|
Eil.
Nr.
|
Pasiūlymo teikėjas, data
|
Siūloma keisti
|
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė
|
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
|
|
Str.
|
Str. d.
|
P.
|
|
1.
|
Seimo nariai K.Miškinienė,
K. Daukšys,
I. Šiaulienė,
K. Bartkevičius
(2016-06-21)
|
10
|
4
|
|
Argumentai:
Šiuo
metu stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir
sanatorinio gydymo įstaigoje slaugant vaiką iki aštuoniolikos metų, sergantį
sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir
socialinės apsaugos ir darbo ministras, ligos pašalpa mokama 120 dienų per
kalendorinius metus (t.y. net keturis mėnesius). Palyginus šį terminą su
kitais vaikų ar kitų šeimos narių slaugymo terminais, kurie nustatyti Ligos
ir motinystės socialinio draudimo įstatyme (pvz., slaugant šeimos narį, ligos
pašalpa mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas,
slaugant iki 14 metų vaiką, pašalpa mokama ne ilgiau kaip
14 kalendorinių dienų), 120 dienų per kalendorinius metus terminas yra
pakankamas ir adekvatus. Ir priešingai, nustačius, kad slaugant vaiką iki
aštuoniolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, ligos išmoka mokama visus
metus, o vėlesniais metais – ne daugiau kaip 120 dienų per kalendorinius
metus, toks terminas būtų neproporcingas palyginus su kitais ligos išmokų
mokėjimo terminais slaugant kitus asmenis.
Pažymėtina
ir tai, kad ligos ir motinystės socialinio draudimas vis dar yra deficitinė
socialinio draudimo rūšis, tad ilginti ligos pašalpos mokėjimo terminą ir
mokėti ligos pašalpą ištisus metus nebūtų tikslinga, tai pareikalautų
papildomų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų.
Pasiūlymas:
Pakeisti
įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,4.
Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta
tvarka šeimos nariui ar globėjui, slaugančiam stacionare ar (ir) medicininės
reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje sergantį iki septynerių metų
vaiką, taip pat šeimos nariui, globėjui ar rūpintojui, slaugančiam
stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio
gydymo įstaigoje vaiką iki aštuoniolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis,
kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir
darbo ministras, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų
pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą
slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.“
|
Pritarti.
|
Kartu atsižvelgiant į tai, kad Komitetas pritarė Seimo
kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabai dėl projekto XIIP-3236(3)
Pasiūlymas:
10 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių ,,šeimos
nariui“ įrašyti žodžius ,,motinai (tėvui), įmotei (įtėviui).
|
|
2.
|
Seimo nariai K.Miškinienė,
K. Daukšys,
I. Šiaulienė,
K. Bartkevičius
(2016-06-21)
|
10
|
5
|
|
Argumentai: kaip ir prie Seimo narių K.
Miškinienės ir kt. pasiūlymo dėl projekto 10 straipsnio
4 dalies.
Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 10
straipsnio 5 dalį:
„5.
Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta
tvarka šeimos nariui, globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare,
ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo
įstaigoje vaiką iki aštuoniolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių
sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo
ministras, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama
mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo
laikotarpį, bet ne ilgiau kaip vienerius metus, skaičiuojant nuo pirmosios
slaugymo dienos. Vėlesniais metais pašalpa už to paties vaiko, sergančio
sunkia liga, slaugymą gali būti mokama ne daugiau kaip 120 dienų per
kalendorinius metus.“
|
Pritarti.
|
Pasiūlymas susijęs su Seimo narių K.
Miškinienės ir kt. pasiūlymu dėl 10 straipsnio 4 dalies (kuriam pritarta).
|
|
3.
|
Seimo nariai K.Miškinienė,
K. Daukšys,
I. Šiaulienė (2016-06-21)
|
16
|
3
|
|
Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Darbo kodekso
projekto Nr. XIIP-3234(3) 132 straipsnio 1 dalį, darbuotojui, kuris
nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdaviui numatyta pareiga
suteikti keturiolikos dienų atostogų dalį po gimdymo, nepriklausomai nuo
darbuotojo prašymo, siūlytina suderinti Įstatymo projekto nuostatas su Darbo
kodekso nuostatomis.
Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 16 straipsnio 3
dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pagrindas skirti motinystės išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu yra
nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos
ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas Elektroninių
nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų
pažymėjimų išdavimo taisykles, arba darbdavio suteiktos 14 kalendorinių
dienų nėštumo ir gimdymo atostogos pagal Darbo kodekso 132 straipsnio 1 dalį.“
|
Pritarti.
|
|
|
4.
|
Seimo nariai K.Miškinienė,
K. Daukšys,
I. Šiaulienė (2016-06-21)
|
17
|
6
|
|
Argumentai: kaip
ir prie Seimo narių K. Miškinienės, K. Daukšio ir I. Šiaulienės pasiūlymo dėl
projekto 16 straipsnio 3 dalies.
Pasiūlymas:
Papildyti
17 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Moterims, kurioms darbdavys suteikė 14 kalendorinių dienų
nėštumo ir gimdymo atostogas iš karto po gimdymo pagal Darbo kodekso 132
straipsnio 1 dalį, motinystės išmoka mokama už 14 kalendorinių dienų.“
|
Pritarti.
|
|
|
5.
|
Seimo nariai K.Miškinienė,
K. Daukšys,
I. Šiaulienė,
K. Bartkevičius
(2016-06-21)
|
24
|
1
|
|
Argumentai:
Preliminariais
duomenimis, dėl motinystės (tėvystės) pašalpos dydžių padidinimo iki 100
proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio pirmaisiais vaiko
auginimo metais ir iki 85 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio
dydžio antraisiais vaiko auginimo metais Sodros išlaidos papildomai didėja
135 mln. eurų (pirmaisiais reformos metais (skiriamos išmokos tik naujai
teisę įgijusiems asmenims) lėšų poreikis – apie 56,5 mln. eurų; antraisiais
ir kitais reformos metais papildomas lėšų poreikis – apie 135 mln. eurų per
metus).
Ligos
ir motinystės socialinis draudimas eilę metų yra deficitinė draudimo rūšis
(pvz., 2016 metais planuojamas pajamų ir išlaidų skirtumas – daugiau kaip
-200 mln. eurų). Tad netikslinga dar labiau didinti atotrūkį tarp ligos ir
motinystės socialinio draudimo pajamų ir išlaidų.
Tad
siūloma palikti šiuo metu galiojančius motinystės (tėvystės) pašalpos
dydžius, leidžiant antraisiais vaiko auginimo metais dirbti ir dėl to
neprarasti pašalpos.
Pasiūlymas:
Pakeisti
įstatymo projekto 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis vieni metai yra 100 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio,
jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią išmoką, kol vaikui sueis vieni metai.
Jeigu apdraustasis pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką, kol vaikui sueis
2 metai, šios išmokos dydis iki vaikui sueis vieni metai yra 70 procentų,
o iki vaikui sueis 2 metai – 85 procentai
40 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Vaiko priežiūros išmokos dydis vaiko
priežiūros atostogų, suteiktų pagal Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalį, laikotarpiu yra 85 procentai 70 procentų išmokos
gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.“
|
Pritarti.
|
|
|
6.
|
Seimo nariai K.Miškinienė,
K. Daukšys,
I. Šiaulienė,
K. Bartkevičius
(2016-06-21)
|
24
|
4
|
|
Pasiūlymas:
Pakeisti
įstatymo projekto 24 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Jeigu apdraustasis asmuo, kuriam yra paskirta vaiko priežiūros išmoka, turi
pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš pirmaisiais
vaiko auginimo metais vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal šį
įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, ar gauna šio įstatymo nustatytas ligos
(įskaitant darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas) ar profesinės
reabilitacijos išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės
ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir jų dydis mažesnis už vaiko
priežiūros išmoką (bendrą šių išmokų sumą), jam mokamas vaiko priežiūros
išmokos (bendros šių išmokų sumos) ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar)
išmokų skirtumas Ligos ir motinystės
socialinio draudimo išmokų nuostatuose
nustatyta tvarka. Jeigu šių pajamų ir (ar) išmokų
dydis yra didesnis už vaiko priežiūros išmoką arba jai lygus, vaiko
priežiūros išmoka nemokama. Mokant vaiko
priežiūros išmoką, į draudžiamąsias šios dalies pirmame sakinyje
nurodytas pajamas neįtraukiamos vaiko priežiūros išmokos mokėjimo metu
gautos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios vaiko
priežiūros atostogų dienos. Antraisiais vaiko auginimo metais vaiko priežiūros
išmoka mokama nepriklausomai nuo tuo metu gautų pajamų ir (ar) išmokų.“
|
Pritarti.
|
Pasiūlymas susijęs su Seimo narių K.
