į kurį kreipiasi komisija, būtų neapmokama už nekokybiškai parengtas išvadas“, taip pat „ekspertas, netinkamai vykdantis savo funkcijas, būtų išbraukiamas iš ekspertų sąrašo“. Ar tai nesąlygos subjektyvaus vertinimo ir atmetimo ekspertinės nuomonės? Ar toks vertinimas, toks teisinis reglamentavimas nesąlygos, kad komisija, komisijos vadovybė tiesiog nepriimtinas išvadas atmes, paskelbdama, kad nekokybiškai buvo tas ekspertinis vertinimas atliktas?
A. PEČKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Šiuo atveju mes nekalbame turbūt apie turinį, kurį atneša ekspertai, jis nėra kvestionuojamas, tačiau kodėl atsiranda šios nuostatos, kodėl jos yra reikalingos, tai matoma tendencija, kad suformulavus klausimus kai kuriems ekspertams yra, na, tiesiog neatsakoma į suformuluotus klausimus arba atsakoma neišsamiai, vienu dviem žodžiais, ir tai yra traktuojama kaip netinkamos išvados. Mes kalbame apie tokius turbūt labiau net piktybinius atvejus, kai yra tiesiog neatsakoma iš eksperto perspektyvos, ir toks darbas būtų laikomas netinkamu. Tada reikalingas mechanizmas, kaip būtų galima neapmokėti, kaip būtų galima šalinti ekspertą iš sąrašo. Grėsmių, kurias jūs įvardijate, mes tiesiogiai čia nematome ir komisijos nariai taip pat nemato, nes tai visgi yra kolegialūs sprendimai, vertinant patį jau ekspertų pateiktą turinį, ką jie teikia atsakydami. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkui. Atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai dėl šio projekto. Nėra užsirašiusių kalbėti dėl motyvų. O dėl projektų balsuosime nustatytu laiku.
10.52 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 11 ir 111 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1937 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1937. Pranešėja – ministrė M. Navickienė. Prašom.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu pristatyti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektą. Pakeitimas nėra didelis, susijęs su tuo, kad 2022 m. gegužės 1 d. buvo atšaukta ekstremalioji situacija dėl COVID-19 ligos plitimo grėsmės, tačiau atėjus naujiems 2022 mokslo metams, kai COVID-19 liga gali būti, kad taps įprasta užkrečiamąja liga, reikėtų patikslinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą taip, kad atsiradus protrūkiui, tais atvejais, kai švietimo įstaigoje bus skelbiamas infekcijos plitimą ribojantis režimas ir atsiras poreikis prižiūrėti vaikus, reikėtų suvienodinti nuostatas su ligos išmokos mokėjimo nuostatomis ekstremaliosios situacijos ar karantino metu ir suteikti galimybę ligos išmoką gauti ir vaiko seneliams. Dabar per ekstremaliąją situaciją buvo taip ir siūlytume tokį patį pakeitimą turėti ir nesant ekstremaliosios situacijos.
Tai trumpai tiek. Laukčiau jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Dėkui. Trys Seimo nariai pageidauja klausti. Pirmasis klausia V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, tiesiog norėjau paklausti, ar čia yra jau pabaiga, vienas paskutinių siūlymų įvertinant visas tas funkcijas, visus tuos darbus, kuriuos seneliai gali atlikti, prisidėdami prie vaikų priežiūros? Ir ar tai jau yra paskutinis įstatymas, kuris pagal tai sureguliuoja tam tikras, šiuo atveju ligos ir motinystės socialinio draudimo, ligos išmokas, nes toks jausmas, kad vis po truputėlį mes plečiame plečiame tą išmokų ratą ir nėra tam galo? Ar čia jau matosi pabaiga, ar dar nesimato?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš nesutikčiau, kad yra be galo plečiamas išmokų ratas. Kadangi seneliai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali užsiimti vaiko priežiūra ir gauti vaiko priežiūros atostogų išmokas, tai natūralu, kad tai yra pagalba šeimai. Jeigu šeimoje natūraliai susiklosto tokios aplinkybės, kad sergančiu vaiku gali pasirūpinti senelis, o tėvai tuo metu dėl savo pasirinkimo arba dėl būtinumo turi tęsti darbinius įsipareigojimus ir negali to daryti, tai yra tiesiog suteikiama tokia galimybė ir nesant ekstremaliosios situacijos. Priminsiu, kad per ekstremalią situaciją būtent ir galiojo toks reglamentavimas. Tai yra tiesiog patogumas šeimai, papildomas lankstumas. O kokios galimybės yra ateityje reglamentuoti daugiau funkcijų seneliams ar proseneliams, tai priklauso ne nuo ministerijos, bet nuo gerbiamųjų Seimo narių ir politikų valios.
PIRMININKAS. A. Sysas nori paklausti. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, mes lyg ir jau šitą įstatymą tiek gludinome, gludinome ir taip gludinome, ir šitaip gludinome, ir dabar vėl, tai kas paskatino šitas pataisas?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Jūs turbūt kalbate apie tai, kad neseniai perkėlėme direktyvą. Direktyvos perkėlimo metu, aišku, mes subjektus pasirinkome irgi daugiausiai direktyvinius, jie ir buvo keičiamame įstatymo pakete, bet taip pat, kai Seimui pateikėme direktyvinį projektą, dar nebuvo atšaukta ekstremali situacija ir realiai galiojo ta tvarka, kad išmoką gali gauti ir seneliai. Suprantu, kad dažnas keitimas nėra geras dalykas, tai yra smulkus keitimas, bet visgi tą disbalansą norėtųsi atstatyti.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Aš galvoju, kad ir reikia gludinti, dėl vaikų, žmonių tai ir darykite, nes gyvenimas kinta, keičiasi ir panašiai. Noriu paklausti, ar šis jūsų pasiūlymas taip pat taikomas ir vienišiems seneliams, kurie gauna paramą?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Visiems seneliams, kurie yra vaikų seneliai, nepaisant to, ar jie yra vieniši, ar ne. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų už ir prieš. A. Vinkus – už.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, nors gerbiama ministrė išsamiai ir pagrįstai pristatė visą teikiamo įstatymo projekto esmę, argumentus, aš trumpai atkreipsiu dėmesį į keletą iš jų, kad susidarytumėte vaizdą, jog siūlomi pakeitimai skirti padėčiai ligų išmokų srityje pagerinti. Pirma, ligos išmokų mokėjimo galimybė praplečiama seneliams, ir tai labai gerai, ponas Sysai. Taip pat siūloma patikslinti, kad ligos išmoka galėtų būti mokama vaiką ar neįgalų asmenį laikinai prižiūrinčiam asmeniui. Trečia, siūloma, kad ligos išmoka po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimo laikotarpiui būtų mokama tokia pati, kiek būtų mokama ir neatleidus asmens iš darbo ar tarnybos arba nepasibaigus draudimo laikotarpiui. Taip pat tikslinamas sąrašas asmenų, kuriuos prižiūrintiems asmenims būtų mokama ligos išmoka. Nekyla abejonių, kad visos nuostatos yra skirtos padėčiai ligos išmokų mokėjimo srityje pagerinti.
PIRMININKAS. Niekas neužsirašė prieš. Dėl motyvų baigėme.
10.58 val.
Baudžiamojo kodekso 250, 251 ir 252 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1795 (pateikimas)
Liko šiek tiek laiko iki balsavimo intervalo, tai turbūt ministrė E. Dobrowolska galės pateikti projektą, kuris buvo po balsavimo pertraukos. Tai Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1795. Prašom.
E. DOBROWOLSKA (LF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegos, teikiame įstatymo projektą, kuriuo siekiama pašalinti Europos Komisijos identifikuotas spragas, kai į nacionalinę teisę buvo perkelta direktyva dėl kovos su terorizmu. Įstatymo projektu siūlomi trys pakeitimai.
Pirmuoju yra tikslinama teroro akto kvalifikuota sudėtis, kuri apimtų bet kokį pasikėsinimą į asmens fizinę neliečiamybę, atitinkamai ir nežymaus sveikatos sutrikdymo požymius. Apimtų sudėtis.
Antruoju tikslinamos Baudžiamojo kodekso 251 straipsnio 1 ir 2 dalys, atitinkamai nusikaltimo dalykas apimtų ir kitas transporto priemones.
Taip pat tikslinama žmogaus pagrobimo įkaitu nusikaltimo sudėtis, pagal ją baudžiamoji atsakomybė už šį nusikaltimą kiltų ir tam, kuris pagrobė žmogų, siekdamas labai įbauginti visuomenę arba sunaikinti svarbiausius valstybės politinius, ekonominius arba socialinius darinius. Atitinkamai priėmus šiuos pakeitimus, mūsų nacionalinė teisė bus suderinta su Europos Komisijos pastabomis, taip pat Baudžiamojo kodekso pataisos yra suderintos su Europos Komisijos ekspertais.
Mielai atsakyčiau į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. O klausiančiųjų kaip tik nėra, tai neteks jums atsakyti į klausimus. Dėkui.
Dabar patikrinsime, ar yra kalbančių dėl motyvų. Nėra.
11.00 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 128, 141 ir 142 straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 1741 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1902 (pateikimas)
Dar spėsite ir kitą projektą pateikti. Tai Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo bei kodekso papildymo 1741 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1902. Prašom.
E. DOBROWOLSKA (LF). Labai ačiū. Projektu tikslinamos Baudžiamojo proceso kodekso 128 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatant, kad prokuroras gali atsisakyti pranešti apie asmens paskirtą suėmimą arba neleisti susisiekti su suimtojo nurodytu asmeniu tik neatidėliotinais atvejais ir tik tuo atveju, kai pagrįstai manoma, kad toks pranešimas arba susisiekimas keltų realų pavojų asmens gyvybei, sveikatai ar laisvei arba pakenktų vykstančiam baudžiamajam procesui.
Taip pat keičiamos Baudžiamojo proceso kodekso 141 ir 142 straipsnių nuostatos, įtvirtinant galimybę atvesdinimą taikyti ir tais atvejais, kai asmenį būtina pristatyti ambulatorinei teismo psichiatrijos arba teismo medicinos ekspertizėms atlikti. Šiandien tokio reguliavimo mes neturime.
Papildomu nauju 1741 straipsniu yra nustatoma, kad Europos prokuratūros ir nacionalinės prokuratūros nesutarimas dėl kompetencijos sprendžiamas Vilniaus apygardos teisme.
Pateiktos Teisės departamento išvados iš esmės yra pritartinos. Dėl vienos būtų galima diskutuoti komitete. Mielai atsakyčiau į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Šį kartą jūsų paklausti nori vienas Seimo narys – V. Gapšys. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Gerbiama ministre, iš tikrųjų pritariame projektui. Ten reikia sutvarkyti, tik gal reikėtų iš esmės pasižiūrėti. Dabar, kai yra numatoma, kad gali čia prokuroras nuspręsti, tai gal sankciją išduodamas galėtų teismas nuspręsti, ar yra pagrindas nepranešti artimiesiems?
E. DOBROWOLSKA (LF). Labai ačiū už klausimą. Ir turbūt labai svarbus patikslinimas jūsų klausimu, kiek teko ir šiandien Seimo salėje girdėti. Šiandien reglamentavimas numato du pagrindus, kai galima nepranešti, tai yra kai tai galėtų pakenkti ikiteisminiam tyrimui arba sukeltų pavojų asmenų saugumui. Yra reglamentuojami tvarkingiau ir detaliau tie pagrindai. Kitaip sakant, yra būtina nurodyti pagrindą, taip pat apie kalbamą realų pavojų tiek gyvybei, sveikatai ir taip pat apie baudžiamojo proceso tyrimo sėkmę. Atitinkamai šis reglamentavimas užtikrins visus būtinus saugiklius ne tik pagal Europos Sąjungos teisę, kur Europos Komisija identifikavo tam tikrus neatitikimus, bet ir iš praktikos kiek mes matome, detalus reglamentavimas turbūt yra tvaresnis sprendimas negu tvarkos keitimas.
PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra. Dėl motyvų žiūrėsime. Dėkui, ministre. Dėl motyvų nėra užsirašiusių, bet liko pusantros minutės iki balsavimo laiko, tai tikrai Notariato įstatymo jau nebespėtume pateikti. Minutę ramiai lukterkime ir tuoj balsuosime.
Kviečiu visus Seimo narius sugrįžti į posėdžių salę, užimti savo vietas.
Gerbiami kolegos, kviečiu dabar susikaupti ir sekti, už ką balsuojame.
11.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projektas Nr. XIVP-1973 (pateikimo tęsinys)
Pirmiausia balsuosime dėl Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projekto Nr. XIVP-1973. Balsuosime, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 118: už – 76, prieš – 10, susilaikė 32. Po pateikimo projektui pritarta.
Kadangi nepaprastosios padėties įvedimo svarstymas yra išreikštai aprašytas Seimo statute, pagrindinis ir papildomi komitetai yra nurodyti. Teisės ir teisėtvarkos komitetas būtų pagrindinis, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Čia konstatuoju, kad kartu tai priimame. Taip pat yra aprašyti laikai, per kiek laiko projektas turi būti apsvarstytas. Dėl to aš suteiksiu žodį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui L. Kasčiūnui.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš labai prašyčiau Seimo leisti mums, komitetui, 11 val. 30 min. susitikti, susiburti ir apsvarstyti nepaprastosios padėties įvedimo klausimą.
PIRMININKAS. Iš tiesų šio projekto svarstymas numatytas šiandien 15 val. 35 min., tad akivaizdu, kad abu komitetai per pietų pertrauką nespės apsvarstyti. Kviečiu bendru sutarimu leisti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui posėdžiauti dabar. Matau pritarimą, tai konstatuojame. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas taip pat nori kažką pasakyti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tiesiog noriu atkreipti dėmesį, kad čia yra speciali Statuto norma, mes turime pateikti išvadą kaip pagrindinis komitetas ne vėliau kaip per 4 valandas, o papildomas – valandą iki mūsų posėdžio. Kadangi, ačiū Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, jie anksčiau svarsto, mes svarstome 13 valandą. Kviečiu komiteto narius arba pavaduojančius 13 valandą per pertrauką susirinkti arba prisijungti prie komiteto posėdžio.
