LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 241
STENOGRAMA
2018 m. gruodžio 6 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
I. DEGUTIENĖ, J. LIESYS ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, pradedame gruodžio 6 dienos vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 82 Seimo nariai.
Popietinė yra opozicinių Lietuvos socialdemokratų partijos ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijų darbotvarkė.
Opozicinių Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos darbotvarkė
Pirmas popietinis klausimas. Taip. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke, aš norėčiau vis dėlto pasiaiškinti, ką mes darome su rytinio posėdžio klausimais, kad visiems būtų aišku. Jie yra pakibę, vienas išvis… tik vienas žmogus pasisakė. Tai arba mes aiškiai susitariame, kad tai svarstysime pirmadienį per neeilinę sesiją ar antradienį per eilinę, bet kad žinotume, kad tai nebūtų kada nors 18 ar 20 valandą, sugalvotume svarstyti tuos klausimus. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui, kolega, kad priminėte. Iš tikrųjų pagal Statutą yra opozicinė darbotvarkė ir mes nieko negalime dabar įterpti tol, kol nepasibaigs opozicinės darbotvarkės klausimai. Jeigu tai atitiks laiką pagal numatytą ir balsuotą Seimo darbotvarkės laiką, tai tada posėdis bus arba pratęstas, arba pasibaigęs. Taigi tie klausimai iš rytinės darbotvarkės gali būti tik po opozicinės darbotvarkės.
Gerbiamas K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad rytinėje darbotvarkėje yra klausimas – Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo projektas, ir yra surinkti 47 parašai. Lygiai taip pat yra ir opozicijos pasirašiusių daug narių. Yra tiesiog prašymas pagal galimybę irgi įtraukti.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, galiu tą patį pakartoti. Nepaisant to, kad yra 47 ar daugiau parašų, opozicinę darbotvarkę sudaro opozicinių frakcijų seniūnai. Ir mes, Seimas, negalime jo koreguoti, taip yra Statute, todėl šitas klausimas bus po to, kai baigsime opozicijos klausimus pagal darbotvarkę.
15.04 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl 2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projekto ir kritinės padėties Lietuvos viešajame sektoriuje“ projektas Nr. XIIIP-2940 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
O dabar kviečiu G. Landsbergį pateikti Seimo rezoliucijos „Dėl 2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projekto ir kritinės padėties Lietuvos viešajame sektoriuje“ projektą Nr. XIIIP-2940.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Išties nepaprastai džiaugiuosi turėdamas progą iš trečio karto pristatyti konservatorių parengtą rezoliuciją dėl kritinės padėties viešajame sektoriuje.
Keletas žodžių apskritai, kaip ta rezoliucija gimė. Įdomiausia yra tai, kad rezoliucija gimė gerokai prieš streikus, prieš mokytojų nepasitenkinimą, išneštas sofas, atleistus ministrus ir visą tą suirutę, kuri dabar valstybėje vyksta.
Žinau, kad pasigirdo kaltinimų, kad konservatoriai yra Kremliaus agentai. Išties priimame tą su dideliu optimizmu. Iš tikrųjų labai smagiai skamba iš kolegų, kurie patys turi šiokių tokių iššūkių su Kremliumi, bet tebūnie.
Iš tikrųjų problemos yra rimtos ir jos matyti seniai. Kai buvo pristatyta mokesčių pertvarka, kuri, planuojama, iš kitų metų biudžeto išbrauks daugiau negu 300 mln. eurų, ministras džiaugdamasis pasakė, kad jisai milijonui žmonių padovanos 1 mlrd. eurų. Ne savo pinigų padovanos. Kolegos, atrodė, kad tai skambėjo kaip utopija, prasideda nauja era.
Jau tuomet kėlėme klausimą, mieli kolegos, ar tikrai išmintingai elgiatės, ar tikrai žinote, ką darote? Įdomiausia, kad nebuvome vieni. Šiandien kai kurie balsai yra pritilę ir aš žinau, kad buvęs premjeras A. Butkevičius buvo vienas iš garsiausiai kalbančių, prieštaraujančių Seimo narių būtent šiai mokesčių pertvarkai. Labai apgailestauju, kad jis, kaip aš suprantu, dėl sveikatos sutrikimų negali būti šiandien čia su mumis ir pasisakyti, ir išsakyti savo nuomonę, kurią jisai sakė tuomet, kai buvo diskutuojama apie mokesčių pertvarką. Jisai sakė: kiekviena mokesčių pertvarka turi būti pristatoma drauge su biudžetu, nes tik tokiu atveju mes matysime visą vaizdą. Tai nebuvo padaryta.
Akivaizdu, kad didžioji problema šiandien yra ne padalinti 1 mlrd. eurų milijonui žmonių, tai nėra šiandien didysis Lietuvos iššūkis. Didysis Lietuvos iššūkis šiandien yra prismaugtas, badaujantis viešasis sektorius, ir tai matyti plika akimi.
A. Kubilius, kuris kalbės, neabejoju, vėliau, turėjo fantastišką lentelę, kurią jisai galėtų irgi jums kiekvienam parodyti, kaip augo vidutinis atlyginimas Lietuvoje privačiame sektoriuje ir kaip kreivė skiriasi nuo to atlyginimo, kurį gauna mokytojai. Kreivės pradėjo skirtis 2008 metais ir dabar situacija yra dramatiška. Tai reiškia (skėsčioti rankomis galėsite šiek tiek vėliau, kai turėsite progą pasisakyti), kad situacija yra dramatiška – mokytojų atlyginimai atsilieka nuo vidutinio šalies atlyginimo.
Ką tai reiškia? Kaip jaučiasi mokytojas šiandien? Jis jaučiasi taip, kad jo atlyginimas ne tik kad nepasiveja infliacijos – jis atsilieka nuo to, kurį galima uždirbti privačiame sektoriuje. Skurdo jausmas ir išginė mokytojus į gatves. Skurdo jausmas privertė mokytojus užimti ministeriją ir skurdo jausmas telkia visą viešąjį sektorių šį sekmadienį dalyvauti renginyje, kuris iš tikrųjų sukels didžiules mases žmonių.
Buvo atkreiptas dėmesys, kad, kolegos, gerbiamieji, susitelkime, ieškokime sprendimų, kaip šitą situaciją būtų galima spręsti, bet tuomet buvome neišklausyti. Tikimės, kad paskutinis šansas yra dar šiandien. Dėl to mes kreipiamės šia rezoliucija į gerbiamą ir mielą Seimą, nors Seimo Pirmininkas, aš tikiuosi, dar neišbraukė šito žodžio iš Lietuvių kalbos žodyno, sakydami susiprotėkite, atsikvošėkite, mielieji. Iš tikrųjų problema yra didelė ir jos sprendimo reikia jau šiandien.
Mes siūlome labai aiškiai susitarti dėl to, ką mes norime pasiekti. Mes visi, neabejoju, ar kairėje, ar dešinėje, norime pasiekti vieną dalyką – kad viešojo sektoriaus atlyginimai pasiektų ne tik šalies vidurkį, bet turėtų aiškų ir tvarų kelią pirmyn, kad galų gale Lietuva pasiektų tas valstybes, į kurių bendruomenę mes įstojome šiemet. Aš kalbu apie EBPO valstybių grupę. Ir tai įmanoma pasiekti, tai įmanoma padaryti, jeigu mes atliktume keletą žingsnių, kurie, aš suprantu, skamba baugiai.
Aš suprantu, kad skamba baugiai, kai mes kalbame apie moratoriumą, arba mokesčių politikos sustabdymą, mokesčių reformos sustabdymą. Bet mes kalbame tik apie vieną dalį. Mes kalbame tik apie tą dalį, kuri kalba apie neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris buvo išplėstas į papildomus mokesčius. Toks sustabdymas, grąžinimas atgal į pradinę situaciją, pradinę stadiją, į kitų metų biudžetą grąžintų 300 ar netgi daugiau milijonų eurų. Visi, kuriems šiandien svarbus viešasis sektorius, tie, kurie einate derėtis su mokytojais, tie, kurie kalbėsite su medikais, tie, kurie kalbatės su ugniagesiais, tie, kurie kalbatės su bibliotekų darbuotojais ir visais kitais, turėtumėte tvirtą ir aiškų užnugarį, apie ką kalbėti. Aš (…) žinau, kad politikai, kurie bus anksčiau ar vėliau… Premjeras sakė, kad vyksta derybos, aš manau, kad jis apsiriko arba buvo neteisingai informuotas, mano žiniomis, jokių derybų nevyksta. Derybos vykti negali dėl to, kad nė vienas derybininkas, neturėdamas pinigų už savo nugaros, negali derėtis su jokiomis profesinėms sąjungomis, nes nėra ką joms pažadėti. Pažadėti gali tik premjeras arba finansų ministras, kuris be premjero, deja, irgi nieko negali padaryti.
Taigi, kolegos, palaikydami mūsų rezoliuciją, pradėdami diskusiją dėl pinigų grąžinimo į biudžetą, mes iš tikrųjų bendrai visam Seimui suteiktume galimybę sustabdyti tai, kas prasidėjo šiandien, su realiu pažadu žmonėms, kurie ruošiasi išeiti į gatves, kad, mielieji, mes turime galimybes garantuoti jums tvarų ir aiškų atlyginimų augimą ne tik kitiems metams, bet ir metams į priekį. Tai būtų tikrai labai stipri žinia, dėl kurios, aš manau, laimėtojų visi. Dėl to aš labai kviečiu įsiklausyti. Aš suprantu, kad turbūt jūsų balsų nelaimėsiu, tai yra aišku, bet tikiuosi, kad galiu laimėti jūsų minčių ir jūsų supratimo, kad jūsų diskusijoje atsirastų mintis, kad galimybė yra, nepasikliauti vien tik tais, kurie sako, kad nieko negalima padaryti, nepasikliauti tais, kurie sako, kad čia yra kokia nors suirutė. Ne, taip nėra.
Deja, jūs šiandien esate finansų ministro, galbūt premjero įvaryti į kampą, nepalikti jums jokie instrumentai, kurie padėtų situaciją spręsti iš esmės. Mes siūlome išeitį iš šios situacijos, išeitį jums, kaip politikams, išeitį profesinėms sąjungoms, kurios atstovauja savo žmonėms iš savo sąjungų, išeitį mokytojams, kad jie galų gale galėtų drąsiai ir aiškiai pasitraukti iš ministerijos žinodami, kad jų laukia šviesi, aiški ir tvari ateitis. Ačiū, mieli kolegos!
PIRMININKĖ. Dėkui, jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis – M. Majauskas.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Aš norėjau paprašyti – kai registravomės, neveikė mano kortelė. Prašau įskaityti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai. M. Majauskas klausia.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš norėjau paklausti. Kodėl vis dėlto valstiečiai, valdančiosios daugumos atstovai, balsuoja už šį biudžetą? Puikiai supranta ir girdi, jog priėmus mokesčių reformą mažėja galimybės finansuoti viešąjį sektorių, mažėja galimybės tinkamai finansuoti savivaldybes, mažėja galimybės įgyvendinti regionų politiką, o atvirkščiai – skatinamas privatus sektorius, kuris paprastai turi reikšmingas pozicijas būtent didmiesčiuose? Kodėl valdančiosios daugumos Seimo nariai, suprasdami ir atstovaudami kairiajai ideologijai, vis dėlto balsuoja už biudžetą, kuris mažina mokesčius, mažina viešąjį sektorių, skatina privatų sektorių ir toliau skatina urbanizaciją?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Turbūt reikia atskirti keletą dalykų. Pirmas dalykas yra finansų ministras, kuris, nuoširdžiai kalbant, galėtų būti bet kurios Liberalų partijos ne tik narys, bet, ko gero, ir vadovas. Turbūt mes nesame turėję finansų ministro, kuris geriau atstovautų liberaliajai ideologijai. Aš nieko prieš neturiu, aš suprantu, kiekvienas mes esame tam tikros ideologijos atstovai. Štai finansų ministras, kalbėdamas apie mažą valstybę, apie mažą biudžetą, apie papildomą paramą ir pagalbą verslui, iš esmės yra puikus, klasikinis ideologinis liberalas. Jį mes suprantame.
Dabar visiškai kitas klausimas yra dėl frakcijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, kuri nuolat kartoja, kad atstovauja centro kairei. Aš suprantu, kad tai turėtų kelti visiškai šizofreniškus jausmus, absoliučiai priešingus dalykus kalbėti ir už priešingus dalykus balsuoti. (Balsai salėje) Tikrai turbūt yra labai sudėtinga. Bet aš manau, kad tai yra įkvėpta nuolatinės kovos būklės – mes privalome kovoti, tik tokiu būdu mes būsime matomi. Aš manau, kad tai yra didžioji problema.
PIRMININKĖ. Kolega, jūs labai ilgai kalbate. Laikas atsakyti.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš tik pabaigsiu paskutinę mintį. Aš manau, kolegos, yra proga nustoti kovoti, nustoti kovoti ir išgirsti vieniems kitus. Iš tikrųjų šiandien galime susitelkę atrasti sprendimus, kurių reikia visuomenei, tiek mokytojams, tiek kitoms grupėms, aš tą sakau labai nuoširdžiai.
PIRMININKĖ. Klausia G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Iš principo, svarstant bazinį dydį, visai neseniai, rytinio posėdžio metu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas mūsų siūlymus padidinti bazinį dydį išvadino tam tikru finansiniu populizmu. Dabar, matant tą situaciją, kai valdantieji nenorėjo tartis tuomet, kai buvo daroma mokesčių reforma, mažinamos biudžeto pajamos ateinantiems trejiems metams, dabar Ministras Pirmininkas siūlo susitarimą, kaip čia viešojo sektoriaus atlyginimus išspręsti būtent 2020–2025 metais. Ar nebūtų tai laikytina iš principo finansiniu populizmu, kai jau pinigus ištaškei, o tada bandome kažkaip tą problemą spręsti, iš principo spręsti tada, kai jau bus, ko gero, kita valdžia? Ar tai nebūtų, jūsų nuomone, tiesiog taip, nesitikime laimėti rinkimų, tai jūs problemas išspręskite jau po to, kai ateisite, kai mūsų nebebus?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas išties yra labai keblioje situacijoje. Žmogus, balsavęs prieš mokesčių pertvarką, pasisakęs prieš ją visais būdais, kovojęs prieš ją, ir vyko tai, ko gero, ideologiškai, vis dėlto turi pripažinti pralaimėjimą, kad jisai, būdamas toks daugiau centristinių pažiūrų, pralaimėjo liberaliam finansų ministrui. Deja, taip atsitinka politikoje ir po to tenka tiesiog suktis iš padėties organizuojant apkaltas ir rengiant įvairias komisijas Seime. Ką padarysi, čia tebūnie jau žmogaus asmeninė drama, kurią jis aprašys memuaruose, tikrai tuo galima neabejoti.
Dabar bėda yra dėl susitarimų po 2020 metų. Mieli kolegos, tai yra antikonstitucinis veiksmas. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad valdžia, einamoji valdžia, negali priimti nurodymų kitai valdžiai, kuri bus po 2020 metų, arba jie bus niekada neįpareigojantys. Vienintelis būdas yra susitarti šiandien dėl šio biudžeto ir tęstiniu būdu pereiti per 2020 metus. Tai reiškia, kad mes galime susitarti dėl 2018, dėl 2019, 2020, 2021, 2022 metų, kaip pavyzdys. Mes negalime susitarti dėl 2020–2025 metų. Todėl aš manau, kad tai yra tikrasis populizmas, tai yra problemos nukėlimas į ateitį, ir, tiesą sakant, premjero pastangos yra nenuoširdžios ir siekiančios paprasčiausiai išvengti tikros diskusijos ir tikrų derybų su profsąjungomis, kurios kelia reikalavimus.
PIRMININKĖ. M. Navickienė. Nematau. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, iš tiesų čia jau, žiūriu, prasidėjo sąmokslo teorijos. Ar neapkaltins mūsų ir už šitą dokumentą kaip dėl vieno iš perversmo fragmentų? Ką jūs galėtumėte į tai pasakyti, nes, kaip matyti, jau Vyriausybė ieško kažkokių priešų ir stengiasi rodyti, kad ne ji nesprendžia problemų, o čia jau vos ne Maskvos ranka. Ačiū.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Žiūrėkite, visi mes turime vieną ligotos vaizduotės žmogų, kuris dažnai švaistosi įvairiausiais kaltinimais, šneka per šoninį mikrofoną įvairiausius kliedesius ir taip toliau, aš pirštais nebadysiu. Vienintelis yra įdomus dalykas, kad tas žmogus sugeba užkrėsti kitus. Yra sunku suvokti, kad premjeras užsikrečia tuo tikruoju gražulizmu ir pradeda kalbėti tuos pačius dalykus, į kuriuos mes dažniausiai žiūrime su šypsena. Aš tikiuosi, kad tai toli neplis. Tiesą sakant, aš norėčiau dar priminti. Geru žodžiu paminėjau premjerą A. Butkevičių, jis prieš savo premjero karjeros pabaigą taip pat visur matė sąmokslą, jis sakė, kad valstybėje gresia pučas, kurį organizuoja STT agentai. Jis kalbėjo, kad jam išvažiavus atostogų prieš jį rengiamas maištas ir įvairūs kiti dalykai. Žinome, karjera baigėsi. Tai gresia ir kitiems pučą įžvelgiantiems ir matantiems premjerams.
PIRMININKĖ. N. Puteikis. Nėra. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ar mielas kolega.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Mielas tinka.
E. GENTVILAS (LSF). Aš irgi nenoriu ištrinti to žodžio mielas kolega. Daug kur galima sutikti ir nereikia manyti, kad liberalai džiūgauja dėl tos, vadinkime, liberalios mokesčių reformos, mes ten matome daug problemų. Bet tiek to, žvilgsnis į ateitį.
Galima kalbėti apie ilgalaikes pasekmes, kurias jūs gražiai dėliojate, bet trumpalaikės pasekmės. Priėmus jūsų teikiamą rezoliuciją, neišvengiamai atidedamas biudžeto tvirtinimas kitų metų sausį, o gal ir vasarį, gyvename pagal 1/12. Kaip jūs atsakytumėte į tą argumentą, kad finansuojant 1/12 kitais metais nuo šių metų sumos Vyriausioji rinkimų komisija gauna sumažintas pinigų dozes ir tikrai nesugeba organizuoti bent jau savivaldybių rinkimų? Kaip jūs žiūrite į tą grėsmę, kurią neišvengiamai sukeltų jūsų rezoliucijos priėmimas?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Mielas Eugenijau, iš tikrųjų rezoliucijos priėmimas savaime nesukelia šitų pasekmių, nes rezoliucija nėra įpareigojantis dokumentas. Tai yra politinės nuostatos išsakymas. Mes šiandien pasiūlymą teikėme anksčiau. Rytinio posėdžio metu, kai buvo balsuojama dėl biudžeto priėmimo datos, mes pasiūlėme tai padaryti savaitę vėliau. Mano asmeniniu įsitikinimu, savaitės užtektų atsakingoms ir rimtoms deryboms su profesinėmis sąjungomis, kurios dabar kelia reikalavimus. Per tą savaitę būtų galima suderėti, atsakyti į esminius klausimus, pataisyti biudžetą ir jau pataisytą biudžetą priimti šiais metais, kad mes nepereitume į 1/12 režimą. Jeigu neišeitų 18 dieną, tai, kolegos, yra dar 12 dienų. (Balsai salėje)
Aš žinau, šventės, aš suprantu, bet šiandien gerbiamas E. Jovaiša pasakė, gali būti, kad mokytojai šventes sutiks mokykloje, atsiprašau, ne mokykloje, ministerijoje. Tai reiškia, kad mes galėtume sutikti Seime lygiai taip pat ramiai taisydami biudžetą, priimdami svarbiausias pataisas. Kolegos, tikrai nieko neatsitiktų, jeigu mes čia ir šventinėmis dienomis dirbtume, ir rastume atsakymus į tuos klausimus, kuriuos šiandien kelia mokytojai. Tai nebūtų tragedija. Ir taip, aš lygiai taip pat, kaip ir visi, ir lygiai taip pat pritardamas jums, nemanau, kad mums reikėtų pereiti į 1/12 režimą. Bet tai yra šiandien Vyriausybės rankose. Jeigu Vyriausybė rastų savyje stiprybės ir jėgų susiderėti, atkreipti dėmesį į tuos žmones, kurie kelia klausimus, aš manau, kad ta problema nekiltų.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia R. J. Dagys. Nėra. Tada A. Kubilius. Ai, yra. O kur tavo kortelė? Kortelės nėra įdėtos. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, ar jums neatrodo, kad stinga tam tikros valios išvis kompleksiškai spręsti visą šią problemą, nes yra ir mokytojų reikalai, ir daugelio kitų sričių. Ir tikrai gal politinės partijos galėtų susitarti dėl tokios perspektyvos, kaip mes sprendžiame viso viešojo sektoriaus – socialinių darbuotojų, kultūros darbuotojų, kad tikrai būtų galima pasiekti sutarimą, kad mūsų žmonės jaustų stabilumą artimiausiu laikotarpiu, nes traukant po vieną problemą sprendžiama, bet lieka neišspręstų dalykų. Turbūt turėtume atsakingai žiūrėti. Matyt, galėtų būti toks partijų susitarimas?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamas Rimai, visiškai pritariu. Bet čia esminis dalykas yra tas, kad klausimas, kiek yra svarbus viešasis sektorius, atsiremia į vieną svarbiausių ideologinių klausimų: kokios, kokio dydžio valstybės mes norime? Šiandien jau centro dešiniosios partijos sako, kad mes suprantame, kad valstybė turi būti didesnė, ji turi turėti galimybę užtikrinti geresnį švietimą, geresnį aukštąjį mokslą ir tam reikia pinigų, o tuo tarpu valstiečių valdoma Vyriausybė šiandien yra ultraliberali, ji sako: žiūrėkite, maža valstybė yra mūsų ateitis.
Akivaizdu, kad tai yra tiesiog atskiri poliai, visiškai kategoriškai priešingos ideologijos. Ir aš bijau, kad surasti kokį nors kompromisą gali būti labai sudėtinga. Galbūt atsirastų politinės valios, ir aš žinau, kad yra žmonių, kurie norėtų jos ieškoti, bet, kolegos, tai turi būti geros valios parodymas. Kol kas mes matome užimtas atskiras stovyklas ir daugiau opozicijos apšaudymą negu bendrų taškų ieškojimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Dabar aš noriu priminti, kad po rezoliucijos pateikimo – diskusija. Viskas, jūs galite eiti. Prašom. V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, jūs tikrai viena išmintingiausių Seimo posėdžių vedėjų, bet objektyviai pasižiūrėkime. Tokia svarbi rezoliucija tikrai visiems Lietuvos žmonėms, ir pozicijai net neleisti užduoti nė vieno klausimo?! Aš tikrai norėčiau įsigilinti į šitą rezoliuciją. Gal galima paklausti nors vieną klausimą?
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, gerbiamas Bakai, aš iš eilės, kaip buvote užsirašę, visiems ir suteikiau žodį. Deja, taip išėjo, kad jūsų klausimai yra pabaigoje.
V. BAKAS (LVŽSF). Tai gal bent pagal frakcijas po vieną klausimą? Nė vieno negalime užduoti klausimo?
PIRMININKĖ. Ne, ne, gerbiamas kolega.
V. BAKAS (LVŽSF). Tai kaip balsuoti dabar?
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, ačiū už komplimentus, bet aš galiu pasakyti, kad pagal Statutą, esant rezoliucijai, Seimo nutarimui, įstatymo pateikimui, klausimai užduodami eilės tvarka. Tik Vyriausybės valandos metu yra užduodama pagal frakcijų skaičių ir pagal jų dydį. Arba sutariame – tik opozicija. Taigi šiuo atveju jokio Statuto pažeidimo nėra, o jūs gal galite dalyvauti diskusijoje, bet irgi esate užsirašęs, tai gal ir užteks laiko. Jeigu frakcijos vardu, labai prašau. (Balsai salėje) Ir dabar susitariame, kiek laiko skiriame diskusijai. Kokių yra siūlymų, kiek laiko skiriame diskusijai? (Balsai salėje) Negirdžiu siūlymų. Yra užsirašę diskutuoti septyni Seimo nariai. (Balsai salėje) Septynis dauginame iš penkių – 35 minutės. Tinka? Vieni sako taip, kiti ne, tai gal tada balsuojame. Siūlymas yra 35 minutės, balsuojate už, kitas siūlymas – 15 minučių, balsuojate prieš. Alternatyvus balsavimas.
Užsiregistravo 111 Seimo narių: už – 46, prieš – 65. Diskusijai skirta 15 minučių.
Frakcijos vardu kalbės V. Bakas. (Balsas salėje: „Aš – taip pat!“) Neužrašyta.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiamoji pirmininke, aš sakiau, kad jūs išmintinga ir rasite būdą. Bet tikrai aš sutinku, kad keliami labai svarbūs klausimai ir abejingai nė vienas negali žiūrėti į mūsų mokytojų poziciją, abejingai žiūrėti į viešojo sektoriaus problemas taip pat negalime.
Aš tiesiog naudodamasis proga noriu kaip nors improvizuotai pasitarti. Pirma, tai, kas dabar yra siūloma, – atidėti biudžetą, atidėti visas reformas, reikštų ką? Reikštų didžiulį chaosą valstybėje, reikštų tai, kad mes atimtume viltį iš žmonių, apie milijono žmonių, kurie tikisi geresnės savo vaikų ateities, kurie tikisi solidesnių pensijų. Jūs manote, kad jeigu mes sustabdysime šitą biudžetą, žmonės dar lauks, kol mes čia aiškinsimės?
Kitas klausimas. Aš suprasčiau, jeigu jūs būtumėte, tarkime, šiuo atveju Tėvynės sąjunga Seimo naujokai, na, kaip Valstiečių partija: staiga buvote kur nors Laplandijoje ir po dešimties metų pamatėte, kaip viskas blogai Lietuvoje, taip? Bet, kolegos, viešojo sektoriaus degradacija yra ilgametės politikos pasekmė. Aš šiek tiek papasakosiu apie tai, kaip ponas A. Kubilius girdėjo socialinį dialogą, nes tuo metu organizavome visų pareigūnų akciją.
Papasakosiu tikrą istoriją apie derybas, apie derybas su ponu A. Kubiliumi. Bet kol kas palaukime, aš noriu pono Gabrieliaus, tikrai mes darėme tyrimą, opozicija… Dirbome labai konstruktyviai, bet tie žmonės, kurie rašo tokias rezoliucijas, kokia yra jų sveikata, kokia yra sveikata apskirtai, apie ką jie mąsto? Pagal teisėkūros principus mes turime įvertinti riziką viešojo saugumo požiūriu, ekonomikos požiūriu, kokią reikšmę, įtaką padarytų štai šita rezoliucija, kurią mes šiandien priimtume? Išeitų ne tūkstančiai, dešimtys tūkstančių į gatves. Jūs turite smegenų teikdami tokią rezoliuciją balsuoti Seimui? Ir dar svarstymas, ir priėmimas tą pačią dieną! Aš prašiau, ponas… Iš tikrųjų, jeigu dėl šitos rezoliucijos būtų nubalsuota, aš prašyčiau, kad NSGK būtų pagrindinis komitetas, nes tai išbalansuotų visą valstybę. Jūs mąstykite, ką darote. Mes galime politikuoti, bet truputį mąstom galva!
Dabar apie socialinį… (Balsai salėje) Neprivaloma. Tai mes labai rimtai žiūrime į jūsų rezoliucijas. Yra raginama stabdyti. Jeigu nestabdys Vyriausybė, jūs raginsite eiti į gatves. Aš ir sakau, ar mąstome galva siūlydami tokias rezoliucijas, kai Lietuvoje yra viena didžiausių socialinių atskirčių ir vienas didžiausias skurdas Europos Sąjungoje.
O dabar apie tai, kaip… (Balsas salėje) Leiskite man pabaigti, pone Gabrieliau. Aš juk nešūkavau iš vietos, aš gerbiu…
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, būkite malonūs!
V. BAKAS (LVŽSF). Gerai. Dabar apie socialinį dialogą. 2007 metų pabaiga, 2008 metų pradžia. Ponas A. Kubilius rėžia taip tiek kariuomenei, tiek teisėsaugai, kiek nerėžia nė viena Baltijos šalis. Aš atėjau kaip profesinės sąjungos pirmininkas po to, kai surengėme basų pareigūnų akciją, nes niekas negirdėjo. Dabar premjeras, ministrė ateina šeštadienį su tortu, kalbasi su žmonėmis, sėdi naktį žmonės. Tais laikais buvo tokia arogancija valdžios, kad pas ministrą pakliūti… Kai atvažiavo tūkstantis pareigūnų į mitingą, ministras taip ir neišėjo. Jūsų Vyriausybės ministras. Ponas A. Kubilius išėjo tada, kai mes nusiavėme batus. Aš pono A. Kubiliaus prašiau pats kaip vadovas. Sakau: pone Kubiliau, mes suprantame – krizė, mes suprantame, bet duokite šviesą tunelio gale, priimkite įstatymus, kurie leis reformuoti viešąjį sektorių, – Valstybės tarnybos įstatymą, statutą. Ką nors duokite žmonėms, kad neitų į gatvę. Nusipjauti buvo ponui A. Kubiliui.
Dabar pasakysiu, kaip atrodė… Aš tuo metu nežinojau, kas vyko galingiesiems, ponas D. Mockus su savo „MG Baltic“… 2008–2012 metų laikotarpis tai buvo „MG Baltic“ klestėjimo laikotarpis, tuo pat metu, kai A. Kubilius veržė visiems kaklus, diržus, buvo atiduodamos ištisos valstybės įmonės tam, kad galėtų šeimininkauti oligarchai ir koncernai. Taip. Mes tą atskleidėme parlamentinio tyrimo metu. Jūs čia kalbate apie prorusiškumą, pone Kubiliau. J. Tamulis, kuris atstovauja „Rosatomui“ ir to neslepia, pas jus koja duris atidarinėjo. Apie ką jūs šnekate? ( Šūksniai, plojimai) Apie ką jūs šnekate? (Plojimai) Aš tiesiog norėjau pasakyti, kaip atrodė krizė, ir aš galvoju, kad šita krizė… Aš nesu finansininkas, bet šitą krizę sukėlė korumpuoti politikai ir oligarchai. Dėl to žmonės iki šiol negali atsigauti nuo jos. Jums pasisekė tik dėl to, kad mes turime bestuburę prokuratūrą, kuri nesiima tirti nusikaltimų, nesiima ir dabar. Jums dėl to sekasi. Normalioje šalyje, pavyzdžiui, Rumunijoje buvo tokių pavyzdžių, tūkstančiai žmonių išėjo į gatves dėl korumpuotos valdžios. Lietuvoje išeina velniai žino dėl ko. Dėl to, kad papolitikuotų, kad jus vėl iš naujo grąžintų į valdžią. Apsaugok, Viešpatie, nuo tokios valdžios Lietuvą.
Aš sutinku, kad valstiečiai galbūt daro klaidų iš nepatyrimo, bet kaip jie elgėsi… Aš nesakau, kad visi konservatoriai, bet dalis jūsų žmonių yra cinikai, yra tokie cinikai, kad aš nelinkėčiau net iš toli pajausti dabartiniams mokytojams. Tai, ką šiandien srebiame, ką šiandien mokytojai daro, tai yra, pone Kubiliau, jūsų vadybos pasekmės. Ir apie tai dar rašys vadovėliai. (Plojimai)
PIRMININKĖ. A. Kubilius. Prašau. Frakcijos vardu.