Miškinienės ir kt. pasiūlymu dėl projekto 24 straipsnio 1 dalies (kuriam
pritarta).
Argumentai:
Kartu siekiant teisinio aiškumo, siūloma
sukonkretinti, kad skirtumas mokamas turint pajamų tik pirmaisiais vaiko
auginimo metais.
Pasiūlymas:
24 straipsnio 4 dalį dėstyti taip:
„4. Jeigu apdraustasis asmuo,
kuriam yra paskirta vaiko priežiūros išmoka, pirmaisiais vaiko auginimo
metais turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio
draudimo įmokos, ar <...>“.
|
|
7.
|
Seimo nariai K.Miškinienė,
K. Daukšys,
I. Šiaulienė,
K. Bartkevičius
(2016-06-21)
|
30
|
2
|
|
Argumentai:
Valstybinio
socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3235(2) 22 straipsnio 3
dalyje numatyta, kad socialinio
draudimo rezervinį fondą sudaro rezervinio fondo dalis, skirta pensijoms, ir
rezervinio fondo dalis, skirta kitoms socialinio draudimo išmokoms. Tad,
siekiant suderinti visus įstatymų projektus, trumpalaikes išmokas
reglamentuojančiuose teisės aktuose turėtų būti numatyta rezervinio fondo
dalies, skirtos kitoms socialinio draudimo išmokoms, panaudojimo galimybė.
Taip pat pastebėtina, kad valstybės biudžetui perdavus padengti ligos ir motinystės socialinio
draudimo išlaidų dalį, viršijančią ligos ir motinystės socialinio draudimo
pajamas, valstybės biudžetui gali būti pavesta padengti jau šiuo metu esančią
daugiau kaip 200 mln. Eur ligos ir motinystės išlaidų dalį bei, jei būtų
apsispręsta didinti vaiko priežiūros išmokų dydžius, 135 mln. Eur papildomas
išlaidas dėl vaiko priežiūros išmokų didinimo.
Pasiūlymas:
Pakeisti
įstatymo projekto 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio
draudimo pajamas sudaro šiai draudimo rūšiai draudėjų ir apdraustųjų asmenų
mokamos privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir
baudos. Jeigu šių pajamų nepakanka, ligos
socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo išlaidos, nurodytos šio
straipsnio 3 dalyje, dengiamos iš valstybės biudžeto lėšų. Ligos socialinio draudimo ir motinystės
socialinio draudimo pajamų dalį gali sudaryti lėšos, skirtos iš socialinio
draudimo rezervinio fondo Lietuvos Respublikos Vyriausybės
tvirtinamų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervo sudarymo ir
valdymo nuostatų nustatyta tvarka.“
|
Nepritarti.
|
Ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio
draudimo išlaidoms viršijant pajamas išlaidoms padengti turi būti naudojamos
valstybės biudžeto, o ne Socialinio draudimo rezervinio fondo, lėšos.
Pritarus pasiūlymui, ir suderinant projekto
nuostatas su Komiteto pasiūlymais projektui XIIP-3235(3) – reikėtų
patikslinti nuostatų pavadinimą, įrašant ,,Valstybinio
socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo ir valdymo nuostatų“.
|
|
8.
|
Seimo nariai K.Miškinienė,
K. Daukšys,
I. Šiaulienė,
K. Bartkevičius
(2016-06-21)
|
30
|
4
|
|
Argumentai: kaip ir prie Seimo narių K.
Miškinienės ir kt.pasiūlymo dėl projekto 30 straipsnio 2 dalies.
Pasiūlymas:
Išbraukti
įstatymo projekto 30 straipsnio 4 dalį:
„4.
