PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1521

 

 

2022-05-

Vilnius

 

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.                                  

29

3

 

Argumentai:

Viena iš  prasmingų, nuteistųjų ir visuomenės interesus atitinkančių nuteistųjų užimtumo veiklos formų yra nuteistųjų darbinė veikla bausmės atlikimo vietoje.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso projekto (toliau – Kodeksas) nuostatas gali būti steigiamas specialus laisvės atėmimo vietų įstaigai pavaldus ar jos kontroliuojamas nuteistųjų darbinę veiklą organizuojantis juridinis asmuo (nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojanti įstaiga). Šios įstaigos tikslas – padėti nuteistiesiems neprarasti darbo įgūdžių ir (ar) įgyti naujų darbo įgūdžių, tačiau pagal Kodekso nuostatas nuteistųjų darbinė veikla nelaikoma darbo santykiais ir darbo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai šios veiklos nereguliuoja, nors nuteistųjų darbinės veiklos metu sukurtas produkciją ir paslaugas minėtą veikla organizuojanti įstaiga komerciniais tikslais gali teikti ir kitiems asmenims.

Kodekso 60-62 straipsniuose nustatytos nuteistųjų darbinės veiklos sąlygos, kurios aptaria įvairių kategorijų nuteistųjų įtraukimą į darbinę veiklą, taip pat numatyta, kad nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojanti įstaiga gali sudaryti sutartis su nuteistaisiais ir juridiniais asmenimis. Be to, Kodekse nustatyta darbinės veiklos trukmė, galimybė nuteistųjų darbinės veiklos trukmei taikyti suminę darbinės veiklos laiko apskaitą bei nuteistųjų teisė į žalos atlyginimą, jei žala atsirado dėl darbinės veiklos atlikimo.

De facto nuteistųjų darbinė veikla atitinka darbo santykiais grįstą veiklą, tačiau de jure šiame Kodekse ji neįvardinama kaip darbas ir už ją neapmokama kaip už darbą.

Už darbinę veiklą nuteistiesiems mokama piniginė išmoka, kurią nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius  (pvz., nuteistasis 2021 m. sausio mėn. Alytaus pataisos namuose dirbo 160 valandų, jam buvo išmokėta tik 254,60 Eur. Taigi jo išmoka buvo 1,59 Eur už valandą darbinės veiklos, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis buvo lygus 3,93 Eur).

Be to, laikas, kurį nuteistieji dalyvauja darbinėje veikloje, neįskaičiuojamas į valstybinio socialinio draudimo stažą.

Apibendrinant konstatuotina, kad nors nuteistųjų užimtumas darbine veikla susijęs su neigiamos kalinimo įtakos nuteistiesiems mažinimu bei galimybe palengvinti jų integravimąsi į visuomenę, tačiau nuteistieji dėl mažo atlygio dydžio jaučiasi išnaudojami ir yra  visiškai nemotyvuoti. Pats darbinės veiklos reguliavimo konstruktas, priverstinumas, pasekmių nustatymas atsisakius užsiimti šia veikla, sukuria prielaidas išnaudoti nuteistuosius.

Atsižvelgiant į tai, siūlytina sukurti prielaidas orioms ir motyvuojančioms nuteistųjų kalinimo sąlygoms ir nustatyti, kad piniginės išmokos už nuteistųjų darbinę veiklą dydis per mėnesį negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalusis darbo užmokestis.

 

Pasiūlymas:

Siūlome papildyti Kodekso 29 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip:

„3.  Jei yra galimybė, nuteistieji areštu gali, pateikę rašytinį prašymą, užsiimti darbine veikla. Minėtų nuteistųjų užimtumas tokia veikla nelaikomas darbo santykiais ir darbo teisę reglamentuojantys teisės aktai jų užimtumo šia veikla nereguliuoja. Darbine veikla šiems nuteistiesiems leidžiama užsiimti tik laisvės atėmimo vietų įstaigos teritorijoje. Už darbinės veiklos rezultatus, atsižvelgdama į šios veiklos sudėtingumą, apimtis ir jai atlikti skirtą laiką, laisvės atėmimo vietų įstaiga nuteistiesiems areštu moka pinigines išmokas, kurių apskaičiavimo tvarką nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius. Piniginės išmokos dydis per mėnesį negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalusis darbo užmokestis. Darbine veikla užsiimantiems nuteistiesiems areštu piniginės išmokos mokamos iš fonde sukauptų lėšų.“

2.                                  

