Pranešimas apie Lietuvos banko 
pagrindinio tikslo įgyvendinimą, 
finansų rinkos būklę ir funkcijų vykdymą
SPALIS

2
ISSN 2538-8428 (online)
Lietuvos banko valdyba Pranešimą apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, finansų rinkos būklę ir
funkcijų vykdymą patvirtino 2019 m. spalio 30 d. Jį rengiant panaudoti duomenys, paskelbti iki 2019 m. spalio 1 d.
Santrumpos 
AB  akcinė bendrovė
BVP bendrasis vidaus produktas
ECB  Europos Centrinis Bankas
EPĮ  elektroninių pinigų įstaigos
ES   Europos Sąjunga
FT finansinis turtas 
JAV   Jungtinės Amerikos Valstijos
KIS kolektyvinio investavimo subjektai
MĮ  mokėjimo įstaigos 
NT nekilnojamasis turtas
PF  pensijų fondai
PFĮ  pinigų finansų įstaigos 
SVKI  suderintas vartotojų kainų indeksas
TITRO  tikslinės ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos
TPP turto pirkimo programa
UAB  uždaroji akcinė bendrovė
VP vertybiniai popieriai
VVP  vyriausybės vertybiniai popieriai
Kai kuriose lentelėse ir paveiksluose dėl apvalinimo eilučių suma ir procentai nesutampa su bendrais duomenimis
(„Iš viso“ ir 100 %).
© Lietuvos bankas, 2019
Gedimino  pr. 6, LT-01103 Vilnius
www.lb.lt 
Leidinyje panaudotos M. Ambrazo ir Žmonės Foto nuotraukos.

3
Turinys
ĮŽANGINIS ŽODIS ................................................................................................................................................................................................................................................... 4
INFORMACIJA APIE PAGRINDINIO TIKSLO ĮGYVENDINIMĄ ................................................................................................................................................. 5
ŪKIO RAIDA IR PROGNOZĖS ......................................................................................................................................................................................................................... 6
FINANSINIS STABILUMAS .............................................................................................................................................................................................................................. 7
FINANSŲ SEKTORIAI ........................................................................................................................................................................................................................................... 8
OFICIALIOSIOS ATSARGOS ............................................................................................................................................................................................................................ 9
MOKĖJIMAI ............................................................................................................................................................................................................................................................... 10
PRIEŽIŪRA .................................................................................................................................................................................................................................................................. 11
VARTOTOJŲ IR FINANSŲ RINKOS DALYVIŲ GINČŲ SPRENDIMAS ............................................................................................................................ 12
BANKŲ PERTVARKYMAS .............................................................................................................................................................................................................................. 13
BANKNOTAI IR MONETOS ............................................................................................................................................................................................................................ 13
STATISTIKA ............................................................................................................................................................................................................................................................... 14
IŽDO AGENTAS ...................................................................................................................................................................................................................................................... 14

4 
Lietuvos bankas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos
centrinio banko tikslus ir vykdydamas valstybės jam
pavestas funkcijas, kartu su ECB ir kitų euro zonos šalių
centriniais bankais pastarąjį pusmetį stiprino skatinamąją
pinigų politiką, taip siekdami užtikrinti bendrosios valiutos
euro vertės stabilumą. Tačiau žvelgiant į ateitį  turi didėti
fiskalinės politikos ir efektyvių struktūrinių reformų
indėlis, mažiau tikintis intervencijų per pinigų politikos
priemones. 
Visai euro zonai svarbūs sprendimai pirmą kartą istorijoje
buvo priimti Lietuvoje, kai birželio mėn. Vilniuje vyko ECB
valdančiosios tarybos išvažiuojamasis posėdis. 
Pastarąjį pusmetį mūsų šalies ekonomika ir
toliau kyla sparčiai, tačiau Lietuvos banko
ekspertai prognozuoja, kad 2020  m. augi-
mas šiek tiek sulėtės. Dėl tokių šalies ek o-
nomikos raidos tendencijų įspėja ir tarptaut i-
nės finansų institucijos.  
Dėl to Lietuva turi stiprinti ekonomikos atsparumą ir dabartinis
ūkio pakilimo laikotarpis tam yra palankus. Lietuvos bankas,
siekdamas, kad finansų įstaigos turėtų didesnes kapitalo
atsargas ir galėtų geriau atlaikyti potencialius sukrėtimus, pagal
kompetenciją jau ėmėsi priemonių finansiniam stabilumui
užtikrinti.  Naujausias ekonomikos tendencijas ir prognozes
spalio pradžioje Lietuvos banko ekspertai atskirai pristatė
Seimo Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetų nariams.
2019 m. pirmąjį pusmetį toliau sparčiai augo bankuose laikomi
gyventojų ir įmonių indėliai, visi Lietuvoje veikę bankai vykdė
nustatytus priežiūrinius kapitalo ir likvidumo reikalavimus. Šalyje
daugėja pelningai dirbančių kredito unijų, šio sektoriaus veiklos
rezultatą palankiai veikia suaktyvėjęs kreditavimas ir  augantis
indėlių portfelis.
Tiesa, bendras kredito augimas lėtėja, nes traukiasi kredito
įstaigų ne finansų įmonėms suteiktų paskolų portfelis. Iš esmės
tai susiję su struktūriniais pokyčiais kredito rinkoje.  Lietuvos
bankas nuolat stebi ir vertina padėtį tiek nekilnojamojo turto
rinkoje, kuri ir toliau yra aktyvi, tiek kredito rinkose. 
Palūkanų normos euro zonoje dar šiek tiek sumažėjo ir yra
vienos mažiausių per visą istoriją. Vis dėlto pažymėtina, kad
Lietuvoje naujų paskolų vidutinės palūkanų normos per
pastaruosius metus pakilo ir tebėra aukštesnės nei vidutiniškai
euro zonoje, ypač ne finansų įmonėms. Viena galimų to
priežasčių  –  dėl dviejų stambių rinkos dalyvių susijungimo
išaugusi bankų koncentracija. Manome, kad artimiausiu metu
vartotojams naudingą konkurenciją didins naujų finansinių
technologijų (FinTech) įmonių atėjimas į rinką, veiklą pradedan-
tys specializuoti bankai. Jau yra suteiktos keturios tokios
licencijos, vienas specializuotas bankas jau veikia, kiti aktyviai
rengiasi pradėti teikti paslaugas. Be to, Lietuvos bankas kartu
su ECB nagrinėja dar keturias paraiškas. Iš jų trys – dėl speciali-
zuoto banko, viena – dėl banko licencijos.
Prie konkurencijos didinimo prisidės ir atvirosios bankininkystės
plėtra – rugsėjo mėn. įsigaliojus Antrajai mokėjimo direktyvai,
bankai privalo suteikti mokėjimo ar elektroninių pinigų įstai-
goms saugią prieigą prie kliento duomenų, kad jos galėtų
suteikti savo paslaugas. Tai skatina mokėjimo paslaugų plėtrą ir
įvairovę. 
Lietuvos bankas siekia skatinti finansines inovacijas ir užtikrinti,
kad kuriami  FinTech  produktai būtų ne tik pažangūs, bet
pirmiausia  –  patikimi. Dėl to potencialiems rinkos dalyviams
keliame aukščiausius priežiūros reikalavimus, itin atidžiai
tikriname, kaip jie yra pasirengę teikti paslaugas mūsų šalies
gyventojams. Viena iš tokių priemonių yra Newcomer progra-
ma, per kurią aktyviai bendravome su  FinTech  įmonėmis,
norinčiomis investuoti į verslą Lietuvoje. 
Be to, konsultavome įmones bandomojoje finansinių inovacijų
aplinkoje (angl.  sandbox), dalyvavome išmaniojo reguliavimo
(RegTech) projektuose. Taip pat tyrinėjome blokų grandinės
galimybes – į finalinį etapą įžengė unikalus LBChain techninės
platformos projektas, išleidimo link juda pirmosios pasaulyje
skaitmeninės kolekcinės monetos  LBCoin  kūrimas.  Numato-
me, kad abu pastarieji projektai bus baigti kitų metų  pirmąją
pusę. 
Tarptautinėje erdvėje Lietuvos bankas prisijungė prie Pasauli-
nio finansinių inovacijų tinklo, kurį sudaro beveik 40 organizaci-
jų, iniciatyvos. Čia su reguliuotojų pagalba siekiama padėti
įmonėms išbandyti inovatyvius produktus, paslaugas ar verslo
modelius daugiau nei vienoje jurisdikcijoje. Be to, Lietuvos
bankas prisidėjo prie europinės iniciatyvos, kuria siekiama, kad
sudėtingi finansiniai produktai neprofesionaliesiems vartoto-
jams būtų mažiau prieinami, o kai kuriais atvejais  –  apskritai
nepasiekiami.
Reguliariai konsultuojamės su finansų rinka, kaip  jos dalyviai
vertina mūsų priežiūrinę veiklą. Kas dvejus metus rengiamoje
apklausoje šį kartą iš 285 apklaustų prižiūrimų finansų rinkos
dalyvių beveik 85 proc. manė, kad Lietuvos banko priežiūra yra
veiksminga. Absoliuti dauguma apklaustųjų atsakė, kad
Priežiūros tarnyba gerai arba labai gerai išmano finansų rinką,
konkrečių prižiūrimų finansų rinkos dalyvių veiklos specifiką ir
rizikas. 
Prisidėdamas prie viešosios gerovės, Lietuvos bankas į valsty-
bės biudžetą iš 2018 m. pelno pervedė 12,7 mln. Eur – didžiau-
sią sumą per pastaruosius penkerius metus. 
Kurdami pridėtinę vertę visuomenei, Lietuvos banko ekspertai
savo žiniomis prisidėjo prie II pakopos pensijų sistemos mode-
lio pertvarkos. Skatindami dialogą ekonomikos temomis, mūsų
ekonomistai nuolat lanko Lietuvos rajonus (Alytų, Klaipėdą,
Kauno rajoną, Panevėžį, Marijampolę, Uteną ir Šiaulius), kur su
vietos verslo atstovais, visuomene aptaria regionų ir bendrą
ekonominę raidą, ateities galimybes. 
Išsamiau apie Lietuvos banko veiklą 2019 m. pirmąjį pusmetį
kviečiame skaityti šiame leidinyje.