PIRMININKAS. Manau, komiteto nariai išgirdo, Teisės ir teisėtvarkos komitetui specialių leidimų nereikia, jų posėdis per pietų pertrauką. Taigi baigėme kol kas apsispręsti dėl šio projekto.
11.09 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-416(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas balsuoti teikiamas projektas – Administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-416(2). Balsuojame, ar pritarsime po svarstymo.
Balsavo 126: už – 115, prieš – 2, susilaikė 9. Po svarstymo pritarta.
Ekonomikos komitetas siūlo svarstyti skubos tvarka. Man sunkiai suprantama, kodėl čia reikia skubėti. Gal kažkas planuoja jau greitį viršyti artimiausiu metu, bet privalau teikti balsuoti, nes toks yra komiteto siūlymas. Balsuojame, ar pritarti siūlomai skubai.
Balsavo 126: už – 62, prieš – 22, susilaikė 42. Skubai nepritarta.
11.11 val.
Karių materialinės atsakomybės įstatymo Nr. VIII-1857 2, 4, 5, 10, 19, 21, 23, 25, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1900 (pateikimo tęsinys)
Toliau balsuosime dėl Karių materialinės atsakomybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1900.
A. Širinskienė – turbūt replika po balsavimo.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Grįžtant prie tų automobilių ir greičio viršijimo. Kolegos iš Ekonomikos komiteto, gal jūs prisipažinkite, kas turite nesumokėtų didelių baudų ir dabar norite pasilengvinti padėtį, nes (…) įstatymas atgal galioja.
PIRMININKAS. A. Kupčinskas eina prie mikrofono. Negi prisipažins? Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kadangi esu vienas iš iniciatorių, tai galiu prisipažinti, kad jokių galiojančių administracinių nusižengimų per artimiausius paskutinius dvejus metus neturiu.
PIRMININKAS. Gerai, išsiaiškinome, kas turi, kas neturi nuobaudų. Balsuosime dėl paskelbto projekto Nr. XIVP-1900, ar pritariame po pateikimo.
Iš viso balsavo 128: už – 122, prieš – 2, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Svarstymo data siūloma lapkričio 3 diena. Priimame visa tai bendru sutarimu.
11.12 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 24, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1863, Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 571 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1864 (pateikimo tęsinys)
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir lydimojo Administracinių nusižengimų kodekso papildymo vienu straipsniu įstatymo projektai. Balsuosime, ar pritariame jiems po pateikimo.
Balsavo 127: už – 125, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo projektams pritarta. Dėl pagrindinio projekto pagrindiniu komitetu siūlomas Sveikatos reikalų komitetas, dėl lydimojo pagrindiniu komitetu būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu komitetu – Sveikatos reikalų komitetas. Svarstymo data būtų spalio 11 diena. Konstatuojame, kad tam pritariame bendru sutarimu.
11.13 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 11 ir 111 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1937 (pateikimo tęsinys)
Toliau kitas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1937. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 126: už – 126, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Pagrindinis dėl šio projekto būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstymo data – spalio 11 diena. Konstatuojame, kad bendru sutarimu tai priimame.
11.14 val.
Baudžiamojo kodekso 250, 251 ir 252 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1795 (pateikimo tęsinys)
Liko balsuoti dėl dar dviejų projektų. Pirmasis būtų Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1795. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 123: už – 114, prieš – 1, susilaikė 8. Po pateikimo projektui pritarta. Kaip pagrindinis skiriamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymo data – rugsėjo 29-oji. Tai priimame bendru sutarimu.
11.15 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 128, 141 ir 142 straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 1741 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1902 (pateikimo tęsinys)
Toliau Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo nauju straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1902. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 125: už – 116, prieš nėra, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis skiriamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymo data – rugsėjo 27 diena. Tai priimame bendru sutarimu. Taip balsavimo intervalą baigėme.
11.17 val.
Notariato įstatymo Nr. I-2882 3, 4, 6, 62, 8, 101, 103, 104, 19, 20, 22, 221, 24, 271, 28, 46, 60 ir 62 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 282 straipsniu ir VII skyriumi bei 9, 10 ir 102 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1888 (pateikimas)
Toliau posėdžiui pirmininkaus mano kolega V. Mitalas. Aš tik paskelbsiu, kad dabar teisingumo ministrė pateiks Notariato įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektą Nr. XIVP-1888. Kviečiu į tribūną.
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju už galimybę pristatyti projektą. Pagrindinis projekto tikslas yra įgyvendinti tris Valstybės kontrolės rekomendacijas dėl notarų veiklos tobulinimo. Pirma. Yra įgyvendinama Valstybės kontrolės rekomendacija dėl įkainių reguliavimo. Numatoma, kad Vyriausybė patvirtina įkainių nustatymo metodiką detalizuodama įstatymu numatytų kriterijų taikymą. Taip pat siūloma įtvirtinti, kad notarų įkainiai turėtų būti nustatomi ne teisingumo ministro, o Vyriausybės, priešingai, nei yra dabar.
Antra. Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės rekomendacijas siūloma į Notarų atestavimo komisiją įtraukti ne tik notarų atstovus, tai yra teisingumo ministras į šią komisiją skirtų visuomenės atstovą – teisės krypties socialinių mokslų daktarą.
Trečia. Įgyvendinus Valstybės kontrolės rekomendaciją dėl informacijos skelbimo apie notarų veiksmus, projektu numatoma pareiga Notarų rūmams ir Teisingumo ministerijai visą reikiamą informaciją apie notarų atliekamus notarinius veiksmus skelbti savo interneto svetainėse.
Taip pat siekiama sisteminių notariato pokyčių. Kartu su įkainių reguliavimo tobulinimu siūloma nustatyti ir notarų skaičiaus stebėsenos mechanizmą. Šiandien tokios pareigos nėra. Šiuo įstatymo projektu siūloma nustatyti įpareigojimą Teisingumo ministerijai kartą per metus iki spalio 1 dienos vertinti notarų skaičiaus ir jų veiklos teritorijos nustatymo poreikį. Taip pat, įvertinus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, siūloma panaikinti šiuo metu galiojantį draudimą asmenims virš 60 metų dalyvauti viešame notarų konkurse.
Siūloma suteikti Notarų rūmams naujas funkcijas, pavyzdžiui, notarų atstovų skyrimo įforminimą, notaro pažymėjimų išdavimą ir konkrečių notarų veiklos teritorijoje esančių adresų paskyrimą notarams turto paveldėjimo atvejais.
Projektu taip pat įtvirtinama kandidatų į notarus, tai yra asesorių, drausminė atsakomybė. Siekiant teisinio aiškumo, siūloma aptarti mišrių notarinių veiksmų atlikimo būdą, tai yra kai vienas sandorio dalyvis pas notarą atvyksta fiziškai, o kitas sandorio dalyvis pasirenka sandorį sudaryti ar pasirašyti nuotoliniu būdu. Taip pat atliekami ir kiti redakcinio pobūdžio pakeitimai, pavyzdžiui, tikslinama seniūnų tvirtinamų įgaliojimų formuluotė.
Įstatymo projektas yra derintas su Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo, Užsienio reikalų, Vidaus reikalų ministerijomis, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės kontrole, Lietuvos notarų rūmais ir valstybine įmone Registrų centru. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Dėkoju. Yra keletas Seimo narių, norinčių paklausti. Pirma klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Gerbiama ministre, tiesiog skaitant projektą užkliūva akis už išbraukiamos 60 metų amžiaus ribos notarų atrankos procese. Kyla natūralus klausimas, kodėl jūs taip darote? Vis dėlto įvertinus tai, kad notarų amžius nėra toks jau labai jaunas, ar verta tą amžių dar labiau padidinti?
E. DOBROWOLSKA (LF). Ačiū. Tikrai labai geras klausimas. Siūlymas yra pagrįstas Europos Teisingumo Teismo 2021 metų sprendimu. Buvo panaši byla prieš Italiją. Pagal galiojantį Lietuvos įstatymą notaru asmuo gali būti iki 70 metų. Pagal minėtą Teismo sprendimą yra numatyta, kad draudimas kandidatuoti tapti notaru negali būti ankstesnis negu tas limitas, iki kada gali būti. Jeigu asmuo nusprendžia kandidatuoti tapti notaru, turėti tą galimybę tik 10 metų, nėra pagrįsta tai riboti. Tai yra grindžiama išimtinai siekiant įgyvendinti Europos Teisingumo Teismo siūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiama ministre, projektas labai laiku ir, aš manau, labai teisingas. Prašom pasakyti, priėmus šitą teisės aktą, kiek notarų dabar jūs jau matote galimai gali dirbti, kiek trūksta regionuose, nes tai tikrai problema yra regionuose? Kaip manote, tas penkerių metų apribojimas, kuris yra, kad negalės dalyvauti konkurse kitoje vietoje užimti, ar nepažeidžia žmogaus teisių? Ačiū.
E. DOBROWOLSKA (LF). Labai geri klausimai. Turbūt pradėsiu nuo statistikos. Per mano kadenciją Teisingumo ministerija paskelbė 16 konkursų, būtent 16 vietų notarams užimti. Iš jų 9 konkursai buvo šiemet. Paskutinis konkursas paskelbtas vakar būtent į notaro vietą Vilniuje. Tai yra pagrindinė sąlyga, kad galėtume kalbėti apie paslaugų prieinamumą didmiesčiuose ir ypač regionuose.
Jūsų paminėtas draudimas penkerius metus keisti darbo vietą yra susijęs būtent su tuo, kad užtikrintume, kad notarų būtų ir regione. Puikiai suprantame nemažą norą migruoti į didmiesčius. Tokiu laikinu apribojimu mes užtikriname, kad tie asmenys, kurie kandidatuoja, tampa notarais regione, kurį laiką, bent jau penkerius metus, tikrai užtikrina paslaugų prieinamumą žmonėms.
PIRMININKAS. Klausia J. Baublys. Prašom.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, ar nemanote, kad labiausiai įkainius lemia tai, kad per maža konkurencija, tai reiškia, kad per mažai notarų, ypač regionuose, eilės didžiulės. Norint patekti pas notarą, reikia laukti atskirais atvejais iki mėnesio. Tai kaip gali būti mažinami įkainiai – jie kiek nori, tiek gali priskaičiuoti, kadangi realios konkurencijos nėra. Praeitoje kadencijoje buvo priimtas įstatymas, kuriame buvo numatyta, kad jeigu savivaldybėje yra 20 tūkst. ir daugiau gyventojų, turi būti trys notarai. Bet, mano žiniomis, iki šio laiko nė vienas notaras nuo to laiko nebuvo priimtas papildomai. Ką galėtumėte į tai atsakyti? Ačiū.
E. DOBROWOLSKA (LF). Visų pirma dėkoju už klausimą. Turbūt čia yra klausimas iš trijų dalių. Visų pirma tai yra paslaugų prieinamumas. Kaip jau minėjau, per mano kadenciją yra paskelbta 16 konkursų, kitaip sakant, notarų skaičius didėja. Šiuo projektu yra siekiama numatyti ir pareigą kiekvienais metais Teisingumo ministerijai peržiūrėti notarų skaičių. Notarų maksimalus skaičius nebebus, kaip dabar, įtvirtinamas, o kiekvienais metais nustatomas de facto pagal poreikį.
Kita dalis, mes kalbame apie paslaugų prieinamumą ir kaip greitai galima suteikti tas paslaugas ir jas gauti. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad jau galioja ir sėkmingai veikia ir nuotolinės notarų paslaugos. Mes matome ne tik augantį naudojimą. Kadangi yra apribota teritorija tik dėl paveldėjimo klausimų, visais kitais klausimais, pavyzdžiui, kai mes kalbame apie sutarties sudarymą, hipoteką, įgaliojimus, asmuo gali pasirinkti bet kurį notarą ir gali pasirinkti visiškai kitame mieste arba Vilniuje, ir pasirinkti tą, kuris greičiausiai gali tai suteikti. Tikrai tokios statistikos, kad mėnesį reikėtų laukti regione, mes neturime. Kiek asmeniškai naudojuosi paslaugomis, regione tikrai tai yra greitai suteikiama.
Kita dalis, turėtume kalbėti dėl pačių įkainių. Valstybės kontrolės rekomendacijos ir numato žingsnius, kuriuos reikia padaryti, kad mes galėtume kalbėti apie ekonomiškai pagrįstus įkainius. Šiandien notaras negali pasakyti bet kokios sumos, nes tai yra valstybės reguliuojamos kainos. Ar šiandien nustatytos kainos yra tinkamiausios, būtent šitas įstatymas ir sprendžia, perkelia reguliavimą į Vyriausybės lygmenį, nebe Teisingumo ministerijos. Šiuo metu „Strata“ jau baigia rengti rekomendacijas dėl naujos metodikos. Ją, mes tikimės, Vyriausybė patvirtins dar šiemet. Remdamiesi nauja metodika būtent mes turėsime naujus įkainius.
PIRMININKAS. Klausia A. Nekrošius. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, mano toks paprastas klausimas, nes gyventojai dažnai susidurdami su notaru turi dvi pagrindines problemas, tai yra prieinamumas, eilės ir antra problema yra įkainiai. Aš jūsų norėčiau paklausti: ar šios pataisos pagerins situaciją dėl prieinamumo? Ir antras klausimas: ar neišpūs didesnių kainų? Ar galite garantuoti?
E. DOBROWOLSKA (LF). Ačiū už klausimą. Šis įstatymo projektas sudaro prielaidas spręsti abi šias problemas. Visų pirma yra numatoma pareiga kiekvienais metais peržiūrėti notarų skaičių. Šiandien nuo paskirto teisingumo ministro priklauso, nori jis peržiūrėti, nori skelbti konkursą arba ne, tai pagal įstatymą bus pareiga ir nebepriklausys nuo geros arba blogos ministro valios.
