LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-2032 2, 3 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 4 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS 

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-895

 

2021-12-08  Nr. 109-P-60

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Valius Ąžuolas, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Simonas Gentvilas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. spalio 13 d.

1

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 3 dalį, nustatant, kad projekto nuostatos įsigalios 2022 m. sausio 1 d. Pažymėtina, jog 2023 m. sausio 1 d. įsigalios Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymo 1 straipsnis, kuriuo dėstomas keičiamo įstatymo 2 straipsnis. Siekiant, kad projektu siūlomi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies pakeitimai nebūtų panaikinti 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai keičiamo įstatymo 2 straipsnio redakcijai, kartu su teikiamu projektu turėtų būti teikiamas ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. spalio 13 d.

3

 

 

2. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto lyginamojo varianto 3 straipsnyje pripažįstant keičiamo įstatymo 4 straipsnį netekusiu galios dėstytinas visas 4 straipsnis su pavadinimu.

Pritarti.

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. spalio 13 d.

2

 

 

3. Projekto 2 straipsniu keičiamas įstatymo 3 straipsnis, jame nurodant, kad programa finansuojama tik Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Atkreiptinas dėmesys, kad dabar galiojančiame keičiamo įstatymo 3 straipsnyje yra išvardinti visi programos finansavimo šaltiniai, juos toliau detalizuojant keičiamo įstatymo 4 – 8 straipsniuose. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškus projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio santykis su keičiamo įstatymo 4 - 8 straipsniais.

Pritarti.

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. spalio 13 d.

4

 

 

4. Siekiant teisinio nuoseklumo ir atsižvelgus į projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių turinį, siūlytina keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalį perkelti išdėstant ją po 5 šio straipsnio dalies.

Pritarti.

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. spalio 13 d.

4

 

 

5. Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgus į tai, kad teisės akto tekste skliausteliuose dėstomi paaiškinimai, o ne nustatomos taisyklės, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje formuluotė „Iki einamųjų metų (pirmųjų metų) pabaigos“ keistina formuluote „Iki trimetės lėšų naudojimo sąmatos laikotarpio pirmųjų metų pabaigos“.

Pritarti.

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. spalio 13 d.

4

 

 

6. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies formuluotė „savivaldybės gali pasirašyti sutarčių“ tikslintina atsižvelgus į tai, kad ne savivaldybės, o savivaldybių administracijos pasirašo sutartis dėl rangos darbų ar paslaugų suteikimo.

Pritarti.

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. spalio 13 d.

4

 

 

7. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad dėl keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų veiklų gali būti pasirašomos tam tikros vertės neviršijančios rangos darbų atlikimo ar paslaugų suteikimo sutartys. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytoms veikloms užtikrinti gali būti reikalingas ne tik rangos darbų atlikimas, paslaugų suteikimas, bet taip pat ir tam tikrų įrenginių įsigijimas (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 17 punkte nustatyta „kelių transporto priemonių svėrimo įrangai įsigyti“, 21 punkte – „Kelių muziejui ir kelių srities istorinėms vertybėms išlaikyti, įsigyti ir eksponuoti“). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektas neturėtų būti atitinkamai patobulintas, nustatant, kad gali būti sudarytos sutartys, reikalingos visoms keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytoms veikloms.

Pritarti.

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. spalio 13 d.

4

 

 

8. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje siūloma formuluotė „deklaruojamos patirtos ir apmokėtos išlaidos už praėjusiais finansiniais metais atliktus darbus“. Pažymėtina, jog keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatomos veiklos vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų ir išvardijamos konkrečios veiklos, tarp kurių yra ne tik darbų atlikimas, tačiau ir paslaugų teikimas – tiek projektavimas, tiek priežiūra. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektas neturėtų būti atitinkamai patobulintas.

Pritarti.

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. spalio 13 d.