Vitas Vasiliauskas 
Lietuvos banko valdybos pirmininkas

Įžanginis žodis

5 
Lietuvos bankas kartu su ECB ir kitais euro zonos šalių centriniais
bankais siekia  pagrindinio bendrosios pinigų politikos tikslo  –
palaikyti kainų stabilumą euro zonoje. Kainų stabilumas apibrėžtas
kaip mažesnė, bet artima 2 proc. dydžiui infliacija vidutiniu laikotarpiu.
Siekdama šio tikslo, Eurosistema pastarąjį pusmetį sustiprino
skatinamąjį pinigų politikos pobūdį.
Per birželio mėn. Vilniuje vykusį posėdį ECB valdančioji taryba
nusprendė iki 2020 m. vidurio pratęsti laikotarpį, kuriuo ji tikisi,
kad pagrindinės ECB palūkanų normos nesikeis. Kitame – liepos
mėn. posėdyje – Valdančioji taryba patikslino, kad minėtu laikotarpiu
palūkanų normos gali ir mažėti.
Atsižvelgusi į pablogėjusią ekonominės raidos perspektyvą, taip
pat į tai, kad vidutinė infliacija euro zonoje vis dar tebėra maže s-
nio negu siekiamo lygio, ECB valdančioji taryba rugsėjo mėn. dar
labiau sustiprino skatinamąjį pinigų politikos pobūdį.  Indėlių
galimybės palūkanų norma buvo sumažinta 10 bazinių punktų (iki –
0,5 %), o ateities gairės dėl palūkanų pakeistos nurodant, kad pa-
grindinės ECB palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol
infliacija prognozuojamu laikotarpiu užtikrintai neartės prie mažesnio
negu 2 proc., bet jam pakankamai artimo lygio, o grynosios infliacijos
raida to nuosekliai nepatvirtins. Taip pat daliai bankų laikomo pertek-
linio likvidumo nebus taikoma neigiama indėlių galimybės palūkanų
norma. Svarbu ir tai, kad ECB valdančioji taryba nusprendė nuo
lapkričio 1 d. atnaujinti grynuosius pirkimus pagal TPP už 20 mlrd.
eurų per mėnesį sumą. Šiuos grynuosius pirkimus numatoma
sustabdyti tik netrukus prieš tai, kai Valdančioji taryba pradės didinti
pagrindines ECB palūkanų normas. Rinkos lūkesčiai rodo, kad
indėlių galimybės palūkanų norma ateityje gali dar labiau sumažėti
(iki –0,6 % ar net –0,7 %), o jos augimo nesitikima dar bent keletą
metų.
Nuo 2019 m.  sausio iki rugpjūčio mėn. perteklinis likvidumas
Eurosistemos kredito įstaigose sumažėjo 0,081 mlrd. Eur suma,
kadangi grynieji pirkimai pagal TPP nebebuvo vykdomi ir sando-
rių šalys buvo linkusios skolintis mažiau. Lietuvos bankas į
finansų rinką įliejo 0,044 mlrd. Eur.  Per 2019 m. pirmus aštuonis
mėnesius Eurosistema įvykdė 78 atvirosios rinkos operacijas. Per
pagrindines refinansavimo operacijas sandorių šalys vasaros pabai-
goje buvo pasiskolinusios 2,35 mlrd., per ilgesnės trukmės, įskaitant
ir tikslines, refinansavimo operacijas – 692,31 mlrd. Eur, o Lietuvos
banko sandorių šalys – atitinkamai po 0,010 mlrd. ir 0,062 mlrd. Eur.
Apžvelgiamu laikotarpiu Lietuvos banko sandorių šalys grąžino 0,123
mlrd. Eur, pasiskolintų per tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo
operacijas, skolinosi per ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas,
kelis kartus pasinaudojo ribinio skolinimosi galimybe.
Dėl vykdytų reinvesticijų Eurosistemos pinigų politikos tikslais
laikomas VP portfelis pakito nereikšmingai (–0,044 mlrd. Eur  –  iki
2 614,2 mlrd. Eur). Lietuvos banko pinigų politikos tikslams laikomas
VP portfelis padidėjo 0,146 mlrd. Eur (iki 10,9 mlrd. Eur), iš jų 2,1 mlrd.
Eur sudarė Lietuvos Respublikos VVP ir 8,9 mlrd. Eur Europos
institucijų obligacijos.
Skatinamosios Eurosistemos pinigų politikos priemonės ir toliau
prisideda prie to, kad paskolų palūkanų normos yra itin žemo
lygio.  Per pastaruosius metus palūkanų normos euro zonoje šiek
tiek sumažėjo ir yra vienos mažiausių per visą istoriją. Naujų paskolų
vidutinės palūkanų normos Lietuvoje per metus pakilo ir tebėra
aukštesnės nei vidutiniškai euro zonoje, ypač – ne finansų bendro-
vėms. Tokį palūkanų normų didėjimą galimai lėmė sumažėjusi
konkurencija bankų sektoriuje dėl išaugusios koncentracijos ir
padidėjusios naujų paskolų rizikos.
Informacija apie pagrindinio  tikslo
įgyvendinimą
Skatinamosiomis pinigų politikos operacijomis
(išplėstinėmis TPP ir TITRO) sukaupta apimtis ir
trumpalaikių palūkanų normų raida nuo 2014 m.


