LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
posėdžio NR. 317
STENOGRAMA
2016 m. kovo 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GEDVILAS
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Gerbiami kolegos, gerbiami Seimo nariai, pradėsime pavasario sesiją ir skelbiu kovo 10 dienos plenarinio posėdžio pradžią. (Gongas)
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
PIRMININKAS (V. GEDVILAS, DPF*). Kalbės Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ. Gerbiami kolegos, gerbiami Seimo nariai, leiskite perskaityti Jos Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidentės sveikinimą:
„Gerbiamieji Seimo nariai, sveikinu Jus, pradedančius paskutinę XI Seimo kadencijos pavasario sesiją. Artėjate prie galutinio per ketverius metus atliktų darbų finalo, kurio pagrindiniai vertintojai bus jūsų rinkėjai ir visa Lietuva. Jūsų parlamentinės veiklos rezultatams bus neabejingi ir svetur gyvenantys, bet grįžti į Tėvynę norintys mūsų žmonės.
Taigi likusi pusė metų – ypatinga kadencijos atkarpa, per kurią dar galite nemažai nuveikti, užbaigti anksčiau pradėtus projektus, svarbius Jums mandatą patikėjusiems žmonėms ir valstybei.
Šis finalinis etapas, kuriam neišvengiamai darys įtaką rinkimų kampanija, visam parlamentui ir kiekvienam jo nariui, frakcijoms ir komitetams kelia reikalavimus, susijusius su išmintingos atrankos ir apsisprendimo klausimais: kas tikrai yra neatidėliotina, kas iš tiesų tarnauja Lietuvos žmonių interesams, atitinka šių dienų gyvenimo realijas ir bus svarbu ateityje, ką dar įmanoma pasiekti bendru sutarimu, o ką teks palikti būsimam Seimui.
Linkiu neeikvoti brangaus laiko tarpusavio konfliktams, kurie nėra susiję su esminiais Jūsų principais, ištikimybe vertybėms ir žmonėms duotais įsipareigojimais. Parlamentaro laikas – irgi valstybės resursas, apmokėtas visų mokesčių mokėtojų.
Gyvename tokiu metu, kai kiekvienas sprendimas turi būti paremtas giliomis įžvalgomis, įvertinant Lietuvos, regiono, Europos ir pasaulio kontekstą su jo daugiaplaniais iššūkiais.
Todėl kviečiu visus likusius kadencijos mėnesius ir savaites išnaudoti kuo produktyviau, pasiremti skaidriu tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir geranorišku dialogu.
D. Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė.“
PIRMININKAS. Dėkojame.
L. GRAUŽINIENĖ. Naudodamasi proga taip pat visų vardu noriu pasveikinti K. Bartkevičių, švenčiantį 55 metų jubiliejų. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei L. Graužinienei už perskaitytą Lietuvos Respublikos Prezidentės D. Grybauskaitės pasveikinimą.
10.08 val.
2016 m. kovo 10 d. (antradienio) posėdžio darbotvarkės tvirtinimas
Antras klausimas yra darbotvarkės tvirtinimas. Kolegos, kokių būtų pasiūlymų dėl darbotvarkės? Ar galime pritarti bendru sutarimu? Darbotvarkei pritarta bendru sutarimu.
10.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIP-4089 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-3 klausimas. Nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIP-4089. Pranešėja – Seimo Pirmininkė L. Graužinienė. Ruošiasi Ministras Pirmininkas A. Butkevičius. Pateikimas.
L. GRAUŽINIENĖ. Gerbiami kolegos, šiandien – kovo 10-oji, kaip ir minėjau, jau prasideda paskutinė pavasario sesija. Tai yra labai svarbi sesija, nes tai paskutinė visos trukmės šios kadencijos Seimo sesija.
Bet visų pirma – dėl labai svarbių įstatymų, kurių priėmimas turės didelę reikšmę mūsų šalies ekonomikai ir socialiniam gyvenimui. Laukia sunkus ir labai atsakingas darbas – per beveik keturis mėnesius planuojama surengti 50 posėdžių. Tai yra 25 plenarinių sesijų dienos, o darbų programoje yra užregistruota daugiau nei tūkstantis projektų.
Noriu pažymėti ir šiandien – pačią pirmą dieną – noriu apie tai kalbėti, kad esant būtinumui gali būti organizuojami ir neeiliniai posėdžiai. Užregistruotų įstatymų gausa verčia koncentruotis į prioritetus, nes akivaizdu, kad šios Seimo pavasario sesijos darbų programos visiškai įgyvendinti nebus įmanoma. Siūlau Seimo komitetams dar kartą atidžiai įvertinti realias galimybes ir dar kartą peržiūrėti prioritetus. (Šurmulys salėje)
Noriu akcentuoti įstatymų kokybės svarbą. Labai svarbu, kad Seimas priimtų kokybiškus įstatymus, kurių pritaikymas realiame gyvenime nesukeltų problemų. Ne kiekybė ir ne lenktyniavimas, kas daugiau pateiks teisės aktų, bet kokybė yra visa esmė.
Iš praeitos rudens sesijos į pavasario sesiją perkeliamas labai svarbus socialinio modelio įstatymų projektų paketo svarstymas. Labai džiaugiuosi, kad Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas intensyviai dirbo tarpsesijiniu laikotarpiu, todėl tikiuosi, kaip vakar informavo komiteto pirmininkė, kad jau po Velykų šis svarbių įstatymų paketas bus perkeltas svarstyti į plenarinių posėdžių salę, todėl laukiame aktyvios diskusijos, laukiame aktyvių pasisakymų, nes šis paketas yra visa apimantis, didžiulis. Labai svarbu, kad svarstant šį paketą būtų suderintos darbuotojų ir darbdavių išsakytos pozicijos. Minėtas komitetas atidžiai svarstė ir įsiklausė į šias socialines grupes. Svarstant šį paketą labai svarbu užtikrinti socialinį darbuotojų saugumą. Noriu pažymėti, kad, mano nuomone, negalime dėti lygybės ženklo tarp darbdavio ir dirbančiojo, nes darbuotojas visuomet bus labiau socialiai pažeidžiamas.
Šią pavasario sesiją tikrai reikia priimti sprendimą dėl šauktinių kariuomenės ir apsispręsti, kokiu keliu vis dėlto toliau eisime šiuo klausimu. Be abejo, aš konkrečiai nevardinsiu pavasario sesijos darbų programos, joje įtrauktų teisės aktų projektų, kiekvienas jų svarbus savo srityje ir tikiuosi, kad Ministras Pirmininkas, pristatydamas Vyriausybės darbų programą… (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Atsiprašau, Pirmininke! Mielieji kolegos, nepykite, bet labai triukšminga, jeigu galima… Norite pakalbėti, yra tam tikros zonos, neįmanoma nei klausytis, nei Pirmininkei pristatyti programą. Susitariame, gerai? Truputėlį tyliau. Labai jums ačiū. Prašom, Pirmininke.
L. GRAUŽINIENĖ. Aš ilgai nebekalbėsiu, bet noriu pažymėti, kad darbų programa kaip visada yra didelės apimties, ir labai norėtųsi, kad ir frakcijos peržvelgtų atskirų Seimo narių iniciatyvas ir išskirtų prioritetus, nes tai irgi labai svarbu taupant mūsų laiką. Dar noriu pažymėti, kad labai norėtųsi, kad komitetai dirbtų pagal valdybos nustatytą darbo grafiką, tai yra ir trečiadieniais, ir penktadieniais, kad sesijos pabaigoje nebūtų svarstymų sangrūdos ir kad nereikėtų pratęsti pavasario sesijos.
Taigi trumpai tiek. Manau, kad jūs išdiskutuosite šiuos klausimus komitete. Ir dar visus noriu informuoti, kad Seniūnų sueigoje buvo pritarta, kad antradienį plenarinį posėdį pradėsime 11 valandą tam, kad komitetai galėtų susirinkti 10 valandą ir apsvarstyti darbų programą. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju Seimo Pirmininkei. Gerbiamieji kolegos, susitariame taip: pranešimą padarys Ministras Pirmininkas A. Butkevičius, o toliau bus galimybė paklausti ir klausimai bus adresuojami arba vienam, arba kitam pranešėjui.
Gerbiamasis Pirmininke, žodis jums.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia visus noriu pasveikinti su Kovo 11-ąja, mūsų Nepriklausomybės atkūrimo 26-ųjų metinių diena, linkiu visiems susitelkti ir dirbti valstybei ir jos žmonėms svarbius darbus.
Lietuva su kiekvienais nepriklausomybės metais tampa vyresnė už mūsų prieškario valstybę. Džiaugdamiesi galimybe gyventi laisvoje ir demokratinėje šalyje, nepamirškime klausyti pasaulio pulso. Geopolitikos dinamika įpareigoja mus stiprinti savo valstybės saugumą ir ekonominėmis pertvarkomis, kad Lietuva būtų konkurencinga, ekonomiškai stipri, visuomenės lūkesčius tenkinanti šalis. Todėl, prieš supažindindamas jus su Vyriausybės Seimui teikiamų įstatymų projektų paketu, noriu atkreipti dėmesį į Seime nuo praėjusios pavasario sesijos įstrigusius labai svarbius darbus.
Deja, kaip ir rudens sesijoje, šiandien savo kalbą turiu pradėti nuo socialinio modelio. Verslininkai, ekonomistai, mokslininkai ir dauguma politikų vienu balsu kalba, kad lankstesni darbo santykiai kaip deguonis būtini Lietuvos ekonomikos gyvybingumui, tam pritaria ir gerai apmokamą darbą Lietuvoje norintys gauti specialistai, ypač jaunimas. Manau, atsitiko precedento neturintis įvykis – parlamentinėms partijoms atstovaujančios jaunimo organizacijos pasirašė kreipimąsi ragindamos priimti Vyriausybės teiktą socialinį modelį. Strateginių projektų svarstymas iš pradžių strigo ne visuomet vaisinguose debatuose, revizuojant tai, kas jau buvo sutarta Trišalėje taryboje.
Gerbiamieji Seimo nariai, tikiuosi, atsižvelgsite į investuotojų ir ekspertų nuogąstavimus, kad dėl nesisteminių pakeitimų gali būti nutolta nuo darbo santykių reformos idėjos ir lankstumo, saugumo, integralumo pusiausvyros. Kartu dėkoju Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkei už suaktyvintus svarstymo darbus ir laukiu greito teikimo parlamento posėdžiams. Mūsų visų tikslas – sukurti bendrą, ekonomiškai pagrįstą ir darnią sistemą, kuri padidintų asmenų užimtumą, pagerintų darbo santykius ir skatintų investicijas. Didesnis darbo santykių lankstumas yra suderintas su darbuotojų saugumu, įtvirtinama skaidri užimtumo sistema ir numatoma atsakomybė už nelegalų ir nedeklaruotą darbą. Kurdami naują aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo modelį, patobulinome valstybinio socialinio draudimo sistemos reguliavimą ir siūlome pertvarkyti socialinio draudimo pensijų sistemą, kad ji būtų aiškesnė ir skaidresnė.
Seime užregistruoti 33 projektai, susiję su socialiniu modeliu. Kviečiu Seimo narius sutelkti visą dėmesį ir šį darbą laikyti pirmaeiliu. Jūsų galioje labai svarbus ekonomikos augimo ir žmonių gerovės svertas. Būkime atsakingi politikai, nesiekiantys tik trumpalaikių rinkimų tikslų, negalime stabdyti projekto, kuris dešimtmečiams užtikrins Lietuvai ekonominio augimo perspektyvą.
Siekdami stabilaus ekonomikos augimo, nuosekliai įgyvendiname pasiūlymus, kaip gerinti verslo aplinką pagal Pasaulio banko tyrimo „Doing Business“ rezultatus. Pastarojo tyrimo duomenimis, Lietuva bendrame 189 pasaulio šalių reitinge iš 24 vietos pakilo į 20. Dabar žengiame naują žingsnį, skatinantį verslą įveikti sunkumus: siūlome leisti kreditoriams inicijuoti bankrutuojančių įmonių restruktūrizavimą ir sudaryti galimybę įmonei išsaugoti veiklą. Pasirengus restruktūrizavimo procesui, būtų nutraukta bankroto byla, taip pat įtvirtintos nuostatos, skatinančios įmonės ar jos dalies pardavimą. Sudarykime kuo palankesnes sąlygas pritraukti į Lietuvą protus, aukštos kvalifikacijos specialistus ir verslo atstovus.
Būtina pakeisti įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, nustatyti palankesnes sąlygas atvykti užsieniečiams, kurie ketina užsiimti inovatyviu verslu, įmonių vadovams bei trūkstamų Lietuvos darbo rinkoje profesijų specialistams, taip pat galėtų lengviau įsidarbinti tie užsieniečiai, kurie baigė studijas Lietuvoje ir, įgiję profesinę kvalifikaciją, norėtų čia likti gyventi ir dirbti.
Noriu priminti, kad Seimo plenarinės sesijos taip pat nepasiekė Mokslo ir studijų įstatymo nauja redakcija, reglamentuojanti mokslo ir studijų valstybinį reguliavimą. Mūsų tikslas – garantuoti mokslo ir studijų kokybę, rengti rinkai ir valstybės ekonomikos ateičiai reikalingus specialistus. Iš rudens į pavasario sesiją perėjo ir ilgai rengtas bei diskutuotas Valstybės tarnybos pertvarkos įstatymo projektas. Šios reformos prioritetas – paprastesnis valstybės tarnybos teisinis reguliavimas, kuriam reikėtų mažiau administracinių kaštų. Siekiame įtvirtinti kompetencijomis grįstą žmogiškųjų išteklių valdymą, nustatyti aiškią darbo užmokesčio ir motyvavimo sistemą. Kiekvienai pareigybių grupei būtų nustatyti bendrieji kompetencijų lygių reikalavimai. Mobilumo, tai yra karjeros valstybės tarnyboje pagrindu taptų nebe pareigybių kategorijos, kurių siūlome atsisakyti, bet pareigybės grupė, pavyzdžiui, vyriausiojo specialisto, skyriaus vedėjo, įstaigos vadovo ir kita.