Dėl vedimo tvarkos – gerbiamas B. Matelis. (Balsai salėje)
B. MATELIS (MSNG). Aš norėčiau dėl vedimo tvarkos trumpą repliką. Čia prieš tai gerbiamas kolega P. Gražulis sakė, kad nori kalbėti frakcijos vardu, tai noriu pasakyti, kad jis nėra nei prašęs, nei gavęs leidimo kalbėti Mišrios grupės…
PIRMININKĖ. Supratome. (Balsai salėje) Prašau. A. Kubilius – frakcijos vardu.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš poną V. Baką laikiau ir laikau rimtu politiku, bet tą sunku darosi daryti. Galima čia šnekėti ką nori, galima sąžinės jokios neturėti ir kalbėti visiškus niekus, aš į tai nereaguosiu, ir J. Tamulis kaip ten duris atidarinėjo, – na, nemeluokite tiesiog, pone Bakai. Jūs galite paklausti savo pono R. Karbauskio, kaip jis dirbo „Rosatomui“ referendume, ką už tai po to gavo ir taip toliau, bet ne apie tai kalbame.
Grįžkime prie realybės. Politikuoti čia galime kiek norime, bet šiandien yra mokytojai, kurie streikuoja ketvirtą savaitę ir kurie neturi ir nemato jokios perspektyvos, kurie išgirdę jūsų kalbas supranta, kad tos perspektyvos nematys dar dvejus metus, nes jums tai nerūpi. Jūs pats labai gražiai kalbėjote, kaip jūs protestavote krizės laikotarpiu, ne 2007–2008 metais, o iš 2008 į 2009 metus. Taip, protestavote ir jūs turėtumėte suprasti, ką reiškia tiems žmonėms, kurie išeina protestuoti.
Tada buvo krizė, jūs tą kažkaip užmirštate. Pasaulinė krizė. Dabar štai ponas S. Jakeliūnas tiria, užuot tyręs, ką toliau daryti, jis tiria, kas buvo prieš dešimt metų. Gerai, tirkite. Gerai. Neturite ką daugiau veikti? Mokytojai protestuoja – jūs tiriate dešimtmečio praeitį. Na, toks požiūris jūsų. Aš neturiu ką daug pasakyti, aš neturiu jokios vilties, kad jūs pakeisite savo požiūrį, bet mokytojai protestuoja ir protestuoja todėl, kad jūs padarėte sprendimus šių metų birželį, jūs patvirtinote mokesčių reformą, jūs paėmėte iš kitų metų biudžeto 300 mln. eurų visiškai nepagalvoję, kaip tą skylę padengti. Mes tada jus raginome: pasižiūrėkite, pasižiūrėkite į skaičius, paprašykite, kad suplanuotų jums biudžetą. Ne, jūs arogantiškai pervarėte tą mokesčių reformą, o dabar sakote – A. Kubilius dėl jos kaltas.
Galite tą kartoti kiek norite, A. Kubilius kaltas nuo prigimimo, manęs tai visai nestebina, bet ar jūs įsivaizduojate, kad tai dar veikia žmones? Gal dar liko kokie keli rinkėjai, kurie tuo tiki, bet mokytojai tuo nebetiki, ir kai jie girdi tokias kalbas, jie dar labiau netiki. Kai čia jau premjeras aiškina, kad konservatoriai yra Kremliaus agentai ir sukėlė krizę, kai aš matau, kad krizė, mano įsitikinimu, kilo dėl premjero veiksmų, pats premjeras ir jūs patys taip balsuodami esate patys didžiausi savo priešai, tai aš pradedu galvoti, negi jūs esate mūsų ar galbūt Kremliaus agentai? Aš tuo netikiu – jūs sukėlėte savo krizę.
Gerbiamieji, gal grįžkime prie rimtesnių dalykų. Mes siūlome paprastą dalyką. Mes siūlome jums pagaliau atsitokėti, pasižiūrėti patiems į veidrodį, pasižiūrėti, ką jūs čia pridirbote, spustelėti stabdį, sustabdyti mokesčių reformą bent metams, taip atsiras 300 mln., kurie leis išspręsti ir mokytojų problemą, ir gydytojų, ir kultūros darbuotojų, kurių atlyginimai taip pat yra visiškai menki, o per tuos metus bus galima labai racionaliai, jums jau gal pasimokius iš savo klaidų, tartis dėl to, kaip nepalikti biudžete tokios skylės, nes ta skylė… Čia štai ponas S. Jakeliūnas kalba, kiek kainavo krizė ir kiek daug mokame dabar palūkanų. Tai tuos skaičius jūs palyginkite su tuo, kiek jūs dabar paimate savo sprendimais iš būsimųjų trejų metų biudžeto.
Noriu priminti, kad yra… Net jūs patys gal nežinote, kokie ten skaičiai, ir mums sunku susigaudyti, nežinau, kas gali juos pasakyti, bet vienas iš variantų, kad jūs per trejus metus paimsime 1 mlrd. 800 mln. eurų iš valstybės biudžeto, vadinasi, tiek pinigų negaus tas pats viešasis sektorius. Aš noriu priminti, kad kai krizė buvo, ne mūsų sukelta, nors kai kam atrodo, kad A. Kubilius sukėlė krizę, 2009 ir 2010 metais biudžetas bendra suma dėl krizės, dėl to, kad stojo ekonomika, sumažėjo 1,5 mlrd. eurų. Jūs patys savo sprendimais paimate iš biudžeto 1 mlrd. 800 mln. eurų. Tada mes galėjome sakyti, kad „Lehman Brothers“ yra kaltas ir pasaulio globali ekonomika yra kalta, ir gyvename krizėje, ir policininkai turėjo vaikščioti basi, ir taip toliau, ir ieškojome sprendimų, ir langai dužo, ir taip toliau, ir taip toliau. Kas dabar kaltas, kad lygiai tiek pat, kiek tada per krizę sumažėjo biudžetai, jūs dabar mažinate biudžetą?
Kas čia ištiko Lietuvą? Niekas daugiau neištiko, tik valstiečių valdžia.
Gerbiamieji, gal pagaliau pradėkime kalbėtis? Aš būčiau galvojęs ir būčiau vertinęs gerbiamą V. Baką, jeigu jis būtų sušaukęs komiteto posėdį prasidėjus streikams, iš anksto prognozuodamas, kaip gali toliau vystytis visa situacija, būtų pasikvietęs partijų vadovus, frakcijų vadovus ir taręsis, ką toliau daryti. Mes šitą rezoliuciją įregistravome lygiai prieš mėnesį, siūlydami tiesiog paprastus dalykus: pristabdyti mokesčių reformą, nukelti ją metams, turėti pinigų, ramiai užgesinti visas viešojo sektoriaus problemas ir ramiai tartis dėl to, kaip po metų lygiai tą pačią mokesčių reformą įgyvendinti, bet su papildomomis pajamomis, pavyzdžiui, iš nekilnojamojo turto.
Sako, ne, jūs kalti, jūs čia visiškai nieko nesuprantate, viską mes patys žinome. Žinote – bijote eiti derėtis su mokytojais, net to bijote. Premjeras net negali paskirti derybininkų, negali pradėti normalaus derybų proceso, o jūs kalbate apie darną, apie tai, kad naujas Darbo kodeksas, – kur ponas T. Tomilinas? – profsąjungos čia, visi mes čia labai gerai… kad čia viskas vystosi. Tai pradėkite gyventi ir dirbti pagal įstatymą pagaliau ir turėkite bent kiek sąžinės dėl savo valdžios padarytų sprendimų prisiimti visą atsakomybę. A. Kubilių apkaltinti spėsite, dar yra laiko. Premjeras pažadėjo daboklę, ponas V. Bakas pažadėjo prokurorus. Pasižiūrėkite į veidrodį.
PIRMININKĖ. Gerbiamas T. Tomilinas – dėl vedimo tvarkos.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš paminėsiu, kad ponas V. Bakas minėjo tik faktus iš jūsų premjeravimo laikotarpio, o aš, jūsų ką tik paminėtas, ką tik grįžau iš susitikimo su streikuojančiais ministerijoje mokytojais. Kas čia apie sąžinę turėtų kalbėti? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. P. Gražulis – dėl vedimo tvarkos.
P. GRAŽULIS (MSNG). Dėl vedimo tvarkos. Kadangi buvo nuspręsta frakcijų atstovams, aš ne frakcijos vardu, kitų frakcijų atstovų nėra, o kiti jau kartojasi, tai prašau man suteikti žodį.
PIRMININKĖ. Mes laiką fiksavome 15 minučių, tai dabar aš negaliu, jūs ne frakcijos vardu. (Balsai salėje, triukšmas salėje) Kokios jūs frakcijos vadovas? (Balsai salėje) Atsiprašau, diskusijos laikas baigėsi. Deja, patys nusprendėte, kad užtenka 15 minučių, tai ir baigiame. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, dabar pagal Statuto 184 straipsnį po rezoliucijos projekto svarstymo, mes turėsime apsispręsti, ar priimti rezoliuciją be pataisų, todėl dabar keturi – už, keturi – prieš rezoliucijos projektą. M. Majauskas – už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia buvo daug įvairiausių diskusijų, bet visi puikiai suprantame, kad dėl mokesčių reformos viešieji finansai reikšmingai nukentės. Aš žinau, kad mes vieni kitiems pradedame atsibosti, kalbėdami tą patį per tą patį, bet faktas tas, kad mums bekalbant mokytojai streikuoja. Aš neabejoju, kad ir medikai jungsis į streikus, galbūt ir kitos profesinės sąjungos išreikš savo poziciją. Man atrodo, kad tai yra rimtas signalas ir galbūt toks žadintuvo skambutis, galbūt kažkam ir paskutinis skambutis, bet nereaguoti į tai negalime.
Čia yra istorinis šansas, kaip kalbėjo ir finansų ministras, kad yra tokia galimybė, langas padaryti reformas, man atrodo, kad tai yra langas nepadaryti labai didelės, lemtingos klaidos, kurią vėliau ištaisyti gali trukti ne vienus metus. Mes puikiai suprantame, sumažinus mokesčius, juos vėliau pakelti bus be galo nepopuliaru. Vadinasi, mes turėsime laukti ne vienus metus, kad auganti ekonomika sugebėtų sugeneruoti tokias papildomas pajamas, kuriomis mes galėtume išspręsti viešojo sektoriaus problemas. Viešasis sektorius nėra tik mokytojai, nėra tik medikai, bet turime ir socialinius darbuotojus, turime ir kultūros darbuotojus, daug kitų valstybės tarnautojų, kuriems atlyginimai nedidėjo, kaip jie turėjo didėti dar nuo krizės laikų. Taigi kviečiu pritarti šiai rezoliucijai ir labai rimtai pažiūrėti į visas įmanomas priemones, užtikrinti viešojo sektoriaus tinkamą finansavimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. T. Tomilinas – prieš.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kaip ir minėjau atsakydamas ponui A. Kubiliui, aš ką tik grįžau iš susitikimo su tais mokytojais, kurie vis dar yra Švietimo ir mokslo ministerijoje. Aš sakau savo subjektyvią nuomonę, neturėjau daug laiko, nes Seimo posėdis. Man atrodo, kad mokytojai nenori kelti chaoso valstybėje, skirtingai nei mūsų mielieji konservatoriai, kurie tikrai nori kelti chaosą. Stabdyti biudžetą jo priėmimo metu yra mažų mažiausiai neatsakinga. Socialinis dialogas visame pasaulyje iš tikrųjų vyksta pavasarį. Prieš tai didžiosios interesų grupės, kaip mokytojai, medikai ir kiti, susitaria dėl pagrindinių tarifų, dėl pagrindinių skaičių, kiek didės jų algos. Aš norėčiau, kad šioje valstybėje tokie susitarimai taptų normalia praktika. Nei jūsų valdymo laikotarpiu nebuvo tokios praktikos, dabar tai irgi sunkiai tampa normalia praktika. Ir todėl politinės partijos prieš biudžeto priėmimą bando daryti sau pigų piarą, reklamą ir naudotis, iš esmės naudotis viena ar kita grupe. Šiandien jūs norite pasinaudoti mokytojais.
Žinia yra paprasta, derybos vyksta ir vyks. Mes kalbame apie viešojo sektoriaus algų didinimą ir mokytojai jau daug pasiekė. Nekelkite chaoso, kolegos.
PIRMININKĖ. Už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tikrai nemalonu sėdėti čia, kai, aišku, suprantu, premjeras nervinasi, bet, žiūriu, pradėjo nervintis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Iš tikrųjų tai niekur neveda, kai trauki Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vėzdą, pradedi mojuoti ir kalbėti, kad čia visi priešai. Iš tikrųjų tai yra nesolidu.
O dabar apie reikalus. Suprantu, geram būti labai gera valdiškais pinigais. Suprantu jūsų politinį sprendimą pažarstyti visur pinigėlių po šiek tiek, po truputį, galbūt patiksite nemažai rinkėjų, tačiau jūs visiems žarstydami pamiršote dalį dirbančių žmonių. Čia yra problema. Gali pažarstyti tiek, kiek turi, o ne daugiau. Čia ir prasideda visos problemos. Nemanau, kad koks nors ilgesnis padiskutavimas dėl biudžeto, galbūt ir šiek tiek vėliau, to yra ir parlamentuose buvę, ir savivaldybėse yra buvę, kai nesusitardavo, tai nieko blogo… Bet jei jūs neįsiklausysite ir nepadarysite tam tikrų sprendimų, apskritai įvelsite visą valstybę į krizę, nes žmonės reikalaus atlyginimų, nepriklausomai nuo to, kad jie dirba valstybės tarnyboje. Jie negali kentėti todėl, kad ir jiems reikia uždirbti, ir mokytojams reikia uždirbti, ir kultūros darbuotojams reikia uždirbti, ir jūs norite išspręsti viską savo kažkokiais čekiais, vaučeriais. Neveiks tie vaučeriai. Tikrai žmonių neužkišite jais. Tai yra taip pat politinė demagogija. Iš tikrųjų reikalingas sprendimas šiuo metu. Mes ne vieną kartą sakėme, kad pradėti tokią etatinio apmokėjimo reformą su 17 mln. keturiems mėnesiams – tai yra savižudybė. Ir ankstesnės vyriausybės apie tai galvojo, bet neturėjo pinigų ir to nepradėjo. Jūs įsivėlėte į tokią didžiulę problematiką visais frontais, dabar nežinote, ką daryti. Iš tikrųjų tai ir siūloma rezoliucijoje: galbūt šiek tiek pabandyti susigrąžinti pinigų atgal į biudžetą ir išspręsti esmines problemas, kurios dabar nesprendžiamos. Na ir kas kad T. Tomilinas nuėjo pas mokytojus pasikalbėti.
PIRMININKĖ. Laikas, Pupini!
E. PUPINIS (TS-LKDF). Tai daug kas mes galime kalbėtis, bet reikia spręsti ir priimti sprendimus. Iš tikrųjų rezoliucija ir siūlo pristabdyti visus šiuos procesus ir bandyti išeiti iš situacijos.
PIRMININKĖ. J. Bernatonis – prieš.
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, man labai patiko Gabrieliaus pranešimas. Jeigu būčiau Gabrieliaus mokytojas, už demagogiją parašyčiau dešimtuką. Bet turinys, manau, atskleidžia tam tikrus konservatorių kėslus. Kad ir kaip būtų, jei tokiai rezoliucijai būtų Seimo pritarta, tai sutrukdytų sklandų biudžeto priėmimą. Aš manau, konservatoriai puikiai žino, kad kitais metais bazinė pensijos dalis mokama iš biudžeto. Vadinasi, norite sukelti chaosą, kad pensininkai negautų pensijų. Aš suprantu, A. Kubiliaus tai neliečia, nes jis gauna Seimo nario atlyginimą, jam pensija nesvarbu, bet mes kalbame apskritai apie visus žmones. Dar kartą konservatoriai įrodo, kad nenori balsuoti už 2 % krašto gynybai, kad jų visi įsipareigojimai tik, taip sakant, pasirašyti ant popieriaus, o dūšioje jie kaip galima kovoja prieš šio biudžeto priėmimą. Todėl aš manyčiau, kad rezoliuciją būtina redaguoti.
PIRMININKĖ. J. Olekas – už.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tikrųjų reikėtų numalšinti šiek tiek aistras, nes, man atrodo, čia kai kurie žodžiai liejasi su įžeidimais ir maišomos datos, kas kada dirbo ir kas kada basas vaikščiojo, ir reikalavo iš krašto apsaugos atimti pinigus.
Pažiūrėkime, kas rašoma rezoliucijoje. Rezoliucijoje yra prašoma pateikti Seimui tam tikrą informaciją dėl sveikatos apsaugos, socialinių paslaugų, valstybės tarnybos, teisėsaugos darbuotojų, dėl jų, viešojo sektoriaus darbuotojų, perspektyvos gauti žinią apie jų būsimus atlyginimus 2019, 2020, 2021 metais. Kai kurie įsipareigojimai jau yra patvirtinti parašais. Aš priminsiu, kad dėl medikų, gydytojų sveikatos ministras yra pasirašęs susitarimą su medikų darbuotojų profesinėmis sąjungomis, kad 2020 metais darbo užmokestis sieks tris vidutinius atlyginimus.
Šiandien ką tik buvo pateiktas 2019 metų biudžeto antras variantas, kuriame tie žingsniai visiškai neatspindi to, kas yra pasirašyta. Jeigu mes sakom, kad kitais metais žadame padidinti 10 %, o po to liks maždaug dar 70 ar 60 % šuolis, tai iš tikrųjų jokio pagrindo nėra.
Aš manau, kad mums reikėtų labai ramiai pritarti šiai rezoliucijai. Niekas nesako, kad reikia sustabdyti biudžeto priėmimą metams ar kiek ir gyventi iš 1/12. Reikia gauti tam tikrą informaciją, kad galėtume labai neapgaulingai žmonėms pateikti informaciją, ką mes galėsime daryti. Todėl aš kviečiu pritarti rezoliucijai.
PIRMININKĖ. K. Mažeika – prieš.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Kolegos, buvo daug išsakyta. Aš tiesiog netempdamas laiko raginu balsuoti prieš. Pradėkime vieną kartą dirbti darbus.
PIRMININKĖ. G. Skaistė už.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Labai geras paraginimas – pradėkime galų gale dirbti. Atrodo, kad dėl šiandieninio biudžeto kalti būtent konservatoriai, kurie šešerius metus yra opozicijoje, tačiau dėl visko, kas valstybėje bloga per paskutinius šešerius metus atsitiko, yra kalti konservatoriai. Tiesą sakant, atrodo absoliučiai juokinga, kai kalbant praėjusiais metais apie bazinį dydį buvo priimtas nutarimas, kad jis 2022 metais bus atkurtas. Šiemet nutarimas vėl didinti 1,29 %, kas iš principo yra juokinga, turint omeny, kad lyja pažadais, kas 2020 metais turėtų nutikti viešojo sektoriaus darbuotojams. Medikams atlyginimai turėtų tapti trijų vidutinių atlyginimų dydžio, viešojo sektoriaus bazinis dydis turėtų padidėti dar 10 eurų, kas papildomai kainuoja apie 200 mln., na, ir visiems kitiems taip pat kažkodėl turėtų prilyti būtent 2020 metais.
Dabartinis premjero siūlomas susitarimas nustatyti, kaip turėtų augti viešojo sektoriaus atlyginimai 2020–2025 metais, yra niekas kitas kaip tik veidmainystė. Priimti mokesčių reformą, kuomet nustatai, kad kasmet biudžeto įplaukos mažėja apie 300 mln. eurų, ir užkrauti naštą didinti atlyginimus jau kitai valdžiai, kuri bus po jūsų, iš principo yra ne kas kita kaip paprasčiausiai veidmainiškas noras išjoti pažadais ant kitų kupros.
Man tai atrodo visiškai juokinga, man atrodo, kad pagaliau pradėkime dirbti, nes aš patekau į Seimą, tiesą sakant, pirmą kadenciją ir man prisiimti kažkokius nuopelnus už kažkokius menamus jūsų nuodėmių pasvarstymus yra absoliučiai juokinga. Jeigu norime iš tikrųjų gerinti žmonių gyvenimą, praėjo dveji metai, gal pagaliau pradėkite gerinti viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestį dabar, o ne 2025 metais, kai, jūsų nuomone, turėtų dingti krizė pagaliau Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Kadangi buvo paminėta mano pavardė, kad aš važiavau ir nieko nepadariau, noriu pasakyti, kad aš važiavau su konkrečiu socialinio dialogo normalizavimo planu. Jame yra konkretūs skaičiai ir įsipareigojimai, konkretūs pasiūlymai. Aš ir šiandien paminėsiu iš tribūnos apie tai. Taip pat linkėjimai ir A. Tapinui. Aš tiktai Gintarei norėčiau pasakyti: yra pasirašyta dėl 2019 metų bazinio dydžio. Prašau gerbti socialinį dialogą ir jo procedūras. Didžiausios profesinės sąjungos yra pasirašiusios ir išsiderėjusios tokį bazinį dydį, koks jisai numatomas. Dėl 2020 metų mes galime pradėti derybas nedelsiant, bet 2019 metų susitarimai jau yra. Todėl gerbkite žmones ir jų pastangas. Ačiū.
PIRMININKĖ. P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, aš užregistravau dėl Seimo konservatorių rezoliucijos pataisas, todėl siūlyčiau pritarti mano pataisoms ir tikrai koreguoti šitą rezoliuciją.
Dabar dėl konservatorių kaltinimo. Gerbiamieji, jūs dešimčiai metų skolinote pinigus po 10 % metinių palūkanų ir šiandien tą naštą neša Lietuva ant savo pečių. Kiekvienais metais tai biudžetui kainuoja daugiau kaip 200 mln. eurų. Tiek, kiek reikia mokytojams. Trūkumas. Jūs gi dešimčiai metų išnuomojote Suskystintųjų dujų terminalą, kurio nuomos kaina per 10 metų kainuos tiek, už kiek du naujus suskystintųjų dujų terminalo laivus galima nupirkti. Jūs suderėjote didžiulę dujų kainą už didelę sumą, perkate jas brangiai, o parduodate pigiai. Tai Lietuvai kiekvienais metais kainuoja 100 mln. eurų. Jūs taip pat prikūrėte, pristatėte saulės baterijų ir mokate tiems verslininkams po 1 eurą… buvo 1 Lt 50 ct, perverskite į eurus. Ir tai vėl kainuoja biudžetui daugiau kaip 20 mln. eurų.
Gerbiamieji, jūsų valdymo pasekmės ir šiandien jaučiamos. Todėl negalima padidinti atlyginimo tiek, kiek nori pedagogai. Kodėl jūs keliate isteriją, aš jums atsakysiu. Artėja Prezidento rinkimai. Jaučiate, kad premjeras gali kandidatuoti į Prezidentus ir jūs keliate riaušes, darote pučą Lietuvoje, bet suorganizavote tik vieną profsąjungą.
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
P. GRAŽULIS (MSNG). Kitos jūsų profsąjungai nepasidavė. Jūs esate pučistai. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kadangi mano vardas buvo paminėtas T. Tomilino, o jis spekuliuoja šiek tiek profesinių sąjungų nuomone, aš tiesiog norėčiau priminti, ką jisai pats sakė, kad paprastai socialinis dialogas vyksta pavasarį ir pagal įstatymą yra numatyta, kad tokia sutartis turi būti pasirašyta iki liepos 1 dienos. Kada iš tikrųjų profesinės sąjungos pasirašė šitą susitarimą ir ar jos nebuvo spaudžiamos galų gale susitarti dėl to, kas buvo pasiūlyta Vyriausybės? Aš iš principo manau, kad toks dialogo vystymas yra labai nekorektiškas.
Kitą dalyką noriu pasakyti, kad ne visos profesinės sąjungos pasirašė šitą susitarimą. Antra pagal dydį Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ šitą susitarimą pasirašyti atsisakė. Tai nespekuliuokite, kad tai yra bendras sutarimas, yra kažkoks palaiminimas iš visuomenės dėl jūsų bazinio dydžio nustatymo. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, gal abudu, Tomilinai su Skaiste, galite komitete išsiaiškinti arba už durų kviečiu išsiaiškinti.
Dabar balsuojame. Kad priimtume rezoliuciją be pataisų, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš.
Balsavo 115: už – 38, prieš – 60, susilaikė 17. Be pataisų nepritarta. (Balsai salėje) Dabar turime apsispręsti, ar redaguoti rezoliucijos projektą, ar atmesti rezoliucijos projektą. (Balsai salėje) P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiama posėdžio pirmininke, yra mano rezoliucija suredaguota ir balsuokime už mano variantą, pataisytą konservatorių, labai geras variantas. Todėl siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš laikausi Statuto, jeigu Seimas apsispręs redaguoti, tai tada bus pateikta jūsų redaguota rezoliucija. Jeigu Seimas apsispręs atmesti, vadinasi, bus atmesta.
Dabar alternatyvus balsavimas. Kad redaguotume rezoliucijos projektą, balsuojate už, už tai, kad atmestume rezoliucijos projektą, balsuojate prieš.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 20, prieš 78. Atmestas rezoliucijos projektas. Replika po balsavimo – N. Puteikis. Prašau.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kam nors gal susidarė įspūdis, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija palaiko mokytojų streiką, tai aš noriu išsklaidyti šitą klaidingą įsitikinimą. Praeitą savaitę Mokytojų namuose vyko mokytojų suvažiavimas, du Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai labai aiškiai ir kategoriškai pasisakė prieš streiką, tiesa, mokytojai juos nušvilpė.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, mes ne apie streiką dabar šnekame, rezoliucija buvo visiškai kitokio turinio ir gal šiuo klausimu baigiam. Dar repliką P. Urbšys…
P. URBŠYS (MSNG). Reaguodamas į tai, ką išdėstė Seimo tribūnoje V. Bakas, tikrai reikia pripažinti, kad liko neatsakyti… (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Dėmesio ir tylos! Aš, pavyzdžiui, negirdžiu, ką Povilas kalba.
P. URBŠYS (MSNG). Reaguodamas į tai, ką išsakė gerbiamas Seimo narys V. Bakas, galiu paliudyti, kad yra neatsakytų klausimų, kiek lėmė sandėriai su „MG Baltic“, kai vien tik „Lietuvos geležinkeliuose“ tai buvo nei daug, nei mažai – apie 1 mlrd. litų, ir tai buvo susiję su jų įtaka tam, kad padėtų išsaugoti tuometiniam premjerui A. Kubiliui trapią daugumą. Bet kartu nebūtų visiškai sąžininga, jeigu pas mus, Lietuvoje, koncernai būtų skirstomi į gerus ir blogus tik pagal tai, ar jie turi stogą Seime, ar jau jo nebetenka.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, bet čia tikrai jūs visiškai ne į temą kalbate.
V. Juozapaitis – replika po balsavimo, bet prašyčiau visų kalbėti į temą.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Priminkite, kokia šio vakaro tema?
PIRMININKĖ. Ne šio vakaro, o šio klausimo. Seimo rezoliucija dėl…
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš nežinau, tas žmogus, kuris sėdi pirmoje eilėje priešais mane, čia puolė aiškinti, kas buvo mokytojų suvažiavime, tai buvo jau ne į temą.
Bet aš patvirtinsiu, kad tas žmogus, kuris ruošiasi būti Lietuvos Prezidentu, tame suvažiavime labai aiškiai ragino mokytojus streikuoti ir nepasiduoti šitai valdžiai. Jeigu aš meluoju, pone N. Puteiki, paneikite, bet ten buvo labai daug liudininkų. Iš tikrųjų tai, ką jūs darėte būdamas valdančiosios partijos atstovu Seime, yra tikrai nusikalstama ir tai, ką jūs davėte tiems žmonėms – kažkokius lūkesčius, na, jūs už tai turėsite atsakyti visa apimtimi.
PIRMININKĖ. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš tokiems kaip N. Puteikis norėčiau paaiškinti, kad konservatoriai palaiko tvarką valstybėje ir ieško priemonių, kaip išspręsti problemas, o jūs kartu su rusais stengiatės tas problemas įdiegti, įžiebti.
16.05 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl pedagogų darbo užmokesčio, derybų dėl mokytojų streikų užbaigimo ir atlyginimo už praprastą darbo užmokestį streikuotojams užtikrinimo“ projektas Nr. XIIIP-3019 (priėmimas)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, dirbame toliau. Dar viena Seimo rezoliucija „Dėl pedagogų darbo užmokesčio, derybų dėl mokytojų streikų užbaigimo ir atlyginimo už prarastą darbo užmokestį streikuotojams užtikrinimo“ projektas Nr. XIIIP-3019. Pranešėjas – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jums pateikta rezoliucija labai trumpa ir aiški. Seimo senbuviams ji turėtų būti labai pažįstama. Gaila, štai buvo kolega G. Kirkilas, ką tik mačiau salėje, dabar jo nėra. Bet rezoliucijos tekstas yra visiškai identiškas, žodis žodin, taškas taškui, tokiai rezoliucijai, kokia buvo priimta 2008 m. balandžio 6 d., ir po ja buvo Č. Juršėno parašas.
Kas šiek tiek prisimename to meto laikotarpį, tai atsimename, kad tuo metu mokytojai taip pat protestavo, streikavo, kilo gana didelė sumaištis. Vyriausybė nerado būdų, kaip tą problemą išspręsti, ir tada realiai iniciatyvos ėmėsi Seimas. Seime buvo parengta trumpa rezoliucija, ją parengė to meto Darbo frakcija. Rezoliucijai buvo pakankamai vieningai pritarta. Joje buvo tokie žodžiai: „Seimas ragina Vyriausybę: pirmas punktas, skubiai imtis veiksmų ir priimti konkrečius sprendimus dėl pedagogų darbo užmokesčio didinimo; antras punktas, skubiai pradėti derybas su streikuotojais dėl streikų užbaigimo; trečias punktas, siekti, kad streikavusiems mokytojams derybomis būtų užtikrintas atlyginimas už prarastą darbo užmokestį.“
Štai šiandien, deja, yra tokia susiklosčiusi situacija, kad turime visiškai tokią pačią situaciją, kokia buvo prieš dešimt metų. Turime patirtį, kuri tuo metu leido tokią problemą, kilusią visuomeninę krizę, išspręsti. Mes kėlėme klausimą ir šiandien per Vyriausybės valandą, kada Vyriausybė, kurios ministrė J. Petrauskienė yra atstatydinta iš pareigų, pagal galiojantį Darbo kodeksą paskirs įgaliotus derybininkus tam, kad būtų pradėtos derybos su konkrečia švietimo darbuotojų profsąjunga dėl streiko užbaigimo. Iš premjero supratome, kad tokių derybininkų iki šiol nėra paskirta, nes jis pasakė, kad į tokį klausimą jis gali atsakyti tik raštu. Ponas T. Tomilinas iš tikrųjų ne pirmą kartą lankosi pas streikuotojus, tačiau mes taip ir nežinome, ar jis lankosi asmeniškai, ar jis turi kokius nors, kaip numato Darbo kodeksas, Vyriausybės įgaliojimus vesti derybas.
