LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
TEisės ir teisėtvarkos komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (1)
DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS TARNYBOS STATUTO
Pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3172(2)
2023-12-18 Nr. 102-P-65
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydą Anušauską pavaduojantis Bronislovas Matelis, Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Tomas Vytautas Raskevičius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.
Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, komiteto biuro padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų miniserijos atstovai: viceministras Vitalij Dmitrijev, Viešojo saugumo politikos grupės vyriausioji patarėja Irina Malukienė, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vadovas Saulius Džiautas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vedėja Jurgita Meškienė.
2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:
| Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto sprendimas |
Argumentai, pagrindžiantys sprendimą |
||
| str. |
str. d. |
p. |
||||||
| 1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13 |
15 |
2 |
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Pagrįstumo ir teisinio reguliavimo sistemiškumo bei nuoseklumo požiūriu diskutuotina projekto 1 straipsnyje dėstomo Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 15 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad gavus jau nustatytų šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų duomenų (dėl asmens nelojalumo Lietuvos valstybei), sprendimą dėl asmens tinkamumo vidaus tarnybai priimtų centrinės statutinės įstaigos vadovas savo nuožiūra, kai pagal Statuto 10 ir 11 straipsnius, paaiškėjus šiai aplinkybei asmuo net negalėtų būti priimamas mokytis į profesinio mokymo įstaigą arba privalėtų būti iš jos šalinamas. Galbūt šioje dalyje siekiama nustatyti tokį reguliavimą, pagal kurį asmens tinkamumas tarnauti vidaus tarnyboje centrinės statutinės įstaigos vadovo sprendimu būtų vertinamas tik tuo atveju, kai būtų gauti duomenys, tik leidžiantys įtarti galimą asmens nelojalumą Lietuvos valstybei (t. y. kai duomenų turinys ir patikimumas dėl galimo nelojalumo dar turėtų būti įvertintas). Jeigu ir siekiama nustatyti tokį reguliavimą, Statuto 15 straipsnio 2 dalis turėtų būti dėstoma taip: „Gavus Statuto 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytų duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad asmens tarnyba vidaus tarnybos sistemoje būtų nesuderinama su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais, arba Statuto 15 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų galimai kompromituojančių duomenų apie šį asmenį, sprendimą dėl asmens tinkamumo vidaus tarnybai, įvertinęs gautus duomenis, priima centrinės statutinės įstaigos vadovas“. |
Pritarti
|
Pakeisti Statuto 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. |
| 2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13 |
17 |
2, 5, 6 |
|
|
2. Siekiant teisės akto glaustumo, Statuto 17 straipsnio 2, 5 ir 6 dalyse siūlytina atsisakyti pasikartojančios nuostatos, kad siuntimų išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ir finansų ministrais, nes tai jau nustatyta Statuto 10 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, vietoj žodžių „Vidaus reikalų ministro nustatyta ir su teisingumo ir finansų ministrais suderinta tvarka“ siūlome įrašyti žodžius „Statutinės įstaigos“. |
Pritarti
|
Siūlome 17 str. 2, 5 ir 6 dalis išdėstyti taip: „2. Asmenys, turintys ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį arba jam lygiavertį išsilavinimą, iki 2009 metų įgytą aukštesnįjį arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą ir kvalifikacijas, įgytas ne vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse profesinio mokymo įstaigose, ir siekiantys tarnauti vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose, turi baigti įvadinio mokymo kursus (išskyrus asmenis, „5. Ministerija arba centrinė statutinė įstaiga turi teisę apmokėti studijų kainą asmenims, kurie, gavę „6. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytomis sąlygomis ir tvarka ministerija arba centrinė statutinė įstaiga turi teisę iš joms tam tikslui skirtų valstybės biudžeto asignavimų teikti Vyriausybės nustatyto dydžio paramą asmenims, kurie
Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. |
| 3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13 |
27 |
8 |
|
|
3. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad Statuto 27 straipsnis reglamentuoja būtent pareigūnų atranką į laisvas pareigūnų vietas, šio straipsnio 8 dalyje vietoj formuluotės „asmens, skiriamo į pareigūno pareigas“ vartotina formuluotė „pareigūno, skiriamo į kitas pareigūno pareigas“. |