4

 

 

9. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje vartojama formuluotė „trimetė Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmata“, nors to paties straipsnio 3 ir 5 dalyse vartojama formuluotė „trimetė lėšų naudojimo sąmata“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti projekte vartojamas formuluotes.

Pritarti.

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. spalio 13 d.

4

 

 

10. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose siūloma numatyti, kad Programos finansavimo lėšos paskirstomos pagal konkrečius Lietuvos statistikos departamento duomenis – suteiktų nakvynių apgyvendinimo įstaigose skaičių, nuolatinių gyventojų skaičių, o nuo 2025 metų įtraukiant ir papildomą rodiklį – Nekilnojamojo turto registre įregistruotų motorizuoto eismo kelių ilgį. Pažymėtina, jog iš projekto nuostatų nėra aišku, kokio konkretaus laikotarpio duomenys būtų imami nustatant konkretų paskirstymą. Siekiant teisinio aiškumo, projektas tobulintinas pašalinant minėtą neaiškumą.

Pritarti.

 

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. spalio 13 d.

4

 

 

11. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje vartojamos sąvokos „Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams“ bei „skirtų Programos finansavimo lėšų“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti šioje dalyje vartojamas sąvokas.

Pritarti.

 

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. spalio 13 d.

4

 

 

12. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad savivaldybių institucijos Programos finansavimo lėšas paskirsto vadovaudamosi savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, pagal kurią turi būti sudaromos viešai skelbiamos ir nuolat atnaujinamos vietinės reikšmės kelių objektų prioritetinės eilės. Atsižvelgus į tai, projekto 5 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl savivaldybių tarybų turimų priimti įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatos įsigalios 2022 m. sausio 1 d. Svarstytina, ar atsižvelgus į įstatymo priėmimo procedūras bei terminus įstatymo įsigaliojimo datos nereikėtų pakeisti, kad savivaldybių taryboms užtektų laiko minėtiems teisės aktams priimti. Taip pat siekiant teisinio aiškumo siūlytina po formuluotės „viešai skelbiamos“ įrašyti formuluotę „savivaldybės interneto svetainėje“.

Pritarti.

 

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. spalio 13 d.

4

 

 

13. Pažymėtina, jog pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII- 2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir 6 straipsnio 1 dalį, šiuo metu galiojančio keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 4 punkto tekstas išdėstytas taip: „4) tolimojo, vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusų, dviračių, autocisternų, kuriomis vežamas kuras į Kuršių neriją, ir transporto priemonių, kuriomis gabenamas biokuras į Kuršių neriją;“. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 4 punktas neturėtų būti atitinkamai patikslintas.

Pritarti.

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Paulius Girčys, 2021 m. spalio 25 d. siūlymas (G-2021-10752)

4

10 (N)

 

Pasiūlymas teikiamas TAP: XIVP-895 - Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3 ir 9 straipsnių pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas

https://e-seimas.lrs.lt/portal/prefilledSearch/lt?regNo

EK atsisakius finansuoti išorinių ES sienų apsaugai nuo neteisėto kirtimo skirtų fizinių priemonių įrengimą, manau, kad Vyriausybė turi turėti šiam tikslui papildomą finansinį svertą. Todėl teikiu šį pasiūlymą, kurio esmė yra papildyti projekto 4 straipsnyje išdėstomą nauja redakcija įstatymo 9 straipsnį 10 dalimi:

       "10. Vyriausybės nustatyta tvarka programos finansavimo lėšos taip pat naudojamos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacija apsaugai užtikrinti reikalingiems automobilių keliams tiesti, remontuoti ir prižiūrėti bei laikiniems ir stacionariems inžineriniams įrenginiams bei statiniams, skirtiems fiziniai apsaugai nuo neteisėtų sienos su minėtomis valstybėmis kirtimo įrengti, remontuoti ir prižiūrėti."

 

<...>

Pagarbiai

Paulius Girčys

Buvęs Vyriausybės kanceliarijos patarėjas susisiekimo klausimais

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

2.

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021 m. lapkričio 15 d.