Taigi situacija, kuri yra besiklostanti šiuo metu visuomenėje ir valstybėje, iš tiesų kelia susirūpinimą. Matome, jog Vyriausybė, deja, elgiasi neišmintingai, nežinau, dėl kokių priežasčių, ar dėl artėjančių rinkimų, ar dėl kokio charakterio, bando rodyti tvirtą kumštį, daužyti kumščiu į stalą ir šitokiu būdu kalbėtis ne tik su Seimo opozicija, prie ko Seimo opozicija yra jau įpratusi, bet ir su tais pačiais streikuotojais. Toks būdas, toks kelias, mūsų įsitikinimu, veda niekur ir gali kelti tik vis didesnes problemas ir tas chaosas, kaip cunamis, gali tik augti ir didėti.
Todėl, mūsų manymu, iš tikrųjų protingiausia būtų, jeigu ir šį kartą, po dešimties metų, Seimas imtųsi iniciatyvos ir pasiūlytų, paragintų Vyriausybę pradėti elgtis išmintingiau ir taip, kaip reikalauja įstatymai, pradėti oficialias ir teisiškai sutvarkytas derybas. O tai reikštų – paskirti derybininkus, tai reikštų – nustatyti derybų grafiką, tai reikštų – apsibrėžti, kokiais klausimais vyks derybos ir kartu, pakeliui, spręsti dar porą dalykų, ką mes šitoje rezoliucijoje ir sakome, tai yra tartis, kaip numato Darbo kodeksas, ir dėl atlyginimo streikuojantiems mokytojams, ir taip pat labai aiškiai parodyti, kaip bus atsižvelgta į jų vieną iš pagrindinių keliamų klausimų, tai yra dėl jų atlyginimų kėlimo kitais metais spartesniais tempais, tai taip pat įrašant ir į kitų metų biudžetą.
2008 metais tokia rezoliucija padėjo rasti sprendimą. Mes siūlome nebeieškoti kokių nors kitų būdų, kaip spręsti problemą, bet pasinaudoti ta patirtimi, vėlgi tokią pat rezoliuciją svarstyti Seime ir visiems kartu tą rezoliuciją patvirtinti. Aš noriu tik dar kartą priminti, kad ir valdžios rūpestis, ir viso Seimo rūpestis turėtų būti vienas ir labai aiškus – santarvės visuomenėje paieška. Tai, ką matome dabar, deja, einama priešinga linkme, ne santarvės ieškoma, o ieškoma būdų, kaip dar labiau didinti susipriešinimą. Tai ne tas kelias, kuriuo turėtų eiti Lietuva, tai ne tas kelias, kuriuo turėtų vesti Lietuvą dabartinė valdžia.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis ekspremjere, išties jūs teisingai pacitavote išmintingąjį Č. Juršėną, bet šiek tiek norėčiau dar aštuonetą metų grįžti atgal… ne dešimt, o aštuoniolika metų ir prisiminti tuos laikus. Sakykite, kai po jūsų premjeravimo Biudžeto ir finansų komitete su ištiestomis rankomis stovėjo, kaip pamenate, pedagogai, po pusę metų negavę algų, kai jūs buvote premjeru būtent tuo valdymo laikotarpiu 1996–2000 metais, kaip tada atsitiko? Žmonės algų apskritai negavo, nekalbant apie tai, kad dabar atlyginimai pedagogams didėja, galbūt ne tiek didėja, kiek jie nori. Tai gal jūs pakomentuotumėte ir pasiremtumėte ne Č. Juršėno, o savo patirtimi?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tiesą sakant, man tas špagavimasis, o ypač su ponu A. Skardžiumi, atrodo visiškai nevertingas. Tik noriu priminti, kad 1999–2000 metais, kai man teko būti premjeru, man teko spręsti dėl kitos krizės, vadinamosios Azijos ar Rusijos krizės, kilusias problemas. Jas pavyko taip pat suvaldyti. Lygiai taip pat, kaip pavyko suvaldyti ir 2008–2012 metų problemas.
Dabar yra kitos problemos. Nėra jokių krizių, nėra jokių ekonomikos smukimų. Vienintelis dalykas, sukėlęs visą chaosą – tai neapgalvoti sprendimai dėl mokesčių reformos, neapgalvoti sprendimai dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo ir po to visiškai neišmintinga laikysena prasidėjus mokytojų streikui. Trys problemos, kurios yra sukeltos šiais metais ir sukeltos dabartinės valdžios. Galime grįžti kiek norime, iki 2000, iki 1999 metų, iki septynioliktųjų metų, ten ieškoti kokių nors priežasčių, bet tai visiškai nesprendžia realiai tų problemų, kurios yra šiandien. Špagavimasis žodžiais niekur neveda. Arba mes pradėsime suprasti, kad yra realių problemų, yra realūs streikuojantys žmonės, jau savaitę budintys ministerijoje, arba toliau čia smaginsimės, kas smagiau pašneka.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, kviesčiau kalbėti apie realybę, realijas ir ateitį, o ne apie praeitį, kuri buvo prieš dvidešimt ar dar daugiau metų. Dabar G. Skaistė klausia.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mano klausimas tikrai apie dabartį. Mane asmeniškai labai nustebino premjero pareiškimas pasakymas, kai krizė buvo išsivysčiusi iki savo apogėjaus, kad dabar profesinė sąjunga turės kompensuoti darbo užmokestį streikuojantiems mokytojams, tuo tarpu Darbo kodekse numatyta, kad darbo užmokestį kompensuoja arba susiderėjusios pusės, tai yra darbdavys, arba galima steigti tam tikrus fondus, kurie galėtų kompensuoti darbo užmokestį. Realiai profesinė sąjunga neturi jokios prievolės, bet tik galimybę finansuoti.
Ar jums neatrodo, kad tokie pareiškimai, kad profesinė sąjunga privalo ką nors daryti, tai iš principo yra daugiau noras suskaldyti besivienijančius mokytojus, negu spręsti problemą iš esmės?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Kaip suprantu, Darbo kodeksas numato, kad derybose dėl streiko užbaigimo galima tartis ir dėl to, kaip bus kompensuojamas negautas atlyginimas. Tada, 2008 metais, rekomendavo Seimas, lygiai tą patį gali rekomenduoti ir dabar. Nebent valdantieji nenori, kad taip būtų sprendžiama problema. Aš suprantu tam tikra prasme premjerą, kuris supranta, kad problemos gali nesibaigti vien tik su mokytojais. Kai iš biudžeto paimi 300 mln. eurų ir kai palieki visą viešąjį sektorių ant bado dietos, tai būdamas premjeru tu labai gerai supranti, kad bandydamas išspręsti mokytojų iškeltą problemą ir jiems ką nors pažadėdamas tu automatiškai gali sukelti lūkesčius ir visų kitų viešojo sektoriaus darbuotojų mintyse, kad ir jie gali taip pat pradėti streikuoti ir reikalauti tokių pat rezultatų. Bet arogantiškas atsakymas ir bandymas tariamai neleisti išsiplėsti streikams į kitus sektorius tokiais būdais, kaip tai daro dabar Vyriausybė, mano manymu, yra visiškai neprotingas ir, priešingai, kaip tik paliekamas visas viešasis sektorius be jokios vilties. Viešasis sektorius skatina prisijungti prie dabartinio mokytojų streiko ir dėl to tas chaosas tik plinta ir auga, dar sykį kartoju, kaip cunamis. Mano manymu, ką turėtų šiandien daryti Seimas, Seimo komitetai, aš tikrai kviečiau ir tą patį poną V. Baką, nepaisant to, ką jis kalba, ir Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką, ypač T. Tomiliną, kviesti bendrą pasitarimą, kaip šitą besiplečiantį gaisrą būtų galima suvaldyti ir sustabdyti. Bet jeigu tam nėra sveiko proto arba tam nėra laisvės nuo kažkokių aukščiau esančių viršininkų ir jų komandų, tai, deja, mūsų pastangos tada iš tikrųjų telktis visiems ir stabdyti šito chaoso plėtrą, matyt, gali būti ir beviltiškos.
PIRMININKĖ. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Norėčiau jūsų paklausti taip. Kai pradeda pleškėti namas, tai ir kaimynas, su kuriuo pykdavaisi, geras talkininkas ir tegu padeda. Kodėl dabar, kai pleška valstybės namas, valstiečiai taip beatodairiškai atmetinėja visus racionalius mūsų siūlymus? Ar galite tą kaip nors suprasti ir paaiškinti?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Na, man sunku paaiškinti. Aš čia matau kolegą R. Karbauskį, jeigu aš teisingai suprantu, tai Valstiečių frakcijoje yra priimtas sprendimas, kad viešai dėl šito streiko ir chaoso, kilusio klausimo komunikuoja tik R. Karbauskis, tai laisvės, na, čia visur taip skamba, aš suprantu, kad Valstiečių frakcija neturi laisvės ką nors svarstyti ir priimti kokius nors racionalesnius sprendimus. Tada aš kviesčiau R. Karbauskį ateiti čia į tribūną, ateiti čia į tribūną, aš matau, kad dabar gal susigėdęs yra sąmoningai nusisukęs, aš kviesčiau R. Karbauskį ateiti į tribūną ir čia paaiškinti, kaip planuoja valstiečiai spręsti šitą iš tikrųjų valstybės ir visuomeninę problemą – mokytojų streiką, sekmadienį organizuojamus renginius, kokia yra jūsų strategija ir taktika? Jūsų išdėstėte keturių punktų ultimatumą visiems mokytojams, tai jeigu yra tokia taktika ir pasirinkta tokia strategija nesikalbėti, nesiderėti, nieko neduoti, išvaikyti, tai tada iš tikrųjų mes turbūt turime svarstyti čia jau ne mūsų pasiūlymą, rezoliuciją, o svarstyti valstiečių pasirinktą strategiją. Aš tokiai strategijai nepritariu, nes, mano manymu, tai yra žibalo pylimas į dabar degantį laužą. Pasekmes už to laužo įkūrimą dar plačiau turėsite prisiimti jūs, įskaitant ir R. Karbauskį. Arba R. Karbauskis turi čia stovėti ir atsakyti į mūsų klausimus, ką toliau planuoja daryti valstiečiai šioje krizinėje situacijoje, nes aš suprantu, kad ir premjeras, ir visa Valstiečių frakcija neturi jokios laisvės priimti kokių nors kitokių, racionalesnių, sprendimų šioje situacijoje.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Tais metais, kai jūs dirbote premjeru, o aš tuo metu mokytojavau, taip pat nukentėjau nuo jūsų politikos, kai beveik pusę metų nebuvo mokami atlyginimai, ir mes, mokytojai, turėjome eiti, važiuoti, dirbti kitus darbus kartu mokydami mokinius ir tos žalos atlyginimo mes iš jūsų nesulaukėme. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jūs premjeravimo laikais nurėžėte pensininkams pensijas, ir pripažino, kad buvo atliktas antikonstitucinis veiksmas. Juk taip pat yra didžiulis nusikaltimas, pinigų jūs taip pat negrąžinote. Noriu paklausti, ar yra adekvatu dabar stovėti ir kalbėti, kai pats taip padarėte ir negrąžinote žmonėms pinigų?
Pabaigai. Dabar eina iš visų pusių gandai, jog profsąjungos pirmininkas A. Navickas yra konservatorių sąrašuose kaip besiruošiantis dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. Ir taip naudojatės tyliai, dar neskelbdami viešai, nes tai yra naudinga dėl reitingų, įtraukus mokytojus į spąstus. Toks būtų klausimas jums.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Man gaila, tiesą sakant, kad tik tiek ir tesugebate paklausti. A. Navickas, kandidatas į Europos Parlamentą, yra štai čia, sėdi dabar specialiai atsiskyręs, ir mes džiaugiamės, kad jis yra mūsų kandidatų sąraše. Ar jisai sugeba transformuotis fiziškai į kitą A. Navicką, kurį matome televizijos ekranuose kaip streiko lyderį, na, galbūt, bet aš abejočiau dėl ryškaus masių skirtumo. Bet galbūt tai ir pavyksta kaip nors.
O rimčiau, žiūrėkite, jūs man primenate laikotarpį… Aš suprantu, jūs čia turbūt kalbėjote apie 2008–2012 metų laikotarpį, kai man teko vadovauti Vyriausybei, ir aš didžiuojuosi, kad mums pavyko suvaldyti krizę. Ir aš didžiuojuosi, kad 2009 metais mes, nepaisant krizės, palikome mokytojų atlyginimus, kokie buvo sutarti dar G. Kirkilo Vyriausybės laiku, ir mokytojų atlyginimai buvo 30 % didesni nei vidutinis atlyginimas. Tas buvo padaryta. Vėliau, gilėjant krizei, mes turėjome mažinti šiek tiek ir atlyginimus, ir pensijas, bet noriu priminti, kad jūs klystate ir klaidinate žmones.
Konstitucinis Teismas pripažino keistą tiesą. Jis pasakė, kad galima mažinti ir pensijas, galima mažinti ir atlyginimus per krizę, bet jis pasakė, kad negalima mažinti tokiu būdu, kaip mažino Vyriausybė, nes Vyriausybė didesniu procentu mažino didžiausius atlyginimus ir pensijas, mažesniu procentu mažino mažesnes pensijas ir mažesnius atlyginimus. Mes manėme, kad mūsų sprendimas, kokį mes įgyvendinome, buvo socialiai teisingas, o Konstitucinio Teismo sprendimas iš tikrųjų sukėlė mums daug nesupratimo.
PIRMININKĖ. Kolega, laikas!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Jeigu mes būtume įgyvendinę… Baigiu tuoj pat. Jeigu mes būtume mažinę atlyginimus taip, kaip rekomenduoja Konstitucinis Teismas, tai premjero atlyginimas, mano atlyginimas, būtų sumažintas net ne 40 %, bet tiktai kokių 20 %, o tuo tarpu eilinio valstybės tarnautojo atlyginimas, kurį sumažinome gal 5 %, būtų sumažintas taip pat 20 %. Jeigu jūs manote, kad tai būtų buvę teisinga, tai aš su jumis nesutinku.
Dabar kviečiu grįžti prie dabarties ir spręsti dabarties problemas. Siūlau dar kartą R. Karbauskiui ateiti čia, į tribūną, ir paaiškinti, kaip jie planuoja spręsti šitą problemą.
PIRMININKĖ. Dėkui, kolega.
Gerbiami kolegos, sutariame, gal diskusijai vėl 15 minučių. Ar tinka 15 minučių? Gerai. 15 minučių. Fiksuojame. T. Tomiliną kviečiu diskusijai į tribūną.
Prašau. Dėl vedimo tvarkos – R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš labai norėčiau pono A. Kubiliaus paprašyti, kad jis pasakytų, nes aš nežinau, ką aš gavau iš „Rosatomo“. Ką tik buvo paminėta, kad aš gavau kažką iš „Rosatomo“. Neturiu to kažko, tai ir pasakykite man. Gal aš kur nors palikau? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Taip. Kubiliau, ar žinote, ką paliko?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tą klausimą mes buvome uždavę remdamiesi spaudoje skelbtais duomenimis. Tą klausimą mes buvome uždavę… (Triukšmas, šūksniai salėje) Minutėlę! Buvome uždavę ir premjerui, prašydami į jį atsakyti, ar nėra taip, kad R. Karbauskis, kuris labai aktyviai dalyvavo referendume prieš Visagino atominę elektrinę ir po to gavo „Rosselmašo“ technikos pardavimus Lietuvoje, žinant, kad „Rosselmašui“ vadovauja žinomas Rusijos oligarchas K. Babkinas – artimas V. Putinui ir finansavęs Krymo užėmimą, taip pat pavaldus D. Rogozinui, kuris tuo metu taip pat vadovavo ir „Rosatomui“, ar čia nėra kokių nors sąsajų, kad „Rosselmašo“ technikos pardavimai po referendumo prieš Visaginą, kuriame aktyviai dalyvavo R. Karbauskis, atiteko R. Karbauskiui. Tas klausimas lieka kaboti ore, niekas į jį neatsako. R. Karbauskis neatsakinėja į tą klausimą. Premjeras, kai mes jam uždavėme tą klausimą, irgi išvengė atsakymų. Lieka tiktai tą retorinį klausimą ir toliau laikyti iškeltu.
PIRMININKĖ. Gerai. Gerbiami kolegos, dirbame toliau. Kviečiu T. Tomiliną į tribūną.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš labai dėkoju gerbiamam ponui A. Kubiliui už rūpestį dėl demokratijos mūsų frakcijoje, bet aš tikrai laisvai išsakysiu savo nuomonę dėl šios situacijos sprendimo, dėl socialinio dialogo normalizavimo. Man nereikia gauti kokio nors leidimo. Jūs geriau susirūpinkite žodžio laisve vieno garsaus politiko ir švietimo oligarcho mokyklose, kai tėvams negalima pasakyti savo nuomonės apie mokymosi kokybę tose mokyklose.
Aš šiandien išgirdau iš mokytojų, kad jie nenori kelti chaoso valstybėje, ir tai buvo svarbiausias mano įspūdis. Aš taip pat paklausiau mokytojų viešai, kai tas garsus švietimo oligarchas buvo pas juos, ar jis padėkojo jiems už tai, kad biudžetas jau daugelį metų finansuoja jo šeimos verslą? Bet čia retorinis klausimas.
Dabar dėl socialinio dialogo normalizavimo. Negali pusė, kuri nori socialiniam dialogui sukelti destrukciją, kuri siekia chaoso, kartu siūlyti jos normalizavimo rezoliucijos. Sutinku, pone Kubiliau, susitikime kuriame nors forume už šios salės ribų ir pradėkime kartu rengti naują rezoliuciją. Pagrindus galėčiau dabar padėti būtent šituo taikos planu – socialinio dialogo normalizavimo planu, aš važiavau pas mokytojus ir svarbiausius punktus aš jums čia išsakysiu.
Taigi derybos dėl bazinės algos, dėl viešojo sektoriaus finansavimo 2020 metais prasidės nedelsiant – pirmadienį – su tomis profesinėmis sąjungomis, kurios tik nori, taip pat ir tomis, kurios turi kolektyvinius susitarimus, su tomis, kurios neturi, tai yra premjero reakcija. Aš labai džiaugiuosi, kad tas dialogas prasidėjo, preliminariai profsąjungų vadovai sutinka tą dialogą tęsti.
Mes turime susitarti dėl bazinio dydžio indeksavimo mechanizmo, jeigu jau susitarėme dėl minimalios algos indeksavimo, dėl pensijų indeksavimo, ačiū šiai valdžiai, ačiū buvusiai valdžiai, kurios tuos indeksavimo mechanizmus sukūrė. Šiandien mes galime sukurti bazinės algos indeksavimo mechanizmą, ir ekspertai, aš paminėsiu J. Mundeikį, jau beveik mėnesį dirba su pasiūlymais, mes nuolat komunikuojame, ir čia niekaip nesusiję su streiku, bet streikas, spaudimas gali pagreitinti procesus, aš tuo labai džiaugiuosi.
Antras punktas nepatiks liberaliai švietimo politikos pusei, taip pat ir konservatoriams. Aš manau, kad mes turime išgirsti streikuojančių mokytojų reikalavimą dėl mažesnių klasių. Jokio radikalumo nereikia, bet mažesnės klasės būtų ta žinia iš Seimo, iš Vyriausybės, ir ji nuramintų dešimtis tūkstančių mokytojų, nes iš tikrųjų reforma sukėlė nerimą, bet dar didesnį nerimą jau daugelį metų kelia demografija. Ir, manau, labai kokybiškas ir normalus atsakas yra mažesnis krūvis, mažesnės klasės. Tai taip pat žinia regionams, kuriuos taip skuba nurašyti ir liberalūs ekspertai, ir dešinioji pusė.
Taip pat aš siūliau ir pasiūliau prieš kelias dienas Seimo vadovybei, Seimo Pirmininkui sukurti darbo grupę, kuri gerintų šitų susitarimų, daromų Vyriausybėje, parlamentinę priežiūrą. Į tą darbo grupę siūlau pakviesti streikuojančių mokytojų atstovus.
Ir paskutinis to taikaus plano pasiūlymas, skirtas visuomenės lyderiams, aktyviai besireiškiantiems ir dabar norintiems savo populiarumą galbūt padidinti mokytojų sąskaita, – susitelkti į streikuojančių mokytojų finansines problemas, aš siūlau A. Tapinui tikrai pasinaudoti Seimo priimtu sprendimu…
PIRMININKĖ. Kolega, laikas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). …dėl vieno procento skyrimo nuo gyventojų pajamų mokesčio, skyrimo būtent tai streikuojančiai profesinei sąjungai. A. Tapinas gali kreiptis į savo turtingus draugus, kad jie deklaruotų savo pajamas kitais metais ir skirtų tą procentą būtent A. Navicko streikuojančiai profesinei sąjungai. Tai būtų, man atrodo, labai racionalus ir optimalus sprendimas šiuo metu.
PIRMININKĖ. Laikas. Gerbiami kolegos, kadangi trumpai diskutuojame, tai dabar iš skirtingų frakcijų kviesiu diskutuoti. Gerbiamas Nagli, aš jums žodžio dabar nesuteiksiu, nes jūs iš tos pačios frakcijos, o kviečiu P. Gražulį iš Mišrios grupės.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, pažiūrėkite, kaip konservatoriai moka iš visiškai mažos problemos sukurti milžinišką problemą, ir šiandien vien tik rezoliucijos, nežinau, gal dar trečia užregistruota, svarstyti šitą klausimą ir gaišinti Seimą.
Suprantama, kai buvo mokytojams mažinami atlyginimai, vidaus statutiniams darbuotojams, kad žmonės piketavo. Jie reikalavo, kadangi po pusę metų negavo atlyginimų. Tai yra logiška, tai buvo A. Kubiliaus valdymo laikai. Dabar mokytojams atlyginimas keliamas, beveik 200 mln. eurų biudžete skiriama pildomai pinigų. Kas suorganizavo šitą streiką, tai yra suorganizavo, sukurstė? Gerbiamieji, aš noriu pasakyti, kad nuo pat pirmos dienos, kai išrinko valstiečius ir susiformavo valdančioji dauguma, nuolatos, nuo pirmų dienų, pradėjo jus graužti, niekinti, žeminti, kurstyti tarpusavyje, kad tik jūs iširtumėte, sudraskytų jus ir kad susiformuotų A. Kubiliaus ir Landsbergių valdančioji dauguma. Jiems iki šios dienos tas nepavyko. Jūs šitą egzaminą, atlaikėte.
Dabar yra lemiama kova iki Prezidento rinkimų. Kiek dar prigalvos visokiausių niekšybių, piketų, visokių valstybės griovimo kokių nors streikų ar ko, neaišku, jie yra išradingi. Man atrodo, kad jie mokosi iš V. Putino, iš Maskvos, kaip organizuoti mitingus, piketus, lygioje vietoje sukelti streiką. Jie, kaip pavyko seneliui perduoti anūkui partiją, taip nori prezidentūrą, Prezidento postą paveldėjimui atiduoti savo kandidatui. Čia yra žūtbūtinė kova. Jeigu šito nepavyks ir nelaimės konservatorių kandidatas, šita Landsbergių Lietuvoje sukurta imperija žlugs. Jūs tai supraskite, čia esminis dalykas, kodėl kurstomi mokytojai, kodėl, kad ir 20 mokytojų Švietimo ir mokslo ministerijoje, ir iš visų profsąjungų tik viena piketuoja, o keliamas toks triukšmas. Piketuojama tik dėl to, kad ji kurstoma, kad ji kurstoma tai daryti, ir bandoma padaryti, kad vyksta valstybės perversmas, kad valstybė pavojuje, kad reikia stabdyti biudžetą, keisti valdančiąją daugumą, kaip pasakė A. Kubilius, G. Landsbergis, – turi būtinai atsistatydinti premjeras! Štai, ko jie siekia. Siekia, jeigu kartais Prezidento rinkimuose dalyvautų premjeras S. Skvernelis, kad jis, kiek būtų galima, būtų sutryptas. Ar jūs šito nematote, čia yra šaknys šitos visos esmės, ką daro konservatorių klika! Aš sakau – klika, jie ne Lietuvai tarnauja. Ne veltui Seimas juos pripažino teroristine organizacija – atitinka absoliučiai visus teroristinės politinės organizacijos bruožus. Jie užvaldę teisėtvarką, kaip ir pasakė ponas V. Bakas, net prokuratūra jiems nekelia ikiteisminių tyrimų, nes jie valdo prokuratūrą. Jie užvaldę žiniasklaidą, kaip klasikinis modelis, ir kai reikia, čia susikviečia kokį 20 kamerų. Kai jie mosteli rankute, nė vieno laisvo žurnalisto nėra. Štai kaip yra.
Mato visuomenė šiuos reiškinius. Kas vyksta Lietuvoje, mato visuomenė. Bet slysta, ponai konservatoriai jums ir ponas Landsbergi, sukurta imperija iš po kojų. Slysta. Jūs dėl to esate isterijoje. Griebiatės už šiaudo. Imate mokytojus, juos darote įkaitais. Keliate chaosą Lietuvoje, ten, kur nebūtų galima sukelti, kad tik, kaip sakoma, paveldėtų postą jūsų Prezidentas…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega, laikas!
P. GRAŽULIS (MSNG). …jūsų kandidatas į Prezidentus.
PIRMININKĖ. Kviečiu K. Masiulį.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, taip, čia geras ėjimas pasiūlyti sprendimą, kuris praeityje buvo priimtas. Priimtas pačių socialdemokratų rankomis, dabar jie suskilę, bet tada buvo vienoje partijoje. Būtent šis sprendimas buvo reikalingas ir geras ir dabar tas sprendimas bus lakmuso popierėlis. (Balsai salėje) Ne P. Gražuliui, kuris tą patį anekdotą jau tūkstantį pirmą kartą kartoja. Petrai, bet kai trečią kartą kartoji tą patį anekdotą, gauni į liūlį. Nebejuokinga. Atsiprašau. Netrukdyk kalbėti. (Balsas salėje)
PIRMININKĖ. Petrai, nešauk! (Balsai salėje) Na leiskite žmogui kalbėti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ar galima, Petrai, kalbėti? Aš manau, kad yra geras sprendimas pakartoti tai, kas gydė anksčiau. Priimti tą vaistą, kuris anksčiau gydė. Juo labiau kad vaistas ne mūsų siūlytas, o Č. Juršėno. Mes išdrįstame siūlyti socdeminį vaistą valdžioje esantiems socialdarbiečiams sąjungoje su valstiečiais. Ar išdrįsite jūs jį priimti ir bandyti eiti tuo keliu, kuris gydo valstybėje krizę, tuoj pamatysime. Aišku, galima nekreipti dėmesio, kad jūsų emisarai, tokie kaip N. Puteikis, laksto pas tuos, kurie streikuoja, ir tik kelia gaisrus. O mes siūlome, kaip tą gaisrą užgesinti. (P. Gražulis: „Jūs ir sukūrėte tą gaisrą.“)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, diskusijos laikas baigtas. Dabar turime apsispręsti. Gali vienas – už, vienas – prieš, ar priimti rezoliuciją be pataisų. Atsiprašau, keturi – už, keturi – prieš. Už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau jums pacituoti Lietuvos švietimo profsąjungų priimtą pareiškimą 2009 m. gegužės 14 d., pavadinimas „Savivaldybėse prasideda teroras prieš mokytojus“.
„Lietuvos Respublikos Seimas šių metų gegužės 7 dieną patvirtino Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą. Šiuo įstatymu sumažintas mokinio krepšelio dydis 36 litais. Maždaug 95 % mokinio krepšelio sudaro mokytojų atlyginimas. Kai kuriose mokyklose, ypač ten, kur nėra profsąjungų, jau prasidėjo tikras teroras prieš mokytojus ir kitus švietimo darbuotojus. Verčiama savanoriškai eiti į nemokamas atostogas, nebemokama už pavadavimus, mažinami atlyginimai, Vyriausybė vis dar nenori vadovautis socialinės partnerystės principais. Svarbių švietimo darbuotojams socialinių, ekonominių klausimų eilinį kartą nederino su socialiniais partneriais. Grasinama atleidinėti žmones iš darbo, jei jie atsisakys paklusti.“
Štai tas veidas, kai jūs, kurie dabar teikiate šitą projektą, turėjote valdžios galias. Bet bet kokiu atveju aš siūlau valdantiesiems: nesivadovaukite principu, kas siūlo, bet įsiklausykite, ką siūlo, nes politikoje atsivertimas yra įmanomas, nesvarbu, kad jis įvyktų, kai esi opozicijoje. Bet iš tikrųjų valdančioji dauguma, kuri nori įtikinti, kad ji turi kitokį socialinį jautrumą negu iki jų buvusieji, tikrai pinigų papildomai nereikia, nes tai yra tie pinigai, kurie buvo nepanaudoti. Kai kas gali pasakyti, palaukite, mes tokiu būdu skatinsime, bet, man atrodo, mes kartu, pripažindami klaidas, parodysime savo jautrumą ir būtent parodysite jūs, valdantieji, kad jūs esate kitokie.
PIRMININKĖ. Prieš – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mieli kolegos, šiandien skamba toks įdomus palyginimas ar čia epitetas, ar kaip. Iš tiesų, klausiau rezoliucijos ir atkreipsiu dėmesį į paties autoriaus pasakymą, kad ši rezoliucija yra žodis žodin nurašyta nuo kažkada anksčiau pateiktos rezoliucijos. Ar nėra paradoksalu, kai kalbame apie švietimą ir lygiagrečiai kalbame apie plagiatą, kuris buvo pateiktas šiandien? Išties turiu tik pasakyti, kad mes nekalbame apie mokytojų krizę, bet kalbame apie kolegų konservatorių krizę, kai yra ne tik plagijuojami rezoliucijos tekstai, dėl ko jie patys visada baiminosi, bet lygiai taip pat matyti iš klausimų, kai, pateikus rezoliuciją, pirmiausia klausia savi kolegos. Tai iš tiesų atrodo, kad frakcijoje vyrauja absoliuti krizė ir jie neišsikalba per frakcijos posėdžius, yra kažkokia baimė ar dar kas nors. Išties, kolegos, kviečiu nepalaikyti šio plagiato ir pagaliau tikrai pradėkite dirbti.
PIRMININKĖ. N. Puteikis – už.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos valstiečiai, jūs galvojate, kad aš, balsuodamas už Tėvynės sąjungos parengtą rezoliuciją, remiančią streikuojančius mokytojus, pilu vandenį ant Tėvynės sąjungos malūno, bet jūs ką tik girdėjote, kai K. Masiulis labai aiškiai pasakė, kad mano agitacijos už streiką yra Kremliaus įtaka arba galimai kartu su Kremliumi aš čia veikiu. Noriu pasakyti, kad aš visada agitavau už didesnę algą. Kiek esu politikoje, pradėjau kaip savivaldybės tarybos narys, kiek esu Seime, aš visada tai dariau nuosekliai, dėl 2018 metų biudžeto projekto taip pat teikiau tokius pasiūlymus. Jūs, gerbiamieji kolegos valstiečiai, atmetėte mano pasiūlymą, todėl aš balsavau prieš 2018 metų biudžeto projektą.
Ir dabar ruošiuosi lygiai tą patį daryti, jeigu nebus numatyti padidinti viešajam sektoriui atlyginimai, kuriais galėtume vytis Lenkijos, Estijos ir Latvijos vidutinius atlyginimus. Jų ekonominė galia, BVP vienam gyventojui yra toks pat kaip ir Lietuvoje. Vadinasi, tiesiog neteisingai paskirstomas biudžetas. Jeigu jūs, visi Seimo nariai, galėtumėte pabūti ministerijų kancleriais nors tris dienas, jūs rastumėte kiekvienoje ministerijoje milijonus, kurie per daugelį metų susikaupė ir atiduodami geriems draugams, o ne viešajam sektoriui. Tai tuos milijonus reikia paimti iš nereikalingų viešųjų pirkimų ir atiduoti viešojo sektoriaus algoms didinti.