41

4

 

Argumentai:

Pasiūlymo tikslas yra nustatyti nuteistiesiems teisę kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijas ir tarptautines organizacijas, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais bei įgyvendinti šią teisę siunčiant laiškais arba elektroninių ryšių priemonėmis.

Atkreiptinas dėmesys, kad Kodekso 27 str. 3 d. teisė kreiptis į minėtas institucijas elektroninių ryšių priemonėmis yra numatyta asmenims, nuteistiems arešto bausme, todėl, siekiant užtikrinti nuteistųjų lygybės, taikant bausmių vykdymo įstatymus principo įgyvendinimą, tikslinga tokią teisę numatyti ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems.

 

Pasiūlymas:

Siūlome papildyti Kodekso 41 straipsnį naująja 4 dalimi ir  išdėstyti ją taip:

„4. Nuteistieji turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo narius, valstybės ir savivaldybių institucijas ir tarptautines organizacijas, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais. Pageidaujantys įgyvendinti nurodytą teisę nuteistieji  gali siųsti laiškus arba įstaigoje sudarytomis sąlygomis į šioje dalyje nurodytus adresatus kreiptis elektroninių ryšių priemonėmis.“

Atitinkamai buvusius Kodekso 41 straipsnio 4 ir 5 dalis laikyti 5 ir 6 dalimis.

3.                                  

48

 

 

Argumentai:

Nuteistųjų kolektyvų tarybų veikla yra labai svarbi bausmių vykdymo sistemos virsmui iš posovietinio kalinimo modelio į skandinaviško bausmių vykdymo sistemos modelį, grįstą pozityviais ir tvirtais santykiais su nuteistaisiais, suprantant jų asmeninės padėties aplinkybes bei įvertinant atskirų nuteistųjų riziką.

Tiesiogiai išrinkti nuteistųjų kolektyvo tarybų nariai geriausiai gali matyti ir jausti nuteistųjų nuotaikas, padėti spręsti problemas, rasti atsakymus į esminius klausimus. Labai svarbu, kad nuteistieji dalyvautų sprendžiant klausimus, susijusius su jų kalinimo, mokymosi, užimtumo sąlygomis, sveikatos priežiūros teikimu ir kitomis problemomis, kartu su bausmių vykdymo įstaigos darbuotojais kurtų naują organizacijos kultūrą.

Kompromisų ir bendrų sprendimų ieškojimas tarp bausmių vykdymo sistemos įstaigos administracijos ir nuteistųjų yra vienas pagrindinių aspektų, nuo kurių priklausys bausmių vykdymo sistemos tobulėjimas.

Atsižvelgiant į tai, siūlytina sustiprinti nuteistųjų kolektyvo tarybų modelį ir suteikti galimybes taryboms kokybiškai ir efektyviai veikti. Taip pat svarbu apsaugoti nuteistųjų kolektyvo tarybų narius nuo galimo persekiojimo dėl jų veiklos.

 

Pasiūlymas:

Siūlome pakeisti Kodekso 48 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

„48 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų kolektyvo tarybos

1. Nuteistieji turi teisę bausmės atlikimo vietose steigti nuteistųjų kolektyvo tarybas, kurių paskirtis patarti laisvės atėmimo vietų įstaigos vadovui klausimais, susijusiais su nuteistųjų resocializacija, nuteistųjų integracija į visuomenę, užimtumu, darbine veikla, bendruoju ugdymu ir profesiniu mokymu, sveikatos priežiūra ir priklausomybės ligų gydymu, nuteistųjų aprūpinimu, maitinimu, kalinimo ir buities sąlygomis, organizacijos kultūra bei teisiniu reglamentavimu.