Kai mes kalbame apie įkainius, būtent šis įstatymo projektas sudaro prielaidas naujai metodikai. Perkeliame lygmenį, kad tai būtų jau Vyriausybės lygmuo. „Strata“ artimiausiu metu jau pateiks Teisingumo ministerijai skaičiavimus, kaip turi atrodyti metodika ir galutiniai įkainiai.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, nevyniosiu į vatą, jums mano nuomonė gerai žinoma, aš manau, kad tikrai silpnai tvarkotės su notariatu. Nesugebame kol kas užtikrinti prieinamų paslaugų visoje Lietuvoje. Valstybės kontrolė dar 2020 metais konstatavo, kad kainos nėra ekonomiškai pagrįstos, ir mes iki šiol dar neturime sprendimo. Labai noriu tikėti, kad šis įstatymas paskatins ir paskubins jus ir mus visus rasti sprendimą dėl įkainių ir dėl prieinamumo.
O mano klausimas būtų toks: Valstybės kontrolė beveik prieš dvejus metus konstatavo, kad įkainiai nėra ekonomiškai pagrįsti, kodėl prireikė dvejų metų išsiaiškinti, kokie tie įkainiai turėtų būti? Beveik daugiau kaip 700 dienų jau praėjo ir sprendimo dar nėra. Kodėl reikėjo tų 700 dienų?
E. DOBROWOLSKA (LF). Aš asmeniškai nuoširdžiai dėkoju už šį klausimą. Man atrodo, jis leidžia suprasti pagrindines prielaidas, kodėl dabar ateinama su šiuo įstatymo projektu.
Kaip jau minėjau, įstatymo projekto ir yra tikslas įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas, kurios, beje, numato ir terminus. Teisingumo ministerija šių terminų laikosi ir įgyvendina laiku. Iki šiol notarų įkainiai buvo nustatomi, aš sakyčiau, politine valia. Tam, kad mes galėtume turėti ekonomiškai pagrįstus įkainius, Teisingumo ministerija atsisakė minties užsakyti tyrimą, kur mes galėtume turėti vienas arba kitas prielaidas dėl duomenų objektyvumo. „Strata“ yra pasitelkta tam, kad pateiktų mums analizę ir rekomendacijas. Jau dabar „Strata“ baigia. Beje, labai dėkojame, kad vis dėlto išgirdo mūsų nuogąstavimus ir klausimo svarbą, pakeitė komandą ir tikrai detalizuoja visus pasiūlymus. Kai tik Seimas pritars šiam įstatymo pakeitimui, tikimės, kad tai bus artimiausią mėnesį, rugsėjo arba spalio mėnesį, Vyriausybės lygmeniu mes turėsime metodikos pristatymą ir patvirtinimą. Kitaip sakant, yra visos prielaidos, kad pagaliau rudenį mes suprastume, ką ir kodėl mes nustatome notaro įkainiais.
PIRMININKAS. Dėkui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų, matau, šio įstatymo atžvilgiu nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
11.28 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 131, 30, 32, 33, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1932, Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 priedo pakeitimo ir papildymo devintuoju6 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1933 (pateikimas)
Dabar prašau pristatyti darbotvarkės 1-11 klausimą, tai yra Vartotojų teisių apsaugos įstatymo ir Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo projektus. Prašom.
E. DOBROWOLSKA (LF). Pristatysiu iškart su lydimuoju. Teikiamų įstatymų projektų tikslas – sudaryti veiksmingas ir palankias sąlygas teismo tvarka vienoje byloje apginti daugelio vartotojų kolektyvinius interesus, kuriuos pažeidžia verslo subjektas, vietoj atskirų bylų dėl individualių vartotojų teisių gynimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymo projektas įgyvendina direktyvą dėl atstovaujamųjų ieškinių. Pažymėtina, kad pagal įstatymų projektus ieškinį vartotojo vardu galės pareikšti įgaliotas asmuo, o ne ieškiniu suinteresuoti atskiri vartotojai. Verta pažymėti ir tai, kad ieškiniai dėl vartotojų viešojo intereso gynimo galės būti reiškiami dėl verslo subjekto veiksmų nutraukimo ir uždraudimo, taip pat Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytų konkrečių vartotojų teisių įgyvendinimo, pavyzdžiui, žalos atlyginimo.
Galbūt pateiksiu kelis pavyzdžius, kokiose srityse galėtų būti tokie ieškiniai. Pavyzdžiui, dėl keleivių teisių, elektroninių ryšių paslaugų, finansinių paslaugų, informacinės visuomenės paslaugų, maisto saugos, asmens duomenų apsaugos ir kitose srityse. Pagrindinis subjektas, įgaliotas reikšti ieškinius dėl verslininko veiksmų nutraukimo ir jų uždraudimo, ir išlieka Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, o įgaliotos vartotojų asociacijos galės pareikšti ieškinius dėl žalos vartotojams atlyginimo ir kitų vartotojų teisių gynimo priemonių taikymo. Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo projekte reglamentuojami ieškinių dėl vartotojų viešojo intereso gynimo pareiškimo ir nagrinėjimo procesiniai ypatumai. Norėčiau pažymėti, kad projektas yra derintas su Vartotojų asociacija, verslo organizacijomis, gautos Vartotojų aljanso ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos išvados, gautos pastabos buvo įvertintos. Mielai atsakyčiau į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nors jūs mielai atsakytumėte į klausimus, jų nėra. Dėl motyvų dėl šio įstatymų paketo nėra norinčių kalbėti. Vadinasi, balsuosime numatytu laiku.
11.31 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 158 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1938 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo 158 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašau jį pristatyti.
E. DOBROWOLSKA (LF). Paskutiniu šiuo pristatomu projektu siekiama palengvinti asmenų teises kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo įgyvendinimo, taip pat tai leistų mažinti jų patiriamas atstovavimo išlaidas advokato paslaugoms administracinėse bylose. Taip pat svarbu pažymėti, kad šitas įstatymo projektas įgyvendina Konstitucinio Teismo šių metų vasario 10 dienos nutarimą. Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad visais atvejais prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo būtent pats asmuo, įgyja, tokia bendra taisyklė, tačiau vienintelė išimtis, kuri lieka reikalaujanti advokato atstovavimo ir surašymo dėl proceso atnaujinimo, tai yra kai prašymas dėl proceso atnaujinimo yra teikiamas dėl sudėtingų teisės aiškinimo ir taikymo klausimų. Minėtos išimtys, kad advokato dalyvavimas būtinas, tikslingos, nes, viena vertus, jos nurodytos ir Konstitucinio Teismo nutarime, kurį mes įgyvendiname, kita vertus, civiliniame procese panašiais atvejais taip pat reikalaujama advokato dalyvavimo. Papildomų valstybės biudžeto lėšų dėl to nereikės. Na, o pagrindinė pridėtinė vertė, kurią pajus ir asmenys, tai yra nebūtinas atstovo dalyvavimas tam tikrais atvejais. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad Teisės departamentas dėl įstatymo projekto pastabų neturėjo. Mielai atsakyčiau į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti A. Nekrošius. Prašau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, norėjau paklausti dėl pareiškėjų prašymo, kaip čia pasakyti, kokybės, ar nesuprastės kokybė, ar nebus teismai užversti prastos kokybės prašymais, kai bus daug perteklinio darbo tiesiog juos atmetant? Ar ta kokybė bus patikima? Ačiū.
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju už klausimą. Visų pirma, turbūt verta pastebėti, kad yra numatomos institucijos arba organizacijos, kurios galės tai daryti. Atitinkamai prielaidos, kad asmenys galėtų ne atskiromis bylomis su vienu ar kitu advokatu, galbūt savarankiškai mėginti reikšti reikalavimus, o atstovaujami būtent Vartotojų teisių apsaugos tarnybos arba įgaliotos organizacijos tai galės padaryti ne tik su kvalifikuoto teisininko pagalba, bet ir operatyviau ir efektyviau teisme.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Dėl motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsavimo metu.
11.33 val.
Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 2, 3, 54, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1927, Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1928, Mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1929 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – įstatymų paketas. Mokėjimų įstatymas ir lydimieji. Prašau ministrę G. Skaistę pristatyti šiuos projektus.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki. Pristatome Mokėjimų įstatymo ir lydimųjų įstatymų pakeitimus. Teikiamų įstatymų projektų tikslai yra tokie: nustatyti, kad mokėjimo paslaugų teikėjų ir mokėjimo sistemų operatorių gaunamų specialiųjų kategorijų asmens duomenų, kurių gavimas, teikiamas Mokėjimų įstatyme reglamentuojant mokėjimo paslaugas, yra neišvengiamas, taikymo pagrindas yra viešasis interesas.
Taip pat antrasis tikslas yra sudaryti galimybę mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms apsaugoti klientų lėšas dar vienu būdu, tai yra leidžiant jas laikyti ne tik kredito įstaigose Lietuvoje, bet taip pat ir užsienio valstybėse – kredito įstaigos filiale kitoje valstybėje ir kartu įgyvendinti Europos Sąjungos reglamentą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti M. Ošmianskienė, bet jos salėje nematau. Dėl motyvų irgi nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuodami kiek vėliau.
11.34 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 8, 11, 211, 42 straipsnių, 1, 3 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 21 priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-1939, Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 1, 2, 101 straipsnių, VI skyriaus, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo V1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-1940, Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 1, 2, 3, 8, 14, 21, 32, 35, 36, 41, 49, 56, 57, 58, 581, 582, 59 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1941, Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 2, 3, 93, 111 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo VI1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-1942, Vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 27 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1943, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo Nr. XIII-2221 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1944, Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo Nr. IX-2127 3 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1945, Įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi“ Nr. X-1607 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1946, Vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo Nr. X-1367 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1947, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 11, 42, 43, 431, 432, 433, 437 straipsnių ir 1, 3 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIV-822 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1948 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – įstatymų paketas. Lietuvos banko įstatymo ir lydimųjų įstatymų paketas. Prašau pristatyti.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Projektų paketą sudaro dešimt teisės aktų ir jais yra įgyvendinami du Europos Sąjungos teisės aktai, tai du reglamentai dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos bei taip pat dėl visos Europos asmeninės pensijos produkto. Tikslai yra patikslinti Lietuvos banko priežiūros ir pertvarkymo funkcijų apimtį, atitinkamai jas papildant visos Europos asmeninės pensijos produkto priežiūros funkcija ir pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo įgaliojimais. Kaip minėjau, pakeitimai tiesiogiai susiję su dviejų reglamentų įgyvendinimu. Tai nacionalinėje teisėje įtvirtinti pagrindinių pertvarkymo šalių gaivinimo ir pertvarkymo reguliavimą ir sudaryti sąlygas užkirsti kelią nevaldomam šių įstaigų galimam žlugimui. Užtikrinti, kad šios įstaigos, susidūrusios su ekonominiais sunkumais ar kilus jų žlugimo grėsmei, nesutrikdytų Europos Sąjungos finansų sistemos ir nekeltų grėsmės finansiniam stabilumui.
Šiuo metu Lietuvoje tokių įstaigų nėra įsteigta, tad reglamentavimas kol kas mažai aktualus, tačiau įgyvendiname reglamentą. Šiuo metu Lietuvoje galioja bankų pertvarkymo režimas. Tad naujuoju reglamentu pertvarkymo principai pritaikomi ir kitam sektoriui, tai yra pagrindinėms sandorio šalims. Ateityje pertvarkymas bus taikomas ir draudimo sektoriui. Šios srities direktyva yra svarstymo stadijos, tačiau dar nepriimta.
Nacionalinėje teisėje įtvirtinus europinės asmeninės pensijos reguliavimą, tokiu būdu sudaroma galimybė Lietuvos gyventojams pasinaudoti paprasto, saugaus, nebrangaus, skaidraus, patrauklaus vartotojams ir perkeliamo Europos Sąjungos mastu pensijų produkto galimybėmis. Rinkos dalyviams toks reguliavimas sudarytų galimybę kurti ir platinti tokius produktus. Šiuo metu Lietuvoje europiniai pensijų produktai nėra teikiami.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra užsirašiusi klausti L. Nagienė, bet jos salėje nematau. Ačiū, ministre.
Dėl motyvų dėl šio įstatymų paketo norinčių kalbėti nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
11.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Viktoro Vilkausko peticijos“ projektas Nr. XIVP-1894 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Pradedame vakarinės darbotvarkės klausimus nuo rezervinių. Kviečiu E. Pupinį pristatyti Peticijų komisijos išvadas dėl devynių nutarimų. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų vasarą svarstėme nemažai peticijų ir susikaupė projektai.
Pirmas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Viktoro Vilkausko peticijos“ projektas Nr. XIVP-1894. Peticijų komisija V. Vilkausko peticiją iš esmės išnagrinėjo šių metų liepos 13 dieną posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti peticijoje pateiktus pasiūlymus pakeisti Baudžiamojo kodekso XXXVII skyriaus „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis“ straipsnių sankcijas ir nustatyti pakartotinumą kaip nusikalstamas veikas kvalifikuojantį požymį.
Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgdama į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę ir manydama, kad Baudžiamojo kodekso nuostatos, numatančios baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, yra visiškai suderintos su Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktais, o už šių pavojingų nusikaltimų padarymą numatytos veiksmingos ir atgrasančios baudžiamosios sankcijos, kurios laikytinos proporcingomis šių visuotinai pavojingų nusikaltimų pavojingumo pobūdžiui ir laipsniui, todėl koreguoti ar švelninti Baudžiamajame kodekse numatytas sankcijas už nurodytų veikų padarymą šiuo metu nėra jokio pagrindo. Taip pat nėra tikslinga Baudžiamajame kodekse numatyti atskiras kvalifikuotas sudėtis už nusikalstamų veikų padarymo pakartotinumą. Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti peticiją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti A. Nekrošius. Prašau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, reikia pasidžiaugti, kad bent Peticijų komisija vasarą dirbo ir tikrai paruošė nemažai išvadų.
Mano klausimas būtų jums, kaip pasiskirstė balsavimas komisijoje dėl šio nutarimo projekto? Kaip balsavo kiti kolegos, kurie dabar yra valdančiojoje daugumoje?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tiesų visi balsavo vienbalsiai ir, kaip prisimenu, buvo priimtas sprendimas, nes ministerijų argumentai buvo pateikti pakankamai konkretūs. Atsižvelgdami į tai mes priėmėme sprendimą.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar svarstymo stadijoje nėra norinčių kalbėti. Nutarimo priėmimas. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsavimo laiku.