Todėl šitai rezoliucijai aš pritariu, bet tie, kurie galvojate, kad čia yra Tėvynės sąjungos renginys ar Tėvynės sąjungos organizuojamas mitingas, tai noriu pasakyti, kad sekmadienį mitinge jokie politikai jokių kalbų sakyti negaus, todėl sekmadienio mitingas nėra Tėvynės sąjungos renginys. Tuo labiau, kaip minėjau, K. Masiulis mano, kad mokytojų streikai yra Kremliaus inspiruoti. Bet už šią rezoliuciją reikia balsuoti, mes turime parodyti poziciją, kad remiame tai, kad viešojo sektoriaus algos būtų didinamos.
PIRMININKĖ.S. Jakeliūnas – prieš.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Skambėjo čia jau tos demagogijos, jau dveji metai girdime jas, bet tai, kas skamba šiandien, yra kulminacija turbūt. Kurstyti, skatinti, agituoti, inspiruoti ir sakyti: tai jūs nuraminkite streikuojančius, išspręskite problemas, o pakeliui sakyti, kad prie tų streikuojančių, tikimės, prisidės ir kiti, ir Medikų sąjūdis, ir kiti viešojo sektoriaus darbuotojai, yra veidmainystės ir demagogijos viršūnė. Kai tokie politikai susilieja su dalimi žiniasklaidos atstovų, kai per šiandien radijo transliacijas taip pat informuojama ir skatinama dalyvauti tose akcijose, kai susiliejama su šališkomis ir tendencingomis profsąjungomis… Ar normalu, kad švietimo sektoriuje yra šešios ar septynios profsąjungos? Apie kokį atstovavimą mes galime kalbėti, apie kokį dialogą ir su kuo mes galime kalbėti? Gal reikėtų susitarti, kad gali būti sektorinė profsąjunga arba kelios, bet turi būti kokia nors konfederacija, kad turi būti normali institucinė sąranga tų profsąjungų. Finansavimo klausimus mes sprendžiame ir išsprendėme pirmą kartą istorijoje tų profsąjungų, bet institucinės sąrangos dar neišsprendėme. Tai galima padaryti 20, 50, 100 tų profsąjungų, jas papirkinėti, jas agituoti ir taip spręsti savo politinės darbotvarkės problemas. Prieš tokias rezoliucijas, kurios inspiruotos ir yra tokių ketinimų… aš manau, negalima pasisakyti ir už jas balsuoti. Todėl siūlau elgtis atsakingai ir sąžiningai prieš save ir prieš tas pačias profsąjungas.
PIRMININKĖ. J. Olekas – už.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, aš iš tikrųjų kviečiu šiek tiek ramiau pasižiūrėti į tą situaciją. Netapsime bendresni, netapsime labiau tarnaujantys Lietuvos žmonėms, jeigu stengsimės kuo daugiau įžeisti vienas kitą. Pažiūrėkite, kas šitoje rezoliucijoje yra parašyta: įpareigoti kreiptis į Vyriausybę priimti konkrečius veiksmus dėl derybų pradžios, siekti, kad streikuojantiems mokytojams būtų atlyginta, ir priimti konkrečias priemones. Ar iš tikrųjų yra kas nors blogo? Aš tikrai galvoju, kad būtų… prisimindamas tą dešimties metų istoriją, kai buvo nelengva, irgi buvo streikuojama ir buvo priimta šita rezoliucija. Iš tikrųjų kaip institucija Seimas parodė tam tikrą kryptį. Šiandien premjeras, kalbėdamas ir per Vyriausybės valandą, taip pat kalbėjo apie galimas dedamas pastangas kažkaip tą krizę suvaldyti. Jeigu mes dabar nutrinsime ir pasakysime, kad čia ne tie pateikė rezoliuciją, užtai balsuojame prieš, tikrai įpilsime tam tikros alyvos į ten streikuojančių žmonių nuotaikas. Aš manau, kad mes… Tiesiog negirdžiu, nes tai, ką gerbiamas T. Tomilinas kalbėjo, šitoje rezoliucijoje tie dalykai atsispindi. Jis turėjo konkretesnių pasiūlymų, jis kalbėjo apie mokinių, klasės mažinimus, bazinio atlyginimo indeksavimą. Vargu bau ar bazinio atlyginimo indeksavimas šiuo metu veiktų, kadangi mes jau labai iškraipėme koeficientus ir mums reikėtų juos, ko gero, koreguoti ir žiūrėti, bet šita rezoliucija niekam tam neprieštarauja. Todėl aš vardan tos šiokios tokios taikos ir santarvės čia, Seime, kviesčiau priimti šitą rezoliuciją ir dirbti toliau kartu tų žmonių labui.
PIRMININKĖ. P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, aš manau, kad visiems labai akivaizdu, jeigu norime, kad mokytojai nestreikuotų, priėmus šitą rezoliuciją tikrai streikas, sukurstytas konservatorių, nesibaigs. Jeigu yra tikrai nuoširdus G. Landsbergis, paimkite telefoną, paskambinkite profesinių sąjungų lyderiui, sakykite: sudarė premjeras S. Skvernelis darbo grupę, prašau dalyvauti ir nutraukti streiką. Ir šiandien tą pačią valandą streikuotojai tikrai liausis streikuoti. Taip. Bet, deja, kai sako, kursto, kaip ir kalbėjo ponas S. Jakeliūnas, per žiniasklaidą, per visas priemones, važinėja Seimo nariai po mokyklas ir agituoja, kad mokytojai nesiliautų streikavę. Aš manau, tai yra kenkimas Lietuvos valstybei, griovimas jos pamatų ir, be abejonės, taip elgtis negalima. Tai pati geriausia cinizmo, veidmainystės politika. Tik man gaila, kodėl Lietuvos žmonės beveik per 30 nepriklausomybės metų niekaip neatpažįsta konservatorių melo. Niekaip! Kada tauta praregės? Konservatoriška propaganda žmones veikia beveik taip pat kaip sovietinė propaganda. Gal dar jinai klastingesnė, gudresnė. Sovietai nebuvo tokie klastingi, kaip dabar klastingi yra konservatoriai.
PIRMININKĖ. K. Masiulis – už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Senovės kinai turėjo tokį priežodį, kad jeigu miniai ką nors labai aiškiai aiškini, tai atsiras bent vienas žioplys, kuris nieko nesuprato arba suprato viską atvirkščiai. Tai štai, aš norėčiau N. Puteikiui paaiškinti, kad Rusija stengiasi Europos Sąjungos valstybėse ir Amerikoje kelti chaosą. Visaip inspiruoja radikalus ir, aišku, ten, kur yra neramumų, ten padės kokiais nors veiksmais tuos neramumus toliau kelti.
Aš nesakau, kad mokytojai neturi dėl ko streikuoti. Aš sakau, kad jie turi dėl ko streikuoti, bet jūs ten eiti ir fotografuotis prie mokytojų, juos raginti tai tikrai neturite ko. Jūs tiktai parazituojate mokytojų streiku, daugiau nieko kito nedarote.
Lygiai taip pat norėčiau tokiam veikėjui kaip K. Mažeika paaiškinti, kad vadyboje, medicinoje reikėtų stengtis būti neoriginaliam ir kopijuoti gerąją praktiką. Tai čia, mielasis, nemaišykite kūrybos sričių ir nevartokite „plagiato“ ir kitokių sąvokų tai terpei, kuriai jie netinkami. Plagijuokite, labai plagijuokite gerąją praktiką, kuri yra Europoje ir visur kitur. Mes siūlome nuplagijuoti gerąją Č. Juršėno praktiką ir tiek.
PIRMININKĖ. Prieš – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš labai rimtai siūlau įkurti tarp frakcijų darbo grupę dėl socialinio dialogo normalizavimo Lietuvoje, tikrai kviečiu ir konservatorius, ir liberalus, ir visus kitus. Dirbkime sistemiškai, tikrai vienos rezoliucijos, vieno teksto nepakaks nuraminti žmones. Toks jausmas, kad jūs norite tiesiog atsikratyti naštos.
Aš tik noriu priminti, kad jums, mieli konservatoriai ir šiaip įtakingi Lietuvos žmonės, dažnai pasirodantys antraštėse, niekada nerūpėjo profesinės sąjungos. Jūs niekada per daug nekalbėjote apie derybas. Žinote, kai mes priėmėme gyventojų mokesčio subsidiją profesinėms sąjungoms, prisiminkime, kas labiausiai tam priešinosi? Kiek atsimenu, ir ponas D. Kreivys, ir kiti įtakingi konservatoriai labai priešinosi tam. Šiandien tai gali būti vienintelė iš tikrųjų racionali galimybė padėti streikuojantiems mokytojams finansiškai. Ir aš dar kartą raginu žinomus Lietuvos žmones kreiptis į visuomenę, kad ji pradėtų tą procentą streikuojančiai profsąjungai aukoti.
Mūsų profsąjungos yra skirtingos – vienos moka komunikuoti gerai, kitos galbūt prasčiau, bet jos derasi, jos kalbasi, jos deda parašus. Mes turime gerbti ir tuos, kurie padėjo parašus, kurie dalyvavo darbo grupėse. Galbūt jie nesugebėjo pritraukti į savo posėdžius A. Tapino ir netapo tokie žinomi, bet, kolegos, nevaidinkite, kad jums kada nors rūpėjo profesinės sąjungos. Aš tikiuosi, kad pradės rūpėti ateityje, ir siūlau dirbti kartu.
PIRMININKĖ. Tokia gera gaida pabaigus pasisakymą gal ir balsuojame. (Balsai salėje) Kas už tai, kad priimtume rezoliuciją be pataisų, balsuojate už, kad turite kitą nuomonę, balsuojate prieš. Alternatyvus balsavimas. (Balsai salėje) Atsiprašau, sako, kad paprastas.
Balsavo 93: už – 41, prieš – 44, susilaikė 8. Nepritarta.
Dabar alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad redaguotume rezoliucijos projektą, balsuojate už, kas už tai, kad atmestume rezoliucijos projektą, balsuojate prieš.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 45, prieš – 48. Rezoliucijos projektas atmestas. Replika po balsavimo – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Gerbiamas Kęstuti Masiuli, aš tikrai vaikštau pas mokytojas, nakvojančias ministerijoje. Aš tikrai tai darau kas naktį. (Plojimai) Niekada gyvenime gali nebūti progos nakvoti su 15 moterų, bet aš tai darau po 24 valandos, kai išeina visi žurnalistai, todėl mano nuotraukų šitose scenose jūs nepamatysite. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. P. Urbšys – replika.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, mes kitą savaitę svarstysime etatinio mokytojų darbo apmokėjimo tobulinimą, nagrinėsime tuos projektus ir tikrai priimsime sprendimus. Priimdami sprendimus ir valdantieji pripažins, kad buvo padaryta klaidų. Suvesti vien tik į siaurą politinį interesą (kad mokytojai yra kvaili kaip avinų banda), kurį gali kelti viena ar kita politinė jėga, yra mokytojų pažeminimas. Ir dar kartą mes, politikai, parodome, kad esame nepakaltinami. Aš sutinku, kad dabar kažkas bando pasišildyti tuos politinius sumuštinius, – tai akivaizdu, bet negalima taip tyčiotis iš mokytojų ir žeminti juos Seimo posėdžių salėje.
PIRMININKĖ. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų tai buvo rimtas dalykas, nes mokytojai patys kelia klausimą, ar tikrai bus kompensuotos tos dienos, per kurias jie nedirbo, bet nedirbo dėl problemų, kurios buvo sudarytos čia, parlamente. Rezoliucijoje buvo pakankamai rimtų dalykų, kurie būtų palengvinę ir pačiai Vyriausybei sprendimus. Jūs pažiūrėjote į tą visai normalią rezoliuciją kažkokiu kitokiu požiūriu – neva ją pateikė ne tie. Ir jūs galite registruoti tokią rezoliuciją, ir palengvinti problemos sprendimą. Siūlau viską vertinti objektyviai, o ne iš pozicijos.
PIRMININKĖ. Dėkui. Gerbiami kolegos, toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Liesys.
16.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XIII-1482 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2982 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF). Laba diena, mieli kolegos. Tęsiame posėdį. Siūlau svarstyti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XIII-1482 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektą Nr. XIIIP-2982. Priėmimas. Pristato, gerbiamas J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, gerbiamas pirmininke, gal po šitų įnirtingų mūšių ir debatų galėsime surasti kiek bendresnę kalbą. Aš noriu pristatyti Seimo nutarimą dėl įtraukimo į darbotvarkę Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Kaip žinote, šis projektas yra apie tai, kad iki 2018 metų egzistavo tvarka, kai savivaldybės dėl Seimo ir Vyriausybės priimtų sprendimų netekdavo gyventojų pajamų mokesčio dalies, joms tą dalį centrinė valdžia – Vyriausybė kompensuodavo. Šiais metais tvarka buvo pakeista ir kompensuojama tik pusė prarastų lėšų. Manau, kad jūs kiekvienas turėjote galimybę, ypač vienmandatininkai, pasikalbėti su savo merais, susitikti ir išsiaiškinti tą situaciją dėl priimamų ir čia mūsų jau diskutuotų sprendimų, net ir mokytojų problemų, kai dalis mokyklų darbuotojų, kaip profesorius K. Glaveckas nurodė, beveik pusė, kurie dirba mokyklose, nėra pedagogai. Jiems iš klasės krepšelio darbo užmokestis nemokamas, todėl mokama iš savivaldybės biudžeto. Mes matome, kad daugiausia būtent tiems žmonėms tas atlyginimas ne didėjo, o net kartais ir mažėjo dėl to, kad visos buvusios mokinio krepšelio lėšos, dabar virtusios klasių krepšeliais, skiriamos mokytojų atlyginimams.
Todėl tikrai, man atrodo, negalime praleisti progos ir galimybės pataisyti šią situaciją. Juo labiau kad visų savivaldybių merai, Lietuvos savivaldybių asociacija rado tokį kompromisą, kurį siūlo, kad ne visos šimtu procentų netektos lėšos būtų kompensuojamos, bet jie sutinka, matydami valstybės biudžeto situaciją, prisiimti 20 % naštą savivaldybėms ir prašo bent 30 % daugiau kompensuoti tų praradimų.
Girdėdami, kas čia dedasi, ir girdėdami tas kalbas, kad yra įtampų, kad reikėtų kaip nors suamortizuoti ir parodyti gerą valią, aš manau, mes tikrai turėtume bent pradėti svarstyti šį projektą. Galų gale kaip dar didesnį kompromisą galėtume sakyti, kad tokia tvarka grįžtų ne nuo 2019, o nuo 2020 metų. Todėl aš labai prašau jūsų leisti pateikti šį projektą, nes kitaip mes tą priešpriešą didinsime ir tikrai nesulauksime nei mūsų rinkėjų palaikymo, nei mūsų žmonių supratimo, kodėl mes negalime padaryti tų darbų, kurie, atrodo, buvo daromi, buvo labai logiški. Todėl kviečiu po pateikimo pritarti šiam nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis, nepalikite tribūnos, jūsų užsirašė klausti J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, kaip jūs manote, kieno didesnės galimybės dėl kompensavimo? Šiandien numatyta 50 ir 50, vadinasi, tiek valstybės, tiek ir savivaldybės galimybės lyg ir sulygintos. Kokios būtų galimybės valstybės, lyginant su savivaldybių biudžetais?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, kolega, už klausimą. Faktinė situacija yra tokia, kad savivaldybių biudžetas konsoliduotoje biudžeto dalyje sudaro mažiau negu 20 %. Tai padalyti netektį per pusę, man atrodo, yra neteisinga. Tas, kas turi didesnę dalį, tas didesne dalimi turėtų prisidėti ir prie tų netekčių. Juo labiau kad tai, kaip sakiau, susidaro ne dėl savivaldybių sprendimų. O ši pasiūlyta proporcija, aš manau, yra kompromisinė bent iš dalies ir galėtume su tuo mes sutikti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar vienas nori jūsų paklausti gerbiamas S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui. Gerbiamas kolega, žinome rūpestį ir visiems jis suprantamas, kad savivaldybės neturėtų kažkokių problemų, netekčių, nes neapibrėžtumas ekonomikos šioks toks tikrai yra ir jis galbūt didės. Bet šiandien priešpiet buvo pristatytas projektas, jam buvo pritarta, Biudžeto ir finansų komitete mes bendru sutarimu per pietų pertrauką taip pat jam pritarėme. Ar jūs nemanote, kad bent jau šiuo etapu, artimiausiems metams problemos yra išspręstos, o ilgainiui, kaip metodiką tobulinti, keisti, yra sudaryta Seimo valdybos sprendimu tarpinstitucinė, tarpfrakcijinė darbo grupė, galbūt joje galima dalyvauti ir jūsų siūlymus, ir kitus siūlymus ten aptarti? Ar nemanote, kad galbūt šis jūsų pasiūlymas galėtų net sutrikdyti procesą, nes laiku jau sunku besuspėti būtų prašyti išvadų, vertinimų ir jungti ar nejungti, nes gali kilti problemų greitai priimti galutinai tą, ką mes jau čia nusprendėme ?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega. Šiandien priimtas sprendimas, už jį aš taip pat balsavau, manau, yra teisingas sprendimas, bet jis kalba tik apie pačią smulkiausią dalį, kur po keliolika ar keliasdešimt tūkstančių yra sumažėjimas, nes jis nesprendžia gyventojų pajamų mokesčio netekčių. Jis sprendžia tik išlyginimą, kad tos 48 savivaldybės, kuriose buvo jau ne tik kad ne augimas, bet ir sumažėjimas, (…). Mano siūlymas ir prašymas jums leisti pateikti šitą projektą, kad jūs turėtumėte oficialų pasiūlymą ir komitete galėtumėte apsvarstyti, nes kol projektas nepateiktas, jūs tokių projektų net nesvarstote.
Todėl aš siūlau turėti siūlymą, kuris ateina ne iš mano kokios nors asmeninės autorystės, bet ateina iš Lietuvos savivaldybių asociacijos, tų žmonių, kurie dirba, kad mes sugrįžę į savo rinkimų apygardas, ypač, kaip sakau, vienmandatininkai, galėtume pasakyti – taip, mes svarstome ir tokį variantą. Koks bus galutinis sprendimas, pamatysime, ir aš sakiau, ir jūs sakėte, kad galbūt ateityje, jeigu tikrai pamatysite komitete, kad negalima to padaryti, nes dabar dar yra ta stadija, kada dar galima svarstyti, dar mes turime iki biudžeto priėmimo laiko ir kaip tik dabar tų dalykų yra svarstymo metas.
Būtų buvę, aišku, geriau, jeigu aš būčiau tą padaręs praeitą savaitę jums leidus, deja, tokio sutikimo praeitą savaitę aš negavau, dar būtume turėję papildomo laiko. Todėl kviečiu šiandien sutikti su projekto pateikimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, dėl vedimo tvarkos. Prašau.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mes dabar kalbame tik dėl programos, ar ne?
PIRMININKAS. Taip.
A. DUMBRAVA (TTF). O dabar suprantu, kad gerbiamas J. Olekas atsakinėja į tą klausimą, kuris jau būtų teikiamas siūlymu. Tai kiek laiko mes prarandame ir Seimo nariai turėtų būti atidesni žiūrėdami, ką mes svarstome. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už pastabą. Motyvai. Gerbiamas E. Pupinis – už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, praeitą kartą mes negražiai pasielgėme, tiksliau, dauguma negražiai, nes neleido netgi pateikti įstatymo projekto. Šiandien siūlau nedaryti tokios klaidos, būkime vieni kitiems pakantūs, bent šiek tiek gerbkime vieni kitus ir leiskime bent jau pateikti. Siūlau priimti šį nutarimo projektą ir svarstyti po to iš esmės įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas S. Jakeliūnas – prieš.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). J. Olekas paminėjo čia, ir savivaldybių pozicija iš esmės išreikšta, savivaldybių pozicija žinoma, ji dalyvauja toje darbo grupėje ir ten šitas siūlymas ir kiti siūlymai bus aptariami. Kviesčiau J. Oleką ir kitus prisijungti. Kadangi biudžeto priėmimas bus už kelių dienų, mes tikimės, todėl logistiškai ir dėl laiko neįmanoma to integruoti. Be abejo, problemas reikia spręsti, geriau turėti tinkamo laiko dėl jų diskutuoti ir išspręsti, kad nebūtų skubos. Todėl siūlau šiandien nepritarti.
PIRMININKAS. Dėl sesijos darbų programos papildymo buvo pateikimas. Balsuojame, nuomonės išsiskyrė. Vyksta balsavimas.
Užsiregistravo 81 Seimo narys, balsavo 81: už – 34, prieš – 31, susilaikė 16. Po pateikimo nepritarta.
E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Aš noriu atkreipti dėmesį į pono S. Jakeliūno repliką. Ji gal ir teisinga, kad dabar mes nebespėjame, nes gruodžio 11 dieną biudžeto priėmimas, bet buvo du šansai suspėti, jeigu mes būtume norėję. Vienas variantas – svarstyti biudžetą gruodžio 18 dieną, kitas šansas – reikėjo praėjusią savaitę pradėti svarstyti šitą J. Oleko, mano ir kitų pateiktą projektą, tai tikrai būtume suspėję. Dabar gi atmetė praėjusią savaitę ir sako – laiko nebeliko. Laiko buvo, valios svarstyti nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra alternatyvus siūlymas: ar atmesti, ar siūlyti teikėjams tobulinti. Jeigu balsuojame už, tai tobuliname, jeigu turime kitą nuomonę, spaudžiame kitaip. Balsuojame, vyksta balsavimas. Kolegos, rimties!
Užsiregistravo 80, balsavo 77: už – 37, prieš – 40. Projektas atmestas.
J. Sabatauskas – dėl vedimo tvarkos?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …balsavimo. Replika po balsavimo, gerbiamas pirmininke.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, žiūrėkite, už ką mes dabar balsavome. Tie, kurie nepritarė net tai galimybei pristatyti projektą, atmetė net, kad įrašytume į darbų programą, paliko 48 savivaldybėms bado dietą. Šiandien mes svarstėme ir kitą savaitę žadame priimti biudžetą, pagal kurį dėl GPM nustatytų lengvatų kitais metais savivaldybės neteks, įvairiais skaičiavimais, nuo 300 iki 500 mln. Pagal šią metodiką nustatoma, tai dabar Vyriausybė siūlo, kad netektų pajamų 50 % kompensuoja pačios savivaldybės, o tik 50 % valstybė, bet dėl valstybės priimtų sprendimų, dėl Seimo ir Vyriausybės priimtų sprendimų savivaldybės neteks šitų pajamų. Vadinasi, negalės… Galbūt padidins mokestį už vaikų popamokinį ugdymą, už treniruotes, už muzikos mokyklą, dailės mokyklą, už kitas viešąsias paslaugas, kurioms trūks pinigų.
PIRMININKAS. Dėkojame Juliui už nuomonę.
17.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XIII-1482 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2946 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas projektas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XIII-1482 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2946. Pranešėja – G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Laba diena. Aš pasistengsiu trumpiau. Pristatau nutarimo projektą, kad įtrauktume į sesijos darbų programą Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Jeigu pritarsite, pristatysiu patį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimų nėra, dėl motyvų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galima. Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Nėra, irgi nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
Kartoju, priėmimas. Nėra užsirašiusių. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 85: už – 43, prieš – 12, susilaikė 30. Pritarta. Atsiprašau, priimta. (Gongas)
Gerbiama Skaiste, prašom pateikti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo projektą Nr. XIIIP-2904.
17.15 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2904 (pateikimas)
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš tik noriu priminti, nes visai neseniai turbūt daugelis iš Seimo narių gavote kreipimąsi iš tam tikro gyventojo, kuris kreipėsi dėl jį ištikusios bėdos. Jis verčiasi individualia veikla, tačiau pasunkėjus piniginei situacijai kreipėsi į savivaldybę dėl socialinės pašalpos gavimo ir taip pat dėl nemokamo maitinimo savo vaikams. Jam buvo pasakyta, kad jo individualios veiklos pajamos yra didesnės nei nustatytas dydis pašalpai gauti, ir nemokamo vaikų maitinimo jis taip pat negavo. Kreipimosi pagrindas buvo tas, kad iš tikrųjų, kai nustatoma, ar žmogus turi teisę gauti piniginę socialinę paramą gaudamas atlyginimą, žmogus vadovaujasi tuo, kokio dydžio atlyginimą jisai gauna, o įskaitant į pajamas individualios veiklos pajamas, įskaitomos visos pajamos, kurias jisai gauna. Individualios veiklos pajamos išties yra pinigų srautas, kuris ateina į žmogaus sąskaitą, tačiau tai nėra atlyginimas, kuris žmogui lieka. Toks labai paprastas pavyzdys. Jeigu, pavyzdžiui, žmogus užsiima gėlių prekyba, parduoda gėlių už 500 eurų, tačiau 300 eurų išleidžia toms gėlėms nupirkti, kad vėliau jas galėtų parduoti, tai iš tikrųjų tas, kas jam lieka pragyvenimui, yra ne 500 eurų, kurie būtų laikytini jo individualios veiklos pajamomis, tačiau tie 200 eurų, iš kurių jam iš tikrųjų yra sunku pragyventi.
Todėl tas kreipimasis buvo natūralus, kad iš tikrųjų tai diskriminuoja žmones, besiverčiančius individualia veikla, o ne dirbančius pagal darbo sutartį. Išties, jeigu imtume pavyzdį, kaip yra tvarkomasi pagal kitus įstatymus, tai, pavyzdžiui, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas traktuoja apmokestinamąsias pajamas taip: yra imamos individualios veiklos pajamos ir iš jų arba atimamos sąnaudos pagal faktą žmogui pateikus dokumentus arba pasirenkamas kitas variantas, lengvesnis, tai yra leidžiama atskaityti 30 % individualios veiklos pajamų kaip sąnaudas, ir tam nebūtina pateikti jokių dokumentų. Šiuo atveju buvo galima, suvienodinant sąlygas besiverčiančių individualia veikla ir gaunančių pajamas pagal darbo sutartį, buvo turbūt galima pasirinkti du modelius: arba paprašyti, kad žmogus pateiktų savo sąnaudas pagrindžiančius dokumentus, arba tiesiog pasirinkti tą modelį kaip gyventojų pajamų mokesčio atveju – tiesiog leisti atskaityti 30 % tų pajamų, nepateikiant jokių dokumentų.
Iš principo pasirinktas būtent šitas modelis, nes žmogus savo sąnaudas deklaruoja praėjus metams, pateikdamas Gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją, o piniginė socialinė parama yra skiriama atsižvelgiant į vos pastarųjų kelių mėnesių gyventojų pajamas ir pateikti sąnaudas pagrindžiančius dokumentus būtų pakankami sudėtinga, todėl siūlome suvienodinti sąlygas: leisti atskaityti 30 % individualios veiklos pajamų, traktuojant jas kaip sąnaudas, tiesiog nustatyti, kad žmogaus pajamomis laikytinos 70 % individualios veiklos pajamų, kad iš tikrųjų sunkiai besiverčiantys žmonės galėtų pretenduoti į piniginę socialinę pašalpą ir taip pat į nemokamą maitinimą savo vaikams.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. V. Ačienė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, jūs ką tik minėjote, kad vykdant individualią veiklą pajamos yra apskaitomos dvejopai. Viena, kai iš pajamų yra išminusuojamos išlaidos, susijusios su vykdoma veikla, ir lieka grynasis rezultatas, antrasis atvejis, kai yra apskaičiuojama 30 % pajamų nuo gautų pajamų. Yra du atskaitymo būdai, tačiau jūsų siūlymas yra tik vienai kategorijai, vykdančiai individualią veiklą. Kodėl būtent tik vienai kategorijai? Tuo tarpu kita kategorija žmonių, kurie taiko kitą apskaitos būdą, lieka kaip ir nuskriausta?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Jinai nėra nuskriausta, tačiau abiem jiems būtų taikomas 30 % atskaitymo modelis, tiek vieniems, tiek kitiems. Tiems, kurie deklaruoja sąnaudas metų pabaigoje, ir tiems, kuriems atskaitoma, tiesiog pasako, kad 30 % yra jų sąnaudos. Toks modelis pasirinktas, kaip minėjau, dėl to, kad paprasčiausiai labai sunku administruoti, kadangi piniginė socialinė parama yra skiriama atsižvelgiant į pastarųjų kelių mėnesių žmogaus pajamas, tuo tarpu žmogus deklaruoja metų pabaigoje kitais metais apie savo praėjusių metų sąnaudas. Todėl iš tikrųjų nustatyti per pastaruosius kelis mėnesius jo patirtas sąnaudas būtų labai sudėtinga, reikėtų turbūt sukurti naują administracinį mechanizmą, kuris, mano nuomone, būtų perteklinis. Todėl geriau pasirinkti modelį taikyti tą 30 % atskaitymo principą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Gerbiama pranešėja, ar jūs nemanote, kad reikėtų čia galbūt plačiau pažiūrėti? Ir tie terminai labai painiojami. Daugelis painioja pajamas su įplaukom, kas ir čia yra. Įplaukos – visa tai, kas už tą veiklą įplaukia į sąskaitą arba ta veikla užsiimančio žmogaus gaunama už tą veiklą. O pajamos – tai jau viskas, atskaičius, kaip jūs ir minėjote, visas išlaidas. Bet čia yra buhalteriškai labai dažnai vartojama vienodai. Ar nereikėtų pagalvoti, kaip atskirti tuos du dalykus, tuos du terminus? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Iš principo, kai mes pasiūlėme šitą įstatymo projektą, įregistravome, taip, iš ekonomistų irgi atėjo pasiūlymas, kad vertėtų visuose įstatymuose aiškiau apibrėžti pajamų sąvoką, nes tikrai labai daug žmonių painioja, kas yra pajamos, kas yra įplaukos ir kas yra iš tikrųjų žmogaus atlyginimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimai išseko, liko motyvai. Už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, problema tikrai labai reali, šita vieta yra nesutvarkyta iki galo, todėl siūlau pradėti svarstymą. Man atrodo, ir Vyriausybė pareikš savo nuomonę, ir tikrai tą problemą reikia spręsti, nes tai yra ne vieno žmogaus prašymas.
PIRMININKAS. Ačiū už pateiktą nuomonę. Gerbiami kolegos, galime priimti bendru sutarimu? Pritarta. Ačiū. Po pateikimo pritarta, lieka apsispręsti dėl laiko. Kito nėra, kaip tik pavasario sesija. Ar galime bendru sutarimu pritarti pavasario sesijai? Galime. Ačiū, pritarta.
Dabar komitetai. Kaip pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Per šoninį mikrofoną repliką sako gerbiamas T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Pirmiausia aš norėčiau padėkoti kolegei už tikrai gerą iniciatyvą, mes visi linkėdami pritariame. Tiesiog noriu paprašyti Vyriausybės išvados, kadangi tai yra ekonominis, finansinis klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl Vyriausybės išvados pritariame bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.23 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1554(2) (pateikimas)
Kitas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1554(2). Pranešėjas – gerbiamas J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, tai jau gana senokai mūsų nagrinėjama tema, šitas įstatymo projektas buvo registruotas net sausio mėnesį. Šiandien turbūt girdėjote finansų ministro pranešimą, kad kitų metų biudžeto projekte yra numatyta 9 mln. kompensuoti pridėtinės vertės mokesčio nesurinkimą dėl medienos ir medienos atliekų, naudojamų kūrenti individualius gyvenamuosius namus.