2. Nuteistųjų kolektyvo tarybos tvarkos aprašą tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

3. Nuteistųjų kolektyvo tarybų veiklai vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaiga suteikia patalpas, sudaro galimybes nuteistųjų kolektyvų tarybų nariams organizuoti susirinkimus ir komunikuoti su nuteistaisiais bei aprūpina būtinomis priemonėmis (kanceliarinės priemonės, kompiuteris, spausdintuvas, vaizdo konferencinio ryšio užtikrinimo priemonės, interneto prieiga prie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų tinklapių ir teisės aktų registrų bei informacinių sistemų).

4. Nuteistųjų kolektyvų tarybų nariai, vykdydami veiklą, privalo užtikrinti konfidencialumo principo įgyvendinimą ir neatskleisti nuteistųjų asmens ir su bausmės vykdymu susijusių duomenų kitiems asmenims be išankstinio nuteistojo sutikimo.

5. Nuteistųjų kolektyvų tarybų nariai turi teisę:

1) priimti prašymus, skundus ir pasiūlymus iš kitų nuteistųjų;

 2) gauti ir rinkti informaciją apie nuteistųjų užimtumo, kalinimo ir buities sąlygas,  bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą, maitinimą, sveikatos priežiūros paslaugas;

3) apžiūrėti nuteistųjų gyvenamąsias ir užimtumo patalpas;

4) organizuoti nuteistųjų apklausas;

5) pakviesti kitus nuteistuosius į nuteistųjų kolektyvų tarybų posėdžius.

5. Draudžiama persekioti nuteistųjų kolektyvų tarybų narius dėl jų veiklos. Kodekso 79 straipsnyje nurodytas drausmines nuobaudas nuteistųjų kolektyvų tarybų nariams skiria laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.

6. Nuteistųjų kolektyvų tarybų veikla turi neprieštarauti nuteistųjų užimtumo, resocializacijos, tinkamų bausmės atlikimo sąlygų užtikrinimo ir saugumo interesams.

4.                                  

60

2

3

Argumentai:

Argumentai analogiški Kodekso 29 straipsnio 3 dalies pasiūlymui.

 

Pasiūlymas:

Siūlome papildyti Kodekso 60 straipsnio 2 dalies 3 papunktį ir išdėstyti jį taip:

3) už darbinės veiklos rezultatus, atsižvelgdama į šios veiklos sudėtingumą, apimtį ir veiklai atlikti skirtą laiką, laisvės atėmimo vietų įstaiga nuteistiesiems moka pinigines išmokas. Piniginės išmokos dydis per mėnesį negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalusis darbo užmokestis. Šių išmokų apskaičiavimo tvarką nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius. Darbine veikla užsiimantiems nuteistiesiems piniginės išmokos mokamos iš fonde sukauptų lėšų;

5.                                  

69

2

 

Argumentai:

Pasiūlymo tikslas yra nustatyti, kad prieš paleidžiant nuteistuosius kalinius iš bausmės atlikimo vietos, siekiant padėti nuteistiesiems sėkmingai resocializuotis bei sukurti jiems sąlygas palaipsniui grįžti į laisvę, likus trims mėnesiams iki bausmės pabaigos, nuteistiesiems suteikiama teisė parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius.

Šis siūlymas atlieptų Europos Tarybos Ministrų Komiteto siūlomas rekomendacijas šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, kurios priimtos 2006 m. sausio 11 d. vykusiame 952-ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje ir kuriose akcentuojama, kad paleidžiant nuteistuosius kalinius turi būti imtasi žingsnių palaipsniui grįžti į laisvę, ypač tais atvejais, kai kalinys nuteisiamas ilgesniam laikui.

 

Pasiūlymas:

Siūlome papildyti Kodekso 69 straipsnį naująja 2 dalimi ir išdėstyti ją taip:

„2. Siekiant padėti nuteistiesiems sėkmingai resocializuotis bei sukurti sąlygas palaipsniui grįžti į laisvę, nuteistieji, kuriems negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos, likus ne daugiau kaip trims mėnesiams iki bausmės pabaigos, o nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos, likus ne daugiau kaip trims mėnesiams iki galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos dienos, turi teisę  iki dešimties parų nelydimi išvykti iš bausmės atlikimo vietos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pasimatyti su artimaisiais.“

Atitinkamai buvusius Kodekso 69 straipsnio 2, 3, 4, 5  ir 6 dalis laikyti  3, 4, 5, 6  ir 7 dalimis.

6.                                  

76

1

1

Argumentai:

Pasiūlymo tikslas yra nustatyti, kad tai atvejais, kai nuteistieji imasi neteisėtų grupinių veiksmų, pažeidžiančių laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytą vidaus tvarką, arba turima duomenų, kad jie planuoja tokių veiksmų imtis nebūtų galimybės laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriui apriboti nuteistųjų teisės išsiųsti ar gauti laiškus, kai susirašinėjama su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika. 

Pateiktame Kodekso projekte yra numatyta, kad tik nuteistojo teisė į susirašinėjimą su advokatų nėra apribojama, susiklosčius minėtoms aplinkybėms, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistųjų teisė susirašinėti su jų teises ir laisves ginančiomis institucijomis būtų ribojama įstaigos vadovo sprendimu, nors teisė apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų sprendimus yra konstitucinė žmogaus teisė.

 

Pasiūlymas:

Siūlome papildyti Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 1 papunktį ir išdėstyti jį taip:

„1) nuteistųjų laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, perduodamų daiktų įteikimą nuteistiesiems (išskyrus atvejus, kai susirašinėjama su advokatu, Lietuvos Respublikos Seimo nariais, valstybės ir savivaldybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika);“

7.                                  

76

2

2

Argumentai:

Pasiūlymo tikslas yra nustatyti, kad tai atvejais, kai Lietuvos Respublikoje arba atskirose jos dalyse paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, karantiną arba įvedus nepaprastąją padėtį nebūtų galimybės laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriui apriboti nuteistųjų teisės išsiųsti ar gauti laiškus, kai susirašinėjama su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika.

Pateiktame Kodekso projekte yra numatyta, kad tik nuteistojo teisė į susirašinėjimą su advokatu nėra apribojama, susiklosčius minėtoms aplinkybėms, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistųjų teisė susirašinėti su jų teises ir laisves ginančiomis institucijomis būtų ribojama įstaigos vadovo sprendimu, nors teisė apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų sprendimus yra konstitucinė žmogaus teisė.

 

Pasiūlymas:

Siūlome papildyti Kodekso 76 straipsnio 2 dalies 2 papunktį ir išdėstyti jį taip:

2) nuteistųjų laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, perduodamų daiktų įteikimą nuteistiesiems (išskyrus atvejus, kai susirašinėjama su advokatu, Lietuvos Respublikos Seimo nariais, valstybės ir savivaldybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika);

8.                                  

90

7

 

Argumentai:

Vienas iš asmens sveikatos priežiūros tikslų yra laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią. Šiuo metu Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių išlaidas ligonių kasos kompensuoja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Programos yra skirtos nustatyto amžiaus pacientams ir vykdomos siekiant anksti diagnozuoti vėžines bei širdies ir kraujagyslių ligas. Siekiant sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo minėtų ligų tarp nuteistųjų, siūlytina numatyti ir sudaryti jiems galimybę dalyvauti prevencinėse programose.

 

Pasiūlymas:

Siūlome papildyti Kodekso 90 straipsnį naująja 7 dalimi ir išdėstyti ją taip:

„7. Nuteistiesiems laisvės atėmimo vietų įstaiga sudaro sąlygas dalyvauti Lietuvoje vykdomose ligų prevencijos programose, kad būtų galima anksti diagnozuoti vėžines bei širdies ir kraujagyslių ligas.“

Atitinkamai buvusius Kodekso 90 straipsnio 7 dalį laikyti  8 dalimi.

 

Teikia

Seimo narys                                                                                                              Vytautas Bakas