4 (9)

(5)

 

Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau – LSA) teikia pastabas ir pasiūlymus Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3 ir 9 straipsnių pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui (toliau – įstatymo projektas).

1. DĖL KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS PLANAVIMO IR FINANSAVIMO.

Savivaldybės teigiamai vertina, kad Vyriausybė tvirtins trimetę Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – KPPP) lėšų naudojimo sąmatą. Tai leis sklandžiau planuoti ir įgyvendinti kelių infrastruktūros darbus, užtikrins atsakingą finansavimo planavimą ir savalaikį lėšų panaudojimą. Kadangi kelių infrastruktūros projektai trunka vidutiniškai 2 ar 3 metus, jau dabar savivaldybės planuoja darbus etapiškai, pvz., išskaido vidutiniškai per kelis metus, bet kiekvienais metais planai koreguojami, nes neaiškios finansavimo gairės arba stabdomi darbai, kol bus gautas tolesnis finansavimas. Savivaldybėms, žinant trimetį planą, bus daug lengviau susidėlioti savo prioritetus ir nusimatyti lėšas.

Visgi, nors KPPP planavimas bus trimetis, tačiau finansavimas lieka einamųjų metų. Tai reiškia, kad jeigu dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (pvz., užtrukusių viešųjų pirkimų procedūrų, nepalankių oro sąlygų ir kt.) dalis KPPP lėšų liks nepanaudotos, jas savivaldybės metų pabaigoje privalės grąžinti atgal į valstybės biudžetą.

Kadangi dėl Konstitucinio Teismo sprendimo nuo 2022 metų lėšos KPPP programai nebus planuojamos iš konkrečios akcizo dalies, neaišku, kaip bus nustatomas programos finansavimo dydis, nuo ko priklausys valstybės biudžeto skiriama dalis kelių finansavimui. Be to, tiek valstybinės institucijos, tiek savivaldybės nuolat pabrėžia, kad kasmet skiriamas finansavimas kelių infrastruktūrai yra nepakankamas. Valstybės kontrolės auditai rodo, kad Lietuvos kelių būklė prastėja. Siekiant gerinti kelių dangos būklę, reikalingos ženkliai didesnės investicijos į šią sritį. Todėl labai svarbu, kad KPPP – pagrindinis Lietuvos kelių finansavimo šaltinis – augtų stabiliai, nuosekliai ir pastoviai. Atsižvelgiant į tai siūlome, KPPP finansavimo įstatymo 9 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:

„5. Programos finansavimo lėšos naudojamos pagal iki einamųjų biudžetinių metų vasario 1 dienos Vyriausybės patvirtintą trimetę lėšų naudojimo sąmatą, kuri rengiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos strateginiu veiklos planu. Iki einamųjų metų (pirmųjų metų) pabaigos Lietuvos automobilių kelių direkcija ir savivaldybės gali pasirašyti sutarčių dėl antraisiais ir trečiaisiais metais planuojamų atlikti rangos darbų ar suteikti paslaugų, kurių vertė ne daugiau kaip 80 100 procentų atitinkamų metų Programos finansavimo lėšų, skirtų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytoms veikloms.“.

Tai leistų užtikrinti, kad ateinančių metų KPPP finansavimo lygis nebūtų mažesnis nei ankstesnių metų. Ypač tai svarbu įtvirtinti, nes nuo 2022 metų asignavimai KPPP programai nebus planuojami iš konkrečios akcizo dalies.

Apsispęsti pagrindiniame komitete.

 

3.

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021 m. lapkričio 15 d.

