LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADa

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 PAKEITIMO ĮSTATYMO

 PROJEKTO NR. XIVP-2932

 

2023-10-04  Nr.    -P-   

Vilnius

 

1. Komiteto / Komisijos posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Matas Maldeikis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Dalia Asanavičiūtė, Vytautas Mitalas, Vytautas Gapšys, Andrius Palionis, Simonas Gentvilas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(1)

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.     Atsižvelgus į tai, kad pagrindinės įstatymo sąvokos yra dėstomos projekto 1 straipsniu keičiamo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnyje, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnyje pateiktą nekilnojamojo turto sąvoką dėstyti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnyje.

Pritarti.

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(2)

(1)

 

2. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje vartojamas sąvokas: „viešasis administravimo subjektas, atliekantis statinių priežiūrą“ ir „statinių priežiūrą atliekantis subjektas“ bei „apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašas“ ir „savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašas“.

Pritarti.

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(2)

(1)

 

3. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje patikslinti, kokiame viešojo administravimo subjekto, atliekančios statinių priežiūrą, dokumente ar poįstatyminiame akte būtų nustatytas terminas nekilnojamojo turto remontui, rekonstrukcijai, statybos pabaigimui ar nugriovimui.

Nepritarti.

Teisės aktų, kuriais vadovaujasi statinių priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas, nustatydamas terminą nekilnojamojo turto remontui, rekonstrukcijai, statybos pabaigimui ar nugriovimui, nurodydamas mokesčio įstatyme būtų perteklinė nuostata.

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(2)

1(7)

(6)

(2)

 

(5),

(10),(11), (13), (14)

4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžiamas sąvokos „komercinis nekilnojamasis turtas“ turinys. Pastebėtina, kad tokia formuluotė yra vartojama tik projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte, tuo tarpu projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5, 10, 11, 13 ir 14 punktuose vartojama formuluotė „nekilnojamasis turtas, naudojamas nekomercinei veiklai“. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo nevertėtų suvienodinti projekte vartojamų formuluočių.

Nepritarti.

Atsižvelgiant į tai, kad pajamas galima gauti ir iš nekomercinės veiklos, pritarus siūlymui būtų susiaurinta lengvatų taikymo apimtis.

 

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(2)

(6)

 

5. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad komerciniu nekilnojamuoju turtu nebūtų laikomi energetikos pastatai (patalpos). Pastebėtina, kad nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš paties projekto nėra aišku, kodėl šie pastatai yra išskirti, nors toks turtas gali būti naudojamas ūkinėje komercinėje veikloje. Pažymėtina, kad apibrėžiant, koks turtas yra komercinis ir nekomercinis turėtų būti vadovaujamasi lygiateisiškumo principu, pagal kurį, kaip ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, kad konstitucinis lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai).

Pritarti.

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(2)

1(7)

(10)

(6), (7)

 

6. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje vietoje formuluotės „fizinis asmuo“ vartoti formuluotę „nekilnojamojo turto savininkas – fizinis asmuo“, nes būtent taip projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra įvardinami mokesčių mokėtojai. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 dalims.

Pritarti.

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(2)

(10)

 

7. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžiant sąvoką pagrindinis gyvenamasis būstas yra nurodyta, kad fizinis asmuo jame turi būti deklaravęs gyvenamąją vietą kalendorinio mėnesio paskutinę dieną. Pastebėtina, kad siekiant sumažinti mokesčio sumą už kito turimo ne pagrindinio gyvenamojo būsto apmokestinimą, gali būti manipuliuojama gyvenamosios vietos deklaravimu. Svarstytina, ar siekiant to išvengti, gyvenamosios vietos deklaravimas neturėtų būti siejamas su mokestiniu laikotarpiu, kuris yra kalendoriniai metai, ir tik išskirtiniais atvejais (pavyzdžiui, įsigyjant naują pagrindinį gyvenamąjį būstą) toks terminas turėtų būti skaičiuojamas panašiai kaip skaičiuojamas šio mokesčio lengvatų atsiradimas arba išnykimas. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog „jeigu deklaruota gyvenamoji vieta kalendoriniais metais keistųsi, būtų atsižvelgiama į kalendorinio mėnesio paskutinę dieną deklaruotą gyvenamąją vietą“. Pažymėtina, jog nei iš projekto turinio, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, apie kokį kalendorinį mėnesį kalbama, jeigu gyvenamoji vieta kalendoriniais metais keistųsi, ir ką reiškia „būtų atsižvelgiama“. Jeigu turėta mintyje tai, kad kalendoriniais metais pakeitus gyvenamąją vietą nekilnojamojo turto mokestis skaičiuojamas proporcingai, tai projektas turėtų būti papildytas atitinkamomis nuostatomis (pavyzdžiui, atitinkamai pritaikant keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6 dalies nuostatas).

Nepritarti.

Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto mokestis apskaičiuojamas pamėnesiui, įvertinant tą mėnesį turimą nekilnojamąjį turtą, įskaitant pagrindinį gyvenamąjį būstą, kuriame paskutinę kalendorinio mėnesio dieną deklaruota gyvenamoji vieta.

Pastebėtina, kad pagal NTMĮ 7 straipsnio 4 dalį lengvatos taip pat taikomos pagal mėnesius.

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(2)

(11)

 

8. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžiamą sąvoką „Savivaldybės nekilnojamojo turto verčių mediana“ siūlytina tikslinti kalbiniu požiūriu ir ją keisti sąvoka „Savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto verčių mediana“.

Pritarti iš dalies.

Siūloma tikslinti sąvokos apibrėžtį, įrašant žodį „esančio“.

Savivaldybės nekilnojamojo turto verčių mediana – vidurinė gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, esančio tam tikroje savivaldybėje, vertė, kuri nustatoma visų Nekilnojamojo turto registre įregistruotų baigtų statyti gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastatų ir gyvenamosios paskirties patalpų vidutines rinkos vertes toje savivaldybėje išrikiavus nuo mažiausios iki didžiausios.

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(2)

(11)

 

9. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžiant sąvoką „Savivaldybės nekilnojamojo turto verčių mediana“ yra nurodyta, kad tai yra vidurinė gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objekto tam tikroje savivaldybėje vertė. Ši formuluotė tikslintina, kaip perteklinio atsisakant žodžio „objekto“, o prieš žodį „vertė“ įrašant formuluotę „vidutinė rinkos“.

Pritarti iš dalies.

Pritarti žodžio „objekto“ atsisakymui.

Nepritarti formuluotės „vidutinė rinkos“ įrašymui, nes toliau apibrėžtyje nurodoma, kaip vidurinė gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vertė nustatoma gyvenamosios paskirties pastatų ir patalpų vidutines rinkos vertes toje savivaldybėje išrikiavus nuo mažiausios iki didžiausios.

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(2)

2

(11),

7

 

10. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje yra nurodyta, kad konkrečių savivaldybių nekilnojamojo turto verčių medianas nustato ir viešai paskelbia nekilnojamojo turto vertintojas. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti šią nuostatą, nurodant, kur tai turėtų būti paskelbta (pavyzdžiui, savo internetinėje svetainėje).

 

Atitinkamai ši pastaba taikytina projekto 2 straipsnio 7 daliai.

Pritarti iš dalies.

Pritarti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalies tikslinimui.

Nepritarti projekto 2 straipsnio 7 daliai, nes Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje  nustatyta „Nekilnojamojo turto vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka...“.

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

*

 

 

11. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo I skyrius pavadintas „Bendrosios nuostatos“. Svarstytina, ar atsižvelgus į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 – 7 straipsnių turinį, jie neturėtų būti dėstomi atskirame skyriuje.

Nepritarti.

Atsižvelgiant į kitų mokestinių įstatymų dėstymą ir laikantis nuoseklumo, projekte siūloma mokesčio objektą, mokėtojus, mokestinį laikotarpį, tarifus, lengvatas dėstyti bendrose nuostatose.

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(6)

(1)

 

12. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konkrečius mokesčio tarifus nustato savivaldybių tarybos. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šią nuostatą dėstyti taip: „Konkrečius mokesčio tarifus kiekvienos savivaldybės teritorijoje nustato savivaldybės taryba šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka“.

Pritarti.

 

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(6)

(3)

 

13. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje vartojamos formuluotės „savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių medianos“ tikslintina atsižvelgus į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje pateiktą sąvoką „Savivaldybės nekilnojamojo turto verčių mediana“.

Pritarti.

 

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(6)

(4)

 

14. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „Fizinių asmenų gyvenamosios, kitos (sodų), kitos (fermų), kitos (šiltnamių), kitos (ūkio), garažų, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų) ir inžinerinių statinių, taip pat kito nekilnojamojo turto (arba jo dalies), naudojamo pajamoms iš žemės ūkio veiklos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje, gauti (uždirbti), išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus, mokestinė vertė apmokestinama taikant nuo 0,1 iki 1 procento mokesčio tarifą, jei šioje dalyje nurodytos paskirties nekilnojamasis turtas (arba jo dalis) neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui nėra perduotas naudotis juridiniam asmeniui“. Siūloma nuostata tikslintina keliais aspektais.

Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Kitą, nei pagrindinis gyvenamasis būstas, fizinių asmenų nekomercinei veiklai naudojamą nekilnojamąjį turtą <...> siūloma apmokestinti nuo 0,1 iki 1 procento mokesčio tarifu“. Pažymėtina, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nesiūloma nustatyti, kad nekilnojamas turtas turi būti naudojamas nekomercinei veiklai. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektas neturėtų būti patikslintas. Jei būtų pritarta šiai pastabai, siūlytina atskiromis keičiamo straipsnio dalimis dėstyti nuostatas apie fizinių asmenų nekomercinei veiklai naudojamą nekilnojamąjį turtą ir nuostatas dėl nekilnojamojo turto, naudojamo pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti). Be to, atitinkamai siekiant teisinio aiškumo projekte aiškiai turėtų būti nustatytos nekilnojamojo turto mokesčio tarifų ribos fizinių asmenų komercinei veiklai naudojamam nekilnojamam turtui.

Nepritarti.

Atsižvelgiant į tai, jog Komitetas pritarė Seimo nario M.Lingės siūlymui, ši pastaba yra neaktuali.

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(6)

(4)

 

Antra, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vietoje formuluotės „fizinių asmenų“ vartoti formuluotę „fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys arba jų įsigyjamieji“.

 

Nepritarti.

Atsižvelgiant į tai, jog Komitetas pritarė Seimo nario M.Lingės siūlymui, ši pastaba yra neaktuali.

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(6)

(4)

 

Trečia, siūlytina kaip perteklinę išbraukti formuluotę „2 straipsnio 33 dalyje“.

 

Nepritarti.

Atsižvelgiant į tai, jog Komitetas pritarė Seimo nario M.Lingės siūlymui, ši pastaba yra neaktuali.

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(6)

(4)

 

Ketvirta, siekiant teisinio aiškumo, nuostata pildytina formuluote dėl savivaldybių tarybų įgaliojimų nustatyti konkrečius mokesčio tarifus (kaip keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje).

Nepritarti.

Atsižvelgiant į tai, jog Komitetas pritarė Seimo nario M.Lingės siūlymui, ši pastaba yra neaktuali..

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(6)

(4)

 

Penkta, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti nuostata, nurodančia, koks tarifas (nurodytas šio straipsnio 1 dalyje) būtų taikomas, jei nekilnojamasis turtas būtų neterminuotai arba ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduotas naudotis juridiniam asmeniui.

 

Nepritarti.

Atsižvelgiant į tai, jog Komitetas pritarė Seimo nario M.Lingės siūlymui, ši pastaba yra neaktuali.

19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(6)

(4)

 

Šešta, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje prie komercinio nekilnojamojo turto yra nurodyti poilsio bei mokslo paskirties pastatai (patalpos). Tie patys pastatai (patalpos) yra nurodyti ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje kaip fiziniam asmeniui priklausantys ir nekomercinei veiklai naudojami. Siekiant teisinio aiškumo, ypač tuo atveju, jei fiziniam asmeniui priklausantis nekilnojamasis turtas naudojamas komercinei ir nekomercinei veiklai būtų apmokestinamas skirtingais nekilnojamojo turto mokesčio tarifais, keičiamame įstatyme turi būti aiškiai apibrėžta, koks nekilnojamasis turtas priskirtinas naudojamu komercinei ir koks – nekomercinei veiklai.

Nepritarti.

Atsižvelgiant į tai, jog Komitetas pritarė Seimo nario M.Lingės siūlymui, ši pastaba yra neaktuali.

20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(6)

(2),

(3),

(4)

 

15. Atsižvelgus į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 – 4 dalių turinį, siūlytina šio straipsnio 2 dalyje pateikti pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės apmokestinimo taisykles, šio straipsnio 3 dalyje – kitų fiziniams asmenims priklausančių nekilnojamųjų turtų mokestinių verčių apmokestinimo taisykles, o šio straipsnio 4 dalyje – vėjo elektrinių mokestinės vertės apmokestinimo taisykles.

Nepritarti.

 

Atsižvelgiant į tai, jog Komitetas pritarė Seimo nario M.Lingės siūlymui, ši pastaba yra neaktuali.

21.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(6)

(5)

 

16. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai, o jeigu savivaldybės taryba kito mokestinio laikotarpio konkrečius mokesčio tarifus nustato arba pakeičia po šioje dalyje nurodytų terminų, nustatyti arba pakeisti konkretūs mokesčio tarifai savivaldybės teritorijoje taikomi dar kitą mokestinį laikotarpį po ateinančio mokestinio laikotarpio“. Teikiamas siūlymas svarstytinas tuo aspektu, ar savivaldybės tarybai pakeitus konkrečius tarifus juos sumažinant dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, ekonominių, draudimas juos taikyti dar tą patį mokestinį laikotarpį laikytinas proporcingu.

Nepritarti.

 

2019 m. birželio 13 d. buvo priimtas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2244, kuriame savivaldybių siūlymu nuo birželio 1 dienos iki liepos 1 dienos buvo prailginamas terminas, iki kada savivaldybių tarybos turi nustatyti naujus nekilnojamojo turto mokesčio tarifus. Šis terminas yra nustatytas, kad mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojai turėtų laiko  pasiruošti taikyti naujus tarifus.

 

22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(6)

(6)

(7),

(8)

17. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies 7 ir 8 punktuose skliaustuose išdėstytos nuostatos turėtų būti dėstomos be skliaustų.

Pritarti.

 

23.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(6)

(6)

(7)

18. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies 7 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę nustatyti mokesčio tarifus atsižvelgdama į juridinio asmens dydį (darbuotojų skaičių, apyvartą). Pastebėtina, kad kartu su šiuo projektu yra teikiamas ir Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 5, 12, 17, 172, 18, 19, 461, 47, 561 straipsnių, 1 priedėlio pakeitimo ir įstatymo papildymo 302 straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2930). Atsižvelgus į jame siūlomus pakeitimus, siūlytina vietoje formuluotės „juridinio asmens dydį (darbuotojų skaičių, apyvartą)“ vartoti formuluotę „juridinio asmens mokestinio laikotarpio pajamas“.

Nepritarti.

 

NTMĮ ir PMĮ skirtingi įstatymai, atitinkamai skirtingi sąvokų apibrėžimo tikslai.

24.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(7)

 

1(7)

(1)

 

(2)

 

(2),

(3)

(9),

(17)

19. Svarstytina, ar siekiant išvengti praktinių nuostatų taikymo problemų, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų ir 2 dalies 9, 17 punktų nereikėtų papildyti žodžiu „tik“ prieš nurodant konkrečią veiklą, kuriai gali būti naudojamas nekilnojamasis turtas (arba jo dalis).

Nepritarti.

Toks papildymas praktikoje būtų labai sunkiai administruojamas. Be to, tokios nuostatos galioja ir dabar ir problemų/klausimų dėl to nekyla.

25.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(7)

1(7)

 

(1)

(2)

(3),

(17)

20. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte brauktina perteklinė formuluotė „kuris yra“ ir perteklinis žodis „yra“, esantis prieš žodį „naudojamas“. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 17 punktui.

Pritarti.

 

26.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(7)

(5)

 

21. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje vietoje formuluotės „1 ir 2 dalyse“ rašytina formuluotė „1, 2 ir 4 dalyse“.

Nepritarti.

Praktikoje nelabai galima situacija, kad savivaldybė pati įtrauktų į apleistų NT objektų sąrašą, o paskui tą objektą atleistų nuo mokesčio.

27.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(7)

(6)

 

22. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nurodytame įstatymo pavadinime esantis žodis „asmenims“ keistinas žodžiu „gyventojams“.

Pritarti.

 

28.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(7)

(6)

 

23. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad „savivaldybių tarybos turi teisę savo nustatyta tvarka ir apimtimi asmenų, turinčių teisę gauti piniginę socialinę paramą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems asmenims įstatymo nustatyta tvarka, prašymu atidėti mokesčio už fizinio asmens pagrindinį gyvenamąjį būstą mokėjimo terminus, įskaitant atidėjimą iki šio turto nuosavybės teisės perleidimo, o gauto fizinio asmens, sukakusio senatvės pensijos amžių, prašymo pagrindu savivaldybių tarybos savo nustatyta tvarka privalo atidėti mokesčio už pagrindinį gyvenamąjį būstą mokėjimo terminus, įskaitant atidėjimą iki šio turto nuosavybės teisės perleidimo“. Siūlytina nuostata diskutuotina keliais aspektais.

Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad šioje nuostatoje įvardintiems asmenims gali priklausyti ir daugiau turto, kuris yra apmokestinamas didesniu mokesčio tarifu nei pagrindinis gyvenamasis būstas. Svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti nuostatomis, kad tokių asmenų prašymu jiems gali būti atidedamas mokesčio mokėjimo terminas už jiems priklausantį visą nekilnojamąjį turtą.

Antra, pastebėtina, kad nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiam laikotarpiui savivaldybių tarybos galės atidėti mokesčio mokėjimo terminus. Konstitucinis Teismo jurisprudencijoje yra pabrėžiama, kad įstatymų leidėjas visais atvejais, taip pat ir nustatydamas mokesčius, apmokestinimo išimtis ir lengvatas, turi paisyti, be visa kita, ir konstitucinio teisinės valstybės principo; nustatant mokesčius, taigi ir jų objektą, apmokestinimo išimtis ir lengvatas, ypač svarbūs teisinio reguliavimo aiškumo ir apibrėžtumo, taip pat teisinio tikrumo principai (2000 m. kovo 15 d., 2013 m. gruodžio 16 d., 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, manytina, kad atidėjimo terminas (ar jo nustatymo kriterijai) turėtų būti nustatytas (nustatyti) keičiamame įstatyme, todėl šiuo aspektu nurodyta nuostata tikslintina.

Trečia, projektu siūloma nustatyti, kad fizinio asmens, sukakusio senatvės pensijos amžių, prašymo pagrindu savivaldybių tarybos savo nustatyta tvarka privalo atidėti mokesčio už pagrindinį gyvenamąjį būstą mokėjimo terminus, įskaitant atidėjimą iki šio turto nuosavybės teisės perleidimo. Svarstytina, ar toks siūlymas būtų socialiai teisingas tuo atveju, jeigu asmuo, kad ir sukakęs senatvės pensijos amžiaus, dirba ar gauna tam tikrų pajamų iš turto. Manytina, kad siūloma lengvata turėtų būti siejama su tokių asmenų gaunamomis pajamomis, nes priešingu atveju ji neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų. Neatsižvelgus į šią pastabą, svarstytina, ar tokie asmenys vis tik turėtų rašyti prašymus, jei juos savivaldybė privalėtų tenkinti. Galbūt atidėjimas nurodytai asmenų grupei turėtų būti taikomas automatiškai be savivaldybės sprendimo (pagal įstatymą).

Atsižvelgti.

Atsižvelgiant į tai, jog Komitetas pritarė Seimo nario M.Lingės siūlymui, ši pastaba yra neaktuali.

Taip pat pažymėtina, kad ilgiausias mokesčio atidėjimo terminas  – iki nekilnojamojo turto perleidimo (įskaitant paveldėjimą).