Faktiniai euro zonos makroekonominiai rodikliai
2018 m. ir jų prognozės 
(pokytis per metus, %)
  2018  2019  2020  2021
Realusis BVP  1,9  1,1  1,2  1,4
SVKI  1,8  1,2  1,0  1,5
Nedarbo lygis  8,2  7,7  7,5  7,3
Atlygis vienam
samdomajam
darbuotojui
2,1  2,2  2,3  2,4
Šaltinis: 2019 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominės prognozės
euro zonai.

PFĮ naujų būsto paskolų ir paskolų ne finansų
bendrovėms vidutinė palūkanų norma

1
1,5
2
2,5
3
3,5
4
2014 2015 2016 2017 2018 2019
Euro zonos būsto paskolų
Paskolų euro zonos ne finansų bendrovėms
Lietuvos būsto paskolų
Paskolų Lietuvos ne finansų bendrovėms
Šaltiniai: ECB ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: 3  mėn. slenkamasis vidurkis.
Proc.

6 
Pasaulio ekonominė plėtra lėtėja, tačiau Lietuvos ekonomi-
kos augimas tebėra spartus.  Užsitęsęs neapibrėžtumo
laikotarpis, gilėjantis protekcionizmas, pažeidžiama besivystan-
čių šalių ekonominė padėtis mažina pasitikėjimo rodiklius
pasaulyje ir neigiamai veikia pasaulio ekonomikos raidą, ypač
atvirajame ekonomikos sektoriuje. Tačiau, kitaip nei daugelio
užsienio prekybos partnerių, Lietuvos ekonominė plėtra kol kas
nelėtėja. Prie to prisideda anksčiau daug didėjusios investicijos į
gamybos priemones ir modernizavimą, sudariusios sąlygas
eksportuojančioms įmonėms užimti naujas rinkas ir užsitikrinti
plėtrą netgi tuo metu, kai pasaulyje tvyro išaugęs neapibrėž-
tumas ir neigiami lūkesčiai. Prie sparčios Lietuvos ūkio raidos
daug prisideda ir vidaus paklausa – tiek investicijos, tiek varto-
jimas. Nemenką įtaką investicijų didėjimui turi vis skaitlingesnis
lėšų iš ES paramos fondų naudojimas. Privačiojo vartojimo
augimą palaiko didėjančios gyventojų disponuojamosios
pajamos, augantis užimtųjų skaičius ir dideli vartotojų lūkesčiai.
Bus stebimos ekonomikos augimo lėtėjimo tendencijos.
Nors Lietuvos gamintojai kol kas tik nedaug reagavo į prastė-
jančią tarptautinę ekonominę aplinką ir numatoma, kad šiemet
ekonomika augs sparčiau nei 2018 m., kitąmet ekonomikos
augimas turėtų  sulėtėti. Vyraujant įtemptai išorės aplinkai,
numatoma, kad prekių ir paslaugų eksportas augs lėčiau.
Besikeičiantys lūkesčiai dėl ūkio raidos, arti istoriškai aukščiau-
sio lygio esanti darbuotojams tenkanti sukuriamos pridėtinės
vertės dalis ir dėl besikeičiančių migracijos tendencijų nebedi-
dėjantis disbalansas darbo rinkoje prisidės prie lėtesnio darbo
užmokesčio didėjimo  –  numatoma, kad darbo užmokesčio
kilimas sulėtės nuo 8,5 proc. (šiemet) iki 6,7 proc. (kitąmet).
Pamažu blėstanti darbo pajamų augimo sparta nuosekliai
lėtins ir privačiojo vartojimo didėjimą. Numatomas vis menkes-
nis lėšų iš ES paramos fondų gausėjimas slopins investicijų
plėtrą. Pastarosioms poveikį turės ir daug neaiškumo kelianti
tarptautinė ekonominė aplinka. Dabar numatoma, kad šiemet
išaugęs 3,7 proc., kitąmet realusis BVP padidės 2,5 proc.
Infliacija ir toliau bus gana stabili. Prastėjanti pasaulio eko-
nominė būklė turi poveikį energijos žaliavų kainoms. Didėjant
įtampai tarptautinės prekybos srityje, pasaulinė naftos kaina
šiemet buvo mažesnė nei 2018 m.  Tai mažinančiai veikė
bendrąją infliaciją Lietuvoje. Kitaip nei su energijos žaliavomis
susijusios kainos, maisto kainos Lietuvoje šiemet kilo gana
sparčiai. Prie to prisidėjo  daržovių derliui  nepalankios oro
sąlygos  Lietuvoje  ir kiaulių maro protrūkis Kinijoje. Kaip ir
anksčiau, prie bendrosios infliacijos itin reikšmingai prisideda su
vidaus ekonominėmis tendencijomis labiausiai  susijusios
kainos – paslaugų kainos. Jos per metus vis pakyla beveik 5
proc., o jų kilimas lemia maždaug pusę bendrosios infliacijos.
Tai tiesiogiai sietina su tebedidėjančiomis darbo sąnaudomis –
nors ūkio aktyvumas yra pakylėtas ir didėja darbo našumas,
pastarąjį gerokai lenkia darbo užmokesčio kilimas, sukeliantis
spaudimą kainoms, ypač paslaugų sektoriuje. Šiuo metu
prognozuojama, kad artimiausiu metu bendroji infliacija
Lietuvoje keisis palyginti nedaug – pernai sudariusi 2,5, šiemet ji
turėtų būti lygi 2,3, o kitąmet – 2,2 proc.
Naujausias Lietuvos ekonomikos prognozes galima rasti čia.
Ūkio raida ir prognozės
Pagrindinių makroekonominių rodiklių raida ir
2019–2020 m. prognozės
Bendrasis vidaus produktas
Proc., pokytis per metus

Vidutinė metinė infliacija
Proc., pokytis per metus

Privatusis vartojimas
Proc., pokytis per metus

Prekių ir paslaugų eksportas
Proc., pokytis per metus

2,4
4,1
3,5
3,7
2,5
0
1
2
3
4
5
2016 2017 2018 2019 2020
0,7
3,7
2,5
2,3
2,2
0
1
2
3
4
5
2016 2017 2018 2019 2020
4,7
3,6
3,9
4,0
3,6
0
1
2
3
4
5
6
2016 2017 2018 2019 2020
4,0
13,6
5,0
4,6
3,5
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
2016 2017 2018 2019 2020