11.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Viktoro Vilkausko peticijos“ projektas Nr. XIVP-1895 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 2 klausimas – dėl kitos V. Vilkausko peticijos. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Viktoro Vilkausko peticijos“ projektas Nr. XIVP-1895. Peticijų komisija V. Vilkausko peticiją iš esmės išnagrinėjo šių metų liepos 13 dieną ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti peticijoje pateiktus pasiūlymus pakeisti Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje nustatytus galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo terminus.
Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę ir manydama, kad jei būtų pritarta pareiškėjo siūlymui, tai neatitiktų teisingumo principo reikalavimų, išbalansuotų esamą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo sistemą, taip pat formuotų nuteistųjų ir kitų asmenų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnios baudžiamosios atsakomybės už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Prašome atsižvelgti į tai ir pritarti komisijos išvadai atmesti peticiją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norinčių paklausti nėra. Svarstymo stadija. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Priėmimas. Dėl motyvų? Irgi nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuodami vėliau.
11.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Viktoro Vilkausko peticijos“ projektas Nr. XIVP-1896 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 3 klausimas. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Viktoro Vilkausko peticijos“ projektas Nr. XIVP-1896. Peticijų komisija V. Vilkausko peticiją išnagrinėjo tą pačią dieną, šių metų liepos 13 dienos posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti peticijoje pateiktą siūlymą priimti Lietuvos Respublikos įstatymą dėl amnestijos akto.
Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas nuomones ir manydama, kad amnestijos institutas neturėtų tapti įprastine baudžiamosios politikos dalimi, o įkalintų asmenų skaičius turėtų būti mažinamas naudojant kitus instrumentus, darančius pozityvų poveikį nuteistųjų elgesio pokyčiui ir taip juos greičiau sugrąžinant į visuomenę. Prašom į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti pono V. Vilkausko peticiją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausiančių nematau. Svarstymo stadijoje norinčių kalbėti nėra. Dėl motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti.
11.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Igno Meškausko peticijos“ projektas Nr. XIVP-1897 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 4 klausimas – dėl I. Meškausko peticijos.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Igno Meškausko peticijos“ projektas Nr. XIVP-1897. Peticijų komisija I. Meškausko peticiją iš esmės išnagrinėjo liepos 13 dienos posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti šioje peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnį ir valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų sąrašą papildyti funkcija – rūpinimasis Lietuvos šaulių sąjungos kontingento, kaip prioriteto, plėtra, jos pagarbia aplinka.
Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Krašto apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nuomones. Pažymėtina, kad Lietuvos šaulių sąjungai valstybės skiriamų asignavimų valdytojas yra Krašto apsaugos ministerija. Savo veiklos strateginius tikslus ir uždavinius bei lėšas jiems pasiekti Lietuvos šaulių sąjunga planuoja per savo centrines valdymo institucijas. Valstybės biudžeto asignavimai Lietuvos šaulių sąjungai veiklai finansuoti skiriami Krašto apsaugos ministerijai, todėl peticijoje pateikto siūlymo įgyvendinimas reikštų esminius Lietuvos šaulių sąjungos finansavimo modelio ir galimai veiklos organizavimo pasikeitimus.
Manytina, kad tai neigiamai paveiktų nuoseklų Lietuvos šaulių sąjungos veiklos planavimą, tolygią plėtrą ir organizacijos integralumą. Suprantant, kad savivaldybių institucijų parama yra svarbus veiksnys Lietuvos šaulių sąjungos veiklai, praktiniu lygmeniu Lietuvos šaulių sąjungos bendradarbiavimas su savivaldybių institucijomis organizuojamas atsižvelgiant į kiekvienos savivaldybės ypatumus. Prašom į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti gerbiamo I. Meškausko peticiją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norinčių paklausti nėra. Diskutuoti norinčių taip pat nėra. Priėmimas. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuodami vėliau.
11.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Arūno Sodonio peticijos“ projektas Nr. XIVP-1898 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Arūno Sodonio peticijos“ projektas. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Arūno Sodonio peticijos“ projektas Nr. XIVP-1898. Peticijų komisija A. Sodonio peticiją iš esmės išnagrinėjo šių metų liepos 13 dieną posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą tenkinti peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti Seimo 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimą Nr. VIII-1408 „Dėl Seimo Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo“ ir nustatyti, kad Seimo Peticijų komisija pareiškėjui išsiunčia specialistų (ekspertų), valstybės institucijų, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų išvadas ir kitokią medžiagą. Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomonę ir manydama, kad pareiškėjui žinant valstybės ir kitų institucijų poziciją dėl peticijos turinio jo dalyvavimas Peticijų komisijos posėdžiuose būtų efektyvesnis. Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai pritarti gerbiamo A. Sodonio peticijai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norinčių paklausti nėra, kalbėti diskusijoje norinčių taip pat nematau. Priėmimo stadija. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti, apsispręsime ir balsuosime vėliau.
11.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Virginijaus Jurgaičio peticijos“ projektas Nr. XIVP-1957 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 6 klausimas – dėl V. Jurgaičio peticijos.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Virginijaus Jurgaičio peticijos“ projektas Nr. XIVP-1957. Peticijų komisija V. Jurgaičio peticiją iš esmės išnagrinėjo šių metų rugpjūčio 31 dieną posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti peticijoje pateiktus pasiūlymus atnaujinti Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 4 dalies ir Baudžiamojo proceso kodekso XXX skyriaus galiojimą. Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę ir dėl šių priežasčių.
Pirma. Pareiškėjo peticijoje keliamas klausimas dėl Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 4 dalies. Joje buvo nustatyta, kad fiziniai asmenys, kurie Vyriausybės nustatyta tvarka pripažinti socialiai remtinais, nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleidžiami. Atnaujinant yra sistemiškai išspręsta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu. Todėl nėra tikslinga atnaujinti Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 4 dalies galiojimo.
Antra. Pareiškėjo peticijoje siūloma atnaujinti Baudžiamojo proceso kodekso XXX skyrių, netekusį galios 2017 m. spalio 1 d. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamas veikas, nagrinėtas privataus kaltinimo proceso tvarka, išliko, pasikeitė tik pats procesas, reiškiantis, kad nukentėjęs asmuo kreipiasi ne tiesiogiai į teismą, o į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir prokuratūrą. Vadinasi, nuo 2017 m. spalio 1 d. procesas dėl visų nusikalstamų veikų, įskaitant ir tas, kurios buvo nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, vyksta bendra tvarka, tai yra dėl šių veiksmų visais atvejais atliekamas ikiteisminis tyrimas. Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti V. Jurgaičio peticiją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausiančių nėra. Norinčių dalyvauti diskusijoje taip pat nematau. Priėmimo stadija. Norinčių kalbėti dėl motyvų nematau. Apsispręsime balsuodami.
11.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Vilijos Lazauskaitės peticijos“ projektas Nr. XIVP-1958 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar rezervinis 7 klausimas – dėl V. Lazauskaitės peticijos.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Peticijų komisija svarstė V. Lazauskaitės peticiją ir teikia projektą Nr. XIVP-1958. Peticijų komisija V. Lazauskaitės peticiją iš esmės išnagrinėjo šių metų rugpjūčio 31 dieną posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti peticijoje pateiktą siūlymą pakeisti Atliekų tvarkymo įstatymą ir nustatyti teisę atliekų turėtojams patiems pasirinkti atliekų tvarkytoją. Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Aplinkos ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Kauno miesto savivaldybės administracijos nuomones ir manydama, kad suteikus teisę komunalinių atliekų turėtojams patiems pasirinkti, koks rinkoje veikiantis atliekų tvarkytojas jiems teiktų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą, nebūtų užtikrintas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos stabilumas ir subalansuotas veikimas. Taip pat padidėtų oro tarša, poveikis klimato kaitai, triukšmo lygis, o tai yra nesuderinama su žaliojo kurso tikslais. Todėl komunalinių atliekų tvarkytojų parinkimas turėtų likti tiesiogine savivaldybių atsakomybės dalimi. Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti gerbiamos V. Lazauskaitės peticiją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norinčių klausti nematau. Svarstymo stadija. Kalbėti taip pat nėra norinčių. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime ir balsuosime vėliau.
11.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Viliaus Foko peticijos“ projektas Nr. XIVP-1959 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 8 klausimas – dėl V. Foko peticijos.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Viliaus Foko peticijos“ projektas Nr. XIVP-1959. Peticijų komisija V. Foko peticiją iš esmės išnagrinėjo rugpjūčio 31 dieną posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti Saugomų teritorijų įstatymo 18 straipsnio 2 dalį ir papildyti pagal apsaugos pobūdį ekologinės apsaugos zonų sąrašą sanitarinės apsaugos – magistralių paviršinių (lietaus) nuotekų ir išleistuvų sanitarinės apsaugos zona. Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgdama į Aplinkos ministerijos nuomonę ir manydama, kad teisinis reglamentavimas, skirtas užkirsti kelią pavojingų medžiagų patekimui į aplinką, yra pakankamas ir jo turi būti besąlygiškai laikomasi. Turi būti kovojama ne su pasekmėmis, bet su priežastimis, imamasi neatidėliotinų veiksmų taršos šalinimams likviduoti, taršai pašalinti, o ne kurti natūralius gamtos filtrus, kurie sugertų taršą. Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti gerbiamo V. Foko peticiją.
PIRMININKAS. Dėkui. Norinčių paklausti nėra. Diskusijoje taip pat nėra norinčių dalyvauti. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime kiek vėliau.
11.50 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Aidos Dumbrauskaitės peticijos“ projektas Nr. XIVP-1960 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Ir dėl A. Dumbrauskaitės peticijos.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Aidos Dumbrauskaitės peticijos“ projektas Nr. XIVP-1960. Peticijų komisija A. Dumbrauskaitės peticiją iš esmės išnagrinėjo šių metų rugpjūčio 31 dieną ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti peticijoje pateiktus pasiūlymus nustatyti, kad nedirbančių namų šeimininkų (šeimininkių), nedirbančių moterų, auginančių vaikus iki devynerių metų, darbas, visuomeninių veiklų darbas būtų įskaitomas į darbo stažą socialinei draudimo pensijai gauti, socialinio draudimo pensijos neįgaliems asmenims būtų mokamos nepriklausomai nuo jų turimo socialinio draudimo stažo.
Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgdama į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomonę ir manydama, kad nedirbančių asmenų socialinių garantijų finansavimas per socialinio draudimo sistemą būtų socialiai neteisingas asmenų, mokančių socialinio draudimo įmokas, atžvilgiu. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje socialinė apsauga apima socialinio draudimo įmokomis pagrįstas išmokas, o socialinės paramos sistema grindžiama bazinių poreikių užtikrinimu pažeidžiamoms grupėms finansuojant išmokas, pašalpas, kompensacijas ar numatant kitas lengvatas per valstybės biudžetą. Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti gerbiamos A. Dumbrauskaitės peticiją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norinčių paklausti nėra. Diskusijoje dalyvaujančių taip pat nematau. Priėmimas. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuodami vėliau.
11.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. XIV-6 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1982 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar kviečiu gerbiamą J. Razmą pristatyti rezervinį 10 klausimą, tai yra Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ projektą. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pirmajame mūsų posėdyje buvo paskelbta apie pasikeitimus kai kurių frakcijų vadovybių, konkrečiai, dviejų frakcijų – Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ ir Regionų frakcijos. Keičiasi tų frakcijų seniūnai, pavaduotojai ir atitinkamai frakcijų teikimu keičiasi jų atstovavimas Seniūnų sueigoje. Dėl to šiuo projektu siūloma iš Seniūnų sueigos narių išbraukti S. Skvernelį, L. Kukuraitį bei J. Pinskų ir įrašyti R. Baškienę, L. Savicką ir R. Tamašunienę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paklausti norinčių nėra. Dėl motyvų taip pat turbūt visiems viskas aišku, nėra norinčių kalbėti. Priėmimas. Ar galime pritarti po pateikimo? Ačiū, galime. Svarstymas dėl viso. Diskusija. Nėra norinčių kalbėti. Galime pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Taip, tai yra priėmimas pastraipsniui. Vienas straipsnis. Galime jam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuodami vėliau.
11.54 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 591 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1885 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, dabar mes pakvieskime L. Slušnį pristatyti 2-13 klausimą – Farmacijos įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1885. Prašom.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pristatau Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 591 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šiuo įstatymu stengiamasi pakeisti Farmacijos įstatymą. Jo tikslas yra mažinti pacientų išlaidas nekompensuojamiesiems vaistiniams preparatams, apsaugoti pacientus nuo nepagrįstai didesnių išlaidų šiems vaistams.
Dėl esamo nekompensuojamų vaistų kainų nepakankamo reguliavimo kainos atžvilgiu didmeniniai pirkėjai, vaistinės nėra suinteresuoti parduoti pacientams mažesnės kainos preparatą, nes parduodamos tokius vaistus esant reguliuojamiems tik maksimaliems antkainiams gali uždirbti mažiau. Tai iš esmės paveikia pacientų teises.
Antra. Didinti nekompensuojamų vaistinių preparatų sektoriaus skaidrumą – panaikinti galimybes vaistininkams piktnaudžiauti proteguojant brangesnių konkretaus gamintojo nekompensuojamų vaistų pardavimą gyventojams; taip pat sudaryti sąlygas geresniam nekompensuojamų vaistinių preparatų prieinamumui užtikrinti panaikinant galimybes vaistinėms naudoti pirmos rankos taisyklę, tai yra pirmiausia pasiūlant pacientui konkretaus gamintojo brangesnius nekompensuojamus vaistus, taip pat lentynos mokesčio, tai yra patekimo į vaistines sąlygai, surinkimui ir didmenininkų suteiktų nuolaidų nuslėpimui.
Ketvirta. Didinti nekompensuojamų vaistų gamintojų ir platintojų konkurenciją. Taikant pirmos rankos taisyklę ar lentynos mokestį rinkose gali sumažėti konkurencija, taip pat atsiranda pagrindas padidinti preparato kainas, kad būtų galima padengti su tokia taisykle ir (ar) mokesčiu susijusias išlaidas.