 

 

29.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1

 

 

24. Pastebėtina, kad projekto 1 straipsniu keičiamame įstatyme skirtinguose straipsniuose yra išdėstyti savivaldybių tarybų įgaliojimai (projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1, 5, 6 dalys, 7 straipsnio 4, 6 dalys). Svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamame įstatyme savivaldybių tarybų įgaliojimus nevertėtų dėstyti atskiru straipsniu.

Nepritarti.

 

Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 ir 7 straipsniuose dėstomi savivaldybių įgaliojimai, susiję su skirtingais mokesčio apskaičiavimo elementais: 6 straipsnyje reglamentuojama mokesčio tarifų nustatymo tvarka, 7 straipsnyje reglamentuojamos mokesčio lengvatos.

30.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

*

 

 

25. Atsižvelgus į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo II skyriaus turinį, siūlytina patikslinti jo pavadinimą (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto mokestinė vertė ir jo vertinimas).

Pritarti.

 

31.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(8)

(2)

 

26. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje vietoje formuluotės „nustatytos atlikus individualų vertinimą“ rašytina formuluotė „nustatytos atlikus masinį vertinimą“.

Nepritarti.

Keisti nereikia, įstatyme nustatyta tinkama formuluotė: turto vertintojo (t. y. Registrų centro) nustatyta (patvirtinta) nekilnojamojo turto mokestinė vertė daugiau kaip 20 procentų skiriasi nuo šio nekilnojamojo turto vertės, nustatytos atlikus individualų vertinimą.

32.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(9)

(2)

(4),

(5)

27. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose yra minimas vietovės pataisos koeficientas. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kas tai yra, kas ir kaip jį apskaičiuos. Atsižvelgus į tai, projektas pildytinas, atskleidžiant tokio koeficiento turinį, jo apskaičiavimo principus ir jį apskaičiuosiantį subjektą.

Pritarti.

 

33.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(10)

 

 

28. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio pavadinime prieš žodį „Skundai“ įrašytina formuluotė „Mokesčių mokėtojų“.

Pritarti.

 

34.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(10)

(1)

 

29. Atsižvelgus į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnyje vartojamas sąvokas, siūlytina šio straipsnio 1 dalyje po žodžių „sprendimą“ ir „sprendimas“ įrašyti formuluotę „dėl skundo“.

Pritarti.

 

35.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(10)

(2)

 

30. Atsižvelgus į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio tekste vartojamas trumpinys „prašymas“, siūlytina šio straipsnio 2 dalyje po žodžio „tikslu“ įrašyti formuluotę „(toliau – prašymas)“.

Nepritarti.

Atkreiptinas dėmesys, kad jau įstatymo  8 straipsnio 2 dalyje yra įvestas toks trumpinys „prašymas“:

prašymas nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą, kartu su šio nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaita (toliau – prašymas)

Dėl šios priežasties toks trumpinys netikslingas.

36.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(10)

(2)

 

31. Atsižvelgus į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnyje vartojamas sąvokas, siūlytina šio straipsnio 2 dalyje po žodžių „sprendimą“ ir „sprendimas“ įrašyti formuluotę „dėl prašymo“.

Pritarti.

 

37.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(10)

(3),

(4)

 

32. Atsižvelgus į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnyje vartojamas sąvokas, siūlytina šio straipsnio 3 ir 4 dalyse po žodžių „sprendimo“ ir „sprendimą“ įrašyti formuluotę „dėl skundo ar prašymo“.

Pritarti.

 

38.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

*

 

 

33. Atsižvelgus į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo III skyriaus turinį, siūlytina patikslinti šio skyriaus pavadinimą (pavyzdžiui, Mokesčio apskaičiavimas, deklaravimas ir mokėjimas).

Pritarti.

 

39.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(11)

(12)

(2),

(4),

(4)

 

34. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje siūlytina atsisakyti perteklinio žodžio „centrinio“. Analogiška pastaba taikytina ir šio straipsnio 4 daliai bei 12 straipsnio 4 daliai.

Nepritarti.

 

Sutartis su turto vertintoju dėl duomenų pateikimo sudaro, renka informaciją apie savivaldybių tarybų sprendimus dėl mokesčio tarifų nustatymo, mokesčio mokėjimo terminų, lengvatų Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, kuri pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 18 straipsnį laikoma centriniu mokesčių administratoriumi.

40.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(11)

(4)

 

35. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad savivaldybių tarybos pateikia mokesčių administratoriui savo sprendimus dėl mokesčio mokėjimo terminų atidėjimo ir mokesčių lengvatų. Pastebėtina, kad sprendimai dėl mokesčio mokėjimo terminų atidėjimo yra sprendimai dėl mokesčio lengvatų, nes jie yra nustatyti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnyje, kuriame pateikiamos šio mokesčio lengvatos. Atsižvelgus į tai, projekto nuostata tikslintina, atsisakant perteklinės formuluotės.

Pritarti.

 

41.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(11)

(3),

(4)

 

36. Atsižvelgus į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 ir 4 dalių turinį, siūlytina sukeisti jas vietomis.

Pritarti.

 

42.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(12)

(2)

 

37. Atsižvelgus į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje po žodžio „tenkančią“ įrašyti formuluotę „jų įsigyjamai“.

Pritarti.

 

43.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(12)

(2)

 

38. Atsižvelgus į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatas, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje vietoje formuluotės „nekilnojamasis turtas, kuriam taikomi šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyti mokesčio tarifai“ rašyti formuluotę „pagrindinis gyvenamasis būstas“.

Pritarti.

 

44.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(12)

(4)

 

39. Siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalies antrame sakinyje vietoj žodžio „deklaraciją“ įrašyti formuluotę „deklaracijos formą užpildo ir“.

Nepritarti.

Siūlomas papildomas veiksmas – formos užpildymas būtų perteklinis. Turėtų būti savaime suprantama, kad mokesčio mokėtojas neteiks neužpildytos deklaracijos formos, be to, deklaracija jau suponuoja, kad dokumentas yra parengtas.

45.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(12)

(5)

 

40. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje esanti formuluotė „6 straipsnio 1 dalyje nustatytą tarifą“ tikslintina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad konkrečius mokesčio tarifus nustato savivaldybių tarybos. Antra, pastebėtina, kad juridiniams asmenims gali priklausyti vėjo elektrinės, kurioms mokesčio tarifas yra nustatytas projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgus į tai, nuostata tikslintina.

Pritarti.

 

46.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

*

 

 

41. Pastebėtina, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo IV ir V skyriuose yra tik po vieną straipsnį. Svarstytina, ar jų nevertėtų prijungti prie III skyriaus, atitinkamai patikslinant jo pavadinimą.

Pritarti iš dalies.

IV skyrių siūlytina laikyti dėl „Baigiamąsias nuostatas“, kuris apima straipsnius dėl mokesčio įskaitymo ir atsakomybės.

47.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

1(13)

(2)

 

42. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje po žodžio „savivaldybei“ įrašytina formuluotė „į tų savivaldybių biudžetus“.

Pritarti.

 

48.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

*

 

 

43. Neatsižvelgus į 41 pastabą, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo V skyriaus pavadinimas tikslintinas, atsižvelgus į 1 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio nuostatas.

Pritarti.

 

49.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

2

1

 

44. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje esanti formuluotė „2 ir 3 dalis ir“ brauktina kaip perteklinė.

Pritarti.

 

50.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

2

5

 

45. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje vietoje formuluotės „fizinių asmenų nekilnojamąjį turtą“ rašytina formuluotė „fiziniams asmenims priklausantį arba jų įsigyjamą nekilnojamąjį turtą“.

Pritarti.

 

51.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

2

5

 

46. Projekto 2 straipsnio 5 dalimi siūloma fiziniams asmenims nekilnojamojo turto mokestį sumokėti iki 2026 m. gegužės 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad iki gegužės 1 dienos fiziniai asmenys turi deklaruoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar sutampantys dviejų mokesčių terminai nesukels fiziniams asmenims finansinių sunkumų. Be to, atsižvelgus į tai, kad gegužės 1 d. yra ne darbo diena ir mokestinių prievolių įvykdymo terminas perkeliamas į pirmą darbo dieną, einančią po gegužės 1 d., terminas atitinkamai turėtų būti patikslintas (iki 2026 m. gegužės 4 d.).

Nepritarti.

Projektu buvo siekiama kaip tik suvienodinti kelių mokesčių mokėjimo datas.

Kaip ir gyventojų pajamų mokesčio atveju mokėjimo terminas Pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, mokesčio sumokėjimo data automatiškai persikels į kitą darbo dieną, t. y. į 2026 m. gegužės 4 d.

52.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

2

4,5

 

47. Atsižvelgus į projekto 2 straipsnio 4 ir 5 dalių turinį, siūlytina jas kelti prieš šio straipsnio 9 dalį, atitinkamai patikslinant kitų dalių numeraciją.

Pritarti.

 

53.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

2

 

 

48. Iš projekto aiškinamojo rašto sakinio, kad „likusiam nekilnojamajam turtui, t. y. fizinių asmenų komercinės paskirties ir visam juridinių asmenų nekilnojamajam turtui išliktų galiojanti tvarka – būtų taikomos esamos mokesčio tarifų ribos nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės“ sektų, jog 2025 metams savivaldybių tarybos dar iki 2024 m. liepos 1 d. patvirtintų nekilnojamojo turto mokesčio tarifus pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnis pildytinas atitinkamomis nuostatomis dėl iki įstatymo įsigaliojimo patvirtintų savivaldybių tarybų nekilnojamojo turto mokesčio tarifų taikymo po įstatymo įsigaliojimo.

Pritarti.

 

 

54.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

2

 

 

49. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl konkretaus termino, kada turto vertintojas turi pateikti mokesčių administratoriui duomenis iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro (pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį). Be to, siūlytina projekto 2 straipsnį papildyti nuostatomis dėl pirmojo masinio vertinimo datos pagal naująjį įstatymą.

Nepritarti.

Konkretus terminas, kada turto vertintojas turi pateikti mokesčių administratoriui duomenis iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro, nurodytas projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje.

Paskutinio masinio vertinimo metu nustatytos nekilnojamojo turto mokestinės vertės galioja 2021–2025 metams. Projekte siūloma nustatyti, kad nuostata dėl dažnesnio masinio nekilnojamojo turto vertinimo – kas 3 metus įsigaliotų nuo 2026 m. sausio 1 d., kai baigs galioti paskutinio masinio vertinimo metu nustatytos nekilnojamojo turto mokestinės vertės.

55.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

*

 

 

50. Projekto nuostatos tikslintinos kalbos požiūriu.

 

Pritarti.

 

56.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-27

*

 

 

51. Teisės departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad 2023 m. birželio 21 d. įregistruotas projektas įrašytas į 2023 m. birželio 27 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, pasilieka sau teisę patikslinti ar (ir) papildyti šią išvadą.

Atsižvelgta.

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

 

 

 

 

1.

Irena Urbutytė-Pranckevičienė,

2023-08-07,

Nr. G-2023-7006

*

 

 

Esu našlė (vyras mirė 52 m. dėl ligos) ir viena auginu 11 metų sūnų. Sūnus iš savo mirusio tėvo paveldėjo nekilnojamojo turto dalį, už kurią jam reikia mokėti nekilnojamojo turto mokestį (turto vertė didesnė nei 150.000 EUR). Kadangi aš auginu nepilnametį našlaitį, tai turiu prievolę juo rūpintis ir mokėti sūnaus vardu visus mokesčius. Manau, jog nėra teisinga NT skaičiuoti nepilnamečiui našlaičiui, kai jo turtas atsirado ne iš pirkimo pardavimo, o iš paveldėjimo teisinių santykių. Pagal dabar galiojantį reglamentavimą, našlaitis nepilnametis sulyginamas su pilnamečiu fiziniu asmeniu, kuris turi pajamas ir turi prievolę mokėti mokesčius. Šiuo atveju, subjektas yra vaikas, kurio interesus valstybė turėtų ginti ir veikti jo naudai, o ne jį apmokęstinti. Tai prieštarauja Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijai, kur valstybės institucijos, visos išimtinai, privalo veikti vaiko ir jo interesų naudai. Tuo pačiu atkreipsiu Jūsų dėmesį tai, kad mamos ir nepilnamečio našlaičio NT skaičiuojamas kaip asmeninė nuosavybė, t. y. 150.000 EUR nėra sumuojama, nors mama turi prievolę veikti sūnaus vardu iki jo pilnametystės ir yra vedamas bendras ūkis.

Prašytume Jūsų inicijuoti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisą dėl nepilnamečių našlaičių atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo prievolės. Tuos pinigus mielai panaudočiau vaiko gerovei, jo mokslams ir interesų tenkinimui, kad užaugęs darbais prisidėtų prie gerovės valstybės kūrimo.

Įvertinta.

Pagal Projekto 7 straipsnio 4 dalį, savivaldybių tarybos savo biudžetų sąskaita turės teisę sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti, t. y. kiekvieną situaciją galės vertinti individualiai ir priimti atitinkamus sprendimus.

 

2.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija,

2023-08-07,

 Nr. G-2023-7013

 Nr. G-2023-6676

*

 

 

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (toliau - LPSK) susipažino su Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 8, 13(1), 16, 17, 18, 18(2), 19, 20, 21, 22, 24, 25, 27, 34, 35 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12(1) straipsniu įstatymo projektu Nr. X3VP-2929, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 5, 12, 17, 17(2), 18, 19, 46(1), 47, 56(1) straipsnių, 1 priedėlio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30(2) straipsniu įstatymo projektu Nr. XTVP-2930 ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19, 21, 71, 92 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP2931 (toliau - Įstatymų projektai) ir juos lydinčiais teisės aktų projektais, ir teikia savo išvadas ir pasiūlymus.

<...> 4. Įvertinusi siūlomą nekilnojamojo turto apmokestinimą, LPSK siūlo apibrėžti, kad apmokestinamas tik gyvenamasis nekilnojamas turtas išimant iš nekilnojamojo turto sąvokos inžinerinius ir kitus statinius. Papildomai LPSK pabrėžia, kad didelių abejonių kelia nekilnojamojo turto mokesčio nustatymas atsižvelgiant į atitinkamo regiono nekilnojamojo turto vertės medianą, kadangi taikant tokią sistemą regionuose esantis nekilnojamas turtas gali būti apmokestinamas nepagrįstai dideliu nekilnojamojo turto mokesčiu.<..>

Nepritarti.

Komitetas pritarė Seimo nario M.Lingės siūlymui. Atsižvelgiant į tai,  savivaldybių tarybos turės teisę pačios nusistatyti atitinkamus tarifus inžineriniams ir kitiems statiniams.

 

3.

Lietuvos verslo konfederacija,

2023-08-11,

Nr. G-2023-7133

1

(7)

 

(2)

 

(9)

Lietuvos verslo konfederacija (LVK), viena didžiausių verslo organizacijų, kreipiasi į Kaimo reikalų komitetą, siekdama atkreipti dėmesį į tai, kad Vyriausybės Seimui pateiktame Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio (NTM) įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2932 (NTMĮ projektas) yra siūlomi žemės ūkio sektoriui svarbūs pakeitimai. Šiuo metu NTM nėra apmokestinamas fizinių asmenų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, taip pat juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, NT. Trumpai tariant, žemės ūkio sektoriaus atstovai nemoka NTM už turimą NT. Priėmus Vyriausybės siūlomą įstatymo projektą, fizinių asmenų žemės ūkyje naudojamas NT būtų apmokestinamas 0,1-1% tarifu, o juridinių asmenų – 0,5-3% tarifu, išskyrus žemės ūkio kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) NT, kuris nebūtų apmokestinamas išvis. Konkrečius tarifus fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus kooperatyvams, nustatytų savivaldybės taryba. Jeigu tokiam reguliavimui būtų pritarta, žemės ūkio sektoriuje galiotų trys skirtingi NTM tarifai tam pačiam NT. LVK manymu, siūlomas išimtinis reguliavimas kooperatyvų atžvilgiu yra visiškai nepagrįstas, juolab kad toks konkrečios teisinės formos skatinimas prieštarautų mokesčių mokėtojų lygybės principui ir reikšmingai iškreiptų konkurencines sąlygas rinkoje. To neneigia ir pati Finansų ministerija, parengusi NTMĮ projektą – šio aiškinamajame rašte aiškiai teigiama, kad tokiu būdu Vyriausybė siūlo didinti konkrečiai žemės ūkio kooperatinių bendrovių konkurencingumą, nepaisant to, kad teisinė forma savaime nėra tai, ką derėtų skatinti. Tokia lengvata taip pat eina prieš pačios Vyriausybės iškeltus tikslus mokesčių reformai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, LVK kategoriškai nepritaria Vyriausybės siūlomam išimtiniam reguliavimui, iškreipsiančiam žemės ūkio sektoriaus rinką – mokesčio lengvatos išimtinai žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms nustatymui. Atitinkamai, LVK prašo Kaimo reikalų komitetą: - Savo iniciatyva pateikti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui išvadą dėl Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2932; - Nepritarti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 7 str. 2 d. 9 p. siūlomai įtvirtinti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatai žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms.

Nepritarti.

NTMĮ projektu siekiama didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, suteikiant daugiau teisių taikant mokesčių lengvatas: įstatymo lygmeniu reglamentuoti mokesčio lengvatas tik tada, kai jų taikymas yra pagrįstas tarptautine praktika ar atitinkamais valstybės prioritetais, ar teisės aktais nustatytais turto naudojimo ribojimais, o kitais atvejais teisę spręsti dėl lengvatų taikymo perkelti į savivaldybių lygmenį.

Pritarus Seimo nario M.Lingės siūlymui įvardintų skirtumų tarp fizinių ir juridinių asmenų nelieka. O dėl Projektu siūlomos palikti lengvatos kooperatinėms bendrovėms – lengvata būtų orientuota į kooperacijos žemės ūkio sektoriuje skatinimą. Kooperacija užtikrina geresnes derybines galias ūkininkams, skatina ūkininkus diversifikuoti (plėsti) veiklą, dėl šios priežasties didėja konkurencija žemės ūkio žaliavų perdirbėjams ir produkcijos pardavėjams. Be to, tai atitiktų Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas, kuriomis siekiama skatinti žemės ir maisto ūkio pridėtinės vertės ir konkurencingumo didinimo iniciatyvą dėl modernių bendradarbiavimo formų, įskaitant kooperaciją.

 

 

4.

Lietuvos verslo konfederacija,

2023-09-25

*

 

 

 LVK pilnai palaiko visuotinio NT mokesčio idėją. LVK mato teisingai sureguliuotą NT mokestį kaip svarbią savivaldos finansinio savarankiškumo stiprinimo priemonę ir svarbią regioninės politikos dedamąją. Tuo pačiu, NT mokesčių reforma priartintų vieną iš gyventojų ir verslo mokamų mokesčių arčiau jų – NT savininkai galės patys patirti, ar jų sumokami mokesčiai yra panaudojami tikslingai ir efektyviai, apie įplaukų iš NTM panaudojimą ir mokesčių tarifus galės tartis savivaldybės lygmeniu. Tinkamai sureguliuotas NT mokestis taip pat neigiamai neiškraipytų mokesčių mokėtojų paskatų, dėl ko LVK taip pat palaiko siūlymą į mokesčių objektą įtraukti daugiau verslui priklausančio NT.

LVK NTMĮ projektu siūlomą pertvarkyti NTM įvertino pagal tai, 1) Ar NTMĮ projektas sąlygoja visuotinį gyventojų ir verslo turimo NT apmokestinimą; ir 2) ar NTMĮ projektas užtikrina sąžiningas konkurencines sąlygas NT mokėstį mokėsiantiems ūkio subjektams?

I. Ar NTMĮ projektas sąlygoja visuotinį gyventojų ir verslo turimo NT apmokestinimą?

LVK nuomone, apmokestinamajam objektui esant būtent NT, apmokestinamoji bazė neturėtų būti iškraipoma pagal NT savininko savybes, o kiekviena NTM išimtis privalo būti tiksli ir itin gerai pagrįsta. Mokesčio visuotinumo ir mokesčių mokėtojų lygybės principai aktualūs kalbant tiek apie pagrindinio būsto, tiek apie komercinio NT apmokestinimą.