Siūloma atsisakyti ir priedų už kvalifikacinę klasę, o tam tikroms pareigybių grupėms nustatyti galimų pareiginių algų intervalą. Esmė – gebėjimais ir reikalavimų atitiktimi pagrįsta karjera, aiškesnė darbo užmokesčio sistema. Tikimės, kad tai padės pritraukti ir išlaikyti valstybės tarnyboje gabius, jaunus žmones.
Viena Vyriausybės programos nuostatų – skatinti gyventojus investuoti į ekonomiką privačias santaupas. Smulkiajam ir vidutiniam verslui vis aktualesnė tampa alternatyvių skolinimosi šaltinių paieška. Po ekonominės krizės bankai, stiprindami kapitalo bazę, neskuba plačiau praverti paskolų portfelių ir apskritai pasižymi konservatyvumu.
Vienas iš tokių finansavimo šaltinių galėtų būti plačiau naudojamos įmonių obligacijos. Tikintis paskatinti obligacijų emisijų augimą svarbu užtikrinti jų savininkų interesų apsaugą, ypač jeigu tokių obligacijų galėtų įsigyti gyventojai, t. y. neprofesionalūs investuotojai, kuriems dėl žinių ir patirties stokos būtų sudėtinga patiems ginti savo teises. Patobulintas Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymas reglamentuoja šį jų interesų gynimo mechanizmą ir sudaro teisines sąlygas gausinti uždarųjų akcinių bendrovių finansavimo šaltinius. Taip pat būtų sudaryta galimybė uždarosioms akcinėms bendrovėms obligacijas siūlyti viešai, taip pat, išplečiant šių bendrovių galimybes, savo plėtrai pritraukti reikalingų lėšų.
Praėjusiais metais Lietuva sulaukė didžiausio iki šiol užsienio investicijų srauto. Planuojamų sukurti darbo vietų skaičius išaugo net 50 %. Rekordiškai daug buvo investuota į materialųjį turtą. Šios investicijos sudarė 5,7 mlrd. eurų ir, palyginti su 2014 metais, išaugo 10 %. Vis dėlto esant tokiai verslo dinamikai aiškiai matome, kiek laiko tebegaištame poveikio aplinkai nustatymo procesams, dokumento išdavimo procedūroms. Norime įteisinti principą – mažiau biurokratijos, daugiau aiškumo ir atsakomybės. Siūlome atskirti du dalykus – atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus. Taip sutrumpėtų pats vertinimo procesas ir būtų supaprastintos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros.
Jautrus klausimas – įvairių veiklos sąlygų reglamentavimas saugomose teritorijose, jų Lietuvoje kartu su nacionaliniais ir regioniniais parkais yra daugiau nei keturi šimtai. Veiklą vykdantiems asmenims ir priežiūrą atliekantiems pareigūnams turi būti vienodai aišku, kaip laikytis nustatytos tvarkos, kad neliktų vietos interpretacijoms. Turiu galvoje visuomenės teises ir pareigas naudojantis vandens telkinių pakrantėmis, sukuriant buvusias sodybas ar statant naujas. Numatoma vietos bendruomenes įtraukti į sprendimų, susijusių su saugomų teritorijų apsauga ir tvarkymu, priėmimą.
Nuosekliai mažindami administracinę naštą ūkio subjektams, peržiūrime vis naujas sritis. Pavyzdžiui, sveikatos apsaugos srityje supaprastinsime visuomenės sveikatos priežiūros licencijų išdavimo tvarką. Siūlome patobulinti ir odontologinės veiklos sąlygas, nustatyti aiškius, nediskriminacinius reikalavimus. Teikiami teisės aktai apima plačią sritį, pradedant visuomenės sveikata ir baigiant nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga bei asmens ir turto apsauga.
Šiai Seimo sesijai teikiame didelį paketą įstatymų, kurie užtikrins skaidrų, atvirą ir veiksmingą viešąjį ir turto valdymą. Vienas iš siekių – sudaryti teisines sąlygas Lietuvos oro uosto infrastruktūros ir paslaugų plėtros koncesijai, kuri garantuotų vidutinio ir ilgojo laikotarpio Lietuvos oro uostų investicijų ir veiklos finansavimą. Tai – valstybės įmonės Lietuvos oro uosto valdomų oro uostų koncesijos įstatymo projektas. Noriu priminti, kad pasiteisino Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų sujungimas į vieną Lietuvos oro uostą. Šiuolaikinė vadyba užtikrino keleivių pervežimo skaičiaus augimą net 10 %. Prognozuojame, kad šiemet Vilniaus oro uostas pasieks maksimalią keleivių pervežimo galią. Vien tik viešojoje erdvėje pradėjus svarstyti Lietuvos oro uostų koncesijos klausimą sulaukta didžiausių pasaulio oro uostų operatorių dėmesio.
Stambindami valstybės valdomas įmones šį modelį taikysime ir susisiekimo sričiai. Teikiame įstatymus, kurie įteisintų transporto kontroliuojančios bendrovės sukūrimą. Ši bendrovė sujungs tokias dideles įmones kaip „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos paštas, oro uostai, Klaipėdos jūrų uostas bei kitos. Įsteigus tokią bendrovę ir perdavus jai valdyti akcijas valdymas taptų efektyvesnis. Būtų stiprinamas ekonominis įmonių savarankiškumas. Beveik prieš trejus metus pradėję energetikos įmonių valdymo pertvarką šiandien matome puikius rezultatus. Įmonių grupės vertė išaugo pusantro karto, o veiklos sąnaudos sumažėjo apie 20 %.
Šiemet rengiamės teismų reformai, kuri sukurtų teisines ir organizacines prielaidas veiksmingiau įgyvendinti teisingumą, didinti teisingumo efektyvumą, operatyviau nagrinėti bylas, suvienodinti teisėjų ir teismų darbuotojų darbo krūvį. Ši pertvarka leis teismų administravimą sutelkti stambesniuose struktūriniuose vienetuose ir racionaliau panaudoti finansinius ir materialinius išteklius, sudarys sąlygas teisėjų specializacijai. Žmonės galės dokumentus pateikti bet kuriuose apylinkės teismo rūmuose ir pasirinkti bylų nagrinėjimo vietą. Teismų pertvarka yra sisteminės reformos sudėtinė dalis. Siekdami sklandesnių teismų, policijos ir prokuratūros bendradarbiavimo, privalome derinti visų institucijų veiklą.
Sveikatos apsaugos srityje tęsime pradėtas pertvarkas, kurios derinamos su Europos Sąjungos investicijomis, skirtomis paslaugų kokybei gerinti, ligų prevencijai ir ankstyvajai diagnostikai. Šioje Seimo sesijoje siūlome pakeisti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą ir užbaigti ne vienos Vyriausybės dar 2003 metais pradėtą ligoninių tinklo optimizavimo procesą. Reikia pertvarkyti ligonines, kuriose lovų naudojimo rodiklis santykinai labai žemas – mažiau nei 250 dienų per metus.
Siūlomi keli optimizavimo variantai: prijungti prie apskrities ligoninių arba sujungti su kitose savivaldybėse veikiančiomis ligoninėmis. Tai nereiškia, kad būtinoji medicininė pagalba nutols nuo žmonių. Mūsų visuomenė senėja, todėl numatome investuoti daugiau lėšų, kad būtų plėtojamas kompleksinių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas senyvo amžiaus žmonėms. Šia proga priminsiu, kad palaipsniui didindami nuo šių metų pradžios jau visiškai grąžinome Privalomojo sveikatos draudimo fondo įkainius, kurie gydymo įstaigoms buvo sumažinti 2009 metais. Tai sustiprins jų finansinę padėtį ir leis didesnę lėšų dalį skirti medikų darbo užmokesčiui kelti.
Įgyvendindami vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepciją, formuosime valstybės finansuojamą profesionalių fizinių globėjų sistemą ir tobulinsime vaiko teisių apsaugos skyrių struktūrą ir veiklą. Seimui pateiktas naujas globos tvarką nustatantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo projektas. Kita svarbi socialinės srities pertvarka – bus sudarytos palankesnės galimybės nepasiturintiems gyventojams gauti piniginę paramą. Tokį socialinės paramos mastą ir adekvatumą nustato parengtas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo projektas.
Tobulindami neįgaliųjų socialinės integracijos procesą, kuriame palankesnę teisinę aplinką aktyviau veikti neįgaliųjų organizacijoms, dalyvauti stebėsenos ir kontrolės mechanizmuose, kuriuos nustato parengtas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo projektas.
Daug diskusijų buvo dėl balsavimo internetu sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo. Atsižvelgus į įvairius vertinimus, parengtas naujos balsavimo formos teisinis pagrindas ir techninės galimybės. Taip pat bus įteisintas balsavimas iš anksto naudojantis elektroninio balsavimo terminalu. Tikimės, kad tai paskatins rinkėjų aktyvumą ir pilietinį atsakingumą renkant valdžios atstovus.
Gerbiamieji, mūsų nacionalinį saugumą garantuoja daugelis veiksnių, pradedant krašto gynyba, ekonomika, energetika ir baigiant visuomenės gerove. Seimui teikiame Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių įstatymo naują redakciją, kad valstybės saugumui užtikrinti svarbūs objektai, t. y. įmonės, įrenginiai ir ūkio sektoriai, būtų apsaugoti nuo rizikos veiksnių. Europos Sąjungos ir užsienio šalių investuotojams, siekiantiems įsigyti tokių objektų, būtų nustatomi tam tikri reikalavimai, įstatymu būtų įtvirtinta nuostata, kad Vyriausybė, atsižvelgdama į šių įmonių veiklos ypatumus, gali patvirtinti sąrašą prekių, paslaugų ar darbų pirkimo objektų, kurių viešuosiuose pirkimuose gali dalyvauti tik nacionalinio saugumo interesus atitinkantys juridiniai ar fiziniai asmenys.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo naujomis nuostatomis kalbama apie prievolę oro vežėjams iš anksto pateikti duomenis apie keleivių iš ne Europos Sąjungos šalių užsakytus skrydžių bilietus. Tokios prevencinės kontrolės reikia didėjant pabėgėlių srautams ir išaugus terorizmo grėsmei Europoje, kad apsisaugotume nuo nepageidaujamų asmenų patekimo į Lietuvą.
Tęsime pradėtą energetikos srities pertvarką. Strateginė kryptis – energetikos plėtra, paremta vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimu. Tai bus mūsų pamatas, siekiant ilgalaikių Europos Sąjungos ir tarptautinių klimato kaitos mažinimo tikslų, ir padidins mūsų energetinį saugumą. Šiemet bus pradėtos 2013 metais suplanuotos biokuro ir komunalinių atliekų kogeneracinių elektrinių statybos Vilniuje ir Kaune.
Vyriausybė inicijuoja kitą ilgalaikį projektą – vėjo jėgainių, elektrinių, plėtrą jūroje. Šio prioriteto rezultatais galėsime džiaugtis po 2020 metų. Tačiau dabar būtini ryžtingi žingsniai, atliekant vėjo jėgainių plėtrą, būtinus tyrimus ir parengiamuosius darbus. Tam prielaidą sudaro parengtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo projektas.
Mūsų visuomenės saugumui didelę žalą daro ir besaikis alkoholio vartojimas, beveik nevaržomas jo prieinamumas. Alkoholiu piktnaudžiaujantys asmenys kelia grėsmę šeimoms ir bendruomenėms. Kriminalinėse suvestinėse kasdien rasime daugybę nusikaltimų, kuriuos įvykdė apsvaigę asmenys. Teikiami Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai pirmiausia riboja svaigalų prieinamumą. Tačiau griežtindami pardavimo tvarką dar daugiau dėmesio turime skirti vaikų sveikos gyvensenos ugdymui, jaunimo švietimo programoms ir socialinei reklamai. Tik šių priemonių derinys padės mažinti bendrą alkoholio suvartojimą ir daromą žalą žmonių sveikatai.
Pastaraisiais metais nuosekliai didindami finansavimą krašto apsaugai atkuriame sumažintus pajėgumus, atnaujiname ginkluotę ir sparčiai artėjame prie įsipareigojimo, kurio neįvykdėme, gynybos reikmėms skirti 2 % bendrojo vidaus produkto. Siūlome Seimui iš naujo išdėstyti krašto apsaugos sistemos plėtros prioritetus ir tvirtinti nuostatą, kad iki 2020 metų gynybos finansavimas turi pasiekti BVP 2 % ribą. Noriu pažymėti, kad šiemet antroje vietoje pagal finansavimo didinimą yra švietimas.
Gerbiamieji, pavasario sesijoje teikiame rekordiškai didelį teisės aktų pluoštą – apie puspenkto šimto projektų. Čia paminėjau tik menką jų dalį. Kai kurie iš projektų jau yra nuėję ilgą diskusijų kelią. Kaip ir žadėjome, naktinių reformų mūsų Vyriausybė nesiėmė. Reikia jūsų politinės valios kuo greičiau priimti plačiai aptartą naują socialinį modelį, labai reikalingą naują Mokslo ir studijų įstatymo redakciją, kitus teisės aktų projektus, kurie leistų pradėti būtinas pertvarkas švietimo, sveikatos apsaugos, socialinėje ir kitose srityse.
Nors rinkimų kovos jau prasidėjo, tačiau šiandien, naudodamasis proga, tikrai noriu ir kviečiu visus Seimo narius, dirbančius šiuose rūmuose, palaikyti darbingą ir dalykišką atmosferą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju Ministrui Pirmininkui už pristatytą programą. Nori tiek Ministro Pirmininko, tiek Seimo Pirmininkės paklausti pakankamai daug parlamentarų. Pirmasis klausia A. Kubilius. Klausti – viena minutė, atsakyti – dvi minutės. Atsiprašau! Gerbiamasis Ministre Pirmininke, jeigu galima, prašom jus į savo ložę ir iš ten atsakinėkite į klausimus. O kurie norite paklausti, tiesiog pasakykite, kam skiriate klausimą. Prašom, gerbiamasis Andriau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). 10 sekundžių jau praėjo. Gerbiamasis premjere, aš noriu jūsų keletą neplačių klausimų paklausti.
Jūs akcentuojate Darbo kodeksą, tikrai labai svarbus projektas. Bet tenka girdėti Seime, kad 2/3 jūsų pateikto projekto komitete yra pakeista. Kaip jūs planuojate su šiuo projektu dirbti? Vyriausybė atsiims ir pateiks savo pataisas, ar pateiksite savo išvadą ir t. t.?