4 (9)

(7)

 

2. DĖL PRIVALOMŲ SĄLYGŲ KPPP LĖŠŲ NAUDOJIMUI.

Įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje planuojama nurodyti, kaip savivaldybė turi naudoti gautas KPPP lėšas: ne mažiau kaip 58 proc. KPPP lėšų skirti turtui įsigyti (vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti), ne mažiau kaip 5 proc. lėšų naudoti saugaus eismo priemonėms ir ne mažiau kaip 5 proc. – finansuoti darnaus judumo priemones.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savivaldybių savarankiškoji funkcija. Tai reiškia, kad visą atsakomybę už šios funkcijos įgyvendinimą prisiima pačios savivaldybės, o centrinė valdžia teisės aktų ribose neturėtų varžyti ir riboti savivaldybių savarankiškumo. Atsižvelgiant į tai, manome, kad minėtos KPPP lėšų naudojimo sąlygos pažeidžia savivaldybių savarankiškumo principą.

Įrašant papildomą skirsnį 5 proc. skirti darniam judumui, kurio sąvoka yra glaudžiai susijusi su saugaus eismo priemonių sąvoka, savivaldybėms atsiranda prievolė bendrai 10 proc. KPPP lėšų panaudoti saugaus eismo ir darnaus judumo priemonėms. Kadangi darnaus judumo priemonė perėmė pagrindines eismo saugumo priemones – pėsčiųjų takus ir šaligatvius – mažoms savivaldybėms iškils sunkumų pasiekti 5 proc. eismo saugumo priemonių, eismo saugumo priemonėse paliekant, praktiškai, tik vietinės reikšmės kelių ženklinimą, kuris sudaro mažą procentą visų objektui skirtų lėšų.

Konkrečių KPPP lėšų naudojimo sąlygų nustatymui ypač nepritaria rajoninės savivaldybės. 5 proc. eismo saugumui ir 5 proc. darniam judumui joms yra per didelė finansinė našta. Šiose savivaldybėse daug opesnė problema yra žvyrkelių asfaltavimas.

Kalbant apie darnų judumą, tai jis turės atskirą finansavimo šaltinį. Šiuo metu Susisiekimo ministerija steigia darnaus judumo fondą ir jo lėšos bus naudojamos savivaldybių darnaus judumo priemonėms finansuoti. Šį fondą sudarys planuojamos gauti ES fondų lėšos bei įplaukos iš motorinių transporto priemonių taršos mokesčio.

Atsižvelgiant į tai, kad darnaus judumo priemonės bus finansuojamos iš atskiro finansinio šaltinio, manytume, jog tokiu atveju yra tikslinga palikti teisę pačioms savivaldybėms spręsti, kokią dalį gauto KPPP „krepšelio“ skirti darnaus judumo priemonėms. Savivaldybės jau ir dabar investuoja ir ateityje toliau investuos tiek į eismo saugos priemones, tiek į darnaus judumo priemones, tačiau tam nereikia nustatyti konkrečių ribų, nes kiekvienoje savivaldybėje situacija tiek su kelių infrastruktūra, tiek su darniu judumu yra skirtinga, todėl pačioms savivaldybėms turėtų būti palikta galimybė spręsti dėl KPPP lėšų paskirstymo proporcijų, atsižvelgiant į vietos specifiką ir gyventojų poreikius.

Siūlome atsisakyti privalomų reikalavimų KPPP lėšų naudojimui, t. y. ne mažiau kaip 58 proc. KPPP finansavimo lėšų skirti turtui įsigyti, ne mažiau kaip 5 proc. lėšų naudoti saugaus eismo priemonėms ir ne mažiau kaip 5 proc. finansuoti darnaus judumo priemones. Manome, kad šios proporcijos turėtų būti rekomendacinio pobūdžio arba jas galėtų nusistatyti pačios savivaldybių tarybos KPPP lėšų paskirstymo tvarkoje, kurią nuo 2022 metų privalės tvirtinti savivaldybės taryba.

Apsispęsti pagrindiniame komitete.

 

4.

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021 m. lapkričio 15 d.

4 (9)

(2)

(16 N)

3. DĖL KPPP LĖŠŲ NAUDOJIMO.

Siūlome įstatymo 9 straipsnio 2 dalį papildyti 16 punktu.