7 
Galimi disbalansai Šiaurės šalyse tebėra viena svarbiausių
Lietuvos finansų sistemos stabilumui kylančių rizikų. Nors
pastaruoju metu būsto kainų augimo tempas Šiaurės šalyse
reikšmingai sulėtėjo, namų ūkių įsiskolinimas toliau didėja ir
daro gyventojus jautresnius galimiems palūkanų normų,
nedarbo lygio bei būsto kainų pokyčiams. Riziką taip pat didina
stipri Švedijos bankų sąsaja su komercinio NT rinka, kuri
istoriškai reikšmingai prisidėdavo prie finansų sistemos sukrė-
timų. Neigiamą poveikį regiono finansiniam stabilumui gali
daryti ir bendras pasaulio ekonomikos augimo sulėtėjimas bei
pinigų plovimo skandalai atskiruose Šiaurės šalių bankuose.
Kita vertus, Lietuvos bankų priklausomybė nuo Šiaurės šalių
patronuojančiųjų bankų nuosaikiai mažėja, todėl tikėtina, kad,
jei su NT rinka bei didėjančiu gyventojų įsiskolinimu susijusios
rizikos pasireikštų, poveikis šalies finansiniam stabilumui būtų
mažesnis nei ankstesniais metais.
Nors kreditavimas šalyje ir toliau tebėra aktyvus, jo augimo
tempas lėtėja.  2019 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje metinis
kredito (įskaitant ir ne kredito įstaigų suteiktą finansavimą)
augimo tempas Lietuvoje sudarė 7,2 proc. ir buvo 2,4 proc. p.
mažesnis nei prieš metus. Prie augimo palaikymo labiausiai
prisidėjo aktyviai būsto pirkimui besiskolinantis namų ūkių
segmentas. Vyraujant didelei būsto paklausai, jo kainos ir toliau
kyla (pvz., 2019 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje metinis būsto
kainų augimas Lietuvoje sudarė 6,8 %). Kita vertus, nepaisant
aktyvaus namų ūkių segmento, bendra kredito augimo sparta
lėtėja, nes traukiasi kredito įstaigų ne finansų įmonėms suteiktų
paskolų portfelis. Ypač ryškiai sumažėjo energetikos veiklą
vykdančių įmonių ir kontroliuojančiųjų bendrovių segmentų
paskolų portfeliai. Tačiau, nors finansavimas verslui, brangstant
bankų paskoloms ir jiems tampant išrankesniems klientų
atžvilgiu dėl vyraujančios didelės koncentracijos ir nemenkos
kredito paklausos, mažėja, įmonės atranda alternatyvius
finansavimosi šaltinius. Taigi, tikėtina, kad auganti šalies eko-
nomika bei didėjančios gyventojų pajamos ir toliau palaikys
kredito bei NT rinkos augimą trumpuoju laikotarpiu, tačiau,
jeigu optimizmas verslo segmente reikšmingai sumažėtų, tai
gali lemti tolesnį augimo sulėtėjimą.
2019 m. birželio 30 d. įsigaliojo 1 proc. anticiklinio kapitalo
rezervo norma.  Tokią anticiklinę kapitalo atsargą siekiama
turėti, kai aktyvumas kredito ir NT rinkose yra nemažas, o šalies
gamybos atotrūkis nuo tvaraus lygio yra teigiamas. Anticiklinis
kapitalo rezervas padeda stiprinti finansų sistemos atsparumą
galimiems sukrėtimams, be to, ekonomikos augimui sulėtėjus
ar patyrus sukrėtimą, šis kapitalo reikalavimas gali būti suma-
žintas, taip padidinant kredito įstaigų galimybes palaikyti
skolinimo pasiūlą nuosmukio laikotarpiu.
Lietuvos  banko taikomos  makroprudencinės politikos
priemonės,  skirtos sisteminei rizikai mažinti, yra orientuotos į
skolininkus ir bankus. Skolininkams taikomos makroprudenci-
nės politikos priemonės imant kreditą, susijusį su NT, nustaty-
tos Atsakingojo skolinimo nuostatuose:
  kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykis negali
viršyti 85 proc.; 
  vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykis negali
viršyti 40 proc.  (palūkanų jautrumo testo atveju –
50 %); 
  paskolos trukmė negali viršyti 30 m. 
Bankams taikomos makroprudencinės politikos priemonės:
  anticiklinis kapitalo rezervas (šiuo metu galioja 1 %
norma);
  kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervo
reikalavimas (0,5–2,0 %; nuo 2020 m. gruodžio 31 d. –
1–2 % norma);
  kapitalo apsaugos rezervas (2,5 %  –  galioja nuo
2015 m. birželio 30 d.).
Finansinis stabilumas
Metinis paskolų portfelio augimas

Būsto pirkimo sandorių skaičiaus ir būsto kainų indekso meti-
niai pokyčiai

Anticiklinio kapitalo rezervo nustatymo principai

–15
–10
–5
0
5
10
15
2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019
Kreditas (įskaitant ir ne kredito įstaigų suteiktą finansavimą)
Kredito įstaigų paskolos ne finansų įmonėms
Kredito įstaigų paskolos  namų ūkiams
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Proc.
 –20
 –15
 –10
 –5
0
5
10
15
20
25
–40
–30
–20
–10
0
10
20
30
40
50
2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019
Būsto pirkimo sandorių skaičiaus metinis pokytis
Būsto kainų indekso metinis pokytis (skalė dešinėje)
Šaltiniai: VĮ Registrų centras ir Statistikos departamentas.
Proc.  Proc.

8 
Bankų veikla ir toliau buvo stabili, jų veiklos modeliai
nesikeitė: kaip ir anksčiau, didžiausią dalį turto sudarė
paskolos, o įsipareigojimų – indėliai. Visi bankai vykdė jiems
nustatytus kapitalo reikalavimus, o likvidumo lygis vis dar buvo
aukštas. 2019 m. antrąjį ketvirtį suteikta nauja specializuoto
banko licencija UAB General Financing. Tai jau ketvirta speciali-
zuoto banko licencija Lietuvoje. 2018 m. pabaigoje licencijos
suteiktos AB „Mano bankas“,  Revolut Bank  UAB ir  European
Merchant Bank UAB. Kol kas iš specializuotų bankų paslaugas
teikia tik AB „Mano bankas“, tačiau kiti specializuoti bankai
aktyviai ruošiasi veiklai, ją ketina pradėti artimu metu. Plačiau
skaitykite Bankų veiklos apžvalgoje.
Kredito unijų spartus paskolų portfelio augimas nulėmė
turto struktūros pokyčius – didėjo suteiktų paskolų dalis turte,
toliau mažėjo investicijos į VP.  Pirmąjį pusmetį kredito unijos
uždirbo 1,9 mln. Eur pelno, didėjo pelningai dirbančių kredito
unijų skaičius. Plačiau skaitykite  Kredito unijų veiklos
apžvalgoje. 
Draudimo rinka 2019 m. pirmąjį pusmetį augo nuosaikiau
nei prieš metus. Gyvybės draudimo rinkos suaktyvėjimą lėmė
augantis investicinis gyvybės draudimas  –  vykstant pensijų
reformai, dalis gyventojų galimai iš naujo įvertino savo lėšų,
kaupiamų senatvei, apimtį bei būsimus poreikius ir apsisprendė
dėl papildomo taupymo priemonių. Ne gyvybės draudimo
sektoriuje tradiciškai didžiausią dalį sudarė su transporto
priemonių draudimu susijęs draudimas, o labiausiai šį sektorių
augino turto draudimo segmentas. Visos draudimo įmonės yra
mokios ir tenkina teisės aktų reikalavimus dėl mokumo kapitalo
normatyvų vykdymo. Plačiau skaitykite  Draudimo rinkos
apžvalgoje. 
Paslaugas gyventojams ir verslui teikiančios elektroninių
pinigų ir mokėjimo įstaigos ne tik tapo Lietuvos FinTech
sektoriaus augimą skatinančiu veiksniu, bet ir kuria lūkes-
čius dėl konkurencijos su kitais rinkos dalyviais.  Lietuvoje
dabar veikia 109 elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos, jos
užima apie dešimtadalį visos šalies mokėjimo rinkos, jų skaičius
ir toliau didėja. Prižiūrėdamas šį sektorių, Lietuvos bankas
daugiausia dėmesio skiria sritims, kuriose dažniausiai pasitaiko
pažeidimų ir už kuriuos taikomos įvairios poveikio priemonės
(įstaigų pinigų plovimo prevencijos, nuosavo kapitalo ir klientų
lėšų apsaugos (jos turi būti laikomos atskirai nuo įstaigų lėšų,
paprastai kitoje kredito įstaigoje) reikalavimų laikymuisi). Išsa-
miau skaitykite Lietuvos banko interneto svetainėje (mokėjimo
įstaigų ir elektroninių pinigų įstaigų veiklos rodikliai).
Palyginus PF ir KIS rinkas, matyti, kad II pakopos PF domi-
nuoja pagal dalyvių sukauptą turtą. Nuo 2019 m. sausio 1 d.
įsigaliojo reikšmingi pensijų kaupimo sistemos pakeitimai,
kuriuos rengiant aktyviai prisidėjo ir Lietuvos banko specialistai.
Pavyzdžiui, pradėjo veikti įsteigti nauji PF, kurių lėšos investuo-
jamos pagal gyvenimo ciklo principą (fondo dalyviams artėjant
prie pensinio amžiaus, pensijų fondo investavimo rizika bus
nuosekliai keičiama į konservatyvesnę), o tai  sudaro sąlygas
pasiekti optimalią investicijų grąžą ilguoju laikotarpiu. Išsamiau
apie PF ir KIS rinkas žr. PF rinkos apžvalgą ir KIS rinkos apžval-
gą. 
Valdymo įmonių sektorius buvo pelningas, šių įmonių veikla
stabili.  Plačiau skaitykite Lietuvos banko interneto svetainėje
(valdymo įmonių ir finansų maklerio įmonių veiklos rodikliai).  
Bankų turtas 