Antras klausimas. Jūs ne vieną kartą esate kartoję, kad šitoje sesijoje bus pateikta Energetikos strategija. Mes jos nematome.
Trečias klausimas. Visi kalbėjome po tragedijos su vaikais, paskandintais šulinyje, kad su alkoholizmu reikia kovoti daug plačiau ir sistemiškiau. Mes matome tik vieną įstatymo projektėlį, kurį yra atsiuntusi Vyriausybė. Ar tuo ir baigėsi visa Vyriausybės pastanga kovoti su alkoholizmu?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimus. Aš manau, kad Darbo kodekso įstatymo pataisos svarstymo metu bus pateiktos ir bus pateiktos tokios redakcijos, kokios buvo paruoštos ir kokioms buvo pritarta Trišalėje taryboje.
Dėl Energetikos strategijos. Galiu pasakyti, kad Energetikos strategija bus pateikta energetikos ministro šiais metais, vyks diskusijos pirmiausia frakcijose, o po to, gavus frakcijų pritarimą, manau, ji dar šiais metais bus pateikta ir Seimui.
Dėl alkoholizmo. Šiam klausimui yra skiriamas didžiulis dėmesys, jūs geriausiai patys matote, kad degalinėse nuo sausio 1 dienos alkoholis yra nepardavinėjamas. Taip pat žinote, kad yra priimtas sprendimas, ribojantis laiką, kada galima prekybos centruose pardavinėti alkoholį, ir taip pat jau yra priimtas Vyriausybės didžiulis priemonių planas. Jis, aš manau, artimiausiu metu bus pateiktas Seimui, kaip vykdyti švietėjišką propagandą darželiuose, mokyklose. Ir yra kitų priemonių, kurios yra numatytos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis A. Kubilius repliką. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, jūs turėkite bent jau garbės ir sąžinės. Degalinėse prekyba alkoholiu yra uždrausta nepaisant Vyriausybės pasipriešinimo tam. Dėka A. Matulo ir visos komandos, kuri to siekė nuosekliai ir pasiekė. Tai noriu pasakyti, kad, matydami tokį Vyriausybės abejingumą, mes įregistravome daug labai svarbių įstatymų pataisų siekdami realios kovos su alkoholizmu. Kviečiame jus pasirašyti po tais projektais pagaliau.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Norėčiau truputį jus patikslinti. Tikriausiai buvo įregistruotos įstatymo pataisos, kad būtų pratęstas terminas, kuris leistų pardavinėti alkoholį degalinėse. Tikriausiai aiškiai matėte Vyriausybės poziciją. Jei nebūtų buvę aiškios pozicijos, vargu ar opozicija būtų įveikusi kokiais nors kitais nutarimais. Nė vienai pataisai nebuvo pritarta Seime, o galioja anksčiau priimta tvarka.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas gerbiamajai Seimo Pirmininkei. Gerbiamoji Pirmininke, iš tikro Lietuva yra Europos Sąjungos narė, kas vyksta Europoje, nepaprastai aktualu ir Lietuvai, nes mes ir Europa, ir Europa mumyse. Sakykite, kaip jūs žiūrėtumėte, nors darbotvarkės yra labai užkrautos, jei mes galėtume surengti, pavyzdžiui, diskusiją Seime finansiniais ar ekonominiais klausimais. Pasikviestume ekspertų ir iš Europos Sąjungos, Komisijos, atvažiuoti sutiktų nemokamai, iš Tarptautinio valiutos fondo, kurie pasakytų, kokia padėtis, jų požiūriu, vertinimu, ką reikėtų Lietuvoje tvarkyti, kaip tvarkyti. Kitaip sakant, surengtume diskusiją aktualiausiais ekonomikos klausimais, nes nuo jų priklauso ir visi kiti dalykai. Kokia būtų jūsų pozicija, jei mes tokį siūlymą su darbotvarke pateiktume? Ačiū.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū, gerbiamasis kolega, už aktualų klausimą. Mes ir… Aš priimu jūsų pasiūlymą. Iš tiesų mes pasitarsime su Biudžeto ir finansų komitetu, nes šie klausimai yra jų veiklos sritis, ir yra radę bendrą sutarimą… Čia reikėtų kartu organizuoti tokią diskusiją. Manau, kad frakcijų vadovų pritarimą šiai diskusijai būtų galima gauti, ji būtų aktuali. Aš sutinku su jumis, nes ekonominiai, finansiniai procesai, kurie vyksta ir kurių prognozės yra, tikrai reikalauja diskusijų, atsižvelgiant į naują mūsų kitų metų biudžeto formavimą. Labai ačiū. Pasitarsime su frakcijų vadovais ir komitetu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Mano klausimas bus Seimo Pirmininkei, bet pradžioje norėjau tam tikrą pastabą premjerui pasakyti, priminti. Dabartinis Darbo kodeksas pateiktas po Seimo svarstymo, 167 straipsniai pakeisti iš esmės, atkuriant dabartinio kodekso numatytas socialines garantijas įvairioms socialinėms grupėms, iš esmės užregistruota nauja redakcija. O tą viską išsakėte, kad čia kas nors dar pataisas svarstys.
Seimo Pirmininkei klausimas. Mes jau dvejus metus niekaip negalime prieiti prie balsavimo dėl Konstitucijos pataisos – 38 straipsnio, apibrėžiančio šeimos sąvoką. Ar vis dėlto galima tikėtis, kad būtų numatyta konkreti balsavimo data, kada mes turėsime tą padaryti, o nesislėptume naudodami procedūrinius dalykus? Klausimas yra aiškus: taip arba ne. Niekas negali keisti pateiktos iniciatyvos formuluočių. Kada būtų galima numatyti balsavimą, nes negražiai atrodo, kai mes slepiame savo pažiūras nuo kitų?
(Neįjungtas mikrofonas)
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū gerbiamajam Vydui už suteiktą galimybę man atsakyti. Iš tiesų jūsų klausimas yra aktualus. Parašas yra ir mano pačios tarp iniciatorių. Tikrai didžioji dauguma Seimo narių yra pasirašę, bet tol, kol nebus baigtos procedūros, aš net… Datos numatymas atskirai nereiškia, kad bus galima įtraukti į darbotvarkę. Dar kartą raginu komitetus ir komisijas, kurios yra atsakingos, jei komisijos baigė darbą, tai tikiuosi, kad komitetas, kaip ir pažadėjo rudens sesijai besibaigiant, šį klausimą užbaigs ir mes galėsime pavasario sesijoje diskutuoti. Labai tikiuosi.
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Ačiū. Vydas perdavė man galimybę toliau vesti posėdį. Klausia P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, Seimas 2013 m. spalio 8 d. priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo pavedė Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai kartu su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu atlikti parlamentinį tyrimą dėl galimai neteisėto politinių ir interesų grupuočių poveikio teisėsaugos institucijoms.
Seimas 2014 m. gruodžio 9 d. patikslino minėtą nutarimą ir nurodė parlamentinį tyrimą atlikti iki 2015 m. kovo 10 d. Tiek komisija, tiek komitetas atliko parlamentinį tyrimą. Jo metu buvo apklausta daug asmenų ir surinkta pakankamai dokumentų, tačiau iki šios dienos parlamentinio tyrimo išvados nėra pateiktos Seimui. Ar nemanote, kad Seimo vadovybė turi užtikrinti protokolinio nutarimo vykdymo terminus dar šioje pavasario sesijoje?
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Kiek yra užregistruotų komisijos išvadų, mes tikrai bent šiandien jau dviejų komisijų įtraukėme į darbotvarkę. Turėčiau pasitikslinti, jei yra užregistruotos išvados. Dar kartą, jei galite, pakartokite. Komisijos išvados „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo“ šiandien bus svarstomos.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš noriu priminti protokolinį nutarimą, kuris buvo priimtas prieš trejus metus. Aš kalbu apie tai, kad 2014 m. gruodžio 9 d. buvo patikslinta data, kad parlamentinis tyrimas turi būti atliktas iki 2015 m. kovo 10 d. Iki šios dienos… Būtent dėl galimai neteisėto politinių ir interesų grupuočių poveikio teisėsaugos institucijoms. Iki šios dienos parlamentinis tyrimas neatliktas, nesilaikoma būtent protokolinio nutarimo.
PIRMININKĖ. Gerai. Labai ačiū už informaciją, mes būtinai pasitikslinsime ir išsiaiškinsime, kas buvo atsakingas ir kodėl nėra. Mane informuoja, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Galbūt pirmininkas gali atsakyti iš karto į šį klausimą? Prašom. A. Paulauskas.
A. PAULAUSKAS (DPF). Dėl ko atsakyti, aš nelabai išgirdau. Kas čia ko klausia?
PIRMININKĖ. Buvo klausimas, kad baigiasi kovo 10 d. pagal protokolinį nutarimą įpareigojimas komisijai. Ar?..
A. PAULAUSKAS (DPF). Tyrimas atliktas. Aš nežinau… Išvada yra. Todėl, kad nėra balsuota už ją. Pateiksime.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kiek supratau, išsiaiškinsime ir pateiksime. Labai ačiū, kad priminėte. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Ministre Pirmininke, peržvelgęs Vyriausybės pateiktus darbų programos prioritetus, apgailestaudamas turiu pasakyti, kad žemės ūkio srities tarp tų prioritetų nėra. Ir tik 2 dalyje keli nežymūs projektėliai dėl žvejybos, dėl kooperatinių bendrovių, dėl žemės perleidimo reglamentavimo tobulinimo. Sakykite, kaip čia yra? Ar žemės ūkio ministrė yra nepajėgi pateikti rimtų projektų, kurie atlieptų skaudžiausias dabar žemės ūkio srities problemas? Ar Vyriausybė yra tą žemės ūkį nustūmusi į politinius pakraščius? Ir ką jūs atsakysite, kai kovo 23 dieną prie Vyriausybės į piketą susirinks keli šimtai nepatenkintų karvių, kad jų produktas yra taip nuvertinamas?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pirmiausia pradėsiu nuo antrosios jūsų klausimo dalies. Mes labai stipriai dirbame kartu su žemės ūkio ministre, susitinkame ir su pieno gamintojais, ir su pieno perdirbėjais. Taip pat yra atlikta išsami analizė, kokie maždaug yra patiriami pieno gamintojų nuostoliai dėl susidariusios pieno rinkoje kainų situacijos. Apie tai, ką jūs minėjote, kad kažkas ruošiasi piketuoti, reikia pasakyti, kad ne visos žemdirbių organizacijos tam pritaria. Teko netgi individualiai kalbėti su kai kurių žemdirbių organizacijų vadovais, bet nenorėčiau čia eskaluoti šio klausimo. Tikiuosi, iki to laiko dar bus ne vienas pokalbis, žemės ūkio ministrė rugsėjo 14 dieną išvyksta į Briuselį, kur rinksis Žemės ūkio direktorių taryba. Mes jau esame išsiuntę laišką, kokia yra reikalinga kompensacija pieno gamintojams iš Europos Sąjungos biudžeto, kad po to lygiagrečiai būtų galima dalį lėšų skirti ir iš nacionalinio biudžeto. Visas priemonių planas yra patvirtintas, parengtas ir šiuo klausimu stipriai dirbama. Jūs patys matote, kad kol kas pasaulio pieno rinkoje situacija nėra gera, ekspertų prognozės yra maždaug tokios, kad gegužės mėnesį situacija gal šiek tiek ir pagerės.
O dėl įstatymų projektų, aš manau, tie įstatymų projektai, kurie yra Lietuvos žemės ūkio sektoriui, agroverslo sektoriui reikalingi, yra parengti ir pateikti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia K. Starkevičius. Ruošiasi A. Stancikienė.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš noriu paklausti premjero. Jūs apie žemės ūkį jau pakalbėjote, čia galima ta tema kalbėti plačiau, ją išplėtoti. Būtų gerai, kad ministrė įsiklausytų į Seimo narius, deja, mums Kaimo reikalų komitete tenka sunkiai kalbėtis šia tema.
Aš norėčiau paklausti dėl kitko, dėl Darbo kodekso. Naujajame Darbo kodekse numatyta, kad trumpinamos dirbančių žmonių atostogos. Buvo pateiktos mūsų pataisos, kad būtų likta prie senos tvarkos, dabar lieka 20 dienų atostogų. Kaip atsimenate, anksčiau buvo 24 ar 28 dienos atitinkamai pagal kategorijas. Kaip jūs žiūrite į tai? Aišku, darbdaviui yra paliekama teisė, jis gali ir daugiau suteikti tų mokamų atostogų, bet žinote, ką reiškia gali. Paprastai… Netikiu, kad jis ta teise naudosis.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pirminiame variante, kurį buvo pateikę mokslininkai, ekspertai, kurie rengė visą socialinio modelio įstatymų paketą, yra aiškiai pabrėžta, kad yra darbo dienos ir kalendorinės dienos. Jeigu mes žiūrėsime į kalendorines dienas, kurios šiuo metu yra galiojančiuose įstatymuose suteikiant atostogas, tai mūsų noras yra aiškiai išsakytas ir, kaip žinau, tam buvo pritarta, kad atostogų dienų skaičius nebūtų mažinamas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Stancikienė. Ruošiasi A. Matulas.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Mano klausimas premjerui. Prie Vyriausybės keliamų šios sesijos tikslų yra nustatyti net ir tokie, kaip nustatyti palankias sąlygas užsieniečiams, nustatyti valstybės debesijos paslaugų teikėjų teises, pareigas ir atsakomybę ir t. t., bet nė vienu žodžiu neužsimenama apie būtinybę aiškiai reglamentuoti šeimos sąvoką ir kuo skubiau priimti Konstitucijos 38 straipsnį, po kuriuo pasirašė, kaip žinote, 105 Seimo nariai. O būtent premjero, tai yra valdančiosios partijos pirmininko, paskirtas narys ponas J. Sabatauskas blokuoja šito Konstitucijos straipsnio patekimą į plenarinį posėdį. Mano klausimas. Ar Vyriausybės pirmininkas nemato šio klausimo kaip prioritetinio, nes tarp Vyriausybės siūlomų prioritetinių klausimų jo nėra, yra kaip atskirų Seimo narių? Ir gal galėtumėte kaip partijos, valdančiosios partijos, pirmininkas pasižadėti, kad pasinaudosite savo įtaka, jeigu jos dar yra partijoje, ir šį pavasarį šis Konstitucijos pakeitimas pasieks Seimo plenarinį posėdį?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Žiūriu, politikams labai patiko žodis „jeigu“, vartojamas įvairiose srityse ir kalbose. Noriu pasakyti, kad atsižvelgsime į jūsų pasiūlymą ir tikrai tą klausimą apsvarstysime frakcijoje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Matulas. Ruošiasi A. Anušauskas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Sužinojau, kad dekretas dėl naujo sveikatos ministro pasirašytas, todėl tikriausiai reikia sveikinti, gal šiandien ir priesaiką galima priimti. Nelabai supratau, dėl ko buvo pašalinta buvusi ministrė, nes vieni ministrai meluoja ir gali dirbti, kita ministrė pasakė teisybę, kas buvo prieš 10 metų, jau nušalinta. Tikriausiai ne apie tai, čia jau socdemų problemos.