2. Programos finansavimo lėšos naudojamos savivaldybių ar viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra savivaldybė, savivaldybių įmonių valdomam vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, tai yra:

„16. Daugiabučių namų kiemams, kurių sklypai nesuformuoti ir valdomi savivaldybės, taisyti (remontuoti), tvarkyti ir prižiūrėti.“

Apsispęsti pagrindiniame komitete.

 

5.

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021 m. lapkričio 15 d.

4 (9)

(6)

 

4. DĖL KPPP REZERVO.

LSA pastebi tam tikrą nenuoseklumą. Iš pradžių Susisiekimo ministerija teikė KPPP įstatymo projektą su siūlymu naikinti 5 proc. KPPP rezervą, siekiant „maksimaliai depolitizuoti sprendimų priėmimą dėl atskirų KPPP projektų (visų pirma dėl rezervo) finansavimo“. Tačiau dabartiniame įstatymo projekte visgi nuspręsta palikti rezervą, tik jis pavadinamas kitaip ir keičiasi jo lėšų skirstymo kriterijai.

Įstatymo projekte iš 33 proc., numatytų vietinės reikšmės keliams, iki 9 proc. siūloma skirti valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams (pavyzdžiui, vietinės reikšmės kelių objektams, susijusiems su TEN-T geležinkelių tinklu; keliams, vedantiems į teritorijas, kuriose kuriamos darbo vietos (pramonės parkus, laisvas ekonomines zonas), ir kitiems valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams). Jau dabar dauguma savivaldybių nuogąstauja, kad negalės pretenduoti į šiuos 9 procentus, nes tiesiog neatitiks kriterijų.

Susisiekimo ministerijos teigimu, tai bus pagalba toms savivaldybėms, kurios įgyvendina valstybei svarbius vietinės reikšmės kelių didelės vertės projektus ir nėra finansiškai pajėgios tai padaryti vien savo biudžetų sąskaita. Tokius pavienius, didelės apimties projektus savivaldybės tikrai vykdo. Tačiau daug optimalesnis sprendimas būtų šiuos valstybei svarbius vietinės reikšmės projektus finansuoti iš Infrastruktūros plėtros fondo, kurį planuoja steigti Susisiekimo ministerija, ar kito finansinio instrumento. Šį fondą ministerija planavo steigti su tikslu finansuoti stambius kelių infrastruktūros objektus pritraukiant Europos investicinio banko lėšas, privačias lėšas ir pan. O konkrečios savivaldybės prie tokių didelės vertės vietinės reikšmės kelių objektų įgyvendinimo galėtų prisidėti nuosavomis lėšomis. Tokiu atveju visi numatyti 33 proc. KPPP lėšų būtų paskirstomi visų savivaldybių vietinės reikšmės keliams, neišskiriant atskiro rezervo konkretiems objektams.

 

Apsispęsti pagrindiniame komitete.

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Priemiestinių savivaldybių: Alytaus rajono, Kauno rajono, Klaipėdos rajono, Panevėžio rajono, Šiaulių rajono ir Vilniaus rajono savivaldybės merai, 2021 m. spalio 19 d.

 

 

 

2021-09-29 vykusiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybės) posėdyje nutarimu Nr. 786 buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3 ir 9 straipsnių pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (TAP-21-1260(2)) (TAIS Nr. 21-30396) (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo numatyta atsisakyti atskiro finansavimo skyrimo savivaldybių grupėms (Sostinės regiono ir savivaldybėms prie didžiųjų miestų) ir taikyti vienodus visoms savivaldybėms lėšų paskirstymo kriterijus, o atskirą finansavimą siūloma palikti tik kurortinėms savivaldybėms. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte rengėjai nurodo, kad kurortinės savivaldybės nepasižymi dideliu nuolatinių gyventojų skaičiumi ar kelių ilgiu, tačiau sezono metu savivaldybėse svečių skaičius išauga keletą kartų, todėl kelių infrastruktūra greičiau nusidėvi, o gaunamo finansavimo keliams neužtenka jai atnaujinti.