LVK pasisako už kuo universalesnę NTM bazę ir todėl neigiamai vertina tai, kad daugiau nei pusės pagrindinio gyvenamojo būsto nesiūloma apmokestinti, taip reikšmingai sumažinant NTM objektą. Siūlymas nėra paaiškinamas, atsižvelgiant į tai, kad iš tvarkingesnės aplinkos ir geresnės infrastruktūros turėtų gauti naudos ir tie NT savininkai, kurie šio mokesčio pagal dabartinį siūlymą nemokėtų. Siūlomas modelis kurs situacijas, kuomet kai kurie savivaldybės, kuriose žemė ir nekilnojamas turtas kainuoja mažiau, esančio NT savininkai mokestį mokės, tačiau savivaldybių, kur žemė ir nekilnojamas turtas kainuoja daugiau, dalis NT savininkų mokesčio nemokės, nepaisant to, kad šie gyventojai gali būti labiau pajėgūs tokį mokestį mokėti, nes vartojimo prekių kainos turtingiausiose ir skurdžiausiose savivaldybėse yra panašios (tuo tarpu pvz. didmiesčiuose pajamos – didesnės). LVK manymu, toks mechanizmas yra netaiklus siekiant išvengti neigiamų šio mokesčio pasekmių gyventojų pajamoms ir nederėtų su aplinkybe, kad iš esmės visi NT savininkai laimi iš daugiau lėšų aplinkos tvarkymui ir infrastruktūros gerinimui skyrimo. Taip pat kritiškai vertintina situacija, kai labiau pasiturinčios seniūnijos gyventojai turėtų intensyviau finansuoti aplinkos ir infrastruktūros poreikius, nors šieji niekur nedingsta ir mažiau pasiturinčiose seniūnijose. Taigi, šis siekis minimizuoti NTM objekto socialinį poveikį, nepaisant ir taip simbolinių NTM tarifų pagr. būstui, kaip tik sukurs neteisybę 1) tarp savivaldybių; ir 2) tarp skirtingų gyventojų savivaldybėje.

Paliekant galimybę nemokėti – arba itin nedaug mokėti – už pagrindinį gyvenamąjį būstą, tai iškreips mokesčių mokėtojų elgseną ir taip bus surenkama daug mažiau lėšų, nei tikimasi. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindiniam gyvenamajam būstui numatomi lengvatiniai NTM tarifai būtų iš esmės simboliniai ir dėl to reikšmingai skirtųsi nuo savivaldybės nustatomų didesnių tarifų kitam gyvenamajam būstui, tai gali reikšmingai paskatinti šeimas, turinčius 2 NT vienetus, abiejuose deklaruoti po vieną gyventoją, tokiu būdu iki minimumo susimažinant NTM prievolę. Tokia elgsena taip pat gali paskatinti šešėlį būsto nuomos rinkoje – padidėtų paskatos pasitraukti į šešėlį, taip išvengiant tiek NTM (užsiregistruojant į savo gyvenamąją vietą), tiek GPM (nedeklaruojant gautų pajamų iš būsto, kuriame de jure gyventų savininkas, nuomos).

Nustatytas mokestis yra neteisingas ir lyginant būstą turinčių ir jame gyvenančių bei būstą nuomojančių asmenų apmokestinimą. Investiciniam ir įveiklintam gyvenamajam būstui būtų numatomas 0,1-1 proc. NTM tarifas, o pagrindiniam gyvenamajam būstui – 0-0,1 proc.Tai reikštų, kad būsto nuomos kainų lygis padidėtų dėl papildomo apmokestinimo – nepaisant to, kad nuomotojams būstas gali būti pagrindinė gyvenamoji vieta, jie netiesiogiai susimokės NTM didesniu tarifu nei pagrindinio būsto savininkai. Atitinkamai, prabangiam pagrindiniam gyvenamajam būstui būtų pritaikytas didesnis NTM tarifas, nei žemos klasės nuomojamam būstui. Dėl to svarstytina, kad visam gyvenamosios paskirties NT mokesčio tarifai turėtų būtų tokie patys.

Visos šios įvardijamos problemos yra išvestinės iš to, kad gyventojų turimą NT planuojama apmokestinti ne pagal NT savybes, bet pagal jį turinčio asmens savybes. LVK nuomone, NTM yra būtent nekilnojamojo turto mokestis ir todėl turėtų būti universalus, taikomas siekiant apmokestinti visą nekilnojamą turtą, nesudarant plačių išimčių ir mažiau atsižvelgiant į NT savininkų savybes.

Išimtys NT mokesčiui turėtų būti itin tikslios, todėl pritariame išimčiai socialiai remiamiems asmenims ir pagyvenusiems asmenims suteikti galimybę atidėti NTM mokėjimą už pagrindinį būstą, įskaitant ir iki jo perleidimo kitam asmeniui. LVK mano, kad šios išimties užtenka užtikrinti, kad mokestis reikšmingai nepaveiktų asmenų, susiduriančių su nepritekliumi. Tuo pačiu, atsisakius kitų išimčių ir apmokestinant turtą, o ne asmenį, liks daug mažiau galimybių išvengti mokesčio – vienaip ar kitaip manipuliuoti asmens statusu, deklaruojama gyvenamaja vieta ir pan.

Taip pat neturėtume kalbėti, kad keliasdešimt eurų per metus už turimą NT būtų didelė mokestinė našta gyventojams, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vartotojai santykinai atspariai priima daug reikšmingesnius kainų lygio augimą, o atlyginimai, pagal Finansų ministerijos prognozes, per šiuos metus augs apie 13 proc. p., kitais metais – 6,8 proc., tai lemtų daugiau nei 100 Eur į rankas per mėnesį atlyginimų augimą dar šiais metais, o kalbame apie keliasdešimt eurų per metus. Atitinkamai, jeigu NTM būtų sureguliuotas teisingai, abejojame, kad tokio mokesčio įvedimas būtų itin nepopuliarus visuomenėje.

Apibendrinant, LVK pritaria Lietuvos banko teiginiams dėl mokesčio vertikaliojo ir horizontaliojo teisingumo ir papildo, kad mokestis taip pat yra dar neteisingesnis, atsižvelgiant į paslėptus neteisingumus, kilsiančius savivaldybių teritorijoje (labiau pasiturinčių seniūnijų gyventojai subsidijuos mažiau pasiturinčias seniūnijas) ir būsto (nuomos) rinkoje. LVK nuomone, dėl to svarstytina atsisakyti 1,5*medianos išimties pagrindiniam gyvenamajam būstui ir siekti suvienodinti tarifus visam gyvenamajam būstui.

II. Ar NTMĮ projektas užtikrina sąžiningas konkurencines sąlygas NT mokestį mokėsiantiems ūkio subjektams?

 

Kalbant apie komercinio nekilnojamojo turto apmokestinimą, LVK ragina peržiūrėti jau ir šiuo metu galiojančią diskreciją savivaldybių taryboms nustatyti skirtingus NTM tarifus pagal mokesčio mokėtojų kategorijas – konkrečiai organizacijos dydį ar teisinę formą. LVK ir dabar neigiamai vertina tai, kad savivaldybių tarybos gali užsiimti tokiu diferencijavimu, nes 1) diferencijuojant tarifus pagal įmonės dydį nebūtų pagrindo teigti, kad didesnė įmonė mažiau prisideda prie aplinkos tvarkymo ir infrastruktūros tobulinimo, nes turėdama daugiau NT sumokėtų ir daugiau mokesčio; 2) diferencijuojant tarifus pagal teisinę formą būtų sudarytos galimybės savivaldybių taryboms diferencijuoti konkurencines sąlygas kai kuriuose sektoriuose, kuriuose gali konkuruoti skirtingų teisinių formų juridiniai asmenys (pvz. UAB vs. VšĮ; UAB vs. ŽŪK). Kalbant bendrai, NTM mokesčio objektas yra pats NT, ir todėl šis neturėtų būti iškreipiamas pagal mokesčio mokėtojo teisinę formą ar dydį.

LVK kategoriškai nepritaria siūlomam išimtiniam reguliavimui, iškreipsiančiam žemės ūkio sektoriaus rinką – mokesčio lengvatos išimtinai žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms nustatymui. Šiuo metu NTM nėra apmokestinamas fizinių asmenų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, taip pat juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, NT. Priėmus Vyriausybės siūlomą NTMĮ projektą, fizinių asmenų žemės ūkyje naudojamas NT būtų apmokestinamas 0,1-1% tarifu, juridinių asmenų – 0,5-3%, išskyrus žemės ūkio kooperatinių bendrovių NT, kuris nebūtų apmokestinamas išvis.

LVK manymu, toks išimtinis reguliavimas kooperatinių bendrovių atžvilgiu yra visiškai nepagrįstas, juolab kad toks konkrečios teisinės formos skatinimas prieštarauja mokesčių mokėtojų lygybės principui ir reikšmingai iškreiptų konkurencines sąlygas žemės ūkio rinkoje.

Pritarti iš dalies.

1. Dėl tarifų: Komitetas pritarė Seimo nario M.Lingės siūlymui, pagal kurį savivaldybių tarybos turės teisę pačios nusistatyti atitinkamus tarifus nekilnojamam turtui.  Lengvatinis pagrindinio gyvenamo būsto apmokestinimas viena ar kita forma (neapmokestinamuoju dydžiu, sumažintais tarifais, mokesčio kreditu ir pan.) yra įprasta tarptautinė praktika, todėl siūloma išlaikyti pasiūlytą neapmokestinamą pajamų dydį (1,5 konkrečios savivaldybės medianos), o visam likusiam nekilnojamam turtui, įskaitant 1,5 medianos viršijančios pagrindinio gyvenamojo būsto vertei, tarifus galėtų nustatyti savivaldybės.

Siekiant suteikti savivaldai dar daugiau finansinio savarankiškumo, įvertinant žemės apmokestinimo praktiką, Komitetas pritarė M. Lingės pasiūlymui, kuriuo siūloma svarstyti nustatyti vienas plačias tarifų „žirkles“ (0,05 – 4 procentų) visam nekilnojamam turtui (tiek komerciniam, tiek nekomerciniam) įstatyme.

Toks tarifų intervalas ir platus bei projektu dar siūlomas plėsti tarifų diferencijavimo kriterijų sąrašas įstatyme įgalintų savivaldybės „susimodeliuoti“ mokestį pagal konkrečios savivaldybės prioritetus (galėtų modeliuoti ir pagal vertę).

2.       Dėl galimo piktnaudžiavimo prisitaikant lengvatą pagrindiniam būstui. Jeigu šis nekilnojamasis turtas priklausytų keliems bendraturčiams, savivaldybės medianos vertė, apskaičiuojant mokestį kiekvienam iš bendraturčių, turėtų būti dalijama proporcingai to savininko turimai nekilnojamojo turto nuosavybės daliai, t. y. mediana, kuri vertinama nustatant nekilnojamojo turto mokesčio bazę, būtų taikoma objektams (ne mokesčių mokėtojams).

 

 

5.

Lietuvos verslo konfederacija,

2023-09-25

 

1

(6)

 

 

 

(6)

 

(6)

 

 

 

 

 

 

 

 

(6)

 

 

(7)

 

 

 

(3)

 

 

 

(2)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(6)

 

 

(2)

 

 

(1)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(7)

 

 

(9)

Teisingesniam būsto apmokestinimui siūlome:

- Plėsti NTM bazę, atsisakant išimties, leidžiančios pagrindinio būsto savininkams nemokėti NTM už NT, jeigu pastarojo vertė neviršija savivaldybėje esančio NT verčių medianos, padaugintos iš 1,5 ir taip užtikrinant, kad mokestis būtų renkamas už visą pagrindinį gyvenamąjį būstą (6 str. 3 d. 1 p.);

- Didinti NT tarifus pagrindiniam gyvenamajam būstui (6 str. 2 d);

- Užtikrinti, kad visam gyvenamosios paskirties NT būtų taikomi tokie patys tarifai, neišskiriant pagrindinio gyvenamojo būsto (6 str.);

- Konkrečius tarifus pasirinkti atsižvelgiant į tai, kokio vidutinio NT mokesčio už gyvenamąjį būstą siekiame: LVK siūlytų, kad vidutinis mokestis už NT augtų nuo 16 Eur iki 40-50 Eur.

 

Teisingesniam komercinio turto apmokestinimui siūlome:

- Atsisakyti galimybės savivaldybių taryboms diferencijuoti NTM tarifus pagal NT mokesčių mokėtojų kategorijas – juridinio asmens dydį ar teisinę formą (6 str. 6 d. 7 p.);

- Atsisakyti išskirtinės NTM lengvatos žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms (7 str. 2 d. 9 p.).

Nepritarti.

Lengvatinis pagrindinio gyvenamo būsto apmokestinimas viena ar kita forma (neapmokestinamuoju dydžiu, sumažintais tarifais, mokesčio kreditu ir pan.) yra įprasta tarptautinė praktika, todėl siūloma išlaikyti pasiūlytą neapmokestinamą pajamų dydį (1,5 konkrečios savivaldybės medianos), o visam likusiam nekilnojamam turtui, įskaitant 1,5 medianos viršijančios pagrindinio gyvenamojo būsto vertei, tarifus galėtų nustatyti savivaldybės.

Komitetas pritarė Seimo nario M.Lingės siūlymui, siekiant suteikti savivaldai dar daugiau finansinio savarankiškumo, įvertinant žemės apmokestinimo praktiką, ir nustačius vienas plačias tarifų „žirkles“ (0,05 – 4 procentų) visam nekilnojamam turtui (tiek komerciniam, tiek nekomerciniam) įstatyme, toks tarifų intervalas ir platus bei projektu dar siūlomas plėsti tarifų diferencijavimo kriterijų sąrašas įstatyme įgalintų savivaldybės „susimodeliuoti“ mokestį pagal konkrečios savivaldybės prioritetus (galėtų modeliuoti ir pagal vertę).

 

6.

Lietuvos žemės ūkio taryba,

2023-08-14,

Nr. G-2023-7167

 

1 (7)

 

(2)

 

Įstatymo projektu siūlomas mokesčio tarifas juridiniams asmenims (tame tarpe žemės ūkio bendrovėms ir įmonėms) sudarytų nuo 0,5 proc. iki 3 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Fiziniams asmenims nekilnojamojo turto, naudojamo gauti pajamoms iš žemės ūkio veiklos, t. y. ūkininkams, šio mokesčio tarifas būtų taikomas - nuo 0,1 proc. iki 1 proc. Tuo tarpu remiantis įstatymo projekto 7 straipsnio 2 punkto 9 papunkčiu, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme, įskaitant pajamas už parduotus ir (ar) įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), kuris naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus ir (ar) įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti) būtų atleistas nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Manome, kad žemės ūkio veikla užsiimantiems fiziniams, juridiniams asmenims ar kooperatinėms bendrovėms, nustatyti skirtingas ūkininkavimo sąlygas yra visiškai neteisinga.

Negana to, kad sudaromos skirtingos konkurencinės sąlygos tą pačią veiklą vykdantiems ūkio subjektams – nekilnojamojo turto savininkams, vyks žemdirbių visuomenės supriešinimas. Kai kuriuose žemės ūki sektoriuose, pavyzdžiui, galvijininkystėje, kur nekilnojamasis turtas sudaro esminę viso ūkio veiklos subjekto turto dalį, nekilnojamojo turto mokesčių lengvatos juridiniams asmenims panaikinimas ženkliai padidins produkcijos savikainą, tuo pačiu ir produkcijos kainas. Jau dabar Europos Sąjungos šalyse Lietuva minima kaip aukščiausių maisto kainų šalis, tačiau linkstama prie to, jog bus dar labiau bloginamos žemiausias pajamas gaunančių asmenų galimybės įsigyti maisto produktus. Kita vertus, siekiant ilgalaikių tikslų – sumažinti ūkininkų, kaip fizinių asmenų bankroto pasekmes (nes jie praranda visą turtą, net ir asmeninį gyvenamąjį plotą), jų veiklą reikėtų pertvarkyti ir suvienodinti su juridinių asmenų veikla. Šis diskriminavimas veiks priešingai pageidaujamai reformai. Įvedamas nekilnojamojo turto mokestis žemės ūkio subjektams neskatins investuoti į žemės ūkio sektorių, nepritrauks naujų investuotojų ir neprisidės prie šalies ekonomikos augimo, tuo tarpu Lietuva aplinkosauginėms bei kitoms negamybinėms priemonėms žemės ūkyje yra prisiėmusi didžiausius įsipareigojimus, kurie taip pat neprisideda prie šalies ekonomikos. Stebint kaip sparčiai Lietuvoje traukiasi galvijininkystė, vis dar išgyvenama neišspręsta pieno krizė, nekilnojamojo turto mokestis galutinai pastūmės ūkius, ypatingai pieno, paukštininkystės ir kiaulininkystės, atsisakyti šios veiklos ir mūsų šalyje dar labiau sumažės žemės ūkio žaliavos, reikalingos šalies poreikiams. Jau ir dabar Lietuvoje sąlyginių galvijų skaičius yra 9 kartus mažesnis (0,18 SG/ha) nei leidžiamas – 1,7 SG/ha. Klaidinga žemės ūkio verslą vienodinti su kitokiu verslu, jau nekalbant apie aukštųjų technologijų, juo labiau, kad žemės ūkio veikloje statinių reikia labai daug: fermos, garažai, pavėsinės, daržinės, sandėliai ir kt. ir daugelis jų naudojami sezoniškai. Mokesčio dydžiui didelę reikšmę turėtų pastatų geografinė vieta, arčiau miestų jų vertė bus didesnė, tuo pačiu ir mokestis būtų didesnis, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ar žemės ūkio statiniai bus toli nuo miestų ar arti, jie atliks tą pačią funkciją ir vien dėl savo geografinės vietos didesnių pajamų negeneruos. Tuo tarpu versle yra kitaip, geografinė vieta dažniausiai turi įtakos verslo pelningumui, arčiau miestų verslo naudojami pastatai, generuoja didesnes pajamas, nei būtų atokiau nuo jų. Todėl gaunamas skirtingas mokestis už pastatus atliekančius tą pačią funkciją diferencijuotų ūkius vienus kitų atžvilgiu ir tai sąlygotų mokestinį neteisingumą.

Lietuvos žemės ūkio taryba primygtinai prašo visiems žemės ūkio veiklos subjektams, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau nei 50 proc., taikyti įstatymo projekto 7 straipsnio 2 punkte numatytas lengvatas.

Nepritarti.

NTMĮ projektu siekiama didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, suteikiant daugiau teisių taikant mokesčių lengvatas: įstatymo lygmeniu reglamentuoti mokesčio lengvatas tik tada, kai jų taikymas yra pagrįstas tarptautine praktika ar atitinkamais valstybės prioritetais, ar teisės aktais nustatytais turto naudojimo ribojimais, o kitais atvejais teisę spręsti dėl lengvatų taikymo perkelti į savivaldybių lygmenį.

Komitetui pritarus Seimo nario M.Lingės siūlymui įvardintų skirtumų tarp fizinių ir juridinių asmenų nelieka. O dėl Projektu siūlomos palikti lengvatos kooperatinėms bendrovėms – lengvata būtų orientuota į kooperacijos žemės ūkio sektoriuje skatinimą. Kooperacija užtikrina geresnes derybines galias ūkininkams, skatina ūkininkus diversifikuoti (plėsti) veiklą, dėl šios priežasties didėja konkurencija žemės ūkio žaliavų perdirbėjams ir produkcijos pardavėjams. Be to, tai atitiktų Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas, kuriomis siekiama skatinti žemės ir maisto ūkio pridėtinės vertės ir konkurencingumo didinimo iniciatyvą dėl modernių bendradarbiavimo formų, įskaitant kooperaciją.

 

7.