Gerbiamasis premjere, jūs sakėte, kad bus galimybė didinti medikams algas, deja, nors balas atkurtas, bet siūlomos pasirašyti sutartys, ypač rajonų ligoninėse, yra tokios pat kaip 2015 metais ir mažesnės, negu buvo 2008 metais. Papildomai prisideda išlaidų dėl MMA didinimo, nes niekas nekompensuoja, dėl elektroninės sveikatos, kuri, mano manymu, neveikia ir neveiks. Gerbiamasis premjere, gal jūs galite priimti visas politines partijas kartu su naujuoju ministru pas save, kad galėtume aptarti, kokių priemonių vis dėlto reikia sveikatos sistemoje, ryžtingesnių priemonių, nes politikuoti šioje srityje tikrai negalime, nes pribrendo reikalas tam tikroms sisteminėms rimtoms, galbūt ne visai populiarioms permainoms?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū. Tikrai pasižadu priimti atstovus ir pasikalbėti šiuo klausimu. O šiaip yra duotas mano pavedimas sveikatos apsaugos viceministrui, nes ministro nebuvo, V. Gavrilovui ir ligonių kasų vadovui, Privalomojo sveikatos draudimo fondo vadovui, kad padarytų analizę, kodėl gydytojams atlyginimai nedidėja, nors faktiškai išlaidos sveikatos sistemai auga. Jūs teisingai paminėjote, kad be tam tikrų struktūrinių reformų mes tikrai vargu ar pasieksime, kad atlyginimai augtų sparčiau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Anušauskas. Ruošiasi K. Daukšys.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, turiu klausimą. Kadangi dėl kai kurių įstatymų projektų, kurie praeitoje sesijoje buvo pateikti, yra gautos Vyriausybės išvados, tačiau kažkodėl ne visi tie projektai atsidūrė mūsų pavasario sesijos darbotvarkėje. Pavyzdžiui, Nr. XIIP-3897 dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų buvo pateiktas gruodžio 11 dieną, žinau, kad greičiausiai jau yra Vyriausybės išvada. Būtų gerai, kad tas projektas vis dėlto gultų į pavasario sesijos programą, nes kiti analogiški yra. Galiu paminėti Vyriausybės neigiamą išvadą dėl projekto Nr. XIIP-2030 dėl asmenų, nukentėjusių nuo okupacinių režimų statuso, karo našlaičių, jis yra įtrauktas. Prašyčiau tiesiog atsižvelgti į tai.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Aš noriu priminti, kas buvo pasiūlyta iš komitetų, iš frakcijų, iš Seimo narių – viskas yra įtraukta. Jeigu buvo praleista, tai turite galimybę ir komitete svarstymo metu, ir po pateikimo pasiūlyti įtraukti. Mes tikrai nerevizuojame, viskas, kas buvo siūlyta pagal nustatytą Statuto tvarką, viskas yra įtraukta.
Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Labai ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke.
Gerbiamasis Ministre Pirmininke, turiu klausimą dėl energetikos dalykų ir noriu paklausti. Mums dabar kažkaip sunkiai išeina bendrauti su Finansų ministerijos kuruojama energetikos dalimi, nes kaip komisija ir kaip frakcija negauname atsakymų laiku tų, kurie iš tikrųjų būtų tvarkingai sutvarkyti ir atsakyti taip, kaip priklauso pagal parlamentinę kontrolę. Ar čia jūs galėtumėte kaip Ministras Pirmininkas rasti kokių nors vaistų? Mes to tikrai prašytume.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Galiu pasakyti, kad tikrai Vyriausybė labai aktyviai bendradarbiauja su „Lietuvos energijos“ vadovais, nes, kaip žinote, yra labai… Ir su energetikos ministru vakar turėjome pasitarimą. Aš manau, jeigu yra tokių problemų, jos tikrai artimiausiu metu bus išspręstos. Negali kilti tokių klausimų, kad Seimo nariams ar komisijoms, kuriose dirba Seimo nariai, nebūtų pateikta laiku informacija.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. Markauskas.
R. MARKAUSKAS (DPF). Ačiū. Gerbiamas premjere, norėčiau paklausti dėl socialinio modelio. Jis dabar yra Seime, daugelis jo nuostatų keičiasi, yra keičiama. Ar vertėtų čia skubėti? Nes bendraujant su žmonėmis, visuomene, jie matė vieną iš Vyriausybės iškeliavusį variantą, dabar apskritai kaip ir pasimetę. Ar nereikėtų šitą visą dalyką daryti neskubant, daugiau supažindinant dar kartą visuomenę?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Aš manau, ypač dėl įstatymų projektų, kurie reikalauja tam tikrų pokyčių, žiūrint į ateitį, ir kurie yra svarstomi Seime, vis dėlto yra vienas iš didžiausių trūkumų, kad mes kai kada nesugebame visuomenei išaiškinti, kokie yra privalumai tų įstatymų projektų, kurie yra nagrinėjami Seime. Aš manau, kad mes turėsime atskirą tikrai reikalingą diskusiją tiek frakcijose, tiek, aš manau, dar ir politinėje koalicijos taryboje, tiek ir koalicijoje. Aš tikiuosi, kad susitiksime ir su opozicinėmis frakcijomis. Patys viduje pirmiausia mes turime suprasti tų įstatymų svarbą, reikšmę mūsų valstybei, o valstybė – tai yra žmonės. Aišku, kiekvienas turime sugebėti visuomenei perteikti teigiamą informaciją, kuri tikrai yra jai reikalinga.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Mitrulevičius. Ruošiasi P. Gražulis.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Mano klausimas Ministrui Pirmininkui būtų susijęs su žemės ūkio sektorium, su žemės pardavimu užsieniečiams. Buvo priimti saugikliai, būtent vietinėje rinkoje. Kas numatoma? Kadangi toks klausimas yra įtrauktas į programą, kas numatoma, kokių tikėtis lengvatų?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Šitas klausimas jau buvo įtrauktas į Vyriausybės darbotvarkę, bet mes šio klausimo svarstymą Vyriausybės posėdyje atidėjome. Pasiūlėme, kad šitas klausimas dar būtų aptartas Kaimo reikalų komitete, ir tik po to, kai bus pritarta ir Kaimo reikalų komiteto narių, Vyriausybei grįžti prie jo svarstymo.
Dėl pardavimo užsieniečiams kol kas mes šitų priemonių nesame numatę. Yra numatyti kai kurie kiti variantai.
PIRMININKĖ. Ačiū. P. Gražulis atsisakė. Dėkojame Ministrui Pirmininkui.
Skelbiu pirmąjį balsavimą pavasario sesijoje. Kas… Ai, dar yra motyvai. Gerai. Nėra nei už, nei prieš. Dabar jau atsirado. Prieš – A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlau nepritarti šitai sesijos darbų programai. Aš čia galėčiau vardyti daug dėl jos tuščio… ir turinio nebuvimo, bet norėčiau atkreipti dėmesį į du esminius pateiktos sesijos darbų programos trūkumus.
Pirmas dalykas. Kadangi iš parlamentinio tyrimo paaiškėjo, kad Vyriausybė priima nutarimus ir teisės aktus, kurių kam nors reikia asmeniškai, aš prašau netvirtinti šitos sesijos darbų programos, kol prie kiekvieno įstatymo projekto nebus aiškiai įvardyta, kas asmeniškai jo prašė ir kam jo reikia, jeigu tą projektą pateikia Vyriausybė.
Antras dalykas. Aš žiūriu į gerbiamąją Seimo Pirmininkę. Iš tikrųjų nematau sesijos darbų programoje jokių Seimo priemonių, jokių veiksmų, kuriais būtų apginta konstitucinė Seimo teisė iš ministrų išgirsti tiktai tiesą. Todėl aš, kol nematau jokių kitų veiksmų, siūlau nepritarti sesijos darbų programai, nes taip ir nežinosime, ar ministrai, atėję čia, į Seimo tribūną, kalba tiesą, ar meluoja, kaip jau čia yra įprasta, ir toks darbas būtų visiškai bergždžias.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Nuomonė už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiami kolegos, dar kartą su nauja sesija, su artėjančia Kovo 11-ąja! Aš norėčiau pakviesti pritarti pateiktai sesijos darbų programai ir dirbti Lietuvos žmonių labui. Turbūt mano kolega, neseniai kalbėjęs kitoje pusėje, primiršo, kad laikai pasikeitė, Vyriausybė dirba žmonėms. Mes turime labai aiškų progresą. Yra pasiūlyta daug sprendimų, kurie iš tikrųjų teigiamai atsilieps Lietuvos žmonių gyvenimui. Jau premjeras daug minėjo ir apie socialinio modelio teigiamus dalykus, kurie padarytų lankstesnį prieinamumą prie darbo rinkos ir galėtų sparčiau kelti mūsų ekonomiką. Sprendimai, ypač krašto apsaugos srityje… Aš žinau, jūs priešinotės ir šių metų biudžetui, bet ką darysi! Seimo dauguma, man atrodo, palaiko tuos sprendimus, kad reikia stiprinti Lietuvos gynybą, Lietuvos saugumą.
Tikrai reikia dirbti, reikia priimti šios dienos sprendimą ir bendromis jėgomis įvykdyti mūsų įsipareigojimus Lietuvos žmonėms. Todėl kviečiu tiek poziciją, tiek ir opoziciją, tuos, kurie dar turi tą jausmą, kad esame išrinkti į Seimą dėl to, kad dirbtume žmonėms, pritarti mūsų numatytiems darbams.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už, prieš išsakytos. Noriu reaguodama tik pažymėti, kad visi turime visada sakyti tiesą, laikytis įstatymų ir laikytis priesaikos, kurią davėme šioje salėje. Ministrai taip pat.
Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų patvirtinta programa, balsuojate už. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau grįžti į savo darbo vietas! Gerbiami Seimo nariai! Tuos, kurie esate ne savo darbo vietoje, prašau grįžti į savo darbo vietas. K. Daukšys, A. Paulauskas, A. Skardžius ir visi kiti. Kviečiu balsuoti. R. Tamašunienė. Suprantu, kad ministras jus agituoja balsuoti už jį, kai bus jo klausimas, bet reikia grįžti dirbti. Balsuojame! Kas pritariate programai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 77, prieš – 11, susilaikė 17. Po pateikimo pritarta. Svarsto visi komitetai.
Kaip ir minėjau, antradienį plenarinis posėdis prasideda 11 valandą. 10 valandą komitetai renkasi į… Be abejo, galite ir anksčiau susirinkti, bet iki 10 valandos jūs turite pakankamai laiko apsvarstyti.
Pirmiausia iš eilės. Negaliu nesuteikti žodžio savo pirmam pavaduotojui. V. Gedvilas. Prašom.
V. GEDVILAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Aš labai trumpai. Mano balsas „už“. Tiesiog neveikia ir dabar mano kortelė.
PIRMININKĖ. V. Gedvilas – už. Dėl protokolo.
Pirmas – gerbiamasis V. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ačiū. Aš norėčiau dėl vedimo tvarkos. Gerbiamoji Pirmininke, svarstome darbų programą. Toks svarbus klausimas, o jūs taip mechaniškai… Liko keli Seimo nariai, norėjo pasidomėti, užduoti klausimus, o jūs tiesiog paėmėte ir nepasitarusi nutraukėte. Pavyzdžiui, aš norėjau sužinoti jūsų ir Ministro Pirmininko nuomonę, kaip bus su dviguba pilietybe. Ar yra politinė valia, kaip buvo planuojama, kartu su Seimo rinkimais skelbti referendumą? Nes jeigu šitokia valia yra, vadinasi, reikia galvoti ir jau dabar rengtis. Aš klausiu kaip Konstitucijos komisijos atstovas. O, šalia šito klausimo, norėčiau… Seimui, kuris suplanavo tiek daug gražių darbų, ir Vyriausybei vis dėlto tuos darbus įgyvendinti, nes žinote, kaip gali atsitikti: priplanuosime, tikėsimės, o jus vieną po kito suims, areštuos, uždarys ir nebus kam dirbti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Aš labai atsiprašau, pažiūrėjome, kad tikrai trys Seimo nariai dar buvo, jeigu jūs reikalaujate, tai mes galime grįžti prie tos procedūros. (Balsai salėje) Labai atsiprašau, tiesiog ekrane nesimatė.
Taip, A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, keli dalykai. Iš tikrųjų man keista, kad jūs šiandien elgiatės kitaip, negu neeilinės sesijos metu. Neeilinės sesijos metu, po to, kai Seimas priėmė sprendimą, kad neturi sesijos darbų programos, jūs iš karto atsistojote, nedavėte net replikuoti ir pradėjote giedoti himną.
Dabar Seimas, neturėdamas darbų programos, nes tiktai yra pritarta po programos pateikimo, dar kol kas negieda himno, tai aš noriu jus paraginti atsistoti ir pradėti giedoti himną, ir tuo baigiame darbą, nes Seimas be darbų programos tiesiog negali dirbti – jūs tai įrodėte per neeilinę sesiją. Jūs tą klaidą galėtumėte ištaisyti, jeigu prisimintumėte dar vieną šiandien padarytą klaidą, nes, kiek aš suprantu, šitą klausimą mes pradėjome svarstyti net nepatvirtinę dienos darbotvarkės. (Balsai salėje) Tai dienos darbotvarkė… Na, nebuvo jokio svarstymo!