2021-10-14 Įstatymo projektas (2021-10-05 užregistruotas registre (XIVP-895)) buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje (toliau – Seimo) ir paskirti šie komitetai: Ekonomikos komitetas (pagrindinis); Biudžeto ir finansų komitetas (papildomas); Kaimo reikalų komitetas (papildomas);Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (papildomas).

Reiškiame nepritarimą Įstatymo projekto nuostatoms, kuriomis siūloma atsisakyti atskiro finansavimo skyrimo savivaldybių grupei – savivaldybės prie didžiųjų miestų, nes jomis yra pažeidžiami priemiestinių savivaldybių teisėti lūkesčiai ir interesai. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomu Įstatymo projektu yra siekiama sumažinti priemiestinėms savivaldybėms skiriamą finansavimą kelių priežiūrai ir plėtrai, nors net ir pagal šiuo metu galiojantį palankesnį reglamentavimą jis nėra pakankamas priemiestinių savivaldybių poreikių patenkinimui, nes skirstant lėšas nėra vertinami tokie svarbūs kriterijai, kaip eismo intensyvumas, sparti urbanistinė plėtra, nuolat didėjantis persikeliančių  miesto gyventojų į sodo bendrijas skaičius, kurie nėra deklaravę gyvenamosios vietos priemiestinėje savivaldybėje. Be to, svarbu įvertinti, kad priemiestinių savivaldybių keliams tenka daug didesnė apkrova dėl tranzitu pravažiuojančio transporto srautų, kurie nuolat vyksta į miestą bei grįžta atgal, o tai įtakoja kelių infrastruktūros greitesnį nusidėvėjimą ir poreikį nuolat ją prižiūrėti ir atnaujinti.

Pažymėtina, kad pritarus pateiktam Įstatymo projektui, būtų iš esmės pabloginta priemiestinių savivaldybių kelių infrastruktūros būklė, nes dar labiau sumažinus priemiestinėms savivaldybėms skiriamą finansavimą kelių priežiūrai ir plėtrai, šių lėšų neužtektų net esamos kelių infrastruktūros remontui, o naujos kelių infrastruktūros plėtros priemiestinės savivaldybės turės iš viso atsisakyti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, visų priemiestinių savivaldybių merų vardu, reiškiame didelį susirūpinimą dėl pateikto Įstatymo projekto ir prašome Seimo narių nepritarti Įstatymo projekto nuostatoms, kuriomis siūloma atsisakyti atskiro finansavimo skyrimo savivaldybėms prie didžiųjų miestų. Siūlome palikti šiai grupei atskirą bent 2 proc. dydžio finansavimą, mažinant nuo 9 proc. iki 7 proc. Valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams planuojamą skirti finansavimą iš Vietinės reikšmės kelių skiriamo finansavimo krepšelio, kuris planuojamas iki 33 proc. nuo bendros Kelių priežiūros ir plėtros programos sąmatos.

 

Alytaus rajono savivaldybės meras     Algirdas Vrubliauskas

Kauno rajono savivaldybės meras       Valerijus Makūnas

Klaipėdos rajono savivaldybės meras   Bronius Markauskas

Panevėžio rajono savivaldybės meras   Povilas Žagunis

Šiaulių rajono savivaldybės meras        Antanas Bezaras

Vilniaus rajono savivaldybės merė        Marija Rekst

Apsispęsti pagrindiniame komitete.

 

2.

Krašto apsaugos ministerija, 2021 m lapkričio 22 d.

 

 

 

Susisiekimo ministerija parengė Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3 ir 9 straipsnių pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą (toliau – Įstatymo pakeitimo projektas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) 2021 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 786 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3 ir 9 straipsnių pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pateikė Lietuvos Respublikos Seimui.

Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame Įstatymo pakeitimo projekte valstybinėms institucijoms nėra numatytas vietinių kelių finansavimas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų.