Iš principo įstatymu siekiama nustatyti taisyklę, kad jei yra deklaruota nekompensuojamo vaisto kaina, tai tiekiamo į Lietuvą lygiagretaus importo leidimo turėtojo kaina turėtų būti deklaruojama ne didesnė. Tiesiog ne didesnė. Neatitikus šio reikalavimo, nekompensuojamų vaistų kainyne tiesiog nurodoma lygiagretaus importo leidimo turėtojo deklaruota nekompensuojamo vaistinio preparato kaina tokia pati, kaip šio nekompensuojamo vaistinio preparato analogo deklaruota kaina.
Daug nesiplėsiu. Iš principo susiklosto situacija, kad analogiški vaistai, nors ir pritaikius tuos pačius Vyriausybės nustatytus antkainius, pacientams kainuoja brangiau, didesnis ir tokių vaistų pelningumas, o esant didesnei produkto deklaruotai kainai, produkto antkainiai, nustatyti procentais, atitinkamai taip pat didesni.
Visa tai lemia keletą dalykų. Kalbant apie tuos originalius ir lygiagretaus importo, sakysime, tie gamintojų atstovai ilgainiui… taip sakant, jiems net neapsimoka būti su savo vaistais rinkoje. Kur yra grėsmė? Ilgainiui iš šitos rinkos, kadangi mūsų rinka yra maža, gali išeiti patys gamintojai, tiesioginiai atstovai, o tai gali vėl sukelti naują problemą, kadangi išėjus gamintojo atstovo vaistui mes galime turėti ir kitą bėdą, nes jeigu nėra vaisto gamintojo, vadinasi, negali būti ir lygiagretaus importo vaisto. Kad neatsidurtume tokioje situacijoje, yra siūlomos tokios pataisos.
Beje, turiu paminėti, kad kompensuojamų vaistų rinkoje yra truputėlį geresnė situacija, ten lygiagretaus importo vaistai paprastai visada yra pigesni. Nekompensuojamų vaistų rinkoje lygiagretus importas sugeba turėti kartais… tai nėra labai didelė rinkos dalis, bet kai kurie vaistai iš tiesų yra brangesni nei tie, kurie yra originalūs ir tiekiami nelygiagrečiu importu.
Toks yra pasiūlymas ir prašau jam pritarti. Lauksiu klausimų.
PIRMININKAS. Dėkui. Pirmoji klausia A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Mane šiek tiek stebina jūsų domėjimasis lygiagrečiu importu ir stebina dar ir tai, kad iš esmės įstatyme siūlote įtvirtinti schemą, kurią kitose valstybėse patentinių vaistų gamintojai naudoja rinkai dempinguoti. Jūs puikiai suprantate, kad patentinio vaisto gamintojas turi kur kas didesnes galimybes mažinti kainą ir tikrai pasitaiko, kad ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įvežus lygiagrečiam importuotojui vaistą, gamintojas, kuris yra kitas tiekėjas, savo kainą tiesiog sumažina, taip lygiagretų importuotoją išstumdamas iš rinkos. Kai išstumia iš rinkos, jis tą kainą, likęs be konkurencijos, vėl kelia.
Iš tiesų ir Europos teisės departamentas duoda jums pastabą dėl konkurencijos ir tos schemos įteisinimas Lietuvos vaistų rinkai iš tiesų būtų ganėtinai pavojingas. Ar vis dėlto jūs nemanote, kad paskaičius Europos teisės departamento pastabas jums reikėtų tiesiog tą pasiūlymą…
PIRMININKAS. Laikas!
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). …atsiimti?
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Pirmiausia mačiau tas pastabas ir ten nėra kalbama, kad ten draudžiama. Šiuo atveju nėra uždraudžiama. Jūs esate visiškai teisi, kad iš tiesų čia yra patentinio vaisto lygiagretus importas. Tai yra iš tiesų ši rinka skirta, būtent lygiagretus importas yra skirtas tam, kad truputėlį mažintų vaistų kainas, tačiau Lietuvoje atsiranda paradoksali situacija dėl mažos rinkos. Čia yra labai paprasti dalykai dėl pačios rinkos, kurioje… Kadangi šiaip vaistų kainos iš tiesų yra skaičiuojamos truputėlį pagal rinkos dydį ir kiek ten įėjimas ir visi kiti dalykai, tai šiuose dalykuose taip, tikrai natūralu galbūt, kad aš šioje sferoje domiuosi, nes jau mano ir profesija tokia, kad aš su vaistais esu dirbęs, tikrai šiuo atveju galiu atsakyti, kad nėra bandymo kaip nors padėti kam nors. Tai yra bandymas klientams, pirkėjams gauti tiesiog mažesnę kainą ir kad jų neapgaudinėtų. Lygiagretaus importo sistema išties pas mus veikia ne visai taip, kaip norėčiau, kad ji veiktų, bet šiuo atveju patentiniai vaistai patys sako labai aiškiai, kad mes kaip ir… mums pradės nebeapsimokėti būti Lietuvoje. Ką tada darysime, kai išeis ir lygiagretus importas? Nes lygiagretus importas tik su patentiniais gali būti kartu.
PIRMININKAS. Klausia M. Ošmianskienė. Salėje nematau. Tada klausia A. Veryga. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas kolega, už pristatymą. Skaitau aiškinamąjį raštą ir man sunku patikėti tuo, ką aš ten matau. Aš ten matau tokias stebuklingas frazes, kad yra siekiama apsaugoti pacientus nuo brangių vaistų pardavimo vaistinėse ir panašiai. Gaila, kad aš salėje nematau kolegos A. Matulo. Norėčiau paklausti, ar iš esmės pasikeitė jūsų politika, kurią jūs nuolat sukote kaip plokštelę per praėjusius rinkimus apie tai, kad pacientams grūdami pigiausi vaistai ir taip toliau? Kas pasikeitė? Ar jūs visgi, būdamas sąžiningas, garbingas daktaras, norite sąžiningai tame aiškinamajame rašte pasakyti, kad vaisto veikimas priklauso turbūt ne nuo kainos, ar ne, o priklauso nuo visiškai kitų dalykų? Gal tai yra toks sąžiningas pripažinimas, kad per rinkimus žmones visgi išdūrėte?
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Aš nieko neišdūriau. Aš kalbu šiuo atveju apie šį įstatymą, tikrai nieko nesistengiau išdurti. Kalbu apie tai, kad išties yra tai sureguliuota kompensuojamųjų vaistų sektoriuje, kompensuojamųjų vaistų sektoriuje šis dalykas sureguliuotas, o čia jis yra nereguliuojamas. Čia yra labai mažas pakeitimas pačiame šiame Farmacijos įstatyme, nors realiai, ko gero, ten reikėtų dar didesnių peržiūrų, kaip padėti žmonėms mokėti mažiau už vaistus, jeigu lygintume lygiagretų ir nelygiagretų importą. Prašau.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tiesų turbūt kaina – ne viskas, iš tikrųjų yra ir kokybė. Suprantu, kad visos vaistų kontrolės tarnybos žiūri tos kokybės, bet iš tiesų, jeigu kalbame apie kainą, tai turguje galime nusipirkti, ko gero, visokių neregistruotų vaistų. Ką jūs apie tai iš tikrųjų? Ar dar, tarkim, aš suprantu, čia bus legaliai įvežama, ar dar nepaskatins tokios ideologijos platinimas, kad vis dėlto eikite į turgus, pirkite tuos pigiuosius vaistus, galbūt netgi iš Rytų šalių įvairių priveža, ir vos ne placebo principu veikiančių? Šiuo atveju ar nemanote, kad vis dėlto kaina turi būti tokia, kokia turi būti, ir poveikis būtų toks, koks turi būti? Ačiū.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Iš principo mes iš viso kalbame, jeigu… Čia kalbama apie vaistus, kurie yra absoliučiai tie patys, netgi pasakyčiau. Mes nekalbame apie tai, kad kažkokie čia… Kai kalbame apie lygiagretų importą, tai čia mes kalbame apie visiškai tą patį vaistą, kuris ateina. Lietuvoje jis tiesiog turi vieną pavadinimą, tarkim, kitose Europos Sąjungos šalyse jis turi kitokį pavadinimą, bet skiriasi galbūt pakelio dydis, tablečių skaičius arba kartais net ir dozuotė kitokia, nes tokias jas aprobuoja tos būtent šalys ir įveža į Lietuvą, lygiagretus importas, įveža iš esmės visiškai tą patį vaistą ir jo kokybė niekaip nesiskiria. Mes nekalbame apie skirtingus vaistus šiuo atveju. Čia kalbama apie tą vaistą, kuris yra lygiagretaus importo, tas pats, atėjęs į Lietuvą. Čia yra ginama galbūt iš vienos pusės, kad lygiagretus importas, turintis galimybę parduoti pigiau, dėl to jisai ir sukurtas, Lietuvoje atsirado fenomenas dėl dalies vaistų, kad jie parduoda brangiau, tiesiog vaistinėms tai labiau apsimoka.
PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kolega, manau, kad pasimetėte tarp savo argumentų, to, ką sakėte Agnei, ir to, ką pasakėte E. Pupiniui. Antikorupcijos vertinimo tai 100 % reikia prašyti, kad Seimas skirtų.
Dabar kitas man toks įdomus dalykas, ką jūs pasakėte. O kodėl jums atrodo, o kodėl jūs, jeigu kalbate apie rinką, iš Lenkijos vaistų neatsivežate? Jūs galite iš Lenkijos vežti lygiagretų importą ir viskas. Iš tikrųjų, kolega, pasakykite tiesiai, šito įstatymo projekto tikslas koks yra? Iš rinkos išstumti kitus rinkos dalyvius, kad rinkoje vaisto tiekėjas būtų vienas, tada jisai neateina į Lietuvos rinką ir jisai gali kainą kelti tiek, kiek jam reikia. Aš dar nesu matęs žmogaus arba verslo, farmacininko, tokio durniaus, kuris iš Italijos atvežtų į Lietuvą pardavinėti brangesnius vaistus. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Pakuotės keitimas, lietuvių kalbos vertimas ir reikalavimai. Kaip jums atrodo, kaip jūs šitą sureguliuosite?
Kitas dalykas, gerbiamas Seimo posėdžio pirmininke, gal galite galų gale pakviesti konservatorius į posėdžių salę. Už ką tas M. Maldeikis atlyginimą gauna? Ir vėl skųsis, kad alga jam yra maža. Nėra salėje jų nė vieno.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Kaip tai nė vieno? „Nė vieno“ žodis netinka, nes aš jau stoviu čia, taip, tai jau netinka. Jau vienas yra, matau ir dar kolegų. Tai netinkama frazė.
Dėl išstūmimo. Iš tiesų jokio išstūmimo net neketinama daryti, nes šiuo atveju yra kalbama tik apie tai, kad nebūtų brangesnis, kalbu apie tai, kad originalus vaistas, kuris registruotas čia, jeigu kartojasi istorija, kad lygiagretus visą laiką yra brangesnis, jo neima, jiems ilgainiui tiesiog rinkoje tikrai neapsimokės būti. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad lygiagretus negalės egzistuoti. Čia yra problema abipusė, nes tik su originaliu vaistu gali egzistuoti lygiagretus importas. Tik toks, o šiaip tai tapti šalimi, kurioje nėra originalių registruotų vaistų, aš nežinau, ar tai yra labai didelis… arba iš viso vaistų kokių nors nėra. Manau, kad tai nėra gerai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Labai ačiū.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar dėl motyvų. Prieš kalbės A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Tie aiškinimai, kad jeigu nėra vaistų, tai čia lygiagretus importas padės, tai lygiagretus importas negali vykti, jeigu Lietuvos Respublikoje nėra registruoti vaistai, tada negali remdamasis patentu ar prekės ženklu įvežti. Tą dalyką, matyt, pranešėjui irgi reikėtų žinoti, bet iš tiesų šitaip sukurti sąlygas dempinguoti rinką, na, yra, švelniai tariant, neteisinga ir, mano galva, projektas tikrai yra neskaidrus. Todėl aš prašyčiau balsavimo metu balsuoti kartu ir dėl antikorupcinio vertinimo. Pasiųskime į Specialiųjų tyrimų tarnybą, pažiūrėkime, koks atsakymas bus.
PIRMININKAS. Už kalbės E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, vis dėlto siūlyčiau, kad būtų svarstoma komitete, nes iš tikrųjų tiek dempinguoti kainas blogai, tiek užaukštinti kainas blogai. Šiuo atveju manau, kad reikėtų paieškoti formulės, kad vis dėlto tos kainos būtų tikros ir atitiktų, na, galbūt ne tik tam tikrus rinkos reikalavimus, bet galbūt ir būtų pasižiūrėta, kaip yra subalansuota kituose kraštuose. Paieškoti tų sprendimų, kad vis dėlto tos kainos nebūtų ir užaukštintos, ne tik dempinguojamos. Siūlau pritarti ir svarstyti komitete, o komitetas, manau, suras teisingus sprendimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuodami vėliau.
12.09 val.
Jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1916 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas. Aš matau, A. Bagdonas yra salėje. Kviečiu pristatyti Jaunimo politikos pagrindų įstatymą. Visi jaunesni negu 35 metų Seimo nariai nusišalina. Juokauju.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, šiuo įstatymo projektu teikiamomis Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pataisomis siūlau įtvirtinti, kad jaunu žmogumi laikytume 14–35 metų asmenį vietoj dabar taikomos nuostatos – 14–29 metų ribos.
Mokslininkai neranda aiškaus sutarimo, kokio amžiaus asmuo turėtų būti laikomas jaunu žmogumi. Skirtingose kultūrose egzistuoja skirtingi rodikliai, daugiausia tai ekonominiai, socialiniai, istoriniai ir kultūriniai faktoriai. Europos Sąjungos valstybės, apibrėždamos jaunus žmones, taiko skirtingus amžiaus cenzus: nuo 12 iki 16 metų – apatinė riba ir nuo 24 iki 35 metų – viršutinė riba. Aukštesnę 35 metų amžiaus ribą yra priėmusios tokios valstybės kaip Graikija, Kipras, Rumunija ir Ukraina. Tokiu būdu siekiama užtikrinti sklandesnę jaunų žmonių integraciją į darbo, būsto rinkas, taikomą jauniems asmenims.