PIRMININKĖ. Bendru sutarimu patvirtino.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Jūs pasveikinote ir puolėme…
PIRMININKĖ. Pirmininkavo V. Gedvilas, ir visi bendru sutarimu patvirtino.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Negirdėjome jokio bendro sutarimo. Tai tada noriu pažymėti, kad yra šiurkščiai pažeistas Seniūnų sueigos sprendimas, nes darbotvarkėje nematome Vyriausybės valandos, o Seniūnų sueiga buvo priėmusi sprendimą, kad turi būti Vyriausybės valanda.
PIRMININKĖ. Labai ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tai visiška painiava, geriau atsistokite, sugiedame himną ir einame dar pailsėti.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Aš noriu pasakyti, kad Seniūnų sueiga galutinai nepriėmė sprendimo, buvo tik jūsų pasiūlymas ir daugelis buvo prieš. Dėl jūsų pastebėjimo. Šiandieną Prezidentės yra grąžinti du įstatymo projektai, mes privalome juos svarstyti pagal Statutą, taip pat komisijos yra baigusios darbus, ir mes turime suteikti galimybę daryti pateikimą. Tai visiškai nesusiję su jūsų minima programa. Mes turime užbaigti procedūras, kurias numato Statutas. Tai viena.
Kita. Dar kartą labai atsiprašau tų Seimo narių, kurių nematėme ekrane ir nesuteikėme žodžio paklausti, tikrai labai atsiprašome. Asmeniškai atsiprašau. (Balsai salėje)
Dėl jūsų paminėjimo, kad reikia giedoti himną, tai noriu labai atsakingai ir labai rimtai pasakyti, kad tikrai prašau nespekuliuoti himno tema, nes noriu priminti, kad yra Himno įstatymas ir praeitą kartą, kada posėdžių salėje buvo giedamas himnas, daugelis Seimo narių iš jūsų frakcijos ir iš kitų atsistojo ir ėjo. 5 straipsnis kalba apie tai, kad giedant himną privaloma stovėti. Jūs jau kartą pademonstravote nepagarbą, pažeidėte įstatymą, todėl aš, kaip Seimo Pirmininkė, norėčiau paprašyti baigti kalbėti nepagarbiai apie mūsų Lietuvos himną ir jo vartojimą. (Balsai salėje)
Taip, prašom. Gerbiamasis K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų praeitos neeilinės sesijos pabaigoje, kada didelė dalis Konservatorių frakcijos giedant himną atsistojo ir išėjo, aš galvojau, kad jie specialiai pažeidė įstatymą, bet, pasirodo, čia kita bėda – tiesiog jie negirdi, ir todėl A. Kubilius šiandien nieko negirdėjo, ką mes čia šnekėjome salėje. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamas P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji konservatoriai, iš tikro labai jau nepiktnaudžiaukite Lietuvos himnu, nes ar neatsitiks jums giedant Lietuvos himną, kaip rašė R. Juknevičienė, užgiedoti Tarybų Lietuvos himną. Aš kreipiausi į prokuratūrą dėl to klausimo, kaip Lietuvos himno išniekinimo, laukiu atsakymo, bet kadangi partija globojama D. Grybauskaitės, greičiausiai tyrimas nebus pradėtas.
Antras dalykas. Man labai keista. Krikščionė demokratė dar šiandien prisimena Tarybų Lietuvos himną, tai, matyt, vakarais vietoj maldos „Tėve mūsų“ gieda Tarybų Lietuvos himną, kad jo nepamirštų. Man susidarė toks įspūdis. Tikrai nežinau nė vieno žodžio iš Tarybų Lietuvos himno.
PIRMININKĖ. Ačiū. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Pirma, aš norėjau pasakyti, kad irgi norėčiau, kad protokole būtų pažymėta, kad aš – už darbotvarkę, atsiprašau, norėjau balsuoti už programą.
Antra, kolegai V. A. Matulevičiui dėl referendumo. Iš tikrųjų Referendumo įstatymo ypatybė tokia, kad sprendimas arba nutarimas dėl referendumo paskelbimo turi būti priimtas ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius iki balsavimo arba ne vėliau prieš kaip du. Tai mums reikia apsispręsti, ir tiesiog čia turi būti politinis sutarimas: arba pratęsti pavasario sesiją dar dešimčia ar dvylika dienų, arba surengti neeilinę sesiją rugpjūčio mėnesį. Tai čia tik dėl šito.
PIRMININKĖ. Ačiū už paaiškinimą. Gerbiamas R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Pirmininkė apeliavo į tiesos sakymą, tai norėčiau atkreipti gerbiamojo J. Oleko dėmesį: arba jis tegul pasiskaito įstatymus, kuriuos siūlo čia mums priimti pavasario sesijoje, arba jeigu jis juos jau pasiskaitė, tada jis tyčia jus klaidina. Tai jeigu jis mano, kad labai gerai, kai Darbo kodekse suteikiama nauja teisė atleisti vaikus auginančias motinas ir tėvus iš darbo bet kada darbdavio valia, neįgaliuosius darbdavio valia, susirgusius darbdavio valia, ir tai vadina gėriu, tada jūs skaitykite įstatymą arba patikslinkite, kaip jūs suvokiate gėrio sąvoką.
Jeigu jūs manote, kad kitoje socialinio modelio dalyje, kad mūsų gyventojams santykinės pensijos turi mažėti, lyginant su vidutine alga (tai jūsų pačių duomenimis pateikta), yra gėris, tai irgi tada prašau pasitikslinti gėrio sąvoką arba skaityti įstatymus ir neklaidinti mūsų žmonių, kurie klausosi mūsų transliacijos.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū, visi kalbas išsakėme.
Darbotvarkės 1-4 klausimas… Taip, dar reikia paskelbti svarstymo datą, taigi Seimo nutarimą svarstysime kovo 15 dieną, ir visi komitetai pristatys išvadas. Galime datai pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galima!“ ) Pritarta.
11.17 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 70 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 701 straipsniu įstatymas Nr. XIIP-3377GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 70 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 701 straipsniu įstatymas Nr. XIIP-3377, grąžintas Lietuvos Respublikos Prezidentės. Kviečiu Respublikos Prezidentės vyriausiąją patarėją R. Kačkutę padaryti pateikimą.
R. KAČKUTĖ. Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, 2016 m. sausio 8 d. Prezidentė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Seimo priimtą Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 701 straipsniu įstatymą kaip neatitinkantį Konstitucinio Teismo suformuluotos doktrinos.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas, yra konstatavęs, kad kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys laikomi gerai besimokančiais, turi būti nustatyti įstatyme. Iš anksto žinomi, aiškūs, objektyvūs ir skaidrūs. Jie negali nukrypti ne tik nuo konstitucinės gero mokymosi sampratos, bet ir kiekvienam suprantamos ir visuotinai pripažintos žodžio „geras“ reikšmės. Seimui grąžintame įstatyme apibrėžta, koks asmuo laikomas gerai besimokančiu (cituoju): „Gerai besimokančiu laikomas asmuo, kurio studijų rezultato vidurkis po aukštosios mokyklos nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurių atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, yra gerai pagal aukštosios mokyklos statute, atsižvelgus į studijų sričių ir krypčių specifiką, nustatytą studijų rezultatų vertinimo sistemą.“ Tai reiškia, kad aukštosios mokyklos galėtų pačios spręsti, kokie studentai bus vertinami kaip gerai besimokantys.
Kaip matyti, įstatyme nėra įtvirtinti jokie kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys būtų laikomi gerai besimokančiais aukštojoje mokykloje. Reglamentuota, kad kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys būtų laikomi gerai besimokančiais, būtų nustatyti aukštųjų mokyklų statutuose, o tai sudaro prielaidas skirtingų aukštųjų mokyklų statutuose nustatyti skirtingus kriterijus. Taigi sukuriamos prielaidos susidaryti situacijai, kai Lietuvos Respublikoje nebus nustatyti visiems studentams vienodi kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys būtų laikomi gerai besimokančiais, o kiekvienos aukštosios mokyklos statute gali būti įtvirtinta skirtinga gerai besimokančio studento samprata.
Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo yra apibrėžta, koks asmuo laikomas gerai besimokančiu, neatitinka Konstitucijos nuostatų. Svarbu pažymėti, kad, prieš priimdama sprendimą, Prezidentė susitiko su švietimo, teisės, Vyriausybės ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atstovais ir aptarė Seimo priimtą Mokslo ir studijų įstatymą. Susitikime buvo pripažinta, kad priimtas įstatymas prieštarauja Konstitucinio Teismo doktrinai, todėl buvo atsižvelgta į išsakytą nuomonę bei siūlymus ieškoti naujo bendro sutarimo dėl gerai besimokančio studento sąvokos apibrėžimo. Susitikimo metu buvo prieita prie nuomonės, kad nustatant įstatyme kriterijus, kuriuos atitinkantys asmenys būtų laikomi gerai besimokančiais, rekomenduotina juos susieti su studento pasiekimų lygmeniu, atsižvelgti į studijų krypties specifiką, vienais iš kriterijų laikyti akademinių skolų neturėjimą ir visų studijos programų reikalavimų įvykdymą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo Teisės departamentas savo išvadoje dėl teikiamo Prezidento dekreto pritaria Respublikos Prezidento dekrete išdėstytiems argumentams, kad priimtame įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo yra apibrėžta, koks asmuo laikomas gerai besimokančiu, neatitinka oficialios konstitucinės doktrinos. Prezidentė siūlo palaikyti šį veto ir įstatymą laikyti nepriimtu. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia R. Paliukas. Primenu, klausimui – minutė, atsakymui – dvi minutės.
R. PALIUKAS (DPF). Gerbiamoji pranešėja, kadangi aš dalyvavau jūsų minėtame susitikime, jau tada buvo matyti, kad tai, ką Seimas priėmė sesijos pabaigoje – gerbiamojo G. Steponavičiaus pataisą, galimai prieštaraus Konstitucijai, ir tą mes matome. Aš irgi pritariu, kad šitas Rektorių konferencijos pasiūlymas gal ir gali būti svarstytinas, ir jis, jeigu bus pritarta veto, bus svarstomas, tačiau noriu paklausti, kaip jūs galvojate, kai tada komitetas priėmė sąvoką, kad gerai besimokantis yra tas, kuris mokosi geriau negu vidutiniškai ir daugiau negu septynetui, ar yra dar kokia galimybė grįžti prie šito apibrėžimo ir prie lentelės? Jūsų nuomonė.
R. KAČKUTĖ. Aš manyčiau, kad reikėtų galbūt geriau eiti tuo keliu, kuris siūlomas Prezidentės veto, ir susieti geriau su studento pasiekimų lygmeniu, nes tas variantas dėl konkretaus balo įtvirtinimo iš tikrųjų galėtų kelti problemų skirtingų sričių studentams, tai yra humanitarinių ir tiksliųjų mokslų. Todėl geriau yra sieti, bent jau mūsų siūlymas būtų sieti su studentų pasiekimų lygmeniu, o ne su konkrečiu balu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia M. Zasčiurinskas. Ruošiasi A. Pitrėnienė.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aišku, kriterijai turi būti, jie turi būti aiškūs, skaidrūs, kad nebūtų jokių dviprasmybių ir korupcijos. Bet aukštąjį mokslą mūsų Konstitucijoje nusako 41 straipsnio antra pastraipa, aš pavadinsiu antra pastraipa, yra du sakiniai. Pirmas sakinys: „Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus.“ Dabar žiūrėkite, Lietuva pagal skurdą yra viena skurdžiausių Europos Sąjungos valstybių, pagal socialinius ir tuos visus rodiklius mes esame gale, trečioje vietoje, atskirtis didėja, skurdas nemažėja, regioninė politika nevykdoma. Sakykite, kokie gali būti tokie patys kriterijai, kad visiems būtų prieinamas aukštasis mokslas, jeigu žmonės neturi pinigų, jeigu neturi lėšų ir gyvena skurdžiai? Ar jums neatrodo, kad kaip kriterijus turėtų būti įvestas ir skurdo aspektas? Ačiū.
R. KAČKUTĖ. Jūsų klausimas yra ne apie vertinimo kriterijus, o apie aukštojo mokslo pasiekiamumą. Šiuo metu iš tikrųjų Lietuva yra viena iš tų valstybių, kur yra vienas iš didžiausių procentų žmonių, turinčių aukštąjį mokslą, bet tai, ko jūs klausiate, turi būti stojimo į aukštąjį mokslą kriterijuose, o ne pasiekimų vertinimo jau įstojusių į aukštąjį mokslą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Pitrėnienė. Ruošiasi J. Sabatauskas.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Gerbiamoji patarėja, pirmiausia norėčiau padėkoti, kad vasaros metu Prezidentė, jūs, visos patarėjos, surinkote didelį būrį žmonių, suvokiančių šitą problemą, matančių, kad spręsti reikia, ir suvokiančių, kad įstatymo, Konstitucinio Teismo išaiškinimo, nereikia ieškoti, kaip apeiti, o jį reikia tiesiog įgyvendinti teisingai. Jau tai yra nuostabiai padarytas didelis žingsnis, už ką ir dėkoju, o ar tai bus vienokia forma, ar kitokia, aiškiai yra pasakyta: tai turi būti apibrėžta įstatymu. Tai negali būti skirtinga viename ar kitame universitete. Aš manau, kad turėsime susitarti.
O klausimas labai paprastas. Galbūt kas nors jau pasiūlė idealią formulę?
R. KAČKUTĖ. Mano žiniomis, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas jau pradėjo galvoti ir rinkti siūlymus ir turi tikrai labai neblogų pasiūlymų. Manau, kad artimiausiu metu šiame komitete bus rastas pats geriausias sprendimas, kuris neprieštaraus Konstitucijai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi M. A. Pavilionienė.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, jūs pristatėte Prezidentės veto reaguodami ir į aukštųjų mokyklų rektorių poziciją, tačiau nepasiūlėte jokios redakcijos, siūlote grąžinti, kitaip sakant, į dabartinę būseną, kai yra vakuumas. Po Konstitucinio Teismo nutarimo yra vakuumas, nes ankstesnę redakciją Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia Konstitucijai, vadinasi, šiandien mes neturime nei kriterijų, mes neturime nei vienokio ar kitokio vertinimo, pagal kurį būtų nustatomas asmuo, kuris laikomas gerai besimokančiu. Ar, svarstydami šį įstatymo projektą ir spręsdami klausimą dėl veto, neturėjote jokių variantų, kokį būtumėte galėję pasiūlyti Seimui dabar kartu su veto?