Krašto apsaugos ministerija 2021 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. 12-01-1486 ,,Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3, 4, 6, 9 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projekto“ (pridedama) teikė pastabas ir pasiūlymus, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta, be to, rašte išdėstytos pastabos buvo išsakytos ir 2021 m. rugsėjo 27 d. vykusiame tarpinstituciniame pasitarime ir 2021 m. rugsėjo 29 d. vykusiame Vyriausybės posėdyje.

Susisiekimo ministerija siūlo iki šiol Krašto apsaugos ministerijai iš Kelių priežiūros ir plėtros programos skiriamas lėšas skirti per asignavimus pagal 2021 m. skirtų lėšų lygį.

Krašto apsaugos ministerija, atsižvelgdama į Susisiekimo ministerijos siūlymą, pažymi, kad lėšų, gautų per asignavimus kaip Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų, negalės tiesiogiai naudoti savivaldybėms priklausantiems vietiniams keliams tvarkyti, nes tai nėra krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) institucijų turtas, be to, toks KAS skiriamų asignavimų naudojimas, kai lėšos bus naudojamos savivaldybėms nuosavybės teise priklausantiems vietinės reikšmės keliams pagerinti (rekonstruojant / remontuojant) ar tiesti naujiems vietinės reikšmės keliams, kurie priklausys savivaldybėms, prieštarautų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytiems valstybės ir savivaldybių turto valdomo, naudojimo ir disponavimo juo principams bei Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nuostatoms.

Susisiekimo ministerijos Įstatymo pakeitimo projekto aiškinimas, kad per Krašto apsaugos ministerijos asignavimus skiriamas lėšas bus galima naudoti ne KAS turtui (savivaldybių keliams) tvarkyti, o sudarant trišales sutartis su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija ir savivaldybėmis, Krašto apsaugos ministerijos nuomone, nėra teisingas, taip pat neaiški finansavimo schema, nes Krašto apsaugos ministerijai skirtos asignavimų lėšos bus ne Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – KPPP) lėšos, be to, lieka neaišku, kokios trišalės sutarties subjekto VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos teisės ir pareigos būtų vykdant trišalės sutarties įsipareigojimus. Pažymėtina ir tai, kad kelių tiesimas (rekonstrukcija) nėra Krašto apsaugos ministerijai deleguota valstybės funkcija. Pagal NATO taikomą griežtą gynybos išlaidų apibrėžimą ir metodologiją, tokios išlaidos nebūtų priskiriamos prie Lietuvos įsipareigojimo gynybai skirti 2 proc. ar kitą numatytą dalį nuo BVP.

Krašto apsaugos ministerija yra parengusi KPPP lėšų panaudojimo savivaldybių keliams tvarkyti planus 5 metų laikotarpiui. 2021 m. baigiami trūkstant lėšų statybos įmonėms sumokėti už jau atliktus kelių tiesimo (rekonstravimo) darbus. 2022 m. numatomi trys tęstiniai kelių tiesimo projektai, iš kurių vienas bus Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. XII-1228 „Dėl Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų, esančių Jonavos rajono savivaldybės Ruklos seniūnijoje ir Švenčionių rajono savivaldybės Pabradės seniūnijoje, išplėtimo projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektas Švenčionių rajono savivaldybės Pabradės seniūnijos teritorijoje.

Krašto apsaugos ministerija siekia, kad savivaldybių vietinės reikšmės keliai dalyvaujant KAS institucijoms ir toliau būtų sistemingai tvarkomi, todėl siūlo, kad keičiant Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašą būtų numatyta, kad privažiuojamiesiems prie krašto apsaugos objektų vietinės reikšmės keliams ir vietinės reikšmės keliams ir keliams, kurie patenka į Lietuvos kariuomenės nurodytus priimančiosios šalies paramos poreikiams būtinus maršrutus, lėšos būtų numatytos ne iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų / skiriamų asignavimų, o KPPP iš 9 procentų vietiniams keliams skirtų asignavimų pagal Vyriausybės nutarimu tvirtinamą sąrašą.