EPĮ ir MĮ pajamų iš licencinės veiklos ir išduotų licencijų
pokytis


PF ir KIS rinkų palyginimas pagal dalyvių sukauptą turtą

0
5
10
15
20
25
30
35
2015 01 01
2015 04 01 2015 07 01
2015 10 01
2016 01 01
2016 04 01 2016 07 01
2016 10 01
2017 01 01
2017 04 01 2017 07 01
2017 10 01
2018 01 01
2018 04 01 2018 07 01
2018 10 01
2019 01 01
2019 04 01 2019 07 01
Kitos turto pozicijos
Klientams suteiktos paskolos (su lizingu)
Nuosavybės VP
Skolos vertybiniai popieriai
Lėšos KĮ
Lėšos CB
Grynieji pinigai
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Mlrd. Eur
1,27
1,61
4,46
10,09
12,35
17,95
10,11
10,07
9,02
5,25
5,85
10,79
0
20
40
60
80
100
120
0
5
10
15
20
25
30
35
1 2 3 4 5 6
vnt. Mln. Eur
MĮ EPĮ Licencijų skaičius (skalė dešinėje)
Šaltinis: Lietuvos bankas.
0
200
400
600
800
1 000
1 200
1 400
1 600
0
500
1 000
1 500
2 000
2 500
3 000
3 500
4 000
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019
Mln. Eur
Tūkst. vnt.
II pakopa III pakopa KIS Dalyviai
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Finansų sektoriai

9 
Nuo 2019 m. pradžios iki rugsėjo pabaigos Lietuvos banko
finansinis turtas (FT), nesusijęs su pinigų politikos operaci-
jomis ir be įsipareigojimų, vidutiniškai sudarė 4 308mln. Eur.
Šio turto grąža eurais, įskaitant valiutų kursų pokyčių įtaką, bet
be aukso kainos pokyčių, buvo 4,77 proc.; FT, be įsipareigojimų
ir nesusijusio su pinigų politikos operacijomis, grąža, be valiutų
kursų ir aukso kainos įtakos, nuo metų pradžios buvo 3,27 proc. 
Aukso kiekis nepakito ir sudarė 5,8 t, tačiau dėl nuo metų
pradžios reikšmingai ūgtelėjusios aukso rinkos kainos ir sustip-
rėjusios JAV dolerio vertės gauta net 22,07 proc. aukso portfe-
lio grąža.
Nuo 2019 m. pradžios finansų rinkose vykstantys pokyčiai buvo
palankūs Lietuvos banko valdomo FT, be įsipareigojimų ir
nesusijusiam su pinigų politikos operacijomis, grąžai. Teigiamą
įtaką investicinei grąžai darė didėjusi aukso rinkos kaina ir
sustiprėjęs JAV doleris, sumažėję VVP pajamingumai ir pakilu-
sios akcijų kainos. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad dauguma
finansų rinkų pokyčių (ypač sumažėję pajamingumai), kurie
buvo palankūs investicijų grąžai 2019 m., reikšmingai blogina
grąžos 2020 m. perspektyvas.
Didžioji FT, be įsipareigojimų ir nesusijusi su pinigų politikos
operacijomis, dalis (51 %) buvo eurais ir kitomis valiutomis
(JAV doleriais, Japonijos jenomis, Didžiosios Britanijos svarais,
Čekijos kronomis, Kinijos juaniais, Šveicarijos frankais ir Kanados
doleriais), kurių kurso rizika yra apdrausta. Dėl didesnės investi-
cijų diversifikacijos dalies turto valiutinė rizika buvo nedrausta.
 FT saugumas užtikrinamas skaidant investicijas, sudarant
sandorius su geros reputacijos bei aukštus reitingus turin-
čiomis finansų įstaigomis ir investuojant tik į investicinį
reitingą turinčių emitentų skolos vertybinius popierius.
Tarptautinių reitingų agentūrų suteiktas investicinis reitingas
rodo, kad emitentų įsipareigojimų nevykdymo tikimybė yra
maža. 2019 m. rugsėjo pabaigoje 53 proc. turimų investicijų
buvo suteiktas aukščiausias AAA reitingas.
Vidutinė investicijų valiutinė struktūra nuo 2019 m.
pradžios

Oficialiosios atsargos

Vidutinis investicijų pasiskirstymas nuo 2019 m. pradžios

3,2
25,0
2,9
9,8
2,1
41,7
15,3
Akcijos
Bendrovių SVP
Agentūrų, tarptautinių
organizacijų ir savivaldybių
SVP
Kitų vyriausybių SVP
Kinijos vyriausybės SVP
JAV vyriausybės SVP
Pinigų rinka
Proc.
Investicijų grąža

1,85 
0,38 
1,76 
0,38 
1,73 
1,45 
–0,45 
3,27 
0,76 
2,58 
–1,14 
0,78 
4,77 
–1,50 
–1,00 
–0,50 
0,00
0,50
1,00
1,50
2,00
2,50
3,00
3,50
4,00
4,50
5,00
2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 nuo metų
pradžios
FT, be įsipareigojimų ir nesusijusio su pinigų politikos operacijomis, grąža, be aukso kainos ir valiutų kursų pokyčių įtakos
FT, be įsipareigojimų ir nesusijusio su pinigų politikos operacijomis, grąža, be aukso kainos pokyčių įtakos
Proc.