Jeigu ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo išlaidos,
nurodytos šio straipsnio 3 dalyje, viršija šio straipsnio 2 dalyje nurodytas
ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo pajamas, šios
išlaidos dengiamos iš valstybės biudžeto lėšų.“
|
Nepritarti.
|
Žr. argumentus prie Seimo narių
K. Miškinienės ir kt. Seimo narių pasiūlymo dėl projekto 30 straipsnio 2
dalies.
|
|
9.
|
Seimo nariai K.Miškinienė,
I. Šiaulienė (2016-06-21)
|
2
|
3
|
P
|
Argumentai:
Nustačius,
kad asmenims, įgijusiems teisę gauti socialinio draudimo išmokas iki įstatymo
įsigaliojimo, visos socialinio draudimo išmokos perskaičiuojamos vadovaujantis naujojo įstatymo
nuostatomis nuo šių nuostatų įsigaliojimo dienos, perskaičiuoti išmokas
reikėtų net ir tais atvejais, kai naujas reguliavimas būtų mažiau palankus –
perskaičiavus visas išmokas po įstatymo įsigaliojimo, asmuo tam tikrais
atvejais kaip tik būtų prastesnėje materialinėje padėtyje, nei buvo iki
įstatymo įsigaliojimo.
Pvz.,
šiuo metu galioja nuostata, kad baigusioms mokslus studentėms socialinio
draudimo išmokos mokamos ir neturint reikiamo stažo, jei atitinka nustatytas
sąlygas. Socialiniame modelyje šių nuostatų atsisakoma (siekiama išgryninti
socialinio draudimo sistemą), tačiau siūloma naujos rūšies išmoką
besimokantiems asmenims mokėti pagal Išmokų vaikams įstatymą. Nustačius, kad
asmenims, įgijusiems teisę gauti socialinio draudimo išmokas iki įstatymo
įsigaliojimo, visos socialinio draudimo išmokos perskaičiuojamos vadovaujantis naujojo įstatymo
nuostatomis nuo šių nuostatų įsigaliojimo dienos, priimtas sprendimas
dėl paskirtos vaiko priežiūros išmokos mokėjimo pagal Ligos ir motinystės
socialinio draudimo įstatymą neturinčiam ligos ir motinystės socialinio
draudimo stažo, turėtų būti peržiūrėtas ir vaiko priežiūros išmokos mokėjimas
nutrauktas, o, jei asmuo atitiks sąlygas, išmoka skiriama pagal Išmokų
vaikams įstatymą (kuri ne visais atvejais bus didesnė). Pastebėtina, kad
asmuo Išmokų vaikams įstatyme nustatytų sąlygų gali atitikti ne visada, tuomet
išmoka visai nepriklausys. Tad šia nuostata sąlygos asmenims gali būti
pabloginamos.
Taip
pat kyla šios nuostatos įgyvendinimo klausimas. Pvz., ar tokiu atveju apdraustojo asmens kompensuojamasis uždarbis būtų iš naujo
perskaičiuojamas.
Vaiko
priežiūros išmokų, paskirtų iki 2016-12-31, perskaičiavimui papildomai
prireiktų apie 78,5 mln. eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad ligos ir motinystės
socialinis draudimas eilę metų yra deficitinė draudimo rūšis, tad netikslinga
dar labiau didinti atotrūkį tarp ligos ir motinystės socialinio draudimo
pajamų ir išlaidų.
Tad,
atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūloma išmokas mokėti pagal tuos
įstatymus, kurie galiojo tuo momentu, kai asmuo įgijo teisę gauti atitinkamą
išmoką, taip nebloginant kai kurių asmenų socialinių garantijų.
Pasiūlymas:
Pakeisti
įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Asmenims, įgijusiems teisę gauti socialinio draudimo išmokas iki šio
įstatymo įsigaliojimo, socialinio draudimo išmokos neperskaičiuojamos
ir mokamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką perskaičiuojamos vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis
nuo šių nuostatų įsigaliojimo dienos. Socialinio draudimo išmokos, kurių mokėjimo terminas baigėsi iki
nurodytų nuostatų įsigaliojimo, neperskaičiuojamos.“
|
Pritarti.
|
|