R. KAČKUTĖ. Labai ačiū už klausimą. Prieš vetuodama įstatymą, kaip jau minėjau, Prezidentė buvo susitikusi su švietimo, teisės ekspertais, taip pat Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atstovais ir buvo aptarti tam tikri pagrindiniai siūlymai, pavyzdžiui, susieti gerai besimokančio sąvoką su studento pasiekimo lygmeniu, atsižvelgti į studijų krypties specifiką, vienais iš kriterijų laikyti akademinių skolų neturėjimą ir taip toliau. Šie dalykai yra išdėstyti Prezidentės veto. Kodėl Prezidentė nepateikė labai konkretaus pasiūlymo? Nes to pasitarimo metu buvo paprašyta leisti Seimo komitetui ir visiems ekspertams dar detaliau tiesiog patikslinti formuluotę. Dėl krypties yra sutarta, taip pat sutariame su aukštojo mokslo specialistais, su teisininkais, tai dabar tiesiog yra diskutuojama, gludinamos pačios formuluotės. Man atrodo, kad dekrete yra nurodyta pagrindinė kryptis, kuria reikėtų eiti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia M. A. Pavilionienė. Ruošiasi I. Degutienė.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamoji pranešėja, man vis dėlto lieka neaišku – sieti gerai besimokančio sąvoką su studentų pasiekimo lygiu. O kaip jūs išmatuosite tą pasiekimo lygį? Man labai keista, kad visą laiką gilinama priešprieša tarp tiksliųjų mokslų, gamtos mokslų bei humanitarinių ir socialinių mokslų. Jeigu yra Prezidentės prašymas išryškinti bendrus reikalavimus gerai besimokančiam, tai kodėl mes darome takoskyrą? Ir dar viena detalė. Lietuvos universitetai turi autonomiją ir turi savo statutus, kur tai apibrėžiama, ar čia nebus pažeistos autonomijos? Ačiū.
R. KAČKUTĖ. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų studentų pasiekimų lygmenys jau yra apibrėžti tam tikruose žemesnio lygio teisės aktuose, ekspertai ilgai dirbo ir labai gerai išdiskutavo, kaip reikėtų vertinti kiekvieną studijų kryptį. Tai visiškai nereiškia supriešinimo, tai reiškia atsižvelgimą į tam tikros studijų krypties specifiką. O dėl jūsų klausimo, ar tai neprieštarautų, nesikirstų su autonomija, norėčiau pasakyti, kad Konstitucijoje yra labai aiškiai pasakyta, kad įstatymas turi nustatyti, apibrėžti, kas yra gerai besimokantys, tie kriterijai turi būti įstatyme ir visiems labai aiškūs. Tiesiog taip yra pasakyta Konstitucijoje, todėl manau, kad neprieštarautų universitetų autonomijai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, aš šiek tiek kartosiuosi ir užduosiu klausimą, panašų į R. Paliuko, nes man atrodo, kad komitete suformuluota nuostata buvo kur kas aiškesnė ir nediskriminacinė. Šiandien mes turime kalbėti ir apie studentų lygiateisiškumo principą, nesvarbu, kur aš studijuoju, bet sąvoka „gerai besimokantis“ turi būti labai aiški. Ir jeigu vieniems yra kažkokios nuolaidos, o kitiems tų nuolaidų nėra, tai ar tai nėra diskriminacinis momentas? Kitas dalykas yra lygiateisiškumo principas. Tai kuo studentas skiriasi, tarkim, studijuodamas Muzikos akademijoje ir Vilniaus universitete kažkokią kitą specialybę? Kaip jums atrodo, ar šitame projekte nėra diskriminacinių elementų?
R. KAČKUTĖ. Vertinti pagal lygmenis tai nereiškia diskriminuoti, nes dėl kiekvienos studijų krypties yra labai aiškiai pasakyta, kokių pasiekimų turi pasiekti, kokių gebėjimų turi įgyti kiekvienas studentas. Vertinimas pagal lygmenį reiškia, kad jeigu yra aukščiausias lygmuo, tai ir yra įvertinami patys aukščiausi pasiekimai. Aš kaip tik sakyčiau, čia nebūtų diskriminacinis, o būtų visiems vienodas vertinimas, tiesiog būtų atsižvelgta į specifiką, ką studijuoja, ir kokie reikalavimai yra keliami studentams, studijuojant vieną ar kitą studijų kryptį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai. Nuomonė už – R. Paliukas.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti Prezidentės veto, kadangi jau priimant šią įstatymo pataisą rudens sesijos pabaigoje buvo aišku, kad ji prieštarauja Konstitucijai. Tačiau Seimas gal neįsigilino ir pritarė gerbiamojo G. Steponavičiaus pataisai. Kaip jau minėjau, po susitikimo prezidentūroje komitetas dirbo ta linkme, buvo sudaryta neformali darbo grupė. Mes gavome Rektorių konferencijos pasiūlymą, kuris dabar yra truputį pataisytas ir teikiamas, t. y. gerai besimokančiojo sąvoką susieti su studentų pasiekimų lygmeniu, atsižvelgti į studentų krypties specifiką, vienais iš kriterijų laikyti akademinių skolų neturėjimą ir visų studijų programos reikalavimų įvykdymą.
Aš noriu pasakyti, kad kolegoms būtų aiškiau, šitie lygmenys irgi yra apibrėžti, yra trys lygmenys – slenkstinis lygmuo, tipinis lygmuo ir puikus lygmuo. Man atrodo, jeigu mes dar iškristalizuosime, ką tie lygmenys reiškia kalbant apie kiekvieną studijų kryptį, manau, kad komitetas galės priimti atitinkamą sprendimą ir vieną kartą šio klausimo svarstymus turėtume baigti. Kiek kartų mes galime priimti sprendimus, kurie, kaip išaiškėja po kiek laiko, prieštarauja Konstitucijai? Aš siūlau pritarti veto, ir jeigu Seimas pritars šitam veto ir paskirs mūsų komitetą toliau svarstyti šito įstatymo 70 straipsnio pakeitimą ir papildymą 701 straipsniu, mes numatę svarstyti kitą trečiadienį, kovo 16 dieną. Aš siūlau visiems pritarti veto.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kadangi po dvi nuomones dėl grąžinto įstatymo, nuomonė už – A. Pitrėnienė.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Negaišindama savo kolegų brangaus laiko, siūlau ir visus raginu pritarti veto ir pradėti dirbti.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Pradedame balsavimo procedūrą. Norėčiau paprašyti visus Seimo narius grįžti į savo darbo vietas. Kreipiuosi į Socialdemokratų frakciją, suprantu, kad aktualu aptarti su premjeru svarbius klausimus, bet laukia ir svarbus balsavimas. Pagal Statuto 165 straipsnio 2 dalį Seimas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu. Bus alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad svarstytume grąžintą įstatymą iš naujo, balsuojate už, kas laikote įstatymą mūsų nepriimtu, balsuojate prieš. Balsuojame.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 102, prieš – 1. Svarstys Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Siūloma svarstyti plenarinių posėdžių salėje kovo 17 dieną. Ar pritariate bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
11.38 val.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 22 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIIP-2032GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 22 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIIP-2032. Taip pat grąžintas Prezidentės. Pranešėja – R. Svetikaitė, Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja. Prašom.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien esu įpareigota jums pristatyti Respublikos Prezidento 2015 m. gruodžio 30 d. dekretą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo grąžinimo Seimui pakartotinai svarstyti“. Seimo priimtas įstatymas numato reikalavimą gauti kompetentingos institucijos leidimą išvežti žmogaus palaikus į užsienio valstybes, kurios yra ratifikavusios tarptautinę sutartį, tai yra susitarimą dėl mirusiųjų kūnų pervežimo. Lietuva jį ratifikavo 2009 metais. Šį susitarimą yra ratifikavusios 23 iš 47 Europos Tarybos valstybių, tarp jų tik 17 iš 28 Europos Sąjungos valstybių narių. Taigi, jeigu šitas įstatymas įsigaliotų, minėtą leidimą gauti reikėtų tik tais atvejais, kai žmogaus palaikai būtų vežami iš Lietuvos į kitas 16 Europos Sąjungos valstybių narių. Kitų vienuolikos Europos Sąjungos valstybių, kurios minėto susitarimo nėra ratifikavusios, atžvilgiu šitas reikalavimas nebūtų taikomas. Vadinasi, susidarytų tokia situacija, kai, pavyzdžiui, žmogaus palaikus vežant iš Lietuvos į Latviją, gauti leidimą reikėtų, o norint žmogaus palaikus vežti į kitą Europos Sąjungos valstybę, pavyzdžiui, Lenkiją, toks reikalavimas gauti leidimą nebūtų taikomas.
Tokia įstatymo nuostata yra diskriminacinė ir neatitinka Europos Sąjungos teisės, konkrečiai direktyvos dėl paslaugų vidaus rinkoje nuostatų. Į tai dėmesį atkreipė ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuris pateikė Prezidentei prašymą vetuoti šį įstatymą. Pastabų dėl šio įstatymo išsakė ir Europos teisės departamentas, Konkurencijos taryba.
Pažymėtina ir tai, kad priimtas įstatymas neužtikrina ir efektyvios su žmonių palaikų gabenimu susijusios valstybinės kontrolės, pavyzdžiui, kaip laikomasi įstatyme nustatytų draudimų tam tikromis aplinkybėmis palaikus balzamuoti arba kremuoti. Įstatymas turi nustatyti vieningą žmonių palaikų vežimo priežiūros sistemą, kuri, viena vertus, leistų suderinti prisiimtus tarptautinius ir Europos Sąjungos teisės įsipareigojimus, kita vertus, užtikrintų ir viešojo intereso apsaugą šioje srityje. Todėl Prezidentė siūlo patobulinti priimtą įstatymą pagal teikiamus konkrečius pasiūlymus, kurie pašalintų jo nuostatų prieštaravimą Europos Sąjungos teisei, įgyvendintų iš tarptautinės sutarties kylančius įsipareigojimus ir sugriežtintų dokumentų, susijusių su žmogaus palaikų pervežimu, apskaitą.
Todėl kviečiu gerbiamuosius Seimo narius palaikyti šiuos siūlymus ir iš naujo svarstyti grąžintą įstatymą, jį patobulinti pagal pateiktus pasiūlymus. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys ir jis klausia. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji Pirmininke. Mano toks klausimas. Dabar pagal Seimo priimtą įstatymą yra tokia tvarka, tokia schema, kad žmogaus palaikai per valstybę turi būti vežami žinant tai valstybei ir turint tos valstybės atitinkamą leidimą, šiuo atveju Vyriausybės. Dabar siūloma (ar aš neteisingai suprantu?), kad tais atvejais Lietuvos Respublikos žinojimo nereikia, leidimo nereikia, jei kuri nors kita valstybė sugalvojo vežti žmogaus palaikus per mūsų valstybę.
Tai mano klausimas yra toks. Ar jūs nematote pavojaus, kad priėmus jūsų siūlymus per Lietuvą gali būti nutiestas kelias pervežti per įvairius konfliktus žuvusių karių palaikus be Lietuvos Respublikos žinios? Pavyzdžiui, jei panagrinėtume tokius atvejus, kaip yra sprendžiama Jungtinėse Amerikos Valstijose, ten net pasvajoti negalima, kad kas nors palaikus galėtų pervežti per Jungtinių Amerikos Valstijų teritoriją nežinant tos valstybės institucijoms. Ar jūs nematote pavojaus, kad toks sprendimas gali prieštarauti (aš įsitikinęs, bet aš ne teisininkas) mūsų Lietuvos Respublikos Konstitucijai? Ačiū.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Iš tikrųjų ši problema ir yra sprendžiama tais pasiūlymais. Jei pažiūrėtume į tuos pasiūlymus, kurie pateikti prie dekreto 2 straipsniu, ir yra, kad žmogaus palaikai užsienio valstybėse yra vežami turint Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti mirusiojo kūną. Ir ta apskaita, kurią siūloma įvesti, norima ją sugriežtinti, o ne palengvinti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū. Nuomonės už, prieš? Nėra. Balsuojame. Balsuojame taip pat, kaip ir prieš tai. Kas už tai, kad grąžintume įstatymą iš naujo svarstyti, balsuoja už, kas už tai, kad laikytume įstatymą nepriimtu, balsuoja prieš. Alternatyvus balsavimas.
Balsavo 102 Seimo nariai. Už – 100, prieš – 2. Grąžintas svarstyti iš naujo Sveikatos reikalų komitetui. Siūloma svarstymo data – kovo 17 diena. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
11.45 val.
Informaciniai pranešimai
Dabar noriu pakviesti krašto apsaugos ministrą J. Oleką. Jis nori nuo pat ryto mums kažką svarbaus pasakyti.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, mielieji kolegos, aš noriu, sveikindamas su artėjančia Kovo 11-ąja, perduoti sveikinimus nuo Seimo futbolo klubo narių. Praeitą savaitgalį kaip tik gerbiamosios Pirmininkės gimtinėje, atsiprašau, teritorijoje – Ukmergėje, Šventupėje, buvo organizuotas futbolo turnyras Kovo 11-ajai paminėti. Seimo futbolo komanda laimėjo pirmąją vietą. Dėkoju visiems komandos nariams, ypač M. Basčiui, kuris buvo geriausias mūsų komandoje, ir dar kartą sveikinu. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Labai smagu, kad Seimo nariai ne tik aktyviai dirba, bet ir aktyviai sportuoja, yra sveiki ir galintys dar daug nuveikti žvelgdami į ateitį.