Nepritarti
|
Argumentai: Pagal Statuto 83 straipsnį, buvę pareigūnai grąžinami į vidaus tarnybą Statuto 27 straipsnyje nurodytu atrankos būdu, t. y. jie dalyvauja atrankoje ir laimėję atranką skiriami į pareigūno pareigas dar neturėdami pareigūno statuso. Todėl siūloma formuluotė neatitiks Statuto 83 straipsnio nuostatų. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. |
| 4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13 |
55 |
12 |
|
|
4. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų aiškiau reglamentuoti Statuto 55 straipsnio 12 dalies nuostatų, numatančią, kad centrinės statutinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į skirtus valstybės biudžeto asignavimus ir pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos nuostatas, pareigūnams gali nustatyti didesnius pareiginės algos koeficientus, nes nėra aišku, nei kokiose statutinėse įstaigose (ar šioje centrinėje statutinėje įstaigoje, ar jai pavaldžiose, ar visose toje statutinių įstaigų sistemoje) pareigas einantiems pareigūnams gali būti didinami koeficientai, ar koeficientai šiuo atveju didinami visiems be išimties pareigūnams, ar, vis dėlto, būtų vykdomas individualus koeficientų didinimas. Taip pat nėra aiškus toks koeficientų didinimo pagrindas ir tokio koeficientų didinimo santykis su kitomis Statuto nuostatomis, numatančiomis pareigūnų pareiginės algos koeficientų didinimo pagrindus esant konkrečioms ir aiškiai apibrėžtoms sąlygoms. Pažymėtina, kad pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalį, pareigūno pareiginės algos koeficientą nustato pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, todėl nėra aiškus šios nuostatos santykis su minima Statuto 55 straipsnio 12 dalies nuostata, implikuojančia, kad centrinės statutinės įstaigos vadovas gali nustatyti konkrečius koeficientus net ne savo vadovaujamoje įstaigoje tarnaujantiems pareigūnams. |
Pritarti
|
Siūloma patikslinti Statuto 55 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Centrinės statutinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į skirtus valstybės biudžeto asignavimus ir siekdamas įgyvendinti pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos nuostatas, neviršydamas Statuto 54 straipsnio 4 dalyje nurodytose pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos gairėse nustatyto dydžio, gali
Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. |
| 5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13 |
56 |
1 |
5, 6 |
|
5. Statuto 56 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punkto nuostatomis siekiama nustatyti, kad į vidaus tarnybos stažą papildomai būtų įskaitytas darbo laikas tam tikrose institucijoje ar tam tikrose pareigose dirbant pagal darbo sutartį (šiuo metu numatyta, kad toks laikas įskaičiuojamas, jeigu buvo dirbama Darbo sutarties įstatymo pagrindais, t.y. iki 2003 m. sausio 1 d.). Siūlomas reguliavimas svarstytinas ir tobulintinas dėl šių priežasčių. Pirma, pažymėtina, kad pareigūnams, kitaip nei darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, taikomi tam tikri apribojimai, nustatomi reikalavimai stojant į statutinę tarnybą, jų kvalifikacijos, sveikatos būklės, fizinio pasirengimo reikalavimai. Be to, pareigūnai duoda priesaiką. Todėl nustačius, kad darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, laikas įskaitomas į vidaus tarnybos stažą, būtų paneigiama vidaus tarnybos sistemos pareigūno teisinio statuso specifika bei pažeistas esamų pareigūnų ir pretendentų į vidaus tarnybą, kuriems minėti reikalavimai yra taikomi, lygiateisiškumo principas. Antra, siūlomas reguliavimas tarpusavyje nedera su Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktais, kuriuose yra nustatyti kitokie laikotarpiai, kurie įskaitomi į tarnybos laiką, suteikiantį teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarime konstatuota, kad „įstatymų leidėjas, nustatydamas, kokiems asmenims skiriama ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo pagrindus bei sąlygas, taip pat šios pensijos dydžius, yra saistomas konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principų. Jeigu įstatymų leidėjas, nustatydamas pareigūnų ir karių pensiją už tarnybą, neatsižvelgtų į pareigūnų ir karių tarnybos specifiką, konkrečių pareigų pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes, tokios pensijos skyrimas ir mokėjimas taptų privilegija“. Taigi, svarstytina, ar siūlymas į tarnybos stažą (įskaitant ir pareigūno pensijai gauti) įskaičiuoti laikotarpius, kuriais asmuo ėjo pareigas, nepriskirtas statutinėms pareigoms, derėtų su konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais.