10 
Įgyvendinus Lietuvos Mokėjimų tarybos rekomendacijas,
fiziniams asmenims ir įmonėms taptų paprasčiau naudotis
finansinėmis paslaugomis, ypač nuotoliniu būdu, atsirastų
daugiau mokėjimo paslaugų alternatyvų, sumažėtų teikia-
mos informacijos apie save finansų įstaigoms kiekis. 2018 m.
Mokėjimų tarybos atstovaujamos institucijos ir  Mokėjimų
tarybos nariai 2018 m. išnagrinėjo tris prioritetinius klausimus ir
parengė mokėjimų rinkos dalyviams, mokėjimų politiką
formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms rekomen-
dacijas, kuriomis siekiama padėti populiarinti momentinių
mokėjimų paslaugą, optimizuoti kliento pažinimui skirtų
duomenų surinkimo procesą ir sudaryti sąlygas atsirasti
inovatyvioms nuotolinio identifikavimo priemonėms Lietuvoje.
Lietuvos  bankas palaiko Mokėjimų tarybos  suformuluotas
rekomendacijas ir įgyvendins jo veiklos sritims pateiktus
siūlymus, taip pat padeda Finansų ministerijai viešinti kitoms
valstybės institucijoms skirtas rekomendacijas. 2019 m. Mokė-
jimų taryba sieks, kad būtų sudaryta galimybė atlikti atsiskaity-
mus negrynaisiais pinigais ugdymo įstaigose, taip pat identifi-
kuos naujas sritis ir apibrėš rinkos dalyvių poreikius bei galimy-
bes plėtoti atvirąją bankininkystę.
Atsižvelgdamas į teigiamus konsultacijos dėl atvirosios
bankininkystės rezultatus, Lietuvos bankas su rinkos
dalyviais  plėtoja atvirosios bankininkystės pritaikymą.
Lietuvos banko 2018 m. pabaigoje organizuota vieša konsulta-
cija dėl atvirosios bankininkystės parodė, kad reikšminga dalis
finansų rinkos dalyvių mato šios srities perspektyvą ir palaiko
Lietuvos banko pasiūlymus. Todėl Lietuvos bankas numato
šiemet sukurti finansų sektoriaus atvirojo ryšio sąsajų registrą.
Atvirosios bankininkystės pritaikymo ir plėtros klausimą nagri-
nėja Lietuvos banko pirmininkaujama darbo grupė, kuri jungia
atstovus iš bankų, elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ),  FinTech
įmonių, verslo įmonių ir vartotojų. Ji parengs ataskaitą su
rekomendacijomis ir pateiks ją Mokėjimų tarybai.
Lietuvos bankas nagrinėjo, kaip būtų galima sustiprinti EPĮ ir
mokėjimo įstaigų (MĮ) klientų lėšų apsaugą. EPĮ ir MĮ konku-
ruoja su bankais, teikdamos mokėjimo paslaugas, tačiau EPĮ ir
MĮ klientų lėšų apsaugai taikomi reikalavimai, palyginti su
bankais, skiriasi. Bankuose laikomi indėliai yra draudžiami
indėlių draudimu, o EPĮ ir MĮ esančios klientų lėšos nėra
draudžiamos, jų apsaugai yra nustatyti kiti apsaugos būdai.
Lietuvos bankas paskelbė viešą konsultaciją, kurioje aptaria-
mos galimos nacionalinės ir ES lygio priemonės, reikalingos
siekiant sustiprinti klientų lėšų apsaugą tais atvejais, jei bankru-
tuotų kredito įstaiga, kurioje laikomos EPĮ ir MĮ klientų lėšos,
arba EPĮ ir MĮ neįgyvendintų pakankamų rizikos valdymo
priemonių. Lietuvos bankas, išanalizavęs per viešą konsultaciją
gautą rinkos nuomonę, spręs, ar reiktų siekti įgyvendinti kurią
nors iš aptartų priemonių.
Įsigaliojus ES direktyvos reikalavimams dėl saugesnio
autentiškumo patvirtinimo, vartotojai pradėjo naudotis
saugesnėmis prisijungimo prie internetinės bankininkystės
priemonėmis.  Kodų kortelės neatitinka šių reikalavimų, todėl
jungiantis prie internetinės ar mobiliosios bankininkystės ir
atliekant mokėjimus, kliento tapatybei patvirtinti turi būti
naudojamos saugesnės priemonės, pavyzdžiui, programėlė
Smart-ID, kodų generatorius, mobilusis parašas. Mokėjimo
paslaugų teikėjams suteikta papildomai laiko pasirengti taikyti
saugesnes priemones, kai atsiskaitoma mokėjimo kortele
internetu.
Bankai ir kiti mokėjimo paslaugų teikėjai parengė naujo tipo
sąsajas, skirtas inovatyviai valdyti mokėjimo sąskaitas.
Vadovaudamasi Mokėjimų įstatymo nuostatomis, Lietuvos
rinka pasirengė saugiai keistis atviraisiais duomenimis apie
mokėjimo sąskaitas, jeigu klientai to pageidauja ir sutinka. Tai
atvėrė visiškai naują mažmeninės bankininkystės etapą, kai
mokėjimo sąskaita saugiai valdoma per trečiąją šalį. Naujos
paslaugos ypač teigiamai paveiks el. prekybos sektorių ir
informacijos apie sąskaitas prieinamumą per mobiliąsias
programėles. 
Lietuvos banko valdomoje mokėjimo sistemoje CENTRO-
link per 2019 m. pirmąjį pusmetį inicijuota 8,7 mln. SEPA
kredito pervedimų (iš jų 1,0 mln. momentinių mokėjimų) ir
gauta 6,9 mln. pervedimų iš sistemų STEP2 ir RT1.  Tai 81
proc. daugiau nei ankstesniais metais. Nuo 2018 m. CENTRO-
link naudotojams atsiradus galimybei vykdyti momentinius
mokėjimus, tokių mokėjimų populiarumas 2019 m. pirmąjį
pusmetį sparčiai augo.
Nuo 2018 m. spalio mėn. Lietuvos bankas yra pasirengęs
teikti pakaitinių identifikatorių paieškos paslaugą. Ji skirta
padėti surasti mokėjimo paslaugų teikėjo kliento sąskaitos
numerį pagal mokėjimo nurodymo iniciatoriui žinomą
mobiliojo telefono numerį arba el. pašto adresą.  Ši paslauga
sukurta mokėjimo nurodymų inicijavimui supaprastinti, galuti-
niams klientams panaudojus mobiliųjų įrenginių kontaktų
knygutėse saugomą informaciją ir turėtų padėti įsigalėti
Lietuvoje visą parą vykdomiems momentiniams mokėjimams.
Mokėjimai
Autentiškumo patvirtinimo procedūros elementai

Pastaba: pateikiamas nebaigtinis pavyzdžių sąrašas.