Jaunų asmenų apibrėžimas Lietuvos teisės aktuose yra nevienareikšmis, atskirai jaunais žmonėmis laikoma imtinai iki 29 metų. Tačiau jauna šeima įstatyme apibrėžiama kaip šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra iki 36 metų, ir tokia šeima gali gauti lengvatą būstui įsigyti. Tuo tarpu dalis Užimtumo tarnybos paramos mechanizmo jaunimui pasiekiama tik iki 21 metų. Pavyzdžiui, subsidija savarankiškos veiklos pradžiai gali būti skiriama tik iki 21 metų žmogui, kuris šiuo metu nedirba jokio darbo.
Ir pabaigai. Įstatymu įtvirtinti 14–35 metų nuostatą, man atrodo, būtų puiki iniciatyva, nes būtent šiais metais mes minime Jaunimo metus. Man atrodo, kad požiūris į jaunimą yra labai svarbus. Lauksiu jūsų klausimų ir, žinoma, kviesiu palaikyti šitą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas kolega Andriau, tiesiog nedrįstu kreiptis „jaunasis politike“, nes kai vieną kartą kreipiausi „jaunasis politike“, tai vienas kolega stiprokai įsižeidė ir mane auklėjo, kad taip nekorektiška sakyti. Dabar žinome, matome, girdime, kokie yra visi jautrūs lyčiai, amžiui ir taip toliau. Ir vis dėlto man nėra visiškai aišku, kokios priežastys, kad šitą jaunimą jūs dabar norite pasendinti. Galite remtis, kad jaunasis ūkininkas iki 40 metų, jaunojo ūkininko terminas. Tai vis dėlto kokia pagrindinė priežastis ir koks yra siekis? Ar čia taikote prie Europos Sąjungos tradicijų, ar yra kokia kita priežastis, kad jūs norite pasendinti jaunimą? Ačiū.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas kolega, už klausimą. Jūs į mane galite bet kada kreiptis taip, kaip jums atrodo sąžininga, gražu ir teisinga.
Atsakau į jūsų klausimą. Man atrodo, kad nėra kalbos apie žmonių pasendinimą. Kalbama apie tai, kad mes praplečiame ratą ir daugiau jaunų žmonių gyvenimo pradžiai, susituokę, sukūrę šeimą gali turėti daugiau galimybių. Gali turėti galimybę, kaip ir minėjau prieš tai, iki 36 metų įsigyti būstą ir gauti valstybės tam tikrą kompensaciją. Man atrodo, čia yra ne iš tos pusės jūsų klausimas iškeltas. Čia kalbame apie praplėtimą jaunų žmonių skaičiaus. Ir, tarp kitko, jaunimo organizacijos, nemaža jų dalis, jau dabar savo nuostatuose yra nustačiusios 35 metų viršutinę ribą, kada dar gali žmogus dalyvauti jaunimo organizacijos veiklose. Apie europinį kontekstą jau paminėjau klausimo pristatymo metu. Nemažai šalių, tokių kaip ir Ukraina, yra priėmusios 35 metų viršutinę ribą. Tiesiog būtų valstybės ne tik įregistruoti metai, iš esmės nieko nekeičiant, bet būtų ir įstatymų projektai, kurie praplėstų jaunų žmonių amžių ir jų skaičių ir daugiau jų gautų paramos iš valstybės per įvairiausias programas. Tai būtų tiek, jeigu trumpai.
PIRMININKAS. Matau, masinis jaunų žmonių gausinimas tikrai sulaukė Seimo susidomėjimo. V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, iš tikrųjų iniciatyva tikrai gera. Kaip labai gerai paminėjote, kad Užimtumo tarnyba vienaip traktuoja, kita institucija dar kitaip ir kiekvieni traktuoja, kaip nori. Ar priėmus šį įstatymą tos problemos nebeliks? Ar tada visi traktuos vienodai, kad tas jaunas žmogus – 35 metų ar 36 metų? Ar nebeliks to?
Iš tikrųjų kolega labai gerai pasakė, kad Europos Sąjungoje yra įtvirtinta, kad jaunasis ūkininkas ar žemdirbys yra iki 41 metų. Gal reikėtų būti ambicingiems ir paimti tą maksimalią ribą, kuri yra Europos Sąjungoje, sakykim, kad būtume grynai vienodai. Nes tada dar dalis kažkur kitu amžiumi taps? Ar negalvojate, ar nereikėtų 41 metų ir ar išspręs tą skirtingo traktavimo problemą?
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas kolega, už klausimą. Jis labai taiklus ir geros pastabos. Aš manau, jei pateikimo stadijoje, kolegos, pritarsite, tikrai galima komitetuose diskutuoti ir apie kitokią amžiaus ribą. Kad reikėtų suvienodinti institucijų reglamentavimą, taip pat vienareikšmiškai sutinku, nes priėmę šį įstatymo projektą mes tikrai išspręstume, bent jau Užimtumo tarnyba turėtų keisti tą viršutinę ribą ir ją padidinti iki 35 metų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, spėjau atsiversti oficialią Europos Sąjungos interneto svetainę. Ten taip pat kalbama apie finansavimo programas ir yra tokia skiltis „Jaunimas“. ES biudžete yra numatyta specialiųjų paramos jaunimui programų, skirtų padėti jaunuoliams įgyti darbo patirties ar dėl studijų užsienyje, taip pat yra parengta jaunimo nedarbo mažinimo programų, kuriose jie gali dalyvauti. Šiose programose gali dalyvauti jaunimas 13–31 metų. Gal mes sutapatiname su tuo, kur pagrindinis finansavimas yra 13–31, ne 14–35? Nes, priešingu atveju, kaip čia buvo pasakyta, ūkininkai – 40 metų. Galbūt susiejame su kokiais nors baziniais dokumentais ir darome taip, kaip darome standartą Europoje, nuo to pradedame, o ne taip, kaip susigalvoja kitos šalys. Aš suprantu, kad palikti jaunimo organizaciją sudėtinga. Būni iki 31 metų, paskui ten mažai žmonių, visi prašo pasilikti. Taip galime iki pensijos pasilikti.
A. BAGDONAS (LSF). Iš tiesų jūsų pastaba labai gera, bet jeigu žiūrėtume šiek tiek plačiau į pokytį Lietuvoje per 30 metų, turbūt 1990 metais ar 1995 metais mes buvome įpratę, kad jauni žmonės tuokiasi 20 metų, sukuria šeimą, 25 metų jau augina vaikus. Tačiau dabartinis jaunimas pasikeitė iš esmės ir tokio amžiaus būdamas jis nebeprisiima tokių svarbių gyvenime žingsnių. Tuoktis pradeda 25 metų, galbūt vaikus pradeda auginti 30-ies. Man atrodo, tas apibrėžimas lyginamas su skirtingomis Europos Sąjungos šalimis, kaip ir minėjau, ne tik nuo 13 iki 31 metų, ką numato tam tikros programos iš Europos Parlamento, bet tam tikros šalys yra numačiusios apatinę ribą net nuo 12 metų iki 14 metų, o viršutinę ribą nuo 24 metų iki 35 metų.
Čia mūsų susitarimo reikalas ir, aš manau, komitetuose mes tikrai apie tą ribą galime diskutuoti. Klausimas tikrai yra atviras ir aš esu pasirengęs išgirsti visų nuomones. Bet šiuo etapu, kad mes galėtume pradėti svarstyti, reikėtų jūsų palaikymo po pateikimo.
PIRMININKAS. Klaustų K. Mažeika, jei atsitrauktų nuo pokalbio. Neatsitraukia. Supratau. Tada R. Šarknickas klausia.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs šiandien kaip Dievas jaučiatės nustatydamas amžių, kada žmogus gali būti jaunas, kada senas ir panašiai. Suprantu, kad reikia pritraukti naudotis lėšomis, ir todėl turbūt pritempėte šį projekto pateikimą. Norėčiau paklausti, ar yra kitose Europos valstybėse nustatytas amžiaus cenzas tų metų, kuriuos jūs dabar pristatote? Ar žinote, kuri valstybė yra? Ačiū.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas kolega, už klausimą. Įdomus jūsų pasvarstymas, kad aš kaip Dievas. Seimas gali pakeisti įstatymą, bet Seimo nariai taip pat nėra turbūt dievai. Yra susitarimas vieno ar kito įstatymo projektą palaikyti. Tačiau grįžtu tada prie įstatymo projekto, ką prieš tai sakiau. Europos Sąjungos šalys, kur numatyta viršutinė riba, yra Graikija, Kipras, Rumunija. Ta pati Ukraina. Čia yra viršutinė riba nustatyta – 35 metai. Kitose šalyse yra nuo 24 iki 35 metų. Aš išvardijau tas šalis, kuriose nustatyta viršutinė riba, kurią ir siūlau įtvirtinti Lietuvoje įstatymais. O jeigu bus kitose svarstymo stadijose kitokių siūlymų, aš manau, kad parlamentas ir apsispręs, kuri riba būtų tinkamiausia. Čia būtų mūsų visų susitarimas. Aš net neabejoju, kad pritarus po pateikimo šis klausimas persikels ir į Jaunimo reikalų tarybą, ir į LiJOT’ą, ten jaunimas irgi išsakys savo poziciją.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. O ką daryti tiems, kam 39 ir širdy ne sutema? O apskritai mano klausimas: kodėl pasirinkote būtent 35? Dėl to, kad trijose valstybėse yra? Ar buvo kitas, taip sakant, argumentas Lietuvoje nustatyti būtent tokį amžių?
A. BAGDONAS (LSF). Supratau. Na, apie 39, turbūt jau tiems ir Palanga nepadės. Aš į tą amžiaus cenzą – prie 35 jų nebesiūlyčiau įrašyti. Tiesiog yra, kaip ir minėjau prieš tai, valstybių, kurios taiko viršutinę ribą – 35 metus. Kaip minėjau prieš tai atsakydamas į klausimą, jūs visi patys matote, kaip keičiasi jaunimas: kada jie pradeda kartu gyventi, kada pradeda auginti vaikus. Man atrodo, kad tas amžius šiek tiek pasislinko. Jeigu mes Seime sutarsime, kad iš tiesų taip yra, mes tą viršutinę ribą nustatysime 35 metus. Kas dar svarbiau, kad visi tie žmonės galės pretenduoti ne tik į valstybės paramą įsigyti būstui jaunoms šeimoms, bet ir į visas kitas paramas, numatytas jauniems žmonėms. Tai būtų puiki dovana jauniems žmonėms šių metų – Jaunimo metų – proga.
PIRMININKAS. Dar turi klausimą L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sakėte, kad mokslininkai nežino, kas yra jaunas žmogus. Bet yra žinoma, kad smegenyse naujos jungtys formuojasi maždaug iki 25–27 metų. Mokslininkai teigia, kad po šito amžiaus, kai baigiasi naujų jungčių formavimasis, prasideda senėjimo procesas. Kaip jūsų pataisa dera su žmogaus fiziologija? Ačiū.
A. BAGDONAS (LSF). Žinokite, skirtingose šalyse skirtingai yra vertinamas ir jaunas žmogus. Europos Sąjungoje yra pietinių valstybių, kuriose vertinama, kad net 40-mečiai yra jaunimas, jauni žmonės. Tai yra skirtingų valstybių pasirinkimas. Aš šiuo įstatymo projektu siūlau tokį. Jeigu, kaip ir minėjau prieš tai, bus siūlymų, besiremiančių kokiais nors svariais argumentais, kitokių, aš už tai, kad mes tą ribą nustatytume. Bet mano asmeninė nuomonė, kad mes tą ribą galime išplėsti iki tos didžiausios arba viršutinės ribos, kurią yra pasirinkusios kai kurios Europos Sąjungos šalys ir Ukraina. Ji dar nepriklauso Europos Sąjungai, bet tikiuosi, kad priklausys.
PIRMININKAS. Labai aktualus klausimas, tai šiek tiek dar trumpai leisime paskutiniam paklausti K. Vilkauskui.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Sakėte, dabar nuo 30-ies moterys pradeda gimdyti. Galvos, aš dar jauna, turiu šešerių metų rezervą. Kažin ar gimstamumas nesumažės per tą laiką? Bet čia juokais.
Iš tikrųjų norėjau paklausti. Dabartinės jaunimo programos, būsto paskolų ir panašūs visi kiti klausimai, dabar jau jaunimas naudojasi tomis priemonėmis. Išplečiant to jaunimo ratą dar šešerius metus, atsiprašau, septynerius metus, ar vis dėlto bus galimybių tiems žmonėms, kurie dar prisidės prie tos kategorijos, atitinkamai finansiškai padėti?
A. BAGDONAS (LSF). Pradėsiu gal nuo skirtingo reglamentavimo. Na, iš tiesų įsigyti būstą su valstybės parama gali šeimos iki 36 metų, tai 35 metų riba kaip ir būtų suvienodinta. Jaunimo amžiaus apibrėžimas, viršutinė riba suvienodinta su ta jaunimo riba, kai dar galima įsigyti būstą. Bet visi kiti, na, Užimtumo tarnyba vertina žmogų pagal įstatymą – 14–29 metai. Man atrodo, tas suvienodinimas būtų tikslingas. Kuo daugiau jaunų žmonių galėtų pretenduoti į visas valstybės paramas pradėdami savo gyvenimą.
PIRMININKAS. Dėkui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Už nori kalbėti I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų Darbo partija visada buvo, bus ir yra už jaunus žmones. Natūralu, kad padiskutuoti šiuo klausimu dėl jaunų žmonių, dėl galimybių naudotis įvairiomis valstybės remiamomis priemonėmis mes turime. Visgi turiu pastebėti, kad šis klausimas turi dvi puses. Viena vertus, ta riba, kai mes skatiname jaunus žmones rasti savo kelią per Užimtumo tarnybą ir kitas priemones… Valstybei ir visai visuomenei naudingiau, jeigu tą kelią atranda iki 29 metų.