|
Nepritarti
|
Argumentai: Galiojantis Vidaus tarnybos statuto reglamentavimas nustato, kad priėmus asmenį į vidaus tarnybą, pareigūnui į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitomi laikotarpiai, kai jis dirbo panašaus pobūdžio darbą pagal darbo sutartį. Tačiau Vidaus tarnybos statute numatytas laikotarpis apima tik laiką dirbtą pagal šiuo metu negaliojantį Darbo sutarties įstatymą, kuris neteko galios 2003 m. sausio 1 d., kai 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Ši situacija nėra teisinga, nes yra nedidelė grupė statutinių pareigūnų, kurių darbo santykiai, atsiradę iki Darbo kodekso įsigaliojimo, tęsėsi toliau ir jiems taikomos Darbo kodekso nuostatos, vykdomos funkcijos bei pareigos nesikeitė. Tobulinant darbų saugos reikalavimus ir atnaujinant saugos priemones, įrangą, techniką, darbas tampa daugiau artimesnis vidaus tarnyboje atliekamoms funkcijoms, negu darbas, kurį atliko dar iki Darbo kodekso įsigaliojimo. Todėl tikslinga nustatyti, kad visas laikas, dirbtas darbo sutarties pagrindais tiek pradėjus dirbti pagal Darbo sutarties įstatymą, tiek pagal Darbo kodeksą, jeigu vėliau šis darbuotojas buvo paskirtas statutiniu pareigūnu, būtų įskaitytas į vidaus tarnybos stažą.
Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. |
3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
| Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto sprendimas |
Argumentai, pagrindžiantys sprendimą |
||||||||||||||||||
| str. |
str. d. |
p. |
||||||||||||||||||||||
| 1. |
Seimo narys Algirdas Stončaitis 2023-12-14 |
54 |
4 |
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į Seime svarstomo Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto naujos redakcijos projekto nuostatas, susijusias su pareigūnų apmokėjimo sistemos reglamentavimu, kuriomis siūloma nustatyti, kad darbo apmokėjimo sistemos gaires tvirtina, suderinęs su teisingumo ir finansų ministrais, vidaus reikalų ministras, teikiu pasiūlymą papildyti Vidaus tarnybos statuto 54 straipsnio 4 dalį, nustatant, kad darbo apmokėjimo sistemos gairės privalomai būtų derinamos ne tik su teisingumo ir finansų ministrais, bet ir profesinių sąjungų organizacija, veikiančia šakos lygmeniu. Taip būtų užtikrinamas nuolatinis dialogas su profesinių sąjungų organizacija sprendžiant itin svarbų pareigūnų bendruomenei klausimą.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnyje dėstomos Vidaus tarnybos statuto naujos redakcijos 54 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos gaires, suderinęs su teisingumo ir finansų ministrais bei profesinių sąjungų organizacija, veikiančia šakos lygmeniu, tvirtina vidaus reikalų ministras. Pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos gairėse nustatomi Statuto priede nurodytų pareigybių grupių pareiginės algos koeficientų, viršijančių Statuto priede nustatytą mažiausią pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (tarnybos patirtis, veiklos sudėtingumas, atsakomybės lygis, kvalifikacijos, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir pan.), taip pat nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai ir pareiginės algos koeficientų intervalai Statuto priede nurodytoms pareigybių grupėms, detalizuojami centrinių statutinių įstaigų vadovų pareiginės algos koeficientų intervalai, atsižvelgiant į centrinės statutinės įstaigos dydį, veiklos pobūdį, santykį su pavaldžiais ir nepavaldžiais subjektais, veiklos ir sprendimų galiojimo ribas, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vertinimo kriterijų įverčiais, taip pat nustatomi priemokų skyrimo pagrindai ir priemokų dydžiai, pareigūnų turimų laipsnių įtaka pareiginei algai.“ |