Kaip žinote, pernai panašiu laiku mes priėmėme lengvatos pratęsimą centriniam šildymui. Ir dėl to, kad beveik pusė vartotojų naudoja ne centrinį šildymą, o kūrena patys namuose, yra siūloma, kad pridėtinės vertės mokesčio lengvata, lengvatinis 9 % tarifas, būtų taikomas ir medžio ir medžio atliekų bei kitų biokuro rūšių kurui. Todėl kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, kad pristatėte. Turime klausimų. S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kolega, jeigu neklystu, analogiškas pridėtinės vertės mokesčio siūlymas jau buvo apsvarstytas ir mūsų komitete. Aš asmeniškai skeptiškas dėl visų tų lengvatų, bet jau sprendimai kaip ir priimti. Gal jūs galėtumėte prisijungti prie tos iniciatyvos, nes ten ir sąvokos patikslintos, ir panašiai? Ar čia ko nors aš nesuprantu, kuo skiriasi šie projektai?
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, projektai yra panašūs. Vardinimas, kurios kuro rūšys yra įtraukiamos… Pirmajame variante mes buvome įrašę daugiau: medžio briketus ir malkinę medieną, ir atliekas, bet Teisės departamentas pataisė arba siūlė mums pataisyti savo variantą. Kaip sakiau, mūsų variantas buvo registruotas sausio mėnesį. Kitas variantas, apie kurį jūs kalbate, buvo užregistruotas birželio mėnesį. Dabar, mano žiniomis, taip pat Teisės departamentas siūlo priartėti prie mūsų varianto, tad aš siūlyčiau dabar pritarti ir mūsų jau artimesniam Teisės departamento pasiūlymui, jo pritartam variantui, galbūt jūsų komitete suderinti ir pateikti vieną, kad nebūtų ginčų dėl autorystės ir panašių dalykų.
PIRMININKAS. Ačiū. Nori klausti J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, Teisės departamentas netgi papildomai atkreipė dėmesį, kad PVM direktyvos 98 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad valstybės narės gali taikyti lengvatinius tarifus tiekiant nustatytų kategorijų prekes ir teikiant paslaugas, ir ne tik dėl medžių pjuvenų, bet ir grūdinių atliekų, kultūrų atliekų, spalių, šiaudų ir taip toliau. Aš suprantu, kad direktyvai šis projektas neprieštarauja, atvirkščiai.
J. OLEKAS (LSDPF). Kaip sakiau, mes bandėme pataisyti pagal Teisės departamento išvadas. Dar galbūt galima labiau jį apibendrinti, bet aš galvoju, kad komitete tai būtų galima padaryti – suderinti abu projektus, dėl kurių Teisės departamentas turėjo tam tikrų pastabų.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam pranešėjui. Motyvai už – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, vienas projektas kitam netrukdo. Jeigu šiek tiek šis projektas papildo aną projektą, juos svarstymo stadijoje ar pagaliau priėmimo stadijoje galima sujungti, čia didelių problemų nesudaro nei pagrindiniam komitetui, kuris svarstys, nei pagaliau Seimui. Bet didžiulė nauda būtų tiems žmonėms, kurie šiandien turi mažas pajamas ir šildo būstą patys tais produktais, kurie išvardinti įstatymo projekte. Manau, kad tai bus ypač didelė paspirtis kaimo vietovėse, pagaliau ir miestuose, miesteliuose gyvenantiems žmonėms, kurie priversti patys gaminti šilumą, nes miesto ar rajono savivaldybės nesugeba užtikrinti jiems centralizuoto šildymo. Čia būtų didelė pagalba tiems žmonėms, kurie gyvena ant skurdo ribos.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Aš tikrai pripažįstu autorystę arba bendraautorystę šitos iniciatyvos – ir J. Oleko ir kitų kolegų, tačiau, kolegos, kad nebūtų atvirkščiai. Vėlgi dėl to paties laiko ribojimo dabar nežinau, ar mes bespėtume komitete apsvarstyti. Jeigu pradėtume tą procesą, kad neatsitiktų kokių nors techninių arba juridinių kliūčių ir kad šis priėmimas apskritai galėtų sustoti… Negalime priimti biudžeto nepriėmę mokestinių įstatymų. Kadangi iniciatyva iš esmės sutampa, dėl tam tikrų detalių galbūt galima būtų diskutuoti ateityje, jeigu reikėtų dar ką nors tikslinti, kitoje sesijoje, tai šiuo atveju, jau pripažinus, kad iniciatyva įgyvendinama, būtent konkrečiai šiam siūlymui nebepritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsiskyrė. Balsuojame. Vyksta balsavimas.
Užsiregistravo 79, balsavo 79: už – 31, prieš – 22, susilaikė 26 Seimo nariai. Po pateikimo nepritarta.
Siūlau balsuoti alternatyviai – ar mes siūlysime iniciatoriams tobulinti, ar atmesime. Už tobulinti balsuojate už, jeigu turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 79, balsavo 79: už – 31, prieš – 48. Projektas atmestas.
Kitas projektas – Nr. XIIIP-3005 dėl Seimo V sesijos darbų programos, bet aš nematau pranešėjo gerbiamos A. Bilotaitės. Yra. Mes negalime jums leisti pristatyti, nes nutarimą pasirašė tik A. Bilotaitė ir nėra surinkta parašų dėl kito, dėl kurio reikia 29 Seimo narių parašų.
17.32 val.
Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2399 (pateikimas)
Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2399. Pranešėjas – gerbiamas J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, jūsų teismui teikiamas Lobistinės veiklos įstatymo projektas. Šiuo metu galiojančio įstatymo redakcijoje yra išlikę dar nemažai neaiškių nuostatų, o praktikoje faktiškai dauguma nesilaiko įstatymu nustatytos lobistinės veiklos deklaravimo tvarkos. Įstatymo vykdymą, kaip žinote, prižiūri Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ir tokią situaciją iš esmės toleruoja, ir nesiima veiksmų, todėl yra keistinos šios įstatymo nuostatos.
Yra labai plačiai apibrėžtas asmenų, kuriems gali būti siekiama daryti įtaką, ratas – ne tik politikai, bet ir žmonės, kurie priima administracinius sprendimus. Labai platus pats lobistinės veiklos apibrėžimas. Lobistinės veiklos, kaip žinome, negalima vykdyti neįregistravus lobistų ir nesumokėjus nedidelio mokesčio. Jei lobistinė veikla vykdoma neįsiregistravus lobistui, yra patraukiama administracinėn atsakomybėn. Kita vertus, nėra numatyta pareigos patiems politikams deklaruoti ir viešai skelbti apie veiklą, kuria buvo siekiama jiems daryti įtaką.
Mūsų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, išnagrinėjęs (kaip komisija veikdamas) įvairią įtaką, galimą daryti politikams, pabrėžė, kad būtina tobulinti Lobistinės veiklos įstatymą. Deja, praėjo pusę metų ir tokio naujo pasiūlymo nėra, todėl remdamasis „Transparency International“, Vilniaus politikos analizės instituto siūlymais teikiu jums šį įstatymo projektą ir prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų nori klausti V. Bakas. Deja, nematau. Nori klausti J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, nors jūsų projektas yra įregistruotas ir pateiktas remiantis „Transparency International“ Lietuvos skyriaus siūlymais, žiūriu, Teisės departamentas vis tiek suabejojo, kad atseit tas ratas asmenų, kuriems būtų laikoma pareiga deklaruoti arba, tiksliau, prieš kuriuos lobistai galėtų… kurie būtų laikomi, kad lobistai jiems daro įtaką, tas susiaurinimas kažkodėl šiek tiek kritikuojamas. Kaip jūs manote, kodėl jūsų projektas yra geresnis negu dabartinis būtent šiuo aspektu?
J. OLEKAS (LSDPF). Jeigu iš tikrųjų šiuo aspektu mes vertiname, pernelyg dideliame rate tiems, kuriems taikomas Lobistinės veiklos įstatymas, paskęstama, nes pagal dabar galiojantį įstatymą, jeigu žmonės dalyvauja, sakykim, diskusijoje Seime, tai jie visi turėtų deklaruoti kaip lobistinį poveikį, jeigu yra darbuotojai, tie, kurie daro. Jeigu kreipiamasi dėl tam tikrų, sakykim, licencijų, leidimų pratęsimo, vėlgi jau yra lobistinė veikla. Toje daugumoje kreipimųsi, daugumoje informacijos iš tikrųjų tos lobistinės veiklos mes ir nematome. Todėl siūlymas yra, kaip minėjau, ateinantis ir iš tarptautinių organizacijų, vis dėlto apsibrėžti tą ratą, kad mes galėtume efektyviai kontroliuoti ir turėti didesnį skaidrumą sprendimų priėmimo metu.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymą. Jūsų nori klausti G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Aš norėjau paklausti pranešėjo. Jūs tikriausiai nežinote, kad pusę metų su ta pačia organizacija „Transparency International“ Teisingumo ministerija, nevyriausybininkai, pramonininkai ir visos kitos suinteresuotos institucijos dirbo prie šio įstatymo projekto, kuris bus pateiktas kitą savaitę.
Bet užbėgdama už akių aš noriu paklausti, kodėl vis dėlto jūs išplečiate įvairių interesų grupių, pavyzdžiui, deklaravimą prisidengiant viešojo intereso gynimu? Juk visos nevyriausybinės organizacijos, pavyzdžiui, asociacija „Berželis“ gali kažką padaryti, bet ji turės ir deklaruoti kažkokius pseudosantykius?
J. OLEKAS (LSDPF). Ne, pseudosantykių tikrai nereikia deklaruoti. Reikia deklaruoti tuos santykius, kuriais daromas poveikis įstatymo priėmimo arba įstatymo stabdymo… ir tokiu atveju, kaip aš sakiau, mes turime atvirkščią priekaištą, kad mes susiauriname ir nesakome, kad kiekvieną kartą reikia šį kontaktą deklaruoti.
O dėl to, kad galbūt kas nors pateiks ateity, galbūt, bet vėlgi mūsų projektas registruotas jau turbūt keletas mėnesių ir jis laukia pateikimo. Galbūt kam nors ta registracija padėjo, nes šiandien mes matėme, kad projektas paguli užregistruotas Seime tris, keturis mėnesius ar pusę metų, tada atsiranda kitas ir tas kitas keliauja čia, į Seimo plenarinį posėdį. Tokia dabar yra valdančiųjų mada, kas nelaikoma plagiatu.
PIRMININKAS. Jūsų klausia gerbiamas A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, išties jūs turite turbūt vieną didžiausių patirčių parlamentinės veiklos. Šiuo atveju atstovaujamąją valdžią bandoma atriboti nuo delegavusios ją visuomenės, taip pat ir verslo subjektų. Dabar būsime užsidarę, apsitvėrę spygliuota viela, išsikasę apkasus, patys sau protingi, negirdėsime visuomenės, kuriai atstovaujame. Ir vien dėl tos priežasties, kad reikės ir vienai, ir kitai pusei deklaruoti. Mes tada priiminėsime teisės aktus pagal savo supratimą, o tikrasis lobizmas, anksčiau darytas medžioklėje, teniso kortuose, galbūt daromas apskritai ne Lietuvoje, už Lietuvos ribų, tikrasis lobizmas. Mes turime įvairių iš ten ateinančių interesų, o čia dabar bandome mušti patys save – ar neatrodo jums, kad tai yra sadomazochizmas? – bandome izoliuoti, apriboti parlamentinės valdžios apskritai funkcijas, uždėdami jai papildomą naštą.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, kolega, už klausimą. Nežinau, ar jūs suspėjote perskaityti projektą, bet šiuo projektu kaip tik stengiamasi šiek tiek sumažinti ir ratą, ir įtaką, ir, kaip jūs sakėte, mažiau apsiversti ir mažiau save plakti, bet ne per mažai, tiek, kiek reikia, kad informacija būtų pateikiama skaidriai.
PIRMININKAS. Gerbiamas A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, mums, kaip Seimo nariams, rašo daug labai aktyvių piliečių, pavyzdžiui, ponas G. Gemskis aktyviai dalyvauja. Ar, priėmus šitą įstatymą, jis turėtų registruotis kaip lobistas?
J. OLEKAS (LSDPF). Žiūrint, ką rašo. Jeigu jis bandys daryti… Manau, kad kiekviena iniciatyva, jeigu tai yra piliečio iniciatyva, yra ne lobisto iniciatyva. Lobistinė veikla yra tada, kada atstovaujama tam tikros grupės interesams ir bandoma paveikti viešąjį… Bet kiekvienas pilietis turi iniciatyvos teisę taip, kaip turi kiekvienas Seimo narys teisę. Manau, kad tokiu atveju mes kaip tik pagal šitą įstatymo projektą būtent išvengtume tokio biurokratizmo kovoje su korupcine veikla.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Motyvai už – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų siūlau pritarti įstatymo projektui, kuriuo būtų patikslintas tiek lobistinės veiklos apibrėžimas, tiek asmenų, kuriems daromas lobistų poveikis, kuriems stengiamasi daryti įtaką, tiek pačių patikslinama lobistų… užsakovo apibrėžimas. Ir to nesugalvojo Seimo nariai patys, o būtent tas buvo aptarta su tarptautinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovais. Čia būtent jų siūlymai tokie, jie mato iš to didelę naują. Manau, kad nuo to bus tik geriau. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – V. Bakas. Nematau. V. Simulikas.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Mieli kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad teks labai rimtai padirbėti identifikuojant mums rašančius elektroniniu būdu, paprastuoju būdu žmones. Manau, kad visi pažįsta gerbiamą G. Gemskį, tai lobistas aštuntuoju kubu, nežinau, kaip jį reikės mums identifikuoti, nes jis daro spaudimą visiems Seimo nariams. Kiek Seimo nariai pasiduoda tam spaudimui, arba jo įtakai, registruodami įvairias įstatymo pataisas, tiek spaudimo ir yra. Noriu pabrėžti, kadangi čia vyksta didžiuliai debatai, kad aš, kaip komiteto pirmininkas, kreipiausi į Informacijos analizės skyrių ir gavau pirminę informaciją, tikrai su visais pasidalinsiu. Plius jie atlieka analizę, kaip yra Europos Sąjungos institucijose, kaip yra Europos Parlamente, kaip yra kitose moderniose, šiuolaikiškose vakarietiškose valstybėse. Tikrai, kolegos, gausite tą informaciją visi elektroniniu būdu, čia nėra jokia paslaptis. Siūlyčiau susipažinti ir pasigilinti į tai. Laukiu rezultatų. Gal neskubėkime niekur? Nereikia savęs daryti šventesniais už Popiežių, bet kuriuo atveju atsiras daug problemų, skundų vienas kitu, tą mes jau matome. Gerbkime vienas kitą.
PIRMININKAS. Ačiū, nuomonės išsiskyrė. Balsuojame.
Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Balsavo 79 Seimo nariai: už – 20, prieš – 29, susilaikė 30. Po pateikimo nepritarta.
Apsisprendžiam, ar dabar siūlome iniciatoriams tobulinti, ar projektą atmetame? Jeigu tobulinti, balsuojate už, jeigu turite kitą nuomonę, kitaip balsuojate.
Užsiregistravo 80 Seimo narių. Balsavo 79 Seimo nariai: už – 33, prieš – 46. Projektas yra atmestas.
17.46 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 24, 31, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2974 (pateikimas)
Kitas – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 24, 31, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2974. Pranešėjas – A. Strelčiūnas. Prašom.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai…
PIRMININKAS. Gerbiamas Strelčiūnai, sekundėlę. Replika po balsavimo, aš nepastebėjau, gerbiamas J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Atsiprašau, gerbiamas pranešėjau, vienas sakinys. Labai gaila, kolegė G. Burokienė išsidavė, kad balsavo ir ragino kitus balsuoti taip, kad nebūtų pritarta šitam projektui, nes turbūt analogišką projektą registruos pati arba kiti jos kolegos, nes vėl, kaip pasakė, kad tarėsi su ta pačia organizacija „Transparency International“, kad tik opozicija nedirbtų konstruktyviai. Kaip norisi, kad opozicija būtų destruktyvi, bet mes siūlome konstruktyvius pasiūlymus, kuriuos, deja, jūs atmetate.
PIRMININKAS. Gaila, prakalbinote G. Burokienę.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip, dabar tikrai gaila. Labai ačiū, pirmininke. Gaila, bet mes plagiatais neužsiimame. Yra visai nauja koncepcija padaryta ir visai naujas projektas. Jūs tiesiog parašėte, labai paprastai paėmėte ir pažiūrėjote. O mes paėmėme tikrą, gerą ir dalyvavo labai daug žmonių, Seime vyko ne viena diskusija apie tai ir jūs kažkodėl nė vienas neprisijungėte. Su „Transparency International“ taip pat dirbome pusę metų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomones. Gerbiamas pranešėjau, prašom pristatyti savo projektą.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, šis įstatymo projektas yra labai paprastas, bet vietos savivaldai jis yra labai reikalingas. Esminis dalykas, kad dabar įstatyme nėra apibrėžta, kad būtinai privalomos steigti seniūnijos. Šiuo projektu yra siūloma, kad savivaldybėse būtinai būtų seniūnijos. Dabar jūs žinote, kad kiekvienoje savivaldoje privalomi seniūnaičiai. Šią funkciją būtų žymiai lengviau vykdyti seniūnams ir būtų operatyvesnis jų darbo atlikimas. Siūlyčiau pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų nori klausti gerbiamas A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas kolega Seimo nary, gerbiamas Strelčiūnai, sveikinu, kad jūs norite priartinti vadovybę prie žmonių. Seniūnijose yra daug vyresnio amžiaus, stipriai pagyvenusių žmonių ir invalidų, žodžiu, ekonomiškai skurdžiai gyvenančių. Vien jau to seniūno lankymasis, žinojimas savo teritorijos, žinojimas žmonių gyvenimo… Jie tai labai jautriai priima. Kad jūs tą klausimą tobulinate, sveikinu. Tačiau norėčiau jūsų paklausti, kiek reikėtų įvesti papildomų etatų, jeigu žinote, nors orientaciškai, jeigu esate pasidomėjęs, ir naujų finansinių išteklių?
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Dabar pagal Vietos savivaldos įstatymą šias funkcijas turi vykdyti bet koks savivaldybės padalinys. Tai resursų nereikėtų. Galvočiau, tik pagerėtų pati situacija tų paslaugų teikimo.
PIRMININKAS. Gerbiamas A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, pažįstu jus kaip tyrą demokratą. Kodėl toks įstatymo projektas, griežtai reikalaujantis įkurti? Ar šiandien uždrausta įkurti seniūnijas? Aš atsakau: neuždrausta. Vieni miestai turi seniūnijas, kiti neturi. Iš kur jūsų tas noras drastiškai įvesti visiems privalomai seniūnijas?
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Pirmiausia noriu pasakyti, kad nuo 2017 metų mes patvirtinome Seime, kad seniūnijos galėtų būti dviejų formų: biudžetinės įstaigos ir filialas. Bet keista, nė vienas meras nesiryžta seniūnijoms suteikti teisių ir įkurti biudžetines įstaigas. Todėl mano projektu tiesiog merai paraginami, kad vis dėlto turėtų įsteigti.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti gerbiamas K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas panašus kaip ir kolegos, prieš tai klausiusio, noriu patikslinti. Jūs aiškinamajame rašte nepateikėte, kiek finansinių išteklių reikės, pareikalaus jūsų projektas. Ir ar nemanote, kad toks įstatymo projektas bus našta savivaldybėms? Kai mes kalbame apie savivaldų savarankiškumą – leisti apsispręsti, nutarti, nes tam tikras lankstumas šiandien yra, ar nemanote, kad mes (…) prieš savivaldą, kad varžome jų teises?
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Geras jūsų klausimas. Galiu pasakyti, dar kartą pakartoti, kad vis dėlto tos funkcijos yra atliekamos. Tik tie patys žmonės bus seniūnijoje, gali tik tas skaičius būti. Mes nesakome, kiek jų reikia. Aš tikiuosi, kad tikrai pagerės ta situacija. Žmonės skambina iš tų rajonų, kur nuo gyvenamųjų rajonų centro yra 20–30 kilometrų, ir tie pagyvenę žmonės tikrai ta paslauga naudosis. Ypač tos funkcijos, kurios bus suteiktos socialinės rūpybos srityje, tikrai tik pagerės. Aš galvoju, kaip tik būtų sveikintinas toks priimtas sprendimas.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam pranešėjui, dėkojame už atsakytus klausimus.
Motyvai už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Mes nuolat kalbame, kad stiprinsime savivaldą, o savivalda vis dėlto sueina į tai, kad vietinė valdžia turi būti arčiau žmonių ir labiau pasiekiama. Ši idėja iš vienos kadencijos keliauja į kitą ir niekada nepasiekia seniūnijų, kad jos turėtų realias galias ir galėtų tinkamai atstovauti. Mes tokį pavyzdį, kurio siekiame, ir puikiai veikiančią sistemą turime visai netoli – Lenkijoje. Todėl reikalingas tik funkcijų ir lėšų delegavimas, viskas būtų tuo išspręsta.
Tačiau kažkodėl savivaldybės nenori funkcijų atiduoti, nuolatos priešinasi ir per savo deleguotus, išrinktus vienmandatėse Seimo narius, bet valstybės mastu tai būtų išties žingsnis į priekį ir dėl pačios savivaldos stiprinimo. Turbūt pačiai savivaldybės administracijai ir merui būtų mažiau galvos skausmo, jei tos problemos būtų sprendžiamos vietoje, nes ten geriausiai ir žino, ko reikia žmonėms, tiek socialinės funkcijos, tiek mokesčių administravimo funkcijos. Nebūtų nei piktnaudžiavimo, nei veltėdžiavimo, dėl ko dažnai mums priekaištaujama, kad asocialūs asmenys sušluoja visą paramą. Aš tikrai sakyčiau, kad reikėtų palaikyti, pradėti svarstymą ir galbūt galų gale mes pasiektume tam tikrą rezultatą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, gal mes galime bendru sutarimu pritarti projektui? (Balsai salėje) Galime. Pritarta. Siūloma svarstyti gruodžio 18 dieną. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
K. Mažeika turi repliką. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Atsižvelgdamas į Teisės departamento išvadą, tikrai prašyčiau Vyriausybės išvados. Manau, būtų tikslinga, nes tikrai kai kurios seniūnijos, miestų seniūnijos yra didesnės pagal gyventojų skaičių negu viso kito rajono seniūnijos. Manau, tikrai tikslinga būtų…
PIRMININKAS. Ar galime pritarti dėl Vyriausybės išvados? Pritariame. Ačiū.
17.55 val.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2686 (pateikimas)
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2686. Pranešėja – gerbiama R. Popovienė.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, pristatau Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama gerinti nacionalinio transliuotojo televizijos programų prieinamumą klausos ir regos negalią turintiems asmenims. Kaip gimė šis įstatymo projektas? Pirmiausia klausos ir regos negalią turinčių žmonių bendruomenės kreipėsi ir į mane, ir į Kultūros reikalų komitetą dėl didesnio informacijos prieinamumo televizijos programų laidose.
Rengiant šį įstatymo projektą buvo sudaryta darbo grupė, kuriai teko vadovauti. Mes dirbome pakvietę šių bendruomenių narius, dalyvavo ir LRT administracijos žmonės, ir tarybos nariai. Kvietėme ir universitetų dėstytojus, kure taip pat išsakė savo pasiūlymus, kaip geriau parengti įstatymo projektą. Rengdami atkreipėme dėmesį ir į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kuri yra parengta 2010 metais. Joje yra nurodoma, kad žmonės su negalia turi teisę naudotis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis, tokiomis kaip gestų kalba, garsinis vaizdavimas ir subtitravimas. Taip pat turi teisę siekti, kad toks naudojimasis būtų palaipsniui didinamas.
Kaip yra šiuo metu, kokia dabar yra situacija? Rengdami šias įstatymo pataisas taip pat atlikome tyrimą, kaip yra kitose Europos Sąjungos šalyse, kaip tai yra reglamentuojama. Kitose Europos Sąjungos šalyse taip pat yra reglamentuojama įstatymais arba poįstatyminiais aktais, bet dažniausiai būna įstatymais. Įvairių programų subtitravimas siekia nuo 20 % iki 100 %, gestų kalba – maždaug nuo 2 % iki 20 % ir garsinis vaizdavimas regos negalią turintiems apima nuo 2 % iki 20 %. Tai liečia, žinoma, ir nacionalinius, ir komercinius transliuotojus, bet vis dėlto nacionaliniam transliuotojui yra nustatomi griežtesni reikalavimai.
Lietuvoje atlikus ir įvertinus situaciją, šiandien yra taip, kad nacionalinio transliuotojo programose yra apie 5,8 % subtitruojamų laidų, 5,3 % verčiama į gestų kalbą ir visiškas nulis, visiškai niekas nepritaikytas regos negalią turintiems žmonėms yra garsinis vaizdavimas. Kaip teigia patys Silpnaregių ir aklųjų sąjungos nariai, nėra būtinybės jiems pritaikyti visą televizijos programų tinklelį, nes šiems žmonėms informacinės, muzikinės laidos, sporto varžybos ir kitos yra gana gerai prieinamos, tačiau jiems „pamatyti“ meninius, dokumentinius, publicistinius… ar laidas, skirtas vaikams, yra išties nelabai įmanoma. Tuomet, kai kalbama vaizdais, jiems tai yra neprieinama.
Šiandien garsinis vaizdavimas, paprasčiau aiškinant, yra nebylių scenų įgarsinimas. Kaip tai realiai padaryta, mes šiandien galime pamatyti tik atsidarę mediateką ir pamatę kino filmą „Gražuolė“. Jį regos negalią turintiems žmonėms pritaikė studentai ir dėstytojai. Tai yra tokia privati iniciatyva.
Taigi, šiandien turėdami tokią situaciją, mes siūlome, kad palaipsniui būtų didinamas prieinamumas, ir siūlome, kad ne mažiau kaip 50 % būtų titruojamų laidų, ne mažiau kaip 20 % būtų verčiamų į gestų kalbą ir iki 10 % būtų pritaikyta programos laidų regos negalią turintiems žmonėms. Bet šis maksimumas turėtų būti pasiekiamas palaipsniui, atsižvelgiant į LRT technines galimybes. Taigi išdėstėme, kad kasmet subtitravimas būtų didinamas 5 %, gestų kalba po 1 % ir garsinis vaizdavimas – 0,5 %.
Labai tikiuosi, kolegos, kad jūs pritarsite šitam įstatymo projektui ir tikrai bus panaikinti barjerai, ir bus lygios galimybės dėl didesnio informacijos prieinamumo kurtiesiems ir regos negalią turintiems žmonėms.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Jūsų norėtų klausti penki Seimo nariai. Gerbiamas J. Džiugelis. Nematau. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, jūsų projektas, sakyčiau, dar labai kuklus, nes tik 50 % siūlote programų su subtitrais ir tik 20 % su vertimu į gestų kalbą. Ar galėtumėte suprantamai paaiškinti mums ir tiems kolegoms, kurie nėra susidūrę su kurčiųjų problemomis, dėl gestų kalbos, nes kai, pavyzdžiui, klausiama, kokia gimtoji kalba yra kurčiųjų asmenų, daugelis turbūt nė nemirktelėję pasakytų, kad jeigu gyvena Lietuvoje, tai lietuvių. Ir jie nesupranta, kad tos lietuvių kalbos jie gyvenime nėra girdėję, kad būtent gestų kalba yra ta jiems labiausiai suprantama kalba, todėl jinai jiems gyvybiška kaip oras. Ar aš ne per…
PIRMININKAS. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ne per daug pasakiau. Jūs galbūt daugiau pasakysite. Ačiū.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų kurtiesiems gestų kalba yra gimtoji kalba. Aš taip supratau, kad jūs klausiate dėl procentų, kodėl ne 100 %. Kaip aš minėjau, mes dirbome darbo grupėje gana ilgą laikotarpį ir labai norėjome surasti konstruktyvų dialogą ir sutarimą, kuris tiktų visiems. Atsižvelgdami vis dėlto į mūsų visuomeninio transliuotojo techninius dalykus, šiandien priėmėme tokį sprendimą, kad siektume tokio vidurkio, atsižvelgiant į Europos Sąjungos šalis, kaip yra kitur, nes, kaip aš ir minėjau, ir kitose šalyse yra maždaug nuo 20 % iki 100 %. 100 % yra, tarkim, Švedijoje, Norvegijoje, kitur – Čekijoje, Slovakijoje yra apie 60–70 % subtitruojamų laidų. Gestų kalba maždaug yra irgi taip nuo 15–20 % ir regos negalią turintiems žmonėms yra maždaug apie 10 %. Atsižvelgdami į tas technines galimybes, mes tikrai labai derinome, nes iš tiesų visuomeninis transliuotojas turėtų dar parengti ir tokį išmanų takelį, kur mes galėtume nusistatyti, ar mums reikėtų subtitruojamų laidų, ar be subtitrų, todėl tokie procentai buvo pasirinkti. Bet šiandien labai paprastai mes galime pasakyti, kad…
PIRMININKAS. Prašyčiau trumpinti atsakymus. Nori jūsų paklausti B. Matelis.
B. MATELIS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, dažnai būna Seime tokių atvejų, kai kažkas pristato įstatymą ir sako, taip, mes derinome su interesų grupėmis, su tomis organizacijomis, bet vėliau išaiškėja, kad kažkas kažkam pristatė, bet tokio tikro derinimo kaip ir nebuvo. Sakykite, ar jūs atsižvelgėte į visas pastabas ir LRT, ir kitų organizacijų, ką jie siūlė jums? Sakykite, ar jums derinant šį įstatymo projektą buvo kalbama apie tai, kiek lėšų papildomai reikės, sakysim, LRT? Ar tai nedidins kažkokių asignavimų iš biudžeto papildomai? Kiek tas viskas kainuos papildomai?
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Žinoma, bet kokie papildomi darbai reikalauja tam tikrų finansinių resursų. Kaip aš ir minėjau, taip, mes dirbome daugiau negu pusę metų ir norai ir pačių bendruomenių tikrai buvo galbūt ir didesni, ir LRT taip pat buvo sakoma, kad finansavimo reikės jiems gana nemažo. Preliminariais skaičiavimais, jie buvo pateikę, kad beveik 1,5 % penkerių metų įgyvendinimo laikotarpiu nuo biudžeto jiems reikėtų, tiek finansų. Bet aš manau, kad svarstymo stadijoje turėtų rastis tikri bendri sprendimai, kurie padėtų įgyvendinti šią iniciatyvą ir taip reikalingą šitos informacijos prieinamumą šiems žmonėms.
Dar kartą pakartosiu, kad palaipsnis prieinamumo didėjimas yra nurodytas ir direktyvoje, iš tiesų Lietuva turėtų tą įgyvendinti.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymą. Jūsų nori klausti A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama Raminta, aš noriu paklausti dėl regos negalią turinčių žmonių. Minėjote, kad iki 10 % programų. Ar tikrai verta įstatymo projekte nurodyti lubas? Gal geriau nurodyti minimalų skaičių programų ir po pusę procento kasmet tą kėlimą, kuris būtų privalomai pasiektas?