Lietuvos paukštininkystės asociacija,

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija,

2023-08-16

Nr. G-2023-7193

1 (7)

 

(2)

 

Įstatymo projektu siūlomas mokesčio tarifas juridiniams asmenims (tame tarpe žemės ūkio bendrovėms ir įmonėms) sudarytų nuo 0,5 proc. iki 3 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Nekilnojamojo turto mokesčių lengvatos juridiniams asmenims panaikinimas, ženkliai padidins produkcijos savikainą, tuo pačiu ir produkcijos kainas. Jau dabar ES šalyse Lietuva minima kaip aukščiausių maisto kainų šalis. Atitinkamai bus dar labiau apsunkintos žemiausias pajamas gaunančių asmenų galimybės įsigyti maisto produktus. Įvedamas nekilnojamojo turto mokestis žemės ūkio subjektams neskatins investuoti į žemės ūkio sektorių, nepritrauks naujų investuotojų ir neprisidės prie šalies ekonomikos augimo, o Lietuva aplinkosauginėms bei kitoms negamybinėms priemonėms žemės ūkyje yra prisiėmusi didžiausius finansinius įsipareigojimus. Stebint , kaip sparčiai Lietuvoje traukiasi kai kurios žemės ūkio šakos nekilnojamo turto mokesčio įvedimas galutinai pastūmės ūkius, ypač pieno, paukštininkystės ir kiaulininkystės, atsisakyti šios veiklos ir šalis liks be savos žemės ūkio žaliavos. Iš esmės klaidinga žemės ūkio verslą vienodinti su kitais verslais, nes žemės ūkio veikloje naudojama daug įvairaus nekilnojamo turto (saugyklos, sandėliai, fermos, dirbtuvės ir panašiai). Daugelis šio turto naudojama sezoniškai.

Prašome atsižvelgti į jums žinomą situaciją ir palikti ateityje taikyti įstatymo projekto 7 straipsnio 2 punkte numatytas dar galiojančias lengvatas visiems žemės ūkio veiklos subjektams, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau nei 50 proc.

Nepritarti.

NTMĮ projektu siekiama didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, suteikiant daugiau teisių taikant mokesčių lengvatas: įstatymo lygmeniu reglamentuoti mokesčio lengvatas tik tada, kai jų taikymas yra pagrįstas tarptautine praktika ar atitinkamais valstybės prioritetais, ar teisės aktais nustatytais turto naudojimo ribojimais, o kitais atvejais teisę spręsti dėl lengvatų taikymo perkelti į savivaldybių lygmenį.

Komitetui pritarus Seimo nario M.Lingės siūlymui įvardintų skirtumų tarp fizinių ir juridinių asmenų nelieka. O dėl Projektu siūlomos palikti lengvatos kooperatinėms bendrovėms – lengvata būtų orientuota į kooperacijos žemės ūkio sektoriuje skatinimą. Kooperacija užtikrina geresnes derybines galias ūkininkams, skatina ūkininkus diversifikuoti (plėsti) veiklą, dėl šios priežasties didėja konkurencija žemės ūkio žaliavų perdirbėjams ir produkcijos pardavėjams. Be to, tai atitiktų Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas, kuriomis siekiama skatinti žemės ir maisto ūkio pridėtinės vertės ir konkurencingumo didinimo iniciatyvą dėl modernių bendradarbiavimo formų, įskaitant kooperaciją.

 

8.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacija,

2023-08-18

Nr. G-2023-7246

1 (7)

 

(2)

 

Iki šiol juridiniams asmenims, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudarė pajamos iš žemės ūkio veiklos, galiojo mokestinė išimtis.

Teikiame argumentus, kodėl šis projektas netinka kiaulininkystės ūkiams:

1. ES žemės ūkis yra remiamas, kadangi ūkininkavimas yra rizikingas ir didelių kaštų reikalaujantis verslas. Žemės ūkis labiau nei kiti sektoriai priklauso nuo orų ir klimato, bei užkrečiamųjų ligų. Egzistuoja neišvengiamas atotrūkis tarp vartotojų paklausos ir ūkininkų galimybių padidinti pasiūlą, nes užauginti daugiau produkcijos užima laiko ir kainuoja investicijų. ES ūkininkai jaučia spaudimą dėl didėjančio pasaulinės prekybos maisto produktais ir prekybos liberalizavimo. Dėl pokyčių pasaulio rinkose didėja konkurencija. Be to, dėl globalizacijos, pasiūlos ir paklausos svyravimų žemės ūkio produktų rinkos kainos pastaraisiais metais tapo nepastovesnės. Dėl tokio netikrumo žemės ūkio sektoriuje yra pateisinamas svarbus viešojo sektoriaus vaidmuo užtikrinant ūkininkų pajamų saugumą. Tai daroma per tiesiogines išmokas ir per struktūrinę paramą. Visuotinio nekilnojamojo turto mokestis sudaro Lietuvos mokesčių mokėjimo solidarumo iliuziją, tačiau žemės ūkio subjektų atveju tai bus dalies ES paramos lėšų peradresavimas savivaldybių biudžetams.

2. Kiaulininkystėje visuomet buvo stebimas kainų cikliškumas – kainos reaguoja į rinkos situaciją labai ryškiai ir nepelningi metai kaitaliojasi su geresniais. Tačiau praėję 2020-2021-2022 m. kiaulininkystės sektoriui buvo itin sunkūs – krizės sekė viena po kitos - covid-19, situacija Kinijos ES prekyboje kiauliena, bei karas Ukrainoje labai neigiamai paveikė ūkių pajamas. Keletas kiaulininkystės ūkių, nematydami perspektyvų, užsidarė. Be išlygų ir lengvatų taikant nekilnojamojo turto mokestį, tokiais sunkiais metais, kai lėšos yra prarandamos, o ne uždirbamos, kiaulininkystės ūkiams būtų sunku ir neįmanoma sumokėti NT mokestį, kadangi mokestis mokamas ne nuo pelno, o nuo NT vertės. Neįmanoma iš anksto numatyti, kokie bus metai kiaulininkystei – pelningi ar nuostolingi, tačiau savivaldybės mokesčius nustatys iš anksto. Net ir nuostolingais metais ūkiai būtų priversti sumokėti nustatytus NT mokesčius ir tai vestų juos prie veiklos nutraukimo.

3. Dalyvaujant BŽŪP II ramsčio priemonėse (pvz. žemės ūkio valdų modernizavimo projektuose), iš ūkių reikalaujama pateikti ekonominio gyvybingumo rodiklius. Jei ūkis neatitinka nustatytų ekonominio gyvybingumo rodiklių – paramos negauna. Analogiškai turėtų veikti ir mokesčių mokėjimo logika – jei ekonominiai rodikliai prasti, mokesčiai atitinkamai turi mažėti arba nebūti skaičiuojami. Todėl NT mokestis žemės ūkiui yra netinkamas.

4. Ūkių galimybės susimažinti mokesčius (mokestis nuo 0,5 iki 3 % NT mokestinės vertės) priklausytų nuo ūkių santykio su vietos savivalda. Dažnu atveju kiaulininkystės ūkiai savivaldybėse nėra pageidaujami dėl nemalonių kvapų, todėl galimybės sumažinti mokestį esant konfliktinei situacijai su aktyviais fermų priešininkais gali priklausyti nuo subjektyvių aplinkybių.

5. Mokesčiai tarp savivaldybių gali ženkliai skirtis ir taip būtų reikšmingai iškraipomos konkurencinės sąlygos. Dėl numatomo skirtingo apmokestinimo, konkurencinės sąlygos iškraipomos tarp fizinių ir juridinių asmenų. Gali pasitaikyti atvejai, kai savivaldybėje būtų nuspręsta fizinius asmenis apmokestinti 0,1 % NT tarifu, o pvz. juridinius – 3 %, tuomet už tą pačią veiklą mokestis fiziniams ir juridiniams asmenims skirtųsi net 30 kartų.

6. Kiaulininkystės ūkiai Lietuvoje nesiplečia, o yra priešingai – ūkių skaičius itin sparčiai mažėja, nauji ūkiai nesikuria, o laikomų kiaulių populiacija taip pat traukiasi. Šalies apsirūpinimas kiauliena siekia vos 47 % ir palaipsniui mažėja. Manytume, kad esant šiai situacijai, kuomet visa kiaulininkystės šaka stabiliai traukiasi jau 20 metų iš eilės, papildomas mokestis tik dar labiau apsunkintų kiaulininkystės šakos situaciją.

7. Tie ūkiai, kurie sieks investuoti į savo NT – rekonstruoti tvartus, modernizuoti, gerinti energetinį efektyvumą ir pan., jų turto vertė pakils, tačiau augs ir NT mokestis. Tais atvejais, kai bus investuojama į privalomas priemones, nekuriančios pridėtinės vertės, tokias kaip oro valymo filtrai, mėšlidės, biodujų reaktoriai ir pan., papildomų pajamų nebus, o NT mokesčio suma didės.

8. Žemės ūkio politikoje kiaulininkystės šakos palaikymas yra arčiau palinkėjimų plėtotis, nei kad prie realaus sistemingo plano šį sektorių plėtoti. ŽŪM daug metų nesiseka sumodeliuoti efektyvias paramos priemones, tinkančias būtent šiam sektoriui ir todėl vyrauja aiški kiaulininkystės ūkių nykimo tendencija.

9. Esama NT pardavimo patirtis rodo, kad gyvulininkystės fermų pardavimo atvejais Registrų centro turima NT vertė būna nustatyta neteisingai – dažnai turtas įvertintas per didelėmis sumomis. Ūkiams neaišku, kaip reikės įsivertinti turtą tuo metu, kai jis bus neadekvačiai per brangus, o pats turto pervertinimas sukels įtarimų dėl galimo vengimo mokėti mokesčius ir pan.

10. Numatomas išimties panaikinimas garantuos kiaulininkystės ūkių lėšų netekimą, dėl ko sektoriui bus dar sudėtingiau adaptuotis prie dar neįgyvendintų ir vis griežtėjančių aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės reikalavimų.

Remdamiesi aukščiau išdėstytais motyvais nepritariame projektui ir prašome palikti NT apmokestinimo išimtį žemės ūkio veiklai.

Nepritarti.

NTMĮ projektu siekiama didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, suteikiant daugiau teisių taikant mokesčių lengvatas: įstatymo lygmeniu reglamentuoti mokesčio lengvatas tik tada, kai jų taikymas yra pagrįstas tarptautine praktika ar atitinkamais valstybės prioritetais, ar teisės aktais nustatytais turto naudojimo ribojimais, o kitais atvejais teisę spręsti dėl lengvatų taikymo perkelti į savivaldybių lygmenį.

Komitetui pritarus Seimo nario M.Lingės siūlymui įvardintų skirtumų tarp fizinių ir juridinių asmenų nelieka. O dėl Projektu siūlomos palikti lengvatos kooperatinėms bendrovėms – lengvata būtų orientuota į kooperacijos žemės ūkio sektoriuje skatinimą. Kooperacija užtikrina geresnes derybines galias ūkininkams, skatina ūkininkus diversifikuoti (plėsti) veiklą, dėl šios priežasties didėja konkurencija žemės ūkio žaliavų perdirbėjams ir produkcijos pardavėjams. Be to, tai atitiktų Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas, kuriomis siekiama skatinti žemės ir maisto ūkio pridėtinės vertės ir konkurencingumo didinimo iniciatyvą dėl modernių bendradarbiavimo formų, įskaitant kooperaciją.

 

9.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija,

2023-07-10

 

*

 

 

Siūlome peržiūrėti idėją iš esmės ir panagrinėti Norvegijoje taikomą brangaus turto apmokestinimą, kuris nerūšiuoja apmokestinamo gyventojo turto į kilnojamą ar nekilnojamą (sumuojamas visas nuosavas turtas, įskaitant paskolas, pinigus, akcijas ir t.t.).

Siūlome leisti ginčyti nekilnojamo turto mokestinę vertę neribojant laike bei nustatyti leisti savivaldybei atsižvelgus į faktines aplinkybes pačiai sumažinti mokestinę rinkos kainą konkrečiam turtui, kai yra akivaizdus turto vertės pokytis (įvyko gaisras, nugriuvo siena ir pan.), o pats gyventojas nepajėgus nusipirkti nepriklausomo turto vertintojo paslaugą, kai jos vertė didesnė už nekilnojamo turto mokesčio galimą sumažėjimą. Paskolų vertinimas kartu su visu turimu turtu, sumažintų piktnaudžiavimo riziką, kai šešėlinę veiklą vykdantiems asmenims akcininkai suteikia paskolas veiklos plėtrai arba, kad padengti legalių apyvartinių lėšų trūkumą.

Įvertinta.

Norvegijoje taikomas tiek NT mokestis (savivaldybių), tiek turto/gerovės mokestis - apmokestinamas nustatytą ribą viršijantis nuolatinio Norvegijos gyventojo bendras Norvegijoje ir užsienyje turimas grynasis turtas (pinigai, akcijos, automobiliai, nekilnojamasis turtas).

Tuo tarpu, Projektu kaip tik siūlomas perėjimas nuo visumine NT verte paremto apmokestinimo (t.y. savo esme kaip gerovės mokesčio) prie klasikinio NT apmokestinimo modelio, kai apmokestinami atskiri NT objektai.

Išskirtiniais nelaimės atvejais (po gaisro ar pastatui sugriuvus) mokesčio mokėtojas gali kreiptis į savivaldybes, kurios turi teisę sumažinti arba atleisti nuo NT mokesčio, o ne mažinti NT mokestinę vertę, kas nėra savivaldybės funkcija.

 

10.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2023-09-21

G-2023-8179

1

(2)

 

(1)

 

Lietuvos savivaldybių asociacijos valdyba (2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. VN-57), nutaria:

1.  Siūlyti pakeisti Projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas – nekilnojamasis turtas, kurio savininkas arba naudotojas nevykdo Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų statinių naudotojų ar statytojų (užsakovų) pareigų, susijusių su statinių priežiūra, ir kuris per viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinių priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas, baigtas statyti ar nugriautas, ir kuris yra įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą statinių priežiūrą atliekančių subjektų teikimu sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba vykdomoji institucija savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.“

Nepritarti.

Siekiant užtikrinti visapusišką skaidrumą, sudarant savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, šią funkciją privalo atlikti kolegialus valdymo organas, t. y. savivaldybės taryba.

 

 

11.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2023-09-21

G-2023-8179

1

(4)

 

(1)

 

3.       Siūlyti pakeisti Projekto 4 straipsnio 1) punktą ir jį išdėstyti taip:

„Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus:

1) nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Statybos įstatymo nustatyta tvarka ir kuris faktiškai nenaudojamas, nėra apleistas ar neprižiūrimas ir jeigu:

1.1) nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo praėjo ne daugiau kaip 10 metų;

1.2) nebaigtas statyti statinys per 3 metus nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre;

1.3) statybos metu pasikeitę statinio kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre buvo patikslinti per 5 metus nuo nebaigto statyti statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos.“

Pritarti iš dalies.

Komitetas pritaria, kad faktiškai nenaudojamas nebaigtas statyti nekilnojamas turtas nėra mokesčio objektas tik tuo atveju, jei jis nėra apleistas ar neprižiūrimas ir tenkinamos kitos nustatytos sąlygos.

 

Tačiau  nepritartina šios nuostatos papildymui sąlyga dėl 3 metų, kadangi įstatymu nustatomos sąlygos, be kita ko, turi būti administruojamos, kad veiktų praktikoje. Nebaigtas statinys, neregistruotas Nekilnojamojo turto registre, neturėtų mokestinės vertės, t. y. nebūtų nekilnojamojo turto mokesčio bazės (mokestinė vertė visais atvejais turėtų būti nustatyta pagal įstatyme reglamentuotas visiems vienodai taikomas taisykles). Be to, nebaigtos statybos registravimo klausimai turėtų būti sprendžiami vadovaujantis šią sritį reguliuojančiais teisės aktais (pvz. Statybos įstatymu), o ne per mokestinį reguliavimą (papildomai - Registrų centro nuomone, tai būtų ne visai teisinga, nes gavus statybos leidimą, kartais iki 3 m. trunka reikiamų statybai dokumentų gavimas, t.y. objektyvios aplinkybės gali lemti tokią situaciją).

 

12.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2023-09-21

G-2023-8179

1

(6)

 

 (2)

 

4.       Siūlyti išbraukti Projekto 6 straipsnio 2 dalį.

2. Inžinerinių statinių – vėjo elektrinių, išskyrus šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 2 dalies 18 punkte nurodytas vėjo elektrines, – mokestinė vertė apmokestinama taikant 0,5 procento mokesčio tarifą.

 

Nepritarti.

Komitetas pritarė Seimo nario M.Lingės siūlymui dėl 0,5 procento mokesčio tarifo taikymo iki 2031 m. gruodžio 31 d.

Šis iš esmės lengvatinio tarifo nustatymas atitinka Vyriausybės programos priemonę plėtoti elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą, skatinti investuoti į vėjo elektrinių plėtrą yra svarbu ir prisidedant prie Europos Sąjungos žaliojo kurso ir strateginių tikslų, siekiant energetinės nepriklausomybės įgyvendinimo.

 

13.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2023-09-21

G-2023-8179

1

(6)

 

 (3)

 

4. Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinė vertė apmokestinama:

1) dalis, neviršijanti 1,5  1 savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių medianos, taikant 0 procento mokesčio tarifą;

2) dalis, viršijanti 1,5 1, bet neviršijanti 2 savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių medianų, taikant 0,06 nuo 0,2 iki 0,3 procentų mokesčio tarifą;

3) dalis, viršijanti 2,  bet neviršijanti 3 savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių medianas, taikant 0,1 nuo 0,4 iki 0,5 procentų mokesčio tarifą;

4) dalis, viršijanti 3 savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių medianas, taikant nuo 0,6 iki 0,8 procento mokesčio tarifą.

Konkrečius mokesčio tarifus nustato savivaldybių tarybos.“

Nepritarti.

Komitetas pritarė Seimo nario M.Lingės siūlymui, pagal kurį savivaldybių tarybos turės teisę pačios nusistatyti atitinkamus tarifus, kas dar labiau išplės savivaldos finansinį savarankiškumą suteikiant platesnes teises mokesčių tarifų nustatymo srityje. Įstatyme nustačius platų mokesčių tarifų intervalą, kartu išlaikant neapmokestinamą pajamų dydį pagrindiniam gyvenamam būstui, o sprendimų teisę dėl konkrečių tarifų suteikiant savivaldai, bus realus įrankis savivaldai savo teritorijoje vykdyti nekilnojamojo turto mokesčio politiką pagal savo prioritetus ir nuoseklus žingsnis plečiant savivaldybių finansinį savarankiškumą, t.y. galėtų būti sprendžiama vieną tarifų intervalą visam nekilnojamam turtui (tiek komerciniam, tiek nekomerciniam) įstatyme, kas leistų savivaldybėms pačioms „susimodeliuoti“ mokestį.

Kartu paminėtina, kad nepakankamą Lietuvos savivaldybių autonomiją mokesčių pajamų surinkimo srityje akcentuoja ir EPBO - Lietuvos savivaldybių finansinio pajėgumo ataskaitoje (2021 m.), todėl dar platesnių „žirklių“ nustatymas vertinamas kaip efektyvesnė priemonė iškeltam tikslui – plėsti savivaldos finansinį savarankiškumą – pasiekti, kas kartu atitinka ir EBPO ekspertų nuomonę.

 

14.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2023-09-21

G-2023-8179

1

(6)

 

 (4)

 

5. Siūlyti papildyti Projekto 6 straipsnio 4 dalį tokia nuostata: „Savivaldybių tarybų nustatyti mokesčio tarifai kitiems nei pagrindinis gyvenamasis būstas fizinių asmenų gyvenamosios paskirties statiniams (patalpoms) neturi būti mažesni už pagrindiniams gyvenamiesiems būstams nustatytus tarifus.“

Nepritarti.

Projektu siekiama, kad savivaldybės pačios vykdytų nekilnojamojo turto mokesčio politiką, atsižvelgdamos į savo prioritetus, todėl siūlymas vertinamas kaip ribojantis savivaldos savarankiškumo didinimą.

 

15.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2023-09-21

G-2023-8179

1

(6)

 

 

6. Siūlyti papildyti Projekto 6 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:

 „Apleisto ar neprižiūrimo bei nebaigto statyti nekilnojamojo turto mokestinė vertė apmokestinama taikant iki 9 procentų dydžio tarifą. Konkrečius mokesčio tarifus nustato savivaldybių tarybos.“

Nepritarti.

Atskiras didesnis nekilnojamojo turto mokesčių tarifų intervalas apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui savo esme laikytinas atsakomybės nustatymu apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto savininkui, t.y. mokestis šiuo atveju labiau atliktų baudimo funkciją, o ne reguliacinę mokesčių funkciją.

Pagal Konstitucinio Teismo doktriną mokesčių pagrindinė paskirtis yra fiskalinė, todėl jie neturi atlikti baudimo funkcijos. Pastebėtina, kad praeityje svarstant panašius siūlymus Seime, buvo Seimo Teisės departamento išvada, pagal kurią toks reguliavimas svarstytinas dėl jo atitikties Konstitucijos preambulėje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementui – proporcingumo principui, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam dvigubo baudimo draudimo principui bei Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinam visuotiniam asmenų lygiateisiškumo principui.

 

16.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2023-09-21

G-2023-8179

1

(6)

 

 

7. Siūlyti papildyti Projekto 6 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:

„Jeigu šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytas fizinio asmens nekilnojamasis turtas (arba jo dalis) naudojamas šio asmens komercinei veiklai arba perduotas naudotis juridiniam asmeniui neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, šio nekilnojamojo turto (arba jo dalies) mokestinė vertė apmokestinama taikant 6 straipsnio 1 dalyje nustatytus tarifus.“

Nepritarti.

Komitetas pritarė Seimo nario M.Lingės siūlymui, kuriuo siekiama, kad savivaldybės pačios vykdytų nekilnojamojo turto mokesčio politiką, atsižvelgdamos į savo prioritetus, todėl šis siūlymas vertinamas kaip ribojantis savivaldos savarankiškumo didinimą.

 

17.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2023-09-21

G-2023-8179

1

(6)

 

 

8. Siūlyti papildyti Projekto 6 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:

„Jeigu negyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas faktiškai naudojamas kaip gyvenamosios paskirties, šio nekilnojamojo turto mokestinė vertė apmokestinama taikant gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui nustatytus tarifus.“

Nepritarti.

Mokesčių įstatymai neturėtų skatinti/prisidėti prie to, kad nekilnojamasis turtas yra naudojamas ne pagal paskirtį.

 

18.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2023-09-21

G-2023-8179

1

(7)

 

(6)

 

9. Siūlyti pakeisti Projekto 7 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Savivaldybių tarybos turi teisę savo nustatyta tvarka ir apimtimi Asmenų, turinčių teisę gauti piniginę socialinę paramą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems asmenims įstatymo nustatyta tvarka, prašymu Valstybinė mokesčių inspekcija atideda mokesčio už fizinio asmens pagrindinį gyvenamąjį būstą mokėjimo terminus, įskaitant atidėjimą iki šio turto nuosavybės teisės perleidimo, jeigu asmuo turi tik vieną gyvenamąjį būstą ir apskaičiuota mokesčio suma viršija 50 eurų. o gauto fizinio asmens, sukakusio senatvės pensijos amžių, prašymo pagrindu savivaldybių tarybos savo nustatyta tvarka privalo atidėti mokesčio už pagrindinį gyvenamąjį būstą mokėjimo terminus, įskaitant atidėjimą iki šio turto nuosavybės teisės perleidimo.

Sukaupta mokesčio skola indeksuojama pagal infliacijos dydį.“

Nepritarti.

Komitetas pritarė Seimo nario M.Lingės siūlymui, pagal kurį savivaldybių tarybos neprivalės visiems pensinio amžiaus asmenims atidėti mokesčio mokėjimo. Pažymėtina, jog dalis pensinio amžiaus gyventojų gauna nemažas pajamas ir būtų pajėgūs mokėti mokestį, todėl nėra tikslinga savivaldybes įpareigoti jiems privalomai atidėti mokesčio mokėjimą. 

Atsižvelgiant į projekto tikslą suteikti savivaldai dar daugiau finansinio savarankiškumo ir į tai, kad NT mokestis pilna apimtimi būtų įskaitomas savivaldybių biudžetus, nėra teisinga, jog teisė priimti sprendimus dėl mokesčio atidėjimo turėtų būti suteikta ne pačioms savivaldybėms, o Valstybinei mokesčių inspekcijai (kas iš esmės reikštų siūlomo plėsti savarankiškumo ribojimą).

Mokesčio atidėjimas socialiai remtiniems gyventojams yra lengvata, o mokesčio skolos indeksavimas iš esmės reikštų lengvatos mažinimą, kas neatitiktų mokesčio atidėjimo kaip tokio esmės.

 

19.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai,

2023-09-26

1 (7)

 

(2)

 

(9)

Projekto 7 straipsnio 2 dalies 9 punktu siūloma išbraukti juridinius asmenis iš mokesčių lengvatos, kurių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų. Šiuo atveju nekilnojamojo turto mokesčio lengvatas prarastų tie juridiniai asmenys, kurie nekilnojamą turtą naudojo pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti t. y. subjektai, kurie užsiima pirmine produkcijos gamyba ir/ar priminiu produkcijos perdirbimu.

           Dėl susiklosčiusių geopolitinių ir istorinių sąlygų Lietuvoje žemės ūkio sektoriaus ekonominė bei socialinė reikšmė iki šiol išlieka didelė. Tuo pačiu, šis sektorius yra labiau pažeidžiamas ir rizikingesnis nei daugelis kitų sektorių, o papildomi mokesčiai tik dar labiau išaugintų maisto produktų kainas. Žemės ūkio subjektų pajamos yra svarbiausias veiksnys, lemiantis jų sprendimą vykdyti veiklą šiame sektoriuje, sukuriantis prielaidas tvariam ūkininkavimui ar gamybai ir gyventojų aprūpinimui maistu. Dėl šių priežasčių, taip pat ir dažnų kainų svyravimų rinkoje, ūkių pajamų kitimai žemės ūkio sektoriuje gali būti labai dideli, neretai viršijantys 30 proc. Todėl sąnaudų mažinimas ar kompensavimas, mokestinės lengvatos, subsidijavimas įvairiomis formomis ir būdais yra labai svarbios ir būtinos priemonės siekiant didinti suinteresuotumą užsiimti žemės ūkio veikla, jaunesniems šeimos nariams perimti ūkius bei užtikrinti jų veiklos tęstinumą bei tuo pačiu Lietuvai vykdyti įsipareigojimą plėtoti konkurencingą žemės ūkį ir maisto gamybą. Svarbu ir tai, kad paskutiniais metais ženkliai išaugo maisto produktų kainos, todėl būtų netikslinga didinti mokesčius tiems verslo subjektams, kurie yra tiesiogiai susiję su maisto produktų gamyba, kadangi papildomi mokesčiai galėtų tik dar labiau išauginti jų kainas. Be to, dėl šiuo metu taikomų lengvatų panaikinimo Lietuvos ūkininkai taptų nekonkurencingais kaimyninių valstybių atžvilgiu, kurios mokestinėmis lengvatomis remia savo žemės ūkio sektorių.

Pažymėtina ir tai, kad Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatyta sudaryti sąlygas ūkių, ypač gaunančių mažesnes pajamas, bet turinčių didesnį vystymosi potencialą, gyvybingumui, stiprinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, užtikrinant tvarų produktyvumo ir darbo našumo augimą. Atsižvelgiant į tai, reiškiame nepritarimą Projekto daliai, kuria naikinama mokestinė nekilnojamojo turto lengvata juridiniams asmenims, kurių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų pajamų.

 

Nepritarti.

NTMĮ projektu siekiama didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, suteikiant daugiau teisių taikant mokesčių lengvatas: įstatymo lygmeniu reglamentuoti mokesčio lengvatas tik tada, kai jų taikymas yra pagrįstas tarptautine praktika ar atitinkamais valstybės prioritetais, ar teisės aktais nustatytais turto naudojimo ribojimais, o kitais atvejais teisę spręsti dėl lengvatų taikymo perkelti į savivaldybių lygmenį.

NTMĮ projektu siekiama didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, suteikiant daugiau teisių taikant mokesčių lengvatas: įstatymo lygmeniu reglamentuoti mokesčio lengvatas tik tada, kai jų taikymas yra pagrįstas tarptautine praktika ar atitinkamais valstybės prioritetais, ar teisės aktais nustatytais turto naudojimo ribojimais, o kitais atvejais teisę spręsti dėl lengvatų taikymo perkelti į savivaldybių lygmenį.

Komitetui pritarus Seimo nario M.Lingės siūlymui, įvardintų skirtumų tarp fizinių ir juridinių asmenų nelieka. O dėl Projektu siūlomos palikti lengvatos kooperatinėms bendrovėms – lengvata būtų orientuota į kooperacijos žemės ūkio sektoriuje skatinimą. Kooperacija užtikrina geresnes derybines galias ūkininkams, skatina ūkininkus diversifikuoti (plėsti) veiklą, dėl šios priežasties didėja konkurencija žemės ūkio žaliavų perdirbėjams ir produkcijos pardavėjams. Be to, tai atitiktų Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas, kuriomis siekiama skatinti žemės ir maisto ūkio pridėtinės vertės ir konkurencingumo didinimo iniciatyvą dėl modernių bendradarbiavimo formų, įskaitant kooperaciją.

 

 

20.

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2023 m. spalio 2 d.

 

 

 

 

<...>

Nors Komiteto pirmininko pasiūlyme buvo atsižvelgta į principinę LSA poziciją leisti savivaldybėms reguliuoti ir pagrindinio būsto apmokestinimą, tačiau minėtame pasiūlyme  įžvelgiame ir tam tikrų trūkumų.

1. Visiškai neaišku, kokiu tikslu siūloma net 10 kartų (nuo 0,5 iki 0,05 proc.) sumažinti komerciniam NT šiuo metu taikomą apatinę tarifo ribą. Tikrai nėra būtina suvienodinti komercinio ir nekomercinio NT apmokestinimą (daugelis kitų šalių šioms NT rūšims taiko skirtingas apmokestinimo taisykles). Vyriausybės programoje ir Lietuvos prisiimtuose įsipareigojimuose numatyta didinti, o ne mažinti turto mokesčių vaidmenį. Iš savivaldybių nebuvo jokių pageidavimų ir poreikio mažinti komercinio NT apmokestinimą. Priešingai, savivaldybės įžvelgia tam tikrą šio sprendimo - mažinti apatinę tarifo ribą - riziką. 2022 m. iš komercinio NT surinkta gana nemaža 136 mln. eurų suma. Kadangi yra tam tikra konkurencija tarp savivaldybių, labai tikėtina, kad ženkliai sumažinus apatinę tarifo ribą, kai kurios savivaldybės gali nustatyti mažesnius tarifus ir visumoje savivaldybės gali netekti daugiau pajamų iš komercinio NT mokesčio nei jos papildomai surinks iš nekomercinio NT mokesčio.

Todėl komerciniam NT siūlome palikti tą pačią 0,5 proc. apatinę tarifo ribą.

Nepritarti.

Komitetas pritarė Seimo nario M.Lingės siūlymui.

Dėl apatinės tarifų ribos.

Pažymėtina, kad apatinės tarifų ribos sumažinimas neturi būti suprantamas kaip mokesčio sumažinimas. Tai yra įrankis suteikti savivaldai dar daugiau finansinio savarankiškumo, įvertinant žemės apmokestinimo praktiką, t.y. nuoseklus žingsnis, kad abu tarpusavyje neatsiejami nekilnojamojo turto objektai (žemė ir NT) būtų apmokestinti remiantis tokiais pačiais principais, nors šiuo metu ir atskirais mokesčiais.

Platus tarifų intervalas ir platus bei projektu dar siūlomas plėsti tarifų diferencijavimo kriterijų sąrašas įstatyme įgalintų savivaldybės „susimodeliuoti“ mokestį pagal konkrečios savivaldybės prioritetus.

Kaip minėta, teisė savivaldybių taryboms nustatyti mokesčio tarifus plačiame intervale nėra naujas institutas, t.y. jau šiuo metu tiek minėtame Žemės mokesčio įstatyme (0,01-4 proc. ribose), tiek Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme (komerciniam NT (0,5-3 proc. ribose)), tiek nustatant valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus (0,1-4 proc. ribose) yra nustatytas platus mokesčio tarifų intervalas, kuriuo vadovaudamosi savivaldybės nustato konkrečius tarifus, o kaip rodo praktika, dėl to esminių problemų nekyla.

 

21.

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2023 m. spalio 2 d.

 

 

 

 

2. LSA valdybos nutarime siūlėme pagrindiniam būstui numatyti 0,2, 0,4 ir 0,6 proc. dydžio apatines progresinių tarifų ribas būsto vertei atitinkamai virš 1, 2 ir 3 medianų. Didesnė apatinė tarifo riba garantuotų didesnes pajamas savivaldybėms ir tuo pačiu suteiktų joms geresnes galimybes bei savarankiškumą finansuoti ir įgyvendinti savo programas.

Savivaldybės yra arčiausiai žmonių, todėl savivaldybių taryboms ypač nelengva priimti sprendimą nustatyti ženkliai didesnį tarifą už įstatyme nustatytą apatinę ribą. Palyginimas su žemės mokesčio tarifų nustatymu nėra tinkamas. Savivaldybės nustato fiziniams asmenims vidutiniškai 0,63 proc. dydžio žemės mokesčio tarifą, tačiau tai nereiškia, kad panašaus dydžio tarifus nustatys ir gyvenamosios paskirties NT. Atidžiau panagrinėjus žemės mokesčio tarifų struktūrą, matosi aiški tendencija, kad tarifai gyvenamosios paskirties ar mėgėjų sodo žemei yra kelis kartus mažesni už tarifus komercinės paskirties žemei. Be to, žemės apmokestinimas yra jau nusistovėjusi ir įprasta praktika, daugelio sklypų vertė nedidelė ir mokestinė našta yra maža. Tuo tarpu gyventojų NT apmokestinimas yra naujas ir socialiai jautresnis klausimas. Todėl labai tikėtina, kad savivaldybės iš pradžių nustatys tik minimalius ar artimus minimaliems tarifus ir surenkama mokesčio suma bus labai maža.

Atkreiptinas dėmesys, kad efektyvusis tarifas visai pagrindinio būsto vertei bus dar gerokai mažesnis, kadangi pagrindinio būsto dalis apmokestinama nuliniu tarifu. Pavyzdžiui, jei būsto vertė yra 2 medianos, o būstas neapmokestinamas iki 1,5 medianos, tai apmokestinama tik ketvirtadalis būsto vertės ir efektyvusis tarifas faktiškai sumažėja net 4 kartus.

Siekiant kompromiso su Komiteto pirmininko pasiūlymu, siūlome gyvenamosios paskirties NT objektams įstatyme nustatyti  0,1 proc. dydžio apatinę tarifo ribą.

Nepritarti.

Komitetas pritarė Seimo nario M.Lingės siūlymui.

Dėl apatinės tarifų ribos.

Pažymėtina, kad apatinės tarifų ribos sumažinimas neturi būti suprantamas kaip mokesčio sumažinimas. Tai yra įrankis suteikti savivaldai dar daugiau finansinio savarankiškumo, įvertinant žemės apmokestinimo praktiką, t.y. nuoseklus žingsnis, kad abu tarpusavyje neatsiejami nekilnojamojo turto objektai (žemė ir NT) būtų apmokestinti remiantis tokiais pačiais principais, nors šiuo metu ir atskirais mokesčiais.

Platus tarifų intervalas ir platus bei projektu dar siūlomas plėsti tarifų diferencijavimo kriterijų sąrašas įstatyme įgalintų savivaldybės „susimodeliuoti“ mokestį pagal konkrečios savivaldybės prioritetus.

Kaip minėta, teisė savivaldybių taryboms nustatyti mokesčio tarifus plačiame intervale nėra naujas institutas, t.y. jau šiuo metu tiek minėtame Žemės mokesčio įstatyme (0,01-4 proc. ribose), tiek Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme (komerciniam NT (0,5-3 proc. ribose)), tiek nustatant valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus (0,1-4 proc. ribose) yra nustatytas platus mokesčio tarifų intervalas, kuriuo vadovaudamosi savivaldybės nustato konkrečius tarifus, o kaip rodo praktika, dėl to esminių problemų nekyla.

 

22.

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2023 m. spalio 2 d.

 

 

 

 

3. NT mokesčio potencialą labai apribotų įstatyme nustatytas itin aukštas (iki 1,5 medianos) neapmokestinamos vertės dydis pagrindiniam būstui. Tik apie trečdalis pagrindinio būsto savininkų bus apmokestinama – tai visai nepanašu į tradicinį NT mokesčio modelį, kuriam būdinga plati mokesčio bazė. Jeigu reforma bus tokia nenuosekli, tuomet gal jau geriau pasilikti prie esamo suminės vertės apmokestinimo modelio. Didelis trūkumas, kad įstatyme įtvirtinta 1,5 medianos riba nesuteikia lankstumo ir neleis plėsti mokestinės bazės ateityje. Pažymėtina, kad kai kurie merai netgi siūlo visuotinį mokestį. Jei kažkuri savivaldybė jau dabar pasirengusi labiau išplėsti mokestinę bazę, reikėtų suteikti galimybę išbandyti platesnį apmokestinimą ir parodyti sektiną pavyzdį kitoms savivaldybėms.

Todėl siūlome suteikti teisę savivaldybėms reguliuoti pagrindinio būsto neapmokestinamos vertės dydį 0,5 - 1,5 medianos ribose.

Nepritarti.

Komitetas pritarė Seimo nario M.Lingės siūlymui.

Dėl teisės reguliuoti medianą iki kurios būstas neapmokestinamas.

Nagrinėjamas jautrus pagrindinio fizinio asmens gyvenamojo būsto apmokestinimo klausimą, todėl šiuo atveju, manytina, kad valstybė visos Lietuvos mastu įstatymu turėtų užtikrinti savotišką apsaugą gyventojams. Lengvatinis pagrindinio gyvenamo būsto apmokestinimas viena ar kita forma (neapmokestinamuoju dydžiu, sumažintais tarifais, mokesčio kreditu ir pan.) yra įprasta tarptautinė praktika.

Ypatingai  įvertinant EBPO apžvalgoje pateikiamą Lietuvos išskirtinumą, kad Lietuvoje yra didžiausias namų nuosavybės lygis EBPO – nuosavą būstą turi daugiau kaip 90 proc. namų ūkių, dėl ko pirmojo būsto apmokestinimas yra ypač jautrus klausimas.

 

23.

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2023 m. spalio 2 d.

 

 

 

 

4. Tarifų diferencijavimo kriterijų sąrašą siūlome papildyti tokiais naujais punktais:

9) nekilnojamojo turto statybos baigtumą;

10) nekilnojamojo turto savininko gyvenamąją vietą;

11) fizinio asmens turimų visoje Lietuvos teritorijoje gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų (gyvenamųjų būstų) skaičių (kiekį).

 

Nepritarti.

Dėl tarifų diferencijavimo kriterijų:

1) dėl baigtumo – savo esme būtų perteklinis kriterijus, nes nebaigta statyba dauguma atveju yra ne mokesčio objektas. Be to, tokiam turtui galėtų būti taikomas esamas „naudojimo“ kriterijus, pavyzdžiui, atskirą tarifą nustatant naudojant nebaigtą statyti statinį.

2) dėl savininko gyvenamosios vietos – gyvenamoji vieta savo esme aktuali tik pagrindinio gyvenamojo būsto apmokestinimui, kur virš 1,5 medianos savivaldybės ir dabar galės apmokestinti remiantis tuo pačiu „naudojimo“ kriterijumi, t.y. naudojamam kaip gyvenamasis  būstas. Arba atvirkščiai remiantis „paskirties“ ir „naudojimo“ kriterijais galėtų būti nustatomas atskiras tarifas gyvenamosios paskirties būstui, kuris nenaudojamas kaip gyvenamasis būstas (nėra deklaruota gyvenamoji vieta). Todėl tai būtų taip  pat perteklinis kriterijus.

3) dėl turimų objektų skaičiaus įvertinimo – savo esme tai būtų žingsnis link suminio apmokestinimo, t.y. gerovės mokesčio modelio, o Projektas būtent ir yra orientuotas to atsisakyti, pereinant prie klasikinio modelio – apmokestinti atskirus objektus susiejant būtent su jų verte. Pagal siūlomą kriterijų vieno objekto apmokestinimas galėtų priklausyti nuo kito (kitų) objektų turėjimo. Atsižvelgiant į tai, toks siūlymas neatitiktų Projekto tikslo.

 

24.

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2023 m. spalio 2 d.

 

 

 

 

Atsižvelgiant į visus aukščiau paminėtus, o taip pat LSA valdybos nutarime išdėstytus argumentus, siūlome projekto 6 straipsnį išdėstyti taip:

„6 straipsnis. Mokesčio tarifai

1. Mokesčio tarifas – nuo 0,5 procento iki 4 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Konkrečius mokesčio tarifus nustato savivaldybių tarybos.

2. Fizinių asmenų gyvenamosios ir kitos (nekomercinės) paskirties nekilnojamojo turto mokestinė vertė apmokestinama taikant nuo 0,1 procento iki 4 procentų mokesčio tarifą. Konkrečius mokesčio tarifus nustato savivaldybių tarybos.

3. Pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės dalis, neviršijanti savivaldybės tarybos nustatyto dydžio, apmokestinama taikant 0 procento mokesčio tarifą. Konkretų  neapmokestinamos vertės dydį savivaldybės taryba nustato šiose ribose - nuo 0,5 iki 1,5 savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių medianos.

4. Jeigu savivaldybės tarybos nustatytas mokesčio tarifas kitam fizinio asmens gyvenamajam būstui yra mažesnis už šio fizinio asmens pagrindiniam gyvenamajam būstui taikomą didžiausią mokesčio tarifą, kitam gyvenamajam būstui taikomas pagrindiniam gyvenamajam būstui nustatytas didžiausias mokesčio tarifas.

5. Jeigu fizinio asmens nekomercinis nekilnojamasis turtas (arba jo dalis) naudojamas šio asmens komercinei veiklai arba perduotas naudotis juridiniam asmeniui neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, šio nekilnojamojo turto (arba jo dalies) mokestinė vertė gali būti apmokestinama taikant 6 straipsnio 1 dalyje nustatytus tarifus.“

6. Jeigu negyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas faktiškai naudojamas kaip gyvenamosios paskirties, šis nekilnojamasis turtas gali būti apmokestinamas taikant gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui nustatytus tarifus.

7. Įtraukto į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą nekilnojamojo turto mokestinė vertė gali būti apmokestinama taikant iki 9 procentų mokesčio tarifą. Konkrečius mokesčio tarifus nustato savivaldybių tarybos.

8. Savivaldybės taryba, siekdama, kad naujas konkretus mokesčio tarifas galiotų šios savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, naują konkretų mokesčio tarifą turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio mokestis už šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą bus skaičiuojamas taikant naujai atlikto masinio nekilnojamojo turto vertinimo metu nustatytą vertę, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį naują konkretų mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos. Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai, o jeigu savivaldybės taryba kito mokestinio laikotarpio konkrečius mokesčio tarifus nustato arba pakeičia po šioje dalyje nurodytų terminų, nustatyti arba pakeisti konkretūs mokesčio tarifai savivaldybės teritorijoje taikomi dar kitą mokestinį laikotarpį po ateinančio mokestinio laikotarpio.

9. Savivaldybės taryba turi teisę nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų:

1) nekilnojamojo turto paskirtį;

2) nekilnojamojo turto naudojimą;

3) nekilnojamojo turto teisinį statusą;

4) nekilnojamojo turto mokestinę vertę;

5) nekilnojamojo turto priežiūros būklę, priskyrimą apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui;

6) nekilnojamojo turto technines savybes, įskaitant energinį naudingumą;

7) mokesčio mokėtojų kategorijas (juridinio asmens dydį (darbuotojų skaičių, apyvartą) ar teisinę formą arba fizinio asmens ekonominę (socialinę) padėtį);

8) nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

9) nekilnojamojo turto statybos baigtumą;

10) nekilnojamojo turto savininko gyvenamąją vietą;

11) fizinio asmens turimų visoje Lietuvos teritorijoje gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų (gyvenamųjų būstų) skaičių (kiekį).“

 

Nepritarti.

Žr. aukščiau nurodytus argumentus.

 

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Valstybės įmonė Registrų centras,

2023-08-22

Nr. G-2023-7310

 

 

 

 

 

 

 

1

(9)

 

 

 

 

 

 

 

(2)

 

 

 

 

 

 

 

(1-4)

Dėl NTM įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 9 straipsnio

Norime atkreipti dėmesį, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir NTM įstatymo projekto nuostatas, Lietuvos Respublikos jūrinėje teritorijoje esantis nekilnojamasis turtas taip pat turėtų būti vertinamas masiniu būdu – lyginamuoju arba pajamų metodais. Pažymime, kad Lietuvos Respublikos jūrinėje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto ir dėl jų sudaromų sandorių kiekis yra nepakankamas masiniam vertinimui reikalingai analizei atlikti, t. y. nėra duomenų apie nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo ir (ar) nuomos sandorius šioje teritorijoje, nėra sukurtų masinio vertinimo modelių. Siekdami, kad būtų tinkamai reglamentuota ši veikla nuostatomis, kurios užtikrintų nekilnojamojo turto masinio vertinimo proceso kokybę, pakartotinai siūlome nustatyti, jog Lietuvos Respublikos jūrinėje teritorijoje esantis visas nekilnojamasis turtas būtų vertinamas išlaidų (kaštų) metodu (apskaičiuojant fizinio nusidėvėjimo procentą), o NTM įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1–4 punktus išdėstyti taip:

„2. Nekilnojamasis turtas vertinamas:

1) komercinis nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos jūrinėje teritorijoje esantį nekilnojamąjį turtą – lyginamuoju arba pajamų metodu atliekant masinį nekilnojamojo turto vertinimą. Masinio nekilnojamojo turto vertinimo metodą, objektyviausiai atspindintį vertinamo nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę, parenka turto vertintojas;

2) gyvenamosios, kitos (sodų), garažų (automobilių garažų, atvirų ar uždarų požeminių, antžeminių automobilių saugyklų, elingų) ir pagalbinio ūkio (namų ūkio pastatų, esančių privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype ir skirtų ten gyvenančių žmonių būtiniausioms nuolatinėms reikmėms) paskirties nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos jūrinėje teritorijoje esantį nekilnojamąjį turtą – lyginamuoju metodu atliekant masinį nekilnojamojo turto vertinimą;

3) Lietuvos Respublikos jūrinėje teritorijoje esantis visas nekilnojamasis turtas, Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje esantys inžineriniai statiniai, išskyrus kitos paskirties inžinerinius statinius Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje, kurie priskirti I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai, – išlaidų (kaštų) metodu (apskaičiuojant fizinio nusidėvėjimo procentą), naudojant Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynus ir statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus;

4) Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje esantys kitos paskirties inžineriniai statiniai, kurie priskirti I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai, ir kitas šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nenurodytas nekilnojamasis turtas – išlaidų (kaštų) metodu (apskaičiuojant fizinio nusidėvėjimo procentą), taikant vietovės pataisos koeficientą, kuriuo įvertinama nekilnojamojo turto buvimo vietos įtaka, naudojant Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynus ir statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus;“.

Pritarti.

Techninis NT vertinimo  klausimas, susijęs NT vertinimo metodų taikymu jūrinėse teritorijose.

2.

Valstybės įmonė Registrų centras,

2023-08-22

Nr. G-2023-7310

 

2

7

 

Dėl NTM įstatymo projekto 2 straipsnio („Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“)

 

Atsižvelgdami į praktinius aspektus, t. y. konkrečių savivaldybių nekilnojamojo turto verčių medianų, naudotinų apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų mokestinio laikotarpio nekilnojamojo turto mokestį, nustatymo ir viešo paskelbimo terminą, ir siekdami šį terminą suvienodinti su turto vertintojo – Registrų centro mokesčių administratoriui kiekvienais metais iki vasario 1 dienos teikiamais Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, reikalingais mokesčiui apskaičiuoti – siūlome NTM įstatymo projekto baigiamųjų nuostatų 2 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip:

„7. Nekilnojamojo turto vertintojas iki 2024 m. gruodžio 31 d. 2025 m. vasario 1 d. nustato ir viešai paskelbia konkrečių savivaldybių nekilnojamojo turto verčių medianas, naudojamas apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų mokestinio laikotarpio nekilnojamojo turto mokestį.“

 

Pritarti.

Praktiniai aspektai – pagrįsti.

3.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,

2023-09-20

Nr. G-2023-8115

1

(7)

 

(1)

(2)

 

(3)

(17)

Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių pasireiškimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai teikiame žemiau esančias pastabas ir pasiūlymus.

1.                       Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

Projektu siūlomos kultūros paveldo objektų savininkų atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio sąlygos gali būti interpretuojamos ir taikomos skirtingai (praktikoje galimi piktnaudžiavimo atvejai), svarstytina dėl šia mokestine lengvata siekiamų tikslų pagrįstumo

Pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2932 nauja redakcija išdėstomo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – Projektas) 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 2 dalies 17 punktą, neapmokestinamas fiziniams ir juridiniams asmenims priklausantis nekilnojamasis turtas (arba jo dalis) registruotas Kultūros vertybių registre kaip kultūros paveldo objektas, kuris yra naudojamas kultūrinei veiklai ir kurio valdytojas yra sudaręs apsaugos sutartį, nurodytą Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, galiojančią visą mokestinį laikotarpį.

Vertinant Projektą nustatyta,  kad teisės aktai nenumato kultūrinės veiklos apibrėžimo. Todėl Projektu siūlomos nuostatos „yra naudojamas kultūrinei veiklai“ turinys yra neaiškus, praktikoje gali būti interpretuojama ir taikoma skirtingai. Be to, nuostata „naudojamas kultūrinei veiklai“ nėra aiški ir dėl tokio naudojimo intensyvumo: pavyzdžiui, meno parodos, plenerai ir pan. gali būti tam tikrame kultūros paveldo objekte organizuojami tik vieną ar kelis kartus per metus, o likusiu laiku patalpos naudojamas kitai (komercinei, gyvenamajai ir pan.) veiklai.

Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šia mokestine lengvata kultūros paveldo objektų valdytojai (fiziniai ir juridiniai asmenys) būtų skatinami su už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingomis institucijomis sudaryti apsaugos sutartis, kuriomis jie įsipareigotų laikytis nustatytų paveldosaugos reikalavimų, nuolat rūpintis kultūros paveldo objektų priežiūra ir laiku atlikti jų tvarkybos darbus.

Pastebėtina, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme jau yra nustatyta kultūros paveldo objekto valdytojo pareiga prižiūrėti kultūros paveldo objektą[1]. Už įstatymuose nustatytų kultūros paveldo apsaugos reikalavimų nevykdymą Administracinių nusižengimų kodekse (314 straipsnis) asmenims nustatyta administracinė atsakomybė.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 16 straipsnyje numatyta, kad apsaugos sutartimis yra nustatomi statinių servitutai ir įteisinami kiti kultūros paveldo objektų ir vietovių paveldosaugos reikalavimai. Apsaugos sutartys gali nustatyti:

- valdytojo įsipareigojimą nestatyti statinių, galinčių užstoti ar pakeisti esamą vietovaizdį;

- valdytojo įsipareigojimą nevykdyti konkrečių veiksmų, kurie keistų vertingąsias savybes ar trukdytų visuomenei jas pažinti;

- kultūros paveldo objekto lankymo sąlygas ir (ar) užmokestį už lankymą;

- metodinę, techninę, finansinę ir (ar) kitokią paramą kultūros paveldo objekto tvarkybai;

- vienkartinę kompensaciją valdytojui, jei sutarti įsipareigojimai gerokai sumažina iš valdomo objekto gaunamą naudą.

Minėtame įstatyme taip pat nustatyta, kad apsaugos sutartyje už konkretaus saugomo objekto ar vietovės apsaugą atsakinga institucija gali sukonkretinti paveldosaugos reikalavimų taikymą ir nustatyti papildomas saugojimo priemones.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ne visais atvejais sudarant apsaugos sutartį sutariama dėl kultūros paveldo objekto valdytojo vykdytinų kultūros paveldo objekto priežiūros, tvarkybos darbų, o, pavyzdžiui, apsaugos sutartimi gali būti sutariama tik dėl servituto ar kultūros paveldo objekto lankymo sąlygų, užmokesčio už lankymą ir pan. Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, praktikoje minėta lengvata gali būti piktnaudžiaujama, apsaugos sutartimi kultūros paveldo objektų valdytojui prisiėmus nelygiaverčius įsipareigojimus lyginant su gaunama didelės vertės mokestine lengvata (be to, pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatas apsaugos sutartimi yra galimybė nustatyti vienkartinę kompensaciją valdytojui, jei sutarti įsipareigojimai gerokai sumažina iš valdomo objekto gaunamą naudą). Taip pat apsaugos sutartimi kultūros paveldo objekto valdytojo prisiimti įsipareigojimai nebūtinai reiškia jų tinkamą vykdymą,  pavyzdžiui, apsaugos sutartimi kultūros paveldo objekto valdytojas prisiimtų įsipareigojimus per nustatytą terminą (pavyzdžiui, kelis metus) atlikti tam tikrus kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus, bet jų faktiškai neatliktų, o mokestine lengvata už šį laikotarpį būtų pasinaudojama.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, siūlome tikslinti Projektu siūlomas kultūros paveldo objektų savininkų atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio sąlygas.

Pritarti.

Tikslintinas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 7 straipsnio „Mokesčio lengvatos“  1 dalies 3 punktas ir 2 dalies 17 punktas, išdėstant taip:

„3) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), kuris registruotas Kultūros vertybių registre kaip kultūros paveldo objektas, naudojamas kultūros paslaugoms teikti ir kurio valdytojas, kaip jis apibrėžtas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (toliau – valdytojas), yra sudaręs apsaugos sutartį, nurodytą Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (toliau – apsaugos sutartis), galiojančią visą mokestinį laikotarpį;

17) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), kuris yra registruotas Kultūros vertybių registre kaip kultūros paveldo objektas, naudojamas kultūros paslaugoms teikti, ir kurio valdytojas yra sudaręs apsaugos sutartį, galiojančią visą mokestinį laikotarpį“.

 

4.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,

2023-09-20

Nr. G-2023-8115

1

(6)

(7)

 

 

 

 

(2)

(1)

(2)

 

 

 

 

(4)

(18)

 

 

2.       Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

Lengvatinį apmokestinimą numatant vėjo elektrinėms (ir nenumatant saulės elektrinėms) gali būti pažeidžiamas lygiateisiškumo principas

Pagal Projekto aiškinamąjį raštą, atsižvelgiant į Lietuvos įsipareigojimo prisidėti prie Europos Sąjungos žaliojo kurso, siekiant plėtoti žaliąją energetiką, skatinant investuoti į atsinaujinančių išteklių energetikos, kuri nesukuria aplinkos taršos, CO2 išmetimo, plėtrą, taip pat siekiant suvienodinti apmokestinimą fiziniams ir juridiniams asmenims, siūloma elektros gamintojams, kurie elektrą gamina iš atsinaujinančių energijos išteklių, naudodami vėjo energiją, nustatyti nekilnojamojo turto mokesčio 0,5 procento tarifą vėjo elektrinėms, išskyrus vėjo elektrines, esančias Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje.

Įvertinus Nekilnojamojo turto registro duomenis, nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojamos ne tik vėjo, bet ir saulės elektrinės, todėl pagal Projekto nuostatas, skirtingai nei vėjo elektrinės, saulės elektrinės būtų apmokestinamos standartiniu 0,5-3 procentų dydžio nekilnojamojo turto mokesčio tarifu.

Projekto rengėjai nėra pateikę argumentų, kurie pagrįstų Projektu siūlomą vėjo ir saulės elektrinių skirtingą apmokestinimą, tarp Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, tokiu Projektu siūlomu teisiniu reguliavimu gali būti pažeidžiamas lygiateisiškumo principas.

 

Nepritarti.

Pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 str. 11 d. saulės šviesos energijos elektrinėje esantys moduliai ir jų generuojamai galiai priskiriami technologiniai įrenginiai yra kilnojamieji daiktai, todėl negali būti NTMĮ objektu.

5.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,

2023-09-20

Nr. G-2023-8115

1

(6)

 

(1)

(4)

 

3.         Kitos pastabos ir pasiūlymai:

Projektu siūlomi intervalai, kuriuose savivaldybės turės teisę nustatyti nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, yra dideli, Projekto nuostatos sudarytų sąlygas skirtingai Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimo skirtingose savivaldybėse praktikai

Pagal Projekto 6 straipsnio 1 dalį, mokesčio tarifas – nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Pagal Projekto 6 straipsnio 4 dalį,  fiziniams asmenims priklausantis kitas (nei pagrindinis gyvenamasis būstas) nekilnojamasis turtas[2] apmokestinamas 0,1-1 procento tarifu. Konkrečius mokesčio tarifus nustato savivaldybių tarybos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Projekto nuostatos sudarytų sąlygas skirtingai Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimo skirtingose savivaldybėse praktikai. Kiekvienoje savivaldybėje nekilnojamojo turto mokestis gali reikšmingai skirtis, tai priklausys nuo kiekvienos savivaldybės sprendimo.

 

Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Projektu siūlomos nuostatos gali būti ydingos antikorupciniu požiūriu, kadangi:

- Projektu siūlomos Projektu siūlomos kultūros paveldo objektų savininkų atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio sąlygos gali būti interpretuojamos ir taikomos skirtingai (praktikoje galimi piktnaudžiavimo atvejai), svarstytina dėl šia mokestine lengvata siekiamų tikslų pagrįstumo;

-  lengvatinį apmokestinimą numatant vėjo elektrinėms (ir nenumatant saulės elektrinėms) gali būti pažeidžiamas lygiateisiškumo principas.

 

Nepritarti.

Komitetas pritarė Seimo nario M.Lingės siūlymui. Taip pat pažymėtina, jog NTMĮ projektu siekiama plėsti savivaldos finansinį savarankiškumą suteikiant platesnes teises mokesčių tarifų ir lengvatų nustatymo srityse, kartu atitinkamai siūloma nustatyti, kad visas NT mokestis būtų įskaitomas į savivaldybių biudžetus. Sprendimus dėl mokesčio tarifų priims savivaldybių tarybos – arčiausiai mokesčių mokėtojų esančios ir atitinkamos savivaldybės prioritetus ir problemas geriausiai žinančios, bei galinčios įvertinti mokesčių poveikį mokesčių mokėtojams, į nekilnojamojo turto mokesčio administravimą įtrauktos už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos kolegialios institucijos, kurios sprendimus priima kolegialiai.

Teisė savivaldybių taryboms nustatyti mokesčio tarifus plačiame intervale nėra naujas institutas, t.y. jau šiuo metu tiek Žemės mokesčio įstatyme (0,01-4 proc. ribose), tiek Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme (komerciniam NT (0,5-3 proc. ribose)), tiek nustatant valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus (0,1-4 proc. ribose) yra nustatytas platus mokesčio tarifų intervalas, kuriuo vadovaudamosi savivaldybės nustato konkrečius tarifus, o kaip rodo praktika, dėl to esminių problemų nekyla.

6.