11.46 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl pritarimo Rimanto Šadžiaus kandidatūros siūlymui į Europos Audito Rūmų narius“ projektas Nr. XIIP-3937 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl pritarimo Rimanto Šadžiaus kandidatūros siūlymui į Europos Audito Rūmų narius“ projektas Nr. XIIP-3937. Pateikimo stadija. Kviečiu Ministrą Pirmininką A. Butkevičių.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, apie R. Šadžių galėčiau kalbėti labai ilgai ir daug. Bet labai trumpai pagal procedūrą, kurią aš turiu atlikti, noriu jį pristatyti. Pristatymas atliekamas vadovaujantis Seimo statuto 18020 straipsniu. Siūlome pritarti R. Šadžiaus kandidatūrai į Europos Audito Rūmų narius.
Trumpai pasakysiu, kad R. Šadžius yra gimęs 1960 m. spalio 8 d. Vilniuje. 1978 metais aukso medaliu baigė Vilniaus 23-ąją vidurinę mokyklą, įgijo aukštąjį chemiko išsilavinimą Michailo Lomonosovo institute, 2002 metais baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą.
Dirbti pradėjo Michailo Lomonosovo universiteto Chemijos fakulteto Molekulinės spektroskopijos laboratorijos inžinieriumi. 1989 metais darbus tęsė Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos katedroje. Vėliau dirbo redaktoriumi mokslinės literatūros leidybos paslaugų įmonėje. Nuo 2003 metų dirba valstybės tarnyboje. 2003–2007 metais buvo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos apsaugos bei finansų viceministru.
2007–2008 metais buvo ir nuo 2012 m. gruodžio 13 d. yra Vyriausybės finansų ministras.
R. Šadžius moka anglų, lenkų, prancūzų, rusų ir vokiečių kalbas. Jis yra apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.
Mielieji Seimo nariai, kviečiu vieningai pritarti šiai kandidatūrai. Tikrai galėčiau, kaip sakiau, kalbėti ilgai apie nepaprastai sėkmingą kaip finansų ministro pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, nes jam buvo iškeltas didžiulis uždavinys patvirtinti 2014–2020 metų finansinę perspektyvą Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu. Jis ne tik su ta užduotimi susitvarkė, kalbant apie finansinę, ekonominę ir kai kurią socialinę politiką, bet ir su kitomis užduotimis.
Tikrai nenoriu gaišinti jūsų laiko. Tai tikrai žmogus, kuris vertas užimti Europos Audito Rūmų nario vietą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame Ministrui Pirmininkui. Dabar pagal Statuto 200 straipsnio 7 dalį žodis suteikiamas kandidatui. Iki 10 minučių. Prašom, gerbiamasis ministre.
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, apie save šnekėti visada yra labai sunku. Pirmiausia, žinoma, norėčiau padėkoti Ministrui Pirmininkui, kuris pasiūlė man šią galimybę praplėsti savo akiratį ir veiklos spektrą. Tikrai ačiū už pasitikėjimą Ministrui Pirmininkui ir Vyriausybei, kuri palaikė mano kandidatūrą, Lietuvos Respublikos Prezidentei už pritarimą mano kandidatūrai. Manau, kad tai ir didžiulis iššūkis, ir kartu didelė garbė. Iššūkis todėl, kad Europos Audito Rūmai įvardijami tarp septynių svarbiausių Europos Sąjungos institucijų, kurios yra įrašytos į Europos Sąjungos sutartį greta Europos Parlamento, Europos Vadovų Tarybos, Europos Sąjungos Ministrų Tarybos, Europos Komisijos, Teisingumo Teismo ir Europos centrinio banko. Dalyvavimas ten reikalauja, kaip sutartyse ir numatyta, aukštos kvalifikacijos. Viliuosi, kad savo veikla iki šiol įrodžiau, kad ta kvalifikacija, be abejo, jau yra, aš ją nuolat tobulinu, ir nepriklausomumą. Manau, kad kai vykdžiau sunkias finansų ministro pareigas, kurios dažnai yra karštame taške, man pavykdavo sunkiais momentais suderinti ir pozicijos, ir opozicijos pozicijas, pasiūlyti tuos sprendimus, kurie pasirodydavo priimtini, na, beveik visam Seimui. Tikrai ačiū Seimo nariams, kad balsuojant už kiekvienų ateinančių metų biudžetus biudžetas surenka daugiau balsų negu pagal politinę logiką priklausytų.
Žinoma, tai tam tikra atstovavimo mūsų valstybei, Lietuvos Respublikai, funkcija, nes Europos Sąjunga tai yra bendrija, sudaryta iš 28, beje, be galo skirtingų valstybių. Tą aš pamačiau 2013 metais pats asmeniškai, kada teko vadovauti ECOFIN’ui, Ekonomikos ir finansų ministrų tarybai. Pozicijų derinimas, be abejo, turi turėti tam tikrus pagrindus. Štai tie pagrindai patys esmingiausi – taika, demokratija, žmogaus teisės, gerovės valstybės, tvarios gerovės valstybės kūrimas, tai yra uždaviniai, kuriuos mes galime tik kartu Europos Bendrijoje pasiekti. Bet kiekvienas turime atstovauti savo šaliai, nes nėra to (aš pats mačiau) atskirai paimto Briuselio, kuris ten klastingai diktuoja sąlygas visiškai skirtingai nuo to, ką mes matėme iki tol, 50 metų būdami kitoje „sąjungoje“, kurios pavadinimą rašyčiau su kabutėmis, nes iš tikrųjų buvo Maskva ir Maskvos diktatas.
Šiai Sąjungai dirbti, be abejo, didžiulė atsakomybė, žinoma, nepriklausomumas reikš, kad turėsiu nusišalinti visais atvejais, kai bus kalbama apie sričių, tiesiogiai susijusių su Lietuvos Respublika, auditą, tačiau, manau, mano pareiga bus, jeigu jūs sutiksite deleguoti ir jeigu Europos institucijos, pirmiausia Europos Parlamentas, pritars mano kandidatūrai, nustatyti tvirtą ryšį tarp šios svarbios Europos Sąjungos institucijos ir Lietuvos Respublikos. Europos Audito Rūmai glaudžiai bendradarbiauja su Europos Parlamentu, manau, kad mano pareiga būtų nustatyti tą bendradarbiavimą tarp Europos Audito Rūmų ir Lietuvos nacionalinio parlamento. Aš tą stengsiuosi daryti. Prašyčiau pritarti mano kandidatūrai, ir pasistengsiu jūsų pasitikėjimą, kurio siekiu šiandien, pateisinti realiais darbais. Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Atsakyčiau į klausimus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Pagal Statutą numatyta 15 minučių klausimams ir atsakymams. Pirmasis klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis ministre, po Ministro Pirmininko iš tikro gražaus pristatymo ir jūsų iš tikro puikios kalbos man kyla esminis klausimas. Kodėl mes turime jus, kaip gerą ministrą, kaip Ministro Pirmininko dešinę ranką, išleisti dabar išvažiuoti iš Lietuvos? Jeigu jūs toks geras, o iš tikro jūs neblogas ministras, jūs turėtumėte 6 mėnesius likti toliau dirbti, nes pradėtas darbas bus numestas, tai jūsų interesas, daugiau Lietuvos interesas, kad jūs baigtumėte. O jeigu jūs buvote blogas ministras, tai kodėl jus ten reikia skirti? Aš manau, mano nuomonė linksta prie to, kad jūs geras ministras ir turėtumėte likti dirbti Lietuvoje, nes likusiam laikui surasti ministrą, atsiprašau, finansų ministrą, t. y. Ministro Pirmininko dešinę ranką, yra neįtikėtinai sunku ir jis nespės įsidirbti. Todėl aš jūsų prašau Lietuvos vardan atsisakyti šio posto ir likti iki rinkimų dirbti mūsų Lietuvai. Jūs geras specialistas ir visada rasite darbą. Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamasis profesoriau, už aukštą įvertinimą. Paprastai šnekant, girdžiu jūsų palinkėjimą Lietuvos socialdemokratų partijai…
K. GLAVECKAS (LSF). Lietuvai!
R. ŠADŽIUS. …laimėti kitus rinkimus, kad būtų galima tęsti darbus ir po rinkimų. Jeigu kalbėčiau rimtai, visuomet savo veiklą grindžiu principu, kad žmonės yra svarbu, tačiau procedūros, mechanizmai, teisiniai mechanizmai, praktiniai mechanizmai, yra kur kas svarbiau. Yra kur kas svarbiau, kad veiktų institucijos ir kad institucijos sveikata ir sėkmingas veikimas nepriklausytų nuo vieno ar kito žmogaus, kuris jai vadovauja. Manau, kad man pavyko tai padaryti tose srityse, į kurias yra investuojamos ir administruojamos Europos Sąjungos lėšos, Europos Sąjungos paramos lėšos, manau, man pavyko daug ką padaryti mokesčių administravimo srityje, sutvirtinti Valstybinę mokesčių inspekciją, kuri dabar veikia daug geriau negu kadencijos pradžioje. Iš tikrųjų, mano nuomone, mes visur turėtume pirmiausia sutvarkyti teisę, o po to vadybą ir mažiau pasikliauti (žinoma, ačiū už komplimentą) vienokiais ar kitokiais gabiais, gerais žmonėmis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Noriu priminti, kad klausimui – viena minutė, atsakymui – dvi. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamas ministre, aš noriu į jus kreiptis kaip į buvusį socialinės apsaugos ir darbo viceministrą, niekada nepamiršiu, ir esamą finansų ministrą. Finansų ministro įtaka socialinės apsaugos sričiai yra didžiulė. Kokia yra padėtis šioje srityje, jūs puikiai žinote: nemažėjantis skurdas, didėjanti atskirtis, trečioji vieta nuo galo pagal atlyginimus, pagal socialines išmokas ir t. t., ir t. t. Jūs pradėjote dirbti finansų ministru šioje kadencijoje išties ypač sunkiomis sąlygomis. Konstitucinis Teismas iš karto pripažino, kad prieš tai buvusių konservatorių, liberalų ir vadinamųjų „valinskiečių“ priimti sprendimai atimti išmokas, pensijas, atlyginimus yra antikonstituciniai ir dabar juos reikia grąžinti. Dalį klausimų jūs išsprendėte. Aš sakau jūs, aišku, Seimas, bet jūs išsprendėte. Mano klausimas toks. Sakykite, jeigu jūs pabandytumėte antrą kartą įlipti į tą pačią upę, kaip jūs elgtumėtės šioje socialinės apsaugos srityje, ar jūsų sprendimai būtų tokie patys? Tai viena klausimo dalis.
Ir antroji klausimo dalis. Sakykite…
PIRMININKĖ. Laikas, laikas!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). …šioje institucijoje, į kurią jūs pretenduojate, kiek yra vyrų?
PIRMININKĖ. Nauja sudėtis dar nepaskelbta, padėsiu ministrui.
R. ŠADŽIUS. Antroji klausimo dalis yra paprastesnė. Moterų iš tikrųjų iš Europos Audito Rūmų narių yra mažuma, apytikriai ketvirtadalis, vyrų atitinkamai – trys ketvirtadaliai. Tikėsimės, gal ateityje situacija keisis, bet, kaip mačiau, naujų kandidatų, kurių šįmet pasikeis 9 iš 28, didžioji dauguma taip pat vyrai.
Dėl sprendimų. Jūs teisingai, gerbiamas Mečislovai, pasakėte, kad sprendimai nebuvo vienasmeniai. Sprendimai buvo išdiskutuoti, iškentėti ir po to priimti Vyriausybės ar Seimo sprendimais surenkant tam tikrą balsų daugumą. Man atrodo, kad mes, valdančioji koalicija, bet ir visas Seimas įrodė, kad yra darbingas. Per šią kadenciją mes ėjome teisingu keliu, kryptis buvo teisinga, nes mes suvaldėme ir fiskalinės drausmės klausimus, ir neperžengdami tų rėmų sugebėjome išspręsti, be abejo, visų neįmanoma, bet sugebėjome išspręsti daug socialinių problemų, kurios yra svarbios. Manau, kad tai tik patvirtina, kad bendromis jėgomis galima pasiekti labai daug, jeigu dirbama tvarkingai, nesiblaškant ir visiems matant bendrą tikslą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Masiulis, bet nematau salėje. Toliau – K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų aš džiaugiuosi, kad net opozicija aukštai įvertino jūsų gabumus ir sugebėjimą dirbti ministru, tik nesuprantu, kodėl jie nenori, kad Europos Sąjungoje šitą patirtį paskleistumėte. Bet aš noriu jūsų paklausti praktiškesnio klausimo suprasdamas, kad dar kol neišvažiavote, jūs tuos klausimus ir išspręsite. Neapmokestinamojo pajamų dydžio suderinimas su minimaliu atlyginimu, nes visi suprantame, kad reikia laukti realaus pajamų didėjimo, ypač tiems žmonėms, kurie uždirba nedidelius atlyginimus. Kaip jūs manote dėl šio dalyko? Ar jūs matote kokią nors galimybę tai padaryti, ar čia yra koks nors didelis prieštaravimas?
R. ŠADŽIUS. Ačiū už gerą klausimą. Prieštaravimų nematau. Aš vis dėlto nesiečiau minimalios mėnesinės algos, kuri daugiau turėtų būti nulemta šalies ekonomikos galimybių, nes minimalią mėnesinę algą vis tiek kažkas sumoka. Ir ne tik valstybė. Valstybė galbūt gali susikaupusi pasirengti sukaupti resursus ir mokėti didesnę minimalią algą. Svarbiausia – ar sugebėtų sąžiningai mokėti minimalią mėnesinę algą verslas, nes iš verslo mes tikrai girdime daug istorijų, kai žmonės gauna 240 eurų realią algą, užrašoma jiems pusė darbo dienos, o yra priversti dirbti visą darbo dieną. Antraip įmonė neišsimoka, tiems žmonėms šitaip paaiškina, bet žmogus praranda socialines garantijas. Su šitokiais reiškiniais reikia kovoti. Minimalios mėnesinės algos tie faktoriai, ją nulemiantys, yra truputį kitokie ir ekonomikoje guli.
Dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio čia yra bendresnis klausimas. Mes Lietuvoje turime mažinti darbo jėgos apmokestinimą, mažinti iš abiejų pusių, kas ir buvo pasiūlyta. 2014 ir 2016 metais neapmokestinamasis pajamų dydis buvo padidintas. 2014 metais – mažesniu laipsniu, 2016 metais gana reikšmingai. Tą toliau taip pat reikės daryti, nes didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį būtent mažiausias pajamas gaunantys žmonės pajunta didžiausią naudą.