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą ir pasiūlymą. Galbūt, kai svarstysime, jeigu bus pritarta šiam įstatymo projektui, bus galima apie tai pagalvoti. Tiesiog norėjome įstatyme apibrėžti būtent tą procentą, kad bendruomenės jaustųsi saugiau, nes ir dabar turime tam tikrą planą, kuriame yra nurodyta, tarkim, siekiamybė, kad 2019 metais tiek ir tiek valandų būtų subtitruojama, gestuojama (garsinio vaizdavimo išvis neturime), tačiau tai nėra įgyvendinama, todėl tas maksimumas procento, iki kiek pasiekti, manėme, galbūt reikalingas kaip siekiamybė, kad nestovėtume vietoje.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai už pranešimą, pateikimą ir atsakymus į klausimus.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl motyvų gerbiamas J. Sabatauskas – už. (Balsai salėje)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš atsisakau.
PIRMININKAS. Atsisako žodžio. Ar mes galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Siūlome svarstyti pavasario sesijoje. Pagrindinis komitetas – Kultūros komitetas.
Gerbiamasis G. Vasiliauskas. Prašau.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Kadangi tai tiesiogiai siejasi su negalią turinčiais žmonėmis, siūlyčiau kaip papildomą Neįgaliųjų teisių komisiją.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Pritarta, ačiū.
18.07 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1558(2) (pateikimas)
Kitas projektas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1558(2). Pranešėjas – A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, tęsiu prieš daug metų pradėtą darbą, kad mūsų įstatymuose, mokesčių įstatymuose, vis dėlto atsirastų europiniai gyventojų pajamų mokesčio tarifai. Tikrai nuoširdžiai turiu padėkoti Seimo daugumai, kuri po 28 metų pagaliau mūsų mokesčių sistemoje grįžo prie kelių tarifų, nes tam tikru laiku tie tarifai buvo panaikinti, tai yra mūsų naujoje mokesčių sistemoje yra 20 ir 27 tarifai.
Bet kodėl aš teikiu įstatymo pataisą, aš pabandysiu trumpai paaiškinti. Viena aktualiausių problemų išlieka skurdas ir atskirtis, pajamų nelygybė ir būtent progresiniais mokesčiais kitos Europos Sąjungos valstybės bando sumažinti tą nelygybę, kuri atsiranda dėl mokesčių, kuriuos moka gyventojai.
Priimtas įstatymas, kuris įsigalios nuo sausio 1 dienos, lubas, nuo kurių mokėti, užkėlė tokias aukštas, tai yra 104 tūkst. vidutiniškai pajamų per metus reikia gauti, kad nuo daugiau kaip tų pajamų būtų pradėti mokėti 27 %, tai yra 7 % daugiau. Tokių žmonių Lietuvoje šiandien yra keletas šimtų. Aišku, įstatyme yra numatytas ketverių metų pereinamasis laikotarpis ir net po ketverių metų ta riba, nuo kurios mokėti, yra 5 tūkst. Daugiau kaip 5 tūkst. šiandien gauna mažiau kaip 5 tūkst. gyventojų. Galbūt po ketverių metų, kad gautų iki 5 tūkst., ir pasieksime, o gal gaus 6 tūkst. Mano galva, mes susiduriame su biudžeto lėšų trūkumu pirmiausia būtent dėl nelygybės augimo, tai ir siūlau. Noriu pasakyti, kad ne nuo 2019 metų, suprantu, kad mokestiniai metai prasideda labai greitai, yra mūsų mokestinių įstatymų leidybos praktika, kad mokesčiai įsigalioja po metų, po pusės metų, priėmus įstatymą.
Antras dalykas, mūsų siūlymas išlieka, kad reikia mokėti ne tik nuo darbo pajamų, bet ir nuo gyventojų kitokių pajamų, kurios sudaro beveik 1/3 visų pajamų, kurias gauna Lietuvos piliečiai. Tai būtų gana didelė biudžeto suma, kurios didžioji dalis pirmiausia atitektų savivaldybėms, nes gyventojų pajamų mokestis yra mokamas savivaldybių, ir valstybės biudžetui. Kadangi savivaldybėms mes krauname vis daugiau įvairių darbų, jos turi ir finansuoti. Vėl svarstysime įstatymą dėl ikimokyklinio ugdymo, mokytojų darbo apmokėjimą mes bandome iš sutaupytų socialinėms reikmėms… Aš manau, kad jeigu tas įstatymas įsigaliotų 2020 metais, būtų viskas normalu, ir pasirengimas būtų, manau, ir dalį tų įsipareigojimų, tų norų, kuriuos mes norime išspręsti, būtų galima įgyvendinti.
Mano siūlymas skiriasi nuo to, kas šiandien egzistuoja, nes bandau nuleisti kartelę, ir pasakysiu kodėl. Pagal „Sodros“ duomenis, pagal Mokesčių inspekcijos duomenis, pirmiausia noriu pasakyti, kas yra gyventojų grupės pagal metines pajamas, pagal 308-ąją deklaraciją. Žinote, kad mes tokią pildome. Tai labai dideles pajamas gaunančių gyventojų grupė, vidutiniškai apie 13 tūkst. gyventojų, kurių pajamos yra daugiau kaip 10 VDU. Dideles pajamas gaunančių žmonių grupė skirstoma į dvi grupes. Maždaug 14 tūkst., tai yra pajamos nuo 6 iki 10 tūkst. vidutinio darbo užmokesčio, arba mes galime, žinome, kad tai yra maždaug 900, tai yra nuo 4 iki 10 tūkst… Ir antroji dideles pajamas gaunančių grupė yra tie, kurie gauna daugiau kaip 2 tūkst. ir iki 4 tūkst. Pati Finansų ministerija vidutines pajamas gaunančių žmonių grupei kaip tik priskiria didžiausią grupę, tai yra 410 tūkst., jų pajamos yra nuo 770 iki daugiau kaip 2 tūkst., 2 tūkst. 400.
Mano siūlymas – vidutines pajamas gaunantiems jokių mokesčių nekeisti, tai yra palikti 20 %, o didinti mokamas į biudžetą pajamas būtent tų, kurių mėnesinės pajamos šiek tiek viršija 2 tūkst. ir 3 tūkst., arba metinės 24 tūkst. Pervedant į vidutinį darbo užmokestį, tai būtų maždaug 26 tūkst. ir 36 arba 39 tūkst. Šiandien, galbūt ne šiandien, gal šių metų pradžioje tokių žmonių, kurie gauna daugiau kaip 24 tūkst., yra daugiau kaip 100 tūkst., iš jų 77 tūkst. susieti su darbo santykiais. Tų, kurie gauna daugiau kaip 36 tūkst. per metus, yra daugiau kaip 35 tūkst., iš jų 22 gauna pajamas iš darbo santykių. Mano siūlymas, kad būtų apmokestinamos visos pajamos. Sakau, tai būtų socialiai teisingiau ir mes nedidintume toliau gyventojų pajamų nelygybės. Tai įsigaliotų nuo 2020 metų. Pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū už pateikimą. Jūsų nori klausti trys Seimo nariai. Gerbiamas J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs gana išsamiai pateikėte, kiek yra įvairiose gyventojų grupėse suskirsčius pagal pajamas. Bet ar šis projektas pareikalaus papildomų biudžeto lėšų? Arba paklausiu priešingai, ar šis projektas sukels biudžeto netekimą? O jeigu taip, kokį? O gal priešingai? Gal bus papildomų pajamų į biudžetą?
A. SYSAS (LSDPF). Būtent. Gyventojų pajamų mokestis… Tai tikrai valstybė dėl to jokių papildomų pajamų išleisti neprivalo, kaip tik atvirkščiai. Jeigu mes apmokestintume ne tik gyventojų pajamas iš darbo santykių, bet ir kitas pajamas, tai biudžetas gautų pakankamai lėšų, aš dabar nepasakysiu tiksliai, kiek tai būtų. Aš manau, kad dabartinės Vyriausybės programoje yra įrašytas vienas punktas, aš jums pasakysiu, jis skamba taip: „Mažinsime pajamų nelygybę, sieksime pertvarkyti mokesčių sistemą ir įvesti progresinius mokesčius, kai tam bus palanki visuomenės nuomonė.“ Jau įvedėme. Vienus metus mes pažiūrėsime, kad progresinių mokesčių įvedimas nesukelia cunamio ar žemės drebėjimo, kad tie 200 žmonių, kurių pajamos viršija 104 tūkst., sumokės galbūt kokių 20 tūkst. ar daugiau įmokų į biudžetą. Bet aš noriu priminti, kad mes priėmėme sprendimą panaikinti lubas ir bent jau 2019 metais balansas tų žmonių, kurie mokės daugiau ir kurie gaus dėl lubų įvedimo, yra pliusinis, nes jiems lieka beveik 40 mln. papildomai iš socialinio draudimo lėšų. Šiuo atveju balansas bus net čia ir tiems žmonėms teigiamas.
O nuo 2020 metų, aš manau, mes turėtume eiti ryžtingiau, nes įsipareigojimų yra labai daug. Bet papildomų biudžeto lėšų tikrai nereikės.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Lubas pasiekti – tai dar jos labai aukštai yra. Iš tikrųjų pasakykite, kodėl aš turėčiau investuoti, pavyzdžiui, Lietuvoje, jeigu mano atlyginimas mokamas kažkur kitur ir nesiekia tų lubų? Iš tikrųjų ar neatbaidysite čia investicijų, kur gaminami produktai kažkokios aukštesnės pridėtinės vertės, arba kokių nors paslaugos centrų, kurie galbūt nenorėtų mokėti tokių mokesčių, norėtų mokėti didesnius atlyginimus žmonėms?
A. SYSAS (LSDPF). Dar kartą galiu pakartoti statistiką šių metų kovo, tai yra pirmo ketvirčio, iki balandžio 1 dienos statistika, kokius atlyginimus gauna Lietuvoje susiję su darbo santykiais. Nuo kitų pajamų mes matome tik metų pabaigoje, kai deklaruoja, tai aš tų negaliu. Tai virš 5 tūkst. gauna 4, beveik 5 tūkst., ne visi. Tarp 4 ir 5 tūkst. – 3 tūkst., nuo 3 iki 4 tūkst. – 10 tūkst. ir nuo 2 iki 3 tūkst. – 34 tūkst. Tai reiškia, kad virš 2 tūkst. mėnesinių pajamų Lietuvoje, o dirbančių yra 1 mln. 400 tūkst., gauna tik ne visi 40 tūkst. Labai paprasta aritmetika. Kaip aš sakiau, pati Finansų ministerija suskirstė, nes dažnai pasigirsta, kad vidurinė klasė nukentės, tai vidurinė klasė kaip tik Finansų ministerijos apibrėžimu laikoma ta, kuri gauna nuo vidutinių pajamų iki trijų koeficiento, tai yra, sakykime, nuo 900 eurų iki 3 tūkst. eurų. Šiai grupei mokesčiai nesikeičia.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia gerbiama I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Algirdai, čia jūs taip seniai šitą klausimą keliate, kad jau tikrai turėtumėte žinoti…
A. SYSAS (LSDPF). Pražilau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). …kad progresiniai mokesčiai yra tada, kada visos pajamos, išskyrus labai retas išimtis, dividendus, palūkanas, turto pardavimo, yra skaičiuojamos į vieną krūvą ir apmokestinamos nustatytais progresinio tarifo laipteliais. Tai gal jūs man galite pasakyti, kodėl jūs vadinate tai, ką priėmė valdančioji dauguma, progresiniais mokesčiais?
A. SYSAS (LSDPF). Na, aš noriu įtikti. Tai yra vis tiek pirmas žingsnis dviejų laiptelių atsiradimo link, ko nebuvo nuo 2001 metų, man atrodo, kai buvo panaikinti tie laipteliai, kurie buvo. Noriu priminti, mes turėjome keturis, rodos. (Balsai salėje) Tai va, mes turėjome ir 33, ir 27, ir 24, daug laiptelių turėjome, ir nuo to niekas per daug nenukentėjo.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam pranešėjui už atsakytus klausimus. Na, dėl įtikimo čia nematyti labai aiškaus pozityvo.
Dėl motyvų gerbiamas J. Sabatauskas – už.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, aš tikrai manau, kad reikėtų balsuoti už ir netgi bendru sutarimu galbūt, nereikėtų balsuoti. Pirmas dalykas, šiuo atveju atkreipiu dėmesį, opozicija siūlo pagalbą pozicijai įgyvendinant Vyriausybės programą, o Vyriausybės programoje aiškiai pasakyta įvesti progresinius mokesčius. Kaip ką tik gerbiama Ingrida paaiškino, kad progresiniais vadintini tik tie mokesčiai, kuriais apmokestinamos visos pajamos, o ne vien tik darbo užmokestis. Tai būtų iš tikrųjų plius papildomas įnašas į biudžetą, nebūtų jo praradimų dėl GPM nelygumų. Sakysim, dabar tiktai nuo 104 tūkst. 27 % tarifas atsiranda. Realiai tai yra saujelė žmonių, kuriems tektų. Vadinasi, biudžetas pernelyg nepraturtės, o atvirkščiai.
Taigi, manau, čia kaip oras reikalingas Lietuvai projektas. Daugiau kaip 60 % žmonių gyvena labai sunkiai, o prie skurdo ribos tikrai yra pernelyg didelis skaičius žmonių. Mes jiems turime padėti, galime padėti tik šitokiu būdu.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – gerbiamas S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui. Mūsų birželio mėnesį priimta mokesčių reforma įvairiai čia linksniuota. Jeigu būtų pritarta šiandieninei rezoliucijai, kad stabdome tuos visus mokestinius dalykus ir pradedame vėl iš naujo diskutuoti, nežinau, kaip gyventų žmonės kitais metais. Na, galima pasvarstyti apie tokį dalyką, tačiau kaip tai integruotųsi į dabar jau priimtus sprendimus, kol kas jie nėra atšaukti ir neįsivaizduoju, kaip juos būtų galima atšaukti – neapmokestinamojo pajamų dydžio keitimą ir taikymo plėtimą, kuriam aš su išlyga pritariau, kai kuriems dalykams ir nepritariau, na, aš net fantazuodamas negaliu įsivaizduoti. Gal kokie nors genijai gali sugalvoti, kaip tai integruotųsi į jau priimtus sprendimus.
Todėl linkiu socialdemokratams toliau šitą idėją realizuoti, galbūt laimėjus Prezidento ar kitus rinkimus naujoje kadencijoje. Tikrai palinkėsiu sėkmės ir galbūt prisijungsiu, o šį kartą siūlyčiau nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi nuomonės išsiskyrė, balsuojame.
Užsiregistravo 73, balsavo 72: už – 15, prieš – 25, susilaikė 32.
Yra pasiūlymas siūlyti tobulinti arba projektą atmesti. Kas nori tobulinti, balsuoja už, turintys kitą nuomonę balsuoja kitaip. (Balsai salėje) Balsavimas parodys.
Užsiregistravo 70, balsavo 68: už – 26, prieš – 42.
Gerbiamas Algirdai, reikės projektą, matyt, pagal S. Jakeliūną, toliau teikti. Per šoninį mikrofoną. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Na, iš tiesų gerai, kad jūs sustojote, bet gerbiamas Algirdas turbūt norėjo atsakyti: galės tobulinti. Aišku, galima tobulinti, nesvarbu, kad Seimas atmetė, ir teikti po šešių mėnesių. Gerbiamas S. Jakeliūnas turbūt sąmoningai nekalbėjo, kad siūloma, kad šis įstatymo projektas įsigaliotų nuo 2020 metų. Jis neįsivaizduoja, kaip galėtų integruotis į tą sistemą. Nereikės integruotis. Tiesiog reikės įgyvendinti. Būtent ten, tose Vakarų Europos valstybėse, kur didžioji dalis taiko progresinį pajamų mokestį… Aiškinamajame rašte parašyta: vienose šalyse dviejų tarifų, trijų ar daugiau, keturių, penkių tarifų jis yra taikomas ir būtent ten, kur mūsų daugiausia tautiečių emigruoja – Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje ir kitose valstybėse. Ten yra taikomi būtent tie progresinių mokesčių tarifai ir būtent tai užtikrina galimybę mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, faktiškai pirmauja Europoje. Kiek suprantu, valdančioji dauguma nesiruošia kovoti su skurdu ir nemažins socialinės atskirties. Labai gaila.
PIRMININKAS. Ačiū.
18.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XIII-1482 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3018 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XIII-1482 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3018. Pranešėjas – gerbiamas J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, išanalizavęs tarptautinę Europos Sąjungos valstybių narių patirtį, prašau jūsų leisti pateikti Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti gerbiamas E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Atsiprašau, aš ne dėl…
PIRMININKAS. Nepataikė. Taip.
Motyvai. Nėra. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame.
Užsiregistravo 70. Balsavo 70: už – 21, prieš – 34, susilaikė 15. Nepritarta. Grąžiname tobulinti. Kas mano kitaip? Balsuojame. Kartoju. Kas už tobulinimą – už, kas nori atmesti, balsuoja kitaip.
Balsavo 65: už – 23, prieš – 42. Projektas atmestas.
Gerbiamieji… Po balsavimo gerbiamas J. Olekas. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke, už gražų pirmininkavimą. Aš noriu kreiptis į valdančiosios pusės kolegas. Čia mane provokuoja kolegos paklausti, koks tai būtų buvęs įstatymo projektas, jeigu būtų buvęs nutarimas priimtas, bet aš tik noriu pasakyti: per 22 metus, kuriuos dirbu, tarnauju čia, Seime, man atrodo, vieni iš pirmųjų, jeigu ne pirmieji, valdantieji neleidžia net pateikti įstatymo projekto. Nesvarstome, nediskutuojame, bet neleidžia įtraukti į darbotvarkę. Teisę tokią turite, bet tai niekuo nesusiję su demokratija, tai niekuo nesusiję su tuo, į ką mes norime lygiuotis, kai negalima pateikti, išsakyti kitą nuomonę, kuri iš tikrųjų labai svarbi daug kam. Svarbi savivaldybėms, bet negalima pasižiūrėti, kiek jos netenka, nuostolių, ką jos gali finansuoti. Svarbi jauniems žmonėms, kurie turbūt ateina ir susitinka su jumis, kad jie nori aktyviau dalyvauti politinėje veikloje. Iš tikrųjų labai gaila, praėjo daugiau kaip pusė kadencijos, bet mes nesuprantame, kad galima diskutuoti Seime ir priimti sprendimus net ir turint skirtingas nuomones.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, rytinio posėdžio, atsiprašau, opozicinė darbotvarkė baigta, bet liko dar rytinio ir kitų nepabaigtų posėdžio darbų.
18.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų, 2020 metų ir 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas Nr. XIIIP-2718(2) (svarstymo tęsinys)
Siūlau Seimo nutarimo projektą Nr. XIIIP-2718(2). Svarstymo tęsinys. Kviečiamas diskutuoti R. J. Dagys. Jonas jau nenori kalbėti, ne, kalbės. Prašau. Ruošiasi A. Matulas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aišku, įdomiai čia mes dabar tęsiame diskusiją dėl rodiklių trejiems metams, tai tiesiog, taupydamas mūsų laiką ir panašiai, atkreipsiu dėmesį tik į dvi problemas, į kurias tikrai verta atkreipti. Iš principo mes planuojame tam tikrus rodiklius trejų metų laikui ir reikia žiūrėti, ką mes čia sau, kokius įsipareigojimus padarėme.
Pirmiausia pensinė sistema. Tai, ką mes šiuo metu patvirtinome, pagal tuos rodiklius santykinai šiais metais pensijos bus mažesnės 2 %. Jeigu lygintume pagal naujo skaičiavimo tvarką nuo 52 iki 50 % krenta, kitais metais sistemiškai taip pat mažėja, dar mažiau. Vadinasi, mūsų siekio, kad tos pensijos būtų adekvačios, ne tik kad nepasiekiame, o einame į minusą. Tai viena problema. O rezervų iš tikrųjų turėtume – už 300 mln. būtų galima 40 eurų per mėnesį pensijas kelti.
Kita problema yra mūsų bazinis dydis, kuris iš tikrųjų pagal tai, kaip mes užprognozavom… Viešojo sektoriaus pajamos, santykinės pajamos, apie tai būtų galima kalbėti, nes čia, kai pradedame žongliruoti absoliučiais skaičiais, santykinės pajamos… Dar labiau nuvertės viešojo sektoriaus darbo užmokestis, lyginant su kitais, nes infliacija suvalgys. Tai ar mes čia teisingai tuos suplanavome, spręskite patys. Aš manau, kad mes net ir nedidelės vilties tiems sektoriams nesuteikėme.
PIRMININKAS. Atsiprašau, mieli kolegos. Dėl vedimo tvarkos buvo du pasiūlymai. Prašome, gerbiamas K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Pirmininke, frakcijos vardu noriu paprašyti pertraukos, o priežastis tokia, kad nėra mūsų kelių kolegų ir nėra beveik visų konservatorių. Prašau pusės valandos pertraukos. (Balsai salėje) Taip, pasakiau.
PIRMININKAS. Ačiū už pasiūlymą. Gal ir Jurgio toks pasiūlymas? (Balsai salėje)
J. RAZMA (TS-LKDF). Ne dėl pertraukos čia atsistojau ir be reikalo čia kolega taip prevenciškai tą siūlo, aš galiu viešai pasakyti, kad pertraukos neprašysiu, jūs galite atsiimti tą savo siūlymą persigalvojęs. Bet aš keliu klausimą, kokiu pagrindu šis projektas apskritai atsirado darbotvarkėje? Aš dar galiu suprasti dėl tų projektų, kurių nespėjome pateikti ar apsvarstyti rytiniame posėdyje, ar tų, kur rezerve buvo. Dėl šito projekto mes padarėme pertrauką iki kito posėdžio.
Į opozicinį posėdį niekaip negali tokiu būdu projektai pakliūti. Šito projekto svarstymas, mes manome, yra neteisėtas ir tikrai, jeigu bus tęsiamas svarstymas, mes kreipsimės į Etikos ir procedūrų komisiją. Dėl tų projektų, kurių nespėjome, sakau, dar kažkaip galima suvokti, bet čia buvo pertrauka ir ji turi keliauti toliau.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas Jurgi, manau, kad mes baigėme opozicinę darbotvarkę ir turime teisę tęsti nebaigtus darbus. R. Baškienė. (Balsai salėje)
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas Jurgi, mieli kolegos, ne pirmą kartą ir puikiai žinome, kai baigiasi opozicinė darbotvarkė ir jeigu Seimas nusprendžia, grįžta. O kadangi pertrauka buvo padaryta jūsų, kolegos, iniciatyva, tęsiame. Seimas nusiteikęs dirbti, ne taip, kaip jūsų pusėje sėdintys. Manau, kad viskas yra teisinga, dirbsime toliau.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamai R. Baškienei. Lieka gerbiamojo K. Mažeikos siūlymas dėl šio klausimo skelbti pertrauką. Ar galime bendru sutarimu, ar balsuojame? Balsuojame. Bendru sutarimu skelbiama dėl šio klausimo pertrauka pusės valandos, toks buvo prašymas. Ačiū. (Balsai salėje)
18.36 val.
Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2019 metais, įstatymo projektas Nr. XIIIP-2735(3) (priėmimo tęsinys)
Einame toliau. Kitas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2735(3) – Valstybės politikų, teisėjų… (Balsai salėje) Yra likę motyvai iš rytinės darbotvarkės. (Balsai salėje) Atsiprašau. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmininke, aiškiai pasakykite, ar opozicinė darbotvarkė dar tęsiama šiuo metu, ar galbūt Seimo valdyba sušaukė neeilinį posėdį?
PIRMININKAS. Aš pasakiau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Galbūt Seimo valdyba galėjo sušaukti, aš nieko prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamas Jurgi.
J. RAZMA (TS-LKDF). Bet fiksuokite, ar toliau vyksta opozicinės…
PIRMININKAS. Gerbiamas Jurgi, aš pasakiau, kad opozicinė darbotvarkė baigta.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai koks tada posėdis vyksta?
PIRMININKAS. Posėdis nebaigtas, tik opozicinė darbotvarkė.
J. RAZMA (TS-LKDF). Vakariniame posėdyje, rodos, buvo tik opozicinė darbotvarkė.
PIRMININKAS. Jūs paprašėte pertraukos ir yra… Dabar motyvai. Kaip ir paskelbiau, projektas Nr. XIIIP-2735(3). Už – T. Tomilinas. Atsiprašau, dar yra gerbiamojo K. Mažeikos.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, aš siūlyčiau, frakcijos vardu prašau pusės valandos pertraukos ir gerbiamąjį M. Majauską, kuris prieš tai prašė pertraukos, galbūt bus galima surasti per tą pusvalandį.
PIRMININKAS. Ar mes galime pritarti bendru sutarimu pertraukai? Pritarta. (Triukšmas salėje) Balsuojame? Prašom.
Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Balsavo 65 Seimo nariai: už – 51, prieš – 10, susilaikė 4. Pusės valandos pertrauka.
18.38 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 9 straipsnio, 1, 2, 3 ir 4 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2736(2) (svarstymo tęsinys)
Diskusijos tęsinys – projektas Nr. XIIIP-2736(2). Gerbiamas R. J. Dagys. Kviečiame į tribūną. Atsisako žodžio. Gerbiamas A. Sysas. Frakcijos vardu – septynios minutės.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami valstiečiai, dėmesio! Kaip ir jūs, ir aš galiu dirbti ilgai, aš įpratęs, mes čia dirbdavome ir naktimis, esant kai kurioms valdžioms, ir ne vieną naktį, ir šimtus įstatymų priėmėme. Taigi nėra problemos. Tik patys užlipsite ant grėblio. Jūsų irgi nėra 71, kai kuriuos įstatymus reikės priimti. O dabar apie įstatymą, kurį mes svarstome.
Noriu priminti, koks buvo pirminis šito įstatymo tikslas, nes iš jo dabar jau padaryta tokia lietuviška mišrainė su burokėliais, su agurkais – visko ten primesta.
Gerbiami kolegos, kai nuo sausio 1 dienos padidino minimalų mėnesinį atlyginimą, dalis valstybės tarnautojų automatiškai pateko į minimalaus mėnesinio atlyginimo apmokėjimo grupę, tada eina saliamoniškas sprendimas, kad reikia žirklių apatinę ribą šiek tiek pakelti, nes mūsų Darbo kodekse aiškiai kalbama apie tai, kad tik už nekvalifikuotą darbą reikia mokėti minimalų atlyginimą, o valstybės tarnautojams, biudžetinio sektoriaus darbuotojams, kuriems reikia turėti ir specialybę, ir kvalifikaciją, ir patirtį, reikia mokėti daugiau. Įstatymo idėja ir buvo tokia – pakeliame žirklelių apatinę ribą šiek tiek ir takoskyra kvalifikuoto ir nekvalifikuoto tampa 15 eurų. Čia yra Lietuvos riba, ką reiškia turėti kokią nors specialybę, ilgai mokytis, kad gautumei atlyginimo skirtumą 15 eurų.
Manau, mums visiems tai turėtų būti didelė, didelė gėda, nes šis Seimas priėmė sprendimus kai kuriems (atskiroms grupėms) padidinti darbo užmokestį ne 10, ne 15, o, galima sakyti, 100 procentų. Turiu omenyje, jums labai nepatinka, bet prokurorams mėnesinis atlyginimas buvo padidintas nuo 600 iki 1 tūkst. eurų, panašus didinimas buvo STT, žvalgybai, visai neseniai balsavote už teisėjų atlyginimo padidinimą nuo 125 iki 250. Tai mano siūlymas buvo padidinti visiems koeficientus. Suprantu, kad gal nebus finansinių galimybių, bet bent morališkai tie žmonės bus lygiai taip pat įvertinti, tai yra jų koeficientas bus padidintas. Deja, Vyriausybė nuėjo paprasčiausiu keliu – didina tik apatiniu būdu.
O dabar tai, ką aš vadinu mišraine, kuri padaryta šiame įstatyme. Aš noriu atkreipti dėmesį į pasiūlymus, kuriuos teikia kai kurie Seimo nariai ir grupės. Labai noriu prisiminti čia koliojusius mane prieš porą metų, kai aš sakiau, kad etatinį darbo apmokėjimą reikia įvesti anksčiau, nuo sausio 1 dienos. Visi pasakė, kad susitvarkysime rugsėjo 1 dieną įvedę. Matome, kas įvyko – net ministerija užgrobta vien dėl to, kad laiko neužteko, nes nebuvo kontrolės.
Kai mes svarstėme Darbo apmokėjimo įstatymą, tie patys kolegos, sėdintys šiandien Seime, pasakė, kad šiame įstatyme švietimo darbuotojų neturi būti ir juos iškėlė į Švietimo įstatymą. Ir tada, kaip lietuvių liaudies pasakoje: tam davė, tam davė, tam davė, o kažkam neužteko. O neužteko specialiesiems pedagogams, logopedams, surdopedagogams, tiflopedagogams, paprasčiausiai neužteko. Dabar ką daro? Dabar iš Švietimo įstatymo juos atgal kelia į šitą įstatymą ir bando padidinti tarifus, koeficientus. Aš visiškai pritariu, kad tie žmonės lygiai taip pat dirba mokyklose ir jų atlyginimas turi būti didesnis, nes jie dirba su vaikais ir dirba su neįgaliais vaikais. Bet tas blaškymasis, kai sako, kad mes turėsime savo įstatymą ir viską padarysime teisingai, akivaizdžiai parodė, kad nesusitvarkote su tuo, ką darote.
Ir pats kontroversiškiausias pasiūlymas – tai gerbiamojo akademiko E. Jovaišos ir kolegų, aš nematau pono akademiko, padidinti atlyginimus mokyklų vadovams. Kai mokytojai streikuoja, kad jiems trūksta atlyginimų, tada eina pasiūlymas dėl vadovų. O kodėl pasiūlymas, koks argumentas? Argumentas labai paprastas: kadangi Seimas iš didelio rašto išėjo iš krašto – įtvirtino rotaciją ir kadencijas, šiandien niekas neina į mokyklų vadovų postus, nes atsakomybė didelė, o atlyginimai maži. Ar ne tą mes sakėme, kai balsavote už rotaciją ir už kadencijas, kad taip bus?
PIRMININKAS. Salėje prašau rimties, triukšmas per didelis.
A. SYSAS (LSDPF). Aš labai noriu, kad jūs galvotumėte, ką jūs darote, nes vienas sprendimas… (Skambinama varpeliu) paskatina kitą, tada patys sau prieštaraujate ir teikiate pasiūlymus. Tai dabar tokiu laiku, kai streikuoja mokytojai, kai trūksta visam švietimo sektoriui pinigų, mes, arba jūs, Seimas, aš tikrai nebalsuosiu už tokį, nutarėte padidinti atlyginimus vadovams. Kokią reakciją jūs sukelsite? Aš manau, tiktai neigiamą, nes turbūt ne to iš jūsų laukė mokytojai. Kadangi mes šiandien ryte komitete svarstėme šitą įstatymą, tai sugalvojo komitetas, kad nedidinsime viršutinės šakutės, padidinsime tik apatinę. Tai aš klausiu, o kam didinti apatinę, nes mokytojai neina dėl viršutinės į vadovus, ne dėl apatinės? Gerbiamieji, arba reikia didinti visiems, o ne segmentiškai atskiroms grupėms, kaip padarėte su prokurorais, STT, žvalgybininkais, teisėjais, nes tada visi kiti ateis sekmadienį į aikštę ir reikalaus irgi nors dalies pinigėlių, kuriuos galėtų gauti. Vien todėl negaliu pritarti šitam įstatymui.