11  
Atliktas 1 jungtinis (kartu su ECB), 6 planiniai inspektavimai,
10 tyrimų.
Pritaikyta 17 poveikio priemonių  –  2 fiziniams ir 15 juridinių
asmenų (atšaukta 1 EPĮ licencija).
2019 m.  sausio–rugsėjo mėn. išduotos 27, atšauktos 9
licencijos.
Absoliuti dauguma šalies finansų rinkos dalyvių įvertino
Lietuvos banką kaip kompetentingą ir objektyvią instituciją,
veiksmingai prižiūrinčią finansų rinką.  Kas dvejus metus
atliekamoje rinkos dalyvių apklausoje dalyvavo daugiau nei 85
proc. prižiūrimų rinkos dalyvių, kurie Lietuvos banko darbuoto-
jus įvertino kaip gerai arba labai gerai išmanančius finansų rinką,
konkrečių prižiūrimų finansų rinkos dalyvių veiklos specifiką ir
rizikas. Jie teigiamai įvertino, kaip prižiūrima konkrečiai jų įmonė.
Kartu respondentai prašė toliau plėtoti neformalų bendravi-
mą –  pageidavo greitų ir paprastų atsakymų vieno langelio
principu.
Lietuvos banko bandomojoje finansinių inovacijų aplinkoje
(angl.  sandbox)  pirmajai bendrovei  leista išbandyti savo
inovaciją realioje aplinkoje prižiūrint ir konsultuojant Lietuvos
bankui. Tarpusavio draudimo platforma  (angl.  peer to peer
(P2P) insurance platform) ketina pradėti veiklą šių metų spalio
pabaigoje.
Stiprindamas tarptautinius ryšius,  Lietuvos bankas pirmasis iš
euro zonos šalių prisijungė prie pasaulinės bandomosios
finansinių inovacijų aplinkos (angl.  global sandbox) iniciatyvos,
kuria su reguliuotojų pagalba siekiama padėti įmonėms
išbandyti inovatyvius produktus, paslaugas ar verslo modelius
daugiau nei vienoje jurisdikcijoje.
Lietuvos bankas patvirtino Poziciją dėl draudikų susigrąžina-
mų valdymo mokesčių iš valdymo įmonių.  Joje išreikšta
nuomonė, kad draudikų praktika, kai, investuojant investicinio
gyvybės draudimo (IGD) draudėjų lėšas, iš valdymo įmonių
susigrąžinami valdymo mokesčiai ne paskirstomi draudėjams,
o skiriami draudiko reikmėms, yra netinkama. Lietuvos banko
vertinimu, tokia situacija sudaro  sąlygas interesų konfliktui,
kuriuo pažeidžiami draudimo įmonių klientų interesai.
Siekdamas sukurti pažangią ir patrauklią finansų sektoriaus
reguliacinę ir priežiūrinę aplinką, Lietuvos bankas patvirtino
29 nutarimus, reglamentuojančius kolektyvinio investavimo
subjektų ir jų valdymo įmonių veiklą. Nutarimai skirti sklan-
džiam 2019 m. vasario 1 d. įsigaliojusių šios srities įstatymų
pakeitimų įgyvendinimui praktikoje užtikrinti. Nutarimai sumaži-
na subjektams tenkančią administracinę naštą, sudaro sąlygas
padidinti konkurenciją depozitoriumų rinkoje, supaprastina
licencijavimo procesus, padeda atsisakyti perteklinių reikalavi-
mų.
Pozicijoje dėl grupinio draudimo platinimo  Lietuvos bankas
išdėstė nuomonę, kad draudikai turėtų užtikrinti kiek
įmanoma vienodesnę gyventojų interesų apsaugą, nesvar-
bu, kokiu būdu (tiesiogiai ar grupinio draudimo būdu) šie
įsigijo draudimo paslaugas,  t. y. Lietuvos banko nuomone,
grupinio draudimo atveju draudikas privalėtų užtikrinti, kad
apdraustasis turėtų tokias pačias teises kaip draudėjas: gautų
visą reikiamą informaciją prieš sudarant sutartį ir ją vykdant,
draudimo produktas atitiktų apdraustojo poreikius ir reikalavi-
mus. Apdraustajam turėtų būti suteikta galimybė pateikti
draudikui skundą arba kreipimąsi dėl ginčo, ir juos turėtų
išnagrinėti būtent draudikas. 

Priežiūra
Priežiūriniai veiksmai ir poveikio priemonės 



Išduotų naujų licencijų ir veiklos leidimų struktūra
(2019 m. sausio–rugpjūčio mėn.)

6
15
1
2
Mokėjimo įstaigos
licencijos
Elektroninių pinigų
įstaigos licencijos
Specializuoto banko
licencijos
Valdymo įmonės
Šaltinis: Lietuvos bankas.

12 
Per 2019 m. tris ketvirčius Lietuvos bankas išnagrinėjo 379
ginčus, kilusius dėl finansinių paslaugų teikimo sutarčių
vykdymo (per 2018 m. tris ketvirčius – 386 ginčus). Daugiau-
sia išnagrinėtų ginčų  (253) kilo su draudimo įmonėmis  –  jie
sudarė 67 proc. visų su finansų rinkos dalyviais išnagrinėtų
ginčų. Ginčai su bankais (78) sudarė 20, o su kitais finansų rinkos
dalyviais (48) – 13 proc. visų išnagrinėtų ginčų.
Nagrinėdamas vartojimo ginčus Lietuvos bankas visuomet
siekia, kad ginčo šalys taikiai susitartų dėl kilusio ginčo.
Per 2019 m. pirmus tris ketvirčius 57 atvejais ginčo šalys kilusius
ginčus išsprendė taikiai. Palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotar-
piu, kai buvo pasiekti 52 taikūs susitarimai, šis rodiklis šiek tiek
padidėjo.
Ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos bankas priėmė 132 spren-
dimus dėl ginčo esmės (per 2018 m. tris ketvirčius  –  149
sprendimus). Vartotojams palankūs sprendimai buvo priimti 32
proc. atvejų (17 atvejų vartotojų reikalavimai patenkinti, 25  –
patenkinti iš dalies).
Finansų rinkos dalyviai įvykdė  90  proc. 2019 m. Lietuvos
banko priimtų rekomendacinių sprendimų, kurių įgyvendi-
nimo terminas yra pasibaigęs.
Nuasmeninti Lietuvos banko sprendimai dėl vartojimo ginčo
esmės ir šiuose sprendimuose nurodytų rekomendacijų
neįvykdę finansų rinkos dalyviai viešai skelbiami Lietuvos
banko interneto svetainėje.
Ginčai pagal finansinės paslaugos rūšį


256
43
49
18
13
Ne gyvybės draudimas
Mokėjimo paslaugos
Kreditavimo paslaugos
Ne finansinės paslaugos
Kita
Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų
sprendimas
Ginčų skaičius pagal finansų rinkos dalyvį

266
294
253
79
65
78
41
27
48
386  386
379
0
50
100
150
200
250
300
350
400
450
2017 m. III ketvirčiai 2018 m. III ketvirčiai 2019 m. III ketvirčiai
Su draudimo įmonėmis Su bankais Su kitais finansų rinkos dalyviais Iš viso

13 
Surinktos metinės bankų įmokos į Bendrą pertvarkymo
fondą (BPeF). 2019 m. viduryje BPeF buvo sukaupta 33 mlrd.
Eur visų euro zonos valstybių bankų pervestų lėšų, t. y. apie
pusę tikslinio lygio sumos, kurią tikimasi pasiekti iki 2024 m. Iš
Lietuvoje veikiančių bankų 2019 m. surinkta ir į BPeF, kurį
prireikus būtų galima panaudoti vykdant bankų pertvarkymą,
pervesta 7,5 mln. Eur įmokų.
Toliau atliekami išankstinio pasirengimo galimiems nenu-
matytiems įvykiams darbai, atnaujinami ir toliau plėtojami
bankų pertvarkymo planai.  Buvo atnaujinami dviejų vietos
kapitalo bankų pertvarkymo planai, o bendradarbiaujant su
Bendra pertvarkymo valdyba  –  centrine euro zonos šalių
pertvarkymo institucija bei Švedijos, Danijos, Latvijos ir Estijos
institucijomis, buvo atnaujinami arba pradėti rengti pertvarky-
mo planai, apimantys Lietuvoje veikiančius tarptautinėms
grupėms priklausančius bankus.
Išanalizuota ir su atsakingomis institucijomis aptarta
2019 m. pradžioje vykusių Šiaurės ir Baltijos šalių krizinių
situacijų valdymo pratybų patirtis.  Pratybose įgyta patirtis
bus panaudota instituciniams gebėjimams finansų krizių
valdymo srityje sustiprinti, veiksmų koordinavimui ir sprendimų
priėmimo procesams pagerinti.
2019 m. birželio mėn. ES oficialiajame leidinyje publikavus
Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos pakeitimus
(BGPD2), buvo išanalizuoti numatomi pertvarkymo regulia-
vimo pokyčiai ir rengiamasi juos įgyvendinti.  Naujasis
režimas turėtų įsigalioti 2020 m. pabaigoje, iki to laiko turės būti
parengti ir priimti atitinkamų įstatymų pakeitimai. Planuojama,
kad pagal šią tvarką bankai sukaups jiems nustatytą finansinį
pertvarkymo rezervą iki 2024 m. ir kartu sustiprins galimybes
veiksmingai taikyti pertvarkymo priemonių arsenalą.