Atsižvelgdama į tai, į minėtą Vyriausybės tvirtinamą sąrašą Krašto apsaugos ministerija siūlo savivaldybėms priklausančius vietinės reikšmės kelius, vedančius į KAS objektus, įtraukti pagal šiuos kriterijus:

1. pradėtų kelių, vedančių į KAS institucijų objektus, tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektų įgyvendinimas ir užbaigimas;

2. vietinės reikšmės keliai, vedantys į KAS institucijų objektus, kurie arba kurių plėtra Lietuvos Respublikos Seimo pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektais;

3. vietinės reikšmės keliai, vedantys į karinius miestelius;

4. privažiuojamieji vietinės reikšmės keliai į naujai vystomus KAS institucijų objektus;

5. kiti privažiuojamieji prie KAS institucijų objektų vietinės reikšmės keliai ir vietinės reikšmės keliai, kurie patenka į Lietuvos kariuomenės nurodytus būtinus priimančiosios šalies paramos poreikiams.

Apsispęsti pagrindiniame komitete.

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narių Ritos Tamašunienės, Jono Pinskaus, Valdemaro Valkiūno, Vytauto Gapšio ir kt. 2021 m. spalio 19 d.  siūlymas

4

 

 

Argumentai: atkreiptinas dėmesys, kad skirstant lėšas vietinės reikšmės keliams tik pagal gyventojų skaičių ir motorizuoto eismo kelių ilgį, tankiai apgyvendintų priemiesčių vietovių gyventojams nebus užtikrintas saugus transporto bei pėsčiųjų eismas. Gyventojų skaičiaus rodiklis yra objektyviausias, įrodantis eismo intensyvumą. Priemiestinėse (žiedinėse) savivaldybėse gyvena didžiausias gyventojų skaičius, dalis jų nuolat gyvena sodininkų bendrijose, kurių keliai ir gatvės yra dažnai prastos būklės. Siūlome taip pat padidinti finansavimą vietinės reikšmės keliams pasienio zonos savivaldybėms ir savivaldybėms, kurių teritorijoje yra Lietuvos kariuomenės kariniai poligonai ir karinio mokymo teritorijos, kadangi šių savivaldybių keliais juda didesni keleivių ir sunkiasvorio transporto priemonių srautas; keliai ir gatvės gadinamos, nėra įrengtos triukšmą mažinančios infrastruktūros.

Pasiūlymas:

1.       Papildyti 6 dalį naujais 2 ir 3 punktais:

2) Vietinės reikšmės keliams priemiestinėms (žiedinėms) savivaldybėms - 2 procentai, iš kurių 50 procentų pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis) ir 50 procentų- pagal į savivaldybės kelių ir gatvių sąrašą įtrauktų sodininkų bendrijų kelių ilgį, vykdant Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1-4 punktus;

 

3) Vietinės reikšmės keliams pasienio zonos savivaldybėms ir  savivaldybėms, kurių teritorijoje yra Lietuvos kariuomenės kariniai poligonai ir karinio mokymo teritorijos – 2 procentai, kurie paskirstomi pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis) – 50 procentų ir pagal motorizuoto eismo kelių ilgį– 50 procentų;

 

2.      Buvusį 2 šios dalies punktą laikyti 4 punktu ir jį išdėstyti taip:

4) savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams – 94 procentai, iš kurių miestų savivaldybių vietinės reikšmės keliams – 35 procentai, kitų savivaldybių vietinės reikšmės keliams – 65 procentai. Šios lėšos savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis) – 50 procentų ir pagal motorizuoto eismo kelių ilgį, nurodytą savivaldybių tarybų tvirtinamuose kelių sąrašuose, kuriuose taip pat nurodomas kelio numeris ir kelio pavadinimas, – 50 procentų. Nuo 2025 metų Programos finansavimo lėšos savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis) – 50 procentų ir pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų motorizuoto eismo kelių ilgį – 50 procentų.

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-895 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Andrius Palionis, Liudas Jonaitis.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                 Mykolas Majauskas

 

 

Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Agnė Gedraitytė