PIRMININKAS. Jūs išnaudojote tiksliai, tiksliai, ačiū, visą laiką. Gerbiamas J. Olekas. Prašyčiau salėje rimties ir tylos, nes aktualus ir labai svarbus klausimas.
J. OLEKAS (LSDPF). Aš noriu pasakyti, skanaus, kolegos, nes matau, kad jau daug kas pavargę. Vakarienė neatsitraukiant iš darbo vietų.
Mieli kolegos, iš tikrųjų šiandien ne kartą mes jau kryžiavom ietis dėl darbo užmokesčio didinimo. Kolega T. Tomilinas atėjo ir kalbėjo apie taikos susitarimą, pasiūlymą dėl bazinio atlyginimo indeksavimo. Čia mes turime kitą variantą, kai patys iškraipėme, valdančioji dauguma pasiūlė atskiroms grupėms ženkliai padidinti koeficientą. Tada mes pamatėme skriaudą kitoms sritims, įskaitant ir švietimo darbuotojus, gydytojus, kurie finansuojami iš valstybės biudžeto, visuomenės sveikatos specialistus, kuriems tas atlyginimų skirtumas labai stipriai badė akis. Šiandien vėl turime variantą, kai daliai valstybės įstaigų ir vadovų, ir pavaduotojų, ir kitų mes siūlome tuos koeficientus keisti. Ir vėl yra daliniai sprendimai, kurie tiesiog provokuoja tuos, kurie lieka už šitų sprendimų ribos. Todėl mūsų pasiūlymas, kuris buvo pateiktas, deja, nepriimtas, aš manau, kad mes vėl galėsime jį pateikti net ir toms darbo grupėms, kurios čia bus sudarytos, kad reikia grįžti prie tos tvarkos, kai koeficientai yra sutarti tarp įvairių specialybių, tarp įvairių visuomenės grupių, ir yra bazinė alga, kurią, esant galimybėms, po truputį didiname ar tam tikru koeficientu, indeksacijos, ar kitais būdais, bet tolygiai. Tada tie žmonės, kurie dirba panašų atsakingą darbą, nesvarbu, kurios srities, ar švietimo, ar medicinos, ar valstybės tarnybos, savivaldybėje ar ministerijoje, žino, kad atsiradus valstybėje galimybei jų atlyginimas taip pat vertinamas pagal tas padidėjusias galimybes.
Šiandien pateiktame įstatymo projekte mes matome atskiras grupes ir, kaip mano kolega minėjo, sukeliame tokią iliuziją, kad atseit padidės atlyginimas, nes pakils apatinė koeficiento riba. Iš tikrųjų atlyginimas tokiu atveju nedidėja, nes didžioji dalis žmonių, kurie dirba tose pozicijose, gauna ženkliai daugiau negu ta minimalioji riba. Minimalioji riba iš tikrųjų dabar priartėjusi prie padidinto minimalaus atlyginimo ir nieko netenkina. Mes turime suprasti, kad žmonės dėl išsilavinimo, dėl išsimokslinimo, dėl savo kompetencijos iš tikrųjų dirba įvairiose srityse. Čia mes Seime esame susirinkę taip pat įvairių specialybių žmonės ir mes niekaip negalime pasakyti, kad, na, didiname vieniems, o kitus paliekame užmiršę. Nežinau, kokį jūs turite matą pasverti, kad švietimo įstaigos vadovas yra geriau negu gydymo įstaigos vadovas. Na, tai turime sudėti į tą vieną lentelę vadovus dėl tam tikrų užimamų pareigų, dėl kompetencijos, dėl patirties.
Ar jis vadovauja vienos srities įstaigai, ar kitos, jis turi gauti tą atlyginimą. Čia yra didžiausia problema, didžiausias nesutikimas. Aš manau, kad mokytojų nepasitenkinimas taip pat yra susijęs iš dalies su tuo, kai mato, kad didiname kitų sričių specialistams, darbuotojams atlyginimą, o šitai sričiai nedidėja.
Mūsų prašymas ir siūlymas – sugrįžti prie to sisteminio požiūrio ir, jeigu valstybėje turime tam tikrą galimybę, didinti visus koeficientus – ir apatinius, ir viršutinius taip, kaip padidinome kitų sričių, kurioms jau padidinome. Aš nenoriu tiesiog priešinti žmonių, dabar minėti tas specialybes, kurioms mes padarėme, nesikoncentruoti tiktai į tokias siauras dalis. Todėl kviesčiau, kad iš tikrųjų pažiūrėtume sistemiškai, pažiūrėtume visus ir duotume labai aiškų signalą. Valstybė turi didesnes galimybes, tomis galimybėmis gali pasinaudoti visi žmonės, kurie to nusipelnė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiamas į tribūną gerbiamas T. Tomilinas. Kai bus priimtas įstatymas, tada automatiškai, matyt, bus ir pasiūlymas dėl pavadinimo, pasikeis.
Eisime pastraipsniui. Dabar dėl 2 straipsnio yra A. Syso pasiūlymas. Prašom pristatyti dėl 2 straipsnio. (Balsai salėje) Prašau, Algirdai Sysai.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, gerbiamas pirmininke, mano siūlymas, ką aš sakiau iš tribūnos, dėl 2 straipsnio, tai yra valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų didinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento ne tiktai apatinę ribą, bet visiems didinti 20 %, kaip jūs padidinote mano minėtoms grupėms žmonių. Jų visų koeficientai buvo padidinti vidutiniškai 20 %.
Man atrodo, tada būtų išspręstas klausimas ir dėl pasiūlymų, kuriuos teikia Seimo narių grupė, nes šitos žirklės būtų taikomos visiems. Aš manau, tai yra logiškesnis dalykas, negu kiekvieną kartą bėgti tiktai nuo minimalios mėnesinės algos, padidinant apatinę tarifo ribą trimis dalimis, penkiomis ar šešiomis. Todėl kviečiu pritarti mano pasiūlymo 2 straipsniui.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKAS. Nepritarti. Balsuojame. Atsiprašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Komitetas pritarė įstatymo projekto iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Toks yra komiteto motyvas. Nepritarti.
PIRMININKAS. Nepritarti, taip.
Motyvai. Už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, nors jau ir vakaras, bet pagalvokime. Motyvas dėl to, kad nepritarė. Aš manau, kad labai sunku jums atremti tą logiką, nes jeigu mes didiname tam tikroms specialybėms 20 % atlyginimą, koeficientų dydžius, dar tiesiog ne patį atlyginimą, o tik koeficientus, kuriais galima pasinaudoti esant toms galimybėms, tai kodėl mes uždarome lygiai tą pačią galimybę kitose srityse? Kodėl mes sustojome ties apatine riba, kuri faktiškai yra tiktai pakėlimas dėl to, kad padidėjo minimalus atlyginimas? Vienoms sritims mes sakome, jums didiname ir jūs galite gauti, nors jūsų kvalifikacija, patirtis, gebėjimai yra visiškai tokie pat kaip kitose srityse dirbančių žmonių.
Man atrodo, socialinė teisybė, teisingumas reikalauja, kad jeigu žmonės turi tą patį išsilavinimą, tuos pačius gebėjimus, tai jiems už tą patį darbą turi būti taip pat teisingai atlyginta. Jeigu mes randame lėšų didinti vienose srityse ženkliai daugiau, tai negalima tyčiotis iš tų žmonių, kurie dirba kitose srityse, nes tada mes matome perėjimą darbuotojų iš vienos srities į kitą arba išvykimą iš Lietuvos ir paskui stebimės, kodėl taip yra. Taip yra dėl to, kad mes priimame neteisingus, netolygius sprendimus, tiesiog diskriminuojame žmones pagal jų profesiją. Todėl, kolegos, kviečiu pritarti Algirdo teikiamam pasiūlymui, nes šiuo atveju toks sprendimas nereikalauja lėšų, tik sudaroma galimybė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas už tai, kad būtų pritarta A. Syso pasiūlymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 69, balsavo 69: už – 17, prieš – 35, susilaikė 17. Nuomonei nepritarta.
Dėl 3 straipsnio yra A. Syso pasiūlymas. Algirdai Syse, prašau pristatyti.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, 3 straipsnis reguliuoja valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovų, taip pat jų pavaduotojų pareiginės algos pastoviąją dalį. Man toks vaizdas susidaro, kad tie žmonės, daug metų dirbantys savivaldoje ar valstybinėse įstaigose, tik degraduoja, nes jų atlyginimas nedidėja – nuo krizės laikų yra beveik neišaugęs. Jų perkamoji galia per tuos metus ženkliai sumažėjo. Aš tai sakiau svarstant ir kitą įstatymą, kad didinimas… Na, pasižiūrėkime, paimkime netgi A kategorijos vadovaujančio patirtį, kurio koeficientas 9,23. Padidinus 15 % jo koeficientas būtų 11, tai yra 1,7 daugiau. Ką reiškia 1,7 daugiau, kai jūs siūlote padidinti bazinį dydį 1,7 euro. Padauginkite šituos skaičius ir ką jūs gausite? Kad vadovas, aukščiausias kategorijos specialistas, prie algos gaus 3 litais, atsiprašau, eurais daugiau. Ir dėl šito kategoriškai jokios net kalbos negali būti ir nesvarstoma. Aš noriu, kad jūs matytumėte ne tik tai, kad pataisą siūlo A. Sysas, bet pasižiūrėtumėte, būtent ką aš siūlau ir kokie skaičiai, kas slepiasi už tų skaičių. Tai yra žmonės, kurie dirba ilgus metus valstybinėse įstaigose, savivaldybės įstaigose, ir jiems įšaldytas atlyginimas.
PIRMININKAS. Laikas! Komiteto nuomonė?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė nepritarti. Motyvas yra analogiškas, aš tik pridėsiu, kad visiškai suprantu tuos nuogąstavimus, bet nepamirškime, kad yra paskutinė biudžeto priėmimo stadija, ir tam tikru požiūriu jūsų pasiūlymai prieštarauja jūsų pačių išsakytai minčiai, kad su baziniu dydžiu reikia dirbti ir jį reikia kelti. Apsispręskime, ką vis dėlto darome. Komitetas siūlo nepritarti.
PIRMININKAS. Dėl motyvų – gerbiamasis J. Olekas už.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš noriu gerbiamam pranešėjui atsakyti. Su bazinio dydžio didinimu buvo galima, reikėjo dirbti, kai mes pradėjome dirbti, kai nebuvo keičiami kitų specialybių, kitų pozicijų koeficientai. Deja, jūsų, kaip valdančiųjų, sprendimas buvo, kad mes paimsime atskiras grupes, atskirus segmentus ir jiems didinsime koeficientus, o bazinio dydžio nedidinsime. Tai dabar ir atsiradęs yra tas atlyginimų iškraipymas. Ir čia, kai kalbame apie vadovaujančius specialistus, apie vadovus… Aš manau, kad kiekvienas jūsų sugrįžtate į savo rinkimų apygardas, į savivaldybes, pasikalbate su įstaigų vadovais, su ten dirbančiais žmonėmis ir matote, kad jie iš tikrųjų palikti povaikio vietoje. Nors dirba atsakingai, nors atsidavę savo pozicijai, savo specialybei, nors turi kvalifikaciją, jiems atlyginimas yra nedidinamas. Todėl man atrodo, kad visiškai logiškas siūlymas, kad mums reikia atkurti koeficientų santykį tokį, koks buvo. Jeigu jūs turite kokių nors pasiūlymų, patobulinimų… Ta sistema egzistavo ir dėl kiekvienos pozicijos buvo maždaug jau apsispręsta, susigyventa, kad vienas koeficientas yra vadovui, kitas – pavaduotojui, ir santykis ar viena vadovo pozicija, ar kita yra analogiškas. Tai dabar, kai mes ženkliai sukėlėme kai kurių vadovų atlyginimus… Prisiminkite, Algirdas tiesiog vardino vienas pozicijas, kitas pozicijas. Dabar, kai svarstome, žmonėms, kurie dirba arčiau žmonių, mes sakome, ne, jums negalima pakelti. Man atrodo, kad reikia pritarti pateiktam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, balsuojame. Kas pritaria A. Syso siūlymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Balsavo 69 Seimo nariai: už – 18, prieš – 33, susilaikė 18. A. Syso siūlymui nepritarta.
Gerbiami kolegos, mus ištiko bėda – baigėsi posėdžio laikas. Ką dabar darome? Laukiu jūsų pasiūlymų. (Balsai, šūksniai salėje) Pratęsti posėdį iki… (Balsai salėje) Kol baigsime darbotvarkę. Kas už šitą pasiūlymą, prašom balsuoti, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Balsavo 68 Seimo nariai: už – 51, prieš – 11, susilaikė 6. Posėdis pratęstas, kol baigsime šios dienos darbotvarkę.
Žygiuojame toliau. 4 straipsnis, gerbiamojo A. Syso siūlymas. Dabar norime paklausti komiteto… Atsiprašau, A. Sysas pristato siūlymą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, 4 straipsnis, tai yra trečio priedo keitimas, jame yra išdėstyti valstybės ir savivaldybių įstaigų A ir B lygio specialistų pareigybinės algos pastovios dalies koeficientai. Tai yra branduolys to paties Seimo kanceliarijos, ministerijų, savivaldybių, kur specialistai padaro visą darbą. Man gėda matyti tuos skaičius, kuriuos siūlė Vyriausybė, kuri padidino A ir B specialistams koeficientus, kad jų kvalifikuotas darbas nuo minimalaus nutoltų per 15 eurų. Čia jau galima, tikrai, kaip sakė A. Kubilius, rašyti knygas, kaip tvarkomas atlyginimas. Vėlgi laikausi sisteminio požiūrio, darbo užmokestis – ne nuo Dievo, čia nuo valdžios, o valdžios dažniausiai būna blogos, per blogi sprendimai, kad šitie žmonės pajaustų, kad tikrai mūsų ekonominis augimas duoda rezultatus. O tai šnekam, šnekam apie ekonominį augimą, o jų atlyginimai, kaip buvo įšaldyti, taip ir yra įšaldyti, nebent už stažą nubyra po vieną procentą. Mano siūlymas sistemiškai jų atlyginimų koeficientus pastoviosios dalies padauginti iš 15 % ir prilyginti kitų jūsų jau priimtų sprendimų panašiems dalykams. Viskas sistemiškai. Todėl kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Komitetas siūlo nepritarti. Dar nuo savęs pridėčiau, kad sunku ginčytis su jūsų argumentais, bet biudžetą formuoja Vyriausybė ir priimti tokie sprendimai. Manau, kad augant žmonių derybinei galiai augs ir atlyginimai.
PIRMININKAS. Dėl motyvų – gerbiamas J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, tam Seime ir svarstome, kad galėtume suteikti tam tikrą postūmį ir Vyriausybės sprendimams. Aš manau, kad jūs čia pristatėte labai formaliai komiteto nuomonę, tikiu, kad širdyje ir galvoje turite kitą nuomonę ir mielai palaikytumėte kolegos teikiamą pasiūlymą, nes jau šiandien ne kartą pats kalbėjote apie tai, kad mes turime prisidėti prie to, kad Lietuvoje turinčių išsilavinimą, gebančių žmonių darbai būtų įvertinti.
Mes negalime Seime labai paprastai pasakyti: žinote, čia yra kolektyvinių derybų reikalas, socialinio dialogo, kaip susitarsite, taip ir turėsite. Mes matėme šių metų Trišalės tarybos derybas dėl bazinio atlyginimo ir matėme, kad laikas buvo pratemptas, profesinėms sąjungoms buvo vis žadamas kažkoks progresas, susitarimas, o ant galo liko Vyriausybės pozicija kaip darbdavių ir jokio arbitražo, jokio teisėjavimo, nebuvo. Buvo pasakyta, kad lieka toks ir toks. Kur dar tiems žmonėms kreiptis? Kur jiems rasti tam tikrą atstovavimą?
Aš manau, kad parlamentas, Seimas, ir yra ta vieta, kur mes galime ištaisyti klaidas, kurias kartais padaro vienos ar kitos vyriausybės. Todėl Algirdo pateiktas pasiūlymas naudoti sisteminį požiūrį ir visiems vienodai procentais padidinti koeficientus yra… tiesiog negalima sukritikuoti. Galima tik užsimerkti, užsirišti akis ir pasakyti, kad ne, mes balsuojame kitaip.
Aš kviečiu pritarti pateiktam pasiūlymui ir didinti vienodai, vienodu koeficientu.
PIRMININKAS. Laikas. Ačiū. Dabar dėl A. Syso siūlymo balsuojame už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip, nes komiteto ir A. Syso nuomonės išsiskyrė.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 17, prieš – 26, susilaikė 22. A. Syso nuomonei nepritarta. Atsiprašau, A. Syso siūlymui nepritarta.
Dėl 5 straipsnio yra A. Syso siūlymas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, atėjome į pačią žemiausią lygį – biudžetinių ir valstybės įstaigų darbuotojų apmokėjimą. Tie žmonės uždirba mažiausius atlyginimus, tai yra kvalifikuoti darbuotojai, kurių vėlgi yra visose įstaigose, Seime taip pat. Jų apatinė kartelė yra 338 eurai. Jeigu jūs padauginsite iš to, ką šiandien nubalsavote – 173, jūs gausite, koks jų atlyginimas popieriuje. O aš noriu priminti, kad transformavus minimalų atlyginimą į naują mokesčių sistemą, minimalus atlyginimas yra 555 eurai, trys penkiukės, tai jų yra vos vos didesnis.
Todėl vėlgi sistemiškai, skirtingai nuo komiteto pranešėjo, kuris stovi tribūnoje, aš sistemiškai siūlau didinti ir koeficientus, ir bazinį dydį. Ko aš siekiu? Ne atskirai, kaip ponas iš tribūnos šneka, o sistemiškai, nes pirmiausia reikia padidinti šituos koeficientus, sulyginti ir tada didinti bazinį dydį. Tada bus sąžininga, nes kiekvienas didinimas atskirai šiandien toms žmonių grupėms, kurioms jūs gerokai padidinote atlyginimus, atneša kur kas daugiau pinigėlių negu šitiems kvalifikuotiems darbuotojams, kurie dirba visose šitose įmonėse, Seime taip pat. Čia paliksiu jūsų sąžinei, balsavimo protokolai liks amžiams.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Komitetas siūlo nepritarti analogiškai, kaip ir dėl kitų siūlymų. Aš dar pridėsiu, kad suprantu jūsų sisteminį požiūrį, jūs jį dažnai išsakote ir ginate, labai jį gerbiu, tikrai galima su daug kuo, ką kalbėjo ponas J. Olekas, sutikti, bet nepamirškime, kad Vyriausybė yra paprašiusi Seimo vis dėlto užbaigti viešojo valdymo reformą ir tam reikia pinigų, tam reikia pertvarkų. Manau, kad, didėjant derybinei galiai ir stiprėjant spaudimui didinti bazinį dydį, mes pasieksime geresnių rezultatų. Šiandien šis pasiūlymas yra socialiai jautrus, bet jis kainuoja, nes didžioji… kaip jūs sakote, branduolys visų mūsų viešojo sektoriaus darbuotojų yra labai dideli pinigai. Taip, mes apie biudžetą kalbėjome jau nemažai, bet šiandien yra paskutinė stadija.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – gerbiamas J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Aš dar kartą pranešėją kviesčiau… (Balsas salėje: „Pamoralizuokite dar.“)
…kviečiu bendram darbui, stokime bendron greton ir pamėginkime pajudinti tuos dalykus, nes šis stabtelėjimas, aš manau, tam tikra prasme yra ir provokacinis. Iš tikrųjų jūs pats sakote, kad dar su didesne galia, su didesniu spaudimu. Tai dabar, kai išėjo mokytojai su didesniu spaudimu, man atrodo, visiems skauda galvas ir matome, kas darosi. Tai gal kaip tik mes čia, Seime, padarykime tą darbą, kad tiems žmonėms nereikėtų eiti į ministerijas, į gatves, protestuoti? Matydami, kad yra būdas, kaip tas problemas spręsti, susitarti, ir praneškime tą gerąją kalėdinę žinią, kad Seime, nors turime kai kurias skirtingas pozicijas dėl kai kurių klausimų, bet matome, kad socialinę įtampą didina tokia neteisinga darbo užmokesčio sistema. Ta neteisybė dabar didėja, kai vieniems yra padidinta, o kiti turi likti prie tos tam tikra prasme suskilusios geldos. Aš manau, kad ne viską galėjome padaryti, bet dėl tos bazinės dalies tų žmonių, kurių atlygis labiausiai priartėjo prie minimalios ribos, mes negalime sutikti, nes žmonės, dirbantys tą darbą, gautų beveik minimalią algą. Pabandykime priimti tokį sprendimą, kuris iš tikrųjų duotų tą pirmą stimulą tokiam sisteminiam požiūriui ir kelio atvėrimui. Aš kviečiu pritarti pateiktoms kolegos pataisoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Siūlau balsuoti, kadangi komiteto nuomonė išsiskyrė su gerbiamo A. Syso siūlymu. Kas pritaria A. Sysui, prašom balsuoti už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip. (Balsas salėje) A. Syso siūlymui, aš ir sakau.
Balsavo 67: už – 16, prieš – 26, susilaikė 25. Siūlymui nepritarta.
Gerbiamieji, 6 straipsnis. Seimo narių siūlymas. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė ir E. Pupinis dėl 6 straipsnio. Prašom, kas pristatys? R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. E. Pupinis. Prašau. E. Pupinis.
Toliau pirmininkaus gerbiama I. Šiaulienė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, turbūt atsiliepdami į tai, kad problemyčių yra su specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų, tiflopedagogų atlyginimais, iš tikrųjų mes siūlėme pakelti koeficientus ir džiaugiuosi, kad komitetas šiam siūlymui pritarė. Manau, būtų galima sutikti su tokiu pritarimu.
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF). Gerbiami kolegos, ar bus 10 Seimo narių, remiančių siūlymą? Yra. Paremti nori…
T. TOMILINAS (LVŽSF). Komiteto išvada.
PIRMININKĖ. Komiteto išvada.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Šį kartą mes turime Socialinių reikalų ir darbo komiteto pritarimą šiai nuomonei. Replikuoju ponui J. Olekui. Komitetas šį kartą neatsispyrė pagundai padaryti pats, nors iš tiesų mes labai dažnai šitame Seime žaidėme su koeficientais ir atsiliepėme į tuos prašymus. Geras kelias yra tada, kai ir visuomenė jungiasi į grupes, ir profsąjungos, ir pati spaudžia, ir kai mes padedame, nes vien tiktai mūsų sprendimais, mūsų tais pabarstymais reikalai ilgalaikiu požiūriu nebus išspręsti. Komitetas siūlo balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ar galima bendru sutarimu?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Galima.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau, kolegos, yra Seimo narių E. Jovaišos, G. Steponavičiaus ir A. Gumuliausko siūlymai. Kas pristatysite? Eugenijus. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, šitas prašymas yra sisteminis. Praeitais metais mes priėmėme mokyklų vadovų įstatymą, kaip žinote, ir jau nuo 2019 m. sausio 1 d. prasideda konkursai mokyklų vadovų vietoms užimti. Tų konkursų pakankamai daug, paskaičiuota, kad kitais metais bus apie 400. Deja, kaip ir reikėjo laukti, tų kandidatų į mokyklų vadovus nėra taip gausiai, kaip norėtųsi. Todėl šitas žingsnis yra derintas su Švietimo ir mokslo ministerija. Šitas žingsnis žengiamas, kad mokyklų vadovų atlyginimai nors kiek ženkliau skirtųsi nuo, sakykim, mokytojo eksperto, turinčio pakankamą darbo stažą. Taigi prašytume jūsų palaikyti ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paremti nori R. J. Dagys. Oi, komiteto nuomonė, atsiprašau. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė iš dalies šitam pasiūlymui. Komitetas pritarė pavadinimo pakeitimui ir minimalių atlyginimų koeficientų ribos didinimui. Nepritarė didinti viršutinę koeficiento ribą. Ji paliekama tokia, kokia yra šiuo metu galiojančiame įstatyme.
Taip pat, kadangi siūlyme naujai išskirtos vadovų grupės, kurios vadovaus 200–400 ir 1 tūkst., ir daugiau mokinių turinčioms mokykloms, ko nėra šiuo metu galiojančiame įstatyme, jų atlyginimų koeficientų viršutinė riba taip pat nėra didinama ir paliekama tokia, kokia yra artimiausiame pagal mokinių skaičių priklausančiame atlyginimų koeficientų maksimalios ribos intervale. Komitetas atitinkamai išdėstė 6 straipsnį, kuris keičia priedą, papildė įstatymo 5 priedą nauja 43 dalimi ir atliko dar kitus pakeitimus.
PIRMININKĖ. Taigi, kolegos, mes turėsime apsispręsti, ar pritariame taip, kaip išdėstė komitetas. Paremti nori R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas neturėjo Vyriausybės išvados, rėmėsi tiktai žodine informacija iš ministerijos, kad iš principo tam kaip ir pritarta, bet tai reikalauja nemažai lėšų. Teoriškai žiūrint, patys teikėjai suskaičiavo beveik 5 mln., jeigu visus metus tas būtų atliekama, bet kadangi nuo rugsėjo mėnesio ir per apatinę ribą, suma yra mažesnė. Jeigu tos aukštutinės ribos nekoreguosime, tai ten jau kalbama ir apie pusę milijono ar 600 tūkstančių.
Komitetas tokiam siūlymui pritarė, kad įsigaliotų nuo rugsėjo mėnesio. Tai iš tikrųjų žingsnis į priekį, bet be Vyriausybės nuomonės komitetas tikrai nesiryžo daryti didesnių pakeitimų, nes lėšos tikrai yra gana didelės.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Joks čia sisteminis požiūris, čia absoliučiai nesisteminis požiūris. Dar kartą noriu priminti, patys švietimiečiai išbraukė švietimo darbuotojų atlyginimus iš šito įstatymo ir nukėlė į Švietimo įstatymą. Ten privėlė, pridarė velnias žino ką. Dalis mokytojų negauna tiek, kiek padidėjo kitiems. Dabar su dviem atskirais pasiūlymais grįžote į šitą įstatymą, kiti liko aname įstatyme. Čia yra didžiausias jovalas, jokios čia sistemos nėra.
Dabar, kalbant apie pačią esmę, noriu pasakyti – Vyriausybės pritarimo nebuvo. Finansų ministerija rašte parašė, kad šito klausimo nesvarstė, tam pinigų nėra skirta. Kieno sąskaita tai bus daroma? Kai reikėjo padidinti A ir B specialistams arba mažiausiai uždirbantiems, tai jūs nubalsavote prieš, bet kadangi dabar siūlo jūsų kolega, tai turbūt balsuosite už, bet ar tai yra sisteminis požiūris?
Kai priėmėte sprendimą dėl rotacijų ir kadencijų, tai reikėjo pagalvoti, nes opozicija tada sakė: nebus žmonių, norinčių eiti į tas pareigas. Mieste – taip, konkurencija yra, rajonuose tos konkurencijos nėra. Jeigu norite atleisti kokį daug metų sėdintį vadovą, tam yra kiti įstatymai – Darbo kodeksas, kvalifikacijos patikrinimas ir visi kiti dalykai. Nuėjote lengviausiu keliu, padarėte kadencijas, dabar ateinate ir skundžiatės, kad pagal tas kadencijas trūksta žmonių. Įdomiausia, kad trūksta todėl, kad negalite daugiau mokėti. Komitetas dabar priėmė, sakau, sprendimą pakelti apatines žirkles. Aš manau, kad vadovai gauna pagal viršutines, ne pagal apatines. Nė vienas vadovas ir neis. Aš manau, čia ir matyti, koks nesisteminis požiūris į viską, kas vyksta.
Gerbiamieji, nebalsuokite. Streikuoja mokytojai, kuriems nėra pinigų.
PIRMININKĖ. Laikas! Per šoninį mikrofoną – profesorius E. Jovaiša. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, su Švietimo ir mokslo ministerija buvo derinta. Atsakingi žmonės pasakė labai aiškiai, kad pinigų šitam dalykui bus surasta iš Švietimo ir mokslo ministerijos biudžeto. Norėčiau paprašyti, kad balsuotumėte už komiteto nuomonę. Čia, šioje salėje, visiems jau tiesiog ausys nulinkusios nuo sisteminio požiūrio teigimo ir vienintelio žmogaus, kuris supranta tą sisteminį požiūrį. Atleiskite, bet niekas čia nesiskundžia, niekas čia neaimanuoja, o tiesiog dirba savo darbą, kai mato, kad vis dėlto reikia tą darbą daryti, norint pakelti ir direktorių prestižą. Štai ir viskas.
PIRMININKĖ. Kadangi buvo suteiktas žodis E. Jovaišai, tai dabar privalau suteikti ir A. Sysui. Prašau per šoninį mikrofoną.
A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū, pirmininke. Aš manau, kai praeitais metais čia svarstėme prokurorų atlyginimus, aš jau girdėjau, kad papildomų lėšų nereikės. Tada sakiau, kad reikės. Jūs galite dabar pasitikrinti, atverskite biudžetą ir pasižiūrėkite, nes buvo pasakyta: iš savo lėšų mes dabar padidinome 5 mln., bet dar 3 mln. trūksta. Lygiai taip pat bus ir su mokyklų vadovais. Mokyklose neauga medeliai, nuo kurių galima skinti eurus, nėra tokių medelių. Medeliai auga Finansų ministerijoje, eurus suneša mokesčių mokėtojai.
PIRMININKĖ. Dėkoju, supratome.
Gerbiamieji, balsuodami apsispręsime. Kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 59, prieš – 1, susilaikė 6. Komiteto nuomonei yra pritarta.
Kitas siūlymas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Komiteto nuomonei pritarti iš dalies. Aš jau pristačiau.
PIRMININKAS. Taip, kaip siūlė komitetas. Kitas R. Morkūnaitės-Mikulėnienės ir E. Pupinio siūlymas. Kuris pristatysite? Prašom, gerbiamasis Pupini.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiami kolegos. Ačiū, kad pritarėte anai daliai švietimo darbuotojų, dirbančių su pagalba švietimui. Dabar kitoje dalyje yra psichologų asistentų, psichologų, socialinių pedagogų ir švietimo pagalbos įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų, tiflopedagogų pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientų didinimas. Siūlau pritarti, nes iš esmės nebūtų logiška atskirti šituos specialistus nuo anų.
PIRMININKĖ. Prašom, komiteto nuomonė.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Komitetas pritarė pasiūlymui. Atkreipiu dėmesį, kad pritaria opozicijos pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Tai viskas gerai, galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame bendru sutarimu.
Kitas siūlymas yra Seimo narių E. Jovaišos, G. Steponavičiaus ir A. Gumuliausko. Prašom, profesoriau, pristatyti. Čia yra dėl įsigaliojimo.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Įsigaliojimo data yra 2019 m. sausio 1 d. Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKĖ. Pritarta. Ar bendru sutarimu galime pritarti? (Balsai salėje: „Galime!“) Dėkoju.