Lietuvos banko į apyvartą išleistų eurų banknotų ir monetų
vertė stabiliai didėja. Tai rodo, kad Lietuvoje grynieji pinigai vis
dar yra populiari mokėjimo ir taupymo priemonė.
2019 m. gegužės 28 d. į apyvartą pradėti leisti naujosios
serijos 100 ir 200 Eur banknotai,  kuriais užbaigta banknotų
serija „Europa“. 
Lietuvoje padirbtų pinigų apyvartoje mažėja: 2018 m. antrąjį
pusmetį surasta 1 810 vnt., o 2019 m. pirmąjį pusmetį – 1 151 vnt.
padirbtų banknotų ir monetų. Bendra euro zonos statistika taip
pat rodo mažėjantį padirbtų eurų skaičių apyvartoje.
Vis dar nepakeistų į eurus litų vertė apyvartoje nuosaikiai
mažėja:  per 2019 m. aštuonis mėnesius į eurus pakeista 7,6
mln., apyvartoje likę 430 mln. litų.
Per 2019 m. aštuonis mėnesius Lietuvos bankas į apyvartą
išleido 5 kolekcines ir 1 proginę monetą bei apyvartinių
monetų numizmatinį rinkinį. Šiemet dar planuojama išleisti 3
kolekcines ir 1 proginę monetą. Numizmatinėmis vertybėmis
įamžinami svarbūs istoriniai įvykiai, asmenybės. Jų galima įsigyti
elektroninėje parduotuvėje www.monetos.lb.lt.
. 
Bankų pertvarkymas
Grynoji emisija 

2 099
2 525
2 965
3 648
3 990
60
78
90
103
109
0
20
40
60
80
100
120
0
500
1 000
1 500
2 000
2 500
3 000
3 500
4 000
4 500
2015 2016 2017 2018 2019 06
Mln. Eur
200 Eur 100 Eur
50 Eur 20 Eur
10 Eur 5 Eur
Banknotai Apyvartinės monetos
Banknotai ir monetos
Pertvarkymo planavimo procesas

14 
Statistikos pateikimo patrauklumo  didinimas pritraukė naujų
vartotojų, kurie domėjosi Lietuvos banko interneto svetainėje bei
socialiniuose tinkluose naujoviškai skelbiama statistine informa-
cija. Vartotojų skaičius toliau nuosekliai augo, 2019 m. pirmąjį
pusmetį net 40 proc. visų vartotojų buvo nauji. Apskritai, palyginti
su 2018 m. pirmuoju pusmečiu, naujų vartotojų padaugėjo 15
proc.
Mažinant finansų rinkos dalyvių atskaitomybės naštą, buvo
supaprastinta kredito įstaigų balanso, palūkanų normų ir priva-
lomųjų atsargų bazės atskaitomybė, pritaikius kredito unijų
grupinę atskaitomybę ir mažų kredito įstaigų ketvirtinę atskaito-
mybę. Taip pat buvo parengti ir Valstybinei mokesčių inspekcijai
pateikti Paskolų rizikos duomenų bazės duomenys apie nuolati-
nių Lietuvos gyventojų turimus skolinius įsipareigojimus, taip
atleidžiant Lietuvos banko prižiūrimus finansų rinkos dalyvius
nuo pareigos šiuos duomenis teikti minėtai inspekcijai.
Tobulinant statistinės informacijos rengimo procesus, pinigų
ir finansų statistikos srityje pasirengta Jungtinės Karalystės
išstojimui iš ES (Brexitui) taikant kintamosios ES sudėties koncep-
ciją.

Lietuvos bankas 2019 m. pirmąjį pusmetį tvarkė valstybės
iždo sąskaitas eurais ir užsienio valiutomis,  vykdydamas
Lietuvos banko įstatyme nustatytas valstybės iždo agento
funkcijas. Šiose sąskaitose laikomus valstybės piniginius
išteklius, kaupiamus ir naudojamus Lietuvos Respublikos
valstybės iždo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta
tvarka, valdo Finansų ministerija. Be to, Lietuvos bankas tvarkė
ES institucijų ir tarptautinių finansų įstaigų (toliau – kitos instituci-
jos) sąskaitas eurais. Finansų ministerijos valdomose valstybės
iždo sąskaitose laikomi piniginiai ištekliai sudarė didžiausią
visose sąskaitose esančių lėšų dalį.  
2019 m. birželio 30 d. Lietuvos banke buvo tvarkomos 68
valstybės iždo ir kitų institucijų sąskaitos  (2018 m. birželio
30 d.  –  67). Šios sąskaitos atidarytos ir tvarkomos Lietuvos
banke vadovaujantis Lietuvos  Respublikos, Lietuvos banko ir
ECB teisės aktais.
Lietuvos bankas teikia valstybės iždui ir kitoms institucijoms
šias bankines paslaugas: perveda lėšas pagal išteklių
valdytojų mokėjimo nurodymus, įskaito lėšas į sąskaitas,
keičia valiutas, rengia ir teikia sąskaitų išrašus bei kitą
informaciją. 2019 m. pirmąjį pusmetį, vykdant Finansų ministe-
rijos ir kitų institucijų mokėjimo nurodymus, atlikta 193 tūkst.
kredito pervedimų, kurių apyvarta sudarė 8,6 mlrd. Eur.
Lietuvos bankas ketina pradėti teikti mokėjimo paslaugas
eurais Bendrai pertvarkymo valdybai ir ne euro zonos nacio-
naliniams centriniams bankams, vyriausybėms bei tarptauti-
nėms organizacijoms,

Statistika
Naujų ir nuolatinių vartotojų pasiskirstymas pagal
statistikos sritį

0 50 100
Finansų rinkų statistika
Investicinių fondų balanso
statistika
Draudimo bendrovių balanso
statistika
Mokėjimų statistika
Finansinės sąskaitos
PFĮ balanso ir pinigų statistika
PFĮ palūkanų normų statistika
Išorės sektoriaus statistika
Pensijų fondų statistika
Nuolatiniai Nauji
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Proc.
Iždo agentas
Finansų ministerijos ir kitų institucijų mokėjimo
nurodymų vykdymas

0
1
2
3
4
5
6
0
20
40
60
80
100
120
140
160
180
I II I II
2018 2019
Tūkst. vnt.
Mokėjimų vertė Mokėjimų skaičius
Mlrd. Eur
     (skalė dešinėje)    (skalė kairėje)
 ketvirčiai