Kita vertus, užkirsti kelią naudotis tam tikromis priemonėmis, kad užimtų tam tikras pareigas ir panašiai irgi su tam tikra metų riba, nėra pats geriausias variantas. Kolegos nuogąstavo dėl jaunųjų ūkininkų, tai gal tada vertėtų apsvarstyti tą amžiaus ribą iki 35 metų ar 29 metų pamažinti? Yra įvairių variantų ir šis klausimas iš tiesų yra labai diskusinis. Todėl aš pasisakau už tai, kad pateikimo stadijoje palaikytume šį A. Bagdono įstatymo projektą ir padiskutuotume iš esmės, kaip mes matome jaunus žmones, dalyvaujančius ekonomikoje per darbo rinką ir kitas priemones, kaip mes matome moksle, kaip mes matome žemės ūkyje ir kitose srityse. Aš manau, kad diskusijose mes rasime tą geriausią variantą, o gal geriausias variantas pasirodys esama riba. Siūlau padiskutuoti komitetuose ir palaikau šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalbės R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū. Kolegos, kaip suprantu, Lietuvoje nėra ekonominės krizės, infliacijos, karo, migrantų, energijos kainų ir panašiai, kad mes diskutuosime apie amžių. Aš tai siūlyčiau įvesti sąvoką jaunesnysis pensininkas, nukriošęs pensininkas. Man tas įstatymo projektas dabar asocijuojasi su kiaušinių mokesčiu. Toks kiaušinių mokestis egzistavo iki 1989 metų. Gal, kolega Andriau, paklausk savo tėvų, kas iš jūsų giminės tą kiaušinių mokestį mokėjo. Gal ir frakcijoje surasi, kas mokėjo, nes buvo tokių žmonių. Grįžta vyrai iš armijos 20 metų, jeigu neturi žmonos ar nesuranda žmonos – iškart kiaušinių mokestis. Jeigu moteris neapsiženijo, žinok, irgi kiaušinių mokestį moka 45 metų.
Žiūrėkite, kolegos, ar jums neatrodo juokinga, kad Seimas užsiima amžiaus cenzo nustatymu, užuot ministrės A. Armonaitė su M. Navickiene atliktų savo darbą ir rengdamos sąlygas būstui įsigyti paskirstytų pagal grupes, tai yra šeimos, kurios augina vieną vaiką, šeimos, kurios augina du vaikus, šeimos, kurios augina tris vaikus, ir šeimos, kurios neturi vaikų. Tada Ekonomikos ir inovacijų ministerija padarytų programą, kaip tuos pinigus įsisavinti asmenims pagal Jaunimo užimtumo ir verslo skatinimo programą.
Dabar Ievai. Kolegos, yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, yra Užimtumo tarnyba, yra baigimai ir tie visi tyrimai jau prieš šimtą metų yra atlikti. Aš suprantu, ką Andrius sako: paaugo jaunimas – suprato. Jeigu jau jaunimas anksčiau bręsta, tai kaip tik tada amžiaus cenzą reikia mažinti – ne 29 daryti, o 25, nes ir žolę jau jūs norite legalizuoti, kad galėtų vartoti nuo 14 metų.
Kolega, kitas yra labai paprastas dalykas. Jeigu jaučiatės per seni 29 metų, tai dabar tų plastinių operacijų – kiek norite. Paleis akis, patemps vokus, patampys, padarys, ką norite, bet neužsiimkite šitomis nesąmonėmis būtent Seime.
PIRMININKAS. Ačiū. Tenka konstatuoti, kad dar vienas skaldantis klausimas pasiekė Seimo salę ir dėl jo mes apsispręsime balsuodami, o ne bendru sutarimu.
12.28 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 321 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1905 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, dar iki pertraukos, atsiprašau, iki balsavimo intervalo turime vieną projektą. Aš kviečiu R. Vaitkų pristatyti 2-14 klausimą, tai yra Aplinkos apsaugos įstatymo 321 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymo projektas. Prašau.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, projekto pagrindinis tikslas yra išplėsti savivaldybių įgaliojimus savarankiškai ir savalaikiai imtis reikalingų priemonių užtikrinti gerą aplinkos būklę ir gyventojų saugumą būtent savivaldybės administruojamoje teritorijoje. Šiuo metu teisės akte nėra valstybės įgaliotą instituciją apibrėžiančios sąvokos, įgaliojančios atskiras institucijas organizuoti žalos aplinkai prevencijos, aplinkos atkūrimo priemonių įgyvendinimą, todėl kiekvienu konkrečiu taršos atveju nesant žalą padariusio asmens ar jam nevykdant būtinų priemonių yra gaištamas laikas, siekiant nustatyti atsakingą instituciją, taip neužtikrinant operatyvaus reagavimo į žalos aplinkai valdymą. Manau, galbūt skaitėte kažkas iš kolegų, liepos mėnesį buvo straipsnis apie tai, kaip vykdoma Nemuno tarša, kaip Kauno savivaldybė ir meras V. Matijošaitis nesugeba ar nenori tvarkytis su jau daug metų plintančiu skalūnų alyvos tekėjimu į Nemuną. Prieš 150 metų ten buvo tiesiog grunte iškastos duobės ir mirkomi pabėgiai, ten įmonės – tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek įmonė „Regio“, kuri visiškai nesilaiko aplinkosauginių reikalavimų, prasidėjo teisminiai procesai… Bet esmė, kad užterštumas vyksta toliau, teka į Nemuną. Būtent šitas siūlomas atvejis įpareigotų savivaldybes imtis taršos prevencijos. Aplinkos ministerija iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos, paskelbus ekstremaliąją situaciją, dengtų 100 % kaštų, o nesant ekstremaliosios situacijos, dengtų 70 %. Taigi, manau, būtų laiku. Ypač kadangi kitais metais valstybinės žemės naudojimą perims savivaldybės, manau, šitas projektas būtų laiku ir tinkamas.
Esu pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra du norintys paklausti. Pirmasis – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Teisybės tikrai yra. Kai du tėvai žiūri vieną vaiką, tai paprastai vaikas pridaro eibių. Iš tikrųjų šiuo atveju galbūt ir teisinga tiksliai numatyti savivaldybes, tačiau viskas remiasi į finansinius resursus. Ar nemanote, kad šiuo atveju lygiagrečiai galbūt reikėtų numatyti ir didesnį finansavimą savivaldybėms, kad vis dėlto būtų galima pasitelkti daugiau žmonių, apskritai padaryti kokią nors struktūrą, nes priešingu atveju jos jau negalės faktiškai pasitelkti valstybės institucijų. Suprantu, visi rodys pirštu į savivaldybę. Ar šiuo atveju nemanote, kad lygiagrečiai reikia svarstyti finansavimo klausimus? (Balsai salėje)
R. VAITKUS (LSF). Šiuo metu nebuvo vykdomas taršos tvarkymas arba prevencija, savivaldybė sakydavo – savivaldybės biudžete nėra tam skirta lėšų arba jų būdavo nepakankamai. Dabar Aplinkos ministerija iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos skiria lėšų, kaip ir minėjau, 100 % arba 70 %. Manau, kad tai būtų pakankama ir būtų visiškai kompensuojami visi žalos tvarkymo kaštai.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš norėčiau paklausti, ar tai yra tik dėl šių konkrečių klausimų dėl taršos, ar ir užtikrinant kitą aplinkos gerinimo būklę? Ar, sakykim, neįeina koks nors neteisėtas medžių kirtimas ir panašiai? Ar konkrečiai šitas įstatymo projektas taikomas tik taršai?
R. VAITKUS (LSF). Visai taršai galbūt ir nebūtų taikomas. Jeigu bus koks nors nelegalus sąvartynas privačioje žemėje, nebus skiriama lėšų savivaldybei privačiam verslui panaikinti kokį nors taršos objektą arba židinį. Čia jau būtent verslas, tai yra asmuo, kurio žemėje vykdoma tarša, turėtų likviduoti. Jeigu būtų savivaldybės teritorijoje vykdoma tarša, turėtų būti skiriama lėšų šitai taršai likviduoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų nori pasisakyti už A. Kupčinskas. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties, aš manau, labai prasmingas pakeitimas, nes jeigu įvyksta koks nors aplinkos užteršimas arba pažeidimas ar tarša, aišku, kad turi atsakyti konkreti savivaldybė. Kartais gali būti labai sudėtinga nustatyti pažeidėją arba tas pažeidėjas jau yra dingęs, arba jisai net yra bankrutavęs ir neturi galimybių sutvarkyti tos žalos arba atlyginti nuostolius. Todėl labai svarbu laiku ir operatyviai reaguoti. Ypač jeigu yra paskelbta ekstremalioji situacija, padėtis, aišku, kad savivaldybė ją skelbia ir administracijos direktorius. Jeigu savivaldybė paskelbia ekstremaliąją situaciją vienoje ar kitoje teritorijoje, tai jinai turi imtis pirminių tvarkymo veiksmų.
O kitas geras dalykas, kad Aplinkos ministerija žada kompensuoti savivaldybėms tas išlaidas, kurių bus patirta neutralizuojant žalą, nuo 70 iki 100 %. Net 100 %, jeigu bus paskelbta ekstremalioji situacija. Todėl tikrai siūlyčiau paremti. Juo labiau ir anksčiau, ankstesniais Europos Sąjungos programavimo laikotarpiais, savivaldybės rūpindavosi ne tik sau priklausančiomis teritorijomis, bet ir kitomis. Už Europos Sąjungos lėšas sutvarkydavo tas teritorijas, kurios būdavo užterštos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tuoj pat duosiu dėl motyvų prieš, tik noriu trumpai paminėti, kad šiandien Seime lankosi Aukščiausiosios Rados Ekonomikos komiteto delegacija, vadovaujama komiteto vicepirmininkės R. Pidlasos, vakar vyko svarbi konferencija. Kviečiu pasveikinti svečius. (Plojimai)
A. Nekrošius norėtų dėl minimo įstatymo kalbėti prieš.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kadangi nepavyko užsirašyti paklausti, kai buvo pateiktas klausimas, tai… Man sukėlė tam tikrų abejonių būtent šio įstatymo pataisos, nes savivaldybės iš esmės tą patį galėjo daryti ir be pakeitimo. Ką dabar siūlo, tai tiesiog išbraukti valstybės įgaliotas institucijas. Koks yra pagrindinis tikslas, taip ir nelieka aišku. Mano požiūriu, tokio pakeitimo nederėtų palaikyti, geriau pasiaiškinti, kokia mintis turėta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Mes apsispręsime, kaip dabar daryti dėl šio įstatymo projekto. Kadangi yra balsavimo intervalas, aš kviečiu nuo jo ir pradėti balsavimą. Dėl 2-14 klausimo – Aplinkos apsaugos įstatymo 4 dalies pakeitimo įstatymo projekto – kviečiu balsuoti, ar pritarti po pateikimo.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 71, prieš – 3, susilaikė 39. Pritarta. Siūlomi komitetai. Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 17 dieną. Replika po balsavimo – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų frakcijos vardu prašome antikorupcinio vertinimo, kadangi Teisės departamento pastabose ir siūlymuose buvo aiškiai pasakyta, kad tai yra, trumpai kalbant, nesąmoningas pasiūlymas. Na, savivaldybės pačios iki šiol nieko negalėjo daryti, vis tiek ką nors samdydavo. O tai yra tiesiog atsakomybės panaikinimas institucijoms. Ar norima pasakyti, kad Aplinkos apsaugos departamentas yra neįgalus? Tai čia turbūt yra kiti klausimai. Šiuo atveju prašome Vyriausybės išvados, antikorupcinio vertinimo.
PIRMININKAS. Dėkoju, supratome prašymą. A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Aš taip pat norėjau paantrinti kolegai dėl Vyriausybės išvados, taip pat frakcijos vardu prašau.
PIRMININKAS. Supratau. Ačiū. S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Savivaldybės turi ne tik teises, bet ir prievoles. Ką tik, vasaros pradžioje, suteikėme teisę turėti valstybinės žemės valdymo teisę, tai už metų pačios savivaldybės jau privalės viską daryti. Bet kol kas, kol valstybine žeme disponuoja Nacionalinė žemės tarnyba, pereinamuoju laikotarpiu tikrai savivalda galėtų imtis tų darbų. Ir Kaune, kai bėga teršalai tiesiogiai į Nemuną, kompensuojamas 100 % taršos sutvarkymas, ir nesiimti darbų, tai čia tikrai trūksta iniciatyvos. Tai kuo pradėjau, tuo ir baigiu – ne tik teisės, bet ir pareigos.
PIRMININKAS. Aš norėčiau pasitarti dėl Vyriausybės išvados šiuo klausimu. Nežinau, kaip kuruojantis ministras manytų, ar čia būtų reikalinga? (Balsai salėje) Suprantu, gerai. Jeigu nėra bendro sutarimo, tada mes balsuosime. Jeigu būtų bendras sutarimas, mes tada nebalsuotume. Galime sutarti dėl Vyriausybės išvados? Gerai, galima, sutarta. Tada bendru sutarimu.
Dėl antikorupcinio vertinimo atskirai. Ar yra norinčių balsuoti, ar Vyriausybės išvada ir padėtų atsakyti į tuos esminius klausimus? Jūs norėtumėte atskirai balsuoti dėl antikorupcinio vertinimo? Gerai, kviečiu balsuoti, ar teikiame šį projektą papildomai antikorupciniam vertinimui.
Balsavo 114: už – 88, prieš – 2, susilaikė 24. Pritarta taip pat tai išvadai.
12.40 val.
Notariato įstatymo Nr. I-2882 3, 4, 6, 62, 8, 101, 103, 104, 19, 20, 22, 221, 24, 271, 28, 46, 60 ir 62 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 282 straipsniu ir VII skyriumi bei 9, 10 ir 102 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1888 (pateikimo tęsinys)
Dabar grįžtame ir eikime iš eilės nuo projektų, nuo kurių aš pradėjau pirmininkauti. 1-10 klausimas – dėl Notariato įstatymo projekto Nr. XIVP-1888. Kviečiu balsuoti, ar pritarti po pateikimo.
Balsavo 124 Seimo nariai: už – 106, prieš nebuvo, susilaikė 18. Pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 24 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
12.41 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 131, 30, 32, 33, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1932, Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 priedo pakeitimo ir papildymo devintuoju6 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1933 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-11 klausimų paketas – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo projektas Nr. XIVP-1932 ir lydimasis. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 122 Seimo nariai: už – 103, prieš nebuvo, susilaikė 19. Pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Abu projektus siūloma svarstyti lapkričio 3 dieną. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
12.42 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 158 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1938 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo projektas Nr. XIVP-1938. Kviečiu balsuoti po pateikimo.