Nepritarti
|
Argumentai: 1. Statuto 54 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Gairės turi būti suderintos su teisingumo ir finansų ministrais. Atkreiptinas dėmesys, kad Gairės yra tvirtinamos ministro įsakymu – teisės aktu, kuris pagal teisėkūros taisykles (Vyriausybės įstatymo 31 str. 3 d. 2 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento 151, 152, 18 punktai, 21.8 papunktis) visais atvejais turi būti derinamas su suinteresuotomis institucijomis, įskaitant ir socialinius partnerius – profesines sąjungas, todėl siūloma nuostata būtų perteklinė. Šiuo metu Gairių projektas[1], kaip ir kiti Statuto įgyvendinamieji teisės aktai, jau yra parengtas ir derinamas su profesinėmis sąjungomis, konsultuojamasi dėl jų pateiktų pastabų, teikiami argumentai dėl siūlomo reguliavimo, todėl siūlomas reguliavimas būtų perteklinis. 2. Statuto projekte numatyta, kad pareigūnų darbo apmokėjimo sistema, kuri bus tvirtinama kiekvienoje centrinėje statutinėje įstaigoje ir reguliuos konkrečios statutinių įstaigų sistemos pareigūnų darbo užmokestį, bus tvirtinama šakos kolektyvinėje sutartyje (jeigu tokia sutartis yra sudaryta), todėl bus užtikrinamas kiekvienos konkrečios šakos lygmeniu veikiančios profesinių sąjungų organizacijos dalyvavimas nustatant tos šakos pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą. 3. Siūloma nustatyti, kad Gairės būtų suderintos su profesinių sąjungų organizacija, veikiančia šakos lygmeniu. Atkreiptinas dėmesys, kad Statutas taikomas keliose šakose dirbantiems pareigūnams, todėl nėra vienos šakos, kuri apimtų visus pareigūnus, kuriems taikomas Statutas. Šiuo metu yra sudarytos šakos kolektyvinės sutartys šiose šakose: policijos šakos, valstybės sienos apsaugos šakos, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos šakos ir bausmių vykdymo šakos, todėl neaišku, su kurioje šakoje ar šakose turėtų veikti profesinių sąjungų organizacija, su kuria turėtų būti suderintos Gairės. Be to, šiuo metu šakos sutartys kai kuriose centrinėse statutinėse įstaigose nesudarytos (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos, Viešojo saugumo tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos), todėl tokiu atveju šių įstaigų pareigūnų šakos lygmeniu jokia profesinių sąjungų organizacija neatstovautų ir taip nebūtų užtikrinamas šių pareigūnų lygiateisiškumas. 4. Projekte nustatyta ministro įsakymo priėmimo procedūra yra analogiška ir kitoms Statuto nuostatoms, kurios nustato pareigą vidaus reikalų ministrui tam tikrus santykius sureguliuoti įsakymu, suderinus su teisingumo ir finansų ministrais. Todėl sistemiškai vertinant siūlomą reguliavimą tai galėtų reikšti, kad kitais Statute nustatytais atvejais ministro įsakymų nereikia derinti su profesinėmis sąjungomis. 5. Pagal DK yra informavimo ir konsultavimosi procedūra, kuri užtikrina profesinių sąjungų dalyvavimą priimant sprendimus dėl dirbančiųjų socialinių ir darbo sąlygų, galimybę pateikti pasiūlymus ir argumentus ir sužinoti argumentus dėl siūlomo reguliavimo. Tačiau tokiu atveju paliekama galimybė darbdaviui priimti galutinį sprendimą, atsižvelgus į jo galimybes. Siūlomas reguliavimas reiškia, kad Gairių projektas galės būti priimamas tik jį visiškai suderinus su šakos lygmeniu veikiančia profesine sąjunga, todėl nors vienu atveju likus nesuderintų nuostatų, tokios Gairės negalėtų būti patvirtintos ir reikštų teisinį pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos neapibrėžtumą. Be to, šio konkretaus teisės akto suderinimas su šakos lygmeniu veikiančia profesine sąjunga suponuotų regimybę, kad teisėkūra perleidžiama profesinių sąjungų kompetencijai, nepaisant valstybės finansinių galimybių.
Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 1, |
||||||||||||||||
| 2. |
Seimo narys Kęstutis Vilkauskas 2023-12-14 |
56 |
2 |
|
|
Argumentai: Vidaus tarnybos sistemos pareigūnams – Vidaus tarnybos šiame statute nustatyta tvarka į pareigūno pareigas vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose, teisingumo ministro valdymo srities statutinėse įstaigose, finansų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose priimtiems statutiniams valstybės tarnautojams, atliekantiems įstatymuose nustatytas funkcijas, kuriomis užtikrinamas statutinei įstaigai įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas ir turintiems įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų ir (ar) vadovaujantiems kitiems pareigūnams - yra keliami objektyviai aukštesni reikalavimai, priimant į pareigas ir jas vykdant, lyginant su nestatutiniais (civiliniais) valstybės tarnautojais. Objektyviai skiriasi ir statutinių valstybės tarnautojų (Vidaus tarnybos pareigūnų) tarnybos sąlygos, lyginant su nestatutiniais (civiliniais) valstybės tarnautojais. Todėl yra objektyviai pateisinama, kad ir apmokėjimo už jų darbą sistema gali skirtis ir skiriasi nuo nestatutinių (civilinių) valstybės tarnautojų apmokėjimo už darbą sistemos. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo išreikšti nuogąstavimai dėl neigiamų pasekmių vidaus tarnybos sistemos pareigūnų komplektacijai ir motyvacijai vykdyti pareigas, kurios gali atsirasti dėl Projekto iniciatorių siūlymo Vidaus tarnybos statuto naujos redakcijos 56 straipsnyje sumažinti maksimalų priedą už stažą (nuo maksimalaus 30 proc. pareiginės algos dydžio iki maksimalaus 20 proc. pareiginės algos dydžio), yra pagrįsti ir jų negalima ignoruoti.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnyje dėstomos Vidaus tarnybos statuto naujos redakcijos 56 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis yra 1 procentas pareiginės algos už kiekvienus metus, įskaičiuojamus į pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą vidaus tarnybos stažą, į jį papildomai įskaitant Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą valstybės tarnautojo tarnybos stažą. Priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą negali viršyti
|
Nepritarti
|
Argumentai: Analogiškam pasiūlymui nepritarta 2023-12-06 Komiteto posėdyje, taip pat 2023-12-12 Seimo posėdyje. Visoje valstybės tarnybos reformoje yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad priedas už stažą turi daryti vis mažesnę įtaką darbo užmokesčio dydžiui. Darbo užmokestis turi būti labiau orientuotas į asmens pasiektus rezultatus. Todėl visoms darbuotojų kategorijoms, kurioms yra mokamas priedas už stažą, didžiausias galimas šio priedo dydis yra mažinamas iki 20 proc., išlaikant (fiksuojant) jau turimą priedo dydį tiems, kurie iki įstatymo įsigaliojimo turi „užsidirbę“ daugiau nei 20 proc. Šiuo požiūriu išskirti pareigūnus iš kitų darbuotojų nėra objektyvaus pagrindo. Pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos gairėse įtvirtinama, kad pareigūnų pareiginės algos koeficiento dydžio nustatymo kriterijus bus tarnybos patirtis (tarnybos stažas) – kriterijus, apibrėžiantis pareigybės specifiškumą, kai tinkamai atlikti darbą reikalinga atitinkamų profesinių įgūdžių taikymo patirtis; šis kriterijus taikomas tuomet, kai pareigūno priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą yra pasiekęs arba viršija 20 procentų pareiginės algos dydžio, ir kai didesnė kaip 20 metų tarnybos patirtis kuria pridėtinę vertę; taikant šį kriterijų rekomenduojama, kad pareiginė alga kasmet būtų didinama už kiekvienus paskesnius tarnybos toje pačioje statutinių įstaigų sistemoje metus. Toks reglamentavimas aptartas ir sutartas su profesinėmis sąjungomis.
Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 1, |
||||||||||||||||
| 3. |
Seimo narys Andrius Vyšniauskas 2023-12-15 |
priedas |
|
|
4-6 |
Argumentai: Įvertinus Statuto projekto priede nustatytoms pareigybių grupėms priskirtas pareigybes, atkreiptinas dėmesys, kad pagal pareigybių hierarchiją Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pasienio užkardos vado pareigybė, esanti 5 pareigybių grupėje, atitinka Muitinės įstaigos posto viršininko pareigybę, kuri įrašyta į 4 pareigybių grupę, ir kitas šioje pareigybių grupėje esančias pareigybes, todėl siekiant užtikrinti tinkamą ir pagrįstą statutinių įstaigų pareigybių hierarchinę struktūrą ir teisingą apmokėjimą už tokios pačios atsakomybės reikalaujantį darbą, tikslinga pasienio užkardos vado pareigybę perkelti iš 5 į 4 pareigybių grupę. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal pareigybių hierarchiją Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pasienio užkardos vado pavaduotojo pareigybė, įrašyta į 6 pareigybių grupę, atitinka Muitinės įstaigos posto viršininko pavaduotojo pareigybę, kuri įrašyta į 5 pareigybių grupę, ir kitas šioje pareigybių grupėje esančias pareigybes, todėl siekiant užtikrinti tinkamą ir pagrįstą statutinių įstaigų pareigybių hierarchinę struktūrą ir teisingą apmokėjimą už tokios pačios atsakomybės reikalaujantį darbą, tikslinga pasienio užkardos vado pavaduotojo pareigybę perkelti iš 6 į 5 pareigybių grupę.