Lietuvos bankas, 2023 m. rugpjūčio 21 d. Nr. S 2023/(22.7.E-3600)-12-3346

 

 

 

Įgyvendinus siūlomą NT mokesčio pakeitimą, mokestį mokėtų apie ketvirtadalis brangiausių būstų turėtojų, o dabar jį moka apie 2 proc. brangiausią NT šalyje turintys gyventojai. Taigi mokestis taptų labiau visuotinis, tačiau atskiras gyventojų grupes veiktų nevienodai – priklausomai nuo regioninių aplinkybių. Vidutiniškai mokestis už pagrindinį būstą sudarytų apie 16,5 Eur per metus. Remiantis Finansų ministerijos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (NTMĮ) aiškinamajame rašte pateiktais duomenimis, 2022 m. buvo apie 1,4 mln. NT savininkų ir 32 tūkst. NT mokesčio mokėtojų. Įsigaliojus naujam mokesčio modeliui, mokestį už pagrindinį būstą mokėtų apie 0,4 mln. fizinių asmenų, t. y. reikšmingai daugiau nei dabartinio mokesčio atveju. Mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą vidutiniškai sudarytų apie 0,08 proc. metinio VDU 2022 m., nors tiksli suma priklausytų nuo atskiros savivaldybės NT objektų verčių ir jų pasiskirstymo. Taip pat mokestį mokės visi gyventojai, turintys daugiau nei vieną būstą, tačiau mokesčio dydis priklausys nuo kiekvienos savivaldybės nustatyto tarifo nepagrindiniams objektams.

Po pakeitimų NT mokesčio progresyvumas šalies mastu sumažėtų, palyginti su dabar galiojančiu NT mokesčiu, nes nauja mokesčio sąranga gali lemti mažesnę mokėtiną sumą didesnės vertės NT turintiems gyventojams ir didesnę mokėtiną sumą turintiems mažesnės vertės NT. Kadangi šiuo metu apmokestinama asmeniui priklausanti NT vertė, viršijanti 150 tūkst. Eur, o pagal naują sąrangą bus taikomi mažesni tarifai, bet bus apmokestinama platesnė objektų imtis, mokestinė našta turintiems didesnės vertės NT galimai mažės, o turintiems mažesnės vertės NT – didės. Pavyzdžiui, remiantis NTMĮ aiškinamajame rašte pateikta informacija, už 177 tūkst. Eur vertės pagrindinį būstą Vilniaus senamiestyje pagal dabar galiojantį NT mokestį tenka sumokėti 135 Eur per metus, o pagal naują mokestį suma sumažėtų apie 2,5 karto – iki 51,66 Eur. O už 22,5 tūkst. Eur vertės pagrindinį būstą Akmenės raj. šiuo metu mokėti NT mokesčio nereikia, o pagal naują apmokestinimą mokestis siektų 12,8 Eur per metus. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad mokestinė našta turintiems investicinį NT, įsigaliojus naujam mokesčiui, gali mažėti. Pavyzdžiui, Vilniaus gyventoja, turinti 150 tūkst. Eur vertės pagrindinį būstą ir 100 tūkst. Eur vertės investicinį NT, šiuo metu sumoka 500 Eur mokestį per metus. O pagal naują apmokestinimą, jei Vilniaus m. savivaldybė nustatytų minimalų 0,1 proc. tarifą nepagrindiniams objektams, mokėtina suma siektų 135,5 Eur per metus (35,5 Eur už pagrindinį būstą ir 100 Eur už investicinį NT) . Mažesnė mokėtina suma turintiems investicinį NT ribotų mokesčio teigiamą poveikį NT kainų stabilumui, o ilguoju laikotarpiu didesnis NT kainų kintamumas gali prisidėti prie prastesnio būsto įperkamumo.

Siūloma NT mokesčio sąranga iš esmės neužtikrina mokesčio vertikaliojo teisingumo, nes kai kuriais atvejais už mažesnės vertės būstą gal tekti mokėti daugiau – mokestis būtų regresyvus. Pavyzdžiui, Vilniaus m. už 90 tūkst. Eur vertės pagrindinį būstą NT mokesčio mokėti nereikėtų, nes toks būstas nesiekia 1,5 būsto vertės medianos Vilniuje. O už keturis kartus mažesnės (22,5 tūkst. Eur) vertės pagrindinį būstą Akmenės raj. tektų susimokėti 12,8 Eur (žr. 1 lentelę). Šis mokesčio regresyvumas atsiranda dėl to, kad NT mokesčio tarifų rėžiai pagrindiniam būstui taikomi atsižvelgiant į NT verčių medianas atskirose savivaldybėse.

Siūlomas NT mokestis šalies mastu nėra ir horizontaliai teisingas – dėl siūlomo mokesčio sąrangos už tokios pačios vertės būstą skirtingose savivaldybėse gali tekti mokėti skirtingo dydžio mokesčius, o NT mokesčio mokėtojų dalis, palyginti su visais NT savininkais skirtingose savivaldybėse, bus nevienoda,. Kadangi siūloma apmokestinti pagrindinius būstus, kurių vertė viršija 1,5 savivaldybėje esančių būstų vertės medianos (o ne, pavyzdžiui, brangiausius 25 proc. objektų), apmokestinamų būstų ir atitinkamai mokesčio mokėtojų dalis, palyginti su visais būsto savininkais skirtingose savivaldybėse, gali skirtis dėl skirtingų objektų verčių skirstinių. Lietuvos banko skaičiavimais , mažiausia būstų, kurių vertė viršija 1,5 savivaldybėje esančių būstų vertės medianos, dalis yra Visagino ir Panevėžio m. savivaldybėse (atitinkamai 4,4 ir 10,3 proc. visų būstų). Didžiausia tokių būstų dalis yra Anykščių raj. ir Rietave (atitinkamai 39,6 ir 40,4 proc.). Vilniaus m., Kauno m. ir Klaipėdos m. 1,5 savivaldybėse esančių būstų vertės medianos viršija atitinkamai 23, 20,9 ir 17,1 proc. būstų. Visoje Lietuvoje tokie būstai sudaro 26 proc. visų būstų. Tai reiškia, kad skirtingose savivaldybėse mokesčio mokėtojų skaičius gali svyruoti nuo kelių iki keliasdešimties procentų visų NT savininkų. Be to, dėl skirtingų NT objektų verčių medianų skirtingose savivaldybėse už tokios pačios vertės pagrindinį būstą gali tekti susimokėti skirtingas sumas – mokestis nebūtų horizontaliai teisingas (žr. 1 lentelę).

<...>

Siūlomas NT mokestis galėtų padidinti savivaldybių pajamas ir galimybes finansuoti regionų plėtrą, tačiau įplaukos į savivaldybių biudžetus gali būti santykinai nedidelės. Kadangi pagal siūlomus NTMĮ pakeitimus NT mokesčio pajamos tektų savivaldybėms, ir savivaldybės turėtų galimybę nustatyti mokesčio tarifus nepagrindiniams objektams, siūlomas NT mokestis didintų savivaldybių pajamas ir galimybes finansuoti plėtrą, įskaitant infrastruktūros plėtrą ir išlaikymą. Tačiau tikėtina, kad įplaukos į savivaldybių biudžetus būtų santykinai nedidelės. Pagrindiniams būstams būtų taikomi nedideli mokesčio tarifai, o tai ribotų visų savivaldybių galimybes surinkti reikšmingas pajamas iš šių būstų apmokestinimo ir atitinkamai ribotų regionų plėtros galimybes. Remiantis NTMĮ aiškinamajame rašte pateikta informacija, pajamos iš pagrindinių būstų apmokestinimo siektų 7 mln. Eur (apie 0,03 proc. bendro biudžeto pajamų) visoje šalyje[3]. Be to, kaip aptarta atsakyme į pirmą klausimą, apmokestinamų pagrindinių būstų dalis skirtingose savivaldybėse skirtųsi, o tai dar labiau ribotų kai kurių savivaldybių galimybes surinkti reikšmingas pajamas už pagrindinių būstų apmokestinimą. Nors savivaldybėms suteikiama galimybė surinkti didesnes pajamas joms pačioms nustatant mokesčio tarifą nepagrindiniams objektams, realios galimybės savivaldybėse gali skirtis dėl skirtingų nepagrindinių objektų užimamų dalių visame savivaldybės būstų fonde. Pavyzdžiui, remiantis informacija, pateikta NTMĮ aiškinamajame rašte, net ir nustačius maksimalų 1 proc. tarifą, pajamos iš nepagrindinių objektų apmokestinimo Visagino ir Akmenės raj. sudarytų vos 1,1 proc. visų savivaldybės biudžeto pajamų. O nustačius maksimalų tarifą Neringos ir Palangos m., mokesčio pajamos siektų atitinkamai 10,2 ir 15,4 proc. visų pajamų. Neigiamas poveikis dėl NT mokesčio pakeitimų NT plėtrai nenumatomas.

Priklausomai nuo savivaldybių pasirinktų mokesčio tarifų nepagrindiniams objektams ilguoju laikotarpiu naujas apmokestinimas gali lemti mažesnes pajamas nei dabar galiojantis mokestis, kurio pajamos galėtų būti perskirstytos savivaldybėms. Pagal naują apmokestinimą, jei savivaldybės nustatys minimalų 0,1 proc. tarifą nepagrindiniams objektams, bendros mokestinės pajamos iš pagrindinių ir nepagrindinių NT objektų apmokestinimo sieks 17 mln. Eur[4]. Pagal dabar galiojantį apmokestinimą, 2023 m. planuojama surinkti 11,7 mln. Eur į valstybės biudžetą. Nors suma šiuo metu yra gerokai mažesnė, didėjant NT vertėms ir vis didesnei daliai gyventojų peržengiant neapmokestinamą ribą, pajamos vis didės[5]. Pavyzdžiui, 2022 m. surinktos pajamos buvo daugiau nei dvigubai didesnės nei 2020 m. (atitinkamai 11,7 ir 5,1 mln. Eur). Todėl neatmestina, kad palikus galioti šiuo metu esantį mokestį ir perskirsčius surenkamas pajamas savivaldybėms, ilguoju laikotarpiu būtų surenkama daugiau pajamų, o tai labiau įgalintų regionų plėtrą.

<...>

Siūloma NT mokesčio sąranga, palyginti su dabartine, gali prisidėti prie pajamų ir turto nelygybės mažėjimo savivaldybės lygiu, tačiau gali didinti nelygybę tarp atskirų savivaldybių ir jų gyventojų, todėl iš esmės nėra horizontaliai ir vertikaliai teisinga. Atsakyme į pirmą klausimą buvo pateiktas pavyzdys, kai Vilniaus m. už 90 tūkst. Eur vertės pagrindinį NT mokesčio mokėti nereikėtų, o už 22,5 tūkst. Eur vertės pagrindinį būstą Akmenės raj. tektų susimokėti 12,8 Eur (žr. 1 lentelę). Didesnis minimo būsto Akmenės raj., kurio vertė beveik keturis kartus viršija savivaldybės medianą, apmokestinimas gali būti grindžiamas tuo, kad tokio būsto kokybė galimai yra geresnė nei būsto, kurio vertė nesiekia 1,5 medianos Vilniaus m., nors jo absoliuti vertė yra gerokai didesnė[6]. Tačiau tuo atveju, jei būsto Vilniuje savininkė būstą parduotų ir įsigytų tokios pačios kokybės būstą Akmenės raj., jai dar liktų reikšminga pinigų suma. O Akmenės raj. gyventojas, pardavęs savivaldybėje aukštos kokybės būstą, sunkiai galėtų įpirkti net ir prastesnės kokybės būstą Vilniaus m. Be to, VDU, neatskaičius mokesčių, Vilniaus m. 2022 m. buvo trečdaliu didesnis nei Akmenės raj. (atitinkamai 2 072 ir 1 557 Eur). Tokie atvejai, kai skirtingose savivaldybėse sumokamas didesnis NT mokestis už mažesnės vertės turtą, gali prisidėti prie didesnės pajamų ir turto nelygybės šalyje ir suteikti pranašumą mobilumo prasme didmiesčių gyventojams.

Atsižvelgti.

Pagrindiniai NTMĮ projekto tikslai – didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, suteikiant daugiau teisių taikant mokesčių lengvatas ir nustatant tarifus: įstatymo lygmeniu reglamentuoti mokesčio lengvatas tik tada, kai jų taikymas yra pagrįstas tarptautine praktika ar atitinkamais valstybės prioritetais, ar teisės aktais nustatytais turto naudojimo ribojimais, o kitais atvejais teisę spręsti dėl lengvatų taikymo perkelti į savivaldybių lygmenį, taip pat nustatyti, kad nekilnojamojo turto mokestis visa apimtimi būtų įskaitomas į savivaldybių biudžetus, bei keisti esamą nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos, taikomos fizinių asmenų nekomercinei veiklai naudojamam turtui, modelį: atsisakyti suminio turimo turto mokestinių verčių apmokestinimo, nustatant lengvatinį apmokestinimą, taikomą tik vienam gyvenamajam būstui (vienam objektui), kuriame fizinis asmuo deklaruoja savo gyvenamąją vietą, o kitas fizinių asmenų nekomercinei veiklai naudojamas nekilnojamasis turtas būtų apmokestinamas pagal savivaldybių nustatytus tarifus, laikantis NTMĮ nustatytų tarifų ribų.

Jeigu būtų pritarta Seimo nario M.Lingės siūlymui, savivaldai būtų suteikta dar daugiau finansinio savarankiškumo, įvertinant žemės apmokestinimo praktiką, įstatymu būtų nustatytos vienos plačios tarifų „žirklės“ (0,05 – 4 procentų) visam nekilnojamam turtui (tiek komerciniam, tiek nekomerciniam).

 

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

 

 

 

 

1.

Seimo narys

Kęstutis Masiulis,

2023-08-21

 

 

1

(7)

 

(2)

 

(2)

 

Argumentai: Valstybės kontrolė yra pastebėjusi, kad savivaldybės savo turtą valdo nesilaikydamos gerosios valdymo praktikos, todėl lengvatos panaikinimas būtų geras būdas didinti skaidrumą, atsakingumą, efektyvumą ir aiškumą.

Yra atvejų, kai savivaldybės valdo nekilnojamąjį turtą kitų savivaldybių teritorijoje ir trūksta argumentų, kodėl jos turi būti iškart atleistos nuo mokesčio. Mažeikių r. savivaldybės administracija valdo poilsio namelius Šventojoje, Palangos miesto savivaldybėje; Vilniaus r. savivaldybės administracija yra įsikūrusi Vilniaus miesto savivaldybėje ir kt. Tegu tokius atvejus sprendžia vietos politikai.

 

Pasiūlymas:

2) valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas;

Nepritarti.

Savivaldybės nekilnojamojo turto apmokestinimas iš esmės reikštų tik papildomą lėšų perskirstymą.

Be to, sukurtų ydingą praktiką, kai savivaldybės nusistatytų mokesčio tarifus ir lengvatas savivaldybėms nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui;

Dabartinis reguliavimas atitinka tarptautinę praktiką – Europos Komisijos studijoje dėl ES taikomo turto (gerovės) apmokestinimo apibendrinama, kad valstybei/savivaldai priklausantis turtas efektyvumo tikslais yra neapmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiais (situacija, kai mokesčio mokėtojas yra ir to mokesčio gavėjas vertinama, kaip neefektyvi/neveiksminga).

 

2.

Seimo narys

Kęstutis Masiulis,

2023-08-21

 

1

(7)

 

(2)

 

(5)

 

Argumentai: įsiregistravimas religine organizacija neturėtų iškart suteikti lengvatos, o dėl kiekvieno atvejo geriau, kad spręstų savivaldybės politikai. „Kulto apeigų reikmenų gamyba“ – įstatymais neapibrėžtas terminas. Tokia specifinė veikla neturėtų būti remiama valstybės per mokesčių lengvatą.

 

Pasiūlymas:

5) tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai;

 

Nepritarti.

Katalikų Bažnyčiai taikoma NT mokesčio lengvata nustatyta, įgyvendinant Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus – Lietuvos Respublikos su Šventuoju sostu sudarytą dvišalę sutartį „Dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir Valstybės teisinių aspektų“. Siekiant išvengti diskriminacijos, NT mokesčio įstatyme yra įtvirtinta lengvata ne tik tradicinėms, bet ir kitoms netradicinėmis laikomoms religinėms bendruomenėms,  bendrijoms ir centrams.

3.

Seimo narys

Kęstutis Masiulis,

2023-08-21

 

1

(7)

 

(2)

 

(13)

 

Argumentai: profesinių sąjungų misija nėra nekilnojamojo turto valdymas ir toks nėra būtinas veiklai vykdyti.

 

Pasiūlymas:

15) profesinių sąjungų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei profesinių sąjungų įstatuose numatytai veiklai;

Nepritarti.

Projektu siekiama įstatymo lygmeniu reglamentuoti mokesčio lengvatas tada, kai jų taikymas yra pagrįstas tarptautine praktika ar atitinkamais valstybės prioritetais. Profesinių sąjungų veiklą valstybė skatina, be to, jei profesinių sąjungų turtas būtų naudojamas komercinei veiklai nustatyta lengvata nebūtų taikoma.

4.

Seimo narys

Kęstutis Masiulis,

2023-08-21

 

1

(7)

 

(2)

 

(14)

 

Argumentai: asociacijų misija nėra nekilnojamojo turto valdymas ir toks nėra būtinas veiklai vykdyti.

 

Pasiūlymas:

16) juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;

Nepritarti.

Projektu siekiama įstatymo lygmeniu reglamentuoti mokesčio lengvatas tada, kai jų taikymas yra pagrįstas tarptautine praktika ar atitinkamais valstybės prioritetais, ar teisės aktais nustatytais turto naudojimo ribojimais. Asociacijų veikla yra skatintina, be to, jei asociacijų turtas būtų naudojamas komercinei veiklai nustatyta lengvata nebūtų taikoma.

5.

Seimo narys

Kęstutis Masiulis,

2023-08-21

 

 

1

(7)

 

(2)

 

(15)

 

Argumentai: įstaiga, kuri vykdo komercinę investicinę veiklą, kasmet uždirba pelną, neturėtų būti apdovanota lengvata nemokėti mokesčių.

 

Pasiūlymas:

17) Lietuvos banko nekilnojamasis turtas;

Nepritarti.

Lietuvos bankas nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.

Valstybei priklausančio NT turto apmokestinimas iš esmės reikštų tik papildomą lėšų perskirstymą tarp biudžetų.

Dabartinis reguliavimas atitinka tarptautinę praktiką – Europos Komisijos studijoje dėl ES taikomo turto (gerovės) apmokestinimo apibendrinama, kad valstybei priklausantis turtas efektyvumo tikslais yra neapmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiais (situacija, kai mokesčio mokėtojas yra ir to mokesčio gavėjas vertinama, kaip neefektyvi/neveiksminga).

6.

Seimo narys

Mindaugas Lingė,

2023-09-25

 

1

(6)

 

 

 

Argumentai:

Siekiant suteikti savivaldai dar daugiau finansinio savarankiškumo, įvertinant žemės apmokestinimo praktiką, siūloma nustatyti vienas plačias tarifų „žirkles“ (0,05 – 4 procentų) visam nekilnojamam turtui (tiek komerciniam, tiek nekomerciniam) įstatyme.

Toks platus tarifų intervalas bei projektu siūlomas plėsti tarifų diferencijavimo kriterijų sąrašas įstatyme įgalintų savivaldybes „susimodeliuoti“ mokestį pagal konkrečios savivaldybės prioritetus (galėtų modeliuoti ir pagal vertę). Kartu viršutinės tarifo ribos pakėlimas per reguliacinę mokesčių funkciją galėtų suteikti daugiau svertų savivaldai tvarkytis su apleistomis statybomis.

Atsižvelgiant į Lietuvos įsipareigojimus prisidėti prie Europos Sąjungos žaliojo kurso, siekiant plėtoti žaliąją energetiką, skatinant investuoti į atsinaujinančių išteklių energetikos, kuri nesukuria aplinkos taršos, CO2 išmetimo, plėtrą, šiuo metu įstatymo projekte siūloma elektros gamintojams, kurie elektrą gamina iš atsinaujinančių energijos išteklių, naudodami vėjo energiją, nustatyti fiksuotą (savo esme lengvatinį) mokesčio tarifą - 0,5 procento. Visgi, įvertinant, kad pajamos iš šio mokesčio įskaitomos į savivaldybių biudžetus, kartu atsižvelgiant į investicijų į vėjo parkus atsiperkamumo laikotarpį, siūlytina apriboti tokio lengvatinio tarifo taikymą iki 7 metų, t. y. iki 2031 m. gruodžio 31 d.

Teisė savivaldybių taryboms nustatyti mokesčio tarifus plačiame intervale nėra naujas institutas, t. y. jau šiuo metu tiek Žemės mokesčio įstatyme (0,01-4 proc. ribose), tiek Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme (komerciniam nekilnojamam turtui (0,5-3 proc. ribose)), tiek nustatant valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus (0,1-4 proc. ribose) yra nustatytas platus mokesčio tarifų intervalas, kuriuo vadovaujantis savivaldybės nustato konkrečius tarifus, o kaip rodo praktika, dėl to esminių problemų nekyla.

 

Pasiūlymas:

 

Projekto 6 straipsnį išdėstyti taip:

6 straipsnis. Mokesčio tarifai

1. Mokesčio tarifas – nuo 0,5 0,05 procento iki 3 4 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Konkrečius mokesčio tarifus nustato savivaldybių tarybos.

2. Inžinerinių statinių – vėjo elektrinių, išskyrus šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 2 dalies 18 punkte nurodytas vėjo elektrines, – mokestinė vertė iki 2031 m. gruodžio 31 d. apmokestinama taikant 0,5 procento mokesčio tarifą.

3. Pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės dalis, neviršijanti 1,5 savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių medianos, apmokestinama taikant 0 procento mokesčio tarifą.

1) dalis, neviršijanti 1,5 savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių medianos, taikant 0 procento mokesčio tarifą;

2) dalis, viršijanti 1,5, bet neviršijanti 2 savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių medianų, taikant 0,06 procento mokesčio tarifą;

3) dalis, viršijanti 2 savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių medianas, taikant 0,1 procento mokesčio tarifą.

4. Fizinių asmenų gyvenamosios, kitos (sodų), kitos (fermų), kitos (šiltnamių), kitos (ūkio), garažų, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų) ir inžinerinių statinių, taip pat kito nekilnojamojo turto (arba jo dalies), naudojamo pajamoms iš žemės ūkio veiklos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje, gauti (uždirbti), išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus, mokestinė vertė apmokestinama taikant nuo 0,1 iki 1 procento mokesčio tarifą, jei šioje dalyje nurodytos paskirties nekilnojamasis turtas (arba jo dalis) neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui nėra perduotas naudotis juridiniam asmeniui.

5. 4. Savivaldybės taryba, siekdama, kad naujas konkretus mokesčio tarifas galiotų šios savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, naują konkretų mokesčio tarifą turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio mokestis už šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą bus skaičiuojamas taikant naujai atlikto masinio nekilnojamojo turto vertinimo metu nustatytą vertę, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį naują konkretų mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos. Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai, o jeigu savivaldybės taryba kito mokestinio laikotarpio konkrečius mokesčio tarifus nustato arba pakeičia po šioje dalyje nurodytų terminų, nustatyti arba pakeisti konkretūs mokesčio tarifai savivaldybės teritorijoje taikomi dar kitą mokestinį laikotarpį po ateinančio mokestinio laikotarpio.

6. 5. Savivaldybės taryba turi teisę nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų:

1) nekilnojamojo turto paskirtį;

2) nekilnojamojo turto naudojimą;

3) nekilnojamojo turto teisinį statusą;

4) nekilnojamojo turto mokestinę vertę;

5) nekilnojamojo turto priežiūros būklę, priskyrimą apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui;

6) nekilnojamojo turto technines savybes, įskaitant energinį naudingumą;

7) mokesčio mokėtojų kategorijas (juridinio asmens dydį (darbuotojų skaičių, apyvartą) ar teisinę formą arba fizinio asmens ekonominę (socialinę) padėtį);

8) nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Pritarti.

Atsižvelgiant į tai, kad Komitetas pritaria siūlymui, atitinkamai turi būti tikslinamas įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalis išdėstant ją taip:

„8. Savivaldybių tarybos iki 2024 m. gruodžio 1 d. nustato 2025 metų mokestiniam laikotarpiui konkrečius nekilnojamojo turto mokesčio tarifus. , taikomus apmokestinant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytą nekilnojamąjį turtą. Savivaldybės tarybai nenustačius šių mokesčio tarifų, savivaldybės teritorijoje 2025 metų mokestiniu laikotarpiu apmokestinant šį fizinių asmenų nekilnojamąjį turtą taikomas 0,1 0,05 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifas.“

7.

Seimo narys

Mindaugas Lingė,

2023-09-25

 

1

(7)

 

(6)

 

 

Argumentai:

Projekte yra numatyta galimybė socialiai remtiniems asmenims savivaldybių tarybų sprendimais atidėti mokesčio mokėjimą, o pensinio amžiaus asmenims - savivaldybės privalėtų atidėti mokesčio mokėjimą. Pastebėtina, kad dalis pensinio amžiaus gyventojų gauna nemažas pajamas ir būtų pajėgūs mokėti mokestį, todėl nėra tikslinga savivaldybes įpareigoti jiems privalomai atidėti mokesčio mokėjimą. Tačiau, kitai daliai senatvės pensijos sulaukusiųjų asmenų nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimas gali tapti svaria finansine našta. Atsižvelgiant į tai, bei savivaldybėms nusistačius atitinkamus kriterijus ir tvarką, siūlytina joms pačioms palikti galimybę spręsti, ar senatvės pensijos amžiaus sukakusiems asmenims atidėti mokesčio mokėjimą.

Pasiūlymas:

„ 6. Savivaldybių tarybos turi teisę savo nustatyta tvarka ir apimtimi asmenų, turinčių teisę gauti piniginę socialinę paramą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems asmenims įstatymo nustatyta tvarka, taip pat fizinio asmens, sukakusio senatvės pensijos amžių, prašymu atidėti mokesčio už fizinio asmens pagrindinį gyvenamąjį būstą mokėjimo terminus, įskaitant atidėjimą iki šio turto nuosavybės teisės perleidimo., o gauto fizinio asmens, sukakusio senatvės pensijos amžių, prašymo pagrindu savivaldybių tarybos savo nustatyta tvarka privalo atidėti mokesčio už pagrindinį gyvenamąjį būstą mokėjimo terminus, įskaitant atidėjimą iki šio turto nuosavybės teisės perleidimo.

Pritarti.

 

8.

Seimo nariai:

Andrius Palionis,

Jonas Pinskus,

Valius Ąžuolas,

2023-09-26

 

1

(6)

 

(4)

 

 

 

Argumentai:

Žemės ūkis yra nacionalinio lygio svarbos sritis, o kiekvienas mokesčių didinimas žemės sektoriui didina maisto produktų kainas Lietuvos gyventojams, todėl siūlome neapmokestinti nekilnojamojo turto, kuris yra naudojamas žemės ūkyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Fizinių asmenų gyvenamosios, kitos (sodų), kitos (fermų), kitos (šiltnamių), kitos (ūkio), garažų, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų) ir inžinerinių statinių, taip pat kito nekilnojamojo turto (arba jo dalies), naudojamo pajamoms iš žemės ūkio veiklos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje, gauti (uždirbti), išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus, mokestinė vertė apmokestinama taikant nuo 0,1 iki 1 procento mokesčio tarifą, jei šioje dalyje nurodytos paskirties nekilnojamasis turtas (arba jo dalis) neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui nėra perduotas naudotis juridiniam asmeniui.

Nepritarti.

Komitetas pritarė Seimo nario M.Lingės siūlymui, todėl šis siūlymas nėra aktualus - Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nelieka.

9.

Seimo nariai:

Andrius Palionis,

Jonas Pinskus,

Valius Ąžuolas,

2023-09-26

 

1

(7)

 

(1)

 

 

 

Argumentai:

Žemės ūkis yra nacionalinio lygio svarbos sritis, o kiekvienas mokesčių didinimas žemės sektoriui didina maisto produktų kainas Lietuvos gyventojams, todėl siūlome neapmokestinti nekilnojamojo turto, kuris yra naudojamas žemės ūkyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, už kurį mokestį pagal šio įstatymo 3 straipsnį moka fizinis asmuo:

1) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje, gauti (uždirbti);

1)2) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), esantis kapinių teritorijoje;

2) 3)  nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai;

3)4) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), kuris yra registruotas Kultūros vertybių registre kaip kultūros paveldo objektas, yra naudojamas kultūrinei veiklai ir kurio valdytojas, kaip jis apibrėžtas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (toliau – valdytojas), yra sudaręs apsaugos sutartį, nurodytą Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (toliau – apsaugos sutartis), galiojančią visą mokestinį laikotarpį;

4)5) Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje esantys inžineriniai statiniai – vėjo elektrinės.

 

Nepritarti.

Siekiant didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, siūloma įstatymo lygmeniu reglamentuoti mokesčio lengvatas tik tais atvejais, kai jų taikymas yra pagrįstas tarptautine praktika, atitinkamais valstybės prioritetais ar teisės aktais nustatytais turto naudojimo ribojimais, ir perduoti teisę savivaldybėms spręsti dėl šių lengvatų tolesnio taikymo.

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 str. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.

10.

Seimo nariai:

Andrius Palionis,

Jonas Pinskus,

Valius Ąžuolas,

2023-09-26

 

1

(7)

 

(2)

 

(9)

 

Argumentai:

 

Žemės ūkis yra nacionalinio lygio svarbos sritis, o kiekvienas mokesčių didinimas žemės sektoriui didina maisto produktų kainas Lietuvos gyventojams, todėl siūlome neapmokestinti nekilnojamojo turto, kuris yra naudojamas žemės ūkyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 7 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) juridinių asmenų kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos pelno Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 281 dalyje  įstatyme, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), kuris naudojamas visas ar kurio dalis naudojami  pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti);“

 

Nepritarti.

NTMĮ projektu siekiama didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, suteikiant daugiau teisių taikant mokesčių lengvatas: įstatymo lygmeniu reglamentuoti mokesčio lengvatas tik tada, kai jų taikymas yra pagrįstas tarptautine praktika ar atitinkamais valstybės prioritetais, ar teisės aktais nustatytais turto naudojimo ribojimais, o kitais atvejais teisę spręsti dėl lengvatų taikymo perkelti į savivaldybių lygmenį.

 

 

 

11.

Seimo narys Simonas Gentvilas, 2023-10-03

1

(6)

 

(6)

 

8

 

Argumentai:

Pateiktame  LR nekilnojamo turto mokesčio įstatymo projekte (toliau – Projektas) nėra atsižvelgiama į vieną jau ilga laika egzistuojančią problemą, į tai, kad didžioji dalis Lietuvoje esančio nekilnojamo turto savininkų nėra susitvarkę žemės ant kurių jie stovi klausimų, t. y. nėra suformuoti sklypai, nėra mokamas nuomos mokestis, nėra galimybės plėstis automobilių stovėjimo aikštelių ir t.t.

Suteikus savivaldybėms daugiau kriterijų kaip taikomas nekilnojamojo turto mokestį, būtų galima paskatinti NT savininkus suformuoti faktiškai naudojamus valstybinės žemės nuomos sklypus.

Atsižvelgiant į tai siūlome Projekto 6 straipsnio 6 dalies 8 punktą pakeisti, papildant galimybę savivaldybėms nustatant nekilnojamojo turto mokesčio tarifą atsižvelgti į tai ar nekilnojamojo turto objektas turi suformuotą žemės sklypą ar ne.

Pasiūlymas:

Pakeisti  6 straipsnio 6 dalies 8  punktą  ir jį išdėstyti taip:

„8) nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal teritorijos teisinį statusą  (ar statinio eksploatacijai suformuotas žemės sklypas ar ne), ar pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).“

Pritarti.

 

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Kaimo reikalų komitetas,

2023-08-23

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

*

 

 

 

Argumentai:

Šiuo metu Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas fizinių asmenų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti).

Taip pat Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinama juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 proc. pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos (tame tarpe ir kooperatyvų) žemės ūkio veikloje naudojamas nekilnojamasis  turtas.

Įstatymo projekto pakeitimu naikinama lengvatos. Fizinių asmenų nekilnojamasis turtas, naudojamas žemės ūkio veiklos pajamoms uždirbti, bus apmokestinamas nuo 0,1 iki 1 proc. mokesčio tarifu.

Juridinių asmenų, išskyrus žemės ūkio veikla užsiimančių kooperatyvų, nekilnojamasis turtas naudojamas žemės ūkio veiklos pajamoms uždirbti bus apmokestinamas nuo 0,5 iki 3 proc. mokesčio tarifu (t. y. tokiu tarifu, koks šiuo metu taikomas ūkio subjektams).

Lengvata išlieka tik kooperatyvų, vykdančių žemės ūkio veiklą, nekilnojamajam turtui.

Pasiūlymas:

Komitetas siūlo palikti galioti dabartinį reglamentavimą ir palikti galioti įstatyme įtvirtintas išimtis (lengvatas)

 Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projektui (nauja redakcija) Nr. XIVP-2932. Pasiūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, Kaimo reikalų komiteto pasiūlymą, kuriems komitetas pritarė. 

Nepritarti.

Komitetas nepritaria Kaimo reikalų komiteto sprendimui, kadangi Kaimo reikalų komitetas siūlo projektą tobulinti pagal savo teiktą siūlymą – palikti galioti dabartinį teisinį reglamentavimą.

NTMĮ projektu siekiama didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, suteikiant daugiau teisių taikant mokesčių lengvatas: įstatymo lygmeniu reglamentuoti mokesčio lengvatas tik tada, kai jų taikymas yra pagrįstas tarptautine praktika ar atitinkamais valstybės prioritetais, ar teisės aktais nustatytais turto naudojimo ribojimais, o kitais atvejais teisę spręsti dėl lengvatų taikymo perkelti į savivaldybių lygmenį,  taip pat nustatyti, kad nekilnojamojo turto mokestis visa apimtimi būtų įskaitomas į savivaldybių biudžetus.

2.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2023 m. spalio 4 d.

*

 

 

 

Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-2932 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo nario Mindaugo Lingės pasiūlymus ir kitų subjektų pastabas ar jų dalis, kurioms komitetas pritarė, ir kurios dera su M. Lingės pasiūlymais.

Pritarti.

 

 

7. Komiteto / Komisijos sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas.

 

7.1.1. Pritarti Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2932, atsižvelgiant į LR Seimo Kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narių pasiūlymus bei suinteresuotų asmenų teiktus siūlymus, kuriems komitetas pritarė bei Komiteto išvadoms.

 

7.1.2. Kreiptis į  LR Vyriausybę prašant įvertinti:

a)      ar pakankamas teisinis reglamentavimas ir kontrolė, nustatant nekilnojamojo turto mokestį vėjo jėgainių savininkams, kai nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra apskaičiuojama ne nuo visos vėjo jėgainės vertės, neįtraukiant generatoriaus su sparnuote vertės ir ar toks reguliavimas atitinka gerąją tarptautinę patirtį.

 

b)      ar galiojantis teisinis reguliavimas nesudaro prielaidų saulės parkus traktuoti dvejopai, atsižvelgiant, kad pagal Nekilnojamojo turto registrą saulės parkas yra įvardijamas kaip inžinerinis nekilnojamas turtas, tačiau pagal LR atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio 11 dalį saulės parkai priskiriami kilnojamiems daiktams.

 

 

7.2. Pasiūlymai:

8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 3, susilaikė – 1.

9. Komiteto / Komisijos paskirti pranešėjai: Mindaugas Lingė, Algirdas Butkevičius, Valius Ąžuolas.

 

10. Komiteto / Komisijos narių atskiroji nuomonė:.

 

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

 

 

 

 

1.

Seimo nariai – Vytautas Gapšys, Algirdas Butkevičius

Andrius Palionis, 2023 m. spalio 5 d.

 

 

 

 

 

ATSKIROJI NUOMONĖ DĖL NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIVP-2932

 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 str. 6 d., nesutikdami su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto sprendimu dėl Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto XIVP-2932, teikiame atskirąją nuomonę.

 

Pažymime, kad svarstomas projektas, nors ir taptų labiau visuotinis – kaip nurodo Lietuvos bankas, tačiau atskiras gyventojų grupes veiktų nevienodai – priklausomai nuo regioninių aplinkybių. Po pakeitimų NT mokesčio progresyvumas šalies mastu gali sumažėti, palyginus su dabar galiojančiu NT mokesčiu, nes nauja mokesčio sąranga gali lemti mažesnę mokėtiną sumą gyventojams, turintiems didesnės vertės NT ir didesnę mokėtiną sumą mažesnės vertės NT savininkams. Taip pat gali susidaryti ir reikšmingi regioniniai skirtumai, kai gretimose savivaldybėse esantis analogiškas NT yra apmokestinamas skirtingais tarifais. Po svarstymo pagrindiniame komitete nėra galutinai atsižvelgta ir į dar vieną Lietuvos banko pastabą – siūloma NT mokesčio sąranga iš esmės neužtikrina mokesčio vertikaliojo teisingumo, nes kai kuriais atvejais už mažesnės vertės būstą gali tekti mokėti daugiau, t.y. mokestis būtų regresyvus.

 

Atskiros įstatymo nuostatos taip pat nebuvo tinkamai motyvuotos, todėl kyla abejonių dėl jų tikslingumo. Pavyzdžiui, inžinerinių statinių – vėjo elektrinių, išskyrus šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 2 dalies 18 punkte nurodytas vėjo elektrines, – mokestinė vertė iki 2031 m. gruodžio 31 d. apmokestinama taikant 0,5 procento mokesčio tarifą. Bent kai kuriose savivaldybėse šiuo metu taikomas didesnis mokesčio tarifas ir tai reikštų NT mokesčio sumažinimą, atitinkamai sumažinant ir savivaldybių pajamas.

 

Seimo Biudžeto ir finansų komitete nebuvo atsižvelgta ir į Seimo Kaimo reikalų komiteto pasiūlymą: „Komitetas siūlo palikti galioti dabartinį reglamentavimą ir palikti galioti įstatyme įtvirtintas išimtis (lengvatas).“ Toks komiteto sprendimas lemia, kad nėra išsamaus argumentuoto atsakymo į klausimą – kokį poveikį NT mokesčio pakeitimai turės žemės ūkio sektoriui, ypač jo konkurencingumui regione.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas pastabas, siūlome projektui nepritarti ir grąžinti jį iniciatoriams tobulinti.

-

 

 

 

 

 

 

PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2932(2), jo lyginamasis variantas.

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                              Mindaugas Lingė      

 

Patarėja Dalia Mudėnienė

Patarėja Agnė Gedraitytė

Vyriausioji specialistė Audronė Čekanavičienė

 


[1]  Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „Valdytojo pareiga išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę. Valdytojas privalo:

1) prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamą mikroklimatą; laiku atnaujinti želdinius, šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius <...>“

 

 

[2] fizinių asmenų gyvenamosios, kitos (sodų), kitos (fermų), kitos (šiltnamių), kitos (ūkio), garažų, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniais (patalpos) ir inžineriniai statiniai, taip pat kitas nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje, gauti (uždirbti)

[3] Nevertinant 5 Eur lengvatos ir galimų mokesčio atidėjimų.

[4] Remiantis NTMĮ aiškinamuoju raštu. Nevertinant 5 Eur lengvatos ir galimų mokesčio atidėjimų.

[5] Pagal naują apmokestinimą pajamos ilguoju laikotarpiu taip pat turėtų didėti, bet pajamų pokytį sunkiau prognozuoti, kadangi jis priklausys nuo to, kaip savivaldybėse keisis būstų verčių skirstinys ir nepagrindinių objektų skaičius, savivaldybių nustatomi tarifai nepagrindiniams objektams.

[6] Jei būsto Vilniaus m. vertė yra didesnė, nors jo kokybė yra prastesnė, tai reiškia, kad didelę būsto vertės dalį nulemia ne savininkės investicijos į būstą, o būsto vieta ir su tuo susiję veiksniai – labiau išplėtota infrastruktūra, platesnės įsidarbinimo galimybės Vilniuje nei Akmenėje ir pan. Tokiu atveju didesnis būsto Vilniuje apmokestinimas būtų pagrįstas, kadangi būsto vertė yra didesnė dėl rentos, o ne savininkės investicijų į būstą.