Dabar motyvai dėl viso. Už kalba R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, oponuojantys šitam įstatymui, aš tikrai gerbiu A. Syso nuomonę – ji visą laiką nuo neatmenamų laikų tokia pati. Bet jo partijos nuomonė dažniausiai būna kita, kai būna opozicijoje. Taip pat atkreipiu dėmesį. Dabar jie energingai gina tą sisteminį požiūrį, bet to sisteminio požiūrio nelabai mes matydavome. Algirdas visą laiką nuoseklus tuo atveju.
O dabar man tikrai nepatinka tas supratimas, kad mes turime nieko nedaryti, jeigu kas nors padarė blogai. Aš irgi taip pat manau, kad mes sugriovėme sistemą, ji yra sugriauta, aš turiu omeny valstybės tarnybos sistemą, bet yra realios žmonių problemos toje sugriautoje sistemoje gyventi dabar, nelaukiant, kol visi susiprotės ir ją pataisys. Kada tas bus, aš nežinau, žmonėms gyventi reikia dabar.
Čia yra pateiktas vienas galimas sprendimų variantas, kaip spręsti tas problemas, nes už to stovi gyvi žmonės. Kad ir nedidelis pakoregavimas, vis tiek yra pliusas. Su tomis išlygomis, aš tikrai manau, reikia balsuoti už, nes sprendžiamos problemos, ne tokiu mastu, kaip mes norėtume, ne per bazinį dydį, ne per sisteminį dalyką, bet vis dėlto tie dalykai yra sprendžiami, nes jeigu šito nepadarysime, šitos grupės apskritai bus visiškai nuskriaustųjų pusėje, mes jiems nieko tiesiog nepakoreguosime. Aš manau, kad komitetas šiuo atveju padarė tai, ką galėjo, esančioje realybėje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Jeigu būčiau žurnalistas, iš karto rytoj pirmuose puslapiuose būtų fantastinis straipsnio pavadinimas: „Kas streikuoja, o kam didinamas atlyginimas“. Akivaizdu. Kolegos, kontekstas truputį ne tas. Jeigu būtų kitas kontekstas, aš suprasčiau. Bet kontekstas visiškai nevykęs. Pagalvokite apie priežastys, dėl ko atėjo šitas siūlymas. Niekas nenori eiti į vadovo poziciją, nes mažėja atlyginimai. Dabar komitetas nepritarė viršutinės kartelės didinimui, nes jie visi ant viršutinės kartelės jau sėdi ir norėtų gauti dar didesnius. Sutinku, kad visi gauna mažus atlyginimus, bet Seimas turi matyti visus, ne tik vadovus. O dabar mes matome atskiras grupes, šituos pamatėme, o kitiems, duos Dievas, gal ką nors padarysime, o Dievas neduos, tai valstiečiai nuspręs, kad ir nereikia. Aš manau, taip neturėtų būti. Taip neturėtų… Šiomis pataisomis priežasčių nesprendžiame, kodėl (…) vadovai, nes atlyginimai jiems nepadidės, negalima bus padidinti. Nežinau, jeigu viršutinė kartelė dar neišnaudota, tai mokėkite viršutinę kartelę, o ne apatinę.
Ir dar atkreipiu dėmesį. Aš matau, kad daugelis neskaitė to įstatymo. Ten yra lentelės, bet dar po lentele yra papildomas punktas – 5 priedo nauja 43.3 dalis, ji skamba, kad gali leisti padidinti 20 % darbo užmokestį. Kolegos, mes atveriame galimybę kai kam pasididinti dar daugiau atlyginimus ir pinigų poreikio biudžete nenumatyta. Tą patvirtino Finansų ministerija. Aš nežinau, kaip jūs gerbiate biudžetą, kurį patys teikiate?
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašom balsuoti po svarstymo dėl viso įstatymo. Pritariantys balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 63, prieš – 2, susilaikė 4. Taigi po svarstymo įstatymo projektui yra pritarta.
Seimo Pirmininkas šį įstatymą teikia skubos tvarka. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prašom balsuoti. Pritariantys skubai balsuoja už.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 63, prieš – 4, susilaikė 2. Skubai yra pritarta.
19.33 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-167 54 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3009 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, imsimės rezervinio 4 klausimo, nes laukia viceministras G. Kazakevičius. Jis pateiks mums Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 54 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3009. Prašom, viceministre.
G. KAZAKEVIČIUS. Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiame Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-167 54 straipsnio (yra spausdinimo klaida) pakeitimo įstatymo projektą, kurį prašome svarstyti kaip susijusį su Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu.
Įstatymo projekto tikslas – sudaryti prielaidas savivaldybėms dalį nepanaudotų savivaldybių biudžetų lėšų piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti skirti švietimo pagalbai. Parengimo motyvai yra tokie, kad didėjant mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių skaičiui, švietimo pagalbos mastai kiekvienais mastais vis didėja. Didėja ir finansavimo poreikis. Nors švietimo pagalba yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, tačiau savivaldybės kol kas nepajėgios skirti reikiamo finansavimo jai įvykdyti. Švietimo pagalbos specialistams skiriamo finansavimo neužtenka jau ilgą laiką, trūksta lėšų psichologų, socialinių pedagogų, specialiųjų pedagogų ir kitų specialistų veiklai. Didžioji lėšų dalis švietimo pagalbai yra skiriama iš valstybės biudžeto dotacijos ugdymo reikmėms finansuoti, tačiau to nepakanka realiems poreikiams patenkinti.
Pasiūlymas tam, kad savivaldybės turėtų daugiau galimybių užtikrinti savarankiškosios funkcijos – švietimo pagalbos deramą įvykdymą. Siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 5 dalį ir papildyti ją nuostata, leidžiančia savivaldybėms dalį nepanaudotų savivaldybių biudžetų lėšų piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti, skirti socialinei pedagoginei, psichologinei, specialiajai pedagoginei ir specialiajai pagalbai mokiniams teikti.
Siūloma nuostata dėl lėšų skyrimo švietimo pagalbai galiotų vienerius metus nuo 2019 metų sausio 1 dienos. Papildomų lėšų įstatymo projektui įgyvendinti neprireiks, nes pagal siūlomas nuostatas tik sudaroma galimybė švietimo pagalbai skirti nepanaudotas lėšas. Turimais duomenimis, būtiniausiems švietimo pagalbos poreikiams užtikrinti reikėtų papildomai apie 20 mln. eurų. 2019 metams apie 10 mln. eurų esame įsipareigoję numatyti papildomai tikslindami mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą. Likusią dalį poreikio savivaldybės galėtų padengti pritarus teikiamam įstatymo pakeitimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pateikimą. Jūsų nori klausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, man keistoka, kad į socialinės srities kišenę jūs kišate ranką, o ne patys Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos žmonės čia stovi tribūnoje.
Jeigu pažiūrėsime pagal įstatymo struktūrą, į 12 pastraipą, kurioje nurodoma, kam galima naudoti savivaldybių socialinei veiklai skirtas lėšas, tai ar jūs galvojate, kad viskas sutvarkyta socialinėje srityje savivaldybių, ar jums teko būti ir pasižiūrėti, kaip gyvena neįgalūs žmonės arba tie, kuriems tos pagalbos reikia?
Mes šiandien siūlėme palikti savivaldybėms prarandamas lėšas dėl Vyriausybės ar Seimo sprendimais priimtų nutarimų mažinant gyventojų pajamų mokestį. Su tuo buvo nesutikta. Dabar jūs siūlote dar kartą atimti dalį tų lėšų iš socialinės srities. Ar galvojate, kad iš tikrųjų tai sąžininga tų nuskriaustų žmonių atžvilgiu?
G. KAZAKEVIČIUS. Iš tiesų siūlymo atimti ar paimti nėra, tik savivaldybėms suteikiama teisė naudoti ir tai veiklai. Juo labiau kad tame 11 punktų sąraše yra ir su švietimu susijusių panašių pozicijų, tokių kaip prevencinėms programoms įgyvendinti. Jeigu kalbėtume apie piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, mano galva, socialinė pagalba, kuri teikiama per mokyklas, iš tiesų labai stipriai koreliuoja ir su šeimos ekonominiu statusu.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš čia tikrai nematau nieko bendro su socialine apsauga. Gerbiamas viceministre, gerbiu jus, viskas gerai, jūs vykdote Vyriausybės užduotį, jūs atėjote čia, į tribūną, bet noriu jums pasakyti, kad tai yra tikslinės lėšos, skirtos socialinei apsaugai. Tikslinės. Ir šita funkcija perduota savivaldybėms.
Dar daugiau. Noriu pasakyti, kad pernai iš sutaupytų 115 mln. eurų darbo užmokesčiui padidinti, toks straipsnis yra, vienas iš punktų, socialiniams darbuotojams, netgi du, buvo skirta 1,5 %. Mokate skaičiuoti? Iš 115 mln. eurų tik 1,5 %. Kai kurios savivaldybės, tokių yra per dešimt, neskyrė nė vieno euro papildomai prie atlyginimų tiems žmonėms, kurie ir padarė šitą ekonomiją. Ar jūs dabar tikitės, kad, įrašius dar 12 punktą – skirti švietimo sistemai, merai puls su džiaugsmu ir pradės skirti šitoms reikmėms?
G. KAZAKEVIČIUS. Nežinau, aš lyg ir atsakydamas į gerbiamo J. Oleko klausimą irgi bandžiau susieti tą socialinį aspektą su švietimo aspektu. Kartais mes negalime labai tiesiogiai atskirti šitų reikalų, nes iš tiesų, sakykim, socialinės paslaugos, kurios greičiausiai yra mokyklose, jau galbūt ir nelabai koreliuoja su edukacija ar švietimu tiesiogiai. Dėl to, sakykim, tas bendradarbiavimo sektorius, man atrodo, šita sinergija kaip tik galėtų duoti tik geresnį rezultatą.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas viceministre, suprantu, šių metų situacija gana sudėtinga, kadangi reikia pinigų – 20 mln. trūksta. Čia kaip gesinimo toks variantas. Šiek tiek duoda iš Švietimo ir mokslo ministerijos ateinančiame biudžete, o kita susiraskite, savivaldybės, pačios. Ar manote, kad bus sistemiškai, ar kitais metais jau vis tiek pradėsite galvoti apie naują biudžetą ir tą problemą išspręsite valstybės biudžeto lėšomis, kadangi, kaip suprantama ir čia sakė, kad tos lėšos vis dėlto kitiems reikalams buvo numatytos? Jos buvo numatytos ir paliktos dėl to, kad savivaldybės efektyviai tvarkytųsi, kad liktų tos lėšos, kad efektyviai tvarkytųsi su ta tam tikra socialine parama, kuri išeidavo dideliais kiekiais dėl išmokų. Ar jūs ir toliau taip atiduosite savivaldybėms spręsti problemas, ar vis dėlto dar dėl to 10 mln. skirtumo bandysite spręsti bent kitame biudžete?
G. KAZAKEVIČIUS. Aš, man atrodo, pristatydamas minėjau, kad šio įstatymo pataisos nuostatos galiotų vienus metus – nuo 2019 m. sausio 1 d. iki metų pabaigos, o 2020 metai jau eitų savo ruožtu.
PIRMININKĖ. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš pritarsiu šiam pasiūlymui tik iš pagarbos Vyriausybei, nes tai tikrai nėra sisteminis pasiūlymas. Mes, viena vertus, reguliuojame, kur savivaldybės turi išleisti jų savarankiškus pinigus, kita vertus, apsiribojame tik konkrečia grupe ir bandome labai reguliuoti.
Mano klausimas bendrinis. Ką jūs, kaip jau, sakykim, kadenciją baigiančios komandos narys, galvojate apie socialinio dialogo kokybę Švietimo ir mokslo ministerijoje ir kaip ją būtų galima pagerinti, nes čia yra akivaizdžiai kažkokio socialinio dialogo pasekmė – mūsų socialinės srities nuolaida švietimo sričiai, nors socialinė sritis yra finansuojama daug mažiau negu Europos vidurkis Lietuvoje, lyginant su švietimo sistema.
G. KAZAKEVIČIUS. Iš tikrųjų, ko gero, klausimas nėra tiesiogiai susijęs su teikimu to projekto, kad bet kurio pokyčio ar judėjimo metu yra daromos ir tam tikros galbūt klaidos, iš jų mokomasi, tai tą tenka pripažinti. Iš tiesų audringai aptarinėjamas buvo ir etatinis, tai mes jau rugsėjo mėnesį fiksavome tam tikrus dalykus, dėl kurių reikėtų tartis, kad viskas stotų į savo vietas. Iš tiesų dėl kai kurių, dėl beveik 10 punktų, yra su beveik visais socialiniais partneriais sutarta, kaip galima būtų greituoju būdu tą sistemą skaidrinti, ją daryti konkretesnę ir panašiai. Dėl kitų galbūt gebėjimų tartis ir susitarti, aš, matydamas tam tikrą chronologiją įvykių iš arti, manyčiau, kad kai yra tam tikra priešprieša arba tam tikras nesutarimas, tai nėra niekada, kad tik viena pusė yra teisi ar kita pusė yra tiktai teisi. Iš tiesų klaidų darėme, daro, ko gero, abi pusės, čia reikia rasti vardiklį, kuris tas puses suvestų kuo arčiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų Seimo narių, norinčių klausti, klausimus.
Motyvai. Motyvus už išsako E. Jovaiša. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau truputėlį paaiškinti, dėl kokių sisteminių sprendimų atsirado ši problema. Reikalas štai koks yra. Kaip žinome, pagalbos mokiniui specialisto apmokėjimas jau yra nuo seno – dešimtys metų ir panašiai, bet kaip savivaldybės apmokėdavo šitos pagalbos mokiniui specialistus? Ogi labai paprastai. Jie turėdavo perskirstymo fondą 6–7 % ir iš tų 6–7 %, jeigu neužtekdavo, tai dar giliau eidavo. Bet svarbiausia yra tai, kad tai užtikrindavo mokytojų sąskaita. Gerbiamieji, pabrėžiu, mokytojų sąskaita. Iš mokytojų atlyginimų buvo paimti pinigai. Dabar kai kurių labai nesisteminis sprendimas štai ką sako: mes neleidžiame kišti rankos į mokytojų kišenę, būkite malonūs, 80 % mes finansavimą paskyrėme tiesiai mokyklai, tai yra ugdymo planui padengti, ir neleidžiame įlįsti. Taip, 2 % paskirti perskirstymui, kad galėtų savivaldybės, bet susidūrėme su sisteminio buvusio požiūrio nesistemine pabaiga. Nebėra pinigų, nes ta sistema leido paimti pinigus, o šita sistema nebeleidžia ir nori padėti mokytojui. Štai, gerbiamieji, mes, suprasdami savivaldybių sunkumus, suradome būdų, kaip iš Švietimo ir mokslo ministerijos gauti 10 mln. ir čia sudaryti galimybę, galimybę savivaldybėms prisidėti prie pagalbos mokytojų finansavimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Sysas. (Balsai salėje)
A. SYSAS (LSDPF). Tik dvi minutes, gerbiamas Sergejau. Ačiū, pirmininke.
Gerbiami kolegos, aš manau, kad tokius įstatymus pirmiausia turėtų pristatyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bet aš žinau, kad rankos išsukinėtos, ir ateina švietimo viceministras, kuriam baigiasi kadencija. Pagarba jums už darbą, ačiū.
Gerbiami kolegos Seimo nariai, ar jūs girdėjote svarstant biudžetą, kad socialinei apsaugai būtų skirta papildomų lėšų? Aš negirdėjau, net trūksta, jeigu pasižiūrėtume į biudžetą, vaiko pinigų trūksta 50 mln., taip parašyta biudžeto popieriuose. Neįgaliųjų integracijai trūksta, perkvalifikavimui, vaiko teisių pagrindų užtikrinimui trūksta 300 mln., perkvalifikavimui trūksta. Bet aš girdžiu ir jūs turbūt girdėjote, kad švietimo sektoriui yra skirta papildomų lėšų, net šimtais milijonų. Tai kodėl, kai kitiems metams švietimo sistemai yra skiriama dešimtimis ir šimtais milijonų papildomų lėšų, reikia kišti ranką į socialinės apsaugos kišenę? Na, kažkas tada yra nenormalu. Arba tada yra meluojama, kad yra pakankamai skirta švietimui, arba kažkas ne taip? Kas sako netiesą Lietuvos piliečiams ir čia Seimo nariams? Man kažkaip nesisieja šitai. Kai svarstėme biudžetą, tai švietimui pridalinome ten ir dar duosime šimtą, jeigu reikia, sakė po pasitarimo, o imame iš socialinės apsaugos.
Gerbiami kolegos, palikime tai savivaldai. Savivaldai ir taip mes krauname, pinigų daugiau neduodame. Dabar duodame dar vieną punktą, kur jie galėtų panaudoti. Jie visada panaudoja, tai nedraudžiama, bet aš labai norėčiau, kad jūs pažiūrėtumėte struktūriškai, kaip 2017–2018 metais savivalda panaudojo tuos pinigus. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti, prašome apsispręsti dėl teikiamo įstatymo po pateikimo. Pritariantys balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 59, prieš – 1, susilaikė 5. Taigi įstatymo projektui Nr. XIIIP-3009 po pateikimo yra pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymo data – gruodžio 18 diena.
Gerbiami kolegos, dar per šoninį mikrofoną pageidauja komiteto pirmininkas E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Švietimo ir mokslo komitetas taip pat turėtų būti.
PIRMININKĖ. Jūs pageidaujate būti papildomu komitetu?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pageidaučiau pagrindiniu komitetu, bet, žinau, kad negalima.
PIRMININKĖ. Pagrindiniu komitetu? Seniūnų sueiga yra apsisprendusi, kad tai bus Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerai, tai papildomu komitetu.
PIRMININKĖ. Kolegos, ar sutinkate, kad papildomas bus Švietimo ir mokslo komitetas?
Per šoninį mikrofoną – S. Jakeliūnas. Prašom.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kadangi Švietimo ir mokslo komitetas nori dalyvauti, o čia yra socialinės apsaugos sistema ir jos lėšos, tai mes norime pasiūlyti jiems suderinti šituos dalykus. Valstybės biudžeto čia dalyvavimo nėra arba jis yra prognozuojamas, todėl norėtume pasiūlyti atsisakyti svarstyti papildomai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš labai atsiprašau, padariau klaidą. Turiu atsisakyti savo pasiūlymo.
PIRMININKĖ. Bet jūs papildomu komitetu liekate? (Balsai salėje) Ne, visiškai. Lieka tik Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Abu komitetai būti papildomi atsisakė.
Gerbiami kolegos, grįžtame…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Labai atsiprašau, jeigu pirmininkas kartais leistų, tai gal skubos tvarka būtų galima tą daryti?
PIRMININKĖ. Prašote skubos tvarkos. Seimo Pirmininkas siūlo. Pritariame? Dėkoju.
19.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų, 2020 metų ir 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas Nr. XIIIP-2718(2) (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. 1-2.2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų, 2020 metų ir 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas Nr. XIIIP-2718(2). Padaryta projekto svarstymo pertrauka. A. Matulas. Nėra diskusijos. Prašom, motyvai.
Už kalba A. Skardžius. Nėra? Stovi A. Skardžius. Nekalbėsite. Motyvai prieš. M. Majausko nematau.
Gerbiami kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame. Prašom balsuoti.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 54, prieš – 6, susilaikė 2. Po svarstymo yra pritarta.
19.53 val.
Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2019 metais, įstatymo projektas Nr. XIIIP-2735(3) (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, taip pat buvo pertrauka dėl darbotvarkės 1-7 klausimo. Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2019 metais, įstatymo projektas Nr. XIIIP-2735(3).
Motyvai. Motyvai už, regis, buvo išsakyti T. Tomilino. Motyvai prieš – G. Skaistė. Nėra. Gerbiami kolegos… (Balsai salėje) Keturi, čia priėmimo stadija. A. Anušausko nematau. N. Puteikio nėra. Lieka E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Apie ką čia? Ačiū. Gerbiami kolegos, čia, atrodo, valstybės politikų ir pareigūnų apmokėjimo tvarka. Siūlau pritarti įstatymo projektui. (Balsai salėje) Bazinis dydis? Supratau. Atsiprašau. Bazinis dydis. Atsiprašau, ne taip užsirašiau, suklydau. Atsiimu žodį.
PIRMININKĖ. Atsiimate. Gerbiami kolegos, R. J. Dagys, bet jau bus penktas ar šeštas. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Jeigu kitų nėra, tai aš tampu pirmas.
PIRMININKĖ. Prašom kalbėti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai vargu ar už tokį projektą būtų galima balsuoti. Čia mes labai daug kartų kartojome žodį „sisteminis“. Sistemos dabar jokios nėra. Mes praėjusį kartą priėmėme tokį sparnuotą sprendimą, kad bazinį dydį turime atkurti iki 2020 metų. Konstitucinis Teismas vienareikšmiškai pasakė, kai tik krizė baigiasi, iškart viską reikia atkurti. O kadangi įstatymo, kuris krizę pratęsia, niekas nepratęsė, vadinasi, mes jau dabar turėjome jį priimti, vadovaudamiesi Konstitucinio Teismo sprendimu, pabrėžiu, ne kokiu nors mūsų prasimanymu, o tiesiog Konstitucinio Teismo sprendimu. O mes net pereinamojo plano nepadarėme. Iššaudome toliau bazinius dydžius ir dabar mėginame kai kam šiek tiek patampyti sistemą, kam nors pagerinti, truputį pritraukti, paliekame dalį nesureguliuotų dalykų. Čia tikrai nesisteminis ir Konstitucinio Teismo sprendimą pažeidžiantis dalykas, todėl frakcija nusprendė, kad tikrai tokiame sprendime dalyvauti negali.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Bet, deja, turime tik 62 registruotus Seimo narius. Balsavimas dėl priėmimo lieka kitam posėdžiui.
19.56 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3001 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3001. Pateikimas. Kviečiu K. Mažeiką. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, įstatymo projektas buvo parengtas susiklosčius aplinkybėmis, kai gavome tikrai didelių nuogąstavimų iš savivaldybių, iš regioninių atliekų tvarkymo centrų apie planuojamus didinti mokesčius gyventojams už atliekų išvežimą. Tai susiję su nepavojingų atliekų šalinimu sąvartynuose.
Pabrangimą sąlygojo jau anksčiau priimtas įstatymo projektas, kurio tikslas buvo, kad nuo šių metų pabaigos ir kitais metais jau veiktų deginimo įrenginiai. Dėl to projekto, vadinkime, formuluotė yra tokia, kad tą mokestį paliktume dar šiemet ir kad nuo kitų metų įsigaliotų tas mokesčio padidėjimas. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti pora Seimo narių. Pirmoji klausia V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkojame, gerbiama pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, suprantamas siūlymas, kad nebūtų perkeltas ant vartotojų pečių mokestis už aplinkos teršimą, nors iš tiesų Europos Komisija reikalauja apmokestinti šalinimą sąvartynuose mokesčiais, kad tai būtų mažiau populiaru. Bet kitas aspektas: mums turbūt reikėtų žengti kitą žingsnį ir paskatinti perdirbimą, tai yra aukštesnes atliekų tvarkymo pakopas. Tai būtų itin svarbus aspektas. Greičiausiai pasikeitus ministerijos vadovybei ledai pajudės žiedinės ekonomikos aspektu.
Bet kaip jūs matytumėte dėl kito klausimo? Jūs dabar minėjote dėl atliekų deginimo jėgainių, kai mokestis už atliekų deginimą yra imamas pačių atliekų deginimo operatorių, kaip ir į savo įplaukas… Gal reikėtų pareikalauti, kad atliekos būtų deginamos neatlygintinai, nes šiuo metu mokestis už šalinimą sąvartynuose bus mažesnis negu atliekų deginimo, jis, beje, net ne į biudžetą patenka.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Pritariu.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš tik noriu pasitikslinti. Ne nuo sausio 1 dienos, bet nuo 2020 m. sausio 1 d. grės ta pati grėsmė, nes, kaip suprantu, jūs pratęsiate šį terminą tik metams, o po to jau įsigalios ta tvarka, kuri dabar yra net didesnė, negu buvo numatyta 2019 metais, – ne 21, o 27 eurai.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, kolega, iš tiesų. Ir tai sąlygoja būtent pajėgumų atsiradimas, ką ir kolegė akcentavo, kad iš principo atliekų deginimas ir ypač šalinimas sąvartyne yra blogas dalykas, ir tai rodo kiekvienos valstybės ir savivaldybės negebėjimą tvarkytis. Deginimas taip pat nėra prioritetas, todėl manome, kad per tą laiką tikrai atsiras ir daugiau atliekų perdirbimo galimybių. Žinome, kad tikrai bus atidaryta bent jau viena kogeneracinė elektrinė, tad bent tas pajėgumas atsiras ir bus galima kuo mažiau atliekų šalinti sąvartyne.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų norinčių klausti Seimo narių klausimus. Ar galime motyvų neišsakyti, Virginija? (Balsai salėje) Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu? Yra siūloma skuba. Bendru sutarimu? Dėkoju.
Ir komitetai. Pagrindiniu komitetu siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Matau, kad Biudžeto ir finansų komitetas nepageidauja būti papildomas. Pritariame? Svarstymo data –gruodžio 18 diena.
20.00 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 153 ir 154 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2401 (svarstymas)
Gerbiami kolegos, imamės darbotvarkės 1 rezervinio klausimo – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 153 ir 154 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2401. Svarstymas. Kviečiu pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą komiteto pirmininkę A. Širinskienę.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Statuto pataisas lapkričio 28 dieną. Pritarėme patobulintam komiteto variantui, pritarėme gerbiamo Seimo nario S. Jakeliūno pataisoms ir komitetas buvo vieningas balsuodamas bendru sutarimu – 10 balsų už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, siūlymų neturime. Diskusijose niekas nenorėjo dalyvauti. Motyvus pageidauja išsakyti J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl darbotvarkės balsavimo čia jau buvo skelbiama, kad nepalaikome to projekto. Manau, pagal balsavimą dėl darbotvarkės negalima spręsti apie poziciją. Tikrai palaikysiu tą projektą, jis yra logiškas, visur koeficientus taisėme, po to, kai yra daromi tie mokestiniai reformavimai, tai, be abejo, reikia pataisyti tuos dalykus ir savo virtuvėje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Prašom balsuoti po svarstymo dėl Seimo statuto 153 ir 154 straipsnių pakeitimo projekto.
Balsavo 58 Seimo nariai: už – 53, prieš nėra, susilaikė 5. Taigi po svarstymo projektui Nr. XIIIP-2401 pritarta.
20.03 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2965 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, imamės 5 rezervinio klausimo – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2965. Pateikia R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, maksimaliai trumpai norėčiau pristatyti mūsų komiteto narių užregistruotą įstatymo projektą, kurio esmė yra ta: 2019 metais įsigalioja pensijų sistemos reformos naujoji tvarka, ten yra numatyta, kad motinystės socialinio draudimo išmokoms yra netaikomos lubos, tuo tarpu socialinio draudimo įmokų lubas įvedėme. Mokesčius mokame mažesnius, negu išmokame. Tai buvo neapsižiūrėjimas ir siūloma tvarką suvienodinti – nuo tiek, kiek mokame, tiek ir gauname.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausti nori J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, atsisakau.
PIRMININKĖ. J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Taupydamas laiką, taip pat atsisakau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar po pateikimo bendru sutarimu galime pritarti? Dėkoju.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomo nenumatoma. Siūloma svarstymo data… ir prašo skubos tvarkos. Galime bendru sutarimui? Frakcija prašo, ar ne? (Balsai salėje) Šiaip komitetas. Bendru sutarimu. Gerai? Skubos tvarka, nes įsigaliojimo data yra 2019 m. sausio 1 d. Svarstymo datą nurodome gruodžio 18 dieną. Gerai?
20.05 val.
Seimo savaitės (2018-12-10–2018-12-14) – 2018 m. gruodžio 11 d. (antradienio) ir 13 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Liko paskutinis rezervinis klausimas – savaitės, prasidedančios gruodžio 10 diena, posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Kviečiame Seimo Pirmininką pateikti darbotvarkę. (Balsai salėje) Dar negirdėjote, o jau pritariate.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, darbotvarkė, kuriai pritarėme Seniūnų sueigoje, pasikeitė, kadangi yra jau valdybos sprendimas rengti nenumatytą posėdį pirmadienį 12 valandą, todėl dalis darbotvarkės klausimų iš tų, kurie jau buvo patvirtinti Seniūnų sueigoje, yra perkelti į valdybos nustatytą darbotvarkę, o kiti darbotvarkės klausimai lieka darbotvarkėje.
Antradienį pagrindinis klausimas – tai biudžeto priėmimas, dauguma klausimų. Tiesa, ir Vaiko teisių apsaugos abu įstatymai atkeliauja antradienį, o ketvirtadienį, gruodžio 13 dieną, taip pat yra priėmimas tų įstatymų, kuriuos svarstysime ir pirmadienį. Dar sugrįšime prie komisijų išvadų, prie komisijos išplėtimo ir… (Balsas salėje) Matyt, jau per vėlu užsirašyti. Paklausite taip.
PIRMININKĖ. Dėkojame, gerbiamas Pirmininke. Jūsų nori paklausti pora Seimo narių. Pirmasis klausia J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, prisimenu, kaip jūs neseniai kreipėtės oficialiai į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę, kad galų gale ten būtų apsvarstytas Seimo narių garantijas nustatantis įstatymo projektas. Ar jūsų galios čia jau atsimuša į sieną ir to projekto šioje kadencijoje mes neišvysime, visais metais vėluodami, lyginant su ta data, kuri buvo numatyta, kai projektas buvo pateiktas?
V. PRANCKIETIS. Dėkoju už jūsų bendrą rūpestį. Manau, kad priminimas taip pat yra labai svarbus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. R. J. Dagys. Prašom. Ar atsisakote?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, aš noriu priminti vieną įstatymo projektą, kuris nors ne su biudžetu susijęs, bet jį irgi turbūt reikia priimti iki sausio 1 dienos. Tai Seimo nutarimas dėl patariančiosios institucijos – Šeimų tarybos prie Seimo, nes ją turi pradėti formuoti nuo sausio 1 dienos. Nežinau, nebūtinai kitą savaitę, bet vis tiek mes turime ją patvirtinti po svarstymo ir pradėti ją tiesiog formuoti. Nebūtinai su biudžetu, bet reikia spėti iki Naujųjų metų.
V. PRANCKIETIS. Po biudžeto. Gerai.
PIRMININKĖ. J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Pirmininke, aš noriu paprašyti. Esu minėjęs, sausio 13-ąją nukentėjusiems žmonėms dėl daugiabučių renovavimo įstatymo. Aplinkos apsaugos komitetas pritarė po svarstymo, galbūt irgi ar ateinančią savaitę, ar dar, būtų gražu, kad mes iki sausio 13 dienos tą sprendimą būtume padarę.
V. PRANCKIETIS. Ar turime Vyriausybės išvadą?
J. OLEKAS (LSDPF). Taip, yra apsvarstyta Aplinkos apsaugos komitete, viskas perėję.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, visi norintys paklausėte. Ar pritariame kitos?.. (Balsai salėje) Dėkoju. Bendru sutarimu.
Taigi, gerbiamieji, ačiū už darbingą nuotaiką posėdžio gale. Prašom registruotis. Primenu, kad pirmadienį nenumatytas posėdis prasidės 12 valandą.
Užsiregistravo 56 Seimo nariai.
Gruodžio 6 dienos vakarinis Seimo posėdis yra baigtas. (Gongas) Gero vakaro!
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.