Pasiūlymas: Pakeisti Statuto projekto priedo 4–6 punktus ir juos išdėstyti taip:
|
Pritarti
|
Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, |
||||||||||||||||
| 4. |
Seimo narys Andrius Vyšniauskas 2023-12-15 |
2 (P) |
7 |
|
|
Argumentai: Statuto projekto įgyvendinamosios nuostatos reglamentuoja atvejus, kai pagal naujos redakcijos Statutą pareigūnų tarnybos trukmė (maksimalus tarnybos amžius, iki kurio pareigūnas gali tarnauti) yra ilgesnė negu pagal galiojantį reguliavimą, tačiau nėra sureguliuoti atvejai, kai pagal naujos redakcijos Statutą tarnybos trukmė yra trumpesnė negu šiuo metu pareigūnui taikoma tarnybos trukmė. Atsižvelgdami į tai ir siekdami užtikrinti pareigūnų teisėtus lūkesčius, siūlome nustatyti, kad pareigūnams būtų taikoma pagal galiojantį reguliavimą jiems nustatyta tarnybos trukmė, ir kad būtų sudaryta pareigūnams jų prašymu taikyti trumpesnę tarnybos trukmę (maksimalų tarnybos amžių) pagal naujos redakcijos Statutą.
Pasiūlymas: Papildyti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalį antru sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip: „7. Pareigūnai, kurie, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-1855 (toliau – Įstatymas Nr. XII-1855) 3 straipsnio 20 dalimi, per vienus metus nuo Įstatymo Nr. XII-1855 įsigaliojimo dienos nėra pateikę prašymo jiems taikyti Įstatymo Nr. XII-1855 1 straipsnyje išdėstyto Vidaus tarnybos statuto 63 straipsnyje nustatytos vidaus tarnybos trukmės, taip pat pareigūnai, kurie, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 (toliau – Įstatymas Nr. XIII-1381) 2 straipsnio 22 dalimi, per vienus metus nuo Įstatymo Nr. XIII-1381 įsigaliojimo dienos nėra pateikę prašymo jiems taikyti Įstatymo Nr. XIII-1381 1 straipsnyje išdėstyto Vidaus tarnybos statuto 73 straipsnyje nustatytos vidaus tarnybos trukmės, taip pat pareigūnai, kurių iki šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo dienos vidaus tarnybos trukmė buvo trumpesnė negu šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Vidaus tarnybos statuto 75 straipsnyje nustatyta vidaus tarnybos trukmė, turi teisę pateikti prašymą dėl šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Vidaus tarnybos statuto 75 straipsnyje nustatytos vidaus tarnybos trukmės taikymo ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki jiems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos taikytinos vidaus tarnybos trukmės pabaigos. Pareigūnams, kurių iki šio įstatymo įsigaliojimo vidaus tarnybos trukmė buvo ilgesnė negu šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Vidaus tarnybos statuto 75 straipsnyje jiems nustatyta vidaus tarnybos trukmė, taikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo jiems taikyta vidaus tarnybos trukmė, ir jie turi teisę pateikti prašymą dėl šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Vidaus tarnybos statuto 75 straipsnyje jiems nustatytos vidaus tarnybos trukmės taikymo ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Vidaus tarnybos statuto 75 straipsnyje jiems nustatytos vidaus tarnybos trukmės pabaigos, o jeigu įsigaliojus šiam įstatymui liko mažiau negu 6 mėnesiai iki šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Vidaus tarnybos statuto 75 straipsnyje jiems nustatytos vidaus tarnybos trukmės pabaigos arba ši vidaus tarnybos trukmė yra pasibaigusi, šį prašymą pareigūnai turi teisę pateikti per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo.“ |
Pritarti
|
Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, |
||||||||||||||||
Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase
Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė