Projektas Nr. XIVP-285(2)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
TEISĖJŲ VALSTYBINIŲ
PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. IX-1011 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2022 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 3 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) sukako Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių arba yra atleisti iš teisėjo pareigų dėl sveikatos būklės, kai suserga nepagydoma ar kita ilgalaike liga, kliudančia eiti teisėjo pareigas.“
· Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė, Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, 2021-11-14:
2021–02-25 Lietuvos Respublikos Seime registruotas Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-1011 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-285, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. gegužės 12 d. Nutarimu Nr. 337 iš esmės pritarė Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytam siekiui suvienodinti valstybinių pensijų skyrimo sąlygas. Pasiūlyta LR Seimui Įstatymo projekto nesvarstyti, kadangi pagal Aštuonioliktosios LR Vyriausybės programos, kuriai pritarta LR Seimo 202 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72, 3.3.9 papunktį numatyta sistemiškai peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius valstybines pensijas, rentas, kompensacines išmokas, kurį įgyvendinus, Vyriausybė Seimui iki 2023 m. II ketv. pateiks sisteminius siūlymus dėl valstybinių pensijų ir kitų iš valstybės biudžeto mokamų pensinio pobūdžio išmokų sistemos tobulinimo. Nutarimu nurodoma, kad šiuo metu veikianti valstybinių pensijų sistema apima įvairias profesines ir socialines grupes, kurioms valstybinės pensijos skiriamos skirtingomis sąlygomis ir mokamos skirtingo dydžio, dėl to valstybinių pensijų sistema yra nenuosekli. Teikiamas siūlymas tobulinti teisėjų valstybinių pensijų teisinį reguliavimą yra fragmentiškas, juo sisteminės valstybinių pensijų sistemos problemos nesprendžiamos.
Pasiūlymo tikslas - visų asmenų grupių, galinčių pretenduoti į valstybinę pensiją, reguliavimo suvienodinimas ir galimybė valstybines pensijas gauti ir teisėjams, kaip ir kitiems Valstybinių pensijų įstatyme nurodytiems asmenims, kurie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I ar II grupės invalidais).
Pagal galiojantį Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, teisėjai, vieninteliai iš visų subjektų, kurie turi teisę į valstybines pensijas, negali gauti valstybinės pensijos tuomet, kai jie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I ar II grupės invalidais). Toks apribojimas yra neproporcingas, diskriminuojantis, niekada nebuvo pagrįstos tokio reguliavimo atsiradimo priežastys. Be to, jis socialiai neatsakingas, nes teisės į valstybines pensijas negauna ypač pažeidžiama asmenų grupė (pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais teisėjai) ir paprastai turintys maksimaliai būtiną 20 (ir daugiau) metų teisėjo darbo stažą. Kiti asmenys ir valstybės pareigūnai, nurodyti kaip ir teisėjai Valstybinių pensijų įstatyme, tokią galimybę turi dvejais pagrindais: sukakę senatvės pensijos amžiaus arba yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I ar II grupės invalidais). Teisėjai valstybinę pensiją gali gauti tik sukakę Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių.
Siūlome ištaisyti diskriminacinę klaidą, kuri susijusi su negalią turinčias asmenimis, teisėjais, kuriems nustatytas dalinis darbingumas (invalidumas), nes kaip minėta, šiuo metu galiojanti valstybinių pensijų sistema, visiems asmenims, išskyrus teisėjams, numato galimybę gauti valstybinę pensiją, kurie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo. Tokie asmenys šiuo metu yra diskriminuojami negalios pagrindu, yra socialiai jautri asmenų grupė ir taip LR Seimas tampa atsakingas neįgyvendindamas tarptautinių teisės aktų. Lygybė prieš įstatymą yra pagrindinis bendrasis žmogaus teisių apsaugos principas ir ji neatsiejama nuo naudojimosi kitomis žmogaus teisėmis. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija ir Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas konkrečiai užtikrina teisę į lygybę prieš įstatymą. Neįgaliųjų teisių konvencijos 5 straipsnis užtikrina visų asmenų lygybę pagal ir prieš įstatymą, taip pat teisę į lygiavertę įstatymo apsaugą. Jame aiškiai draudžiama diskriminacija dėl neįgalumo. Tokiu būdu, dabar galiojantis Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas, diskriminuoja teisėjus negalios pagrindu, lyginant su kitais asmenimis turinčiais teisę gauti valstybines pensijas.
Pritarus pasiūlymui nebūtų poreikio keisti teisėjų valstybinių pensijų mokėjimą reguliuojančių poįstatyminių teisės aktų, nes kaip minėta, teisėjų valstybinė pensija, kai asmuo pripažintas nedarbingas ar iš dalies darbingas, netekus 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I ar II grupės invalidais) būtų mokama tais pačias pagrindais, kaip kad mokama asmeniui, kuriam yra sukakęs senatvės pensijos amžius. Be to, Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 26 punkte yra numatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pasirašytos dvišalės sutarties pagrindu iki šioje sutartyje nustatyto termino informuoja Nacionalinę teismų administraciją pagal pateiktus teisėjų valstybinės pensijos gavėjų sąrašus apie šių asmenų gaunamas pensijas, paskirtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymu, ir apie šiems asmenims paskirtas valstybines socialinio draudimo pensijas (senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių), jų dydžius, dydžių pasikeitimus, taip pat apie šių asmenų gaunamas draudžiamąsias pajamas ir joms prilygintas pajamas.
Elementaru, kad asmuo, pageidaudamas šiuo pagrindu gauti valstybinę pensiją ir pateikdamas prašymą skirti pensiją, kartu pateikia tai pagrindžiantį dokumentą - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą/pažymėjimą, kad jis yra pripažintas nedarbingas ar iš dalies darbingas, netekus 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I ar II grupės invalidais), tame tarpe su visais kitais dokumentais, kurie reikalingi skiriant valstybinę pensiją sukakus senatvės pensijos amžiui.
Nacionalinė teismų administracija 2021-04-21 Raštu Nr. 4R-567-(6.6) pateikė informaciją, kad Teisėjų valstybinių pensijų išmokėjimui 2020 m. buvo reikalinga 2 975 417,45 Eur suma, nes buvo 254 teisėjų valstybinių pensijų gavėjai. Vidutinė teisėjų valstybinė pensija 2020 m. buvo 1 006,39 Eur. Preziumuojant, pagal turimą informaciją, kad priėmus įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, teisėjų, turinčių teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją, skaičius išaugtų nuo 2 iki 5 procentų, todėl Nacionalinei teismų administracijai reikėtų papildomų 153 373,84 Eur. Kadangi pasiūlymui įgyvendinti bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos, kartu pasiūlymą teikėme dėl Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIVP-966(2).
Pasiūlymas
Pakeisti Projekto 3 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) sukako
Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą
senatvės pensijos amžių arba yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies
darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1
d. - I ar II grupės invalidais). ir turintys 20 metų
teisėjo darbo stažą.“
Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja 20212
m. liepos sausio 1 d.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 22 d. nutarime yra konstatavęs, kad nors įstatymų leidėjas turi tam tikrą diskreciją nustatyti teisėjų, atleistų iš pareigų dėl sveikatos būklės nepasibaigus įgaliojimų laikui ir nesulaukus įstatyme nustatyto pensinio amžiaus socialinio (materialinio) pobūdžio garantijas nutrūkus jų įgaliojimams, jis neturi diskrecijos nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad socialinių (materialinių) garantijų nutrūkus teisėjo įgaliojimams atžvilgiu teisėjų, atleistų iš pareigų dėl sveikatos būklės nepasibaigus įgaliojimų laikui ir nesulaukus įstatyme nustatyto pensinio amžiaus, statusas butų priešpriešinamas teisėjų, kurie iš pareigų buvo atleisti jiems sulaukus įstatyme nustatyto pensinio amžiaus arba pasibaigus įgaliojimų laikui, statusui.
Teikiama aptariamo straipsnio 2 punkto nuostata dėl reikalavimo būti įgijus 20 metų teisėjo darbo stažą tiems teisėjams, kurie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I ar II grupės invalidais), sprendžiant dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo, sistemiškai nedera su kitomis įstatymo normomis (3 straipsnio 4 punktu), be to, galėtų būti vertinama kaip diskriminacinė.
Nors Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme nustatyta bendra sąlyga būti įgijus ne mažesnį kaip 5 metų teisėjo darbo stažą, tačiau tuo atveju, jeigu teisėjas pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, netekusiu 60 procentų ir daugiau darbingumo, jam keliama sąlyga būti įgijus maksimaliai ilgą – 20 metų darbo teisėju stažą. Šis siūlymas nėra grindžiamas jokiais argumentais. Įstatyme maksimalus teisėjo darbo stažas siejamas su jo teise gauti maksimalaus dydžio valstybinę pensiją. Tuo atveju, jeigu teisėjas neturi įgijęs maksimalaus Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme numatyto 20 metų darbo teisėju stažo, teisėjų valstybinės pensijos dydis jam yra apskaičiuojamas proporcingai atsižvelgus į darbo teisėju trukmę. Pritarus Pasiūlymo nuostatoms dėl reikalavimo būti įgijus 20 metų teisėjo darbo stažą teisėjams, kurie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, būtų eliminuota galimybė gauti proporcingą įgytam darbo teisėju stažui teisėjų valstybinę pensiją, nors tokią galimybę turėtų teisę į teisėjų valstybinę pensiją sulaukus senatvės pensijos amžiaus įgiję asmenys. Toks reguliavimas akivaizdžiai neatitiktų teisingumo bei proporcingumo principų reikalavimų.
Šiame kontekste pastebėtina, kad pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama pareigūnams ir kariams, atleistiems dėl sveikatos arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, kurie yra ištarnavę vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose ir kt. 5 ir daugiau metų.
Be to, itin svarbu tai, kad teikiant tokį pasiūlymą nėra įvertintas specifinis Konstitucinio Teismo, kaip savarankiškos teismų sistemos, konstitucinis statusas, be kita ko, tai, kad Konstitucinio Teismo teisėjai yra skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Neatsižvelgus į šią aplinkybę būtų pažeistas iš Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalies kylantis reikalavimas diferencijuoti teisėjų socialines (materialines) garantijas pagal tai, kokios teismų sistemos teisėjams jos yra nustatomos, ir paneigtas iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisingumo imperatyvas (Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas).
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d.
2. Nacionalinė teismų administracija iki 2022 m. kovo 31 d. parengia šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų projektus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
· Seimo narys Mindaugas Lingė 2022-04-11:
Kadangi Įstatymo projekto 2 straipsniu nustatyta Įstatymui įsigalioti būtinų parengti poįstatyminių aktų parengimo data jau praėjo – siūlome tikslinti visą Įstatymo įsigaliojimo datą.
Pasiūlymas
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1. Šis
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. gegužės liepos 1
d.
2.
Nacionalinė teismų administracija iki 2022 m. kovo 31 gegužės 31 d.
parengia šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų projektus. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. balandžio birželio 30
d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Teikia
Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu
Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė
· Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021m. gegužės 12 d. nutarimas Nr.337:
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. SV-S-77 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-1011 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-285 (toliau – Įstatymo projektas) rengėjų Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytam siekiui suvienodinti valstybinių pensijų skyrimo sąlygas, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti Įstatymo projekto dėl toliau nurodytos priežasties.
Šiuo metu veikianti valstybinių pensijų sistema apima įvairias profesines ir socialines grupes, kurioms valstybinės pensijos skiriamos skirtingomis sąlygomis ir mokamos skirtingo dydžio, dėl to valstybinių pensijų sistema yra nenuosekli. Įstatymo projektu teikiamas siūlymas tobulinti teisėjų valstybinių pensijų teisinį reguliavimą yra fragmentiškas, juo sisteminės valstybinių pensijų sistemos problemos nesprendžiamos. Siekdama užtikrinti nuoseklų valstybinių pensijų sistemos tobulinimą, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintu teisėkūros efektyvumo principu, gali būti įgyvendintas tik kompleksiškai sprendžiant valstybinių pensijų sistemos problemas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 190 punkte įtvirtintą siekį užtikrinti teisėkūros kokybę, 2022 m. I ketvirtį pradės vykdyti Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 3.3.9 papunktyje nurodytą veiksmą „sistemiškai peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius valstybines pensijas, rentas, kompensacines išmokas“, kurį įgyvendinus Lietuvos Respublikos Seimui iki 2023 m. II ketvirčio bus pateikti sisteminiai siūlymai dėl valstybinių pensijų ir kitų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto mokamų pensinio pobūdžio išmokų sistemos tobulinimo.
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
· Seimo narė R.Šalaševičiūtė 2022-04-07:
Kadangi Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo NR. IX-1011 3 straipsnio įgyvendinimas yra betarpiškai susijęs su šio įstatymo 6 straipsniu, kuris reglamentuoja skiriamos pensijos paskaičiavimą, teikiu pasiūlymą suvienodinti valstybinių pensijų skaičiavimo tvarką su kitiems asmenims, turintiems teisę gauti valstybinę pensiją, skiriamos pensijos paskaičiavimo tvarka.
Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. kovo 17 d. priimtu Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo NR. I-693 7 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIV-959 numatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių, todėl siūloma sureguliuoti Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo NR. IX-1011 6 straipsnio 1 dalyje numatytą teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo tvarką, t. y., numatant analogiškai, kad teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš teisėjo nurodytų paeiliui dirbtų 5 metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių darbo užmokesčio vidurkio.
Šiuo metu galiojanti Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo NR. IX-1011 6 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenims, turintiems teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją ir atitinkantiems šio Įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio.
Siūlau suvienodinti valstybinių pensijų skaičiavimo tvarką su kitiems asmenims, turintiems teisę gauti valstybinę pensiją, skiriamos pensijos paskaičiavimo tvarka.
Pasiūlymas
Pakeisti 6 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
1. Asmenims, turintiems
teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją ir atitinkantiems šio Įstatymo 3
straipsnyje nustatytas sąlygas bei įgijusiems ne mažesnį kaip 20 metų
teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija
apskaičiuojama iš teisėjo nurodytų paeiliui dirbtų paskutinių 5 ,
prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų, teisėjo palankiausių
nuosekliai einančių 12 mėnesių gauto darbo užmokesčio vidurkio ir
skiriama 45 procentų šio dydžio.
Komiteto nuomonė - Nesvarstyta. Pasiūlymas atsiimtas posėdžio metu.