Balsavo 121 Seimo narys: už – 117, prieš nebuvo, susilaikė 4. Pritarta. Siūlomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti spalio 11 dieną. Ar galime tam pritarti? Ačiū, pritarta.
12.43 val.
Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 2, 3, 54, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1927, Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1928, Mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1929 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-13 klausimas ir du lydimieji – Mokėjimo įstatymo kelių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Kviečiu apsispręsti.
Balsavo 121 Seimo narys: už – 108, prieš nebuvo, susilaikė 13. Pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti spalio 11 dieną. Ar galime tam pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
12.44 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 8, 11, 211, 42 straipsnių, 1, 3 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 21 priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-1939, Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 1, 2, 101 straipsnių, VI skyriaus, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo V1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-1940, Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 1, 2, 3, 8, 14, 21, 32, 35, 36, 41, 49, 56, 57, 58, 581, 582, 59 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1941, Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 2, 3, 93, 111 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo VI1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-1942, Vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 27 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1943, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo Nr. XIII-2221 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1944, Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo Nr. IX-2127 3 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1945, Įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi“ Nr. X-1607 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1946, Vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo Nr. X-1367 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1947, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 11, 42, 43, 431, 432, 433, 437 straipsnių ir 1, 3 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIV-822 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1948 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-14 klausimų paketas – Banko įstatymo projektas ir lydimieji. Kviečiu apsispręsti dėl pritarimo po pateikimo.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 98, prieš nebuvo, susilaikė 22. Pritarta po pateikimo. Ar galime pritarti, kad pagrindiniu komitetu būtų Biudžeto ir finansų komitetas? Dėl 1-14.3 klausimo kaip papildomas yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti spalio 11 dieną. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
12.45 val.
Jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1916 (pateikimo tęsinys)
Dabar žiūrime, pagal eilę yra 2-12 klausimas – Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pakeitimas. Kviečiu apsispręsti dėl šio klausimo. Buvo norinčių balsuoti, pasisakė ir už, ir prieš. Kviečiu apsispręsti, ką laikysime jaunimu.
Balsavo 109: už – 85, prieš – 5, susilaikė 19. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 15 dieną.
Replika po balsavimo – M. Lingė. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Kaip ir siūlė Teisės departamentas, prašytume Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Yra prašymas dėl Vyriausybės išvados.
Ir V. Alekna. Prašau.
V. ALEKNA (LSF). Šį projektą taip pat norėtume apsvarstyti ir Jaunimo ir sporto reikalų komisijoje.
PIRMININKAS. Tvarka. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip pagrindinis, kaip papildoma yra Jaunimo ir sporto reikalų komisija? Svarstymo data – lapkričio 15 diena. Ir prašome Vyriausybės išvados. Galime pritarti? Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
12.46 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 591 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1885 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Farmacijos įstatymo 591 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu apsispręsti balsuojant.
Balsavo 111: už – 54, prieš – 10, susilaikė 47. Nepritarta.
Turime apsispręsti, ar įstatymo projektą siūlome iniciatoriams tobulinti, ar jį atmetame. Kas balsuoja už, pritaria tobulinimui, kas prieš, – atmetimui. Kviečiu apsispręsti.
Balsavo 118: už – 61, prieš – 57. Įstatymas bus tobulinamas.
Gerbiamieji kolegos, rezerviniai klausimai.
12.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Viktoro Vilkausko peticijos“ projektas Nr. XIVP-1894 (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės r-1 klausimas – nutarimo dėl Viktoro Vilkausko peticijos projektas Nr. XIVP-1894. Kviečiu apsispręsti, ar pritariame išvados projektui, kuris siūlo peticiją atmesti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 114: už – 107, prieš – 3, susilaikė 4. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
12.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Viktoro Vilkausko peticijos“ projektas Nr. XIVP-1895 (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės r-2 klausimas – nutarimo dėl Viktoro Vilkausko peticijos projektas Nr. XIVP-1895. Kviečiu balsuoti, ar pritariame Peticijų komisijos parengtam išvados projektui, kuris siūlo peticiją atmesti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 114: už – 99, prieš – 3, susilaikė 12. Nutarimo projektas priimtas. (Gongas)
12.50 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Viktoro Vilkausko peticijos“ projektas Nr. XIVP-1896 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 3 klausimas – dėl V. Vilkausko peticijos projektas Nr. XIVP-1896. Kas pritaria Peticijų komisijos išvadai, kuria siūloma atmesti peticiją, balsuoja už.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 105: už – 90, prieš – 4, susilaikė 11. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.50 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Igno Meškausko peticijos“ projektas Nr. XIVP-1897 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 4 klausimas – dėl I. Meškausko peticijos projektas. Kas pritaria Peticijų komisijos išvadai, balsuoja už.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 116: už – 106, prieš – 2, susilaikė 8. Nutarimo projektas priimtas. (Gongas)
12.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Arūno Sodonio peticijos“ projektas Nr. XIVP-1898 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 5 klausimas – dėl Peticijų komisijos išvados dėl A. Sodonio peticijos. Kviečiu apsispręsti, ar pritariame išvados projektui, kur siūloma tenkinti šią peticiją.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 119: už – 105, prieš – 7, susilaikė 7. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Virginijaus Jurgaičio peticijos“ projektas Nr. XIVP-1957 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 6 klausimas – nutarimo dėl V. Jurgaičio peticijos projektas. Kviečiu apsispręsti, ar pritariame išvados projektui, kurį parengė Peticijų komisija.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 117: už – 108, prieš – 2, susilaikė 7. Pritarta. (Gongas)
12.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Vilijos Lazauskaitės peticijos“ projektas Nr. XIVP-1958 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 7 klausimas – dėl V. Lazauskaitės peticijos. Kviečiu apsispręsti balsuojant, ar pritariame išvados projektui.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 118: už – 98, prieš – 14, susilaikė 6. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Viliaus Foko peticijos“ projektas Nr. XIVP-1959 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 8 klausimas – dėl V. Foko peticijos. Kviečiu balsuoti, kas pritariate Peticijų komisijos parengtai išvadai.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 115: už – 103, prieš – 7, susilaikė 5. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Aidos Dumbrauskaitės peticijos“ projektas Nr. XIVP-1960 (priėmimo tęsinys)
Ir rezervinis 9 klausimas – dėl A. Dumbrauskaitės peticijos. Kviečiu apsispręsti dėl Peticijų komisijos išvados.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 110: už – 82, prieš – 19, susilaikė 9. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. XIV-6 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1982 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 10 klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo pakeitimo projektas. Kviečiu apsispręsti, ar jam pritariame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 111: už – 108, prieš – 1, susilaikė 2. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, dabar turime laiko pareiškimams.
12.56 val.
Seimo narių pareiškimai
Kviečiame R. Šarknicką.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena, kolegos. Lietuvoje išties karšta ne tik dėl energetikos, bet ir dėl kai kurių politikų požiūrio į paprastą žmogų. Gerbiami Lietuvos Respublikos Seimo nariai, reaguosiu į viešai pasirodžiusią Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkės P. Kuzmickienės informaciją. Ją tikrai gerbiu kaip politikę, tačiau turiu pastabų. Viename naujienų portale komisijos pirmininkė siūlo šalia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įsteigti patariamąją išorinę tarybą, kuri padėtų įstaigai atsinaujinti. Seimo narė mano, kad patariamoji išorinė taryba padėtų įstaigai išspręsti įsisenėjusias problemas bei atliepti šių dienų lūkesčius. Seimo narė atkreipia dėmesį, kad taip pat norima koreguoti įstaigos pavadinimą. Labai drįstu suabejoti tokių minėtų sprendimų objektyvumu, pagrįstumu ir reikalingumu.
Prisiminkime vienos iš šios įstaigos veikiančios profsąjungos LITAK kreipimąsi dėl susidariusios nepakeliamos situacijos, galimo mobingo apraiškų, dabartinio vadovo nekompetencijos spręsti problemas, patarėjų galimo savivaliavimo. Darbuotojai kreipėsi pagalbos į Lietuvos Respublikos Seimo valdybą ir komitetus, kuriems atsakingas centras. Kaip reagavo Lietuvos Respublikos Seimas? Nereagavo. Tik po kelių mėnesių žiniasklaidai atkreipus dėmesį į galimą mobingą prieš darbuotojus sukruto ir Seimo valdyba. Buvo pavesta Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai detaliau išsiaiškinti situaciją. Tačiau iki šiol jokių sprendimų nėra priimta, o viešai paskelbta komisijos pirmininkės informacija yra sukrečianti. Įsteigti išorinę patariamąją tarybą, kuri padėtų įstaigai atsinaujinti. Ką tai reiškia? Kokias teisines galias turės dar viena patariamoji taryba? Kodėl ir kaip tokia taryba turi padėti atsinaujinti įstaigai ir kodėl tokiai tarybai Seimas perkelia savo atsakomybę?
Leiskite priminti, kad centro darbuotojai kreipėsi dėl esamo vadovo vykdomo mobingo apraiškų prieš darbuotojus, kurie laikėsi neutraliai, kai buvo atleidžiamas buvęs generalinis direktorius. Dabar jie nepageidaujami ir įstaigoje, net vadinami jakubauskininkais, nors dauguma iš jų dirba centre dešimt ir daugiau metų ir neturi jokio ryšio su keičiamais vadovais. Taigi užtenka meluoti. Tai yra gėda. Neteisėtai elgtis su buvusiu vadovu yra apgailėtina. Adas atgulė į ligos patalą, sunkiai išlipo. Su šiuo žmogumi buvo neteisėtai susidorota čia, Seime. Įstaiga neatlaikė dabartinio vadovo ir jo patarėjų psichologinio spaudimo, vienas po kito ją palieka kompetentingi, savo darbą išmanantys darbuotojai. Pats centras viešai paskelbė visuomenei neteisingą informaciją apie neva blogai vykdytą ilgametę įamžinimo veiklą, kuria didžiavosi visa Lietuva. Žinant dabartinio vadovo neigiamą ir net, sakyčiau, agresyvų nusiteikimą prieš atminimo įamžinimo veiklą vykdžiusio padalinio vadovus ir darbuotojus…
Siūlau Seimui nenuleisti rankų ir siekti objektyviai išsiaiškinti situaciją. Prašau atkreipti parlamentinės kontrolės dėmesį į centro vadovo kompetenciją vadovauti įstaigai ir priimamų sprendimų teisėtumą ar net teisingumą. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė viename iš naujienų portalų paskelbdama informaciją apie numatomą keisti ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pavadinimą visiškai atvirai ir tiesiai nepaiso darbuotojų profsąjungos pagalbos šauksmo, išsakyto dar šių metų pavasarį. Netgi atvirkščiai – palaiko juos engiantį vadovą ir įstaigos pavadinimo keitimu prisidengdama leidžia valdančiųjų paskirtam centro generaliniam direktoriui skelbti įstaigos reorganizaciją, kuri bus tik kosmetinė, tačiau taip nepagrįstai suteikiama vadovui tiesioginė galimybė atleisti visus jam nebrangius…
PIRMININKAS. Kolega, jūsų laikas baigėsi.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). …ir nepatinkančius darbuotojus, naikinant etatus ir ištisus skyrius. Gerbiami Seimo nariai, klausiu atvirai, ar tikrai toks yra Lietuvos Respublikos Seimo sprendimas ir valia ir tik tokia mūsų, kaip Seimo narių, pagalba mums pavaldžių įstaigų darbuotojams? Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Taip pat pareiškimą turi V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Iš kur elektra teka į Lietuvą? Kaip ir saulė – iš Rytų. Be Rytų išgyventi, pasirodo, negalime. Gerbiamieji, kas vyksta Lietuvoje? Lietuva šiandien atsidūrė kryžkelėje. Vienas kelias toliau veikiant kaip dabar veda į valstybės žlugimą su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Antras kelias – visiškas ir pilnas dabartinės valdžios ir sistemos reorganizavimas. Iš pradžių visos Vyriausybės atsistatydinimas in corpore. Dabar nėra kitos išeities, reikia kurti visuomenės gelbėjimo koaliciją, restartuoti ir neutralizuoti veiksmus oligarchų ir mafijos, kurie griaužia Lietuvą ir iš išorės, ir iš vidaus per savo padalinius ir lobistus.
Daug kalbama apie kelių ministrų kaitą. Ką duos tų kelių ministrų kaita, kai sistema galimai mafiozinė, manipuliatorių, melagių ir apgavikų? Gerbiamieji, kas pasirengęs dirbti Lietuvos visuomenės labui, tas jungiasi bendram darbui. Racionalai ir adekvatai atakuoja ir laimi. Tauta laimi. Šiai Vyriausybei ne tai kad nesiseka valdyti valstybės, bet ji neįgali, nes galimai mafiozinės struktūros neleidžia, nes apraizgė, suaugo su valstybinėmis struktūromis. Kaip ir elektros biržos algoritmai ar ne energetinės mafijos kūrinys? Ką kalba premjerė, Vyriausybės Pirmininkė? Kad nuo Vyriausybės niekas nepriklauso. Tai kam reikalinga tokia Ministrė Pirmininkė su visais savo ministrais? Kainos kyla, tai kur rinkos susireguliavimas? Augimas – fikcija, nes išlošia tik tie, kas leidžia pinigus ne Lietuvoje. Pažiūrėkite ir pasiklausykite, kas dabar aršiai stumia nuostolingus projektus? Įstatymų pirkėjai, lobistai rėkia gvoltum, kad daug metų anksčiau reikėjo plėsti atsinaujinančius energijos šaltinius. Vėl melas ir manipuliacijos. Ko jie tada ir dabar nori – pelno ir kompensacijų iš valstybės biudžeto?
Aš manau, mes negalime toliau to pakęsti. Opozicija ir visi sąžiningi Seimo nariai turi susitelkti kovai prieš mutavusią sistemą. Gėris turi nugalėti. Taip toliau gyventi negalima. Pavyzdžiui, šiandien 9 valandą elektros kaina Estijoje buvo 8 euro centai, o Lietuvoje – 58 euro centai. Kaip tokią neteisybę gali atlaikyti Lietuvos žmonės? (Plojimai)
PIRMININKAS. Daug skambių pareiškimų girdėjome. Skelbiu posėdžio pabaigą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.