Antras svarbus žingsnis yra socialinis modelis ir bendros socialinio draudimo tarifo naštos mažinimas taip pat eina šita kryptimi. Šituos faktorius, deja, tenka jau suderinti konkrečiai atsižvelgiant į valstybės finansus, į galimybes surinkti mokesčius, kurie auga, nes šalies ūkis akivaizdžiai išsivalo iš šešėlio…
PIRMININKĖ. Gerbiamas ministre, laikas!
R. ŠADŽIUS. …ir tokiu mastu galime ir turime didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, kad nepažeistume bendro balanso, nes tų pinigų reikia taip pat ir socialinei paramai teikti, ir investuoti į šalies ūkį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš suprantu, kad labai svarbūs klausimai, dar susiję su jūsų darbu, tačiau jūsų nori daug Seimo narių paklausti ir suteikime jiems galimybę.
Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamas ministre, ir džiugu, ir gaila, kad išvažiuojate, tik ar jūs išvažiuodamas kartais neprarasit finansiškai?
R. ŠADŽIUS. Tiesą pasakius, žinoma, neprarasiu, nes, viena vertus, paprastai tariant, atlyginimai Liuksemburge, kuriame yra įsikūrę Europos Audito Rūmai, yra ženkliai didesni. Antra vertus, ir pragyvenimo išlaidos, matyt, taip pat yra didesnės.
Bet atvirai jums prisipažinsiu – šita materialine puse aš nepasidomėjau, nes iš tikrųjų mane vilioja nauji iššūkiai ir galėjimas išeiti į europinį lygmenį. Juk Europos Audito Rūmai – tai ne vien gryno audito institucija, kaip ji buvo sumąstyta ir įkurta 1975 metais. Europos sutartyse yra vienas nedidelis, bet labai svarbus punktas, kuris leidžia Audito Rūmams bet kada vienos iš kitų Sąjungos institucijų prašymu pateikti pastabas konkrečiais klausimais, ypač specialiųjų pranešimų forma ir pareikšti nuomonę. Būtent todėl veiklos auditas, arba tos vadinamosios landscape preview – padėties apžvalgos, pasidarė labai reikšmingas Audito Rūmų veiklos žanras, kur yra investuojama daug ir žmogiškųjų, ir finansinių išteklių. Ir tai yra taip pat mėginimas iš kitos pusės prieiti prie problemų, kurias kelia Britanija – per didelis bendrosios rinkos reguliavimas ir panašūs klausimai. Todėl, man atrodo, šita veikla iš tikrųjų yra įdomi. Aš prie jos prisiliečiau 2013 metais. Visą laiką nuo to laiko esu su tais klausimais ir tai man asmeniškai iš tikrųjų yra tai, kas mane uždega priimti šitą pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, aš, vakar lankydamas Kauno pilį, mačiau labai tokį įsimintiną paminklą vaivadai Sungailai, kuris gerai pasirodė Žalgirio mūšyje su lietuviais kauniečiais, ir pagalvojau, kad R. Šadžiui yra dar ankstoka statyti paminklą. O klausimas būtų toks: ar jūs rekomenduosite lygiavertį profesionalą, jeigu būsite patvirtintas Seime ir išvyksite į Europą?
R. ŠADŽIUS. Ačiū. Gerbiamas profesoriau, jūs medikas. Ypač iš mediko sau nelinkėčiau išgirsti užuominų apie paminklus.
Dėl tolesnių pasikeitimų Vyriausybėje. Tai yra visiška Ministro Pirmininko dispozicija, bet, kaip aš minėjau, man norėtųsi palikti veikiančius mechanizmus. Tai yra teisinę bazę ir vadybinius procesus, tinkamai aprašytus visose institucijose, kurios įėjo į mano, kaip finansų ministro, valdymo sritį, kad jie toliau veiktų, nepaisant to, kad šalyje kas ketveri metai rinkimai, kad ministrai ateina ir išeina ir kad ministro pasikeitimas nebūtų stichinė nelaimė finansų sistemai, kaip dabar ir nėra, ir tikrai nebus.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Klausia A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš čia gal seriją tokių klausimėlių. Ministre, jūsų kolegą V. Andriukaitį premjeras A. Butkevičius ir visa Vyriausybė išsiuntė į komisarus tam, kad neskaudėtų galva ir kad nebūtų toliau griaunama sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje. Sakykite, ką jūs prisidirbote arba nuo kokios krizės bėgate, kad jus irgi siunčia iš pareigų kažkur į Briuselį?
Antras dalykas konkrečiai dėl jūsų. Aš nieko negirdėjau realiai klausydamasis jūsų apie auditą. Nėra jūsų specialybė auditas, o jūs einate į Audito Rūmus. Iki šiol būdavo siūlomi audito specialistai, sakysim, ta pati R. Budbergytė.
Paskutinė mano klausimo dalis tai iš tikrųjų jau labiau galbūt socdemų vadovams, ponui A. Butkevičiui. Kodėl socdemai pasiima antrą postą Briuselyje, kodėl nėra siūloma kitų partijų, priklausančių valdančiajai koalicijai, atstovams šitas postas? Kodėl, pavyzdžiui, nesiūloma žinoma audito specialistė darbietė Seimo Pirmininkė L. Graužinienė?
R. ŠADŽIUS. Aš atsakysiu į du man skirtus klausimus ir pradėsiu nuo pabaigos. Apie auditą aš irgi galėčiau šnekėti. R. Budbergytė buvo puiki valstybės kontrolierė, tačiau pagal išsilavinimą, kaip ir aš pagal antrąjį išsilavinimą, kurio pagrindu dabar dirbu, ji taip pat teisininkė.
Antras dalykas. Kaip aš jau minėjau atsakydamas į ankstesnį klausimą, Audito Rūmai nustojo būti grynojo audito institucija. Taip, auditas yra atliekamas ir konkrečiai audituojamos sąskaitos, pajamos, išlaidos, Europos Sąjungos lėšų panaudojimas. Tuo užsiima apie 800 audito specialistų, kurie dirba šitoje institucijoje, bet Audito Rūmai, kaip 28 šalių deleguotų asmenų grupė, kaip Audito teismas, jeigu teisingai išverstume iš anglų kalbos žodį (…), tai yra institucija, kuri priima fundamentalius sprendimus ir kuri, mano nuomone, turėtų siekti konsensuso, nors turbūt ne visuomet tą konsensusą pavyksta pasiekti nubrėžiant tolesnes kryptis ir pateikiant rekomendacijas, kurios galėtų pakeisti europinę politiką.
Beje, panašia kryptimi dabar eina ir mūsų Valstybės kontrolė. Aš dėkingas naujajam valstybės kontrolieriui A. Dulkiui, kad jis kreipia savo instituciją būtent ne švariojo, to grynojo klasikinio…
PIRMININKĖ. Norėčiau, kad trumpiau, ministre.
R. ŠADŽIUS. …o būtent rekomendacijų teikimo kryptimi.
Nuo krizės aš tikrai nebėgu. Aš kaip tik atvirkščiai – rūpinuosi, kad palikčiau tiems, kurie ateis po manęs, šalies finansus geros būklės. Kad šalies finansai yra tikrai neblogos būklės, patvirtino ir Eurogrupės ministrai, kurie buvo šią savaitę susirinkę Briuselyje.
PIRMININKĖ. Laikas baigėsi, bet dar suteiksime I. Degutienei paklausti, bet, ministre, prašyčiau trumpiau, jeigu galima.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Aš gal pratęsiu A. Kubiliaus klausimą. Paprastai socialdemokratai išsiunčia į Briuselį arba kad baudžia, arba kad giria. Tai norėčiau paklausti, kaip jūs manote, už kokius jūsų nuopelnus ar už bausmę jus išsiunčia iš Lietuvos? Manau, tikrai turėjome iš ko pasirinkti – ir G. Švedienė buvo puiki auditorė, ir R. Budbergytė. Jeigu tikėtume žiniasklaida, tai R. Budbergytė grįš į Lietuvą ir pusmečiui socdemai pasiūlys jai būti finansų ministre. Nelabai suprantu logikos. Pratęsiant, o kodėl netinka mūsų tikrai iškili auditorė šiandien – tai būtent L. Graužinienė? Tikrai, aš, kaip buvusi Seimo Pirmininkė, galiu pasakyti, kad Seime tai buvo pats rimčiausias komitetas ir labai daug padėjo tiek Seimui, tiek Finansų ministerijai sprendžiant ir audituojant finansinius, ekonominius klausimus. Tai kaip čia yra? Ministre, kaip jums atrodo?
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamoji Seimo nare, už visą seriją klausimų. Tačiau pasvėręs etinę pusę, manyčiau, kad visi jūsų klausimai nukreipti ne man, dėl to susilaikysiu nuo bet kokio atsakymo.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Vyriausybė siūlo ypatingą skubą. Bet kadangi frakcijos nori susitikti su kandidatu, tai turbūt bendru sutarimu galime nesvarstyti dėl ypatingos skubos? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių. Svarstymas numatytas kovo 17 dieną ir skiriamas pagrindinis komitetas – Europos reikalų komitetas. (Balsai salėje) O papildomas Audito komitetas nenori susitikti? (Balsai salėje) Negirdžiu. Nėra Audito komiteto? (Balsai salėje) Taip, nenori.
Prašom, P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Aš kitu klausimu frakcijos vardu ir dar kitu…
PIRMININKĖ. Palaukite, palaukite!
P. GRAŽULIS (TTF). Gerai.
PIRMININKĖ. Dar nebaigėme šito. Taigi jeigu nėra pasiūlymų, tai pagrindiniu komitetu siūlome Europos reikalų komitetą ir svarstome kovo 17 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Taip, pritarta bendru sutarimu.
12.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo ir saugojimo išvados“ projektas Nr. XIIP-4014 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo ir saugojimo išvados“ projektas Nr. XIIP-4014. Pateikimo stadija.
Prašau, dabar P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, frakcijos vardu aš šituo klausimu prašau pertraukos iki kito posėdžio. Taip pat, kad netrukdyčiau laiko, ir dar kitu klausimu irgi aš…
PIRMININKĖ. Negalime procedūriškai.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Tik dėl šito dabar galime, dėl 1-7, kurį aš paskelbiau, balsuoti. Taip, J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia labai netikėti siūlymai. Gerbiamasis P. Gražulis buvo Seniūnų sueigoje, ir visi sutarėme, kad pateikimą šiandien reikia padaryti. Gal tokie siūlymai kaip nors susiję, kad Ministras Pirmininkas lyg ir davė suprasti, kad „Tvarkos ir teisingumo“ deleguotam aplinkos ministrui derėtų atsistatydinti po pirmadienio? Gal čia prasideda kokie nors politiniai žaidimai? Jūs atstatydinsite mūsų ministrą, tai mes čia, Seime, po to gal taip ar kitaip balsuosime. Tegul ponas P. Gražulis gal čia atskleidžia tuos sumanymus plačiau. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai, viskas, išsakėme nuomones. Buvo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos pasiūlymas daryti projekto Nr. XIIP-4014 pateikimo pertrauką. (Triukšmas salėje) Balsuojame. Kas pritariate pertraukai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Šurmulys salėje)
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 40, prieš – 28, susilaikė 17. Taigi pertrauka.
12.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos atlikto parlamentinio tyrimo pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. XII-2017 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą“ išvados“ projektas Nr. XIIP-4086 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos atlikto parlamentinio tyrimo pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. XII-2017 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą“ išvados“ projektas Nr. XIIP-4086. Pateikimo stadija.
Prašau. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, ir šituo klausimu frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
Trumpa replika A. Kubiliui. Gerbiamasis Andriau, aš nesu toks intrigų meistras, ir man net tokia mintis nekilo, kaip jūsų dvasinis lyderis. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Turbūt J. Razmai buvo skirta. (Balsai salėje) Yra pagal Statutą teisėtas siūlymas. Balsuojame. Kas pritariate „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 40, prieš – 21, susilaikė 24. Skelbiu pateikimo pertrauką iki kito posėdžio.
12.16 val.
Savaitės (nuo 2016-03-14) – 2016 m. kovo 15 d. (antradienio) ir 17 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Rezervinis klausimas – savaitės, prasidedančios kovo 14 dieną, posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Kaip ir buvo kalbėta, perkeliami šios dienos neišnagrinėti klausimai, dėl kurių buvo padaryta pertrauka. Taip pat, kaip ir esame sutarę, turėtume priimti sesijos darbų programą. Taip pat noriu informuoti, kad pirmas klausimas bus sveikatos apsaugos ministro priesaika. Ir bus pateiktas, kaip komitetas informavo, išspręstas klausimas ir dėl Žuvininkystės įstatymo, kurio svarstymo tęsinį pagal Statutą privalome pratęsti, ir kiti įstatymai, kurie susiję ir aptarti Seniūnų sueigoje. Taip pat generalinio prokuroro E. Pašilio atsakymai į Seimo narių klausimus ir Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus atsakymai į Seimo narių pateiktus klausimus.
Ko nors kito ypatingai nenorėčiau ir išskirti, tikiuosi, kad produktyviai galėsime dirbti kitą savaitę.
Taip, J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū, Pirmininke. Aš pritariu jūsų pasiūlymui, bet norėčiau paprašyti pateikti įstatymo projektą Nr. XIIP-3870 antradienį, nes mes komitete svarstėme, turime iki balandžio 1 dienos turėti sprendimą. Jeigu būtų galima, pateikti vieną projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ketvirtadienį jau įrašyta. Jūsų kolegė Irena prašė Seniūnų sueigoje, jau įrašėme. (Balsai salėje) Taip, ketvirtadienį. (Balsai salėje) Pažiūrėsime pagal galimybę.
Ar galime bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? (Balsai salėje) Patvirtinta bendru sutarimu.
Seimo narių pareiškimai. Nėra pareiškimų. Ar kas norite dar ką pareikšti? (Balsai salėje) Nėra. Registruojamės.
Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Skelbiu kovo 10 dienos (ketvirtadienio) plenarinį posėdį baigtą. (Gongas)
Kviečiu visus rytoj, kovo 11-tą dieną, aktyviai dalyvauti iškilmingame minėjime.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.